Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
-
Upload
andukas-ribukas -
Category
Documents
-
view
392 -
download
6
Transcript of Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
1/83
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
2/83
Gerhard Leibold
AKUPRESRA
ms knygaVilnius
1999
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
3/83
UDK 615.85Le-106
Gerhard LeiboldAKUPRESSUR
Falken Verlag 1997
I vokiei kalbos vertTADAS STEIBLYS
Redagavo ALDONA PAULAUSKIEN
1997 by Falken Veri
NiedernhauseryTs.
Leidimas lietuvi kalba,
ISBN 9986-617-14-6 Ms knyga", 1999
Turinys
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
4/83
5
anga
Nors Amerikos diplomatijos pasiekimai ir eko
nominiai ryiai tarp Vakar ir Ryt jau leidia
aplankyti i mit karalyst", vis dlto Kinijos
kultra daugeliui eu ropiei yra devyniais urak
tais urakinta - neprasta ir iek tiek bauginanti.
Viena i klii bandan t suprasti kin kultr
ir pasaulir yra j ratas, turintis 44 tkstan
ius daugiare ikmi ramen- hierogli f. Taiaunet ir imanant rat, europieiams labai sun
ku suprasti kin pasaulir, kadan gi m s po
iris gamt remiasi technikos iniomis, gam
tos jg ir naud ing itekli naudo jimu. Tradici
nis Azijos kultros atstovo ryys su gamta visi
kai kitoks: jis savo gyvenimo ritm stengiasi har
moningai derinti prie gamtos. Toks poiris ak
centuoja ssajas su gamta, o vakarieiai pabria
skirtumus.
Daugeliui europiei bdinga paprastus daly
kus paversti sudtingais, o azijieiai stengiasi su
dtingus dalykus supaprastinti. Jie mokosi gy
venti ypsodamiesi", t. y. vertinti paprastum, ge
rum, tolerancij ir pagarb krybai. ios savybs
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
5/83
6
mums tapo nebdingos. Labiau prasta skintis ke
li alkinmis nei gyventi paprast ir kukl gyve
nim, bti tolerantikiems ir geriems. Tai sutapatina ma su asmeninio ir profesinio neskmm is,
o pagarba krybai uleido viet beatodairikam
plagijavimui. Kad is poiris gyvenim yra ne
tinkamas, rodo tai, jog nors sukuriama materiali
n gerov ir didiulis komfortas, vis daugja mo
ni, turini rimt psichologini problem, o pa
sitenkinimas ir saviraika tapo itin reti. Jeigu no
rime suprasti kin gydymo metodus, turime velg
ti ryt pasaulir su pagarba, pasitikjimu,
be iankstins neigiamos nuostatos.
ios knygos tikslas - skatinti moni teigiam
poir save bei aplinkinius.
7
Takin terapij aikinanios
mokslins teorijos
Daug histolog, neurologu, chirurg ir kit
medicinos ak ats tov at l iko eksperimentus
siekdami mokslikai paaikinti akupunktros ir
akupresros veikimo mechanizm, taiau nori
m rezultat negavo, todl vienareikmio moks
linio aikinimo iki iol nra.
Kita vertus, n vienas i tyrim negal i paneig
ti akupunktros ir akupresros poveikio, kuris
danai padeda tada, kai tradicin Vakar medi
cina tik suvelnina lig arba yra bejg.
Tradic ins Vakar medicinos poiriu kin me
dicina nepagrsta moksliniais rodyma is. Ji remia
si anatomikai neirodoma (arba kol kas nerodo
ma) prielaida, kad mogaus kne esamais vadi
namaisiais energijos takais - meridianais - cir-
kuliuoj a energij a. K aip rody m kin gydytoj ai pa
teikia pavyzdi i savo praktikos: veikiant tam
tikrus takus vyksta tokie reikiniai, kuriuos pa
aikinti manoma tik darant prielaid, kad tam
tikrais meridianais cirkuliuoja energija.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
6/83
8
Vienos mokslin s nuomon s iuo klausimu dar
nra, nes esamos teorijos yra neibaigtos ir nega
li paaikina vis reikiniu. Galima sakyti, kad ge
riausiai kin poir aikina neuroterapija, kurios oficialioji medicina iuo metu dar nepripas
ta . Neuroterapija remiasi neuropatologijos su
kauptomis iniomis, jog ligos metu ypa svarbus
vaidmuo tenka nerv sistemai. I esms bet koks
vegetacins nerv sistemos poveikis jau yra tam
tikra neuroterapijos ris. Siauresniu aspektu tai
pakenkim lauk paieka ir segmentin terapija.
Pakenkim laukai yra patologikai pakitusios
organ izmo vietos, kuriose gali nepasireikti jokieligos simptomai ar dl j mogus nesisks, taiau
jos gali sukelti ar skatinti ligos procesus kitose
organ izmo vietose. Visuotinai ino ma ir pripas
tama, kad, pvz., plingas dant arba ltinis (chro
nikas) tonsili udegimas, gali sukelti reumat,
irdies ar inkst ligas. Be lokali lig suklj,
pakenkim laukais gali bti ir apmirusios kno
dalys (pvz., kai kurie dantys) ar operacijos bei skie
p randai. Jei toks pakenkim laukas gydomas
antibiotikais, chirurgikai alinant ligos idin ar
ba vartojant anestetikus, pvz., prokain, pasi
reikia atokus poveikis ligos idinio sukeltus li
gos poymius kitose kno vietose. Visuotinai i
nomas tuoj po injekcijos atsirandantis prokaino
poveikis: po keli sekundi dingsta skausmas
kitose kno vietose maiausiai 20 valand, o kar
tais ir ilgiau ar visikai praeina. Panaus povei
kis pastebtas ir taikant akupresr. mogaus
organizmas kaip kirminas sudarytas i segment, kuri nare liai sujungti tarpusa vyje. Atskirt i
vien segment vien nuo kito labai sunku. Tik
stuburas, oda ir vegetacin nerv sistema evo
liucionuodami ilaik savo pirmin segmentaci
j. Tuo ir remiasi segmentin terapija. Kiekvie
nas odos segmentas susijs su evoliucikai j ati
tinkaniu tam tikru organu. Masauojant tam
tikrus odos segmentus, leidiant vietinius anes
tetikus arba dirginani mediag, veikia maskoks nors vidaus organas. Konkreius organus
atitinkanios odos vietos vadina mos akupunkt
ros ir akupresros takais. Paeidus kur nors
organ ie takai gali tapti jautrs spaudimui
ar lytjimui - tai mes patys pastebime kasdie
niame gyvenime.
Akivaizdu, kad taikant akupunktr ar akup
resr galima tiktis atvirktinio poveikio. Kita
vertus, galima manyti, kad neuroterapija yra ki
n takins terapijos dalis, taiau pastarasis tei
ginys iki iol nebuvo rimtai nagrintas.
Nra neginijam rodym apie ry tarp neu
roterapijos ir kin takins terapijos; nemaa aku
pun kt ros ir akupr esros sean s met u atsiran
dani reikini neuroterapija paaikinti negali.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
7/83
10
Neurologai spja, kad gydant takins terapi
jos bdu svarbiausi vaidmen atlieka centrin
nerv sistema. i nuomon patvirtina faktas, kadkeiiasi tam tikr odos tak jutimo receptori
jautrum as temperatr ai ir lytj imui. Svarus kon
trargumentas: jei akupunktros metu adata b
t dur iam a tiesiai nerv, dri o vietoje tur t pa
s i re ikt i jut imo sutrikimai ar net paralyiaus
poymiai. Toki reguliari, kelet dien ar sa
vaii trunk ani sutrikim po akupunk tros se
ans nepastebta. Be to, nra akivaizdaus ryio
t a rp me r i d i a n i r ne r v i n i t a k . N o r s d a r
neiaikinta jutimo receptori sankaup reikm
tam tikruos e takuose, galima g ana tvirtai teigti,
kad tiesioginio ryio tarp centrins nerv siste
mos ir kin takins terapijos nra.
Remia ntis m s iandieninmis iniom is tiki
namiausiai kin takin terapij aikina neuro-
terapijos teorija. Tik kin mokslas apie energij
ir elementus gali isamiai paaikinti akupunkt
ros ir akupresros gyd ymo meto do esm. iandie
niniai eksperimentai negali nei patvirtinti, nei paneigti ios teorijos.
Todl patikkime per tkstantmeius sukaup
ta patirtimi ir pasikliaukime k in imintimi: tas,
kuris gydo, yra teisus!
11
Lig atsiradimas ir diagnozkin liaudies medicinos
poiriu
Kin medicin a mo g laiko maa ir udar a sis
tema, harmoningai derania prie makrokosmo
energijos struktros.
Toks mogaus kaip visumos suvokimas - kaip
mikrokosmo makrokosme - apima visas jo knodalis, dvasi, gebjimus ir ryius. Vis dlto toks
poiris mog europieiams yra svetimas.
Mu ms sunk u sivaizduoti ir pripainti, kad mo
gus yra harmoningos visumos dalis. Esame link
ne iekoti pusiausvyros su gamta, o valdyti j ir
naudotis jos turtais.
Lig atsiradimas
Kin mokymas remiasi nuostata, kad mogus
suserga tuome t, kai paeidiam a jo meridi an sis
tema cirkuliuojanios energijos pusiausvyra. i
pusiausvyr gal i paeis t i pats mogus, pvz.,
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
8/83
12
neteisingai maitindamasis, laikydamasis darbo
reimo , neatitinkan io jo vidinio biologin io laik
rodio, ar dl psichini sutrikim. Ligas gali su
kelti ir iors veiksniai, jeigu jas sukelianios ap
linkos energijos patenka meridian sistem.
Paprasiausias pavyzdys - peralimas. Jis aki
vaizdiai rodo esminius Vakar ir Ryt medici
nos skirtumus.
Daniausiai pasitaikantys peralimo simpto
mai - sloga ir kosulys - Vakar gydytojui reikia
virutiniuose kvpavimo takuose atsiradusi li
g. J sukelia skersvjis ir dr gm - dl i veiks
ni virutinius kvpavimo takus nepatenka pakankamai kraujo (iemija), todl sumaja j ap
s a ug i n re a kc i j a . Va ka r me d i ka i s t e ng i a s i
ma i nt i kv p a v i mo t a k g le i v i n s u d e g i m,
paalinti sekret i kvpavimo tak ir nugalti
ligos suklj. Skirdamas vaistus ir gydym dak
taras paalina lokaliai ir patologikai paeisto or
gano pakitimus. Taiau tikroji ligos prieastis ne
atpastama ir nepaalinama.
Mus visus veikia skersvjis, altis ir drgm.Jeigu tai bt tikrosios ligos prieastys, visi mo
ns sirgt.
Antra vertus, i savo patirties inome, jog vie
ni mons tarsi turi imunitet peralimui ir juo
beveik niekada neserga, o kitus prasidjus alta
jam mel sezonui peralimas aplanko" danai.
13
Kin gydytojai peralim traktuoja kaip aplinkos
veiksni vjo, al io ir drgm s - energijos sib
rovim organizmo meridian sistem. iems
veiksniams efektyviai prieintis gali tik stiprus,energet i kai subalansuotas mogus, o energe-
tikai nusilps - suserga. Akupunktros specia
listas ne tik nuslopina organizm prasiskverbu
si ir lig sukeliani energij, bet ir ieko ener
getinio nusilpimo prieasi, atkuria pusiausvy
r ir harmonizuoja energijos cirkuliavim meri
dianais. Be to, jis atidiai ianalizuoja paciento
mityb ir gyvenim o bd. Ar ligonis teisingai mai
tinasi? Kiek laiko jis dirba ir ar pakankamai ilsisi? Pagaliau akupunktr taikantis gydytojas
inagrinja paciento socialinius santykius ir psi
chologin bkl. Gal ligonis tik sikalbjo" lig?
