PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. sakymu Nr.V-455

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 24 : 2003 GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBS REIKALAVIMAI

Europos Sjungos teiss aktai, kuri nuostatos perkeltos i higienos norm. 1979 m. gruodio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dl poeminio vandens apsaugos nuo

taros tam tikromis pavojingomis mediagomis. 1988 m. gruodio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dl valstybi nari statym, kit teiss

akt ir administracini nuostat, susijusi su statybos produktais, derinimo. 1991 m. gruodio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dl vanden apsaugos nuo ems kyje

naudojam nitrat taros. 1998 m. lapkriio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dl monms vartoti skirto vandens

kokybs. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti

Bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus. 2002 m. gegus 13 d. Komisijos sprendimas 2002/359/EB dl statybos produkt,

besilieiani su monms vartoti skirtu vandeniu, atitikties atestavimo procedros pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20(2) straipsn.

I. TAIKYMO SRITIS

1. i higienos norma nustato geriamojo vandens [4.1, 4.3] ir buityje naudojamo karto vandens [4.9] saugos ir kokybs reikalavimus.

2. Higienos normos reikalavimai netaikomi: 2.1. gydomajam geriamajam vandeniui ir Lietuvos Respublikoje oficialiai pripaintam

natraliam mineraliniam vandeniui; 2.2. moni vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai asmenys apsirpina

individualiai, kai per dien paimama ne daugiau kaip 10 kub. metr vandens arba vandeniu aprpinama ne daugiau kaip 50 asmen, o paimtas vanduo nenaudojamas kinei komercinei ar vieajai veiklai [4.12]. Taiau galiotos valstybs ir savivaldybi institucijos privalo tokio vandens vartotojams laiku teikti informacij apie potencial pavoj sveikatai dl j vartojamo vandens saugos reikalavim paeidim ir vieai skelbti, koki veiksm gyventojai turi imtis, kad ivengt galimo kenksmingo vandens poveikio sveikatai.

3. Higienos norma privaloma valstybs, savivaldybi institucijoms, geriamojo vandens tiekjams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamj vanden i vieojo ar kit vandens itekli naudotoj vandentiekio skirstomojo tinklo, talpykl, grtini ar achtini ulini ir naudojantiems j maisto tvarkymo monse, vieojo naudojimo pastatuose bei pastat buitinio karto vandens sistemose.

II. NUORODOS

4. Teiss aktai ir oficialieji dokumentai, kuriuos ioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 4.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens statymas (in., 2001, Nr. 64-2327). 4.2. Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas (in., 1999, Nr. 52-1673; 2001,

Nr. 64-2324). 4.3. Lietuvos Respublikos maisto statymas (in., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574).

4.4. Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos stebsenos (monitoringo) statymas (in., 2002, Nr. 72-3022).

4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas (in., 1997, Nr. 112- 2824; 2003, Nr. 61-2766).

4.6. Lietuvos Respublikos vandens statymas (in., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816; 2003, Nr. 36-1544).

4.7. Lietuvos Respublikos statybos statymas (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093, Nr. 124- 5625).

4.8. Lietuvos Respublikos radiacins saugos statymas (in., 1999, Nr. 11-239). 4.9. Lietuvos Respublikos ilumos kio statymas (in., 2003, Nr. 51-2254). 4.10. Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams vieai tiekiamo geriamojo vandens

programins prieiros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugsjo 3 d. nutarimu Nr. 1388 (in., 2002, Nr. 87-3753).

4.11. Lietuvos higienos norma HN 44:2003 Vandenviei sanitarini apsaugos zon nustatymas ir prieira, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandio 8 d. sakymu Nr. V-201 (in., 2003, Nr. 42-1957).

4.12. Lietuvos higienos norma HN 48:2001 mogaus vartojamo alio vandens kokybs higieniniai reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkriio 30 d. sakymu Nr. 621 (in., 2001, Nr. 104-3719).

4.13. Geriamajam vandeniui ruoti ir tiekti skirt gamini bei proces saugos sveikatai vertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 685 (in., 2002, Nr. 9-325).

4.14. Informacijos apie geriamojo vandens saug teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsjo 27 d. sakymu Nr. 476/442 (in., 2002, Nr. 98-4379).

4.15. Biocid autorizacijos ir registracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. sakymu Nr. 358 (in., 2002, Nr. 79-3361).

4.16. Poeminio vandens apsaugos nuo taros pavojingomis mediagomis taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsjo 21 d. sakymu Nr. 472 (in., 2001, Nr. 83-2906).

4.17. Vanden apsaugos nuo taros azoto junginiais i ems kio altini reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ems kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodio 19 d. sakymu Nr. 452/607 (in., 2002, Nr. 1-14).

4.18. Valstybins geriamojo vandens kontrols tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodio 10 d. sakymu Nr. 643 (in., 2003, Nr. 3-99).

4.19. Geriamojo vandens tiekj vykdomos geriamojo vandens programins prieiros metins statistins ataskaitos teikimo tvarka ir geriamojo vandens tiekj praneim apie vandens tiekimo slyg pasikeitimus teikimo tvarka, patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gegus 22 d. sakymu Nr. B1-467 (in., 2003, Nr. 55-2480).

4.20. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 Statybos produktai. Atitikties vertinimas ir CE enklinimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandio 18 d. sakymu Nr. 187 (in., 2002, Nr. 54-2140; 2003, Nr. 51-2295).

4.21. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2000 Statybos produkt sertifikavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodio 12 d. sakymu Nr. 522 (in., 2000, Nr. 108-3471).

4.22. Pavojing mediag ileidimo poemin vanden inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. sakymu Nr. 106 (in., 2003, Nr. 17-770).

4.23. Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybs valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrij Komisijai bei visuomenei tvarka,

patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. sakymu Nr. 528/490 (in., 2002, Nr. 100-4460).

III. SVOKOS IR J APIBRIMAI

5. ioje higienos normoje vartojamos svokos ir j apibrimai: 5.1. analit geriamojo vandens mginyje nustatomas komponentas;5.2. analits nustatymo metodo teisingumas ilgos serijos matavim rezultat vidutins

verts ir sutartins pamatins verts artumas. Analits nustatymo metodo teisingumas priklauso nuo sistemini klaid;

5.3. analits nustatymo metodo glaudumas nepriklausom tyrimo rezultat, gaut tomis paiomis slygomis, artumas. Glaudumas priklauso tik nuo atsitiktini klaid ir ireikiamas kartojimosi ir atkuriamumo standartiniu nuokrypiu. Priimtinas analits nustatymo metodo glaudumas yra dvigubas santykinis standartinis nuokrypis;

5.4. analits verts aptikimo riba serijos natraliojo mginio, turinio ma analits koncentracij, bandym rezultat trigubas santykinis standartinis nuokrypis arba serijos tuij mgini bandym rezultat penkiagubas santykinis standartinis nuokrypis;

5.5. indikatorinis rodiklis mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu moni sveikatai, taiau integraliai atspindintis gamtinio (alio) vandens savybes, geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo technologij. Jis kontroliuojamas, kad bt galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybs paeidimo poymius, spti apie pavoj ir imtis atitinkam priemoni;

5.6. toksinis (cheminis) rodiklis dl galimo kenksmingo poveikio moni sveikatai kontroliuojamas cheminis rodiklis;

5.7. mginys analizuojamoji mediaga, paruota sisti laboratorij ir skirta oficialiam tyrimui ar nustatymui;

5.8. tiriamoji dalis i mginio paimtas analizuojamosios mediagos kiekis, su kuriuo tiesiogiai atliekamas nustatymas arba stebjimas;

5.9. fasuojamas geriamasis vanduo geriamasis vanduo, pramoniniu bdu ipilstytas butelius ar kitaip pakuotas;

5.10. geriamojo vandens vartojimo vietos vartotojams priklausani pastat vidaus vandentiekio iaupai, vandens kolonls, geriamojo vandens naudojimo maisto tvarkymo monse vietos ir talpykl, skirt geriamajam vandeniui gabenti, itakiai;

