LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO ... · 1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai,...

1

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“

LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO

FINANSAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

2016-07-26

2

TURINYS

LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

STUDIJOS RENGĖJAI ................................................................................................................................ 4

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ....................................................................................... 5

ĮVADAS...................................................................................................................................................... 11

1. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ ESAMOS PADĖTIES IR JŲ PROBLEMATIKOS

LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE APŽVALGA .............................................................................. 13

1.1. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INSTITUCINĖS SĄRANGOS ANALIZĖ ................ 13

1.1.1. Esamos padėties apžvalga ..................................................................................................... 16

1.1.2. Statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų

analizė 30

1.2. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS TEISINĖS APLINKOS ANALIZĖ ................................ 30

1.2.1. Esamos padėties analizė ............................................................................................................ 30

1.2.2. Statybų sektoriaus teisinės aplinkos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų

analizė 33

1.3. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ, JŲ

INFRASTRUKTŪROS, KITŲ SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ .................................... 34


1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai, jų infrastruktūra, kitos skaitmeninimo priemonės statinio

gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdantys subjektai ....................................................................... 34

1.4. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS PROCESŲ VERSLO PRAKTIKOS ANALIZĖ ............ 58


1.4.2. Statybų sektoriaus procesų verslo praktikos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų

analizė 65

2. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS, DANIJOS IR SUOMIJOS PATIRTIES SKAITMENINANT STATYBŲ

SEKTORIŲ ANALIZĖ............................................................................................................................... 69

2.1. Didžiosios Britanijos patirties analizė .............................................................................................. 69

2.1.1. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus institucinė sąranga ..................................................... 69

2.1.2. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus teisinė aplinka ........................................................... 69

2.1.3. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus procesų verslo praktika ............................................. 71

2.1.4. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa ....................................... 73

2.1.5. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa .................................. 82

2.1.6. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo modelio sandara ....................... 88

2.1.7. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių infrastruktūra

Didžiojoje Britanijoje .......................................................................................................................... 99

2.2. Danijos patirties analizė ................................................................................................................. 100

2.2.1. Danijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika ................... 100

2.2.2. Danijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra .............................................. 105

2.2.3. BIM vystymo Danijoje valdymo ir organizaciniai aspektai .................................................... 109

3

2.2.4. BIM vystymo Danijoje finansavimo modelis .......................................................................... 114

2.3. Suomijos patirties analizė ........................................................................................................... 116

2.3.1. Suomijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika ................ 117

2.3.2. Suomijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra ........................................... 120

2.3.3. BIM vystymo Suomijoje valdymo ir organizaciniai aspektai ................................................. 121

2.2.4. BIM vystymo Suomijoje finansavimo modelis ....................................................................... 123

2.2.5. Kvalifikacijos kėlimas, studijos ir moksliniai tyrimai Suomijoje ........................................... 125

2.4. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir taikant

skaitmeninimo priemones palyginimas ................................................................................................. 125

3. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ PROBLEMŲ LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE

SPRENDIMO BŪDAI TAIKANT SKAITMENINIMO PRIEMONES .................................................. 130

4. SIŪLOMAS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ

KOMPLEKSAS ........................................................................................................................................ 136

5. SIŪLOMI LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO

VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIAI............................................................................................... 166

5.1. Modelių sandara ......................................................................................................................... 166

4.2. Pirmo modelio analizė ................................................................................................................ 166

4.3. Antro modelio analizė ................................................................................................................ 182

5.4. Trečio modelio analizė ................................................................................................................... 196

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVAI REKOMENDUOJAMO STATYBŲ SEKTORIAUS

SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIO.............. 212

7. REKOMENDUOJAMO MODELIO FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

PLANAS ................................................................................................................................................... 217

8. SIŪLOMA LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO VIZIJA IR SIEKTINI

TIKSLAI IKI 2021 M., VERTINIMO RODIKLIAI ................................................................................ 223

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................... 230

4

LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO FINANSAVIMO

GALIMYBIŲ STUDIJOS RENGĖJAI

1. Dr. Virgaudas Juocevičius (darbo vadovas)

2. Dalius Gedvilas

3. Dr. Vladimir Popov

4. Prof. dr. Jelena Stankevičienė

5. Prof. dr. Sigitas Mitkus

6. Donatas Aksomitas

7. Dr. Žilvinas Stankevičius

8. Dr. Darius Migilinskas

9. Dr. Vaidotas Šarka

10. Dr. Tatjana Grigorjeva

11. Dainius Gudavičius

12. Dr. Darius Pupeikis

13. Alvydas Janulevičius

14. Mantas Kanaporis

15. Gintaras Šegžda

16. Arvydas Čibirka

Prisidėjo rengiant Danijos patirties analizę:

Jan Karlshøj (buildingSMART Nordic valdybos pirmininkas, buildingSMART International

Pastatų skyriaus vadovas).

Prisidėjo rengiant Suomijos patirties analizę:

Tomi Kenttinen (buildingSMART Finland valdybos pirmininkas);

Tiina Perttula (buildingSMART, InfraBIM Finland, Suomijos transporto agentūra).

Prisidėjo rengiant Didžiosios Britanijos patirties analizę:

Phillip Michael Jackson (Jungtinės Karalystės Vyriausybės BIM darbo grupės ekspertas).

5

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

2D (angl. Two Dimensions) – dvimatė erdvė (plokštuma), naudojama grafiniams primityviems

objektams kurti, tokiems kaip kreivės, figūros ir kt.

3D (angl. Three Dimensions) – trimatė erdvė, naudojama kuriant taškų rinkinius, sujungiamus į

linijas, kreives, plokštumas ir pan., kurias naudojant gaunami tūriniai kūnai. 3D objektai gali būti

atvaizduojami kaip: daiktai, sukurti realioje erdvė (eksponuojami gyvai); trimačiai optiniai

(holograminiai) erdviniai atvaizdai; trimačio objekto kompiuterių simuliuojami dvimačiai atvaizdai. BIM

metodologijoje 3D – Statinio modeliavimas, t.y. objektinis informacinis statinio modelis, kurio

informacijos imtis apribota trimate, detalumo lygiais apibrėžta, statinio elementų geometrija.

3D skenavimas (angl. 3D scanning) – realaus pasaulio objektų ar aplinkos analizės procesas,

kurio metu surenkami objektų formos duomenys ir, galimas daiktas, jo išvaizdos (pvz. spalvos) duomenys

į skaitmeninį taškinį trimatį realaus objekto atitikmenį.

3D spausdinimas (angl. 3D printing) - 3D spausdinimas arba adityvus gaminimas yra trimačio

vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo procesas iš skaitmeninio modelio, naudojant 3D

spausdintuvą/-us.

4D (angl. Four Dimensions) – keturmatė erdvė, kurioje trimatis kūnas dažniausiai atvaizduojamas

laiko atžvilgiu. Tai nėra paremta įprastais Euklido erdvės ir fizikos dėsniais, o grindžiama erdvėlaikio

samprata. Taigi keturmatę erdvę galima suprasti kaip fiksuojamą trimačio kūno būsenos atvaizdo kitimą

laike. BIM metodologijoje 4D – Projektavimas, 3D + laikas, t.y. objektinis informacinis statinio modelis,

kurio informacijos imtis susideda iš trimatės, detalumo lygiais apibrėžtos, statinio elementų geometrijos

bei laiko parametru, kurio kitimas daro įtaką kitiems modelio elementų parametrams.

5D, nD arba xD (angl. Five, n (undefined), x (unknown) Dimensions) – penkiamatė, n-matė

(nenustatyta) ir x-matė (kintamo ir nežinomo dydžio) erdvės, dažniausiai atspindinčios ne papildomus

matavimus erdvėje, o trimačio kūno būsenos kitimą laike su papildoma kokybine ar kiekybine

informacija (pvz., kaina). BIM metodologijoje 5D – Projektavimas ir 4D + pinigai, t.y. objektinis

informacinis statinio modelis, kurio informacijos imtis susideda iš trimačių, detalumo lygiais apibrėžtų,

objektų – statinio elementų, susietų su laiko parametru bei išteklių reikalingų, jog elementas realybėje

atsidurtų projektinėje padėtyje. BIM metodologijoje nD arba xD - objektinis informacinis statinio

modelis, kurio informacijos imtis susideda iš trimačių, detalumo lygiais apibrėžtų, objektų – virtualių

statinio elementų, kurie papildyti papildomais parametrais tam, kad būtų pasiektas nD arba xD

informacijos kūrimo tikslas (pavyzdžiui, informacija paruošta ūkio valdymui, energinis modeliavimas ir

kt.)

Automatizavimas arba automatizacija – procesų arba įrenginių transformacija į automatinį

veikimo būdą.

BIM (angl. Building Information Modelling) - pastato informacinio modelio kūrimo ir valdymo

procesas per visą jo gyvavimo laikotarpį. Dažniausiai vykdomas naudojant objektiškai orientuotą

modeliavimo programinę įrangą, taip siekiant padidinti pastato projektavimo ir statybos efektyvumą.

Proceso metu gaunamas pastato informacinis modelis (angl. Building Information Model) su visa pastato

geometrijos, erdvinių ryšių ir mazgų atvaizdavimo, pastato elementų kiekių ir savybių informacija.

6

CAD (angl. Computer-Aided Design) – virtualių arba realių objektų projektavimo būdas naudojant

kompiuterines technologijas. Taikant CAD kuriami objektai – eskizai, techniniai sprendiniai ir darbo

brėžiniai, kuriuose pateikiama grafinė bei kitokia informacija (medžiagų ir procesų aprašymai, matmenys

ir pan., priklausomai nuo programos naudojimo būdų). CAD objektai projektuojami dvimatėje (2D arba

2D CAD) ir trimatėje (3D arba 3D CAD) erdvėje.

CAFM (angl. Computer Aided Facilities Management) – kompiuterizuotas pastatų ūkio

valdymas.

COBie (angl. Construction Operations Building Information Exchange) – keitimasis pastatų

eksploatavimo duomenimis.

Erdviniai duomenys – duomenys, apimantys ne tik „konkrečią vietą arba geografinę vietovę“

kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, bet ir statinio fizinę ir funkcinę

informaciją.

Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) – gaunama sudėjus diskontuotą pinigų srautą per

projekto gyvavimo laikotarpį, parodo projekto naudą, išreikštą dabartine pinigų verte.

Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi

grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, su kuria grynoji dabartinė investicijų vertė lygi nuliui.

GSL (angl. The Government Soft Landings Policy) – Vyriausybės „minkšto nutupimo“ politika.

IDM (angl. Information Delivery Manuals) – metodologija ir formatas statybos projektų

procesams ir susijusiai informacijai identifikuoti ir aprašyti.

IFC (angl. Industry Foundation Classes) – duomenų mainų standartas, formatas arba duomenų

modelis skirtas struktūruoti ir aprašyti statybos pramonės duomenis. Tai yra neutrali, atviro failų formato

platforma.

Infrastruktūra (angl. Infrastructure) – bendrąja prasme, tarpusavyje susijusių struktūrinių

elementų visuma, įgalinanti ar palaikanti visą struktūrą bei jos funkcionavimą. Tekste naudojamas, pagal

kontekstą, kaip IRT teisinės bazės, fizinės struktūros leidžiančios funkcionuoti sprendimui arba įvairių

veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo

komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos

kokybei gerinti reikalingi objektai).

IRT ir IKT (angl. ICT – Information communication technology) – informacijos ir

ryšių/komunikacijų technologijos (toliau tekste gali būti vadinama – technologijos) - informacinės

kompiuterinės technologijos, tai kompiuterinių programų, kompiuterinės įrangos panaudojimas

perteikiant, teikiant informaciją, mokant bei mokantis.

Išmanieji pastatai (angl. Smart House) – pastatai turintys aukšto lygio automatizuotas

apšvietimo, temperatūros lygio reguliavimo, daugiafunckių įrenginių, apsaugos, langų, durų valdymo ir

kontrolės sistemas bei kitų funkcijų galimybes.

IT (angl. Information technology) – informacinės technologijos – taip pat, kaip IRT, tik neapimant

elektroninių ryšių.

7

Klasifikatorius (angl. Classification) – duomenims grupuoti skirtas susistemintas objektų ar jų

grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina pagal tam tikrą struktūrą sudaryti šių objektų ar jų grupių kodai,

pavadinimai ir požymių aprašymai.

MVD (angl. Model View Definitions) – metodologija ir formatas naudojamas specifikuoti kokia

informacija, nurodyta IDM, turi būti logiškai suporuota su IFC klasėmis.

Pajamų ir išlaidų santykis (P/Isl santykis) –ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek

kartų sukuriamos pajamos viršija veiklai įgyvendinti reikalingas išlaidas.

PAS 91 – standartinė kvalifikacinės atrankos forma.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuris yra suskirstytas į kambarius ar kitas patalpas, atskirtas

sienomis ar pertvaromis.

Pastato (jo dalies) energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas

energijos kiekis, išreikštas pastato (jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą

pagal paskirtį.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas – energinio naudingumo sertifikavimas yra

procedūra, kurios metu yra įvertinama pastato ar jo dalies energinio naudingumo klasė bei išduodamas

pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pirkimas – tai prekių arba paslaugų įgijimas už atlygį iš išorinio šaltinio. Pirkimo objektas (prekė

arba paslauga) būtų įgyjamas už mažiausią įmanomą kainą tokios kokybės, kiekio ir sąlygomis (įskaitant

ir pristatymą), kuri visiškai tenkintų pirkėją.

Planai – nustatytos tikslo siekimo priemonės, reikalaujančios tuo pat metu arba vieną po kito

vykdyti keletą veiksmų.

RIBA (angl. Royal Institute of British Architects) – Karališkojo britų architektų institutas.

Sąveika – bendrąja prasme sąveikavimas gali būti suprantamas kaip sistemų ir organizacijų

bendro darbo gebėjimas. Informacijos technologijoje sąveiką galima apibrėžti kaip duomenų mainų tarp

programų galimybę, kurios darbo eigą padaro sklandesne ir palengvina jų automatizavimą.

Skaitmeninė statyba (angl. Digital Construction) - tai jungtinė Lietuvos verslo, mokslo ir

vyriausybės iniciatyva, kurios pastangomis Lietuvoje bus plėtojama ir į atitinkamus tarptautinius tinklus

integruojama vieninga skaitmeninių statybos modelių kūrimo infrastruktūra, siekiant, kad visa statybos

projektuose naudojama informacija visame statinio gyvavimo cikle, nuo idėjos iki nugriovimo, būtų

kuriama sistemingai, nedubliuojant veiklų, kiekviename statybos etape tik ją papildant ar keičiant

centralizuotoje duomenų bazėje, turinčioje ryšių su įvairiomis su statybos objektu susijusiomis duomenų

bazėmis.

Skaitmeninės statybos infrastruktūra – skaitmeninės statybos pagrindas, apimantis vieningą

statinių informacinio modeliavimo reikalavimų, statybos informacijos klasifikavimo, teisinės bazės,

duomenų mainų ir integracijos su įvairiomis susijusiomis skaitemeninėmis infrastruktūromis ir duomenų

bazėmis sistemą.

8

Skaitmeninimo priemonės – Statinio gyvavimo ciklo procesuose naudojamos informacinės

sistemos ir jų elektroninės paslaugos, statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information

Modeling, BIM) technologijos ir metodologijos, statybų klasifikatorius, vieningi duomenys, dokumentai

(įskaitant pasirašomus kvalifikuotu elektroniniu parašu), jų mainai elektronine forma ir kitos priemonės.

Skaitmeninimo priemonių kompleksas – su šalies statybos sektoriaus, institucine sąranga,

teisine aplinka, taip pat esama ir numatoma sukurti vieša, privačia informacinių išteklių infrastruktūra, jos

konsolidavimo ir valdymo optimizavimo procesais, esamomis ir oficialiuose valstybės institucijų

dokumentuose numatomomis sukurti informacinėmis sistemomis ir jų teikiamomis elektroninėmis

paslaugomis (įskaitant ir kultūros paveldo statinių tvarkybos srityje sukurtas (kuriamas) elektronines

paslaugas), duomenimis, kurie turi būti renkami, tvarkomi, teikiami valdomi valstybės, teisės aktais

apibrėžtomis pagrindinėmis statybos proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, Tarptautinės standartizacijos

organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos komiteto (CEN), nacionalinės standartizacijos institucijos

sukurtais (perimtais) ar numatomais sukurti (perimti) (įvertinus minėtų standartizacijos institucijų

nustatytus planuojamus šių veiksmų įgyvendinimo terminus) Skaitmeninimo priemonėms veikti būtinais

standartais, techninėmis specifikacijomis ir galimybėmis jais naudotis, kitais svarbiais aspektais

sistemiškai deranti Skaitmeninimo priemonių, laikytinų tinkamiausiu būdu Statinio gyvavimo ciklo

procesų problemoms spęsti, visuma.

Statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame

detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali

būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto

parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).

Statinio gyvavimo ciklo (SGC) procesai – Lietuvoje statomų pastatų ir inžinerinių statinių

gyvavimo ciklo etapų ir jų metu vykstančių topografinių, inžinerinių planų sudarymo, derinimo,

naudojimo, statybos planavimo, statinio projektavimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo, statybos,

geodezinių matavimų atlikimo, statybos užbaigimo, statinių eksploatavimo ir griovimo darbai ir/ar

paslaugos (įskaitant administracines ir viešąsias paslaugas), jų pirkimo, finansavimo, atlikimo, su jais

susijusio viešojo administravimo procesai. Proceso dalyviai apibrįžiami Lietuvos Respublikos statybos

įstatyme.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų,

kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys,

skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti Statybos įstatyme

nurodyti esminiai statinio reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio

projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito

šio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų

grupė, sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo

interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto

rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri

ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių

9

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto

rengimo dokumentų reikalavimai.

Statinio projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija,

veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą,

organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama

statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad

būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

Statinio projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio

įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos

priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos

sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos

techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,

atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka

statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio

normatyvinę kokybę.

Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija,

veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis

statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka

jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

Statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai

detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis

projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos,

techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo,

betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose

statybos techniniuose dokumentuose.

Statytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į

statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar

griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar

statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

10

Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų

dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

Strategijos (politikos) – projekto dalyvio pasirinktų veiksmų ar priimamų sprendinių (procedūrų)

rinkinys, vykdomas siekiant konkrečios naudos ar užsibrėžtų tikslų. Pasirinktas ir priimtas planų rinkinys

tampa strategija (politika).

Tarpdiscipliniškumas – veikla, kurioje dalyvauja dvi ar daugiau akademinių, mokslo ar meno

disciplinos.

Trumpas projekto aprašas (suvestinė) (angl. Brief) – projektavimo proceso dalis, aprašanti

kliento reikalavimus (poreikio aprašymas, strateginis aprašymas, projekto aprašymas).

Tvarumas (angl. Sustainability). Tvarumo principas statyboje apima ne tik aplinkosaugos

klausimus, techninį efektyvumą ir funkcinius reikalavimus, bet ir miestų atnaujinimo bei socialinius

aspektus. Tvarios aplinkos kūrimas – tai aplinkos kūrimas, kuomet maksimaliai saugant gamtą,

racionaliai naudojant resursus ir paliekant minimalų poveikį aplinkai, siekiama tenkinti dabartinių kartų

poreikius, išsaugant galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius.

Viešieji pirkimai – prekės ar paslaugos pirkimas, taip pat kitos paslaugos, organizuojamos

valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės. Tikslai – mažiausia kaina, esant tinkamai

kokybei, viešojo sektoriaus ekonominės veiklos skaidrumo užtikrinimas, sąlygų konkuruoti sudarymas.

Virtuali realybė – kompiuterio simuliuojama aplinka, kuri imituoja fizinį daiktų egzistavimą kaip

realiame pasaulyje arba įsivaizduojamuose pasauliuose.

VSSDB – Viešojo sektoriaus statybos duomenų bazė.

Žinių bazė – duomenų bazė, kurioje saugomos išvedimo taisyklės ir informacija apie žmonių

sukauptas tam tikros dalykinės srities žinias ir patirtį. Žinių bazė yra bet kurios ekspertinės sistemos

pagrindas.

11

ĮVADAS

Lietuvos statybų sektorius yra įviarialypis, sudarytas iš atskirų subsektorių, kurie yra labai

fragmentuoti ir taip pat nėra vienalypiai. Sektoriaus metinė sukuriamo produkto apimtis yra 2 675 mln.

Eur. Tai sudaro apie 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 2015 metais sektoriuje dirbo apie 105

tūkstančius darbuotojų. Statybų sektorius yra vienas iš pagrindinių elementų, kurie daro įtaką darniai

Lietuvos plėtrai. Norint pasiekti darnios plėtros trumpalaikius (iki 2020 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.)

tikslus, šio sektoriaus veiklą būtina efektyvinti.

Lietuvos statybų sektorius per paskutinius 25 metus patyrė reikšmingus pokyčius prisitaikydamas

prie naujos rinkos aplinkos. Jo plėtra buvo veikiama tiek vietinės, tiek globalios rinkos technologinių ir

organizacinių statybos verslo inovacijų. Reikia pažymėti, kad labai inertiškas ir fragmentuotas Lietuvos

statybų sektorius išgyveno dvi krizes: 1998 m. Rusijos ir 2007 m. pasaulinę finansų, turėjusias didelę

įtaką sektoriaus plėtrai. Šie pokyčiai, jų pasekmės ir, tikėtina, artėjantys nauji pokyčiai verčia ieškoti

sektoriaus prisitaikymo galimybių. Vienas iš jų – statybos paslaugų eksportas į gretimas rinkas, kurio

apimtys po paskutinės 2007 m. krizės iki 2014 m. kiekvienais metais augo vidutiniškai po 11,5 proc., o

2015 m. statybos paslaugų eksporto apimtys išaugo net 16,5 proc. Dauguma Lietuvos statybos įmonių,

veikiančių Europos Sąjungos (toliau – ES) rinkose, dirba projektuose, kuriuose projekto įgyvendinimui

yra taikoma statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, toliau - BIM)

metodologija, todėl jos intensyviai plėtoja šią metodologiją įmonių viduje. Siekiant Lietuvos statybų

sektoriaus konkurencingumo, jo resursų racionalaus naudojimo ir efektyvaus turto valdymo valstybėje,

būtina taikyti skaitmeninimo priemones ir suplanuoti viešojo sektoriaus veiksmus propaguojant ir

diegiant valstybėje BIM.

Globaliu mastu statybos sektoriaus efektyvumas ir jo tobulėjimo sparta labai atsilieka nuo kitų

gamybinių sektorių, sparčiai diegiančių informacinių ir komunikacinių technologijų pasiekimus,

technologinės ir organizacinės plėtros. Lietuvos statybų sektorius, taip kaip ir globalus statybų sektorius,

yra labai fragmentuotas, susidedantis iš mažo pelningumo ir labai inertiškai inovacijas priimančių įmonių.

Sektoriaus misija – kurti užstatytos aplinkos objektus, kurie dažniausiai yra nepasikartojantys ir kurių

įgyvendinimas be rankinio darbo neįmanomas. Didžioji dalis procesų yra sunkiai mechanizuojami ir

automatizuojami. Be to, sektoriuje iki šiol gyvuoja žemiausios statybos kainos principu paremti viešieji

pirkimai, kurie neleidžia užtikrinti optimalios objekto gyvavimo ciklo vertės. Pastaruoju metu daugumoje

valstybių, senųjų ES narių, užstatytos aplinkos projektų pirkimams atsisakoma gyvavimo ciklo požiūriu

žalingos mažiausios kainos pirkimų metodikos ir taikoma optimalios gyvavimo ciklo vertės viešųjų

pirkimų metodika, pagrįsta ekonominio ir socialinio naudingumo kriterijais. Ši pirkimų praktika lemia,

kad daugelyje šalių viešojo sektoriaus užstatytos aplinkos poreikių tenkinimui yra taikomi viešojo ir

privataus kapitalo partnerystės (toliau – VPKP) principais paremti pirkimai. Šiuo metu ES yra ne vienas

sėkmingai įgyvendintas VPKP projektas. Lietuvoje VPKP projektų įgyvendinimo praktika kol kas yra tik

bandomojoje stadijoje.

Viena iš esminių problemų įgyvendinant VPKP projektus yra silpna projekto dalyvių verslo

procesų ir procedūrų integracija. Be to, projektuose dalyvaujančių specialistų ir organizacijų noras

apsaugoti savo intelektinę nuosavybę prieštarauja kliento (šiuo atveju valstybės) tikslams VPKP projekte.

Dėl šių problemų išlieka didelė kaštų augimo, projekto atskirų etapų vėlavimo, valdymo neefektyvumo ir

kt. rizika. Šių problemų pašalinimui reikalingi nauji metodai ir priemonės VPKP projektų įgyvendinime.

Šalys, VPKP projektų įgyvendinimo lyderės, suprato, kad statybų sektoriaus skaitmeninimas užtikrins

projektų dalyvių intelektinės nuosavybės apsaugą ir skatins jų atvirą bendradarbiavimą.

Statybos informacinis modeliavimas ir statinio informacinis modelis yra terminai, kurie dažnai

naudojami sinonimiškai. Jie atspindi statybos sektoriaus skaitmeninimo brandumo lygį ir naudą, kurią

teikia statybos industrijai. Kiekvieno gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimo dalyvio statybos sektoriaus

skaitmeninimo lūkesčiai priklauso nuo to, kuriame statinio gyvavimo ciklo etape jie dalyvauja.

Projektuotojai tai supranta kaip kompiuterinio projektavimo holistinio vizualizavimo projektavimo

proceso valdymo priemonių plėtrą, statytojai, rangovai ir nekilnojamojo turto valdytojai – kaip labiau

12

išvystytą projekto dokumentų valdymo sistemą, įgalinančią panaudoti sukauptą parametrinę informaciją

pinigų srautų, rizikų valdymui, darbų, sveikatos ir aplinkosaugos problemų prognozavimui ir valdymui.

Skirtingus statybos procesų skaitmeninimo lūkesčius puoselėja specialistai, skirtingi ir vartotojų statybos

skaitmeninimo lūkesčiai.

Šioje studijoje išnagrinėta labiausiai statybų sektoriaus skaitmeninimo srityje pažengusių ES

valstybių praktika, pateiktas skaitmeninimo komplekso elementų aprašymas, pateikti trys galimi

komplekso įgyvendinimo modeliai. Atlikus trijų modelių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių

(SSGG) analizę parinktas rekomenduojamas skaitmeninimo komplekso modelis, pagrįstas viešojo ir

privataus sektoriaus partneryste. Rekomenduojamajam modeliui parengtas jo finansavimo ir

įgyvendinimo planas, pateikta statybų sektoriaus skaitmeninimo lygio ir bendro efektyvumo vertinimo

rodiklių sistema, įgalinanti stebėti pokyčius Lietuvos statybų sektoriuje, palyginti jo efektyvumą su

lyderiaujančių valstybių statybų sektorių efektyvumu, nustatyti silpnąsias vietas ir suplanuoti bei

propaguoti veiksmus jo konkurencingumo didinimui.

13

1. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ ESAMOS PADĖTIES IR JŲ

PROBLEMATIKOS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE APŽVALGA

1.1. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INSTITUCINĖS SĄRANGOS ANALIZĖ

Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo ir jo finansavimo galimybių studijoje analizuojami

statinio gyvavimo ciklo etapai: priešprojektinis, projektavimo, statybos ir naudojimo. Statinio gyvavimo

ciklo schema pateikta 1.1.1 pav.

CIKLO PABAIGA

CIKLO PRADŽIA

1.1.1 pav. Statinio gyvavimo ciklas.

Statinio gyvavimo ciklo etapų detalizacija pateikta 1.1.2 – 1.1.5 pav.

14

1.1.2 pav. Priešprojektinio etapo sudėtis.

1.1.3 pav. Projektavimo etapo sudėtis.

15

1.1.4 pav. Statybos etapo sudėtis.

NUOLATINĖ VEIKLA STATYBOS DARBŲ METU

- DARBO PROJEKTO RENGIMAS - STATINIO PROJEKTO PAKEITIMAI - STATYBOS PRODUKTŲ UŽSAKYMAS - STATINIO STATYBOS TECHNINĖ

PRIEŽIŪRA - STATINIO PROJEKTO VYKDYMO

PRIEŽIŪRA - STATINIO STATYBOS VALSTYBINĖ

PRIEŽIŪRA - ATLIKTŲ DARBŲ AKTAI - STATINIO DALIŲ PERDAVIMAS-

PRIĖMIMAS - STATYBOS DARBŲ ŽURNALO PILDYMAS:

o Statybai gauta projektinė ir techninė dokumentacija

o Projektinės dokumentacijos pakeitimai

o Kasdienė informacija apie vykdomus statybos darbus:

Atlikti darbai ir jų kiekiai

Informacija apie darbų priėmimą

Meteorologiniai duomenys

Panaudoti statybos produktai

o Geodezinės kontrolinės nuotraukos o Paslėptų darbų tikrinimo aktai o Laikančiųjų konstrukcijų priėmimo

aktai o Inžinerinių sistemų bandymo aktai:

Vandentiekis

Nuotekos

Šildymas

Vėdinimas

Kitos inžinerinės sistemos o Statinio statybos techninės

priežiūros vadovo pastabos o Statinio projekto vykdymo

priežiūros vadovo pastabos o Valstybinės priežiūros institucijų

atstovų pastabos o Statybos ir griovimo atliekų

išvežimo iš statybvietės patvirtinantys dokumentai

16

1.1.5 pav. Statinio naudojimo etapo sudėtis.

1.1.1. Esamos padėties apžvalga

Lietuvoje statybos sektoriaus valstybinio valdymo institucijas sąlyginai galima suskirstyti į

bendrosios kompetencijos ir specialiosios kompetencijos valstybinio valdymo institucijas. Bendrosios

kompetencijos valstybinio valdymo institucijos atlieka visų rūšių statinių (arba daugumos) statybos

valstybinį valdymą. Specialiosios kompetencijos statybos valstybinio valdymo institucijos atlieka tik

kokios nors specialios rūšies statinių statybos valstybinį valdymą arba tik kokių nors specialių

reikalavimų statiniams įgyvendinimo priežiūrą.

Bendrosios kompetencijos valstybinio valdymo institucijoms priskirtinos šios valstybinio valdymo

institucijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI),

savivaldybių administracijos, VĮ „Turto bankas“.

Statybos įstatyme numatyta, kad statybos valstybinį valdymą Lietuvoje atlieka LRV. LRV įgaliota

institucija statybos valstybinio valdymo srityje – Aplinkos ministerija. LR statybos įstatyme numatyta,

kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos

valstybinės priežiūros įstatyme numatyta, jog statybos valstybinė priežiūra apima:

1. Prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos

reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau –

Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų

ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą.

2. Statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą.

17

3. Statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams

tikrinimą.

4. Statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą.

5. Privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu

nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą.

6. Statybos užbaigimo procedūrų atlikimą.

7. Šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą.

8. Statomų statinių avarijų tyrimą.

9. Asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.

10. Konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą.

11. Kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių.

12. Kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius

veiksmus.

Savivaldybių administracijos kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtros ir

rekonstrukcijos, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų, išduoda specialiuosius

architektūros reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, vykdo statinių naudojimo priežiūrą, atlieka

kitas statybos valstybinio valdymo funkcijas. VĮ „Turto bankas“ valdo, naudoja ir disponuoja valstybės

nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto

pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas bei

vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas.

Visos bendrosios kompetencijos statybų sektoriaus valstybinio valdymo institucijos, išskyrus VĮ

„Turto bankas“ atlieka valstybinį valdymą visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. VĮ „Turto bankas“

valstybinio valdymo veikla apsiriboja statinio naudojimo etape.

Priešprojektiniame etape specialiuosius reikalavimus projektavimui išduoda (Statybos įstatymo 20

straipsnio 3 dalis):

Architektūros – Savivaldybės administracija.

Saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos – Saugomos teritorijos direkcija.

Paveldosaugos – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Statinio projektavimo etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo

kompetenciją nustato specialiuosius reikalavimus statinių projektavimui ir (arba) tikrina statinių

projektus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede

yra nurodyti projektus tikrinantys subjektai:

1. Savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama:

1.1. ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme

nustatytus reikalavimus statytojui;

1.2. projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų,

atitiktis teisės aktų reikalavimams;

1.3. ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;

1.4. ar projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję

jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose;

1.5. ar pateikta skaitmeninė projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus;

1.6. ar projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti projektą (jo dalis);

1.7. ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai;

1.8. ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;

1.9. ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus;

1.10. ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį ir tipą;

1.11. ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją;

1.12. sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams;

1.13. ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 "Statinio

projektavimas" [5.5] nustatytą tvarką;

1.14. ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus;

18

1.15. ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos yra nustatyta sanitarinės

apsaugos zona; ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl šios zonos nustatymo taikomos

statytojo ir gretimiems žemės sklypams, yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir

Nekilnojamojo turto registrą;

1.16. ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

1.17. ar techninio projekto sprendiniuose numatyta susidarysiančio įvairių rūšių statybinių atliekų

tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių

reikalavimus [5.45];

1.18. ar projekto sprendiniuose numatyta optimizuoti pastato inžinerinių sistemų suderinamumo

sprendinius [5.17];

1.19. ar projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo

užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų

planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus.

2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal

kompetenciją tikrina projektų atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui, išskyrus

projektus, kurių atitiktis šiam reikalavimui buvo patikrinta atlikus projekto ekspertizę, taip pat

projektus, kuriuose suprojektuoti toliau išvardyti statiniai, kuriems nenustatomi gaisrinės saugos

reikalavimai ir jie neturi įtakos gretimų statinių ir juose esančių žmonių saugai gaisro atveju:

2.1. tiltai, tuneliai, viadukai, keliai, gatvės, kuriuose nėra priešgaisrinių įrenginių;

2.2. pramoninio vandentiekio tinklai ir įrenginiai be gaisrinių hidrantų;

2.3. vandenvalos statiniai, nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai be gaisrinių hidrantų, šilumos tinklai;

2.4. elektroninių ryšių inžineriniai statiniai;

2.5. melioracijos statiniai;

2.6. fontanai, baseinai, užtvankos, vandens perpumpavimo stotys, akvedukai, žuvivaisos inžineriniai

statiniai ir kt., išskyrus tuos atvejus, kai minėtuose statiniuose esantis vanduo numatytas gaisrams

gesinti;

2.7. dujų tinklus (dujotiekius).

3. Saugomų teritorijų direkcijos tikrina projektus statinių, suprojektuotų valstybinių parkų,

valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose. Tikrinama projektų sprendinių atitiktis

reikalavimams, nustatytiems:

3.1. saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo

pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui);

3.2. apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių,

statinių formų, tūrių, medžiagiškumo);

3.3. kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų

įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir

miško naudojimo sąlygose ir kt.).

4. Regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina projektus:

4.1. statinių, suprojektuotų neturinčiose direkcijų konservacinio prioriteto ir kompleksinėse

saugomose teritorijose;

4.2. statinių, suprojektuotų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, išskyrus patenkančias į šio

priedo 3 punkte nurodytas teritorijas;

4.3. kai planuojamai ūkinei veiklai privaloma gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimą (įskaitant planuojamą ūkinę veiklą šio priedo 3 punkte nurodytose teritorijose).

Tikrinama projektų atitiktis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina projektus kultūros paveldo

statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo

vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.

6. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tikrina

pastatų ir inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, išskyrus: vandens uostų statinius (molus,

užtveriamąsias dambas ir šalivages), kitus transporto statinius (pėsčiųjų tiltus, pralaidas, lynų kelius,

atramines sienutes, praginas, gyvūnijos atitvarus, iešmines pervadas, platformas, pridengtas ir

požemines perėjas); inžinerinių tinklų: naftos tinklų (naftos perdirbimo įrenginių, naftos ir naftos

produktų terminalų ir saugyklų), dujų tinklų (dujotiekių) (suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir (arba)

19

gamtinių dujų saugyklų), 330 kV ir didesnės įtampos elektros tinklų; kitų statinių: hidrotechnikos

statinių (išskyrus užtvankas, dambas, vandens pralaidas, kanalus, krantosaugos statinius, tvenkinius,

jūros naftos ir dujų gavybos statinius, akvedukus, bunas), sporto paskirties inžinerinių statinių, kitos

paskirties statinių (išskyrus stebėjimo bokštus, tvoras, rampas, pavėsines (pagal konstrukciją

priskiriamas inžineriniams statiniams), stogines, atramines sienutes, voljerus), nuotekų valyklų)

statybos ir rekonstravimo projektų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems

reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, siekdami

užtikrinti, kad:

6.1. planuojant ūkinę veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį sveikatai, teisės aktų nustatyta tvarka

būtų atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

6.2. ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos

zona; ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl šios zonos nustatymo taikomos statytojo ir

gretimiems žemės sklypams, yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto

registrą;

6.3. nebūtų pažeisti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai dėl šių priežasčių: cheminių medžiagų

(teršalų), nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus

kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, kitų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų.

Tikrinamos projekto dalys, kuriose pateikti sprendiniai yra susiję su visuomenės sveikatos saugos

teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimu (bendroji, sklypo sutvarkymo, architektūros,

technologijos, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo,

elektrotechnikos, elektroninių ryšių ir kt.).

7. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija tikrina:

7.1. projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje statybvietėje numatytų

saugos ir sveikatos sprendinių atitiktį nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimams;

7.2. ar projekte numatytos darbo vietos, kai jos privalomos pagal teisės aktų reikalavimus.

8. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrina

žmonėms su negalia svarbių statinių [5.6], išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) pastatus,

projektus.

9. Radiacinės saugos centras tikrina projektus statinių, kuriuose numatyta:

gaminti, naudoti, prekiauti, saugoti, montuoti, prižiūrėti, perdirbti jonizuojančios spinduliuotės

šaltinius, tvarkyti (surinkti, rūšiuoti, apdoroti, laikyti, perdirbti, saugoti, nukenksminti)

radioaktyviąsias atliekas;

veikla, kurios metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios gamtinių radionuklidų,

kurių sąrašą tvirtina Radiacinės saugos centras ir kurių kiekiai gali sudaryti sąlygas 1 mSv per

metus viršijančiai apšvitai.

Tikrinamos šios projekto dalys:

9.1. kai patalpose numatyta branduolinės medicinos, spindulinės terapijos veikla ir veiklos, kurioje

naudojami nemedicininės paskirties atvirieji jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai: bendroji,

architektūros, sklypo sutvarkymo, konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo,

šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalys, kitos dalys, kuriose būtų pateikti visi sprendiniai,

kuriais remiantis buvo įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimai,

jei šie sprendiniai nebuvo pateikti kitose pateiktose projekto dalyse;

9.2. kai patalpose numatytos kita, negu išvardyta 9.1 punkte, veikla su jonizuojančios spinduliuotės

šaltiniais: bendroji, architektūros, sklypo sutvarkymo, konstrukcijų, technologijos dalys, kitos

dalys, kuriose būtų pateikti visi sprendiniai, kuriais remiantis buvo įgyvendinti teisės aktų,

reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimai, jei šie sprendiniai nebuvo pateikti kitose

pateiktose projekto dalyse;

9.3. motyvuotu Radiacinės saugos centro prašymu - projekto dalys, kurių sprendiniai gali turėti įtakos

radiacinės saugos užtikrinimui.

10. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (jos teritoriniai padaliniai)

tikrina projektus:

10.1. statinių, kuriuose numatoma vykdyti gyvūninio ar negyvūninio maisto tvarkymo veikla, kuri

privalo būti nustatyta tvarka [5.8; 5.9] patvirtinta arba registruota. Tikrinamos šios projekto dalys:

20

10.1.1. sklypo sutvarkymo - vertinami žaliavų, produktų, taros judėjimo srautai;

10.1.2. technologijos - vertinami maisto tvarkymo (gamybos) sprendiniai;

10.1.3. vandentiekio, nuotekų šalinimo dalys;

10.1.4. kitos dalys - kai pagal technologijos dalies sprendinius negalima įvertinti susijusių su

higienos reikalavimais gamybos proceso sprendinių;

10.2. statinių, kuriuose numatoma laikyti gyvūnus. Tikrinama projekto sprendinių atitiktis teisės aktų,

reglamentuojančių gyvūnų laikymą, biosaugą, šalutinių gyvūninių produktų, pašarų tvarkymą,

veterinarinių vaistų laikymą, reikalavimams.

11. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos tikrina muitinių statinių projektus.

12. Lietuvos kelių policijos tarnyba tikrina su eismu susijusių statinių (kelių, tiltų, estakadų,

viadukų, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt.) projektus.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos tikrina valstybės sienos

apsaugos statinių ar statinių valstybės sienos apsaugos zonoje projektus.

14. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos tikrina šių naujai statomų ar

rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektus:

14.1. elektrinių ir katilinių;

14.2. 110 kV ir didesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;

14.3. gamtinių dujų sistemų;

14.4. gamtinių dujų saugyklų;

14.5. suskystintųjų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų bei saugyklų;

14.6. magistralinių naftotiekių, produktotiekių;

14.7. naftos perdirbimo įrenginių;

14.8. naftos ir naftos produktų terminalų bei saugyklų;

14.9. šilumos tiekimo tinklų ir jų priklausinių.

Tikrinami funkciniai ir technologiniai projektų sprendiniai, su jais susiję techniniai rodikliai ir

energetikos įrenginių techninės charakteristikos.

15. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tikrina projektus, kuriuose

suprojektuota geležinkelių infrastruktūra. Tikrinamos šios projekto dalys: bendroji, technologijos,

susisiekimo, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, procesų valdymo ir

automatizacijos.

16. neteko galios.

17. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar

susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija yra tikrinti projekto

sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar

susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tikrina

statinių projektus, kai projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio

sąlygos. Tikrinamos šios projekto dalys: bendroji, sklypo sutvarkymo, susisiekimo, konstrukcijų

(prijungiamo kelio), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (prijungiamo kelio).

18. 1.1, 1.4, 1.5, 1.7 papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi, kai atliekamos leidimo statyti

naują statinį pajūrio juostoje išdavimo procedūros.

Statybos etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo kompetenciją

tikrina statybos procesą ir (arba) dalyvauja tikrinant užbaigtą statinį (dalyvauja statinio užbaigimo

procedūrose). Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 1 priede nurodyta

statybos užbaigimo komisijos sudėtis ir komisijos narių kompetencija:

1. Komisijos pirmininkas organizuoja Procedūras, šio Reglamento nustatytais atvejais sprendžia,

kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti

dokumentai, nagrinėja Komisijos narių pateiktų prieštaravimų motyvus, priima sprendimus dėl Akto

pasirašymo nedalyvaujant Komisijos nariams, jiems apie savo nedalyvavimą nepranešus nustatyta

tvarka, priima sprendimus atidėti, sustabdyti ar nutraukti Procedūras, kitus su Procedūrų atlikimu

susijusius sprendimus. Procedūrose nedalyvaujant Komisijos nariui – Padalinio įgaliotam atstovui,

Komisijos pirmininkas tikrina statinio atitiktį pagal šio atstovo nustatytą kompetenciją.

2. Padalinio [Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos] įgaliotas atstovas tikrina:

21

2.1. ar surašyti statinio inžinerinių sistemų ir sklypo inžinerinių tinklų išbandymo aktai;

2.2. ar sklypo susisiekimo komunikacijos atitinka projekto sprendinius;

2.3. ar nepažeisti esminiai projekto sprendiniai (laikančiosios konstrukcijos, statinio išorės matmenys,

statinio vieta);

2.4. ar nepažeisti su trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsauga susiję projekto sprendiniai;

2.5. ar statybos proceso dalyviai turėjo reikalingus kvalifikacijos atitikties dokumentus ir buvo

apsidraudę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ar statinio statybos techninis

prižiūrėtojas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tikrinama, jei

statinio statybos techninis prižiūrėtojas paskirtas ar pasamdytas po 2012 m. gruodžio 6 d.;

2.6. ar energinio naudingumo sertifikate nurodyta energinio naudingumo klasė atitinka (ne mažesnė)

statinio projekte nurodytą;

2.7. ar garso klasifikavimo protokole nurodyta garso klasė atitinka (ne mažesnė) statinio projekte

nurodytą;

2.8. ar pateiktos panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams

reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijos, ar jose nurodyti rodikliai tenkina statinio

projekto techninių specifikacijų reikalavimus;

2.9. ar pateiktos pažymos apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą

kitu teisės aktais nustatytu būdu.

3. Savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas tikrina:

3.1. ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję projekto sprendiniai;

3.2. ar nepažeisti su statinių architektūros reikalavimais susiję projekto sprendiniai;

3.3. ar įgyvendinti infrastruktūros plėtros sutartyje numatyti projekto sprendiniai.

4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas

pagal kompetenciją tikrina statinių atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminį statinio

gaisrinės saugos reikalavimą, išskyrus šiuos statinius:

4.1. tiltus, tunelius, viadukus, kelius, gatves, kuriuose nėra priešgaisrinių įrenginių;

4.2. pramoninio vandentiekio tinklus be gaisrinių hidrantų;

4.3. vandenvalos statinius, nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus be gaisrinių hidrantų, šilumos

tinklus;

4.4. elektroninių ryšių inžinerinius statinius;

4.5. melioracijos statinius;

4.6. fontanus, baseinus, užtvankas, vandens perpumpavimo stotis, akvedukus, žuvivaisos inžinerinius

statinius ir kt., išskyrus tuos atvejus, kai minėtuose statiniuose esantis vanduo numatytas gaisrams

gesinti;

4.7. dujų tinklus (dujotiekius).

5. Saugomos teritorijos direkcijos atstovas tikrina statinių, suprojektuotų valstybinių parkų,

valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose atitiktį esminiams projekto sprendiniams,

įgyvendinantiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų, apsaugos reglamento, kitų

veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

6. Neteko galios nuo 2014-07-01

7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas tikrina kultūros paveldo

statinių, statinių kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos

zonose atitiktį esminiams projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimus.

8. Visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas tikrina visų statinių atitiktį projekto

sprendiniams, įgyvendinantiems visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytus reikalavimus,

išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos ir nesusijusius su galimu cheminių, fizikinių (triukšmo,

infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos ir kt.) ar kitų veiksnių poveikiu visuomenės sveikatai

inžinerinius statinius.

9. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas tikrina statinių atitiktį projekto

sprendiniams, įgyvendinantiems statinyje numatytų darbo vietų įrengimo reikalavimus.*

10. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas

tikrina žmonėms su negalia svarbių statinių [5.6], išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) pastatus,

atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems žmonių su negalia reikalavimus.

22

11. Radiacinės saugos centro atstovas tikrina šių statinių (išskyrus BEOS) atitiktį projekto

sprendiniams:

11.1. kuriuose numatyta gaminti, naudoti, prekiauti, saugoti, montuoti, prižiūrėti, perdirbti

jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, tvarkyti (surinkti, rūšiuoti, apdoroti, laikyti, perdirbti,

saugoti, nukenksminti) radioaktyviąsias atliekas;

11.2. kuriuose numatyta veikla, kurios metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios

gamtinių radionuklidų, kurių sąrašą tvirtina Radiacinės saugos centras ir kurių kiekiai gali

sudaryti sąlygas 1 mSv per metus viršijančiai apšvitai.

12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas tikrina šių statinių atitiktį projekto

sprendiniams:

12.1. kuriuose numatoma vykdyti gyvūninio ar negyvūninio maisto tvarkymo veiklą, kuri, norint ją

vykdyti, privalo būti nustatyta tvarka patvirtinta arba registruota [6.11; 6.12];

12.2. kuriuose numatoma laikyti gyvūnus.

13. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovas tikrina muitinių statinių atitiktį

projekto sprendiniams, įgyvendinantiems muitinių statinių saugos ir paskirties reikalavimus.

14. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas tikrina su eismu susijusių statinių (kelių, tiltų,

estakadų ir viadukų) atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems eismo saugos reikalavimus.

15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas tikrina valstybės

sienos apsaugos statinių ir statinių valstybės sienos apsaugos zonoje atitiktį projekto sprendiniams,

įgyvendinantiems šių statinių saugos ir paskirties reikalavimus.

16. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas tikrina šių statinių

atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems energetikos įrenginių įrengimą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimus:

16.1. elektrinių ir katilinių;

16.2. 110 kV ir didesnės įtampos perdavimo tinklų ir jų priklausinių;

16.3. gamtinių dujų sistemų;

16.4. gamtinių dujų saugyklų;

16.5. suskystintųjų gamtinių dujų importo, eksporto terminalų bei saugyklų;

16.6. magistralinių naftotiekių, produktotiekių;

16.7. naftos perdirbimo įrenginių;

16.8. naftos ir naftos produktų terminalų bei saugyklų;

16.9. šilumos tiekimo tinklų ir jų priklausinių.

17. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas tikrina geležinkelio

infrastruktūros statinių atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems šių statinių saugos ir

paskirties reikalavimus.

18. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar

susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį projekto

sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų

ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

19. Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas tikrina statinių atitiktį projekto

sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sąlygose nustatytus

reikalavimus.

*Jei statinio projekte darbo vietų įrengimas nenumatytas, Darbo inspekcijos atstovas komisijos

darbe nedalyvauja.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 111 p. numatyta, kad

branduolinės energetikos objekto statinio (BEOS) statybos užbaigimo procedūroje dalyvauja šių

institucijų įgalioti atstovai:

11.1. Inspekcijos (komisijos pirmininkas);

11.2. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos;

11.3. savivaldybės administracijos;

11.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;

11.5. visuomenės sveikatos centrai apskrityse;

11.6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos;

23

11.7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos;

11.8. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos;

11.9. Aplinkos apsaugos agentūros.

Naudojimo etape specialiosios statybos valstybinio valdymo institucijos pagal savo kompetenciją

atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių

techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių

techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 57 p. numatyta, kad

statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

57.1. susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių bei hidrotechnikos

statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos

organizacijos, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

57.2. statinių, nenurodytų 57.1 punkte, – savivaldybių administracijos;

57.3. statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties

reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

Teisės aktai įgalioja ir kitas institucijas dalyvauti statybos valstybiniame valdyme. LR Aviacijos

įstatyme numatyta:

10 straipsnis. Statinių statyba ir kliūčių ženklinimas bei žiburių įrengimas

<...>

4. Statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba,

rekonstravimas ar įrengimas, išskyrus aerodromo apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, Vyriausybės

nustatyta tvarka turi būti suderinti su CAA ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože statinių ir įrenginių,

kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

<...>

37 straipsnis. Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija

1. Civilinis aerodromas, taip pat skrydžių valdymo sistemos įrenginiai statomi arba

rekonstruojami Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinus su CAA. Civilinio

aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.

LR Aviacijos įstatyme numatyta:

10 straipsnis. Statinių statyba ir kliūčių ženklinimas bei žiburių įrengimas

<...>

4. Statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba,

rekonstravimas ar įrengimas, išskyrus aerodromo apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, Vyriausybės

nustatyta tvarka turi būti suderinti su CAA ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože statinių ir įrenginių,

kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.19 p. numatyta, kad

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išduoda kvalifikacijos pažymėjimus rengti

žemėtvarkos planavimo dokumentus, geodezininko, matininko kvalifikacijos pažymėjimus, stabdo ar

panaikina jų galiojimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose numatyta:

10. Kelių direkcija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

10.1. atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo

(remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizavimo funkcijas:

10.1.1. teikia pasiūlymus dėl Susisiekimo ministerijos rengiamų valstybinės reikšmės kelių

plėtros, modernizavimo, priežiūros, veiklos užtikrinimo ir kitų programų ir dalyvauja jas vykdant;

24

10.1.2. planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos,

rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, projektų rengimą, projektų ekspertizių atlikimą,

numato ir koordinuoja jų finansavimą;

10.1.3. tvirtina valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo

(remonto) projektus;

10.1.4. planuoja, organizuoja, koordinuoja:

10.1.4.1.valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros, valstybinės reikšmės kelių tyrimo ir

plėtros, inovacijų diegimo, šalies investicijų naudojimo ir kitų programų rengimą ir jas įgyvendina;

10.1.4.2.žemės, reikalingos valstybinės reikšmės keliams tiesti, statyti, rekonstruoti, eismo saugos

gerinimo priemonėms įrengti, gamybiniams-buitiniams kelių pastatams statyti ir plėtoti, paėmimo

visuomenės poreikiams dokumentų (projektų) rengimą, teikia institucijoms prašymus ją priskirti ir

registruoti Nekilnojamojo turto registre;

10.1.4.3.Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamų investicinių projektų

rengimą ir kontroliuoja, kaip jie rengiami ir įgyvendinami;

10.1.5. inicijuoja, planuoja, organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės keliams tiesti, statyti,

rekonstruoti reikalingų (rezervuojamų) teritorijų planavimo, ekonominio pagrindimo ir poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengimą;

10.1.6. planuoja Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos

lėšų poreikį ir teikia duomenis Susisiekimo ministerijai;

10.1.7. kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų,

taisytų (remontuotų) ir prižiūrėtų asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus;

10.1.8. organizuoja, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių projektų vykdymo priežiūrą;

10.1.9. organizuoja, koordinuoja, atlieka valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos,

rekonstravimo, taisymo (remonto) techninę priežiūrą, kelių priežiūros techninę priežiūrą, vykdo

valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą;

10.1.10. organizuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūrą;

10.1.11. pagal kompetenciją dalyvauja valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos,

rekonstravimo) statybos užbaigimo komisijų darbe;

10.2. įgyvendina valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių savininko teises ir

pareigas;

10.3. nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus

valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), planuoja lėšų valstybinės reikšmės kelių

priežiūros darbams poreikį, koordinuoja valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų (užduočių)

įgyvendinimo eigą;

10.4. organizuoja, planuoja, koordinuoja intelektinių transporto (eismo valdymo, eismo kontrolės,

eismo stebėjimo ir eismo apskaitos) sistemų valstybinės reikšmės keliuose ir su valstybinės reikšmės

keliais susijusių informacinių sistemų diegimą, naudojimą ir plėtrą;

10.5. valdo, tvarko, prižiūri ir plėtoja Valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą, Eismo

informacijos ir valdymo centrą, informacinę sistemą „Kelių projektai“, Valstybinės reikšmės kelių eismo

informacinę sistemą, Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą, renka, sistemina ir saugo

valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir eismo duomenis, viešojo transporto kelionių duomenis ir teikia

elektroninę maršrutų skirtingomis viešojo transporto rūšimis keliuose planavimo Lietuvos Respublikoje

paslaugą; disponuoja duomenimis ir neatlygintinai teikia reikalingus duomenis valstybės registrams ir

informacinėms sistemoms; taip pat valdo nacionalinį skaitmeninės prieigos punktą, per kurį kelių, kelių

eismo, viešojo transporto kelionių duomenys teikiami taip, kad jais būtų galima keistis ir pakartotinai

naudoti;

10.6. organizuoja ir koordinuoja saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą

įgyvendinant technines eismo saugumo priemones, švietėjišką veiklą;

10.7. organizuoja, koordinuoja poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimą,

valstybinės reikšmės kelių tinklo saugumo lygių nustatymą, valstybinės reikšmės kelių saugumo auditą ir

saugumo patikrinimus bei juodųjų dėmių ir avaringų ruožų valstybinės reikšmės keliuose nustatymą;

tvirtina normatyvinius statybos techninius dokumentus, kuriais nustatomi kelių saugumo audito

reikalavimai;

25

10.8. atsako už transeuropinio valstybinės reikšmės kelių tinklo tunelių Lietuvos Respublikoje

saugos reikalavimų įgyvendinimą;

10.9. rengia Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo metinės sąmatos

projektą ir teikia Susisiekimo ministerijai;

10.10. įgyvendina Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo

sąmatą;

10.11. organizuoja ir koordinuoja kelių naudotojo mokesčio sistemą, organizuoja ir

tvarko kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimą informacinėje mokesčių sistemoje;

10.12. administruoja į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą

pervestas lėšas, gautas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą

valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga;

10.13. teisės aktų nustatyta tvarka paskirsto savivaldybėms Kelių priežiūros ir plėtros

programos finansavimo lėšas vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti),

prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti;

10.14. dalyvauja sudarant Kelių priežiūros ir plėtros programos tikslinio finansavimo

lėšomis finansuojamų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, rekonstravimo, taisymo (kapitalinio

remonto) objektų sąrašą, kurį tvirtina susisiekimo ministras, raštu suderinęs su vidaus reikalų ministru;

10.15. pagal savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų prašymus skirti Kelių priežiūros ir

plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, lėšų ir

atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, poveikį saugiam eismui, naudą

visuomenei sudaro objektų prioritetų sąrašą ir teikia jį Susisiekimo ministerijai;

10.16. derina vietinės reikšmės kelių valdytojų pateiktus vietinės reikšmės keliams

(gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti Kelių

priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis finansuojamų objektų sąrašus;

10.17. atlieka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo

valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšų

naudojimo pagal paskirtį priežiūrą (kontrolę), darbų kokybės kontrolės priežiūrą objektuose;

10.18. kaupia, apibendrina ir vertina savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų pateiktus

vietinės reikšmės kelių (gatvių) investicijų projektus, teikiamus finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros

programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, ir vietinės reikšmės kelių

(gatvių) tikslinio finansavimo lėšomis;

10.19. pagal kompetenciją kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis

sprendžia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektų išdėstymo kelių apsaugos zonose klausimus;

10.20. planuoja ir organizuoja triukšmo valstybinės reikšmės keliuose valdymą ir

ataskaitų, žemėlapių ir kitų su triukšmo valdymu susijusių dokumentų rengimą;

10.21. planuoja, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių, jų užimamos

žemės kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją;

10.22. sudaro ir tikslina valstybinės reikšmės kelių sąrašų projektus ir

teikia Susisiekimo ministerijai;

10.23. rengia ir nustato planavimo sąlygas, pagal kurias rengiami teritorijų planavimo

dokumentai ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos projektai, jei planuojama teritorija yra

valstybinės reikšmės magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje, taip pat derina pagal jas parengtus

teritorijų planavimo dokumentus ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės

magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje projektus, pagal kompetenciją išduoda prisijungimo

prie valstybinės reikšmės magistralinių kelių sąlygas, tikrina atitinkamų projektų sprendinių

atitiktį nustatytiems reikalavimams;

10.24. pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, planuoja,

organizuoja, koordinuoja norminių teisės aktų projektų rengimą, priima norminius teisės aktus,

normatyvinius techninius dokumentus;

10.25. planuoja, organizuoja, koordinuoja mokslo tiriamųjų ir taikomųjų darbų,

susijusių su valstybinės reikšmės keliais, rengimą;

10.26. planuoja, organizuoja ir vykdo prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų

konkursus ir sudaro viešųjų pirkimų sutartis;

26

10.27. analizuoja kitų valstybių patirtį, teisės aktus kelių tiesimo, rekonstrukcijos,

priežiūros ir kitais Kelių direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais ir teikia pasiūlymus Susisiekimo

ministerijai;

10.28. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos

Sąjungos institucijų darbo organuose, dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos pozicijų projektus;

10.29. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams užsienio

valstybių atitinkamose institucijose ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja rengiant Susisiekimo

ministerijos inicijuojamų tarptautinių sutarčių ir susitarimų, sudaromų su užsienio valstybių

atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, projektus;

10.30. nustato fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių,

pageidaujančių skirti tikslinių lėšų valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams

projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), pasiūlymų teikimo, vertinimo ir pripažinimo tinkamais

įgyvendinti tvarką;

10.31. organizuoja ir koordinuoja juridinių, fizinių asmenų tikslinių lėšų valstybinės

reikšmės keliams pritraukimą ir panaudojimą;

10.32. derina juridinių ir fizinių asmenų prašymuose išduoti leidimą važiuoti

valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone nurodytu važiavimo

maršrutu, atlikti darbus valstybinės reikšmės kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje, statyti kelio ženklus

ir statinius, organizuoti sporto varžybas ar kitokius renginius valstybinės reikšmės keliuose;

10.33. nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kelių

direkcijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus;

10.34. informuoja visuomenę per visuomenės informavimo priemones apie eismo

sąlygas keliuose, taip pat kitais Kelių direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais;

10.35. vykdo ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai nustatytas funkcijas.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose numatyta, kad kai kurios iš

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcijų yra susijusios su statybos valstybiniu

valdymu:

9.2.1. reglamentuoja ir kontroliuoja asmenų veiklą, susijusią su žemės gelmių naudojimu:

9.2.1.1. rengia metodines rekomendacijas, nustato reikalavimus žemės gelmių tyrimams;

9.2.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus tirti žemės gelmes,

panaikina bei sustabdo jų galiojimą, nustato leidimų formą bei registruoja išduotus leidimus;

9.2.1.3. nustato žemės gelmių tyrimų registravimo tvarką ir juos registruoja, išskyrus

netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis;

9.2.1.4. pagal kompetenciją vertina statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių tyrimų

programas ir (ar) ataskaitas;

9.2.1.5. pagal kompetenciją atlieka branduolinės energetikos objektų projektų valstybinę

specialiąją geologinę ir hidrogeologinę ekspertizę;

9.2.1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes, sustabdo arba panaikina leidimų galiojimą, nustato leidimų formą, registruoja

išduotus leidimus, nustato naudojimo sutarčių sąlygas bei formą;

9.2.1.7. nustatytąja tvarka organizuoja ir rengia konkursus, išduodant leidimus naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

9.2.1.8. nustato privalomas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarčių formas, sąlygas,

sudaro su juridiniais asmenimis šias sutartis;

9.2.1.9. nagrinėja ir tvirtina žemės gelmių išteklių naudojimo projektus, derina ūkio subjektų

požeminio vandens monitoringo programas, potencialių geologinės aplinkos taršos židinių anketas-

deklaracijas;

9.2.1.10. pagal kompetenciją kontroliuoja žemės gelmių išteklių naudojimą bei apsaugą;

9.2.2. pagal kompetenciją derina pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, telkinių

rekultivuotinus plotus;

9.2.3. aprobuoja išžvalgytus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės

gelmių išteklius;

27

9.2.4. atlieka leidimų naudoti (ieškoti, žvalgyti) angliavandenilių išteklius ir naudojimo sutarčių

vykdymo priežiūrą;

9.2.5. teisės aktų nustatyta tvarka išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos

geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius, nustato

leidimo formą ir pildymo reikalavimus, registruoja išduotus leidimus atskirame žurnale,

kontroliuoja, ar leidimų turėtojai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose numatyta, kad

tarnyba atlieka šias funkcijas:

10.1.1. įgyvendina Pavaldžių direkcijų savininko teises ir pareigas, kontroliuoja jų veiklą

užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei Saugomų teritorijų apsaugos ir

tvarkymo tikslinių programų įgyvendinimą;

10.1.2. kartu su Pavaldžiomis direkcijomis arba savarankiškai įgyvendina konkrečias

apsaugos ir tvarkymo priemones Saugomose teritorijose arba organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą

Saugomose teritorijose;

10.1.3. kartu su Pavaldžiomis direkcijomis arba savarankiškai organizuoja taikomuosius

mokslinius tyrimus Saugomose teritorijose;

10.1.5. paveda Pavaldžioms direkcijoms vykdyti Priskirtų saugomų teritorijų stebėseną

(monitoringą), būklės vertinimą ir tam tikrus apsaugos, priežiūros bei tvarkymo darbus;

10.1.6. tvirtina Pavaldžių direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;

10.1.7. koordinuoja Pavaldžių direkcijų veiklą, rengiant ir įgyvendinant kontrolės programas

Saugomose teritorijose;

10.2.1. organizuoja ir koordinuoja Saugomų teritorijų specialiųjų planų, gamtotvarkos planų ir

projektų, tvarkymo ir techninių projektų, kitų strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų bei projektų

rengimą ir jų įgyvendinimą.

Specialiųjų valstybinio valdymo institucijų sąrašas statinio gyvavimo ciklo etapuose pateiktas

1.1.1.1 pav.

Daugelis statybos valstybinio valdymo institucijų dalyvauja daugiau negu vieno statybos etapo

valdyme. Bendras statybos valstybinio valdymo institucijų abėcėlinis sąrašas pateiktas 1.1.1.2 lentelėje.

28

Statinio projektavimas Statyba Naudojimas

Aplinkos ministerija. LRV įgaliota institucijaVTPSI. Paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.Savivaldybių administracijos. Kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtros ir rekonstrukcijos, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų.

- Civilinės aviacijos administracija- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos kariuomenės vadas- Lietuvos kelių policijos tarnyba- LR valstybinė darbo inspekcija- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Radiacinės saugos centras- Regiono aplinkos apsaugos departamentas- Saugomos teritorijos direkcija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos- Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie

Aplinkos ministerijos

- Visuomenės sveikatos centras apskrityje

- Aplinkos apsaugos agentūra- Civilinės aviacijos administracija- Krašto apsaugos ministerija- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos kariuomenės vadas- Lietuvos kelių policijos tarnyba- LR valstybinė darbo inspekcija- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos- Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Radiacinės saugos centras- Saugomos teritorijos direkcija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos- Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie


- Visuomenės sveikatos centras apskrityje

- Energetikos ministerija- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos- Krašto apsaugos ministerija- Kultūros ministerija- Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos- Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba- Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos- Ryšių reguliavimo tarnyba- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija- Statybos produkcijos sertifikavimo centras- Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija- Sveikatos apsaugos ministerija- Švietimo ir mokslo ministerija- Teisingumo ministerija- Ūkio ministerija- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba- Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos- Vidaus reikalų ministerija- Žemės ūkio ministerija

STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCINĖ SĄRANGA STATINIO GYVAVIMO CIKLE

BENDROSIOS KOMPETENCIJOS STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS

SPECIALIOSIOS KOMPETENCIJOS STATYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS

Priešprojektinis etapas

VĮ Turto bankas

1.1.1.1 pav. Statybos valstybinio valdymo institucinė sąranga statinio gyvavimo cikle.

1.1.1.2 lentelė. Abėcėlinis statybos valstybinio valdymo institucijų sąrašas.

Eil.

Nr.

Statybos valstybinio valdymo

institucijos

Normatyvinių

dokumentų

leidyba

Prieš-

projektinis

etapas

Projekta-

vimas Statyba Naudojimas

1 Aplinkos apsaugos agentūra

2 Aplinkos ministerija

3 Civilinės aviacijos administracija

4 Energetikos ministerija

5 Kalėjimų departamentas prie

Teisingumo ministerijos

6 Krašto apsaugos ministerija

7 Kultūros ministerija

8 Kultūros paveldo departamentas

prie Kultūros ministerijos

29

Eil.

Nr.


institucijos

Normatyvinių

dokumentų

leidyba

Prieš-

projektinis

etapas

Projekta-


9 Kūno kultūros ir sporto

departamentas prie LR Vyriausybės

10

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo

ministerijos

11 Lietuvos geologijos tarnyba prie


12 Lietuvos kariuomenės vadas

13 Lietuvos kelių policijos tarnyba

14 Lietuvos vyriausiojo archyvaro

tarnyba

15 LR valstybinė darbo inspekcija

16 Muitinės departamentas prie

Finansų ministerijos

17 Nacionalinė žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos

18

Neįgaliųjų reikalų departamentas

prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos

19 Policijos departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos

20

Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos

21 Radiacinės saugos centras

22 Regiono aplinkos apsaugos

departamentas

23 Ryšių reguliavimo tarnyba

24 Saugomos teritorijos direkcija

25 Savivaldybių administracijos

26 Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

27 VĮ Statybos produkcijos

sertifikavimo centras

28 Susisiekimo ministerija ir (ar) jos

įgaliota institucija

29 Sveikatos apsaugos ministerija

30 Švietimo ir mokslo ministerija

31 Teisingumo ministerija

32 Ūkio ministerija

33 Valstybės sienos apsaugos tarnyba

prie Vidaus reikalų ministerijos

34 Valstybinė atominės energetikos

inspekcija

35 Valstybinė energetikos inspekcija

prie Energetikos ministerijos

30

Eil.

Nr.


institucijos

Normatyvinių

dokumentų

leidyba

Prieš-

projektinis

etapas

Projekta-


36 Valstybinė geležinkelio inspekcija

prie Susisiekimo ministerijos

37 Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba

38 Valstybinė saugomų teritorijų

tarnyba prie Aplinkos ministerijos

39

Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos

40 Valstybinis turizmo departamentas

prie Ūkio ministerijos

41 Vidaus reikalų ministerija

42 Visuomenės sveikatos centras

apskrityje

43 Žemės ūkio ministerija

1.1.2. Statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose

ir jų analizė

Pagrindinė statybų sektoriaus institucinės sąrangos ypatybė – didelis skaičius statybų sektoriaus

valstybinio valdymo institucijų. Valdymo teorijoje pripažįstama, kad didėjant valdymo institucijų

skaičiui, valdymo veikla tampa sudėtingesnė, ją sunkiau koordinuoti. Statybos dalyviai apklausų metu

nurodo, kad dalis statybos valstybinio valdymo institucijų funkcijų dubliuojasi, kai kuriais atvejais yra

nepakankama jų koordinacija. Šios studijos apimtyje neatlikta detali statybos sektoriaus valdymo

institucijų kompetencijų, veiklos efektyvumo analizė, todėl konkrečių pavyzdžių pateikimas yra

netikslingas. Užsienio šalių praktikos analizė rodo, kad ir kitose šalyse yra didelis skaičius statybos

sektoriaus valdymo institucijų, todėl nelabai tikėtina, jog įmanoma žymiai sumažinti statybos sektoriaus

valdymo institucijų. Galimybės sumažinti statybos valdymo institucijų skaičių, jų tarpusavio veiklos

koordinavimo pagerinimas, nustatytų kompetencijų optimizavimas galėtų būti kitų studijų arba veiklos ir

funkcijų audito objektas.

Ekspertinio vertinimo būdu nustatytos tokios statybų sektoriaus institucinės sąrangos problemos,

kurios visiškai arba iš dalies galėtų būti išspręstos įdiegus statybos skaitmeninimo kompleksą:

Statybos valstybinio valdymo institucijų funkcijų dubliavimas. Įdiegus BIM metodologiją visos

statybos valstybinio valdymo funkcijos yra koduojamos (kiekvienai valdymo funkcijai

suteikiamas unikalus kodas), todėl lengva identifikuoti besidubliuojančias funkcijas ir jas

atitinkamai koreguoti.

Tos pačios informacijos rinkimas ir saugojimas. Skaitmenizavus statybų sektorių ši problema būtų

išspręsta.

Nurodytos problemos gali būti sprendžiamos nesiejant to su statybos sektoriaus skaitmenizavimu,

tačiau Studijos rengėjų nuomone, tinkamiausias šių problemų sprendimo būdas yra statybos

sektoriaus skaitmenizavimas.

1.2. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS TEISINĖS APLINKOS ANALIZĖ

1.2.1. Esamos padėties analizė

Lietuvos statybų sektorių tiesiogiai reglamentuoja du ES reglamentai:

31

1. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su

gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis

Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).

2. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo

nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva

89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).

Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius statybų sektorių, sąlyginai galima suskirstyti į tris rūšis:

1. Bendrieji – reglamentuoja visų rūšių statinių statybą.

2. Specialieji – reglamentuoja tam tikrą ūkinę veiklą ir nustato specialiuosius reikalavimus šiai

ūkinei veiklai skirtiems statiniams.

3. Kiti – kiti įstatymai, turintys statybų sektorių reglamentuojančių normų.

Prie bendrųjų įstatymų priskirtini Lietuvos Respublikos (toliau – LR) civilinis kodeksas, LR

statybos įstatymas, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. LR civilinis

kodeksas reglamentuoja sutartinius santykius statinio gyvavimo ciklo etapuose. LR civilinis kodeksas turi

aukštesnę teisinę galią už įstatymus (su nedidelėmis išimtimis). LR statybos įstatymas – pagrindinis

statybų sektorių reglamentuojantis teisės aktas. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

įstatymas reglamentuoja vieną statybos valdymo funkciją – statybos priežiūrą.

Statybų sektorių reglamentuojantys ES reglamentai ir LR įstatymai pateikti 1.2.1 pav.

LRV įgaliotoji institucija – LR aplinkos ministerija, leidžia teisės aktus – statybos techninius

reglamentus, kurie koduojami žymint raidėmis STR ir skaitiniu kodu. Šiuo metu yra 82 vnt. galiojančių

statybos techninių reglamentų. LRV 2004-10-21 nutarimu Nr. 1316 patvirtinto sąrašą valstybės

institucijų, kurias įgaliojo priimti teisės aktus, nustatančius reikalavimus statiniams. Be LR aplinkos

ministerijos šiame sąraše yra 22 institucijos. Keturios institucijos leidžia koduojamus techninius

reglamentus:

17. LR susisiekimo ministerija (kartu su LR aplinkos ministerija) – kelių techninius reglamentus KTR

(išleistas 1 galiojantis reglamentas).

18. LR žemės ūkio ministerija – melioracijos techninius reglamentus MTR (išleisti 5 galiojantys

reglamentai).

19. LR kultūros ministerija – paveldo tvarkybos reglamentus PTR (išleista 12 galiojančių

reglamentų).

20. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie LRV – geodezijos ir kartografijos techninius

reglamentus GKTR (išleisti 24 galiojantys reglamentai).

Koduojamus teisės aktus taip pat leidžia:

LR sveikatos apsaugos ministerija – higienos normas HN. Statybos srityje galioja 46 vnt. higienos

normų.

LR žemės ūkio ministerija – technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT. Statybos srityje

galioja 11 vnt.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – branduolinės saugos reikalavimus BSR.

Statybos srityje galioja 18 vnt.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl

esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų

charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ priskyrė

esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų

charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetenciją šioms valstybės institucijoms:

Aplinkos ministerijai;

Susisiekimo ministerijai;

Energetikos ministerijai;

Sveikatos apsaugos ministerijai;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

32

Statybos įstatymas išskiria laisvai pasirenkamų normatyvinių statybos techninių dokumentų rūšį.

Šie dokumentai tampa privalomais, kai jų privalomumas numatomas sutartyse arba teisės aktuose.

Pažymėtina, kad standartai (LST EN) taip pat priskiriami laisvai pasirenkamų normatyvinių statybos

techninių dokumentų rūšiai. Tačiau jų privalomumą daugeliu atveju numato teisės aktai.

Institucijų, leidžiančių teisės aktus, sąrašas pateiktas 1.2.1 pav.

Poįstatyminiai teisės aktai (įstatymų

įgyvendinamieji teisės aktai)

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys statybą

Reglamentai

STR – 82 vnt. KTR – 1 vnt. MTR – 5 vnt. PTR – 12 vnt.

Kiti teisės aktai

Dokumentai, patvirtinti:- Aplinkos ministro įsakymais - Krašto apsaugos ministro įsakymais- Kultūros ministro įsakymais - Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais- Susisiekimo ministro įsakymais - Sveikatos apsaugos ministro įsakymais- Švietimo ir mokslo ministro įsakymais - Teisingumo ministro įsakymais- Ūkio ministro įsakymais - Vidaus reikalų ministro įsakymais- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais - Žemės ūkio ministro įsakymais- Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymais - Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais - Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymais- Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais - Energetikos ministro įsakymais- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymais- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakymais- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymais- Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymais- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymais- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymais- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais- Kitų institucijų

Laisvai pasirenkamieji dokumentai

LST EN Kiti

GKTR – 24 vnt.

Statinio projektavimas Statyba Naudojimas

ES REGLAMENTAI: 1) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).2) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).

ĮSTATYMAI

Civilinis kodeksasBENDRIEJI

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas

SPECIALIEJI

Statybos įstatymas

KITI

- Aviacijos įstatymas - Melioracijos įstatymas- Branduolinės energijos įstatymas - Elektroninių ryšių įstatymas- Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas - Elektros energetikos įstatymas- Pajūrio juostos įstatymas - Elektros tinklų kodeksas- Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymas - Energetikos įstatymas- Saugomų teritorijų įstatymas - Gamtinių dujų įstatymas- Sodininkų bendrijų įstatymas - Geležinkelių transporto kodeksas- Šilumos ūkio įstatymas - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas- Turizmo įstatymas - Kelių įstatymas- Vandens įstatymas - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas

- Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas - Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas- Aplinkos apsaugos įstatymas - Priešgaisrinės saugos įstatymas- Atitikties įvertinimo įstatymas - Standartizacijos įstatymas- Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas - Viešojo administravimo įstatymas- Civilinės saugos įstatymas - Viešųjų pirkimų įstatymas- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - Vietos savivaldos įstatymas- Geodezijos ir kartografijos įstatymas - Želdynų įstatymas- Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas - Nekilnojamojo turto registro įstatymas- Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas - Miškų įstatymas- Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas- Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas- Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas

STATYBOS TEISINĖ APLINKA STATINIO GYVAVIMO CIKLE

Priešprojektinis etapas

1.2.1. pav. Statybos teisinė aplinka statinio gyvavimo cikle.

33

1.2.2. Statybų sektoriaus teisinės aplinkos problemos statinio gyvavimo ciklo procesuose ir

jų analizė

Šiame poskirsnyje išskiriamos statinio gyvavimo cikluose esančios teisinės aplinkos problemos,

kurias visiškai ar iš dalies galima išspręsti įdiegus BIM metodologiją. Problemos nustatytos ekspertinio

vertinimo metodu. Dauguma nustatytų statybos sektoriaus teisinės aplinkos problemų yra būdingos

visiems statinio gyvavimo ciklo etapams, todėl jos pateikiamos bendrame sąraše:

1. Teisinė aplinka tik fragmentiškai susisteminta. Koduojama tik maža dalis statybą

reglamentuojančių teisės aktų, atskirų rūšių teisės aktų sisteminimas tarpusavyje nesusietas. Nėra

rengiamas statybų sektorių reglamentuojančių teisės aktų sąvadas. Statybos dalyviams sunku

orientuotis daugelio teisėkūros subjektų priimamoje teisinėje aplinkoje. Statybos skaitmeninimas

apima statybos teisės sisteminimą, tokiu būdu ši problema būtų išspręsta.

2. Greitai kintanti statybos teisinė aplinka. Greta to, kad statybos teisės šaltiniai yra nesusisteminti,

juos priima daug institucijų, teisės aktai yra labai dažnai keičiami. Vien 2011-2015 m. Statybos

įstatymas keitėsi 20 kartų. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pakeisti arba priimti nauji 30 Statybos

įstatymo straipsnių iš 55. 2011 – 2015 metais buvo priimti nauji ar pakeisti statybos techniniai

reglamentai 163 kartus. Esant tokiai statybų sektoriaus teisinės aplinkos kaitai sunku užtikrinti

teisinės aplinkos kokybę, orientuotis, sekti teisinės aplinkos pokyčius sudėtinga ne tik statybos

dalyviams, bet ir teisininkams. Susistemintoje statybos teisinėje aplinkoje lengviau daryti

pakeitimus „negriaunant“ teisinės sistemos, lengviau įvertinti kiekvieno pokyčio poveikį visai

statybos teisės sistemai. Tai įgalina daryti racionalius statybos teisinės aplinkos pokyčius, dėl ko

sumažėja pakartotinių pokyčių poreikis.

3. Nereglamentuojami (nepakankamai reglamentuojami) skaitmeninės informacijos įforminimo,

apsikeitimo, saugojimo klausimai visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. Šiuo metu yra

reglamentuotas tik skaitmeninių dokumentų pateikimas (gavimas) ir tik informacinės sistemos

„Infostatyba“ apimtyje, bei LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708

patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“

numatyta, kad statinio projektas statytojui taip pat perduodamas ir CD kompiuterinėje laikmenoje,

galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai. Kiti reikalavimai yra nustatyti LR

aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techniniame

reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šiame statybos techniniame

reglamente numatyta, kad galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai – *.pdf,

*.jpg, *.gif, *.tif, *.png. Šie formatai nėra įprastai naudojami rengiant statinio projektus pagal

BIM metodologiją. Pažymėtina, kad 2010 m. spalio mėn. 28 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.

D1-830/ĮV-488 patvirtintas Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms

institucijoms tvarkos aprašas, kuris įpareigoja statytojus kai kurioms institucijoms pateikti

popierinį statinio projekto variantą. Kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose skaitmeninės

informacijos rengimo, mainų klausimai nereglamentuojami visiškai. Įgyvendinus statybų

sektoriaus skaitmeninimo priemonę – statybos teisės sisteminimą – ši problema būtų išspręsta.

4. Reikalavimai statinio projektui, statybos vykdymo, statinio naudojimo dokumentams nepritaikyti

darbui su vieningu informaciniu statinio modeliu. LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-708 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio

projektavimas“ numatyta detali statinio projekto sudėtis, kuri yra tinkama tik 2D projektavimui.

Įdiegus statybų sektoriaus skaitmeninimo kompleksą ši problema būtų išspręsta.

5. Nepakankamai reglamentuotas ikiprojektinis statinio gyvavimo ciklo etapas. Tik fragmentiškai

yra reglamentuotas projektinių pasiūlymų rengimas ir statinio statybos pagrindimas (LR aplinkos

ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintas statybos techninis reglamentas

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Pažymėtina, kad 1998-2005 m. galiojo LR aplinkos

ministro 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 141 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR

1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“. Priimti tinkami sprendimai priešprojektiniame

statybos etape turi didžiulę reikšmė viso statinio gyvavimo ciklo sąnaudoms. BIM reikalavimai

34

įpareigos detaliau aprašyti statytojo lūkesčius ir atlikti galimybių studiją, įvertinat viso statytinio

gyvavimo ciklo sąnaudas.

6. Statinio (potencialiam) savininkui (naudotojui) sunku įvertinti statinio būklę. Statinio priežiūros

žurnalai nesudaro galimybės kompleksiškai, išsamiai įvertinti statinio būklę, investicijų statinio

remontui poreikį. Statinio informacinis modelis šią problemą visiškai ar iš dalies išspręstų.

Nurodytos problemos gali būti sprendžiamos ir neskaitmeninant statybos sektoriaus, tačiau Studijos

rengėjų nuomone, tinkamiausias šių problemų sprendimo būdas yra statybos sektoriaus

skaitmenizavimas.

1.3. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ, JŲ

INFRASTRUKTŪROS, KITŲ SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ


1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai, jų infrastruktūra, kitos skaitmeninimo priemonės

statinio gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdantys subjektai

Lietuvos valstybės informaciniai ištekliai (toliau – II) pradėti aktyviai vystyti nuo 2000 m.

panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Per maždaug 15 metų buvo sukurta daug

informacinių sistemų (toliau – IS) ir kadastrų bei registrų (toliau – registrai), jų pagrindu pradėjo veikti

įvairios elektroninės (toliau – el.) paslaugos. Taip pat buvo sukurta daug įvairių erdvinių duomenų

rinkinių, kurie nėra oficialiai įregistruoti kaip IS duomenys ar kaip registrai, ir laikytini žinybinių

duomenų rinkiniais; sukurtos el. paslaugos ir/ar duomenų masyvai, kurie aktualūs statybų sektoriui.

Tolimesnė informacinių išteklių analizė yra orientuota į statinių gyvavimo ciklui reikalingų

duomenų ir jiems aprašyti reikalingų specifikacijų analizę. Laikoma, kad sąryšiai tarp IS egzistuoja, jeigu:

viena IS perduoda statybos etapo įvykio informaciją kitai IS; viena IS palaiko kitos IS objektų unikalius

identifikatorius ir nedubliuoja šių objektų. El. paslaugos aprašomos akcentuojant jų turinį, kuris tiesiogiai

aktualus statybos proceso etapų veikėjui (paslaugos naudotojui), t.y. griežtai nesilaikant el. paslaugoje

naudojamų terminų, kurie tiksliai neatspindi teikiamos paslaugos turinio. El. paslaugos suprantamos kaip

elektroninėje erdvėje suteiktos galimybės pateikti ar pasiekti duomenis, gauti proceso patvirtinimą.

Kiekvieno II tvarkytojo naudojamos skaitmeninimo priemonės apibendrinamos lentelėse,

pateikiant analizės rezultatus pagal statinio gyvavimo ciklo procesus ir pagal šias savybes: taikomos el.

paslaugos turinys; teikiami/priimami erdviniai duomenys; naudojami informacijai perduoti formatai;

naudojamos kodavimo sistemos ar objektų specifikacijos; sąsajos su kitomis IS; el. parašo naudojimas.

Lentelėse panaudotas termino „statinio gyvavimo ciklo etapai“ sutrumpinimas „etapai“ ir termino

„statinio gyvavimo ciklo procesai“ sutrumpinimas „gyvavimo ciklo procesai“. Lentelėse esantis įrašai

pateikti tikslu apibendrinti analizės rezultatus ir pateikti maksimaliai trumpomis teksto formomis.

Esamus informacinius išteklius, skaitmeninimo priemones statinio gyvavimo ciklo

procesuose valdantys subjektai

Pagal atliktą esamų informacinių išteklių analizę sudarytas apibendrintas esamų skaitmeninimo

priemonių sąrašas, išdėstytas pagal statybos etapus (1.3.1.1.1 lentelė). Projektavimo ir statybos etape šiuo

metu nėra jokių II skaitmeninimo priemonių. Tai paaiškinama tuo, kad šiuose etapuose vyksta projekto

komandos ir statybų rangovų privataus pobūdžio veiklos. Šių veiklų techninis aprūpinimas paprastai

paremtas vieno komercinės programinės įrangos tiekėjo sprendimais (pvz., Autodesk Vault (brėžinių lygio

versijavimas), Bentley ProjectWise (brėžinių lygio versijavimas), Graphisoft BIM Server (objektų lygio

versijavimas), IFC BIM Server). Visuose kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose yra naudojamos

valstybės II skaitmeninimo priemonės.