Visumins terapijos poiriu atskiros sutrikdytos
eneretins zonos yra antraplaniai ir ne itin svar
bs dalykai, kurie rodo paeist organizmo ener
getin pusiausvyr. i platesn, visum apiman
ti diagnoz ir terapija leidia ne tik suvelninti
vietin ir laikin ligos poveik, bet ir saugo nuo
pasikartojani sus i rg im paal inant t ikrj
prieast.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
9/83
14
Ligas skatinanios aplinkosenergijos
Sunkiausias didm iesiu ir pram ons centr u
terto oro padarinys yra smogo sukeltos moni
mirtys (smogas atsiranda dl didelio oro utertu
mo esant atmosferos front okliuzijai, auktai
temperatrai ir didelei santykinei oro drgmei).
Statistikai rodyta, kad, be tokio drastiko ne
igiamo poveikio, oras labai veikia ms darbin
gum ir savijaut, skatina latentines ligas ir sun
kina j eig. Ne ma a m oni tam tikr am oru blo
gai jau iasi ar jiem s k no rs ska uda, kiti i anks
to jauia oro pokyi us. Tai au tikrosios meteorot-
ropi zmo (lig prikla usomy bs nuo oro) prieastys
iki iol neinomos.
Kin liaudies medi cina j autrum oro sly goms
aikina kaip energetinio silpnumo padarin. Svei
ko mogaus, kurio apsaugin reakcija nepaeis
ta, aplinkos energijos veikti negali, o serganio
moga us, turin io si lpn apsaugin reakcij, me
ridian sistem i energija nesunkiai prasiskverbia. Ta m tikras kosm ins energijos kiekis mo gui
yra gyvybikai btinas, taiau per didelis kiekis
daro neigiam tak.
Kad egzistuot gyvyb, btina drgm. Taiau
dl drgms ir alio pertekliaus mogus gali
peralti (pvz., lapiomis kojomis sto vdamas lie-
15
tuje ar vjyje). Aplinkos ilumin energija gyvy
bei taip pat btina, bet jos perteklius kelia nude
gimus, o pernelyg intensyvus sauls spinduliavi
mas - i lumin smg.
Kin moky mas teigia, kad yra penkios kosmi
ns energijos: kartis, altis, drg m, saus uma s
ir vjas. Jos pasireikia ir atskirai, ir kartu: drg
nas altis, sausas kartis, sausas, drgnas ar al
tas vjas. Kiekviena i i energij bdinga tam
tikram met laikui (r. lentel).
Jei tam tikru met laiku vyrauja io suskirsty
mo neatitinkanti energija, jos poveikis mogaus
organ izmui alingas, nes apsaugins reakcijos pri
sitaikiusios prie kalendorinio met laiko slyg.
Todl drgnas ir altas oras vidurvasar sukelia
daugiau lig nei ruden, kai toks oras mums p
rastas .
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
10/83
16
Pagal savo judrum ir kart kosmin energija
skirs toma yang ir yin. Drgm ir altis yra ne
judrios energi jos i r jos vadinamos yin; v jas ,
kartis ir sausumas yra judrios energijos ir vadi
n a m o s yang.
altis yra nejudrioji yin energija, kuri vy
rauja iem. P er pdas j i paten ka mer idia n sis
tem ir pirmiausia sukelia kulknies pabrinki-
mus, po to meridianais altis kyla auktyn. Va
kar medicina patvirtina, kad tarp alt pd ir
kulkni edem yra tiesioginis ryys. altos p
dos gali bti peralimo su sloga arba inkst ir la
pim o psls udegi mo prieastimi. altis gali daryti poveik atskirai arba kartu su drgme, sau
sumu ar vju.
Kartis yra judrioji yang energija, vyrauj anti
i liausiu met laiku - vasar. Pavirinis i lu mos
poveikis sukelia odos nudegim (degim), giliau
siskverbusi iluma esti sauls ar iluminio sm
gio ir kart ins prieastis. Dl ilum os poveiki o or
ganizmas gali netekti daug skysi, mogus gali
prade da kliedti (medikai tai vadina dehidrataci-ne Mpertermija ir kliedesiais kariuojant). Kartis,
kaip ir altis, gali veikti kartu su vju, sausumu ar
drgme. Kaip altis iltuoju met laiku, taip ilu
mos antpldis iem slygoja tam tikr lig pro
trk. rodyta, kad rizika peralti alt iem yra
kur kas maesn nei ilt ir drgn iem.
17
Drgm yra labai nejudri yin energija, b
dinga vasaros pabaigai. \ ms meridian siste
m j daniausiai atne a vjas. B da ma nejudri,
drgm nesiskverbia giliai ms energijos sis
tem, taia u gana greit sitvirtina ms organiz
me, daniausiai snariuose, todl mums sutinsta
ar skauda snarius, negalime laisvai j lanksty
ti. Kaip minta, i energija yra nejudri ir visikai
paalinti j i organizmo daniausiai nepavyks
ta, todl suserga ma ltinmis ligomis, pvz., sna
ri reumatu. Drgm pasitaiko kartu su vju,
aliu ar kariu.
* Sausumas rudens judrioji yang energija.I patirties inoma, kad nusausjusi gleivin ypa
neatspari ligoms, todl ruden dani kvpavimo
tak ude gima i su pakilusia temper atra (sausa,
ugulta nosis , ukimimas, kosulys, bronchitas,
pla ui ligos ir pan .). Kar tais dl sauso oro ukie
tja viduriai. Ypa palankios slygos lig sukl
jams susidaro ankstyv ilt arba vs, vjuot
ir vlyv ruden.
Vjo energija yra pati greiiausia ir judriausia i vis energij, todl ji sukelia daugiausia li
g. i yang energija bdinga pavasariui. meri
dian sistem vjo energija daniausiai patenka
per rykl, pakau ir skruostus. Dl savo judru mo
vjas siskverbia giliai ir pasiekia net vidaus or
ganus. Pavirinis veio energijos poveikis kelia
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
11/83
18
vietinius skausmus ir - retais atvejais - para
lyiaus po ymiu s. Jei vjas pasiekia gilesnius me
ridianus, paprastai skauda galv, raumenis i r
sausgysles sprando ir nugaros srityse arba atsirand a reum ato poymiai .
Pasiekus pagrindin meridian pakyla tempe
ratra, kreia drebulys, galima peralti ar susirgti
gripu, kvpavimo taku udegimu. Per pagrindin
meridian vjo energij a gali pasiekti kur nors or
gan ir sukelti, pvz., plauiu udegim. Kaip ir
kiekvie na i auk iau nagrin tu energij, vjas vei
kia kartu su aliu, kariu, sausumu ar drgme.
Visoms pen kiom s energijoms bd inga viena savyb: pirm iausia jos siskverbia alutinius meri
dianus , i kuri jas gana lengva paalinti, taiau
kuo giliau aplinkos energija siskverbia ms
energijos sistem, tuo smark iau j i veikia ms or
ganizm ir tuo sunkiau j paalinti.
Vidins ir psichologins lig
prieastysMoksl as, nagrinjantis mog kaip kosm oso da
lel ir pripastantis tarpusavio ryius tarp mo
gaus ir aplinkos, turi iuos ryius inagrinti ir
aprayti. Kinai tai padar penki element moks
le, kuriuo remiasi visa j medicina. Sis mokslas
19
tiksliai nurodo ryius tarp element, kosmini
reikini, organ sistem, organizm o zon, ener
gij ir j savybi. ios inios btinos norint tiks
liai diagnozuoti ir skirti t inkam gydymo bd.Tik tas, kuris gerai ino ryius tarp met laik,
energij ir organ, gali pasakyti, kur iam organ ui
tam tikru met laiku yra pavojinga jo neatitin
kanti kosmin energija.
Ele men t mok slas iskiria penkis element us:
vanden, ugn, em , metal ir med.
Vanduo atitinka alt; jis susijs su iema.
Vandu o maitina med, taiau gesina ugn. Vande
niui priskiriami inkstai ir lapimo psl, be to, jissusijs su kaulais ir jutimo organais - ausimis. Van
den atitinka srus skonis, juoda spalva ir baim.
=* Ugnis atit ink a kart ir vasar. Ji dar skirs
toma karalikj (imperatorikj) su jai priski
riamais irdimi bei plonja arna ir antrin, ku
riai priskiriami kraujotakos ir trigubo ildiklio"
organai. Be to, jai priskiriami lieuvis ir krauja
gysls. U gnis susijusi su diaugsmu, rau don a spal
va ir kariu skoniu. Pagal elem ent moksl ugnis
maitina em ir slopina metal.
em atitinka drgm ir vasaros pabaig. Ji
kontrol iuoja vanden ir maitina metal. em su
si jusi su blunimi, skrandiu, kno audiniais ir
burna. J atitinka geltona spalva, saldus skonis
ir susirpinimas.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
12/83
20
Metalas maitina vanden ir neleidia atsi
rasti mediui. Metalas atitinka ruden ir jam b
d i ng e ne rg i j - s a us um. Yin o r g a n a s y r a
plauiai, yang organas - storoji arna, jutimo organas - nosis. Met alas susi js su oda, plaukuo tu
mu, atriu skoniu, balta spalva ir lidesiu.
Paskutinysis elementas yra medis, atitinkan
tis vj ir pavasar. Jis maitina ugn ir kontro
liuoja em . Medi ui priskiriami kepeny s, tulies
psl, raumenys ir akys. Med atitinka rgtus
skonis, alia spalva ir tis.
Yin ir yang sudaro organu, poras, kuri pagrindiniai meridianai taip pat sudaro atitinkamas po
ras. Jie sudaro svarbiausias homologin es meridia
n poras, kurias tarpusavyje jungia transversa-
ls. ios transversals ieina i vieno pagrin dinio
me r i d i a no lo tako ir susijungia su kito meridia
no iun taku. i tak reikm bus paaikinta
aptariant pagrindinius meridianus.
Vidines ir psic hologin es lig prieastis paaiki
na toliau pateikiama lentel.
2 ]
Aplinkos energijos tak ms organizmui jau
nagrinjome.
Vidaus ligas sukelia mogaus vidiniai faktoriai -
mity ba ir psichologiniai sutrikimai.
Ryius tar p j galima paaikinti remiantis elemen
t mokslu. T aip kin medicina paaikina vienokios
ar kitokios mitybos al tam tikriems organams.
P e r srus maistas kenkia sekrecijos orga
nams. Tai patvirtina ir europiei medicina: be
valgomosios druskos inkstai negali paalinti i or
ganizmo mediag apytakos metu susidariusi
lak, per didelis druskos kiekis sukelia vanden
(vandenlig).
Anot element mokslo, perkartus maistas
labai kenkia irdies kraujotakos sistemai.^ mons, besiskundiantys skrandiu, gali
patvirtinti, kad pernelyg saldus maistas sukelia
skrandio skausmus. Dl saldumyn danai da
r muo , t o d l t ur i nt i e ms s kra nd i o p ro ble m
rekomen duotina j vengti .
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
13/83
22
La ba i atrus, su daug prieskoni maistas
neigiamai veikia plauius ir storj arn.
a* Valgantys daug rgtaus ma i s t o mo n s
skundiasi kepen ir tulies skausmais.Kin ele men tu moks las aikina ir tas ligas, ku
ri prieastys yra psichologinio pobdio.
Baim ypa kenkia sekrecijos organams, pvz.,
inkstams. Kinai teigia, kad inkstus atitinkantis
elementas yra vanduo, kuris kontroliuoja irdies
ugnies energij (kaip inome, vanduo gesina ug
n). Per si lpna inkst energija negali efektyviai
kon trol iuot i ugnies, tod l ir ji i 1-ojo irdies tako
irdies meridianu patenka krtins lst ir sukelia dusul, sunku m irdies plote ir baim . Nag
rinjant baims ir lapimo organ ryius paste
bta, kad didel baim sukelia nevaling vaik ir
suaugusij lapinimsi.