5.11. nuolatin programin prieira programin prieira, atliekama nenutrkstamai arba danai, siekiant patikrinti, ar geriamasis vanduo atitinka ios higienos normos nustatytus atitinkamus rodiklius;

5.12. periodin (audito) programin prieira programin prieira, atliekama nustatytu periodikumu, o jos duomenys pateikiami galiotoms institucijoms, siekiant vertinti, ar per ataskaitin laikotarp (paprastai per kalendorinius metus) buvo vykdomi visi ios higienos normos nustatyti reikalavimai, ypa ar buvo kontroliuojami, registruojami ir perduodami visi reikalaujami rodikliai, ar jie nebuvo paeidiami ir ar buvo vykdytos visos teiss akt nustatytos priemons galimam kenksmingam geriamojo vandens poveikiui moni sveikatai paalinti;

5.13. cianidai bendra vis form cianid suma; 5.14. pesticidai organiniai insekticidai, organiniai herbicidai, organiniai fungicidai, organiniai

nematocidai, organiniai akaricidai, organiniai rodenticidai, organiniai slimicidai, panas preparatai (skaitant augimo stimuliatorius) bei j metabolitai, skilimo ir reakcij produktai;

5.15. pesticid suma vis atskir pesticid, nustatyt atliekant programin prieir, veri suma;

5.16. daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai benzo-b-fluorantenas, benzo-k-fluorantenas, benzo-ghi-perilenas ir indeno 1,2,3-cd-pirenas;

5.17. haloform suma chloroformo, bromoformo, dibromchlormetano ir bromdichlormetano veri suma;

5.18. efektin doz audini lygiaveri dozi, padaugint i atitinkamo audinio svorinio daugiklio, suma;

5.19. specifikuota rodiklio vert ios higienos normos 4 lentel rayta indikatorinio rodiklio vert, ireikta nurodytu mato vienetu.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

6. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:6.1. jame nra mikroorganizm, parazit ir mediag, savo skaiiais ar koncentracijomis

galini kelti potencial pavoj moni sveikatai; 6.2. geriamasis vanduo atitinka ios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir

toksinius (cheminius) rodiklius;6.3. utikrinama vandens itekli ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taros, o vandens

programin prieira geriamojo vandens tiekj vykdoma taip, kad bt galima vertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka ioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose;

6.4. vykdomi ios higienos normos 712 bei 1416 punkt reikalavimai. 7. Bet koks ioje higienos normoje nustatyt reikalavim paeidimas turi bti nedelsiant

itirtas, nustatyta jo prieastis, informuotos galiotos valstybs ir savivaldybi institucijos bei geriamojo vandens vartotojai ir imtasi atkuriamj veiksm geriamojo vandens saugai utikrinti.

8. Jeigu geriamojo vandens tiekjai nustato, kad geriamasis vanduo neatitinka ioje higienos normoje nustatyt mikrobini ar toksini (chemini) geriamojo vandens rodikli, jie nedelsdami privalo imtis veiksm, reikaling tiems rodikliams atkurti. Apie visa tai geriamojo vandens tiekjai nedelsdami turi informuoti savivaldybs mer, teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyb ir geriamojo vandens vartotojus [4.1, 4.10, 4.18, 4.19].

9. Jeigu nustatoma, kad geriamj vanden gali patekti ar pateko mediag, mikroorganizm ar parazit, kuriems ioje higienos normoje nra nustatyt ribini ar specifikuot veri ar skaii:

9.1. geriamojo vandens tiekjai apie tai nustatyta tvarka [4.1, 4.10, 4.18, 4.19] turi informuoti teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyb ir geriamojo vandens vartotojus;

9.2. jeigu teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad utertas geriamasis vanduo gali kelti potencial pavoj moni sveikatai, ji geriamojo vandens tiekjams nurodo, koki papildom geriamojo vandens programin prieir reiks vykdyti.

10. Vadovaujantis teiss aktuose [4.5, 4.6, 4.8, 4.16, 4.17, 4.22] nustatytais poeminio vandens apsaugos nuo taros, monitoring, taros idini inventorizavimo ir informacijos rinkimo reikalavimais, valstybinio, savivaldybi ir kio subjekt, ileidiani teralus poemin vanden, aplinkos monitoring metu geriamojo vandens altinyje reikia stebti:

10.1. ios higienos normos 1 priede ivardytas prioritetines pavojingas chemines mediagas ir preparatus, jeigu nustatoma, kad dl ems naudojimo ar dl lokalios taros vandenviets mitybos srityje (4.11) kuri nors i j tiesiogiai ar netiesiogiai galjo patekti ar pateko konkreius geriamojo vandens tiekimo renginius;

10.2. bet kurias kitas 1 priede neivardytas mediagas, mikroorganizmus ar parazitus, savo koncentracijomis ar skaiiais galinius kelti potencial pavoj moni sveikatai.

11. Neatsivelgiant tai, buvo ar nebuvo nukrypta nuo ioje higienos normoje nustatyt mikrobini ar toksini (chemini) geriamojo vandens rodikli, teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba turi udrausti ar apriboti geriamojo vandens tiekim, kai nustato, kad geriamojo vandens tiekimas ir vartojimas kelia didesn rizik moni sveikatai ir gyvybei, negu ta, kuri teiss aktuose nustatyta kaip leidiama.

11.1. Apie geriamojo vandens saugos reikalavim paeidim, dl kurio udraudiamas geriamojo vandens tiekimas, teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja visuomens sveikatos centr apskrityje [4.14]:

11.1.1. visuomens sveikatos centras apskrityje ir teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba suderina btinus veiksmus moni sveikatai apsaugoti, atsivelgdami tai, koki rizik moni sveikatai sukelt ilgesnis geriamojo vandens tiekimo udraudimas ar apribojimai;

11.1.2. savivaldybs vykdomoji institucija kartu su visuomens sveikatos centru apskrityje ir teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba vieai informuoja gyventojus, koki veiksm jie turi imtis, kad apsaugot savo sveikat, ir pagal savo kompetencij utikrina btinas geriamojo vandens tiekj priemones vandens saugai atkurti arba alternatyviam geriamojo vandens tiekimui organizuoti [4.1].

12. ioje higienos normoje nustatytos indikatorini rodikli specifikuotos verts tikrinamos tam, kad programins prieiros metu bt galima vertinti, ar t rodikli paeidimas nra susijs su kokia nors rizika moni sveikatai. Teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkretaus indikatorinio rodiklio paeidimas nra geriamojo vandens saugos paeidimo poymis. Geriamojo vandens tiekjai turi imtis atkuriamj veiksm paeistoms geriamojo vandens indikatorini rodikli vertms atstatyti, jeigu tai btina moni sveikatai apsaugoti, ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.

13. Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba) savivaldybs merui gali leisti taikyti ilyg, kad tam tikroje vandens tiekimo objekto teritorijoje ar jos dalyje vandentiekio skirstomuoju tinklu ribot laikotarp vartotojams vieai bt tiekiamas geriamasis vanduo, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai yra didesni negu nustatyti ioje higienos normoje, tik nustaiusi, kad tokios ilygos taikymas nesukels potencialaus pavojaus moni sveikatai (4.4) ir kad vandens tiekjai msi reali veiksm tiems rodikliams atkurti bei informuoti geriamojo vandens vartotojus:

13.1. savivaldybs meras, nordamas taikyti ilyg geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei, pateikia Valstybinei visuomens sveikatos prieiros tarnybai praym ir papildomus duomenis. Reikaling papildom duomen sraas pateiktas ios higienos normos 2 priede;

13.2. Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba, vertinusi nustatyta tvarka [4.1] savivaldybs mero pateikt praym ir papildomus duomenis ir nustaiusi, kad ilygos taikymas nesukels potencialaus pavojaus moni sveikatai, parengia ir patvirtina laikinj leidiam vieai tiekiamo geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio dyd, jo programins prieiros tvark, riboto laikotarpio vieai tiekti geriamj vanden trukm ir iduoda ilygos toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo slygas (ios higienos normos 3 priedas);