Esamų II analizė parodė, kad daugelio valstybės (apimant savivaldybes ir valstybės inžinerinės

infrastruktūros valdytojus) įstaigų statybos sektoriaus srityje naudojamos skaitmeninimo priemonės,

https://lt.wikipedia.org/wiki/2000

35

neatitinka nepertraukiamo statinio gyvavimo ciklo procesų skaitmeninimo poreikių, t.y. skaitmeninamų

duomenų turinys netinka projektavimo procesui, nėra logiškų sąsajų tarp statybos proceso požiūriu

susijusių el. paslaugų. Statytojo samdomi geodezininkai, projektuotojai, statybos darbų rangovai turi daug

kartų registruotis skirtingose sistemose, kad gautų reikalingus esamus pradinius duomenis arba kad

pateiktų reikalaujamą informaciją. Šios problemos bus plačiau aptartos 1.3.4. skyriuje.

Į esamų II analizę neįtraukti šie II: miškų kadastras, potencialiai pavojingų įrenginių registras,

saugomų teritorijų kadastras, upių, ežerų ir tvenkinių kadastras, adresų registras, georeferencinio pagrindo

kadastras. Saugomų teritorijų kadastras, upių, ežerų ir tvenkinių kadastras, georeferencinio pagrindo

kadastras tiesiogiai nenaudojami SGC procesuose, kadangi juose kaupiami erdviniai duomenys yra

mažesnio planinės padėties tikslumo, nei kad reikalauja statybos techniniai reglamentai. Miškų kadastro

erdviniai duomenys yra įtraukti į NTR, kurio analizė yra pateikta. Potencialiai pavojingų įrenginių

registras neapima erdvinių duomenų. Visi šie II ir daugelis kitų registrų, nepaminėtų analizėje,

potencialiai naudotini SGC, tačiau tiesioginių sąsajų ir tarpusavio informacijos mainų srautų neturi.

1.3.1.1.1 lentelė. Valstybės įstaigų skaitmeninimo priemonių sąrašas statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

TPDRIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybų inspekcija.

TPDRIS skirta teritorijų planavimo dokumentams (toliau – TPD) registruoti ir kaupti. Kaupiami

patvirtintų TPD rastriniai vaizdai (TIFF) ir pagrindinių sprendinių erdviniai duomenys (pateikiami DWG

arba SHP formatu). Registruojama informacija: institucija, priėmusi sprendimą rengti TPD; sprendimo

pradėti rengti TPD data; sprendimo pradėti rengti TPD Nr.; TPD patvirtinusi institucija; TPD tvirtinimo

data; sprendimo tvirtinti TPD Nr.

TPDRIS nepatenka į statinio gyvavimo ciklo etapus, kadangi statinio gyvavimo ciklas prasideda

tik po TPD sukurtų sprendinių, kurie leidžia statyti statinius. Statinio gyvavimo ciklui pradėti, t.y. pradėti

prieš projektinius tyrimus, TPDRIS pateikia TPD sukurtų sprendinių erdvinius duomenis: statybos zoną,

statybos liniją, servitutų plotus.

Naudotojas prie TPDRIS prisijungti su slaptažodžiu gali tik po to, kai anksčiau jau buvo

prisijungęs per VIISP. Elektroniniai valdžios vartai naudotojui suteikia galimybę prie TPDRIS prisijungti

šiais būdais:

prisijungimas mobiliuoju el. paštu;

prisijungimas su el. parašu;

36

prisijungimas per banką;

prisijungimas su valstybės tarnautojo kortele (galioja tik VTPSI tarnautojams).

Sistemoje parengtus dokumentus galima pasirašyti elektroniniu parašu. Iš dokumento

sugeneruojama PDF rinkmena, kuris kartu su metaduomenimis yra sudedamas į elektroninį ADOC

dokumentą.

Žemėlapyje iš brėžinio galima sugeneruoti PDF rinkmeną, kuri yra patalpinama TPDRIS

dokumentų valdymo sistemoje. Tokiu būdu vektorinė grafika yra paruošiama naudojimui elektroniniuose

dokumentuose.

IS „Infostatyba“. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo

ir statybų inspekcija.

IS „Infostatyba“ skirta su statybos procesu susijusiems dokumentams išduoti ir statybos

valstybinei priežiūrai vykdyti. IS „Infostatyba yra realizuoti statyboms pradėti ir užbaigti reikalingų

dokumentų pateikimo ir tvirtinimo elektroniniai procesai: el. paslauga išduoti leidimą statyti naują(-us)

statinį(-ius)/rekonstruoti statinį(-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us); išduoti pritarimą statinio

projektui ir deklaracijai. Statytojas ar jo įgaliotas asmuo, pasinaudodamas el. paslaugomis, turi galimybę

pateikti visų reikalingų dokumentų skenuotas kopijas ir patvirtinti jas el. parašu. Taip pat statytojas IS

priemonėmis nurodo statinio savybes, paskirtą statybos techninį prižiūrėtoją ir t.t.. Tuo tikslu IS

„Infostatyba“ yra sukurti klasifikatoriai, pvz. statybos rūšis, statinio paskirtis, kategorija ir kt. IS

„Infostatyba“ nekaupia planų skaitmeninių vektorinių duomenų, tačiau yra STR nereglamentuota

galimybė kaupti vektorinius statinio kontūro duomenis.

Projektų teikimas organizuotas dviem skirtingais būdais: per išorinį portalą ir teikiant popierinį

prašymą. Išorinė prieiga skirta visiems projektų teikėjams. Vidinė – savivaldybių administracijoms ir

projektus tikrinančioms institucijoms. Išorinėje prieigoje naudotojas gali ieškoti tik savo anksčiau

pateiktų projektų ir stebėti paslaugos teikimo eigą ir gauti paslaugos rezultatą. Vidinėje prieigoje

tikrinančios institucijos gali ieškoti tarp jai pateiktų projektų. Kitais atvejais projektuotojas gali kreiptis į

savivaldybę arba susisiekti su statytoju, kuris turi projekto dokumentaciją.

IS „Infostatyba“ išorinės svetainės naudotojai autentifikuojami per Elektroninius valdžios vartus

(VIISP). IS „Infostatyba“ sistemoje parengtam prašymui galima parengti ir pasirašyti ADOC elektroninį

dokumentą (su PDF prašymu ir PDF priedais, kadangi nekaupiami planų skaitmeniniai vektoriniai

duomenys. Prie prašymo galima pridėti reikiamas rinkmenas. Priedų sąrašas priklauso nuo formuojamo

prašymo tipo. Pagal poreikį sistemoje galima užsakyti elektroninį statybą leidžiantį dokumento formatą.

El. parašas formuojamas panaudojant: valstybės tarnautojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, SIM

kortelę, kitą lustinę kortelę arba USB įrenginį.

Pagrindinis IS „Infostatyba“ bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta statybos

proceso priežiūrai. 1.3.1.1.2 lentelėje pateiktas IS „Infostatyba“ naudojimo statinio gyvavimo ciklo

procesuose vertinimas.

http://www.vtpsi.lt/files/Info/Prasymas%20isduoti%20leidima/Prasymas%20isduoti%20leidima.html

http://www.vtpsi.lt/files/Info/Prasymas%20isduoti%20leidima/Prasymas%20isduoti%20leidima.html

37

1.3.1.1.2 lentelė. IS „Infostatyba“ naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.

LAKIS (Valstybinės reikšmės kelių IS). Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos

automobilių kelių direkcija (toliau - LAKD).

LAKIS skirta centralizuotai kaupti ir teikti kelių ir tiltų inventorizacijos, kelių dangų konstrukcijos

duomenis. Pagrindinis inventorizacinių erdvinių duomenų šaltinis yra pagal specialią LAKIS objektų

kodavimo specifikaciją užsakomi topografiniai matavimai. Šie matavimai paprastai užsakomi kartu su

kadastrinių planų gamyba. Kitas inventorizacinių duomenų šaltinis yra valstybinės reikšmės kelių

priežiūrą bei plėtrą vykdančių regioninių valstybės įmonių teikiami planai po apžiūrų, mažų remontų.

LAKIS erdvinius duomenis sudaro kelių ašinės linijos. Planai-kaip pastatyta patenka į LAKD labai vėlai,

todėl kartais naudojami nepilotuojami orlaiviai aeronuotraukoms sudaryti.

Kelių infrastruktūros objektai, kelių profiliai, aprašomi nurodant atstumą nuo kelio pradžios ir

objekto padėtį (kairėje ar dešinėje) atžvilgiu kelio ašies. Planai kaip-pastatyta, sudaryti pagal matavimus

pabaigus statybą, saugomi atskirame archyve, kuris neteikiamas projektavimo procesui. Planų kaip-

pastatyta erdviniai duomenys neįtraukiami į LAKIS. Tai viena iš LAKIS duomenų nepakankamo

aktualumo priežasčių.

Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodyta, kad savivaldybės turi teikti LAKD vietinės

reikšmės kelių duomenis. Dėl nesukurtos optimalios metodologijos (erdviniai duomenys turi būti

naudingi daugelyje taikymų) savivaldybės vietinės reikšmės kelių infrastruktūros duomenų nekaupia arba

jų neatnaujina.

Kelių projektų erdviniai duomenys saugomi originaliuose formatuose ir kaupiami atskirame

masyve. Persidengiančios projektų dalys nėra suderinamos tarpusavyje. LAKD egzistuoja atskira IS

„Kelių projektai“, kurioje kaupiama projektus apibūdinanti informacija. Kelio projektas su erdve

susiejamas per išsaugotą kelio objekto ruožo pradžios ir pabaigos kilometro reikšmę.

Viešoji įstaiga Kelių ir transporto tyrimo institutas yra įsigijęs mobilaus lazerinio skenavimo ir

fotografavimo įrangą. Su šia įranga sukurti trimačiai (toliau – 3D) kelio paviršiaus taškų masyvai

neteikiami el. paslaugų pavidalu.

El. paršas nėra naudojamas.

Pagrindinis LAKIS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.

1.3.1.1.3 lentelėje pateiktas LAKIS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.

38

1.3.1.1.3 lentelė. LAKIS naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.

GEOLIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos geologijos tarnyba.

Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – LGT) kaupia erdvinius duomenis tikslu analizuoti Lietuvos

teritorijos žemės gelmių sandarą ir būklę. Su statybos procesų skaitmeninimu susijusi LGT veiklos sritis –

kaupti, saugoti ir valdyti geologinę informaciją. 1.3.1.1.4 lentelėje pateikti projektuotojams aktualūs LGT

erdvinių duomenų rinkiniai.

1.3.1.1.4 lentelė. Lietuvos geologijos tarnybos erdvinių duomenų rinkiniai aktualūs projektuojant

statinius. Erdvinių duomenų

rinkinio pavadinimas

Geometrijos tipas Atnaujinimas X, Y, Z padėties

tikslumas

Modeliavimo galimybė

Geologiniai procesai ir

reiškiniai

Taškas Nuolatinis Neapibrėžtas

Karstinių rajonų žemėlapis Plotas, taškas Kas 1 m M 1:50000

Gręžiniai Taškas Nuolatinis 1 m Gręžinio gyliai

Žemės gelmių registras.

Tyrimai

Taškas/linija/plotas Nuolat 1 m ?

Projektuojant naudinga įvertinti anksčiau atliktus žemės gelmių tyrimus, t.y., naudinga turėti

ankstesnių tiriamųjų inžinerinių geologinių tyrimų gręžinių informaciją.

Planuojant naujus inžinerinių geologinių tyrimus, juos reikia registruoti LGT. Leidimus tirti

žemės gelmes išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Statytojo pasamdytas rangovas turi turėti leidimą tirti

žemės gelmes. Duomenys apie žemės gelmių tyrimus kaupiami Žemės gelmių registro (toliau – ŽGR)

Tyrimų dalyje. Rangovas ŽGR el. paslaugoje „Žemės gelmių tyrimų registravimas“ registruoja plotą,

kuriame numato vykdyti tyrimus. Tai pat dokumentus tyrimo registravimui gali pateikti raštu („raštu“ t.y.

popieriuje). Registruoto tyrimų ploto informacija apima numatomo tyrimo tipą, vykdytojo ir užsakovo

(statytojo) identifikaciją.

Atlikus teritorijos tyrimą LGT pateikiama ataskaita. Atliktų žemės gelmių tyrimų dokumentai

(ataskaitos) pateikiami raštu arba naudojantis el. paslaugomis. Jeigu atliktų žemės gelmių tyrimų

dokumentai (ataskaitos) teikiami raštu, kartu pateikiami ir elektroniniai duomenys. Erdviniai duomenys

pateikiami programinės įrangos (toliau – PĮ) MapInfo (*.tab) formatu arba kitu suderintu formatu.

Pateikta ataskaita perduodama saugoti į geologijos fondą (archyvą), jai suteikiamas fondo numeris, kuris

nurodomas ŽGR tyrimų dalyje. Į GEOLIS „Tiriamųjų gręžinių“ posistemį papildomai perkeliama tik tų

gręžinių gręžimo ataskaitos informacija, kurie tinkami panaudoti vykdant valstybinius žemės gelmių

http://192.168.24.65/internal/elpaslaugos.xhtml

39

tyrimus. Šiuo metu tai gilesnių nei 10 m gręžinių, kuriuose atlikti gruntų laboratoriniai tyrimai,

duomenys.

Statytojai gali gauti GEOLIS „Tiriamųjų gręžinių“ posistemyje sukauptą informacija. Pateikiama

gręžinio erdvinė padėtis (X, Y, H) ir geologinio pjūvio aprašymas, nurodant kiekvieno pjūvio sluoksnio

pado gylį nuo žemės paviršiaus ir jo geologinį indeksą.

Prisijungimui prie GEOLIS sistemos naudotojas yra nukreipiamas į Elektroninius valdžios vartus

(VIISP), kurių pagalba per bankinę sistemą ar kitu būdu naudotojas gali autentifikuotis. Elektroniniai

dokumentai nėra formuojami.

Pagrindinis GEOLIS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.

Nedidelė GEOLIS duomenų dalis naudinga projektavimo etapui (1.3.1.1.4 lentelė). 1.3.1.1.5 lentelėje

pateiktas GEOLIS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.

1.3.1.1.5 lentelė. GEOLIS naudojimas statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

NTKR. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Registro valdytoja – Lietuvos

Respublikos Teisingumo ministerija, Registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro (toliau – NTKR) paskirtis yra registruoti

nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus,

įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis.

NTKR registruojami šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai, statiniai (pastatai, inžineriniai

statiniai), butai daugiabučiuose namuose, patalpos.

Nekilnojamojo turto registro duomenų turinys:

Nekilnojamojo turto registro pirmojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta

tvarka įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

Nekilnojamojo turto registro antrojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta

tvarka įrašomi grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie nekilnojamojo daikto

padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis.

Nekilnojamojo turto registro trečiojoje dalyje įrašomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir

duomenys apie šių teisių turėtojus

Nekilnojamojo turto registro ketvirtojoje dalyje daromos žymos ir įrašomi kiti papildomi

duomenys.

NTKR duomenų originalai kaupiami ir saugomi centriniame duomenų banke (toliau – CDB).

Registruojant nekilnojamuosius daiktus NTKR, CDB įrašomi faktiniai nekilnojamųjų daiktų kadastro

duomenys, nustatyti atlikus kadastrinius matavimus. Nekilnojamųjų daiktų duomenys NTKR yra nuolat

atnaujinami.

40

1.3.1.1.6 pav. NTKR ryšiai su kitais kadastrais ir registrais bei informacinėmis sistemomis.

Statinio gyvavimo ciklo prieš projektiniame ir projektavimo procesuose tinkami naudoti yra šie

NTKR duomenys:

žemės sklypų ribų skaitmeniniai duomenys ir atributai: adresas, paskirtis, naudojimo būdas,

plotas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ir t.t., kitos daiktinės teisės ir jų turėtojai;

pastatų aukštų planai ir atributai: adresas, paskirtis (grupė, pogrupis), sudėtingumo kategorija,

plotai, tūriai, aukščiai, pagrindinių konstrukcijų statybinės medžiagos, pastato inžinerinės

sistemos, energinio naudingumo klasė, šilumos energijos sąnaudos, daiktinės teisės ir jų turėtojai

ir pan.;

inžinerinių statinių vektoriniai duomenys ir bendri atributai statiniui: adresas, paskirtis (grupė,

pogrupis), ilgis, plotas, kiekis, konstrukcijų statybos medžiaga, daiktinės teisės ir jų turėtojai.

Statybų sektoriaus skaitmeninimui svarbios integracijos tarp NTKR ir IS „Infostatyba“ bei Pastatų

energinio naudingumo sertifikatų registro:

Integracija tarp VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras tvarkomo Pastatų energinio

naudingumo sertifikatų registro ir NTKR. Integracijos esmė – pranešimų apie įregistruotus pastatų

bei patalpų energinio naudingumo sertifikatus teikimas NTKR ir pusiau automatizuotas kadastro

žymos padarymas NTKR gauto pranešimo pagrindu.

Sukurtos žiniatinklio paslaugų pagrindu veikiančios integracinės sąsajos tarp NTKR ir TPDR,

Adresų registro ir NTKR duomenims teikti į TPDR. Per sąsajas teikiami administracinių ribų,

gyvenamųjų vietovių, adresų, žemės sklypų ir kiti duomenys. Sąsajų diegimas pilnai užbaigtas.

Baigiamas realizuoti pirmasis NTKR ir IS „Infostatyba“ integracijos etapas, kuris savo esme

apima naujo įrašo žemės sklype apie planuojamą statyti naują statinį sukūrimą NTKR (pagal IS

„Infostatyba“ užklausą) ir statinio unikalaus numerio perdavimą IS „Infostatyba“. Šis procesas

vykdomas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą statyti naują statinį. Taip pat pirmasis

integracijos etapas apima pranešimų apie išduotus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą

patvirtinančius dokumentus teikimą iš IS „Infostatyba“ į NTKR ir automatizuotą kadastro žymų

padarymą NTKR šių pranešimų pagrindu.

Pradėtas planuoti antrasis NTKR ir IS „Infostatyba“ integracijos etapas. Numatoma, kad jis apims

statinių kadastro duomenų elektroninių bylų, kaupiamų NTKR naudojimą rengiant statybos

užbaigimą patvirtinančius bei statybą leidžiančius dokumentus, taip pat galimybę statytojui per IS

„Infostatyba“ pateikti prašymą įregistruoti statinį NTKR, bei atlikti apmokėjimą.

41

NTKR yra įregistruota 2 440 000 pastatų. Iš jų 744 000 (30 proc.) yra pagrindiniai pastatai,

kuriems pagal teisės aktų reikalavimus kadastrinių matavimų metu atliekami vidaus patalpų matavimai ir

1 696 000 (70 proc.) yra pagalbiniai pastatai, kuriems bendruoju atveju patalpų vidaus matavimai

neatliekami ir aukštų planai nesudaromi. NTKR CDB yra 359 000 (48 proc.) pagrindinių pastatų aukštų

planų brėžiniai .dwg formate. Likę 385 000 (52 proc.) pagrindiniai pastatai brėžinių dwg formate neturi.

Tapatybės nustatymui naudojama Registrų centro tapatybės nustatymo paslauga iPasas.lt. Čia

vartotojas autentifikuojamas el. parašo (stacionaraus ir mobilaus) arba el. bankininkystės pagalba.

Priimami dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamus

prašymus asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu.

Pagrindinis NTKR bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.

1.3.1.1.7 lentelėje pateiktas NTKR naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.

1.3.1.1.7 lentelė. NTKR naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.

GITS. Žinybinė IS. Valdytojas – AB Lietuvos geležinkeliai.

Geležinkelių infrastruktūros objektų duomenų valdymo informacinės sistemos (toliau – GITS)

pirminė paskirtis – kaupti geležinkelių infrastruktūros eksploatacijai reikalingų techninių duomenų apie

geležinkelio infrastruktūros objektus, jų remontų ir kt. eksploatavimo įvykių informaciją. Šiuo metu

vykdomas sistemos pildymas duomenimis. Geležinkelių infrastruktūrą aprašantys erdviniai duomenys į

sistemą keliami iš įvairų informacijos šaltinių, pvz., topografinių planų, statinių planų kaip-pastatyta,

kadastrinių planų. lygiagrečiai pradėtas tvarkyti šių pirminių dokumentų (informacijos šaltinių) archyvas,

bendrovėje turimą skaitmeninę eksploatacinę ir projektinę dokumentaciją sukeliant į vieną centralizuotą

(Autodesk Vault PĮ) duomenų saugyklą. Atsižvelgiant, kad labai dideliu kiekiu skaitmeninės

dokumentacijos (tarp jų planų, schemų ir brėžinių) dėl pačių įvairiausių priežasčių yra dalijamasi PDF

formatu, dokumentacijos surinkimo metu stengiamasi surasti ir į archyvą patalpinti šios dokumentacijos

DWG versiją. Šiame archyve taip pat kaupiami projektų brėžiniai.

Po statybų užsakomi planai kaip-pastatyta stotyse ir tarpstotyse. Kelio išilginio profilio parametrus

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG) matuoja naudodami savo įrangą.

Atsižvelgiant į GITS pirminę paskirtį ir tai, kad sistema šiuo metu pildoma duomenimis,

duomenys geodezininkams išduodami iš sukauptų pirminių dokumentų (dwg, pdf formatu).

Projektuotojams duomenys teikiami iš sukauptų pirminių dokumentų (dwg, pdf formatu).

Žemės kasimo darbų aprūpinimas pradiniais duomenimis teikiamas pagal prašymus. Kabelių

pažeidimo dažnio oficialios statistikos nėra. LG reikalauja, kad jie dalyvautų atliekant kasimo darbus.

Projekto objektų specifikacijos neturi. Esamų objektų matavimams (topografiniams matavimams)

naudojama LG specifikacija.

42

El. parašas nenaudojamas.

Pagrindinis GITS bruožas – tai sistema, kurioje kaupiama informacija skirta turtui valdyti.

1.3.1.1.8 lentelėje pateiktas GITS naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.

1.3.1.1.8 lentelė. GITS naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.

Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai savivaldybių erdvinių duomenų

rinkiniai. Valdytojai – savivaldybės.

Savivaldybės įpareigotos teisės aktais priimti iš geodezininkų ir teikti geodezininkams

topografinius ir inžinerinių tinklų duomenis. Šie procesai nedetalizuoti teisės aktuose ir vyksta skirtingai

įvairiose savivaldybėse. Dalis savivaldybių visiškai nevykdo šios veiklos arba vykdė su pertraukomis.

Iš panaikintų inžinerinių tyrinėjimų institutų savivaldybėms yra perduoti topografinių planų ir

inžinerinių tinklų planų archyvai, pilnai skaitmenizuoti tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.

Daugelyje savivaldybių sukaupti naujų planų erdvinių duomenų fragmentai, kurie dažnai nesuderinti

tarpusavyje (neintegruoti).

Tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės pagal geodezininkų pateiktus topografinius ir

inžinerinių tinklų planus kaupia erdvinius duomenis su aprašytais parametrais ir metaduomenimis.

Daugelyje savivaldybių šie erdviniai duomenys kaupimai DWG brėžiniu pavidalu, be parametrinės

objektų informacijos (užrašant ją šalia objektų). Inžinerinių statinių projektų erdviniai duomenys

kaupiami ir išduodami projektuotojams tik Vilniaus miesto savivaldybėje.

Su planų erdviniais duomenimis susijusi žemės kasimo leidimų paslauga savivaldybėse realizuota

skirtingai. Tačiau visur reikalaujama, kad statytojas pateiktų planą, kuriame būtų parodyti esami

inžineriniai tinklai.


Pagrindinis savivaldybių erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti naudoti

projektuojant. 1.3.1.1.9 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo


43

1.3.1.1.9 lentelė. Savivaldybių erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

Inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių erdvinių

duomenų rinkiniai. Valdytojai – inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės.

Inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės (toliau – įmonės) neįpareigotos kaupti ir teikti

inžinerinių tinklų erdvinius duomenis, tačiau egzistuoja teisinė prievolė pateikti topografinį planą su jame

pažymėtais inžineriniais tinklais, kad įmonės patikrintų, ar jame yra pažymėti jų eksploatuojami tinklai,

prieš pradedant projektuoti. Naujų inžinerinių tinklų planų ir/ar erdvinių duomenų pateikimas įmonėms

nėra reglamentuotas, tačiau vyksta per patikros procesą.

Įmonės (AB „ESO:, AB „AMBERGRID“, AB „LITGRID“, AB „TEO LT“) yra sukaupusios

įvairios kokybės (erdvinių duomenų planinės padėties tikslumas, parametrų kiekis) ir apimties (visas arba

nevisas tinklas) erdvinių duomenų rinkinius. Teikia šiuos erdvinius duomenis tik įmonės užsakymu

planus rengiantiems geodezininkams arba atvejais, kai pateiktame patikrinti plane nėra įbrėžtas įmonės

eksploatuojamas tinklas (savivaldybėje erdviniai duomenis prarasti). Kai kurios įmonės turi tik tinklų

schemas ir/arba per paskutinius 20 metų pastatytų tinklų atskirus DWG formato brėžinius (savivaldybių

vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, gatvių apšvietimo įmonės).

Įmonės dalyvauja žemės kasimo leidimų išdavimo procese – tikrina planą, kuriame nurodytos

būsimo kasimo ribos. Taip pat įmonės nurodo, ar reikia kviesti jų atstovus dalyvauti kasimo metu. Kai

kuriais atvejais įmonės atvyksta į kasimo vietą tam, kad parodytų vietovėje realią savo tinklo padėtį.


Pagrindinis įmonių erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti naudoti projektuojant

ir turtui valdyti. 1.3.1.1.10 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo


44

1.3.1.1.10 lentelė. Įmonių erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

Sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Žinybinis erdvinių

duomenų rinkinys. Valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba.

Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT), taip pat kaip „Infostatyba“ IS, dalyvauja statybą

leidžiančio dokumento išdavimo procese ir išduoda atskirą sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas,

inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje (toliau – NŽT

sutikimai). Šiam sutikimui gauti reikalaujama, kad statytojas pateiktų vieną iš šių planų: suvestinį sklypo

inžinerinių tinklų planą, inžinerinių tinklų išdėstymo schemą, kaimo gyvenamosios vietovės

ortofotografinį žemėlapį.

Planui parengti reikalaujama naudoti naujausius Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – NTK)

žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos NTK įregistruotų žemės sklypų ribos ir planuojamų tiesti

susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vieta, posūkio taškų koordinatės, nurodytas jų pavadinimas

bei juos apibūdinantys duomenys (pvz.: elektros linijos galingumas, vamzdžio skersmuo, gatvės ar kelio

kategorija ir kt.), taip pat pažymėtos zonos, kurioje taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,

ribos.


Pagrindinis NŽT sutikimų erdvinių duomenų bruožas – tai duomenys, kurie skirti statybos

proceso priežiūrai. 1.3.1.1.11 lentelėje pateiktas šių erdvinių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo


1.3.1.1.11 lentelė. NŽT sutikimų erdvinių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

45

VTIPS. Valstybinė IS. Valdytojas – Finansų ministerija, tvarkytojas – VĮ Turto bankas.

VĮ Turto bankas dalyvauja visuose valstybės nekilnojamojo turto valdymo etapuose:

projektavime, organizavime, statyboje ir valdyme, pardavime. Valstybės turto informacinės paieškos

sistemoje (toliau – VTIPS) yra naudojama 20 proc. NTKR duomenų turinio, esant poreikiui

reguliuojamiems procesams inicijuoti (parduoti/konservuoti/atnaujinti ir pan.). Kiti 80 proc. – valdymui

reikalinga informacija suvedama vartotojų (valstybės turto valdytojų) pagal teisinį įpareigojimą.

Pagrindinė išplėstinė VTIPS informacija skirta eksploataciniams (valdymo ir priežiūros) pastatų kaštams

aprašyti. Papildomai yra skenuojamos kadastrinės bylos tolimesniam naudojimui. Pastatų kadastrinės

bylos skenuojamos tik esant atskiram poreikiui (tai nėra teisinė prievolė). Pasatų projektai tik

archyvuojami jų neskaitmeninant. Nuo 2016 m. kovo mėn. įteisinta pareiga valstybės turto valdytojams

pildyti eksploatacinių kaštų informaciją VTIPS.

Subjektai, kuriems perduota valdyti valstybės turtą, patys suveda papildomą informaciją:

patikslinti patalpų plotai, kiek išnuomota patalpų, kiek darbuotojų naudojasi patalpomis, kiek ploto užima

kabinetai, koks bendrų erdvių plotas, kiek išleidžiama lėšų šildymui, valymui, apsaugai ir t.t. Kai kurį

valstybės turtą VĮ Turto bankas valdo tiesiogiai (neperduoda valdyti) ir pildo visą informaciją apie pastatą

VTIPS.

VĮ Turto bankas turi tikslą modernizuoti valstybės turto kokybę. Modernizuojamiems (kapitališkai

remontuojamiems) objektams mato prasmę taikyti BIM. Naujose viešojo pirkimo sąlygose yra numatyti

minimalūs reikalavimai 3D pastato projekto modeliui sudaryti. Atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar

rekonstruojamiems, remontuojamiems pastatams ketinama taikyti BIM reikalavimus, tačiau nesant

įstatyminės prievolės ir beveik jokios nacionalinės viešųjų pirkimų praktikos (ne naujai statomiems

pastatams), BIM reikalavimų taikymas viešuosiuose pirkimuose svarstytas kaip galimas.

BIM pridėtinę vertę kuria 3D patalpų lygyje, susiejant patalpas su eksploataciniais rodikliais:

energijos naudojimo efektyvumas; kitų eksploatacinių sąnaudų sumažinimas. Toks yra VTIPS požiūris į

BIM detalumą. Šiuo metu numatomas viešasis pirkimas modernizuoti VTIPS. Pirminio naudojimo etape

nenumatoma VTIPS papildyti BIM funkcionalumu. Techninė galimybė laikyti/pridėti skaitmenizuotus

dokumentus VTIPS sukurta.

VTIPS taip pat atliekami turto perdavimo sprendimų derinimai. Rašytiniai institucijų derinimo

raštai ir NTR išrašai keičiami VTIPS ataskaitomis, kuriose bus pateikiami sprendimo priėmimo

suderinimo ir valstybės NT duomenys. Šiuo metu nėra teisinio reguliavimo dėl savivaldybių turto

informacijos saugojimo tvarkos.

El. parašas nenaudojamas, kuomet VTIPS šio poreikio nėra.

Pagrindinis VTIPS duomenų bruožas – tai duomenys, kurie yra skirti turtui valdyti. 1.3.1.1.12

lentelėje pateiktas šių duomenų naudojimo statinio gyvavimo ciklo procesuose vertinimas.

1.3.1.1.12 lentelė. VTIPS duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo procesuose.

46

1.3.1.2. Esamas informacinių išteklių, kitų skaitmeninimo priemonių teisinis reguliavimas

statinio gyvavimo ciklo procesuose

Skyriuje pateikti teisės aktai, kuriuose nepakankami teisingai reglamentuota informacija ir jai

apdoroti skirtos informacinių technologijų priemonės.

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas numato, kad Susisiekimo ministerija derina

informacinių išteklių registrų ir valstybės informacinių sistemų nuostatų projektus, techninių aprašymų

(specifikacijų) atitiktį nuostatams. Tokiu būdu sudaromos tik teorinės prielaidos išvengti erdvinių

informacinių išteklių kaupimo dubliavimo. Tačiau lieka nesuvaldytas erdvinių informacinių išteklių

turinys, kadangi nesant erdvinių informacinių išteklių kaupimo ir valdymo strategijos, institucijos laisvai

pasirenka kaupiamos informacijos turinį.

Problema yra tai, kad visi didžiausio tikslumo (M 1:500-1:2000) topografiniai ir inžinerinių tinklų

erdviniai informacijos ištekliai, kurie apima statinių informaciją ir būtini SGC realizuoti, nėra įvardinti

kaip valstybės informaciniai ištekliai. Atitinkamai laisvai interpretuojamas ir įteisinamas (neįteisinamas

GITS, inžinerinių tinklų ir savivaldybių II atveju) IS/kadastro/registro nuostatuose kaupiamų šių II

tikslumas, detalumas, aprašymo turinys. Tokiu būdu studijoje analizuoti erdviniai II arba nėra valstybės II

arba jų turinys žinybose nustatytas siekiant spręsti uždavinius, kurie visiškai nesietini su statinių

modeliavimo principais SGC procesuose.

Statybos įstatymas ir Geodezijos ir kartografijos įstatymas

Nesuderintos geodezinių inžinerinių tyrinėjimų rūšys. Geodezijos ir kartografijos įstatyme

nenumatytos inžinerinių tinklų planų rūšys.

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“

Žemės kasimo leidimams gauti reikalaujama, kad statytojas surastų esamų požeminių tinklų

erdvinius duomenis. Tai ilgina žemės kasimo leidimo gavimo procesą.

Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“

Nurodyta, kad užbaigiant statybą reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylą, o ne statinio

geodezines nuotraukas (STR šie planai vadinami „geodezinėmis nuotraukomis“, kitose šalyse naudojamas

terminas „planai kaip-pastatyta“). Pateikiama išimtis, kad gali būti pateikiamos ir statinio geodezinės

nuotraukos, jeigu kadastrinėse bylose nėra statinių aukščių.

Sukurta klaidinanti situacija, kada galima suklysti ir neužsakyti planų kaip-pastatyta. Naudojant

kadastrinius planus be aukščių informacijos nepatikrinamas statinio atitikimas projektui iš esmės. Trūksta

apibrėžimo, koks yra statinių matavimų kaip-pastatyta turinys.

Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“

Tipiniam projektui rengti taikomas nepagrįstas pradinių duomenų, t.y. topografinės geodezinės

nuotraukos (terminas neaprašytas GKTR) galiojimo ribojimas iki 3 metų, supaprastintam projektui iki 5

metų. Supaprastintą projektą leidžiama rengti ant kadastrinių matavimų plano be aukščių informacijos.

Reikalaujama pažymėti esamus ir projektuojamus statinius, nesant šių duomenų II.

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“

Priimami projektų sprendiniai *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png formatais. Nesudaroma galimybė

operatyviai panaudoti senesnių projektų informacijos naujuose projektuose. Tai ypatingai aktualu

projektuojant gatves, kelius, inžinerinius tinklus ir pan. infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra paprastai

statoma viešo naudojimo teritorijose, yra išsitęsusi ir daugelyje vietų kerta kitą esamą ar anksčiau

suprojektuotą, bet dar nepastatytą, infrastruktūrą.

47

Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.04:2016

„Topografinių planų sudarymo taisyklės“

Nėra išskirtas bazinio topografinio plano turinys ir taip nesudaryta lanksti situacija užsakant

naujus planus, derinant jų turinį prie projektavimo darbų poreikio.

Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas 2.08.02:2014 „Geodezinių

tyrinėjimų atlikimo tvarka“

Nėra požeminių inžinerinių tinklų tyrimų/matavimų detalumo išskaidymo. Tokiu būdu statytojas

negali pasirinki jam aktualių inžinerinių tinklų tyrimo detalumo. Neįvertinama situacija, kad II nebuvo

paruošta inžinerinių tinklų planų archyvų perdavimo savivaldybėms metu ir daug erdvinių duomenų yra

nežinomos kokybės (ir planinės padėties).

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d.

įsakymas Nr. 1-45 „Dėl žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“

Reikalaujama pateikti tiriamųjų gręžinių informaciją komerciniu Mapinfo tab formatu. Nors

nurodoma galimybė atskirai suderinti perdavimo formatą, tai apriboja informacijos tiekėjus.

Taisyklėse nėra specifikuotas tiriamųjų gręžinių informacijos kodavimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2015 m.

birželio 3 d. Nr. V(E)-9 įsakymas dėl „Automobilių kelių inžinerinių geologinių ir geotechninių bei

statinio tyrimų rekomendacijų R IGGT 15 patvirtinimo“

Tiriamojo gręžinio gruntų tipų ir granuliometrinės sudėties kodavimas yra nesuderintas su

Lietuvos geologijos tarnybos taikomu kodavimu.

Statinio įregistravimo NTKR teisinis reguliavimas.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 24 str. 4¹ dalimi, atlikus statybos užbaigimo procedūras,

statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo

ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji

netvirtinama ir neregistruojama).

LR Statybos įstatymo 40 str. 2 ir 3 dalys nustato, kad pastatytą naują, ar rekonstruotą statinį

(išskyrus tam tikras išimtis) galima naudoti tik nustatyta tvarka užbaigus statybos darbus ir jį įregistravus

NTKR, o 34 straipsnis nustato, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys (su tam tikromis išimtimis) ir

daiktinės teisės į jį, ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi

būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie

Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto

sprendinių pagrindu.

Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas

Statinių erdviniai duomenys patenka į viešojo sektoriaus duomenų apibrėžtį. Reikia išskirti

inžinerinių tinklų, antžeminę (toliau – topografija) ir pastatų 3D modelių erdvinę informaciją. Inžinerinių

tinklų ir pastatų modelių erdvinė informacija paprastai nėra atvirai platinama dėl saugumo reikalavimų.

Požiūris į bazinių (daugeliui naudingų) topografinių duomenų atvirumą šalyse yra skirtingas.

Kai kurios valstybės, pvz., Olandija, laikosi nuomonės, kad valstybė turi pilnai finansuoti bazinių

topografinių (1:500-1:2000) erdvinių duomenų gamybą ir laikyti šiuos duomenis atvirais. Tačiau su

garantija, kad jie nuolatos atnaujinami ir patikimi, kitaip atvirų duomenų gavėjas (ir neprofesionalus) gali

patirti nuostolių naudodamas gautus duomenis. Jungtinėje Karalystėje laikomasi nuomonės, kad baziniai

topografiniai duomenys turi būti mokami ir taip turi būti surinkta dalis reikalingo duomenų atnaujinimui

biudžeto.

48

1.3.2. Oficialiuose valstybės institucijų dokumentuose numatyti sukurti informaciniai

ištekliai, kitos skaitmeninimo priemonės statinio gyvavimo ciklo procesuose ir juos valdysiantys

subjektai

2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 3-470 (1.5 E) „Dėl prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms

kurti skirtų sprendimų sąrašo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras patvirtino

prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų sąrašą:

sprendimas „Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų

sukūrimas“, vykdytojas Žemės ūkio ministerija;

sprendimas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir

statybos valstybine priežiūra, plėtra“, vykdytojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija;

sprendimas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su teritorijų planavimu, plėtra“, vykdytojas

Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų

sukūrimas. Vykdytojas Žemės ūkio ministerija

Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų sudėtinių e. paslaugų sukūrimo

projektą (toliau – TIIS) numatoma finansuoti Europos Sąjungos 2016-2020 m. struktūrinių fondų (toliau –

ES ir SF) lėšomis. Projekto partneriai: Aplinkos ministerija, VTPSI, VĮ Registrų centras, VĮ GIS-Centras.

TIIS projektu bus sukurtos naujos arba modernizuotos esamos el. paslaugos, kurios tiesiogiai

susijusios su statinio gyvavimo ciklo etapų skaitmeninimo priemonėmis. TIIS projektu kuriamos

paslaugos: topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo el.

paslauga; inžinerinių tinklų erdvinių duomenų pateikimo ir žemės kasimo leidimų išdavimo el. paslauga;

statinių projektų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo el. paslauga (1.3.2 pav.). Taip pat numatoma

modernizuoti IS „Infostatyba“ projektavimo sąlygų aprašymo funkciją, suteikiant galimybę TIIS

aplinkoje nurodyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų vietų erdvinę padėtį.

TIIS projektu yra siekiama:

Sukurti topografinės ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų modelius, kurių turinys būtų

optimalus naudoti statinio gyvavimo ciklo etapuose.

Užtikrinti bendradarbiavimą tarp įvairių informacijos šaltinių turėtojų (įmonės, įstaigos,

savivaldybės).

Nutraukti dvigubą/trigubą erdvinių duomenų rinkimą.

Garantuoti pakartotiną erdvinių duomenų naudojimą sukuriant aiškią centrinę prieiga prie erdvinių

duomenų.

Sudaryti galimybę suinteresuotoms institucijoms kaupti papildomą erdvinę informaciją.

Užtikrinti kaupiamų erdvinių duomenų integraciją su kitomis IS.

TIIS projektu numatoma pasiekti šias naudas:

Anksčiau ir tiksliai bus įvertinama projektavimo darbų apimtis.

Statinių projektai bus geriau ir greičiau realizuoti, juose bus teisingai įvertinta esama padėtis.

Greičiau bus išduodami statybos, aplinkosaugos, žemės kasimo ir kt. leidimai.

Žemės kasimo darbai bus aprūpinti aktualia informacija ir bus saugesni.

Sukaupta erdvinė informacija bus naudinga viešos tvarkos, saugumo ir avarijų likvidavimo

operacijoms.

Sukaupta erdvinė informacija bus naudinga infrastruktūros (pvz., dangų) eksploatavimo

sąnaudoms skaičiuoti.

Visi statybos proceso dalyviai mažiau mokės už paslaugas ir turės geresnes paslaugas.

49

1.3.2. pav. Topografijos ir infrastruktūros informacinės sistemos koncepcija.

Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir statybos

valstybine priežiūra, plėtra. Vykdytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Visos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės

sistemos „Infostatyba“ el. paslaugos yra teikiamos kaip atskiros el. paslaugos. Nėra sukurtas vieningas

paslaugų procesas pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“, kuris apjungtų minėtas paslaugas į vieną

sudėtinę paslaugą.

Projektu siekiama:

Sukurti naujus funkcionalumus, susijusius su GIS panaudojimu, mobilių aplikacijų taikymu, naujų

elektroninių dokumentų formatų diegimu, naudotojų mokymo priemonių (vedlio) sukūrimu ir kt.

Modernizuoti 23 vidines ir 19 išorinių el. paslaugų, sukurti 3 vidines ir 6 išorines el. paslaugas.

Pagal poreikį integruoti su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, siekiant užtikrinti

teikiamų viešųjų paslaugos patrauklumą, patogumą ir efektyvumą.

Projekto esminis rezultatas (nauda): bus sukurti el. paslaugų procesai (sąryšiai tarp jų),

užtikrinantys visą naujo ar rekonstruojamo statinio teisėtumo gyvavimo ciklą, kuris prasideda nuo žemės

paskirties ir išduotų leidimų statyti tam tikroje teritorijoje duomenų paieškos ir, esant poreikiui, baigiasi

statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Intelektinės transporto paslaugos ir taikomieji sprendimai. Vykdytojas – Lietuvos

automobilių kelių direkcija.

Projektas turėtų būti įgyvendintas per 2 m. nuo 2017 m. Investicijų projektas baigiamas 2016 m.

gegužės mėn. pabaigoje. Investicijų projekte išskiriamos dvi pagrindinės temos: turto valdymas ir kelių

kadastras. Bus sujungta LAKIS ir IS Kelių projektai.

Problemos: savivaldybės nekaupia kelių duomenų, nekaupiami duomenis apie turtą nuo jo

gyvavimo ciklo pradžios, nėra pagrindinio informacijos šaltinio.

Siūlomas sprendimas: kompleksinė el. paslauga skirta LAKD, savivaldybėms ir rangovams įvesti

duomenis apie kelius. Įgyvendinant bus sukurta: centralizuota LAKD turto IS; inžinerinio statinio statusą

turinčių kelių duomenys, t.y. kelių ašys – kelių kadastras.

50

Sistema bus valdoma per turto objektus – prie jų bus siejama visa remontų ir pan. informacija.

Turto objekto padėtis bus aprašyta remiantis atskaitomis nuo kelio ašies. Prisiimama didelė projekto

įgyvendinimo rizika, kadangi laikomasi nuostatos, kad savivaldybės pildys vietinių kelių kadastro

duomenis.

Turto valdymo sistemą kaip PĮ, ketinama rinktis iš SAP, IBM MAXIMO ir pan. produktų.

Modernizuojamų ir kuriamų IS suderinamumo problemos

Modernizuojamos IS „Infostatyba“ ir LAKIS (kitų analizuotų IS/registrų ar žinybinių sistemų

modernizavimo planai neviešinami), kuriama TIIS turi tiesioginį poveikį statinio gyvavimo ciklo

procesams ir jų metu kuriamai statinio informacijai. Modernizuojant valstybės II, turi būti realizuotas

SGC.

IS „Infostatyba“ veikimą aprašantys teisės aktai lemia priimamų suprojektuotų statinių erdvinių

duomenų (statinių informacijos modelių) turinį. LAKIS ir TIIS veikimą aprašantys teisės aktai lemia

priimamų pastatytų statinių erdvinių duomenų turinį. Dabartinių teisės aktų ir IS/registrų nuostatų,

techninių specifikacijų turinys lemia, kad nutrūksta ar yra iškraipomas informacijos perdavimas tarp SGC

procesų. Perduodamos tarp SGC procesų informacijos iškraipymas pasireiškia erdvinių duomenų modelių

nesuderinamumu ir/arba skirtingų reikšmių klasifikatorių naudojimu.

Išlieka rizika, kad modernizuojant esamus II nebus atsižvelgta į II kaupiamų statinių erdvinių

duomenų tarpusavio suderinimo poreikį. Kadangi valstybės II yra valstybės SGC realizavimo pagrindas,

nebus sukurtas SGC. Vertinant modernizavimo trukmę (apie 3 m.) ir taikomą garantinį laikotarpį (apie 5

m.), galima prognozuoti, kad nesuderinus 2014-2020 m. investicijų į valstybės II turinio, SGC nebus

sukurtas dar mažiausiai 8 m. Siekiant suderinti modernizuojamų ir/ar kuriamų IS/registrų turinį, reikia

ankstyvoje stadijoje suderinti investicijų projektų turinius. Tai sudėtingas procesas, kuriam įtaką turėtų

daryti Susiekimo ministerija, IVPK, CPVA.

Atskira problema yra tai, kad nėra viešos informacijos apie AB Lietuvos geležinkeliai, AB „ESO“

ir kitų žinybinių IS plėtros strategijas ir jų turinį. Šių IS erdvinių duomenų turinys, el. paslaugų turinys

taip pat tiesiogiai daro įtaką SGC.

1.3.3. Teisės aktais numatyti informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir valdymo

optimizavimo procesai

2015 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės

informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ nurodyta, kad Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsteigti

arba paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai valdo valstybės IT infrastruktūrą, IT techninę ir programinę

įrangą, programinės įrangos platformas ir naudoja patalpas, prireikus užtikrina žmogiškuosius išteklius,

kurių reikia šioms IT paslaugoms teikti: techninės įrangos talpinimo duomenų centro patalpose paslaugą

(angl. Data Centre as a Service – DCaaS); techninę įrangą kaip paslaugą (angl. Infrastructure as a

Service – IaaS); programinės įrangos platformą kaip paslaugą (angl. Platform as a Service – PaaS);

programinę įrangą kaip paslaugą (angl. Software as a Service – SaaS); vietinį IT palaikymą kaip paslaugą

(angl. Local Support as a Service – LSaaS); konsultavimą kaip paslaugą (angl. Competence as a Service –

CaaS).

2015 m. gruodžio 2 d. Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos prie Susisiekimo

ministerijos posėdžio protokole nurodyta, kad būsimiems IT paslaugų tiekėjams bus paruošta ir išsiųsta

klausimyno forma, kurioje prašoma užpildyti informaciją apie šiuo metu kitoms institucijoms teikiamas

paslaugas. Šiuo metu numatytos 4 kategorijos, kuriomis vadovaujantis bus pasirenkamas IT paslaugų

teikėjas. 1 ir 2 kategorijai priskirtas IT paslaugas teiks valstybiniai IT paslaugų teikėjai, 3 ir 4 kategorijos

– galės teikti ir privatūs paslaugų teikėjai. Į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą turėtų būti

įtrauktas naujas skyrius, išskirtinai apibrėžiantis IT paslaugas; perkeltos nutarimo „Dėl valstybės

informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ pagrindinės nuostatos.

Remiantis viešinama informacija, valstybės IT paslaugų teikėjais galės būti tik valstybės įmonės ir

viešosios įstaigos. Taip pat bus sudarytos sąlygos valstybės institucijoms dalį IT paslaugų įsigyti iš

privataus sektoriaus. Jeigu valstybės IT paslaugų teikėjas, be IT paslaugų teikimo, užsiima ir kita veikla,

ši veikla privalės būti atskirta nuo IT paslaugų teikimo organizacinėmis ir veiklos sąnaudų, apskaitos ir

51

finansavimo atskyrimo priemonėmis. Privačių IT paslaugų teikėjų teikiamos paslaugos bus įsigyjamos iš

centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Planuojama,

kad išlaidos už valstybės IT paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas bus atlyginamos centralizuotai

iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios įsteigė arba paskyrė

valstybės IT paslaugų teikėjus.

Teisės aktai ir jų projektai akcentuoja techninės ir programinės įrangos konsolidavimą IT paslaugų

centruose. Nėra svarstymų apie el. paslaugų turinio konsolidavimą ir su el. paslaugų turiniu susijusių

kaupiamų IS ir registruose erdvinių ir neerdvinių duomenų turinio konsolidavimą. Šiuo metu dar nėra

paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai ir nėra galimybės detaliau išnagrinėti, ar el. paslaugų turinys bus

taip pat konsoliduojamas.

Nagrinėjant kitu aspektu, el. paslaugų ir kaupiamų duomenų konsolidavimas turėtų būti vykdomas

harmonizuojant įvarius teisės aktus. El. paslaugų ir kaupiamų duomenų turinys tiesiogiai nepriklauso nuo

IT techninės ir programinės įrangos konsolidavimo procesų. Tačiau kaupiant artimus turiniu erdvinius ir

neerdvinius duomenis viename konsoliduotame IT paslaugų centre, susidaro galimybė palyginti šių

duomenų sandaras ir nustatyti dubliuojamus duomenis, galimus sudaryti ryšius.

Svarbus planuojamos II infrastruktūros konsolidacijos aspektas, kad dalis IT paslaugų bus

perduota į privatų sektorių. Kurios IS bus perduotos į privatų sektorių, lems informacijos svarbos

kategorizavimas, kuris aprašytas Vidaus reikalų ministerijos rengiamame „Elektroninės informacijos,

sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų,

registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių apraše“.

Apraše numatoma, kad informacijos svarba bus nustatoma pagal jos konfidencialumo, vientisumo

ir (ar) prieinamumo galimo praradimo neigiamą įtaką įvairių valstybės (apimant ir savivaldybės)

institucijų veiklai. Su statinio gyvavimo ciklo procesais yra susijusios įvairios IS, kurių analizė pateikta

1.3.1. skyriuje. Šių esamų IS atitikimo svarbos vertinimo kriterijams nėra atliekama studijos apimtyje,

kadangi vertinimą turi atlikti IS valdytojas.

Atliktas preliminarus vertinimas 1.3.2. skyriuje aprašyto TIIS projekto, kadangi TIIS erdviniai

duomenys yra svarbūs statinio gyvavimo ciklui realizuoti. TIIS yra aktualūs šie informacijos svarbos

vertinimo kriterijai: pavojus gyventojų gyvybei (TIIS apima pavojingus žmogaus gyvybei duomenis,

pvz., inžinerinių tinklų padėties duomenis); įtakos mastas (TIIS apima duomenis išsidėsčiusius visoje

valstybės teritorijoje), ekonominės žalos mastas (dėl TIIS duomenų nepasiekiamumo ilgiau truks planų,

projektų sudarymas, vėliau bus pradedami žemės darbai, dėl klaidų planuose ir projektuose bus taisoma

dokumentacija). Vertinant tokiu požiūriu, praradus inžinerinių tinklų (ypatingai požeminių) erdvinių

duomenų informacijos vientisumą ir prieinamumą, būtų sutrikdyta vienam ministrui pavestose valdymo

srityse veikiančių institucijų veikla ir jos tęstinumas (pradinių duomenų žemės kasimo darbams išdavimas

savivaldybėse), viešųjų paslaugų teikimas daugiau kaip 1 dieną (pradinių duomenų projektavimui

išdavimas savivaldybėse) ir gali kelti pavojų asmenų saugumui (tinklų avarijos kasant). Toks vertinimas

atitinka vidutinės arba mažiausios svarbos valstybės informacijos kategoriją. Tikslesnis vertinimas gali

būti atliktas esant aprašo praktinio taikymo išaiškinimui.

1.3.4. Statybų sektoriaus informacinių išteklių, kitų skaitmeninimo priemonių problemos

statinio gyvavimo ciklo procesuose ir jų analizė

Statinio gyvavimo ciklo etapuose informacinių išteklių duomenys dažniausiai yra erdviniai

duomenys. Taip yra todėl, kad statinio gyvavimo ciklo etapuose nuolatos naudojami planai (detalieji

teritorijų planavimo, topografiniai, inžinerinių tinklų, gręžinių išsidėstymo, anksčiau suprojektuotų

statinių, planai kaip-suprojektuota, planai kaip-pastatyta).

Neerdviniai duomenys taip pat pateikiami kartu su statinio gyvavimo ciklo etapais, nurodydami

kiekviename etape statiniui priskirtus aprašomuosius požymius (priskirta statinio paskirtis ir kategorija,

išduotos projektavimo sąlygos, išduoti pritarimai projektui, paskirtas techninis prižiūrėtojas ir statybos

vadovas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išduotas statybos užbaigimo aktas, priskirti techniniai

parametrai, įregistruotas NTKR ir t.t.). Tokie aprašomieji duomenys išreiškia statinio būseną atžvilgiu

gyvavimo ciklo etapų ir papildomai detaliau nurodo būsenai patvirtinti pateiktus dokumentus (taip pat ir

planus); taip pat apimant skenuotus dokumentus.

Nagrinėjant esamas informacinių išteklių skaitmeninimo priemones, buvo išskirti du iš esmės

skirtingi statinių duomenų skaitmeninimo atvejai – pastatų ir infrastruktūros (keliai, inžineriniai tinklai ir

52

t.t.) duomenų skaitmeninimas. Šiuos du atvejus skiria tai, kad infrastruktūros objektų statytojai

dažniausiai yra valstybės ir savivaldybių institucijos, o pastatų – valstybės ir savivaldybių institucijos,

privatūs asmenys. Kitas skirtumo požymis yra tai, kad infrastruktūros objektai dažniausiai yra išsidėstę

valstybinėje žemėje ir viešai naudojamose teritorijose, daugelyje vietų kerta kitų valdytojų anksčiau

pastatytą infrastruktūrą. Pastatų atveju situacija yra priešinga – pastatai dažniausiai yra savarankiškos

struktūros, kurios siejasi su kita infrastruktūra tik jungčių su inžineriniai tinklais ir gatvėmis vietose.

Atitinkamai infrastruktūros erdvinių duomenų skaitmeninimo priemonių suderinimas skirtinguose

statybos etapuose yra labai svarbus.

Informacinių išteklių tvarkytojai yra teisės aktais apibrėžę labai skirtingas tvarkomos srities

duomenų sandaros sąvokas. Arba jiems tai yra nustatęs II valdytojas. Tokia skirtinga skaitmeninio

priemonių samprata daro tiesioginę įtaką statybų sektoriui, pradedant nuo priešprojektinio etapo. Statytojo

pasamdyti darbų rangovai geodezininkai, projektuotojai ir statybininkai gaišta papildomą nebūtiną laiką

negaudami informacijos arba gaudami ją netinkamoje formoje; gaišta laiką kurdami nebūtiną

dokumentaciją arba ja performuodami į reikalaujamą formą; gaišta laiką taisydami dokumentus dėl

ankstesniame etape gautų klaidingų arba negautų duomenų.

Toliau pateikta kiekvieno informacinio išteklio (IS, registro ar duomenų rinkinio) skaitmeninimo

priemonių problemų analizė. Išskirtos problemos pagrįstos 1.3.1. skyriuje pateikta esamos būklės analize.

Problemas išskirtos, nagrinėjant:

Duomenų, kaupiamų IS ar registruose, tinkamumą panaudoti būsimuose statinio gyvavimo ciklo

etapuose ir naujo statinio statybos priešprojektiniame etape;

Ryšius tarp IS ar registrų, užtikrinančius statinio gyvavimo ciklo etapų nepertraukiamumą.

Objektų kodavimo specifikacijų (ar klasifikatorių) suderinamumą.

IS „Infostatyba“. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo

ir statybų inspekcija.

IS „Infostatyba“ nekaupia statinių projektų sprendinių erdvinių duomenų.

Nėra galimybės erdvėje nurodyti inžinerinių tinklų prisijungimo vietų.

Nėra neapribotos galimybės ieškoti ankstesnių projektų.

Nėra sąsajų su NŽT el. paslauga tiesti tinklus valstybinėje žemėje.

Nėra aprašytas statinių projektų sprendinių (objektų) kodavimas.

Nėra suderintas inžinerinių tyrinėjimu medžiagos, naudojamos statybų etapuose, galiojimo laikas.

LAKIS (Valstybinės reikšmės kelių IS). Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos


LAKIS kelio ašies erdvinių duomenų sandaroje sukaupta infrastruktūros informacija netinkama

naudoti statybų projektavime.

Projektai ir esamos situacijos planai archyvuojami atskirai nuo LAKIS, juose esantys erdviniai

objektai tarpusavyje nesuderinami ir neteikiami projektavimo procesui.

Taikoma žinybinė LAKIS specifikacija užsakant geodezinius matavimus po statybų.

Planai kaip-pastatyta patenka į LAKD labai vėlai ir į LAKIS neįtraukiami.

Nereglamentuotas planų po kelių remonto ar apžiūrų sudarymas.

Metodologiškai nepagrįstas vietinės reikšmės kelių infrastruktūros duomenų kaupimas.

Nėra sąsajų su IS „Infostatyba“.

3D kelio paviršiaus taškų masyvai neteikiami el. paslaugų pavidalu.

GEOLIS. Valstybinė IS. Valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos geologijos tarnyba.

Reikalaujama tiriamųjų gręžinių duomenis į Žemės gelmių registrą pateikti PĮ MapInfo (*.tab)

komerciniu formatu.

Nėra metodikos, užtikrinančios visų tiriamųjų gręžinių duomenų patekimą į Žemės gelmių

registrą.

Skaitmeninama tik dalis pateiktų gręžimo ataskaitų, kitos išsaugomos archyve.

53

NTKR. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Registro valdytoja – Lietuvos

Respublikos Teisingumo ministerija, Registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.

Nepakankamas NTKR kaupiamų skaitmeninių duomenų naudojimas statinio gyvavimo ciklo

etapuose ir naujo statinio statybos prieš projektiniame etape. Kaip pavyzdžiai gali būti reikalavimai

statytojams, siekiantiems gauti statybą leidžiančius ar statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, per

IS „Infostatyba“ teikti nekilnojamųjų daiktų NTR išrašus, ar skenuotas statinių kadastro duomenų bylas.

Abiem atvejais turi būti naudojami NTKR sukaupti skaitmeniniai duomenys ir elektroninės kadastro

duomenų bylos, o ne užkraunama papildoma biurokratinė našta statytojui (savininkui). Šią problemą

siekiama spręsti kitame IS „Infostatyba“ modernizavimo etape.

Teisės aktuose numatyti privalomi statinio statybos užbaigimo, surašant statybos užbaigimą

patvirtinantį dokumentą, ir jo įregistravimo NTKR procesai turi būti supaprastinti ir automatizuoti,

siekiant sumažinti biurokratinę naštą statytojui (savininkui). Tai gali būti realizuota toliau integruojant

NTKR ir IS „Infostatyba“, sudarant galimybę tarp sistemų per sąsajas keistis duomenimis, reikalingais

statybos užbaigimo ir statinio įregistravimo procesams, bei vienu metu teikiant prašymą patvirtinti

statybos užbaigimo dokumentą ir įregistruoti statinį. Šią problemą siekiama spręsti kitame IS

„Infostatyba“ modernizavimo etape.

NTKR kaupiamų duomenų turinį nustato teisės aktai. Dalis teisės aktuose kaupiamų statinių

kadastro duomenų turi būti keičiami, nes nebeatitinka šios dienos reikalavimų. Pvz., turi būti kaupiamos

ne pastato centro taško koordinatės, bet bent dviejų pastato kerčių koordinatės LKS 94 sistemoje, taip pat

pastato stogų tipų reikšmės, patikslinta pastatų išorės aukščių nustatymo tvarka ir pan. Tai leistų

visapusiškai panaudoti kadastrinių matavimų duomenis bei jų pagrindu kurti pridėtinius produktus –

trimačius modelius. Taip pat šiam tikslui reikalinga patvirtinti statinių kadastro duomenų specifikaciją,

nustatant reikalavimus brėžinių, planų parengimui. Šie duomenys turi būti tinkami naudoti ir kaip pradinė

informacija statinio priešprojektiniame ir projektavimo bei statybos užbaigimo etapuose.

Didelė problema šiandien yra sąsajos tarp NTKR ir savivaldybių tvarkomų topografijos ir

inžinerinės infrastruktūros sistemų nebuvimas. Tai sukuria tiek tam tikras duomenų nustatymo

dubliavimo, tiek NTKR registruojamų inžinerinių statinių duomenų kokybės problemas. Tikimasi, kad šią

problemą išspręs kuriama TIIS.

Šiandieninis nekilnojamojo turto kadastras yra 2,5D, jame nesaugoma nekilnojamųjų daiktų

geografinę padėtį nustatančių taškų Z koordinačių reikšmės. Žvelgiant į ateitį, bei siekiant pilnai

panaudoti kaupiamų duomenų potencialą ir teikti duomenis įvairiuose statinio gyvavimo proceso etapuose

turi būti sukurtos reikalingos prielaidos 3D, 4D (naudojant NTKR kaupiamą istorinę nekilnojamųjų

daiktų formavimo medžiagą) nekilnojamojo turto kadastro kūrimui. Šia kryptimi yra dirbama, atliekami

bandymai.

Būtina visiškai atsisakyti spausdintinių kadastro duomenų bylų dokumentų ir pereiti prie

elektroninių bylų, kad būtų užtikrinta galimybė jas naudoti kituose IS. Šis pakeitimas nuo 2017 m. sausio

1 d. jau nustatytas Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose.

GITS. Žinybinė IS. Valdytojas – AB Lietuvos geležinkeliai.

GITS pradiniai erdvinių duomenų šaltiniai nereglamentuoti.

GITS turinys neviešinamas.

Pilna priimtų projektų brėžinių, topografinių planų, statinių planų kaip-pastatyta, kadastrinių planų

informacija saugoma atskirame archyve.

Žemės kasimo darbų aprūpinimas pradiniais GITS duomenimis nerealizuotas.

Nesukurta geležinkelių projektų objektų kodavimo specifikacija.

Esamų objektų matavimams (topografiniams matavimams) naudojama žinybinė GITS

specifikacija.

54

Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai savivaldybių erdvinių duomenų

rinkiniai. Valdytojai – savivaldybės.

Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo procesai

nedetalizuoti teisės aktuose.

Vienintelis originalių senų planų su esamais inžineriniais tinklais šaltinis – archyviniai planai,

visiškai skaitmeninti tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.

Dalis savivaldybių (patikimos statistikos nėra, reikia vykti į kiekvieną savivaldybę) visiškai

nevykdo projektavimui reikalingų pradinių erdvinių duomenų kaupimo veiklos arba vykdė ją su

pertraukomis (prarasti duomenis).

Daugelyje savivaldybių sukaupti naujų planų erdvinių duomenų fragmentai, kurie yra nesuderinti

tarpusavyje (neintegruoti) ir neturi parametrinės informacijos.

Nei viena savivaldybė nesudaro naujų topografinių planų urbanizuotoms teritorijoms (bazinio

topografinio plano), kurie būtų naudingi priešprojektiniame statybos etape; renkami statytojų prieš

statybas sudaryti topografiniai planai tampa neaktualūs prasidėjus statyboms, jų kaupimas ekonomiškai

nenaudingas.

Inžinerinių statinių projektų erdviniai duomenys nekaupiami ir neišduodami projektuotojams

(išimtis tik Vilniaus miesto savivaldybė).

Žemės kasimo leidimų paslaugos savivaldybėse realizuotos skirtingai, nei viena savivaldybė šiai

paslaugai nenaudoja savo archyvinių duomenų; statytojo rangovas, vykdantis žemės kasimo darbus, turi

pateikti šiuos duomenis.

Savivaldybės, kaupiančios esamų statinių erdvinius duomenis, dubliuoja dalį šių duomenų ir

darbus, reikalingus sukaupti šiems duomenims, nes dalį šių duomenų savo sistemose kaupia LAKD, AB

Lietuvos geležinkeliai, AB „ESO“, AB „AMBERGRID“, AB „LITGRID“, AB „TEO LT“, VĮ Registrų

centras.

Inžinerinių tinklų planai. Žinybiniai inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių erdvinių

duomenų rinkiniai. Valdytojai – inžinerinius tinklus eksploatuojančios įmonės.

Daugelis (patikimos statistikos nėra, informacija neviešinama, yra tik vienas tyrimas Trakų

mieste) inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių (toliau – įmonės) neturi sukaupusios patikimų

eksploatuojamų tinklų erdvinių duomenų.

Įmonės, tikrindamos, ar yra jų eksploatuojami inžineriniai tinklai parodyti planuose, reikalauja,

kad planuose esantys tinklai atitiktų jų žinybinių erdvinių rinkinių duomenų padėtį, kuri dažnai yra

nepatikima.

Įmonių žinybiniai erdviniai duomenys nepasiekiami per el. paslaugas; nėra reglamentuotas šių

duomenų teikimo projektavimui, žemės kasimo darbams procesas.

Sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Žinybinis erdvinių

duomenų rinkinys. Valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba.

NŽT el. paslauga nesuderinta su statinio gyvavimo ciklo procesu vykstančiu IS „Infostatyba“ –

NŽT kaip viena iš projektą tikrinančių institucijų nesinaudoja IS „Infostatyba“, o naudoja savo atskirą

paslaugą.

NŽT el. paslaugos teisinis reglamentavimas nesuderintas su STR „Statinio projektavimas“ ir

reikalauja pateikti statinio projektą kartu su 1 metų senumo topografiniu planu.

NŽT el. paslaugos teisiniame reglamentavime aprašyti pertekliniai papildomi reikalavimai statinio

projekto brėžiniui, kurių nereikalaujama pagal STR „Statinio projektavimas“ ir kuriems išpildyti

projektuotojas gaišta daug laiko.

Nėra sąsajų su NTKR, tačiau reikalaujama projekto plane pateikti naujausią NTKR informaciją.

VTIPS. Valstybinė IS. Valdytojas – Finansų ministerija, tvarkytojas – VĮ Turto bankas.

Ženkli VTIPS duomenų dalis dubliuoja NTKR įrašus.

Pastatų projektai saugomi atskirame popierinių projektų archyve.

Pastatų aukštų planai kaupiami skenuojant kadastrinius planus.

55

Iki 2020 m. tęsis garantinis laikotarpis ir VTIPS nebus modernizuojama.

Nėra teisinio reguliavimo dėl savivaldybių turto informacijos saugojimo tvarkos.

Informacinių išteklių erdvinių duomenų gamybos problema

Projektavimui operatyviai pradėti reikia esamos situacijos topografinių, inžinerinių tinklų, reljefo

paviršiaus, tiriamųjų gręžinių erdvinių duomenų. Visus duomenis rinkti iš naujo yra ekonomiškai

neefektyvu – gaištamas laikas ir didėja galutinė statinio kaina. Požeminių inžinerinių tinklų duomenų

surinkti kokybiškai iš naujo neįmanoma – didėja projektavimo klaidų ir avarijų tikimybė. Reikia sukurti

vieningų topografinių ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų kaupimo koncepciją, atsižvelgti į kitų šalių

patirtį.

Valstybės mastu reikia:

sukurti infrastruktūros statinių 3D/2.5D erdvinių duomenų nenutrūkstamą gyvavimo ciklą;

sukurti pastatų patalpų 3D erdvinių duomenų nenutrūkstamą gyvavimo ciklą.

Pirmame skaitmeninimo etape, kol IT nesudaro ekonomiškai pagrįstų galimybių palaikyti

integruotus tarpusavyje vientisus infrastruktūros statinių 3D modelius vieningoje sistemoje, originalūs 3D

modeliai kaip-suplanuota ir kaip-pastatyta saugomi inventoriaus valdymo sistemose atskirų bylų pavidalu.

IS duomenų sandara turi užtikrinti 3D arba 2.5D erdvinių duomenų išsaugojimą, kurie turi būti tinkami

panaudoti 3D erdviniams duomenims kurti.

Reikia sukurti daugeliui statinių projektų naudingus pradinius erdvinius duomenis:

stambaus mastelio bazinius topografinius (aerofotografavimas ir skaitmeninimas);

reljefo ir pastatų modelius (lazerinis skenavimas);

inžinerinių tinklų erdvinius duomenis (archyvų skaitmeninimas).

Danijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir kt. šalių analizė rodo, kad

visiškai automatizuoti ED kaupimą yra neįmanoma. Erdvinių duomenų sukūrimas pagal dwg (CAD)

brėžinius yra specifinis ir imlus darbo laikui procesas. Valstybės įstaigos pasikliauna CAD brėžinių

importo į GIS duomenis proceso automatizavimu, kurio sukurti archyviniams CAD brėžiniams praktiškai

neįmanoma. Valstybės ir/ar žinybinės IS lieka be statinio gyvavimo ciklui realizuoti būtinų erdvinių

duomenų.

Valstybės institucijos nurodo specialistų trūkumą, realiai tai ED kaupimo gamybinių darbų

sudėtingumo ir skiriamų jiems vykdyti išteklių neatitikimas. Valstybės įstaigos veikia etatų ir fiksuoto

atlyginimo principais, kas nedera su gamybiniu erdvinių duomenų (GIS/BIM) kaupimo darbu. Rezultatas:

neproduktyvus darbas, auga duomenis įvesti ar koreguoti reikalingų etatų poreikis. Erdvinių duomenų ar

3D modelių kaupimo gamybinių veiklų organizavimas valstybės institucijose yra labai sudėtingas arba

visiškai neįmanomas.

Reikia nuolatos vykdyti gamybinius šių pirminių duomenų atnaujinimo darbus. Kitose šalyse

baziniais topografiniais duomenų kaupimo procesais rūpinasi: asociacija GeoDenmark (Danija); aljansas

SVB BGT (Olandija); kooperatyvas Geovekst (Norvegija), viešosios teisės įstaiga AGIP (Belgija) ir pan.

pelno nesiekiančios įmonės. Lietuvoje tai atitiktų viešąją įstaigą, įsteigtą vieningu erdvinių duomenų

kaupimu suinteresuotų institucijų. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė balansuoti tarp valstybės įstaigų

biudžeto ir paslaugų apmokestinimo privačiam sektoriui dydžio. Būtų sudaryta galimybė taikyti

gamybinius darbus atliekantiems darbuotojams apmokėjimą pagal išdirbį.

Statybų sektoriaus informacinių išteklių skaitmeninimo priemonių problemų

apibendrinimas

Bazinio topografavimo (daugeliui taikymų naudingų topografinių erdvinių duomenų sudarymas)

nevykdymas ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų teikimo tvarkos neapibrėžtumas neigiamai atsiliepia

infrastruktūros statinių gyvavimo ciklo etapų trukmei. Pailgėja projektuoti reikalingų erdvinių duomenų ir

kadastrinių duomenų po statybų surinkimo laikas. Nepakanka vien matuoti vietovėje jau anksčiau

matuotus objektus. Institucijos, nekaupdamos joms sprendimams priimti reikalingų duomenų,

pertekliniais reikalavimais iškreipia sudaromų planų turinį. Taip padidėja duomenų planams sudaryti

56

surinkimo kaina. Pvz., žemės sklypų ir topografinių planų turinys tapo nesuderintas su žemės sklypo

registravimui, teritorijų planavimui ar statinio projektavimui realiai reikalingų erdvinių duomenų

poreikiu.

Žemės sklypų planuose pradėta reikalauti pateikti kituose informacinių išteklių šaltiniuose

(savivaldybių, inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių žinybinėse IS) saugomus erdvinius duomenis,

nekreipiant dėmesio į jų tikslumą ir patikimumą. Nesant galimybės jų surasti vietovėje, reikalaujama juos

sukurti, nors tam dažnai nėra jokių realių galimybių (pvz., kalbant apie po žeme esančius įrenginius, kurie

priklauso kitiems savininkams ir kurių erdvinių duomenų gamyba po statybos jie nepasirūpino). Taip

statybų sektoriaus valstybinio reguliavimo problema perkeliama statytojui arba gretimo tinklams žemės

sklypo savininkui.

Nagrinėjamų valstybės įmonių, direkcijų ar tarnybų (toliau – valstybės institucijos) veiklos

teoriškai apima svarbias statybų sektoriui duomenų skaitmeninimo priemones, tačiau pagal jas yra

kaupiami iš esmės kitokios sandaros ir/arba turinio duomenys. Tai susiję su tuo, kad statybos sektoriui

reikalingų duomenų skaitmeninimas yra sudėtingas ir imlus darbui procesas. Analizė rodo, kad tokios

gamybinės veiklos, kaip pvz., erdvinių duomenų ar 3D modelių kaupimas, organizavimas valstybės

institucijose yra labai sudėtingas arba neįmanomas, nes šiems darbams vykdyti dažniausiai skiriami

žemiausios kvalifikacijos ir mažiausiai apmokami specialistai. Dėl to tampa neįmanoma pasiekti

produktyvaus darbo, nuolatos auga duomenis įvesti ar koreguoti reikalingų etatų poreikis, didelė

darbuotojų kaita.

Valstybinės institucijos yra valstybės ūkio valdytojai, t.y., valdytojai įvairios infrastruktūros, kuri

yra išsidėsčiusi valstybinėje žemėje, ir žinios apie kurią yra naudingos kituose valstybės turto

modernizacijos, remonto ar naujo kūrimo etapuose. Valstybė, veikdama per savo institucijas, taip pat yra

valstybės statinių, infrastruktūros statytojas. Analizuojant šiuo požiūriu, dabar yra susidariusi klaidinga

situacija, kada įvariusiose teisės aktuose valstybės II infrastruktūros veikla apibūdinama taip, kad

valstybės II valdytojai nedalyvauja statinio gyvavimo ciklo etapuose visapusiškai naudingu statytojui

(šiuo atveju pačiam sau, t.y. valstybei) būdu. Tai reiškia, kad institucijos turi skaitmeninimo priemones,

kurios daugiausia yra skirtos vidiniams žinybiniams poreikiams tenkinti (LAKIS, GITS, GEOLIS) arba

kurios skirtos leidimų išdavimo procesui įgyvendinti („Infostatyba“, NTKR).

Ankstesniuose skyriuose statinio gyvavimo ciklas buvo išnagrinėtas remiantis etapų ir jų procesų

nuoseklaus vykimo logika. Tačiau praktiniame statinio gyvavimo ciklų taikyme, kai siekiama pasinaudoti

gyvavimo cikluose sukurtais erdviniais duomenimis, procesuose atsiranda trūkių arba jie persidengia

vienas su kitu (1.3.4.1 pav.). Esamos informacijos rinkimas vyksta statybinių tyrinėjimų proceso metu;

pasirengimo statybai procesas įsiterpia tarp techninio projekto rengimo SLD gauti ir detalesnių sprendinių

projektavimo; statinio turto priežiūros procesas įsiterpia tarp planų kaip-pastatyta ir NTK matavimų.

1.3.4.1 pav. Statinio erdvinių duomenų gyvavimo ciklas ir jo trūkiai.

57

Šie procesų persislinkimai vyksta dėl nesuderintų teisės aktų ir II skaitmeninimo priemonėmių.

Projektavimo procesą perskiria SLD gavimo procesas, dėl atskirtų techninio projekto ir darbo projekto

sudarymo procesų.

Privačiu sektoriumi galime laikyti du atvejus: statybos darbų rangovai projektavimo ir statybos

etape arba statytojas privatus asmuo/įmonė. SGC realizavimas apima įvairias objektų modeliavimo

technologijas. Labai svarbu, kad dažnai skirtingai suprantamas SGC objektas – kaip statinys arba kaip

statinio elementai.

Pasamdyti viešų statinių statybos privatūs rangovai SGC projektavimo ir statybos etape rūpinasi

statinio elementų modeliavimu tiek, kiek tai jiems naudinga projektui arba statyboms valdyti. Perėjimas iš

SGC statybos etapo į kitą turto/inventoriaus valdymo etapą yra viešojo sektoriaus institucijų uždavinys.

Perėjimas iš statybos etapo į turto/inventoriaus valdymo etapą yra sudėtingas. Tai nėra susiję su 3D

erdvės taikymo technologijomis. Šiuo metu valstybės turtą/inventorių valdančios institucijos neturi

gamybinių pajėgumų perkelti net 2D pastatytų statinių planų erdvinių duomenų (statinių elementų) į

turimas turto/inventoriaus valdymo sistemas (į informacinius išteklius).

Privataus pastato statytojas jau pirmame SGC etape priima sprendimą ar naudos turto/inventoriaus

valdymo sistemas, ir atitinkamai sudaro užduotis rangovams. Privatus statytojas gali nuspręsti, kad

turto/inventoriaus valdymo sistemoje naudos erdvinius duomenis kaip-suplanuota arba visiškai nenaudos

erdvinių duomenų, ir taip ženkliai sumažinti perėjimo į naudojimo ir priežiūros etapą kaštus (1.3.4.1

pav.). Pvz., Suomijoje privačios kompanijos siūlo pastatų duomenų, reikalingų pastato naudojimui ir

priežiūrai, kaupimo ir valdymo WEB paslaugas. Siūlomos PĮ, pvz., Grandlund Manager, Hahtela

daugiausia kaupia aprašomąją pastatų įrenginių informaciją, kuri reikalinga nurodyti sugedusį įrenginį ir

t.t. Tokiu būdu prieinama išvados, kad privatus sektorius veikia daugiausia pastatų sektoriuje ir laisviau

interpretuoja informacijos perdavimą tarp projektavimo ir naudojimo/priežiūros SGC etapų. Daugeliu

atvejų privatus sektorius siekia perduoti pastatų modelių informaciją tarp projektavimo ir statybos SGC

etapų. Viešojo sektoriaus atveju, pvz., kelių ir inžinerinių tinklų statyboje, projektinių statinio duomenų

perdavimas arba tik aprašomosios informacijos perdavimas į SGC naudojimo ir priežiūros etapą reikštų

teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

II skaitmeninimo priemones yra sudėtinga suderinti dėl skirtingų informacijos duomenų modelių

taikymų, apimant ir skirtingą erdvės aprašymo parametrų taikymą (2D, 2,5D, 3D, atskaitos maršrutuose).

Taip yra dėl geodezininkų, projektuotojų, turtą prižiūrinčių institucijų naudojamų skirtingo

funkcionalumo PĮ. Statinio 3D erdvinių duomenų modelis dabar gali būti sudarytas projektavimo metu.

Atitinkamai, įstaigos siekiančios vykdyti statinio turto priežiūrą pačiomis moderniausiomis priemonėmis,

paprastai naudoja projekto (ne faktinę) 3D informaciją. Taip yra dėl to, kad šiuo metu nėra galimybės

gauti (brangu užsakyti) planus kaip-pastatyta sudarytus 3D erdvėje. Kitu atveju statinio turto priežiūrai

naudojami 2,5D (aukštis atributuose) planai kaip-pastatyta, nelaukiant turto įteisinimo proceso. Arba,

jeigu neužsakomi planai kaip-pastatyta, naudojami 2D kadastrinių matavimų erdviniai duomenys.

Kita II skaitmeninimo priemonių problema yra statybos procesuose sukurtų erdvinių duomenų

supaprastinimas. „Infostatyba“ duomenų masyvuose sukaupia projektų rastrinius vaizdus, LAKIS

sukaupia 2D informaciją arba informaciją, transformuotą į atstumus nuo kelio ašies (maršrutų atskaitų

modelis).

Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintos elektroninio dokumento specifikacijos riboja

pasirašomų dokumentų formatus. ADOC specifikacija leidžia pridėti rinkmenas vektorinei grafikai

formatu PDF, o taškinei – TIFF, JPEG ir PNG, o visos ADOC pakuotės rinkmenos dydis negali viršyti 4

GB. Tuo tarpu, PDF-LT (parengta pagal PDF/A-2 ISO standartą) specifikacija leidžia į elektroninį

dokumentą įtraukti ribotą turinį.

1.3.4.2 lentelė. Statybų sektoriaus informacinių išteklių skaitmeninimo problemų apibendrinimas. Problemos prieš projektiniame etape

Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys, kokybė, kodavimas ir jų pagrindu veikiančių, SGC

procesuose susijusių, el. paslaugų turinys

Ne visada naudojamas el. parašas, ADOC byloje nerealizuota erdvinių duomenų teikimo galimybė

Erdvinių duomenų kaupimo gamybinių veiklų organizavimas valstybės institucijose yra labai sudėtingas arba visiškai

neįmanomas

Valstybėje nevykdomas bazinis topografavimas ir nuolatinis topografinių, inžinerinių tinklų erdvinių duomenų atnaujinimas

58

Nėra vieningos esamų ir suprojektuotų statinių ir infrastruktūros erdvinių duomenų kaupimo ir išdavimo IS

Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio ir patikimumo bazinių topografinių, esamų ir suprojektuotų

inžinerinių tinklų erdvinių duomenų, reljefo ir statinių modelių, gręžinių duomenų

Nereglamentuotas prieš projektiniam etapui naudotinų planų turinys

Problemos projektavimo etape

Nesuderintas valstybės informacinių išteklių erdvinių duomenų turinys ir jų pagrindu veikiančių, SGC procesuose susijusių,

el. paslaugų turinys


Nekaupiami anksčiau suprojektuotų statinių ir infrastruktūros erdviniai duomenys

Naudojama nepatikima informacija apie esamus ir suprojektuotus inžinerinius tinklus

Gaištama derinant inžinerinių tyrinėjimų dokumentus su institucijomis, nes nėra vieningos esamos situacijos planų peržiūros

sistemos

Gaištama derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis institucijomis, nes nėra vieningos suprojektuotų sprendinių

peržiūros sistemos

Nėra reglamentų nustatančių skirtingo turinio topografinių planų naudojimo galimybes skirtingo sudėtingumo projektams

Problemos statybos etape



Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų kaip-pastatyta turinys ir nesuderinta šių planų sudarymo ir pateikimo

institucijoms tvarka

Problemos naudojimo etape




Naudojami nepatikimi statinių erdviniai duomenys, kadangi jie nėra nuolat atnaujinami, nefiksuojami pakeitimai

naudojami supaprastinti erdviniai duomenys, kurie nenaudingi SGC procesuose

Turto valdymo sistemose pagal žinybinius standartus kuriami supaprastinti statinių erdviniai duomenys, kurie neatitinka

statinio gyvavimo ciklo realizavimo poreikių

Nėra vieningo statinių erdvinių duomenų registro ir informacinės sistemos

1.4. LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS PROCESŲ VERSLO PRAKTIKOS ANALIZĖ


Statybos bendrovių konkurencingumas yra svarbus ne vien tik dėl savo poveikio ekonomikos

augimui ir užimtumui, bet ir todėl, kad leidžia užtikrinti šio sektoriaus tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tačiau kartu statybų sektoriuje susiduriama su įvairiomis struktūrinėmis problemomis – statyba tiesiogiai

susijusi su dideliais ekonomikos svyravimais, dideliais investicijų svyravimais, vis didėjančia

konkurencija, daugelyje bendrovių trūksta kvalifikuotų darbuotojų, jaunimą ne itin vilioja šio sektoriaus

darbo sąlygos, jame mažos galimybės diegti naujoves, išplitęs nedeklaruojamas darbas bei kitomis.

Statybos sektoriaus ir technologinės infrastruktūros vystymąsi arba stagnaciją lemia trys

pagrindinės jėgos:

Verslo teisinė, tradicijų ir institucinė aplinka;

Finansai ir ekonominė aplinka;

Žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija.

Be jų šiuolaikiniame versle atsiranda ketvirtoji jėga – IT ir KT infrastruktūra šalyje, kuri priklauso

nuo trijų pirmųjų išsivystymo lygio. Visų šių varomųjų jėgų esamos padėtys nagrinėjamos žemiau.

Verslo teisinėje, tradicijų ir institucinėje aplinkoje susiduriama su nesubalansuota vertės

kūrimo požiūriu politika, nepakankamai efektyvia institucine sąranga, statybų sektoriaus susiskaldymu,

žema vertės kūrimo grandinės integracija (detaliau ši problematika yra pateikta ankstesniuose skyriuose).

Statybų sektorius yra pagrindinis tarpinių produktų (žaliavų, cheminių medžiagų, elektros, elektroninės

įrangos, transporto ir kt.) ir susijusių paslaugų vartotojas. Statybos darbų kokybė taip pat turi tiesioginį

poveikį visų piliečių gyvenimo kokybei. Jau nekalbant apie tai, kad pastatų energinis naudingumas ir

efektyvus išteklių naudojimas gaminant, transportuojant ir naudojant produktus, skirtus pastatų bei

infrastruktūros objektų statybai, daro didelę įtaką energetikai, klimato kaitai ir visai aplinkai. Todėl reikia

atsižvelgti į anksčiau pristatytus pastebėjimus ir gerinti verslo teisinę ir institucinę aplinką bei formuoti

naujas „gerųjų praktikų“ verslo tradicijas.