=* Sunku sivaizduoti, kad diaugsmas taip pat
gali bti ligos prieastis. T ai au visi ino, kad su
sitikimas su seniai matytu mogumi arba netik
ta labai diugi inia sukelia kraujotakos sutriki
mus; dl to mogus nualpsta, patiria ok ar netirdies infarkt. Tai akivaizdiai rodo ry tarp
irdies, kraujotakos sistemos ir diaugsmo.
Net medicininio isilavinimo neturintis mo
gus ino, kad susirpinimas sukelia ligas ir pir
miausia klina skrandiui.
23
Med icin ai inoma , kad visos skrandio ir dvy
likapirts arn os opos vienaip ar kitaip atsiran
da dl psicholog ini proble m arba dl per dide
lio ir slegianio rpesio. Stebtina, kad kin gydytojai tai ino jau kelis tkstan tmeius , o euro
pieiai suinojo visikai neseniai.
* Lidesys ypa kenki a plauiams. T ai patvir
tina ir Vakar medic inos prak tika - plau i ligo
mis danai sergantys mons link depresij. Ki
tas su lidesiu susijs organas yra storoji arna.
Ir iuo atveju europie i medikai sutinka su ele
me nt mok slo ivada: depresi ja labai susi jusi su
viduri ukietj imu.=* mons, kuriems danai kyla nirio prie
puoliai, vadinami cholerikais (odis cholerikas"
kildinamas i odio chole" - tulis). Visi ino liau
dik posak ilieti tul". Tikrov tik patvirtina
element mokslo ivadas: niris si lpnina kepe
nis ir tul. Be to, pastebta, kad cholerikai da
niau serga gelta, j iems daniau susidaro tulies
akmenys.
Kin medicina danai remiasi mums nepras
tomis prielaidomis, taiau j ivadas patvirtina
modernioji medicina.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
14/83
24
Kin diagnostika
Kin gydytoj tyrim metodai beveik nesiski
ria nuo klasikini vakarietik bd. J pagrind sudaro anamnez ir pojiai, kuriuos gydyto
jas gauna tirdamas ligon. Taiau kinai mog lai
ko energ etine sist ema, o ligas - ne vietiniais reiki
niais, o globaliais energetins sistemos pokyiais,
todl tyrim rezultatai aikinami bei suvokiami
kiek kitaip.
Kalbdamasis su pacientu gydytojas stengiasi
ne tik suinoti anamnez ir ligonio skundus, bet
band o suprasti mog kaip asmenyb, suinoti jogyven imo bd, proius, polinkius, proble mas ir
konfliktus. i plai ir isami diagnoz gali at
likti tik specialistas, todl ioje knygoje apie tai
nebus kalbama.
25
Mokslas apie energij-takins terapijos pagrindas
I pirmini energijyin ir yang sveikos atsi
randa visos kitos energijos ir gyvybs. Pagal gam
tos mo ksl apibrimais sunkiai paaikinam ki
n gamt os filosofijos princ ip energijos jud a veik
damos viena kit. Kai is judjimas baigiasi, si
gali yin ra myb . Yang esantis yang sukuria ugn, yin esantis
yin - vanden, yin esantis yang - metal, yang
esant is yin med.
em sujungia ir valdo keturias pasulio alis.
Grynasis yin yra iaurje; jis sukuria alt ir van
den. Pietuose yra grynasis yang, kuris sukuria
ilum ir ugn. Rytuose yang juda, todl ia atsi
randa vjas bei medis. Vakaruose yin sustoja ir
slygoja sausr, i kurios atsiranda metalas. Vi
duryje yang su yin tarpusavyje susimaio ir ska
tina drgms bei ems atsiradim.
Yang turi siel, bet neturi kno, o yin turi k
n, bet neturi sielos. Todl beformis yang naudo
ja yin kaip kn. Yin yra nejudrus, taiau yang
gali priversti j judti. Bet kokia btyb gyva tol,
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
15/83
26
kol yin ir yang yra susijung. Atskyrus ias sub
stancijas yang pakyla kosmos, o yin lieka kaip
negyva materi ja.
Yang ir yin tarpusavio santykiai niekuomet nenutrksta: yang padaro yin gyv, savo ruotu gy
vybingas yin leidia egzistuoti yang. Paprasiau
tariant, i kosmoso em teka energija, kuri su
teikia jai gyvyb. Gyva materi ja, nordama pa
laikyti gyvyb, pati susikuria energij-tai virki
nimas, mediag apykaita ir kvpavimas. Tai ki
n fiziologijos mokslo pagrindas (fiziologija -
mokslas apie organizm ir jame vykstanius gy
vybs procesus). I esms tai neprietarauja vakarietikam supratimui apie kn (yin) ir dvasi
(yang).
Bet koks gy vas objektas niekada negali bti tik
yin arba yang tai labai reliatyvu ir priklauso
nuo ms poirio. Apskritai vyras yra yang, o
moteris yin. Bet ir vyro, ir moters kna i yra yin.
Kn o deinje pusje yra yin, kairje -yang; prie
kin kno dalis yra yin, upakalin - yang ir 1.1.
Kno energijos
Pirmin mogaus kno energija yra paveldto
ji energija, be kurios gyvyb nemanoma. Gimda
mas mog us turi tam tikr neki ntam jos kiek.
27
i paveldtoji energija atitinka europietikos me
dicinos svok gyvybingumas", t. y. gebjim
prieintis neigiamiems aplinkos veiksniams. Jei
neigiamas iors poveikis per stiprus arba paeistas vidins energijos balansas, kartu maja ir pa
veldi mos energijos potencia las, todl senesni, ser
gantys ar nuolat stres patiriantys mons maiau
gyvybingi ir neatspars iors poveikiui. Kai pa
ve ldtoj i energi ja sunaudojama, gyvybingasis
yang grta kosmos ir mogus mirta. Paveldi
moji energija cirkuliuoja visa merid ian sistema,
pirmiausia stebuklingaisiais meridianais, kurie
maitina stebuklinguosius organus.Prie skrandio esan iame trigub ame ildikly-
je" i maisto gaminama energija. i kno energi
ja bna vairiu ri.
Maitinimo energija aprpina visus organus ir
audinius bei ut ikrina j funkci j at l ikim.
Plauiuose j i susimaio su kosminio kvpavimo
energija ir per 1-j plaui tak on ine krtin s
lstos dalimi eina meridian sistem. Maitini
mo energija daugiausiai cirkuliuoja pagrindiniais
meridianais . Trigubame i ldiklyje" mait inimo
energija susimaio su organiniais skysiais ir ga
mina krauj. Maitinimo energija varinja krauj
kraujagyslmis. Ry tarp kraujo ir energetins
mogaus bsenos patvirtina ir Vakar medik
patirtis. Tipikas kraujo energetins reikms
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
16/83
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
17/83
30
kepenis; ia dalis energijos atiduodama tulies
pslei. i energija meridia nu kyla iki iorinio akies
kampuio ir ieina paviriu. variosios energi
jos likutis pagal element moksl (medis = kepenys maitina ugn = ird) per ird patenka plo
nj arn ir jos meridianu ikyla paviri ties
vidiniu akies kratu.
varioji energija yra apsaugin energija. Be to,
ji reguliuoja miego ir budrumo fazi ritm; dien
aki zon patenka daugiau energijos, todl jos
bna atmerktos. Nakt energija nuslgsta giles
nius sluoksnius, aki vokai apsunksta" ir mo
gus umiega.
31
Energetini meridian irgydymo tak anatomija
mogaus knu udara, panaia kraujo apyta
kos ratus, sistema cirkuliuoja energija. ie ener
getiniai takai vadinami meridianais (karalikai
siais lo), nes jie panas ems dienovidinius (me
ridianus) ir jungia vien kno dal su kita.
Svarbiausi energetiniai takai yra 12 pagrindini, arba organ, meridian, prasidedani ert-
miniuo se, arba kaupianiuose, organuose.
Ertmi niai organai, pvz., skrandis, plonoji ir sto
roji arnos, lapimo psl, tulis ir trigubas il-
diklis", yra yang, nes jie susieti su aplinka ir ga
mina aktyvi energij.
Kiti ei pagrindiniai meridianai prasideda
kaupian iuose organuose: plauiuose, perikarde,
blunyje, kepeny se ir inkstuose. Jie vadina miyin
meridianais.
Platesniu aspektu visa meridian sistema yra
yang, nes palyginti su organ sistema (yin) ji isi
dsiusi paviriuje.
Yang meridianai sujungia galv su rankomis
ir kojomis, yin meridianai - krtins lst su
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
18/83
32
rankomis ir kojomis. Visi pagrindiniai meridia
nai isidst simetrikai. Be iorini tak kno
pavir iuje , kiekvienas meridianas turi v idines
jungtis su tam tikrais organais (todl meridianai vadinami pagal iuos organus).
Pagal bendrsias funkcijas 6 yang ir 6 yin me
ridianai sudaro 6 meridian poras:
Tae yang sudaro plonosios arnos meridia
nas, jungiantis rank su galva, ir lapimo psls
meridianas, jungiantis galv su koja.
Tae yin sudaro blunies meridianas, einan
tis i galvos krtin, ir plaui meridianas, ei
nantis i krtins rank.
=* Chao yang sudaro trigubo ildiklio" meri
dianas (i rankos galv) ir tulies psls meri
dianas, jungiantis galv su kojomis.
?fc Ink st me rid ian as (eina i kojos krt in) ir
irdies meridianas (jungia krtin ir rankas) su
daro chao yin.
Yang ming sudaro storosios arnos meridia
nas (jungia rank su galva) ir skrandio meridia
nas, prasidedantis galvoje ir einantis koj.
Kepen meridianas ir kraujo apytakos rato
meridianas (atitinkamai sujungia koj su krti
ne ir krtin su ranka) sudaro tsiue yin.
Trys yang meridian poros sudaro kno iori
n apsaugin apvalkal, trys yin poros - vidin ap
saugin zon.
33
Tae yang yra virutinis sluoksnis, jungiantis
mus su aplinka, todl jis pirmasis pajunta lig
poveik. iek tiek giliau yra chao yang ir yang
mingmerid ian poros. Pirmoji yin zonos meridian pora tae yin glaudiai susieta su yang ming.
Da r giliau atsiveria chao yin, o vidurinioji yin me
ridian pora tsiue yin jungia tae yin ir chao yin.
Prie pradedant gydyti neigiam aplinkos ener
gij sukeltas ligas btina itirti, iki kurio apsau
ginio sluoksnio siskverb ligas sukelianti energi
ja. Tik tuomet akupunktra ar akupresra vei
kiant at i t inkam meridian por iun arba lo
takus galima paalinti i energij.12 pagrindiniu meridian nepajgia aprpinti
energija vis audini. K in medicinoje egzistuo
ja pagalbini tak svoka. Be to, manoma, kad
tarp meridian taip pat cirkuliuoja energija, nes
be energijos negali gyvuoti joks audinys.
Jungtis tarp meridian visuomet prasideda vie
no pagrindinio meridiano lo take ir baigiasi kito
pagrindinio meridiano iun take. Be to, ios jung
tys visuomet jungia yang meridian su yin meri
dianu. Toliau ios skersins jungtys bus vadina
mos transversalmis.
Takuose lo taip pat prasideda iilgins jung
tys - longitudinals, kurios i dalies atitinka vi
dini ir iorin i meridi an linij as ir pasiekia meri
dianui priskirt organ. Iimtis - plaui ir tulies
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
19/83
34
psls longitudinales, kurios baigiasi ne atitinka
muose organuose, o susijungia su storosios ar
nos ir kepen meridianais.
Kiti pagrindiniai takai raumenis ir sausgyslesapr pina energija i pagrin dini meridian . Ener
gijos apytakos rat ubai gia ypatingieji meridia
nai, kurie isidst tam tikrose koj ir rank vie
tose ir jungia yin ir yang organus.