13.3. jeigu Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba nustato, kad ioje higienos normoje nustatyta ribin toksinio (cheminio) rodiklio vert bus atkurta ne vliau kaip per 30 dien, ji patvirtina tik laikinj leidiam geriamojo vandens rodiklio dyd ir riboto laikotarpio trukm. i nuostata negalioja tais atvejais, kai konkretaus toksinio (cheminio) rodiklio vert paeidiama i viso daugiau kaip 30 dien per paskutiniuosius dvylika mnesi;

13.4. savivaldybs meras apie kiekvien ilyg ir jos taikymo slygas nedelsdamas turi informuoti teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyb ir geriamojo vandens vartotojus. Tam tikroms gyventoj grupms, kuri sveikatai ilygos taikymas gali kelti ypating rizik, savivaldybs meras privalo teikti konkreius patarimus, kaip tos rizikos ivengti;

13.5. ilygos netaikomos fasuojamam geriamajam vandeniui. 14. Geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemons (skaitant statybos produktus) turi bti

gaminamos ir naudojamos taip, kad normaliomis arba numatytomis slygomis geriamj vanden nepatekt sudedamj dali ar naudojam mediag kiekis, paeidiantis ioje higienos normoje nustatytus rodiklius ir tiesiogiai ar netiesiogiai galintis kelti pavoj geriamojo vandens vartotoj sveikatai. Nustatyta tvarka galiotos valstybs institucijos [4.7, 4.13, 4.20, 4.21] atlieka vandentiekio vamzdi, jungi, dkl, votuv, sklendi, iaup, skaitikli, siurbli, rezervuar, filtr ir kit tiekiam rink ar naudojam geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemoni bei proces saugos nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai atitikties vertinim.

15. Geriamojo vandens tiekjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams vieai tiekiamo geriamojo vandens programin prieir [4.10] turi vykdyti taip, kad bt galima nustatyti atvejus, kai ioje higienos normoje nustatyt rodikli nesilaikoma dl geriamojo vandens vartotojams

priklausani pastat vidaus vandentiekio ar jo prieiros trkum, nustatyta tvarka [4.1, 4.2, 4.10, 4.18, 4.19] informuoti vartotojus apie paeidimus, nurodant veiksmus, kuri vartotojai turi imtis, kad nebt pakenkta moni sveikatai, ir atkurti reikalaujamus geriamojo vandens rodiklius.

16. Jeigu geriamojo vandens tiekjai ruoiam geriamj vanden dezinfekuoja, jie turi tikrinti atliekamos dezinfekcijos veiksmingum. Visuomens sveikatos centrai apskrityse vykdo biocid prieir ir j naudojimo efektyvumo kontrol [4.15]. Teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama valstybin geriamojo vandens kontrol ir derindama vandens tiekj parengtus geriamojo vandens programins prieiros planus, kontroliuoja, ar biocid naudojimas maisto tvarkymo monse atitinka teiss akt reikalavimus [4.1, 4.15, 4.18].

17. Naudojamas buityje kartas vanduo turi bti ruoiamas i ios higienos normos reikalavimus atitinkanio geriamojo vandens.

V. GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBS RODIKLIAI

18. Mikrobiniai rodikliai 18.1. Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti ios higienos normos 1 lentelje

pateiktus mikrobinius rodiklius.

1 lentel. Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Mginio tris, ml Ribinis mikroorganizm skaiius

1. arnins lazdels (Escherichia coli) 100 0 2. arniniai enterokokai 100 0

18.2. Fasuojamas geriamasis vanduo turi atitikti ios higienos normos 2 lentelje pateiktus mikrobinius rodiklius.

2 lentel. Fasuojamo geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Mginio tris, ml Ribinis mikroorganizm skaiius

1. arnins lazdels (Escherichia coli) 250 0 2. arniniai enterokokai 250 0 3. aliamls pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) 250 04. Kolonijas sudarantys vienetai 22 0C temperatroje 1 100 5. Kolonijas sudarantys vienetai 37 0C temperatroje 1 20

19. Toksiniai (cheminiai) rodikliai 19.1. Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti ios higienos normos 3 lentelje

pateiktus toksinius (cheminius) rodiklius.

3 lentel. Geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai

Rodiklio Mato Ribin rodiklio Reikalavimai analits nustatymo metodui pavadinimas vienetas vert, ne

daugiau kaip teisingumas,procentais

glaudumas,procentais

aptikimo riba, procentais

1 2 3 4 5 61. Akrilamidas g/l 0,10 Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo

ir tiekimo priemons specifikacij 2. Stibis g/l 5,0 25 25 253. Arsenas g/l 10 10 10 10 4. Benzenas g/l 1,0 25 25 255. Benzpirenas g/l 0,010 25 25 25 6. Boras mg/l 1,0 10 10 107. Bromatas

g/l

25 (nuo 2008 m. gruo-dio 26 d.10) 25 25 25

8. Kadmis g/l 5,0 10 10 109. Chromas g/l 50 10 10 1010. Varis mg/l 2,0 10 10 1011. Cianidai g/l 50 10 10 1012. 1,2-dichloretanas g/l 3,0 25 25 1013. Epichlorhidrinas g/l 0,10 Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo

ir tiekimo priemons specifikacij 14. Fluoridas mg/l 1,5 10 10 1015. vinas

g/l

25 (nuo 2013 m. gruo-dio 26 d.10) 10 10 10

16. Gyvsidabris g/l 1,0 20 10 2017. Nikelis g/l 20 10 10 10 18. Nitratas mg/l 50 10 10 1019. Nitritas mg/l 0,50 10 10 1020. Pesticidai 20.1. Aldrinas g/l 0,030 25 25 2520.2. Dieldrinas g/l 0,030 25 25 2520.3. Heptachloras g/l 0,030 25 25 25 20.4. Heptachlor- epoksidas g/l 0,030 25 25 2520.5. Kiti pesticidai g/l 0,10 25 25 2520.6. Pesticid suma g/l 0,50 25 25 25 21. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai g/l 0,10 25 25 2522. Selenas g/l 10 10 10 1023. Tetrachloretenas ir trichloretenas g/l 10 25 25 1024. Haloform suma

g/l

150 (nuo 2008 m. gruo-dio 26 d. 100) 25 25 10

25. Vinilo chloridas g/l 0,50 Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemons specifikacij

19.2. Ribins akrilamido, epichlorhidrino ir vinilo chlorido verts yra monomer likui geriamajame vandenyje koncentracijos, kontroliuojamos nustatyta tvarka [4.7, 4.13, 4.20, 4.21] ir apskaiiuojamos pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemoni specifikacijas (jose turi bti nurodyta, koks didiausias monomero kiekis migruoja i besilieianio su geriamuoju vandeniu atitinkamo polimero) ar pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo proces atitikt saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimams patvirtinanius normatyvinius dokumentus.

19.3. Vadovaujantis ios higienos normos 16 punkto nuostatomis, btina siekti kuo maesni dezinfekcijos metu susidarani antrini jungini bromato ir haloform sumos veri, nemainant dezinfekcijos veiksmingumo.

19.4. Bromato, vino ir haloform sumos leidiamos verts fasuojamame geriamajame vandenyje nustatomos atitinkamai tokios: 10 g/l, 10 g/l ir 100 g/l.

19.5. Turi bti utikrinta slyga: [nitratas] / 50 + [nitritas] / 3 < 1 (lautiniuose skliaustuose raomos nustatytos nitrato ir nitrito verts, mg/l). Paruotame geriamajame vandenyje, patenkaniame vandentiekio skirstomj tinkl, nitrito neturi bti daugiau kaip 0,10 mg/l.

19.6. Vadovaujantis ios higienos normos 9 ir 10 punkt nuostatomis, programins prieiros metu reikia kontroliuoti tik tuos pesticidus, kurie i uterto geriamojo vandens altinio gali patekti ar pateko konkreius geriamojo vandens tiekimo renginius.