59

Finansai ir ekonominė aplinka yra svarbi dalis, nagrinėjant Lietuvos statybos sektorių, t.y.,

statybos sektoriaus veiklos yra neatsiejama šalies ekonomikos infrastruktūros (gyvenamosios ir

negyvenamos paskirties, viešos ir socialinės paskirties, kultūros paveldo ir kitų statinių, viešosios,

inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros) darnaus vystymo ilgalaikėje perspektyvoje dalis. 2012 metais

patvirtintame Europos Komisijos komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus

konkurencingumo strategija“, statybų sektorius yra įvardintas kaip savo veiklos rezultatais darantis didelę

įtakos visos ekonomikos raidai. Jis Europos Sąjungoje sukuria beveik 10 proc. bendro vidaus produkto

(toliau – BVP) ir apie 20 mln. darbo vietų, daugiausia mažose ir labai mažose įmonėse.

Lietuvoje 2002-2013 metais statybos sektorius sukūrė nuo 6 iki 10 proc. BVP bei įdarbino nuo 7

iki 12 proc. visų šalies dirbančiųjų. Statyboje ir eksploatacijos metu, statybos gamybos procesuose ir

pastatuose sunaudojama apie 50 proc. visos energijos, o pastatuose ir inžinerinėje infrastruktūroje

sunaudojama apie 50 proc. visų šalies materialinių investicijų. 2008–2013 metais vien tik statybos

paslaugų viešieji pirkimai kiekvienais metais sudarė nuo 41 iki 84 proc., t.y. apie 3,4–5,5 milijardų Lt (1–

1,6 milijardų Eur). Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta

tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su apytiksliai 2-3 kitų sektorių (transporto, energetikos, tekstilės,

IKT, maitinimo ir t.t.) darbo vietomis.

Apžvelgę statybos sektoriaus svarbą turime detaliau panagrinėti problemas, su kuriomis

susiduriama kasdieninėje veikloje. Tiek Lietuvos, tiek užsienio statybos sektoriaus investuotojai –

vyriausybinės organizacijos, finansų ir draudimo įmonės, bankai, pramonės įmonės ir privataus kapitalo

investuotojai susiduria su esmine problema – greitu nekilnojamojo turto kainų kitimu bei kvalifikuotos

darbo jėgos trūkumu (arba nedarbu). Su šiomis problemomis susiduria ir visi statybos pramonėje

dirbantys asmenys bei įmonės. Problema kilo dėl besiplečiančios Europos Sąjungos, nuolatinio jos narių

vystymosi ir didėjančio gyventojų pragyvenimo lygio. Tai ypač išryškėjo po 2004 m. gegužės 1 d., kai

Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija bei Vengrija buvo priimtos į

Europos Sąjungą. Dėl atsidariusių Europos Sąjungos sienų kvalifikuota naujų narių darbo jėga pradėjo

ieškoti kelis kartus geriau mokamo darbo Europos Sąjungos šalyse senbuvėse, tokiose kaip Jungtinė

Karalystė, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. Dėl to atsirado kita problema – kvalifikuotos darbo jėgos

stygius šalių narių statybos rinkoje. Toliau bus detaliau nagrinėjami Lietuvos ūkio plėtros duomenys

pateikti 1.4.1.1 lentelėje (Lietuvos ūkio plėtra ir jos prognozė 2002–2016 metams).

1.4.1.1 lentelė. Lietuvos ūkio plėtra ir jos prognozė 2002–2016 metams.

Makroekonominiai ir

statybos sektoriaus

rodikliai

Faktas / (Skliausteliuose prognozė rengta 2016-03-18)

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

(2016)

BVP augimas/Realaus

BVP augimas, proc.

(prognozė)

6,9 10,3 7,3 7,6 7,7 8,8 2,8 -14,8 1,4 5,9 3,7 3,3 3,0 1,6

(2,5)

Infliacija (vidutinė

metinė)/ Suder.vartotojų

kainų indeksas, proc.

0,3 -1,2 1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2 0,2 -0,7

(0,7)

Priskaičiuotas darbo

užmokesčio augimas/

Vidutinio mėnesinio

Bruto darbo užmokesčio

augimas, proc.

3,2 5,8 7,2 11,0 17,2 21,1 19,4 -4,4 -3,3 2,7 3,8 5,0 4,6 5,1

(5,8)

Priskaičiuotas darbo

užmokestis/ Vidutinis

mėnesinis Bruto darbo

užmokestis, Lt / EUR

1014

/293,

7

1073

/310,

8

1149

/332,

8

1276

/369,

6

1500

/434,

4

1813

/525,

1

2152

/623,

3

2056

/595,

5

1988

/575,

8

2042/

591,4

2124/

615,2

2230

/645,

9

2335

/676,

4

2459

/712,1

(753,4

)

Nedarbas/ Nedarbo

lygis, proc. (darbo jėgos

tyrimo duomenimis)

13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4 13,2 11,8 10,7 9,1

(8,1)

60

Mokėjimų balansas/

Prekių ir paslaugų

balansas, proc. nuo

nominalaus BVP

-5,7 -5,8 -6,3 -7,0 -10,4 -12,0 -11,2 -1,1 -1,3 -1,5 0,4 0,6 -2,3 -5,8

(-1,1)

Vartojimo masto

augimas / Realus

augimas, proc.

5,5 10,5 9,2 9,4 10,5 9,9 4,6 -13,3 -4,5 4,7 3,4 4,2 3,8 2,5

(4,1)

Investicijų augimas/

Bendro kapitalo (realių)

investicijų augimas,

proc.

13,8 18,7 25,5 9,3 6,1 15,1 -6,1 -39,1 1,0 17,1 -2,5 12,8 8,4 1,3

(2,0)

Statybos darbų apimtys

to meto kainomis (šalyje

ir užsienyje), mln. Lt /

mln. EUR

3489/

1010

4470/

1294

5088/

1474

5989/

1735

7991/

2314

1113

7

/3225

1264

3

/3662

5942/

1721

5401/

1564

6876/

1992

6724/

1948

7791/

2256

9291/

2691

9236/

2675

Statybos darbų augimas,

proc. 21,8 26,8 7,2 9,5 21,3 22,8 3,8 -47,7 -5,1 22,6 -5,7 11,3 11,6 -2,2

Leistų statyti naujų

gyvenamųjų pastatų 2415 2989 4155 5725 7646 8921 8239 6021 5961 4951 5768 7118 6868 7152

Baigtų statyti naujų

gyvenamųjų pastatų 2066 2158 2936 2724 2821 3304 4027 3964 2899 3733 3198 3467 4456 5707

Leistų statyti naujų

negyvenamųjų pastatų 991 1381 2083 2010 2206 2822 3088 2931 1993 2620 2482 2848 2559 2466

Baigtų statyti

negyvenamųjų pastatų 883 1348 2444 5623 4535 5250 5354 4983 3536 3330 1211 889 1070 1293

Šaltiniai (2016 m. balandžio 20 d.): Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos statistikos

departamentas, Lietuvos statybininkų asociacija.

Jau nuo 2004 metų dėl padidėjusios nekilnojamojo turto ir kvalifikuotos darbo jėgos paklausos

didėjo ir statybos produktų kaina – nuo 50 proc. iki 100 proc. per dvejus metus, ir iki 2008 metų siekė

apie 200 proc. Tai papildomai aiškiai parodo ir leistų statyti bei baigtų statyti pastatų padaugėjimas nuo

50 proc. iki 200 proc. per 2004–2008 metų laikotarpį. Tuo pat metu nedarbo lygis šalyje pradėjo staigiai

kristi (Lietuvos statybininkų asociacija, 2016; Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2016), tačiau

kvalifikuotai darbo jėgai parengti nepakanka vienų, dvejų ar trejų metų, todėl nedarbo lygio kritimas nuo

13,8–11,4 proc. 2002–2004 metais, iki 4,3 proc. 2007 metais ir 5,8 proc. 2008 metais nepatenkino darbo

jėgos poreikio ir darbo užmokestis (toliau – DU) pradėjo kilti nuo 3,2–7,2 proc. 2002–2004 metais iki

21,1 proc. 2007 metais. Užfiksuota mažėjimo pradžia iki 19,4 proc. 2008 metais (kai vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis siekė 2152 Lt/623,3 Eur).

2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansinė krizė tęsėsi ir 2009 metų. Dėl nekontroliuojamo

nekilnojamojo turto kainos mažėjimo ėmė mažėti DU (-4,4 proc.). Gyventojų vartojimas stipriai lėtėjo iki

-13,3 proc. Įmonių perkamoji galia (pelnas, pajamos, turto likvidumas ir pan.) pasiekė žemiausius

rodiklius (-39,1 proc. realių-kapitalo investicijų pokytį). Dėl šių priežasčių 13,7–17,8 proc. per 2009–

2010 metus didėjo nedarbas, o dėl to stipriai mažėjo (iki -14,8 proc. per 2009 metus) šalies BVP augimas.

2009 metais statybos darbų apimtys dvigubai sumažėjo lyginant su 2008 metais nuo 11,137 iki 5,942

milijardų Lt, t.y. beveik nusileido iki 2003-2004 metų lygio. 2010 metais leistų statyti ir baigtų statyti

pastatų bei statybos produkcijos lygis krito beveik iki 2003-2004 metų, t.y. prieš įstojimo į Europos

Sąjungą, lygio. 2010 metais iki -3,3 proc. sulėtėjo šalies DU smukimas (ypač statybų sektoriuje), o per

2010–2011 metus sparčiai augant BVP (1,4–5,9 %), augo gamyba ir atsigavo vartojimas. Taip pat 2010–

2011 metais stabilizavosi leistų statyti naujų ir baigtų pastatų mažėjimas bei prasidėjo atsargus, bet

„banguotai-rizikingas“, didėjimas. Tačiau 2012 m. Lietuvos ekonomika patyrė Europos Sąjungos skolos

krizės sukeltą poveikį, t.y., sumažėjo BVP augimas (3,7 %). Mažėjimas ir toliau tęsėsi veikiamas Rusijos

rinkos ribojimo ir karinių konfliktų (iki 1,6 proc.) 2015 metais. Per 2010–2015 metų laikotarpį dėl

nedarbo lygio mažėjimo, aiškiai buvo matomas nuosaikus kasmetinis DU didėjimas (3,9–5,0 proc.

intervale), pasiektas vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis lygus 712,1 Eur.

Nuo 2013 metų statybų rinkoje matoma dalyvių reakciją į naujų A klasės energinio naudingumo

pastatų statybos reikalavimus, t.y., kasmet stebima apie 7000 leistų statyti naujų gyvenamųjų pastatų

61

tendencija ir nuosaikus iki 25 proc. baigtų statyti pastatų skaičiaus kilimas (rinka ruošiasi projektus ir

statybas leidžiančius dokumentus).

Darbo užmokesčiui pradėjus lėtai didėti nuo 2011 metų iki 2015 metų pasiektas stabilus kasmetinis

augimas nuo 2,7 proc. iki 4,6-5,1 proc. Tai leido namų ūkių pajamoms augti greičiau už infliaciją ir

didino jų perkamąją galią (mažino norą tik taupyti). Pakankamai palankiai statybos sektorių nuteikė

nedarbo lygio mažėjimas nuo 15,4 proc., iki 11,8 proc. per 2011-2013 metų laikotarpį su 9,1 proc.

sumažėjimu 2015 metais.

Statybų įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis prieš mokesčius trečią 2015 m. ketvirtį,

palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, buvo vidutiniškai 35,6 Eur, arba 5,5 proc. didesnis, ir siekė

676,8 Eur (šalyje – 722,3 Eur). 2016 m. pradžioje statybų sektoriuje buvo registruota 7 309 veikiančių

įmonių, arba 328 įmonėmis daugiau nei prieš metus. Daugiausiai veikiančių įmonių buvo registruota

pastatų statybos veikloje – 3 730, arba 3,1 proc. daugiau nei prieš metus. Sparčiausias įmonių skaičiaus

augimas 2015 m. buvo užfiksuotas inžinerinių statinių statybos veikloje – 11,3 proc.

Teigiamas prekių ir paslaugų bei kapitalo investicijų balansas, statybos darbų apimčių didėjimas ir

infliacijos mažėjimas per 2012-2013 metų laikotarpį patvirtina atsigaunančią ekonomiką ir statybos

sektorių. Tačiau tai gali būti siejama su besibaigiančia ankstesnio 2007-2013 metų Europos Sąjungos

finansinio laikotarpio pabaiga ir galutiniu investicijų įsisavinimu arba 2015 metų euro įvedimu Lietuvoje.

Tai lėmė laikomų aktyvų pavertimą (konvertavimą) į nekilnojamą arba kitą investicinį turtą. 2015 metais

įvedus eurą Lietuvoje pasiekta -0,7 proc. defliacija, kuri kartu su prognozuojamu BVP augimu gali virsti

0,7 % infliacija 2016 metais. Augimą parodo ir 2016 metų pradžioje statybų sektoriuje registruotų įmonių

skaičius, t.y. 7 309 veikiančių įmonių, arba 328 įmonėmis daugiau nei per 2015 metus. Tikimasi Europos

Sąjungos naujo finansinio laikotarpio investicijų, kurios atnaujins prognozuojamą bendrą investicijų bei

atliktų statybos darbų augimą po 2015 metų nedidelio (-2,2 proc.) lėtėjimo.

Lyginant 2014 ir 2015 metų „Eurostat“ duomenis, 2015 metais Lietuvoje atliktų statybos darbų

vertės smukimas buvo vienas didžiausių ES. Sparčiausiai statybos sektorius traukėsi Slovėnijoje bei

Prancūzijoje, o dviženkliu augimu pasižymėjo Slovakijos, Švedijos ir Rumunijos statybų sektoriai.

Atliktų statybų vertė šalyje 2015 metais siekė 2,475 milijardų Eur (to meto kainomis) ir buvo 3,5 proc.

mažesnė nei 2014 metais. Šį kritimą daugiausiai lėmė inžinerinių statinių statyba (46 proc. visų šalyje

atliktų darbų), kurios darbų vertė smuko 11,5 procento (iki 1 127 mln. Eur). Pastatų statybos augimas tuo

metu siekė 4,7 procento. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 925 mln. Eur, arba 5,7 proc.

mažiau, o gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. Eur, arba 38,3 proc. daugiau nei 2014

metais. Nors šalyje atliktų statybų vertė smuko, tačiau užsienyje padidėjo ir 2015 m. jų buvo atlikta už

198 mln. Eur, arba 16 proc. daugiau nei 2014 metais. Užsienyje atliktų statybos darbų vertės (eksporto)

augimas 2007–2015 m. laikotarpiu vidutiniškai siekė 27,6 procento. Nors statybų eksporto apimtys didėja

(žr. 1.4.1.2 pav. Statybų eksportas 2000-2015 m.), tačiau jos nepakankamos lyginant su ES statybų

sektoriaus vidurkiu. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais statybų užsienio

mokėjimų balansas buvo teigiamas ir siekė 121 mln. Eur, arba 43,6 proc. daugiau nei 2014 metais.

Šaltinis: Oficialios statistikos portalas. http://osp.stat.gov.lt/.

1.4.1.2 pav. Statybų eksportas 2000-2015 m., tūkst. Eur.

62

Kartu Lietuvos statybų sektoriaus plėtra į Skandinaviją atskleidžia būtinybę diegti inovacijas,

mažinančias technologinį atsilikimą ir didinančias Lietuvos statybininkų konkurencingumą1. Prioritetinių

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios

specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų

prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“, kaip vienas iš prioritetų, plėtojant prioritetinę

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų raidos kryptį „Energetika ir tvari aplinka“,

įvardintas skaitmeninės statybos sprendimų taikymas išmaniųjų mažai energijos naudojančių pastatų

kūrimui ir naudojimui, siekiant pakelti inovacijų ir konkurencingumo lygius statyboje.

Suprantama, kad BVP, vartotojų kainų indekso bei infliacijos ir nedarbo kitimas tiesiogiai priklauso

nuo statybos darbų apimčių, darbuotojų atlyginimų, perkamosios galios ir bendros ekonominės bei

politinės padėties ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ir atvirkščiai, investicijų ir

statybos darbų plėtrai didelę įtaką daro Europos Sąjungos ekonomika, kaimyninių šalių

importas/eksportas, BVP augimas. Be to, sunku numatyti, kokie padariniai gali būti keičiantis Rusijos-

Ukrainos konfliktui, aštrėjant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, vykstant pabėgėlių krizei Europoje ar

kitai globaliai situacijai.

Skaitmeninimo priemonių taikymas viešuosiuose pirkimuose

Statybų sektorius vienas svarbiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šis sektorius

sukuria apie 10 proc. šalies BVP, o 25 proc. viešųjų finansų išleidžiama perkant statybos paslaugas2.

2014 m. vasario 26 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų

pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65), reglamentuoja galimybę

reikalauti projektavimo ir rangos sutarčių viešuosiuose pirkimuose naudoti specialias elektronines

priemones, tokias kaip statinio informacinio elektroninio modeliavimo priemones ar pan. (22 straipsnio 4

punktas). Ši Direktyvos nuostata yra perkelta į LR viešųjų pirkimų įstatymo naujos redakcijos projektą.

Įstatymo projekte numatoma, kad Perkančioji organizacija ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali

kitomis nei Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia

naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos,

pavyzdžiui, viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo

priemones.

Šiuo metu nėra ne tik teisinių, bet ir techninių galimybių efektyviai keistis dideliais skaitmeninės

informacijos kiekiais, šią informaciją archyvuoti, dažniausiai naudojamos kompiuterinės laikmenos.

Kompiuterinės laikmenos (pvz., kompaktinio disko) talpa yra 10 MB. Jei statinio elektroninis projektas

didesnis kaip 10 MB, ši laikmena formuojama vadovaujantis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“

nuostatomis.

Atsižvelgiant į statybų sektoriaus fragmentiškumą ir priklausomybę nuo viešųjų pirkimų apimčių,

mažiausios kainos principais vykdomų pirkimų praktikos ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, galimybė

projektavimo ir rangos paslaugų viešuosiuose pirkimuose reikalauti naudoti statinio informacinio

modeliavimo priemones, galėtų būti reikšminga priemone pokyčiams statybų sektoriuje formuoti.

Viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju, statinio informacinio modeliavimo priemonės

leistų visiems projekto dalyviams (užsakovams, projektuotojams, NT vystytojams ir rangovams)

efektyviai bendradarbiauti: veiksmingai tikrinti, derinti, peržiūrėti ir perduoti visą projekto informaciją į

vieną statinio modelį, tuo pačiu sumažinant dokumentacijos bei atliekamų darbų kiekį.

Žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija taip pat yra labai svarbus statybos sektoriaus analizės

komponentas. Pažangios statybos įmonės siekia priimti į darbą darbuotojus, kurie remdamiesi savo

žiniomis, gebėjimais, įgūdžiais ir sukaupta patirtimi, galėtų nustatyti projekto valdymo poreikius, įvertinti

1 „Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817. 2 Viešųjų pirkimų tarnyba, Statybos sektoriaus viešieji pirkimai 2014 m.,

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/viesuju%20brosiura%20statyba%20A4%206.pdf

63

situacijas, išspręsti problemas ir nuolat ugdyti kvalifikaciją. Dažnai pastebima, kad trūksta vadovavimo

darbams ir patirties darbuotojams, susiduriama su dažna darbuotojų kaita, prasta apskaitos sistema,

nepakankamu išteklių apkrovimu, per greitais karjeros pokyčiais (kilimu), nepakankamu

konkurencingumu. Visi išvardinti komponentai yra statybos projekto valdymo kompetencija, kuri daro

įtaką bendram tikslui – sėkmingam statybos projekto įgyvendinimui nuo pirminės vizijos iki galutinio

rezultato (per visą statinio gyvavimo ciklą). Kompetencijai ugdyti ir tobulinti kuriami statybos projektų

valdymo žinių, praktinio įgyvendinimo ir sertifikavimo standartai (žmogiškųjų išteklių statybų sektoriuje

sąrašas pateikiamas 1.4.1.3 lentelėje).

1.4.1.3 lentelė. Žmogiškieji ištekliai statybų sektoriuje. Darbuotojų kategorija Trūkstami gebėjimai ir įgūdžiai

Vadovai Vadybiniai įgūdžiai

Rinkodaros įgūdžiai

Planavimo įgūdžiai

Projektų valdymo įgūdžiai

Kainodaros įgūdžiai

Derybų įgūdžiai

Ryšių su klientais įgūdžiai

Pagalbiniai darbininkai Gebėjimas skaičiuoti, raštingumas

Darbų sauga ir higiena

Teisės ir pareigos

Kvalifikuoti darbininkai Esminiai specialybės ir technologiniai įgūdžiai (stalių, stiklių, stogdengių, plytelių

klijuotojų, grindų dangų, elektrikų, santechnikų)

Techniniai gebėjimai

Priežiūros įgūdžiai

Daugiafunkcinės kvalifikacijos

komandinio darbo įgūdžiai

Klientų įgūdžiai

Darbų sauga ir higiena

Reglamentų reikalavimų žinojimas

Ryšiai su klientais

Specialistai IT įgūdžiai

CAD projektavimo įgūdžius

Klientų / Komunikacijos įgūdžiai

Interjero dizainas

Landšafto įgūdžiai

Architektūros technikai

Sąmatininkų

sveikatos ir darbų saugos

Sąnaudų įgūdžiai

Klientų įgūdžiai

Atitinkama trečiojo lygio kvalifikacija

Kvalifikacijos kėlimo kursai (techninių ir profesinių mokymų)

Dauguma Europos Sąjungos mokymo įstaigų savo akademinėse programose siekia apimti

svarbiausias statybos projekto valdymo sritis. Pagrindinė to priežastis – nuolat kintanti statybos proceso

aplinka, nuolatinis statybos projekto valdymo specialistų poreikis ir pramonei tinkamų valdymo modulių

trūkumas akademinio mokymo programose. Nuo 2015 m. rugsėjo Vilniaus Gedimino technikos

universitete (toliau – VGTU) pradėta nauja „Statinio informacinio modeliavimo“ programa ir rengiami

BIM vadovai taikant pažangiausias pasaulines teorines žinias bei geriausią praktiką. VGTU yra

pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį „Bentley System Solutions“ dėl „BIM akademijos“ įsteigimo

universitete ir koordinuoja šios akademijos veiklą Baltijos šalyse. Kauno technologijos universitetas

Statybos ir architektūros fakultete vykdo studijų programų pertvarką, kurioje daug dėmesio skiriama

pažangiausios programinės įrangos diegimui studijų procese. Visi universitetai siekia, kad studentai būtų

rengiami kaip pažangiausi specialistai Lietuvos bei tarptautinėje darbo rinkoje.

Tačiau, vykstant tokiam pažangiam aplinkos poreikių, skaitmenizavimo reikalavimų, efektyvaus

valdymo ir naujų įrankių naudojimo pokyčiui, turi būti suteikiamos naujos žinios, lavinami įgūdžiai ir

64

duodamos efektyvios priemonės jau dirbantiems statybos specialistams. Tai turi būti atlikta pagal jų

kompetencijas, pažangą ir poreikius, kad rinkoje būtų pakankamai pažangių atestuotų specialistų.

VGTU ir VšĮ „Kokybės vadybos centre“ buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos

tikslinės profesionalių atestuotų statybos specialistų, kurie vykdo, vadovauja ir prižiūri ypatingos svarbos

statybos projektų įgyvendinimą, grupės (studijų, mokymų ir kvalifikacijos kėlimo kursų „Statybos

vadovų, statybos specialiųjų darbų vadovų, statybos ir specialiosios statybos techninės priežiūros vadovų

parengimo atestacijai“ metu). Per nagrinėjamą 2010-2015 metų (64 mėnesių) laikotarpį buvo apklausta

2090 profesionalų (1.4.1.4 pav.).

1.4.1.4 pav. Kvalifikuoti statybos specialistai, turintys technines ir programines priemones

statybos aikštelėje.

Tyrimo pradžioje (2010 metais) buvo nustatyta, kad: statybos metu naudojamų programinių ir

techninių priemonių lygis yra labai žemas, net 40 proc. specialistų neturi kompiuterių ir esminių

kasdienio/efektyvaus statybos valdymo įrankių (techninės ir programinės įrangos), o rankinio darbo

efektyviai, laiku ir be klaidų negali atlikti tik keli (dėl per finansų krizės laikotarpį sumažintų atlyginimų

ir darbuotojų skaičiaus) statybos aikštelėje esantys darbuotojai.

Per minėtą laikotarpį VGTU bei VšĮ „Kokybės vadybos centre“ vykdant aktyvų naujų akademinių

programų rengimą studentams ir nuolatinį profesinės kvalifikacijos kėlimą patyrusiems praktikams,

didėjo visos Lietuvos statybos profesionalų kompetencija. Po 64 mėnesių laikotarpio išnagrinėjus tyrimo

rezultatus galima pastebėti, kad (n=2090):

Darbuotojų, dirbančių kompiuteriais statybos aikštelėse skaičius padidėjo nuo 60 iki 90 proc.

Darbuotojų, dirbančių su CAD peržiūros (mokamų, nemokamų ar laisvos prieigos) programine

įranga, skaičius padidėjo nuo 15 iki 75 proc.

Darbuotojų, dirbančių su sąmatų sudarymo programine įranga, skaičius didėjo bet vis dar svyruoja

15-40 proc. intervale.

Darbuotojų, dirbančių su kalendorinio planavimo programine įranga, skaičius didėjo nuo 10 iki 25

proc.

Paskutinės dvi tyrimų rezultatų pozicijos rodo lėtai didėjančią kompetenciją kainų nustatymo ir

išlaidų valdymo bei planavimo ir grafikų sudarymo srityse.

Statybos sektoriaus darbuotojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos ūkio ekonominės ir

socialinės padėties. Šalies BVP, infliacijos ir nedarbo rodiklių neigiami pokyčiai nuo 2011 metų aiškiai

parodo nedidelį Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, tačiau nuo 2016 metų tikimasi naujo finansinio laikotarpio

Europos Sąjungos investicijų padidėjimo. Tai parodo ir užimtųjų darbuotojų skaičius statybų sektoriuje:

2015 m., palyginti su 2014 m., jis padidėjo iki 105 tūkst. ir tai sudarė 35,8 proc. viso užimtųjų darbuotojų

skaičiaus augimo šalyje praėjusiais metais. Nepaisant spartaus augimo, užimtų gyventojų statybų

65

sektoriuje dalis nuo visų užimtųjų šalyje sudarė 7,9 proc., arba 2,9 proc. punkto mažiau nei 2008 m., kai

ši dalis siekė 10,8 procento. Sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis šiame sektoriuje buvo 3,0 proc.

punktais mažesnė nei 2008 m. ir siekė 6,9 proc. 2016 metų pradžioje pastebėtas statybų sektoriuje

registruotų įmonių skaičiaus didėjimas pareikalaus daugiau žmogiškųjų išteklių projektų įgyvendinimui, o

labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų su aukšto lygio kompetencija dėl didėjančios darbingų

specialistų emigracijos ir natūralaus visuomenės senėjimo procesų.

1.4.2. Statybų sektoriaus procesų verslo praktikos problemos statinio gyvavimo ciklo

procesuose ir jų analizė

Remiantis anksčiau išnagrinėtais statybos sektoriaus komponentais (verslo teisine, tradicijų ir

institucinė aplinka, finansų ir ekonomine aplinka bei žmogiškaisiais ištekliais ir jų kompetencija) kartu su

verslo bei visos šalies informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūra (kuri priklauso nuo

minėtų komponentų išsivystymo lygio) ir Studijos rengėjų ekspertiniu vertinimu, identifikuotos esamos

situacijos problemos. Nagrinėjant statinio gyvavimo ciklo procesus, verslo praktikos problemos tiesiogine

ir netiesiogine prasmėmis pastebimos visuose jo etapuose: priešprojektiniame, projektavimo, statybos bei

naudojimo.

Priešprojektiniame etape pagrindinės problemos yra susijusios su turimos informacijos

patikimumu, informacijos kokybe ir visais pasirengimo metu priimtais klaidingais sprendiniais.

Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:

Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai:

o Nepakankamas priešprojektinio etapo teisinis reglamentavimas (dažnu atveju yra rengiami

projektiniai pasiūlymai ar konceptualus projektas, tačiau jie nereglamentuojami jokiu

dokumentu) – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Nereglamentuotas priešprojektiniam etapui naudotinų planų turinys – aukštas prioritetas ir

įtaka.

Techniniai ir organizaciniai aspektai:

o Priešprojektiniai projekto sprendiniai, sąlygos ir situacijos gali būti nepakankamai

įvertintos, dėl to švaistomas projekto įgyvendinimo laikas ir ištekliai – aukštas prioritetas ir

įtaka.

o Teikiant erdvinius duomenis naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir

klasifikatoriai – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio ir patikimumo erdvinių duomenų

– aukštas prioritetas ir įtaka.

Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai:

o Blogai suformuoti, klaidinantys projekto ir jo dalyvių tikslai, nes juos formuoja

nepakankamai kompetentingi priešprojektinio etapo dalyviai (būtinas ankstyvas

profesionalų, konsultantų ar net visų galimų projekto dalyvių įtraukimas) – vidutinis

prioritetas ir įtaka.

o Projekto įgyvendinimo pradžioje būtina atsižvelgti į visų projekto gyvavimo ciklo etapų

aspektus ir priimti užsakovo bei galutinio naudotojo tikslus tenkinantį sprendimą –

vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Nepakankamai analizuojami statinio architektūros, konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir

technologiniai sprendiniai bei galimos jų efektyvios alternatyvos – vidutinis prioritetas ir

įtaka.

o Susikerta daug įvairių sričių, kurios ne visada tarpusavyje dera (pvz., teritorijų planavimas,

aplinkos poveikio aplinkai vertinimas, investicinių projektų rengimas, žemėtvarkos

projektų rengimas, įvairių tyrinėjimų atlikimas) – žemas prioritetas ir įtaka.

Projektavimo etape pagrindinės problemos yra susijusios su CAD (angl. Computer-Aided Design

– kompiuterinio projektavimo) technologijų taikymu. Pagrindinės problemos yra susijusios su

nepakankamu informatyvumu, didele rankinio darbo apimtimi, daugybe pasikartojimų, didele duomenų

nesutapymo rizika skirtingose versijose, klaidų atsiradimo tikimybe, integracijos tarp projektavimo

procesų dalyvių stoka, ribotomis apsikeitimo duomenimis galimybėmis, neefektyviu projekto valdymu.

Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:

66


o Nepakankamai aiškūs projekto dalyvių tarpusavio ryšiai ir atsakomybės. Taip pat trūksta

dokumentų, kurie reglamentuotų projektų valdymą – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Neefektyvus projektavimo proceso reglamentavimas ir suskirstymas į etapus (techninis ir

darbo projektai) – vidutinis prioritetas ir įtaka.


o Nepatikima informacija apie esamus inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų, dujų,

elektros, telekomunikacijų) – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Gaminant ir perduodant erdvinius duomenis naudojami tarpusavyje nesuderinti duomenų

perdavimo formatai ir klasifikatoriai – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Nėra operatyvaus ir tikslaus informacijos gavimo/keitimosi apie esamus (vandentiekio,

nuotekų, dujų, elektros, telekomunikacijų ir kt.) inžinerinius tinklus, taip pat ilgiau

užtrunka suderinto topografinio plano gavimas, o topografinių planų turinys nesuderintas

su skirtingų planų ir projektų poreikiais informacijos detalumui – vidutinis prioritetas ir

įtaka.

o Statinių brėžiniai modeliuojami dvimatėje erdvėje, kuri išreiškia tik dvimačius vaizdus,

neaprašant daugiau jokios atributinės informacijos – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Visi elementų vaizdai komponuojami naudojantis tik vizualinį suvokimą, todėl neretai

pasitaiko esminių nesutapimų tarp to paties elemento skirtingų vaizdų – vidutinis


o Visa negrafinė informacija (techninės sąlygos, aiškinamieji raštai, pastabos ir t.t.) lieka

atsieta nuo grafinės (brėžinių, vizualizacijų ir pan.) ir dalis kompleksinių idėjų bei

sprendinių lieka neatvaizduota projekte (suderinamumas tarp projekto dalių ir jų autorių) –


o Visa projektinė dokumentacija kuriama individualiai, dėl ko gerokai išauga laiko ir darbo

apimtys – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Visas apsikeitimas informacija tarp skirtingų sričių specialistų vyksta popieriniu variantu

arba nesuderintais formatais. Tai apsunkina koordinaciją tarp projekto dokumentų –


o Išskaidyta ir fragmentuota informacija dokumentuose, tarp projektuotojų grupių,

kompanijų (skirtingi, nekoordinuoti informacijos šaltiniai, nesuderinti veiksmai tarp

atskirų vykdytojų, formatų neatitikimų problemos, vieningo standarto nebuvimas) –


o Dėl didelio informacijos kiekio bei netinkamai organizuotos duomenų valdymo aplinkos

nepakankamai kontroliuojamas informacijos srautų judėjimas tarp projektavimo procesų

dalyvių, atsiranda didelė klaidų rizika – vidutinis prioritetas ir įtaka.


o Viešuosiuose pirkimuose ir privačių projektų atvejais paprastai taikomas žemiausios

kainos kriterijus daro neigiamą įtaką projekto kokybei. Projektai, atliekami už mažiausią

kainą, detalizuojami tik tiek, kiek reikia derinančioms institucijoms, ekspertams ir tik SLD

gavimui – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Projekto sprendimai tinkamai nedetalizuojami ir nepaaiškinami, netiksliai suskaičiuojami

kiekiai (apsidraudimui taikoma perteklinė atsarga, norint sumažinti klaidų tikimybę ir

atsakomybės riziką) – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Projekto ekspertizė nukeliama į projektavimo etapo pabaigą ir dažnai atliekama

neįsigilinant ir skubotai. Nepakankamai susiformavęs profesionalių ekspertų korpusas –

aukštas prioritetas ir įtaka.

o Netinkami projekto sprendiniai, klaidos ir sugaištas laikas esant nuosekliajam

projektavimo procesui, kai atskiros disciplinos (projekto dalys) nepradedamos vykdyti, kol

neįgyvendinamos ankstesnės – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis institucijomis gaištama daug laiko,

nes nėra vieningo modelio ir suderinto tikrinimo sprendinių – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Skaičiuojamieji konstrukcijų modeliai analizės programose kuriami iš naujo ir yra

nepriklausomi nuo lygiagrečiai kuriamų brėžinių. 2D projektavimo technologijos atveju

67

nėra galimybės pilnavertiškai panaudoti sukurtų brėžinių skaičiavimo tikslais – žemas


o Projektavimo etape neatliekami simuliaciniai optimizavimo ir projektinių alternatyvų

analizės uždaviniai (nevertinami visų projekto gyvavimo ciklo etapų tikslai) – žemas


Statybos etape egzistuoja problemos, susijusios su teisiniu reglamentavimu, nenoru statybos

aikštelėje taikyti pažangiausias IKT bei mobiliąsias technologijas ir pastatyto statinio neatitikimu

projektinei dokumentacijai. Išskiriamos tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:


o Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų kaip-pastatyta turinys ir nesuderinta šių planų

sudarymo ir pateikimo institucijoms tvarka – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Nereglamentuoti statinio/projekto gyvavimo ciklo etapai (pvz., Jungtinėje Karalystėje

galioja Riba Plan Of Work) – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Esant netinkamam teisiniam reglamentavimui, statybos etapo metu gaunama darbo

projekto dokumentacija yra nepakankama darbams vykdyti, ją dažnai tenka detalizuoti ir

papildyti. Tai apsunkina statybos planavimo darbus, atsiranda rizikos dėl prastovos ir dažni

projekto vėlavimai – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Rangovas dažnai rengia darbo projektą (toliau – DP), nes to reikia statybos užbaigimui,

tačiau nereglamentuojama DP konstrukcijų, architektūros ir kitų dalių sudėtis – žemas



o Dėl netinkamos statybos vadovų atestavimo sistemos, jie nėra motyvuoti naudotis

pažangiausiomis IKT bei mobiliosiomis technologijomis statybos aikštelėje – aukštas



o Baigto projekto byla ir visiškai įgyvendinto projekto projektiniai sprendiniai perduodami

užsakovui, kuris negali arba neturi priemonių jų patikrinti ir vėliau retai taiko naudojimo

etapo metu – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Nekokybiškas parengtas techninis projektas (toliau – TP) sąlygoja, kad DP atliekami

esminiai pakeitimai, todėl reikalinga rengti TP korektūrą, iš naujo gauti SLD ar atlikti

projekto ekspertizę (dubliuojamas darbas ir švaistomi ištekliai) – vidutinis prioritetas ir

įtaka.

o Rangovai rengdami DP gali pasinaudoti situacija, kuomet gali panaudoti pigiausias ir

paprastai nekokybiškas medžiagas ar taikyti pigesnius sprendimus, nes jie nebuvo

detalizuoti TP – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Po statybos užbaigimo viza „taip pastatyta“ dažnai dedama ant neatitinkančių realybės

brėžinių – žemas prioritetas ir įtaka.

o Užbaigimo procedūra reikalauja daugiau laiko ir išteklių, kad statinys tikrai būtų tinkamas

naudoti – žemas prioritetas ir įtaka.

Naudojimo etape yra problemos yra susijusios su informacijos tikslumu, vieningos statinio

duomenų valdymo, statinio naudojimo ir priežiūros aplinkos nebuvimu. Išskiriamos tokios problemos su

jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:


o Nėra vieningo statinių naudojimo, erdvinių duomenų registro arba informacinės sistemos -

aukštas prioritetas ir įtaka.

o Nereglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir finansinės būklės fiksavimas

vieningoje duomenų valdymo aplinkoje (savininkams nepasiekiama, VTIPS yra skirta

valstybės pastatams, LAKIS – keliams) – vidutinis prioritetas ir įtaka.


o Užsakovas dėl įvairių priežasčių (neturi programinės/techninės įrangos, nepakanka

personalo ar jo kvalifikacijos ir pan.) nenaudoja pažangiausių IKT technologijų statinio

naudojimo etape – vidutinis prioritetas ir įtaka.

68

o Apie daugelį statinių nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, nes nebuvo nuolat

atnaujinama ir nebuvo fiksuojami pakeitimai, kurių reikia sprendimui priimti – vidutinis


o Nėra reglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir finansinės būklės fiksavimas

vieningoje duomenų valdymo aplinkoje, todėl statinių savininkams tokia informacija

sunkiai pasiekiama – vidutinis prioritetas ir įtaka.


o Efektyvios naudojimo bei turto valdymo procedūros turi būti numatytos ir įgyvendintos

pagal projektinius sprendinius – vidutinis prioritetas ir įtaka.

Taip pat išskiriamos bendros problemos, sutinkamos per visą statinio gyvavimo ciklą. Išskiriamos

tokios problemos su jų prioritetų ir įtakos (žalos) vertinimu:


o Nėra vieningos projekto duomenų valdymo aplinkos, o tai apsunkina informacijos

keitimąsi tarp visų procesų dalyvių visose statinio gyvavimo ciklo etapuose – aukštas


o Nėra vieningo standarto, klasifikatoriaus ir statinio informacinio modeliavimo teisinio

reglamentavimo – aukštas prioritetas ir įtaka.


o Labai ribotas pažangiausių IKT technologijų naudojimas tarp visų procesų dalyvių visuose

statinio gyvavimo etapuose – aukštas prioritetas ir įtaka.


o Klaidingai formuojamos eksperimentinės plėtros ir mokslinių tyrimų programos,

neatsižvelgiant į taikomųjų priemonių poreikį statinio gyvavimo ciklo metu – aukštas


o Nesusiformavęs visuomenės supratimas, kad kokybiškas statinio projektas (tuo labiau

statinio informacinis modelis) gali sutaupyti daug investuojamų bei projekto dalyvių lėšų

ir sukurti įvairiapusę naudą per visą gyvavimo ciklą, o didžiausia naudą – naudojant statinį

– aukštas prioritetas ir įtaka.

o Projekto dalyviai nuolat vykdo projektą konkurencinėje kovoje siekdami asmeninių tikslų,

o ne vieningoje komandoje bendrai siekiantys projekto tikslų (reikalingi skaidrūs

sutartiniai santykiai ir projekto komandos reglamentavimas) – aukštas prioritetas ir įtaka.

o Kiekvieno statinio gyvavimo ciklo pabaigoje spausdinta dokumentacija neatspindi

sukauptos išsamios informacijos apie statinį (prarandama projekto informacijos pridėtinė

vertė ir tai ypač aktualu naudotojui) – vidutinis prioritetas ir įtaka.

o Įgyvendinant projektą susiduriama su išlaidų ir efektyvaus resursų valdymo problema,

todėl būtina parinkti šios problemos sprendimo būdus viso statinio gyvavimo ciklo metu –


o Projekte padarius pakeitimus, kiekvienas brėžinys taip pat turi būti pataisytas rankiniu

būdu, o tai uždelsia projekto užbaigimą. Brėžiniai yra perbraižomi (ir perspausdinami)

kiekvieno etapo pabaigoje, o perduodant atspausdintą projektinę dokumentaciją

prarandama informacija – žemas prioritetas ir įtaka.

o Kiekvienas specialistas ar projekto dalyvis naudoja skirtingas to paties pastato

dokumentacijos versijas ir duomenimis tarpusavyje keičiasi popieriniu variantu, todėl

atsiranda didelė duomenų nesutapimo galimybė – žemas prioritetas ir įtaka.

Apibendrinant galima teigti, kad būtina toliau gerinti institucinę, teisinę, organizacinę, finansinę,

ekonominę bei kitas aplinkas tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis profesinis ugdymą ir kompetencijos

statybos projekto valdymo srityse, bei taikyti BIM metodologiją.

69

2. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS, DANIJOS IR SUOMIJOS PATIRTIES

SKAITMENINANT STATYBŲ SEKTORIŲ ANALIZĖ

2.1. Didžiosios Britanijos patirties analizė

2.1.1. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus institucinė sąranga

Statybos projektų priežiūra Didžiojoje Britanijoje, įskaitant dalyvavimą projektavimo ir statybos

etapuose, yra vykdoma pasirinktinai savivaldybės institucijų arba privačių asmenų (nuo 1997 m.).

Savivaldybės institucija yra vadinama Local Planning Authority (toliau - LPA), privatus asmuo –

atestuotas inspektorius (angl. Approved inspector).

LPA – tai savivaldybės institucija, vykdanti statinio ar jo projekto atitikimo teisės aktams

įvertinimą ir statybos projekto priežiūrą. Anglijoje veikia 32 LPA institucijos, kurios yra pasiskirsčiusios

pagal regionus. Priklausomai nuo regiono LPA gali būti savivaldybės planavimo departamentas (angl.

Planning Department) arba regiono taryba (angl. Council).

Visų LPA veiklą Didžiojoje Britanijoje vienija ir koordinuoja organizacija „Planning portal“.

„Planning portal“ - tai statybos projektų informacinė sistema, kuri skirta planavimo leidimų išdavimui

(analogas Lietuvoje – Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros

informacinė sistema „Infostatyba“). Sistema sukurta 2002 metais ir nuolatos yra tobulinama. 2011 m.

buvo pasiekta, kad 50 proc. paraiškų planavimo leidimui gauti buvo teikiama pasinaudojant „Planning

portal“ sistema. 2014 m. net 80 proc. planavimo leidimų buvo išduota pasinaudojant minėta sistema.

Atestuotas inspektorius – tai privatus juridinis arba fizinis asmuo, dažnai įvairių statybos srities

specialistų komanda, kuriam(-iems) suteikta teisė atlikti statinio ar jo projekto atitikimo teisės aktams

įvertinimą ir vykdyti statybos projekto priežiūrą. Komandą paprastai sudaro ne tik techninę priežiūrą ar

kontrolę vykdantys asmenys, tačiau ir įvairaus pobūdžio matavimus ir ekspertizes (akustikos,

konstrukcijų, energetinius, gaisrinės saugos ir kt.) atliekantys asmenys. Šiai veiklai asmenys yra

atestuojami 5 metų laikotarpiui. Atestaciją ir registravimą kuruoja Statybos pramonės taryba (angl.

Construction Industry Council) (toliau - CIC) ir Patvirtintų inspektorių asociacija (angl. Association of

Corporate Approved Inspectors) (toliau - ACAI). Atestuotas inspektorius dalyvauja tiek projektavimo,

tiek statybos etapuose iki tol, kol statinys yra užbaigiamas ir įteisinamas nustatyta tvarka. Veikla yra

privaloma beveik visiems statiniams ir ją reglamentuoja pagrindinis Didžiosios Britanijos statybos veiklą

reglamentuojantis teisės aktas Building Act 1984.

2.1.2. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus teisinė aplinka

Didžiosios Britanijos statybos veiklos teisinė aplinka yra paremta pagrindiniu įstatymu Building

Act 1984, taip pat Building Regulations 2010 ir 15 techninių teisės aktų, žymimų abėcėlės raidėmis ir

reglamentuojančių atitinkamą techninę sritį: A – konstrukcijų sauga; B – gaisro sauga; C – atsparumas

drėgmei ir teršalams; D – toksinės medžiagos; E – atsparumas garsui; F – vėdinimas; G – vandentiekis ir

nuotekos; H – drenažas ir nuotekų tvarkymas; J – šilumos gamybos įrenginiai; K – naudojimo sauga; L –

energetinių išteklių konservavimas; M – statinio naudojimas; N – Stiklinių konstrukcijų sauga; P –

elektrotechnikos sauga; Q – pastatų apsauga. Minėti dokumentai apibrėžia reikalavimus įvairių paskirčių

statiniams. Reikalavimų laikymasis privalomas visiems statiniams, išskyrus tuos, kurių statybos srities

veiklai taikomi specialios paskirties teisės aktai (branduolinės energetikos, kultūros paveldo, žemės ūkio

ir kt.).

Statybos (planavimo ir valdymo) procesą reglamentuoja dokumentas The Construction (Design

and Management) Regulations 2015, darbų saugą statybvietėje - Safety, Health and Welfare at Work

(Construction) Regulations 2013 (S.I. No. 291 of 2013). Standartai (angl. British Standards) (toliau – BS)

ar visuomenei prieinamos specifikacijos (angl. Publicly Available Specifications) (toliau – PAS), kaip ir

Lietuvoje, nėra privalomi. Jie yra rekomendacinio pobūdžio.

Už teisės aktų kūrimą, atnaujinimą ir vystymą atsakinga vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos.

Teisės aktai tvirtinami Parlamente.

70

Statybą leidžiantys dokumentai.

Dokumentai, suteikiantys teisę statyti statinį Didžiojoje Britanijoje, yra du ir įprastu atveju3

privalomi yra abu:

planavimo leidimas (angl. planning permission), kurį išduoda savivaldybės LPA institucija. Šis

leidimas labiau orientuotas į statinio aplinką, t.y. tikrinami statinio išoriniai matmenys, užstatymo

vieta, paskirtis, nuosavybė, aukštingumas, fasado derėjimas su aplinka, lauko inžineriniai tinklai ir

kt. esminiai parametrai;

atitikties teisės aktams sertifikatas (angl. certificate of compliance with building regulations). Šis

sertifikatas pažymi, kad statinio projektas atitinka pagrindinį statybos veiklą reglamentuojantį

įstatymą Building Act 1984, Building Regulations 2010 ir 15 techninių teisės aktų. Atitiktį

patikrina ir sertifikatus išduoda Statybos kontrolės asmuo (angl. Building Control Body) (toliau –

BCB): Savivaldybės statinio kontrolės institucija (angl. Local Authority Building Control) (toliau

– LABC) arba Atestuotas inspektorius.

Statybos dalyviai (Rolės):

Statytojas (užsakovas) (angl. client, employer);

rangovas, subrangovas (angl. contractor, subcontractor);

statybos vadovas (angl. site manager);

komercijos vadovas (angl. commercial manager), kurio funkcija yra prižiūrėti ir valdyti projekto

biudžetą. Jam pavaldus sąmatininkas ar jų komanda;

sąmatininkas (angl. quantity surveyor), kurio pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad statinio

projekto sprendimų vertė atitinka projekto kainą. Tai taip pat gali būti komanda sąmatininkų, kurie

atsakingi už atitinkamą dalį;

projektas vadovas (angl. project manager), atsakingas už statinio projekto valdymą. Statytojo

atstovas;

projektavimo vadovas (angl. lead designer), atsakingas už statinio projektavimo valdymą;

projektuotojas (angl. designer). Skirstomi į: architektą (angl. architect); konstruktorių (angl.

structural engineer); inžinerinių sistemų projektuotoją (angl. services engineer); sąmatininką

(angl. cost consultant).

įvairų sričių ekspertų komanda (akustikos, gaisro saugos, konstrukcijų, inžinerinių sistemų,

kultūros paveldo, apšvietimo, ekologijos ir t.t.) (angl. consultant team), tiesiogiai atskaitinga

statytojui. Gali dalyvauti visuose projekto etapuose.

Statybos užbaigimo procesas (angl. handover and close out).

Statybos užbaigimo procesas prasideda statybos objekto perdavimu statytojui (angl. handover)

tuomet, kai sutarties administratorius (angl. contract administrator) patvirtina visų statybos darbų

pabaigą.

Susitikimas. Statybos objekto perdavimo statytojui susitikimas (angl. handover meeting)

organizuojamas iš anksto suplanavus perdavimo eigą ir detales. Susitikimo dalyvių sudėtis priklauso nuo

konkretaus projekto, tačiau įprastu atveju dalyvauja: rangovo ir subrangovų atstovai, statybos

koordinatorius (angl. CDM coordinator), sutarties administratorius, projektuotojai (visų dalių),

sąmatininkas (angl. cost manager), statytojo atstovas, statinio ūkio valdytojas. Susitikimo metu dalyviai

atlieka šias funkcijas:

Atlieka statinio apžiūrą, vizualiai įvertindami jo kokybę, švarą ir užbaigtumą.

Patikrina, ar tinkamai perduoti visi raktai, įėjimo kodai, ar visos laikinos spynos yra pašalintos.

Patikrina, ar tinkamai funkcionuoja apšvietimo, vėdinimo, elektros, vandentiekio ir kt. sistemos.

Nustato defektų atsakomybės terminą (angl. defects liability period).

Sutaria dėl galutinės statinio sąmatos.

Perduoda visą su statiniu susijusią dokumentaciją: išpildomąją dokumentaciją, įvairius aktus,

sertifikatus, statinio pasus ir/ar naudojimo gidus.

3 įprastas atvejis apibūdinamas kaip nauja statyba, rekonstrukcija arba statinio paskirties keitimas. Visais

atvejais, jeigu kyla abejonių dėl statybą leidžiančių dokumentų privalomumo būtina konsultuotis su LPA.

71

Rangovas ir subrangovai deklaruoja statybos pabaigą.

2.1.3. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus procesų verslo praktika

Paslaugų pirkimo modeliai Statybos paslaugų pirkimų modeliai yra organizacinė sistema, kuri nustato funkcijas, atsakomybę

ir teisę į nuosavybę projekte dalyvaujantiems statybos dalyviams. Didžiojoje Britanijoje statybos

paslaugų pirkimo sistema (angl. procurement system) nustato 5 būdus (angl. route):

1. Tradicinis (angl. traditional) (2.1.3.1 pav.) – plačiausiai taikomas pirkimo būdas, kurio metu

projektavimas (angl. design) yra atskirtas nuo statybos (angl. construction). Taikant šį pirkimo būdą

statytojui tenkanti rizika yra didelė, todėl šiuo atveju dažniausiai statytojo yra samdomi ar paskiriami

konsultantai, kurie atlieka valdymo, techninio pobūdžio ar kitų užduočių atlikimą.

Privalumai: projekto sprendimų aiškumas ir pagrįstumas, nes statytojas yra įtrauktas į

projektavimo procesą; paprasčiau numatyti viso projekto įgyvendinimo kainą ir trukmę; tinkamas

prabangiems projektams, kadangi rangovas nebeturi galimybių supaprastinti projektą ir taip sumažinti

galutinę projekto kainą.

Trūkumai: užtrunka ilgiau; projektavimo sprendimų rizika tenka statytojui; skatina priešpriešą tarp

projektuotojų ir statybininkų; išskaidoma projektuotojų atsakomybė, todėl sunku nustatyti trūkumų

kaltininką.

Karališkojo britų architektų instituto (angl. Royal Institute of British Architects) (toliau – RIBA)

atliktas tyrimas atskleidė, kad 86 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.

2.1.3.1 pav. Tradicinis pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Main Contractor – Statybos darbų

gen. rangovas; Sub-contractor – Subrangovas; Architect – Architektas; Engineer – Inžinierius; Quantity

Surveyour – Sąmatininkas; Building contract – Statybos sutartis; Professional appointments –

Profesionalūs specialistai).

2. Vieno etapo projektavimo ir statybos (angl. single stage design and build) (2.1.3.2 pav.) –

pirkimo būdas, kai projektavimas ir statyba yra tiekėjo (dažniausiai generalinio rangovo) atsakomybė.

Šiuo būdu ženkliai sumažinama rizika statytojui dėl sėkmingo projekto įgyvendinimo. Tai plačiai

taikomas pirkimo būdas nesudėtingiems ar tipiniams statiniams, kuriuose yra daugiau aiškumo ir mažiau

reikia statytojo įsikišimo.

Privalumai: aiški atsakomybė; trumpesnė projekto trukmė; aiškesnė galutinė projekto sąmata.

Trūkumai: išaugusi kaina; mažai lankstumo; didelė atsakomybė, tenkanti projekto užduočiai.

RIBA atliktas tyrimas atskleidė, kad 41 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.

72

2.1.3.2 pav. Vieno etapo projektavimo ir statybos pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Design

and Build Contractor – Projektavimo ir statybos darbų gen. rangovas; Sub-contractor – Subrangovas;

Employer‘s Agent/Quantity Surveyour – Užsakovo atstovas/Sąmatininkas).

3. Dviejų etapų projektavimo ir statybos (angl. two stage design and build) – pirkimo būdas, kai

projektavimas ir statyba yra vieno tiekėjo (dažniausiai generalinio rangovo) atsakomybė, tačiau dviejų

etapų variante statytojas turi galimybę po projektavimo pasirinkti kitą tiekėją (jei pirmasis netenkino jo

lūkesčių projektavimo etape).

Privalumai: dar neprasidėjus statybai patikrinama tiekėjo kvalifikacija projektuoti; pritraukia dalį

tiekėjų, kuriems atrodo rizikinga pasirašyti vieno etapo projektavimo ir statybos sutartį.

Trūkumai: išaugusi kaina; nebelieka konkurencijos antrame etape, nes sutartis dažniausiai yra

tęsiama su esamu tiekėju, kuris žino projekto detales.

RIBA atliktas tyrimas atskleidė, kad 39 proc. respondentų naudojo šį pirkimo būdą.

4. Valdymo (angl. management) (2.1.3.3 pav.) – pirkimo būdas, kai statytojas nusamdo statybos

projekto valdytoją (angl. management contractor), kuris yra atsakingas už sėkmingą statybos projekto

įgyvendinimą ir atlieka valdymo funkciją. Projekto valdytojas pats turi teisę tiesiogiai sudaryti sutartis su

pasirinktais tiekėjais (darbų rangovais). Yra atsakingas už statybos aikštelės paruošimą ir statybos darbų

koordinavimą.

Privalumai: sutaupoma lėšų, nes nėra generalinio rangovo mokesčių; maža rizika darbų

rangovams (angl. works contractors); daugiau lankstumo, nes statybos darbai gali prasidėti atlikus

esminius projektavimo sprendimus, vėliau likusius; tinkamas projektams, kuriems statybą reikia pradėti

nedelsiant.

Trūkumai: didelė rizika (didžiausia iš visų pirkimo būdų) tenkanti statytojui; neaiški galutinė

projekto kaina; daugiau administravimo veiklų statytojui.

2.1.3.3 pav. Valdymo pirkimo būdas (Employer – Užsakovas; Management Contractor –

Valdymo rangovas; Works contractor – Darbų rangovas; Architect – Architektas; Engineer –

Inžinierius; Quantity Surveyour – Sąmatininkas; Collateral Warranties – Gretutinės garantijos).

73

5. Privačių finansų iniciatyvos (angl. private finance initiative (PFI)) – pirkimo būdas, taikomas

viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams (angl. public and private partership (PPP))

projektams, kurių vertė viršija 20 mln. svarų sterlingų. Tai ilgalaikiai valstybinio ir privataus kapitalo

partnerystės principu vystomi projektai. Taikomi visuomenei svarbiems, ilgalaikę grąžą generuojantiems

projektams.

2.1.4. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa

Didžiosios Britanijos statybų sektorius sudaro ženklią ekonomikos dalį – apie 7 proc. bendro

vidaus produkto (toliau – BVP) arba 110 mlrd. svarų sterlingų išlaidų per metus. Apie 40 proc. šios

sumos priskiriama viešajam sektoriui, o Vyriausybė yra didžiausias šios pramonės šakos užsakovas.

Remiantis naujausių tyrimų duomenimis Didžioji Britanija iš viešojo sektoriaus statybų negauna visos

vertės, jai nepavyko panaudoti visų statybos ir infrastruktūros projektų viešųjų pirkimų galimybių

augimui paskatinti.

Didžiosios Britanijos parengta strategija šią situaciją keičia ir ragina iš esmės pakeisti ryšius tarp

valdžios institucijų ir statybos pramonės bei užtikrinti, kad Vyriausybė nuolat sudarytų gerus sandorius ir

šalis būtų aprūpinta jai reikalinga ilgalaike socialine ir ekonomine infrastruktūra.

Ši strategija reiškia, kad viešasis sektorius taps geresnis užsakovas – jis bus geriau informuotas ir

geriau koordinuojamas, nes jo projektavimo ir pirkimo reikalavimai bus tinkamai apibrėžti. Ši strategija

taip pat kviečia kritiškai išanalizuoti pramonės verslo modelius ir praktiką. Konfrontacija pagrįstą kultūrą

ji pakeis bendradarbiavimo kultūra ir privers taikyti sąnaudų mažinimo būdus bei, vietoje į viešųjų

pirkimų procesą nukreiptų inovacijų, imtis tiekimo grandinės inovacijų padėčiai rinkoje išlaikyti ir

tinkamai derybinei padėčiai ateityje užsitikrinti.

Didžiosios Britanijos viešojo sektoriaus statybos paslaugų pirkimams tinkamas toks modelis,

pagal kurį:

Architektai, konstruktoriai, inžinieriai ir kitų sričių projektuotojai bendradarbiauja kurdami

integruotą sprendimą.

Rangovai pagrindinius jų tiekimo grandinės dalyvius į projektavimo procesą įtraukia tada, kai jų

indėlis sukuria vertę.

Vertė už pinigus ir konkurencinė kova pasiekiama lyginant faktines kainas, nustatant planines

išlaidas ir žinant, kiek projektai turėtų kainuoti, o ne rengiant fiksuotos sumos projektų konkursus.

Skatinama diegti ir vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas standartizuotiems statybos

produktams.

Statybos verslui žinoma, kokia strategija numatoma šalyje, kad jis (jo paties rizika) galėtų priimti

sprendimus dėl investicijų į produktus, paslaugas, technologijas ir gebėjimus.

Statinio projektuotojų ir rangovų interesai suderinami su jį vėliau naudojančių ir valdančių

asmenų interesais.

Siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės veikla statybos srityje būtų veiksmingai koordinuojama ir

suderinta, Vyriausybės statybos valdybos (toliau – Valdyba) pirmininku bus paskirtas vyriausiasis

patarėjas statybos klausimais. Valdyba bus atsakinga už infrastruktūros kaštų įgyvendinimo plano bei

šios Vyriausybės statybos strategijos darnaus įgyvendinimo priežiūrą ir už svarbius bei būtinus

veiksmus pagal Vyriausybės atsakymą į James‘o švietimo apžvalgą, McNulty geležinkelių apžvalgą ir

į būsimas statybos srities ataskaitas.

Didžiosios Britanijos Vyriausybės statybos strategija 2011 m.

Statybos sektorius sudaroma BVP dalis, įvertinus visą pastato gyvavimo ciklą (planavimą,

projektavimą, statybą, priežiūrą, eksploatacijos nutraukimą ir pakartotinį naudojimą), yra dar didesnė.

Sektoriaus vertę, kuri yra apie 110 mlrd. svarų sterlingų per metus, sudaro trys pagrindiniai subsektoriai:

Komercinis ir socialinis – 49 mlrd. svarų sterlingų (20 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 29 mlrd.

svarų sterlingų privatus sektoriai).

Gyvenamųjų būstų – 42 mlrd. svarų sterlingų (14 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 28 mlrd. svarų

sterlingų privatus sektoriai).

74

Infrastruktūros – 18 mlrd. svarų sterlingų (7 mlrd. svarų sterlingų viešasis ir 11 mlrd. svarų

sterlingų privatus sektoriai).

Esamų statinių renovavimas ir gerinimas sudaro maždaug pusę šios bendros sumos.

Tačiau tarp sektorių esama reikšmingų skirtumų:

Komercinės ir socialinės infrastruktūros sektoriaus projektai paprastai būna skirti tradicinės naujos

statybos objektams arba renovavimui ir didžiąją viešojo sektoriaus išlaidų (pvz., mokykloms) dalį

finansuoja centrinė Vyriausybė, nors jie yra vykdomi vietos lygmeniu.

Gyvenamųjų būstų atveju, viešojo sektoriaus naujos statybos programa yra mažos apimties (4

mlrd. svarų sterlingų), palyginus su remonto ir priežiūros programa (10 mlrd. svarų sterlingų).

Gyvenamųjų būstų statybos rinkai būdinga kitokia dinamika nei kitoms statybos rinkoms ir

didžioji dalis viešojo sektoriaus projektų įgyvendinama vietos valdžios institucijų lygmeniu.

Infrastruktūros sektoriui būdinga ilga projektų trukmė ir pagrindinės renovavimo/techninės

priežiūros programos. Centrinės Vyriausybės departamentai finansuoja 60 proc. privataus

sektoriaus užsakymų ir didelę viešojo sektoriaus išlaidų dalį.

Statybos pramonė yra itin susiskaidžiusi – įmonių skaičius viršija 300 000 (99,7 proc. iš jų yra

mažos ir vidutinės įmonės) ir jose dirba virš 2 mln. darbuotojų.

Naujausi tyrimai atskleidė kelias pagrindines kliūtis, kurios trukdo statybos rinkos augimui ir

efektyviai veiklai. Tyrimas nustatė, kad nebuvo pakankamai investuojama į statybos efektyvumą,

inovacijas ir technologinį augimą. Dėl netinkamos ir nenuoseklios viešųjų pirkimų praktikos (ypač

viešajame sektoriuje, kuris sudaro beveik 40 proc. šios pramonės šakos darbo krūvio) ištekliai be reikalo

švaistomi ir neveiksmingai panaudojami. Situaciją apsunkina žemas standartizacijos lygis ir viešojo

sektoriaus statytojų bazės susiskaidymas. Paskelbus Latham ir Egan ataskaitas buvo sulaukta bendro

pritarimo, kad statytojai ir jų tiekėjai turi dirbti kartu, rengdami bendrą gerinimo planą ir kad tai reiškia,

jog reikia dirbti su mažesniu tiekėjų skaičiumi labiau nusistovėjusioje tiekimo grandinėje. Tai iš esmės

buvo pasiekta sukuriant preliminariąsias sutartis.

Svarbu pabrėžti egzistuojantį prieštaravimą tarp konkurencingumo ir naudos bei inovacijų.

Siekiant didesnio konkurencingumo iškyla rizika prarasti naudos ir inovacijų. Taip pat yra pavojus, kad

preliminariųjų sutarčių nuostoliai bus padengiami visapusiškai neišnaudojus masto ekonomijos ir

nuolatinio tobulėjimo galimybių.

Didžiosios Britanijos infrastruktūros išlaidoms (18 mlrd. svarų sterlingų) ir jų mažinimui

skiriamas didelis dėmesys. Nustatyta, kad išlaidas galima sumažinti ne mažiau kaip 15 proc. ir tai galima

būtų pasiekti visame statybos sektoriuje. Strategija suteikia teigiamų vystymosi ir konkurencingumo

perspektyvų – išvengiama nuostolių bei neefektyvumo ir skatinamas aukštesnis inovacijų lygis ir pan.

Pagrindinė išlaidų mažinimo ir vystymosi kliūtis yra nepakankama statybų sektoriaus atstovų

integracija į viešųjų pirkimų procesą. Strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas keliems šio proceso

žingsniams, kurie, kaip rodo atlikti tyrimai, turi esminių trūkumų: sukelia lėšų švaistymą, trukdo sukurti

vertę ir pasinaudoti galimybėmis. Strategija padarys viešojo sektoriaus statybas efektyvesnes ir prisidės

tiek prie augimo, tiek ir prie taupymo:

Pagerins statybos perspektyvas, nes bus gauti išsamūs, viešai prieinami duomenys apie

Vyriausybės statybos programą ir joje dalyvaujančius tiekėjus.

Bus nustatyti aiškūs kriterijai dėl pastatyto statinio vertės atkūrimo eksploatavimo etape.

Jau ankstyvuosiuose etapuose bus užtikrinamas kokybiškas statinio projekto vertinimas, valdymas

ir atskaitomybė.

Projektavimo etape atliekami sprendimai bus grįsti nauda statinio eksploatavimo etape.

Bus paprastesnės galimybės taikyti alternatyvius viešojo pirkimo modelius, kuriais konkurencija

bus skatinama ne fiksuotos kainos konkursais, o kitais būdais, kurie skatins inovacijas ir tiekimo

grandinės integraciją ir kurie tarpusavyje suderins visų projekto dalyvių interesus.

Viešuosius pirkimus geriausia nagrinėti visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose, o ne kaip

atskirą procesą, atskirame etape. Kai kalbama apie statybos etapą, svarbu, kad būtų atsižvelgta į tai, kas

bus perkama, ar projektavimo ir statybos darbai bus perkami atskirai ir į tai, kokie santykiai po pirkimo

75

bus sukurti tarp šalių, įskaitant rizikos perleidimą. Todėl „pirkimas“ yra sistema, kuri pradeda veikti

projekto pirminiame etape ir yra užbaigiama tik tada, kai statinys, įskaitant tinkamas objekto valdymo

priemones, jau yra perduotas naudoti.

Strategija yra daug pastangų reikalaujanti pokyčių programa, kurios įgyvendinti nebus įmanoma

be aktyvaus Vyriausybės ir pramonės sektoriaus atstovų koordinavimo ir įsitraukimo. Negalima nuvertinti

iššūkių rimtumo. Be to, strategiją bus galima įgyvendinti tik jei Vyriausybė ir pramonės sektorius aktyviai

dalyvaus ir jai vadovaus. Nors laikui bėgant buvo atlikta tam tikrų statybos projektų pirkimo ir

įgyvendinimo patobulinimų, šiuo metu pokyčius reikia paspartinti, kad pramonės sektorius taptų

konkurencingas ir toks išliktų ateityje. Pirkdama statybos paslaugas Vyriausybė ketina pasinaudoti masto

teikiamais privalumais ir tokiu būdu vadovauti pokyčių procesui. Tačiau statybos pramonė taip pat

privalo imtis tokio pat aktyvaus vadovavimo vaidmens. Sutelktų pastangų bus reikalaujama iš visų

tiekimo grandinės dalyvių, kad tarp Vyriausybės ir privataus sektoriaus susiformuotų nauji santykiai.

Ministrai sutarė sujungti darbo programas, kiek jos yra susijusios su šios statybos strategijos

įgyvendinimo planais, infrastruktūros darbu ir, platesne prasme, su Ministrų kabineto sekretoriato darbu

vykdant Vyriausybės statybų viešųjų pirkimų reformą. Į Vyriausybės užsakovus atstovaujančią dabartinę

Statybos užsakovų valdybą, kuriai pirmininkauja Vyriausiasis statybos patarėjas, bus įtraukta papildomų

atstovaujančių narių ir ji taps Vyriausybės statybos valdyba (toliau – Valdyba). Jai bus suteikti

vadovavimo įgaliojimai, kurių reikia jungtinei darbo programai. Valdyba prižiūrės Vyriausybės statybos

standartus (toliau – Standartai) – centralizuotą standartų ir politikos santrauką, kurią bus reikalaujama

įdiegti visose centrinės Vyriausybės institucijose tikintis, kad ją taip pat įdiegs visi Vyriausybės

finansuojami užsakovai. Standartai bus „gyvas“ ir reguliariai atnaujinamas dokumentas.

Nuo 2011 m. rudens paskelbta perspektyvinė dvejų metų statybos sektoriaus vystymo programa, į

kurią įtraukti infrastruktūros ir pastatų statybos projektai ir kurių viešasis finansavimas jau buvo

suderintas. Perspektyvinės veiklos matomumas statybos sektoriui leis parengti atitinkamus strateginius

sprendimus ir planus ateities investicijoms. Skatinama naudoti Viešojo sektoriaus statybos duomenų bazę

(toliau – VSSDB) ir taip sukurtų statinių informacijos infrastruktūrą.

Svarbu užtikrinti, kad statybos užbaigimo procesuose dalyvautų kvalifikuoti specialistai iš

valstybinių institucijų. Atitinkamos valstybinės institucijos savo interneto svetainėse pateiks informaciją

apie finansuojamų statybos projektų valdymo struktūras ir apie asmenis, kurie už juos yra atsakingi. Taip

bus užtikrinama tinkama valdymo struktūra visiems statinio projektams įgyvendinti. Svarbu užtikrinti,

kad statytojas ar projekto valdytojas, kurie gali ir neturėti statybinio išsilavinimo, žinotų esminius

projekto sėkmingo įgyvendinimo aspektus:

Kaip projektas kuria vertę teikiant paslaugas.

Mokėjimas informuoti apie tiekimo grandinei vertingas sąlygas, nurodant aiškius ir, kiek tai

įmanoma, veiklos rezultatais pagrįstus standartus.

Ryžtingos ir nuolatinės pastangos, kad tiekimo grandinė turėtų reikiamą informaciją pažangai

išlaikyti ir vertei sukurti.

Mokėjimas projektą pateikti rinkai ir žinojimas, kokia yra lyginamoji kaina, už kurią jis turėtų būti

prieinamas.

Projekto rėmimas nuo jo pradžios iki pabaigos.

Išlaidų lyginamoji analizė bus atlikta siekiant užtikrinti vertės už pinigus nuoseklumą ir

išlaidomis/verte pagrįstų naujų viešųjų pirkimų būdų atskaitos taškus. Tai padės užtikrinti, kad išlaidos

taptų pagrindiniu projektų įgyvendinimo varikliu nepabloginant vertės per visą statinio gyvavimo ciklą ir

kad rinkoje statybos darbų ieškantys užsakovai žinotų, kokia turėtų būti tokių darbų kaina. Išlaidų

lyginamoji analizė turėtų apimti tinkamus lyginamuosius rodiklius iš kitų viešojo ir privataus sektorių

programų. Išlaidų lyginamoji analizė taip pat neturi apsiriboti statybos darbais. Ji turėtų apimti visas

projekto pridėtines išlaidas (atlyginimus konsultantams, ministerijos administracines išlaidas ir t.t.), kad

būtų galima planuoti viso projekto įgyvendinimo išlaidų veiksmingumą. Be abejo, kai pagrindinis

kriterijus yra išlaidos, kyla pavojus, kad pirmenybė bus teikiama kuo mažesnėms pradinėms kapitalo

sąnaudoms, o ne verte pagrįstiems sprendiniams, t. y. projekto rezultatams per visą objekto gyvavimo

laikotarpį. Todėl atliekant išlaidų lyginamąją analizę itin svarbu turėti aiškų supratimą, kaip projektas

kurs vertę teikiant viešąsias paslaugas, kad lyginant išlaidas nebūtų nustatyta dirbtinai žema riba ir nebūtų

įtraukti vertės nesukuriantys projektai. Vertės kriterijus reikia paversti standartais ir specifikacijomis,

76

kurie gali būti perduoti tiekėjams kartu su projektavimo užduoties dalimi, kurios jie turi laikytis. Visos

Vyriausybės institucijos turėtų laikytis vieningos šių standartų nustatymo tvarkos ir, jei įmanoma, jie turi

būti grindžiami veiklos rezultatais, o ne instrukcijomis, kad pasiūlos sektoriuje būtų kuo daugiau

galimybių diegti inovacijas. Todėl, pasinaudodami Vyriausybės parama, Valdybos nariai:

Patvirtina, kad iš anksto nustatyta ir eksploataciniams poreikiams skirta vertės už pinigus

priemonė parengta tinkamai ir yra taikoma vertinant tiekėjų pasiūlymus.

Susitaria dėl įvairiose Vyriausybės institucijose taikomų principų funkciniams reikalavimams

nustatyti, kurie pagrįsti verte už pinigus per visą gyvavimo laikotarpį ir rodikliais/rezultatais.

Identifikuoja ir nustato bandomuosius projektus ir teikia jų ataskaitas, kad išlaidų palyginimą būtų

galima plačiau taikyti nustatant išlaidų tikslus ir būtų sudarytos sąlygos išlaidų palyginimo

duomenis nuosekliau taikyti ir jais dalytis visuose Vyriausybės skyriuose.

Numato būdus, kaip esamus išlaidų duomenis būtų galima panaudoti ir atlikti įvairių Vyriausybės

padalinių (ir privačių užsakovų) išlaidų analizę, kad sumažėtų neproduktyvioji išlaidų sudedamoji

dalis.

Nustato galimybes sumažinti išlaidas taikant tinkamus standartus.

Imtasi reikšmingų veiksmų statybos pirkimų neefektyvumui sumažinti ir atliekoms išvengti:

Nuo šiol visai naujai centrinės vyriausybės pirkimų veiklai bus naudojamos vien tik standartinės

sutarčių formos su kuo mažiau pakeitimų.

Su pramonės sektoriumi bus išnagrinėtas integruoto projekto draudimo panaudojimas naujiems

viešųjų pirkimų modeliams remti.

Bus numatytas reikalavimas standartinę kvalifikacinės atrankos formą (PAS 91) naudoti visuose

centrinės Vyriausybės statybos paslaugų pirkimuose.

Bus nustatyti ir įgyvendinti bandomieji projektai, kad būtų toliau racionalizuojamas statybos

projektų pirkimo procesas.

Bus numatytos sąžiningo mokėjimo nuostatos, kurios tiekimo grandinėje paspartins pinigų

srautus.

Kai kurios šio pramonės sektoriaus priešakinės bendrovės sugeba dirbti vien tik bendradarbiavimu

pagrįstoje 3D aplinkoje, todėl visi projekto dalyviai dirba bendroje platformoje, patiria mažiau sandorių

išlaidų ir daro mažiau klaidų. Kita vertus, statybos sektorius atsilieka nuo kitų pramonės šakų, kai

kalbama apie viso skaitmeninių technologijų potencialo pritaikymą. Suderintų sistemų, standartų ir

protokolų trūkumas ir besiskiriantys užsakovų ir vyriausiųjų projektuotojų reikalavimai trukdo plačiai

diegti technologiją, kuri galėtų užtikrinti, kad visi komandos nariai darbe naudotų tuos pačius duomenis ir

kad:

Būtų galima santykinai lengvai palyginti alternatyvių projektavimo pasiūlymų poveikį.

Projektai būtų modeliuojami trimačiu būdu (išvengiant koordinavimo klaidų ir daug kainuojančių

paskesnių pakeitimų).

Projektavimo duomenis būtų galima tiesiogiai siųsti į stakles, kad, projektavimą susiejus su

gamyba, būtų galima išvengti nereikalingų tarpininkų.

Būtų sukurtas tinkamas pagrindas pastatyto objekto valdymui.

Ministrų kabineto sekretoriatas koordinuos Vyriausybės standartų rengimo pastangas, kad visi

tiekimo grandinės nariai galėtų dirbti bendradarbiavimu pagrįstu būdu taikydami Statinio informacinį

modeliavimą (angl. Building Information Modellling) (toliau – BIM). Tai bus su pramonės grupėmis

glaudžiai bendradarbiaujant vykdomas laipsniškas procesas, kad pramonės sektorius turėtų laiko

pasirengti naujų standartų rengimui ir mokymui. Vyriausybė reikalaus visišku bendradarbiavimu pagrįsto

3D BIM (naudojant vien elektroninę projekto ir objekto informaciją, dokumentaciją ir duomenis)

taikymo. Į etapus suskirstytas planas kartu su privalomaisiais tarpiniais etapais išmatuojamai pažangai

įvertinti bus skelbiamas kiekvienų metų pabaigoje.

Statybos projektuose dažnai pasitaiko po perdavimo nustatytų defektų ir dėl jų patiriama defektų

šalinimo išlaidų (ir dažnai ginčų sprendimo išlaidų, kurios yra dar didesnės). Net tada, kai nėra jokių

paslėptų trūkumų, retai būna taip, kad pastatytas objektas tiksliai atitiktų projektavimo kriterijus (ypač kai

77

kalbama, pavyzdžiui, apie energijos vartojimo efektyvumą). Objekto projektavimo ir statybos

integravimas į eksploatavimo etapą turėtų pagerinti objekto charakteristikas. Tai buvo įrodyta

projektuose, kuriuose projektavimas ir statyba buvo integruoti į visą eksploatavimo trukmę. Tokį pat

suderinimą galima pasiekti reikalaujant, kad statinių projektuotojai ir statytojai įrodytų, kad statiniai tam

tikrą laikotarpį (pvz., nuo trejų iki penkerių metų) pasižymi reikiamomis eksploatacinėmis

charakteristikomis. Tokie pasiūlymai bus parengti kartu su Vyriausybės nekilnojamojo turto padaliniu ir

užtikrins suderinimą su vėlesnėmis patalpų valdymo priemonėmis.

Kadangi tiekėjai su atskirais Vyriausybės departamentais arba Vyriausybės finansuojamomis

valstybės įmonėmis sudaro atskiras sutartis, pačios centrinės Vyriausybės tiekėjai paprastai nelaiko vienu,

lygiavertę visuminę vertę turinčiu užsakovu. Užsakovų fragmentacija taip pat reiškia, kad centrinė

Vyriausybė neturi aiškaus tarpžinybinio požiūrio į šiuos dalykus:

Kas yra jos pagrindiniai tiekėjai.

Kaip gerai jie įgyvendina Vyriausybės politiką.

Kokie yra jų bendri veiklos rezultatai.

Vyriausybė pertvarkys savo santykius su pagrindiniais statybos tiekėjais, kad:

Savo tiekėjus aiškiai informuotų apie Vyriausybės lūkesčius ir pagal Strateginio suderinimo

susitarimą suderintų ir įgyvendintų programą, kuria tiekėjas savo procesus priderins prie

Vyriausybės, kaip užsakovo, reikalavimų.

Galėtų reikalauti, kad geroji praktika, kuria pagrįsti ryšiai tarp Vyriausybės ir jos tiesioginių

tiekėjų, būtų diegiama ir tolesnėse tiekimo grandies dalyse.

Galėtų nustatyti vienodą skirtingų Vyriausybės institucijų požiūrį į kiekvieną tiekėją.

Įrodymai ir įvairių klientų bei rangovų pastabos rodo, kad kai kurios preliminariosios sutartys

naudojamos labai efektyviai, tačiau taip pat yra mažiau veiksmingų preliminariųjų sutarčių. Vyriausybė

visame viešajame sektoriuje ištirs veiksmingą sistemų naudojimą ir kitus pateikimo į rinką kelius,

nustatys ir įvertins esamų priemonių veiksmingumą. Tikslas turi būti užtikrinti, kad preliminariosios

sutartys nesudarys kliūčių (visų pirma mažoms ir vidutinėms bei vietos lygio įmonėms) patekti į rinką,

nesuteikdamos tam tikro užtikrinimo, kad ilgesnės trukmės ryšiai ir masto ekonomija sukurs didesnę vertę

mokesčių mokėtojams. Statybos strategijoje nustatyti alternatyvaus požiūrio į pirkimus principai, kad

vieno projekto kelis alternatyvius variantus (tik vienas iš kurių bus pastatytas) rengti baigiančios ir jų

sąmatą sudarančios komandos galėtų išvengti nereikalingų išlaidų. Šia tema su pramonės atstovais nuolat

vyko dialogas, kuriuo buvo siekiama parengti geriau integruotą ir bendradarbiavimu pagrįstą modelį,

kuris taip pat skatintų konkurenciją ir leistų įrodyti vertę už pinigus. Konkrečiau, pramonės šakos

komandos pateikė du pasiūlymus, kurie suteikia galimybių imtis parodomųjų projektų.

Pagal vieną iš jų, preliminariesiems rangovams iš esmės taikomas aukštas išlaidų lyginamasis

indeksas, suprantant, kad jei nei vienas iš preliminariosios sutarties narių lyginamojo indekso negalės

viršyti, projektui bus skelbiamas konkursas ir preliminarieji rangovai kainos negalės siūlyti, kad būtų

sudarytos sąlygos konkurse dalyvauti naujiems dalyviams;

Pagal kitą pasiūlymą, siūloma garantuota didžiausia kaina, kuri yra užtikrinta draudimu ir taip pat

apima apsaugą nuo defektų.

Abu pasiūlymai remiasi sąlyga, kad yra užtikrinamas visiškas integruotos komandos dalyvavimas

(projektuotojai, kiti profesionalūs konsultantai ir statytojai pateikia integruotą pasiūlymą) kartu su

pagrindiniais projekto rengime dalyvaujančiais specializuotais rangovais ir gamintojais (t.y. tiekimo

grandinės įtraukimas ankstyvame etape).

Būtent dėl glaudaus integravimo atsiranda reikšmingų sąnaudų taupymo galimybių (pvz.,

panaikinant sutartines sąsajas ir atitinkamą rizikos vertinimą, susijusį su individualių, o ne projekto

interesų apsauga), tačiau pritaikius kitokį metodą pagerės vertės už pinigus ir įgyvendinimo patikimumo

rodikliai, ypač naudojant susitarimą, kuris:

Sudarys sąlygas ir skatins parengti tikrai integruotą pasiūlymą iš pasiūlos pusės

(konsultavimas/projektavimas su statyba ir 1 lygio rangovas su savo tiekimo grandine).

Atspindės visų šioje strategijoje nurodytų darbo krypčių (ypač tų, kurios apima preliminariųjų

susitarimų naudojimą) rezultatus.

78

Išlaikys konkurenciją ir pagrindine varomąja jėga laikys išlaidas (kylančias iš sutartų vertės už

pinigus principų), o ne rezultatus.

Skatins išlaidų ir programų veiksmingumą (pvz., taikant proporcingo pelno ir nuostolių

paskirstymo principą), sudarys sąlygas ir skatins parengti tinkamus standartus.

Sudarys sąlygas ir skatins naudoti (tačiau nenustatys reikalavimo) modulinius statinius, sistemas

ar komponentus.

Leis panaudoti privatų finansavimą.

Su Ministrų kabineto sekretoriato ir pramonės šakos partnerių, Vyriausybės statybos valdybos

narių ir Valdymo grupės parama, Valdyba įsteigs tam tikrą laikotarpį veiksiančias darbo grupes, toliau

rengs šiuos pasiūlymus, juos išbandys įgyvendinamuose projektuose, kad veiksmingą praktiką būtų

galima pritaikyti visose Vyriausybės padaliniuose.

Be svarbaus ryšių su tiekėjais valdymo, taip pat svarbu užtikrinti nuoseklų ir bendrą Vyriausybės

požiūrį į bendrų galimybių (pvz., atliekų gabenimo į sąvartynus) sukūrimą ir paklausos sankaupos apimtį.

Kai VSSDB bus baigta, tiekėjai ne tik galės sužinoti apie rengiamus projektus, tačiau ši bazė taip pat taps

pagrindu:

Visai programai tinkamoms pirkimo strategijoms planuoti.

Ištirti standartizavimo (angl. commoditisation) ir centrinio pirkimo pritaikymo galimybes visoje

programoje.

Nustatyti pagrindinius tiekėjus (tam šiuo metu reikia atlikti ad hoc pratybas), ištirti galimybes

sumažinti sandorių sąnaudas ir, nustatant iš pavienių tiekėjų užsakytų darbų kiekius, prašyti

suteikti kiekio nuolaidų.

Todėl Ministrų kabineto sekretoriatas ir Valdybos nariai perspektyvinės veiklos matomumą kartu

su išlaidų lyginamaisiais duomenimis naudos:

Išlaidų sumažinimo (priklausomai nuo aplinkybių – bendradarbiavimo, standartizavimo būdu)

galimybėms nustatyti.

Skirtingų Vyriausybės institucijų tikslams apibrėžti, siekiant padidinti paklausos sutelkimo, kiekio

nuolaidų ir sandorio sąnaudų efektyvumo lygį.

Sudaryti palankesnes sąlygas šiomis galimybėmis pasinaudoti skirtingoms Vyriausybės

institucijomis, kad būtų išnaudota jų teikiama finansinė nauda.

Dėl Vyriausybės statybos programos bus parengti su tvarumu ir anglies dioksido kiekiu susiję

konkretūs veiksmai. Tai bus atlikta paskelbus Vyriausybės atsakymą į Inovacijų ir augimo komandos

mažo anglies dioksido kiekio statybos ataskaitą (angl. The IGT Report: Low Carbon Construction).