Visas energijos tkmes koordinuoja centriniai
laidieji takai, kurie dl savo ypatingo isidstymo
kit energijos tak atvilgiu vadinami stebuklin
gaisiais (magikaisiais) meridianais.Jais cirku
liuoja neatnaujinama, gyvybikai btina paveldtoji energija. Jie aprpina energija stebuklinguo
sius organus, kurie savo sandara panas ert-
miniu s, taia u atlieka kaupianij organ funk
cijas. iems organams priskiriami skeletas, kraujo
apytakos sistema, kepen-tulies sistema, geni
talijos ir centrin nerv sistema (ji sudaryta i
galvos ir stuburo smegen).
35
Pagrindiniai meridianai
P lonos ios arnos merid ianas
Iorinis meridianas: j i s pras ideda oniniame
maojo pir to nago kamputyje . onine rankos
dalimi j is kyla auktyn paasties link, tuomet
zigzagu eina per ment, pasiekia sprando apa
tin dal ir galiausiai pereina priekin kno
dal, pasibaigdamas raktikaulio duobutje. Kak
lo raumenimis meridianas pasiekia apatin an
dikaul ir pasidali ja dvi atakas. Viena i jeina vidin akies kamput, susi jungia su lapi
mo psls meridianu ir baigiasi veido viduryje,
kita ataka energij nukreipia iorin akies
kamput ir baigiasi ties priekine ausies pagrin
do dalimi.
Vidinis meridianas prasideda raktikaulio duo
butje ir per ird bei skrand nusileidia iki plo
nosios arnos.
Lo takas: plonosios arnos meridiano lo ta
kas yra dilbio apatinio ketvirio iorinje pusje.
iame take prasidedanti longitudinale i pra
di kyla alia iorinio meridiano, taiau vir al
kns keiia krypt ir per pet pasiekia raktikau
lio duobut. I ia kartu su vidiniu meridianu ji
nusileidia iki plonosios arnos.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
20/83
36
I lo tako ieinanti transversal usibaigia
kitoje rankos pusje, iek tiek vir rieo, kur yra
irdies iun takas.
Galvoje esantys plonosios arnos meridianai
37
la p i mo p sl s me r i d i a n a s
Iorinis meridianas: j is prasideda vidiniame
akies kamputyje, kur i vienos plonosios arnosmer idi ano a takos gau na energij. Per kakt me
ridianas kyla iki virugalvio, siskverbia smege
nis ir iek tiek emiau (ma daug ties mo me ns kau
lu) ieina paviriu- Tuomet jis kaklu leidiasi
emyn ir ties sprandu pasidalija dvi atakas. Vie
na i ju leidiasi iki paskutiniojo kaklo slankste
lio, tada apie 4 cm pasuka dein ir nugara t
siasi iki sdmen. Tada ji keiia krypt, priartja
prie stuburo ir sdmen imis bei launimi pasiekia
pakinkl, kur susijungia su antrja aka. Pasta
roji po isiakojimo praeina alia ments ir nuga
ra bei launimi nusileidia iki pakinklyje esanio
susijungimo tako. I ia meridianas blauzda lei
diasi emyn ir aplenkdamas onin kulkn oni
ne pdos puse pasiekia maojo pirtelio nag. ia
meridianas baigiasi.
Vidinis meridianas: ties momens kaulu dvi vi
dins atakos eina kaukol. Viena smegenyse
isiakoja ir upakalinje dalyje vl ikyla pa viri, o antroji kaukolje pasiekia aus.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
21/83
38
Transversale
lapimo psls meridianas
39
Ties antruoju juosmens slanksteliu nuo iori
nio meridiano atsiskiria vidin ataka, kuri pra
eina pro inkstus ir pasiekia lapimo psl.
Lo takas: psls meridiano lo takas yra apatinje pakinklio dalyje.
I ia lygiagreiai iorinei meridiano akai
longitudinale kyla auktyn galv. Perkopusi
virugalv ji pasiekia vidin akies kamput, ap
lenkia nosies nerv ir eina burn.
Pakinklio lo take prasidedanti transversale
baigiasi ties vidine kulknimi esaniame inkst
iun take.
Kaip minta, plonosios arnos ir lapimo ps
ls meridianai sudaro tae yang meridian por.
St oros i os a rn os me r i d i a n a s
Iorinis meridianas: meridianas prasideda ro
domojo pirto vidiniame kamputyje ir ranka kyla
auktyn peties link. Ten meridianas keiia krypt
ir eina tiesiai paskutin kaklo slankstel, nuo jo
kyla striai auktyn ir kaklo priekine dalimi nu
sileidia raktikaulio duobut.
Kaklo raumenimis meridianas pakyla apati
nio andikaulio link. Tarp nosies ir virutins l
pos energija teka prieing pus, kur nosies
nervje baigiasi storosios arnos meridianas.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
22/83
40
Storosios arnos meridianas
Ten prasideda alutinis meridianas, kuris eina pro
nos ir kyla vidin akiduobs krat, i kur apatiniu voku pasiekia 1-j skrandio tak. i jung
tis skrandio meridian aprpina energija.
Vidinis meridianas: i raktikaulio duobuts vi
dinis meridianas per plauius pasiekia storj ar
n ir ia baigiasi.
41
Lo takas: storosios arnos lo takas yra apati
nje dilbio dalyje ties nykiu.
Longit udinal e kartu su ioriniu meridianu pa
siekia raktikaulio duobut. Viena longitudinalesataka kartu su vidiniu meridianu per plauius
pasiekia storj arn, kita kyla apatinio andi
kaulio link ir ten isiakoja: viena dalis maitina
smakr, kita skruostu eina aus. Transversale
apeina dilb ir priekinje rieo dalyje baigiasi plau
i iun take.
S k r a n d i o m e r i d i a n a s
Iorinis meridianas: energij skrandio meri
dianas gauna i jungties, apraytos nagrinjant
storosios arnos meridian, su kuria jis susijun
gia 1-ajame skrandio take. I ten iorinis meri
dianas leidiasi apatin andikaul. ia meridia
nas isiakoja: alutin ataka eina smilkin, o
pagrindin kaklo raumenimis pasiekia raktikau
lio duobu t. iek tiek pasuk dama s on meridia
nas krtine per spenel nusitsia emyn pilv.Besileisdamas striai emyn meridianas pilvo zo
noje artja prie kno vidurio linijos, taiau jos ne
pasieks keiia krypt ir leidiasi kirkn. Kojos
priekine puse (tiksliau, blauzdikauliu) meridianas
nusidriekia iki kelties. Keltimi meridianas nueina
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
23/83
42
Skrandio meridianas
antrj pirt ir usibaigia ties nag o kamp uiu. At
skira nedidel ataka eina vidurinj kojos pirt.
Vidinis meridianas: vidin aka prasideda rak
tikaulio duobutje ir per skrand bei pilvo ertm
pasiekia kirkn. ia vidinis meridianas susijungia su ioriniu. Ties skrandiu atsiskiria ataka
ir eina blun.
Lo takas: skrandio lo takas yra madaug ties
blauzdikaulio viduriu. I io tako ieinanti lon
gitudinale kartu su ioriniu meridianu pasiekia
43
raktika ulio du obut . Po to ji kaklu pakyla iki apa
tinio andikaulio ir pro aus pasiekia virugalv.
Nuo virugalvio meridianas kaktikauliu nusilei
dia iki nosies aknies ir grta kakl. Kaukol je longitudinale isiakoja ir susijungia su kitais
meridianais.
I lo tako transversale blauzda pasiekia kelt
ir pdos vidinje dalyje alia didiojo pirto pa
grindo susijungia su blunies meridiano apatiniu
iun taku.
Storosios arnos ir skrandio meridianai suda
ro yang ming meridian por.
Tr i g ub o i l d i k l i o " mer i d i anas
Iorinis meridianas: j is prasideda bevardio
pirto nago ioriniame kampe. Ranka jis kyla iki
ment s, palinkst a priek ir usibai gia raktikau
lio duobutje, kur 12-ajame skrandio take pra
sideda vidinis meridianas.
Prie sprando i nugaros puss alutinis meri
dianas ieina paviri. I ia jis kyla auktyn ir
u ausies isiakoja. \ aus eina vidinis meridia
nas ir prie aus jis vl pasiekia paviri, leidia
si emyn iki andikaulio ir po to skruostu kyla
auktyn. Meridianas baigiasi ioriniame akies
kamputyje. Kita meridiano dalis po isiakojimo
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
24/83
44
apsuka aplink aus, leidiasi andikaulio link, po
to skruostu pakyla auktyn ir baigiasi ties apati
niu akiduobs kratu.
45
Vidinis meridianas prasideda raktikaulio duo
butje esani ame 12-ajame skrandio take. Apei
damas irdies perikard, jis nusileidia iki skran
dio ir trig ubo ildiklio". alutinis meri dia nas tiesperikardu atsiakoja, i kitos puss apgaubia ir
d ir grta raktika ulio duobut . S ukda masi s ap
link kakl jis pa siekia paskutinj kaklo slankste
l ir ikyla paviriu toje vietoje, i kurios iorinis
meridianas eina ausies link.
Lo takas yra iek tiek aukiau rieo, ties vir
utins dilbio dalies viduriu. Longitudinale kyla
auktyn iki peties iorins dalies ir pasuka kr
tins vidur. Netoli irdies perikardo ji susijungiasu kraujotakos meridianu. I lo tako ieinanti
transversale ties nykio snariu apgaubia rie
ir iun take susijungia su kraujo apytakos meri
dianu.
Tul ies ps ls merid ianas
Iorinis meridianas: energijos takas prasideda
ties ioriniu akies krateliu prie antakio galo. ia
jis i karto pasidalina dvi dalis. Viena i j eina
tiesiai ausies link, vingiuota linija apsuka aplink
j ir pasiekia ausies spenelio ataugl. Ten meri
dianas staigiai usirieia ir kildamas striai
auktyn pasiekia virugalv. Kartu su lapimo
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
25/83
46
psls meridianu tulies psls meridianas pa
kau iu nusileid ia iki sprand o ir pasiekia paskutin
spran do slankstel. Nu o ia jis pasisu ka on, pa
siekia ment ir i ten eina tiesiai raktikaulio duobut. Liemens o nu besileisdamas emyn meridia
nas pasiekia sdmenis, apeina juos lanku iki uode-
gikaulio. Horizontaliai juddam as em yn meridia
nas pasiekia 30-j tulies psls tak ties klubo
snariu, kur susijungia su antrja ataka. Pastaro
ji prasideda ties akies kratu ir padariusi ant skruos
to kilp pasiekia andikaul, po to per kakl - rakti
kaulio duobut. ia prasideda vidinis meridianas,
kuris kirknyje ikyla paviriu. A plen ks genitali
jas, meridianas horizontaliai nusitsia iki 30-ojo tul
ies psls tako, kur susijungia su pirmja ataka.
Kojos onu meridianas leidiasi iki pdos, praeina
pro kul kn ir keltimi pasieks ketvirtojo pirto na
go kamput baigiasi.
Vidinis meridianas prasideda raktikaulio duo
butje ir yra galvos antrosios atakos tsinys. Ei
damas krtins lsta, j is pasiekia kepenis ir tul
ies psl, toliau pilvo ertme nusile idia kirkn
ir t ies 30-uoju skrandio taku ikyla paviriu.
Lo takas: tulies psls lo takas yra madaug
blauzd os one ties viduriu. Lo ngitu dinal e ant kei
ts onins kulknies auktyje isiakoja ir mai
tina visus kojos pirtus, iskyrus ketvirtj, ku
ria me baigiasi iorinis meridian as. Didioj o pir-
47
Tulies psls meridianai
to nago kampe longitudinales ataka susi jungiasu kepen meridianu. Lo take prasideda nti tul
ies psls transversale susi jungia su kepeniun
taku, esan iu tarp pirmojo ir antrojo padikaulio.