19.7. Reikalavimai analits nustatymo metodui taikomi kiekvienam atskiram pesticidui. Jeigu laboratorija neturi galimybi nustatyti kurio nors pesticido aptikimo ribos, ji turi to siekti ateityje.

19.8. Reikalavimai analits nustatymo metodui taikomi atskirai kiekvienai daugiacikli aromatini angliavandenili ir haloform sumos svok apibrimuose (ios higienos normos 5.16 ir 5.17 punktai) ivardytai analitei ir turi sudaryti 25 proc. ios higienos normos 3 lentelje nustatytos ribins daugiacikli aromatini angliavandenili ir haloform sumos verts.

19.9. Reikalavimai analits nustatymo metodui taikomi atskirai tetrachloretenui ir trichloretenui ir turi sudaryti 50 proc. ios higienos normos 3 lentelje nustatytos ribins tetrachloreteno ir trichloreteno sumos verts.

19.10. Chemins analizs rezultat protokole rodiklio vert turi bti ireikta tiek skaii po kablelio, kiek nurodyta ios higienos normos 3 ir 4 lentelse ribini rodikli veri iraikose.

20. Indikatoriniai rodikliai 20.1. Vadovaujantis ios higienos normos 12 punkto nuostatomis, turi bti nusprendiama, ar

indikatorini geriamojo vandens rodikli specifikuot veri, pateikt ios higienos normos 4 lentelje, nesilaikymas nekelia rizikos moni sveikatai. Turi bti imamasi reikiam veiksm geriamojo vandens saugai ir kokybei atkurti ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.

20.2. Siekiant apsaugoti geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemones nuo agresyvaus vandens poveikio, pirmenyb turi bti teikiama tiems poeminiams geriamojo vandens altiniams, kuri vandenyje chlorido, savitojo elektrinio laidio, vandenilio jon koncentracijos ir sulfato verts nevirija ios higienos normos 4 lentelje pateikt specifikuot i rodikli veri.

20.3. Lini klostridij (Clostridium perfringens) ir j spor skaiius 100 ml geriamojo vandens mginyje kontroliuojamas, kai geriamasis vanduo yra i pavirini altini arba kai jo saugai turi takos pavirinis vanduo. Jeigu virijama specifikuota io rodiklio vert, btina itirti ir nustatyti, ar i uterto geriamojo vandens altinio konkreius geriamojo vandens tiekimo renginius su geriamuoju vandeniu nepatenka potencial pavoj moni sveikatai galini kelti mikroorganizm ar parazit, pavyzdiui, kriptosporidij. Toki tyrim rezultatus btina traukti nustatyta tvarka [4.1, 4.10, 4.14, 4.18, 4.19] teikiam informacij ir ataskaitas.

20.4. ios higienos normos 4 lentelje pateiktos specifikuotos geriamojo vandens spalvos ir drumstumo verts yra papildomi Lietuvos nacionaliniai geriamojo vandens saugos ir kokybs rodikliai, taikomi geriamojo vandens vartojimo vietose.

4 lentel. Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai

Rodiklio Mato Specifikuota Reikalavimai analits nustatymo metodui pavadinimas vienetas rodiklio vert teisingumas,

procentais glaudumas,procentais

aptikimo riba, procentais

1 2 3 4 5 61. Aliuminis g/l 200 10 10 102. Amonis mg/l 0,50 10 10 10 3. Chloridas mg/l 250 10 10 104. Lins klostridijos (Clostridium perfringens) ir j sporos

Skaiius 100 ml

vandens 0

5. Spalva

Priimtina vartotojams ir be nebding

pokyi mg/l Pt ( 436

nm)

30

10 10 10 6. Savitasis elektrinis laidis

S cm -1 20 0C

tempera-troje 2500 10 10 10

7. Vandenilio jon koncentracija

pH vienetai

6,5 9,5

8. Bendroji geleis g/l 200 10 10 10 9. Manganas g/l 50 10 10 10 10. Kvapo slenkstis

Priimtinas vartotojams ir be nebding

pokyi 11. Permanganato indeksas mg/l O2 5,0 25 25 25 12. Sulfatas mg/l 250 10 10 10 13. Natris mg/l 200 10 10 1014. Skonio slenkstis

Priimtinas vartotojams ir be nebding

pokyi 15. Kolonijas sudarantys vienetai 22 0C temperatroje

Skaiius 1 ml

vandens

Be nebding pokyi

16. Koliformins bakterijos

Skaiius 100 ml vandens 0

17. Bendroji organin anglis mg/l

Be nebding ymi pokyi

1 2 3 4 5 618. Drumstumas

Priimtinas vartotojams ir be nebding

pokyi

DV pagal forma-zin

4

10 10 10 19. Radiologiniai rodikliai 19.1. Triio trinis aktyvumas Bq / l 100 19.2. Metin efektin doz

mSv per metus 0,10

20.5. Fasuojamo geriamojo vandens, neprisotinto anglies dvideginio, specifikuota vandenilio jon koncentracijos vert gali bti sumainta iki 4,5 pH vieneto, prisotinto anglies dvideginio iki dar maesni veri.

20.6. Vandenilio jon koncentracijos matavim teisingumas ir glaudumas turi sudaryti 0,2 pH vieneto.

20.7. Nustatant permanganato indeks, mginio oksidavimo procesas turi trukti 10 minui 100 0C temperatroje rgioje terpje naudojant permanganat.

20.8. Bendrosios organins anglies verts geriamajame vandenyje nustatinti nereikia, jeigu geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijai per dien tiekiama ne daugiau kaip 10 000 kub. metr vandens. Permanganato indekso verts geriamajame vandenyje nustatinti nereikia, jeigu kontroliuojama bendrosios organins anglies vert.

20.9. Kolonijas sudarani vienet skaiius 22 0C temperatroje nustatomas tik vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis vartotojams tiekiamame arba maisto monse naudojamame geriamajame vandenyje.

20.10. Fasuojamame geriamajame vandenyje koliformini bakterij skaiius nustatomas 250 ml vandens mginyje.

20.11. Jeigu geriamasis vanduo yra paruotas i pavirinio vandens, patenkanio skirstomj tinkl geriamojo vandens siektina drumstumo vert yra 1,0 drumstumo vienetas pagal formazin.

20.12. Nustatant i pavirinio vandens paruoto geriamojo vandens drumstum, analits nustatymo metodo teisingumas, glaudumas ir analits verts radimo riba turi bti 25 procentai.

20.13. Geriamojo vandens metin efektin doz skaiiuojama tik tuo atveju, jei bendrasis trinis alfa aktyvumas didesnis u 0,1 Bq/l ar bendrasis trinis beta aktyvumas didesnis u 1 Bq/l. Geriamojo vandens metin efektin doz apskaiiuojama, atmetus triio, kalio 40, radono ir radono skilimo produkt aktyvumus.

VI. GERIAMOJO VANDENS PROGRAMIN PRIEIRA

21. Nustatomi ir registruojami geriamojo vandens saugos ir kokybs rodikliai 21.1. Nuolatins programins prieiros metu nustatomi ir registruojami geriamojo vandens

saugos ir kokybs rodikliai 21.1.1. Mikrobiniai rodikliai: 21.1.1.1. arnini lazdeli (Escherichia coli) skaiius 100 ml vandens (fasuojamame

geriamajame vandenyje arnini lazdeli skaiius nustatomas 250 ml geriamojo vandens); 21.1.1.2. aliamli pseudomon (Pseudomonas aeruginosa) skaiius 250 ml vandens

(nustatomas fasuojamame geriamajame vandenyje); 21.1.1.3. kolonijas sudarani vienet skaiius 1 ml geriamojo vandens 22 0C temperatroje

(nustatomas fasuojamame geriamajame vandenyje); 21.1.1.4. kolonijas sudarani vienet skaiius 1 ml geriamojo vandens 37 0C temperatroje

(nustatomas fasuojamame geriamajame vandenyje). 21.1.2. Toksiniai (cheminiai) rodikliai: nitritas (nustatomas tik tais atvejais, kai geriamasis

vanduo dezinfekuojamas chloraminu).