Vyriausybės ir pramonės bendradarbiavimas

Pramonės strategijoje Vyriausybė statybą įvardijo kaip įgalinimo sektorių. Šis sektorius yra labai

įvairus ir turi daug atskirų subsektorių. 2010 m. jo dalis Didžiosios Britanijos BPV sudarė 69 mlrd. svarų

sterlingų (produkcijos vertė 107 mlrd. svarų sterlingų) ir jame dirbo 2,5 milijonų darbuotojų, todėl jo

indėlis į Didžiosios Britanijos augimą yra vienas didžiausių. Be to, jo vaidmuo labai svarbus siekiant

Didžiosios Britanijos kovos su klimato kaita tikslų.

Statybai didelę įtaką daro tiesioginiai ir netiesioginiai viešojo sektoriaus svertai. Viešasis sektorius

perka maždaug 30 proc. šios pramonės šakos produkcijos, todėl įsipareigojimai atnaujinti ir išplėsti

nacionalinę infrastruktūrą šiam sektoriui turi didelę reikšmę.

Apskaičiuota, kad dėl plataus masto BIM diegimo Didžiosios Britanijos statybos pramonė ir jos

klientai sutaupys 2 mlrd. svarų sterlingų ir todėl BIM yra reikšminga priemonė, kuri Vyriausybei padės

pasiekti savo tikslą: kapitalo projektų sąnaudas sumažinti 15–20 proc.

Vyriausybės ir pramonės BIM programa buvo pradėta įgyvendinti 2011 m. liepos mėn. Ji yra

orientuota į BIM technologijų diegimą viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose, dalyvaujančiose

viešuosiuose pirkimuose ir pastatų bei infrastruktūros statybos projektuose. BIM diegimo pagrindinės

varomosios jėgos buvo nustatytos BIM strategijoje ir Vyriausybės statybos strategijoje. Jos grindžiamos

šiais pagrindiniais reikalavimais:

Sumažinti objekto sąnaudas bei pasiekti didesnį veiklos efektyvumą,

79

Sudaryti sąlygas didesniam statybos tiekimo grandinių veiksmingumui ir efektyvumui.

Padėti sukurti į ateitį orientuotą sektorių, kuris taptų pagrindu augimo siekiams.

Kartu su Vyriausybe, Statybos pramonės taryba buvo viena iš pagrindinių šios programos kūrėjų

ir jos vadovų. Vyriausybė su taryba įdiegė nemažai į pramonę orientuotų programų, kurios tiekimo

grandinei padeda sparčiau įgyvendinti Vyriausybės reikalavimą, kad visi viešojo sektoriaus centralizuotu

būdu perkami statybos projektai būtų įgyvendinami taikant BIM. Siekiant įgyvendinti šį tikslą sukurtas

veiksmų planas. Šio plano dalys yra tokios:

1 veiksmas. Plėsti ir spartinti BIM strategijoje nurodytą veiksmų programą, kad BIM taptų

neatsiejama vidaus rinkos dalimi ir būtų galima rengti augimo tarptautinių mastu skatinimo planą.

2 veiksmas. Kartu su Didžiosios Britanijos prekybos ir investicijų ministerija parengti BIM

vadovavimo strategiją, kad projektavimo ir statybos įmonės sėkmingiau veiktų pasaulio rinkose.

3 veiksmas. Bendradarbiauti su Europos Sąjungos partneriais siekiant padėti koordinuotai įdiegti

BIM ir išnaudoti Didžiosios Britanijos lyderystę padedant formuoti standartų ir praktikos kūrimą.

4 veiksmas. Dirbti su BIM technologijų aljansu, kad būtų galima nustatyti galimybes

besiplečiančioje BIM rinkoje ir ištirti poreikį technologijų centre subrandinti/modeliuoti

Informacinių ir ryšių technologijų pradedančiąsias/BIM pagrįstas įmones.

5 veiksmas. Vyriausybė bendradarbiaus su statybos produktų asociacija ir kitomis šakinėmis

organizacijomis bei su standartų organizacijomis, kad Didžiosios Britanijos gamintojai ir toliau

išlaikytų savo pirmaujančias pozicijas tiekiant BIM duomenis savo klientams.

6 veiksmas. Vyriausybė dirbs su modulinės statybos darbo grupe, pramonės ir buildoffsite grupe,

kad nustatytų perspektyvines galimybes sustiprinti Jungtinės Karalystės gebėjimus BIM pagrįstą

gamybos ir surinkimo projektavimą taikyti įvairesnėse statybos ir infrastruktūros srityse.

7 veiksmas. Vyriausybė, pramonė ir mokslinių tyrimų bendruomenė bendradarbiaus, kad ištirtų,

kaip BIM būtų galima panaudoti siekiant pagerinti statinių eksploatacinius parametrus ir

funkcionalumą.

8 veiksmas. Vyriausybė sukurs pajėgumus, kurių reikia BIM duomenims priimti ir tvarkyti, kad

prisidėtų prie Didžiosios Britanijos siekio būti pripažintu statinių informacinio modeliavimo

pasauliniu lyderiu.

9 veiksmas. Įsipareigoti įgyvendinti „digital built Britain“ programą, kad Jungtinė Karalystė

užtikrintų visiškai integruotą BIM taikymą.

10 veiksmas. Didžioji Britanija imsis lyderės vaidmens ir ieškos pasaulinių partnerių rengdama

tarptautinius BIM standartus, kad skirtingos programinės įrangos sistemos veiksmingiau veiktų

kartu.

11 veiksmas. Vyriausybė parengs rinkimo ir analizavimo programą, kad galėtų kaupti įgytą patirtį

ir dalytis geriausia praktika.

12 veiksmas. Užtikrinti, kad Didžioji Britanija vadovautų šios srities technologijų plėtrai ir

komercializacijai.

Vyriausybės „minkšto nutupimo“ politika (angl. The Government Soft Landings Policy, 2012

m.)

2011 m. gegužės mėn. Vyriausybės statybos strategija nustatė būtinybę padidinti viešojo

sektoriaus statybos sukuriamą vertę ir poveikio sušvelninimas (angl. soft landings) joje buvo įvardytas

kaip būdas pagerinti pastatų naudingumą bei patenkinti jų naudotojų reikalavimus. Dirbant Vyriausybės

statybos valdybos kompetencijai priskirtose srityse visi šie tikslai buvo kartu įtraukti į Vyriausybės

poveikio sušvelninimo politiką (toliau – GSL).

Per pastato gyvavimo ciklą patiriamos priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos gerokai viršija

pirmines statybos kapitalo išlaidas ir GSL nustatyta, kad tai būtina pripažinti ir į tai atsižvelgti

ankstyvuosiuose projektavimo proceso etapuose.

GSL parengė Vyriausybės Nekilnojamojo Turto Padalinys 2011–2012 m. kartu su „BIM Task

Group“. GSL buvo rengiama padedant GSL pramonės užduočių grupei, kurią sudarė tiekėjų (statybos ir

pastatų ūkio valdymo) atstovai, projektuotojai, architektai, mokslininkai, pramonės organizacijų,

centrinės valdžios departamentų ir viešojo sektoriaus atstovai.

80

Politiką papildo GSL diegimo vadovas, kuriame pateikiama struktūra ir gairės, kaip GSL įtraukti

ir įgyvendinti centrinės valdžios lygmenyje. Politika yra suderinta su „BIM Task Group“

rekomenduojamais principais ir etapais.

Šią politiką rekomenduojama taikyti visiems naujiems Centrinės vyriausybės projektams bei

esminės rekonstrukcijos darbams ir ją centrinės vyriausybės departamentai turėtų įgyvendinti tam, kad

būtų pradėti taikyti su BIM suderinti įgaliojimai.

Kaip teigiama 2011 m. gegužės mėn. Vyriausybės statybos strategijoje, poveikio sušvelninimo

tikslas yra suderinti statinio projektuotojų ir statytojų interesus su vėliau statinį eksploatuojančiųjų

interesais.

Konkretus veiksmas – tam tikros trukmės (pvz., 3–5 metų) bandomasis laikotarpis, kurio metu

statytojai atlieka perduoto eksploatuoti objekto patikrinimą. Atkreipiamas dėmesys į ryšį su BIM ir jo

potencialą projektavimo ir statybos informaciją sujungiant su objekto valdymo informacija.

Siekiamas rezultatas – pagal būtinus eksploatacinius standartus parengtas ir įgyvendintas projektas

ir prielaidų sukūrimas, kad objektas visą jo gyvavimo trukmę atitiktų galiojančius standartus.

GSL privalumai:

Pastatas atitiks galutinių naudotojų poreikius ir privalomuosius eksploatacinius reikalavimus.

Galutiniam naudotojui suteikiama galimybė dalyvauti tiek ankstyvuose, tiek ir visuose kituose

projekto etapuose.

Sudaromos sąlygos ankstyvuose etapuose užginčyti projektavimo sprendinius, kurie gali turėti

įtakos nuolatinei priežiūrai ir eksploatacinėms išlaidoms.

Didžiąją dalį objekto išlaidų sudaro per objekto naudojimo laiką patiriamos išlaidos, o ne kapitalo

išlaidos, todėl tokiu būdu užtikrinama, kad į eksploatacines išlaidas būtų atsižvelgiama nuo pat

pradžių.

Iš „COBie“ (angl. Construction Operations Building Information Exchange, keitimasis pastatų

eksploatavimo duomenimis) gaunami CAFM (angl. Computer Aided Facilities Management,

kompiuterizuotas pastatų ūkio valdymas) duomenys visiškai užpildyto objekto duomenis.

Užtikrinama, kad visas mokymas, priėmimas ir perdavimas atliekamas ankstyvame etape, todėl

patiriama mažiau išlaidų dėl užsitęsusio perdavimo ir anksčiau galima pasiekti optimalias statinio

charakteristikas.

Pateikiami aiškūs kriterijai statinio charakteristikoms matuoti. Charakteristikų stebėsena vykdoma

iki 3 metų po statinio užbaigimo ir statytojams/projektuotojams yra numatomas mechanizmas

trūkumams šalinti.

Ankstyvieji Teisingumo ministerijos, kuri GSL įdiegė viena iš pirmųjų, atsiliepimai rodo, kad

naudojant GSL žymiai sumažinamos naujos statybos ir pastatų atnaujinimo projektų sąnaudos (vieno

didelės apimties projekto atveju pavyko sutaupyti septynženklę sumą). Pritaikius GSL buvo nustatyta,

kaip būtų galima patobulinti būsimą šios ministerijos patalpų projektavimą ir eksploatavimą. Nuo šiol

Teisingumo ministerija GSL taikys visuose savo būsimuose projektuose.

Vyriausybės poveikio sušvelninimo procese buvo nustatytos keturios sritys, kuriose, be projekto

grafiko, buvo paminėti matavimai, pagrindiniai klausimai bei projekto produktai. Šios keturios sritys yra

tokios:

1. Funkcionalumas ir efektyvumas. Pastatai, kurie suprojektuoti taip, kad atitiktų gyventojų

poreikius; efektyvi ir produktyvi darbo aplinka.

2. Rūpinimasis aplinka. Pasiekti Vyriausybės nustatytus energijos vartojimo efektyvumo, vandens

vartojimo ir atliekų susidarymo rodiklius.

3. Pastatų ūkio valdymas. Aiški, ekonomiškai veiksminga strategija pastato eksploatavimui valdyti.

4. Priėmimas, apmokymas ir perdavimas. Projektai įgyvendinami, perduodami ir palaikomi taip, kad

atitiktų galutinių naudotojų poreikius.

Dar viena neatskiriama politikos dalis yra poreikis nustatyti tikslinius rodiklius, pagal kuriuos

būtų atliekamas vertinimas visuose projektavimo etapuose ir vėliau, kai pastatas jau yra naudojamas. Tokį

vertinimą rekomenduojama tęsti pirmuosius trejus metus po pastato apgyvendinimo. Šitaip galima

užtikrinti, kad pastatas optimaliai patenkins galutinių naudotojų poreikius. Gauti atsiliepimai padės

81

priimti informacija pagrįstus projektavimo sprendimus būsimuose projektuose ir bus galima įvertinti, kaip

projekto komandai sekėsi pasiekti projekto užduoties tikslus.

Esminis šios GSL koncepcijos elementas yra bendradarbiavimu pagrįstas darbas ir pagrindinių

suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į visus proceso etapus. Galutinio naudotojo dalyvavimas užtikrinamas

paskiriant GSL lyderį, kuris įtraukiamas į visus procesus.

GSL Pagrindiniai principai:

GSL taps pagrindiniu projektavimo ir statybos proceso elementu – pastato paskirties „auksine

gija“, kuri nenutrūksta pastatą užbaigus ir perdavus eksploatuoti.

Galutinio naudotojo dalyvavimas ankstyvuose etapuose ir GSL lyderio įtraukimas į projekto

komandą projektavimo/statybos procesų metu.

Projektavimo ir statybos komandos įsipareigojimas vykdyti vėlesnę baigto statyti pastato

priežiūrą.

Naudojamo pastato įvertinimas ir projektavimo/statybos komandai teikiami atsiliepimai bei įgytos

patirties kaupimas būsimiems projektams.

BIM suteiks CAFM sistemoms skirtą visiškai užpildytą objekto duomenų rinkinį ir modeliuojant

bus galima atlikti planų pakeitimus. Šiuos duomenis reikės kaupti per visą pastato gyvavimo ciklą.

Visi politikos ir įgyvendinimo gairių dokumentai parengti taip, kad skatintų bendradarbiavimu

pagrįstus darbo metodus. Jų valdymas atliekamas tvirtinant su BIM pagrindiniais sprendimais ir duomenų

paketais suderintus pagrindinius sprendimus ir juos įregistruojant kaip priimtus. Todėl nėra būtinybės

apibrėžti kapitalo vertės lygio, kuriam esant GSL taikoma, arba aprašyti, kada ir kaip kiekviena iš

pagrindinių prioritetinių sričių turi būti pritaikoma prie konkretaus projekto ypatybių – sprendimų

priėmimas įtrauktas į procesą, todėl suinteresuotieji asmenys nusprendžia, kaip GSL turi būti taikoma

konkrečiame projekte.

Už politikos įgyvendinimą atsako kiekvienas Vyriausybės departamentas. Tam, kad

įgyvendinimas būtų sėkmingas, būtina nustatyti GSL lyderį(-ius), kuris(-ie) užtikrins GSL taikymą

departamento projektuose ir taps GSL valdymo grupės nariais. GSL lyderiais atrenkami iš dabartinių

departamentų ūkio/pastatų ūkio/statybos vadovų, kurie turi žinių ir patirties pastatų ūkio ir statybos darbų

srityse. Jų vaidmuo projekto komandoje yra atstovauti galutinio naudotojo interesams.

Statinio Informacinis Modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM)

Prieš pradedant vykdyti skaitmenizavimo programą Vyriausybė ir Pramonė susitarė dėl BIM

termino apibrėžimo, tam kad vienodai suvoktų jo turinį ir prasmę ir tokiu būdu numatytų BIM

metodologijos, technologijos ir darbo organizavimo principus Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus

skaitmenizavimo programoje.

„BIM Task Group“ pateikia kompleksinį BIM apibrėžimą4, kuriame BIM apibūdinamas kaip

technologinė priemonė, kaip bendradarbiavimo proceso variklis, kaip efektyvus darbo metodas, kaip žinių

ir informacijos centras, padedantis valdyti procesus ir priimti sprendimus. Pabrėžiama BIM nauda visuose

statinio ir jo priklausinių gyvavimo ciklo etapuose.

BIM tai objekto ir jo priklausinių funkcinių aspektų skaitmeninė išraiška per visą jo gyvavimo

ciklą nuo konceptualios idėjos iki utilizavimo ir/arba perdirbimo.

BIM yra procesas, kuriuo eigoje siekiama sukurti išmatuojamą bendradarbiavimo aplinką, jis

sukuria aukštesnio lygio bendradarbiavimo galimybes ir geresnę darbo praktiką visos pramonės

mastu visoje paslaugų tiekimo grandinėje.

BIM yra patobulintas darbo organizavimo būdas, kuris taupo laiko sąnaudas, sumažina rizikų

tikimybę, duoda apčiuopiamą ekonominį efektą – didina veiklos kaštų efektyvumą ir leidžia

sumažinti išlaidas.

BIM yra bendras informacijos apie turtą centras, kuris padeda sukurti ir valdyti procesus,

apimančius visą statinio su jo priklausiniais gyvavimo ciklą.

4 http://www.bimtaskgroup.org/

82

Dokumente HM Government. Industrial strategy: government and industry in partnership.

Building Information Modelling teigiama, kad BIM yra bendradarbiavimu grindžiamas darbo būdas, kuris

apima skaitmenines technologijas ir veiksmingesnius objektų projektavimo, statybos ir priežiūros

metodus.

BIM yra trimatis kompiuterinis modelis, kuris apima svarbiausius produkto ir objekto duomenis

ir, kurį galima panaudoti veiksmingam informacijos valdymui visuose projekto vykdymo etapuose, nuo

ankstyviausios koncepcijos iki eksploatavimo. Jis apibūdinamas kaip esminė informacinių ir

komunikacinių technologijų (IKT) priemonė ir statybos sektoriaus kultūrinis procesas.

BIM technologija turėtų būti laikoma „bendradarbiavimo zona“ tarp statybos pramonės sektoriaus

bei programinės įrangos kūrėjų, aplinka, kurioje yra atitinkamų sinergijos galimybių. Daugelis šalių

visame pasaulyje pradeda suvokti jo teikiamas galimybes ir dabar investuoja į savų pajėgumų plėtrą. BIM

procesai gali būti naudojami, naujų statinių/infrastruktūros objektų projektuose, taip pat jie teikia

papildomų galimybių rekonstrukcijos ir ir renovavimo projektams, kai kartu su BIM priemonėmis taikomi

lazerinio skenavimo, greitosios energetinių parametrų analizės (angl. rapid energy analysis) ir kitos

pažangios virtualios realybės modeliavimo (angl. virtual reality modeling) technologijos.

BIM technologijos atneša daug naudos statybinių medžiagų ir dirbinių pramonei, kuri yra susijusi

su BIM pagrįstu projektavimu gamybai ir montavimui (angl. design for manufacture and assembly,

DFMA) ir efektyvesniais statybos procesais, pagristais automatizavimu, robotizavimu, 3D spausdinimu ir

t.t. Tai kelia procesų ir (arba) produktų gamybos efektyvumą, konstrukcijų surenkamumą ir perima

pažangiausius industrinės gamybos sektoriaus taikomus metodus.

Vienas pagrindinių BIM konkurencinių pranašumų yra jo gebėjimas skatinti didesnį skaidrumą ir

bendradarbiavimą tarp tiekėjų ir taip sumažinti švaistymą (viešųjų pirkimų, procesų ir medžiagų) visuose

tiekimo grandinės lygmenyse. Pagrindinė varomoji jėga, skatinanti klientus ir pramonės subjektus BIM

sparčiai diegti, yra tai, jog jo sukuriama nauda klientas dalijasi su visa tiekimo grandine, taigi ir su

galutinės grandies vartotojais (kurie naudojasi pastatytais objektais) bei plačiąja visuomene.

2.1.5. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa

BIS BIM strategija

„BIM Task Group“ išanalizavo Didžiosios Britanijos bendrą padėtį statybų rinkoje ir nustatė, kad,

jei bus skiriama pakankamai dėmesio, Didžioji Britanija galėtų būti puikiai pasirengusi pirmauti pasaulio

rinkose ir pasiūlyti išmaniosios statybos ir BIM pagrįstos statybos ekonomikai skirtus produktus,

paslaugas ir mokymus. Didžiosios Britanijos projektavimo ir statybos pramonė susiduria su

beprecedenčiu rinkos spaudimu tiek vidaus, tiek ir tarptautinėje rinkoje, ir būtent šie moderniausi

papildomą vertę kuriantys gebėjimai suteikia daugiausia galimybių išlaikyti ir sustiprinti pozicijas. Šalyje

yra tarptautinių pirmaujančių akademinių institucijų, kurios remia pastangas išnaudoti rinkas šalies viduje

ir užsienyje.

„BIM Task Group“ nustatė, kad BIM turi didžiausią potencialą pakeisti įpročius ir galiausiai visą

pramonės šakos struktūrą. Vyriausybė rekomendavo nustatyti reikalavimą BIM taikyti visuose didesnės

nei 50 mln. svarų sterlingų vertės projektuose. Tačiau „BIM Task Group“ mano, kad BIM vertėtų taikyti

žymiai plačiau. BIM Task Group rekomendacijos buvo parengtos remiantis visų grupės narių bendra

nuomone: priimti „stūmimo – traukimo“ (angl. Push-Pull) strategiją.

Pagrindinės rekomendacijos šiai strategijai remti yra šios:

Bendraujant su tiekimo grandinės tiekėjais būti labai konkretiems. Problemų paprastai atsiranda

ne atskirose įmonėse, bet tada, kai joms tenka bendrauti vienai su kita arba pateikti visos tiekimo

grandinės sudėtinius informacijos rinkinius. Kai kalbama apie projekto rezultatus ir atsakomybę

už jų įgyvendinimą, sutarties reikalavimai turi būti konkretūs.

Įvertinti ir aktyviai panaudoti projekto rezultatus. Įsitikinti, kad klientas pasinaudoja informacija,

kurios jis prašė, pvz., siekiant užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų priimami remiantis

patikrinta informacija ir, svarbiausia, kad ji būtų naudojama pastatų eksploatavimo etape, kai

potenciali informacijos valdymo nauda yra akivaizdi. Tiekimo grandinės pateikta informacija turi

būti naudojama strateginiams sprendimams skatinti ir pademonstruoti skaidrumą pastato statybos

ir eksploatavimo etapuose.

83

Suteikti tinkamą pagalbinę infrastruktūrą. Tam, kad būtų parengta šiam procesui būtina minimali

infrastruktūra, reikia tam tikro lygmens investicijų. Naudojamos technologijos ir susijusi parama

nėra sudėtingesnė nei Didžiosios Britanijos viešajame sektoriuje šiuo metu jau veikiančios

sistemos, pvz., planavimo portalas, Vyriausybės prekybos tarnybos viešųjų pirkimų sistemos ir

nepopierinės atvirų sienų sistemos, kurios buvo sėkmingai įdiegtos per pastarąjį dešimtmetį.

Imtis palaipsnių veiksmų. Rekomenduojama imtis kelių nedidelių, bet labai reikšmingų veiksmų,

kad šie metodai būtų pradėti taikyti per penkerių metų laikotarpį. Iš tiekimo grandinės prašoma

laipsniško įdiegimo, kad apie technologiją, mokymus ir kultūrinius pokyčius būtų galima

veiksmingai informuoti ir juos įsisavinti tiek tiekimo, tiek ir kliento srityse.

Turėti aiškų tikslą atsiliekantiems pramonės subjektams. Sveika ir atvira rinka aiškiai parodo, kad

sektoriuje yra diegiamos inovacijos ir suteikiamos galimybės. Pasinaudodami pagrindinių tiekėjų

jau vykdomomis investicijomis, pramonės šakos priešakyje esančios įmonės aktyviai stengiasi

šiuos procesus perprasti ir įdiegti. Pagalbos ir aiškių tikslų reikia tiems, kurie atsilieka.

Rekomenduojamas tikslas yra pasiekti, kad visuose projektuose projekto informacija būtų

pateikiama pagal 2 lygmens brandumo modelį. Šiuo atveju tikimasi komunikacinės krypties, kuri

būtų panaši į tą, kuri buvo pasirinkta analoginę televiziją keičiant skaitmenine, kad nebūtų

nepelnytai pakenkta tiekėjams.

„BIM Task Group“ nustatė du pagrindinius kintamuosius, kurie yra svarbūs kai kalbama apie

statinio charakteristikas: viso gyvavimo ciklo sąnaudos ir efektyvumas anglies dioksido požiūriu. Savo

pastangas ši grupė sutelkė pirmiausia tam, kad pagerintų būtent su šiais dviem kintamaisiais susijusį

sprendimų priėmimo procesą. Kad būtų galima priimti teisingus sprendimus, būtina laiku gauti tikslią

informaciją (duomenis). Turint tokią informaciją nebereikia remtis prielaidomis ir sudaromos sąlygos

veiksmingam ir skaidriam sprendimų priėmimo procesui. Kad šią informaciją būtų galima teikti, būtina

suderinti tiek kliento, tiek ir projekto realizavimo lūkesčius ir galimybes. Tai yra sprendžiama taikant

„stūmimo – traukimo“ strategiją. Strategija apima dvi kryptis, kurios apibrėžia darbo grupės pasirinktus

kelius:

„Stūmimo“ (angl. Push) elementas;

„Traukimo“ (angl. Pull) elementas.

Pirmoji kryptis yra „stūmimo“ elementas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas tiekimo

grandinei. Rinkoje yra daug pardavėjų ir visi jie teigia, kad jų siūlomas BIM sprendimas yra geriausias.

Tiekimo grandinės subjektai yra skirtinguose brandos kreivės taškuose ir daugelis jų galvoja, kad jų

pasirinktas BIM variantas tinka visiems. Taip pat stokojama gairių, mokymo, medžiagos ir bendrų

procesų, kuriuose būtų galima rasti nuoseklių patarimų, skirtų procesams, duomenų apibrėžtims arba

rezultatų specifikacijoms. Todėl siūloma rinktis produktų, standartų, gairių ir mokymų paketą, skirtą

aiškiam ir paprastam projekto įgyvendinimui.

Antroji strategijos kryptis susijusi su kliento „traukimo“ strategija bei su tuo, kad Vyriausybės

klientas turėtų parengti labai konkrečius ir nuoseklius reikalavimus. Tai apima būtinybę tiksliai apibrėžti

informacijos (duomenų) rinkinį, kurį klientui turi pateikti tiekimo grandinė tam tikrais laikotarpiais per

visą projekto įgyvendinimo ir objekto gyvavimo ciklo laiką. Duomenų pateikimas teiks dvigubą naudą ir

užtikrins, kad:

išsamūs informacijos rinkiniai būtų pristatomi laiku ir kad būtų galima pateikti komercinių

patikrinimų ir perdavimo informaciją.

Būtų pateikiama nuosekli skaitmeninė perdavimo informacija apie objekto projektą, sąnaudas,

anglies dvideginio kiekius ir eksploatacines charakteristikas.

Nustačius strategiją, įvardijamos ir kliūtys įgyvendinant šią strategiją. Daugelis problemų

įvardijamos kaip barjerai, trukdantys integruotam komandos darbui. Tačiau tinkamai įdiegta BIM sistema

gali tapti pagrindiniu integracijos proceso garantu ir suteikti unikalią galimybę pasiekti tokį esminį

pokytį, kurį dėl atviro ir skaidraus pakartotino skaitmeninės informacijos panaudojimo pavyko pasiekti

kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir gamybos pramonėje.

Siekiant, kad reikalavimai būtų paprastesni ir lengviau suprantami, buvo parengtas brandumo

lygių indeksas, kurį galima naudoti technologijų ir procesų grupėms ir jų būdingoms galimybėms.

84

Visiems viešiesiems pirkimams taikomas pagrindinis reikalavimas – jie turi būti atliekami 2 arba

aukštesniu lygiu, kai bus įgyvendinta penkerių metų trukmės strategija.

Teisinė ir sutarčių grupė priėjo išvados, kad autorių teisių, sutarčių ar draudimo pagrindinių

elementų daug keisti nereiks tam, kad būtų skatinama dirbti antruoju BIM brandumo lygmeniu. Reikia

tam tikrų esminių investicijų į paprastus, standartinius protokolus ir paslaugų grafikus, kad būtų galima

apibrėžti konkrečius BIM vaidmenis, darbo būdus ir norimus rezultatus.

Bet kokios sėkmingos pokyčių programos būtina sąlyga yra informavimas apie pokyčius ir

tinkama parama proceso metu. Didžiojoje Britanijoje dirbama su profesinio mokymo ir akademinėmis

įstaigomis bei įvairiomis kitomis institucijomis, kad būtų nustatyti nauji problemų sprendimo būdai.

Visos šios įstaigos noriai dalyvauja šiame procese. Būtina paspartinti BIM temos nagrinėjimą ir kuo

ankstesnį praktinį šio metodo įgyvendinimą ir vykdymą. Tai turi būti atliekama keliant bendrą

kompetencijos lygį mokymais bei priemonių kompleksais. Manoma, kad į medžiagos ir standartų rengimą

ir teikimą įtraukus teikėjus ne tik paspartės kompetencijų stiprinimo ir įdiegimo procesas, bet taip pat bus

galima užtikrinti universitetų rengiamų būsimų specialistų reikiamą lygį ir kvalifikaciją bei sukurti visą

gyvenimą trunkančio BIM mokymo struktūrą.

Siekiant pagerinti valstybės turto vertinimą ir valdymą, rekomenduojama, kad viešojo sektoriaus

klientai reikalautų, kad tiekimo grandinė pateiktų konkrečią informaciją. Konkrečiame informacijos

rinkinyje („COBie“) pateikiama nuosekli ir struktūruota objekto informacija, kuri

savininkui/eksploatuotojui yra naudinga priimant sprendimus po pastato perdavimo eksploatuoti. Dėl šio

„informacijos pateikimo“ metodo viešojo sektoriaus klientas išvengia sudėtingų procesų, technologinių

pokyčių ir konkurencijos problemų.

Tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose buvo gauta dokumentais pagrįstų įrodymų, kad pastatų

projektavimo, statybos, eksploatavimo ir renovavimo proceso dalyviai iš BIM principų įdiegimo gali

gauti daug finansinės naudos. Suinteresuotų šalių nauda buvo nuodugniai peržiūrėta bei dokumentuota ir

ketinama parengti rekomenduojamus vertinimo procesus, kad įgyvendinant strategiją būtų galima nuolat

registruoti ir gerinti projekto veiklos rezultatus.

Didžiosios Britanijoje parengta darni bei nuosekli informacija ir pranešimai buvo perduoti

institucinėms organizacijoms, prekybos asociacijoms ir atstovaujančioms organizacijoms, kurios vaidins

svarbų vaidmenį organizuojant pramonės šakos veiklą sprendžiant su BIM susijusias problemas.

Įtraukimo procesas atskleidė esminį sutarimą ir šių organizacijų paramą Vyriausybės perkančiųjų

subjektų diegiamiems BIM procesams bei įsipareigojimą ateityje dėti bendras pastangas, kad būtų toliau

plėtojami pramonės šakos gebėjimai ir pajėgumai.

BIS strategijos rengimo užduotis atskleidė sunkumus, su kuriais susiduriama, kai tokios didelės

užduoties imasi ne visą darbo dieną dirbanti komanda. Nors rekomenduojami su technologijomis susiję

žingsniai yra labai riboti, kultūros, proceso ir mokymosi spragos yra reikšmingos ir įvertinus tai, jog šios

programos augimo potencialas yra didžiulis, tikslinga pasinaudoti šia galimybe ir imtis veiksmingų ir

reikšmingų Didžiosios Britanijos Vyriausybės veiksmų. Tam, kad ši pramonės šakos investicija būtų

įvykdyta neviršijant biudžete ir penkerių metų strateginiame plane numatytų laiko ribų, įgyvendinimui

užtikrinti prireiks profesionalios ir veiksmingos vadovų komandos. Atlikti skaičiavimai rodo, kad

penkerių metų trukmės programai prireiks apytikriai 4 mln. svarų sterlingų, įskaitant kai kurias sritis,

kuriose galima tikėtis pajamų ir bendro pramonės šakos finansavimo bei papildomą vertę kuriančios

veiklos, kuria galėtų užsiimti rėmimo organizacija.

Tam, kad šios pramonės šakos pokyčių programos įgyvendinimas sėkmingai vyktų visus

penkerius metus, būtina parengti realią programą. Visiems statybos paslaugų teikėjams, teikiantiems

paslaugas HMG, nustatyta užduotis – sugebėti pristatyti informaciją ir teikti paslaugas, kurios atitiktų

bent 2 lygį pagal pirmiau aprašytą brandumo modelį. Programoje numatyti penki etapai. Darbo grupė

apdairiai išlaikė pažangų požiūrį ir pačioje programos pradžioje ėmėsi dviejų labai mažų žingsnių, kad

paskatintų pažangą.

Siekiant gyvendinti BIS strategiją darbo grupė nutarė:

oficialiai įsipareigoti laikytis strategijos ir apie tai pranešti viduje ir statybos tiekimo grandinėje.

Suburti tarpvalstybinę „ Įgyvendinimo ir mobilizavimo“ darbo grupę, į kurią būtų įtraukti vietos ir

regionų valdžios institucijų atstovai, kad būtų galima:

o Nustatyti dabartines galimybes.

85

o Išsamiai apsvarstyti informacijos poreikį pagrindiniuose etapuose ir užtikrinti nuoseklumą ir

aiškumą tiekimo grandinei.

o Parengti projektus, kurie tiktų parodyti, kaip BIM įgyvendinamas praktikoje.

o Klientą/pramonės šakos grupę informuoti apie pritraukimą.

o Pakviesti klientą/pramonės šakos grupę parengti finansuojamą pritraukimo planą, įskaitant:

Kartu su BSI rengiamą tinkamą rezultatų sistemą.

COBie metodikos priderinimą prie Vyriausybės reikalavimų (įskaitant anglies

dioksido kiekį).

Tinkamų rezultatų stebėsenos parametrų parengimą.

Atitinkamų sutarčių sąlygų ir reikalavimų apsvarstymą.

Už darbo priežiūrą ir komunikacijos strategiją atsakingos centrinės įstaigos veiklos

vykdymą.

UK BIM Task Group tikslai

„BIM Task Group“ buvo įkurta 2010 m. pavasarį ir ją kartu palaiko Britanijos Vyriausybės

komercijos biuro Statybos sektoriaus padalinys ir Valstybinio verslo, inovacijų ir įgūdžių departamento

elektronikos ir IT paslaugų padalinys. „BIM Task Group“ sudaro atstovai iš statybų sektoriaus, jo klientai

ir programinės įrangos tiekėjai. Tarpinėje ataskaitoje, kuri buvo priimta 2011 m. rugsėjo 16 d., nustatyti

darbo grupės tikslai:

Nustatyti, kaip plačiau taikant BIM metodiką būtų galima pasiekti išmatuojamos naudos objektų

(statinių ir infrastruktūros) valdymui statybos ir eksploatavimo laikotarpiais.

Nustatyti, ką Didžiosios Britanijos vyriausybė, kaip klientas, turėtų padaryti, kad paskatintų

plačiai diegti BIM metodus, skirtus projektų įgyvendinimui ir rezultatams pagerinti, ypač sąnaudų,

vertės ir išmetamo anglies dioksido kiekio srityse.

Peržiūrėti tarptautinius mechanizmus (visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinės

vyriausybės penkerių metų programą), kuriais skatinamas BIM diegimas kitose šalyse, ir teikti

tokių mechanizmų patirtimi pagrįstas rekomendacijas Jungtinei Karalystei per panašų laikotarpį;

įvertinti vyriausybės BIM politikos potencialą, kad Didžiosios Britanijos konsultavimo ir rangovų

bazė galėtų padėti išlaikyti ir toliau plėtoti jos dabartines stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose.

„BIM Task Group“ grupės pagrindinė užduotis remti ir padėti įgyvendinti Vyriausybės Statybos

strategiją ir reikalavimus siekiant stiprinti viešojo sektoriaus pajėgumus įgyvendinant BIM 2 lygį.

Pagrindinė hipotezė, kurią iškėlė „BIM Task Group“ – statinio gyvavimo ciklo efektyvumas

pasiekiamas per visiems šio proceso dalyviams atviros ir prieinamos informacijos valdymą bei

bendradarbiavimą. „BIM Task Group“ vienija vyriausybės, pramonės, viešojo sektoriaus bei akademinės

visuomenės atstovus.

„BIM Task Group“ organizacinė struktūra ir ištekliai

BIM Task Group nariai:

Barry Blackwell – BIS politikos vadovas įgyvendinant BIM bei Vyriausybės dotacijų programos

vadybininkas.

Mark Bew MBE – Vyriausybės BIM darbo grupės pirmininkas.

Rob Manning - Vyriausybės poveikio sušvelninimo grupės vadovas.

Terry Stocks - UK BIM Task Group veiklos viešinimo direktorius.

Jaimie Johnston – Centrinės komandos narys, atsakingas už BIM standartų rengimą ir platinimą.

Fiona Moore – Darbo su užsakovais vadovas.

Simon Rawlinson - Centrinės komandos narys, atsakingas už komerciją.

David Philp – viešųjų ryšių atstovas.

„BIM Task Group“ principinė organizacinė struktūra parodyta 2.1.5.1 pav. Ją sudaro kryptingai

orientuotos grupės.

86

(http://www.bimtaskgroup.org/bim4-steering-group/)

2.1.5.1 pav. UK BIM Task Group principinė organizacinė struktūra.

(UK BIM Task Group kryptingai orientuotos grupės BIM4 grupės išvardytos žemiau).

Partneriai ir BIM4 bendruomenės

BIM4 bendruomenės sutelkia dėmesį į BIM skatinimą, adaptavimą ir paramos teikimą savo

pramonės šakos mastu be jokio šališkumo bent vienai platformai, grupės ar įmonės interesams. BIM4

bendruomenių veikla derinama tarpusavyje ir grindžiama bendradarbiavimo principais, jos dalinasi

geriausių praktikų pavyzdžiais savo sektoriuose, siekiant bendros naudos. BIM4 bendruomenės tai

bendradarbiavimo forumas visoms specializuotų interesų grupėms, siekiant koordinuoti BIM veiklas,

dirbant kartu ir sutelkiant resursus, tam kad palaikyti veiksmingą, praktišką nuolatinį žiniomis paremtą

informacijos srautą .

BIM Task Group sudaro BIM4 grupės:

BIM visuomenei (angl. BIM4 Communities) grupės tikslas – informuoti visuomenę apie BIM

verte ir naudą, konsultuoti BIM įgyvendinimo klausimais.

BIM vietinei savivaldai (angl. BIM4LG- BIM4 Local Government) grupės tikslas – skatinti

daugiau nei 400 vietinės valdžios institucijų įgyvendinti BIM.

BIM duomenų centras (angl. BIM4DC - BIM 4 Data Centres) grupės tikslas – skatinti vystymą ir

pasidalinti žiniomis apie BIM. Šios grupės tikslinė auditorija: tiekėjai, kūrėjai, konsultantai,

rangovai ir galutiniai vartotojai.

BIM grupė privačių užsakovų sektoriui (angl. BIM4 Private Sector Clients) grupė skirta suteikti

žinias apie BIM vertę ir naudą užsakovams ir skatinti juos taikyti BIM technologijas.

BIM mažmeninei prekybai (angl. BIM for Retail) grupės tikslas – suburti pagrindinius Didžiosios

Britanijos mažmeninės prekybos atstovus ir skatinti juos naudoti BIM technologijas. Ši grupė

įkurta kartu su John Lewis, Waitrose ir ASDA kompanijomis.

BIM infrastruktūrai (angl. BIM4IUK - BIM 4 Infrastructure (UK)) grupė jungia geografinės

informacijos asociaciją (angl. Association of Geographic Information (AGI)) ir statybos projektų

komitetą (angl. Construction Project (CPI) Committee). Jos veikla nukreipta į BIM vystymą tarp

infrastruktūros įmonių.

BIM vandentvarkai (angl. BIM4Water) grupė skirta įtraukti vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo

įmones į BIM technologijų diegimą ir vystymą.

http://www.bimtaskgroup.org/bim4-steering-group/

87

BIM statinių eksploatavimo (angl. BIM4FM – BIM 4 Facility Management) grupės paskirtis –

skatinti naudoti BIM technologijas statinių naudojimo etape.

BIM tiekimui (angl. BIM4SupplySideDelivery) grupė suformuota remti „BIM Task Group“ ir

suburti įvairias tiekimo organizacijas, įskaitant produktų gamintojus, projektuotojus, rangovus ir

kt.

Reaguojant į Vyriausybės statybos strategiją, įkurtas BIM technologijos Aljansas, kurio paskirtis –

remti ir padėti vyriausybės BIM iniciatyvinei grupei įgyvendinti BIM.

Didžiosios Britanijos rangovų grupė (angl. UK Constructors Group) yra pagrindinė rangovų,

veikiančių Jungtinėje Karalystėje, asociacija. Ši asociacija atstovauja daugiau nei 30 pirmaujančių

rangovų. Šios asociacijos pagrindinė paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą tarp rangovų ir „BIM Task

Group“.

Statybos produktų asociacija (angl. Construction Products Association) vienija statybos produktų

gamintojus ir tiekėjus. Ją sudaro 24 stambios įmonės ir daugiau kaip 40 vidutinių ir smulkių statybos

produktų tiekimo įmonių. Šios asociacijos pagrindinė paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą tarp statybos

produktų gamintojų ir tiekėjų ir „BIM Task Group“. Taip pat dirbama su nacionalinėmis BIM

bibliotekomis ir COBie šablonais.

BIM Academic Forum UK (BAF), vienijantis 26 Didžiosios Britanijos Universitetus, ruošia

bendruosius reikalavimus BIM specialisto modeliui, rengia ir adaptuoja BIM studijų programas, prisideda

rengiant BIM žinių profesinio ugdymo ir kvalifikavimo tobulinimo programas, padeda organizuojant

studijas pagal šias programas aukštosiose mokyklose ir neformalaus mokymo centruose, koordinuoja

mokslinių tyrimų (R&D) darbų tematiką.

BIM 2050 grupė kuria BIM vystymo šalyje strategiją iki 2050 m. (Digital Built Britain programą).

BIM Task Group veiklos darbo krypčių schema parodyta 2.1.5.2 pav.

(http://www.bimtaskgroup.org/work-streams-wps/ )

2.1.5.2 pav. UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys.

UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys išvardytos žemiau.

UK BIM Task Group veiklos darbo kryptys

„BIM Task Group“ darbas vyksta keturiomis kryptimis. Kiekviena iš jų kuruojama

atitinkamo centrinės komandos nario (2.1.5.2 pav.). Šios kryptys yra tokios:

1. Suinteresuotųjų šalių ir žiniasklaidos įtraukimas.

http://www.bimtaskgroup.org/work-streams-wps/

88

2. Paslaugų tiekimas ir produktyvumas:

o Finansuojama standartų ir protokolų sukūrimo veikla.

o Finansuojama BIM Toolkit ir klasifikatorių sukūrimo veikla.

3. Verslo santykių ir teisiniai aspektai.

4. Mokymas ir akademija.

5. Parama BIM4 grupėms ir BIM regionų centrams.

2.1.6. Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo modelio sandara

Vienu iš svarbiausiu Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus skaitmenizavimo programos aspektu

Vyriausybė ir „BIM Task Group“ laikė darnios skaitmenizavimo priemonių sistemos sukūrimą, kuri leistų

maksimaliai atskleisti BIM priemonių privalumus, skatintų jų naudojimą, padėtų atlikti su statinio

gyvavimo ciklo procesais susijusias operacijas, kurioms yra taikomos BIM priemonės. Tuo tikslu buvo

iškelta užduotis sukurti statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksą, kuris apimtų:

organizacinius, teisinius, institucinius, ekonominius, socialinius, ekologinius, technologinius,

informacijos kodavimo, sisteminimo ir saugumo, mokymo ir švietimo, ir kitus svarbius aspektus statinio

gyvavimo ciklo procesų problemoms spęsti, įskaitant skaitmeninimo priemonėms veikti būtinus

klasifikatorius, įvairių lygių (tarptautinius, nacionalinius, šakinius, įmonių) standartus, reikalavimus,

vadovus, protokolus, technines specifikacijas.

Šios sistemos struktūra pavaizduota 2.1.6.1 pav. Ja sudaro šie komponentai:

1. BIM brandos lygių modelis - BIM Maturity Levels (autoriai Mark Bew ir Mervin Richards, „BIM

Task Group“) - bendrasis skaitmenizavimo komplekso (BIM) sisteminimo elementas;

2. Klasifikatorius Uniclass 2015 (kuriamas NBS) - projekto duomenų kodavimo sistema pramoninių

mastu, suderinta su BIM metodologija;

3. Skaitmeninis darbų planas - RIBA (Digital) Plan of Works 2013, (kuriamas Royal Institute of

British Architects, RIBA) – darbo procesų organizavimo priemonė: etapai ir uždaviniai, suderinti

su BIM metodologija;

4. BIM Protokolas – CIC BIM Protocol (kuriamas Construction Industry Counsil, CIC) – teisinis

dokumentas, projektavimo paslaugų ir rangos paslaugų sutarties dalis, suderinta su BIM

metodologija;

5. BIM Standartai ir specifikacijos (kuriami BSI):

5.1. BS 1192:2007 Collaborative production of architectural, engineering and

construction information Code of practice – bendradarbiavimo BIM Standartas rengiant

architektūros, inžinerijos ir statybos informaciją.

5.2. BS 1192-4:2014 Collaborative production of information Part 4: Fulfilling

employer’s information exchange requirements using COBie. Code of practice (COBie -

Construction Operations Building Information Exchange – keitimasis statinio statybos

informacija). Bendradarbiavimo BIM Standartas rengiant statinio statybos informacija,

vykdant statytojo informacijos reikalavimus, naudojant COBie (COBie - keitimasis statinio

statybos informacija);

5.3. PAS 1192-2:2013 Specification for information management for the

capital/delivery phase of construction projects using building information modelling –

Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant

statinio informacinį modeliavimą;

5.4. PAS 1192-3:2014 Specification for information management for the

operational phase of assets using building information modelling – informacijos valdymo

specifikacija turto (statinio ir jo priklausinių) naudojimo etapui, naudojant statinio informacinį

modeliavimą;

5.5. PAS 1192-5:2015 Specification for security-minded building information

modelling, digital built environments and smart asset management - specifikacija saugiam

statinio informaciniam modeliavimui, skaitinei aplinkai ir išmaniam turto (statinio ir jo

priklausinių) valdymui;

89

6. BIM vadovas – Building Information Management A Standard Framework and Guide to BS 1192

(autorius Mervin Richards) – Statinio informacinis modeliavimas. Standarto BS 1192 struktūra ir

vadovas.

BIM brandos lygiai.

BIM brandos modelis, kuriame išdėstyta, kaip pereinama nuo kompiuterinės braižybos prie

trečiojo lygio BIM, pateikiamas 2.1.6.1 pav.

BIM brandos lygių aprašymas, žinomas kaip Mark Bew – Mervyn Richards diagrama, pirma kartą

buvo pristatytas 2008 metais. Tai specifinė konvencija, kategorizuojanti BIM išvystymo etapus pagal

BIM brandos lygius, kiekvienas iš kurių pasižymi privalomų kiekvienam etapui specifinių BIM elementų

rinkiniu, apibūdinamu techninėmis priemonėmis, darbo procesų organizavimo metodais,

bendradarbiavimo principais, naudojamais standartais ir reikalavimais, specifikacijomis, sutartiniais

santykiais, laukiamais rezultatais. Šios konvencijos tikslas buvo formalizuoti BIM naudojimo lygius,

atsižvelgiant į valstybės požiūrį į BIM vietą valstybinėse užsakymuose.

Level 0 (0 lygis). Tai yra beveik plokščias CAD, be trimačių duomenų, kuriame galima sukurti tik

tradicinius brėžinius. Susijęs su nevaldomais 2D CAD duomenų mainais popierine arba elektronine

forma. Tai dar tikrai ne BIM, o tiesiog 2D CAD failų panaudojimas projektavimo ir gamybos informacijai

sukurti.

Level 1 (1 lygis). 1 brandos lygis pristato pirmą žingsnį link tikro BIM ir 3D duomenų naudojimo

projekte. Šiame lygyje kiekvienas projektuotojas paprastai dirba izoliuotai nuo kitų komandos dalyvių,

todėl šis BIM lygis šnekamojoje kalboje žinomas kaip „vienišas BIM“. Dažnai pasitaiko kita situacija, kai

projektą rengia projektuotojų grupė, tačiau kiekvienas jos dalyvis dirba tik su savo projekto dalimi

(užduotimi), kuri yra atskirta nuo kitų dalių ar/ir dalyvių. Projektuotojai šiame lygmenyje naudoja CAD

technologijas 2D arba 3D valdomais formatais kartu su bendradarbiavimo priemonėmis, per bendrą

duomenų tvarkymo aplinką (angl. Common Data Environment - CDE), atitinkančiomis BS 1192: 2007

standarto reikalavimus, kuris yra praktinio bendradarbiavimo normatyvinis dokumentas Jungtinėje

Karalystėje, kuriant architektūrinę, inžinerinę ir statybinę projekto informaciją. Paprastai yra naudojamos,

standartizuotos duomenų struktūros ir formatai, tuo tarpu ekonominė (sąmatinė) projekto dalis yra

valdoma nepriklausomai nuo BIM modelio; išlaidų ir resursų valdymo sistemos nėra integruotos į procesą

per bendrą duomenų tvarkymo aplinką.

Level 2 (2 lygis). 2 BIM brandos lygis apjungia tarpdisciplininius ir bendradarbiavimui skirtus

federalizuotus modelius, susidedančius tiek iš 3D geometrinių, tiek ir negrafinių duomenų, kuriuos rengia

atskiri projekto dalyviai jo gyvavimo ciklo eigoje bendros duomenų tvarkymo aplinkos (CDE) kontekste.

Šių informacijos mainų formalizavimas įpareigoja naudoti informacinius protokolus, t.y. nustato

suderintus principus, pagal kuriuos duomenys bus bendrinami ir šalys bendradarbiaus artėjant prie 3

brandos lygio. Darbas atliekamas, remiantis PAS 1192-2:2013 ir BS1192:2007 standartais. Šiame BIM

lygyje pristatomi pirmieji žingsniai naudojant integruotus į procesą 4D statybos eiliškumo ir/arba 5D

kainos informacinius modelius. Svarbiausias 2 BIM lygio požymis yra išpildomųjų duomenų pridavimas

užsakovui pagal statybos kontrakto sąlygas, metodas, kuris šiuo metu yra žinomas pavadinimu COBie UK

2012 (angl. Construction Operations Building Information Exchange). 2 lygis leidžia, kad kai kurie

projektai gali būti vykdomi ir žemesnio BIM brandos lygio organizacijomis.

Level 3 (3 lygis) - skaityti 6 skyriuje „Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus vystymo vizija“.

90

0 lygis 1 lygis 2 lygis 3 lygis Naudotojo vadovai: CPIC, Avanti, BSI Turto gyvavimo ciklo valdymas © 2008 m. ir 2013 m., Bew, Richards Brėžiniai, linijos, lankai, tekstas ir pan. Modeliai, objektai, bendradarbiavimas, integruoti, suderinami duomenys Standartai

2.1.6.1 pav. Didžiosios Britanijos statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių sistemos

struktūra.

Klasifikavimo sistema Uniclass 2015

Uniclass 2015 – tai vieningas Didžiosios Britanijos naudojamas klasifikatorius, apimantis visus

statybos sektorius. Jį sudaro visų lygių elementų, naudojamų statybos projektuose klasifikavimo lentelės

– nuo statinių ir infrastruktūros objektų (pvz., geležinkelis, geležinkelio stotis) iki produktų (pvz.,

geležinkelio stoties vaizdo stebėjimo kameros, kontaktinio tinklo stulpai ir t.t.). Šis naujas klasifikatorius

yra patobulinta senesnio Uniclass 2 klasifikatoriaus versija. Buvo atlikta išsami originalios versijos

redakcija, po kurios ši versija tapo labiau tinkama moderniajai statybų pramonės praktikai, suderintai su

BIM.

NBS Uniclass 2015, tai yra:

Vienoda klasifikavimo sistema statybų pramonei. Pirmąsyk per visą istoriją pastatus, kraštovaizdį

ir infrastruktūrą galima klasifikuoti naudojant tą pačią schemą;

Hierarchinis lentelių rinkinys, kuris palaiko klasifikavimą nuo teritorijos planavimo ar kelio linijos

iki grindų plytelės ar šaligatvio;

Numeravimo sistema, kuri yra pakankamai lanksti, kad atitiktų visus ateities klasifikavimo

reikalavimus;

Sistema, atitinkanti ISO 12006-2, kuri pažymėta iki NRM1 ir palaikys kitų ateities klasifikavimo

sistemų žymėjimą;

Klasifikavimo sistema, kurią prižiūrės ir atnaujins NBS;

BIM Toolkit BIM elementų duomenų bazė, kuri palengvins reikiamo klasifikavimo paiešką

naudojant standartinę pramonės terminologiją.

Pertvarkytas ir perkurtas Uniclass 2015 gali pateikti išsamią sistemą, tinkamą naudoti visose

pramonės šakose, įskaitant infrastruktūrą, kraštovaizdį, inžinerines paslaugas, taip pat statybų sektoriuje ir

visuose projekto gyvavimo ciklo etapuose.

Uniclass 2015 pateikia projekto informacijos struktūrinimo priemones, kurios atitinką antrojo

lygio BIM. Projekto informaciją galima generuoti, naudoti ir gauti per visą gyvavimo ciklą. Uniclass

2015 susistemintas remiantis ISO 12006-2 Pastatų statyba – Statybos darbų informacijos organizavimas –

2 dalis: Klasifikavimo struktūra. Tai reiškia, kad Uniclass 2015 iš dalies bus tinkamas naudoti

tarptautiniame kontekste, kartu su kitomis panašiomis schemomis.

91

Uniclass 2015 lentelės (žr. 2.1.6.2 pav.) yra hierarchinės sandaros ir leidžia apibrėžti projekto

informaciją nuo plačiausios iki detaliausios reikšmės. Kompleksų lentelėje projektai aprašomi bendrais

bruožais ir skirstomi pagal veiklą. Toliau kompleksus galima skaidyti į objektus, veiklas ir erdves. Jei

reikia, objektus galima aprašyti naudojant erdvių ir veiklų lenteles. Tačiau pradinis taškas pateikiant

išsamią informaciją apie projektą ir statybą – objektai. Uniclass 2015 lentelių rinkinius, galima naudoti

informacijai apie BIM modelius, CAD brėžinius, ruošiant technines specifikacijas, nustatant statybos

kainą, rengiant gaminių dokumentaciją ir t.t. Šios lentelės tinkamos naujai projektuojamiems statiniams ir

naudojamiems statiniams, statinių ir pastatų valdymo informacijai rinkti.

2.1.6.2 pav. Uniclass 2015 lentelių struktūra.

(Complex – Kompleksas; Spaces – Erdvės; Activities – Veiklos; Entities – Subjektai; Products –

Produktai; Systems – Sistemos; Elements – Elementai).

RIBA (skaitmeninis) darbų planas - RIBA (Digital) Plan of Works

Statiniai projektuojami, statomi, naudojami, atnaujinami ir pakartotinai naudojami arba

nugriaunami ir perdirbami; ir visa tai sudaro nepertraukiamą jų gyvavimo ciklą. Siekiant užtikrinti

geresnius statybos procesų rezultatus, būtina taikyti geresnius projektavimo, statybos, statinių priežiūros

procesų organizavimo ir valdymo metodus pradedant nuo pačio ankstyvojo projekto etapo - techninės

užduoties rengimo. Taip pat svarbu yra turėti galimybę gauti informaciją apie jau įgyvendintus projektus,

kad į juos būtų galima atsižvelgti rengiant naujus ir būsimus projektus.

Vienas ir bazinių Didžiosios Britanijos Vyriausybės statybos strategijos tikslų – siekti geresnės

statybos pramonės integracijos bei didinti jos efektyvumą, kad tvarumo principai taptų savaime

suprantamu dalyku. „Idėjinių“ ir organizaciniu dokumentu yra RIBA (skaitmeninis) Darbų planas (angl.

RIBA (Digital) Plan of Works).

RIBA Darbų planas yra pagrįstas tvaraus projektavimo principais ir sudaro sąlygas taikyti BIM

metodologijos principus visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. Jis palaiko integruotą visų projekto

komandos narių, įskaitant užsakovo, projektuotojų, rangovų, subrangovų ir kitų statybos projekto dalyvių

komandų bendradarbiavimą ir suteikia lankstumo, kad paslaugų pirkimų būdus būtų galima priderinti prie

kliento poreikių.

RIBA Darbų planas: a) apima tvaraus projektavimo procesus; b) atvaizduoja BIM procesus; c)

suteikia galimybę lanksčiai taikyti darbų planavimo procedūras; d) pateikia paprastą schemą visų formų

pirkimams; e) veikia visuose sektoriuose ir tinka įvairaus dydžio projektams.

RIBA Darbų planas susistemina statybos projektų techninės užduoties rengimo, projektavimo,

statybos, techninės priežiūros, eksploatacijos ir naudojimo procesus į esminius etapus. Jame išsamiai

aptariamos užduotys ir rezultatai, kurių būtina pasiekti kiekviename etape, ir kurie gali būti skirtingi ar iš

dalies sutapti, kad atitiktų konkrečius projekto reikalavimus. RIBA 2013 m. Darbų planą sudaro aštuoni

etapai, žymimi skaitmenimis 0 – 7, ir aštuonios užduočių juostos, kaip pavaizduota 2.1.6.3 pav.

92

Etapai:

0 stadija / Stage 0 – Stategic Definition / Strateginė apibrėžtis

1 stadija / Stage 1 – Preparation and Brief / Pasirengimas ir sąlygų sąvadas

2 stadija / Stage 2 – Concept Design / Konceptualusis projektas

3 stadija / Stage 3 – Developed Design / Parengtasis (vystomas) projektas

4 stadija / Stage 4 – Technical Design / Techninis (darbo) projektas

5 stadija / Stage 5 – Construction / Statyba

6 stadija / Stage 6 – Handover and Close Out / Perdavimas ir užbaigimas

7 stadija / Stage 7 – In Use / Naudojimas

Užduočių juostos:

1 užduočių juosta / Task bar 1 – Core Objectives / Pagrindiniai tikslai

2 užduočių juosta / Task bar 2 – Procurement / Pirkimai

3 užduočių juosta / Task bar 3 – Programme / Programa

4 užduočių juosta / Task bar 4 – Planning / Planavimas

5 užduočių juosta / Task bar 5 – Suggested Key Support Tasks / Siūloma svarbiausia pagalbinė

veikla

6 užduočių juosta / Task bar 6 – Sustainability Check Points / Kontroliniai tvarumo taškai

7 užduočių juosta / Task bar 7 – Information Exchange / Informacijos mainai

8 užduočių juosta / Task bar 8 – UK Gov. Information Exchange / Vyriausybės informacijos

mainai.

Kai kurios užduočių juostos fiksuotos, kitos yra keičiamos (su konkrečiai organizacijai ar darbų

planui skirtomis parinktimis) arba pasirenkamos (jas galima „įjungti“ arba „išjungti“). Fiksuotos juostos

užtikrina nuoseklumą visuose pagal RIBA 2013 m. Darbų planą parengtuose dokumentuose. Dėl

galimybės įjungti ar išjungti tam tikras užduočių juostas ir keisti kitų juostų turinį, planas veikia tarsi

lankstus priemonių komplektas, kurį galima naudoti su internetiniu RIBA 2013 m. Darbų planu rengiant

konkrečiai organizacijai ar projektui pritaikytą versiją.

RIBA 2013 m. Darbų planas pats savaime nėra sutartinis dokumentas: jis vartotojus nukreipia prie

įvairių priemonių ir kitų papildomų dokumentų, įskaitant su profesinių paslaugų sutartimi, paslaugų

tiekimo grafikais ir projekto protokolais (kurie gali būti sutartiniai) bei prie įvairių formų dažniausiai

naudojamų statybos sutartyse ir kitų susijusių dokumentų.

93

2.1.6.3 pav. RIBA Darbų plano etapų ir užduočių juostų lentelė.

(RIBA Darbų plano etapų ir užduočių juostų paaiškinimai pateikti tekste aukščiau).

Teisiniai dokumentai (CIC BIM Protocol)

CIC BIM protokolas (angl. BIM Protocol) parengtas Statybų Industrijos Tarybos (CIC), vykdant

Jungtinės Karalystės Vyriausybės BIM strategiją. BIM Protokolas yra vienas iš svarbiausių teisinių

sutartinių dokumentų, kuris nustato projekto šalių teises ir pareigas BIM atžvilgiu. BIM Protokole

nurodoma, kokius statinio informacinius modelius turi parengti Projekto komandos nariai, taip pat

numatomi konkretūs šalių įsipareigojimai, atsakomybes ir informacinių modelių taikymo apribojimai. Jis

tinka visoms įprastoms statybos sutartims ir palaiko antrojo lygio BIM.

Pagrindinis BIM Protokolo tikslas – sudaryti sąlygas nustatytuose projekto etapuose parengti

statinių informacinius modelius. Kartu siekiama, kad BIM Protokolas padėtų Projekto komandoms taikyti

veiksmingas bendradarbiavimo praktikas. Skatinimas taikyti bendrus standartus arba darbo metodus pagal

PAS 1192-2 laikomas geriausia praktika, kuri pagal Protokolą gali būti aiškus sutartyje numatytas

reikalavimas.

BIM Protokolo pagrindiniai aspektai ir principai:

Įtraukimas į sutartis. BIM protokolas turi būti įtrauktas į visų naudojant, rengiant arba pateikiant

Projekto BIM Modelius dalyvaujančių šalių (Projekto komandos narių) sutartis. Tai užtikrins, kad

visos BIM Modelius rengiančios ir pateikiančios šalys taikytų visus Protokole numatytus bendrus

standartus arba darbo metodus ir visos BIM Modelius naudojančios šalys aiškiai turėtų teisę tai

daryti.

Leidžiamos paskirtys. Daugeliui informaciją teikiančių šalių neramu, kad plačiau taikant duomenų

gausa pasižymintį BIM bus sunkiau apsaugoti intelektinės nuosavybės teises. Protokole

naudojama bendra sąvoka „leidžiama paskirtis“, kuri apibrėžia, kokie modelių panaudojimo būdai

galimi.

Intelektinės nuosavybės traktavimas. Kadangi BIM projektuose vis daugiau bendradarbiavimo,

Protokolas aiškiai nustato būtinas intelektinės nuosavybės teisių nuostatas, kad BIM Modelius

būtų galima naudoti pagal paskirtį ir nebūtų pažeidžiamos Projekto komandos narių teisės: „visos

teisės (įskaitant autorių teises, bet ne tik) <...> lieka projekto komandos nario nuosavybė“.

94

Elektroniniai duomenų mainai. Nagrinėjama pagrindinė elektroniniam duomenų pateikimui

būdinga rizika, ypač perduotų duomenų iškraipymo rizika, nustatoma Modelio autorių

atsakomybė kai elektroniniai duomenys iškraipomi arba netyčia pakeičiami.

Protokolo apimamų modelių apibrėžtis. Projekto komandos nario įsipareigojimas parengti ir

pateikti tuos BIM Modelius, kurie jam priskiriami kaip BIM Modelio kūrėjui; kokius BIM

Modelius konkrečiam etapui ar duomenų pateikimui turi parengti Projekto komandos nariai ir

atitinkamam etapui taikomą Detalumo lygį (LOD).

Pakeitimų valdymas. Protokole numatytą pakeitimų valdymo procedūrą, nes dėl to gali keistis

paslaugų ar darbų apimtys.

Atsakomybė už BIM Modelių naudojimą Protokolas nustato apribojimus dėl platesnio duomenų

naudojimo BIM projektuose, pvz., jų nelicencijuoto perdavimo trečioms šalims.

Informacijos vadovas. Pagal Protokolą Užsakovas privalo paskirti šalį, kuri atliks Informacijos

valdymo vaidmenį. Informacijos valdymo vaidmenį prisiimančios šalies paskyrime reikia

apibrėžti Informacijos valdymo vaidmens paslaugų aibę.

Informacijos reikalavimai. Nuo Informacijos reikalavimų priklauso, kaip reikia kurti Modelį, nors

tai nepakeičia esmės, ką turi pateikti kiekviena šalis. Daugelis į informacijos reikalavimų imami iš

konkursinių dokumentų, pavyzdžiui, Užsakovo informacijos reikalavimų (angl. Employer

Information Requirements, EIR).

BIM Standartai

Suderintos projektavimo ir statybų informacijos rengimas – tai užduotimis, išdėstytomis laiko

juostoje, pagrįstas procesas, kuris nepriklauso nuo naudojamo pirkimų būdo ar sutarties formos.

Kiekvieną užduotį reikia atlikti tam tikra tvarka, kad tai būtų naudinga visoms dalyvaujančioms šalims.

Tai dar vadinama „bendradarbiavimu grįstu darbu“. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje komandų

prašoma pateikti informaciją naudojant standartizuotus procesus ir sutartus standartus bei metodus, kad

būtų užtikrinta vienoda forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti ir pernaudoti be pakeitimų ar

interpretacijų. Jei individas, biuras ar komanda nesusitarę pakeis procesą, tai pakenks bendradarbiavimui

– bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje nepriimtina, kad vienas iš dalyvių reikalautų taikyti „jo

standartą“.

Akivaizdu, kad standartai yra vienas iš būdų statybos projektuose užtikrinti efektyvesnį ir tikslesnį

bendrą projekto komandos narių darbą.

Didžiosios Britanijos BIM standartų ir techninių specifikacijų serija sudaro darnią BIM

„ekosistemą“, kuri leidžia labiau pasikliauti bendros tvarkos taikymu užtikrinant sklandų

bendradarbiavimą tarp visų statybos projekto dalyvių, taip pat leidžia efektyviai naudoti duomenis

pastatų ūkio valdyme. Būtent šios unikalios BIM standartų ir techninių specifikacijų sistemos sukūrimas

ir yra pagrindinis statybos sektoriaus skaitmenizavimo strategijos pasiekimas.

BS 1192-2007 Bendradarbiavimas rengiant architektūros, inžinerijos ir statybos

informaciją. BIM Standartas

BS 1192-2007 standartas nustato metodiką, kaip tvarkyti statybų informacijos, įskaitant sukurtą,

naudojant kompiuterinio modeliavimo (BIM) ir braižybos (CAD) sistemas, rengimą, platinimą ir

panaudojimą/pernaudojimą, taikant metodišką bendradarbiavimo procesą ir tiksliai apibrėžtą BIM ir CAD

duomenų įvardijimo politiką. Jis taikomas visoms šalims, dalyvaujančioms ruošiant ir naudojant

informaciją, kuri apima projektavimą, statybą, eksploataciją ir ardymą viso projekto gyvavimo ciklo metu

ir tiekimo grandinėje. Informacijos bendrinimo ir bendrojo modeliavimo principai yra taikomi visų

statinių tipų projektams. Be to, šis standartas pateikia gaires PĮ kūrėjams, kad būtų galima palaikyti jo

įgyvendinimą pateikiant konfigūracijos failus arba programos plėtinius. BS 1192:2007 pateikia

informaciją apie standartus ir procesus, kurių pritaikymas leistų nuosekliai, struktūriškai, efektyviai ir

tiksliai keistis BIM informacija.

BS 1192-2007 standartas įpareigoja (ir nurodo taisykles) visas dalyvaujančios projekte šalis,

(užsakovas, projektuotojai, rangovai, tiekimo grandinės partneriai ir pan.) dar sutarčių stadijoje, suderinti

„standartinius projekto vykdymo metodus ir procedūras“ ir įsipareigoti juos (jas) taikyti:

Suderinti vaidmenis ir atsakomybes, ypač atsakomybes už įvairių projekto disciplinų

koordinavimą projektuojant.

95

Nustatyti failų, direktorijų, duomenų konteinerių įvardijimo tvarką.

Susitarti dėl specifinių projekto kodų sukūrimo ir palaikymo, ir dėl projekto erdvinio

koordinavimo.

Taikyti bendrąją duomenų aplinką (angl., Common Data Environment, CDE), bendra duomenų

saugykla, pvz., projekto ekstranetas arba elektroninė dokumentų valdymo sistema, kad visi

projekto komandos nariai galėtų dalytis informacija.

Suderinti tinkamą informacijos hierarchiją, atitinkančią CDE ir dokumentų saugyklos koncepcijas.

Šis standartas taikomas visai statybos projekto dokumentacijai. Projekto dokumentų rinkinys ir

kiekvienas jį sudarantis dokumentas yra laikomi hierarchinėje įvardytųjų talpyklų struktūroje (žr. 2.1.6.4

pav.). Jame rekomenduojama, kaip kuriant struktūruotus pavadinimus perduoti informaciją

(metaduomenis) apie veiksmingam informacijos valdymui ir mainams reikalingas talpyklas.

2.1.6.4 pav. Bendrosios duomenų aplinkos funkcinės sritys

BS1192-4 Bendradarbiavimas rengiant statinio statybos informacija, vykdant statytojo

informacijos reikalavimus, naudojant COBie. BIM Standartas

„COBie“ (angl. Construction Operations Building Information Exchange – keitimasis pastato

statybos informacija) – tai daugiausia negrafinių pastato duomenų dalijimosi priemonė. Ją sukūrė JAV

kariuomenės inžinieriai. Ši priemonė skirta valdyti BIM modelių duomenis užsakovo organizacijoje,

daugiausia darbų ir priežiūros informacijai perduoti. Ši priemonė toliau buvo vystoma Didžiojoje

Britanijoje, kaip „COBie UK 2012“. Jos paskirtis buvo konkrečiuose projekto ataskaitos sudarymo

etapuose surinktų duomenų pateikimas. Ataskaitos sudarymo etapai paprastai vadinami „COBie duomenų

lašais“.

Duomenimis keičiamasi naudojant skaičiuokles, kurios padeda sumažinti sistemų sudėtingumą.

„COBie“ skaičiuoklės - tai tarpinis žingsnis iki technologijų, kurios padės atvirai keistis visais projekto

duomenimis duomenų bazių principais. Skaičiuoklės naudojimas tėra atsitiktinis, nes pagrindinė

informacija bus naudojama BIM arba FIM įrankiuose. Tačiau būtent skaičiuoklės naudojimas užtikrina,

kad kiekvienas galės naudotis šia informacija minimaliomis sąnaudomis.

„COBie“ tikslas pateikti pastato informaciją, o ne geometrinį modelį. „COBie“ sudaro pastato

informacinis modelis, toliau vadinamas „modelio vaizdu“ arba „duomenų vaizdu“. „COBie“ metodas

96

paremtas visų susijusių su pastatu ir jo priklausiniais duomenų įvedimu per visą statinio gyvavimo ciklą:

projektavimo, statybos ir statinio pridavimo bei eksploataciją metu, tam kad: a) surinkti informaciją apie

turtą; b) prižiūrėti informaciją; c) naudotis informaciją.

„COBie“ pastatų valdytojams padeda nusistatyti reikalavimus, kurie bus taikomi informavimo,

projektavimo, statybos, užbaigimo ir priežiūros etapuose, o GSL (angl. Government Soft Landing)

protokolai padės užtikrinti sklandų perdavimą ir įvedimą į eksploataciją. Šis derinys padės sukurti

integruotą turto valdymo sistemą. Pastatų valdytojai projektavimo ir pridavimo procese turėtų

bendradarbiauti su galutiniais užsakovais. Jie turėtų nustatyti aiškius tikslus ir priemones:

funkcionalumui ir efektyvumui užtikrinti, kad darbo aplinka skatintų galutinių naudotojų

produktyvumą ir gerovę.

veiklos ir kapitalo sąnaudoms, siekiant sumažinti statybos ir eksploatavimo išlaidas.

aplinkosaugos veiksmingumui, siekiant patenkinti vystymosi tikslų ir išmetamo anglies dioksido

kiekio reikalavimus.

rezultatų vertinimui, praėjus ne mažiau nei trims metams po rezultatų nustatymo ir įvertinus

išmoktas pamokas.

projekto komandos įtraukimui į ankstyvąjį eksploatacijos etapą, siekiant sureguliuoti pastato

sistemą ir užtikrinti tikslinius rezultatus;

PAS 1192-2: 2013 Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų kapitalo įdėjimo etapui,

naudojant statinio informacinį modeliavimą

BIM proceso metu sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija, naudojama

viso statinių ar infrastruktūros objektų arba išteklių gyvavimo ciklo metu. Informacijos pateikimo ir

projekto valdymo cikle. Siekiant, kad statybos objektai būtų užbaigiami efektyviai, labai svarbu, kad visi

projektų dalyviai bendradarbiautų. Bendradarbiavimu grįstoje aplinkoje svarbus vaidmuo tenka gebėjimui

efektyviai perduoti, pernaudoti ir bendrinti duomenis, išvengiant praradimų, prieštaravimų ar klaidingų

aiškinimų.

Didžiosios Britanijos standarto projektas PAS 1192-2:2013 (angl., PAS – Public Available

Specification - viešai prieinama specifikacija) susijęs su informacijos valdymu statybos projekte,

naudojant BIM. PAS 1192-2:2013 dėmesys sutelkiamas į projektų „pateikimo“ fazę nuo strateginio

poreikio vertinimo iki objekto (turto) perdavimo, kurioje didžioji dalis grafinių bei negrafinių duomenų ir

dokumentų sukaupta būtent projektavimo ir statybos metu. PAS 1192-2:2013 paskirtis palaikyti

Didžiosios Britanijos Vyriausybės tikslą viešajame sektoriuje turto pirkimo srityje pasiekti BIM 2 lygį (ir

kartu sumažinti turto išlaidas), nurodžius reikalavimus, kurių reikia šiam lygiui pasiekti; pasiūlyti sistemą

bendradarbiavimui BIM projektuose bei pateikti konkrečias gaires informacijos valdymo reikalavimams,

susijusiems su projektais, kuriuose naudojamas BIM.

PAS 1192-2:2013 suteikia pagrindą, kuriuo remiantis nurodomi papildomi dokumentai,

pateiksiantys išsamias BIM projekto gaires:

Užsakovo informacijos reikalavimai (angl., Employer Information Requirement, EIR) -

dokumentas, nustatantis, kokią informaciją tiekėjas turi pateikti užsakovui vykdydamas projektą.

BIM vykdymo planas (angl., BIM Execution Plan, BEP) - iš pradžių pateikiamas prieš konkursą,

kad būtų išspręsti EIR iškelti klausimai; vėliau, paskelbus konkurso laimėtoją, pateikiama

išsamesnė versija, kurioje išaiškinama tiekėjo metodika, kaip įvykdyti projektą naudojant BIM.

Projekto įgyvendinimo planas (angl., Project Implementation Plan, PIP) - pateikiamas prieš

konkursą, kad pristatytų su informacijos valdymu susijusias kiekvieno potencialaus tiekėjo

galimybes.

Bendrasis informacijos pateikimo planas (angl., Master Information Delivery Plan, - MIDP),

kuriame visi TIDP palyginami su statybos programa.

Užduoties informacijos pateikimo planas (angl., Team Information Delivery Plan, TIDP), kurį

pateikia kiekviena prie projekto dirbanti darbo komanda, kad nurodytų su informacijos pateikimu

susijusias kiekvienos komandos pareigas.

Pareigų ir atsakomybių matrica (angl., Responsibility Matrix, RMx) - nurodo ryšius tarp dalykinių

sričių ir informacijos arba modelių rengimo.

97

2.1.6.5 pav. Informacijos pateikimo ciklas pagal PAS 1192-2.

(MĖLYNA spalva žymimas bendras procesas, kai nustatomas projekto poreikis (projektavimo

paslaugų, statybos ar prekių pristatymo), suorganizuojamas pirkimų konkursas ir nustatomas jo

laimėtojas, mobilizuojamas tiekėjas ir sukuriama poreikiui aktuali gamybos informacija ir ištekliaus

informacija. Šis ciklas taikomas visuose projekto aspektuose, įskaitant projektavimo informacijos

tikslinimą visuose septyniuose projekto etapuose, pažymėtuose ŽALIEJI diagramų elementai žymi

informacijos pateikimo procesą, vadinamą bendrąja duomenų aplinka (angl. CDE – Common Data

Environment).

Pagrindiniai PAS 1192-2 ir BS 1192:2007 skirtumai. PAS 1192-2:2013 sudaryta remiantis esamu standartu BS 1192:2007 ir skirta bendrai

architektūros, inžinerijos ir statybos informacijai kaupti, kaip apibrėžta BS 1192:2007. BS 1192:2007

pateikia išsamią informaciją apie standartus ir procesus, kuriuos reikia įdiegti norint pasiekti tokių

rezultatų. PAS 1192-2 pateikia konkrečių gairių, kokie informacijos valdymo reikalavimai keliami

projektams, vykdomiems naudojant BIM. Ne visa su projektu susijusi informacija bus kuriama, valdoma

arba ja mainomasi BIM formatu. Taip pat šią informaciją reikės valdyti nuosekliai ir struktūriškai, kad

būtų įmanomi efektyvūs ir tikslūs informacijos mainai. BS 1192:2007 pateikia informaciją apie standartus

ir procesus, kurių pritaikymas leistų nuosekliai, struktūriškai, efektyviai ir tiksliai keistis informacija, o

PAS 1192-2:2012 aprašomi tik BIM būdingi struktūrizuoti duomenų ir informacijos mainai. Be to, PAS

1192-2:2012 dėmesys sutelkiamas į projektų „pateikimo“ fazę (nuo strateginio poreikio vertinimo iki

turto perdavimo), kurioje didžioji dalis grafinių bei negrafinių duomenų ir dokumentų sukaupta būtent

projektavimo ir statybos metu.

PAS 1192-3: 2013 Informacijos valdymo specifikacija turto (statinio ir jo priklausinių)

naudojimo stadijai, naudojant statinio informacinį modeliavimą.

Dokumente PAS 1192-3 pateikiamos informacinio turto modelio (AIM) naudojimo ir palaikymo

gairės, kuriomis remiantis per visą turto naudojimo laikotarpį bus vykdomos prevencinės techninės

priežiūros programos ir jų portfelio valdymo veikla. Šiame dokumente pateikiama bazė, kurios pagrindu

parengti papildomi dokumentai pateiks išsamias veiklos gaires.

PAS 1192-5: 2015 Specifikacija saugiam statinio informaciniam modeliavimui, skaitinei

aplinkai ir išmaniam turto (statinio ir jo priklausinių) valdymui.

98

PAS 1192-5: 2015 teikia reikalavimus saugiam statinio informaciniam modeliavimui ir

skaitmeniškai sukurtai (virtualiai) aplinkai, įskaitant rizikos vertinimą, siekiant ištirti jautrumą bet kokiai

informacijai ir nustatyti proporcingus saugumo reikalavimus BIM bendradarbiavimui, kurie turėtų būti

taikomi visiems statinio gyvavimo ciklo etapams. Šio PAS tikslinė auditorija apima organizacijas ir

asmenis, atsakingus už statinių ir infrastruktūros objektų koncepciją, pirkimus, projektavimą, statybą,

pristatymą, eksploataciją ir priežiūrą. Nors ši specifikacija nukreipta į 2 lygio BIM reikalavimus, ji

suteikia pagrindą raidai į ateities skaitmeninės aplinkos sukūrimą ir padeda jos išmaniam turto (statinio ir

jo priklausinių) valdymui. Visi šie dokumentai bus kartu toliau tobulinami, remiantis pamokomis iš

„ankstyvųjų“ Vyriausybės projektų, ir gali būti svarstoma pagal juos parengti Didžiosios Britanijos

standartą.

Statybų sektoriaus švietimas ir mokymai

Mokymo ir švietimo darbų paketu siekiama sukurti ilgalaikę strategiją, skirtą BIM supratimo ir

įgūdžių tiekimui visame statybos sektoriuje, remiant Didžiosios Britanijos Vyriausybės BIM 2 lygio

programą. Yra parengtas platus mokymo kursų rinkinys. „BIM Task Group“ remia ir skatina kvalifikuotų

specialistų rengimą, kurie padės įgyvendinti BIM strategiją. Mokymo ir švietimo darbo grupė turi

apibrėžti pagrindinius statybos sektoriaus dalyvius ir jų mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemas,

siekiant didinti BIM supratimą ir stiprinti įgūdžius statybos sektoriuje. Be to, „BIM Task Group“ turi

įgaliojimus sukurti trumpalaikę programą požiūriui į BIM formuoti, įgūdžiams ir žinioms lavinti,

įgyvendinant Vyriausybės užsakymu atliekamus ankstyvuosius BIM projektus.

„BIM Task Group“ edukacinei veiklai aktyviai talkina „BIM Academic Forum UK“ (BAF).

BIM darbo grupė: balandžio 4 d. mandatas – „Tarptautiniu lygiu beprecedentis pasiekimas

mūsų BIM kelyje“

Sėkmingas Vyriausybės statybos strategijos (VSS) 2 lygio BIM tikslų įgyvendinimas yra

„tarptautiniu lygiu beprecedentis pasiekimas mūsų kelyje link statinių sektoriaus skaitmeninimo“, - sako

„BIM Task Group“ pirmininkas Markas Bew. Vyriausybės statybos strategijoje, kurią Ministrų kabineto

sekretoriatas paskelbė 2011 m. gegužės mėn. 31 d., bei Paulas Morrellas parengtoje mažo anglies

dioksido kiekio statybos inovacijų ir augimo komandos galutinėje ataskaitoje išdėstytas pagrindinis

tikslas – Vyriausybės statybos projektų sąnaudas sumažinti 15–20 proc.

Šių tikslų iki galutinio 2016 m. balandžio 4 d. termino nebūtų buvę galima pasiekti, jei šio

svarbaus etapo nebūtų įveikę visi Vyriausybės departamentai. Nuo šiol jie reikalauja, kad konkursuose

dalyvaujantys tiekėjai teiktų apibrėžtą ir reikalavimus atitinkančią projektinę informaciją ir duomenis ir

taip įrodytų bendradarbiavimu pagrįsto 3D BIM 2 brandumo lygį.

Dabar, kai Vyriausybės departamentai yra įsipareigoję pasiekti BIM brandumą (tai yra BIM darbo

grupės ketverių metų bendradarbiavimo su pramonės atstovais, Vyriausybės departamentais, privačiu

sektoriumi, institucijomis ir mokslo įstaigomis rezultatas), BIM leidžia sukurti didesnę statybos objektų

vertę savo šalyje ir suteikia daug augimo galimybių užsienyje.

Mandato reikalavimų įgyvendinimas BIM darbo grupei bei Vyriausybės statybos valdybai bei

Klientų BIM įdiegimo grupei leido dar kartą patvirtinti tvirtą įsipareigojimą skatinti ir remti visišką BIM

įdiegimą ir tam sudaryti sąlygas visame šios pramonės šakos sektoriuje.

Šio tikslo siekti padeda neseniai priimtas biudžetas, kuriame skelbiama apie naujos kartos

skaitmeninius standartus statybos sektoriui (3 lygio BIM), kurie rengiami pagal Digital Built Britain

programą. Tam per trejus metus bus investuota 15 mln. svarų sterlingų, kad, kalbant apie šios

technologijos taikymą, Didžioji Britanija išliktų pirmaujančia šalimi pasaulyje ir statybos objektų

savininkai sutaupytų milijardus svarų sterlingų per metus išvengdami nereikalingų išlaidų. Be to, ši

investicija parengs infrastruktūrą išmaniosios statybos (angl. smart built) ekonomikai.

Atsižvelgdama į pramonės šakoje šiuo metu vykstantį perėjimo iš pasirengimo BIM 2 lygiui į

„įprasto darbo“ procesą, BIM darbo grupė balandžio mėn. 4 d. taip pat pristatė naują internetinę svetainę

bim-level2.org/. Svetainė, kurią sukūrė ir prieglobą suteikia Britų Standartų Institutas (angl. British

Standards Institution, BSI), ir toliau bus plėtojama ir taps bendru ir aiškiu orientyru, kuriame bus galima

rasti kartu su BIM darbo grupe parengtų BIM dokumentų, standartų ir gairių. Šie dokumentai ir toliau bus

nemokamai prieinami tam, kad visas, tiek mažas, tiek ir dideles, verslo įmones paskatintų dalyvauti.

99

Markas Bew pastebėjo: „Įvertinus tai, kaip toli mes pažengėme tik per ketverius metus, galima

suvokti, kaip toli turime ir galime nueiti per kitus ketverius metus ir vėliau. Didžioji Britanija dabar tapo

lyderiu pasaulinėse lenktynėse link statybos pramonės skaitmeninimo ir mes darysime viską, kad savo

pozicijų neužleistume. Sunkus darbas prasideda dabar. BIM tapo įprasta kasdienės veiklos dalimi. Mūsų

2 lygio programa didina efektyvumą ir kuria konkurencingą tiekimo sektorių, todėl mūsų verslo įmonės

yra paklausios įvairiose šalyse. BIM taps privalomu Didžiosios Britanijos standartu visoje statybų

aplinkoje ir mūsų žinia visiems suinteresuotiesiems asmenims yra tokia: prisijunkite prie mūsų ir

nepraleiskite šios nuostabios progos sumažinti sąnaudas bei atliekas ir padidinti produktyvumą bei

konkurencingumą. Mes įrodėme, kad partnerystė tarp Vyriausybės ir privataus sektoriaus šioje pramonės

šakoje gali padėti pasiekti didelių pokyčių. Tai tapo įmanoma dėl aiškaus ir bendro plano bei

įsipareigojimo. Dabartinis iššūkis yra šiuos metodus pritaikyti visoje rinkoje, kad išaugtų pajėgumai ir jie

taptų kasdienybe. Įdiegę 2 lygį, mes šią pramonės šaką patobulinome. 3 lygo BIM ir Digital Built Britain

programos įgyvendinimas užtikrins, kad ši pramonės šaka sugebės priimti ateities iššūkius“.