Tulies psls ir trigubo ildiklio" meridianai su
daro chao yang meridian por.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
26/83
48
Blunies meridianas
49
Blu nies m er id ianas
Iorinis meridianas: meridianas prasideda vi
dini ame didiojo kojos pirto nag o kamputyje. Vidine kojos puse jis kyla iki kirknies ir staiu kam
pu nukrypsta kno vidurio linijos link. Po to jis
dar kelis centimetrus kyla auktyn, daro nedidel
lank on, o aukiau bambos vl pasuka vi
dur. Siame take prasideda vidinis meridianas,
o iorinis staigiai keiia krypt ir krtine striai
kyla auktyn. Krtins viruje meridianas u-
linksta ir truput nusileids emyn baigiasi kr
tins lstoje.
Vidinis meridianas: toje vietoje, kur iorinis me
ridianas vir bambos pasiekia vidurio linij, atsi
skiria vidinis meridianas ir per blun bei skran
d pasiekia ird. alutinis meridianas sujungia
blun su paastyje esaniu 1-uoju irdies taku.
Treioji ataka nuo iorinio meridiano atsiakoja
virutinje krtins dalyje ir kaklu pasiekia lie
uv.
Lo takas: blunies lo takas yra vidinje p
dos dalyje. Iki kirknies longitudinale sutampa
su ioriniu meridianu, eina pilvo ertm ir per
storj arn bei skrand patenka blun.
Lo take prasidedanti transversale striai per
kelt ir blauzdikaul pasiekia skrandio iun tak,
esant blauzdos one ties viduriu.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
27/83
50
P l a u i m e r i d i a n a s
Iorinis meridianas: energijos takas prasideda
1-ajame plaui take (priekinje krtins lstosdalyje vir spenelio). Jis trupu t pakyla peties link,
po to rankos onu nusileidia iki nykio . Vidin
je nykio pusje, netoli nago kampo, iorinis me
ridianas baigiasi.
Vidinis meridianas: jis prasideda skrandyje ties
viduri ne trigub o ildikli o" dalimi. I pra di jis
leidiasi storosios arnos link, ten apsisuka ir per
skrand bei plauius pakyla iki gerkl. ia meri-
Plaui meridianas
51
dianas keiia krypt ir, nusileids iki 1-ojo plau
i tako, ikyla paviri.
Lo takas: p l a u i lo takas yra iek t iek
aukiau rieo, madaug toje vietoje, kur uiuopiamas pulsas.
I io tako ieina longitudinale ir baigiasi 1-aja-
me storosios arn os take; is takas yra rodomoj o
pirto nago vidiniame kamputyje. Transversale ap
juosia rie ir pasiekia storosios arnos iun tak,
esant tarp pirmojo ir antrojo delnakauli. Blu
nies ir plaui meridianai sudaro tae yin meridia
n por.
K e p e n m e r i d i a n a s
Iorinis meridianas prasideda kojos didiojo
pirto nago ioriniame kamputyje. Keltimi me
ridianas kyla iki vidins kulknies, o nuo jos
blauzdos vidine dalimi - iki pakinklio. Vidine
launies puse meridianas pasiekia kirkn ir ia
esant 12-j kepen tak bei ulinksta kno
vid. Vir gaktikaulio meridianas vl ikyla pa viri ir pilvu striai eina iki 11-ojo onkaulio.
Ties io onkaulio laisvuoju galu jis siskverbia
gilyn kn ir 7-ajame tarponkaulyje, iek tiek
one, meridianas vl ikyla paviri ir baigiasi
ties 14-uoju (paskutiniuoju) ke pen taku.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
28/83
52
Vidinis meridianas: jis sujungia pirmj iori
nio meridiano dal su antrja, t.y. kirknyje esan
t 12-j kep en tak su vir gakti kaul io esa niu
Kepen meridianas
53
taku, kuriame pras ideda antroj i i orinio me
ridiano dali s . Vidinis pagrindinis meridianas
pras ideda kepenyse, pere ina diafragm i r prie
onk auli i s i akoja. Pagrind in ataka ryklekyla andikaulio, po to akies link ir kakta pa
siekia kaukols centrin linij. Akyje atsiski
ria ataka, kuri skruostu leidiasi emyn ir ap
juosia lpas. Paskut inysis v idinis meridianas
i kepen kyla auktyn ir susi jungia su plau
i me r i d i a nu.
Lo takas: k e p e n lo takas yra blauzdos vi
dinje pusje ties viduriu.
Iki genitali j longitudinale eina alia iori
nio meridiano, o ten j ie atsiskiria.
Tra ns v e rs a le s u j ung ia ke p e n me r i d i a no lo
tak su tulies psls iun taku, esaniu prie
onins kulknies .
K r a u j o a p y t a k o s m e r i d i a n a s
Iorinis meridianas: al ia spenelio v idinis
meridianas pas iekia kno pavir i. Rankos v idine puse j is leidiasi emyn iki didiojo pirto
nago v idinio kampo. Madaug t ies rankos v i
dur iu atsiskiria alu tin ataka, kuri baig iasi
bevardio pir to nago i oriniame kampe i r su
s i jungia su trigubo i ldikl io"meridianu.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
29/83
54
Vidinis meridianas: jis prasideda iek tiek emiau
krtinkaulio ir apjuosia perikard. Perjs diafrag
m prie skrandio meridianas isiakoja. Viena
ataka eina emiau krtinkaulio ir ikilusi i paviriu
vir spen elio susijungia su ioriniu meridianu.
Lo takas: io meridiano lo takas yra vidinje
dilbio pusje, keli centimetrai vir rieo. ia pra
sidedanti longitudinale greta iorinio meridiano
kyla iki spenelio,vir jo siskverbia gilyn, pasie
kia krtinkaul ir kartu su vidiniu meridianu lei
diasi skrand.
Kraujo apytakos meridianas
55
I lo tako ieinanti transversal apsuka ran
k i kitos puss ir oninje pusje ties dilbio vi
duriu susijungia su trigubo ildiklio" iun taku.
Kep en ir kraujo apytakos meridianai sudaro tsiue
yin meridianu por.
i rd i e s me r i d i a n a s
Iorinis meridianas: jis prasideda paastyje, vi
dine ranko s puse nusileidia emy n ir baigiasi ma
oj o pirto nago vid iniam e kamputyje .
Vidinis meridianas: jis prasideda irdyje ir
skersai pereidamas krtin paastyje, 1-ajame ir
dies take, tsiasi kaip ir iorinis meridianas. Ki
ta vidinio meridiano ataka pereina per diafrag
m ir nusileidia iki plonosios arnos, treia - kak
lu kyla auktyn ir pasiekia akies obuol.
Lo takas: irdies meridiano lo takas yra ant
rieo, maojo pirtelio pusje.
Longitudinale ranka alia iorinio meridiano
kyla iki 1-ojo irdies tako.ia ji daro ned idel lank emyn iki krtinkau
lio ir lygiagreiai meridianui kaklu kyla iki lieu
vio aknies. Lo ngitudin ale tsiasi alia vidinio me
ridiano iki iorinio akies kampuio ir ten susijun
gia su plonosios ar nos meridianu.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
30/83
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
31/83
58
Vidinis meridianas: iek tiek emiau lapimo
psls iorinis meridianas eina vid, kyla iki
inkst ir kiek aukiau gaktikaulio ieina pa
viri kaip iorinis meridiana s. Raktik aulio duo
butje jis vl eina vid, kaklu ir smakru pasie
kia lieuvio akn ir ia baigiasi. Ties inkstais at
siskiria ataka ir eina kepenis, pereina per diaf
ragm, per plauius, pasiekia lieuvio akn ir ia
baigiasi. Prie plaui onin ataka pasiekia ir
d, o krtins viduryje susijungia su kraujo apy
takos meridianu.
Lo takas: inkst merid ian lo takas yra vidi
nje pdos dalyje ties kulnu.
Longitudinales kelias beveik sutampa su iori
niu meridianu: ji kyla iki lapimo psls, pilvu ir
krtine pasiekia ird ir susijungia su kraujota
kos meridianu. I io tako ieinanti ataka pa
siekia stubur ir ties 3-iuoju krtins slanksteliu
ikyla paviri.
I lo tako ieinanti transversale apsuka apie
kuln ir baigiasi iorinje pdos dalyje lapimo
psls iun take.
irdies ir inkst meridianai sudaro chao yinmeridian por.
59
Magikieji meridianai
ie meridianai - tai pagrindiniai takai, labai
isiakoj ir turintys daug skersini jungi. Jie
valdo ir reguliuoja visos energetins sistemos dar
b, aprpina magikuosius organus paveldimja
energija ir padeda organizmui apsiginti nuo ap
linkos poveikio . i meridian pavadinimas atsi
rado dl j ypatingo isidstymo kit meridian
atvilgiu.
Stebuklingaisiais indais" kin medicina vadi
na tas orga n sistemas, kurios sudarytos kaip
ertminiai yang organai, taiau atlieka kaupiani
j yin organ funkcijas. Egzistuoja penkios orga
n sistemos, btinos gyvybei palaikyti: skeletas,
kraujo apytakos sistema, kepen-tulies sistema,
genitalijos ir centrin nerv sistema.
Paveldimoji energija lokalizuota chromos omo
se ir antinksiuose. Ji svarbi mogaus vystymuisi
ir ymia dalimi apsprendia individo gyvybingu
m ir atsparum ligoms. Paveldimosios energijos
negalima nei papildyti, nei pakeisti; kai ji baigia
si, mogus mirta. Dvasinis mogaus gyvenimas(jausmai, paskatos ir 1.1.) ir jo funkcijos (msty
mas, atmintis, smon) labai priklauso nuo pa
veldimosios energijos.
Per hormonus, kuriuos intensyviai ir dideliais
kiekiais gamina antinksiai (iki iol inoma apie
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
32/83
60
30 hormon), paveldimoji energija dalyvauja be
veik kiekviename gyvybiniame procese.
I antink si itekan ti paveldim oji energija per
magikuosius meridianus pirmiausia pasiekia ir
maitina penkis stebuklinguosius organus. Po to
per in ir tsing takus j i keliauja pagrindinius
meridianus. Mayiais kanaliukais energija pa
siekia od ir utikri na jos apsaug in reakcij. Tuo
met magikaisiais meridianais grta stebuklin
guosius organus arba antinksius ir energijos apy
takos ratas baigiasi. Be paveldimosios energijos,
magikiej i meridianai kaip alutiniai takai trans
portuoja mait inim o ir apsaugin energij. Ta m tik
rose a tkar pose ab iej ri energijos teka priein
ga kryptimi nei paveldimoji energija, todl iose
vietose energijos cirkuliacij galima labai lengvai
paeisti .
Kin medicina iskiria 8 magikuosius meri
dianus, k urie vadi nam i pagal j atliekamas funk-
cijas.
Tou mo
G u b e r n a t o r i a u s " m e r i d i a n o p a g r i n d i n s
atakos eina palei stubur nuo sdmen iki gal
vos. Nugaroje, krtinje ir pilve yra keli aluti
niai takai. tou mo suteka visos mogaus yang
61
Tou mo stebuklingasis meridianas
energijos, todl jis yra pagrindinis yang energijos
takas .
Jen mo
Gubernatoriaus" antipodas yra magikasis di
rektoriaus" meridianas. Tai pagrindinis mogaus
yin energijos takas. Jis eina tiksliai kno viduriu
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
33/83
62
Jen mo (kairje) irtae mo magikieji meridianai
per pilv ir krtin, paky la iki sma kro ir isiako-
ja. Kiekviena i ataku per skruostus pasiekia
akis. Pilvo ir krtins sandroje nuo meridiano
atsiskiria keturios atakos, kurios nuo jo nutols
ta pilvo sienelje.
Ta e mo
Ties juosm eniu kn juosia diro" meridianas.
J is jungia visus pagrindinius meridianus, todl
gali kontroliuoti bei koordinuoti j veikl.