21.1.3. Indikatoriniai rodikliai: 21.1.3.1. aliuminis (nustatomas, kai naudojamame flokuliante yra aliuminio); 21.1.3.2. amonis; 21.1.3.3. spalva; 21.1.3.4. savitasis elektrinis laidis; 21.1.3.5. lini klostridij (Clostridium perfringens) ir j spor skaiius 100 ml geriamojo

vandens (nustatomas tik tais atvejais, kai geriamasis vanduo yra i pavirini altini arba kai jam turi takos pavirinis vanduo);

21.1.3.6. vandenilio jon koncentracija; 21.1.3.7. bendroji geleis (nustatoma, kai naudojamame flokuliante yra geleies); 21.1.3.8. kvapo slenkstis; 21.1.3.9. skonio slenkstis; 21.1.3.10. koliformini bakterij skaiius 100 ml geriamojo vandens (fasuojamame

geriamajame vandenyje koliformini bakterij skaiius nustatomas 250 ml geriamojo vandens); 21.1.3.11. drumstumas; 21.1.3.12. geriamajam vandeniui dezinfekuoti naudojam mediag likuiai (nustatomi, kai

geriamasis vanduo dezinfekuojamas). 21.2. Periodins (audito) programins prieiros metu turi bti nustatyta, ar per ataskaitin

laikotarp (paprastai per kalendorinius metus) nustatyti ir uregistruoti ios higienos normos 21.2.1, 21.2.2 ir 21.2.3 punktuose ivardyti geriamojo vandens saugos ir kokybs rodikliai nebuvo didesni u ribinius ar specifikuotus ir ar dl to negaljo kilti potencialaus pavojaus vartotoj sveikatai.

21.2.1. Mikrobiniai rodikliai: arnini enterokok skaiius 100 ml geriamojo vandens (fasuojamame geriamajame vandenyje arnini enterokok skaiius nustatomas 250 ml geriamojo vandens).

21.2.2. Toksiniai (cheminiai) rodikliai: 21.2.2.1. stibis; 21.2.2.2. arsenas; 21.2.2.3. benzenas; 21.2.2.4. benzpirenas; 21.2.2.5. boras; 21.2.2.6. bromatas; 21.2.2.7. kadmis; 21.2.2.8. chromas; 21.2.2.9. varis; 21.2.2.10. cianidai; 21.2.2.11. 1,2 dichloretanas; 21.2.2.12. fluoridas; 21.2.2.13. vinas; 21.2.2.14. gyvsidabris; 21.2.2.15. nikelis; 21.2.2.16. nitratas; 21.2.2.17. nitritas; 21.2.2.18. pesticidai; 21.2.2.19. pesticid suma; 21.2.2.20. daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai; 21.2.2.21. selenas; 21.2.2.22. tetrachloretenas ir trichloretenas; 21.2.2.23. haloform suma. 21.2.3. Indikatoriniai rodikliai: 21.2.3.1. aliuminis; 21.2.3.2. chloridas; 21.2.3.3. bendroji geleis; 21.2.3.4. manganas;

21.2.3.5. permanganato indeksas; 21.2.3.6. sulfatas; 21.2.3.7. natris; 21.2.3.8. kolonijas sudarani vienet skaiius 1 ml geriamojo vandens 22 0C temperatroje

(nustatomas vandentiekio skirstomuoju tinklu rezervuarais ar cisternomis tiekiamame arba maisto monse naudojamame geriamajame vandenyje);

21.2.3.9. bendroji organin anglis. 21.3. ios higienos normos 21.2.2.3, 21.2.2.5, 21.2.2.6, 21.2.2.1021.2.2.12, 21.2.2.14,

21.2.2.18, 21.2.2.19, 21.2.2.21, 21.2.2.22, 21.2.3.2, 21.2.3.521.2.3.7, 21.2.3.9 punktuose ivardyt rodikli vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams tiekiamame geriamajame vandenyje nustatyti, registruoti ir stebti iki geriamojo vandens vartojimo viet nebtina, jeigu tai atliekama paruoto geriamojo vandens patekimo vandentiekio skirstomj tinkl vietose ir (ar) kitose skirstomojo tinklo vietose. i slyga galioja tik tada, kai geriamojo vandens objekto teritorijai i vieno ar daugiau geriamojo vandens altini tiekiamame geriamajame vandenyje ie rodikliai dvejus metus i eils nevirijo ribini veri ir kai atsivelgiama ios higienos normos 22.2 punkto reikalavimus.

22. Geriamojo vandens mgini mimo normos 22.1. Siekiant utikrinti, kad vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis

tiekiamas arba maisto tvarkymo monse naudojamas geriamasis vanduo atitikt ios higienos normos reikalavimus, geriamojo vandens mginiai ios higienos normos 21 punkte ivardytiems rodikliams nustatyti ir registruoti turi bti imami geriamojo vandens vartojimo vietose.

22.2. Jeigu galima rodyti, kad kai kuri geriamojo vandens saugos ir kokybs rodikli (ios higienos normos 21.3 punktas) verts iki vartojimo viet i esms nepasikeis, dal vandentiekio skirstomuoju tinklu tiekiamo geriamojo vandens mgini galima imti i paruoto geriamojo vandens patekimo skirstomj tinkl viet ir i kit vandens tiekimo objekto teritorijos viet.

22.3. Vandentiekio skirstomuoju tinklu, rezervuarais ar cisternomis tiekiamo arba maisto tvarkymo monse naudojamo geriamojo vandens imam mgini skaiius nustatomas pagal ios higienos normos 5 lentelje pateiktas normas.

5 lentel. Geriamojo vandens mgini, imam programinei prieirai per kalendorinius metus, normos

Vandens tiekimo objekto teritorijai per dien tiekiamo arba paskirstomo

geriamojo vandens kiekis, kub. metrais

Nuolatinei programinei prieirai imam mgini

skaiius per metus, ne maiau kaip

Periodinei (audito) programinei prieirai imam mgini

skaiius per metus, ne maiau kaip

Iki 100 4 1 1011000 4 1100110000 1

ir 1 papildomas mginys kiekvienai 3300 kub. metr per dien tiekiamo geriamojo vandens bendrojo trio daliai

10001100000 4 ir 3 papildomi mginiai kiekvienai 1000 kub. metr per dien tiekiamo geriamojo vandens bendrojo trio daliai

3 ir 1 papildomas mginys kiekvienai 10000 kub. metr per dien tiekiamo geriamojo vandens bendrojo trio daliai

100001 ir daugiau 10 ir 1 papildomas mginys kiekvienai 25000 kub. metr per dien tiekiamo geriamojo vandens bendrojo trio daliai

22.4. Geriamojo vandentiekio objekto teritorijai per dien tiekiamo geriamojo vandens kiekis apskaiiuojamas kaip vieneri kalendorini met vidurkis. Apskaiiuojant geriamojo vandens mgini normas, galima remtis prielaida, kad vienas mogus per dien suvartoja 200 litr vandens.

22.5. Kai geriamojo vandens vieasis tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu nra kin komercin veikla, geriamojo vandens objekto teritorijai iki 100 kub. metr per dien tiekiamo arba paskirstomo geriamojo vandens mgini normas nustato teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, atsivelgdama konkreias geriamojo vandens saugos ir kokybs utikrinimo slygas. Nuolatinei programinei prieirai turi bti imama ne maiau kaip 2 mginiai per metus, o periodinei programinei prieirai vienas per dvejus metus.

22.6. Trump laik ar su pertraukomis rezervuarais ar cisternomis vartotojams tiekiamo geriamojo vandens programinei prieirai per metus imam geriamojo vandens mgini normas nustato teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba.