Didžiosios Britanijos statybų sektoriaus vystymo vizija

Atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos vyriausybės strategiją statybų sektoriaus vystymui, situacijai

iš esmės gerinti (statybų sektoriaus skaitmenizavimo programa) yra suformuluoti konkretūs tikslai, kurie

turėtų būti pasiekti šios šalies statybų sektoriuje iki 2025 m.:

vid. 33 proc. mažesnė statybos kaina ir statinių gyvavimo ciklo sąnaudos;

vid. 50 proc. trumpesnis laikotarpis nuo statinio projektavimo pradžios iki statybos užbaigimo;

vid. 50 proc. sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš statinių;

vid. 50 proc. sumažintas deficitas tarp statybinių dirbinių ir medžiagų eksporto ir importo.

Manoma, kad iki 2025 m, 3 BIM lygis taps pagrindiniu (gal netgi privalomu) BIM brandos

rodikliu Didžiosios Britanijos statybos pramonėje. 3 BIM brandos lygyje bus pristatytas visiškai

integruotas ir bendradarbiavimui realiu laiku tinkamas projekto modelis, kuris galės būti aptarnaujamas

per žiniatinklio paslaugas, atsižvelgiant į informacinių technologijų raidą ir kuris bus suderinamas su IFC

(angl. Industry Foundation Classes)/buildingSmart Duomenų žodyno standartais (buildingSmart, 2013b).

Programinės įrangos sąveikos barjerai bus įveikti, taip pat kaip ir infrastruktūros apribojimai ir dar vis

egzistuojančios teisinės kliūtys. Šiame BIM lygyje bus naudojami: 4D statybos modelis, 5D sąnaudų

informacinis modelis, 6D projekto gyvavimo ciklo informacinis modelis ir kitų dimensijų (kartais

vadinamų „xD“) informaciniai modeliai, kuriuose bus įdiegtos objektinių duomenų standartinės

bibliotekos, apimančios informaciją apie gamintojus. Šiandien, reikalavimai šiam lygiui yra labai

intensyviai diskutuojami ekspertų bendruomenėje, siekiant suformuluoti jo bendrą ir vieningą supratimą.

2.1.7. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių

infrastruktūra Didžiojoje Britanijoje

Topografiniai planai (angl. Ordnance Survey. Ordnance Survey) (toliau – OS) yra

nepriklausomas Didžiosios Britanijos Vyriausybės departamentas. Jo kompetencija yra sukurti ir išlaikyti

nacionalinį bazinį topografinį žemėlapį, iš kurio kiti gautų naudos, efektyviai pagrįstų savo sprendinius.

OS valdo nacionalinės aprėpties stambaus mastelio skaitmeninius topografinius duomenis, kurių

detalumas siekia pastato detales. Iš šių erdvinių duomenų OS gamina skaitmeninius duomenis ir

popierinius žemėlapius verslui ir administraciniam naudojimui.

Erdvinių duomenų rinkinyje yra apie 460 mln. topografinių objektų, kasdien atliekama apie 10000

objektų pakeitimų. OS lauko darbuotojai pildo išsamią topografinę informaciją pagal lauko apžiūras,

pagal OS specifikacijas. Jei neatitikimai egzistuoja, jie išmatuojami. Duomenų surinkimas inspektorių

srityje buvo žymiai sustiprintas rankiniuose kompiuteriuose įdiegus pritaikytą programinę įrangą (toliau –

PĮ), vadinamą PRISM (nešiojamas integruoto patikrinimo modulis). Taip pat pasiektas suderintas

nešiojamos PĮ naudojimas visuose OS skyriuose, kuriuose yra daugiau nei 100 darbo vietų.

Ordnance Survey dirba su turto vystytojais, kad nauji erdviniai objektai būtų greičiau įtraukti į

stambaus mastelio topografinius planus. Tikslas yra panaudoti sukurtus vietovės tyrinėjimų ir statinių

projektų erdvinius duomenis. OS savarankiškai tikrina, kas yra pastatyta ir kaip tai atitinka statinių

100

projektus, tačiau turint daugiau išorinių duomenų, reikia mažiau laiko integruoti naujus gyvenamųjų

namų kvartalų, aplinkkelių ir pan. pokyčius. Taip siekiama greičiau ir efektyviau atnaujinti duomenis.

Inžineriniai tinklai. „NUAG NRS Ltd.“, „NUAG“ (angl. National Underground Assets Group) –

pelno nesiekianti organizacija, kuri 2005 m. buvo įsteigta daugelio įmonių, kurioms buvo aktualu

pagerinti keitimosi požeminių statinių informacija būdą. 2011 m. „NUAG“ veikla buvo nutraukta – buvo

įkurta įmonė „NUAG NRS Limited“, siekiant tęsti „NUAG“ atliktą darbą, įgyvendinti Nacionalinių

registrų servisą visoje šalyje ir būti „kompetencijos centru“ dėl požeminių inžinerinių statinių

informacijos mainų. „NUAG“ veikla skirta teikti paslaugas inžinerinių tinklų, kelių statytojams ir juos

eksploatuojančioms įstaigoms, suteikiant realaus laiko prieigą prie informacijos apie užkastus inžinerinius

statinius, pvz. vandentiekio ir dujų vamzdžius, kabelius. „NUAG“ tikslas – padėti Nacionalinių registrų

tarnybai efektyviau planuoti ir saugiau vykdyti gatvių statybos darbus.

2011 m. „NUAG NRS Ltd“ pradėjo Londono projektą, kuris buvo pirmasis įgyvendinant veiklą

visos šalies mastu. Londono projektą finansavo Thames Water ir National Grid Gas, nacionaliniai

Elektros tinklai, Pietų dujų tinklai ir Londono transporto kompanija. Šios organizacijos, kartu su projekto

rėmėjų British Telecom Openreach ir Transporto departamentu (DfT), sudarė projekto klientų patariamąją

grupę, kad užtikrintų projekto rezultatus ir pateiktų nacionaliniam centrui (angl. National Center of

Excellence) pasiūlymus tobulinti nacionalinius registravimo ir inžinerinių statinių įrašų duomenų

keitimosi standartus.

„NUAG NRS Ltd“ aktyviai tyrinėja inžinerinių statinių įrašų perdavimo paslaugų reikalavimus.

Siekiama pasiekti bendrą supratimą tarp įvairių komunalines paslaugas tiekiančių ir statybos darbais

užsiimančių įmonių, kurių vamzdžiai, kabeliai ir kita įranga yra po žeme, kad svarbu ne tik užtikrinti

darbuotojų saugą, bet ir netrukdyti visuomenei.

2.2. Danijos patirties analizė

2.2.1. Danijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika

Statybų sektoriaus institucinė sąranga

Laikui bėgant keitėsi ministerijos, atsakingos už Danijos statybų sektorių, bet nuo 2015 metų

birželio 28 d. už jį atsakinga Transporto ir Statybos ministerija (dan. Transport- og Bygningsministeriet,

angl. Ministry of Transport and Building5). Ji perėmė Danijos Energetikos, Komunalinių paslaugų ir

Klimato ministerijos (angl. Danish Ministry of Energy, Utilities and Climate6) atsakomybę, už kurią prieš

tai buvo atsakinga Verslo ir Ekonomikos augimo ministerija (angl. Ministry of Business and Growth7).

Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra (angl. Danish Building & Property Agency8),

Kultūros ir Rūmų Agentūra (angl. Agency for Culture and Palaces9) ir Danijos Gynybos turto ir

Infrastruktūros Organizacija (angl. Danish Defence Estates and Infrastructure Organisation10

) yra

pagrindiniai valstybės statybos klientai.

Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra (dan. Bygningsstyrelsen, angl. Danish Building

& Property Agency) yra Danijos Transporto ir Statybos ministerijos dalis, atsakinga už valstybinių

nekilojamo turto (toliau – NT) objektų valdymą ir vystymą atliekant viešuosius pirkimus, naują statybą,

renovavimą, išlaikymą ar valstybės turto pardavimą. Jos pareiga – kurti modernius, funkcionalius ir

taupius objektus, pvz. ministerijų, policijos, teismų ir universitetų pastatus. Tai viena didžiausių NT

plėtojimo agentūrų šalyje, valdanti apie 4 mln. kv. m. NT ploto. Ši agentūra įkurta 2011 metais, kai buvo

apjungtos 3 anksčiau veikusios valstybinio NT turto agentūros: Pilių ir turto agentūra (dan. Slots- og

Ejendomsstyrelsen, angl. Agency of Palaces and Properties) (2011 m. panaikinta), Universitets- og

Bygningsstyrelsen (2011 m. panaikinta) ir Įmonių ir statybos valdyba (dan. Erhvervs- og Byggestyrelsen,

2012 m. panaikinta).

5 http://www.trm.dk/en

6 http://www.efkm.dk/

7 https://erhvervsstyrelsen.dk/

8 http://www.bygst.dk/english/about-us/

9 http://slks.dk/

10 http://forsvaret.dk/FES/Pages/default2.aspx

http://www.trm.dk/en

http://english.slks.dk/english/about-the-agency/

http://www.fmn.dk/eng/allabout/Pages/Tasks-of-the-Danish-Defence-Estates-and-Infrastructure-Organisation.aspx

http://www.bygst.dk/english/about-us/

http://www.bygst.dk/english/about-us/

http://denstoredanske.dk/Samfund,_jura_og_politik/Samfund/Ministerier,_styrelser,_udvalg_og_r%C3%A5d/Slots-_og_Ejendomsstyrelsen

http://denstoredanske.dk/Samfund,_jura_og_politik/Samfund/Ministerier,_styrelser,_udvalg_og_r%C3%A5d/Slots-_og_Ejendomsstyrelsen

101

2016 sausio 1 d. įkurta Kultūros ir Rūmų Agentūra (dan. Slots- og Kulturstyrelsen, angl. Agency

for Culture and Palaces11

) atsakinga už valstybinių pilių ir dvarų, sodų ir kultūros vertybių valdymą ir

išlaikymą.

Danijos Gynybos turto ir infrastruktūros organizacija priklauso Danijos Krašto apsaugos

ministerijai, kurios užduotis – rūpintis ministerijos nekilnojamuoju turtu ir teritorijomis (kareivinės, oro

bazės, laivyno bazės ir kt.). Organizacijos veikla apima patalpų valdymą, statybos projektų vystymą,

priežiūrą, aplinkos ir energetikos uždavinių sprendimą ir gamtos išsaugojimą. Dauguma paslaugų

Organizacija perka iš išorinių tiekėjų.

Imigracijos, Integracijos ir Būsto ministerija (angl. Ministry of Immigration, Integration and

Housing12

) yra atsakinga už aprūpinimą būstu.

Būsto, Miesto ir Kaimo ministerija (angl. Ministry of Housing, Urban and Rural Affairs) buvo

atsakinga už BIM poreikius ir pastato valdymo klasifikavimo sistemos naudojimą (ministerija jau

panaikinta).

Danijos Transporto ir Statybos Agentūra (angl. Danish Transport and Construction Agency13

) yra

agentūra, priklausanti Danijos Transporto ir Statybos ministerijai (angl. Ministry of Transport and

Building), kuri pataria ministerijai transporto (geležinkelių, kelių, aviacijos) strategijos formavimo, teisės

klausimais statybos sektoriuje.

Danijos vietos valdžia (angl. Local Government Denmark) yra suinteresuota grupė ir Danijos

savivaldybių institucijos narė, kuri savivaldybių vardu užsiima derybomis su šalies vyriausybe.

Taip pat statybų sektorių įvairiose derybose atstovauja Danijos statybos asociacija „Dansk

Byggeri“ (angl. the Danish Construction Association14

). Daugiau nei 6000 narių (statybų sektoriaus

pramonės ir statybos įmonių, kuriose dirba virš 90000 darbuotojų) vienijanti asociacija kuria ir palaiko

sąlygas, kurios užtikrina nariams sąžiningą konkurenciją ir veiklai palankias sąlygas, taip pat atstovauja

asociacijos narių valstybinius interesus. Asociacijoje dirba apie 150 darbuotojų. Asociacija yra kelių

tarptautinių organizacijų narys, tarp jų:

FIEC European Construction Industry Federation15

.

European International Contractors (EIC)16

.

Asociacija teikia informaciją ir pagalbą darbdaviams sutarčių ir įdarbinimo, darbo, našumo ir

pelno, švietimo, technikos ir procesų, tvarumo, statybos reikalavimų, atliekų tvarkymo, eksporto

klausimais, atlieka tyrimus ir statistikas.

Danijos statybos asociacija 2016 sausį paskelbė skaitmeninės plėtros statybos pramonėje strategiją

Dansk Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge- og anlægsbranchen17

. Šios strategijos tikslas –

panaudoti ir plėsti informacijos ir komunikacijos technologijų (toliau – IKT) naudojimą visose statybos

sektoriaus grandyse – nuo gamintojų ir tiekėjų iki rangovų, siekiant padidinti produktyvumą statybos

pramonėje.

Pagrindinis skaitmeninimo strategijos tikslas – sukurti didesnės vertės kūrimo pagrindą.

Pagrindinės to siekio gairės:

Turi būti stiprinamas produktyvumas ir konkurencingumas.

Supaprastintas komunikavimas statybos pramonėje.

Patobulintos pamatinės IKT naudojimo statybose sąlygos.

Remiantis aukščiau išdėstytais tikslais buvo suformuluotos trys konkrečios sritys:

Geresni informacijos ir gamybos procesai, užtikrinant tinkamą informaciją reikiamoje vietoje

reikiamu laiku ir teisinga forma.

Geresnė skaitmeninė bendradarbiavimo kultūra, apimanti statybos pajėgumus, kuriuos suteikia

ryšys tarp IKT panaudojimo ir veiksmingo statybos gamybos procesų valdymo.

11

http://slks.dk/forside/ 12

http://uibm.dk/ 13

http://www.trafikstyrelsen.dk/da.aspx 14

http://www.danskbyggeri.dk/english 15

http://www.fiec.eu/ 16

http://www.eic-federation.eu/ 17

http://www.danskbyggeri.dk/media/5723/digitaliseringspolitik_2016_net.pdf - Dansk Byggeris strategi for den digitale

udvikling i bygge- og anlægsbranchen 2016



http://www.fmn.dk/eng/allabout/Pages/Tasks-of-the-Danish-Defence-Estates-and-Infrastructure-Organisation.aspx

http://www.trafikstyrelsen.dk/EN.aspx

http://www.danskbyggeri.dk/english

http://www.fiec.eu/Content/Default.asp

http://www.eic-federation.eu/

http://www.danskbyggeri.dk/media/5723/digitaliseringspolitik_2016_net.pdf

102

Programinės įrangos kūrimo stimuliavimas pagal poreikį ir dalyvavimas informacinių

technologijų (toliau – IT) plėtros forumuose.

Šios strategijos turinys turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įgyvendintą projektą „Cuneco18

-

statybos pramonės našumo centras“ (dan. Cuneco – center for produktivitet i byggeriet), kuris

pastaraisiais metais įgyvendino plėtros ir bandymų projektus. Danijos statybų asociacijos skaitmeninės

plėtros statybos pramonėje strategijoje numatyta 10 iniciatyvų:

1. Gera skaitmeninio bendradarbiavimo praktika. Ši iniciatyva kuria statybų sektoriuje sukuriamos ir

naudojamos informacijos sąsajų standartus ir nustato oficialias duomenų pateikimo taisykles. Ji

turi užtikrinti, kad būtų geras ryšys tarp užsakovo ir rangovo, kuria gaires konkurso sąlygoms,

remiasi geriausios praktikos projektais.

2. Programinės įrangos (toliau – PĮ) reikalavimai projektuose. Turi būti suformuoti PĮ reikalavimų

pagrindai, taikomi planuojant produkciją, valdant projektus, gamybos ir statybos išteklius ir

atliekant jų integraciją su statybos produktų duomenų baze.

3. Sąsajos tarp rangovo ir subrangovų standartas. Jis apibrėš, kas kokiu formatu turi gauti duomenis.

4. Suvienodintas tiekimas, t.y. standartizuoti komerciniai pasiūlymai, kad pirkimo konkursų

dokumentai būtų standartizuoti ir nereikėtų gaišti laiko susipažįstant su skirtingais pasiūlymais.

5. Projekto ir gamybos sąsajų standartas, įskaitant IKT paslaugas ir skirtingų projekto dalyvių

(projektuotojų, gamintojų, tiekėjų, rangovų) atsakomybę. Jame nustatomos formatų taisyklės,

reikalavimai duomenų perdavimui ir gamybos brėžiniams, taip pat projektų kokybės užtikrinimo

dokumentams.

6. Kaip galima ankstyvesnis visų statybos proceso dalyvių įtraukimas į procesus ir dalyvavimas

apibrėžiant statybos IKT lygį. Pvz., rangovas turi būti įtrauktas į projektą ankstyvosiose projekto

stadijose.

7. Rangovo patarimai valdymui. Gairės, kuriomis apibrėžiama, ką projektuotojai turi pateikti

rangovui.

8. Standartiniai sąrašai konkursams. Siekiama įtraukti standartinę konkurso aprašo formą ir turinį,

kad būtų standartizuoti tiekimo aprašai, suderinti su esamomis apskaitos/pirkimo sistemomis.

9. Skaitmeninio pateikimo standartas. Ši iniciatyva prisideda prie IRT naudojimo tiekimui gairių,

t.y., kokie duomenys ir kaip turi būti pateikti tiekimui.

10. Sutarčių sudarymo su institucijomis supaprastinimas. Siekiama supaprastinti ir standartizuoti

paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemas.

2015 metais Danijos statybos asociacija įsteigė darbo grupę „Skaitmeninės sistemos“ (dan. Det

Digitale Anlæg) skaitmeninimo strategijai vystyti, kuri rengia Skaitmeninių iniciatyvų planą (žr. daugiau

www.digitaleanlaeg.dk19

).

Statybų sektoriaus teisinė aplinka

Danijoje visi viešieji klientai turi laikytis labiau apribotų įstatymų nei privatusis sektorius. Nuo

2007 metų valstybės klientai vyriausybės aktu 136520

, papildančiu statybos reguliavimo įstatymą21

, buvo

įpareigoti turėti BIM informaciją IFC formate. Šis vykdomasis raštas 2010-aisiais buvo pakeistas kitu

vyriausybės aktu 138122

. Nuo 2013 šis reikalavimas buvo išplėstas, statybų reguliavimo įstatyme23

įtraukiant regionus (ligonines), savivaldybes ir socialinio būsto projektus. Tuo pačiu Vyriausybės aktas

1381 buvo pakeistas aktu 118

(Bygherrekrav2013_118.pdf – appendix). Kitas aktas – 119

(Bygherrekrav2013_119.pdf – appendix) – reglamentavo socialinio būsto projektus.

Valstybės klientai 2010-ais metais pareikalavo bendros klasifikavimo sistemos DBK (angl.

Danish Classification System24

), bet šis reikalavimas buvo atmestas/atšauktas 2013-aisiais. Pagrindinis

18

http://cuneco.dk/ 19

www.digitaleanlaeg.dk 20

Bygherrekrav2007 – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=113858 21

StateByggeloven.pdf – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=133389 22

Bygherrekrav2010.pdf – appendix http://almennet.dk/media/23951/ar_appendiks1_20120131_e1_.pdf 23

StateByggeLoven_2011.pdf – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/R0710.aspx?id=134795 24

http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/dbk-klassifikation#0

http://www.digitaleanlaeg.dk/

103

poreikis naudoti klasifikavimo sistemą sutelktas į pastatų ūkio valdymą25

. Reikalavimas buvo

įgyvendintas 2012 m. pagal vyriausybės aktą 137026

. Dabar taikomas reikalavimas naudoti klasifikavimą

yra paskelbtas Danijos Vyriausybės įsakyme Nr. 154027

§61, 4 skyriuje.

Rengiant viešųjų objektų projektus reikalaujama naudoti klasifikacijos sistemą, tačiau nėra

konkretaus reikalavimo naudoti išskirtinai tik CCS klasifikatorių.

Visi pastatai turi atitikti Statybos kodeksą (dan. Bygningsreglementet28

, BR15), priimtą Danijos

Transporto ir Statybos Agentūros (angl. Danish Transport and Construction Agency). Statybos kodeksas

laikui bėgant palaipsniui kito, numatant vis žemesnius energijos sąnaudų reikalavimus, bet taip pat tapo

lankstesnis besikeisdamas iš norminio kodekso į kodeksą, labiau orientuotą į rezultatus.

Profesinė inžinierių29

, architektų30

ir statybininkų31

asociacija DACC (angl. Professional

Association of Engineers, Architects and Contractors) sukūrė BIM standartų sąlygas, priimtinas

viešiesiems ir privatiems užsakovams32

. Šie standartai nėra privalomi, bet juos dažnai naudoja dauguma

statybų sektoriaus atstovų ir užsakovų. Dažniausiai naudojamos: Bendrosios sąlygos33

, Konsultavimo

paslaugų bendrosios sąlygos34

, Projektavimo/statybos bendrosios sąlygos35

.

Profesinė inžinierių ir architektų asociacija sukūrė standartais paremtas pastatų36

ir

infrastruktūros37

projektavimo paslaugas, suskirstytas pagal skirtingus projekto etapus. Šios paslaugos yra

dažnai naudojamos, tačiau nėra privalomos. Jų priedas (DigitalProjektering.pdf), susiejęs pastatų

projektavimo paslaugas su IT, išleistas 2016 metais (daniškai).

Prieš pradedant statybas ir viešieji, ir privatūs klientai turi gauti statybos leidimą iš vietinės

savivaldybės. Dabartinė vyriausybė pateikė pasiūlymą, kad patvirtinimo procesą atliktų ne savivaldybės,

o trečiosios šalys (užsakomos paslaugos).

Danijoje nėra jokio oficialaus arba privalomo statybos objekto etapų modelio.

Statybos procesų verslo praktika šalyje susijusi su IKT technologijų specifikacijų reikalavimų

taikymu projektavimo ir statybos paslaugų viešųjų pirkimų srityje.

BIPS sukūrė Statybos IKT specifikacijų reikalavimus, kurios yra naudojamos įgyvendinant

valstybinių klientų IKT užsakymus taikant BIM reikalavimus. Tai yra standartinis NT plėtotojų ir

projekto konsultantų susitarimas dėl priemonių, naudojamų projekto įgyvendinimo metu: projekto

svetainės, skaitmeninių duomenų pateikimo, objektais pagrįsto statinio modelių kūrimo ir t.t.

Sukurti 4 pagrindiniai IKT technologijų taikymo projektuose specifikacijų dokumentai, kurie tapo

pagrindu ir viešųjų pirkimų statybos projektų pirkimo procesuose:

IKT techninė komunikacijos technologijų naudojimo specifikacija;

IKT techninė CAD specifikacija (3D pastatų modeliavimui);

IKT techninė konkursų specifikacija (skaitmeniniai pasiūlymai);

IRT techninė perdavimo specifikacija (duomenys ūkio valdymui).

Su statybomis susijusių sąnaudų lygiai nėra reguliuojami (nereglamentuotos).

Išlaidos susijusios su darbininkų atliekamais darbais tam tikrais atvejais reguliuojamos

(reglamentuojamos) profesinių sąjungų susitarimais su verslo asociacijomis, tačiau įprastai kainos už

paslaugas paliekamos sureguliuoti rinkai.

25

https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-2013/ ir tabeller-v-23.pdf -

appendix 26

Bekendtgørelse1307.phd - appendix 27

Bekendtgørelse1540.phd - appendix 28

br15_english.pdf – appendix http://bygningsreglementet.dk/english/0/40 29

http://www.frinet.dk/english 30

http://www.danskeark.dk/ 31

http://www.danskbyggeri.dk/ 32

http://www.bygherreforeningen.dk/ 33

AlmeneBetingelser92 - appendix 34

GeneralConditionsForConsultingServices.pdf - appendix 35

GeneralConditionsDesignBuild.pdf - appendix 36

description-of-service-building-and-planning-uk-version.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246688/description-of-

service-building-and-planning-uk-version.pdf 37

civil-works-and-planning-2013.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246703/civil-works-and-planning-2013.pdf

104

Apskritai, Danijoje tikimasi, kad visi darbai bus atliekami laikantis sutarčių tarp profesinių

sąjungų ir darbdavių. Daugumos vietovių profsąjungos yra sudarę užduočių vykdymo kainoraščius arba

laiko sąnaudų sąmatas38

.

Tačiau dalis organizacijų, pvz. Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra pirkimų

konkursuose atlieka užsakovo vaidmenį yra suformavę specifinius su valdomais objektais susijusius

reikalavimus ir įprastai priima pasiūlymus remiantis šiais kriterijais: architektūra, funkcija ir techniniais

aspektais. Duomenis pirkimams privaloma pateikti IFC formatu.

Statybų sektoriaus strateginiai tikslai iki 2021 metų.

2014 lapkritį buvusi vyriausybė sukūrė ir paskelbė „Vyriausybės statybos sektoriaus politikos

strategiją“ (dan. Vejen til et styrket byggeri i Danmark – regeringens byggepolitiske strategi39

), kurioje

identifikavo 5 esmines sritis:

statybų kokybės reguliavimas;

statybų kompetencijos didinimas;

efektyvi viešųjų objektų statyba;

augimas visoje vertės grandinėje;

tvari statyba.

Daugiau apie strategiją: http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf.

2012 kovą vyriausybė išsikėlė ambicingus energijos taupymo tikslus iki 2020 sukurti priemones,

kad iki 2050 visi statiniai naudotų atsinaujinančią energiją.

Kaip minėta aukščiau, už statybų sektorių iki 2015 metų buvo atsakinga Danijos Energetikos,

Komunalinių paslaugų ir Klimato ministerija (angl. Danish Ministry of Energy, Utilities and Climate),

kuri ėmėsi statybų sektoriaus strateginių tikslų kūrimo, bet nuo 2015 metų atsakomybę už statybų

sektorių perėmė Transporto ir Statybos ministras (angl. Minister of Transport and Building).

Pagrindiniai BIM vystymo tikslai iki 2021 m.

Skaitmeninės statybos programa buvo pradėta 2002 metais, kaip dalis programos40

konkurencingumui Danijoje padidinti.

Tai ir buvo pirmieji sisteminiai skaitmeninės statybos vystymo žingsniai, kai iškilo statybų

sektoriaus poreikis pereiti prie skaitmeninės statybos ir statinių gyvavimo ciklo analizės. 2003-2007 m.

buvo inicijuoti pirmieji nacionaliniai Skaitmeninės statybos vystymo projektai. 2007 metais buvo

parengtas Skaitmeninės statybos vystymo strateginės iniciatyvos dokumentas.

Oficialiai patvirtintų konkrečiomis skaitinėmis reikšmėmis BIM vystymo tikslų nėra, tačiau

Danija, kaip ir kitos pažangios Europos šalys (Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Norvegija)

nuo 2016 m. balandžio 18 d. pagal Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą 2014/24/ES jau

reikalauja taikyti BIM viešuosiuose statybos projektuose.

Vyriausybės statybų sektoriaus politikoje yra bendrai apibrėžti Danijos vyriausybės siekiai iki 35

proc. sumažinti pastatų energijos suvartojimą šildymui ir šilto vandens ruošimui iki 2050 m. ir pereiti prie

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Už šių siekių vykdymą atsakinga Danijos Energijos

agentūra (angl. Danish Energy Agency). Siekiant skatinti energijos taupymą pastatuose, Agentūra pradėjo

kelias iniciatyvas:

30 mln. Danijos kronų paskirta šilumos siurblių skatinimui teritorijose, esančiose už kolektyvinio

tiekimo tinklų ribų.

Kasmet skiriama po 10 mln. kronų (per trejų metų laikotarpį) energijos taupymo pastatuose

akcijoms.

Kasmet skiriama po 10 mln. kronų Žinių centrui apie energijos taupymą pastatuose išlaikyti.

38

TidskurantForTagdækningsarbejder.pdf – appendix

https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-

884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf 39

byggepolitisk_web.pdf – appendix http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf 40

http://www.stm.dk/multimedia/Konkurrenceevnepakken.pdf

http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf

http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf

http://www.efkm.dk/en/climate-energy-and-building-policy/denmark/construction-in-denmark/government-building-policy

http://www.efkm.dk/en

http://www.efkm.dk/en/climate-energy-and-building-policy/denmark/construction-in-denmark/government-building-policy

http://www.ens.dk/en

http://www.ens.dk/en/consumption-savings/buildings

105

Skaitmeninimo priemonėms veikti būtini standartai ir reikalavimai (sukurti (perimti) ar

numatomi sukurti (perimti) nacionalinės standartizacijos institucijos, tarptautinės standartizacijos

organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos komiteto (CEN)).

IFC (ISO 16739) yra privaloma naudoti valstybiniuose projektuose ir visuose viešuose

projektuose nuo 2013 metų.

Viešieji klientai naudojo IDM (ISO 29481-1) nuo 2010 – šis standartas yra patvirtintas BIPS kaip

metodas, skirtas identifikuoti ir specifikuoti duomenų apsikeitimo reikalavimus.

Danija vadovavo klasifikavimo standarto (angl. Framework for classification) ISO 12006-2 ir

Informacijos pateikimo vadovo (angl. Information Delivery Manuals) ISO 29481-1 peržiūrai (pertvarkai).

Danija dalyvavo kuriant Sąveikos standartą (angl. Interaction framework) ISO 29481-2.

Danija palaiko ISO 12006-2, ISO 12006-3, ISO 16739, ISO 29481-1, ISO 29481-2 standartus ir

pasiūlė, kad ISO 81346 serijos dokumentai taptų CEN standartais.

ISO 12006-3 – į objektus orientuotos informacijos standartas – yra pripažintas kaip svarbus

standartas duomenų žodynams. ISO 704 ir ISO 22274 buvo naudojami Danijoje siekiant apibrėžti

nacionalines klasifikavimo sistemas.

2.2.2. Danijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra

BIM modeliuose sukauptos Informacijos ir duomenų saugojimo, tvarkymo, teikimo

aspektai.

Danijoje nėra jokios centralizuotos BIM projektų registracijos. Danijos Statybos ir Nekilnojamojo

turto Agentūra paskelbė kelis projektus anglų kalba41

ir pilną Danijoje vykdomų projektų sąrašą42

. Visi

projektai kuriems pagal reikalavimus privaloma kurti BIM modelius nuo 2007 metų, minimaliai turi būti

pateikti IFC formatu. Tačiau užsakovai pirkimo dokumentacijoje gali suformuoti ir kitus reikalavimus,

pvz. modelių perdavimą originaliais „Native“ formatais.

2002 metais su finansine projekto „Realdania“ parama buvo įkurtas Danijos statybų sektoriaus

Vertinimo centras43

, kuris sukūrė metodiką statybos įmonių veiklai vertinti. Iš pradžių buvo ketinama

įpareigoti naudoti vertinimo sistemą privalomai, bet vėliau nuspręsta leisti sistema naudotis savanoriškai.

Vertinimo programa vadinama „Bygge Rating“44

(Statybos reitingas, angl. the Benchmark Centre for the

Danish Construction Sector).

Ši organizacija yra privati, ne pelno siekianti organizacija, kuri pateikia pagrindinius veiklos

rodiklius rangovams, architektams, inžinieriams ir statybos pramonės klientams. Pagrindinių veiklos

indikatorių vertinimo sistema skirta įvertinti rangovų, architektų ir inžinierių veiklą, suteikiant

užsakovams daugiau galimybių pasirinkti tinkamiausius paslaugų teikimo pretendentus, o paslaugų

tiekėjams – geresnę galimybę palyginti savo paslaugų kokybę konkurencinėje rinkoje, t.y. vertinimas

leidžia sistemingai lyginti įmonių kompetencijas. Statybos reitingų skalės:

A. Daug geriau nei vidutiniškai;

B. Geriau nei vidutiniškai;

C. Vidutiniškai;

D. Blogiau nei vidutiniškai;

E. Daug blogiau nei vidutiniškai.

Įmonių įvertinimo reitingus užsakovas gali įtraukti į statybos paslaugų pirkimo sąlygas, pvz.

nurodyti, kad statytojas turėtų C ar aukštesnį reitingą.

Norintiems gauti įvertinimą siūlomas labai paprastas vertinimo procesas45

: reikia pasirinkti vieną

iš savo projektų (ne senesnių kaip 36 mėn.) ir užpildyti vertinimo formą, kurioje pateikiama informacija

apie projektą. Tačiau norint realaus įmonės įvertinimo, tą turi daryti nešališkas trečiosios šalies atstovas,

pvz. įmonės auditorius arba šio Vertinimo centro specialistas.

41

http://www.bygst.dk/english/selected-projects/ 42

http://www.bygst.dk/projekter/ 43

https://realdania.dk/samlet-projektliste/byggeriets-evaluerings-center 44

http://www.byggerating.dk/ 45

http://byggerating.dk/ekstra/information-in-english.aspx

106

Esamos ir valstybės institucijų numatomos sukurti informacinių sistemų teikiamos

paslaugos.

Visi pastatai Danijoje yra registruoti BBR46

registre, kuris pasiekiamas Danijos Geoduomenų

Agentūros (angl. Danish Geodata Agency47

) viešųjų interneto paslaugų svetainėje48

. Dalis šios agentūros

paslaugų yra nemokamos, dalis suteikiamos už tam tikrą mokestį.

Duomenų teikimo ir efektyvumo agentūra (dan. Styrelsen forForsyning og Effektivisering49

)

užsiima duomenų rinkimu, skaitmeninimu ir platinimu. Agentūra pateikia GIS duomenis, žemėlapius ir

Danijos reljefo modelius. Dauguma duomenų pateikiama nemokamai, dalis informacijos mokama.

Infrastruktūros ir rajonų GIS/žemėlapius ir su jais susijusias paslaugas siūlo savivaldybės,

pavyzdžiui, Solrød savivaldybė50

.

Už socialinio būsto pastatų ūkio valdymo klasifikaciją atsakingas Nacionalinis statybos fondas

(dan. Landsbyggefonden51

), kuris remia ir plėtoja šalies socialinį būstą.

BIPS siūlo savo paslaugas organizacijų nariams. 2016 m. BIPS išleido naują IKT specifikacijų

rinkinį52

projektų peržiūrai. Specifikacijos veikia pagal tris iš anksto apibrėžtus turinio modelius:

A. Minimalūs reikalavimai, atitinkantys vykdomų viešųjų projektų užsakymus;

B. BIPS pateikti sprendimai pagal jų sukurtus standartus, pvz. CCS klasifikatorius;

P. Tuščias šablonas konkretiems projekto reikalavimams nurodyti.

BIPS taip pat siūlo klasifikavimo ir identifikavimo sistemą CCS (Cuneco klasifikavimo sistema),

informacijos pristatymas vadovus, trukdžių sąrašus, matavimo taisykles, statybos medžiagų sąrašus,

standartines procedūras surenkamųjų betono elementų pirkimams, CAD sluoksnius ir tradicines

specifikacijas kaip brėžinių priedus. BIPS nariams medžiaga prieinama nemokamai (plačiau apie BIPS

paslaugas žemiau dokumente).

Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių

infrastruktūra Danijoje.

Topografiniai planai. GeoDanmark53

GeoDanmark yra asociacija, 2007 m. įkurta tarp Danijos nacionalinės geodezijos ir kadastro

agentūros (angl. Danish National Survey and Cadastre) ir šešių Danijos savivaldybių. Šiuo metu

asociacijoje yra visos 99 savivaldybes ir naujai įsteigta Danijos Geografinių duomenų agentūra (dan.

Geodatastyrelsen - GST). Asociacijos tikslas - sukurti vieningą stambaus mastelio topografinį Danijos

skaitmeninį žemėlapį, kuris būtų bendras valstybės ir savivaldybių. Taip kuriami vadinami FOT

duomenys (pagal FOT erdvinių duomenų specifikaciją).

GeoDanmark teigia, kad visoje šalyje naudojant vieningus stambaus mastelio topografinius

skaitmeninius žemėlapius, gaunamas didelis efektyvumo potencialas. Centrinės ir vietos valdžios

institucijos dalinasi duomenimis ir naudoja GeoDanmark duomenis savo el. valdžios administravimo

procesuose: pvz. kelių, vandenų ir pastatų sektoriuje. GeoDanmark padeda užtikrinti aukštą ir vienodą

Danijos stambaus mastelio topografinio žemėlapio kokybę. Toks skaitmeninis procesų valdymas sukuria

pridėtinę vertę valdžios institucijoms ir Danijos piliečiams.

Vyriausybė ir savivaldybės susitarimu nustatė pagrindinius topografinius duomenis (toliau

Komunalinio skaitmeninimo strategija 2011-2015) ir reikalavimą bendradarbiauti ir finansuoti

pagrindinius FOT duomenis. Kaip ateityje bus bendradarbiaujama rengiant, taikant ir atnaujinant FOT

duomenis, priklauso nuo poreikių, kurie egzistuoja kiekvienoje srityje (upės, pastatai, ir pan.), ir nuo šalių

noro finansuoti tam tikro turinio ir kokybės duomenis. GeoDanmark atsakinga už veiklų koordinavimą,

duomenų specifikavimą ir duomenų kaupimo sistemos naudojimo paramą. GeoDanmark įtraukiamos į

46

http://bbr.dk/ 47

http://eng.gst.dk/ 48

http://eng.gst.dk/danish-cadastre-office/ 49

http://sdfe.dk/ 50

http://kort.solrod.dk/spatialmap 51

https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-2013/ 52

ikt-specifikation_digital_projektering_hoeringsudgave.zip – appendix

http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/byggeriets-ikt-specifikationer#3 53

http://www.geodanmark.dk/

107

susitarimus dėl duomenų gamybos ir į sektorinių susitarimų (papildomų erdvinių duomenų gamybos)

koordinavimą.

Esminiai aspektas yra, kaip FOT erdviniai duomenys sąveikauja su inventoriaus (turto) valdymo

duomenimis. Siekiama, kad būtų galima FOT objektus tiesiogiai naudoti inventoriaus valdymo užduotims

rengti arba valdymo duomenis turi būti galima prijungti prie FOT duomenų, ir kad būtų galima susieti

informaciją peržengiant administracines ribas.

Išskiriamos 4 skirtingos asociacijos narių bendradarbiavimo galimybės:

Inventoriaus objektų valdymas. Valdymas iš FOT objektų reikalauja, kad objekto apibrėžimai ir

turinys (tikslumas, išsamumas, požymiai ir t.t.) būtų suderinti su teisės aktais ir valdymo procesais

(su teritorijų priežiūros standartais). Tai reiškia, kad turi būti aiški atsakinga už objektą institucija

ir ji turi būti įsipareigojusi už duomenų kokybę (išbaigtumas, aiškumas ir naujumas) taip, kad

duomenys taip pat būti tinkami naudoti kitose institucijos, ar kaip oficialus pagrindas.

Bendras pagrindas. FOT duomenų naudojimas kaip bendro atskaitos pagrindo reiškia, kad FOT

registracijos principai ir metaduomenys turi teikti informaciją ir išorės verslo sistemoms, t.y. pagal

FOT objektų identifikatorius ar išorinių ryšių raktus. Tam reikia aiškių erdvinių duomenų

tvarkymo taisyklių, kad keičiant FOT objektus ID išliktų nepakitę, ir reikia turėti išplėstą pokyčių

istoriją, kad duomenis būtų oficialiu pagrindu.

Bendras duomenų masyvas. Bendrų duomenų naudojimas reiškia, kad kitos institucijos duomenys

gali būti saugomi, platinami ir prižiūrimi bendroje gamyboje su pagrindiniais FOT duomenis (kaip

papildoma topografija). Tai kontroliuoja institucija, kuri nustato turinį ir reikalavimus kokybei, ir

finansuoja papildomų erdvinių duomenų įtraukimą į bendrą duomenų masyvą.

Bendra fotogrametrinė gamyba. Naudojant bendrą fotogrametrinę gamybą, gali būti užtikrinamas

papildomų erdvinių duomenų surinkimas.

Pagrindinis GeoDenmark tikslas - efektyvi erdvinių duomenų gavyba. FOT samdo rangovus ir

taip vykdo periodinį atnaujinimą fotogrametriniais metodais. Rangovai kaupia topografinius objektus

(apimant ir šulinių liukus, stulpus, inžinerinių tinklų spintas). FOT duomenys atnaujinami ir pagal

administracines procedūras (planai as-build, t.y. „taip pastatyta“), t.y. ir be fotogrametrinių matavimų.

Taip pagerinama FOT duomenų kokybė ir savalaikiškumas. Papildomai savivaldybės prijungia statybos

registravimo įrašus, pagal apžiūras vietovėje ir pagal planus „taip pastatyta“ įrašo įrenginių tipus.

Pagrindinis prioritetas yra balansuoti tarp techninių ir finansavimo galimybių

Inžineriniai tinklai. LER.

Ledningsejerregistret (angl. Danish Register of Underground Cable Owners) arba LER54

(požeminių kabelių/linijų savininkų registras) 2005 m. rugsėjo mėn. įsteigė Nacionalinė statybos ir verslo

agentūra. LER yra reikšmingas siekiant apsaugoti nuo pažeidimų požeminių tinklų kabelius ir vamzdžius,

mažinti administravimo kaštus rangovų sektoriuje ir didinti paslaugų teikimo saugumą. LER veikia kaip

telefonų knyga, teikianti kontaktus tarp tinklų savininkų ir rangovų. Kai rangovui reikia tam tikros

vietovės, kurioje numatomos statybos, požeminių tinklų informacijos, jis gauna detalius visų savininkų

šioje teritorijoje kontaktus.

LER sukūrimas paremtas Požeminių linijų savininkų registro įstatymu (Nr. 119-2004), kuris buvo

vieningai priimtas Danijos parlamente 2004 m. vasario mėn. Įstatymas suteikė sąlygas LER sukūrimui.

LER apima informaciją apie visas kompanijas ir asociacijas, kurios valdo tinklus. Nuo 2005 m.

kovo 1d. iki rugsėjo 1d. visi tinklų valdytojai registre registravo savo interesų teritorijas, kuriose yra jų

tinklai. Tiksli tinklų padėtis nebuvo registruojama. Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. visos kompanijos

vykdančios požeminių konstrukcijų statybą buvo teisiškai įpareigotos pateikti užklausą registre iki veiklos

pradžios.

Rangovas gavęs tikslius kontaktus, gali kreiptis į tinklo valdytoją ir gauti detalią informaciją apie

konkrečioje vietoje esančius tinklus. Privatūs piliečiai nėra įpareigoti registruoti savo interesų teritorijas

LER. Taip pat privatūs piliečiai nėra įpareigoti registruoti žemės darbų savo privačiuose sklypuose.

LER sukūrimas strateginiu lygiu kilo iš Nacionalinės statybos ir verslo agentūros bendrųjų tikslų.

Tarp šių tikslų yra tikslas sukurti efektyvesnę rinką statybos sektoriaus individualių įmonių naudai ir

54

http://ler.dk/english

108

Danijos ekonomikai. LER visiškai atitinka šį tikslą, nes mažina statybos darbų kainą, kadangi rangovai

mažiau sumoka kompensacijų už tinklų pažeidimą. LER Europos lygmeniu ilgalaikėje perspektyvoje

gerina laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje, nes registras palengvina užsienio statybos įmonių

veiklą Danijoje. Kadangi LER susistemina informaciją apie tinklų savininkus, užsienio šalių rangovams

lengviau konkuruoti su Danijos rangovais.

LER buvo sukurtas kaip tiesioginis atsakymas į daugiau kaip 80000 kasmetinių įvykių Danijoje,

kuriuose statybų metu buvo pažeisti požeminiai tinklai. Tinklų pažeidimai kainuoja statybų rangovams ir

tinklų savininkams, nes pažeidęs kabelius rangovas turi mokėti kompensaciją, o tinklo savininkas gaišta

laiką taisydamas pažeidimus. Dėl nuolatinio pavojaus pažeisti tinklus, draudimo išlaidos statybų

rangovams buvo didesnės nei vidutinės. Be to, tinklų pažeidimai nutraukia paslaugų tiekimą naudotojams

(kompanijoms, privatiems asmenims ir viešoms įstaigoms). Tinklų pažeidimai apima įvykius, kai pvz., be

elektros, vandens ar ryšio paslaugų lieka šimtai naudotojų.

Tikslinės grupės: visos įmonės kurios valdo požeminius tinklus ir visos kompanijos kurios vykdo

žemės darbus gatvėse, keliuose ir viešose vietose.

LER įdiegimo būdo apima viešo ir privataus sektoriaus kooperaciją. Nacionalinė statybos ir verslo

agentūra paskelbė 3 konkursus pagal ES viešųjų pirkimų taisykles ir remiantis dialogu su tinklų

valdytojais ir statybos įmonėmis: IT sprendimo išvystymui, IT sprendimo sukūrimui; kasdienės registro

eksploatavimo priežiūros.

Visus konkursus laimėjo „COWI“ ir „Ementor“ konsorciumas. Pagal paskutinį konkursą „COWI„

eksploatuoja LER Secretariat, kuris yra atsakingas už vartotojų poreikių aptarnavimą, taip pat finansų

valdymo registrą. Tai reiškia, kad LER Secretariat oficialiai veikia Nacionalinės statybos ir verslo

agentūros vardu, o pati agentūra tik atlieka užduotis susijusias su LER priežiūra ir plėtra. Sutartis dėl LER

eksploatavimo buvo pasirašyta po glaudaus bendradarbiavimo tarp konsorciumo ir Nacionalinės statybos

ir verslo agentūros, taip siekiant nustatyti tikslius reikalavimus veiklų srautams, kokybei ir IT sprendimų

bei LER sekretoriato paslaugų formai.

Registras paremtas žiniatinkliu ir prieiga teikiama per valstybės autorizuotą elektroninį parašą.

Mažesnės įmonės, kurios negali ar nenori naudotis internetu, gali gauti informaciją komerciniu pagrindu

iš privačių konsultantų. Šios nuostatos užtikrina, kad visi naudotojai galės naudotis registru, o išlaidos bus

nedidelės. Šios nuostatos reiškia, kad registras bus pasiekiamas tik per skaitmeninį kanalą.

LER Secretariat yra atsakingas kasdienį registro tvarkymą ir veikia Nacionalinės statybos ir verslo

agentūros vardu. Sekretoriatas nemokamai telefonu ir elektroniniu paštu teikia pagalbą tiems vartotojams,

kurie susiduria su prisijungimo, registravimo, užklausų pateikimo ar apmokėjimo problemomis.

Konkuruodamas su privačiais konsultantais, LER Secretariat taip pat siūlo registracijos pagalbą

komerciniu pagrindu naudotojams, kurie negali ar nenori naudotis internetu.

LER nauda yra tokia:

Registras 75 proc. sumažina žalą, sukeltą dėl informacijos apie tinklus vietovėje trūkumo.

Statybų rangovai įgijo daug lengvesnę prieigą prie informacijos apie tinklus ir tinklų valdytojai

gauna daug mažesnį kiekį nereikalingi užklausų statybos aikštelėse, kur jie neturi tinklų. Todėl

tinklų valdytojai ir rangovai sunaudoja 90 proc. mažiau laiko susisiekti tarpusavyje.

Daug sunkiau kiekybiškai įvertinti patobulinimų pasekmes statybų sektoriuje ir komunalinių

paslaugų sektoriuje. Poveikis sąnaudoms yra mažesnės kai prasideda statybos veikla. Kadangi

daug ūkinių veiklų priklauso nuo pastatų ir infrastruktūros, galutinis poveikis yra nedidelis, bet

tam tikra verte padidėja šių sektorių produktyvumas.

Vertinant bendresniu lygmeniu, tinklų savininkai ir rangovai nuo pat pradžios buvo labai palankūs

LER kūrimui. Taip yra dėl aiškių privalumų, kalbant apie sutaupytus pinigus ir laiką, kurį registras

pateikia abiem pusėms. Kaip rezultatas, sukurtas sprendimas, kuris glaudžiai atitinka vartotojų poreikius

ir tokiu būdu užtikrina veiksmingus sprendimus.

Požeminių tinklų pažeidimo problema, kurią LER išsprendžia, yra bendra visoms Europos šalims.

Registro plėtra taip pat siūlo svarbias įžvalgas į kitus klausimus. Pirmiausia, registras yra naujo tipo

viešųjų paslaugų pavyzdys, kai valdžios institucijos teikia IT infrastruktūrą, kuri leidžia privačioms

įmonėms efektyviau veikti. Siekiant šio tikslo yra panaudota klasikinė administravimo priemonė (pvz.

registras), tačiau siekiant patenkinti vartotojų poreikius, o ne kontroliuoti privačias bendroves.

109

Antra, registras yra paprasto sudėtingos problemos sprendimo pavyzdys. Intuityviai, labiau

logiškas sprendimas dėl pažeidžiamų tinklų problemos būtų buvęs požeminių tinklų, o ne požeminės

tinklų valdytojų registras. Tačiau tokio registro plėtojimas būtų buvę daug sunkesnis, kalbant apie

informaciją, kurią reikalinga gauti iš tinklų valdytojų ir kalbant apie IT sprendimus. Nors tinklų valdytojų

registracija siūlo mažiau tikslią informaciją rangovams, tokią registraciją buvo daug paprasčiau sukurti.

Pasirinktas sprendimas pasitelkia esamą Danijos elektroninės valdžios sistemą – kai naudotojai

prisijungia, jų tapatybė yra autorizuojama pagal elektroninį parašą. Tai ne tik leidžia pasiekti pakankamai

aukštą saugumo lygį, tačiau taip pat reiškia, kad vartotojas neturi įvesti pagrindinių kontaktinių duomenų.

Taip yra dėl unikalaus identifikavimo per elektroninį parašą, kuris leidžia remtis turima Centrinio

civilinės registracijos biuro ir Centrinio verslo registro informacija.

Papildomai, skaitmeniniai topografiniai žemėlapiai, kurie naudojami kaip pagrindas tinklų

valdytojų interesų sričių ir statybviečių ribų braižymui, tiesiogiai perduodami iš Danijos Nacionalinės

geografinių duomenų agentūros. Tai garantuoja pakankamai išsamių ir nuolat atnaujinamų topografinių

žemėlapių naudojimą.

Raktas į sėkmingą LER sukūrimą buvo artimas dialogas su būsimais registro naudotojais nuo pat

sistemos kūrimo pradžios. Tinklų valdytojų atstovai ir rangovai dalyvavo rengiamo sprendimo analizėje ir

nuo to laiko toliau dalyvauja LER plėtros procesuose. Tai užtikrino, kad sprendimas pagerino

komunalinių paslaugų ir statybos sektorių veiklą. Tuo pačiu bendradarbiavimas lėmė reikiamą paramą dėl

pasirinktos savarankiško finansavimo apmokėjimų sistemos, kuri užtikrina registro tvarumą ilgalaikėje

perspektyvoje. Be to, artimas dialogas leido naudotojams suvokti sprendimą remtis tik skaitmeninės

prieigos kanalu, kaip prasmingą, o ne papildomą naštą.

2.2.3. BIM vystymo Danijoje valdymo ir organizaciniai aspektai

Nacionalinis BIM vystymo šalyje koordinatorius.

Danijoje nėra oficialaus nacionalinio BIM vystymo koordinatorius. Skaitmeninės statybos

projektą, kuris leido taikyti BIM reikalavimus viešiesiems projektams, inicijavo Danijos Verslo ir

ekonomikos augimo ministerija (angl. Ministry of Business and Growth) ir jos agentūros. Apie 2/3

skaitmeninės statybos buvo vykdoma specifinių konsorciumų kvietimu, o likusią dalį vystė BIPS55

.

BIPS asociacija buvo įkurta 2003-03-26 sujungus tris buvusias asociacijas BPS, ibb ir IT-Bygge.

Asociacija jau daro reikšmingą įtaką ir naudą skaitmeninės statybos srityje, bet vystant veiklą stengiamasi

per stipriai neskubėti, nes daugumą BIPS apyvartos sudaro BIPS narių mokesčiai. Iki 2002 metų daugelis

BIPS narių nebuvo pasirengę taikyti BIM. BIPS asociacija dalyvavo ir inicijavo keletą plėtros ir

įgyvendinimo projektų.

2008 m. BIPS nariu tapo „buildingSmart DK“. „buildingSmart DK“ yra „buildingSmart Nordic“,

oficialaus „buildingSmart“ alianso nario sudėtyje kartu su Suomijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos

orgnizacijomis.

„DIKON“56

yra didžiausių architektūros, inžinerijos ir rangos kompanijų grupė, kuri veiklos

pradžioje sutelkė dėmesį į BIPS standartų įgyvendinimą, bet vėliau pradėjo kurti savus standartus.

ROB57

yra visų valstybinių klientų taryba, kuri su Danijos statybų tyrimų instituto (SBI58

, dan.

Statens Byggeforskningsinstitut) pagalba renka šių klientų sąnaudų duomenis ir siekia daryti įtaką Danijos

politinėms iniciatyvoms dėl statybos efektyvumo didinimo. Danijos statybos tyrimų institutas (SBI) kuria

moksliniais tyrimais pagrįstas žinias, kad pagerinti pastatų ir sukurtos aplinkos apsaugą. Institutas turi

apie 120 darbuotojų, jo metinė apyvarta yra maždaug 85 mln. kronų. Pagrindinė instituto veikla:

moksliniai ir kiti tyrimai, dalijimasis žiniomis, švietimas ir mokymas.

Architektų, inžinierių, rangovų ir gamintojų įmonės, siekdamos patarti nacionalinėms

iniciatyvoms, susidaro specifines darbo grupes. Prie Cuneco projekto kūrimo prisidėjo profesionali

architektų organizacija. Christian Lerche atstovavo architektų tinklą ir vėliau tapo BIPS generaliniu

direktoriumi.

55

http://www.bips.dk 56

http://www.digitalkonvergens.dk/ 57

http://www.bygst.dk/lovstof/rob-raadet-for-offentlige-bygherrer/ 58

http://sbi.dk/

110

2016 metais į Statybos žinių centrą ketinama sujungti dvi atskiras asociacijas: BIPS su Danijos

statybos informacijos centru (dan. Byggecentrum59

). Sąjungą planuojama patvirtinti neeiliniame

visuotiniame BIPS akcininkų susirinkime, jei dauguma BIPS narių tam pritars. Daugiau informacijos apie

Byggecentrum ir planuojamą sąjungą pateikiama kituose skyriuose.

Infrastruktūros srityje į jungtinę iniciatyvą susijungė Danijos statybos asociacijos įsteigta darbo

grupė Digital Infra (Skaitmeninės sistemos, dan. Det Digitale Anlæg, DDA) kartu su atstovais iš

Banedanmark60

(geležinkelių), Dansk anlægsentreprenører61

(Danijos infrastruktūros rangovai, t.y.

Danijos statybų asociacijos Dansk Byggeri dalis), didžiausio pasaulyje tunelio tarp Danijos ir Vokietijos

statytoja įmonė „Femern A/S“62

, FRI (Danijos inžinierių konsultantų asociacija) ir Danijos Kelių

direkcija63

.

Apibendrinant, Danijoje nėra centrinės organizacijos, įgaliotos koordinuoti BIM diegimą statybos

pramonėje. Atsižvelgiant į vykdomų veiklų spektrą, BIPS asociaciją galima laikyti viena pagrindinių BIM

diegimo kuratorių Danijoje. BIPS kuruoja pagrindinės Danijoje vystomos CUNECO klasifikavimo

sistemos kūrimo veiklas.

BIPS yra naryste paremta organizacija, sudaryta iš sekretoriato ir projekto darbo grupių, kurios

vysto ir palaiko asociacijos įrankius. BIPS veiklą kontroliuoja generalinė asamblėja (visuotinis

organizacijos narių atstovų susirinkimas) ir taryba. BIPS struktūra (schema

http://bips.dk/artikel/organisation-1, valdymo taisyklės yra apibrėžtos BIPS įstatuose

(http://bips.dk/files/article_files/bips_vedtaegter_2014.pdf)):

Aukščiausia valdžia yra Generalinė asamblėja (dan. Generalforsamlingen). Asociaciją bendrai

valdo Taryba (dan. Bestyrelse), kurią sudaro nuo 10 iki 12 narių iš įvairių grupių (t.y. 2 atstovai iš

architektūrinių įmonių, 2 iš inžinerinių ir t.t. (žr. narių grupių sąrašą žemiau). Mokslo iniciatyvinis

komitetas (dan. Fagligestyregruppe) yra atsakingas už BIPS plėtros projektus ir priemones.

Susirinkimuose/forumuose (dan. Foraene, angl. Forum) nustatomi vartotojų poreikiai ir reikalavimai

įvairiose profesinėse srityse. Patariamoji taryba (angl. Advisory Board) pateikia įžvalgas dėl pramonės

plėtros ir politikos. Tarptautinis komitetas (dan. Det internationale udvalg) koordinuoja Asociacijos

tarptautinę veiklą. Sekretoriatas (da. Sekretariatet) yra atsakingas už asociacijos kasdieninę veiklą.

Projektų ir įrankių plėtrą atlieka Projekto organizacija (dan. Projektorganisation), sudaryta iš projekto

grupių, kurias formuoja mokslo iniciatyvinis komitetas. Darbo grupės dirba susirinkimų principu. Šių

grupių dalyviais būna tiek BIPS nariai, tiek išoriniai konsultantai, kurių įgūdžiai reikalingi projektui

vystyti. Projekto grupės gali dirbti visuose forumuose. Sekretoriatas padeda kuruoti projekto grupių

veiklą.

59

http://www.byggecentrum.dk/ 60

http://uk.bane.dk/default_eng.asp?artikelID=931 61

http://www.danskeanlaegsentreprenoerer.dk 62

http://femern.com/en 63

http://www.vejdirektoratet.dk/EN/Pages/default.aspx

http://bips.dk/artikel/organisation-1

http://bips.dk/files/article_files/bips_vedtaegter_2014.pdf

http://bips.dk/node/53









111

BIPS veikla siekiama:

Plėtoti ir palaikyti skaitmeninės statybos standartus ir priemones stengiantis padidinti pastatų

projektavimo, statybos ir eksploatacijos našumą dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Remti skaitmeninės statybos įgyvendinimą.

Dalintis žiniomis su asociacijos nariais.

Generalinė asamblėja kasmet tvirtina Asociacijos biudžetą. Nariai neatsako už Asociacijos

prievoles. BIPS reguliariai skelbia informaciją savo nariams apie planuojamų, vykdomų ir baigtų metų

veiklą.

BIPS nariai skirstomi į 10 skirtingų grupių pagal įmonių atliekamas funkcijas statyboje

(http://bips.dk/medlemmer):

1. Architektai (190 įmonių);

2. Statybos produktų gamintojai/pardavėjai/tiekėjai (20 įmonių);

3. Užsakovai/pastatų savininkai/operatoriai (t.y. savivaldybės, ligoninės, universitetai, muziejai,

gamyklos, viešbučių, degalinių, bankų, teatrų ar kito NT tinklų valdytojai ir pan.) (122 įmonės);

4. Duomenų/paslaugų kompanijos (IT ir konsultacinės įmonės) (35 įmonės);

5. Rangovai (68 įmonės);

6. Švietimo įstaigos (29 universitetai, institutai, koledžai, technikos mokyklos);

7. Inžinerinės įmonės (131 įmonė);

8. Matavimo paslaugų įmonės (2 matininkai);

9. Kraštovaizdžio architektai (14 įmonių);

10. Statybos darbų organizavimo įmonės (15 įmonių).

Viso 626 nariai.

BIPS nariais gali būti fiziniai asmenys, įmonės ir švietimo įstaigos. Nariai – juridiniai asmenys –

turi prieigą prie BIPS produktų, projektų rezultatų ir kitos Asociacijos informacijos, gautos pagal

pasirašytas prenumeratos taisykles.

http://bips.dk/files/article_files/bips_organisationsdiagram.png

112

Organizacijos vidutinės sąnaudos (Eur) ir metinės veiklos pajamos (Eur) vystant BIM

šalyje.

Metinės prenumeratos kaina priklauso nuo pasirinktų produktų ir paketų dydžio bei nuo juos

prenumeruojančios įmonės dydžio (1-5, 6-15, 16-50 specialistų ir t.t.). Visi metinės prenumeratos

produktai ir jų kainos pateikti adresais http://bips.dk/priser, http://bips.dk/indmeldelse arba

http://bips.dk/files/article_files/abonnementspakker_2016.pdf. Mažiausia prenumeruojamų produktų

kaina mažai įmonei, priklausomai nuo pasirinktos paslaugos, yra 1.055 DKK metams, pagrindinio paketo

kaina – 3.530 DKK. metams.

BIPS yra išlaikoma iš pajamų, gautų už sukurtų produktų naudojimą ar skaitmeninės statybos

projektų administravimą, t.y. BIPS pajamos susideda iš produktų prenumeratos, įrankių pardavimo,

konferencijų (http://bips.dk/konference), kursų, dotacijų, metinės narystės CAD/BIM naudotojų klubuose

(1.000 DKK/metams http://bips.dk/artikel/brugernetv%C3%A6rk) ir t.t. Skaitmeninimo ir

standartizavimo kursų/seminarų/dirbtuvių organizavimo įkainiai, kai vedami standartiniai 3 val. trukmės

BIPS įrankių pristatymo kursai: 1-7 dalyviai – 9.500 DKK, 8-20 dalyviai – 14.500 DKK be PVM.

Mokymo įstaigoms ir pirmųjų metų prenumeratoriams taikoma 25 proc. nuolaida.

(http://bips.dk/artikel/kurser).

Narystė BIPS organizacijoje yra nemokama (http://bips.dk/artikel/bliv-medlem-0). Kai nariu tapti

registruojasi juridinis asmuo, jis užsisako ir prenumeruoja vieno ar kelių prenumeratos įrankių metinę

prenumeratą (registracijos nuoroda juridiniams asmenims – http://bips.dk/indmeldelse). Kai nariu

registruojasi tapti fizinis asmuo, jis gali prisijungti žinių dalinimosi ir bendradarbiavimo tikslais, narystė

jo neįpareigoja pirkti prenumeratos produktus (registracijos nuoroda fiziniams asmenims –

http://www.mybips.dk/). Narystė yra neįpareigojanti, ją galima nutraukti bet kuriuo metu. Fiziniai

asmenys gali gauti prieigą prie nemokamų CCS įrankių (CCS naršyklės ir konceptualaus katalogo).

Šiuo metu BIPS asociaciją sudaro 626 nariai, sudaryta apie 580 komunikacijos sutarčių,

registruota 375 CAD ir 500 specifikacijų prenumeratorių, atstovaujančių dauguma BIM įrankių naudotojų

Danijos statybos sektoriuje.

BIPS metinės pajamos 2015-aisiais metais iš narystės mokesčio/paslaugų sudarė 1,5 mln. Eur ir

2,1 mln. Eur iš projektų finansavimo. Projektų finansavimas susijęs su Cuneco projektu ir statybos

projektais, į kuriuos įdiegti Cuneco įrankiai. Reikšminga pajamų dalis, gaunama iš nario

mokesčių/paslaugų, yra susijusi su statybos specifikacijų rengimu ir atnaujinimu.

Daugiausiai pajamų BIPS asociacijai suteikė skaitmeninės infrastruktūros projektai, kuomet BIPS

prisidėjo prie esamų didelių infrastruktūros projektų, tokių kaip ilgiausias pasaulyje tunelis tarp Danijos ir

Vokietijos, projektinės veiklos.

Šalies organizacijos dalyvauja vystant BIM ir skaitmenizuojant statybos veiklas.

Vystant BIM ir skaitmenizuojant statybos veiklas Danijoje dalyvauja visos aukščiau minėtos

agentūros, profesinės organizacijos, valstybiniai klientai ir švietimo įstaigos.

Valstybė remia skaitmeninės statybos vystymą dalinai finansuojant projektus ir viešuose

pirkimuose taikant BIM reikalavimus.

Kaip jau minėta, BIPS yra pagrindinė asociacija, užsiimanti BIM vystymu šalyje. Kitos

organizacijos, kurios reikšmingiausiai dalyvauja Danijos skaitmeninės statybos vystymo veikloje:

Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra Bygningsstyrelsen;

Danijos statybos asociacija Dansk Byggeri. Ši asociacija 2016 m. sausį paskelbė skaitmeninės

plėtros statybos pramonėje strategiją Dansk Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge-

og anlægsbranchen.

Danijos statybos informacijos centras Byggecentrum (www.byggecentrum.dk) – ne pelno siekianti

organizacija, veikianti komerciniu pagrindu. 1956 ją įsteigė Danijos Ekonomikos ir verslo reikalų

ministerija (angl. Danish Ministry of Economy and Business Affairs) ir Danijos statybos pramonės

atstovai. Byggecentrum yra Tarptautinės statybos centrų sąjungos (angl. The International Union

of Building Centres, UICB) narys.

Byggecentrum teikia reikalingą informaciją (duomenis), paslaugas (švietimą) ir įrankius bei idėjas

statybos pramonės profesionalams, t.y.:

patikimi duomenys apie sąnaudas statybos projektams;

http://bips.dk/priser

http://bips.dk/indmeldelse

http://bips.dk/files/article_files/abonnementspakker_2016.pdf

http://bips.dk/konference

http://bips.dk/artikel/brugernetv%C3%A6rk

http://bips.dk/artikel/kurser

http://bips.dk/artikel/bliv-medlem-0

http://bips.dk/indmeldelse

http://www.mybips.dk/



http://www.byggecentrum.dk/

113

profesionalūs statybos kursai ir mokymai;

statybos profesinė literatūra;

plataus spektro statybos produktų parodos profesionalams ir privatiems asmenims.

Centras užsiima mokymo, leidybos veikla, statybos srities naujienų platinimu, parodų

organizavimu ir internetinių programinių įrankių (skirtų valdyti kainų duomenis, skaičiuoti sąmatas),

specifikacijų, standartų ir įstatymų kūrimu.

BIPS valdyba planuoja susijungti su Byggecentrum ir sukurti naują Statybos žinių centrą

Byggeriets Videnscenter. Šis žingsnis reikalingas siekiant sustiprinti BIPS, kaip statybos pramonės

standartų tiekėjo, pozicijas. Po susijungimo su Byggecentrum statybos pramonėje tikimasi pasiekti daug

daugiau ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. Sąjunga siekiama sustiprinti abiejų organizacijų veiklą ir

pasiūlyti statybos bendrovėms platesnį paslaugų spektrą. Statybos žinių centras bus:

Pagrindinis statybos pramonės produktų, paslaugų ir standartų profesionaliam verslo informacijos

valdymui tiekėjas.

Organizacija, apjungianti IT plėtros profesionalų žinias statyboje.

Organizacija, plėtojanti standartus ir produktus, dalyvaujant pramonės lyderiams iš visų vertės

grandinės dalių.

Organizacija, savo veiklą grindžianti didėjančia atvirų tarptautinių standartų integracija.

Statybos žinių centras bus nepriklausoma, privati, ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas –

prisidėti stiprinant statybos, įrengimo ir eksploatavimo įmonių konkurencingumą skatinant inovacijas,

augimą ir išteklių optimizavimą verslo ir visuomenės labui.

BIPS ir Byggecentrum siūlo ir duomenų, ir žinių sklaidą statybai. Sinergija gali būti

eksploatuojama toliau kuriant naujus produktus. Žinių centro kombinuotųjų produktų portfelis pradžių

susidės iš šių produktų: sąmatų skaičiavimo duomenų bazė; statybos duomenų bazė (standartai,

instrukcijos, gairės ir kiti svarbūs statybai dokumentai); statybos modeliavimo gairių ir taisyklių rinkinys;

BIPS įrankiai, naudojami visame statybos procese; leidykla ir knygynas; mokymo kursai; statybos

paroda, sulaukianti iki 120000 lankytojų per metus.

Planuojami Statybos žinių centro ekonominiai rodikliai (2016 metams paruoštas biudžeto

scenarijus):

lėšos (paprastosios akcijos) – maždaug 40 mln. DKK (5,36 mln. Eur);

apyvarta – 87 mln. DKK (11,66 mln. Eur);

pelnas – 4,5 mln. DKK (0,60 mln. Eur).

Pirmasis BIPS narių visuotinis susirinkimas dėl asociacijos reorganizavimo vyko 2016 m. kovo 30

d. Susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių asociacijos narių, todėl (nors 229

balsavo „už“ ir tik 6 „prieš“) to nepakako, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl susijungimo. Kitas

neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas gegužės 2 d.

Nuo 2005 metų Danijoje veikė DigitalByggery – organizacija, skirta vystyti skaitmeninės

statybos organizacijų plėtros tinklą.

DigitalByggery (detdigitalebyggeri.dk) veikė ir dalinosi naujienomis bei įmonių skaitmeninės

statybos patirties tyrimais 2005-2011 laikotarpyje. Šiuo metu organizacijos interneto tinklapis yra

uždarytas ir nuosavybės teisę į visus skaitmeninės statybos tyrimus bei patirties istorijas perėmė BIPS.

Nors duomenys yra saugomi, jie nebūtinai atspindi BIPS požiūrį, dalis jų yra pasenę. Remiantis

paskelbta informacija, skaitmeninė statyba nuo 2007 metų buvo paskelbta ir kaip vyriausybės iniciatyva,

o tai reiškia, kad nacionaliniai, regioniniai ir vietos statybininkai turi pateikti reikalavimus konsultantams

ir rangovams dėl informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IKT) naudojimo. Reikalavimai yra aprašyti

IKT reglamentuose (http://www.bygst.dk/english/knowledge/digital-construction/the-ict-regulation/),

kurie yra paskelbti Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūros tinklalapyje.

Po vyriausybės pertvarkų ši agentūra nuo 2015 m. liepos 28 d. tapo Danijos Transporto ir statybos

ministerijos dalimi.

http://bips.dk/files/news_files/praesentation_af_byggeriets_videnscenter.pdf

http://bips.dk/files/news_files/praesentation_af_byggeriets_videnscenter.pdf

http://bips.dk/nyhed/indkaldelse-til-ekstraordin%C3%A6r-generalforsamling-den-2-maj

http://www.bygst.dk/english/knowledge/digital-construction/the-ict-regulation/

114

BIM vystymo ir taikymo stebėsena.

Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto agentūra inicijavo projektų tyrimus, kuriais bus

vertinamos keturios statybos siekiant patikrinti, ar BIM reikalavimai atitinka realius statybos projektus.

Tyrimas paskelbtas keliose ataskaitose64

ir prezentacijoje65

. Buvo padaryta išvada, kad sėkmingas

projektas gali gauti naudos iš BIM, tačiau siekiant maksimalios naudos būtina taikyti BIM teorinių ir

metodologinių prielaidų visumą.

2.2.4. BIM vystymo Danijoje finansavimo modelis

Per pastaruosius 30 metų Danijoje statybų srityje buvo vystyta daug IT programų. Susitelkimas

ties BIM atsirado kaip teorinis pagrindas Skaitmeninės statybos programai.

BIM vystymo projektai – Vyriausybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir privačiai remti projektai

Skaitmeninei statybai:

Iniciatyva „Skaitmeninė statyba DK“ (angl. Digital Construction DK) 2003-2007 m. –

pagrindiniai skaitmeniniai ir kliento reikalavimai. Vertė – 5,4 mln. Eur. Finansavimas – 50 proc. iš

ES fondų, 25 proc. iš projekto „RealDania“ ir 25 proc. iš statybų pramonės.

Įgyvendinimo tinklas – Skaitmeninės statybos projektų rezultatų įgyvendinimas. Vertė – 1,4 mln.

Eur. Finansavimas – 50 proc. ES, 25 proc. „RealDania“, 25 proc. industrija/švietimas.

Patalpų valdymo klasifikacija. Įgyvendina Socialinio būsto fondas Byggeskadefonden ir

Nacionalinis statybos fondas Landsbyggefonden. Byggeskadefonden – tai įstaiga, renkanti

duomenis apie socialinio būsto pastatų renovacijos trūkumus. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. ji

reikalauja pateikti duomenis renovacijai skaitmeniniu būdu ir tuo pačiu būdu atlieka kokybės

kontrolę. Landsbyggefonden remia ir plėtoja šalies socialinį būstą.

Socialinių būstų pastatų modelių vystymas. Įgyvendina Byggeskadefonden ir Landsbyggefonden.

Cuneco projektas 2010-2015 m. – BIPS klasifikatoriaus (CCS) vystymas, nekilnojamo turto

duomenų, informacijos lygių ir matavimo taisyklių (apimant švietimą) specifikacijų kūrimas,

kainavęs 9 mln. Eur. Finansavimas – 50 proc. iš ES fondų, 25 proc. Vyriausybės parama, 10 proc.

„Realdania“, 15%proc. statybų pramonė.

Skaitmeninės kompetencijos (angl. Digital Competencies) 2013-2015 m. – prezentacijos,

videofilmai, bandomieji projektai ir Cuneco rezultatų diegimas, 1 mln. Eur. Finansavimas – 50

proc. iš ES fondų, 50 proc. iš statybų pramonės/švietimo įstaigų.

Kaip minėta punkte 4.4, per metus BIPS asociacija investuoja apie 200000-300000 Eur į veiklą,

susijusią su CAD/BIM/buildingSmart.

Danijos Statybos klientų asociacija (angl. Danish Association of Construction Clients, dan.

Bygherre Foreningen66

) savanoriškai investavo savo resursus ir apie 100000 Eur į projektų vystymą, kad

paremtų BIM diegimą statybos klientams.

BIM diegimo šalyje bendri investiciniai kaštai (Eur).

Sunku įvertinti bendrą investicijų kiekį, nes daug organizacijų savo viduje investavo į BIM

vystymą, tačiau bendras investuotas kiekis į BIM vystymo projektus, paminėtus punkte 2.2.4.1, yra apie

17.5 mln. Eur.

Skaitmeninės infrastruktūros vystymo skaičiai nėra viešai prieinami.

Veiklos sąnaudų, susijusių su BIM elementų komplekso veikimu ir palaikymu šalyje, dedamosios:

1. tyrimų ir analizės bei modelių kūrimo projektai;

2. demonstraciniai bandomieji sukurtų sprendimų testavimai;

3. asociacijų veiklos, administruojant ir kuriant reikalavimus, derinant ir viešinant kuriamus bei

sukurtus sprendimus;

4. atsakingų organizacijų vystoma IKT infrastruktūra;

64

http://www.bygst.dk/viden-om/digitalisering-af-byggeriet/maaling-af-oekonomiske-gevinster-ved-det-digitale-byggeri/ 65

openBIM IS PROFITABLE.pdf - appendix 66

http://www.bygherreforeningen.dk/english

115

5. verslo įmonių investicijos į procesų pokyčius, kompetencijų kėlimą ir technologijas;

6. mokymo organizacijų veiklos.

BIM diegimo srityje patiriama daug įvairių išlaidų daugelyje veiklos sričių. Įmonės nuolat patiria

išlaidų programinės įrangos palaikymui, kompetencijos lavinimui, verslo procesų tobulinimui ir veiklos

vystymui. Jei BIPS Tarybos nariams į susirinkimus reikia vykti daugiau nei 50 km, jiems apmokamos

kelionės išlaidos. Dalyvavimas Taryboje apmokamas, mokestis numatytas asociacijos biudžete.

Programinės įrangos platintojai taip investuoja į bibliotekų atnaujinimą ir programinės įrangos paketų

tobulinimą. Visgi nėra jokių viešų duomenų apie šias sąnaudas.

BIPS asociacija kiekvienais metais skiria apie 200000-300000 Eur su CAD/BIM/buildingSmart

susijusioms veikloms.

DIKON, statybos profesionalų organizacijos klientai, įmonės, švietimo įstaigos ir t.t. nuolatos

investuoja į BIM, tačiau nėra jokios nuolatinės finansinės paramos iš Vyriausybės, bet, kaip nurodyta

aukščiau, vyriausybės ir ES finansavimas bent iš dalies palaiko BIM vystymo programas.

BIM palaikymo šalyje bendros vidutinės metinės veiklos sąnaudos (Eur).

Vieninteliai BIPS pateikiami skaičiai yra tarp 200000–300000 Eur metinių išlaidų su BIM

susijusios veiklos palaikymui, tačiau faktinis skaičius yra didesnis ir gali svyruoti tarp 1-2 mln. Eur. Tai,

bet kuriuo atveju, yra labai mažas skaičius lyginant su statybos pramonės apyvarta ir pripažintais defektų

ir klaidų kaštais statybų industrijoje.

Valstybės ir privataus sektorių atsakomybės bei nuosavybės teisės Danijoje

Viešasis sektorius ir Vyriausybė save suvokia kaip BIM naudojimo pagrindų iniciatorius, o

kasdienius BIM vystymo ir palaikymo veiksmus tenka atlikti privačiam sektoriui, t.y. statybos industrijos

atstovams (pvz., BIPS ir kitoms nepelno siekiančioms organizacijoms, profesinėmis asociacijomis,

užsakovų organizacijoms, universitetams).

BIM reikalavimai, instrukcijos, standartai, vadovai, formos.

Danijos statybų informacijos centras Byggecentrum buvo atsakingas už SfB klasifikavimo

sistemos palaikymą, kuri vis dar yra naudojama daugelyje organizacijų ir programinės įrangos

produktuose.

BIPS vystė Danijos klasifikavimo sistemą (dan. Dansk Bygge Klassifikation - DBK), kuri turėjo

pakeisti SfB klasifikavimo sistemą, tačiau buvo pastebėta, kad ji nesuderinta su pasaulyje taikomomis

klasifikavimo sistemomis OmniClass, UniClass ir BSAB9667

. BIPS asociacijai pradėjus kurti Cuneco

projektą, DBK daugiau nebepalaikoma.

Pastatų valdymo klasifikatorius Forvaltnings klassifikation yra palaikomas ir priklauso Socialinio

būsto fondui Byggeskadefonden ir Nacionaliniam statybos fondui Landsbyggefonden.

BIPS taip pat kuria ir palaiko CCS klasifikavimo sistemą ir tiria, kaip verslas gali būti plėtojamas.

Už Sfb, DBK ir Forvaltnings klassifikation palaikymą ir pateikimą rinkai pajamos negaunamos.

BIM modeliuose sukauptos informacijos registrai.

Danijos Statybos ir Nekilnojamojo turto Agentūra sukūrė metodą68

teikiamų BIM projektų

kokybei įvertinti.

Danijoje nėra jokio centrinio BIM projektų registro. Remiantis NBS apklausa69

, į 78 proc.

projektų Danijoje įtrauktas BIM naudojimas.

BIM modeliai taip pat nėra perduodami į centrinį registrą. Privaloma atnaujinti tik turto ir kadastro

registrus.

Valstybės sektoriaus specialistų BIM mokymai, kvalifikacijos tobulinimas.

Danijoje nėra jokios oficialios sertifikavimo sistemos BIM kompetencijoms

(mokėjimams/sugebėjimams) ugdyti. Byggecentrum siūlo BIM koordinatoriaus mokymus ir sertifikavimo

67

http://www.kaj.person.aau.dk/digitalAssets/32/32299_dbk-useless-needless.pdf 68

BYGST-Stikproevekontrol-kriterier - appendix 69

NBS International BIM Report 2016.pdf - appendix

http://www.byggecentrum.dk/site-footer/about-us/

116

sistemą, bet šie mokymai nėra oficialiai pripažinti. Kai kurios privačios organizacijos7071

siūlo BIM

koordinatoriaus mokymus ir sertifikatus, tačiau jie taip pat nėra oficialiai pripažinti.

Oficialiai pripažintas bakalauro ir magistro lygio mokymo programas šalyje teikia mokslo įstaigos

(akademinės organizacijos7273

). Mokyklose ir universitetuose teikiamų mokymų apžvalgą74

atliko

BVU.net.

2.3. Suomijos patirties analizė

Siekdamos statybų sektoriaus augimo ir matydamos BIM tiekiamą naudą, visos Skandinavijos

šalys išlaiko BIM metodų diegimo lyderystę ir siekia ją stiprinti. Suomija yra viena iš šių lyderiaujančių

šalių ir yra anksčiausiai pradėjusių taikyti statinio informacinio modeliavimo BIM metodologiją.

Suomijos programinės įrangos kūrimo įmonė „Tekla Oy“, sukurta dar 1966 metais, nuo pat pradžių vystė

kompiuterinio projektavimo priemones ir aštuntame dešimtmetyje stipriai nagrinėjo bei taikė BIM

principus. 2012 metais nupirkta kompanija „Trimble“, ji tapo esminė šios kompanijos BIM ašimi bei

didele rinkos dalimi. Suomijos valstybinė nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl. Senate

Properties) jau nuo 2007 metų reikalauja taikyti BIM valstybiniuose projektuose.

Stebima įdomi bendrinė situacija su BIM taikymu Suomijoje (remiantis buildingSmart Finland

primininko ir „Gravicon Oy“ direktoriaus Tomi Henttinen bei Geoffrey Moore pastebėjimais), kurią

aprašė Geoff Zeiss savo įžvalgose apie BIM būklę Suomijoje75

. Jei žiūrėtume nuosekliai (pav. 2.3.1), tai

inovatoriai (angl. forerunners/innovators) taiko BIM metodologijos principus nuo ankstyvų 1990-ųjų m.

Vėliau vizionieriai (angl. visionaries/early adopters) lėtai pristatinėjo ankstyvojo BIM naudą

besikuriančiai BIM rinkai (angl. early market). 2009-2010 metais BIM taikymas peržengė

takoskyros/bedugnės fazę (angl. chasm). Pragmatiška ankstyvoji dauguma (angl. pragmatists/early

majority) verslininkų siūlė įvairus naujus ir neišbandytus, pvz., verslo-verslui (angl. B2B - Business-to-

Business), BIM taikymo bei įgyvendinimo būdus, taip susidurdami su naujais iššūkiais ir neapibrėžtumais

(angl. bowling alley). Šiuo metu Suomija yra nevaldomo kilimo bei greito BIM diegimo fazėje (angl.

tornado), kurios piką planuojama pasiekti per 5-10 metų, kuomet didžioji dauguma konservatyvių

naudotojų (angl. conservatives/late majority) kasdieninėje statybos sektoriaus veikloje pradės taikyti BIM

metodologiją. Tai tęsis iki BIM rinkos gyvavimo ciklo pabaigos (angl. saturation), kai net ir skeptikai

(angl. skeptics/laggards) taikys BIM. Suomijos statybos sektoriuje BIM taikymas tampa kasdiene

priemone ir kartu su nuolat atnaujinamais bendrais statinio informacinio modelio reikalavimais (COBIM

2012) kasmet gerina BIM taikymo kokybę, skatina tobulinti programines įrangas bei kuria aukštą

projektų ir Suomijos statybos sektoriaus veiklos pridėtinę vertę.

70

http://www.byggecentrum.dk/kurser/kursuskategorier/handling/vis/produkter/produkt/ikt-koordinator-leder/ 71

http://www.iktuddannelse.dk/ 72

http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/ledelse-informatik-i-byggeriet 73

http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/bygningsinformatik 74

SBi 2015-11ny.pdf - appendix 75

http://geospatial.blogs.com/geospatial/2014/11/status-of-bim-in-finland-a-bim-early-adopter.html

117

2.3.1 pav. Suomijos BIM rinkos situacija (vertimas ir išaiškinimas tekste).

Esminis BIM metodologijos įgyvendinimo išskirtinumas Suomijoje remiasi verslo lyderyste, t.y.,

BIM remiasi verslo gerąja praktika ir vystoma be valdžios institucijų parengtų privalomų BIM

reikalavimų, tik lyderiaujančių organizacijų parengtais dokumentais (taikymo vadovais ir taisyklėmis).

BIM metodologijos taikymo ir išvystymo lygiai skiriasi lyginant skirtingus projektus (šalis), bet

juose visuomet apibrėžiama tai, kas turi būti sumodeliuota ir kokio detalumo lygio modelis ar jo

elementai turi būti. Taip pat apibrėžiamos mechanikos, elektros, vandentiekio ir nuotekų, šildymo,

vėdinimo ir oro kondicionavimo ir kitų dalių koordinavimas. Pagrindinės BIM tyrimų kryptys pasaulyje

yra atskirų metodikų su BIM sujungimas bei darbas su informacija vėliausiose projekto stadijose arba

kituose vėlesniuose projekto/statinio gyvavimo ciklo stadijose (naudojimas, griovimas, energinis

monitoringas ir kt.).

Suomijos Aalto universiteto civilinės ir konstrukcijų inžinerijos fakultete yra įsteigta BIM tyrimų

grupė, kurios pagrindinis tikslas yra sujungti BIM tyrimų srautus, projektavimo žinių valdymą, liekną

statybą ir pastatų valdymo inžineriją bei vadybą tam, kad būtų užtikrintas statinių valdymo efektyvumo ir

eksploatacinių savybių deklaruojamas naudingumas per visą statinio gyvavimo ciklą. Šiuo metu šios

grupės misija sulyginta su universiteto misija, t.y., kurti daugiadisciplinę terpę. Tai daroma tiriant

problemas ir galimybes, gerinant pastatų valdymą BIM sistemomis. Srities tyrimuose sulygintos

modeliavimo, produktų informacijos bei statinio valdymo ir vadybos, susijusių dalyvių darbo

organizavimo, statybos ir ŠVOK sistemų naudojimo sritys.

Suomijoje BIM žinos ir įgūdžiai tobulinami nuolat ir todėl matyta didelis taikomumas planavimo,

projektavimo ir statybos stadijose. Nuo 2013 metų siekęs apie 20 proc., šiuo metu yra perkopęs 50-70

proc. ribą, tačiau didžioji dauguma vartotojų yra projektavimo įmonės ir, šiek tiek mažiau, statybos

įmonės. Įdomu, kad BIM taikymas naudojimo stadijoje (angl. Operations and Maintenance - O&M,

Facility Management - FM) irgi tampa savaime suprantamas dalykas.