63
lapimo psls meridianas yra gerokai v ir
juosme ns, kep en merid ianas yra t ies juosm eniu,
bet per giliai. ie du meridianai sudaro iimt ir
t ik j i visu dvylikos pagrindini meridian ne
veikia tae mo.
ong mo
ong mo magikasis meridianas
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
34/83
64
giliai, tai ong mo kno paviriuje sujungia svar
biausius inkst meridiano takus.
ong mo meridianas iek tiek one pilvu ir kr
tine pakyla iki kaklo vidurio. ia j is truput nu
krypsta on, pasiekia smakr, apjuosia lpas
ir baigiasi smakro viduryje. Apatinje pilvo daly
je nuo meridiano atsiskiria ataka ir susi jungia
su jen mo.
Pagri ndin ataka launies vidumi leidiasi e
myn iki inkst pagrindinio meridiano, kita ataka,
lygiagreti pagrindinei, - emyn pd.
Vei mo
Magikasis vei mo meridianas susideda i dvie
j meridian: vienas jungia tris yang zonas, kitas
tris yin zonas. Yang vei mo prasideda alia oni
ns kulknies, emiau jos rieia puslank, blauz
da ir launimi pakyla iki kirknies. Nuo kirknies
liemens onu meridianas eina iki ausies ir kau
kole iki kaktos.
Yin vei mo prasideda blauzdos priekyje tiesblauzdika ulio viduriu. K ojos priekiu, pilvo ir kr
tins onu meridianas pasiekia savo galutin tak
kakle ir ia baigiasi.
65
Magikieji yang vei mo (kairje) iryin vei momeridianai
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
35/83
Magikieji yang keo mo (deinje) iryin keo mo meridianai
67
Keo mo
Kulno" meridi anas koordinuoja kno judesius
ir einant harmon izuoja kulnu jg". Yang keo mo
prasideda ties kulknimi, apjuosia j i apaios ir
koja kyla iki kirknies. Tada meridian as pereina
nug ar ir tsia si iki peiu, po to grta priekin
kno dal ir kaklu pasiekia vidin akies kamput.
Iorine kaukols dalimi - kakta ir virugalviu -
jis pasiekia pakau ir ausies auktyje pasibaigia.
In keo mo prasid eda ties vidine kulknimi. Meri
dian as nusit sia vidine kojos pus e per pilv ir kr
tin ir baigiasi vidiniame akies kamputyje.
Raumen-sausgysli irypatingieji meridianai
Kiekvieno pagr indinio meridiano tsing take,
esan iame rank os ar kojos pirto gale, prasideda
raumen-sausgysli meridianas. iomis alutin
mis atakomis energija visuomet kyla vir. Jiepirmiausia maitina platakas, alknes ir peius
arba kulknis, kelius ir sdmenis. Ei dam i per kr
tin, nugar ir galv, ie meridianai tarpusavyje
susipina.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
36/83
6 8
Kiekvienas raumen-sausgys l i meridianas
priklauso vienam i pagrindini meridian. Tai
gi ir ranka, ir koja eina pro tris yin ir tris yang
raumen-sau sgysli meridian us. Prieingai negu
kit meridi an, kuri tarpusavyje jungias i tikyin
ir yangmeridianai, rau men -sausgysli meridia
nuose kai kada tarpusavyje jungiasi yang su yang
ir yin su yin. Ra nko s yang meridianas, einantis
kaukols onu, ties skruostikauliu susi jungia su
kojos yangmeridianu. Rankos yin meridianas kr
tins lstoje susijungia su kojos yin meridianu,
kylaniu nuo gaktikaulio.
Visi raumen-sausgysli meridianai isidst
kno paviriuje, todl juos labai lengvai paeidia
neigiami aplinkos veiksniai. Tokiais atvejais skau
da snarius ir raumenis, kartais trumpam atsi
randa paralyiaus poymi.
Ypatingieji meridianai ubaigia rank, koj,
ertmini ir kaupianij organ pagrindini me
ridian jungtis. ie meridianai prasideda didiuo
siuose snariuose (kelyje, klube, petyje), eina pil
vu ir krtine, kyla auktyn iki kaklo ar sprando
ir susijungia su galvos yang meridianu.Galvoje yra tik pagrindiniai yang meridianai ,
kurie pagal yin-yang ryio dsnin gum be yin yra
negyvybingi. Todl ypatingiej i yin meridianai la
bai svarbs, nes jie galv nea btinyin ener
gij-
6 9
Ypatingieji meridianai, sudarantys papildomas
yin ir yang mer idi anu jungtis, isidst iose k
no vietose:
Terapijos takai
Terapijos ir diagnozs takai isidst visuose
energijos takuose (meridianuose). J paskirtis -
sukon centr uoti ir ikelti paviri meridia nais te
kani energij. Pirmiausia energijos tkm gali
ma veikti jos susikaupimo takuose atliekant
punktr, presr ar ildym (moksibustij). Kai
kurie takai sergant tampa skausmingi, todl ga
lima tiksliai diagnozuoti ligas. Daniausiai takaiisidst tarp raumen ir sausgysli arba kaul
dubose. iandien inoma apie 700 koncentraci
jos tak.
=* Svarbiausi, inoti jau gilioje senovje, yra
ziu takai. Kiekvienas pagrindinis meridianas turi
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
37/83
70
eis tokius takus, be to, yin meridian treiasis
ir ketvirtasis takai sutampa.
Visi ei ziu takai yra rankoje (tarp platakos
ir alkns) ir kojoje (tarp pdos ir kelio snario).
ios zonos yra yangzonos, todl aplinkos energi
j taka joms ypa stipri.
Be ziu tak, dar inomi penki ri takai,
kur i taka ener geti nm s funkcijo ms labai svar
bi.
Dangaus langai - taip skambiai kinai vadi
na tam tikrus kaklo ir sprando takus, kurie per
duoda energij i liemens (yin = em) galv
(yang = dangus).
f; Jungiamuosius lo takus aptarme nagrindami pagrindinius meridianus. ie takai yra ten,
kur nuo pagrindinio meridiano atsiakoja trans
versale (susi jungia su kito pagrindinio mer idiano
iun taku) ir longitudinale (susijungia su atitin
kamais organais). Per lo takus ir skersines pa
grindini merid ian jungtis harmo nizuoj ama j ais
tekanti energija. Per longitudinales ir lo takus
pagrindiniai meridianai gali veikti j iems priskir
tus organus.Reguliavimo (tsri) takai valdo pagrindiniais
meridianais tekani energij. ie takai utikri
na, kad sergant tam tikromis ligomis nesustot
energijos cirkuliavimas.
Pritarimo takais nugaroje esant lapimo
71
psls meridian nuteka apsaugin energija. Per
iuos takus galima tiesiogiai veikti ertminius ir
kaupianiuosius organus, o per kitus takus - tik
netiesiogiai.
=* Veikiant mo takus taip pat galima tiesio
giai veikti organus. Dl glaudaus ryio su orga
nais j ie tampa labai skausmingi ir naudojam i nu
statant diagnoz. Be to, jais pilv ir krtin te
ka maitinamoji yin energija.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
38/83
72
Takins terapijos bdai
Kartu su moks lu apie meridianus vystsi ir tamtikri energetiniu tak poveiki bdai. iandien
inoma akupunktr a (gydoma smulkiomis, labai
atriomis adatomis), akupresra, kuri labai leng
va taikyti individualiam gydymui, ir i ldymas
(takai veikiami i lu ma arba gydomj oleli ga
rais).
Akupunktraiuo metu akupunktrai daniausiai naudoja
mos vairaus ilgio lenktos plienins adatos ilgais
smaigaliais. Kruvinojoje" akupunktroje taiko
mos trikamps plienins adatos, kurias itraukus
aizda dar iek tiek kraujuoja. Jautriems pacien
tams naudojamas specialus nedidelis plaktukas
su daugybe smulki adat. iuo plaktuku gydy
tojas dauo per energetinius takus. Ada tos od
duriamos statmenai arba nedideliu kampu, iektiek striai. Drio gylis priklauso nuo odos storio
ir meri dian o buv imo gylio. jautrias kno vietas,
pvz., ausis ar veid, pakanka durti 1-3 mm, o
rau men is (pvz., kojas, sdmen is) reikia durti ke-
73
let centimetr. Paralyiui ar kai kurioms kitom s
ligoms gydyti akupunktros specialistas naudoja
ilgas, apie 5 cm ilgio adatas, kurios du riam os stat
menai od, ve ikiant ke let meridiano tak
ikart.
Vienas seansas trunka apie 15 min. Jauian
tiems smarkius skausmus ligoniams seansas gali
trukti iki 1 val., o menkesniu s - reko mend uojam i
trum pesni (iki 5 min.), bet danesni seansai.
Akupunktr draudiama atlikti po sotaus val
gio, turint tachikardij, smarkiai prakaituojant
arba neblaiviem s pacientams . Be to, tam tikras
kno vietas apskritai draudiama durti adatas
(pvz., prie aki obuoli). A kupunk tr turi taikyti tik specialistai, imanantys, kuriuos takus rei
kia veikti.
ildymas
Kai kuri meridian takus galima veikti ne
tik adatomis, bet ir olelmis. I j daromi gumu
lliai, kurie vadinamimoxa,
arbakao,
ir prideginami meridian takuose. ie gumulliai daniau
siai gaminami i diovinto kieio (artemisia vul-
garis), kai kuriais atvejais - i kit oli ar prie
sk on i pvz., imbiero ar druskos. Prikla usomai nuo
tako prideginami 3-6 rutuliukai (labai retai -
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
39/83
74
daugiau kaip ei), kurie nuimami vos pajutus
skausm ar deginim. Ypa atsargiai reikia nau
doti i oleli padarytus cigarus - j prilietimo
vieta meridian takuose turi bti labai tiksli. Kai
kada i oleli padaryti milteliai deginami specialiame siete, o atsirad dmai nukreipiami ati
tinkamas kno vietas. Kartu su i ldymu galima
taikyti ir akupunktr: a nt adat um aun ami o
leli rutuliuk ai ir juos pridegin us bei drus ada
t gaunamas intensyvus gilusis poveikis.
Akupunkt ros kon trindikacijos galioja ir i ldy
mui: negalima prideginti oleli esant miai li
gai, jei meridi an sistemoje yra i lumins energi
jos perteklius, jos negalima taikyti irdies energi jos zonose, ant veido, tose vietose, kur per daug
sausgysli ir meridian, bei nij pilvo apa
ioje.
Ir akupunktr, ir ildym gali taikyti tik spe
cialistai, inantys takus, taikymo bdus ir spe
cifik bei indikacijas.
AkupresraKitaip nei gydymo metodai, akupresra (lot.
acus - takas, pressare - spaudimas) jau daugiau
kaip 5000 met Kinijoje yra puikiai pasiteisins
saviterapijos bdas. Jis remiasi tais paiais ener-
75
getiniais psichologiniais principais kaip ir aku
punktra. Tiktina, kad akupresros patyrimas
buvo naudotas vliau atsiradusiai akupunktrai.
Viena svarbiausi lig prieasi - harmonin
gos energijos cirkuliavimo sutrikimai ir neigiamasaplinkos bei energij poveikis. Akupresros se
anso met u atidaromi ublokuoti meridianai, iju
dinama sustingusi ar organus sutekjusi ener
gija, i organizmo alinama ligas sukelianti ener
gija ir tokiu bd u atkuriam a energetin meridia
n pusiausvyra.
iandien mit karalystje" akupresros pa
grindai dstomi jau pradini klasi mokiniams.
Fabrikuose rengiami privalomi kursai, kuriuosepatyr gydytojai aikina darbuotojams akupres
r o s s u b t i l u m u s . K a i m u o s e j a u n u s i r s e n u s
akupresros moko basos gydytojos" . Vis d lto
akupresra negali pakeis t i gydytojo. Be jo ga
l ima i s iverst i t ik tada, je i nere ikia special i
ini, jei lig galima igydyti nesudtingais me
todais ar ankstyvojoje jos stadijoje.
Svarbiausi akupresros kaip saviterapijos pri
valumai:> Neleid ia atsirasti ligai arba sutrump ina jos
eig;
Paprasta naudoti, nekenkia sveikatai;
Net taika nt ilg laik nesuk elia alutin io po
veikio;
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
40/83
76
#: Aikios indikacijos su tiksliai nustatytais
takais ;
* Nenaudojami jokie rankiai, todl nra d
rio skausmo, kraujavimo ar infekcijos pavojaus.
ioje knygoje smoningai apraytos ne visos
akupresros indikaci jos . Danai bt ini i sams
daugelio kno zon medicininiai tyrimai, o tai,
be abejo, visikai netinka savarankikam gydy
mui namuose. Kinijoje mons stebtinai gerai
ima no bendrosio s medi cino s pagrindu s, todl j ie
taiko vairius gydym o metodu s nekeldam i pavo
jaus sveikatai. Europai tai nebdinga, todl io
je knygoje apsiribojama tik akupunktra ir akup-
res ra .Danai akupresros terapijos poveikis bna
toks didelis, kad j taikyti tiesiog btina. Taiau
kai kurios ligos, pvz., angina pectoris arba per
auktas kraujospdis, reikalauja nuolatins gy
dytoj prieiros. Je igu la ikomasi nurodym,
akupresr galima taikyti kaip papildom tera
pijos priem on.
Pirmiausia apraomi ligos simptomai. Lygin
dami su jais savo pastebjimus, galite spti, ko
kia liga sergate. Spauskite visus nurodytus meri
dian takus ir anglies gabaliuku ar lpdaiu pa
ymkite, kur ie yra skausmin gi. Jei neuiuopia
te toki tak, paym kite visus knygoje nurody
tus atitinkamos ligos takus.
77
Kol pajusite teigiamu s pokyius, gali tekti veik
ti daugel tak, nors retkariais pakanka ir vie
no tako.
Jei spausdami skausmingus takus nejauiate
jokio poveikio, reikia veikti kitus takus. Jei ir to
negana, mginkite spausti daugelyje indikacij
nurodytus pagalbinius takus su atokiu veikimu.
Net je igu js per apsi r ikim spaudte ki tus
takus, nesibaiminkite dl alutinio ar neigiamo
poveikio. Tiksliai atlik akupunktros seansus ir
nepastebj jokio poveikio patikrinkite:
Ar spaudte btent tuos takus, kurie buvo
nurodyt i?
a* Ar tikrai gydote t lig, t. y. gal sergate kitaliga, kurios simptomai panas?
Jeigu Jums atrodo, kad v iskas at l ikta ne
priekaitingai, o liga nesitraukia, galbt ligos
akupresr igydyti negali.
Terapijai pasirinkite rami patalp, kad gal
tumte atsipalaiduoti ir susikaupti. Atsigulkite,
udkite rankas ant pilvo ir laisvai kvpuokite -
gilus kvpavimas veikia raminamai ir tada leng
viau atsipalaiduoti. Pacientai, sergantys organinmis irdies ir plauiu ligomis, tok kvpavimo
bd gali naudoti tik gydytojui leidus. Tuoj pat
nutraukite gilj kvpavim, jei irdies plote ar
plauiuose pajusite nemalon jausm ar sunku
m. Nesijaudinkite, jei svaigs galva - tai vyksta
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
41/83
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
42/83
8 0
INDIKACIJOS
A k i s k a u s m a s
Akis skauda ar jas spaudia dl nusilpus reg jimui (astenopija), esant ragenos ar regos nervo
udegimui, padidjus vidiniam akies spaudimui
ar susieidus ak. Jeigu skauda galv ties kakta,
pykina ar pan., btina nedelsiant kreiptis gydy
toj. ie simpt omai yra artjanio glauko mos prie
puol io poymiai . Tuomet btina imtis skubi
veiksm, antraip galima per kelet valand apak
ti. Visos kitos organins aki skausmo prieastys
turi bti itirtos ir gydomos, nes gali sukelti ilga
laikius pakenkimus.
Akupresr galima taikyti tik tuomet, kai akis
skau da dl pervar gimo, nemigo s, jaut rumo oro po
kyiams ar pagiri.
iais atvejais akupresr pads greitai atsikra
tyti kankinam skausm.
Udkite pirt ant antakio vidurio ir nesmar
kiai spausdami trinkite j stumdydami pirt kau
lu nuo vieno krato kit. Jei nepadeda, nykiu
ir rodomuoju pirtu masauokite nosies akn stum dyd ami pirtus auktyn ir emyn, o ties an
takiais spa uskite truput stipriau. Po to rodomuoju
pirtu nestipriai padauykite per kair ir dein
nosies nerves.
8 1
Jei ir tai nepadeda, usimerkite ir pirt ga
lais nesmarkiai padauykite per aki vokus iek
tiek aukiau blakstien. Pradkite prie nosies
aknies ir baikite ties ioriniais aki kampuiais.
A p e l s i n o i e v e l "
i l iga danai ir klaidingai vadinama celiuli
tu, nes visi lig pavadinimai, kurie baigiasi ga
lne -itas, medicininje l iteratroje reikia tam
tikro organo udegim. Tuo tarpu sergant apel
sino ievele" udegi mas pasireikia ne visuomet.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
43/83
8 4
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
44/83
8 4
darbu - virkinimu - ir gali efektyviau gintis nuo
ligos. Ta ia u i lgalaik apetito stoka yra rimtos li
gos poymis, todl reikia nedelsiant pasitikrinti
sveikat.
Akupresr galima taikyti tada, kai kas nors
numua apetit", t. y. kai jis dingsta dl psicho
logini prieasi.
iuo atveju reikia masauoti po apatiniu on
kauliu esani pilvo srit ir nykiu spausti du
bas po keli meni skais . Papil dom ai galite stipriai
spausti tak, kur sueina keltis su blauzdikauliu.
8 5
Angina pectoris
Stenokardijos priepuoliai ueina staiga. mo
gus ima dusti, jauia sunkum krtinje ir skaus
m kairje pusje, kuris danai pereina kair
rank ir nusitsia iki delno, retkariais - kaire
kno puse ir koja iki pdos. Jei skausmas labai
stiprus ir mog apima mirties baim , labai tik
tina, kad vyks infarktas. Tokiu atveju reikia ne
delsiant vaiuot i ligonin.
Organin stenokardija atsiranda dl irdies
kraujagysli kalkjimo. Kaip rodo tyrimai, kal
kjimo p oy mi esti ir palyginti jaun moni or
ganizmuose. Susiaurjus kraujagyslms irdies
raumen patenka maiau deguonies. Kitos organins prieastys: infekcij paeistas irdies rau
muo, tonsili udegimas, snari reumatas, ap
s inuodi j imas.
Esan t funkcinei stenokardijai dl nervingum o,
streso, pervar gimo, psicholo gini proble m ar ni
kotino poveikio susitraukia koronarins irdies
kraujagysls ir, kaip ir kalkjimo atveju, irdies
raumen patenka maiau deguonies. i tik"
funkcin ligos form negali ma numoti ranka, nesdani priepuoliai labai kenkia irdies raumeniui
ir funkcin form a gali tapti organine.
Dau gel is ia liga serga ni mon i rko ir tu
ri per aukt kraujospd. Be to, nemaa j da
lis dirba labai tempt darb, yra ambicingi ir
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
45/83
8 6
Angina pectoris
asmeniniame gyvenime smarkiai konfliktuoja suaplinkiniais. V isa tai papildomi rizikos faktoriai.
Be abejo, tokios rimtos ligos kaip stenokardija
paiam gydyti negalima. Gydymas efektyvus bus
tik tada, jei bus paalinti visi rizikos ar lig skati
nantys faktoriai. Akupresra gali padti ivengti
priepuoliu ar sumainti ujusio priepuolio skaus
mus, taiau to nepakanka. Tik gydytojas gali nu
statyti rizikos faktorius kie kviena m pacientui in
dividualiai ir skirti gydym. Be to, tik specialistas gali nustatyti stenokardijos form ir skirti gy
dym.
Priepuolio ivengsite ar sumainsite ujusio
priepuolio skausm spausdami i karto po kr
tinkauliu esant tak ir 1-j irdies tak, esan-
8 7
t iek tiek vir spenelio. Jei to negana, raskite
alia bambos esanius spaudimui jautrius takus
ir nesmarkiai juos spauskite. Pagalbiniai takai
su atokiu veikimu yra ant 4-ojo padikaulio vir
4-ojo pirto ir pado viduryje.
Infarkto rizika maja spaudiant kraujotakos
meridiano ramybs tak. is takas yra vidinje
dilbio pusje per 3 pirtus vir rieo. Masauo
jant dievikojo abejingumo" takus, esanius ko
jos dubose kiek emiau kelio menisko, maina
mas stresas. Taigi, jei skundiats per auktu
kraujospdiu, pirmiausia masauokite mintus
takus.
A t s i p a l a i d a v i m a s , n u o v a r g i s
Ir fizinis, ir dvasinis nuovargis atsiranda dl
lstelse susikaupusiu lak. Nuovargis - tai ap
saugin organizmo reakcija nuo pervargimo. Jei
nuovargis valingai ar stimuliatoriais slopinamas,
tai organizmas greit ieikvoja rezervus ir isen
ka. Atminkite, kad organizmui reikia labai daug
laiko, kad vl atstatyt jgas. Nuolat sekinamas
organizmas yra nedarbingas ir neatsparus ligoms.Todl negalima piktnaudiaut i akupresra i r
stengtis kompen suoti ja poilsio trkum.
Kita vertus, per greit nuvargstama ir sergant
kai kuriomis ltin mis ligomis, pvz., kepen ne
pakankamumu ar udegimu i r maakraujyste .
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
46/83
90 91
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
47/83
ilgai gerti dideles antibiotik dozes, be to, papil
dom ai skiriami vaistai bro nch spa zmo ms suma
inti ir sekreto iskyrimui pagerinti.
Abiem atvejais akupunktra papildo tradicins
med icin os terapij ir, jei prade dam a taikyti ganaanksti, neleidia bronch itui atsirasti ar sisenti.
Pirmia usia spauskite po gerkle esam dub. Ties
peiais susiraskite kitas dubas ir jas taip pat
spauskite. Po to spauskite vir 4-ojo krtins
slankstelio esant tak. Jei to nepakanka, nyk
iu spauskite vidinje alkns ir rieo dalyse
esamus takus.
D a n t s k a u s m a s
Dant skausmas atsiranda tuomet, kai paken
kimas pasiekia dant pulp (vidin sluoksn po
emal iu). Pa eidus vis dant emal tam tikri dir
gikliai, pvz., saldus, rgtus, kartas ar altas
maistas, sukelia greitai praeinanius skausmus.
Jei udegimas yra tik danties pulpos pavirinje
dalyje, skausmai yra trumpalaikiai ir staigs, o
kai udegimas apima vis danties pulp - skaus
mai trunka ilg laik.
Dant isaugoti galima tik laiku paalinus u
de gim o idin. Tod l eikite pas stomatolog, vos
pajut pirmuosius danties skausmus. Akupres-
r galima taikyti tik laikinam skausmui numal-
Dant skausmas
sinti, kol nueisite pas gydytoj, pvz., nakt, sa
vaitgal ar darbo metu.
Net jei dant ir neskauda, profilaktikai tik
rinkite dantis bent 2 kartus per metus.
Dant skausm sumainsite labai st ipr iai
spausdami nykio nagu kitos rankos rodomojo
pirto nago krat. Taip pat galite spausti viru
galvyje ir prie ausies spenel esamus takus. Ki
ti papildomi takai: launies viruje prie dubens
kaulo, rieo vidinje pusje, minktieji audiniai
tarp nosies ir virutins lpos bei takai u oni
ns kulknies.