22.7. Jeigu maisto tvarkymo monse per dien sunaudojama iki 100 kub. metr geriamojo vandens, programinei prieirai per metus imam geriamojo vandens mgini normas nustato teritorin valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, atsivelgdama konkreius geriamojo vandens naudojimo maistui tvarkyti tikslus, bdus ir slygas bei galutinio maisto produkto saugos ir kokybs reikalavimus. Maisto gamybos monse naudojamo geriamojo vandens mgini, nuolatinei programinei prieirai imam vandens vartojimo vietose, turi bti ne maiau kaip du per metus, o periodinei prieirai ne maiau kaip vienas per metus.

22.8. Programinei prieirai pasirenkamos geriamojo vandens mgini mimo vietos turi bti tolygiai idstytos geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijoje, o mgini mimo laikas kuo tolygiau paskirstytas per kalendorinius metus.

22.9. Pasirenkant geriamojo vandens mgini mimo vietas vinui, variui ir nikeliui geriamajame vandenyje nustatyti, pirmenyb reikia teikti toms vandens tiekimo objekt teritorijoms ar j dalims, kuriose yra tiktina i metal migracija geriamj vanden i vartotojams priklausani pastat vidaus vandentiekio ir vandentiekio skirstomojo tinklo vamzdyno. Imami geriamojo vandens mginiai turi padti nustatyti vidutin vartotoj per savait suvartojam geriamojo vandens kiek ir didiausias vino, vario ir nikelio vertes geriamajame vandenyje.

22.10. Suderinus su Radiacins saugos centru, geriamajame vandenyje nebtina kontroliuoti triio trin aktyvum bei jo lemiam metin efektin doz, jeigu, remiantis ankstesniais geriamojo vandens programins prieiros ar kit stebsen rezultatais [4.23], buvo nustatyta, kad triio trinio aktyvumo lemiama metin efektin doz yra gerokai maesn u ios higienos normos 4 lentelje pateikt specifikuot to rodiklio vert.

22.11. ios higienos normos 21 punkte nurodyti geriamojo vandens saugos ir kokybs rodikliai, suderinus su visuomens sveikatos centru apskrityje, vandens tiekimo objekto teritorijoje gali bti nustatomi ir registruojami iki 50 procent reiau negu nurodyta ios higienos normos 5 lentelje, jeigu dvejus metus i eils tiriam geriamojo vandens mgini rodikli vert yra pastovi ir daug maesn u ribin ir nra nustatyta joki prieasi, dl kuri t rodikli vert galt pasikeisti.

22.12. Imam fasuojamo geriamojo vandens mgini skaiius nustatomas pagal ios higienos normos 6 lentelje pateiktas normas.

6 lentel. Fasuojamo geriamojo vandens mgini, imam programinei prieirai per kalendorinius metus, normos

Fasuojamo per dien vandens kiekis, kub.

metrais

Nuolatinei programinei prieirai imam mgini skaiius per metus,

ne maiau kaip

Periodinei (audito) programinei prieirai imam mgini skaiius

per metus, ne maiau kaip Iki 10 1 11160 12 160 ir daugiau 1 mginys kiekvienai 5 kub. metr 1 mginys kiekvienai 100 kub.

fasuojamo vandens bendrojo trio daliai

metr fasuojamo vandens bendrojo trio daliai

22.13. Fasuojamo geriamojo vandens vidutinis kiekis (kub. metrais) per dien apskaiiuojamas pagal kalendoriniais metais ifasuoto vandens kiek (kub. metrais).

22.14. Visos geriamojo vandens mginius tirianios laboratorijos turi diegti kokybs kontrols sistem.

22.15. Geriamojo vandens ir maisto monse naudojamo vandens mginiai imami pagal LST ISO 5667-5, gruntinio vandens mginiai imami pagal LST ISO 5667-11, mginiai konservuojami ir gabenami pagal LST EN ISO 5667-3. Mgini mimo programos sudaromos pagal LST EN 25667-1 ir LST EN 25667-2 reikalavimus.

23. Geriamojo vandens mikrobiologini tyrim metodai 23.1. Filtravimui naudojami membraniniai filtrai tikrinami pagal LST ISO 7704 reikalavimus. 23.2. Mikroorganizmai skaiiuojami pagal LST ISO 8199 reikalavimus. 23.3. Mikrobiologiniai tyrimai atliekami: 23.3.1. arnini lazdeli (Escherichia coli) skaiiui nustatyti pagal LST EN ISO 9308-1

reikalavimus; 23.3.2. arnini enterokok skaiiui nustatyti pagal LST EN ISO 7899-2 reikalavimus;23.3.3. aliamli pseudomon (Pseudomonas aeruginosa) skaiiui nustatyti pagal

LST EN 12780 reikalavimus; 23.3.4. koliformini bakterij skaiiui nustatyti pagal LST EN ISO 9308-1 reikalavimus; 23.3.5. kolonijas sudarani vienet skaiiui nustatyti pagal LST EN ISO 6222 reikalavimus. 23.4. Lini klostridij (Clostridium perfringens) ir j spor skaiiaus nustatymas 23.4.1. Mitybos terpei paruoti naudojami nustatyta tvarka teisinti reagentai, svarstykls,

kuri matavimo neapibrtis ne didesn kaip 0,01%, ir A klass matavimo indai. 23.4.2. Po filtravimo membraninis filtras dedamas ant m-CP agaro ir 21 val. + 3 val. paslis

laikomas 44 0C + 1 0C temperatros termostate. Skaiiuojamos drumstos geltonosios kolonijos, kurios tampa roinmis ar raudonomis, 20-30 sek. palaikius jas amonio hidroksido garuose.

m-CP agaro sudtis: triptoz 30 g mieli ekstraktas 20 g sacharoz 5 g L-cisteino hidrochloridas 1 g MgSO4 7 H2O 0,1 g bromkrezolis, purpurinis 40 mg agaras 15 g distiliuotas vanduo 1000 ml

Itirpinus aukiau nurodytus komponentus, reikia pasiekti, kad mitybos terps pH bt 7,6 ir 15 min. laikyti 121 0C +1 0C temperatros autoklave. Po to terp auinama kambario temperatroje.

atauint terp dedama: D-cikloserino 400 mg polimiksino-B sulfato 25 mg indoksil- -D-gliukozido 60 mg filtravimu sterilizuoto 0,5 fenolftaleino difosfato tirpalo 20 ml filtravimu sterilizuoto 4,5 FeCl3 6H2O 2 ml Prie dedant terp D-cikloserino, polimiksino-B sulfato ir indoksil--D-gliukozido, juos

btina itirpinti 8 ml sterilaus vandens. 24. Geriamojo vandens radiologini tyrim metodai 24.1. Triio trinis aktyvumas vertinamas pagal LST ISO 9698 reikalavimus. 24.2. Bendrasis trinis alfa aktyvumas vertinamas pagal LST ISO 9696 reikalavimus.

24.3. Bendrasis trinis beta aktyvumas vertinamas pagal LST ISO 9697 reikalavimus.

VII. NAUDOJAMO BUITYJE KARTO VANDENS SAUGOS IR KOKYBSREIKALAVIMAI

25. I geriamojo vandens pagaminto naudojamo buityje karto vandens (toliau kartas vanduo) sauga ir kokyb turi bti utikrinama iki vandens vartojimo viet (toliau vartotoj iaupai).

26. Gaminamas kartas vanduo ir tiekiamas karto vandens vartotojams turi bti apsaugotas nuo antrins mikrobins taros.

26.1. 1 ml vandens mginyje, paimtame i bet kurios pastato karto vandens grinimo vamzdyno vietos, neturi bti daugiau kaip 100 kolonijas sudarani vienet 37 0C temperatroje.

26.2. Legioneliozi prevencijai pastato karto vandens sistemoje vandens temperatra turi bti 5060 0C, sudarant technines prielaidas vandens ildytuve karto vandens temperatr padidinti iki 66 0C, o vartotoj iaupuose iki 60 0C.