2.3.1. Suomijos statybų sektoriaus institucinė sąranga, teisinė aplinka ir verslo praktika

Institucinė ir teisinė aplinka statybos sektoriuje

Suomijoje statybos sektoriaus teisinę aplinką kuriančios organizacijos remiasi esminėmis

vertybėmis: dirbti atvirai, siekti rezultatų bendradarbiaujant, atsakingai diegti naujoves ir būti savo

veiklos pionieriais. Visus normatyvinius dokumentus, teisės aktus ir kitus juridinius dokumentus valdo

Suomijos Teisingumo ministerija (angl. Finland's Ministry of Justice) Finlex elektroninėje duomenų

bazėje76

.

Suomijoje statybos sektoriaus veiklą koordinuoja šios institucijos:

Suomijos vyriausybė77

(angl. The Finnish Government) formuoja šalies politiką.

76

http://www.finlex.fi/en/ 77

http://valtioneuvosto.fi/en/government

http://www.finlex.fi/en/

http://valtioneuvosto.fi/en/government

118

Suomijos Aplinkos Ministerija78

(angl. Ministry of the Environment) atsakinga už Suomijos

aplinkos apsaugos ir statybos sektoriaus veiklos politiką bei reglamentavimą.

Suomijos Transporto Agentūra79

(angl. Finnish Transport Agency) atsakinga už infrastruktūros

objektų (kelių, geležinkelių, vandens susisiekimo ir kitų statinių) vystymą ir įgyvendinimą

Suomijoje,

Statybos Informacijos Fondas80

(angl. Building Information Foundation RTS) – tai privati ne

pelno siekianti organizacija, kaupianti informaciją ir gerąją praktiką, kaip taikyti pažangius

planavimo bei statybos metodus bei siūlanti savo kompetentingas paslaugas. Ji yra valdoma 52

statybos sektoriaus asociacijų bei organizacijų valdybos.

Suomijos Vietinių ir Regioninių Savivaldos Institucijų Asociacijų organizacija81

(angl. The

membership of the Association of Finnish Local and Regional Authorities), vienijanti įvairias

visuomenines asociacijas ir visuomenines organizacijas.

Suomijoje nėra specifinių BIM reglamentavimo dokumentų valstybiniu lygiu. Į BIM

reglamentavimą žiūrima iš projekto dalyvių interesų pusės, todėl teisinę aplinką labai stipriai kuruoja

lyderiaujantys Suomijos verslo dalyviai. Nors reglamentams taikoma struktūra yra abstrakti, tačiau jie

pakankamai detaliai apibrėžia principus, pabrėžia atsakomybę ir taikymo efektyvumą per visą

statinio/projekto gyvavimo ciklą, įvertinus aplinkos interesus (vertinant kaimynų, visuomenės, gamtos

gerovę).

Reikėtų nepamiršti, kad visoms šalims, tarp jų ir Suomijai, galioja 2014 metais parengta ir

patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES82

dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama

Direktyva 2004/18/EB. Joje numatyta, kad keliamiems tikslams pasiekti galima reikalauti naudoti

elektroninius įrankius, tokius kaip statinio informacinis modeliavimas. Direktyva reiškia, kad visos 28

Europos šalys narės nuo 2016 metų gali skatinti ar reikalauti siekiant efektyvumo naudoti BIM

finansuojamiems statybos objektams pagal viešųjų pirkimų sąlygas. Be Jungtinės Karalystės, BIM

naudojimo viešuosiuose pirkimuose jau reikalauja Olandija, Danija, Suomija ir Norvegija.

Suomijoje viešuosiuose pirkimuose yra išskiriamos dvi taikymo kryptys:

Modeliais paremti statybos procesai, statybos efektyvumui kelti (BIM).

Šie procesai turi būti valdomi atviru duomenų mainų standartu (IFC).

Verslo modeliai statybos sektoriuje

Suomijoje vystomuose projektuose vyrauja liberalumas, siekis dirbti komandoje ir laikytis bendrų

projekto taisyklių, todėl dažnai organizacinės struktūros braižomos nenubrėžiant pavaldumo linijų.

Ypatingas dėmesys skiriamas inovacijų svarbai ir formuojamas aiškus strateginis požiūrį valstybės lygiu.

Įgyvendinant verslo modelius, yra atlaisvinti pažangos apribojimai ir pažanga skatinama visapusiškai

(holistiniu požiūriu) – valstybė rinkai leidžia siūlyti ir bandyti. Tokiu būdu, per pažangą (įskaitant ir

blogąsias praktikas) gaunama nauda bei pridėtinė vertė, kuri sukuriama įgyvendinant projektus.

Suomijos statybos sektoriuje taikoma dauguma pasaulyje naudojamų pirkimų modelių (įprastų

pavadinimų vertimas skliausteliuose): Design (projektavimas), Build (statyba), Design-Build

(projektavimas ir statyba), PPP (privati ir vieša partnerystė), Alliance (jungtinė veikla), Design-Build-

Maintain (projektavimas-statyba-naudojimas), Turnkey (iki rakto tik su funkciniais reikalavimais).

Strateginiai tikslai ir mokslinė plėtra

Suomijoje inovacijų plėtros, tyrimų ir plėtros (angl. Research&Development - R&D) rėmimas yra

prioritetinė Vyriausybės kryptis. Vystant R&D Suomija siekia būti tarptautine lydere. Senate Properties

organizacija yra pagrindinė inovacijų plėtros, tyrimų ir plėtros lyderė. Valstybė lyderiauja kalbant apie

inovacijų skatinimą ir strateginį požiūrį.

78

http://www.ym.fi/en-us 79

http://www.liikennevirasto.fi/web/en 80

https://www.rakennustieto.fi/index/english.html 81

http://www.localfinland.fi/en/Pages/default.aspx 82

http://eur-lex.europa.eu/legal content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0065_01&from=LT0

http://www.ym.fi/en-us

http://www.liikennevirasto.fi/web/en

https://www.rakennustieto.fi/index/english.html

http://www.localfinland.fi/en/Pages/default.aspx

http://eur-lex.europa.eu/legal%20content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0065_01&from=LT0

119

Suomijos R&D motyvacija kyla iš jų pačių inovacijos apibrėžimo: Inovacija – kompetencija

paremtas konkurencinis pranašumas. Kompetencija paremtas komercinis pranašumas gali būti įgyjamas

per mokslinius tyrimus, technologiją, verslo modelius, paslaugų pasiūlymus, projektavimą, darbo ir

gamybos organizavimo metodus. Tipiškai inovacija gali būti generuojama per skirtingų kompetencijų

derinimą. Kapitalizuotos inovacijos, kompetencija paremtas konkurencinis pranašumas suteikia prielaidas

verslų ir visuomenės plėtrai bei bendrai visuomenės gerovei (iš Suomijos Ūkio ir darbo ministerijos,

nacionalinės inovacijų strategijos, 2009).

2016 metų rudenį planuojama pradėti KIRA-digi83

projektą, kuriuo siekiama skaitmenizuoti

statybos sektoriaus veiklas.

Esminiai BIM vystymo tikslai Suomijoje iki 2021 metų ir kokių rodiklių siekiama

Pagal iki 2025 metų suformuotą viziją Suomijoje planuojama įgyvendinti skaitmeninę

infrastruktūros platformą nevalstybiniu lygmeniu84

, t.y. buildingSmart organizacijos pagalba.

Standartizavimas ir skaitmenizavimo priemonių reikalavimai

Esminis reikalavimas, reglamentuojantis galimybę taikyti BIM Suomijoje, yra bendros verslo

įmonių gerosios praktikos, jų aprašai ir taikomieji tyrimai. Oficialiai vystomi nuo 2007 metų. Esminiai

standartai ir reikalavimai:

COBIM 2012 – bendrieji statinio informacinio modelio reikalavimai;

IFC (angl. Industry Foundation Classes) – duomenų mainų standarto adaptavimas modeliams

aprašyti;

DD (angl. Data Dictionary) – Tarptautinė nomenklatūra su duomenų žodyno ir priemonių

biblioteka;

IDM (angl. Information Delivery Manual) – informacijos pateikimo tarp projekto dalyvių

vadovas. Proceso aprašymas, kokia informacija duomenų modeliai yra perkeliami tarp skirtingų

dalyvių skirtingose situacijose;

MVD (angl. Model View Definition) – Techninis modelio vaizdavimo aprašas projekto dalyviams.

Techninis aprašas apie tai, kaip informacija iš duomenų mainų standartų turėtų būti atvaizduojama

įvairiose situacijose;

BCF (angl. Building Collaboration Format) – Projekto bendradarbiavimo ir informacijos

perdavimo formatas.

COBIM vadinami bendraisiais BIM reikalavimais (angl. Common BIM Requirements) – jie

paskelbti 2012 metų kovo 27 d. (suomių kalba) ir tų pačių metų birželio mėnesį (anglų kalba). O 2015

metų gegužės 21 d. paskelbti Suomijos BIM reikalavimai infrastruktūrai Finnish BIM Requirements for

Infrastructure.

83

http://rym.fi/fi/kira-digi-ehdotus-rakennetun-ympariston-digitalisaation-karkihankkeeksi/ 84

http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-use-at-all-phases-of-infrastructure-

processes/

http://rym.fi/fi/kira-digi-ehdotus-rakennetun-ympariston-digitalisaation-karkihankkeeksi/

http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-use-at-all-phases-of-infrastructure-processes/

http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-use-at-all-phases-of-infrastructure-processes/

120

Pav. 2.3.1.1 Suomijos bendrieji BIM reikalavimai COBIM (angl. Common BIM Requirements).

Aktyviai dalyvaujama Suomijos ir tarptautinėse standartizavimo veiklose, vystant BIM

metodologijos taikymą (pavyzdžiui CEN/TC 442 - Building Information Modelling (BIM) komitete, kurio

tikslas yra sukurti sistemintų standartų rinkinį, specifikacijas ir ataskaitas, aprašančias metodologijas).

2.3.2. Suomijos statybų sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūra

Topografinių planų ir inžinerinių tinklų erdvinių duomenų informacinių išteklių

infrastruktūra Suomijoje

Suomijos savivaldybės atsako už nekilnojamo turto formavimo ir įtiesinimo procedūras ir taip

natūraliai įgauna poreikį turėti erdvinę informaciją apie statinius. Pagrindinis metodas yra fotografavimas

ir skenavimas iš orlaivių. Ši informacija yra pagrindinė sudarant bazinį topografinį žemėlapį (apimant ir

stogų briaunų 3D linijas). Suomijoje savivaldybių vaidmuo išliko labai didelis ir centralizuotoje Žemės

informacinės sistemos sistemoje (toliau – IS): savivaldybės turi nuolatos atnaujinti savo duomenis

naudodamos Žemės IS įrankius. Toliau pateikta informacija paremta Helsinkio, Espoon ir Turku

savivaldybių analize.

Savivaldybių Nekilnojamo turto departamentai kaupia ir nuolatos atnaujina M 1:500-1:4000

bazinius topografinius žemėlapius ir požeminių kabelių ir vamzdžių žemėlapius, M 1:4000 kadastrinius

žemėlapius. Bazinis topografinis žemėlapis naudojamas ne tik kaip žemėlapis, bet ir kaip pagrindiniai

erdviniai duomenys, kurie yra sujungti su kitų registrų informacija. Pavyzdžiui, pastato duomenys apima

ne tik cokolio aukščio, stogo ir statybinių medžiagų informaciją, bet yra papildyti šildymo režimo ir

kitomis funkcijomis.

Informacijos pokytis (nauji pastatai, pasikeitusios gatvės ar pasikeitęs nekilnojamojo turto

padalijimas) yra išsaugomas žemėlapiuose per vieną mėnesį nuo pokyčio gavimo. Kiti pokyčiai

atnaujinami pagal nuolatinius tyrimus iš oro, pvz., kiekvienais metais 3000 ha Espoon miesto žemėlapių

atnaujinama iš oro stereo vektorizavimo metodu. Espoon mieste bazinis topografinis žemėlapis yra

sukurtas M 1:2000 -1:4000 visai savivaldybei ir M 1:500-1:1000 urbanizuotose srityse. Vektoriniu

formatu dokumentacija yra prieinama visoje miesto teritorijoje. Laikmenų formatai: Xcity ir Suomijos

KuntaGML, DXF, DGN, DWG arba MapInfo formatas, taip pat WMS ir WFS servisai.

Baziniai topografiniai žemėlapiai yra teikiami naudotojams 2D ir 3D formatais ir yra mokami.

Planų horizontalių laiptas yra 10 cm. Tai pat teikiami 5 cm dydžio ląstelės orto fotografiniai planai.

Žemėlapiai dažniausiai yra palaikomi programinės įrangos „Bentley Microstation” pagalba, originalai

saugomi DGN formatu. Žemėlapiai naudotojams pateikiami dažniausiai Autocad (dwg) arba PDF

121

rastriniu formatu. Pagal atskirus susitarimus tiekiama kitais formatais, pvz. MapInfo (MIF) arba ESRI

(SHP).

Bazinį topografinį žemėlapį Espoon mieste galima įsigyti internetu DWG, TIF ir PDF formatais,

nurodant norimą plotą žemėlapyje. Paslauga prieinama naudojantis Suomijos internetinės bankininkystės

prisijungimo duomenimis. Taip pat galima įsigyti statinių brėžinius ir dirvožemio informaciją.

Požeminių kabelių ir vamzdžių žemėlapiai vadinami valdymo žemėlapiais ir apima ryšio, šilumos,

energijos ir vandens tiekimo inžinerinius tinklus. Inžinerinių tinklų duomenys yra klasifikuoti pagal

patikimumą: išmatuotas, nustatytas pagal matomus tinklo elementus; neaiškus. Iš inžinerinių tinklų

žemėlapio galima užsisakyti ištraukas. Yra teikiamos skirtingų rūšių inžinerinių tinklų žemėlapio

ištraukos, žemės kasimui ir planavimo veiklai. Paraišką duomenims gauti reikia pateikti prieš 2-3 dienas.

Ištraukos galioja (žemės kasimui) 2 savaites po ištraukos plano pateikimo. Atliekant žemės kasimo darbus

visada reikia gauti inžinerinių tinklų žemėlapio ištrauką.

Inžinerinių tinklų žemėlapis apima bendrą tinklų informaciją. Dėl išsamesnės informacijos apie

kabelius ir vamzdžius reikia kreiptis į tinklų valdytojus. Pažeidus tinklą kasant, reikia kreiptis tiesiogiai į

tinklo valdytoją.

Papildoma informacija apie atvirą prieigą, duomenų valdymą ir sprendinius:

http://www.liikennevirasto.fi/web/en/open-data#.Vwtm0jHMo30;

http://www.kunnat.net/fi/Kuntaliitto/yleiskirjeet-lausunnot/yleiskirjeet/2013/Sivut/25802013-

kuntien-rakennetun-ympariston.aspx;

http://cic.vtt.fi/inframodel/.

Vystomos informacijos valdymo sistemos ir paslaugos

Pasaulyje yra sukurta daug statybos projekto informacijos, medžiagų ir konstrukcijų klasifikavimo

sistemų, tarp kurių dominuojantys: Danijos DBK, Jungtinės karalystės Uniclass, JAV Omniclass, Suomių

TALO. Yra didelių skirtumų tarp skirtingų klasifikavimo sistemų ir labai sunku pasiekti bet kokį

susitarimą per protingą laiko tarpą dėl klasifikavimo suderinimo (Ekholm 2011), nes nė viena iš

suinteresuotų šalių nenori atsisakyti padaryto įdirbio.

Suomijoje pirmoji klasifikavimo sistema atsirado 1970 metais, dabartinė jos versija yra TALO

200085

. Tai yra suomių siūloma medžiagų ir konstrukcijų klasifikavimo (standartizavimo) sistema. TALO

2000, kitaip vadinamos The Building 2000 Project Classification, klasifikavimo sistema apima pastato

elementus, statybos paslaugų elementus, pastarųjų dviejų struktūrines dalis, taip pat patį projektą, turto

valdymą ir vartotojo užduotis.

2.3.3. BIM vystymo Suomijoje valdymo ir organizaciniai aspektai

Nacionalinis koordinavimas vystant BIM

Suomijos valstybės nekilnojamąjį turtą valdo nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl.

Senate Properties), ji oficialiai patvirtino nuo 2007 m. rugsėjo Suomijoje paskelbtas Nacionalinės

skaitmenines statybos gaires – BIM reikalavimus BIM requirements 2007, kuriuos reikalauja naudoti savo

valdomuose projektuose bei jų įgyvendinimo konkursuose.

Senate Properties taiko naujausius darbo būdus ir kuria naujas darbo aplinkas, kurios padeda

suteikti išmanias paslaugas ir sėkmingai vykdyti kasdienes veiklas. Veikla remiasi esminėmis vertybėmis:

dirbti atvirai, siekti rezultatų bendradarbiaujant, atsakingai diegti naujoves ir būti savo veiklos pionieriais.

buildingSmart Finland (Suomija) buvo įsteigta 1996 metais, kaip VTT Group (Suomijos techninių

tyrimų centro) projektas. Šiuo metu jį kuruoja Statybos informacijos fondo (RTS)86

organizacija. Ji

vienija 123 vidutinės ir didelės organizacijos. buildingSmart Finland nariai yra Suomijos nekilnojamojo

turto savininkai/vystytojai, projektavimo įmonės, programinės įrangos gamintojai ir statybos bendrovės

bei tarp narių yra valstybinės organizacijos, tokios kaip: Aplinkos ministerija, Suomijos transporto

agentūra, taikomųjų mokslų universitetai.

85 https://www.rakennustieto.fi/index/english/productsandservices/finnishbuildingclassificationsystem.html

86

http://www.buildingsmart.fi/

http://www.buildingsmart.fi/

122

bSF

Nar

iai

Stan

dart

ai ir

va

dova

i

Vys

tym

o g

rupė

Kom

unik

acija

ir

švie

tim

as

Vykdančioji komanda

Pagal sektoriaus grupes

bSF Pastatai bSF Miestų planavimas bSF Infra bSF Mokymai

bSF

Nar

iai

bSF

Geo

logi

ja

TATE

– r

inko

s ty

rim

ai?

Pav. 2.3.3.1 Suomijos BuildingSmart Finland organizacijos struktūra.

Valdantysis organas – Forumas, kuris susideda iš narių. Forumo tikslas – padėti skleisti

informaciją apie modeliavimo gerąją praktiką ir konsultuoti bei teikti paramą valstybės įmonėms įvedant

skaitmenizuotus (statinių informacinio modeliavimo) procesus.

buildingSmart Finland Infra (InfraBIM)87

veikla apima šias esmines kryptis (pagal 2.3.3.2 pav.):

bendrieji InfraBIM reikalavimai. Kaip ir ką modeliuoti (2015 m. gegužės 5 d. išleista versija);

InfraBIM klasifikavimo sistema. Infrastruktūros klasifikavimo sistema;

Inframodelių duomenų mainai. Inframodel3 (apibrėžimas, naudojimo vadovas, LandXML);

Projektų portalas.

Pav. 2.3.3.2 buildingSmart Finland Infra veiklos kryptys.

87

http://buildingsmart.fi/infran

http://buildingsmart.fi/infran

123

Viešos ir privačios organizacijos, įtrauktos į BIM kūrimą Suomijoje

Į BIM vystymo ekosistemą Suomijoje yra įtrauktos šios valstybinės įmonės ir privačios

organizacijos: buildingSmart Finland nuosavybės taryba Senaatti-kiinteistöjen (angl. Senate Properties)88

ir Skaitmeninių leidimų statyti organizacija Lupapiste89

.

Už statybą yra atsakinga Aplinkos ministerija90

.

Už inovacijas, tyrimus ir plėtrą yra atsakinga Ekonomikos (ūkio) ministerija91

.

TEKES – Suomijos technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra92

; „RYM Oy“ – TEKES

agentūros programa – strateginiai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai (jų yra įkurti šeši93

).

„RYM Oy“94

organizacija yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri buvo įkurta 2009 metais, kaip

strateginis Suomijos mokslo, inovacijų, technologijų ir užstatytosios aplinkos centras. Toks organizacijos

tipas yra visiškai nauja verslo koncepcija Suomijos inovacijų sistemoje. „RYM Oy“ siūlo statybos,

nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms, tyrimų institutams naujas įsitraukimo galimybes į artimą, gerai

suplanuotą ir ambicingą bendradarbiavimą, kuriant ir puoselėjant pažangiausią patirtį. „RYM Oy“ turi

virš 50 savininkų, kurie investuoja nuosavas lėšas bei įmonių žinias. Savininkai susideda iš privačių ir

viešųjų asmenų, kurie yra pirmiausia suinteresuoti į tarptautinį konkurencingumą. „RYM Oy“, taip pat

kaip TEKES, teikia finansavimą per programas, tačiau skirtingai nei TEKES, jos yra fiksuotos. Įdomūs

pokyčiai susiję su tuo, kad „RYM Oy“ paskelbė savo likvidaciją nuo 2016 kovo mėn. Neaišku, kokiu

keliu bus judama toliau (trūksta informacijos). Prielaida, kad „RYM Oy“ darbai pereis TEKES.

2.2.4. BIM vystymo Suomijoje finansavimo modelis

Investicijos ir organizacijų finansavimas

Iniciavimo injekcijos per Senate Properties valdomas programas: Ratas tyrimų programa (1983-

1995 m.); Vera programa (1997-2002 m.); Sara Programa (2003-2007 m.); PRE (2010-2016 m.). Visas

palaikymas vykdomas per pilotinius projektus, kuriuos organizuoja Senate Properties bei narystės

mokesčius.

„RYM Oy“ programos (programų bendras finansavimas – 61 mln. Eur):

PRE – Užstatytosios aplinkos proceso perprojektavimas/reinžinerija (angl. Built Environment

Process Re-Engineering). Radikaliai atnaujinti į vartotoją orientuoti verslo modeliai

nekilnojamojo turto ir statybos sektoriui, procesuose taikant statinių informacijos valdymą.

Programos tikslas – 4 kartus padidintas procesų našumas išnaudojant BIM. PRE programai skirtas

21 mln. Eur finansavimas.

IE – Vidinė aplinka (angl. Indoor Environment).

EUE – užstatytų vietovių/miestų ekosistemų energizavimas (angl. Energizing Urban Ecosystems).

Visos programos yra orientuotos į integruotus sprendimus, todėl kiekviena jų turi tarpusavio

jungtis, tačiau konkrečiai BIM daliai orientuota yra PRE programa (nuo 2010 m.) – užstatytosios aplinkos

proceso perprojektavimas. Programa susideda ir 6 tematinių darbų paketų (angl. work packages, WP),

kuriuos vykdo konkretus verslas:

Model Nova – BIM naudojimas statinio gyvavimo cikle iš savininko perspektyvos (vykdančioji

organizacija – Senate properties).

NewWOW – skirta keisti žinių darbo pobūdį (angl. nature) ir reikalavimus, bei jo įtaką erdvių

valdymui ir organizavimui (Rapal OY);

BIMCON – BIM paremtas produkcijos informacijos ir tiekimo grandinės valdymas

industrilizuotoje statyboje (angl. industrialized building);

DRUM – vienetų/elementų (angl. entity) informacijos modeliai ir standartai („TEKLA OY“);

88

http://www.senaatti.fi/ 89

https://www.lupapiste.fi/ 90



http://www.tekes.fi/en 93

http://rym.fi/programs/ 94

http://rym.fi/

http://www.senaatti.fi/

https://www.lupapiste.fi/



http://www.tekes.fi/

http://rym.fi/programs/

http://rym.fi/

124

Infra FINBIM95

– ateities inovacijomis paremta tiekimo grandinė infrastruktūros sektoriui („VR

Track OY“);

BIMCity96

– bendruomenės lygio užstatytosios aplinkos skaitmeninių modelių sklaidos, duomenų

mainų, vertinimo ir vystymo platforma („FCG Oy“). Projekto biudžetas – 1 mln. Eur, sudėtis

smulkiau pateikta 2.3.3.3 pav.

Pav. 2.3.3.3 BIMCity veiklos apimtis (Duomenų mainai (angl. Data transfer) ir ryšiai per

modeliavimo sluoksnių (angl. Modelling levels), statinio (angl. Building), infrastruktūros (angl.

Infrastructure), zonavimo planų (angl. Zoning plan), kaiminystės (angl. Neighbourhood) ir regionų (angl.

Region) prizmes/pjūvius).

TEKES97

– Suomijos technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra. Ši agentūra yra pagrindinė

Suomijos viešoji tyrimų ir inovacijų finansavimo ir ekspertų organizacija. Jos finansavimas siekia 600

mln. Eur per metus. Ji skatina verslus griebtis sudėtingų bei rizikingų tyrimų ir plėtros projektų, kuriems

lėšų iš privačių finansuotojų nepritrauktų dėl per didelės rizikos. TEKES finansuoja per atskirus projektus

bei programas. TEKES programos kyla per iniciatyvas – per pasiūlymų teikimą TEKES valdybai. TEKES

valdyba tuomet priima sprendimą planuoti programą. Programos planas dar nereiškia, kad programa bus

vykdoma. Per programas finansuojama 49 proc. projektų, 51 proc. per atskirus projektus, už programų

ribų.

buildingSmart Finland metinis biudžetas – apie 100000 Eur (susirenka iš narių mokesčio), iš kurių

jie dar turi susimokėti maždaug 13000 Eur buildingSmart Nordic organizacijai (mokestis taikomas

kiekvienai iš Nordic šalių, tačiau ši sistema kitais metais keisis). buildingSmart Finland biudžetas

surenkamas per narystės mokesčius (apie 123 vidutinės ir didelės organizacijos). Mokesčių dydžiai: 1-4

asmenų įmonei – 300 Eur; smulkiajam verslui – 600 Eur; vidutinėms įmonėms – 1200 Eur; didelėms

įmonėms – 2400 Eur. Konkrečiu finansavimo atveju kviečiami ir rėmėjai.

Infragroup metinis biudžetas – apie 1 milijoną EUR iš jų apie 220000 Eur per metus skiriama

vystymui, o likusi dalis projektams įgyvendinti. Šveitimo, tyrimo ir mokymo įstaigos nėra įvertintos.

Administraciniai ir nuosavybės aspektai

Visos nuosavybės teisės projektuose, kuriuos valdo valstybė, priklauso Senate Properties.

Klasifikavimo sistemos kuriamos ir nuosavybės teise priklauso Statybos Informacijos Fondui

(angl. Building Information Foundation RTS sr)98

.

buildingSmart Finland parengti reglamentai ir kiti dokumentai priklauso buildingSmart Finland,

tačiau gali būti naudojami organizacijos narių. Infrastuktūros projektų palaikymas valdomas per

InfraFINBIM99

grupę.

95

http://www.infrabim.fi/en/pre-research-report-online/; 96

http://rymreport.com/pre/work-packages/bimcity/ 97

http://www.tekes.fi/ 98

www.rts.fi

125

2.2.5. Kvalifikacijos kėlimas, studijos ir moksliniai tyrimai Suomijoje

Suomijos Aalto universiteto civilinės ir konstrukcijų inžinerijos fakultete yra įsteigta BIM tyrimų

grupė, kurios pagrindinis tikslas yra sujungti BIM tyrimų srautus, projektavimo žinių valdymą, liekną

statybą ir pastatų valdymo inžineriją bei vadybą, tam, kad būtų užtikrintas statinių valdymo efektyvumo ir

eksploatacinių savybių deklaruojamas naudingumas per visą statinio gyvavimo ciklą.

Šiuo metu ši grupė kuria daugiadisciplinę terpę. Tai daroma tiriant problemas ir galimybes,

gerinant pastatų valdymą BIM sistemomis. Srities tyrimuose sulygintos modeliavimo, produktų

informacijos bei statinio valdymo ir vadybos, susijusių dalyvių darbo organizavimo, statybos ir ŠVOK

sistemų naudojimo sritys.

Nuo 2014 metų vykdomi du projektai: BIMforLEAN ir BIM and Facilites Management100

.

BIMforLEAN projekto tikslas yra sustiprinti Suomijos tyrimų galimybes integruojant liekną

statybą su statinių informaciniu modeliavimu. Projektai rengiami nuolat kviečiant užsienio specialistus

tapti tyrėjais Suomijoje. Šio projekto tikslas yra identifikuoti, pademonstruoti ir išplėsti pozityvias

sinergijas tarp statinių informacinio modeliavimo ir lieknos statybos, taip pat kurti naujus praktinius

sprendimus. Projekto tyrimas konkrečiai taikomas tokioms sritims kaip mobili kompiuterija, komercinių,

organizacinių ir projektavimo/gamybos sistemų susiejimas statyboje.

BIM and Facilities Management projekto metu rengiamos dirbtuvės, kurių tikslas yra ištyrinėti

užsienio šalių gerąją praktiką (Jungtinė Karalystė, Australija it kt.), duomenų perdavimo į ūkio valdymo

gyvavimo ciklą problematiką ir įrankius, techninius reikalavimus, reglamentavimą ir kitas susijusias

sritis, informacijos perdavimo procesus bei studentų įtraukimą į veiklas, pasirenkant baigiamųjų darbų

tematikas.

buildingSmart Finland organizuoja BIM mokymus ir padeda mokymo įstaigoms. Universitetai yra

atsakingi už studentų išsilavinimą ir kartu su privačiomis kompanijomis rengia specialus viešus

mokymus. Valstybinės institucijos dalyvauja viešuose mokymuose arba vykdo vidinius mokymus.

2.4. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir taikant

skaitmeninimo priemones palyginimas

Apibendrinant statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos

statybų sektoriuje apžvalgą ir atliktą Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos patirties skaitmeninant

statybų sektorių analizę, 2.4.1 lentelėje pateikiamas šalių esamos padėties diegiant ir taikant

skaitmeninimo priemones palyginimas.

2.4.1 lentelė. Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos esamos padėties diegiant ir

taikant skaitmeninimo priemones palyginimas Eil.

Nr. Skaitmeninimo priemonės Lietuva Didžioji Britanija Suomija Danija

1. BIM plėtros strategija 1 3 3 3

2. BIM reikalavimai, standartai,

naudojimo vadovai 1 3 3 3

3. Duomenų mainų reglamentai ir

specifikacijos 1 3 3 2

4. Statybos informacijos

klasifikavimo ir kodavimo sistema 1 3 2 3

5. Informaciniai ištekliai, jų

infrastruktūra ir elektroninės

paslaugos 1 3 3 2

6. Statybos teisės sisteminimas,

teisinės ir institucinės aplinkos

adaptavimas BIM reikmėms 1 3 3 3

99

www.infrabim.fi 100

https://wiki.aalto.fi/display/[email protected]/Aalto+BIM+Initiative

126

Eil.

Nr. Skaitmeninimo priemonės Lietuva Didžioji Britanija Suomija Danija

7. Viešųjų pirkimų taikant BIM

reglamentavimas 1 3 2 2

8. BIM švietimas ir mokymai 1 3 2 3

9. BIM moksliniai tyrimai ir

eksperimentinė plėtra (MTEP) 1 3 3 3

10. BIM gerosios praktikos

valorizacija 2 3 3 3

11. BIM tarptautinis

bendradarbiavimas ir dalyvavimas

tarptautinės organizacijose 2 3 3 3

12. BIM monitoringas 1 2 2 2

13. BIM elementų bibliotekos 1 2 1 1

14. VALSTYBĖS skatinimas 1 3 3 3

15. VERSLO lyderiavimas 2 3 3 3

16. BIM BRANDOS LYGIS 1 2 2 2

Šaltinis. Sudaryta rengėjų. Paaiškinimas: 1- nepakankamai išvystyta/ nėra; 2-vystomas; 3-

išvystyta.

Australijos statybų sektoriaus vizijoje iki 2020 metų101

pateikiama suvestinė apie devynių pasaulio

valstybių statybų sektorių strategijų temas (žr. 2.4.2 lentelę).

2.4.2 lentelė. Pasaulio valstybių statybų sektorių strategijų palyginimas Australija Kanada Suomija Prancūzija Vokietija Airija Singapūras Švedija JK JAV

Globalizacija + + +

Inovacijos /

Tyrimai ir vystymas + + + +

Eksportas/

Konkurencingumas + + + + +

Statybos ir gamybos

procesas + + + +

Integracija – procesai ir

žmonės + + +

IT + + + + + +

Remontas ir eksploatacija

– pastatyti statiniai + + +

Viešieji pirkimai ir

projektų pridavimas +

Paslaugų teikėjas + +

Žmonės/darbo

vieta/kultūra + + + + + +

Naujos technologijos + + + + + +

Aplinka/gyvavimo

ciklas//tvarumas + + + + + +

Gyvenviečių/miestų plėtra + +

Valdymas – kodai ir

standartai + +

Galutinių vartotojų

poreikiai + +

Šaltinis: Australijos statybų sektoriaus vizija iki 2020 metų.

Kaip matyti iš užsienio valstybių statybų sektoriaus vystymosi tendencijų, svarbiausi statybų

sektoriaus tikslai siekiami naudojant pažangiausias technologijas. Lietuvos esama padėtis diegiant ir

taikant skaitmeninimo priemones labai atsilieka.

Pasaulio šalyse nuolat vykdoma BIM procesų įgyvendinimo šalyje teikiamos naudos stebėsena.

Viena populiariausių viešai prieinamų stebėsenos ataskaitų – Išmanios rinkos ataskaita (angl. Smart

101

http://www.construction-innovation.info/images/pdfs/2020/C2020-Vision-The-future-of-the-Australian-Construction-

Industry-Peter-Brandon-Nov03.pdf

127

Market Report), kuri leidžiama nuo 2007 metų. Ataskaitoje pateikiama BIM procesų integracijos į

statybos sektoriaus dalyvių veiklą pažangos stebėsena. Tyrimo duomenys renkami tik iš statybos įmonių,

kurios naudoja BIM technologijas, siekdamos pagerinti savo produktyvumą, efektyvumą, kokybę, saugą

ir bendrą įmonės konkurencingumą. BIM procesų įgyvendinimas jau daugelį metų vyksta Kanados,

Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų statybų rinkose. Vėliau BIM

procesų įgyvendinimas pradėtas Australijoje, Brazilijoje, Japonijoje, Korėjoje ir Naujoje Zelandijoje,

kuriose kasmet vis įgauna didesnį pagreitį. Visose šiose pasaulio šalyse vyksta nuolatinis BIM teikiamos

naudos monitoringas. Tarp pagrindinių matuojamų rodiklių yra BIM procesų įgyvendinimo teikiamos

naudos ir investicijų grąža (angl. ROI - Return on Investments) (žr. 2.4.3 pav.). Žemiau (žr. 2.4.4 – 2.4.8

pav.) pateikiami kiti matuojami pagrindiniai rodikliai, remiantis 2014 m. Išmanios rinkos stebėsenos

ataskaita102

.

2.4.3 pav. BIM teikiamos naudos ir investicijų grąžos augimas skirtingose pasaulio šalyse

2.4.4 pav. Pasitenkinimas BIM teikiama nauda ir investicijų grąža

(Very Positive – labai teigiamas; Moderately Positive – vidutiniškai teigiamas; Negative –neigimas).

102

McGraw Hill Construction. Smart Market Report, 2014.

128

2.4.5 pav. BIM technologijų naudojimo trukmė įmonėse (Years – metai)

2.4.6 pav.. BIM technologijų naudotojai ekspertinėje veikloje (šis rodiklis tiesiogiai koreliuoja su

patirtimi naudojant BIM technologijas projektavime).

(Beginner– Pradedantysis; Moderate – Pažengęs; Advanced – Patyręs; Expert – specialistas).

2.4.7 pav.. Kiti stebimi ir matuojami rodikliai (geresnis bendradarbiavimas tarp procesų dalyvių,

pagarėjusi projektų kokybė, sumažėjęs kolizijų ir pasikeitimų skaičius, geresnė kainos kontrolė, mažesnis

klausimų dėl informacijos skaičius)

129

2.4.8 pav.. BIM naudojimas tarp statybos procesų dalyvių

(Architect – Architektai; Engineer – Inžinieriai; Contractor – Rangovai)

130

3. STATINIO GYVAVIMO CIKLO PROCESŲ PROBLEMŲ LIETUVOS STATYBŲ

SEKTORIUJE SPRENDIMO BŪDAI TAIKANT SKAITMENINIMO PRIEMONES

Studijos rengėjai remiantis atlikta statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų

problematikos Lietuvos statybų sektoriuje apžvalga, užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos,

Suomijos ir kitų šalių) geriausių praktikų analize bei jų skaitmeninimo priemonių diegimo strategijomis

(diegiant BIM ir kitas IKT) ir 2014 metais atliktos galimybių studijos „Skaitmeninės statybos

įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose galimybių studija, įvertinant gerąją

užsienio praktiką“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006) 103

informacija sudarė nuoseklų dvylikos

skaitmeninimo priemonių kompleksą labiausiai tinkamą spręsti Lietuvos statybų sektoriaus problemas

(priemonių numeracija taikoma visoje Studijoje):

1. BIM plėtros strategija

2. BIM reikalavimai, standartai, naudojimo vadovai

3. Duomenų mainų reglamentai ir specifikacijos

4. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema

5. Informaciniai ištekliai ir elektroninės paslaugos

6. Statybos teisės sisteminimas, teisinės ir institucinės aplinkos adaptavimas BIM reikmėms

7. Metodinės pagalbos priemonės viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM

reikalavimus

8. BIM švietimas ir mokymai

9. BIM moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP)

10. BIM gerosios praktikos valorizacija

11. BIM tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinės organizacijose

12. BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas

Studijos rengėjų ekspertiniu vertinimu nustatyta, kad taikant Lietuvos statybų sektoriaus

skaitmeninimo priemonių kompleksą (statinio informacinio modeliavimo, standartizavimo,

reglamentavimo, naujausių IKT technologijų ir kitų efektyvių priemonių rinkinį), kaip nuoseklų

įgyvendintinų skaitmeninimo priemonių sąrašą gali būti sprendžiamos Lietuvos statybų sektoriaus statinio

gyvavimo ciklo procesų problemos (viso statybos procesų valdymo, projektinių sprendinių derinimo,

dalyvių komunikavimo, bendradarbiavimo ir kiti aktualūs klausimai).

Studijos 1 skyriuje pateiktos problemos galėtų būti iš dalies sprendžiamos kitomis priemonėmis,

tačiau jos nebus efektyvios ir teiks tik fragmentuotą naudą. Studijos ekspertų vertinimu, pateiktos

problemos efektyviausiai sprendžiamos taikant Statinio informacinio modeliavimo metodologiją, kurios

kompleksinė taikymo nauda pateikta 3.1 pav. Būtina akcentuoti, kad susiduriama su informacijos

kiekviename statinio gyvavimo ciklo etape praradimu, kurio galima išvengti taikant BIM metodologiją.

3.1 pav. Informacijos ir laiko praradimai bei BIM metodologijos taikymo nauda.

103

Galimybių studijos „Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose galimybių

studija, įvertinant gerąją užsienio praktiką“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006)

131

Siekiant efektyvaus Lietuvos statybos sektoriaus problemų sprendimo reikalingas valingas

politinis sprendimas diegiant Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksą kartu su

aktyviu skaitmeninimo priemonių reglamentavimu ir privataus sektoriaus dalyvavimu bei palaikymu.

Remiantis atlikta statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos

statybų sektoriuje apžvalga, 3.2 lentelėje sudarytas Lietuvos statybų sektoriaus problemų sąrašas pagal

statinio gyvavimo ciklo etapus (prieš projektinis, projektavimo, statybos ir naudojimo).

Studijos rengėjai atliko ekspertinį vertinimą (ekspertų nuomonės buvo sulygintos ir kolegialiai

suderintos), išnagrinėdami kiekvieną 3.1 lentelėje pateiktą Lietuvos statybos sektoriaus problemą pagal

nurodytus aspektus bei pateikdami problemų įgyvendinimo prioritetus.

3.2 lentelės stulpelis „Prioritetai“, tai yra problemos vertinimo rodiklis apibendrintai išreiškiantis

nagrinėjamos problemos svarbumą, žalą ir įtaką veiklos sėkmei, t.y. reikšmė „1“ rodo didžiausią

problemos sprendimo prioritetą, turintį didžiausią įtaką Lietuvos statybos sektoriaus sėkmingam

vystymuisi, o tuo tarpu reikšmės „2“ ir „3“ turi atitinkamai mažesnį problemos sprendimo prioritetą bei

mažesnę įtaką.

3.2 lentelės stulpelis „Aspektas“ apibrėžia vertinimo požiūrį, kuriuo koks nors dalykas ar reiškinys

tiriamas. Studijoje nagrinėjami šie vertinimo požiūriai (aspektai):

Institucinės ir teisinės sąrangos aspektai;

Techniniai ir organizaciniai aspektai;

Ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai.

3.2 lentelė. Lietuvos statybos sektoriaus problemų sąrašas ir sprendimo prioritetai bei ryšys su

skaitmeninimo priemonių elementais.

LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS PROBLEMOS Prioritetas Aspektas Skaitmeninimo

priemonės

Problemos prieš projektiniame etape:

(Pagrindinės problemos susijusios su reglamentavimu, turimų

duomenų ir informacijos patikimumu, informacijos kokybe ir

visais pasirengimo metu priimtais klaidingais sprendiniais)

- Nepakankamas prieš projektinės stadijos teisinis

reglamentavimas (dažnu atveju yra rengiami projektiniai

pasiūlymai ar konceptualus projektas)

1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

6

- Nereglamentuotas prieš projektiniam etapui naudotinų planų

turinys 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 5, 6, 7, 8, 9

- Nesuderintas susijusių el. paslaugų ir erdvinių duomenų

turinys 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

5

- Prieš projektiniai projekto sprendiniai, sąlygos ir situacijos

nepakankamai įvertintos, dėl to švaistomas projekto

įgyvendinimo laikas ir ištekliai

1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 5, 6, 7, 8, 9

- Teikiant erdvinius duomenis naudojami nesuderinti

duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai 1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

3, 4, 5, 8, 9, 11

- Sprendimams priimti nėra pakankamos apimties, turinio,

patikimumo, bazinių topografinių, esamų ir suprojektuotų

inžinerinių tinklų erdvinių duomenų, reljefo bei statinių

modelių

1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 4, 5, 9

- Nekompetentingai suformuluoti ir klaidinantys projekto bei

dalyvių tikslai. Nevertinama įtaka statinio gyvavimo ciklui 2

Ekonominiai,

socialiniai ir

ekologiniai aspektai

2, 6, 8, 9, 10

- Pradžioje nepakankamai analizuojamos statinio sprendinių

alternatyvos ir neatsižvelgiama į visų projekto gyvavimo

ciklo etapų aspektus (visam statiniui)

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 2, 5, 6, 7, 8, 9,

10, 12

- Nepakankamai analizuojamos statinio architektūros,

konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir technologiniai sprendiniai 2

Ekonominiai,

socialiniai ir 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10

132


priemonės

bei galimos jų efektyvios alternatyvos ekologiniai aspektai

- Susikerta daug įvairių sričių, kurios ne visada suderintos

tarpusavyje 3

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 6, 8, 9, 10

Problemos projektavimo etape:

(Pagrindinės problemos susietos su nepakankamu

reglamentavimu ir informatyvumu, rankiniu darbu, daugybe

pasikartojimų, didelė duomenų nesutapimo rizika skirtingose

versijose, klaidų atsiradimo tikimybė, integracijos tarp

projektavimo procesų dalyvių stoka, ribotomis apsikeitimo

duomenimis galimybėmis, neefektyviu projekto valdymu)

- Nepakankamai aiškūs projekto dalyvių tarpusavio ryšiai ir

atsakomybės bei trūksta dokumentų, kurie reglamentuotų

projektų valdymą

1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 6, 7

- Neefektyvus projektavimo reglamentavimas ir suskirstymas

į techninio ir darbo projektų stadijas 2

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 6, 7


turinys 1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

5

- Nepatikima informacija apie esamus inžinerinius tinklus

(vandentiekio, nuotekų, dujų, elektros, telekomunikacijų) 1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 12

- Kuriant ir perduodant erdvinius duomenis naudojami

tarpusavyje nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir

klasifikatoriai

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

9, 10, 11

- Topografinių planų turinys nesuderintas su skirtingų planų ir

projektų poreikiais informacijos detalumui 2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6

- Ilgas topografinių planų derinimas institucijose ir

nekaupiami anksčiau suprojektuotų statinių erdviniai

duomenys, nevykdomas bazinis topografavimas

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

5, 6, 12

- Statinių brėžiniai modeliuojami dvimatėje erdvėje be

atributinės informacijos 2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 5, 6, 7, 8, 9

- Visi elementų 2D vaizdai komponuojami naudojantis tik

vizualinį suvokimą, todėl neretai pasitaiko esminių

nesutapimų tarp to paties elemento skirtingų vaizdų

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 6

- Negrafinė informacija lieka atsieta nuo grafinės ir

kompleksinės idėjos žlunga 2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 8,

- Projektinė dokumentacija kuriama individualiai (išauga

laiko ir darbo apimtys) 2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 6, 7

- Nepakankamai kontroliuojamas informacijos judėjimas tarp

projekto dalyvių, išskaidyta ir fragmentuota informacija tarp

dalyvių (atsiranda klaidų rizika)

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

9, 10

- Apsikeitimas informacija popieriniu variantu arba

nepakankamai suderintais formatais, kas apsunkina

koordinacija tarp projekto dokumentų (formatų neatitikimų

problemos, nėra vieningų standartų)

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

10

- Viešuosiuose pirkimuose ir privačių projektų atvejais

paprastai taikomas žemiausios kainos kriterijus, o mažiausios

kainos projektai detalizuojami tik tiek, kiek reikia

derinančioms institucijoms, ekspertams ir tik (statybos

leidimo) gavimui

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 6, 7

- Projekto sprendimai tinkamai nedetalizuojami ir

nepaaiškinami, netiksliai suskaičiuojami kiekiai (taikoma 1

Ekonominiai,

socialiniai ir 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9

133


priemonės

perteklinė atsarga ir atsakomybės riziką) ekologiniai aspektai

- Projekto ekspertizė nukeliama projektavimo stadijos pabaigą

ir atliekama skubotai, nepakankamai susiformavęs

profesionalių ekspertų korpusas

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 2, 3, 4, 6, 7, 8,

10

- Netinkami projekto sprendiniai, projektinės klaidos bei

sugaištas laikas esant nuosekliajam projektavimo procesui,

kai atskiros disciplinos (projekto dalys) laukia viena kitos

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6

- Derinant projektą su technines sąlygas išdavusiomis

institucijomis gaištama daugybė laiko, nes nėra vieningo

modelio bei suderinto tikrinimo sprendinių

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

- Skaičiuojamieji konstrukcijų modeliai analizės programose

kuriami iš naujo ir dažnai nesuderinami su kuriamais TP

brėžiniais. Taikant 2D projektavimo technologijas nėra

galimybės išnaudoti sukurtų brėžinių skaičiavimo tikslais

3

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 6, 7

- Projektuojant neatliekami simuliaciniai optimizavimo ir

projektinių alternatyvų analizės uždaviniai (nevertinami visų

projekto gyvavimo ciklo etapų tikslai)

3

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

9, 10, 11, 12

Problemos statybos etape:

(Pagrindinės problemos susijusios su reglamentavimu, dėl to

kad statybos aikštelėje netaikomos pažangios IKT bei

mobilios technologijos bei neatliekamas pastatyto statinio

neatitikimu projektinei dokumentacijai vertinimas)

- Nereglamentuoti visų statinio/projekto gyvavimo ciklo

etapai 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

1, 2, 6, 7, 8


turinys 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

5

- Nereglamentuotas visų rūšių statinių planų „Taip-pastatyta“

turinys ir nesuderinta šių planų sudarymo ir pateikimo

institucijoms tvarka

1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 3, 4, 6, 7, 8, 10

- Nėra pakankamai rekomenduojamų statybos vykdymo

dokumentų formų (atliktų darbų aktų, perdavimo-priėmimo

aktų ir kt.)

2

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 3, 4, 6, 7

- Esant netinkamam teisiniam reglamentavimui, statybos

etapo metu gaunama darbo projekto dokumentacija

nepakankamai detalizuota darbams vykdyti (apsunkina

statybos planavimo darbus, atsiranda rizikos ir vėlavimai)

2

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 3, 4, 6, 7, 8, 9

- Nekokybiškas parengtas TP sąlygoja, kad DP atliekami

esminiai pakeitimai, todėl reikalinga rengti TP korektūrą, iš

naujo gauti SLD ar atlikti projekto ekspertizę (dubliuojamas

darbas ir švaistomi ištekliai)

1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 6, 7, 8, 10

- Dėl mažiausios kainos pirkimų praktikos, neskatinamos

inovacijos, statybos vadovai nėra motyvuoti naudotis

pažangiausiomis IKT bei mobiliosiomis technologijomis

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 6, 7, 8, 10

- Rangovai rengdami DP gali panaudoti pigiausias ir žemos

kokybės medžiagas ar taikyti pigesnius sprendimus, nes jie

nebuvo detalizuoti TP

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 6, 7, 10

- Po statybos užbaigimo viza “taip pastatyta” dažnai dedama

ant neatitinkančių realybę brėžinių 2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 6, 7, 8, 10

- Baigto projekto byla ir galutiniai įgyvendinot projekto

projektiniai sprendiniai perduodami užsakovui, kuris negali

arba neturi priemonių tai patikrinti bei vėliau retai taiko

naudojimo etapo metu

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

10, 12

- Užbaigimo procedūra reikalauja daugiau laiko ir išteklių,

kad statinys tikrai būtų tinkamas naudoti

3

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 5, 10, 12

134


priemonės

Problemos naudojimo etape:

(Pagrindinės problemos susijusios su informacijos tikslumu,

vieningos statinio duomenų valdymo, statinio naudojimo ir

priežiūros aplinkos nebuvimu)

- Nėra vieningo statinių erdvinių duomenų registro arba

informacinės sistemos 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 7


turinys 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

5

- Nereglamentuotas eksploatuojamo statinio fizinės ir

finansinės būklės fiksavimas vieningoje duomenų valdymo

aplinkoje (nepasiekiama) VTIPS yra valstybės pastatams,

LAKIS keliams, privatiems valstybė negali nustatyti

2

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

1, 2, 3, 4, 5, 6. 8,

9, 10, 12

- Nėra patikimų statinių erdvinių duomenų, kadangi jie nėra

nuolat atnaujinami ir nėra fiksuojami pakeitimai 1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

5, 6, 8, 10

- Statinių erdviniai duomenys kuriami pagal žinybinius

standartus, jie neatitinka statinio gyvavimo ciklo realizavimo

poreikių. Duomenys sunkiai pasiekiami statinių savininkams

1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 3, 4, 5, 6, 9, 11

- Užsakovas dėl įvairių priežasčių (neturi

programinės/techninės įrangos, nepakanka personalo ar jo

kvalifikacijos ir pan.) nenaudoja pažangiausių IKT

technologijų statinio naudojimo stadijoje

2

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

2, 6, 8, 9, 10

- Nėra efektyvių naudojimo bei turto valdymo procedūrų ar

gerosios praktikos sprendimų 1

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 5, 6, 7, 9, 10, 12

Bendros problemos visame statinio gyvavimo cikle:

- Nėra institucijos koordinuojančios BIM diegimą ir plėtrą bei

nėra Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo strategijos 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,

8, 9, 10, 11, 12

- Teisinė aplinka tik fragmentiškai susisteminta 1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,

8, 9, 10, 11, 12

- Nereglamentuojami (nepakankamai) skaitmeninės

informacijos įforminimo, apsikeitimo, saugojimo klausimai

visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose

1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,

8, 9, 10, 11, 12

- Reikalavimai statinio projektui, statybos vykdymo, statinio

naudojimo dokumentams nepritaikyti darbui BIM aplinkoje

(nėra vieningo standarto, klasifikatoriaus ir statinio

informacinio modeliavimo teisinio reglamentavimo)

1

Institucinės ir

teisinės sąrangos

aspektai

2, 3, 4, 6, 7

- Labai ribotas pažangiausių IKT technologijų naudojimas

tarp visų procesų dalyvių visuose statinio gyvavimo etapuose 1

Techniniai ir

organizaciniai

aspektai

3, 5, 6, 7

- Projekto dalyviai vykdo projektą konkurencinėje kovoje

siekdami asmeninių tikslų, o ne vieningoje komandoje

bendrai siekiantys projekto tikslų

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 6, 7, 8, 10

- Žemas išlaidų, resursų valdymo efektyvumas ir

nepakankamai taikomi pažangiausi jų sprendimo būdai

statinio gyvavimo cikle

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

10

- Nesusiformavęs visuomenės supratimas, kad kokybiškas

statinio projektas (tuo labiau statinio informacinis modelis)

gali sutaupyti daug investuojamų bei projekto dalyvių lėšų ir

sukurti įvairiapusę naudą per visą gyvavimo ciklą bei

didžiausia naudą naudojant statinį

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


7, 8, 10

- Klaidingai formuojamos eksperimentinės plėtros ir

mokslinių tyrimų (MTEPI) programos neatsižvelgiant į

taikomųjų priemonių poreikį statinio gyvavimo ciklo metu

1

Ekonominiai,

socialiniai ir


7, 9, 10, 11, 12

135


priemonės

- Žemas darbo našumo (konkurencingumo) lygis, lyginant su

ES statybų sektoriaus vidurkiu 1

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 9, 11, 12

-Mažos statybos eksporto apimtys 1

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 2, 3, 4, 8, 9, 11,

12

- Žemas inovacijų lygis 1

Ekonominiai,

socialiniai ir


1, 7, 8, 9, 10

- Projekte padarius pakeitimus, kiekvienas brėžinys turi būti

pataisytas rankiniu būdu, tai uždelsia projekto užbaigimą.

Brėžiniai perbraižomi ir perspausdinami kiekvienos stadijos

pabaigoje ir prarandama informacija

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

10

- Kiekvienas projekto dalyvis naudoja skirtingas

dokumentacijos versijas ir duomenimis keičiasi popieriniu

variantu (atsiranda duomenų nesutapimai)

2

Ekonominiai,

socialiniai ir


2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,

10

136

4. SIŪLOMAS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ

KOMPLEKSAS

Remiantis atlikta Statinio gyvavimo ciklo procesų esamos padėties ir jų problematikos Lietuvos

statybų sektoriuje apžvalga ir atlikta Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos patirties skaitmeninant

statybų sektorių analize, Studijos 3 skyriuje nurodytas Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo

priemonių kompleksas, kurį taikant turėtų būti sprendžiamos statinio gyvavimo ciklo procesų problemos

Lietuvos statybų sektoriuje.

Skaitmeninimo priemonių kompleksas negali būti diegiamas nesuderintomis priemonėmis ir kitu

eiliškumu, t.y. išskaidytomis dalimis ir nenuosekliai diegiamos priemonės nebus efektyvios ir teiks tik

fragmentuotą naudą.

Daugelyje mokslinių tyrimų įrodyta, jog naujų technologijų nuoseklus diegimas kelia

produktyvumą, našumą, socialinius bei aplinkosauginius rodiklius. Visi ekonominiai procesai neatsiejami

nuo naujų technologijų. Ši integracija yra apibrėžiama terminu – skaitmeninė ekonomika.

Detalus kiekvienos Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonės aprašymas pateikiamas

žemiau.

1 priemonė. BIM plėtros strategija (PR1)

Priemonės tikslas: Nusibrėžti BIM plėtros tikslus ir numatyti būdus, kaip juos pasiekti.

1. Uždavinys: Parengti BIM plėtros strategiją.

Veikla: Išanalizuoti situaciją, parengti ir pagrįsti teisinės, institucinės sąrangos, techninių ir

organizacinių problemų sprendimus BIM priemonėmis.

Rezultatas: Parengtas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumento projektas (BIM plėtros

strategija).

2. Uždavinys: Periodiškai atnaujinti ir peržiūrėti BIM strategiją.

Veikla: Kas 5 metus įvertinti BIM strategijos stebėsenos rezultatus ir atnaujinti strategiją.

Rezultatas: Atnaujintos BIM plėtros strategijos projektas.

Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2 priemonė. BIM reikalavimai, standartai, naudojimo vadovai (PR2)

Pagrindinis tikslas su BIM susijusiais dokumentais yra sukurti taisykles (standartus, reikalavimus,

techninius reglamentus ir specifikacijas), kaip elgtis, kuriant ir/arba naudojant, bei pakartotinai naudojant

BIM duomenis, efektyviai be nuostolių, prieštaravimų ar iškraipymų dalintis BIM duomenimis

(informacija) su kitais statybos projekto dalyviais; rekomendacijas (vadovus), kaip įgyvendinti BIM

procesus projektuose, patobulinti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, kad pagerinti darbo našumą,

veiklos efektyvumą ir konkurencingumą visame objekto projektavimo, statybos, turto valdymo gyvavimo

cikle visame statybos sektoriuje.

Pagal veikimo sferas BIM dokumentai – teisės aktai (privalomi, neprivalomi), standartai (tame

tarpe įmonės standartai), reikalavimai ir kiti dokumentai, kurie nėra teisės aktai arba standartai

(specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomendacijos). Dokumentai gali būti skirstomi į BIM

technologinių, BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupes.

BIM technologijų dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas kuriant ir valdant

informaciją apie statinius ir infrastruktūrą ir jų informacinius modelius, jų panaudojimo būdus planavimo,

projektavimo, statybos, naudojimo ir priežiūros procesuose, mainų standartus ir reikalavimus,

klasifikatorius.

BIM procesų valdymo ir organizacinių dokumentų grupė reglamentuoja priemones, reikalingas

statybos projekto proceso dalyvių, tiesiogiai atsakingų už statinių gyvavimo ciklo procesų vykdymą,

veiklos valdymui ir koordinavimui; statybos projekto dalyvių sutartinius santykius, tame tarpe BIM

137

modelio nuosavybės teisių reguliavimui; viešųjų pirkimų, taikant BIM reikalavimus, reglamentavimui;

gamybos procesų ir produktų sritis; su teisine ir institucine aplinka susijusias sritis.

Pagal įtakos ir poveikio sritis BIM dokumentai gali būti skirstomi į tokius lygmenis:

BIM specialistų lygmuo – vidinių ir išorinių žmogiškųjų išteklių asmeniniai gebėjimai,

kompetencijos BIM technikų ir technologijų srityje, atestatai, sertifikatai.

Įmonės BIM lygmuo – įmonės BIM standartai ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai

(specifikacijos, protokolai, planai, formos), reglamentuojantys BIM technikų ir technologijų

kompetencijas ir jų vietą įmonės verslo procesuose; BIM procesų valdymą; įmonės BIM brandos lygį.

Projekto BIM lygmuo – projekto (įmonių, dalyvaujančių projekte) suderinti BIM standartai

ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai (specifikacijos, protokolai, planai, formos), reglamentuojantys BIM

technologijas ir verslo valdymo procesus pagal BIM standartus ir reikalavimus, skirti projekto

įgyvendinimui; vidinių ir išorinių (projekto partnerių) resursų kompetencijas integruotam projekto

rengimui ir vystymui statinio gyvavimo ciklo etapuose.

Sektoriaus BIM lygmuo – teisinė ir institucinė aplinka (teisės aktai, BIM standartai ir

reikalavimai, specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomendacijos ir kiti BIM dokumentai),

adaptuota (suderinta su Lietuvos statybos institucine sąranga bei teisine aplinka), siekiamo BIM brandos

lygio reikmėms; darbo našumo, veiklos efektyvumo ir konkurencingumo lygiui šalies mastu, pasiekus

atitinkamą BIM brandos lygį.

Valstybės BIM lygmuo – nacionalinė BIM strategija; teisinė ir institucinė aplinka (teisės

aktai, nacionaliniai BIM standartai ir reikalavimai, kiti BIM dokumentai), suderinti su tarptautiniais BIM

standartais ir reikalavimais; atitikimas eksporto rinkų BIM aplinkai ir brandos lygiui.

Priemonės tikslas: Pasinaudojant šalies bei užsienio partnerių gerosiomis praktikomis, sukurti

darnią nacionalinių BIM standartų (tame tarpe įmonės standartų), reikalavimų, specifikacijų, naudojimo

vadovų, metodikų, rekomendacijų ir kitų BIM dokumentų kompleksą, kuris:

užtikrintų sklandų, palaipsnį ir išsamų skaitmeninės statybos principų ir metodologijos

diegimą Lietuvos statybos sektoriuje, o jo funkcionavimas sudarytų palankesnes sąlygas informacijos

apie statinį sukaupimui ir kuo jos efektyvesniam jos panaudojimui visuose statinio sukūrimo ir gyvavimo

ciklo etapuose;

būtų suderintas (adaptuotas) su Lietuvos statybos institucine sąranga bei teisine aplinka;

aktualiais tarptautiniais BIM reikalavimais ir standartais;

leistų perimti kitų šalių gerąsias praktikas diegiant BIM nacionaliniame lygmenyje.

1. Uždavinys. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM

dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų sistemos principus, perimant geriausias BIM metodologijų

diegimo ir taikymo praktikas tarptautiniu mastu.

Veiklos:

1. Parengti galimybių studija, kurioje:

1.1 Išanalizuoti Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Europos standartizacijos

komiteto (CEN), Lietuvos standartizacijos departamento sukurtus (perimtus) ar numatomus sukurti

(perimti) skaitmeninimo sistemai veikti būtinus standartus, specifikacijas ir parengti rekomendacijas dėl

harmonizavimo rengtinų nacionalinių BIM standartų ir šių skaitmeninimo sistemai veikti būtinų

standartų, specifikacijų.

1.2 Išanalizuoti užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos,

Vokietijos, Nyderlandų, JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Singapūro ir kt. šalių) BIM standartus,

reikalavimus, specifikacijas, kitus BIM dokumentus, jų naudojimo vadovus ir metodikas ir parengti

rekomendacijas dėl jų adaptavimo nacionaliniams BIM standartams ir reikalavimams bei galimybėmis

jais naudotis.

2. Išversti į lietuvių kalbą ir paruošti naudojimui užsienio šalių rekomenduojamus BIM

standartus, reikalavimus, specifikacijas, kitus BIM, jų naudojimo vadovus ir metodikas.

138

2. Uždavinys. Parengti Lietuvos skaitmeninės statybos procesuose naudotinų BIM standartų,

reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų kompleksą, nustatant

jų sukūrimo eiliškumą ir diegimo etapiškumą pagal rinkos poreikius.

Veiklos:

1. Parengti Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM

dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso struktūrą.

2. Nustatyti rekomenduojamų nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų

BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso rinkinių apimtis, dokumentų parengimo ir

išleidimo eiliškumą.

3. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų

naudojimo vadovų ir metodikų pirminio rinkinio redakciją.

4. Atlikti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų

naudojimo vadovų ir metodikų pirminio rinkinio bandomąjį taikymą (diegimą) pilotiniuose projektuose;

išanalizuoti bandomojo diegimo rezultatus bei paruošti pilotinių projektų ataskaitas.

5. Atsižvelgiant į bandomojo diegimo rezultatus, parengti nacionalinių BIM standartų,

reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso galutinę

redakciją.


naudojimo vadovų ir metodikų komplekso naudojimo (diegimo, taikymo) aprašą.


naudojimo vadovų ir metodikų komplekso tolimesnės plėtros, atnaujinimo, priežiūros ir palaikymo

tvarką.

8. Parengti nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų

komplekso mokymo programas ir rekomendacijas dėl jų taikymo specialistų atestacijose.

9. Sudaryti nuolatinę darbo grupę, kuri atsakinga už Lietuvos nacionalinių BIM standartų,

reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso

parengimą, tolimesnę plėtrą, atnaujinimą, priežiūrą ir palaikymą.

10. Sukurti informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).

Rezultatai:

1. Parengta galimybių studija (investicinis projektas), kurioje išanalizuoti Lietuvos ir

tarptautinių standartizacijos organizacijų skaitmeninimo sistemai veikti būtini standartai, specifikacijos

bei užsienio šalių BIM standartai, rekomendacijos, specifikacijos, vadovai, metodikos ir kiti BIM

dokumentai ir pateikiamos rekomendacijos dėl jų adaptavimo ir harmonizavimo su nacionaliniais BIM

standartais bei įvertintos galimybės jais naudotis.

2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų,

specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso naudojimo (diegimo,

taikymo) tvarką.

3. Parengti Lietuvos nacionaliniai BIM standartai, reikalavimai, kiti BIM dokumentai.

4. Parengti kiti standartai, reikalavimai, kiti BIM dokumentai, jų šablonai.

5. Parengti BIM dokumentų, taikomų viešuosiuose pirkimuose, automatizuoto pildymo

šablonai pagal Lietuvos nacionalinių BIM standartus, reikalavimus, specifikacijas.

6. Parengtas Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų

naudojimo vadovų ir metodikų kompleksas.

7. Parengtos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų

komplekso mokymo programos ir rekomendacijos dėl jų taikymo specialistų atestacijose.

8. Sukurti informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).

9. Sudaryta nuolatinė darbo grupė, kuri atsakinga už Lietuvos nacionalinių BIM standartų,

reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir metodikų komplekso

parengimą, tolimesnę plėtrą, atnaujinimą, priežiūrą ir palaikymą.

Investicijos:

1. Galimybių studijos (investicinio projekto) parengimas.

139

2. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo

vadovų ir metodikų sukūrimas, bandomasis diegimas pilotiniuose projektuose ir atitinkamų teisės aktų

parengimas.

3. Įmonės standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų šablonų parengimas.

4. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo

vadovų ir metodikų komplekso parengimas.

5. Mokymo kursų, seminarų organizavimas.

6. Informacinės sistemos elementai (BIM dokumentų automatizuota prieiga).

Galimos paslaugos:

Pardavimai ir prenumerata:

1. Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų

pardavimas, platinimas.

2. Įmonių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų šablonų pardavimas, platinimas.

Adaptuotų užsienio šalių rekomenduojamų BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM

dokumentų komentarų, naudojimo vadovų, metodikų pardavimai.

3. Naudojimo vadovų ir metodikų pardavimas ir platinimas.

4. Informacinės sistemos elementų (BIM dokumentų automatizuota prieiga) platinimas.

Mokymo kursų ir seminarų organizavimas:

1. Lietuvos nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų

mokymo kursai, seminarai.

2. Adaptuotų tarptautinių standartizacijos organizacijų BIM standartų, specifikacijų mokymo

kursai, seminarai.

3. Adaptuotų užsienio šalių rekomenduojamų BIM standartų, reikalavimų specifikacijų, kitų

BIM dokumentų komentarų, naudojimo vadovų, metodikų mokymo kursai, seminarai.

4. BIM dokumentų, taikomų viešuosiuose pirkimuose, pagal Lietuvos nacionalinių BIM

standartus, reikalavimus, specifikacijas mokymo kursai, seminarai.

Specialistų atestacija. Specialistų atestacija, taikant Lietuvos nacionalinius BIM standartus,

reikalavimų, specifikacijas.

Palaikymas:

1. Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.

2. Nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir

metodikų komplekso priežiūra, palaikymas, atnaujinimas, tolimesnė plėtra.

3. Įmonių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų šablonų atnaujinimas.

4. Administracinis palaikymas (darbo užmokestis nuolatinės darbo grupės nariams; patalpos ir

įrengimai, kitos administracinės išlaidos).

5. Mokymų kursai, seminarai.

6. Informacinės sistemos elementų (BIM dokumentų automatizuota prieiga) palaikymas,

tobulinimas ir tolimesnis vystymas.

Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija(-os):

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba

Lietuvos Standartizacijos departamentas

140

Už priemonės įgyvendinimą atsakingi ir privataus sektoriaus subjektai: asocijuotos verslo

struktūros; Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba.

3 priemonė. Duomenų mainų reglamentai ir specifikacijos (PR3)

Statinio informacinio modeliavimo ir statinio viso gyvavimo ciklo valdymo procesai jungia

dalyvius, duomenis, procesus ir valdymo sistemas, suteikdami visapusius informacijos mainus visiems

projekto dalyviams.

Didėjantis modernių informacinių ir komunikavimo technologijų (priemonių) naudojimas lėmė

didesnius informacijos mainus su projekto dalyviais per visą statinio gyvavimo ciklą. Būtina skirti

ypatingą dėmesį informacijos organizavimui ir struktūrizavimui, kuris būtinas norint greitai ir

veiksmingai keistis turimais duomenimis ir informacija (tiek skaitine, tiek grafine, tiek ir semantine).

Statinio informacinio modelio tarpdisciplininis koordinavimas tampa vis sudėtingesnis, todėl, norint

keistis duomenimis paprasto vektorinio duomenų standarto nepakanka, nes prarandama svarbiausia

„BIM“ modelio dalis – tekstinė informacija.

Skaitmeninės statybos infrastruktūra (angl. Digital Construction Infrastructure) – skaitmeninės

statybos pagrindas, apimantis vieningą statinių informacinio modeliavimo reikalavimų, statybos

informacijos klasifikavimo, teisinės bazės, informacijos valdymo, duomenų mainų ir integracijos su

įvairiomis susijusiomis skaitmeninėmis infrastruktūromis ir duomenų bazėmis sistemą.

Išvardintoms problemoms spręsti reikia pasitelkti konstrukcinių elementų ir medžiagų

klasifikavimo sistemas, kurios atitiktų statinio informacinio modelio/projekto informacijos valdymo (žr.

2 priemonė) ir klasifikavimo (žr. 4 priemonė) standartus bei suderinti valstybės institucijų naudojamas

programinės ir techninės skaitmeninės infrastruktūros priemones (žr. 5 priemonė).

Priemonės tikslas: Užtikrinti racionalų ir efektyvų duomenų mainų reglamentavimą, reikalavimų

ir specifikacijų parengimą bei duomenų formatų ir/ar standartų sukūrimą viso Lietuvos registrų sistemų ir

šalies valstybinių institucijų mastu.

1. Uždavinys: Atlikti tyrimus, parinkti ir sukurti Lietuvai labiausiai tinkančių duomenų mainų

sistemų per visą statinio gyvavimo ciklą.

Veiklos:

1. Europos bei kitų pasaulio šalių duomenų mainų sistemų tyrimas ir labiausiai tinkančių

sistemų parinkimas Lietuvai (informacijos detalumo lygis ir taisyklės, kaip ir kada reikia keistis

duomenimis).

2. Suderinti duomenų mainų reglamentus, specifikacijas ir taisykles su BIM standartais bei jų

taikymui Lietuvoje.

3. Suderinti duomenų mainų ir informacijos valdymo reglamentus, specifikacijas ir taisykles

įvertinus naujausias technologijas bei duomenų mainų formatų tendencijas (žr. 2 priemonė).

4. Europos bei kitų pasaulio šalių duomenų mainų formatų tyrimas ir labiausiai tinkančių

parinkimas Lietuvai (konkrečiais atvejais naudotinų formatų rekomendacija).

5. Sukurti Lietuvai labiausiai tinkančių duomenų mainų reglamentus, specifikacijas ir taisykles

bei įteisinti Lietuvoje.

6. Suderinti sąsajas tarp modeliavimo ir esminių duomenų mainų sričių bei duomenų mainų

praktinio taikymo taisyklių per visą statytinio gyvavimo ciklą (žr. 2 priemonė).

7. Suderinti duomenų mainų valdymo reikalavimus skirtingiems statiniams ir statybos rūšims

nustatymas pagal naudojimo paskirtį Lietuvoje bei atlikti testavimą (žr. 5 priemonė).

8. Užtikrinti duomenų mainų reglamentavimo, reikalavimų, specifikacijų ir taisyklių

atnaujinimą bei priežiūrą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).

Rezultatai:

1. Parengta galimybių studija;

2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys duomenų mainus.

3. Parinkti/sukurti duomenų mainų reglamentai, specifikacijos ir taisyklės per visą statinio

gyvavimo ciklą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).

4. Parengti įmonės duomenų mainų taisyklės ir dokumentai, jų šablonai.

5. Parengti naudojimo vadovai, metodikos.

141

6. Sukurti informacinės sistemos elementai.

Vertinimo kriterijai:

1. Parengta galimybių studija.

2. Bandomasis diegimas.

3. Pilotiniai projektai.

4. Rinkos mokymai, rinkos tyrimai.

5. Atnaujinimas ir priežiūra.

Investicijos:

1. Galimybių studijos parengimas.

2. Teisės aktų, reglamentuojančių duomenų mainus, parengimas.

3. Parinkti/sukurti duomenų mainų reglamentai, specifikacijos ir taisyklės per visą statinio

gyvavimo ciklą (suderinta su 2, 4 ir 5 priemonėmis).

4. Įmonės duomenų mainų taisyklių ir dokumentų, jų šablonų parengimas.

5. Naudojimo vadovų, metodikų parengimas.


7. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų sukūrimas.

Galimos paslaugos:

1. Duomenų mainų reglamentų, specifikacijų ir taisyklių platinimas.

2. Įmonių duomenų mainų taisyklių ir dokumentų šablonų platinimas.

3. Naudojimo vadovų, metodikų platinimas.

4. Mokymo kursai, seminarai.

5. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų platinimas.

Priemonių palaikymas ir tolimesnis tobulinimas. Duomenų mainų reglamentus, specifikacijas

ir taisykles būtina nuolat atnaujinti bei galimos pajamos iš prenumeratos/palaikymo. Būtinas duomenų

mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų tolimesnis vystymas.




Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba



4 priemonė. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema (PR4)

Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistema būtina siekiant užtikrinti aiškiai

apibrėžtų duomenų kaupimą ir efektyvius mainus visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.

Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas apima šiuos statinio gyvavimo ciklo procesų

komponentus:

Dokumentus ir informaciją;

Statinio gyvavimo ciklo procesų dalyvius;

Statinius ir jų funkcines erdves;

Statinių elementus, gaminius ir įrenginius;

Statinių inžinerines sistemas ir jų elementus;

Statybos bei gamybos procesus ir technologijas;

Statinyje vykstančius technologinius ir gamybinius procesus bei jų įrangą;

Kitus statinio eksploatavimo etape naudojamus elementus ir vykstančius procesus.

142

Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas – tai vieninga „kalba“, kuri būtina, kad visi

statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviai keistųsi tiksliais duomenimis visuose statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas užtikrina, kad visuose statinio gyvavimo ciklo

etapuose būtų naudojamos vienodos komponentų klasės ir kodai bei, kad duomenų mainų ir jų perdavimo

metu komponentų klasės ir kodai išliktų stabilūs, vienodai interpretuojami ir nedubliuojami.

Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemą sudaro:

1. Statinio gyvavimo ciklo procesų komponentų klasės, jų sąvybės, kodavimo taisyklės;

2. Klasifikavimo ir kodavimo informacinė sistema;

3. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodiniai vadovai;

4. Teisės aktai, reglamentuojantys klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą.

Pagrindinė sistemos kuriama vertė – tai informacijos skaidrumas visuose statinio gyvavimo ciklo

procesuose, kurį užtikrina tikslių duomenų efektyvūs mainai.

Priemonės tikslas. Užtikrinti aiškiai apibrėžtų duomenų kaupimą ir efektyvius mainus visuose

statinio gyvavimo ciklo procesuose.

Uždavinys. Sukurti statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemą.

Veiklos:

1. Įvertinti visas investicinio projekto įgyvendinimo galimybes, parinkti optimalų įgyvendinimo

sprendimą ir visapusiškai pagrįsti projekto įgyvendinimo būdą, išlaidas, pasekmes ir pan.

Galimybių studija apima:

a) Tyrimus, kurie padės išanalizuoti esamas tarptautines klasifikavimo ir kodavimo sistemas ir

įvertinti jų adaptavimo galimybes;

b) Bandymus, kurie nustatys tinkamiausią sprendimą iš išbandytų trijų klasifikavimo ir

kodavimo būdų.

c) Būsimos informacinės sistemos veiklos reikalavimų analizę, suformuluotus realizavimo

reikalavimus bei įteisinimo galimybes.

2. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą,

susiejant su duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka.

3. Parengti SGC procesų komponentų klases ir kodavimo taisykles.

4. Parengti klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinius vadovus.

5. Sukurti statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinę sistemą.

Informacinės sistemos sukūrimas apima:

a) Detalaus projektavimo dokumento parengimą;

b) Sukūrimą arba įsigyjimą ir adaptavimą programinių ir techninių priemonių;

c) Diegimą ir bandymus testinėje aplinkoje;

d) Diegimą gamybinėje aplinkoje su tikslu įsitikinti, kad ji atitinka visus nustatytus veiklos ir

realizavimo reikalavimus.

Rezultatai:


2. Parengti teisės aktai, reglamentuojantys klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą,

susiejant su duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka.

3. Parengti klasifikavimui ir kodavimui reikalingi standartai, techninės specifikacijos.

4. Parengti klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodiniai vadovai.

3. Sukurta statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinė sistema.

Investicijos:


2. Teisės aktų, reglamentuojančių klasifikavimo ir kodavimo sistemos naudojimą, susiejant su

duomenų mainų bei jų perdavimo į valstybės informacines sistemas tvarka, parengimas.

143

3. Klasifikavimui ir kodavimui reikalingų standartų, techninės specifikacijų parengimas.

4. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų parengimas.


6. Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos sukūrimas.

Galimos paslaugos:

SGC procesų komponentų klasių ir kodavimo taisyklių platinimas

Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų ir taisyklių (dokumentų) platinimas.

Statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams norintiems turėti popierines sistemos dokumentų versijas,

galima suteikti galimybę atsisiųsti aktualią dokumento versiją už tam tikrą mėnesinį/metinį mokestį.

Mokestis taikomas tik už aktualią versiją, t.y. dokumentų naujos redakcijos perkamos atskirai.

Mokymo kursų ir seminarų organizavimas. Statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams,

norintiems mokymo kursų ar seminarų, galima suteikti galimybę už tam tikrą mokestį dalyvauti atviruose

mokymo kursuose ir seminaruose.

Klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos teikiamos informacinės paslaugos:

Prenumerata

Prenumerata statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviams suteikia galimybę naudotis informacinės

sistemos naujausiais duomenimis.

Klasifikatoriaus pateikimas integracijai

Už mokestį galima suteikti programinės įrangos gamintojams (3D modeliavimo, planavimo,

analizės, ekonominio vertinimo ir pan.) prieigą prie sistemos duomenų bazės.

Palaikymo veiklos:

Naujų teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų rengimas.

Tarptautinių klasifikavimo ir kodavimo sistemų stebėsena ir tyrimai.

Naujų standartų ir standartų pakeitimų rengimas.

Klasifikavimo ir kodavimo sistemos metodinių vadovų ir taisyklių atnaujinimas.

Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.

Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos priežiūra ir

atnaujinimas.

Duomenų bazių pildymas ir atnaujinimas.

Administracinis palaikymas.



Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija



5 priemonė. Informaciniai ištekliai ir elektroninės paslaugos (PR5)

Priemonės tikslas: Užtikrinti kokybiškus, tolygius ir tinkamus statinio gyvavimo ciklo procesams

įgyvendinti erdvinius duomenis.

1. Uždavinys. Sukurti naujus naudingus daugeliui taikymų valstybės informacinius išteklius

Uždavinio detalizavimas.

Statinio gyvavimo ciklo procesai prasideda nuo statinio prieš projektinių siūlymų, kuriems

suformuoti reikalingi iš anksto paruošti erdviniai duomenys (baziniai duomenys, naudingi daugeliui

taikymų), tinkami vertinti galimas statybos teritorijas ir apimantys daug platesnes teritorijas negu statybos

aikštelė. Statinio gyvavimo ciklo procesams pradėti reikalingus erdvinius duomenis sudaro realaus

pasaulio antžeminiai ir požeminiai objektai.

Vertinant situaciją, kad Lietuvoje nėra sukurtų statinio gyvavimo ciklo procesams tinkamos

planinės ir aukščių padėties tikslumo bazinių erdvinių duomenų, tinkamiausias būdas sukurti antžeminių

objektų erdvinius duomenis yra aerofotografinių nuotraukų sudarymas ir nuotolinis skenavimas.

144

Panaudojant aerofotografines nuotraukas ir nuotolinio skenavimo rezultatus užpildomi topografinių

bazinių erdvinių duomenų rinkiniai ir sukuriami erdviniai paviršių modeliai, iš kurių tiekiama erdvinė

informaciją statinio gyvavimo ciklo procesams.

Požeminių inžinerinių tinklų erdvinės informacijos šaltinis – stambaus mastelio planai, kurie

daugeliu atveju yra neskaitmeninti ir yra vienintelis oficialios informacijos šaltinis. Požeminių objektų

erdvinių duomenų rinkiniams sukurti reikia atrinkti neskaitmenintus archyvus, skaitmeninti juos;

panaudoti esamus nestandartizuotus elektroninius brėžinius, filtruojant juose esančią naudingą erdvinę

inžinerinių tinklų informaciją.

Veiklos:

1. Aerofotografavimas stambiu masteliu (10-20 cm paklaida).

2. Nuotolinis skenavimas (15-20 taškų/m2).

3. Topografinių bazinių erdvinių duomenų rinkinių užpildymas.

4. Erdvinių paviršių (reljefas, augalija ir t.t.) modelių sukūrimas ir pastatų stogų modelių

sukūrimas.

5. Esamų galiojančių inžinerinių tinklų archyvinių dokumentų skaitmeninimas.

6. Esamų nestandartizuotų erdvinių duomenų filtravimas ir vieningas kodavimas.

Rezultatai:

1. Sukurti aktualūs, atitinkantys statinio gyvavimo ciklo procesų poreikius ortofotografiniai

žemėlapiai.

2. Sukurti aktualūs, atitinkantys statinio gyvavimo ciklo procesų poreikius erdvinių paviršių

modeliai.

3. Užpildyti statinio gyvavimo ciklo procesams reikalingi pradinių erdvinių duomenų rinkiniai.

2. Uždavinys. Suderinti valstybės erdvinių duomenų ir informacijos kaupimo procesus ir palaikyti

vieningą statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo sistemą.

Uždavinio detalizavimas

Statinio gyvavimo ciklo procesuose sukuriami suprojektuotų ir pastatytų statinių modeliai, kurie

apima statinių elementų erdvinius duomenis ir kitą naudingą informaciją apie juos. Skirtinguose etapuose

sukurtų statinių modelių informacija naudinga vėliau vykstantiems kitų statinių projektavimo etapams

arba to paties statinio naudojimo etapui. Prieš pradedant valstybės statinių naudojimo etapą, valstybės

informaciniai ištekliai (LAKIS, VTIPS, TIIS, NTR, KPEPIS ir t.t.) turi būti papildyti sukurtų statinių

modelių informacija. Kad statinių modelių informacija būtų naudinga šioms turto valdymo sistemoms

(TVS), ji turi apimti statinio naudojimui reikalingą informaciją. Tuo vadovaujantis valstybės informacinės

sistemos ar registrai (ir žinybinės sistemos) yra specifikavę kaupiamos turto valdymo informacijos turinį.

Modeliuojant informaciją statinio gyvavimo ciklo procesuose naudojamos komercinės programinės

įrangos turi nustatytą fiksuotą informacijos apimtį, kurios laisvai plėsti nėra galimybės. Numatant poreikį

eksportuoti sukurtus statinių modelius į išorines statinių informacijos valdymo sistemas, reikia suderinti

taikomas technologijas, specifikuoti išorinių sistemų ir perduodamos informacijos turinį, sukurti

informacijos eksporto ir importo įrankius.

Statinių ir topografinių erdvinių duomenų kaupimo procesai yra pasiskirstę tarp daugelio valstybės

informacinių išteklių ir žinybinių sistemų valdytojų (LAKIS, GITS, AB ESO, AB AMBERGRID ir kt.,

savivaldybių komunalinės įmonės, savivaldybės). TIIS kuriama kaip vieninga statinių erdvinių duomenų

ir informacijos registravimo sistema, kuri užtikrins vieningų bazinių erdvinių duomenų priėmimą ir

tekimą vienoje prieigoje, ryšius su IS „Infostatyba“, NTKR ir kt. IS. Esant skirtingiems erdvinių duomenų

tvarkytojams, reikalingos nuolatinės suvienytų (vieningame rinkinyje) erdvinių duomenų tvarkymo

veiklos.

Valstybės informacinių išteklių ir žinybinių sistemų valdytojai, įsikeldami informaciją iš

patikslintų esamos situacijos planų ir planų „kaip-pastatyta“ (iš statinio gyvavimo ciklo procesų metu

sukurtų modelių), patiria finansines sąnaudas. Šiuo metu šios sąnaudos yra didesnės už galimas pasiekti

todėl, kad nėra suderinti turinio valdymo sistemos ir iš statinio gyvavimo ciklo procesų perduodamos

informacijos turiniai. Ateityje, net pilnai suderinus perduodamos skaitmeninės informacijos sandarą ir

145

automatizavus šios informacijos integravimą į turinio valdymo sistemą, išliks būtinos mažesnės sąnaudos,

kadangi yra būtina integravimo proceso kontrolė.

Veiklos:

1. Suprojektuotų ir pastatytų statinių modelių informacijos ir erdvinių duomenų mainų

technologijos su valstybinėmis informacinėmis, žinybinėmis sistemomis specifikavimo studija, statinio

gyvavimo ciklo procesuose sukurtų duomenų perdavimo bandymai su skirtingų tipų statinių duomenimis,

perduodamų duomenų importo/eksporto programinės įrangos sukūrimas ir perdavimo technologijos

įteisinimas.

2. Suvienytų teritorijų TIIS duomenų tvarkymas: erdvinių duomenų ribose tarp skirtingų

informacinių išteklių turėtojų suderinimas ir kokybės kontrolė, duomenų sinchronizavimo valdymas ir

koordinavimas, informacinių išteklių turėtojų konsultavimas duomenų sinchronizavimo klausimais,

prieigos prie duomenų valdymas.