9 29 3
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
48/83
9
D a r b i n g u m o d i d i n i m a s
Stimuliatoriai gali trumpam padidinti darbin
gum, taiau pasibaigus ju veikimui darb ingumas
staigiai maja ir reikia kur kas ilgiau ilstis ne
gu prie naudojant stimuliatori- Ilgesn laiknaudojant stimuliatorius organizmas greitai su
naudoja rezervus ir visikai isenka. I tikrj pa
gerinti darbingum galima tik treniruojantis
tiek fizikai, tiek dvasikai. Akupresra gali pa
didinti organizmo darbingum, taiau nestimu
liuoja jo.
Raskite kaklo viduryje ties kaukols pagrindu
dub, truput pakelkite galv ir nykiu stipriai
spauskite i viet apie 7 sekundes.Kasryt darydami pratim greitai pastebsi
te, kad tapote darbingesni, pagerjo savijauta.
De p re si ja i r ba i m
Bai m dl bepr asm s egzistencijos yra neatski
riama gyvenimo dalis. Neurotiki mons sten
giasi j istumti i savo gyvenimo. Martinas Hei
degeris baim vadina ms egzistencijos btimi".
Baim gyveno kartu su ms protviais, j i gyve
na su mumis ir ms palikuonys taip pat turs
imokti su ja gyventi. Beje, reikia skirti abstrak
i bai m nuo konkreios, pvz., bausm s baims.
Baim gali kilti ir dl fizins ar psichins ligos.
Prasidjus stenokardijos priepuoliui mogus labai
Depresija
danai pajunta baim. Be to, baim yra vairi
lig, pvz., neurozs, depresijos ir kit psichini
lig, poymi s.
Sunkia neurozs forma sergantys ligoniai gy
ja tam tikr apsaugin mechanizm, pvz., kai ku
riuos veiksmus jie atlieka skatinami kyri idj.
Didel baim sukelia baim dl baims; i liga
vadinama fobija.
kyrios idjos sukelti poelgiai ar psichoz rei
kalauja specialaus gydymo ir akupresra ia be
veik negali padti. Taiau kitais atvejais, kai
baim kyla dl organini lig, streso, pervargi
mo, n edidel i neurot ini sutrikim, depres i jos
94 95
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
49/83
ar blogos nuotaikos, akupunktra yra veiksmin
ga priemon. Bet kokiu atveju prie praddami
naudoti trankvilizatorius (slopinamuosius vais
tus), kelet dien metodikai darykite akupres-
ros pratimus. Vaistai tik slopina baims jausm,taiau nepaalina jos prieasi, o akupresra at
kuria organizmo psichologin pusiausvyr.
Abu baims takai yra kno simetrijos linijoje.
Juos jungia pilvu, krtine ir smak ru einantis di
rekt oria us" merid iana s. 1-asis taka s yra tiksliai
smakro gale, po apatiniu andikauliu. 2-asis ta
kas yra ties apatinio krtinkaulio galu. Papildo
mai galite spausti dievikojo abejingumo" takus,
kurie yra emiau kelio menisko, iek tiek on.End ogen in (v idini prieas i sukelt) dep
resi j, kuri esti pav eld ima ir jos eiga sut amp a
su ciklot imi jos ( lengvos maniakins depres i jos
psichozs) fazmis, gal i gydyt i t ik special i s tas .
Akupresra gal i padt i ats ikratyt i melancholi
jos, lidesio ar depresi jos, atsirandanios kei
iantis orams, po nusivylim arba neskmi. Pa
stebj pirmuosius depresi jos poymius, susiras
kite dein je pilvo pusje esant jautri ausi ta
k ir nestipriai spauskite j rodomuoju ir di
diuoju pirtais. Po to, pradj vidinje alkns
linkio dalyje, spauskite takus paeiliui i vidaus
ior.
Dar galite smarkiai masauoti ant rieo esant
tak, kur uiuopiamas pulsas, arba smarkiai
spausti nykiu didiojo pirto nag.
Diegliai
Stiprus ir staigus skausmas ties krykauliu vadinamas diegliu. Ujus skausmui mogus sten
giasi uimti toki padt, kad maiausiai skaud
t, o negydant skausmas savaime po keleto dien
praeina. Nereguliars liumbago priepuoliai yra
pirmas paeist tarpslankstelini disk simpto
mas. Negaikite laiko ir kreipkits gydytoj, jei
gu diegliai sustiprja ar padanja.
Diegliai
9 6 9 7
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
50/83
Ujus diegliams akupresra pads greitai su
mainti skausm.
Spauski te tak vir smil ldnio ir duboje u an
dikaul io, po to takus vir antro jo juosmens
slankstelio ir ties krykauliu. Papildomai spauskite vir maojo pirtelio delnakaulyje esant ta
k, taip pat takus pakinklyje, ant onins kulk
nies ir ant kulno.
F r i g i d i k u m a s
Frigidikumas yra danai painiojamas su at
alusiais jausmais partneriui ir beveik visada yra
psich ologin problema, kuri paalint i gali psicho
terapija. Paalinus organines prieastis akupresra beveik visais atvejais padeda. Visi takai i-
Frigidikumas
sidst vidurinje pilvo linijoje. Pradkite nuo ta
ko, po bamba; visi kiti takai yra per deln e
miau, ties gaktikauliu. Jeigu tai nepakankamai
veiksminga, spauskite vidinje kojos pusje lau
nies viduryje esamus takus ir kitus du takusant Achilo sausgysls: vien u kulknies, kit -
keliais centimetrais aukiau. Veiksminga spausti
ir dievikojo abejingumo" tak. is takas yra
em iau kelio meni sko ir iek tiek one. Kiti papil
domi takai sutampa su apraytais depresijos
skyrelyje: vienas takas yra ties smakro galu, ki
tas po krtinkauliu.
G a l n i t i r p i m a sTokie ne malo ns pojiai kaip galni tirpimas
ar parestezija (skruzdlibgiojimas") atsiranda
dl nepakankamo audini aprpinimo krauju, pvz.,
dl aterosklerozs ar nepatogios kno padties. Ki
tos prieastys: vegetatyviniai sutrikimai, nervinis
dirginimas dl stuburo pakenkimo.
G a l v o s s k a u s m a s
Tikrosios galvos skausmo prieastys iki iolnra tiksliai inomos. Aiku tik, kad smegen
skaudti negali, o skausm sukelia smegen ie
v ar kraujo indai. Spjama, kad skausmus gali
sukelti susitraukusios sm egen kraujagysls ar
suglebusios smegen arterijos.
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
51/83
1 0 0 1 0 1
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
52/83
Jei ryte nubud us skaud a pakau ir kaktos, ak iu
ar sprando paviri ir skausmas po valandos pra
eina, o vliau pasikartoja, tai gali bti infekcini
lig, alutiniu ertmi udegimo, dant lig, reu
mato ar stuburo pakit imu poymis.
Kaktos ir pakauio skausmas, pakilusi kno
temper atra ar vmim as yra aterosklerozs, hiper
tonijos, smege n ievs udeg imo, sm ege n auglio
ar inkst ude gim o simpt omas. Pastebj iuos po
ymius nedelsdami pasit ikrinkite sveikat.
Kairiosios ar deiniosios galvos puss skausmas,
prasidedantis akyje, gali bti maus glaukomos
priepuolio simptomas. Tuomet btina skubi gydy
tojo pagalba. gydytoj nedelsiant reikia kreiptisir at siradus staigiam, pulsuojaniam skausmui
smukiniuose; rkantiesiems tai gyvybei pavojingo
smnkini arterij udegimo poymis.
Specialij tak akupresra maina tokio po
bdio skausmus, ta iau nepaal ina j pr ieas
ties.
Ujus smilk ini skausmui rodomuoju pirtu
spauskite kaul tarp antakio galo ir ausies kau
el io. Pakauio skausmus sumainsite rodomuo ju ir didiuoju pirtais spausdami sprando viet
per 3 cm u ausies.
K ak t os sk au sm mal in a i k ar t spau d iami
du takai: v ienas - duboje u ausies spenel io,
kitas - ant kaklo arterijos.
Kaktos skausm as Smilkini skaus mas Pakauio skaus mas
Galvos skausmo ypatingieji takai
G e r k l s u d e g i m a sGerkls udegimas kyla dl infekcij ar dl kv
pav imo ta k - nosie s ir bro nch - udegimo, ku
ris persimeta gerkl. Kitos prieastys gali bti
alergija ir vietiniai dirgikliai: dmai, dulks ar
chemins mediagos.
Akupresra gerkls udegim gydo pakankama i
efektyviai. Beje, ger rezultat pasieksite tik ta
da, kai paalinsite visus mintus iors dirgiklius.
Gydym pradkite spausdami tak kakle, po
to takus emiau ausies spenelio ir prie andikau
lio snario prie aus. P api l domi takai yr a du
boje po gerkle, alknje, u nykio nago, blauz
dos iorinje pusje, ant onins k u l k n i e s ir IIOH
4-uoju padikauliu ant kelt ies.
1 0 2 1 0 3
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
53/83
Gerkls udegimas
G e r k l u d e g i m a s
Virutini ir apatini kvpavimo tak katar
(gleivins udegim) sukelia sausas oras, dulks,
nikotinas, c hemin s mediagos ar balso pervargi
mas (pertem pimas) . Tipiki simptom ai yra ger
kls kutenimas ar deginimas, noras atsikosti, u
kims balsas, kosulys, patinusi gerkl gleivin, o
vaikams danai trksta oro. Ltinis nosies ir a
lutini ertmi udegima s, bronchitas ar gerkls
- tonsili udegimas yra i lgalaikis kenksming
dirgikli poveikis gerkloms ir sukelia ltin j u
degim.
Pagalbiniai takai
Gerkl udegimas
udegim gydyti turi specialistas, nes tokie
ligos poymiai (ypa rkani pacient) gali ro
dyti esant piktybin augl. Nori nt kuo greiiau pa
alinti negalavim, be akupresros, reikia visi
kai nekalbti.
Atitinkami takai yra burnos kampuiuose ir
vir Adomo obuolio (duboje po gerkle). Papildo
mai galite masauoti takus vir pirmojo stuburo
slankstelio ir vir antrojo juosmen s slankstelio bei
spausti onin rodomojo pirto krat.
Hemoroj in ia i maz g ai
Hemorojiniai mazgai yra vynios dydio ven
isipltimai apatinje tiesiosios arnos dalyje. ie
mazgai bna vidiniai ir ioriniai. Pagrindins
1 0 4 1 0 5
-
8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai
54/83
Hemorojiniai mazgai
l igos prieastys yra viduri ukietjimas, nutu
kimas, ntumas ar sdimas darbas. Jeigu ima
tose pastebsite krauj, pasitikrinkite, ar neturi
te arnyno auglio.
Pirmiausia reikia keisti gyvenimo bd: btina
daugiau judti ir valgyti daug lstelienos (balas
to) turinio maist o. Nuolatin hemor ojin krauja
vim btina nedelsiant sustabdyti, nes gali isi
vystyti maakraujyst.
Ypa rimtais atvejais reikia daryti operacij,
taiau daugeliu atveju pakanka akupresros. Pir
miausia nykiais spauskite iorin rieo dal, po
to - peties snario viduryje esant tak. Pagalbi
niai takai yra ties 5-uoju padikauliu, u ir vir
kulknies bei u didiojo kojos pirto nago.
I m p o t e n c i j a
Daugeliu atveju impotencija vyrams atsiranda
dl vidini kompleks, laukimo ar neinomybs
baims, aukljimo, susvetimjimo ar pervargimo,
ise kimo, streso. Tai psichologins prieastys, ku
rios slopin a refleksinius procesus. Akupre sra ne
gali paal inti toki organini prieasi kaip dia
betas, hipofizio ligos, horm onini ai sutrikimai, nu
tukimas, sueidimai ar apsigimimai. Paalin or
ganines prieastis imginkite akupresra, kur