26.3. Pastato karto vandens sistema ar jos dalis turi bti plaunama geriamuoju vandeniu ir dezinfekuojama:

26.3.1. kai ji pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mnesio pertraukos; 26.3.2. po rekonstrukcijos ar po remonto; 26.3.3. kai negalima paalinti vandens antrins mikrobins taros poymi; 26.3.4. kai diagnozuojami vartotoj susirgimai legioneliozmis. 26.4. Atliekant trumpalaik chemin karto vandens sistemos dezinfekcij chloru, laisvojo

chloro koncentracija sistem upildaniame geriamajame vandenyje keturias valandas turi bti 50 mg/l. Sistem upildanio geriamojo vandens temperatra neturi bti didesn kaip 30 0C. Baigus trumpalaik chemin karto vandens sistemos dezinfekcij chloru, sistema plaunama geriamuoju vandeniu, kol laisvojo chloro koncentracija jame nevirija 1 mg/l.

26.5. Apie planuojam karto vandens dezinfekcij, jos tikslus, trukm ir btinas saugos priemones karto vandens tiekjas prie dvi dienas privalo ratu informuoti vartotojus.

27. Tiekti rink ir naudoti galima karto vandens gamybos, kaupimo ir tiekimo priemones (skaitant statybos produktus), kuri saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai atitiktis yra vertinta arba kurios yra autorizuotos ar registruotos teiss akt nustatyta tvarka (4.7, 4.13, 4.15, 4.20, 4.21).

28. Geriamasis vanduo negali bti tiekiamas kartam vandeniui ruoti, jeigu ios higienos normos VI skyriuje nustatyta tvarka nevykdoma geriamojo vandens programin prieira.

29. Karto vandens mginiai imami pagal LST ISO 5667-7.

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai 1 priedas

PRIORITETINI PAVOJING CHEMINI MEDIAG IR PREPARAT, KURIUOS PASIRINKTINAI REIKIA STEBTI VALSTYBINIO, SAVIVALDYBI BEI KIO

SUBJEKT MONITORING METU, SRAAS

Chemini mediag grups pavadinimas

Chemins mediagos ar preparato pavadinimas

Galimi patekimo geriamj vanden altiniai

1. Aromatiniai angliavandeniliai

Benzenas Naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas, atliek alinimo vietos (svartynai)

2. Halogeninti Chloralkanai C10-13 Metal apdorojimo pramon, gaisr gesinimo

angliavandeniliai vietos Metileno chloridas (dichlormetanas)

Dirbtinio pluoto, tirpikli, aerozoli, dezinfekcijos priemoni gamyba ir naudojimas, cheminio valymo mons, atliek alinimo vietos (svartynai)

1,2 dichloretanas Tirpikli naudojimas, chemijos pramon, vinilo chlorido gamyba, atliek alinimo vietos (svartynai)

Heksachlorbutadienas Tirpikli naudojimas, transformatoriniai ir hidrauliniai skysiai, atliek alinimo vietos (svartynai)

Trichlormetanas (chloroformas)

aldytuv gamyba, tirpikli naudojimas, augal apsaugos priemoni gamyba, saugojimas

3. Halogeninti aromatiniai

Brominti difenileteriai Augal apsaugos priemoni saugojimas, naudojimas

angliavandeniliai Heksachlorbenzenas Medienos apdorojimo (konservantai), popieriaus pramon, augal apsaugos priemoni gamyba, saugojimas ir naudojimas, atliek alinimo vietos (svartynai)

Trichlorbenzenai Tirpikli naudojimas, transformatoriniai ir hidrauliniai skysiai, atliek alinimo vietos (svartynai)

Pentachlorbenzenas Augal apsaugos priemoni saugojimas, naudojimas

4. Metalai ir j junginiai

vinas ir jo junginiai Naftos produkt gamyba, saugojimas, realizacija, element, akumuliatori gamyba, atliek alinimo vietos (svartynai), valymo renginiuose sulaikomo dumblo sandliavimo vietos

Nikelis ir jo junginiai Element, akumuliatori gamyba ir alinimas, stiklo apdirbimo pramon, ilumini elektrini atliek (lamo) alinimo, valymo renginiuose sulaikomo dumblo sandliavimo vietos

Chemini mediag grups pavadinimas

Chemins mediagos ar preparato pavadinimas

Galimi patekimo geriamj vanden altiniai

Gyvsidabris ir jo junginiai Element atliek, liuminescensini lemp saugojimo ir alinimo vietos, augal apsaugos priemoni saugojimas ir sen pesticid sandli teritorijos

Kadmis ir jo junginiai Element, akumuliatori gamyba ir alinimas, ilumini elektrini atliek (lamo) alinimo, valymo renginiuose sulaikomo dumblo sandliavimo vietos

5. Alavo organiniai junginiai

Tributilalavo junginiai Uosto teritorija, uosto akvatorijoje ikasto uterto dumblo sandliavimo vietos, taip pat kaip sudedamoji augal apsaugos priemoni fungicid, herbicid dalis

6. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai

Antracenas Da gamyba, medienos apdorojimo pramon (konservantai), sandliavimo ir atliek alinimo vietos (svartynai)

Benzpirenas Benzo-b-fluorantenas Benzo-ghi-perilenas Benzo-k-fluorantenas Fluorantenas Indeno-1,2,3-cd-pirenas Naftalenas

Naftos pramons (bitum, tepal), ilumini elektrini degimo produkt alinimo vietos

7. Pesticidai AlachlorasAtrazinas Chlorfenvinfosas Chlorpyrifosas Heksachlorcikloheksanas (lindanas)Diuronas Endosulfanas Izoproturonas Simazinas Trifluralinas

Augal apsaugos priemoni (herbicid) saugojimo vietos, j atliek alinimo vietos, pesticid sandli teritorijos

8. Fenoliai Nonilfenoliai Oktilfenoliai

Cheminio valymo mons, aktyvij paviriaus mediag naudojimas

Pentachlorfenolis Medienos apdorojimo pramon, jos atliek alinimo vietos, augal apsaugos priemoni saugojimo vietos, pesticid sandli teritorijos

9. Ftalat esteriai Di-2-etilheksil-ftalatas Polimerini mediag gamyba, jos atliek alinimo vietos

10. Naftos produktai ir angliavandeniliai

Naftos angliavandeniliai Naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas, atliek alinimo vietos (svartynai)

Chemini mediag grups pavadinimas

Chemins mediagos ar preparato pavadinimas

Galimi patekimo geriamj vanden altiniai

11. Metalai Chromas Varis Alavas Cinkas Vanadis Arsenas

Metalo apdorojimo pramon, ilumini elektrini degimo produkt alinimo vietos, valymo renginiuose sulaikomo dumblo sandliavimo vietos

12. Kitos mediagos Nitratai Nitritai Amonis

Gyvulininkysts ir pauktininkysts ki teritorijos, nuotek valymas filtracijos laukuose, buitini ir msos atliek alinimo vietos, azotini tr gamyba, svartynai

Fosfatai Gyvulininkysts ir pauktininkysts ki teritorijos, nuotek valymas filtracijos laukuose, buitini ir msos atliek alinimo vietos, fosforini tr gamyba

Chloridai Nuotek valymas filtracijos laukuose, svartynai

Fluoridai Fosforini tr gamyba Sulfatai Fosforini tr gamyba, nuotek valymas

filtracijos laukuose, svartynai Fenoliai Medienos apdorojimo pramon, jos atliek

alinimo vietos, chemijos pramon Cianidai Pesticid sandli teritorijos

PASTABOS: 1. io srao 110 punktuose ivardyti pavojingos mediagos ir preparatai, kuriuos Europos Sjungos Komisija pasil laikyti prioritetinmis mediagomis, gyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2000/60/EB, nustatani Bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus. Turi bti ukirstas kelias ioms mediagoms patekti geriamj vanden [4.22]. 2. io srao 11 ir 12 punktuose nurodytos prioritetins Lietuvos vandens aplinkai pavojingos mediagos, kuri patekimas geriamj vanden turi bti mainamas [4.22].

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai 2 priedas

VALSTYBINEI VISUOMENS SVEIKATOS PRIEIROS TARNYBAI PATEIKIAM PAPILDOM DUOMEN SRAAS

1. Toksinio (cheminio) rodiklio geriamajame vandenyje neatitikties nustatytiems reikalavimams prieasi analiz ir ilygos taikymo motyvai.