3. Patikslintų esamos situacijos planų ir planų "kaip-pastatyta" erdvinių duomenų integravimas

į informacinius išteklius (lėšos informacinių išteklių turėtojams).

Rezultatai:

1. Atlikti tyrimai, aprašyta duomenų mainų technologija, sukurtos programinės įrangos.

2. Užtikrinta nuolatinė vieningos statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo

sistemos veikla.

3. Užtikrintas nuolatinis statinių erdvinių duomenų ir informacijos atnaujinimas.

3. Uždavinys. Suderinti statinio gyvavimo ciklo procesams aktualių administracinių paslaugų ir

teikiamų erdvinių duomenų turinį.

Uždavinio detalizavimas:

Statinio gyvavimo ciklo procesuose yra naudojamasi administracinėmis elektroninėmis

paslaugomis, kurioms gauti reikalaujama pateikti tam tikro statinio gyvavimo ciklo proceso modelio

informaciją. Esant nesuderintiems su statinio gyvavimo ciklo proceso modelio turiniu reikalavimais,

statinio modelio autoriams tenka kurti papildomus erdvinius duomenis, kurie nėra būtini statinio

gyvavimo ciklui.

Kitais atvejais, teikiamos susijusios administracinės paslaugos yra išskaidytos į atskiras

elektronines paslaugas remiantis žinybiniu funkcijų padalinimu. Taip išskaidytos elektroninės paslaugos

reikalauja daugkartinio tų pačių statinio duomenų pateikimo.

Statinio gyvavimo ciklo procesuose reikalingi pradiniai erdviniai duomenys ir informacija, kurią

būtų galima naudoti minimaliai ją performuojant. Dalis šios informacijos yra sukuriama nauja, dalis

turėtų būti sukaupta valstybės informaciniuose ištekliuose. Dėl statinio gyvavimo ciklo procesų poreikių

informacijai nesuderinimo su informacinių išteklių tvarkytojų veiklos nuostatais, informaciniuose

ištekliuose kaupiami netinkamo turinio erdviniai duomenys arba nekaupiami visai. Kai kuriais atvejais tie

patys erdviniai duomenys išsaugomi skirtingose sistemose su skirtingais parametrais.

Veiklos. Statybų sektoriaus informacinių išteklių turėtojų veiklų nuostatų, elektroninių paslaugų

turinio, kaupiamų ir teikiamų erdvinių duomenų ir informacijos turinio suderinimo studija.

Rezultatai. Išnagrinėtas statinio gyvavimo ciklo sektoriaus elektroninių paslaugų turinio

tinkamumas statinio gyvavimo ciklo modeliams kurti, suformuoti siūlymai informacinei sistemai, registrų

ir kitų sistemų veiklos nuostatų redakcijai, elektroninėms paslaugoms konsoliduoti.

Investicijos:

El. paslaugų ir gamybinių veiklų konsolidavimas, galimybių studijos parengimas.

Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų taisyklių parengimas.

Erdvinių duomenų pildymo ir vaizdavimo šablonų parengimas.

Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų metodinių vadovų parengimas.

Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.

Erdvinių duomenų teikimas.

146

Priemonės galimos paslaugos:

1. Turinio valdymo sistemos uždavinių sprendimas (Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų

taisyklės, Erdvinių duomenų pildymo ir vaizdavimo šablonai, Erdvinių duomenų sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai).

2. Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.

3. Erdvinių duomenų teikimas. Naudojimasis privalomas žemės darbų atveju, kitais atvejais

neprivalomas; mokama paslauga žemės darbų atveju, kitais atvejais – dalinai mokama.

Palaikymo veiklos:


2. Šablonų atnaujinimas ir tobulinimas.

3. Erdvinių duomenų modelių ir mainų sistemos metodinių vadovų ir taisyklių atnaujinimas.

4. Mokymo kursų ir seminarų organizavimas.

5. Statinių erdvinių duomenų valdymo sistemos, erdvinių duomenų modelių priežiūra ir

atnaujinimas.

6. Erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimas, duomenų suderinimas teritorijų ribų vietose.







6 priemonė. Statybos teisės sisteminimas, teisinės ir institucinės aplinkos adaptavimas BIM

reikmėms (PR6)

Statinio gyvavimo ciklo procesai turi būti vykdomi pagal teisės aktų, standartų ir kitų norminių

dokumentų reikalavimus. Efektyvus statinio gyvavimo ciklo procesų vykdymas galimas, kai teisinė

aplinka yra pritaikyta taikyti BIM visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose ir ji yra susisteminta ir

sukoduota. Priemonė įgyvendintina dviem etapais. Pirmuoju etapu turėtų būti padaromi statybos teisės

pokyčiai, kurie sudarytų sąlygas taikyti BIM antruoju lygiu visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.

Šiame etape turėtų būti įteisinta BIM sąvoka, o taip pat ir pagrindinės su BIM susijusios sąvokos,

įteisintas kitų norminių dokumentų (standartų, BIM reikalavimų ir kt.) naudojimas visuose statinio

gyvavimo ciklo procesuose. Šiame etape taip turėtų būti įteisinta BIM komandos veikla, numatyta

statybos dalyvių kompetencija visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose taikant BIM, numatyta statinio

projekto sudėtis, pildomų dokumentų formos ir tvarka arba pateikiamos nuorodos į savanoriškai taikomus

normatyvinius statybos techninius dokumentus. Pirmajame etape turėtų būti padaromi pakeitimai LR

statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose, reglamentuojančiuose statinio gyvavimo ciklo

procesus (STR1). Šio etapo trukmė galėtų būti iki 2 metų. Šis etapas numatytas 1. Uždavinio veikloje.

Antruoju etapu turėtų būti pertvarkoma visa statybos teisinė aplinka. Šio etapo trukmė galėtų būti

5 – 10 metų. Šis etapas numatytas 2. Uždavinio veiklose.

Priemonės tikslas. Parengti statybos teisės pokyčius, kurie užtikrintų visų statinio gyvavimo

ciklo procesų efektyvų teisinį reguliavimą, galimybes efektyviai taikyti BIM.

1. Uždavinys: Sudaryti prielaidas BIM taikymui visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose.

Veikla: Parengti naujus teisės aktus ir jų pakeitimus, reguliuojančius statinio gyvavimo ciklo

procesus ir skaitmeninių priemonių taikymą juose.

Rezultatas: Parengti teisės aktai.

147

2. Uždavinys. Pertvarkyti ir susisteminti statybos teisę.

Veiklos:

Nustatyti teisės aktus, kuriuose yra statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatyti jų

tarpusavio ryšius, sudaryti statybos teisės aktų sąvadą.

Nustatyti statybos teisės normų kolizijas ir spragas, paruošti jų sąvadą.

Parengti teisės aktų pakeitimus.

Atlikti galiojančių tesės aktų ir kitų norminių dokumentų sisteminimą.

Rezultatai:

Parengta galimybių studija.

Parengta susisteminta statybos teisės aktų sistema.

Investicijos:

Galimybių studijos parengimas.

Atitinkamų teisės aktų parengimas.

Teisės aktų komentarų parengimas.


Galimos paslaugos:

Teisės aktų komentarų rengimas.

Mokymo kursai ir seminarai.

Palaikymo veiklos:


Teisės aktų komentarų atnaujinimas.








Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija


Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija



7 priemonė. Metodinės pagalbos priemonės viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM

reikalavimus (PR7)

Viešųjų pirkimų būdu statinio gyvavimo ciklo etapuose yra perkamos šios paslaugos ir darbai:

galimybių studijos rengėjo, statybinių tyrimų rangovo, statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės

rangovo, statybos rangovo, statybos subrangovo, statybos produktų tiekėjo, statinio projekto vykdymo

priežiūros rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, FIDIC inžinieriaus, statinio projektavimo

valdytojo, statinio statybos valdytojo, konsultanto, statinio statybos BIM vadovo, statinio eksperto,

statinio administratoriaus. Būtina parengti metodines priemones šiems, pagal BIM reikalavimus

atliekamiems, viešiesiems pirkimams.

148

Priemonės tikslas. Užtikrinti skaidrų ir efektyvų viešųjų pirkimų procedūrų taikant BIM

metodologiją atlikimą ir pirkimo sutarčių vykdymą.

Uždavinys: Sukurti dokumentus, skirtus viešųjų pirkimų vykdymui, kai taikoma BIM

metodologija.

Veiklos:

Nustatyti rekomenduojamus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

Parengti rekomendacijas pirkimo dokumentams paruošti.

Parengti standartines sutarčių formas.

Rezultatai:

Parengta galimybių studija;

Parengti dokumentai, kuriuose teikiamos rekomendacijos viešųjų pirkimų vykdymui taikant

BIM metodologiją.

Investicijos:

Galimybių studijos parengimas.

Atitinkamų teisės aktų parengimas.

Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų parengimas.

Teisės aktų komentarų parengimas.


Paslaugos:

Teisės aktų komentarų rengimas.

Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų rengimas.

Mokymo kursai ir seminarai.

Palaikymo veiklos:


Pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų atnaujinimas.

Teisės aktų komentarų atnaujinimas.







8 priemonė. BIM švietimas ir mokymai (PR8)

Sparčiai besikeičiančiame ir vis sudėtingėjančiame statybos sektoriuje labiau nei kada nors

anksčiau jaučiamas bendro ir efektyvaus darbo reikalingumas. Todėl viena svarbiausių statybos sektoriuje

veikiančių subjektų užduočių turėtų būti visų statinio projekto vystymo etapų integravimas, kuris padėtų

siekti bendro požiūrio į statomų objektų gyvavimo ciklo procesų kaštus. Užsakovų reikalavimai vis

didėja, kontrolės ir priežiūros sistemos tampa vis sudėtingesnės, taigi projektavime, statyboje, statinių

naudojime taikomos technologijos šiandien vaidina ypač svarbų vaidmenį. Statybų sektoriui yra būtini

nauji, plataus profilio ir specifinių žinių BIM specialistai, kurie galėtų įveikti laikmečio keliamus

uždavinius. Taip pat, siekiant užtikrinti skaitmeninimo priemonių efektyvų diegimą ir veikimą, reikalingi

mokymai ir kvalifikacijos kėlimo kursai esamiems rinkos dalyviams. Turi būti parengta specialistų

atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programos pagal BIM reikalavimus ir standartus.

149

Priemonės tikslas: Parengti BIM statybos specialistus, kurie užtikrintų efektyvų nacionalinės

BIM strategijos skaitmeninės statybos principų ir metodologijos diegimą Lietuvos statybos sektoriuje.

1. Uždavinys: Parengti BIM specialisto modelį (ius), aprašyti reikalavimus BIM studijų

programoms aukštosiose mokyklose, pritaikant ir adaptuojant geriausias specialisto ruošimo praktikas

Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Veiklos:

1. Išanalizuoti užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos,

JAV, Australijos ir kitų šalių patirtį) BIM metodologijos švietimo, studijų, profesinio mokymo,

kvalifikacijos kėlimo ir specialistų sertifikavimo srityse. Remiantis atlikta analize parengti BIM

specialisto modelius, aprašyti reikalavimus BIM studijų programoms aukštosiose mokyklose.

2. Parengti rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į

pirmos profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.

3. Parengti rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į antros

profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.

2. Uždavinys: Parengti ir padėti įgyvendinti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir

perkvalifikavimo programas, kurios darniai įsilietų į esamas tęstinio (nuolatinio) profesinio ugdymo

sistemas, vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursus.

Veiklos:

1. Parengti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programas, kurios

darniai įsilietų į esamas tęstinio (nuolatinio) profesinio ugdymo sistemas (ar parengti Lietuvos

nacionalinių BIM standartų, reikalavimų, techninių specifikacijų, vadovų mokymo programas).

2. Parengti dėstytojus vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

kursų programas.

3. Uždavinys: Parengti specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programas

pagal BIM reikalavimus ir standartus, organizuoti atitinkamus rinkos mokymus.

Veiklos:

1. Parengti specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programas pagal BIM

reikalavimus ir standartus.

2. Organizuoti atitinkamus rinkos mokymus.

Rezultatai:


2. Parengti BIM specialisto modeliai, aprašyti reikalavimai BIM studijų programoms

aukštosiose mokyklose.

3. Parengtos rekomendacijos kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į

pirmos profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.

4. Parengtos rekomendacijas kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į

antros profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas.

5. Parengtos BIM švietimo, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programos.

6. Paruošti dėstytojai gebantys vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos

kėlimo kursų programas.

7. Parengta specialistų atestavimo metodiką, atestavimo organizavimo programos pagal BIM

reikalavimus ir standartus.

8. Apmokyti statybos dalyviai.

Investicijos:


2. Specialistų kvalifikacijos kėlimo organizavimo, atestavimo metodinių vadovų parengimas.

150

3. Reikalavimų BIM studijų programoms aukštosiose mokyklose nuolatinė peržiūra ir

atnaujinimas.

4. Rekomendacijų kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į pirmos

profesinių studijų pakopos (bakalaurų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas nuolatinė peržiūra

ir atnaujinimas.

5. Rekomendacijų kompleksiniam integravimui BIM technikų ir technologijų į antros

profesinių studijų pakopos (magistrų studijų) dėstomų disciplinų mokymo programas nuolatinė peržiūra ir

atnaujinimas.

6. Profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų programų parengimas.

7. Dėstytojų, gebančių vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

kursų programas paruošimas.

8. Rinkos mokymų organizavimas.

Galimos paslaugos:

1. Pirmos ir antros pakopos studijos.

2. Specialistų atestacija.

3. Mokymo kursai ir seminarai.

Palaikymas:

1. Reikalavimų, rekomendacijų studijų programoms, profesinio ugdymo ir kvalifikacijos

kėlimo kursų programų priežiūra, palaikymas, atnaujinimas, tolimesnė plėtra.

2. Specialistų atestavimo metodikos, atestavimo programų priežiūra, palaikymas, atnaujinimas,

tolimesnė plėtra.

3. Pirmos ir antros pakopos studijų programų atnaujinimas, mokymo kursų, seminarų

organizavimas.

4. Kitos nenumatytos išlaidos.



Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija



9 priemonė. BIM moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) (PR9) Statyba yra dinamiškai kintantis, tikimybinis ir sudėtingas procesas. Tokiomis neapibrėžtomis

sąlygomis statybos įmonės dažnai sprendžia technologinius ir ekonominius uždavinius, todėl esant stipriai

konkurencijai bei kintant išteklių apribojimams įmonės turi vystytis ir tobulėti visą projekto gyvavimo

laikotarpį (vykdyti tyrimus, rengti metodikas ir kurti arba įsigyti įrankius bei priemones). Šiuos veiksmus

reikia vykdyti nuolat, naudojant sistemingai atnaujinamus ir analizuojamus duomenis, siekiant naudos bei

įgyvendinant įmonės siekius.

Priemonės tikslas. Tirti ir tobulinti skaitmeninimo priemones visuose statinio gyvavimo ciklo

procesų etapuose taikant naujausias ir pažangiausias technologijas bei metodus.

Uždavinys. Sukurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros aplinką statinio gyvavimo ciklo

procesams skaitmenizuoti.

Veiklos:

Parengti skaitmeninio miesto koncepcijos įgyvendinimo galimybių studiją.

Atliekant tyrimus ir eksperimentus kurti skaitmeninimo priemonių tobulinimo

metodologijas.

Suvienyti ir skatinti mokslininkus dalyvauti pažangių ir inovatyvių tyrimų veikloje,

užtikrinant statybų sektoriaus konkurencingumą.

151

Rezultatai:

Atlikta galimybių studija, ištirtos ir sukurtos prielaidos skaitmeninio miesto koncepcijai

įgyvendinti.

Sukurtos inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios

sektoriaus dalyvių 2-ą BIM brandos lygį.

Suburta mokslininkų bendruomenė, kurianti inovacijas skaitmeninti statybos sektorių ir

statinio gyvavimo ciklo procesus.

Investicijos:


2. Atitinkamų teisės aktų parengimas.

3. Inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios sektoriaus

dalyvių 2-ą BIM brandos lygį sukūrimas.

4. Mokymų kursų ir seminarų organizavimas.

5. Moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra, skatinantyss inovacijų diegimą valstybėje

Galimos paslaugos:

1. Rezultatų informacijos sklaidos (mokymų kursai, seminarai, konferencijos, parodos)

organizavimas.

Palaikymo veiklos:

1. Inovatyvios skaitmeninimo priemonių tobulinimo metodologijos užtikrinančios sektoriaus

dalyvių 2-ą BIM brandos lygį palaikymas.

2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, skatinančių inovacijų diegimą valstybėje,

vykdymas.









10 priemonė. BIM gerosios praktikos valorizacija (PR10)

BIM nėra tai, ką galima įdiegti – BIM yra nuolatinis tobulėjimas, todėl reikalinga priemonė, kuri

užtikrintų teisingą naujovių ir inovacijų pasirinkimą praktiniam diegimui.

Šalies konkurencingumo garantas – efektyvus išteklių naudojimas. BIM pagrindinis uždavinys yra

procesų efektyvumas, todėl visos iniciatyvos susijusios su BIM tobulinimu yra efektyvumo didinimo

prielaida. Reikia užtikrinti nuolatinę gerųjų praktikų, inovacijų ir išradimų monitoringą šioje srityje ir

siekti išnaudoti atsirandančias galimybes, taip didinant bendrą šalies konkurencingumą.

Valorizacija yra procesas, kurio metu tyrimais įgytos žinios ir rezultatai pritaikomos praktikoje

naudai pasiekti. Šis procesas yra daugiapakopis apimantis visas projektams būdingus etapus, tačiau

skirtingai nei projektas neturi pradžios ar pabaigos, o yra ciklas prasidedantis pirminiu etapu ir

pasibaigiantis paskutiniu, numatytuoju etapu.

152

4.1 pav. BIM gerosios praktikos valorizacijos modelis

Šiame procese nekintami dalyviai gali būti tik pirmajame ir, iš dalies, antrajame etape – atsakingi

už monitoringą ir įgyvendinimo galimybių tyrėjai, kadangi sekančių etapų dalyviai, įgyvendintojai ir

naudos gavėjai gali būti kiekvienu atveju skirtingi. Tai paaiškinti galima tuo, kad kiekvienos gerosios

praktikos, inovacijos ar išradimo taikymo sritys ir apimtys bus skirtingos.

Priemonės tikslas: statybos ir su ja susijusių sričių efektyvumo, tuo pačiu konkurencingumo

didinimas. Per konkurencingumo didėjimą skatinamas eksportas, sukuriama daugiau darbo vietų. Per

žmogiškojo faktoriaus naikinimą mažinamas nelaimingų atsitikimų skaičius.

1. Uždavinys:

Surinkti taikytinos gerosios praktikos pavyzdžius į priemonių paketą bei parengti gerosios

praktikos diegimo Lietuvos statybos sektoriuje planą ir jį įgyvendinti. Viso proceso metu rezultatus

viešinti.

Veiklos:

BIM Gerosios praktikos, inovacijų ir išradimų vietinėje bei užsienio praktikoje, taip pat

moksliniuose tyrimuose, taikymo Lietuvos statybos praktikoje galimybių studija;

BIM gerosios praktikos, inovacijų ir išradimų, taip pat moksliniuose tyrimuose, diegimo

Lietuvos statybos praktikoje planas.

BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos projektuose tyrimas;

Visuotinio BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos praktikoje įgyvendinimo planas.

Pagal planą įgyvendinami reikalingi pokyčiai teisinėje, švietimo ir socialinėje srityse.

Informacijos sklaida tikslinei auditorijai.

Rezultatai:

1. Siekiant palaikyti nuolatinį skaitmeninės statybos inovatyvumo lygį, atliekami statybos

pramonės rinkos ir technologijų tyrimai; Nuolatinis procesas.

2. Teisės aktų adaptavimas pagal valorizacijos poreikį.

153

3. Atsirandančios naujovės viešinamos ir skleidžiamos rinkoje; Nuolatinis procesas.

2. Uždavinys:

Skaitmeninės statybos rezultatų, krypčių, veiklos, diskusijų viešinimas. Šio uždavinio tikslas -

informuoti Lietuvos statybos ir susijusių sektorių tikslines grupes ir visuomenę apie Skaitmeninę statybą,

jos teikiamas galimybes, jos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

Veiklos:

Naudojamos viešinimo priemonės tikslams pasiekti:

Pranešimai žiniasklaidai;

Aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos dalininkų, partnerių,

rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse;

Įgyvendinti kitas viešinimo priemones, pagal poreikį, pavyzdžiui, parengti ir išplatinti

informacinę medžiagą, suorganizuoti informacinį renginį, informacija socialiniuose tinkluose, pranešimai

žiniasklaidai, viešinimo renginiai (pristatant reikšmingus įvykius arba rezultatus), kitos pasiūlytos

priemonės.

Rezultatai:

Lietuvos statybos ir susijusių sektoriaus tikslinės grupės ir visuomenė informuota apie šios

galimybių studijos apimtyje išvystytų sprendimų įgyvendinimo eigą ir rezultatus bei ateities perspektyvas.

Investicijos:



3. Viešinimo kampanija, konferencijų organizavimas, tikslinė reklama.

4. Statybos pramonės rinkos ir technologijų tyrimai.

Investicijos skirstomos į dvi grupes: bendrą veiklų įgyvendinimo progreso bei perspektyvos

viešinimą, kuris apima subendrintą studijos įgyvendinimo progresą bei perspektyvas bei kiekvienos

studijoje aprašytos veiklos įgyvendinimo viešinimą. Pirmosios grupės investicijos tiesiogiai priklauso šiai

priemonei, o antrosios priskiriamos/įtraukiamos į veiklos vystymo ir palaikymo investicijų planus bei

biudžetus.

1 grupė. Bendro galimybių studijos apimties veiklų įgyvendinimo progreso bei perspektyvų

viešinimas.

Pranešimai žiniasklaidai, aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos

dalininkų, partnerių, rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse, įgyvendinti

kitas viešinimo priemones, pagal poreikį, pavyzdžiui, parengti ir išplatinti informacinę medžiagą,

suorganizuoti informacinį renginį, informacija socialiniuose tinkluose, pranešimai žiniasklaidai,

viešinimo renginiai (pristatant reikšmingus įvykius arba rezultatus), kitos pasiūlytos priemonės.

2 grupė. Galimybių studijoje įvardintų veiklų progreso bei perspektyvos viešinimas.

Pranešimai žiniasklaidai, aktualios informacijos teikimas dedikuotoje skaitmeninei statybai, jos

dalininkų, partnerių, rėmėjų, ar kitų galimų dalyvių/susijusių subjektų interneto svetainėse, kitos pagal

atskirą kiekvienos veiklos planą.

Galimos paslaugos:

Pagal naujų (inovatyvių) BIM priemonių taikymo Lietuvos statybos praktikoje įgyvendinimo

planą formuojamos skaitmeninės statybos paslaugos ir nauji pajamų šaltiniai – valorizacijos esmė:

Viešinimo kompanija, konferencijos, tikslinės reklamos.

Įgyvendinimo galimybių studijos, investiciniai planai.

Palaikymas:


2. Viešinimo kompanijos, konferencijų, tikslinės reklamos organizavimas.

3. Administracinės išlaidos (valorizacijos darbo grupės darbo vietos ir kitos išlaidos).

154

4. Statybos pramonės rinkos ir technologijų tyrimai.

5. Kitos nenumatytos išlaidos.



11 priemonė. BIM tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinėse

organizacijose (PR11)

Atsižvelgiant į augančius Lietuvos ekonomikos poreikius ir iššūkius bei esamą statybų sektoriaus

lygį, palyginti žemą darbo našumą (Lietuvos darbo našumo vidurkis 2012 metais buvo apie 62% ES27

vidurkio ir 2013 metais kito 1.9%, o 2014 - 0.5 %), didėjančias išlaidas resursams bei aukštos

kvalifikacijos žmogiškųjų resursų potencialo trūkumą, kitų šalių iniciatyvas didinti statybų sektoriaus

konkurencingumą, Lietuvos statybų sektoriuje reikia didelių pokyčių skaitmeninės statybos srityse.

Įvertinusios BIM technologijų teikiamą naudą, Šiaurės Europos šalys kartu su kitomis

ekonomiškai stipriausiomis valstybėmis susivienijo į tarptautinį aljansą „buildingSMART International”

(www.buildingsmartalliance.org), kurio tikslas – prisidėti prie centralizuoto BIM technologijų diegimo

siekiant padidinti projektų įgyvendinimo efektyvumą. Dabar „buildingSMART” asociacijai priklauso

Šiaurės Europos šalys, Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Austrija ir Šveicarija, Beniliukso šalys,

Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, JAV, Kanada, Japonija, Korėja, Kinija, Australija, Singapūras ir

kitos. Aljanso nariu gali būti projektavimo organizacija, NT vystytojas ar operatorius, statybos

organizacija, statybos produktų gamintojas, programinės įrangos gamintojas, mokslinių tyrimų ar mokslo

įstaiga, vyriausybės agentūra, profesinė asociacija ar kitos su statybų sektoriaus pažanga susiję

organizcijos. Kiekvieno regioninio aljanso nariai formuoja strateginius prioritetus ir dalyvauja alianso

veiklose vystant regionui svarbius sektoriaus skaitmeninimo sprendimus.

Jau sukurtas CEN/TC 442 „Building Information Modelling (BIM)“ komitetas, 2014 metų viešųjų

pirkimų direktyvoje reglamentuojama galimybė viešųjų pastatų statybos projektuose taikyti Statinio

informacinio modeliavimo metodiką.

Todėl siekiant efektyviai paskirstyti žmogiškus ir finansinius resursus vystant skaitmeninės

statybos sprendimus ir užtikrinti Lietuvos statybų verslo konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose,

būtina integruotis į tarptautinius skaitmeninės statybos vystymo tinklus ir veiklas, mokytis iš gerosios

praktikos sprendimų, skleisti informaciją apie Lietuvos skaitmeninės statybos kompetencijas, kartu su

užsienio partneriais aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose kuriant įvairius skaitmeninės statybos

sprendimus.

Priemonės tikslas: Konkurencingumo didinimas ir eksporto skatinimas, nelaimingų atsitikimų

minimizavimas. Lietuva - skaitmeninės statybos iniciatyvų ir sprendimų vystymo regioninis centras.

1. Uždavinys. Keistis gerąja pasauline skaitmeninės statybos praktika. Dalyvauti tarptautiniuose

BIM sprendimų kūrimo projektuose. Plėsti tarptautinį partnerystės tinklą BIM sprendimų vystymo srityje.

Veiklos:

1. Tarptautinių kasmetinių "BIM regional development" ir „Skaitmeninė statyba“ konferencijų

organizavimas.

2. Dalyvavimas įvairiose tarptautinėse su „Skaitmeninės statybos“ tematika susijusiose

parodose ir konferencijose.

3. Dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose skaitmeninės statybos sprendimų kūrimo

projektuose.

2. Uždavinys. Plėsti eksporto rinkas. Suderinti nacionalinius ir tarptautinius BIM srityje

reglamentavimo ir verslo praktikos sprendimus. Įsijungti į pagrindinių tarptautinių organizacijų

jungiančių ES ir pasaulines BIM iniciatyvas veiklas.

http://www.buildingsmartalliance.org/

155

Veiklos:

Dalyvavimas Europos standartizacijos technikos komiteto CEN/TC 442 Building

Information Modelling (BIM) veiklose.

Dalyvavimas BuildingSmart Nordic darbo grupių veiklose.

Dalyvavimas ISO/TC 59/SC 13 komiteto veiklose.

Integracija (integracija su Lietuvos analogiškais e-portalais ir sistemomis, informacijos,

konsultacijų teikimas ir pan.) į ES elektroninių paslaugų susijusių su skaitmenine statyba, e-viešųjų

pirkimų, e-verslo sprendimų ir duomenų erdvę.

ES elektroninėmis paslaugomis vadinamos su statybų sektoriumi susijusių viešų ir privačių e-

portalų ir sistemų teikiamos paslaugos, kurios tam tikrose šalyse suteikia galimybę dalyvauti ar gauti e-

paslaugas, pavyzdžiui:

a) tarptautinių viešųjų pirkimų portalų: https://www.doffin.no/en;

b) problemų sprendimo: ec.europa.eu/solvit/contact/index_lt.htm

c) išankstinių kvalifikacijų vertinimo:

1. http://www.achilles.com/en/communities/2-uncategorised/3073-construction-supplier-pre-

qualification

2. http://www.austroads.com.au/road-construction/approved-contractors

d) BIM specifikacijų rengimo:

https://toolkit.thenbs.com/

e) BIM elementų bibliotekų: www.bimobject.com

f) Klasifikavimo sistemų:

1. http://www.cpic.org.uk/uniclass/

2. cunecoclassification.dk

ir t.t.

Rezultatai:

1. 2020 skaitmeninė statyba dalyvių (dalyvaujančių skaitmeninės statybos veiklose) darbo

našumas būtų didesnis nei 90% pagal ES27 šalių statybų šakos vidurkį (2008 metais buvo ~ 65%).

2. Statybų sektoriaus eksportas 2020 metais pasiektų > 10 % statybos apimčių.

3. Sunkių nelaimingų ir mirtinų atsitikimų skaičius būtų mažesnis nei ES27 vidurkis;

4. Iki 2020 metų Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse konferencijose dalyvaus daugiau

kaip 3000 dalyvių iš Lietuvos ir daugiau kaip 15 šalių.

5. Dalyvavimas organizacijose (BuildingSmart, CEN, ISO ir pagal poreikį kitose).

6. Tarptautinių Skaitmeninės statybos sprendimų vystymo projektų kuriuose dalyvavo

Lietuvos įmonės skaičius (ne mažiau kaip 10) ir pritrauktos lėšos (biudžetai).

7. Skaitmeninės statybos sprendimų pristatymas kitų šalių parodose ir renginiuose (nemažiau

kaip 10).

Investicijos:

1. Tarptautinių kontaktų ir kompetencijų bei informacinės bazės sukūrimas.

2. Stojimo į tarptautines organizacijas mokesčiai.

3. Tarptautinių e-pirkimų ir elektroninių paslaugų sistemų analizė ir rekomendacijų integracijai

rengimas.

4. Integracijos į tarptautines e-pirkimų ir ES elektroninių paslaugų sistemas skirtas statybų

sekoriui sprendimų kūrimas.

Galimos paslaugos:

Tarptautinių seminarų ir konferencijų organizavimas.

Tarptautinių kontaktų paieškos paslauga.

Informacinės, konsultacinės paslaugos tarptautinių e-viešųjų pirkimų ir kitų ES elektroninių

paslaugų tema.

https://www.doffin.no/en

http://www.achilles.com/en/communities/2-uncategorised/3073-construction-supplier-pre-qualification

http://www.achilles.com/en/communities/2-uncategorised/3073-construction-supplier-pre-qualification

http://www.austroads.com.au/road-construction/approved-contractors

http://www.cpic.org.uk/uniclass/

156

Palaikymo veiklos:

Tarptautinės kontaktų bazės ir informacinio centro duomenų administravimas.

Tarptautinių konferencijų organizacimo kaštai.

Dalyvavimo tarptautinėse su Skaitmeninės statybos tematika susijusiose parodose ir

konferencijose kaštai.

Narystės tarptautinėse organizacijose kasmetiniai kaštai.

Ekspertinė veikla Building Smart alianso veiklose.

Ekspertinė veikla CEN/TC 442 komiteto veiklose.

Tarptautinių projektų inicijavimas, paraiškų rengimas.

Administracinis palaikymas.







12 priemonė. BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas (PR12)

BIM statistinių rodiklių sistema ir monitoringas – tai visų statybos sektoriaus dalyvių bendrai

pateikta statistinė informaciją, leidžianti užtikrinti statybos sektoriaus bei BIM projektų monitoringą,

analizuoti esamą situaciją, priimti pagrįstus valdymo sprendimus bei didinti atskirų projektų ir viso

sektoriaus ekonominį efektyvumą, užtikrinant tvarią plėtrą. BIM statistinių rodiklių sistema ir

monitoringas leidžia atlikti palyginimąją analizę su kitų išsivysčiusių šalių BIM aplinka.

Priemonės tikslas: Sukurti BIM statistinių rodiklių sistemą ir užtikrinti rodiklių monitoringą.

1. Uždavinys: Atlikti esamų ES ir pasaulyje taikomų BIM procesų efektyvumo vertinimo

metodologijos funkcionalumo tyrimus.

Veiklos:

1. Parengti techninę užduotį BIM statistinių rodiklių vertinimo metodologijų atrankai ir

analizei.

2. Atlikti ES ir kitų pažangių šalių naudojamų BIM statistinių rodiklių sistemų tyrimus.

3. Atlikti BIM statistinių rodiklių Lietuvos poreikių tyrimus.

2. Uždavinys: Sukurti BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (angl.

ROI - Return on Investments) rodiklių sistemą.

Veiklos:

1. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro

sukūrimas.

2. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės

sukūrimas.

3. Atitinkamų naujų teisės aktų arba jų pakeitimų parengimas.

Rezultatai:

1. Parengta techninė užduotis BIM statistinių rodiklių vertinimo metodologijų atrankai ir

analizei.

2. Parengti atitinkami teisės aktai ar jų pakeitimai.

3. Atlikti ES ir kitų pažangių šalių naudojamų BIM statistinių rodiklių sistemų tyrimai

(parengtos galimybių studijos rezultatas)

157

4. Atlikti BIM statistinių rodiklių Lietuvos poreikių tyrimai (parengtos galimybių studijos

rezultatas)

5. Sukurtas BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių

registras.

6. Sukurta BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių

skaičiuoklė.

Investicijos:



3. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI - Return on

Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimui, tobulinimui, palaikymui reikalingų standartų,

techninių specifikacijų parengimas.


Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės metodinių vadovų parengimas.


Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės valdymo mokymo kursų ir seminarų organizavimas.


Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimas.

Galimos paslaugos:

1. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro valdymo

mokymo kursai.


valdymo mokymo kursai.

Palaikymas:


sukūrimui, tobulinimui, palaikymui reikalingi standartai, techninės specifikacijų atnaujinimas.

2. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklės ir

registro metodinių vadovų atnaujinimas.

3. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos rodiklių registro tobulinimas,

palaikymas.


tobulinimas, palaikymas.

5. Administracinis palaikymas.

Už priemonės įgyvendinimą atsakingi institucija: Lietuvos Statistikos departamentas.



Skaitmeninimo priemones siūloma vertinti instituciniais, teisiniais, techniniais, organizaciniais,

ekonominiais, socialiniais ir ekologiniais aspektais, suteikiant jiems atitinkamą įvertį skalėje nuo 0 iki 5

(žr. 4.2 lentelę).

158

4.2 lentelė. Siūlomas Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių kompleksas.

Eil.

Nr.

Skaitmeninimo

priemonė Instituciniai Teisiniai Techniniai Organizaciniai Ekonominiai Socialiniai Ekologiniai

1 BIM plėtros strategija

2

BIM reikalavimai,

standartai, naudojimo

vadovai

3

Duomenų mainų

reglamentai ir

specifikacijos

4

Statybos informacijos

klasifikavimo ir

kodavimo sistema

5

Informaciniai ištekliai

ir elektroninės

paslaugos

6

Statybos teisės

sisteminimas, teisinės

ir institucinės

aplinkos adaptavimas

BIM reikmėms

7

Metodinės pagalbos

priemonės viešiesiems

pirkimams

vykdomiems pagal

BIM reikalavimus

8 BIM švietimas ir

mokymai

9

BIM moksliniai

tyrimai ir

eksperimentinė plėtra

(MTEP)

10 BIM gerosios

praktikos valorizacija

11

BIM tarptautinis

bendradarbiavimas ir

dalyvavimas

tarptautinės

organizacijose

12

BIM statistinių

rodiklių sistema ir

monitoringas

Šaltinis: sudaryta rengėjų.

4.2 lentelės paaiškinimas:

0 Nėra įtakos 0%

1 Nereikšmingas 20%

2 Įtakojantis 40%

3 Veiksnus 60%

4 Svarbus 80%

5 Reikšmingas 100%

159

Institucinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkamai skaitmeninimo priemonei ir jų

kompleksas turi valstybinės įstaigos (LR AM, BĮ LSD, VĮ SPSC, LR ŠMM, LR TM, LR ŪM ir kt.) ir

kokią įtaką skaitmeninimo priemonės turi minėtų įstaigų veiklai. Pirmuoju atveju suprantama, kaip

atsakomybė už atitinkamos priemonės įgyvendinimą ar įdiegimą.

Teisinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų

kompleksas turi Lietuvos Respublikos teisinei aplinkai (kodeksams, įstatymams, reglamentams,

taisyklėms, standartams ir kt.), įskaitant privalomuosius ir laisvai pasirenkamus teisės aktus. Įtaka gali

pasireikšti kaip teisės aktų sukūrimas/keitimas/panaikinimas arba pačios skaitmeninimo priemonės

diegimo apimčiai ir gyliui.

Techninis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkamai skaitmeninimo priemonei ir jų

kompleksui turi įvairaus pobūdžio informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) infrastruktūros

poreikis. Tai programinės ir kompiuterinės įrangos, internetinių informacinių sistemų, duomenų bazių,

„debesų“ technologijų, elektroninio parašo, informacijos perdavimo ir kitos IKT įrangos poreikis.

Organizacinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką turi privačios organizacijos (asociacijos,

sąjungos, VŠĮ, UAB, AB, MB ir kt.) atitinkamoms skaitmeninimo priemonėms ir kokią įtaką turi

skaitmeninimo priemonės minėtų organizacijų veiklai. Pirmuoju atveju įtaka suprantama kaip atsakomybė

už atitinkamos priemonės įgyvendinimą ar įdiegimą.

Ekonominis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų

kompleksas turi Lietuvos ekonomikai ir finansams. Būtina išskirti šio aspekto svarbą, kadangi taikant

skaitmeninimo priemonių kompleksą galutiniame rezultate siekiama gauti ekonominės ir finansinės

naudos.

Socialinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų

kompleksas turi Lietuvos visuomenei ir žmonėms. Šis aspektas susijęs su skaitmeninimo priemonių

teikiamos naudos sklaida, švietimu, darnios socialinės aplinkos kūrimu ir gerosios praktikos viešinimu.

Ekologinis vertinimo aspektas parodo, kokią įtaką atitinkama skaitmeninimo priemonė ir jų

kompleksas turi prisidedant prie ekologinės aplinkos kūrimo. Svarbu, kad viso statinio gyvavimo ciklo

metu būtų tausojama aplinka, naudojamos nekenksmingos ir paprastai perdirbamos medžiagos, tausojami

energetiniai ištekliai ir taikomos kitos priemonės.

BIM Brandos lygiai

Brandos lygio vertinimas yra neatsiejama, sudėtinė bet kurių viešojo ir privataus sektoriaus veiklų

efektyvumo vertinimo dalis. Todėl ir viena iš Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių

komplekso veiklų yra numatomas brandos lygio vertinimas.

Atsižvelgiant į Studijos 2 skyriuje atlikta užsienio šalių patirties skaitmeninant statybų sektorių

analizę, įvertinus šalių pasirinktus modelius bei Lietuvos esamą padėtį, Lietuvos BIM brandos lygių

koncepcijos pagrindu pasirinktas Mark Bew – Mervyn Richards BIM brandos lygio nustatymo modelis.

Šis modelis yra tapęs BIM brandos lygio nustatymo pagrindu ir kitų šalių įmonėms. Modelyje yra

pasiūlytas pakankamai aiškus minimalaus BIM naudojimo lygio formalizavimas, priimtinas viešajam

sektoriui, ir jau naudojamas valstybiniuose užsakymuose.

Žemiau pateikiami suformuoti Lietuvos statybų sektoriaus BIM brandos lygių aprašymai:

0 Lygis (esamas).

Tai yra beveik plokščias CAD, be trimačių duomenų, kuris leidžia sukurti tik tradicinius 2D

brėžinius. Susijęs su nevaldomais 2D CAD duomenų mainais popierine arba elektronine forma. Tai dar

tikrai ne BIM, o tiesiog 2D CAD failų panaudojimas projektavimo ir gamybos informacijai sukurti.

1 Lygis (esamas).

1 brandos lygis pristato pirmą žingsnį link tikro BIM ir 3D duomenų naudojimo projekte. Šiame

lygyje kiekvienas projektuotojas paprastai dirba izoliuotai nuo kitų komandos dalyvių, todėl šis BIM lygis

šnekamojoje kalboje žinomas kaip „vienišas BIM“. Dažnai pasitaiko kita situacija, kai projektą rengia

projektuotojų grupė, tačiau kiekvienas jos dalyvis dirba tik su savo projekto dalimi (užduotimi), kuri yra

atskirta nuo kitų dalių ar/ir dalyvių.

Projektuotojai šiame lygmenyje naudoja CAD technologijas 2D arba 3D valdomais formatais

kartu su bendradarbiavimo priemonėmis, per bendrą duomenų (failų struktūra) tvarkymo aplinką.

Paprastai yra naudojamos, standartizuotos duomenų struktūros ir formatai, tuo tarpu ekonominė

160

(sąmatinė) projekto dalis yra valdoma nepriklausomai nuo BIM modelio – išlaidų ir resursų valdymo

sistemos nėra integruotos į procesą per bendrą duomenų tvarkymo aplinką.

2 Lygis (siekiamas iki 2021 metų).

2 BIM brandos lygis apjungia tarpdisciplininius ir bendradarbiavimui skirtus federalizuotus

modelius, susidedančius tiek iš 3D geometrinių, tiek ir negrafinių duomenų, kuriuos rengia atskiri

projekto dalyviai jo gyvavimo ciklo eigoje bendroje duomenų valdymo aplinkoje (angl. CDE). Šių

informacijos mainų formalizavimas įpareigoja naudoti informacinius protokolus, t.y. nustato suderintus

principus, pagal kuriuos duomenys bus bendrinami ir šalys bendradarbiaus artėjant prie 3 brandos lygio.

Darbas atliekamas remiantis bendradarbiavimo normatyviniai dokumentais (standartais), kuriant

architektūrinę, inžinerinę ir statybinę projekto informaciją ir informacijos valdymo specifikaciją statybos

projektų kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant statinio informacinį modeliavimą, taikant statinio

klasifikavimo ir kodavimo sistemą.

Vienas iš svarbiausių 2 BIM lygio požymių, yra išpildomųjų duomenų pridavimas užsakovui

pagal statybos sutarties sąlygas metodas, kuris šiuo metu pasaulinėje praktikoje yra žinomas COBie

pavadinimu.

Šiame BIM lygyje pristatomi pirmieji žingsniai, naudojant integruotus į procesą 4D statybos

eiliškumo ir/arba 5D kainos informacinius modelius. 2 lygis leidžia, kad kai kurie projektai gali būti

vykdomi ir žemesnio BIM brandos lygio organizacijų.

3 Lygis (ateities vizija).

3 brandos lygyje bus pristatytas visiškai integruotas ir bendradarbiavimui realiu laiku tinkamas

projekto modelis, kuris galės būti aptarnaujamas per žiniatinklio paslaugas, atsižvelgiant į informacinių

technologijų raidą ir kuris bus suderinamas su IFC/buildingSmart duomenų mainų standartu. Programinės

įrangos sąveikos barjerai bus įveikti, taip pat kaip ir infrastruktūros apribojimai ir vis dar egzistuojančios

teisinės kliūtys.

Šiame BIM lygyje bus naudojami: 4D statybos modelis, 5D sąnaudų informacinis modelis, 6D

projekto gyvavimo ciklo informacinis modelis ir kitų dimensijų (kartais vadinamų „xD“) informaciniai

modeliai, kuriuose bus įdiegtos objektinių duomenų standartinės bibliotekos, apimančios informaciją apie

gamintojus.

Šiandien apie reikalavimus šiam lygiui yra labai intensyviai diskutuojama pasaulinėje ekspertų

bendruomenėje siekiant suformuluoti jo bendrą ir vieningą supratimą. Siektinas šio lygio įgyvendinimo

terminas yra 2025 m.

Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant

statinio informacinį modeliavimą (2 BIM lygis)

Teigiama104

, kad dėl netikslios, neišsamios ir dviprasmiškos informacijos pateikimo statinio

gyvavimo ciklo procesuose patiriama apie 20-25 proc. bereikalingų papildomų kapitalo įdėjimo sąnaudų.

Šie papildomi 20-25 proc. laikomi švaistymu (!), kurį galima sumažinti įgyvendinus BIM dokumentuose

aprašytus standartus, procesus ir procedūras.

Suderintos projektavimo ir statybų informacijos rengimas – tai užduočių vykdymu laiko juostoje

grįstas procesas, kuris nepriklauso nuo naudojamo pirkimų būdo ar sutarties formos. Kiekvieną užduotį

reikia atlikti laiku, tam tikra tvarka, kad tai būtų naudinga visoms projekte dalyvaujančioms šalims. Toks

procesas dar vadinamas „bendradarbiavimu grįstu darbu“. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje

projekto dalyvių komandų prašoma pateikti informaciją, naudojant sutartus duomenų mainų standartus

(formatus) ir taikant standartizuotus procesus (procedūras), kad būtų užtikrinta pateikiamų duomenų

vienoda forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti ir pakartotinai panaudoti be pakeitimų ar

interpretacijų.

Kai įmanoma, taip pat reikia taikyti taupumo ir pakankamumo principus, kad ištekliai būtų

naudojami vertės kūrimui, o ne kitiems tikslams. Reikia vengti su netikslingu išteklių eikvojimu

susijusios veiklos, kaip pvz.: laukti ir ieškoti informacijos; ruošti per daug informacijos be konkrečios

104

PAS 1192-2:02013 „Specification for information management for the capital/delivery phase of construction projects using

building information modelling“ psl. V-VI ir jame minimas „Avanti case studies“

(http://www.cpic.org.uk/en/publications/avanti).

161

paskirties; persistengti apdorojant informaciją vien dėl to, kad technologijos leidžia; leisti laiką defektų

dėl prasto grafinių ir negrafinių duomenų suderinimo paieškai ir taisymui.

Norint, kad informacija būtų rengiama išties taupiai, būtina suprasti būsimą jos paskirtį. Tai

įmanoma, kai „pradedama su mintimi apie pabaigą“, t.y. jau projekto strateginėje apibrėžtyje nustatoma,

kaip informaciją būtų galima naudoti ir pakartotinai panaudoti viso projekto atlikimo metu visuose

objekto gyvavimo ciklo procesuose. Būtent šiuo tikslu ir parengta šį informacijos valdymo schema.

Šioje galimybių studijoje iškeltas strateginis uždavinys iki 2021 m. visuose viešojo sektoriaus

išteklių pirkimuose pasiekti antrąjį brandos lygį statinių informacinio modeliavimo (BIM) vystyme, kuris

taip pat turi būti taikytinas privataus sektoriaus statybų, renovacijos ir naujų pastatų projektuose. Tokiu

būdu bus sprendžiama netikslios, neišsamios ir dviprasmiškos informacijos problema, dėl kurios

patiriama 20–25 proc. bereikalingų papildomų kapitalo įdėjimo sąnaudų.

Informacijos valdymo schemos aprašymas

BIM proceso metu sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija, naudojama

viso statinių, infrastruktūros objektų arba turto gyvavimo ciklo metu. Siekiant, kad statybos objektai būtų

užbaigiami efektyviai, labai svarbu, kad visi projektų dalyviai bendradarbiautų. Bendradarbiavimu

grįstoje aplinkoje svarbus vaidmuo tenka gebėjimui efektyviai perduoti, panaudoti ir bendrinti duomenis,

išvengiant praradimų, prieštaravimų ar klaidingų aiškinimų.

Informacijos valdymo schema sukurta vadovaujantis Didžiosios Britanijos standarto projekto PAS

1192-2:2013 Specification for information management for the capital/delivery phase of construction

projects using building information modelling (liet. Informacijos valdymo specifikacija statybos projektų

kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant statinio informacinį modeliavimą) viešai prieinama specifikacija,

susijusia su informacijos valdymu statybos projekte, naudojant BIM.

Šios informacijos valdymo schemos paskirtis – palaikyti tikslą pasiekti BIM 2 lygį (ir kartu

sumažinti turto naudojimo išlaidas) nurodžius reikalavimus, kurių reikia šiam lygiui pasiekti, pasiūlyti

sistemą bendradarbiavimui BIM projektuose ir apibrėžti konkrečias gaires informacijos valdymo

reikalavimams, susijusiems su projektais, kuriuose naudojama BIM metodologija.

Informacijos valdymo schemoje dėmesys sutelkiamas į visą statinio informacinio modelio (IM)

pateikimo ciklą nuo strateginio poreikio vertinimo iki objekto (turto) perdavimo užsakovui ir tolimesnio

jo naudojimo (turto informacinis modelis). Didžioji dalis grafinių ir negrafinių duomenų ir dokumentų

sukaupiama projektavimo ir statybos (gamybos) metu (projekto informacinis modelis). BIM proceso metu

sukuriami informaciniai modeliai ir su jais susijusi informacija naudojama viso statinių, infrastruktūros

objektų arba išteklių gyvavimo ciklo procesuose (žr. 4.2 pav.).

Informacinį modelį (IM) sudaro trys dalys: dokumentacija, negrafinė informacija ir grafinė

informacija:

o Dokumentacija – informacija, skirta statybos projekto sąlygų sąvadui, projektavimui,

statybai, eksploatacijai, priežiūrai arba eksploatacijos nutraukimui, įskaitant planus,

brėžinius, specifikacijas, skaičiavimų ir kitas ataskaitas, kalendorinius grafikus, leidimus,

aktus, protokolus, archyvų medžiagą, korespondenciją ir kitus dokumentus.

o Negrafiniai duomenys - skaitmenimis ir raidėmis pateikiami duomenys.

o Grafiniai duomenys - naudojant formą ir išdėstymą erdvėje pateikiami duomenys.

Projekto informacinis modelis (angl. Project Information Model – PIM) – projekto projektavimo,

gamybos ir statybos etapo metu sukurtas informacinis modelis, susidedantis iš dokumentacijos,

negrafinės informacijos ir grafinės informacijos, apibrėžiančios įvykdytą projektą.

Turto informacinis modelis (angl. Asset Information Model – AIM) – informacinis modelis, skirtas

tvarkyti, prižiūrėti ir eksploatuoti išteklius.

162

4.2 pav. Informacijos valdymo schema.

Informacijos valdymo schemoje pateikiami reikalavimai pradedami nuo įvertinimo taško (esamų

išteklių) arba poreikio deklaracijos (dėl naujų išteklių). Tada nuosekliai pereinami įvairūs informacijos

pateikimo ciklo etapai ir baigiama pateikiant „kaip pastatyta“ turto informacinį modelį (AIM). Jį tiekėjas

perduoda užsakovui, patikrinęs projekto informacinį modelį (PIM) pagal pastatytą statinį.

Mėlynos spalvos rodyklėmis žymimas bendras procesas, kai nustatomas projekto poreikis

(projektavimo paslaugų, statybos ar prekių pristatymo), suorganizuojamas pirkimų konkursas (pirkimas)

ir nustatomas jo laimėtojas (sutartis), mobilizuojamas tiekėjas (pasiruošimas) ir sukuriama statybai

(gamybai) aktuali informacija (projekto informacijos kūrimas) ir turto informacija (turto informacijos

valdymas).

Šis ciklas taikomas visuose projekto įgyvendinimo stadijose, įskaitant projektavimo informacijos

pateikimą visuose septyniuose projekto etapuose, pažymėtuose žalia spalva:

0 stadija – strateginė apibrėžtis;

1 stadija – projekto sąlygos;

2 stadija – konceptualus projektas;

3 stadija – techninis projektas;

4 stadija – darbo projektas;

5 stadija – statyba;

6 stadija – perdavimas ir užbaigimas;

7 stadija – naudojimas.

Žalieji, mėlyni ir raudonį diagramų elementai (apskritimai su rodyklėmis) žymi informacijos

pateikimo (paėmimo) procesą (duomenų mainus) tarp projekto dalyvių ir užsakovo iš statinio projekto

duomenų aplinkos per bendrąja duomenų valdymo aplinką ir valstybės duomenų infrastruktūroje

esančius: projektui reikalingos informacijos išteklius (esama situacija), statinio projekto informacinį

modelį ir turto informacinį modelį. Pastarieji yra bendros duomenų išteklių sistemos (esama situacija)

sudėtinės dalys.

Strateginė apibrėžtis

Informacijos valdymo schemoje pavaizduotas informacijos pateikimo ciklas ir projekto etapai

prasideda nuo sprendimo skirti sąnaudas kapitalinei statybai (strateginė apibrėžtis), o baigiasi perdavimu į

eksploataciją (pridavimas) ir turto informacijos valdymo faze. Strateginė apibrėžtis žymi vieną iš dviejų

163

būsenų: kai projektas pradedamas be senesnės informacijos arba kai projektas pradedamas remiantis

senesnės turimo turto informacijos įvertinimu.

Pirkimas

Prieš pradedant pirkimus statytojas (užsakovas) turi aiškiai apibrėžti informacijos reikalavimus ir

pagrindinius sprendimų priėmimo taškus (kurie bus įtraukti į sutartį). Statytojo (užsakovo) informacijos

reikalavimai pradedami rengti arba nuo esamo objekto (turto) įvertinimo, po kurio nustatomas statytojo

(užsakovo) poreikis, arba tiesiogiai nuo užsakovo poreikio, jei nereikia atsižvelgti į esamą objektą arba jo

informacinį modelį.

Šioje stadijoje statytojas (užsakovas) ir tiekėjas (vykdytojas, rangovas), taip pat tiekėjo grandinė

(subrangovai), keičiasi įvairiais dokumentais.

Statytojo (užsakovo) informacijos reikalavimai (angl. Employer Information Requirement, toliau –

EIR) – dokumentas, nustatantis, kokią informaciją tiekėjas turi pateikti užsakovui vykdydamas projektą.

EIR aprašomi informacijos mainų ir bendradarbiavimo reikalavimai, kurie sudaro dalį užsakovo

reikalavimų, o vėliau tiekėjas juos įtraukia į savo projekto vykdymo planą. EIR turinys suderinamas su

užsakovo sprendimo taškais, kurie atitinka projekto etapus. EIR derinasi su kitais projekte naudojamais

paskyrimo ir sutarčių dokumentais, kurie, savo ruožtu, atitinka sektoriaus BIM standartus ir reikalavimus.

EIR rengiamas kaip dalis išsamesnės dokumentacijos, skirtos paslaugų pirkimams. EIR

įtraukiamas į konkurso dokumentus, kad tiekėjai (vykdytojai, rangovai) savo konkurso medžiagoje galėtų

pateikti pradinį BIM vykdymo planą (Informacijos teikimo planas, BEP), pagal kurį statytojas

(užsakovas) galėtų įvertinti siūlomų paslaugų būdą, tiekėjo galimybes ir pajėgumus.

Konkurso dalyvių paruošti BIM projekto vykdymo planai (angl. BIM Execution Plan, BEP) yra

priemonė, kuri leidžia Užsakovui nustatyti, ar EIR iškelti reikalavimai gali būti įvykdyti, kad prireikus

būtų galima pakoreguoti tiekimo grandinės galimybes arba dėl jų derėtis.

Sutartis

Nustačius laimėtoją ir pasirašius sutartį, paslaugų tiekėjas (vykdytojas, rangovas) dar kartą

pateikia statytojui (užsakovui) išsamesnę projekto vykdymo plano (toliau – BEP-II) versiją, kurioje

išaiškinama tiekėjo metodika, kaip įvykdyti projektą naudojant BIM bei patvirtinamos visos tiekimo

grandinės galimybės, kad visos susijusios šalys sutinka su BEP-II ir įsipareigoja jį vykdyti.

BIM projekto vykdymo plano tikslas – palengvinti projekto vykdymo valdymą. Tai apima BIM

protokole nurodytus sutartinius informacijos mainų reikalavimus kartu su bendresniais projekto

pateikiniais (rezultatais), nustatytais sutartyje. Tiekėjai užtikrina, kad jų tiekimo grandinės pateikta

informacija būtų parengta pagal statytojo (užsakovo) informacijos reikalavimus dokumentui (EIR), ir

nustatytuose projekto etapuose pateiks savo informacijos dalį tiekimo grandinės partneriams pagal

nustatytą planą.

Pasiruošimas

Pasiruošimas yra svarbus priešprojektinis etapas, nes suteikia projekto komandai galimybę dar

prieš pradedant projektuoti užtikrinti, kad informacijos valdymo sprendimai pasiteisina. Tai apima

užtikrinimą, kad reikiami dokumentai buvo parengti ir suderinti, informacijos valdymo procesai yra

numatyti, komanda turi reikiamų įgūdžių ir kompetencijų, o technologijos palaiko ir leidžia vykdyti

informacijos valdymą pagal nustatytus standartus ir reikalavimus.

Sutartas BEP ir visi vėlesni pakeitimai perduodami visiems projekto vykdymo komandos nariams.

Įsigyjama, įdiegiama ir išbandoma pasirinkta programinė įranga, IT sistemos ir infrastruktūra, įskaitant

bendrą duomenų valdymo aplinką (angl. Common Data Environment, CDE). Įvertinami visų projekto

informacinio modelio (toliau – PIM) rengime, analizėje ir peržiūroje dalyvaujančių projekto vykdymo

komandos narių mokymo ir švietimo poreikiai ir imamasi reikiamų veiksmų, ypatingą dėmesį atkreipiant

į šiuos BEP poskyrius: valdymą, planavimą ir dokumentaciją, standartų metodus ir procedūras bei IT

sprendimus.

Projekto informacijos kūrimas

Projekto informacinis modelis (PIM) laipsniškai kuriamas tiekėjų (vykdytojų, rangovų) ir jų

tiekimo grandinės komandos (žali apskritimai su rodyklėmis, žr. 4.2 pav.) ir pateikiamas užsakovui,

atliekant informacijos mainus, kurie esminiuose taškuose turi sutapti su užsakovo sprendimų priėmimo

procesu (mėlini apskritimai su rodyklėmis, žr. 4.2 pav.), kaip apibrėžta EIR. Šie mainai atliekami visuose

projekto įgyvendinimo stadijose (septyni etapai).

164

PIM pradėdamas, kaip projektavimo modelis (pirmi keturi etapai), o vėliau išvystomas iki

virtualaus statybos (gamybos) ir „kaip pastatyta“ (išpildomojo) modelio, projektavimo paslaugų tiekėjams

perdavus nuosavybę statybos paslaugų tiekėjui (rangovui) ir jo tiekimo grandinei. Šį nuosavybės

perdavimą, įskaitant jo laiką, reikia apibrėžti užsakovo ir tiekėjų pasirašytose sutartyse.

PIM vystyti reikalinga medžiaga (informaciniai ištekliai) pristatoma iš konsoliduotos kadastrų ir

registrų duomenų bazės, saugomos valstybės duomenų infrastruktūroje (esama situacija). PIM sukuriama

informacija (grafinė, ne grafinė, dokumentai) kaupiama statinio projekto informacinio modelio duomenų

bazėje ir pagal poreikį reikiamos apimties pristatoma į valstybės duomenų infrastruktūroje esančius

kadastrus ir registrus.

Projekto informacinis modelis vystomas statinio projekto duomenų aplinkoje, taikant bendrąją

duomenų valdymo aplinką (toliau – CDE), kuri naudojama projekto koordinavimui tiekimo grandinės

viduje ir informacijos mainams su užsakovu bei jos pristatymui (paėmimui) į (iš) išorinius informacinius

išteklius valstybės duomenų infrastruktūroje (į esančius kadastrus ir registrus).

CDE – tai priemonė sukurti bendradarbiavimu grįstą aplinką, skirtą dalytis darbu, atlikti duomenų

mainus, bendrinti ir derinti informaciją, organizuoti informacijos srautus SGC procesuose.

PIM kurti ir bendrinti naudojami klasifikuoti duomenys iš statinio informacijos klasifikavimo ir

kodavimo sistemos – vieningo klasifikatorius, apimančio visą statybos sektoriaus produkciją ir jos

sukūrimo paslaugas.

Turto informacijos valdymas

Veiksmingai perduodant informaciją iš vieno statinio gyvavimo ciklo etapo į kitą, gaunama

nemaža vertė. Oficialūs perdavimo procesai aprašomas EIR. Jame apibrėžiama mainams tarp PIM

paskutinėje „kaip pastatyta“ (išpildomojo) modelio stadijoje ir turto informacinio modelio (toliau – AIM)

skirtos informacijos struktūra, procesas ir turinys.

Turto informacijos valdymo taikymo ir priežiūros gairės turi būti pateikti atskirame BIM standarte

arba informacijos valdymo specifikacijoje turto (statinio ir jo priklausinių) naudojimo stadijai, taikant

statinio informacinį modeliavimą. Numatoma, kad prieš tai aprašytuose projekto vykdymo etapuose

sukurti duomenys, kartu su informacija apie parengimą eksploatacijai, sudarys didžiąją dalį informacijos,

kurią reikia perduoti baigus.

AIM sukaupta informacija (lazerinio skenavimo ir fotogrametriniai duomenys, 3D „kaip

pastatyta“ modeliai, kita grafinė, ne grafinė informacija ir dokumentai) kaupiama statinio projekto

informacinio modelio duomenų bazėje ir pagal poreikį reikiamos apimties pristatoma į valstybės

duomenų infrastruktūroje esančius kadastrus ir registrus, kuriuose ji tampa esamos situacijos dalimi ir gali

būti efektyviai panaudojama kitame gyvavimo ciklo etape.

Stebėsena, vertinimas

Didžiąją dalį objekto išlaidų sudaro per objekto naudojimo laiką patiriamos išlaidos (OPEX), o ne

kapitaliniai įdėjimai (CAPEX), todėl tokiu būdu užtikrinama, kad į eksploatacines išlaidas būtų

atsižvelgiama nuo pat pradžių. Stebėsena ir vertinimas sudaro sąlygas suderinti statinio projektuotojų ir

statytojų interesus su statinio naudotojų ir valdytojų interesais. Tam tikros trukmės (pvz., 3-5 metų)

bandomasis (stebėsenos) laikotarpis, kurio metu statytojai atlieka perduoto eksploatuoti objekto

patikrinimą leidžia nustatyti, ar pagal privalomus eksploatacinius standartus parengtas ir įgyvendintas

projektas realiai atitinka galiojančius standartus. Atkreiptinas dėmėsis į ryšį su BIM modeliu ir jo

potencialią naudą sujungiant projektavimo ir statybos informaciją su objekto valdymo informacija.

Stebėsenos rezultatus galima panaudoti ateityje naujai projektuojamų ir statomų objektų, o taip pat

renovuojamų ir rekonstruojamų objektų informaciniam modeliavimui.

Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant

statinio informacinį modeliavimą (0...1 BIM lygiai).

Informacijos valdymo schema statybos projekto kapitalinio įdėjimo etapui, naudojant BIM

pereinamajam etapui į antrą BIM išvystymo lygį yra parodyta 4.3 pav. Ši schema yra universali, taikoma

ir pripažinta daugelyje skaitmeninant statybos sektorių pirmaujančių valstybių nacionaliniu lygmeniu.

165

4.3 pav. Informacijos valdymo schema.

166

5. SIŪLOMI LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ

KOMPLEKSO VEIKIMO IR PALAIKYMO MODELIAI

5.1. Modelių sandara

Įgyvendinant šalyje Skaitmeninimo priemonių kompleksą ir atsižvelgiant į atliktą Didžiosios

Britanijos, Suomijos ir Danijos patirties skaitmeninant statybų sektorių analizę, tikslinga nagrinėti tris

modelius:

1. Modelis, kuriame Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones maksimaliai įgyvendina

viešasis sektorius (Pirmasis modelis).

2. Modelis, kuriame įgyvendinant Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones viešasis

sektorius ir privatus sektorius dalyvauja lygiomis dalimis (Antrasis modelis).

3. Modelis, kuriame Skaitmeninimo priemonių komplekso priemones maksimaliai įgyvendina

privatus sektorius (Trečiasis modelis).

Toliau modeliai nagrinėjami išskiriant skaitmeninimo priemonių galimas teikiamas paslaugas,

priemonių palaikymo veiklas, priemonių paslaugų galimus platintojus ir naudotojus bei atliekant modelių

stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę.

Skaitmeninimo priemonių paslaugos ir palaikymo veiklos skirstomos į bazines (užtikrinančias

priemonės veiksnumą) ir papildomas (paslaugos nėra būtinos, bet kuriančios pridėtinę vertę statinio

gyvavimo ciklo procesų dalyviams).

Kiekviena paslauga ir paslaugų palaikymo veikla taip pat skirstoma į privalomą ir neprivalomą, tai

yra į būtiną ir nebūtiną taikyti praktikoje, siekiant užtikrinti priemonės veiksnumą.

Modeliuose priemonės vystymas, paslaugų platinimas ir palaikymas skirstomas pagal galimas

kompetencijas ir atsakomybes tarp viešojo ir privataus sektorių.

4.2. Pirmo modelio analizė

Pirmojo Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvoje modelio atveju, viešasis sektorius būtų

atsakingas už BIM plėtros strategijos rengimą ir jos įgyvendinimo finansavimą, duomenų mainų valdymo

organizavimą ir finansavimą, būtų užtikrinamas reikiamų naujų teisės aktų, jų pakeitimų projektų

parengimas.

Viešojo sektoriaus įgyvendinamo modelio atveju, siekiant sukurti naujus naudingus daugeliui

taikymų valstybės informacinius išteklius, būtų apimami didelės apimties gamybiniai darbai, kurių

rezultate sukuriami dideli erdvinių duomenų ir informacijos masyvai. Juos papildyti surasta archyvine

informacija ar aktualių teritorijų papildomų aerofotografavimų ar nuotolinio skenavimų duomenimis būtų

reikalingos papildomos lėšos. Siekiant suderinti valstybės erdvinių duomenų ir informacijos kaupimo

procesus ir palaikyti vieningą statinių erdvinių duomenų ir informacijos registravimo sistemą, būtų

apimami didelės apimties erdvinių duomenų atnaujinimo gamybiniai darbai ir duomenų mainų studija.

Nuolatiniam erdvinių duomenų ir informacijos atnaujinimui statinio gyvavimo ciklo procesuose

sukuriamais duomenimis būtų reikalingos nuolatinės lėšos. Studijos rengimas turėtų būtų finansuojamas

valstybės biudžeto lėšomis. Studijos rezultatai būtų oficialūs ir sudarytų prielaidas kitoms veikloms. Visa

arba dalis patiriamų išlaidų galėtų būti padengiama taikant dalinai mokamas duomenų teikimo paslaugas.

Kita vertus, į už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos statybos informacijos klasifikavimo ir

kodavimo sistemos paslaugų apmokestinimą gali neigiamai sureaguoti paslaugų vartotojai. Paslaugos gali

būti naudojamos tik formaliai, pateikiant duomenis į valstybės informacines sistemas, tačiau nenaudojant

kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

Viešasis sektorius turėtų maksimalią įtaką priimant strateginius sprendimus dėl inovacijų (MTEP)

diegimo šalyje. Šiuo atveju kyla grėsmė, kad dėl papildomų administracinių procedūrų inovacijų

įgyvendinimas gali užtrukti, taip sumažindamas statybų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje

aplinkoje. Su inovacijų diegimu tiesiogiai susieta yra BIM gerosios praktikos valorizacija ir BIM

tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, viešasis sektorius gali būti ne

tik per lėtas, bet ir finansiškai nepajėgus efektyviai vykdyti šias veiklas.

167

Informacijos pateikimo prievolė ir vienodi rodiklių monitoringo standartai užtikrintų statistinės

informacijos patikimumą, prisidėtų prie statybos sektoriaus efektyvumo didinimo, užtikrinant tvarią jo

plėtrą. Integracija su kitų šalių monitoringo ir vertinimo sistemomis suteiktų galimybę objektyviai vertinti

Lietuvos statybų sektoriaus konkurencingumą IKT srityje ir įgalintų įvertinti BIM brandumo lygį

Lietuvoje. Kita vertus statistinės informacijos surinkimo ir apdorojimo kaštai labai padidėtų, lyginant su

šiuo metu renkamos ir apdorojamos informacijos kaštais.

168

5.2.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo pirmo modelio detalizavimas.

1 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos

Įmonės standartai,

reikalavimai, techninės

specifikacijos ir kiti

dokumentai, jų šablonai

Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas - - - - - -

Parengtas vidutinės trukmės

strateginio planavimo

dokumento projektas (BIM

plėtros strategija)

Platintojai - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai

Naudotojai - - - - - - Visi SGC procesų dalyviai

1 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Atnaujintos BIM plėtros

strategijos projektas.

Palaikymo veiklos

- - - - - -

Kas 5 metus įvertinti BIM

strategijos stebėsenos

rezultatus ir atnaujinti

strategiją

Palaikymą vykdo - - - - - - Viešojo sektoriaus subjektai

2 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas


reikalavimai, kitų BIM

dokumentų, jų šablonų

pardavimas, platinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas

Platintojai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Privataus sektoriaus

subjektai

Viešojo

sektoriaus subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

169

2 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Naudotojai Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

2 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas

Įmonių standartų,

reikalavimų, kitų BIM



Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas

Administracinis palaikymas

Palaikymo veiklos

Naujų teisės aktų

ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

atnaujinimas



dokumentų šablonų

atnaujinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) tolimesnis

vystymas

-

Naujų

nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

rengimas

Naujų įmonių standartų,



rengimas

- -

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) palaikymas

ir tobulinimas

Palaikymą vykdo

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Viešojo


Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus subjektai

170

3 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijos ir

taisyklės

Įmonių duomenų mainų

taisyklių ir dokumentų

šablonų platinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

platinimas

Platintojai Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

3 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

pardavimas,

platinimas



šablonų pardavimas,

platinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

platinimas

Palaikymo veiklos Naujų teisės aktų

ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

atnaujinimas



šablonų atnaujinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

tolimesnis vystymas

Palaikymą vykdo Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

4 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos Teisės aktai SGC procesų - Klasifikavimo ir Mokymo kursai, Klasifikavimo ir

171

4 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

pavadinimas komponentų

klasių ir

kodavimo

taisyklės

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

seminarai kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

informacinės

paslaugos


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

-

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

4 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

SGC procesų

komponentų

klasių ir

kodavimo

taisyklės

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

Mokymo kursai,

seminarai

Klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

informacinės

paslaugos

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Tarptautinių

klasifikavimo ir

kodavimo sistemų

stebėsena ir

tyrimai

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodinių vadovų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Statybos

informacijos

klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos priežiūra ir

atnaujinimas


-

Naujų ir

atnaujintų

standartų

rengimas

- - -

Duomenų bazių

pildymas ir

atnaujinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

5 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas BAZINĖS BAZINĖS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS PAPILDOMOS

172

5 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

PRIVALOMOS PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų

pildymo ir vaizdavimo

šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


subjektai

-

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

5 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų


šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas ir jų

įteisinimas

- Šablonų atnaujinimas ir

tobulinimas

Erdvinių duomenų

modelių ir mainų

sistemos metodinių

vadovų ir taisyklių

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

Statinių erdvinių

duomenų valdymo

sistemos, erdvinių

duomenų modelių

priežiūra ir

atnaujinimas

- - - - -

Erdvinių duomenų

rinkinių

atnaujinimas,

duomenų

suderinimas

teritorijų ribų

vietose


subjektai

- -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

6 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

173

6 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas Teisės aktai - -

Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai

- - Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

6 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

- -

Teisės aktų

komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

-


subjektai - -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

7 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas Teisės aktai -

Pirkimo dokumentų ir

sutarčių šablonai

Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai

-

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

-


dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

174

7 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

Pirkimo dokumentų

šablonų atnaujinimas Teisės aktų

komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

- -

Sutarčių šablonų

atnaujinimas - -


subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

8 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymų kursai,

seminarai

-


subjektai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

8 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

175

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymo kursai,

seminarai

-

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

- -

Reikalavimų,

rekomendacijų

studijų

programoms,

profesinio ugdymo

ir kvalifikacijos

kėlimo kursų

programų priežiūra,

palaikymas,

atnaujinimas,

tolimesnė plėtra;

Specialistų

atestavimo

metodikos,

atestavimo


palaikymas,

atnaujinimas,

tolimesnė plėtra

Pirmos ir antros

pakopos studijų

programų

atnaujinimas,

mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

-


subjektai - -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

9 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį

Informacijos sklaida

(mokymai / seminarai

/ konferencijos /

parodos)

-

Moksliniai tyrimai bei

eksperimentinė plėtra,

skatinantys inovacijų

diegimą valstybėje


subjektai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

176


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai - Visi SGC procesų dalyviai

9 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį



/ konferencijos /

parodos)

-





Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

- Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologijos

užtikrinančios

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį tobulinimas,

palaikymas

Informacijos sklaidos


/ konferencijos /

parodos)

organizavimas

-

Mokslinių tyrimų bei

eksperimentinės plėtros,

skatinančių inovacijų


vykdymas


subjektai - -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


10 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas Teisės aktai

Viešinimo kompanija,

konferencijos,

tikslinės reklamos

Įgyvendinimo galimybių

studijos, investiciniai planai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai Visi SGC procesų dalyviai

177

10 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos



konferencijos,

tikslinės reklamos




ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Viešinimo

kompanijos,

konferencijų, tikslinės

reklamos

organizavimas


-

Statybos pramonės rinkos ir

technologijų tyrimai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai Viešojo sektoriaus subjektai

11 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Tarptautiniai mokymo

kursai, seminarai,

konferencijos

Informacinė sistema

teikianti tarptautinių

kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,

konsultacinės paslaugos

tarptautinių e-viešųjų

pirkimų ir kitų ES

elektroninių paslaugų tema

- -

Tarptautinių projektų

organizavimas ir

dalyvavimas

Platintojai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus



dalyviai

Visi SGC procesų


11 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

178

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas


kursai, seminarai,

konferencijos



kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,





- -


organizavimas ir

dalyvavimas

Palaikymo veiklos

Tarptautinių mokymo

kursų, seminarų,

konferencijų

organizavimas

Informacinės

sistemos

atnaujinimas ir

tobulinimas


Ekspertinė veikla

buildingSmart Nordic

aljanso veiklose

Dalyvavimas

tarptautinėse

konferencijose,

parodose ir kituose

renginiuose


stebėsena ir paraiškų

rengimas

Ekspertinė veikla

CEN/TC 442

komiteto veiklose

- Tarptautinių projektų

inicijavimas

Palaikymą vykdo

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus


12 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (angl. ROI

- Return on

Investments)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir

investicijų grąžos

rodiklių registro bei

skaičiuoklės

metodiniai vadovai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės valdymo

mokymo kursai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas

179

12 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

specifikacijos


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

12 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

specifikacijos

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

metodiniai vadovai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei


mokymo kursai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

tobulinimui,

palaikymui

reikalingų

standartų,

techninių

specifikacijų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

metodinių vadovų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

tobulinimas,

palaikymas


180

12 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai - Viešojo subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

181

5.2.2 lentelė. Pirmojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS

PR1 ir PR2 - Valstybinės institucijos turi visas galias

strategijai rengti ir finansuoti. Priemonių įteisinimas vyks

sklandžiai ir užtikrins jų privalomą taikymą bei, kaip

visuotinai privalomos, užtikrins priemonės greitą sklaidą ir

palaikymo tęstinumą.

PR3 - Valstybinės institucijos turi didelį interesą

duomenų mainų valdymą organizuoti ir finansuoti.

PR4, PR5, PR6, PR7 ir PR11 - Finansinis

pajėgumas. ES finansavimas ir biudžeto dotacijos užtikrins

tinkamą finansavimą.

PR8 - Valstybinės mokslo institucijos turi

maksimalius įgaliojimus vykdyti BIM švietimo ir mokymo

programas.

PR9 - Valstybinės institucijos turi maksimalią įtaką

priimant strateginius MTEP sprendimus. ES finansavimas ir

biudžeto dotacijos užtikrina tinkamą finansavimą.

PR10 - Tiesioginė prieiga prie valdžios vidaus

struktūrų duomenų. Finansavimo kontrolė. Reikšminga

tarpvalstybinė įtaka.

PR12 - Įpareigojimas teikti informaciją ir vienodi

rodiklių monitoringo standartai užtikrina statistinės

informacijos patikimumą.

PR1 - Tik viešojo sektoriaus parengta strategija

nebus efektyvi.

PR3 - Valstybinės institucijų parengti duomenų

mainai gali sukelti daugiau nepatogumų nei naudos verslui

jei nebus tinkamo bendradarbiavimo.

PR2, PR4, PR5, PR6, PR7, PR11- Valstybinėse

institucijose trūksta specialistų su BIM kompetencija;

Rengimo, derinimo, priėmimo ir kitos procedūros ilgai

užtrunka.

PR8 – Naujų studijų programų, kvalifikavimo

kursų programų parengimas ir patvirtinimas gali trukti ilgą

laiką.

PR9, PR10 - Ribotas priėjimas prie verslo

praktikos. Inovacijų diegimui reikalingo nestandartiško

požiūrio ir nuokrypio nuo normų nebuvimas.

PR12 - Statistinės informacijos surinkimo

apdorojimo kaštų našta valstybės biudžetui. Tik valstybės

institucijų inicijuota tam tikros statistinės informacijos

teikimo prievolė, gali būti nepriimtina daliai statybos

dalyvių.

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

PR2 - Privalomų naudoti dokumentų pardavimai.

PR3 - Viešojo ir privataus sektorių

bendradarbiavimas gali užtikrinti racionalų/efektyvų

duomenų mainų sistemos sukūrimą.

PR4 ir PR5 - Privalomos informacijos

pasiekiamumas per vieną prieigos tašką.

PR6 ir PR7 - Užtikrinamas reikiamų naujų teisės

aktų ir jų pakeitimų priėmimas.

PR8 ir PR9 - Dalyvaujant privataus sektoriaus

atstovams BIM švietimo ir mokymo veikloje bei palaikant

privataus sektoriaus inicijuojamus MTEP projektus galima

pasiekti geriausius rezultatus.

PR9 ir PR10 - Stiprus valstybės strateginis požiūris į

inovacijų diegimą.

PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti naujausią

informaciją apie tarptautinius vystomus sprendimus,

prisijungti prie vystomų projektų.

PR12 - Statistinės informacijos analizė leistų didinti

statybos sektoriaus efektyvumą, užtikrinti tvarią plėtrą.

Didinamas statybos sektoriaus informacijos skaidrumas.

Sistema harmonizuota su kitų šalių monitoringo ir vertinimo

sistemomis suteikia galimybę objektyviai vertinti Lietuvos

statybų sektoriaus konkurencingumą IKT srityje.

PR1 - Tik viešojo sektoriaus rengiamos strategijos

procesas bus labai ilgas; rinkoje pokyčiai įvyks greičiau.

PR2 - Specifinių žinių iš verslo praktikos trūkumas

bei realių projektų vadybos patirties stoka kelia didelę

grėsmę įgyvendinamos priemonės kokybei. Dėl kokybės

stokos, priemonė gali būti naudojama formaliai,

neefektyviai. Privačiam sektoriui gali trūkti motyvacijos

naudoti priemonę visuose statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

PR3 - Grandiozinės duomenų mainų sistemos

sukūrimas gali būti labai ilgas bei brangus procesas.

PR2, PR4 ir PR6 - Neefektyvi sklaida. Neįtrauks

verslo ir mokslo į priemonių įgyvendinimą kyla grėsmė, jog

šiems subjektams trūks motyvacijos šias priemones naudoti

statybos projektuose ir visuose statinio gyvavimo ciklo

procesuose.

PR4, PR5, PR6 ir PR7 - Ilgas įgyvendinimo

procesas. Specifinių žinių trūkumas, projektų vadybos

patirties stoka ir didelio skaičiaus informacinių išteklių

dalyvavimas kelia didelę grėsmę priemones įgyvendinti

laiku.

PR5 - Verslui trūksta žinių naudoti priemonę

statybos projektuose.

PR8 ir PR9 - Esant nedideliam verslo indėliui į šias

priemones galimas pavojus, kad švietimas, moksliniai

tyrimai ir eksperimentinė plėtra bus vykdomi per lėtai,

lyginant su rinkos pokyčiais.

PR10 - Ribotas priėjimas prie verslo praktikos ir

tendencijų sąlygotų nekokybišką galutinį rezultatą.

PR11 - Atstovaujami ne visi statinio gyvavimo

ciklo proceso dalyviai. Kyla grėsmė, jog kiti dalyviai

nedalyvaus ir kitose veiklose.

PR12 - Ilgas BIM statistinių rodiklių sistemos ir

monitoringo sukūrimo ir įgyvendinimo procesas.


182

4.3. Antro modelio analizė

Antrojo Skaitmeninės statybos Lietuvoje įgyvendinimo modelio atveju, kai viešasis ir privatus

sektorius dalyvauja lygiomis dalimis, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo metu parengta

BIM plėtros strategija būtų efektyvi, turėtų dideles finansavimo ir taikymo galimybes, užtikrintų

racionalų/efektyvų duomenų mainų sistemos sukūrimą.

Šio modelio atveju, ES finansavimas, biudžeto dotacijos ir verslo indelis užtikrintų tinkamą

skaitmeninimo priemonių finansavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad į privataus sektoriaus apibrėžtį patenka dalis inžinerinių statinių valdytojų,

viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės atveju, būtų optimaliai paskirstytos duomenų papildymui,

statinio gyvavimo ciklo procesuose sukuriamų duomenų kaupimui ir informacinių išteklių infrastruktūros

palaikymui reikalingos lėšos. Tokiu atveju būtų optimizuotos duomenų teikimo paslaugų kainos,

paslaugų naudotojai visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose naudotųsi duomenų teikimo

paslaugomis.

Valdžios institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP veikloje būtų pasiekti maksimalūs

galimi inovacijų diegimo valstybėje mastai.

Viešojo ir privataus sektorių įgyvendinamo skaitmeninimo priemonių modelio atveju, statybos

informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemos tobulinimo, palaikymo ir švietimo veiklas perdavus

privačiam sektoriui, būtų garantuojamas kokybiškas priemonės palaikymas ir greitas atnaujinimas.

BIM valorizacijos procesas būtų greitas, lankstus bei patikimas viešojo intereso atžvilgiu,

įvairiapusiai informacijos mainai ir platus žinių ratas (angl. know-how). Kitų modelių atveju, gali būti

nemaža atskirtis, todėl būtina vidinė edukacija, kas kelia kaštus ir ilgina terminus. Atsakingas už

valorizacijos proceso vykdymą turėtų būti privatus sektorius, tačiau viešasis sektorius turėtų būti aktyvus

dalyvis ir kontroliuoti procesą.

Subalansuotas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas gali užtikrinti ir tvarų

Skaitmeninės statybos sprendimų vystymą tarptautinėje erdvėje, bei visų priemonių įgyvendinimo

skaidrumą ir kokybę. Bendradarbiavimo rezultatas – geriausia sinergija – didžiausia nauda visuomenei.

183

5.3.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo antro modelio detalizavimas.

1 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos








1 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Palaikymo veiklos

- - - - - -




strategiją


2 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas





Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas

Platintojai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai

184

2 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai


subjektai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

2 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas





Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

atnaujinimas




atnaujinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) tolimesnis

vystymas


-

Naujų

nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

rengimas

Naujų Įmonių standartų,



rengimas

- -

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) palaikymas

ir tobulinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Privataus



subjektai

Privataus



3 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA


185

3 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

PRIVALOMOS PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijos ir

taisyklės




Naudojimo vadovų,

metodikų

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

platinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

3 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

pardavimas,

platinimas




platinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

platinimas


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

atnaujinimas




Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

tolimesnis vystymas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Privataus



subjektai

Privataus


4 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


SGC procesų

komponentų

klasių ir

kodavimo

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

Mokymo kursai,

seminarai

Klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

186

taisyklės informacinės

paslaugos


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


subjektai


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

4 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

SGC procesų

komponentų

klasių ir

kodavimo

taisyklės

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

Mokymo kursai,

seminarai

Klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

informacinės

paslaugos

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Tarptautinių

klasifikavimo ir

kodavimo sistemų

stebėsena ir

tyrimai

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodinių vadovų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Statybos

informacijos

klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės


atnaujinimas


-

Naujų ir

atnaujintų

standartų

rengimas

- - -

Duomenų bazių

pildymas ir

atnaujinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Privataus



subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

5 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų


šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


subjektai -

Viešojo ir privataus

sektorių partnerystė




subjektai



187

(Privataus sektoriaus

subjektai)

(Viešojo sektoriaus

subjektai)


subjektai)



Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

5 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų


šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas ir jų

įteisinimas


tobulinimas

Erdvinių duomenų

modelių ir mainų

sistemos metodinių


atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

Statinių erdvinių

duomenų valdymo

sistemos, erdvinių

duomenų modelių

priežiūra ir

atnaujinimas

- - - - -

Erdvinių duomenų

rinkinių

atnaujinimas,

duomenų

suderinimas

teritorijų ribų

vietose


subjektai

-



(Privataus sektoriaus

subjektai)




subjektai)


subjektai




subjektai)

6 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai - -


subjektai


subjektai -

188


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

6 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

- -

Teisės aktų

komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

-


subjektai - -


subjektai


subjektai -

7 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai

-


subjektai


subjektai


subjektai

-


dalyviai -


subjektai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

7 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai

189


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

Pirkimo dokumentų


komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

- -


atnaujinimas - -


subjektai -


subjektai


subjektai


subjektai

8 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

- - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymų kursai,

seminarai

-

Platintojai

- - - Privataus sektoriaus

subjektai


subjektai (neformalus)

Viešojo sektoriaus

subjektai (formalus)

-

Naudotojai - - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

8 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

- - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymo kursai,

seminarai

-

Palaikymo veiklos

- - -

Reikalavimų,

rekomendacijų

studijų

programoms,

profesinio ugdymo

ir kvalifikacijos

Pirmos ir antros

pakopos studijų

programų

atnaujinimas,

mokymo kursų,

seminarų

-

190

kėlimo kursų


palaikymas,

atnaujinimas,

tolimesnė plėtra;

Specialistų

atestavimo

metodikos,

atestavimo


palaikymas,

atnaujinimas,

tolimesnė plėtra

organizavimas

Palaikymą vykdo


subjektai



Viešojo sektoriaus


-

9 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį



/ konferencijos /

parodos)

-






subjektai

- - Privataus sektoriaus

subjektai


subjektai -



dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų


9 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos Teisės aktai - - Inovatyvių Informacijos sklaida - Moksliniai tyrimai bei

191

pavadinimas skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį


/ konferencijos /

parodos)




Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

- Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologijos

užtikrinančios

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį tobulinimas,

palaikymas



/ konferencijos /

parodos)

organizavimas

-





vykdymas


subjektai - -


subjektai


subjektai - Viešojo sektoriaus subjektai

10 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos



konferencijos,

tikslinės reklamos




subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų


10 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos



konferencijos,

tikslinės reklamos




ir teisės aktų

Viešinimo

kompanijos, Administracinis palaikymas

192

10 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

pakeitimų

rengimas


reklamos

organizavimas

-




subjektai


subjektai


subjektai

11 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas


kursai, seminarai,

konferencijos



kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,





- -


organizavimas ir

dalyvavimas

Platintojai


partnerystė


subjektai


partnerystė

Naudotojai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų


11 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas


kursai, seminarai,

konferencijos



kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,





- -


organizavimas ir

dalyvavimas

193

Palaikymo veiklos


kursų, seminarų,

konferencijų

organizavimas

Informacinės

sistemos

atnaujinimas ir

tobulinimas


Ekspertinė veikla


aljanso veiklose

Dalyvavimas

tarptautinėse

konferencijose,

parodose ir kituose

renginiuose



rengimas

Ekspertinė veikla

CEN/TC 442

komiteto veiklose


inicijavimas

Palaikymą vykdo


subjektai


subjektai


subjektai

12 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (angl. ROI

- Return on

Investments)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

specifikacijos

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir



skaičiuoklės

metodiniai vadovai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei


mokymo kursai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

12 priemonės Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir



Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

194

PALAIKYMAS

techninės

specifikacijos



Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

specifikacijos

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

metodiniai vadovai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei


mokymo kursai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

tobulinimui,

palaikymui

reikalingų

standartų,

techninių

specifikacijų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

metodinių vadovų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

tobulinimas,

palaikymas



subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai

195

5.3.2 lentelė. Antrojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS

PR1 - Valstybinių institucijų ir verslo

bendradarbiavimo metu parengta efektyvi strategija.

PR2 - Priemonės įteisinimas vyktų sklandžiai

ir užtikrintų jos privalomą taikymą, greitą sklaidą ir

palaikymo tęstinumą.

PR3 - Valstybės institucijos turi didelį interesą

duomenų mainų valdymą organizuoti ir finansuoti.

PR2, PR4, PR5, PR6 ir PR7 - ES

finansavimas, biudžeto dotacijos ir verslo indelis

užtikrina tinkamą finansavimą. Valdžios, verslo ir

mokslo įtraukimas užtikrina priemonių įgyvendinimo

skaidrumą. Reikiamų specialistų įtraukimas į

priemonės įgyvendinimo procesą užtikrina priemonių

kokybę ir sąnaudų paskirstymą.

PR2 ir PR9 - Privataus ir viešojo sektoriaus

atstovams dalyvaujant MTEP veikloje užtikrinama

kokybė, efektyvumas, skaidrumas ir pasiekiamas

maksimalus inovacijų diegimas valstybėje.

PR5 - Verslo ir projektų vadybos metodų

taikymas, informacinių išteklių valdytojų jungtiniai

finansiniai ištekliai priemonės vystyme užtikrina greitą

priemonės įgyvendinimą. Efektyvus ir lankstus

gamybinių veiklų valdymas leidžia pritraukti

aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sukurti

produktyvaus darbo procesus.

PR8 - Lygiomis dalimis valstybinėms mokslo

institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant BIM

švietimo ir mokymo veikloje pasiekiamas maksimalus

BIM švietimas valstybėje.

PR9 - Lygiomis dalimis valstybinėms

institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP

veikloje pasiekiamas maksimalus inovacijų diegimas

valstybėje.

PR10 - Privataus ir viešojo sektoriaus

bendradarbiavimo rezultatas – geriausia sinergija –

didžiausia nauda visuomenei. Tiesioginis priėjimas

prie geriausių verslo ir valdžios praktikų bei

informacijos. Reikšminga tarpvalstybinė įtaka.

PR11 - Pasaulinio lygio įgūdžiai. Didelė

įvairių statybos projektų patirtis. Esama IRT

infrastruktūra. Pakankamai aukšta sektoriaus įmonių

darbuotojų kvalifikacija. Viena geriausių Rytų

Europoje statybos inžinerijos mokslinių tyrimų

infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos mokslinis

personalas.

PR12 - Informacijos pateikimo prievolė ir

vienodi rodiklių monitoringo standartai užtikrina

statistinės informacijos patikimumą. Informacijos

pateikimo prievolė ir vienodi rodiklių monitoringo

standartai įgalina įvertinti BIM brandumo lygį

Lietuvoje bei valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo

eigą.

PR3 - Valstybinių institucijų parengti duomenų

mainai gali sukelti daugiau nepatogumų nei naudos verslui

jei nebus tinkamo bendradarbiavimo.

PR10 - Skirtingas viešojo ir privataus sektorių

darbo tempas, principai, kompetencijos ir apribojimai.

PR11 - Statybų sektorius ypač jautrus

makroekonominėms problemoms. Sektoriaus

susiskaldymas ir fragmentiškumas, inertiškumas ir

nepakankamai efektyviai taikomos naujos gamybos,

statybos, informacinės ir kitos technologijos, mažas

našumas.

PR11 - Gali būti sudėtingas viešojo ir privataus

sektoriaus veiklų pasidalinimas ir suderinamumas.

PR12 - Statistinės informacijos surinkimo

apdorojimo kaštų našta valstybės biudžetui.


PR1 - Valstybinių institucijų ir verslo

bendradarbiavimo metu parengta efektyvi strategija

turi dideles finansavimo ir taikymo galimybes.

PR2, PR3, PR4 - Informacinės sistemos

teikiamos paslaugos, dokumentai gali būti

PR1 ir PR2 - Ilgas įgyvendinimo procesas. Didelė

uždavinių apimtis ir didelis dalyvių skaičius gali trukdyti

priemonės įgyvendinimui.

PR3 - Visos Lietuvos duomenų mainų

specifikacijų, reglamentų ir taisyklių sukūrimas gali būti

196

apmokestinami. Surinktos lėšos būtų skiriamos

tolesniam sistemos palaikymui ir tobulinimui,

dokumentų atnaujinimui.

PR2, PR3, PR4, PR5, PR6 ir PR7 – Glaudus

viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas gali

užtikrinti racionalų/efektyvų suderintų sprendimų

sukūrimą, priemonių vertę ir kokybę, kas skatina jų

efektyvumą ir sklaidą. Visos šalys suinteresuotos

bendradarbiauti ir gauti investicijų grąžą.

PR4 ir PR5 - Pripažinimas visuotinai

privaloma naudoti užtikrina informacijos

pasiekiamumą per vieną prieigos tašką.

PR8 - Glaudus valstybinių mokslo institucijų

ir verslo įmonių bendradarbiavimas užtikrina

priemonės sukuriamą vertę ir kokybę.

PR9 - Lygiomis dalimis valstybinėms

institucijoms ir verslo įmonėms dalyvaujant MTEP

veikloje pasiekiamas didžiausias inovacijų

finansavimas ir sklaida.

PR10 - Dar geresnis viešojo ir privataus

sektoriaus dialogas. Praktiškai geriausi inovacijų

sprendimai. Tarptautinė lyderystė ir pripažinimas.

PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti

naujausią informaciją apie tarptautinius vystomus

sprendimus, prisijungti prie vystomų projektų.

PR12 - Didinamas statybos sektoriaus

informacijos skaidrumas. Pirminių rodiklių

prieinamumas mokslininkams ir tyrėjams užtikrina

rezultatyvų MTEP. Sistema harmonizuota su kitų šalių

monitoringo ir vertinimo sistemomis suteikia galimybę

objektyviai vertinti Lietuvos statybų sektoriaus

konkurencingumą IKT srityje.

labai ilgas bei brangus procesas.

PR4, PR6 ir PR7 - Ilgas įgyvendinimo procesas.

Didelės apimties darbo grupė ir jos neefektyvus darbas

gali trukdyti priemonės įgyvendinimui.

PR5 - Didelio skaičiaus informacinių išteklių

valdytojų dalyvavimas sudaro didelę grėsmę priemonės

įgyvendinimui laiku. Didelis skaičius informacinių išteklių

valdytojų ir nesuformuota valstybės politika statinių

erdvinių duomenų valdymo srityje. Informacinių išteklių

valdytojai veikdami savarankiškai linkę kurti

autonomines, žinybines, nesuderintas tarpusavyje

sistemas.

PR5 - Priemonės nekokybiškas naudojimas.

Verslui trūksta žinių naudoti priemonę statybos

projektuose.

PR10 - Įtakos ir finansų sferų nepasidalijimas.

Tarpusavio nesupratimas, nesuderinamumas.

PR12 – Ilgas įgyvendinimo procesas. Reikalingi

teisės aktų pakeitimai.


5.4. Trečio modelio analizė

Trečiojo modelio atveju, verslo ir projektų vadybos metodų taikymas Skaitmeninimo

priemonių vystyme užtikrintų greitą Skaitmeninimo priemonių įgyvendinimą, nes privatus sektorius

suinteresuotas investicijų grąža, greičiausiai įgyvendinami pokyčiai.

Kita vertus BIM plėtros strategija, statybos teisės sisteminimas bei viešųjų pirkimų pokyčiai

negali būti įgyvendinti be viešojo sektoriaus subjektų.

Privatus sektorius atnaujindamas duomenis ir valdydamas reikalingą informacinių išteklių

infrastruktūrą, visas duomenų kūrimo išlaidas turėtų dengti iš mokamų duomenų teikimo paslaugų.

Tokiu atveju paslaugos būtų brangesnės ir jų naudojimas galėtų būti mažesnis.

Statybos informacijos klasifikavimo ir kodavimo sistemos paslaugų platinimą ir palaikymą

delegavus privačiam sektoriui, būtų garantuojamas kokybiškas priemonės palaikymas ir greitas

atnaujinimas. Tačiau sistemos privalomą naudojimą gali reglamentuoti tik teisės aktai ir standartai,

kuriuos rengia ir tvirtina valstybės institucijos.

Be viešojo sektoriaus institucijų palaikymo ir tiesioginio dalyvavimo efektyvi MTEP veikla

yra neįmanoma. Tačiau BIM valorizacijos atveju, tai greičiausias ir lanksčiausias atvejis. Kita

vertus – didelė viešojo intereso pažeidimo grėsmė. Taip pat gali apimti ir atstovauti per siaurą sritį

ir atstovauti tik tos srities interesus.

Tik privataus sektoriaus dalyvavimas tarptautinėse organizacijose ir BIM tarptautiniame

bendradarbiavime sukurtų tik dalį BIM vertės efekto, nes būtų atstovaujama tik dalis statybų

sektoriaus dalyvių.

197

Privataus sektoriaus įgyvendinamo skaitmeninimo priemonių modelio atveju, BIM

statistinių rodiklių sistema ir monitoringo įgyvendinimo procesas būtų greitesnis nei viešojo

sektoriaus atveju, tačiau informacijos surinkimo prievolės užtikrinimas būtų nepakankamas.

198

5.4.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių komplekso veikimo ir palaikymo trečio modelio detalizavimas.

1 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos








1 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Palaikymo veiklos

- - - - - -




strategiją


2 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas





Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai

Naudotojai Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų Visi SGC procesų

199

dalyviai dalyviai dalyviai dalyviai dalyviai

2 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

pardavimas,

platinimas





Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Informacinės

sistemos elementų

(BIM dokumentų

automatizuota

prieiga) platinimas


Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

atnaujinimas




atnaujinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) tolimesnis

vystymas

-

Naujų

nacionalinių

standartų,

reikalavimų, kitų

BIM dokumentų

rengimas

Naujų įmonių standartų,



rengimas

- -

Informacinės

sistemos (BIM

dokumentų

automatizuota

prieiga) palaikymas

ir tobulinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

Privataus


Privataus


Privataus


Privataus


3 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijos ir




Naudojimo vadovų,

metodikų

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

200

taisyklės sistemos elementų

platinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

3 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

pardavimas,

platinimas




platinimas

Naudojimo vadovų,

metodikų

pardavimas,

platinimas

Mokymo kursai,

seminarai

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

platinimas


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Duomenų mainų

reglamentai,

specifikacijų ir

taisyklų

atnaujinimas




Naudojimo vadovų,

metodikų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Duomenų mainų,

duomenų saugojimo

informacinės

sistemos elementų

tolimesnis vystymas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai

4 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

SGC procesų

komponentų

klasių ir

kodavimo

taisyklės

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

Mokymo kursai,

seminarai

Klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

informacinės

paslaugos


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

201

4 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

SGC procesų

komponentų

klasių ir

kodavimo

taisyklės

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodiniai vadovai

ir taisyklės

Mokymo kursai,

seminarai

Klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės

sistemos teikiamos

informacinės

paslaugos

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Tarptautinių

klasifikavimo ir

kodavimo sistemų

stebėsena ir

tyrimai

-

Klasifikavimo ir

kodavimo sistemos

metodinių vadovų

atnaujinimas

Mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

Statybos

informacijos

klasifikavimo ir

kodavimo

informacinės


atnaujinimas


-

Naujų ir

atnaujintų

standartų

rengimas

- - -

Duomenų bazių

pildymas ir

atnaujinimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -


subjektai


subjektai


subjektai

5 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų


šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


subjektai -


subjektai


subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

5 priemonės Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir



Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

202

PALAIKYMAS

techninės

specifikacijos



Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

PRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Erdvinių

duomenų

sudarymo ir

mainų taisyklės

-

Erdvinių duomenų


šablonai

Erdvinių duomenų

sudarymo ir mainų

metodiniai vadovai

Mokymo kursai ir

seminarai

Erdvinių duomenų

teikimas


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas ir jų

įteisinimas


tobulinimas

Erdvinių duomenų

modelių ir mainų

sistemos metodinių


atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

Statinių erdvinių

duomenų valdymo

sistemos, erdvinių

duomenų modelių

priežiūra ir

atnaujinimas

- - - - -

Erdvinių duomenų

rinkinių

atnaujinimas,

duomenų

suderinimas

teritorijų ribų

vietose


subjektai

- - Viešojo ir privataus



subjektai



6 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai


subjektai


subjektai

-


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

6 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA


203

PRIVALOMOS PRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS NEPRIVALOMOS

Paslaugos


Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

- -

Teisės aktų

komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

-


subjektai - -


subjektai


subjektai -

7 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai -


subjektai

-


subjektai


subjektai


subjektai

-


dalyviai -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

7 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos




Teisės aktų

komentarai

Mokymo kursai ir

seminarai


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

Pirkimo dokumentų


komentarų

atnaujinimas

Mokymo kursų ir

seminarų

organizavimas

- -


atnaujinimas - -


subjektai -


subjektai


subjektai


subjektai

8 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės




Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

204

specifikacijos dokumentai, jų šablonai

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

- - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymų kursai,

seminarai

-

Platintojai


subjektai

Viešojo sektoriaus




-

Naudotojai - - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai -

8 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

- - -

Specialistų

kvalifikacijos

kėlimo

organizavimo,

atestavimo

metodiniai vadovai

Pirmos ir antros

pakopos studijos,

mokymo kursai,

seminarai

-

Palaikymo veiklos

- - -

Reikalavimų,

rekomendacijų

studijų

programoms,

profesinio ugdymo

ir kvalifikacijos

kėlimo kursų


palaikymas,

atnaujinimas,

tolimesnė plėtra;

Specialistų

atestavimo

metodikos,

atestavimo


palaikymas,

atnaujinimas,

Pirmos ir antros

pakopos studijų

programų

atnaujinimas,

mokymo kursų,

seminarų

organizavimas

-

205

tolimesnė plėtra

Palaikymą vykdo - - -


subjektai

Privataus ir viešojo

sektoriaus subjektai -

9 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį



/ konferencijos /

parodos)

-






subjektai


subjektai


subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai


dalyviai - -

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų


9 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai - -

Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologija,

užtikrinanti

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį



/ konferencijos /

parodos)

-





206

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

-

- Inovatyvių

skaitmeninimo

priemonių

tobulinimo

metodologijos

užtikrinančios

sektoriaus dalyvių

2-ą BIM brandos

lygį tobulinimas,

palaikymas



/ konferencijos /

parodos)

organizavimas

-





vykdymas


subjektai - -


subjektai


subjektai -


10 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos



konferencijos,

tikslinės reklamos




subjektai


subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų


10 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos



konferencijos,

tikslinės reklamos




ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

Viešinimo

kompanijos,


reklamos

organizavimas


-



207


subjektai


subjektai


subjektai

11 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas


kursai, seminarai,

konferencijos



kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,





- -


organizavimas ir

dalyvavimas

Platintojai


subjektai


subjektai


subjektai

Naudotojai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų


11 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas


kursai, seminarai,

konferencijos



kontaktų paieškos

paslauga

Informacinės,





- -


organizavimas ir

dalyvavimas

Palaikymo veiklos


kursų, seminarų,

konferencijų

organizavimas

Informacinės

sistemos

atnaujinimas ir

tobulinimas


Ekspertinė veikla


aljanso veiklose

Dalyvavimas

tarptautinėse

konferencijose,

parodose ir kituose

renginiuose



rengimas

208

Ekspertinė veikla

CEN/TC 442

komiteto veiklose


inicijavimas

Palaikymą vykdo


subjektai


subjektai


subjektai

12 priemonės

PASLAUGOS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (angl. ROI

- Return on

Investments)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

specifikacijos

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir



skaičiuoklės

metodiniai vadovai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei


mokymo kursai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas


subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai -

Viešojo sektoriaus

subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai


dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

Visi SGC procesų

dalyviai

12 priemonės

PALAIKYMAS

Teisės aktai

Valstybiniai

standartai ir

techninės

specifikacijos





Naudojimo

vadovai, metodikos

Švietimo

paslaugos

Įrankiai

(SAS) KITA

Paslaugos tipas

BAZINĖS

PRIVALOMOS

BAZINĖS

PRIVALOMOS -

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

PAPILDOMOS

NEPRIVALOMOS

Paslaugos

pavadinimas

Teisės aktai

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

209

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

sukūrimui,

tobulinimui,

palaikymui

reikalingi

standartai,

techninės

specifikacijos

registro bei

skaičiuoklės

metodiniai vadovai

registro bei


mokymo kursai

registro bei

skaičiuoklės

sukūrimas

Palaikymo veiklos


ir teisės aktų

pakeitimų

rengimas

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos

ir investicijų

grąžos (ROI)

rodiklių registro

bei skaičiuoklės

tobulinimui,

palaikymui

reikalingų

standartų,

techninių

specifikacijų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

metodinių vadovų

atnaujinimas

-

BIM procesų

įgyvendinimo

teikiamos naudos ir


(ROI) rodiklių

registro bei

skaičiuoklės

tobulinimas,

palaikymas



subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai - Viešojo subjektai

Viešojo sektoriaus

subjektai


subjektai

210

5.4.2 lentelė. Trečiojo modelio stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės (SSGG). STIPRYBĖS SILPNYBĖS

PR2 ir PR4 - Verslo ir projektų vadybos

metodų taikymas priemonių vystyme užtikrina greitą,

skaidrų priemonių įgyvendinimą.

PR2, PR4 ir PR5 - priemonių rengėjų ir

informacinių išteklių valdytojų jungtiniai finansiniai

ištekliai priemonės vystyme užtikrina greitą priemonių

įgyvendinimą.

PR10 - Lankstumas; praktikos ir tendencijų

kompetencija.

PR11 - Verslo finansuojami tik pridėtinę vertę

nešantys sprendimai.

PR12 - Sistema harmonizuota su kitų šalių

monitoringo ir vertinimo sistemomis suteiks galimybę

objektyviai vertinti Lietuvos statybų sektoriaus

konkurencingumą IKT taikymo srityje.

PR1 - Privatus sektorius neturi įgaliojimų

parengti strategiją visiems statybos dalyviams ir ją

įgyvendinti.

PR2, PR4, PR5 ir PR11- Lietuvos verslas

nepajėgus finansiškai pasiekti priemonių tikslų.

PR3 – Tik privatus sektorius neturi įgaliojimų

parengti visuotinių duomenų mainų reglamentų ir

specifikacijų.

PR2 ir PR3 - Priemonių naudojimas ir sklaida

apsiriboja vidine įmonės strategija. Jų įteisinimas

sektoriaus mastu yra apsunkintas, o nacionaliniu mastu -

neįmanomas.

PR6 ir PR7 - Priemonių įgyvendinimas

neįmanomas.

PR8 - Be valstybinių mokslo institucijų

tiesioginio dalyvavimo efektyvi švietimo ir mokymų

veikla neįmanoma.

PR9 - Be valdžios institucijų palaikymo ir

tiesioginio dalyvavimo efektyvi MTEP veikla būtų

nesklandžiai įgyvendinama.

PR10 - Atskirų interesų protegavimas.

PR12 - Nepakankamas informacijos surinkimo

prievolės užtikrinimas.


PR2 ir PR4 - Privatus sektorius suinteresuotas

investicijų grąža, tad tikėtina, kad priemonės būtų

sparčiai įgyvendinamos ir aktyviai naudojamos,

užtikrinama efektyvi jų sklaida.

PR5 - Efektyvi sklaida ir organizavimas.

Informacinių išteklių valdytojai suinteresuoti

investicijų naudingumu. Efektyvus ir lankstus

gamybinių veiklų valdymas leidžia pritraukti

aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sukurti

produktyvaus darbo procesus.

PR10 - Greičiausiai įgyvendinami pokyčiai.

PR11 - Tarptautiškumas. Galimybė gauti

naujausią informaciją apie tarptautinius vystomus

sprendimus.

PR12 - Didinamas statybos sektoriaus

informacijos skaidrumas.

PR1 ir PR2 - Privataus sektoriaus iniciatyva

parengta BIM strategija, standartai ir reikalavimai nebus

patvirtinti ir naudojami valdžios institucijų.

PR2 - Priemonės neprivalomas naudojimas. Jeigu

priemonė nebus įteisinta, ji netaps privaloma ir visuotinai

naudojama viešosiose pirkimuose. Skaitmeninimo

priemonių poveikis rinkai bus apsiribuotas lokaliu

epizodiniu BIM technologijų taikymu, jokio socialinio

ekonominio efekto statybos sektoriui nebus pasiekta.

Priemonės nenaudojamas valdžios institucijų lygmenyje

apsunkintų statinio gyvavimo ciklo procesus ir duomenų

mainus.

PR2 ir PR3 - Vien verslas kurs tik lokalias

projektų/įmonių/komandų standartus bei duomenų mainų

reglamentus ir specifikacijas, o valdžios institucijos toliau

atskirai ieškos savo sprendimų duomenų mainų valdyme.

Priemonių nenaudojimas valdžios institucijų lygmenyje

apsunkintų statinio gyvavimo ciklo procesus, informacijos

valdymą ir duomenų mainus.

PR4 ir PR5 - Priemonių nepripažinimas šalies

mastu apsunkins statybos projektų įgyvendinimą.

PR5 - Didelio skaičiaus informacinių išteklių

valdytojų dalyvavimas sudaro didelę grėsmę priemonės

įgyvendinimui laiku. Didelis skaičius informacinių išteklių

valdytojų ir nesuformuota valstybės politika statinių

erdvinių duomenų valdymo srityje. Informacinių išteklių

valdytojai veikdami savarankiškai linkę kurti

autonomines, žinybines, nesuderintas tarpusavyje

sistemas.

PR9 - Verslo įmonėse trūksta kompetentingų

tyrėjų ir mokslininkų, todėl priemonės įgyvendinimas gali

būti ilgas ir sudėtingas.

PR10 - Atskirų interesų protegavimas. Visiškas

atskirų sričių užsidarymas.

211

PR11 - Atstovaujama tik statybos dalyviai dalis.

PR12 - Nepakankama ir nepatikima informacija

stebėsenai ir analizei.

212

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVAI REKOMENDUOJAMO STATYBŲ

SEKTORIAUS SKAITMENINIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSO VEIKIMO IR

PALAIKYMO MODELIO

Išanalizavus kiekvieno modelio pajamas ir sąnaudas bei įvertinus finansinius rodiklius

(pateikiama atskiru dokumentu) pažymėtina:

1. Visų modelių finansinė grynoji dabartinė vertė yra neigiama; tai reškia per analizuojamą

penkių metų laikotarpį pajamų dabartinė vertė neviršys sąnaudų ir pradinės investicijos dabartinės

vertės. Toliau detalizuojant priemones, matome, kad kiekvienos atskirai paimtos priemonės

finansinė grynoji dabartinė vertė irgi yra neigiama.

2. Vertinant finansinę vidinę grąžos normą, matome, kad dėl neigiamų pinigų srautų

kiekvienais metais, neįmanoma apskaičiuoti modelio bendros finansinės vidinės grąžos normos.

Nors pažymėtina, kad 2 priemonės finansinė vidinė grąžos normą įvertinama, bet ji yra neigiama.

Tai reiškia, kad ir šios atskirai paimtos priemonės finansinė grąža bus neigiama.

3. Vertinant 2020 metų pajamų ir palaikymo išlaidų santykį, matome, kad kiekvieno

modelio bendras 2020 metų pajamų ir išlaidų santykis yra mažesnis už vienetą, tai reiškia, net tais

metais išlaidos dar viršys pajamas. Detalizuojant pagal priemones, matome, kad 2, 6 ir 11

priemonės galės savarankiškai padengti savo palaikymo (bet ne sukūrimo) išlaidas.

Apibendrinant darytinos išvados:

1. Modelį tikslinga įgyvendinant kompleksiškai, tai leis sumažinti atskirų priemonių

neigiamus finansinius rodiklius, panaudojant kitų priemonių generuojamas pajamas.

2. Tikslinga atlikti ilgesnio laikotarpio modelių finansinę analizę, nes preliminarūs

skaičiavimai parodė, kad dešimties metų laikotarpyje kaip suminė modelio, taip ir atskirų priemonių

finansinė grąža žymiai pagerėja.

3. BIM priemonių įgyvendinimas didžiausią naudą atneš vertinant ekonominį naudingumą.

Skaitmeninimo priemonių įgyvendinimas turi milžinišką įtaką visam statybos sektoriui (8.3

lentelė). Vertinant tai, kad 2013 metais Lietuvos BVP105

buvo apie 35 mlrd. Eur, 2014 metais – virš

36 mlrd. Eur, 2015 metais – virš 37 mlrd. Eur, o atitinkmai statybos sektorius viso šalies BVP

sudarė 2013 metais 6,5 proc., 2014 metais 7,4 proc., 2015 metais – 7,2 proc., galime daryti

prielaidą, jeigu

jeigu skaitmeninimo priemonėmis pavyktų pasiekti 15 proc. našumą iki 2021 m., šaliai tai sudarytų

virš 300 mln. EUR papildomų (uždirbtų/neišleistų) lėšų sektoriuje. Lėšų poreikis skaitmeninimo

priemonių įgyvendinimui nei iš tolo neprilygsta galimam rezultatui. Verta pastebėti, kad šioje

pastaboje vertinamas tik vienas – našumo padidėjimo – aspektas bei vertintas tik statybos sektorius,

nevertinant kitų, su statyba susijusių, sektoriams sukuriamos ekonominės naudos. Dėl šių priežasčių

tik dalinai rėmėmės finansinių rezultatų analize bendrose Studijos išvadose, rinkome ekonomiškai

efektyviausią modelį, kuris padėtų greičiau ir kokybiškiau pasiekti minimas naudas.

Įvertinus visų trijų Lietuvos skaitmeninimo priemonių modelių SSGG analizės rezultatus ir

užsienio šalių patirtį suformuotos išvados:

1. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimui siūloma rinktis antrą, subalansuoto

valstybės ir verslo bendradarbiavimo modelį.

2. Pirmojo (daugiausia viešojo sektoriaus iniciatyvomis paremto) modelio ar trečio

(daugiausia privataus sektoriaus iniciatyvomis paremto) modelio pasirinkimas, būtų apribotas

neefektyviu tik dalies SGC dalyvių atstovavimu ir žmogiškųjų bei finansinių resursų panaudojimu,

105

Oficialios statistikos portalas. BVP, to meto kainomis, http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-

analize?id=8443&status=A

Oficialios statistikos portalas.Šalyje atlikti statybos darbai to meto kainomis, http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-

rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=0ac300fa-4ab7-4adf-ab74-310c8c2ef586

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=8443&status=A

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=8443&status=A

213

kas iš esmės apsunkintų bendrų kompleksinių sprendimų SGC apimtyje suderinamumą bei

įteisinimą.

Šiais atvejais dalis veiklų iš viešojo ar privataus sektoriaus pusių būtų praktiškai

neįmanomos arba neefektyvios.

Pavyzdžiui, trečiojo modelio atveju (esamos situacijos, daugiausia verslo iniciatyvomis

paremtas modelis) tik viešajam sektoriui būdingos skaitmeninimo priemonės, t.y. infrastruktūros

informacijos kaupimas ir valdymas, teisės aktų suderinamumas, viešųjų pirkimų, valstybės

strateginių tikslų, finansinių ir organizacinių resursų efektyvus panaudojimas, būtų fragmentuotas ir

nesuderintas su daugiausia verslo iniciatyvomis. Tai ir toliau lemtų sudėtingą, brangų ir ilgą, o tam

tikrais atvejais ir neįmanomą verslo skaitmeninimo iniciatyvų įgyvendinimą, žemą bendrą statybų

sektoriaus, sudarančio nuo 7 iki 10 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto ir įdarbinančio apie

10 proc. visų šalies dirbančiųjų, inovacijų ir konkurencingo bei efektyvumo, vertinant Europos

Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, lygį. Šis variantas nors ir yra minimalistinis kasmetinėje finansinėje

ir organizacinėje viešojo sektoriaus perspektyvoje, tačiau žalingas ilgalaikėje ir strateginėje šalies

ekonomikos perspektyvoje.

Pirmojo modelio atveju, aktyvus valstybės institucijų dalyvavimas, tačiau fragmentuotas

verslo dalyvavimas, sukels atvirkštines pasekmes, t.y. neefektyvus dalies SGC dalyvių

atstovavimas, nesuderinami kuriami sprendimai, neišnaudojama dalis kompetencijų, veiklos

finansuojamos tik vienos iš šalių, sudėtingesnė integracija į ES statybų verslo aplinką ir t.t.

3. Todėl antrojo modelio pasirinkimas, t.y. viešųjų (arba valdžios) institucijų ir

verslo/pramonės interesų sujungimas yra siūlomas kaip efektyviausias modelis diegiant

skaitmenizavimo priemonių kompleksą. Sujungti/integruoti bendradarbiavimo sprendimai bendrai

užtikrintų efektyvų visų SGC dalyvių atstovavimą ir bendrų rezultatų siekimą, sprendimų

suderinimą, viešojo intereso (tvarumo, konkurencingumo, efektyvumo ir kt.) tikslų įgyvendinimo

užtikrinimą. Kartu tai leistų suvienyti bendrus viešo ir privataus sektorių žmogiškus ir finansinius

resursus. Tai leistų optimizuoti viešojo sektoriaus ir verslo išlaidas, tai taip pat leistų pašalinti

nereikalingus ir neveiksnius apribojimus tarp skirtingų institucijų. Šie veiksmai kompleksiškai

leistų pagerinti Lietuvos ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti Lietuvos produktyvumo

pajėgumus, didintų šalies konkurencingumą ir eksporto apimtis.

4. Šiame kontekste, Lietuvoje planuojamus kurti skaitmeninės statybos sprendimus

tikslinga integruoti į ES kaimyninių ir šiaurės šalių statybos skaitmeninių sprendimų kūrimo tinklą.

5. Viešasis sektorius vaidina svarbų vaidmenį BIM metodologijos įsisavinimo

procesuose šalies lygiu. 6.1 schemoje apibrėžiamos šešios vertingiausios rolės, kurių kartu su verslo

organizacijomis, kompleksiškai kaip pagrindinis lyderis ar partneris, gali imtis viešasis sektorius, t.y

jis gali būti:

iniciatorius (vystytojas);

reguliatorius;

švietėjas (mokytojas);

finansavimo (ir palaikymo) šaltinis;

viešintojas (valorizacija su pilotiniais projektais);

tyrėjas (MTEPI).

BIM diegimas yra nuolatinis tobulinimo procesas. Kuo daugiau institucijų ir organizacijų

įsijungs į šį procesą, tuo daugiau pastangų bus skiriama kartu sukurti nuoseklesnę, pažangią,

išmanią ir naujovišką darbo aplinką Lietuvos statybų sektoriuje bei tarptautiniu mastu (ES ir

pasaulyje).

214

6.1 pav. Viešojo sektoriaus rolės BIM diegime.

6. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – būtina antrojo skaitmeninimo modelio sudėtinė

dalis.

Skaitmeninės statybos sprendimo vystymas yra sudėtingas procesas, nes apima labai daug

skirtingų suinteresuotų šalių. Numatomos skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje ir integracijos į

tarptautinius tinklus veiklos yra susijusios su įvairių statybos procesų automatizavimu naudojant

informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) sprendimus, IKT sprendimų statyboje

vystymu. Tai yra horizontali visus statybų proceso dalyvius (užsakovus, projektuotojus,

statybininkus, gamintojus, teikėjus, mokslo ir švietimo įstaigas, IKT įmones, ekspertus ir kt.)

vienijanti veikla. Įvertinant ilgametę kitų šalių patirtį, būtina vienyti verslo, mokslo ir visuomeninių

organizacijų jėgas ir iš konkuravimo, kuriant uždarus infrastruktūros sprendimus, pereiti į viešą

bendradarbiavimo erdvę, integruotis į ES ir kitų pasaulio šalių statybų rinkas ir tapti

konkurencingais šių rinkų dalyviais.

Įvertinus gerąją užsienio šalių praktiką bei problemas, rekomenduojama priimti sprendimą,

kad vertinant kompleksiškai yra neracionalu, labai sudėtinga, brangu arba net neįmanoma pasirinkti

vienos užsienio šalies kompleksinius modelius ir adaptuoti Lietuvoje. Todėl Lietuvos skaitmeninės

statybos modelį rekomenduojama formuoti iš skirtingų užsienio šalių skaitmeninės statybos

elementų, pasirenkant atskirus sprendimus ir adaptuojant bei suderinant pagal Lietuvos poreikius,

įvertinant regioninio bendradarbiavimo galimybes ir atsižvelgiant į pagrindines eksporto rinkas.

Atsižvelgiant į užsienio šalių organizacinę skaitmeninės statybos sprendimų vystymo patirtį

(Danijoje – BIPS106

; Suomijoje – RTS107

; Norvegijoje – Statsbygg108

; Švedijoje – BIM Alliance

Sweden109

), siekiant racionaliai Lietuvoje vystyti vieningą skaitmeninės statybos infrastruktūrą,

techninių sprendimų kūrimo, adaptavimo, diegimo bei administravimo koordinatoriumi Studijoje

106

www.bips.dk 107

https://www.rakennustieto.fi 108

www.statsbygg.no 109

www.bimalliance.se

- Tikslai ir siekiai - BIM įsipareigojimai - BIM veiklos (strategija)

- BIM gairės - BIM reglamentavimas - BIM standartizavimas

- BIM švietimas - Mokymų programos - Švietimo planai

- Skaitmeninimo priemonių finansavimas

- BIM diegimo palaikymas

- BIM pilotiniai projektai - BIM viešinimo planai - BIM naudos vertinimas

- MTEPI (R&D) projektai - Bendradarbiavimas su

mokslo institucijomis

215

rekomenduojama paskirti statybų sektoriaus verslo ir mokslo iniciatyvas jungiančią bei

bendradarbiavimą su viešojo sektoriaus institucijomis maksimaliai galinčią užtikrinti organizaciją.

Atitikmuo aukščiau nurodytų užsienio šalių organizacijoms, Lietuvoje tai galėtų būti Viešoji įstaiga

„Skaitmeninė statyba“, papildant jos dalininkų gretas valstybinėmis institucijomis (Lietuvos

Respublikos automobilių kelių direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Higienos institutas, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Valstybinė teritorijų planavimo

ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir

kitos). Ši organizacija įkurta 2014 m. kovo mėn. 13-os Lietuvos statybų rinkos asociacijų, palaikant

kitoms verslo, mokslo ir valstybės organizacijoms. Funkcinis skaitmeninimo priemonių diegimo

Lietuvoje modelis ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizacijos bendradarbiavimo schema išreiškianti

visuomenės ir verslo poreikius, skaitmeninių paslaugų teikimo bei bendradarbiavimo su

valstybinėmis organizacijomis principus, pateikiama 6.2 pav.

6.2 pav. Siūlomas skaitmeninimo priemonių diegimo Lietuvoje (ir skaitmeninės statybos

vystymo) modelis.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva formuojamas verslo ir mokslo bei valstybės institucijų,

įskaitant savivaldybes kaip didžiausius infrastruktūros vystymo statybos paslaugų užsakovus,

skaitmeninės statybos įgyvendinimo tinklas, kurio pagrindiniai bendradarbiavimo proceso dalyviai

yra tokie:

modelį kuriančios asocijuotos verslo, mokslo ir valstybės organizacijos bei

institucijos;

modelį įteisinančios, skatinančios ir remiančios valstybinės institucijos;

skaitmeninės statybos reikalavimus savo veiklose įsidiegę rinkos dalyviai.

216

Pradinis VšĮ „Skaitmeninė statyba“ bendradarbiavimo/partnerystės tinklas jau apima ne tik

13 organizacijos dalininkų, bet ir strateginius partnerius, įvairiomis formomis prisidedančių prie

skaitmeninės statybos procesų:

6.3 pav. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ bendradarbiavimo/partnerystės organizacijų tinklas.

Visos pažangios ir inovatyvios Lietuvos visuomenės jėgos kviečiamos vienytis skaitmeninės

statybos diegimo tikslų įgyvendinimui ir visų valstybės ūkio šakų valdymo pažangai. Valstybės

institucijų ir savivaldybių atstovai kviečiami aktyviai dalyvauti formuojant savo poreikius,

įvairiomis priemonėmis skatinti bei remti rinkos dalyvius, kad šie diegtų ir naudotų pažangius

skaitmeninės statybos sprendimus, kad visa visuomenė pasinaudotų skaitmeninės statybos

sukuriama pridėtine verte.

Nuo 2012 metų Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais surengė 7 tarptautines

skaitmeninės statybos tematikos konferencijas. 2016 metais organizuotas pirmasis geriausių BIM

projektų konkursas, kuriam buvo pateikta 19 Lietuvos projektavimo ir statybos įmonių Lietuvoje ir

užsienyje įgyvendintų projektų. Nuo 2015 metų, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizacija yra priimta

į buildingSmart aljanso šiaurės šalių grupę stebėtojos teisėmis.

2013-2014 metais, koordinuojant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui prie

Švietimo ir mokslo ministerijos, kartu su Ūkio ministerijos ir suinteresuotų verslo ir mokslo šalių

atstovais, buvo išdiskutuotos ir nustatytos 6 Lietuvos 2014-2020 metų prioritetinės mokslinių

tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptys, konkretūs krypčių prioritetai ir parengti jų

įgyvendinimo kelrodžiai. 2014 metų balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino

prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų

įgyvendinimo programą, kurioje patvirtintas ir prioritetas „20.1.3. išmaniųjų mažaenergių pastatų

kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba”. Šioje veikloje statybų sektorius buvo

aktyviai atstovaujamas Lietuvos statybininkų asociacijos, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir mokslo

organizacijų ekspertų. Tai vienas iš sėkmingų statybų sektoriaus, susijusio viešojo sektoriaus ir

verslo organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžių.

217

7. REKOMENDUOJAMO MODELIO FINANSAVIMO IR ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ PLANAS

7 lentelė. Rekomenduojamo modelio finansavimo ir įgyvendinimo planas

Eil.

Nr.

Skaitmeninimo

priemonės

pavadinimas

Lėšų poreikis sukūrimui ir diegimui, tūkst.

Eur

Priemonės

įgyvendinimo

pradžia

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Įgyvendinančios

institucijos

Bendra

suma,

EUR

Valstybės

biudžetas,

EUR

ES

struktūrinių

fondų

parama, EUR

Privačių

subjektų

lėšos,

EUR

1. BIM plėtros

strategija

260000 260000 0 0 2016 III ketv. 6 AM

2. BIM reikalavimai,

standartai,

naudojimo

vadovai

3693400 3359300 0 334100 2016 IV ket. 12 AM, SM, ŪM,

VRM, EM, KM,

SAM, ŽŪM, LVAT,

LSD, AVS/SKST

3. Duomenų mainų

reglamentai ir

specifikacijos

2593200 953200 0 1640000 2017 IV ket. 36 SM, AM, LVAT,

AVS/SKST

4. Statybos

informacijos

klasifikavimo ir

kodavimo sistema

3107500 97500 3000000 10000 2017 I ketv. 36 AM, TM,

AVS/SKST

5. Informaciniai

ištekliai ir

elektroninės

paslaugos

5943300 5853300 0 90000 2016 III ketv. 36 AM, SM, ŽŪM

AVS/SKST

6. Statybos teisės

sisteminimas,

teisinės ir

institucinės

aplinkos

adaptavimas BIM

reikmėms

183300 173300 0 10000 2017 I ketv. 36 AM, SM, ŪM,

VRM, EM, KM,

SAM, ŽŪM, TM

AVS/SKST

7. Metodinės

pagalbos

priemonės

viešiesiems

pirkimams

vykdomiems

pagal BIM

reikalavimus

400000 303300 0 96700 2017 I ketv. 18 ŪM, VRM

AVS/SKST

8. BIM švietimas ir

mokymai

248300 173300 0 75000 2016 III ketv. 24 AM, ŠMM

AVS/SKST

9. BIM moksliniai

tyrimai ir

eksperimentinė

plėtra (MTEP)

3400000 3130000 260000 10000 2017 I ketv. 60 ŠMM, ŪM, SM,

AM, EM

AVS/SKST

10. BIM gerosios

praktikos

valorizacija

130000 130000 0 0 2017 I ketv. 60 AM

AVS/SKST

11. BIM tarptautinis

bendradarbiavi-

mas ir

dalyvavimas

tarptautinės

organizacijose

0 0 0 0 2017 I ketv. 60 AM, ŠMM, ŪM

AVS/SKST

218

Eil.

Nr.

Skaitmeninimo

priemonės

pavadinimas

Lėšų poreikis sukūrimui ir diegimui, tūkst.

Eur

Priemonės

įgyvendinimo

pradžia

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Įgyvendinančios

institucijos

Bendra

suma,

EUR

Valstybės

biudžetas,

EUR

ES

struktūrinių

fondų

parama, EUR

Privačių

subjektų

lėšos,

EUR

12. BIM statistinių

rodiklių sistema ir

monitoringas

1416600 1416600 0 0 2016 III ketv. 6 Statistikos

departamentas

AVS/SKST

Šaltinis: sudaryta rengėjų remiantis pajamų-sąnaudų analize (pridedama atskiru dokumentu).

7 Lentelėje naudojamų trumpinių paaiškinimai:

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM)

• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (SM)

• Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (ŪM)

• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (VRM)

• Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (EM)

• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (KM)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM)

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM)

• Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (TM)

• Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro tarnyba (LVAT)

• Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD)

• Lietuvos Statistikos departamentas (Statistikos departamentas)

• Asocijuotos verslo strukūtos (AVS)

• Viešoji įstaiga Skaitmeninė statyba (SKST)

Finansinės pajamų – sąnaudų analizės prielaidos

1. Biudžeto asignavimai nelaikomi pajamomis;

2. Nevertinamos priemonių sukūrimo ir įdiegimo išlaidos;

3. Sąnaudos ir pajamos skaičiuojamos 5 metų laikotarpiui įgyvendinus Modelį;

4. Diskonto norma, naudojama nustatyti ateities pinigų srautų dabartinę vertę, 4 proc.;

5. Visi statinio gyvavimo ciklo dalyviai, tai yra visi 2016 m. pradžioje veikiantys ūkio

subjektai pagal veiklos ekonominę rūšį „F Statyba“ 7315 vnt. (2016); taip pat M71

Architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė 1915 vnt. (2014); taip pat

M741 Specializuota projektavimo veikla 120 vnt. (2014); taip pat N811 Kombinuota

patalpų funkcionavimo užtikrinimo veikla 61 vnt. (2014); taip pat N813 Kraštovaizdžio

tvarkymas 137 vnt. (2014), remiantis Statistikos departamento duomenimis[1]

;

6. Ekspertų darbo valandiniai įkainiai apskaičiuoti remiantys Lietuvos teismo ekspertizės

centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) kainų nustatymo skaičiavimo metodika patvirtinta

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-64 ir Lietuvos

teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) įkainiais 2016 m. patvirtinta LTEC

[1]

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize? portletFormName=visualization&

hash=23259c80-3334-42b4-9378-aa7fdf0d7f0f

219

direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. B-2. Kaina (K) nustatoma pagal formulę: K =

(V x L x I) + ((V x L x I) x PVM), kur: V – Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojo

vidutinis valandos įkainis (V) 6,53 Eur; L –sugaištas laikas – valandų skaičius; I – 2016

metų išlaidų koeficientas 1,36 Eur; PVM – pridėtinės vertės mokesčio tarifas;

7. Darbo vietos kaina įvertinta remiantis darbo vietos nuomos kaina 65EUR/mėn. pagal

http://hubvilnius.lt/;

8. Informacinės sistemos elementų sukūrimas ir palaikymas paskaičiuotas remiantis 7 metų

atnaujinimo laikotarpiu ir skiriant 10 % sukūrimo sumos sistemos palaikymui;

9. 2020 m. 50 % SGC procesų dalyviai naudos BIM priemonės ir pirks susijusias paslaugas,

2021 m. – 70 %;

10. Finansiniai rodikliai (finansinė grynoji dabartinė vertė, finansinė vidinė grąžos norma)

apskaičiuoti remiantis CPVA (2011) Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti

finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika ISBN

978-9955-611-61-5;

11. Visi SGC procesų dalyviai bent kartą per penkis metus dalyvaus BIM mokymuose;

12. Nacionalinių standartų, reikalavimų, kitų BIM dokumentų sukūrimas, įvertintas pagal

antram BIM brandos lygiui pasiekti reikiamų standartų poreikį, remiantis Didžiosios

Britanijos Vyriausybės BIS BIM strateginiais dokumentais (A report for the Government

Construction Client Group http://www.bimtaskgroup.org/wp-content/uploads/2012/03/BIS-

BIM-strategy-Report.pdf; 5 metų programai biudžetinės investicijos, neskaitant kitų pajamų

institucijų patirtomis investicinėmis sąnaudomis apytiksliai 4,64 mln. Eur) sukurti

kompleksą: 5 privalomus BIM standartus (apimtis 210 psl.), 7 techninius BIM (CAD)

standartus (apimtis 150 psl.), 3 BIM protokolus (apimtis 90 psl.), 4 BIM projektų

dokumentus (apimtis 75 psl.), 4 BIM vadovus ir metodinius nurodymus (apimtis 300 psl.), 6

tarptautinius BIM standartus ir specifikacijas (apimtis 80 psl.) ir BIM technologijos

protokolus (apimtis 240 psl.), indeksuojant Lietuvai dauginant iš koeficiento 0,673.

Koeficientas apskaičiuotas remiantis Tender Specifications No OLAF/D1/64/2014 Annex

III: Accommodation Costs and Daily Subsistence Allowances (DSA), vertinant Lietuvos (68

EUR) ir Didžiosios Britanijos (101 EUR) dienos normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-

fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomodation_costs_en.pdf. Preliminarus

lėšų poreikis skirtingų rūšių BIM dokumentų sukūrimui įvertintas, paskirstant bendrą sumą

pagal preliminarų puslapių skaičių ir dokumentų sudėtingumą kiekvienai BIM dokumentų

grupei. Konkrečios sumos BIM dokumentų sukūrimui bus tikslintos galimybių studijos

metu, kai bus įvertintos Didžiosios Britanijos, Danijos ir Suomijos ir kitų šalių geriausios

praktikos perkėlimo, lokalizavimo, adaptavimo ir originalių dokumentų sukūrimo galimybės

Lietuvos nacionalinių BIM dokumentų ir jų naudojimo vadovų kompleksui.

13. Skirtingų rūšių BIM dokumentų pardavimo (paslaugos) kainos nustatytos įvertinant

Lietuvos statybininkų asociacijos tinklapyje statybostaisykles.lt, asociacijos Lietuvos keliai

bei Lietuvos elektros energetikos asociacijos taikomus vartotojų mokesčius.

14. Lėšų poreikis skirtingų rūšių BIM dokumentų veikimui ir palaikymui po įdiegimo įvertintas,

atsižvelgiant į informacinių technologijų sparčią pažangą, numatant, kad kas penkis metus

reikės modernizuoti ir atnaujinti visus susijusius BIM dokumentus.

15. Duomenų mainų, duomenų saugojimo informacinės sistemos elementų sukūrimas įvertintas

remiantis buildingSMART neutraliais duomenų mainų standartais ir programinės įrangos

http://hubvilnius.lt/

https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomodation_costs_en.pdf


220

gamintojų (BentleySystems, Autodesk, Nemetscheck, Trimble ir kt.) patentuotais standartais

bei jų tarpusavio suderinimo sąnaudomis, indeksuojant Lietuvai dauginant iš koeficiento

0,613. Koeficientas įvertintas apskaičiuojant vidurkį Tender Specifications No

OLAF/D1/64/2014 Annex III: Accommodation Costs and Daily Subsistence Allowances

(DSA), vertinant Lietuvos (68 EUR), Danijos (120 EUR), Suomija (104 EUR); Didžioji

Britanija (101 EUR), dienos normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-

fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomodation_costs_en.pdf;

16. Klasifikavimo ir kodavimo informacinės sistemos sukūrimo, klasių ir savybių duomenų

bazės bei duomenų bazės pateikimo integracijai įkainiai buvo įvertinti remiantis Danijos

atitinkamų sistemų lėšų poreikių ir diegimo sąnaudomis (CCS klasifikatoriaus CUNECO

projekto II etapas – 4,41 mln. Eur) antram BIM brandos lygiui pasiekti, indeksuojant

Lietuvai dauginant iš koeficiento 0,567. Koeficientas apskaičiuotas remiantis Tender

Specifications No OLAF/D1/64/2014 Annex III: Accommodation Costs and Daily

Subsistence Allowances (DSA), vertinant Lietuvos (68 EUR) ir Danijos (120 EUR) dienos

normos skirtumus https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomo

dation_costs_en.pdf;

17. Klasifikatorių duomenys yra vieši ir skelbiami internete nemokamai pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 247 (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 751 redakciją); bibliotekos paslaugos 50 Eur

metinis prenumeratos mokestis nustatytas, įvertinant Lietuvos statybininkų asociacijos

tinklapyje statybostaisykles.lt, asociacijos Lietuvos keliai bei Lietuvos elektros energetikos

asociacijos taikomus vartotojų mokesčius.

18. 44000 erdvinių duomenų naudotojų per metus (savivaldybių pateiktoje ataskaitoje ~22000

atvejai kai projektams sukurti naudojami esami erdviniai duomenys ir ~22000 atvejai kai į

archyvą pateikiami naujai pastatytų statinių erdviniai duomenys);

19. Naudingų daugeliui taikymų (bazinių) erdvinių duomenų sukūrimas įvertintas remiantis

atskirų elementų (aero fotografavimas stambiu masteliu, aero lazerinis skenavimas,

topografinių bazinių erdvinių duomenų rinkinių užpildymas, paviršiaus (stogai, medžiai ir

t.t.) modelio sukūrimas ir pastatų stogų modelių sukūrimas, esamų galiojančių inžinerinių

tinklų archyvinių dokumentų skaitmeniniams, esamų nestandartizuotų erdvinių duomenų

filtravimas ir perkodavimas) sukūrimu;

20. Lėšų poreikis teisės aktų pakeitimams numatytas tik 1 etapui keisti Statybos techninius

reglamentus ir sudaryti prielaidas BIM taikymui visuose SGC procesuose. Ekspertų skaičius

įvertintas pagal ekspertų poreikį Statybos techninių reglamentų sukūrimo praktiką, ne

mažiau kaip po vieną ekspertą kiekvienam SGC etapui. Palaikymas apima 6 priemonės 2

uždavinio veiklas, laipsniškai pertvarkant ir nuolat susisteminant statybos teisę, vykdant

tarpinstitucinį derinimą.

21. Viešiesiems pirkimams vykdomiems pagal BIM reikalavimus metodinės pagalbos

priemonių sukūrimui būtina galimybių studija, nes viešųjų pirkimų procesų organizavimas

keičiasi iš esmės.

22. Numatytas ekspertų skaičius viešųjų pirkimo dokumentų ir sutarčių šablonų sukūrimui ir

palaikymui įvertintas pagal Lietuvos statybininkų ir Lietuvos projektavimo įmonių

asociacijų praktiką šiuo metu vykdomos Skandinavijos valstybėse sutarčių šablonų analizės

darbų apimtis.



https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomo%0bdation_costs_en.pdf

https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/docs/body/annex_iii_accomo%0bdation_costs_en.pdf

221

23. Technologinių mokslų studijų krepšelio kaina 2248 Eur (3242 Eur – II pakopa);

24. Lėšų poreikis technologinių mokslų krypčių I ir II pakopos specialistų viešajam sektoriui

paruošimui įvertintas, atsižvelgiant į skirtingų specialistų poreikį valstybės funkcijoms

įgyvendinti siekiant BIM antro brandos lygio. Tokių specialistų reikia savivaldybėms,

valstybės institucijoms, inspektuojančioms ir priežiūros institucijoms bei kitoms viešojo

sektoriaus organizacijoms.

25. Ekspertų skaičius, technologinių mokslų studijų krypčių aprašų adaptavimui ir tikslinimui,

siekiant BIM antro brandos lygio, įvertintas remiantis egzistuojančia Studijų kokybės

vertinimo centro praktika rengiant ir tvirtinant studijų krypčių aprašus

http://www.skvc.lt/default/lt/kokybes-uztikrinimas/krypciu-aprasai.

26. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinis finansavimas įvertintas remiantis

Danijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos patirtimi;

27. Konferencijų organizavimo biudžetas įvertintas remiantis šių metų BIM konferencijos

organizavimo biudžetu;

28. BIM procesų įgyvendinimo teikiamos naudos ir investicijų grąžos (ROI – Return on

Investments) rodiklių registro bei skaičiuoklės sukūrimas įvertintas remiantis Valstybės

įmonė Registrų centro projekto „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e.

paslaugų sukūrimas“ VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 bei Lietuvos darbo biržos projekto „JGI

stebėsenos modulio sukūrimas“ 07.3.2-ESFA-V-403-01-0001 investicinėmis išlaidomis.

Keistinų teisės aktų sąrašas

Diegiant BIM metodologiją Lietuvoje rekomenduojama atlikti pakeitimus teisės aktuose,

kurie reglamentuoja SGC procesų etapus:

Įstatymai:

LR statybos įstatymas

LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas

Statybos techniniai reglamentai:

o STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų

pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos

aprašas“

o STR 1.02.07:2012 “Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės

rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir

teisės pripažinimo tvarkos aprašas”

o STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai”

o STR 1.04.02:2011 “Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai”

o STR 1.04.03:2004 “Inžineriniai geologiniai tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame

rajone“

o STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas”

o STR 1.05.08:2003 “Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių

braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai”

o STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė”

o STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai”

o STR 1.07.02:2002 “Žemės darbai”

http://www.skvc.lt/default/lt/kokybes-uztikrinimas/krypciu-aprasai

222

o STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai”

o STR 1.09.04:2002 “Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas”

o STR 1.09.05:2002 “Statinio statybos techninė priežiūra”

o STR 1.10.01:2002 “Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas”

o STR 1.11.01:2010 “Statybos užbaigimas”

o STR 1.12.01:2004 “Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių

statinių pripažinimo avariniais tvarka”

o STR 1.12.03:2006 “Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės”

o STR 1.12.05:2010 “Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir

priežiūros reikalavimai”

o STR 1.12.07:2004 “Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai

statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos

bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas”

o STR 1.12.08:2010 “Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas”

223

8. SIŪLOMA LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO VIZIJA IR

SIEKTINI TIKSLAI IKI 2021 M., VERTINIMO RODIKLIAI

Įvertinus studijoje nagrinėtų užsienio šalių skaitmeninimo modelių sukūrimo ir tolesnio

vystymo praktikas, identifikuotus Lietuvos statybų sektoriaus iššūkius ir problemas, suformuotą

Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių paketą bei atsižvelgiant į 2015 metais

Aplinkos ministerijos patvirtintas „Lietuvos statybų sektorius plėtros ir vystymo 2015-2020

gaires“110

), suformuluota Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo vizija, siektini tikslai ir

susijusių rezultatų matavimo rodikliai.

Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo vizija – visaverčiai integruotas į Europos

statybos rinką, konkurencingas, inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis, nuolat atsinaujinantis,

taikantis šiuolaikines skaitmenines technologijas Lietuvos statybų sektorius.

Lietuvos statybų sektoriaus 2021 vizitinė kortelė:

Žmonės – aukštos kvalifikacijos, inovatyvūs, kuriantys, gerai uždirbantys, nuolat gerinantys

bendrą statybų sektoriaus įvaizdį;

Sektorius – technologiškai pažangus, inovatyvus, efektyvus ir konkurencingas:

Tvarus/žalias, t. y. prioritetą skiriantis išmetamų ŠESD į atmosferą kiekio mažinimui bei

energinį efektyvumą didinančioms, žaliosioms ir be atliekų veikiančioms technologijoms.

Statybų sektorius – geros praktikos pavyzdys kitiems sektoriams;

Augantis/stabilus, t. y. didinantis eksportą ir taip skatinantis visos ekonomikos augimą;

Patikimas/skaidrus, t. y. projektai įgyvendinami su klientu suderinta apimtimi, kokybe, laiku

ir neviršijant biudžeto;

Statybos sektorių prižiūrinčios institucijos (pasiekus 2 BIM brandos lygį) – užtikrintas

racionalus tarpžinybinis institucijų bendradarbiavimas ir integralumas.

Siektini Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo tikslai:

tvarumas;

konkurencingumo didinimas;

efektyvumo didinimas;

eksporto skatinimas;

nelaimingų atsitikimų minimizavimas;

BIM statistinių rodiklių sistemos sukūrimas ir monitoringas;

Lietuva – skaitmeninės statybos iniciatyvų ir sprendimų vystymo regioninis centras.

Išskirti Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo iki 2021 metų tikslai ir matavimo

rodikliai, susieti su Lietuvos strateginiais statybų sektoriaus plėtros tikslais, įvardinti stebėsenos

būdai bei duomenų surinkimo šaltiniai detalizuoti 8.1, 8.2 ir 8.3 lentelėse.

8.1 lentelė. Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo tikslai iki 2021 m.

Eil.

Nr.

Lietuvos statybų sektoriaus strateginiai tikslai iki

2020 metų (iš 2015-2020 gairių)

Susiję Lietuvos statybų

sektoriaus

skaitmeninimo tikslai

iki 2021 metų

Skaitmeninimo

priemonių tikslų

pasiekimo matavimo

rodiklių kodai

1. Gerinti statinių tvarumo savybes visuose jų gyvavimo

ciklo etapuose.

Tvarumas R1, R3, R5, R6, R7, R8,

R10.

110

„Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817.

224

2. Efektyviau naudoti išteklius gaminant,

transportuojant ir naudojant statybos produktus.

Tvarumas;

Konkurencingumo

didinimas;

Efektyvumo

didinimas.

R1, R2, R3, R4, R5, R6,

R7, R8, R9, R10, R11,

R12, R13, R14, R17.

3. Skatinti tvarią miestų ir gyvenviečių infrastruktūros

plėtrą.

Tvarumas;

Efektyvumo

didinimas.

R1, R2, R3, R4, R5, R6,

R7, R8, R9, R10, R13,

R17.

4. Skatinti išmanių informacinių technologijų ir

naujausių mokslinių tyrimų rezultatų diegimą

statyboje.

Konkurencingumo

didinimas;

Lietuva - skaitmeninės

statybos iniciatyvų ir

sprendimų vystymo

regioninis centras;

BIM statistinių

rodiklių sistemos

sukūrimas ir

monitoringas

R3, R5, R11, R12, R13,

R14, R17, R18, R19, R20.

5. Skatinti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir

nuolatinį jų kvalifikacijos tobulinimą.

Konkurencingumo

didinimas;

Efektyvumo

didinimas;

Nelaimingų atsitikimų

minimizavimas.

R1, R2, R3, R4, R5, R6,

R8, R9, R10, R11, R12,

R13, R14, R16, R17.

6. Didinti statybų sektoriaus eksportą.

Eksporto skatinimas;



sprendimų vystymo

regioninis centras;

R13, R14, R17, R18.

Pastaba: Detalūs Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo priemonių paketai ir pagal

kiekvieną priemonę detalizuoti tikslai, uždaviniai ir matavimo rodikliai pateikti 4 skyriuje.

8.2 lentelė. Bendri skaitmeninimo priemonių tikslų pasiekimo matavimo rodikliai Rodiklių

kodai

Bendri skaitmeninimo priemonių tikslų

pasiekimo matavimo rodikliai

Susiję skaitmeninimo

priemonių tikslai

Stebėsenos būdai/

Duomenų surinkimo

šaltiniai

R1. Sukurtas bei atnaujinamas Lietuvos nacionalinių

BIM standartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų

BIM dokumentų, jų naudojimo vadovų ir

metodikų kompleksas.

Tvarumas;

Efektyvumo

didinimas.

Atsakingų institucijų

veiklos planų stebėsena /

Aplinkos ministerija

(toliau – AM);

Susisiekimo ministerija

(toliau – SM); Kultūros

paveldo departamentas

(toliau – KPD); Lietuvos

standartizacijos

departamentas (toliau –

LSD); privatus sektorius ir

kt.

225

R2. 2021 metais Lietuvos statybų sektorius pilnai

pasirengęs 2 skaitmeninimo brandos lygio

taikymui.

Efektyvumo

didinimas.


veiklos planų stebėsena;

Apklausos; Tyrimai /

AM; SM; Statybos

produkscijos sertifikavimo

centras (toliau – SPSC);

privatus sektorius ir kt.

R3. Naujoje statyboje ir modernizavimo metu bus

taikomi darnios statybos principai. Ne mažiau

kaip 20 proc. pastatytų naujų ar modernizuotų iki

2020 m. pastatų bus įvertinti pagal bent vieną iš

rinkoje esančių pastato darnumo vertinimo

standartų ar metodikų (pvz. BREEAM, LEED ar

kt. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos

įvertintų ir užregistruotų sistemų) ir kuriems bus

suteiktas ne mažesnis kaip minimalus pasirinktos

sistemos darnaus lygio įvertinimas.

Tvarumas;

Konkurencingumo

didinimas.


veiklos planų stebėsena ;

Registrai; Ataskaitos /

AM; SM; KPD; SPSC ir

kt.

R4. Parinkta ir sukurta duomenų mainų sistema per

visą SGC.

Efektyvumo

didinimas.



AM; SM; KPD;

Teisingumo Ministerija;

privatus sektorius ir kt.

R5. Sukurta statybos informacijos klasifikavimo ir

kodavimo informacinė sistema.

Tvarumas;

Konkurencingumo

didinimas;

Efektyvumo

didinimas.



AM; SM; SPSC; privatus

sektorius ir kt.

R6. Užtikrinta nuolatinė vieningos statinių erdvinių

duomenų ir informacijos registravimo ir valdymo

sistemos veikla, siekiant minimizuoti rinkos

dalyviams pateikiamos informacijos kaštų lygį ir

didinti efektyvumą.

Tvarumas;

Efektyvumo

didinimas.



Tyrimai; Registrai /

AM; SM; Registrų centras;

SPSC; Nekilnojamojo

turto kadastro; Kultūros

paveldo ir kt. valstybės

registrai.

R7. Parengta susisteminta, suderinta su BIM

reikalavimais, statybos teisės aktų sistema.

Tvarumas. Atsakingų institucijų


AM; SM ir kt.

R8. Parengta ir įdiegta tvarumo kriterijus atitinkančių

viešųjų pirkimų techninių sąlygų parinkimo

metodika ir rekomendacijos, taikant BIM

metodologiją.

Tvarumas;

Efektyvumo

didinimas.



Tyrimai /

*kio ministerija (toliau –

ŪM); AM; Viešųjų

pirkimų tarnyba (toliau –

VPT); Agentūros.

R9. Ne mažiau kaip 20 proc. sumažėjusi kaina ir ne

mažiau kaip 30 proc. sumažėjusios laiko

sąnaudos, vertinant visą statinio gyvavimo ciklą.

Efektyvumo

didinimas.

MTEP tyrimai, Studijos,

Ataskaitos/

ŪM; VPT; Mokslo ir

verslo organizacijos

R10. Ne mažiau kaip 80 proc. statybos objektų, kurių

sąmatinė vertė viršija 1,5 mln. Eur projektuojama,

statoma naudojant BIM technologijas.

Tvarumas;

Efektyvumo

didinimas.

Ataskaitos /

ŪM; VPT

R11. Parengti BIM specialistai ir sukurta jų

kvalifikacijos vertinimo sistema.

Konkurencingumo

didinimas;

Studijos; Apklausos;

Ataskaitos/

226


minimizavimas.

AM; ŠMM; SPSC; Mokslo

institucijos; Verslo

asociacijos ir organizacijos

bei kt.

R12. Sukurtos inovatyvios skaitmeninimo priemonių

tobulinimo metodologijos užtikrinančios

sektoriaus dalyvių 2-ą BIM brandos lygį.

Konkurencingumo

didinimas;

BIM statistinių

rodiklių sistemos

sukūrimas ir

monitoringas.

Tyrimai; Ataskaitos/

AM; ŪM; Mokslo



bei kt.

R13. Suburta mokslininkų bendruomenė kurianti

inovacijas skaitmeninant statybos sektorių ir SGC

procesus.

Efektyvumo

didinimas;



sprendimų vystymo

regioninis centras.

Registrai; Studijos;

Ataskaitos/

AM; ŪM; Mokslo



bei kt.

R14. Atsirandančios naujovės viešinamos ir

palaikomas jų diegimas rinkoje.

Eksporto skatinimas;

Konkurencingumo

didinimas.

Tyrimai; Apklausos /

AM; ŪM; SPSC; Verslo

asociacijos ir kt.

R15. Kiekvienais metais pasiekti ne mažesnį kaip 10

proc. statybų sektoriaus eksporto lygį nuo visų

statybos darbų.

Eksporto skatinimas. Statistika /

Statistikos departamentas

R16. 2021 metais sunkių nelaimingų ir mirtinų

atsitikimų skaičius mažesnis nei ES27 vidurkis.


minimizavimas.

Statistika /

Statistikos departamentas;

VDI; Verslo asociacijos

R17. Tarptautinių skaitmeninės statybos sprendimų

vystymo projektų, kuriuose dalyvavo Lietuvos

įmonės, skaičius – (ne mažiau kaip 10) ir

pritrauktos lėšos (biudžetai).

Konkurencingumo

didinimas;

Efektyvumo

didinimas;



sprendimų vystymo

regioninis centras.

Apklausos; Ataskaitos /

AM; ŪM; MITA; Mokslo

organizacijos; Verslo

asociacijos ir kt.

R18. Organizuota ir dalyvauta daugiau kaip 10

tarptautinių renginių skaitmeninės statybos

tematika (konferencijų, seminarų, parodų ir kitų).



sprendimų vystymo

regioninis centras.



Apklausos /

AM; ŪM; Mokslo


asociacijos ir kt.

R19. Sukurtas BIM procesų įgyvendinimo teikiamos

naudos ir investicijų grąžos (angl. ROI - Return

on Investments) rodiklių registras;

BIM statistinių

rodiklių sistemos

sukūrimas ir

monitoringas.



AM; SM; ŪM; Statistikos

departamentas; Mokslo


asociacijos

R20. Sukurta BIM procesų įgyvendinimo teikiamos

naudos ir investicijų grąžos rodiklių skaičiuoklė.

BIM statistinių

rodiklių sistemos

sukūrimas ir

monitoringas.

Tyrimai; Statistika;

Apklausos /

AM; SM; ŪM; Statistikos

departamentas; Mokslo


asociacijos ir kt.

227

8.3 lentelė. Siūlomi suformuluoti tikslai, kurie turėtų būti pasiekti Lietuvos statybų

sektoriuje iki 2021 m., jų rodikliai ir įverčiai (su tarpinėmis 2018 metų reikšmėmis), stebėsenos

būdai ir stebėsenos duomenų surinkimo šaltiniai

Eil.

Nr.

Lietuvos statybų

sektoriaus

skaitmeninimo

tikslai

Taikytinas uždavinio

įgyvendinimo rodiklis

Esamas

rodiklio

įvertis

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2018m.

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2021m.

Stebėsenos

būdai/

Duomenų

surinkimo

šaltiniai

1. Tvarumas Rinkoje pripažintų

tvarumo sistemų

reikalavimams

atitinkančių naujos

statybos ir

rekonstrukcijos

projektų vertės dalis

(%) einamaisiais

metais baigtų projektų

vertėje

Nematuojamas >5% >20% Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SM, ŪM, VPT

2. Efektyvumo

didinimas

Statybų sektoriaus

nuostolingų įmonių

dalis (%)

50% <40% <25% Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SM, LSD

Ne mažiau kaip 80%

viešojo sektoriaus

statybos objektų, kurių

sąmatinė vertė viršija

1,5 mln. Eur

projektuojama, statoma

naudojant BIM

technologijas pagal 2

brandumo lygio

reikalavimus

Nematuojamas >10 % >80%

(kiekvienais

metais)

Ataskaitos /

AM, SM, ŪM,

VPT

Ne mažiau kaip 20%

sumažėjusi statinių

statybos ar

rekonstrukcijos kaina ir

ne mažiau kaip 30%

sumažėjusios laiko

sąnaudos, vertinant

visą statinio gyvavimo

ciklą

Nematuojamas Pradedamas

matuoti

esamas

lygis

<20%

sumažėjusi

kaina

<30%

sumažėjusios

laiko

sąnaudos

Tyrimai,

Statistinių

duomenų

analizė /

AM, SM,

Mokslo ir

verslo

organizacijos

Ne mažiau kaip 50 %

statybos produktų

gaminama naudojant

efektyvius visiškai arba

dalinai automatizuotus

procesus suderintus su

skaitmeninės statybos

principais (statybos

produktų gamybos

procesas gali būti

laikomas bent dalinai

automatizuotas, kai

dalis rankinio darbo

atliekama

Nematuojama > 10 įmonių >50%

apklaustų

įmonių

Studijos,

apklausos;

MTEP

projektai/

ŪM,

Verslo

asociacijos,

verslo įmonės,

kitos

organizacijos

228

Eil.

Nr.

Lietuvos statybų

sektoriaus

skaitmeninimo

tikslai



Esamas

rodiklio

įvertis

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2018m.

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2021m.

Stebėsenos

būdai/

Duomenų

surinkimo

šaltiniai

mechanizuotai, tiek

projektavime, tiek

statyboje, tiek vykdant

statybos proceso

kontrolę informacija

gaunama iš BIM)

Sukurta ir įteisinta,

pastoviai atnaujinama,

integruotos viešojo

sektoriaus turimos BIM

informacijos apie

esamą situaciją

(topografinę,

infrastruktūrą bei

statinius) pateikimo

statybų rinkos

dalyviams ir gavimo iš

jų sistema, kuri

sąsajoje su informacine

sistema „Infostatyba“,

Nekilnojamojo turto

kadastro, kultūros

paveldo ir kitomis

valstybinėmis

informacinėmis

sistemomis sudarytų

prielaidas sukurti,

prižiūrėti, tvarkyti

informaciją apie

statinius visame jų

gyvavimo cikle

(planavimas,

projektavimas, statybą

leidžiančio dokumento

išdavimas, statyba,

statybos užbaigimas,

informacijos gavimas

iš ir perdavimas į

registrus, eksploatacija,

nugriovimas).

Nėra 1 versija Optimizuotas

sprendimas

(minimizuo-

jami BIM

informacijos

pateikimo ir

administra-

vimo kaštai)

Viešojo

sektoriaus

duomenų

bazės / AM,

SM

3. Konkurencingumo

didinimas

Atestuotų su BIM

komptencijomis

specialistų dalis (% )

SPSC ir kitų rinkoje

galiojančių atestatų

registre

0 >10% >50% Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SPSC, SM,

Verslo

organizacijos

Lietuvos statybų

sektoriaus darbo

našumas % lyginant su

ES27 statybų

~35% (2013

metų 26 šalių

duomenys111

)

> 50 % > 90 % Statistinių

duomenų

analizė,

Tyrimai,

111

Tikrasis ES statybų našumas:

http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tin00152&plugin=1 (Pasirinkti 2013

metus)

http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tin00152&plugin=1

229

Eil.

Nr.

Lietuvos statybų

sektoriaus

skaitmeninimo

tikslai



Esamas

rodiklio

įvertis

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2018m.

Siekiamas

rodiklio

įvertis

2021m.

Stebėsenos

būdai/

Duomenų

surinkimo

šaltiniai

sektoriaus darbo

našumu

apklausos /

AM, SM,

LSD, Eurostat

Tarptautinių mokslinių

tiriamųjų skaitmeninės

statybos sprendimų

vystymo projektų,

kuriuose dalyvavo

(dalyvauja) Lietuvos

įmonės, skaičius

Nematuojamas >3 > 10 Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SM, ŠMM,

Mokslo ir

verslo

organizacijos

4. Eksporto

skatinimas

Statybos sektoriaus

eksporto kasmetinė

dalis (%) nuo visos

statybų apimties;

Kasmetinis eksporto

augimas (%)

7.4%

(15%)

>8%

(>15%)

>10 %

(>15%)

Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SM, ŪkMin

5. Nelaimingų

atsitikimų

minimizavimas


skaičiaus Lietuvoje ir

ES 27 šalių

nelaimingų atsitikimų

skaičiaus vidurkio

santykis

>1 Matuojamas

esamas

lygis

<1 Statistinių

duomenų

analizė,

apklausos/AM,

SM, SADM

230

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Abėcelės tvarka.

1. „Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairės“, patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817.

2. Aalborg universitet. http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/bygningsinformatik

3. Aalborg universitet. http://www.aau.dk/uddannelser/kandidat/ledelse-informatik-i-byggeriet

4. Automobilių kelių inžinerinių geologinių ir geotechninių bei statinio tyrimų rekomendacijos

R IIGT 15. LAKD, 2015.

5. Avanti case studies. http://www.cpic.org.uk/en/publications/avanti

6. Banedanmark. http://uk.bane.dk/default_eng.asp?artikelID=931

7. BIM Alliance Sweden. http://www.bimalliance.se

8. BIM Task Grup. http://www.bimtaskgroup.org/

9. Bips. http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/dbk-klassifikation#0

10. Bips. http://www.bips.dk

11. Byggecentrum. http://www.byggecentrum.dk/

12. Byggecentrum.

http://www.byggecentrum.dk/kurser/kursuskategorier/handling/vis/produkter/produkt/ikt-

koordinator-leder/

13. byggepolitisk_web.pdf – appendix http://www.efkm.dk/files/billeder/byggepolitisk_web.pdf

14. Byggerating. http://www.byggerating.dk/

15. Bygherreforeningen. http://www.bygherreforeningen.dk/

16. Bygherreforeningen. http://www.bygherreforeningen.dk/english

17. Bygherrekrav2007 – appendix https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=113858

18. Bygherrekrav2010.pdf – appendix

http://almennet.dk/media/23951/ar_appendiks1_20120131_e1_.pdf

19. Bygnings- og Boligregistret. http://bbr.dk/

20. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/viden-om/digitalisering-af-byggeriet/maaling-af-

oekonomiske-gevinster-ved-det-digitale-byggeri/

21. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/english/about-us/

22. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/english/selected-projects/

23. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/lovstof/rob-raadet-for-offentlige-bygherrer/

24. Bygningsstyrelsen. http://www.bygst.dk/projekter/

25. BYGST-Stikproevekontrol-kriterier - appendix

26. br15_english.pdf – appendix http://bygningsreglementet.dk/english/0/40

27. BuildingSmart. http://buildingsmart.fi/infran

28. buildingSmart. http://www.buildingsmart.fi/

29. civil-works-and-planning-2013.pdf – appendix http://www.frinet.dk/media/246703/civil-

works-and-planning-2013.pdf

30. CPVA. 2011. Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš ES struktūrinių

fondų ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika. ISBN 978-9955-611-61-5.

31. Cuneco. http://cuneco.dk/

32. Danish Geodata Agency. http://eng.gst.dk/

33. Danish Geodata Agency. http://eng.gst.dk/danish-cadastre-office/

34. Danks Byggeri. http://www.danskbyggeri.dk/english

35. Danskeanlaegsentreprenoerer. http://www.danskeanlaegsentreprenoerer.dk

36. Danskeark. http://www.danskeark.dk/

231

37. Darbo vietos nuoma. http://hubvilnius.lt/

38. Description of service building and planning uk version.

39. Digitaleanlaeg. http://www.digitaleanlaeg.dk

40. Digitalkonvergens. http://www.digitalkonvergens.dk/

41. EIC Federation. http://www.eic-federation.eu/

42. Elektroninių paslaugų apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelis. Informacinės

visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, 2014, Vilnius

43. Energi-, Forsynings- og Klimaministeriet. http://www.efkm.dk/

44. Erhvervsstyrelsen. https://erhvervsstyrelsen.dk/

45. EUR-Lex. http://eur-lex.europa.eu/legal

content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:JOL_2014_094_R_0065_01&from=LT0

46. FeedBurner. http://geospatial.blogs.com/geospatial/2014/11/status-of-bim-in-finland-a-bim-

early-adopter.html

47. Femern. http://femern.com/en

48. FIEC. http://www.fiec.eu/

49. Finlex. http://www.finlex.fi/en/

50. Finnish government. http://valtioneuvosto.fi/en/government

51. Forsvarsministeriets Ejendomsstyrelse. http://forsvaret.dk/FES/Pages/default2.aspx

52. Frinet. http://www.frinet.dk/english

53. Galimybių tyrimo, skirto apibrėžti atvirų duomenų iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje

architektūros modelį, ataskaita. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo

ministerijos, 2015, Vilnius

54. GeoDanmark. http://www.geodanmark.dk/

55. Gręžinio pasas. Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos.

56. http://rym.fi/fi/kira-digi-ehdotus-rakennetun-ympariston-digitalisaation-karkihankkeeksi/

57. http://www.construction-innovation.info/images/pdfs/2020/C2020-Vision-The-future-of-

the-Australian-Construction-Industry-Peter-Brandon-Nov03.pdf

58. http://www.danskbyggeri.dk/media/5723/digitaliseringspolitik_2016_net.pdf - Dansk

Byggeris strategi for den digitale udvikling i bygge- og anlægsbranchen 2016

59. http://www.frinet.dk/media/246688/description-of-service-building-and-planning-uk-

version.pdf

60. http://www.kaj.person.aau.dk/digitalAssets/32/32299_dbk-useless-needless.pdf

61. http://www.stm.dk/multimedia/Konkurrenceevnepakken.pdf

62. https://wiki.aalto.fi/display/[email protected]/Aalto+BIM+Initiative

63. https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-version-22-af-marts-

2013/ ir tabeller-v-23.pdf - appendix

64. ikt-specifikation_digital_projektering_hoeringsudgave.zip – appendix

http://bips.dk/v%C3%A6rkt%C3%B8jsemne/byggeriets-ikt-specifikationer#3

65. Iktuddannelse. http://www.iktuddannelse.dk/

66. Infrabim. http://www.infrabim.fi/en/pre-research-report-online/;

67. InfraBIM. http://www.infrabim.fi/en/vision-2025-open-and-software-independent-bims-in-

use-at-all-phases-of-infrastructure-processes/

68. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ, KURIEMS SIEKIAMA GAUTI FINANSAVIMĄ IŠ

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR/AR VALSTYBĖS BIUDŽETO

LĖŠŲ, RENGIMO METODIKA. PATVIRTINTA VšĮ Centrinės projektų valdymo

agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2016 m. gegužės 30

d. įsakymo Nr. 2016/8-101 redakcija)

69. YM. http://www.ym.fi/en-us

70. LAKD informacinių sistemų plėtros galimybių studija. S4ID, 2014.

232

71. Landsbyggefonden. https://www.lbf.dk/om-lbf/publikationer/forvaltnings-klassifikation-

version-22-af-marts-2013/

72. LER. http://ler.dk/english

73. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos informacinės sistemos

„Kelių projektai“ nuostatai. LAKD, 2012.

74. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23

d. įsakymas Nr. 1-45 „Dėl žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

75. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) įkainiai 2016 m.

patvirtinta LTEC direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. B-2.

76. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) kainų nustatymo

skaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2

d. įsakymu Nr. 1R-64.

77. Liikennevirasto. http://www.liikennevirasto.fi/web/en

78. Localfinland. http://www.localfinland.fi/en/Pages/default.aspx

79. Loginis GITS duomenų bazės projektas. Affecto, 2012.

80. Lupapiste. https://www.lupapiste.fi/

81. McGraw Hill Construction. Smart Market Report, 2014.

82. Ministry of Transport and Building. http://www.trm.dk/en

83. NBS. https://www.thenbs.com/knowledge/the-cost-saving-benefits-of-bim

84. NBS International BIM Report 2016.pdf – appendix

85. Oficialios statistikos portalas. http://osp.stat.gov.lt/

86. openBIM IS PROFITABLE.pdf – appendix

87. PAS 1192-2:02013 „Specification for information management for the capital/delivery

phase of construction projects using building information modelling“.

88. PRE Results Report. http://rymreport.com/pre/work-packages/bimcity/

89. Rakennustieto.

https://www.rakennustieto.fi/index/english/productsandservices/finnishbuildingclassificatio

nsystem.html

90. Rakennustieto. https://www.rakennustieto.fi/index/english.html

91. Rakennustieto. www.rts.fi

92. Realdania. https://realdania.dk/samlet-projektliste/byggeriets-evaluerings-center

93. RYM Oy. http://rym.fi/programs/

94. RYM. http://rym.fi/

95. SBi 2015-11ny.pdf - appendix

96. Senaatti. http://www.senaatti.fi/

97. Slots- og Kulturstyrelsen. http://slks.dk/

98. Slots- og Kulturstyrelsen. http://slks.dk/forside/

99. Solrod Kommune.http://kort.solrod.dk/spatialmap

100. StateByggeloven.pdf – appendix

https://www.retsinformation.dk/forms/r0710.aspx?id=133389

101. StateByggeLoven_2011.pdf – appendix

https://www.retsinformation.dk/forms/R0710.aspx?id=134795

102. Statens Byggeforskningsinstitut. http://sbi.dk/

103. Statsbygg. http://www.statsbygg.no

104. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2011 „Inžineriniai geologiniai ir

geotechniniai tyrimai“

105. Styrelsen for Dataforsyning og Effektivisering. http://sdfe.dk/

106. Tekes. http://www.tekes.fi/en

https://www.lupapiste.fi/

http://www.trm.dk/en

http://sbi.dk/

233

107. TidskurantForTagdækningsarbejder.pdf – appendix

https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-

884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf

108. Tikrasis ES statybų našumas: http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=

table&init=1&language=en&pcode=tin00152&plugin=1

109. Trafikstyrelsen. http://www.trafikstyrelsen.dk/da.aspx

110. Udlændinge-, Integrations- og Boligministeriet. http://uibm.dk/

111. VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ GYVAVIMO CIKLO VALDYMO

METODIKA. PATVIRTINTA Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo

ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario mėn. 25 d. įsakymu Nr. T-29

112. Valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatai. Lietuvos geologijos tarnyba,

2007.

113. Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos duomenų modelis. Lietuvos


114. Vejdirektoratet. http://www.vejdirektoratet.dk/EN/Pages/default.aspx

115. Žemės gelmių registro objektų duomenų klasifikatoriai. Lietuvos geologijos tarnyba,

2005.

___________________________________________________________________

https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf

https://www.3f.dk/~/media/lokalafdelinger/private/midt%20oestsjaelland/nyheder-884x492/2141%20tidskurantforenkling%20tagd%C3%A6kning%202014-2017.pdf

LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO ... · 1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai,...

Documents

Transcript of LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIAUS SKAITMENINIMO IR JO ... · 1.3.1.1. Esami informaciniai ištekliai,...