2. Ar anksiau buvo taikytos ilygos ir dl koki rodikli. Detali ankstesni ilyg taikymo rezultat analiz.

3. Toksinio (cheminio) rodiklio programins prieiros rezultatai: 3.1. mgini mimo vietos; 3.2. rodiklio matavim skaiius; 3.3. matavim, atitinkani rodiklio ribin vert, skaiius; 3.4. matavim, virijani rodiklio ribin vert, skaiius; 3.5. matavim, virijani rodiklio ribin vert, rezultat vidutin koncentracija; 3.6. matavim, virijani rodiklio ribin vert, rezultat didiausia koncentracija; 3.7. rodiklio ribins verts paeidimo trukm, dienomis. 4. Silomas geriamojo vandens laikinasis leidiamas rodiklio dydis. 5. Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijai (jos daliai) per dien tiekiamo geriamojo

vandens kiekis. 6. Vanden vartojani gyventoj skaiius. 7. Maisto tvarkymo moni sraas ir rodiklio paeidimo poveikio kiekvienos mons

gaminam galutini produkt saugai tikimybs vertinimas. 8. Siloma geriamojo vandens programins prieiros ribot laikotarp tvarka. 9. Siloma ilygos taikymo laikotarpio trukm. 10. Priemoni, kuri reikia imtis, kad per ribot laikotarp bt atkurta nustatyta geriamojo

vandens toksinio (cheminio) rodiklio vert, priemoni kalendorinis planas, finansavimas, patvirtintas savivaldybs tarybos sprendimu.

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai 3 priedas

VALSTYBIN VISUOMENS SVEIKATOS PRIEIROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Kalvarij g. 153, LT-2042 Vilnius. Tel. (8 5) 277 80 36. Faks. (8 5) 277 80 93

ILYGOS GERIAMOJO VANDENS TOKSINIO (CHEMINIO) RODIKLIORIBINEI VERTEI TAIKYMO

SLYGOS NR.

Iduotos 200 m. d., galioja iki 200 m. d.

savivaldybs merui (savivaldybs pavadinimas)

1. Vykdydami Lietuvos Respublikos geriamojo vandens statymo (in., 2001, Nr. 64-2327) 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus, inagrinjome Js praym

(metai, mnuo, diena)

Nr. nustatyti, ar nesukels potencialaus pavojaus moni sveikatai (vandens tiekimo

vandens tiekimo objekto teritorijai, kurioje yra objekto teritorijos pavadinimas ir adresas) (moni skaiius

gyventoj ir ___ maisto tvarkymo moni, vandentiekio skirstomuoju (maisto tvarkymo moni skaiius)

tinklu vieai tiekiamas geriamasis vanduo, kurio toksinio (toksinio (cheminio) rodiklio pavadinimas)

(cheminio) rodiklio matavim, virijani rodiklio ribin vert, rezultat vidutin koncentracija yra

, o matavim, virijani rodiklio leidiam vert, rezultat (vidutin koncentracija, g/l ar mg/l)

didiausia koncentracija yra ir virija Lietuvos higienos (didiausia koncentracija, g/l ar mg/l)

normoje HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai nustatyt ribin vert

. (ribin rodiklio vert, g/l ar mg/l)

2. Inagrinj Js su praymu pateiktus papildomus duomenis ir vertin geriamojo vandens keliam rizik moni sveikatai, patvirtiname:

2.1. vandens tiekimo objekto teritorijai

(vandens tiekimo objekto teritorijos pavadinimas)

dienas vandentiekio skirstomuoju tinklu vieai tiekiamo geriamojo (ilygos taikymo laikotarpio trukm, dienomis)

vandens laikinj leidiam dyd, kuris geriamojo (toksinio (cheminio) rodiklio pavadinimas)

vandens vartojimo vietose turi bti ne didesnis kaip ; (laikinasis leidiamas rodiklio dydis, g/l ar mg/l)

2.2. geriamojo vandens programins prieiros tvark (rayti) ;

2.3. geriamojo vandens vartotoj informavimo tvark (rayti) .

3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos stebsenos (monitoringo) statymo (in., 2002, Nr. 72-3022) 11 straipsniu ir 12 straipsnio 3 dalimi,

(vandens tiekimo objekto

vandens tiekimo objekto teritorijai tiekiantis geriamj vanden tiekjas teritorijos pavadinimas)

pagal parengt program vykdo geriamojo (vandens tiekjo pavadinimas, mons kodas, adresas)

vandens vartotoj kio subjekt visuomens sveikatos stebsen (monitoring) (rayti stebsenos programos rengimo ir tvirtinimo tvark)

Direktorius (Paraas) (Vardas, pavard)

A.V.

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai 4 priedas

STANDART, NURODYT HN 24 : 2003, SRAAS

1. LST EN 25667-1:2001 Vandens kokyb. Mgini mimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti mgini mimo programas.

2. LST EN 25667-2:2001 Vandens kokyb. Mgini mimas. 2-oji dalis. Nurodymai, kaip imti mginius.

3. LST EN ISO 5667-3:2001 Vandens kokyb. Mgini mimas. 3-ioji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mginius.

4. LST ISO 5667-5:2002 Vandens kokyb. Mgini mimas. 5-oji dalis. Nurodymai, kaip imti geriamojo vandens ir vandens, vartojamo maisto produkt ir grim pramonje, mginius.

5. LST ISO 5667-7 : 1998 Vandens kokyb. Bandini mimas. 7-oji dalis. Nurodymai, kaip imti vandens ir garo bandinius boilerinse.

6. LST ISO 5667-11:1998 Vandens kokyb. Bandini mimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius.

7. LST EN ISO 6222:2001 Vandens kokyb. Kultivuojamj mikroorganizm skaiiavimas. Kolonij standioje mitybos terpje skaiiavimas.

8. LST ISO 7704:2000 Vandens kokyb. Membranini filtr, naudojam mikrobiologiniams tyrimams, vertinimas.

9. LST EN ISO 7899-2:2001 Vandens kokyb. arnini enterokok aptikimas ir skaiiavimas. 2-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.

10. LST ISO 8199:2001 Vandens kokyb. Bendrieji nurodymai kaip skaiiuoti mikroorganizmus, juos kultivuojant.

11. LST EN ISO 9308-1:2001 Vandens kokyb. arnini lazdeli (Escherichia coli) ir koliformini bakterij aptikimas ir skaiiavimas. 1-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.

12. LST EN 12780:2002 Vandens kokyb. Pseudomonas aeruginosa aptikimas ir skaiiavimas membraninio filtravimo metodu.

13. LST ISO 9696:1998 Vandens kokyb. Bendrojo trinio alfa aktyvumo matavimai maai mineralizuotame vandenyje. Storo sluoksnio metodas.

14. LST ISO 9697:1998 Vandens kokyb. Bendrojo trinio beta aktyvumo matavimai maai mineralizuotame vandenyje.

15. LST ISO 9698:1998 Vandens kokyb. Triio trinio aktyvumo nustatymas. Skysto scintiliatoriaus metodas.

Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemons specifikacij 252525101010 252525252525 101010252525101010101010101010101010252510Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemons specifikacij 101010101010201020101010 101010101010252525252525252525 252525252525252525 2525101010252510252510 Nustatoma pagal geriamojo vandens ruoimo ir tiekimo priemons specifikacij reikalavimai

prioritetini pavojing chemini mediag ir preparat, kuriuos pasirinktinai reikia stebti valstybinio, savivaldybi bei kio subjekt monitoring metu, sraas Chemini mediag Chemins mediagos ar Galimi patekimo geriamj Benzenas

Chemini mediag Chemins mediagos ar Galimi patekimo geriamj Gyvsidabris ir jo junginiai

Chemini mediag Chemins mediagos ar Galimi patekimo geriamj

valstybinei visuomens sveikatos prieiros tarnybai valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos