“AŠ VIS VIEN MANAU, KAD KOVA, KURIAI MAN TEKO VADOVAUTI BEVEIK DEVYNERIUS METUS, DUOS VAISIŲ.”

Paskutinieji Lietuvos partizanų vado, LLKS pirmininko, generolo Jono ŽEMAIČIO žodžiai okupan­tų kariniame teisme

LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE

Sudarė ir spaudai parengė

Vytautas Steponaitis

Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas

Kaunas 1998

UDK 947.45/084/ La-148

Author - Vytautas STEPONAITISMember of Association of Political Ex-Prisoners

STRUGGLE FOR FREEDOM /Resistance against Nazi and Soviet occupations in the South-West of Lithuania. The

list of victims, short biographies, review of battles. In the Lithuanian language/.

Redaktorė Gražina Steponaitienė

Viršelyje Kęstučio apygardos Šalnos rajono būrio vadas Lietuvos kariuomenės karininkas Simas KROMELIS -Žygimantas

Atsklandose panaudoti autentiški piešiniai iš Žemaitijos partizanų leidinių

ISBN 9986-541-08-5

TURINYS

PRATARMĖ ............. ......................................................................... 7

LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE .......................... 11

LAISVĖS KOVOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE (1 priedas)..................... 189

SLAPYVARDŽIŲ RODYKLĖ (2 priedas) ....................................... 209

ILIUSTRACIJOS (3 priedas) ............................................................. 229

PRATARMĖ

Pietų Žemaitijoje (tuo metu - Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinki­nėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstu­čio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezisten­cijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų "miškiniais”, "žaliukais”, "miško broliais”, pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent iki 1946 metų) nesistengdavo atpažinti ir išniekintus jų kūnus palikdavo mūšių laukuose ir susprogdintuose bunkeriuose, duo­bėse bei šuliniuose. Dalis pavienių partizanų, kurie veikė apygardos pa­kraščiuose, toliau nuo štabu taip pat liko nežinomi. Kai kurie partizanai, kautynių metu netekę vilties laimėti kovą, susisprogdindavo savo veidus, kad liktų neatpažinti ir nepakenktų artimiesiems. Neįmanoma nustatyti visas masinių žudynių aukas, kai vienu metu žūdavo šimtai žmonių (prie Ariogalos, Burbinės, Birbiliškės miškuose). Sąrašas būtų ilgesnis, jeigu į jį būtų įtraukti visi nekaltai žuvę ir nukankinti žmonės, partizanų šeimų nariai, ryšininkai, rėmėjai ir tremtiniai. Taip pat surašyti ne visi, kurie praėję kankinimų, lagerių kalėjimų kančių kelius, pažeminti ir netekę sveikatos, mirė jau grįžę į savo gimtinę.

Šiame antrame leidime yra daug papildymu patikslinimų ir patai­symų. Dabar knygoje yra 1912 laisvės kovotoju žuvusių 1940 - 1956 m., pavardžių.

Daugiausiai žinių apie žuvusiuosius partizanus (kaip ir pirmajame šios knygos leidime) surinko buvę politiniai kaliniai:

Kęstutis BALČIŪNAS, Gediminas KATINAS , Leonas LAURINS­KAS, Vladas MEŠKAUSKAS, Vytautas SMITRIUS, Vytautas STEPO­NAITIS (atsakingasis sudarytojas). Daug nuotraukų pateikė V. Smitrius, K. Balčiūnas, V. Meškauskas, J.Balsys.

Žymią paramą, papildymus, pataisymus, naujas žinias apie žuvu­siuosius Kęstučio apygardoje taip pat pateikė: Vytenis ALMONAITIS, dr.

Kazys AMBROZAITIS (JAV), Leonas AMBROZAITIS, Jurgis BAKANAS, Stasys BAKUTIS, Petras BALAŠAITIS, Jadvyga BALČIKONIENĖ, Jonas BALSYS, Antanas BANYS, Kazimieras BANYS, Valerija BA­NIENĖ, Zuzana BITINIENĖ, Ona BERTULIENĖ, Anatolija BRUŠKY­TĖ, Marcelė BRUŽIENĖ, Stepas BUBULAS, Antanas ČEKAITIS, Petras ČELIAUSKAS, Vytautas DAMBRAUSKAS, Kazys DAPKUS, Juzė DIR­MEIKIENĖ, Edvardas DIRMEIKIS, Liudas DŽENKAITIS, Bronius GA­JAUSKAS, Ildefonsas GARBALIAUSKAS, Justinas GARŠVA, Alfonsas GEDUTIS, Juozas GIEDRAITIS (JAV), Antanas GIRČYS, Jonas GIRDZI­JAUSKAS, Petras GIRDZIJAUSKAS, Antanas GIRNIUS (JAV), Petras GIRNYS (Anglija), Aleksas GLIAUDYS,Jonas GLOBYS, Kleopas GREI­ČIUS, Eugenijus IGNATAVIČIUS, B. JANAVIČIŪTĖ, Antanas JAN­KAUSKAS, Danutė JANUŠKAITĖ, Ona JASINAUSKIENĖ, Pranas JO­NIKAS, Viktorija JUKNEVIČIENĖ, Albina KAIRIENĖ, Viktorija KA­MINSKIENĖ, Kazimiera KATINIENĖ, Vytautas KAZAKEVIČIUS, Albi­nas KENTRA, Albinas KIJAUSKAS, Kazimieras KINDERIS, Antanas KISIELIUS, Kostas KIŠONAS, Vida KOBAILIENĖ (Australija), Antanas KOKŠTA, Jonas KUBILIUS, Antanas KURPALIS, Zigmas KUŠELIAUS­KAS, Marijona KUZMINSKIENĖ, Antanas LAUGALYS, Pranas LAZ­DAUSKAS, Vytautas LIATUKAS, Povilas LIGEIKA, Antanina LUKO­ŠIENĖ, Apolonija LUKOŠIENĖ, Vera MACIENĖ, Antanas MARAULIS, Zenona MASAITYTĖ, Sofija MAŽINTIENĖ, Juozas MEČINSKAS, Juozas MICKAITIS, Viktoras MIELIULIS (JAV), Juozas MOCIUS (JO­NAITIS), Onutė MOCKAITIENĖ, Elena MONTVILIENĖ, Morta MOCKIENĖ, Regina NARUŠIENĖ (JAV), Elvyra NARUTIENĖ (JAV), Nina NAUSĖDAITĖ, Juozas NORKUS, Jurgis NORKUS, Romas NOR­KUS, Jonas OZGIRDAS, Juozas PARNARAUSKAS, Petras PAULAITIS, Aldona PETRAUSKIENĖ, Juozas PETRIKAS, Stasys PLIENAITIS, Antanas POCIUS, Stasė POVILAITIENĖ, Agnetė PREILAUSKAITE, Stasys RALYS, Izabelė RIAUBAITĖ (ŠIMKIENĖ), Damijonas RIAUKA, Jonas RIMŠA, Eleonora RUBANE-GRIGALAVIČIUTĖ (Latvija), Pranas SABONAITIS, Stasė SADUNIENĖ, Angelė SIMONAVIČIENĖ, Albinas SIMONAVIČIUS (GIRDZIJAUSKAS), Jonas SLUŠINSKAS, Irena SME­TONIENĖ, Ona STASYTIENĖ (PAULIKAITĖ), Pranas STOGIS, Vytautas STONIS, Albinas STOŠKUS, Antanas STOŠKUS, Stepas STRAINYS - PAŠKAUSKAS, Jonas STRIAUKAS, Antanas STRIMILA, Petronelė STULGAITIENĖ, Jonas STUŽINSKAS, Algirdas SURVILA, Alfonsas SVARINSKAS, Vytautas SVILAS (Vokietija), Elena ŠČIPO­

8

KIENĖ (MOCKEVIČIŪTĖ), Birutė ŠIDLAUSKIENĖ, Veronika ŠIME­LIENĖ, Onutė ŠIMOLIUNIENĖ, Aldona ŠULSKYTĖ, Ona ŠVEDIENĖ, Valerija TERESIENĖ (LAZAUSKAITĖ), Feliksas TIŠKUS, Natalija URBONAITĖ, Teresė ŪKSIENĖ(RUBŠYTĖ), Viktorija VAITKEVIČIE­NĖ, Juozas VALAITIS, Ona VALYTĖ, Pranas VEVERSKIS, Angelė VISOCKIENĖ, Antanas VIZBARAS, Zita ŽADEIKYTĖ, Elena ŽEBE­LIENĖ, Stasė ŽELNIENĖ, Irena ŽEMAITIENĖ, Antanas ŽEMAITIS, Jonas ŽIČKUS, Marytė ŽILIUTĖ, Povilas ŽIVATKAUSKAS, Onutė ŽU­KAUSKAITĖ, Antanas ŽUKAUSKAS.

Po pirmojo šios knygos išleidimo sudarytojai gavo 125 laiškus su pa­pildymais. Kartais šių laiškų autoriai skirtingai aprašo įvykius. Tokiais atvejais tekste nurodomos žinias pateikusiųjų pavardės. Tačiau prie kiek­vieno žuvusiojo neįmanoma nurodyti žinių šaltinius, nes jų būna po kelis arba net po keliolika.

Vietovardžiai pateikiami pagal to meto administracinį padalijimą. Bet, esant neaiškumams, jie buvo derinami su “Lietuvos administracinio- teritorinio suskirstymo žinynu” (I - II tomai. Vilnius, 1976).

Sąrašo priede yra trumpi žymesnių kautynių aprašymai, partizanų veiklos apybraiža ir slapyvardžių rodyklė.

Šio darbo tikslas - surinkti iš dar gyvų tų tragiškų įvykių liudytojų kuo daugiau žinių ir jas paskelbti. Negalima remtis ir tikėti vien tik KGB archyvų duomenimis.

Knygoje nedaromos išvados ir atskirų partizanų veiklos vertinimas, nes kai kur yra neaiškumų. Tuo tikslu reikalingi tolimesni tyrimai.

Knyga nepretenduoja į išsamią dokumentinę partizanų kovos isto­rijos studiją.

Tokio pobūdžio knygos išleidimui pritarė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos Taryba (1995 01 12 nutarimas Nr. 4).

Knygos parengimą moraliai ir materialiai parėmė JAV lietuviai: dr. Kazys AMBROZAITIS, Juozas GIEDRAITIS (Tautos Fondas), Antanas GIRNIUS, Regina NARUŠIENĖ, Toronto lietuvių Prisikėlimo parapija (Kanada). Knygos spausdinimą finansavo ”Į LAISVĘ” fondas.

Vytautas STEPONAITISLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Kęstučio

apygardos partizanas, buvęs politinis kalinys

9

LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE

ABLOŠINSKAS Pranas - Tautgaila, g. 1910 Vabaluose, Laukuvos v., Tauragės apskr. Partizanas nuo 1945. Kovojo Žalgirio būryje. Suimtas 1949 05 13 Tyrelio miško 110 kvartale, peršovus abi kojas. Mirė grįžęs iš lagerio.

ABRAMAS Fabijonas - Pušis, g. 1920 Pryšmantuose, Žygaičių apyl., Tauragės r., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1948. Kovojo S. Sadausko- Bijūno vadovaujamame būryje. Žuvo 1949 06 14 Kęsčiuose, Tauragės r., E. Kvidukos sodyboje. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

ADELBERKIS Pranas, Prano - Drugelis, g. 1924 Ringiuose, Žygaičių apyl., Tauragės r. Partizanas nuo 1947. Kovojo S. Sadausko - Bijūno vado­vaujamame būryje. Žuvo 1949 06 14 Kęsčiuose, Tauragės r., E. Kvidukos sodyboje. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

ADOMAITIS Aleksandras, Juozo - Špokas, g. 1920 Jurbarke. Maža­žemis ūkininkas. LLA karys. Partizanas nuo 1945 balandžio mėn. Žuvo 1945 lapkričio mėn. Mikutai- čiuose, Žindaičiu apyl. 1989 palaikai palaidoti Jur­barko kapinėse.

ADOMAITIS Juozas - žr. ALEKSA Juozas

ADOMAITIS Petras, g. 1924 Vosbutuose, Sere­džiaus v. LLA karys. Žuvo 1945.

ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Bety­galos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.

ADOMAITIS Vytautas, Juozo - Žilvinas, g.1921 Barkūnuose, netoli Jurbarko. Studentas - medikas. LLA karys. Parašiutininkas - radistas.Partizanas nuo 1944. Kovojo Skirsnemunės, Paupio apylinkėse. Žuvo Aukštaitijoje.

ADOMAITIS Zigmas, g. 1923 Pernaravoje. Žuvo1944 rudenį prie Šimkaičių.

AGINTAS Jonas, Jono - Kirvaitis, g. 1925 Spie­čiuose, Žemaičių Naumiesčio v. Partizanas nuo1947. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1953 0113 savo sodyboje Cipariuose, Ž. Naumiesčio v. Kartu žuvo Z. Klumbys.

Stasys ADOMAITIS

13

Zigmas ADOMAITIS

AKSAMITAUSKAS Bronius, Juozo - Toleikis, g. 1928 Jokūbaičiuose, Jurbarko v., ūkininku šeimoje. Ryšininkas nuo 1945. Partizanas nuo 1948. Kovojo Pavidaujo būryje. Suimtas. Nuteistas 25 m. Žuvo lageryje.

AKSAMITAUSKAS Juozas, Antano - Vytas, g. 1922 Pavidaujyje, Erž­vilko v., Jurbarko r. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1946 02 13 Kavo­liuose, Eržvilko v., pas Simaitį. Palaikai rasti 1990 vasarą šulinyje prie senosios Eržvilko mokyklos. Eržvilke pastatytas paminklas.

AKSAMITAUSKAS Juozas, Juozo - Jurgutis, g. 1923 Jokūbaičiuose, Jurbarko v. Suimtas 1951 06 10. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas.

AKSAMITAUSKAS, kilęs iš Kalnujų. Gimnazistas. Nukankintas Ra­seinių kalėjime 1941 pavasarį.

ALABURDA Zenonas, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Ūkininkų sūnus. Partizanas. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūrinia­me bokšte kartu su trimis seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai buvo išniekinti ir suguldyti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme. Žr. priedą.

ALABURDAITĖ Elena, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno techni­kumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, enka­vedistų būstinės kieme. Žr. priedą.

ALABURDAITĖ Marytė, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno techni­kumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, stribų būstinės kieme. Žr. priedą.

ALABURDAITĖ Ona, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno techni­kumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų išniekinti kūnai gulėjo Kėdainiuose, enkave­distų būstinės kieme. Žr. priedą.

ALEKSA Juozas - Pavasaris, g. apie 1922 Pasmilgio vnk., Kėdai­nių v. Partizanas. Žuvo 1950 01 21 Lipliūnų miške, Kėdainių apyl., stovyklaujant pas Pustelniką. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

14

ALEKSAITIS Jonas - Sukčius, g. 1920 Kužiuose, Eržvilko v. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1948 08 14 Panerinės miške kartu su S. Butkumi ir V. Stepaičiu. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko aikštėje. Naktį artimieji kūną išvogė ir slapta palaidojo miške prie Butkaičių, Eržvilko v.

ALIŠAUSKAS Antanas, LLA karys. Žuvo 1946 12 08 Bogušaičiuose, Šiluvos v.

ALTARAVIČIUS Jonas, Antano - Nykštukas, g.1909 Alijošiškėse, Pagramančio apyl., Tauragės r. Ūkininkas. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1951 Kaupiuose, Girininkų apyl., Tauragės r.

ALŪZAS Bronius - Bedalis. Žemaičių apygardos vado V. Montvydo- Žemaičio adjutantas. Žuvo 1953 08 23 Poežerės perėjoje tarp Paršežerio ir Lūksto ežerų.

AMBRASAS Kazys, Prano, g. 1912 Budraičiuo­se, Betygalos v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 0101 Aleknaičiuose, ties sudeginta Maselskių sodyba.Kartu žuvo A. ir J. Maselskiai ir V. Rubinskas.

AMBROZAITIS Juozas, Izidoriaus, g. Paišly- nyje, Šimkaičių v. Žuvo 1947 10 09 Pleteriškių k.Valaičio sodyboje. Kartu žuvo J. Jokubauskas,J. Kriščiūnas ir J. Mankus.

AMBROZAITIS Kazys, Kazio - Gediminas, g.1920 Mikutaičiuose, Jurbarko r. Ūkininkas. Parti­zanas nuo 1945 balandžio mėn. Kovojo Girdžių būryje. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio. Kartu žuvo V. Damanskis, V. Paršelis ir V. Riabovas. Palaikai užkasti Balandinės miške.

AMBROZAITIS Petras, kilęs iš Ardiškių k., Viduklės v. Žuvo Paupio miškuose.

AMBROZAITIS Stasys, g. Ardiškiuose, Viduklės v. LLA karys, leite­nantas, kuopos vadas. Žuvo 1946 Šiluvos miškuose.

ANDRAITIS Kazys, Stasio, g. 1918 Rajinciškiuose, Ariogalos v., ūki­ninkų šeimoje. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Grajauskų mūšyje. Žr. priedą.

ANDRIJAITIS Bronius - Putinas, g. 1916 Pavidaujyje III, Eržvilko v. (kt. žiniomis - Vencloviškiuose). Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 194605 22 Žukaičiuose prie Šaltuonos. Kartu žuvo A.Celskys, S. Živatkauskas ir kt.

Kazys AMBRASAS

ANDRIJAITIS Stasys (Broniaus brolis) - Kaziukas. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1945 vasarą Balniuose prie Miliušių.

ANDRIJAUSKAS Jonas, g. 1917 Šilininkuose, Švėkšnos v. Po kariuo­menės baigė policijos mokyklą ir dirbo Kaune vachmistru. Sovietams okupavus Lietuvą 1940, bandė pereiti sieną į Vokietiją, bet buvo suimtas. Kalėjo IX forte. Prasidėjus karui, išsigelbėjo pasislėpdamas ventiliacijos vamzdyje. Partizanas nuo 1944 rudens. 1945 07 14 jo būrys užėmė Ramučių (Šilutės v.) milicijos būstinę ir apsirūpino ginklais. Žuvo 1945 07 25 Gedminaičiuose (Švėkšnos v.) pas eigulį Antaną Norvilą. Kartu žuvo dar du partizanai (kalbama, kad tai buvo aukšti Lietuvos karininkai- Leonas Kisielius ir Pečiulis).

ANDRIKIS Petras - Šturmas, g. 1917 Mišiūnuose, Raseinių apskr. LLA karys nuo 1944. Būrio vadas. Suimant, su ginklu pabėgo. Žuvo 1949 Zapjuvkos dvaro laukuose prie Juodaičių. Kartu žuvo A. Povilaitis ir J. Mačiulis.

ANDRIUŠA Martynas, kilęs iš Obelyno k., Šilalės v. Žuvo prie tėviškės.

ANDRUŠKA Bronius, Stasio - Pelikanas, g. 1910 Adomaičiuose (kt. žiniomis - Laplėgiuose), Kražių v. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1952 03 30 Pamergiuose, 5 km nuo Stulgių bažnytkaimio, Babonų sodyboje (kt. žiniomis - Kušleikiuose, Stulgių v.). Užkastas Kelmėje.

ANDŽIUS — Eimutis, kilęs iš Palapišių k., Šiluvos apyl. Ryto būrio partizanas. Žuvo prie Dubysos.

ANDŽIUS Vacys, Juozo, g. 1912 Vileikiuose, Pakapės apyl. Ūkinin­kas. Beloglovo būrio partizanas. Išprotėjo. Žuvo.

ANGELSKIS Antanas, g. 1917 Džiuguose, Eržvilko v. Ūkininkas. Telviakų sk. partizanas. Žuvo 1947.

ANTANAITIS - Uosis. 1946 suėmė ir vežė į Kauną. Žuvo bandy­damas pabėgti.

ANTANAVIČIUS Antanas, g. 1919 Ražaičiuose, Girkalnio v. Žuvo1948.

ANTANAVIČIUS Antanas, Aleksandro - Lino žiedas, g. 1907 Alėjuo­se, Raseinių v. Suimtas 1952 1116 Velpėsiųk., Raseinių r., pas Kubilins­ką. Sušaudytas.

16

ANTANAVIČIUS, žuvo Alėjuose, Raseinių v.

ARBAČIAUSKAS Pranas, g. 1921 Vaškuose, Grinkiškio v. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo B.Gudaitis ir J.Petraitis.

ARLAUSKAS Olesas, Kazio, g. 1924 Šiluvoje. Žuvo 1945 07 22 Virtu­kų miške. Žr. priedą.

ARMONAS Antanas - Vasaris, g. 1926 Milašaičiuose, Girkalnio v. Žuvo 1948 prie Kalupių (rastas negyvas ant arklio).

ARMONAS Antanas - Tigras, Ramūnas, g. 1926 Žvingiuose, Pajūrio apyl., Šilalės r. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1953 Kelmutiškėje, Ju- caičių apyl. Spėjama, kad palaidotas Šilalės evangelikų - liuteronų kapinėse.

ARMONAS Bronius - Jogaila, g. 1928 Žvingiuose, Pajūrio apyl., Šila­lės r. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo apie 1952 (kt. duomenimis - 1948) prie Žvingių.

ARMONAS Stasys - Gediminas. Žuvo 1953 02 02 Jokūbaičiuose, Šilalės v., bunkeryje netoli Dambrauskų sodybos. Kartu žuvo A. Šaltys ir O. Dambrauskaitė.

ARMOŠKA Antanas, Juozo - Steponas, g. 1919 Kalniškiuose, Ši­luvos v. LLA karys. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

ARMOŠKA Kleopas, Jono - Obuoliu­kas, g. 1925 Juškaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Viesulo būrio partizanas. Žuvo 1948 vasario mėn. Norvydžiuose, Šiluvos v., kar­tu su pusbroliu S. Armoška ir J. Steponai­čiu.

ARMOŠKA Stasys, Izidoriaus, g.1928 Piktaičiuose, Šiluvos v. LLA karys Viesulo būryje. Žuvo 1948 vasario mėn. Norvydžiuo­se, Šiluvos v., kartu su pusbroliu K. Armoš­ka ir J. Steponaičiu.

ARŠTIKIS Stasys - Saulė, g. Rugė- nų k., Pernaravos v. Žuvo 1947.

17

Stasys ARMOŠKA (dešinėje)

ARŠTIKIS Tadas (Stasio brolis), g. 1924 Rugėnų k., Pernaravos v. Žuvo 1946 Rugėnų miške kartu su Arštikiu iš Vokiškių ir Vl. Baranausku.

ARŠTIKIS, kilęs iš Vokiškių k., Pernaravos v. Žuvo 1946 Rugėnų miške kartu su T. Arštikiu ir Vl. Baranausku.

ASTRAUSKAS Zigmas - Linksmutis, kilęs iš Armeniškių k., Sere­džiaus v. Juliaus vadovaujamo Žalgirio būrio partizanas. Būrys veikė Veliuonos apylinkėse. Žuvo 1948 vasario mėn.

ASTRAUSKAS - Klajūnas, kilęs iš Kaltinėnų v. Žuvo. Palaidotas Kaltinėnų kapinėse.

ASTRAUSKAS Vytautas - Linksmutis, Šalnos rajono K. Bagdono - Ūdros būrio partizanas. Žuvo 1948 10 17 Tujainiuose, Kaltinėnų v., kauty­nėse, kurias laimėjo partizanai (nukauti 9 enkavedistai).

AŠMUTIS Steponas, kilęs iš Judrėnų. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1951.

AŠOKLIS Fortūnatas - Pelėda, Žemaičių legiono štabo viršininkas.

ATGALAINIS Vladas, Juo­zo - Galiūnas, g. 1923 Armeniš­kiuose, Girkalnio v., ūkininkų šeimoje. Dalyvavo 1944 Vosbutų mūšyje. Legalizavosi, atitarna­vo armijoje. Grįžusį, 1947 vėl suėmė, kankino, verbavo. Pa­leistas, išėjo į mišką. Žuvo 195211 05 Pakarklyje, Seredžiaus apyl., pas ūkininką Žukauską (apsuptas ir sužeistas, susi­sprogdino granata).

ATKOČAITIS Kleopas, g. 1918 Rikyškiuose, Batakių v. Septintojo Butegeidžio pulko viršila. 1944 nukankintas kalėjime.

ATKOČIUS Alfonsas - Lapas, g. 1923 Romės Lauke, Jucaičių apyl., Šilalės r. Žuvo 1951 Pagirupyje, Lomių apyl.

ATMINAITĖ Ieva - žr. INDZILEVIČIENĖ

ATUTIS, kilęs iš Obelyno k., Šilalės v. Ūkininkas. Partizanas. Žuvo prie Šilalės.

Vladas ATGALAINIS (dešinėje)

18

AUGUSTINAVIČIUS Kostas, Mykolo-Vėjas, g. 1923 Žemaičių Kal­varijoje. Studentas. Suimtas Vainute 1945 liepos mėn. Pabėgo 1946 vasario mėn. Žuvo 1946 prie Vainuto.

AUGUSTINAVIČIUS Vaclovas - Džiugas, g. 1922 Žemaičių Kalvari­joje. Studentas, mokytojas. Rolando būrio partizanas. Suimtas 1946 Vai­nute. Pabėgo iš Subartinės kalėjimo Tauragėje. Žuvo 1947 Gaurės miške.

AUGUSTIS Nikodemas - Upelis, g. Kaimalėje, Tytuvėnų v., ūkinin­ku šeimoje. Žuvo 1946.

AUGUSTIS Steponas - Upelis, g. 1931 Kaimalėje, Tytuvėnų v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1949. Pasirinko žuvusio brolio Nikode­mo slapyvardį. Žuvo 1952 05 18 Plekaičių miške, Šiluvos v. Jo, A. Budgino ir nežinomo partizano kūnus sumetė į stribo rūsį. Visų trijų palaikai 1990 palaidoti Tytuvėnų kapinėse.

AUŠKALNIS Antanas, kilęs iš Balnių k., Šilalės v. Mūšyje sunkiai sužeistas, mirė.

AUŠKALNIS Juozas - Kudirka, g. Vilkiuose, Veiviržėnų v. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, Veiviržėnų v., netoli Daugėlos sodybos.

AUŠKALNIS Jurgis - Vyturys, g. Vadžgiryje. Žuvo prie Šilalės.

AUŠKALNIS Kazys, g. 1917 Bikavėnuose, Vainuto v. Kovojo Žalgirio būryje kartu su keturiais broliais Vaičiuliais. Žuvo 1948.

AUŠKALNIS Pranas - Laisvė, g. 1924 Vilkiuose, Veiviržėnų v. Pušies rinktinės būrio vadas. Žuvo 1950 02 16 Aisėnų miške, stribams apsupus bunkerį. Kartu žuvo K. Butkevičius, B. Žemgulytė ir E. Gaurilčikas.

AUŠKALNIS Stasys, g. 1923 Bikavėnuose, Vainuto v. Kovojo Žalgirio būryje kartu su keturiais broliais Vaičiuliais. Žuvo 1946.

AUŠKALNIS - Ežys. Žuvo Vainuto apylinkėse.

AUŠKELIS Jonas - Saliutas, g. 1929 Jurkiškėje, Švėkšnos v. Vilko būrio partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 03 13 Drebuliuose.

AUŠKELIS Kazys - Aušra, g. 1925 Jurkiškėje, Švėkšnos v. Parti­zanas nuo 1948. Žuvo 1952 12 04 Jonikaičiuose, apsupus bunkerį. Kartu žuvo E. Jurjonas.

BABENSKAS Antanas - Šarūnas. Žuvo 1956 kovo ar balandžio mėn.

19

BABENSKIS Pranas, žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Rastas Skarai­tiškės dvare, Šiluvos v., už daržinės, spygliuota viela surištomis ranko­mis, nušautas. Tą vakarą dar žuvo J. Pužauskas ir K. Celedinas.

BABILIUS Jonas - Ridikas, g. 1905 Balandžiuose, Eržvilko v. Kapi­tonas. Organizavo LLA Lydžio rinktinę, prisaikdino pirmuosius jos karius. Mirė grįžęs iš kalėjimo.

BABILIUS Juozas, Antano, g. 1913 Paviščiovyje, Eržvilko v., Taura­gės apskr., ūkininkų šeimoje. Baigė Tauragės mokytojų seminariją ir Lietuvos Karo mokyklą. 1935 J. Babiliui suteiktas leitenanto laipsnis. 1942, dirbdamas mokytoju Varlaukyje, Eržvilko v., įstojo į LLA. Artėjant frontui, šeimą palydėjo į Vakarus, o pats, laikydamasis LLA kario priesai­kos, liko Lietuvoje ir tęsė kovą prieš okupantą. Tai buvo vienas aktyviau­sių partizaninio judėjimo organizatorių Eržvilko, Šimkaičių, Batakių, Gaurės valsčiuose. Veikė svetima pavarde, apsimesdamas Devynakių malūno darbininku (Batakių v.). 1945 01 14 suimtas ir žiauriai tardytas Tauragės Šubartinės rūsiuose. Vežant į Vilnių bandė pabėgti ir, sunkiai sužeistas, pakelyje 1945 03 09 mirė. Kapas nežinomas.

BABILIUS Kazys, Kazio, gyv. Eidukiškiuose, Rutkiškių apyl., Jur­barko r. Rolando būrio partizanas. Žuvo Butkaitinės miške. Palaikai užkasti Čepaičiuose, Eržvilko apyl., buvusios Domo Butkaus sodybos sode (dabar kultūrinės ganyklos).

BACYS Jonas, Petro, g. 1920 Plekiuose (kt. žiniomis - 1912 Papar­čiuose). Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k. pas J. Girdzi­jauską- apsuptas nusišovė. Kartu žuvo S. Čepkauskas ir Narkevičius. Palaikai ilsisi Šimkaičiuose, miško kampe.

BACYS Rapolas - Albertas, g. 1923 Polymuose, Raseinių r. Par­tizanas nuo 1948. Žuvo 1951 10 21 Užkalnupyje pas Vincą Simonavičių kartu su V. Marcinkumi.

BAČKAUSKAS Bronius - Bijūnas, g. Gvalduo­se, Kvėdarnos v. Rambyno, vėliau — Vilko būrio partizanas. Žuvo 1955 Šerlaukyje, Stemplių apyl.

BAČKAUSKAS Mečys - Kantas, g. Gvalduose, Kvėdarnos v. Rambyno būrio skyrininkas, žuvus Rambynui - būrio vadas. Kovojo Veiviržėnų Endrie­javo apylinkėse. Žuvo 1952 12 25 Misgirių miškelyje, Judrėnų v., prie kelio Veiviržėnai - Judrėnai.

20

Mečys BAČKAUSKAS

Kazimiera BAGDONAITE

BAGDONAITĖ Kazimiera, Kazio, g. 1930 Prei­kapėje, Lesčių v. Ryšininkė. Žuvo 1947 per Kūčias savo namuose. Kartu žuvo partizanai A. Prelgaus­kas, J. Puidokas ir I. Sabaliauskas.

BAGDONAS Juozas, Jurgio - Akis, g. 1914 Pa- ežeryje - Upynoje, Šilalės v. Puskarininkis. 1945 suimtas už pagalbą partizanams. Išsikasė per pa­matus ir pabėgo. Partizanavo Butegeidžio rinktinėje Upynos, Šilalės, Kaltinėnų valsčiuose. Žuvo 1949 11 02 Medininkuose. Užkastas Šubartinėje prie sienos.

BAGDONAS Kazys - Ūdra, g. apie 1900 Klek- niškėje, Šilalės v. Ūkininkas. Butegeidžio rinktinės būrio vadas. Žuvo 1949 Bruškiuose, Kaltinėnų v.

BAGDONAS Kazys - Aitvaras, Karkliukas, g. Ožtakiuose, Varnių v. Būrio vadas. Žuvo 1949 09 21 Spirgiuose, Kražių v. Kartu žuvo Z. Bagdo­navičiūtė, J. Jokubauskas ir Vl. Kybartas. Užkastas Kražiuose.

BAGDONAVIČIŪTĖ Zofija - Virginija, g. Pagirgždūtyje, Varnių apyl. Tarnautoja. Partizanė nuo 1948. Žuvo 1949 09 21 Spirgiuose, Kražių v. Kartu žuvo K. Bagdonas, J. Jokubauskas ir Vl. Kybartas.

BAJORAS Antanas, Marcelino - Liepa, g. Sklioriškiuose, Šiaulėnų apyl. Kraujelio būrio partizanas. Žuvo 1946 09 24 Gečaičiuose, Kelmės v., kartu su broliu Morkumi.

BAJORAS Morkus, Marcelino - Ąžuo­las, g. Sklioriškiuose, Šiaulėnų apyl. Krauje­lio būrio partizanas. Žuvo 1946 09 24 Gečai­čiuose, Kelmės v., kartu su broliu Antanu.

BAJORINAS Antanas, g. Simaniškiuo­se, Tytuvėnų apyl. Kraujelio būrio parti­zanas. Žuvo 1946 ar 1947, patekęs į pasalą.

BAJORINAS Jonas, g. 1930 Očikiuose,Skaudvilės apyl. Žuvo 1947 Očikiuose. Spė­jama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

BAJORINAS Jonas, Nikodemo, g. 1913 Kėbaičiuose, Raseinių v. Žuvo 1947 04 13 Skaraitiškėje, Šiluvos v. Žr. priedą.

21

Jonas BAJORINAS, Nikodemo

BAJORINAS Juozas, g. Simaniškiuose, Tytuvėnų apyl. Kovojo Kraujelio būryje.

BAKAITIS, g. 1929 Jukainiuose, Vi­duklės v. Žuvo 1948 Žalpių apylinkėse.

BAKAITIS Kazys, kilęs iš Talkininkų Viduklės v. Žuvo 1951.

BAKANAS Pranas, g. 1917 Veliuonoje. Žuvo 1947.

BAKANAUSKAS Viktoras - Vytautas, kilęs iš Šilavoto. Maironio rinktinės vadas. Žuvo 1950 01 30 prie Pašušvio, Z. Zakarkos sodyboje, kartu su S. Martišiūte ir Z. Za­karka.

BAKANAUSKAS Vytautas, g. 1918 Pa­luknyje, Raseinių apskr. Ūkininkas. Parti­

zanas. Žuvo 1953 prie Grinkiškio.

BAKAS Antanas, Antano, g. 1929 Nedolėje, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Palaikė ryšį su parti­zanais. Nuo 1949 perėjo į aktyvų pasipriešinimą. Žuvo 1949 01 29 Lenčių miške, Kėdainių r. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

BAKYS Jonas - Jonas, g. 1922 Varlaukyje. Ba­takių II būrio partizanas. 1946 suimtas. Pabėgo iš Šubartinės. Žuvo 1947 12 03 Karapolyje, Tauragės v.

BAKŠYS Antanas, Antano - Arvydas, Klajūnas, Germantas, g. 192306 13 Raseiniuose amatininko šeimoje. Raseinių gimnazijos mokytojas. LLA karys - majoras. 1945 suimtas, iš kalėjimo pabėgo. Nuo 1949 birželio mėn. Kęstučio apygardos, o nuo 1952 Jūros srities vadas. Kūrė Vyčių Sąjungą, redagavo pogrindinę spaudą. Žuvo 1953 01 17 štabo bunkeryje Pužukuose, 6 km nuo Kelmės, K. Ruko sodyboje. Kartu žuvo štabo viršininkas A. Jurkūnas ir jo žmona E. Jurkūnienė — Gendrolytė.

BAKŠYS Jonas, g. 1921 Paparčiuose, Šimkaičių v. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. A. Stoškaus - Railos vadovaujamo būrio partizanas. Žuvo1945 balandžio mėn. Paupio miške mūšyje su enkavedistais. Kapas Paupyje, Viduklės v.

22

Viktoras BAKANAUSKAS (kairėje)

Antanas BAKŠYS

BAKUTIS Albinas, Teodoro, g. 1919 Medinin­ku k., Medininku apyl., Raseinių apskr.

BAKUTIS Antanas, Prano - Mindaugas, g. 1922 Raseiniuose darbininko šeimoje. Darbininkas. Nuo1947 Jūreivio būrio partizanas. Žuvo 1948 03 06 prie Šaltuonos kartu su būriu. Kapas Kalnujuose.

BAKUTIS Izidorius, Mato, g. 1909 Pakalnupyje, Raseinių r. Ūkininkas. Partizanas nuo 1951. Žuvo 1951 11 12.

BAKUTIS Viktoras - Viktoras, Strazdelis. Leli­jos būrio partizanas. Nuo 1950 balandžio mėn. - Lelijos būrio vadas. Žuvo Šilutės r., netoli Rambyno kalno. Buvo sužeistas, slėpėsi bunkeryje, enkave­distų užkluptas, susisprogdino.

BALAŠAITIS Bronius, Izidoriaus - Benius, g. 1917 Balniuose, Eržvilko v. Ūkininkas. Nuo 1945 0102 Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1952 10 13 pasa­loje. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje. Kapas nežinomas.

BALČINAS Petras - žr. BALČIŪNAS

BALČINSKAS Petras - žr. BALČIŪNAS

BALČIŪNAS Kęstutis, g. 1928 Karališ- kiuose, Kidulių v. Jurbarko gimnazijos mo­kinys. LLA karys. Nuo 1949 kalėjo Taišeto lageriuose. Grįžęs, dirbo Kvėdarnos vaisti­nėje. įsteigė rajono tremtinių klubą. Buvo išrinktas LPKTS pirmininko pavaduotoju. Aktyviai dalyvavo renkant žinias apie žuvu­sius partizanus. Mirė Kaune 1997 10 18.

BALČIŪNAS Petras - Pušis, Radvila, gimęs Kvėdarnoje gausioje neturtingoje šei­moje (9 vaikai). Pradėjęs rezistencinę veik­lą, konspiraciniais sumetimais pakeitė pa­vardę į Balčiną. Nuo 1943 LLA karys. 1949, žuvus Neptūnui, Dariaus raj. Pušies rink-

Kęstutis BALČIŪNAS

Petras BALČIŪNAS

23

Bronius BALAŠAITIS

tinės vadas. 1951 Šilalės partizaninio raj. Butegeidžio rinktinės vadas. Žuvo 1952 gruodžio mėn. neišaiškintomis aplinkybėmis.

BALČIŪNAS Stasys, Sebastijono, g. 1917 Karališkių k., Kidulių v. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje. LLA karys. Suimtas 1944 gruodžio mėn. Nukankintas Vorkutoje 1945 07 20.

BALČIŪNIENĖ - VENSKUTĖ Zofija - Žibutė, g. 1926 mažažemių (2 ha) šeimoje Šimėnų k., Skaudvilės v.. Dirbo Kvėdarnos vaistinėje. Par­tizanė Šalnos rinktinėje nuo 1945. Mirė 1990 02 09 Kvėdarnoje, Šilalės r.

BALYS Jonas - spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaud­vilėje.

BALIUTAVIČIUS Vytautas, g. 1920 Pyragiuose, Šiluvos v. 1945 su­imtas, sušaudytas Šiluvoje.

BALTKOJIS Jonas, Jono, g. 1925 Pumpuruose, Šiluvos v. Žuvo 1950 Pyragių miške, Šiluvos v.

BALTRIMAS Alfonsas - Ateitis. Žuvo kartu su K. Burba Drobūkš­čiuose, Varnių apylinkėse.

BALTRUŠAITIS Antanas, Kazimiero - Uosis, g. 1915 Trepenėliuose, Viduklės v. Ūkininkas. Žuvo 1952, užkastas prie Viduklės stribų būstinės. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

BALTRUŠAITIS Bronius, g. 1928 Jūkainiuose, Viduklės v. Žuvo 1952 neaiškiomis aplinkybėmis.

BALTRUŠAITIS Jonas, Kazimiero - Jurgis, g. 1925 Trepenėliuose, Viduklės v. Suimtas pas Tamošaitį. Mirė 1952, grįžęs iš lagerio.

BALTRUŠAITIS Juozas, Kazimiero, g. Trepenėliuose, Viduklės v. Suimtas 1948, nuteistas. Grįžęs į Lietuvą, mirė.

BALTRUŠAITIS Vincas, Antano, kilęs iš Viduklės. Žuvo 1945 Gū­niose pas J. Judicką.

BALZYTIS Vytautas, žuvo 1946 03 31 Žemaičių Naumiestyje. Su­šaudė Tauragės spec. grupės smogikai - provokatoriai.

BANDZINAS Antanas, Martyno — Judrutis, g. 1907 Zaltriškiuose, Gaurės v., Tauragės r. Mažažemis ūkininkas. Ryšininkas Kovas. Nuo1948 Rolando, Eimučio būrių partizanas. Nuo 1949 rugpjūčio mėn. Lelijos būrio vadas. 1950 balandžio mėn. dėl pablogėjusios sveikatos perdavė būrį V. Bakučiui. 1950 06 16 sužeistas ir paimtas gyvas prie Buveinių

24

ežero, Eičių girininkijoje, Tauragės urėdijoje. Kankintas ir sušaudytas. Žr. priedą.

BANYS Alfonsas, g. 1920 Spandotuose, Pagojukų apyl., Raseinių apskr. Nuo 1944 partizanas P. Mockaus, vėliau V. Dukausko būryje. Žuvo1945 09 14 Padubysio miške, enkavedistams šukuojant Rakavos - Padu­bysio miškus. Kartu žuvo V. Lušas.

BANYS Petras, g. 1924 Bulavėnuose, Raseinių v. Žuvo prie Dubysos.

BANKAUSKAS Bronius, Mykolo, g. 1922 Žaiginyje, Šiluvos v. Dirbo Radviliškio stiklo fabrike. LLA karys. Partizanas nuo 1945 liepos mėn. Žuvo 1947 rudenį.

BANKAUSKAS Juozas, Mykolo, g. 1919 Žaiginyje, Šiluvos v. Mokėsi Žemės ūkio mokykloje, dirbo Šiluvoje agrotechnikų. 1945 liepos mėn. pasitraukė su broliais Broniumi ir Romu į mišką. Žuvo 1946 03 12 prie Tendžiogalos. Kartu žuvo brolis Romas. Žr. priedą.

BANKAUSKAS Romas, Mykolo, g. 1923 Žaiginyje, Šiluvos v. Dirbo tėvų ūkyje. 1945 kartu su broliais Broniumi ir Juozu pasitraukė į aktyvų ginkluotą pasipriešinimą. Žuvo1946 03 12 kartu su broliu Juo­zu prie Tendžiogalos Žr. priedą.

BANKAUSKAS Viktoras,Antano, g. Rinkšeliuose, Šilu­vos v. Studentas. Žuvo 1949.

BANKAUSKAS Zenonas, žuvo 1945 01 06 Pigainiuose,Ariogalos v.

BARANAUSKAS Bogusla­vas, Jurgio, g. 1921 Raseiniuo­se. Dirbo Lyduvėnuose sandėli­ninku. Žuvo 1948 12 03 Plaugi­nių miške, Raseinių apskr., mūšio metu. Iš viso žuvo 18 partizanų. Žr. priedą.

BARANAUSKAS Edvardas, Juozo, g. 1923 Juodžiuose, Pernaravos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių— Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

25

Kazimieras ŠALŪGA, ŠALUGAITĖ-DIGRIENĖ ir Zenonas BANKAUSKAS (dešinėje)

BARANAUSKAS Viktoras, g. Palukny­je, Šiluvos v. Žuvo 1953 kovo mėn.

BARANAUSKAS Vytautas, Juozo (Ed­vardo brolis) - Dantė, g. 1926 Juodžiuose, Pernaravos v. Partizanas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose. Kartu žuvo A. Kvedaras.

BARANAUSKAS Vladas, Jurgio - Tū­zas, g. 1919 Rugėnuose, Pernaravos v. Parti­zanas nuo 1944. Žuvo 1946 Rugėnų miške. Kartu žuvo du Arštikiai.

BARAUSKAITĖ Genė, Jono, g.1930 Burbiškiuose, Betygalos v. Gyveno Maslauskiškiuose, Betygalos v. Ryšininkė. Suimta 1947. Žiauriai tardyta ir nukankinta kalėjime.

BARAUSKAS Antanas, g.1918. Gyveno Poluose, Eržvilko v., Taura­gės apskr. Mažažemis. Nužudytas 1945 tardymo metu.

BARAUSKAS Petras, ūkininkas iš Diržionių k., Betygalos v. Par­tizanų rėmėjas. Žuvo 1948 08 29 kartu su žmona ir pas jį stovyklavusiais partizanais K. Beišiu, A. Kisieliumi ir J. Kurmausku.

BARAUSKAS Vytautas, Jono, g. 1923 Burbiškiuose, Betygalos v. Partizanas. Žuvo prie Dubysos.

BARAUSKIENĖ (Petro žmona), ūkininkė iš Diržionių k., Betyga­los v. Partizanų rėmėja. Žuvo 1948 08 29 kartu su vyru ir pas juos stovyklavusiais partizanais K. Beišiu, A. Kisieliumi ir J. Kurmausku.

BARČAS Matas, Jono - Jogaila, Audronis, g. 1912 Ridikiškiuose, Rutkiškių apyl., Jurbarko r. Žuvo 1947 žiemą prie Balandinės miško.

BARČIAUSKAS Antanas, Mykolo, g. 1928 Kaune. 1947 prie Viduklės suimtas ir nuteistas 25 m. Žuvo kalėjime ar lageryje.

BARČIAUSKAS Pranas, g. 1920 Vincentavoje, Pernaravos v., be­žemių šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 rudenį pasaloje netoli Vincentavos. Kartu žuvo Juozas Šidlauskas. Slapta palaidotas Šaravų kapinėse.

BARKAUSKAS Kazys, g. 1928 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Vaclovu (nusišovė).

Genė BARAUSKAITE

26

BARKAUSKAS Kazys, g. 1918 Pajaka- liškių k., Ariogalos v., ūkininkų šeimoje.Nuo 1944 kartu su trim broliais — Mečislo­vu, Vytautu ir Zenonu slapstėsi namuose, tvarte įruoštoje slėptuvėje. 1945 01 06, ne­tikėtai enkavedistų užklupti, nespėjo pasi­priešinti. Visi keturi broliai be teismo su­šaudyti Pigainių k. laukuose prie kryžiaus, pastatyto 1928 Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga. 1945 draugai čia pasodi­no keturis ąžuolus, o 1989 keturių žuvusių brolių atminimui pastatytas paminklas.

BARKAUSKAS Mečislovas, g. 1927 Pa­jakališkiuose, Ariogalos v. Sušaudytas 194501 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais. Plačiau žr. BARKAUSKAS Kazys.

BARKAUSKAS Vaclovas, Kazimiero, g. 1925 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Kaziu. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Seredžiaus "griovynėje”.

BARKAUSKAS Vytautas, g. 1924 Pajakališkiuose, Ariogalos v. Su­šaudytas 1945 01 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais. Plačiau žr. BARKAUSKAS Kazys.

BARKAUSKAS Zenonas, g. 1917 Pajakališkiuose, Ariogalos v. Sušau­dytas 1945 01 06 Pigainių kaimo lauke kartu su trim broliais. Plačiau žr. BARKAUSKAS Kazys.

BARTKUS Boleslovas, g. 1916 Užvarčiuose, Pernaravos v. Parti­zanas. Žuvo Rugėnų miškuose 1945 03 08. Ten ir palaidotas.

BARTKUS Izidorius, g. 1903 Upynoje. Prieš karą baigęs policijos mokyklą, dirbo Tauragės v. policijos viršininku. Žuvo 1944 vasarą prie Pagramančio nuo rusų desantininkų kulkos. Kapas Tauragės senosiose kapinėse.

BARTKUS Jonas, Prano - Vėjelis, Jonyla, g. 1923 Lenkviečiuose (Vaišviliukuose), Kražių v. Žuvo 1953 10 12 Gedminiuose, Kražių apyl., K. Peleckio sodyboje - KGB agentai Zita ir Gluosnis bandė partizanus už­migdyti apnuodytomis "vaišėmis”; partizanams atsisakius valgyti, pasa­loje buvę enkavedistai juos nušovė. Kartu žuvo būrio vadas Andrius Kmita.

27

Zenonas BARKAUSKAS

Petras BARTKUS

BARTKUS Kasparas, Jurgio, g. 1916 Akmeniš­kiuose, Girkalnio v. Kovojo viename būryje su broliu Viktoru. Vėliau legalizavosi. Suimtas ir Raseinių ka­lėjime nukankintas. Kapas nežinomas.

BARTKUS Petras, Antano - Dainius, Sąžinė, Saulius, Dargis, Žadgaila, Rimgaila, Žiemkentis, poetas Alkupėnas, g. 1922 Pakapurnyje, Raseinių apskr., ūkininku šeimoje. Studentas, sklandytojas. LLA karys nuo 1943. Kapitonas. Vienas iš Žebenkš­ties rinktinės vadovų. Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. Pirmasis Prisi­kėlimo apygardos vadas. Atstovavo Vakarų sričiai

1949 partizanų vadų suvažiavime. LLKS Prezidiumo sekretorius. Žuvo1949 08 13 Užpelkių miške prie Baisiogalos. Kartu žuvo V. Šniuolis,B. Liesys ir du nežinomi partizanai. 1991 jo palaikai rasti šulinyje prie Autoniškių ir spalio 29 palaidoti Radviliškio kapinėse. Po mirties su­teiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas.

BARTKUS Vaclovas, g. Dievonių k., Kelmės v. Nėjo tarnauti į bolševi­kų armiją, slapstėsi namuose, arklidėje įrengtoje slėptuvėje. Girti stribai jį kankino iki sąmonės netekimo, paskui nušovė ir užkasė Kelmės dvaro sode. Naktį tėvai slapta išsikasė ir palaidojo Kelmės kapinėse.

BARTKUS Viktoras, Jurgio, g. 1916 Akmeniškiuose, Girkalnio v. Žuvo 1944 1215 Mišiūnuose, Girkalnio v., kartu su K. Rimkumi.

BARTUŠAS Adolfas, g. 1922 Papartynuose, Seredžiaus v. Partiza­nas. Sušaudytas 1945 Klaipėdoje kartu su broliu Teodoru.

BARTUŠAS Algis, g. 1922 Motiškiuose, Sere­džiaus v., ūkininkų šeimoje. Partizanas. Žuvo 1960 Šiluose, Seredžiaus v., pas Ročkus.

BARTUŠAS Jonas - Ukrainietis, g. 1915 Žemai­tiškiuose, Seredžiaus v. Juliaus vadovaujamo Žalgi­rio būrio partizanas. Žuvo 1960 Klausučiuose.

BARTUŠAS Teodoras, g. 1924 Papartynuose, Seredžiaus v. Partizanas. Sušaudytas 1945 Klai­pėdoje kartu su broliu Adolfu.

BARTUŠAS, g. 1925 Gystėnuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 Gystėnuose.

28

Algis BARTUŠAS

Antanas BATUTIS

BARTUŠIS Antanas, g. 1928 Pagramantyje,Tauragės apskr., mažažemių šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1952 kovo mėn. Vaitiškėje, Žy­gaičių v., besiverždamas iš apsupties. Kartu žuvo A. Šacauskas.

BARTUŠIS Vytautas, kilęs iš Dirvėnų k., Žygai­čių v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1950 Rau­piuose.

BARTUŠKA Algis, g. 1922 Motiškiuose, Sere­džiaus v. LLA karys nuo 1943, karininkas. Parti­zanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1958 Šiluose ties Seredžiumi pas Račkų. Plg. su Bartušas Algis.

BASTYS Jonas - Prasčiokėlis, g. 1912. Paupio būrio partizanas. Žuvo 1945 04 28 Paupio miške.

BATUTIS Antanas, Povilo, g. 1912 Žaiginyje,Šiluvos v. Bežemis. Dirbo Žaiginio dvare kumečiu.Enkavedistu sušaudytas 1945 01 02 Žaiginyje kartu su broliu Stasiu. Laidoti neleido. Užkasė Ariogalos Pušynėlyje. Dabar palaikai palaidoti Ariogalos ka­pinėse.

BATUTIS Stasys, Povilo, g. 1910 Žaiginyje, Ši­luvos v. Bežemis. Dirbo Žaiginio dvare kumečiu. Enkavedistų sušaudytas 1945 01 02 Žaiginyje kartu su broliu Antanu. Laidoti neleido. Užkasė Ariogalos Pušynėlyje. Dabar palaikai palaidoti Ariogalos kapinėse.

BAUKUS Juozas, g.1923 Žaiginyje, Šiluvos r. Žuvo 1946 03 19.

BAUŽA Antanas, g. 1918, gyveno Dievoniuose, Kelmės v. Kilęs iš gausios ūkininkų šeimos (aštuoni vaikai). Tarnavo Lietuvos kariuomenėje Pabradėje. Rusų ir vokiečių okupacijos metais slapstėsi. Partizanas nuo1944 rudens. Gruodžio mėn. 18-20 d. sunkiai sužeistas, po paros mirė. Palaidotas Kelmės kapinėse.

BAUŽA Bronius, Kazio - Jaunutis, g. 1926 Globiuose, Jurbarko v. Rolando būrio partizanas nuo 1946. Sužeistas ir suimtas 1947 Nauji­ninkėliuose. Nuteistas 25 metams. Po žiaurių tardymų pateko į psichiat­rinę ligoninę.

Stasys BATUTIS

29

BAUŽA Izidorius, Kazio, g. 1918 Globiuose, Jurbarko v. Žuvo 194507 02 Globiuose kartu su broliu Pranu. 1989 palaikai palaidoti Vertimų kapinėse.

BAUŽA Jonas, Jono - Žaibas, g. 1910 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyveno Puikiuose, Gaurės v. Bežemis. Nuo 1949 rudens Lelijos būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale, mūšyje su enkavedistais. Iš viso žuvo 12 parti­zanų Žr. priedą.

BAUŽA Pranas, Kazio, g. 1917 Globiuose, Jurbarko v. Žuvo 1945 0702 Globiuose kartu su broliu Izidoriumi. 1989 palaikai palaidoti Vertimų kapinėse.

BEIŠYS Kazys, Stasio, g. 1932 Milašaičiuose, Betygalos v. 1948 08 29, stovyklaujant Diržioniuose pas ūkininką Petrą Barauską, trys parti­zanai - K. Beišys, A. Kisielius ir Kurmauskas, enkavedistų apsupti, miškais traukėsi link Žibulių ten ir žuvo. Žuvo ir abu šeimininkai.

BELOGLOVAS Jonas, Dominyko - Algis, Žyd­rūnas, g. apie 1913 Normančiuose, Pakapės apyl. Būrio vadas. Vytauto Didžiojo rinktinės vadas. Žuvo1947 02 16 Dūkto miške, taip Šiaulių ir Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Sužeistas, paskutiniu šoviniu nusišovė pats, dar spėjęs sušukti: "Kaukitės be manęs”. 1990 palaikai palaidoti Bazilionių kapinėse.

BENDIKAS Antanas — Naras, kilęs iš Tenenių Šilalės v. Vidutinio ūkininko sūnus. Žuvo Šilalės apylinkėse.

BENDIKIENĖ, g. apie 1921. Žuvo 1950 netoli Endriejavo. Užkasta prie Endriejavo apkasuose.1989 palaikai palaidoti Rietavo kapinėse.

BENDŽIUS Jonas, LLA karys, puskarininkis, Nemuno būrio vadas. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Pa­alsyje, Šimkaičių v.

BENEŠAS Juozas, Motiejaus, g. 1932 Dickai­myje, Betygalos v. Gimnazistas. LLA karys. Palaikė ryšį su partizanais. Nuo 1948 rudens - partizanas. Kovojo Vygando būryje. Žuvo 1950 vasaros naktį pasaloje.

30

Jonas BELOGLOVAS

Juozas BENEŠAS

BENIULIS Pranas, g. 1926 Vosbutuose, Jurbarko v. LLA karys. Žuvo1947.

BENIULIS Vytautas, g. 1921 Pavambalio k., Seredžiaus v. Žuvo 1946 Burbinės miške.

BERNECKIS Petras - Gauras, g. Kunigiškiuose, Gaurės v. Būrio vadas Gaurės v. Žuvo 1950.

BERSĖNAS Antanas, g. 1918 Blandžiuose, Pernaravos v. Žuvo 1945 01 18 Šetkaimyje, Betygalos v.

BERUŠNIS Kazys - Algirdas, g. Vaičiuose, Šilalės v. Aušrelės būrio partizanas (vadas Vincas Vitkus). Veikė Skaudvilės - Kaltinėnų apy­linkėse.

BERŽINIENĖ Genovaitė (Petro Beržinio žmona), g. 1922. Žuvo 1950.

BERŽINIS Antanas, Petro, g. 1924 Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajonoII būrio partizanas. Šiame būryje kovojo keturi broliai Beržiniai: Antanas, Kazimieras, Petras ir Povilas. Antanas žuvo Vaičiuose.

BERŽINIS Kazimieras, Petro, g. 1928 Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Žuvo 1952 Sutkų miške, Tauragės v., kartu su Br. Kazlausku.

BERŽINIS Petras, Petro, g. 1920 Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajonoII būrio partizanas. Žuvo 1951 Šakviečio miškuose, Šilalės v.

BERŽINIS Povilas, Petro - Ąžuolas, g. 1927 Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Žuvo 1950 Debliuose, Jucaičių apyl.

BERŽINSKAS Jonas, Kazio, g. 1924 Kalniš­kiuose, Ariogalos v., ūkininku šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių — Zem­biškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

BERŽINSKAS Juozas, Petro, kilęs iš Bogušai­čių Šiluvos v. Žuvo 1946 12 08.

BERŽINSKAS Zenonas, Antano, g. 1922 Ražai­tėliuose, Girkalnio v. Suimtas 1946 už Vasario 16 paminėjimą - iškėlė trispalvę. Nukankintas Rasei­niuose.

31

Jonas BERŽINSKAS

BIDVA Kazimieras - Poznas, g. Kintrimuose, Endriejavo apyl. Žuvo1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo apie 12 partizanų. Žr. priedą.

BIKNIUS Adolfas, g. 1925 Navininkuose, Betygalos v. Žuvo 1947.

BIKNIUS Jonas (Adolfo brolis), g. 1922 Navininkuose, Betygalos v. Žuvo 1945.

BILIŪNAS Albinas, Felikso - Džiugas, g. 1925 Jurbarke. LLA karys. Partizanas nuo 1944. J. Kasperavičiaus adjutantas, Kęstučio apygardos štabo spaudos darbuotojas. Žuvo 1947 04 06 štabo bunkeryje prie Batakių kartu su vadu J. Kasperavičiumi. Užkastas Tauragėje prie Šubartinės.

BILKIS Vladas - Velnias, g. 1920. Karininkas. LLA Žalgirio būrio va­das. Būrys veikė Seredžiaus apylinkėse. Žuvo 1945 rudeni prie Veliuonos.

BIRBILAS Antanas, Liudviko - Ąžuolas, g. 1910 Ganykliškių k., Šilalės v. Būrio vadas. Žuvo 1951 Lembo k., Kvėdarnos apyl. Išniekintas kūnas gulėjo Šilalėje.

BITVINSKAS Petras, g. 1894 Kėbaičiuose, Ra­seinių v. Žuvo 1947 12 25 per kautynes savo namuo­se. Iš viso žuvo 6 partizanai. Be šeimininko, žuvoA. Jocius, B. Jocius, St. Jocius, V. Stulgaitis, V. Urba.

BITVINSKAS Vytautas, Jono - Vyturys, g. 1927 Šeimyniškiuose, Girkalnio v. Mokytojas. LLA karys. Pašvaistės būrio partizanas. Žuvo 1949 07 28 Žaga­rėje, Kalnujų apyl. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

BLANKA Antanas, g. 1908 Alėjuose, Rasei­nių v. Vargonininkas. Vėliau dirbo policijoje. Žuvo 1945 07 22 Virtukų miške. Žr. priedą.

BLANKIS Pranas, Raudgirio būrio partizanas. Veikė Kelmės rajone.

BLAŽYS Antanas - Zigmas, Mataušas, g. 1923 Gudeliuose. Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1951 06 10 Dargaitėliuose, Žindaičių apyl. Kartu žuvo V. Puišys.

BLAŽYS Jeronimas, Kazio (Prano brolis), g. 1926 Gudeliuose. Nuo1945 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 03 03 Jokūbaičių k. Kartu žuvo J. Leškys.

Vytautas BITVINSKAS

32

BLAŽYS Jonas — Klevas, g. 1924 Balniuose, Eržvilko v. Gimnazistas, dirbo pasu stale. Žuvo 1945.

BLAŽYS Pranas, Kazio - Tomas, g. 1922 Gudeliuose, Jurbarko r. Pavidaujo būrio partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 03 30 Džiugino miške. Kartu žuvo J. Marinas. Kapas Eržvilke.

BORISEVIČIUS Vincentas, Augustino, g. 1887 Bebrininkuose, Vil­kaviškio apskr. Telšių vyskupas. LLA organizatorius ir rėmėjas. Suimtas1946 02 09 ir sušaudytas 1946 11 18 KGB kalėjimo rūsiuose. Kūnas užkastas Tuskulėnų parke.

BORKINTAS Kleopas, Jono, g. 1926 Paskynuose, Šimkaičių v. Pavi­daujo būrio partizanas nuo 1946. Žuvo 1950 Naukaimyje, Vadžgirio apyl.

BORTNIKAS Bronius, Benado, g. 1912 Juteikiuose, Čekiškės v. Žuvo 1945 gimtajame kaime. Palaidojo savi.

BOSAS, partizanas. Nužudytas 1950 06 10 prie Šaukoto miestelio kartu su V.Šikšniu.

BRAZAS Antanas, Antano, g. 1925 Palabaukščiuose, Eržvilko v. Ryši­ninkas, žvalgas. Žuvo 1948 05 22. Kapas Pašaltuonio bažnyčios švento­riuje.

BRAZAUSKAS Alfonsas, g. 1920 Kaprinų k., Ariogalos v. Žuvo 194712 01 Birbiliškės miške. Kartu žuvo brolis Vytautas, K. Stirbys ir moky­tojas iš Veliuonos.

BRAZAUSKAS Vytautas, g. 1923 Kaprinų k., Ariogalos v. Žuvo 194712 02 Birbiliškės miške. Kartu žuvo brolis Alfonsas, K. Stirbys ir moky­tojas iš Veliuonos.

BRAZAUSKAITĖ Joana, g. 1928 Lekiškėje,Švėkšnos v. Ryšininkė. Žuvo 1951 balandžio mėn.Medžioklės miško bunkeryje apsupties metu. Kartu žuvo S. Čeliauskas ir P. Lidžius.

BRIEDIS Pranas - Šarūnas, Šimonis, Jūra, g.1925 Drobūkščiuose, Šilalės v. Stambaus Jūros sri­ties būrio vadas. 1950 04 15 išdaviko įviliotas į saugumiečių spąstus. Suimtas kartu su St. Žičkumi.Mėgino pabėgti ir buvo nušautas.

33

Pranas BRIEDIS

BRIEDIS Stasys (Prano brolis) - Tauras, g. 1925 Drobūkščiuose, Šilalės v. Partizanas nuo 1944. Žuvo Šaukliškės miške, prie Kvėdarnos.

BUBLIAUSKAS Vytautas, Domo, g.1929 Gomontlaukyje, Rietavo v. Būrio vadas. Žuvo 1952 kovo mėn.

BUDGINAITĖ Marytė - Pelytė, kilusi iš Dariaus k., Kvėdarnos v. Partizanė nuo 1945. Mirė Sibiro lageriuose.

BUDGINAS Antanas, Stasio - Žvainys, Audronis, g. 1924 Bogušai- čiuose, Šiluvos v. Studentas. Partizanas nuo 1946, būrio vadas. Žuvo 195205 18 Plekaičiu miške prie Šiluvos. Kartu žuvo Steponas Augustis ir nežinomas partizanas. Visų trijų kūnai buvo sumesti į stribo rūsį. 1990 palaikai palaidoti Tytuvėnų kapinėse.

BUDGINAS Antanas - Beržas, g. 1921 Dariaus k., Kvėdarnos v. Mažažemis ūkininkas. 1951 suimtas, žuvo Karagandos lageriuose.

BUDGINAS Juozas, Stasio - Jaunutis, g. 1926 Bogušaičiuose, Šilu­vos v. Partizanas nuo 1948. Dirbo Raseinių rinktinės štabe. Žuvo apie 1950.

BUDGINAS Stasys (Antano ir Marytės brolis) — Klevas, kilęs iš Dariaus k., Kvėdarnos v. Partizanas nuo 1945.

BUDGINAS iš Baublių k., Laukuvos miškininko sūnus. Žuvo apie Laukuvą 1951-1952 m.

BUDNIKAS Jeronimas, g. 1923 Kaune. Rolando būrio partizanas. Suimtas 1948 sausio mėn. Lageryje išbuvo 25 metus. Mirė Lietuvoje.

BUDRECKAS Kostas, Kosto - Vytenis, g. 1912 Kuodaičiuose, Laukuvos v. LLA karys. Nuo 1944 Kęstučio apygardos III kuopos Rūtenio būrio parti­zanas. Žuvo 1947-1948 Kuodaičiuose, V. Stanišaus- ko sodyboje. Palaidotas slapta tėviškės laukuose.

BUDRECKAS Simonas - Vyturys, Algirdas, g.1919 Kuodaičiuose, Laukuvos v. J. Kentros - Rū­tenio būrio partizanas. Būrio vadas. Nuo 1952 liepos mėn. Šalnos rajono vadas. Suimtas 1954 02 07, dingo saugumo labirintuose.

BUDRECKAS Stanislovas, g. Galiniuose, Kra­Simonas BUDRECKAS

žių v. Žuvo 1946 12 30 Galiniuose susišaudyme su enkavedistais. Kūnas išniekintas ir užkastas Kražiuose.

BUDRYS Zigmas, Martyno, g. 1920, gyveno Surviluose, Ariogalos apyl. Suimtas 1944 Vosbutų kautynių metu, sušaudytas 1945 ties Ve­liuona.

BŪDVYTIS Stanislovas - Lendrė, g. Balsėnuose, Veiviržėnų v. Žuvo1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų. Žr. priedą.

BŪDVYTIS Tadas iš Švėkšnos v. Žuvo 1949 10 29 Virkintuose, Šilutės r.

BŪDVYTIS Vladas - Debesis, g. Balsėnuose, Veiviržėnų v. Žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų Žr. priedą.

BUITKUS Jonas, g. 1920 Taučeliuose, Skaudvilės v. Buvo Valsčiaus Vykdomojo komiteto pirmininku ir tuo pat metu vadovavo LLA būriui.1947 suimtas ir sušaudytas.

BUJANAUSKAS T., Pernaravos apylinkių partizanas. Žuvo 1952 Pilsupiuose.

BUKAUSKAS Antanas, g. 1923 Juodaičiuose, Girkalnio v. Partizanas Puidoko būryje. Per kautynes Vosbutuose 1944 12 23 Čekiškės enka­vedistų suimtas ir tą pačią dieną betardant nukankintas.

BUKAUSKAS - Klevas. Žuvo Bedančių miškuose.

BUKAUSKAS Vytautas - Žaliūnas, g. 1929. Žuvo 1948 01 15 Lesčiu­kuose, Pernaravos apyl., kulkosvaidžio ugnimi dengdamas būrio atsitrau­kimą iš apsuptos sodybos.

BURBA Kazimieras, kilęs nuo Varnių. Žuvo kartu su Alfonsu Baltri­mu Drobūkščiuose, pelkėse netoli Varnių.

BURDULIS Jonas, g. Čiukiškiuose, Josvainių v. Žuvo 1950 ties Per­narava.

BUŠININKAS Juozas - Bronius, Jurginas, Bijūnas, Marsas, g. 1929 Kęsčiuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo1950 05 07 prie Stirbaičių senųjų kapinių Žygaičių v. Iš viso žuvo 5 parti­zanai. Žr. priedą.

35

BUTEIKIS Severinas, Adomo, g. 1911. Eržvilko bažnyčios vikaras ir kapelionas. Suimtas 1941 04 04 kartu su klebonu Antanu Petraičiu. Kalintas Kauno kalėjime, kur po žiaurių kankinimų tapo psichiniu ligoniu. 1941 06 23 Kauno sukilėlių išlaisvintas. Mirė 1942.

BUTEIKIS , žuvo 1941 06 24 prie Lenkčių, Eržvilko v.

BUTGINAS Vladas - Drąsutis, g. Jaunodavoje, Kaltinėnų apyl. Ūkininkas. Partizanas. Žuvo 1946 Kareiviškių k., Kražių v., susišaudymo metu.

BUTKEVIČIUS Konstantinas - Lyras, kilęs iš Sauslaukio, Kvė­darnos v. Pušies rinktinės partizanas. Dirbo Pušies rinktinės štabe. Žuvo1950 02 16 Aisėnų miške, apsupus bunkerį. Kartu žuvo P. Auškalnis, E. Gaurilčikas ir B. Žemgulytė.

BUTKUS Alfonsas, kilęs iš Liūlių Šiluvos v. Žuvo Liūliuose.

BUTKUS Antanas, g. 1931 Bernotuose, Betygalos v. Žuvo 1950 Paliepių miške.

BUTKUS Antanas - Kupeta, g. 1926 Dirvonuose, Eržvilko v. Nuo 1945 Gintaro būrio partizanas. Žuvo 1947 vasario mėn.

BUTKUS Izidorius - Kęstutis, g. 1925 Kalniškiuose, Gaurės v., sava­norio šeimoje. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 rugpjūčio mėn. Žindaičiuose. 1992 palaikai palaidoti Jurbarko kapinėse.

BUTKUS K., Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1948 rugsėjo mėn. Pa- nerinės miške.

BUTKUS Simas, g. 1924 Dirvonuose, Eržvilko v., kumečio šeimoje.Buvo stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1948 08 14 Panerinės miške kartu su J.Aleksaičiu ir V. Ste- paičiu.

BUTKUS Viktoras, Juozo, g. 1907 Slabadoje, Raseinių v. Nuo 1940 rugsėjo mėn. Šaulių Bataliono organizacijos, veikusios Raseinių apskr., narys. Su­imtas 1940 11 05. Sušaudytas 1941 12 19 Oren- burge.

BUTKUS Virgilijus - Dangis, Debesėlis, g. 1925 Raseiniuose. Mokytojas. Žuvo 1947 už Raseinių prie Dubysos.

36

Viktoras BUTKUS

Zenonas BUTKUS

BUTKUS Zenonas, Prano, g. 1921 Kalniškiuo­se, Ariogalos v., mažažemiu ūkininkų šeimoje. Pa­barčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių- Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

BUTRIMAS Stasys, g. 1931 Žvingiuose, Vainu­to v. Ištrėmus namiškius, 1951 tapo partizanas.Žuvo 1953 spalio pabaigoje Gorainiuose, kovodamas Žalgirio būryje. Kartu žuvo Puidokas iš Vainuto.

BUTVILAS Antanas - Klevas, g. 1923 Gervie- čiuose, Viduklės v. Žuvo 1947.

BUŽAS, kilęs nuo Rietavo. Pušies rinktinės partizanas. Susirgęs, mirė miške.

BUŽIENĖ - Bitelė, kilusi iš Rietavo v. Pušies rinktinės partizanė. Žuvo 1952 sausio mėn.

CACYS, žuvo Bedančių miške, Raseinių v., kartu su kitais 6 parti­zanais.

CEINORIUS Stasys, Boliaus, g. 1923 Trakuose, Viduklės v. Ūkinin­kas. Suimtas 1948. Mirė kalėjime.

CELEDINAS K., žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą miške prie Varkalių k., Šiluvos v., netoli savo sesers Lukauskienės namų. Tą vakarą Šiluvos enkavedistai nužudė dar du vyrus - P. Babenskį ir J. Pužauską.

CELSKYS Antanas, g. 1920 Žvirblaukyje, Eržvilko v. A. Stoškaus - Railos vadovaujamo Paupio būrio partizanas. Žuvo 1946 05 22 Žukai­čiuose prie Šaltuonos. Kartu žuvo S. Živatkauskas,B. Andrijaitis ir kt. Kūnai gulėjo išniekinti Eržvilko aikštėje.

CIBULSKIS Povilas - Jūreivis, g. Lioliuose,Raseinių v. Žuvo 1948 Paalksniuose, netoli Kražių.

CIBULSKIS Vladas - Bedalis. Žuvo Kelmės v..

CINOVAS Andrius, Jurgio - Algis, g. 1926 Pui­kiuose, Gaurės v., mažažemių ūkininkų šeimoje.Partizanas nuo 1946. Kovojo Eimučio, Aluntos, Leli­jos būriuose. Žuvo 1951 07 07 Paikojų k., Gaurės v.(Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 31 kvartale).

Andrius CINOVAS

37

Kūnas išvežtas į Tauragės Šubartinę. Spėjama, kad palaikai ten ir užkasti.

CUKURKUS Leonas — Žirgūnas. Kovojo Šiluvos apylinkėse.

ČEKAITIS Alfonsas, Stasio - Džiugas, g. 1929 Paupyje, Viduklės v., Raseinių apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 kautynėse Paparčiu k., Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų (vadui V. Gužui pavyko pasitraukti). Paminklas Eržvilke. Žr. priedą.

ČEKAS Antanas, kilęs iš Saugu Šiluvos v. Žuvo Sauguose.

ČEKAUSKAS Jonas, Stasio - Laibūnas, g. 1932 Puknaičiuose, Pagojukų apyl., Raseinių r. Žuvo 195012 30 bunkeryje Kriaučiūnų sodyboje, Puknaičiuo­se. Kartu žuvo K. Patapas ir K. Ramanauskas.

ČEKAVIČIUS Antanas, Viktoro - Vanagėlis, g.1920 Bargailiuose, Pašušvio apyl., Radviliškio r. Nuo 1948 Prisikėlimo apygardos Lukšo rinktinės partizanas. Žuvo 1950 Radviliukuose, netoli gimtojo kaimo.

ČELEDINAS Jonas, kilęs iš Pažyzdrio k., Šilu­vos v. Žuvo prie tėviškės.

ČELIAUSKAS Stasys - Pareiga, g. 1918 Kelvėtuose, Švėkšnos v. Vil­ko būrio partizanas nuo 1947. Žuvo 1951 balandžio mėn. apsupties metu Medžioklės miško bunkeryje. Kartu žuvo J. Brazauskaitė ir P. Lidžius.

ČELKYS Vytautas, g. Sutkiuose, Kidulių v., ūkininkų šeimoje. Parti­zanas Kidulių Jurbarko apylinkėse. Žuvo Žilių k., prie Jotijos upelio.

ČEPAITĖ Janina, Raseinių v. Biliūnų ligoninės med. seselė. Padėjo partizanams išvaduoti sužeistą LLA karininką J. Kasperavičių - Visvydą. Žuvo Virtuku kautynėse 1945 07 19. Žr. priedą.

ČEPAITIS Vytautas, žuvo Bedančių miške, Ra­seinių v.

ČEPAS Romas, g. 1907 Milašaičiuose, Betyga­los v. Žuvo 1948.

ČEPKAUSKAS Bronius, Igno, g. 1916. Žuvo 1945 07 26 Marijonavos miškelyje, Ariogalos apyl., netoli namų.

Jonas ČEKAUSKAS

Bronius ČEPKAUSKAS

ČEPKAUSKAS Stasys, Juozo, g. 1923 Bliū­džiuose, Šimkaičių v. Buvęs stribas, vėliau partiza­nas. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k., pas Girdzijauską.Kartu žuvo J. Bacys ir S. Narkevičius.

ČEPONIS Juozas (ŠČEPAVIČIUS) - Tauragis,Budrys, g.1908 Paraseinyje, Paliepių apyl., Rasei­nių r. Kapitonas. LLA organizatorius.Nuo 1946 Že­benkšties, vėliau Vaidoto rinktinės vadas. Veikė Jur­barko, Vilkijos apylinkėse. Žuvo 1948 01 16 Vaidoto rinktinės štabe Pagausančio k., Ariogalos v., pas Rozaliją ir Zenoną Jokimus - susisprogdino bunke­ryje su štabo nariais V.Žitkausku ir A. Milerių.

ČERNIAUSKAS Kazys - Šarvas iš Nevočių k., Šilalės v. 'Ten ir žuvo.

ČĖSNA - Šamas. Žemaičių apygardos štabo narys.

ČĖSNA Ignas - Benamis. Mokytojas. Žuvo 1952 netoli Paežerės, Ši­lalės v.

ČIAPAS Zigmas, Jono - Klevas, g. 1926 Tuščiuose, Pagramančio v. Partizanas nuo 1949. Kovojo Kęstučio vadovaujamame būryje, veiku­siame Tauragės apskr. Priklausė P. Matučio - Lakūno grupei. Suimtas1950 04 13 Obelyno miško 18 kv.

ČIUŽAS Česlovas - Vytautas, g. 1923 Rietave. Pušies rinktinės būrio vadas. Žuvo 1952 sausio mėn. Tvaskučiuose, Švėkšnos apyl., Šilutės r.

DABAŽINSKAS Benas, g. 1924 Juodaičiuose, Girkalnio v. Žuvo 1945 11 26 Kalniškiuose, Šimkaičių v., kartu su S. Dobilaičiu.

DAILYDAITIS Juozas - Valentinas, g. 1928 Zuikiškiuose, Gaurės v.1945 Saturno, vėliau Rolando būrio partizanas. Žuvo 1948 09 15 Pur­viškių miške, Gaurės v. Žr. priedą.

DAILIDĖ Urbantas, Urbanto - Tauras, g. 19212 Pervazininkų k., Kidulių v. Dirbo Jurbarko gimnazijoje. Partizanas, LLA leitenantas nuo 1946. Nuo 1950 - LLKS Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1951 02 16 Jaunioniuose, Jiezno v.

DALBOKAS Viktoras, g. 1911 Norkūnuose, Krakių v. Tarnavo ulonų pulke. Žuvo 1944 12 17 kartu su Vincu Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

39

Juozas ČEPONIS

DALBOKAS Vincas, g. Norkūnuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 17 kartu su Viktoru Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.

DAMANSKIS Vytautas, Jono - Adomas, g. 1922 Balniuose, Eržvil­ko v. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambro­zaičiu, V. Paršeliu ir V. Riabovu. Palaikai buvo išniekinti Eržvilko aikštėje. Užkasti Balandinės miške, Eržvilko v.

DAMBRAUSKAITĖ Ona, Kazio, g. 1932 Jokūbaičiuose, Šilalės v. Žuvo 1953 Jokūbaičiuose. Susisprogdino bunkeryje netoli Dambrauskų sodybos kartu su A. Šalčiumi ir S. Armonu.

DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 0111 Raudgiryje, Kražių apyl.

DAMUŠAS Petras, kilęs iš Viduklės. Žūties aplinkybės nežinomos.

DANIELIUS Dominykas — Senelis, g. 1897 Rutkiškiuose, Eržvilko v. Mažažemis ūkininkas. Partizanas Balneliškių- Globių apyl., Jurbarko r. Suimtas 1950. Kalėjo lageriuose. Mirė Lietuvoje 1962.

DANILAVIČIUS Sikstas. Nuo 1945 Verpeto būrio partizanas. Žuvo1945 pavasarį Pajūrio k., Rietavo v. Tai pirmasis šiose apylinkėse žuvęs partizanas.

DANILEVIČIUS Henrikas - Vidmantas, g.1922 Imbrade, Zarasų apskr. 1944 - mokytojas Erž­vilke. LLA karys. Nuo 1946 Batakių būrio vadas. Vėliau - Lydžio rinktinės štabo viršininkas ir vadas.1948 liepos mėn. paskirtas Kęstučio apygardos va­du. 1949 perkeltas į Rytų Lietuvą. Žuvo 1949 1101 Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vado bun­keryje, prie Denionių ežero, Anykščių v. Kapas Šimeliškių kapinaitėse, Svėdasų apyl.

DANUSAS Petras, Petro, g. 1928 Vejukuose, Vi­duklės v. Žuvo 1951 03 28 Žalpių miške, kovodamas Milkinto būryje.

DAPKUS Bronius, Stasio, g. 1913 Saugailiuose, Betygalos v. Ūki­ninkas. Suimtas 1944, nukankintas kalėjime.

DAPKUS Bronius, Vinco, g. 1927 Kupstynėje, Betygalos v., maža­žemių šeimoje. 1944 spalio mėn suimtas. Pabėgo. Žuvo 1945 vasarą Agelaičių miške, Ilgižių apyl., mūšyje su enkavedistais.

Henrikas DANILEVIČIUS

40

DAPKUS, žuvo 1950 12 27 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių r., vadų pasitarime. Kartu žuvo A. Mankauskas, R. Šukys, V. Štuikys ir M. Valaitis.

DARGIS Alfonsas, žuvo 1948.

DARGYTĖ Eugenija, Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanė. Žuvo 1947 - 1948 Rietavo apylinkėse.

DARGUŽAS Mečys - Aras, Neptūnas, kilęs iš Šilalės v. Mišučių k. Gimnazistas. LLA organizacijos Astra įkūrėjas. Kęstučio apygardos III kuopos pirmo, vėliau - antro būrio partiza­nas. Poetas, partizaninių dainų kūrėjas.Žuvo 1948 09 15 Purviškių - Gaurės miške prie Tauragės. Žr. priedą.

DAUKŠAITĖ Antanina - žr. POŠKIE­NĖ

DARKŠAS Steponas - Dobilas, g. 1925 Lelėnuose, Endriejavo v. Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1949 gegužės mėn.Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų. Žr. priedą.

DAUBARAS Antanas, g. 1920 Poluose,Eržvilko v. Bežemis. Paupio būrio parti­zanas. Žuvo 1945 rugpjūčio mėn. Paupio - Paupynio miške pasalos metu. Palaidotas Paupio kapinėse.

DAUGĖLA Antanas, Vinco, g. 1915 Kilovoje, Čekiškės v. LLA karys. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškių miške, netoli Ariogalos, apsupus enkavedistams, kartu su trim draugais.

DAUGNORA Antanas, g. 1921 Tarosuose, Bety­galos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1944. Žuvo1946 05 12 gretimame Žemygalos kaime, Riaubų sodyboje.

Antanas DAUGĖLA (kairėje) ir Pranas GANUSAUSKAS

Antanas DAUGNORA

41

Jonas DAUKNA

Stasys DAUKŠA

DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna,C. Šoku ir L. Vaicekausku.

DAUKANTAS Antanas - Žvainys, g. Grigalai­čiuose, Šiluvos v. Žuvo prie tėviškės.

DAUKANTAS Vaclovas, Antano, g. 1926. Žuvo Šiluvos v.

DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grin­kiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu,C. Šoku ir L. Vaicekausku.

DAUKŠA Juozas - Juozapas, kilęs iš Karū­žiškės, Laukuvos v. Apsuptas gynėsi ir žuvo prie savo gimtųjų namų.

DAUKŠA Pranas, g. 1914 Ąžuolinės k., Skaud­vilės v. 1938 baigė karo mokyklą. Mokytojas Jana­polėje. Organizavo jaunimą prieš okupantą. Suim­tas 1941 06 08 ir tą patį mėnesį nukankintas Rai­niuose.

DAUKŠA Stasys, Vytolio — Tautvydas, g. 1913 Martynaičiuose, Grinkiškio v. Žuvo 1949 01 29 mū­

šyje Lenčių miške. Iš viso žuvo septyni partizanai. Žr. priedą.

DAUKŠYS Petras iš Nasvytalių Kvėdarnos v. Ryšininkas. Žuvo prie tėviškės.

DAUSYNAS Benediktas, g. 1934 Dausynuose, Endriejavo v. Žuvo1950 Jankaičių k. Užkastas prie Endriejavo apkasuose. 1989 palaikai palaidoti Endriejavo kapinėse.

DAUTARTAS Antanas, g. 1923 Poluose, Eržvilko v. Žuvo 1945.

DAUTARTAS Vytautas - Žaibas, kilęs iš Lomių Tauragės apskr. Sto­kaičių pradinės mokyklos mokytojas. V. Stonio vadovaujamo būrio parti­zanas. Kūrė eilėraščius. Žuvo lankoje už Lomių bažnyčios šventoriaus, ką tik priėmęs šv. Komuniją - apsuptas enkavedistų nusišovė.

DEDUTIS Jonas, Boleslovo - Šamas, gyv. Kalviuose, Veliuonos v. Jaun. puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Tėvūnijos vadas. Žuvo 1947

42

Vytautas DEIKUS

apsuptyje buv. Gintaro kolūkyje. Užkastas Veliuonoje prie evangelikų kapinių.

DEDUTIS Stasys, Boleslovo (Jono brolis), gyv. Kalviuose, Veliuo­nos v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 Rukšioniuose, Seredžiaus apyl., pasaloje. Užkastas Veliuonoje prie evangelikų kapinių.

DEGUTIS Albinas, žuvo 1946 03 31 Žemaičių Naumiestyje - sušaudė Tauragės spec. grupės smogikai - provokatoriai.

DEGUTIS Kazys - Gangsteris. Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas.

DEIKUS Vytautas, g. 1925 Agelaičiuose, Bety­galos v. Žuvo 1952 Rimgailuose, Betygalos v., prie Ožakauskų sodybos (susisprogdino granata).

DERBUTAS Balys, g. 1916, gyv. Kaune. Žuvo1946 12 25 Labūnavos dvaro mūriniame bokšte, Kė­dainių v. Žr. priedą.

DERVINSKAS Juozas - Ąžuoliukas, g. 1915 Švendruose, Viduklės v.

DICHAVIČIUS Česlovas - Vytenis, g. 1926 Tauragėje. Būdviečių mo­kyklos mokytojas. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 Tyrelio miške, Plynojoje - sužeistas apsupties metu, nusišovė (Švedienės žiniomis). Kita versija - žuvo 1947 Aukštupio miškuose (Petriko žiniomis).

DIGAITIS Izidorius, Jono, g. 1925 Paliepiuose, Betygalos v. Žuvo1945 12 10 Grajauskuose, Betygalos v.

DIGAITIS Juozas, Juozo, g. 1917 Paliepiuose, Betygalos v. Žuvo 194512 10 Grajauskuose, Betygalos v.

DYGLYS Justinas, g. 1927 Žadvainiuose, Rieta­vo v. Nuo 1945 Verpeto būrio partizanas. Žuvo 1945 vasarą Vanaguose.

DIGRYS Petras, Antano, g. 1917 Kengiuose,Raseinių v. Mokytojas. Suimtas 1941. Nužudytas kalėjime 1943 09 09.

DIGRYS Vytautas, Jono, g. 1902 Bažavalėje,Ariogalos v. Karo aviacijos kapitonas, Karo aviacijosII skyriaus viršininkas, apdovanotas "Plieno Spar­nų” garbės ženklu. 1940 sovietams likvidavus Lie­

43

Vytautas DIGRYS

tuvos kariuomenę ir Karo aviaciją, gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. LLA karys. Suimtas 1945 01 06. Nukankintas Girkalnio kalėjime.

DIKTAS Vincas - Šešėlis, g. Tauragėje. Studentas. Žuvo 1946.

DIRGINČIUS Antanas, Dominyko - Domas, g. 1914 Vilnaliuose, Nemakščių v. Žuvo 1947 Bargailiuose, Pakražančio apyl., pas Margį. Kartu žuvo V. Milkintas ir Pakarklis.

DIRGINČIUS Juozas, Nikodemo, g. 1910 Buitkiškiuose, Eržvilko v. LLA karys. 1945 suimtas. Po žiaurių tardymų tapo sunkiu invalidu. Mirė 1975.

DIRGINČIŪTĖ Marija - žr. ŠIMKIENĖ

DIRMEIKIS Juozas — Diemedis, g. 1929 Tukiuose, Viduklės v. Ūki­ninkų sūnus. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

DOBILAITĖ Marytė - žr. KARBAUSKIENĖ

DOBILAITIS Antanas - Untis, g. 1922 Vadžgiryje. Mokytojas Bety­galoje. LLA karys. Nuo 1945 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1945 06 25 Dargaitėliuose, Žindaičių apyl., Jurbarko v. Ten ir palaidotas. Perlaidotas 1990 į Vadžgirio kapines.

DOBILAITIS Jonas - Ūsas, g. 1915 Girkalnio v. Girdžių būrio parti­zanas. Žuvo Girdžiuose, Jurbarko r., 1945 12 12 kartu su broliais J. ir K. Zaturskiais. Kūnai buvo išniekinti Jurbarko aikštėje.

DOBILAITIS Juozas, Antano — Motiejukas, g. 1922 Paviščiovyje, Erž­vilko v. Saturno, vėliau Plienaičio vadovaujamo būrio partizanas. Sužeis­

tas 1946 06 13 pas Izidorių Čekaitį, po mėnesio mirė. Kapas Paupyje.

DOBILAITIS Stasys, Antano - Dobilas, g. 1924 Paviščiovyje, Eržvilko v. Saturno, vėliau Plienaičio vadovaujamo būrio partizanas. Žuvo 1945 11 26 Kalniškiuose prie Šaltuonos kartu su B. Dabažins­ku. Palaikai ilsisi masiniame partizanų kape Šim­kaičiuose.

DOBROVOLSKIS Juozas, g. 1922 Pažyzdryje, Šiluvos v. Žuvo 1956 prie namų.

Juozas DOBILAITIS

44

Aleksandras DOCKA

DOBROVOLSKIS Vladas, Mykolo, g. 1923 Paliediškiuose, Perna­ravos v., Kėdainių, apskr. Vengdamas tarnybos sovietinėje armijoje, stojo į stribus, iš kur netrukus pasitraukė. Slapstėsi. Enkavedistai nušovė netoli namų.

DOBROVOLSKIS — Ramūnas, Kęstučio apy­gardos štabo darbuotojas. Žuvo 1953 09 18 kartu su Kęstučio apygardos vadu J. Vilčinsku Antanavoje,Šimkaičių v.

DOCIUS Andrius, g. 1922 Vainikoniuose, Per­naravos apyl., Kėdainių r. Žuvo 1950 01 21 Lipliūnų miške, Kėdainių apyl., stovyklaujant pas Pustel­niką. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

DOCKA Aleksandras, Antano - Vanagėlis, g.1928 Pelutavoje, Pernaravos apyl., Kėdainių r., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1951 02 01 Šiluose, Ario­galos apyl., Dubinsko sodyboje. Kartu žuvo F. Ja­kutis ir A. Jankauskas.

DOMČIUS Petras - žr. DUMČIUS

DUBINSKAS Vladas, Stasio, g. 1913 Numga­liuose, Viduklės v. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške.Žr. priedą.

DUKAUSKAS Leonas, Silvestro, g. 1911 Minio­niuose, Raseinių v. Ūkininkas. Gyveno Daugoduose,Raseinių apskr. Nuo 1940 rugsėjo mėn. priklausė Šaulių Bataliono organizacijai. Suimtas 1940 11 05 ir 1941 12 19 sušaudytas Orenburge.

DUKAUSKAS Romas, Domo - Pergalė, g. 1924 Raseiniuose. LLA karys. 1944 Raseiniuose orga­nizavo pasipriešinimą, ginklų tiekimą. Žuvo 1944 12 22 prie Diržionių, Betygalos apyl.

DUKAUSKAS Vytautas, Silvestro, g. 1923 Mi- nioniuose, Raseinių v. Partizanas nuo 1944. Suėmus Petrą Mockų (1945), kurį laiką vadovavo būriui.Žuvo 1946 03 19 Žaiginio giraitėje kartu su St. No­

Leonas DUKAUSKAS

45

Vytautas DUKAUSKAS

reika, pastoję kelią važiuojantiems enkavedistams. Iš Šiluvos stribyno kūnai arkliu nuvilkti už miestelio. Užkasimo vieta nežinoma.

DULKINAS Vytautas, g. 1931 Šetkaimyje, Ilgižių apyl., Raseinių r. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1951 Lukošiūnuose, Ilgižiu apyl., netoli gimtinės.

DUMČIUS Petras - Vyturys, g. Vaitimėnuose, Upynos v. Šalnos raj. Kęstučio (Aušrelės) būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr.

DZIKAS Juozas - Žiburys, g. 1928 Kunioniuose, Josvainių v. Būrio vadas. Žuvo 1957 10 15 Šilai­niuose (nusišovė).

DZVEGA Stasys, g. 1930 Žaiginio v. Bežemis. Žuvo 1953.

DŽENKAITIS Jonas, g. 1917 Skaudvilės v. Aviacijos leitenantas. Žuvo 1941 06 23 sukilimo metu su 22 vyrais, gindamas Aleksoto tiltą Kaune.

DŽENKAITIS Liudas, g. 1919 Skaudvilėje. Kul­tūrtechnikas. LLA karys. 1945 suimtas ir ištremtas į Pečiorą. Pateikė daug žinių apie žuvusius parti­zanus. Mirė Šilutėje 1990.

DŽIAUGYS Antanas, g. 1919 Gučkampio — Besmerčio k., Čekiškės v. Partizanas nuo 1944. Vėliau nelegaliai gyveno Liepojoje, Latvijoje. 1953 suimtas, žuvo lageriuose.

DŽIAUGYS Benadas, g. 1923 Gučkampio - Besmerčio k., Čekiškės v. Nuo 1944 partizanas, kulkosvaidininkas. Žuvo 1946 netoli Cinkiškio. Kartu žuvo V. Krapavickas ir nežinomas partizanas. Palaidotas prie Cinkiškio sankryžos (dabar užasfaltuota).

DŽIAUGYS Bronius, Jono, g. 1912 Medininkų k., Medininkų apyl., Raseinių apskr.

EIČAS Vincas — Laimutis, g. 1923 Būdviečiuose, Žygaičių v., ūkinin­kų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1951 Gurkliuose, Tauragės v.

EIDIKAS Juozas, Antano, g. 1916 Valatkiškiuose, Raseinių r. Nuo1944 J. Bendžiaus, jam žuvus, J. Kaspučio vadovaujamo Nemuno būrio partizanas. 1945 rugpjūčio mėn. suimtas.

EIDIMTAS Adolfas, Boleslovo - Žybartas, g. 1915. Lietuvos kariuo­menės leitenantas. Radviliškio m. burmistras. LLA karys nuo 1942. Nuo

46

Stasys DZVEGA

1944 vasaros LLA vado pavaduotojas. Kartu su K. Veverskiu formavo kovinius dalinius, vadinamus Vanagais. Veverskiui žuvus (1944 12 29), tapo LLA vadu - organizatoriumi (kartu su gen. M. Pečiulioniu). Suimtas1945 balandžio mėn. drauge su A. Kubiliumi ir sušaudytas 1946 02 18.

EISINAS Vytautas, Jurgio - Žygaudas, g. 1928 Elenavoje, Žalpių apyl., Kelmės r. Partizanas nuo 1945, būrio vadas. 1947 Kelmės parti­zaninio rajono vadas. Žuvo 1948 03 02 Legotėje, Stulgių apylinkėse.

EITUTAVIČIUS Stasys - Žaibas, g. 1926 Stemplėse, Švėkšnos v. Vilko būrio skyrininkas. Būrio vadas. Žuvo 1954 rudenį Kurmiuose, Judrėnų apyl., Kosto Jocevičiaus sodyboje. Kūnas buvo išniekintas Priekulėje.

EITUTIS Juozas, Stasio - Jaunutis, g. 1929 08 28 Bruškiuose, Kal­tinėnų v., ūkininku šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 05 15. Palai­dotas Šilalėje šalia evangelikų kapinių bendrame kape.

ELZBERGAITĖ Janina, Antano, g. Plauginiuose, Raseinių apskr. Žuvo 1945 07 19 Virtukų miške, Liolių apyl. Žr. priedą.

ENDRIUŠAS - Vaižgantas, g. 1915 Pakoplyčyje, Šilalės v. Šalnos rajono Aušrelės būrio partizanas. Būrys veikė Skaudvilės - Kaltinėnų apylinkėse.

ENDZELAITIS Emilis, g. 1925 Dainiuose, Jurbarko r. Jo šeima repatrijavo į Vokietiją. 1940 sugrįžo ir apsigyveno Kalniškiuose, Eržvil­ko v. Nuo 1945 Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 06 22 Valuckuose, Žindaičių apyl. Kartu žuvo M. Plaušinaitytė ir nežinomas partizanas. Spėjama, kad užkasti Barkūnuose.

ESTASEVIČIUS Stasys, Jono, g. 1922 Pyragiuose, Šiluvos v. Žuvo1946 Palapiškių miške, Šiluvos v.

FREJERIS Izidorius, Jono - Valteris, g. 1917 Meškininkuose, Jur­barko v. Mažažemis ūkininkas. LLA karys.Nuo 1945 partizanas. Veikė Jurbarko apy­linkėse. Žuvo 1947 kovo mėn. - apsuptas bunkeryje Meškininkuose, nusišovė. Palai­kai buvo išniekinti Jurbarko aikštėje.

GADLIAUSKAS Petras, Prano - Bijū­nėlis, g. 1927 Armonuose, Betygalos v. LLA karys. Partizanas nuo 1947. Suimtas 1950 prie Grinkiškio, nuteistas ir sušaudytas.

47

Petras GADLIAUSKAS (dešinėje) ir Stasys ŠATKUS

GAILIENĖ — VENSKUTĖ Veronika, g. 1929 Kinderalių k., Judrė­nų v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanė nuo 1951. Žuvo 1953 03 19 Kapstatų- Klibių bunkeryje kartu su vyru K. Gailiumi, J. Ruigiu, D. Striauka ir K. Striauka.

GAILIUS Antanas, kilęs iš Viduklės v. Žuvo prie Paupio.GAILIUS Juozas, g. 1914 Batakių v. LLA karys. Žuvo 1945 01 10

Užšešuvių miške.

GAILIUS Jurgis - Tigras, g. 1926 Gardame. Žuvo 1950 Vilkų Kampe, Švėkšnos v.

GAILIUS Kostas - Klajūnas, g. 1933 Kurmiuose, Švėkšnos v. Moks­leivis. Žuvo 1953 03 19, apsupus bunkeri prie Kapstatų- Klibių, Endrie­javo v. Kartu žuvo V. Venskutė - Gailienė, D. Striauka, K. Striauka ir J. Ruigys.

GAILIUS Pranas (Kosto brolis) - Rustanas, g. 1922 Kurmiuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas nuo

1946. Būrio skyrininkas. Žuvo 1950 Šaukėnų miške, Judrėnų apyl.

GAILIUS Vaclovas (Kosto ir Prano brolis) - Trimitas, g. 1928 Kurmiuose, Švėkšnos v. Kanto būrio skyrininkas. Būrio vadas. Trimito būrys buvo pavaldus A. Jonušo - Vilko tėvūnijai, bet dislokavosi atskirai ir turėjo savo veikimo rajoną. Žuvo 1952 09 30 Gvalduose, pas Dyglį suruoštoje pasaloje.

GAILIUS Viktoras, Petro, g. 1923 Nemaršio­niuose, Viduklės v., ūkininkų šeimoje. LLA karys. Per gaudynes 1945 pavasarį buvo sužeistas, bet pa­bėgo. Žuvo 1945 07 19 Virtukų mūšyje, Liolių apyl., dengdamas pagrindinių jėgų atsitraukimą. Kartu žuvo sesuo Elena. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Raseiniuose. Žr. priedą.

GAILIŪTĖ Elena, Petro - Eglė, g. 1925 Ne­maršioniuose, Viduklės v. Žuvo 1945 07 19 Virtukų mūšyje, Liolių apyl. Kartu žuvo brolis Viktoras. Iš viso žuvo apie 12 partizanų. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Raseiniuose. Žr. priedą.

GAIŽAUSKAS Andrius, Apolinaro, g. 1921 Ne­girvoje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas.

48

Viktoras GAILIUS

Andrius GAIŽAUSKAS

Antanas GAIŽAUSKAS

Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške, Krakių apyl., mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

GAIŽAUSKAS Antanas, Apolinaro, g. 1912 Ne­girvoje, Ariogalos v. Ūkininkas. Tūrėjo 36 ha. 194412 22 suimtas su ginklu Lenčių miške, atsiskyręs nuo grupės. Nuteistas, žuvo lageryje.

GAIŽAUSKAS Jeronimas, Apolinaro, g. 1923 Negirvoje, Ariogalos v. Mokėsi Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje. LLA karys. Žuvo 1945 netoli na­mų kartu su Kaziu Gudžiu.

GAIŽAUSKAS Simas, Apolinaro, g. 1925 Negir­voje, Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške, Krakių apyl., mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

GAIŽAUSKAS, kilęs iš Reksčių, Sungailiškių apyl., Tauragės r. Kęstučio apygardos III kuopos va­das. Žuvo 1946 birželio mėn. kartu su J. Gubista.

GALBUOGIS Juozas, Prano, g. 1918 Skirsne­muniškių II k., Jurbarko apskr. Ūkininkas. Skirs­nemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 18 Jakai­čiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žuvo 10 par­tizanų. 1989 palaikai palaidoti Skirsnemunės kapi­nėse. Žr. priedą.

GALINAITIS Augustas - Alvitas, Ruonis, g.1924 Suvalkijoje ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 06 18 Kęsčiuose, Tauragės v., besiverždamas iš apsupties.

GALINAUSKAS Antanas, Antano, g. 1926 Pa­gynėvio - Šliūžių k., Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

GALINAUSKAS Stasys, Adomo, g. 1924 Pagy­nėvyje, Ariogalos v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 Rusinuose.

GALMINAS Antanas, g. 1926 Upynoje, Šilalės v. Žuvo 1947 11 02 Kreiviuose, prie Šilalės.

Jeronimas GAIŽAUSKAS

Simas GAIŽAUSKAS

49

GALMINAS Jonas (Antano brolis) - Putinas, g. 1924 Upynoje, Šilalės v. Partizanas nuo 1945. Ko­vojo S. Gavėnios - Drąsučio būryje. Žuvo 1948 04 21 Kasbarynų miške, Lomių apyl. Žr. priedą.

GALVONAS Bronius, g. apie 1910 Joneikiškėse, Antazavės apyl., Zarasų r. Nuo 1945 pabaigos Jur­barko būrio partizanas. Žuvo 1946 pavasarį.

GAROLIS Anatolijus, Mato - Ąžuolas, g. 1926 Kaune. Mokėsi Aukštesnėje Technikos mokykloje. Stambaus partizanų junginio (300 žmonių), įsikūru­sio Paliepių miškuose, Ariogalos apyl., partizanas. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje mūšyje su enka­vedistų daliniais. Žr. priedą.

GAURILČIKAS Eduardas - Aidas, g. 1914 Rie­tave. Pasienio policininkas. Pušies rinktinės parti­zanas. Žuvo 1950 Aisėnų miške, enkavedistams apsupus bunkerį. Kartu žuvo P. Auškalnis, K. But­kevičius, B. Žemgulytė.

GAVĖNAS Vytautas - Vampyras. 1946 08 12 partizanų vadų suvažiavime išrinktas Vyriausiojo Ginkluotų pajėgu štabo (VGPŠ) nariu.

Anatolijus GAROLIS

GAVĖNIA Simas, Jurgio - Drąsutis, g. 1910 Sakalinėje, Tauragės v. LLA viršila. Kęstučio apygardos I būrio vadas. Veikė Upynos, Šilalės, Kaltinėnų ir Laukuvos valsčiuose. Nuo 1947 spalio mėn. dirbo Aukuro rinktinės štabe. Žuvo 1948 09 15 Gaurės - Purviškių miške mūšyje su enkavedistais. Iš viso žuvo 14 partizanų. Žr. priedą.

GEČAS - Tigras, g. Debliuose, Jucaičių apyl., Šilalės r. Žuvo 1946 12 25.

GEDMINAS Jonas, g. 1927 Navininkuose, Betygalos apyl., Rasei­nių r. Partizanas nuo 1946. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

GEDMINTAS Antanas - Lakštutis, g. 1934 Spraudėje, Pelaičių apyl. Moksleivis. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1952 sausio mėn. Žadvainiuose, Rietavo v.

GEDUTYTĖ Aldona - žr. MIŠEIKIENĖ

GEDUTYTĖ Jadvyga, Stasio, g. 1927 Burbiškiuose, Kražių v. Parti­zanė. Žuvo 1949 04 prie Liolių.

50

Bronius GALVONAS

GEDVILAS Antanas, Antano - Gegužis, g. 1927 Užuomedyje, Viduk­lės v. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su V. Rut­kausku, A. Juciumi ir A. Karpu.

GEDVILAS Petras, Petro - Sigitas, g. 1925. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1952 12 24.

GEDVILAS Stasys, Rapolo - Bedalis, g. 1928 Viduklės v. gyven­vietėje "Geležinkelio stotis”. Kražių gimnazijos moksleivis. Žuvo 1951 prie Gelžyčių mokyklos, Tverų apyl.

GELAŽIUS - Svajūnas. LLA karys. Jo iniciatyva sukurtos LLA grupės Seredžiaus, Vilkijos ir Kauno mokslo įstaigose. Žuvo 1948 01 16 Ariogalos v.

GENDROLYTĖ Elena - žr. JURKŪNIENĖ

GENYS Kazys, Kazio - Ugnis, g. 1909 Rindėse, Rietavo v. Partizanas nuo 1948. Kovojo Rambyno būrio IV skyriuje, veikusiame Rietavo ir Kvė­darnos apylinkėse. Žuvo 1950 kovo mėn. Rindėse čekistų vykdomos ope­racijos metu. Kartu žuvo A. Grauslys, D. Grauslys, L. Grauslys, M. Graus­lienė ir A. Vitė.

GERULIS Jokūbas, g. 1933 Šiuraičiuose, Švėkšnos v. Žuvo 1952 07 28 Šiuraičiuose. Kartu žuvo V. Oželytė.

GERULIS Kazimieras, g. Adakave, Skaudvilės v. Tauragės apskr. partizanas. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

GERULSKIS Vaclovas, kilęs iš Vilkijos. 1943 Lietuvos bokso vidu­tinio svorio čempionas. 1945 žuvo Kaune, Vokiečių gatvėje, bėgdamas nuo čekistų.

GESAITIS Bronius, Igno, g. 1919 Kubuldžių k., Šiluvos v. Siuvėjas.1945 sausio mėn. su didele jaunuolių "rekrūtų” grupe buvo varomas iš Šiluvos į Kauną. Žuvo pirmame miškelyje už Žaiginio bažnytkaimio, bandydamas pabėgti.

GESAITIS Vaclovas, Igno (Broniaus brolis), g. Kubuldžių k., Šilu­vos v. Ūkininkas. Sušaudytas 1944 pabaigoje Valatkaičiuose pas Bolesą Valiušį. Kartu žuvo žmonos broliai Bolesas ir Jonas Valiušiai.

GIEDRAITIS Antanas, Izidoriaus, g. 1914 Butkaičiuose, Eržvilko v. Kalvis. LLA karys. Žuvo 1945 01 05 Pavidaujyje. Kapas Vadžgiryje.

51

GIEDRAITIS Antanas, Juozo, g. 1921 Čepaičiuose, Eržvilko v. Erž­vilko gimnazijos direktorius. Nuo 1943 LLA karys, propagandistas, po­grindinio laikraščio redaktorius. Suimtas 1945 02 06. Mirė 1954 Novo­sibirsko lageriuose.

GINTARAS Jonas - Uosis, g. 1924 Paupyje, Viduklės v. Bežemis. Žuvo 1946 balandžio mėn. Pikeliuose - apsuptas susisprogdino.

GIRČIUS Petras, kilęs iš Stemplių, Šilutės r. Mažažemis. Žuvo Stemplėse 1952 05 24.

GIRDZIJAUSKAS Jonas, g.1905 Vadžgirio k., Raseinių apskr. Ūkininkas, kaimo laikrodininkas, muzikantas. Jo sodyboje buvo partizanų bunkeris.1945 12 24 suimtas, trobesiai sudeginti. Mirė la­geryje.

GIRDZIJAUSKAS Kazimieras, Kazimiero, g.1923 ? Partizanavo iki 1949. Žuvo kalėjime.

GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo- se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.

GIRDŽIUS Stasys, Jurgio - Povilas, g. 1926 Dargiuose, Jurbarko r. Partizanas nuo 1946 gruodžio mėn. Kovojo M. Po- cevičiaus — Rapolo vadovaujamame būryje, veikusiame Girdžių miško apylinkėse. Suimtas 1948 07 16. Tolimesnis likimas nežinomas.

GLOBYS Antanas, Jono, g. 1908 Puikiuose, Gaurės v., Tauragės r. Žuvo 1952 04 11 Tauragės urėdijoje, Eičių girininkijos 40-me kvartale, kartu su partizanais K. Jonča ir F. Norkumi, ir Puikių k. gyventojuD. Sungaila.

GLOBYS Juozas, g. 1905 Kavoliuose, Girdžių apyl., Jurbarko r. Nuo1945 Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1948 Kavoliuose. Kapas Tauragėje.

GLOBYS Kazys, g. 1914 Ardiškiuose, Viduklės v. Žuvo Virtukų mūšyje 1945 07 19. Žr. priedą.

GLOBYS Kleopas - Kęstutis, g. 1912 Kavoliuose, Girdžių apyl., Jurbarko r. Tarnautojas. Partizanas nuo 1944 rudens. Kovojo Pavidaujo būryje. Žuvo 1945 rudenį savo tėviškėje, Kavoliuose, daržinėje įrengtoje slėptuvėje — enkavedistams padegus, žuvo liepsnose. Kartu žuvo būrio draugas A. Masiulis. 1992 palaikai palaidoti Jurbarko kapinėse.

52

Kazimieras GIRDZIJAUSKAS

GLOBYS Vladas, Nikodemo-Vainauskas, Ramūnas, g. 1927 Gailiš­kėje, Gaurės v. Eigulys. LLA karys. Nuo 1946 pogrindinės organizacijos Gaurės v. narys, vėliau viršininko pavaduotojas. Nuo 1949 Rolando būrio partizanas. Nuo 1950 Butegeidžio rinktinės štabo narys, rinktinės vado pavaduotojas ūkio reikalams. Suimtas 1951 06 28. Nuteistas mirties bausme.

GRABAUSKAS Ignas, Stasio, g. 1924 Milašai­čiuose, Raseinių apskr. Dirbo Milašaičių pašte.Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945.

GRABAUSKAS Juozas, g. 1927 Gedeikiuose,Skaudvilės v., Tauragės apskr. Būrio vadas. Kovojo Vytogalos miškuose. Žuvo 1952 05 04 prie Varsėdžių Skaudvilės v. Manoma, kad palaikai ilsisi masi­niame kape Skaudvilėje.

GRABAUSKAS Vladas, Jono, g. 1922 Tarosuo- se, Betygalos v. Mokėsi Žemės ūkio mokykloje. 1946 suimtas ir nukankintas kalėjime.

GRAKALSKIS - žr. GRAKULSKIS

GRAKULSKIS Kazys, Kazio - Ulonas, Dragūnas, g. 1915 Plačiu­vos k., Viduklės v. Ūkininkas. Šakos kuopos Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1950 Paupio miške, Apusinų k., Viduklės v., pas Šimkų

GRAKULSKIS Stasys - Žaibas, g. apie 1925. Šalnos raj. K. Bagdono- Ūdros būrio partizanas. Žuvo 1948 Beržėje, Laukuvos apyl. Išduotas nusišovė bunkeryje Burnickų sodyboje. Kartu žuvo A. Pocienė.

GRAUSLIENĖ Marė, g. Žadvainiuose, Rietavo v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanė. Žuvo 1950 kovo mėn. Rindėse, Rietavo v., čekistų vykdomos operacijos metu. Kartu žuvo vyras - Danielius Graus­lys, A. Grauslys, L. Grauslys, K. Genys ir A. Vitė.

GRAUSLYS Adomas, Petro, g. 1928 Girdvainiuose, Rietavo v. Ram­byno būrio IV skyriaus partizanas. Žuvo 1950 kovo mėn. Rindėse, Rieta­vo v., čekistu vykdomos operacijos metu. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. GRAUSLIENĖ Marė.

GRAUSLYS Danielius, Petro, g. 1919 Girdvainiuose, Rietavo v. Partizanas nuo 1949. Kovojo Rambyno būrio IV skyriuje. Žuvo 1950 kovo

Vladas GRABAUSKAS

53

mėn. Rindėse, Rietavo v., čekistų, vykdomos operacijos metu. Iš viso žuvo6 partizanai. Žr. GRAUSLIENĖ Marė.

GRAUSLYS L., Rambyno būrio IV skyriaus partizanas. Žuvo 1950 kovo mėn. Rindėse, Rietavo v., čekistų vykdomos operacijos metu. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. GRAUSLIENĖ Marė.

GRAUSLYS Pranciškus - Kardas, kilęs iš Girdvainiu, Rietavo v. Žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų. Žr. priedą.

GREIVYS Jonas - Žvalgas, g. 1929 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1949. Veikė Priekulės apylinkėse. Žuvo 1949 vasarą Šilininkuose, Priekulės v., besiverždamas iš apsupties.

GREIVYS Steponas (Jono brolis) - Verpetas, g. 1923 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1945. Nuo 1947 būrio vadas. Būrys veikė Priekulės, Klaipėdos, vėliau Veiviržėnų bei Endriejavo apylinkėse. Žuvo1951 01 13 Rusinų mokyklos kieme, Veiviržėnų v. Žūties vietoje pa­statytas atminimo kryžius.

GRYBAS Jonas, Benedikto - Aras, g. 1915 Raudgiryje, Kražių apyl., ūkininkų šeimoje. Partizanavo Tauragės apskr. Žuvo 1953 03 04 Gerčeliuose, Kražių v., pas Lansbergienę.

GRICIUS Juozas, g. 1917 Žaiginio k., Raseinių apskr. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 rugpjūčio mėn. Žaiginio miške, gindamas Bankauskų sodybą nuo plėšikaujančių stribų ir enkavedistų.

GRIGAITIS, Vertimų klebonas. Slapyvardžiu Skirpstas 1940-1941 organizavo sienos su Vokietija perėjimo punktą Karšuvos girioje. Likimas nežinomas.

GRIGAITIS Pranas, Prano, g. 1909 Gedžių ar Paantvardžio k., Jurbarko r. Ūkininkas. Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1945 Jokūbaičiuose pas Ba­naitienę.

GRIGAITIS Viktoras, Adomo, g. 1919 Mika­liškiuose, Josvainių v. Nuo 1944 Jankaus vado­vaujamo būrio partizanas. Žuvo 1945 birželio mėn. Josvainių v.

54

Viktoras GRIGAITIS

GRIGAKTAS Aleksandras, g. 1914 Raudonėje.1946 nukankintas kalėjime.

GRIGAS Jonas, g. 1923 Kunioniuose, Josvai­niu v. Žuvo 1946.

Leonas GRIGONIS

GRIGONIS Leonas - Kalnius, Užpalis, g. 1906 Rokiškyje. Mokytojas. Nuo 1948 07 26 - Prisikėlimo apygardos vadas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo viršininkas. Žuvo 1950 07 22 Daugėliškių miške prie Ariogalos kartu su štabo nariais A. Meš­kausku, J. Tomkumi, V. Kuzmicku ir partizanu Ban­ga, gindami štabo bunkerį. Žūties vietą išaiškino ariogališkis Vytautas Smitrius. Žr. priedą.

GRIKAINIS Klemensas, Klemenso - Gintaras, g. 1928 Kruopių v., Šiaulų apskr. Žuvo 1952 rudenį.

GRIKŠAITĖ Stefa, g. 1927 Kvėdarnos v. Vaistininkė, daug padėjo partizanams. Mirė 1969.

GRIKŠAS Stasys - Strazdas, kilęs iš Tenenių, Piliakalnio apyl., Šilalės r. Žuvo 1952 Radviečio miškuose.

GRINIUS (GRINEVIČIUS), kilęs iš Bulavėnų Šiluvos v. Žuvo 1951 Šaltkaičiuose pas B. Pupštą kartu su J. Žukausku.

GRUBLIAUSKAS Adolfas, Igno, g. 1929 01 10. Mokytojas. Žuvo 1950 Pagirgždūčio k.

GRUMULDIS Dominykas, Jono, g. 1920(1924) Darataičiuose, Šilu­vos v. Nuo 1944 LLA karys. Žuvo 1953 10 03 Vilkiš­kiuose, Šiluvos v., pas Grigaitienę - susisprogdino bunkeryje. Kartu žuvo S. Satkus ir I. Vilimaitė.

GRUŽAUSKAS Zigmas, g. 1925 Tautušiuose,Žaiginio apyl., Raseinių r. Žuvo 1951 Papušynyje,Žaiginio apyl.

GRUŽINSKAS Jonas - žr. VIDAUSKAS

GRUŽINSKAS Jonas - Galiūnas, g. 1922 Lau­kuvos v. Ryšininkas Lapas. Nuo 1949 Rūtenio būrio kulkosvaidininkas. Veikė Laukuvos, Šilalės, Kvė­darnos v. Žuvo 1950 prie Kvėdarnos.

55

Zigmas GRUŽAUSKAS

Romualdas GRUŽINSKAS

Antanas GUDAITIS

GRUZINSKAS Juozas, Stasio - Kęstutis, Šal­nos rajono būrio vadas. Žuvo 1949 kovo mėn.

GRUŽINSKAS Romualdas, Petro, g. 1926 Vi­duklėje prekybininko šeimoje. Tarnavo Plechavi­čiaus rinktinėje. Žuvo 1945 prie Milašaičių pas Ba­bonaites.

GRUŽINSKAS Stasys - Vanagas, g. 1929. Žuvo 1949 Rekštiškių miške.

GUBISTA Juozas — Šalna, g. 1919 Gargžduose. Mokytojas. Kęstučio apygardos III kuopos I būrio vadas. Žuvo 1946 birželį kartu su kuopos vadu Gai­žausku.

GUDAITIS Antanas, g. 1925 Lepšiškėse, Bety­galos v., ūkininku šeimoje. Žuvo 1944 gruodžio mėn. prieš pat Kalėdas - be teismo sušaudytas.

GUDAITIS Boleslovas, Domo, g. 1892 Meiliš- kiuose, Grinkiškio v. Amatininkas. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo R.Arbačiauskas ir J. Petraitis.

GUDAITIS - GUDAVIČIUS Napoleonas, An­tano - Julius, g. 1921 Eržvilke, Jurbarko r., darbi­

ninkų šeimoje. Baigė Jurbarko gimnaziją. LLA karys. Lydžio rinktinės partizanas nuo 1944 rudens. Kovojo G. Kisieliaus vadovaujamame būryje. Žuvo 1945 02 14 kartu su P. Kaunecku. Palaikai ilsisi Globių kapinaitėse.

GUDAITIS Vacys - Rasas, g. 1918 Meiliškių k., Grinkiškio v. Lietu­vos karininkas. LLA leitenantas nuo 1942. Rašė eilėraščius (išspaus­

dintus antologijoje "Benamiai”). Partizanas. Veikė Grinkiškio apylinkėse. Suimtas 1946. Kalėjo Intos lageryje. Mirė Siguldoje, Latvijoje.

GUDAVIČIUS Juozas, Jono, kilęs iš Ropynės - Klevinės k., Eržvilko v. Varlaukio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 04 kartu su kitais Varlaukio būrio vyrais Pagiriuose,

56

Boleslovas GUDAITIS su žmona

Varlaukio apyl. Užkastas Balandinėje. 1989 palaikai palaidoti Varlaukio kapinėse. Žr. priedą.

GUDAVIČIUS Vincas, Petro, g. 1929 Balniuo­se, Eržvilko v., ūkininku šeimoje. Partizanu ryši­ninkas. Suimtas 1948, nukankintas kalėjime.Palaidojimo vieta nežinoma.

GUDAVIČIUS Vladas, Antano - Vaišnoras,Radvila, Miškinis, g. 1919. Girininkas Mantviliuose,Jurbarko r. LLA karys. Nuo 1945 kovojo P. Paulaičio- Aido būryje, vėliau - Lydžio rinktinėje. Bute­geidžio rinktinės vadas. Veikė Žygaičių, Žvingių apylinkėse. Žuvo 1950 03 03 Ceikiškių k., Taura­gės r., kartu su D. Knatauskaite ir A. Kundrotu.

GUDŽIŪNAS Antanas, Prano, g. Akmeniškiuo­se, Girkalnio v., Raseinių apskr. Ūkininkas. 1941 vienas iš pirmųjų ginklu pasipriešino okupacinei valdžiai. Žuvo 1941 05 16 Kilupiuose, tarp Juodaičių ir Ariogalos, pas gimines Žukauskus (sužeistas - nusišovė).

GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juo­daičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje,Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).

GUDŽIUS Kazys - Beržas. Žuvo 1945 Negir­voje, Ariogalos v., kartu su J. Gaižausku.

GULBINAS Jonas, Prano, g. 1927 Pavinkšniuo­se, Josvainių v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1946 12 25 Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Žr. priedą.

GUMULIAUSKAS Jeronimas - Mindaugas, g.1927 Judrėnų v. Pušies rinktinės partizanas. Žuvo1952 prie Pivorų k.

GUSTAITIS Pranas, Simono, g. 1910 Vainute,Tauragės apskr. Kunigas - klebonas Viešvienuose, Kaltinėnuose. Parti­zanų kapelionas. Palaikė ryšį tarp LLA būrių ir vyskupo Borisevičiaus.1946 suimtas ir 1947 sušaudytas Vilniuje.

57

Vladas GUDAVIČIUS

Antanas GUDŽIŪNAS

Kazys GUDŽIUS

GUŽAITIS Pranas, g. 1907 Kuršiuose, Tytuvėnų v., Raseinių apskr.1929 baigė Šiaulių mokytoju seminariją, 1932 su pagyrimu baigė karo mokyklą, 1939 - Briuselio karinę akademiją. 1940 - kapitonas, vadovavo batalionui 1941 sukilime. 1942 Raseinių apskr. viršininko pavaduotojas, vėliau - viršininkas. 1944 - 1945 kartu su kapitonu J. Žemaičiu ir kapitonu J. Čeponiu organizavo LLA būrius Raseinių Tauragės apskr.1946 Lietuvos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininko J. Vitkaus - Kazi­mieraičio pavaduotojas. Suimtas 1948 (Archyv. dok. V. 1962. P 9 - 36). Gyvena Kelmėje. 1997 05 26 jam sukako 90 metų. (Lietuvių Enciklo­pedijoje, išl. Bostone 1956. T. 8. P. 69 rašoma, kad žuvo prie Naročiaus ežero).

GUŽAS Vytautas - Mindaugas, Kardas, kilęs iš Rokiškio (Šičiūnų k.). Kapitonas, Lydžio rinktinės būrio vadas. LLKS prezidiumo narys. Žuvo 1949 0613 prie Kaltinėnų eidamas Jūros srities štabo virši­ninko pareigas (Lietuvos partizanai. K. 1996. P. 227). Brolio Danieliaus teigimu žuvo Smaidžiuose, prie Eržvilko (Tremtinys. 1995. Nr. 48).

GUŽAUSKAS Aleksas, Juliaus, g. 1923 Rasei­niuose mokytojų šeimoje. 1944 gyv. Burbiškiuose, Žaiginio apyl. 1944 pabaigoje sužeistas, mirė nuo žaizdų. Užkastas Burbiškiu mokyklos kieme. 1991 palaidotas Kaune.

Vytautas-Mindaugas GUŽAS

GUŽAUSKAS Kazimieras - Slapukas, g. 1929 Vaitiškėje, Žygaičių v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio ryšininkas. Žuvo 1950 05 07 prie Stirbai­čių senųjų kapiniu Žygaičių v. Iš viso žuvo 5 partizanai. Žr. priedą.

GUŽAUSKAS Vytautas - Lapas, kilęs iš Grinkiškio. Žuvo 1949 gruodžio mėn. Plokščiuose kartu su A. Šefleriu ir Kavaliausku.

GVAZDAUSKAS Antanas, Juozo, g. 1915 Openiškėje, Eržvilko v. Ūkininkas. Ryšininkas. 1945 kovo mėn. stribų nušautas savo namuose. Palaidotas Varlaukio kapinėse.

GVAZDAUSKAS Izidorius, g. 1922 Openiškėje, Eržvilko v. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 žiemą Pagirių k. Kapas Varlaukyje.

GVILDYS Kazys, Igno, g. 1900 Molupiuose, Čekiškės v. 1944 gyv. Zembiškyje, ūkininko Visocko sodyboje, netoli miške įruošto bunkerio, kur slėpėsi partizanai. Padėjo partizanams kuo galėjo - arkliu vežė

58

maistą, vandenį, malkas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške. Žr. priedą.

GVILDYS Konstantinas, Antano - Žiedas, Karklas, g. 1928 Glo­biuose, Žindaičiu apyl., Jurbarko r. Nuo 1947 Jurbarko būrio partizanas. Žuvo 1950 Gaurės miške.

IBENSKIS Juozas, kilęs iš Burbiškiu Šiluvos v. Žuvo 1946 Jankai­čiuose.

IGNATAVIČIUS Kazys - Aušrinis, g. 1929 Paviščiovyje, Rutkiškių apyl., Jurbarko r. Partizanas nuo 1949. Žuvo.

YLIUS Antanas, g. 1909 Pagynėvyje, Ariogalos v. Skardupių (Mari­jampolės apskr.) bažnyčios klebonas. Norėdamas suvienyti visos Lietuvos laisvės kovotojus, jis 1945 rudenį įkūrė Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą. Suimtas 1945 10 21 ir nuteistas. Mirė 1994 Šiauliuose. Palaidotas Mari­jampolėje.

YLIUS Julius, Vinco, g. 1923 Pagynėvio (Šilų) k., Ariogalos v. Pabar­čiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške. Žr. priedą.

YLIUS Vytautas, Vinco, g. 1925 Pagynėvyje, Ariogalos v. Žuvo 1945 Ariogaloje.

IMBLIUDAS Adolfas, g. Šeškiniuose, Kražių v. Ūkininkas. Žuvo 1944 prie Kūprės miško, Pakražančio apyl.

INDZILEVIČIENĖ - ATMINAITĖ Ieva, g. 1921 Gvalduose, Kvėdar­nos v. Žuvo 1947 Dariaus k., Judrėnų apyl., kartu su vyru. Palaikai ilsisi rūsiuose prie Kvėdarnos.

INDZILEVIČIUS Antanas, kilęs iš Dariaus k., Kvėdarnos v. Žuvo1947 Dariaus k. kartu su žmona.

IRKMANAS - žr. IRTMONAS

IRTMONAITĖ Stasė, Alekso - Aušrelė, g. 1923 Jucaičiuose, Šilalės v. Mokytoja. Nuo 1945 Lydžio rinktinės partizanė. 1947 10 26 Žygimanto būrio partizanai Kiaukuose, Šilalės v., susikovė su pasieniečių pulku. Aušrelei jau buvo pavykę pasitraukti, tačiau pamačiusi sužeistą brolį, ji grįžo į mūšio lauką ir taikliais šūviais nukovė du priešo kareivius, seržantą ir sunkiai sužeidė majorą. Paskutine kulka nusišovė pati. Kartu

59

žuvo jos brolis Aleksandras, A.Rupšlaukis ir S.Šaltys. Jų kūnai buvo išniekinti Kaltinėnuose, vėliau Šilalėje. Devyniems šio būrio partizanams pavyko pasitraukti. Žr. priedą.

IRTMONAS Aleksandras, Alekso - Genys, g. 1918 Jucaičiuose, Šilalės v. Lydžio rinktinės partizanas. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šila­lės v., kautynėse su čekistais. Kartu žuvo sesuo Stasė, A.Rupšlaukis ir S.Šaltys. Kūnas gulėjo išniekintas Kaltinėnų aikštėje, vėliau Šilalėje. Žr. priedą.

IRTMONAS Mečys, Alekso (Stasės ir Alekso brolis) - Žiogas, g. Jucaičiuose, Šilalės v. Žuvo Alijošiškių miške, Pagramančio apyl.

IRTMONAS Zenonas, g. 1920(1923) Griaužuose, Viduklės v. Žuvo apie 1948.

IVANAUSKAS Petras - Aidas, kilęs iš Ivangė­nų, Skaudvilės apyl. Tauragės apskrities partizanas.

IVANAUSKAS Vacys — Gintautas, Leonas, Vy­tenis, g. 1922 Raseiniuose. Mokytojas. Būrio vadas. Kęstučio apygardos štabo darbuotojas. Majoras. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose, Rietavo v., kartu su A. Liesiu - Idenu, eidamas Vakarų srities vado pa­reigas.

IVAŠKUS IVAŠKEVIČIUS, Kražių policinin­kas. Žuvo 1944 pasaloje apie Pakėvį, Kelmės apyl.

IVOŠKA Kazys, Motiejaus, g. 1920 (1926) Ste­nioniuose, Ariogalos v. 1944 mobilizuotas, tarnavo Gaižiūnuose. 1944 pa­baigoje pabėgo, slapstėsi. 1945 01 06 sušaudytas kartu su broliu Pranu. Sodyba sudeginta.

IVOŠKA Pranas, Motiejaus, g. 1923 Stenioniuose, Ariogalos v. 194501 06 be teismo sušaudytas kartu su broliu Kaziu. Sodyba sudeginta.

JACIUNSKAS Jonas, g. 1922 Vainikoniuose, Pernaravos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 savo namuose.

JACIUNSKAS Petras, g. 1912 Vainikoniuose, Pernaravos v. Nepri­klausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Nuo 1944 partizanas. Žuvo 1946 07 21 prie Ariogalos.

60

Vacys IVANAUSKAS

JACKYS Petras, Juozo - Algis, g. 1925 Ridikiškiuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 02 13. Palaikai rasti Eržvilke, šulinyje prie senosios mokyklos.1990 palaikai palaidoti Eržvilko kapinėse.

JAGMINAITĖ Ona - žr. STONIENĖ

JAGMINAS Bronius - Meilutis. Kovojo Žalpių būryje, Šiluvos apy­linkėse. Suimtas. Žuvo Magadano šachtose.

JAGMINAS Jonas, Antano - Klevas, g. 1929 Spraudės k., Šilalės r. Dirbo tėvų ūkyje. Nuo 1950 Žalgirio būrio partizanas. 1951 per kautynes Gardlaukyje sunkiai sužeistas. Padedant partizanų ryšininkei med. se­seriai Jonikaitei (?), pabėgo iš Tauragės ligoninės. Žuvo 1952 prie Pa­gramančio.

JAGMINAS Klemensas, Antano, g. 1922 Spraudės k., Šilalės v. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1948 03 19 Pažiuržmotyje, Pajūrio apylinkėse. Palaikai ilsisi prie evangelikų kapinių Šilalėje.

JAGMINAS Zigmas, Jono - Saulius, g. 1928 Dargiuose, Jurbarko v. Nuo 1947 Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1952 02 08 Butkaičiuose, bunkeryje prie Šaltuonos. Kūnas buvo išniekintas Jurbarke. Kapas nežinomas.

JAKAITIS Vytautas, Antano - Briedis, g. 1925 Naukaimyje, Jur­barko v. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 05 Žalgirio miške (Liudvinavo k.).

JAKAS Pranas, Prano, g. 1922 Stokaičiuose, Žygaičių v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1950 Rauško (?) k., Šilalės r.

JAKŠTAITIS Juozas, Jono - Kėkštas, g. 1928 Kalniškiuose, Eržvilko v. Stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1948 03 19 Globių miške. Kapas Šimkaičiuose.

JAKŠTAS Stasys, Vinco, g. 1916 Stokaičiuose, Žygaičių v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 Kęsčiuose, Tauragės r.

JAKŠTYS Petras, Jono - Zuikis, g. 1914 Rukšniuose, Jurbarko v. Ūkininkas, stalius. Nuo 1945 Paulaičio - Aido būrio partizanas. Žuvo1946 birželio mėn. Rukšniuose.

JAKUBAUSKAS Alfonsas, Vinco, g. 1926 Pryšmantuose, Betygalos v. Žuvo 1944 gruodžio mėn. netoli namų kartu su broliu Juozu - sušaudė enkavedistai.

Kazys JAKUBĖNAS

JAKUBAUSKAS Juozas, Vinco, g. Pryšman- tuose, Betygalos v. Žuvo 1944 gruodžio mėn. netoli namų kartu su broliu Alfonsu - sušaudė enkave­distai.

JAKUBĖNAS Kazys, Kazio, g. 1910. Našlys, augino tris mažamečius vaikus. Žuvo 1945 07 26 Ročiuose, Betygalos v., pas Kazį Jokimą - sušaudė be teismo enkavedistai. Liko trys našlaičiai, vyriau­sias - septynerių metų.

JAKUTIS Alius, g. 1938 Lazdynėje, Žygaičių v. 1955 nuteistas mirties bausme. Jam buvo 17 metų.

JAKUTIS Feliksas - Sniegutis, g. 1923 Kuisiuose, Tauragės apskr. Žuvo 1951 02 01 Šiluose, Ariogalos apyl., Dubinsko sodyboje. Kartu žuvo A. Docka ir A. Jankauskas. Du partizanai pasitraukė.

JAKUTIS Jonas — Plechavičius, g. 1923 Medekšinėje, Nemakščių v.1944 baigė Raseinių gimnaziją. Nuo 1945 Saturno būrio partizanas. Žuvo1945 08 10 Mickiškės kautynėse. Kapas Batakiuose, prie evangelikų bažnyčios. Kartu žuvo Steponas Norkus ir Juozas Kaminskas.

JAKUTIS - Skaisgiris, V. Stonio - Aluntos vadovaujamo Rolando būrio partizanas. 1948 Lelijos būrio vado pavaduotojas. Žuvo 1948 12 25 (nelaimingas atsitikimas).

JALOVECKAS Henrikas — Klevas, g. 1921. Žuvo 1945 Daugėliškiu miške, Ariogalos apyl.

JALOVECKAS Stasys - Beržas, g. 1924. Žuvo1945 07 27 Daugėliškių miške, Ariogalos apyl.

JANAUSKAS Jonas, Jono, g. 1884 Linkuvoje. Klebonas Varsėdžiuose, Šilalės r. LLA rinktinės kapelionas. Suimtas 1945. Mirė 1950.

JANCEVIČIŪTĖ Zofija - Rūta, g. 1929 Šilalėje. Žuvo 1946 12 25 (per Kalėdas) Kreiviuose, Šilalės r., būdama 17 metų.

JANČARYS Kazys, g. 1921 Milašaičiuose, Gir­kalnio v. Žuvo 1949 07 Skapiškiuose.

62

Stasys JALOVECKAS

JANČYS Petras, Zigmo, g. 1897 Taujėnuose, Ukmergės apskr. Dirbo pradžios mokyklos moky­toju Raseiniuose. Šaulių būrio vadas. Tautininkų partijos narys. Karininkas. Šaulių Bataliono įkūrė­jas ir vadovas. Suimtas 1940 11 09. Nuteistas mir­ties bausme. Sušaudytas 1941 12 19 Orenburge.

JANKAUSKAS Alfonsas, Jono, g. 1924 Lioliuo­se, Kelmės r. Liolių būrio partizanas. Žuvo 1945 07 19 Virtukų kautynėse. Žr. priedą.

JANKAUSKAS Alfonsas - Alfa, g. 1923 Kudo- niuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 195102 01 Šiluose, Ariogalos apyl., Dubinsko sodyboje kartu su A. Docka ir F. Jakučiu.

JANKAUSKAS Bolesas, Motiejaus, g. 1922 Šu- laičiuose, Krakių v. LLA karys. Suimtas 1946. Žuvo tremtyje.

JANKAUSKAS Boleslovas - Rytas. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 05 24 Purviškių miške, Gaurės v. Kartu žuvo vadas A. Jonikas ir B. Jur­kauskas. Žr. priedą.

JANKAUSKAS Bronius, Mykolo - Kla­jūnas, g. 1923 Padvarninkuose, Kvėdar­nos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo1948. Žuvo 1953 02 22 Padvarninkuose.

JANKAUSKAS Jonas, Motiejaus, g.1917 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Išnie­kintas kūnas gulėjo Krakėse. Žr. priedą.

JANKAUSKAS Jonas - Kantas. Žuvo1953 03 16 Bumbuliuose, Užvenčio v.

JANKAUSKAS Kazimieras, g. 1923 (ar 1926) Kunigiškiuose, Ariogalos v. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Grajauskų mūšio metu. Žr. priedą.

Petras JANČYS

Bolesas JANKAUSKAS

Bronius (Petras?) JANKAUSKAS

63

Motiejus JANKAUSKAS su žmona

Pranas JANKAUSKAS

JANKAUSKAS Liudas, Jono (Alfonso brolis) - Aitvaras, g. 1914 Lioliuose, Kel­mės r. Vadovavo Liolių būriui, kuris didvy­riškai dengė Laumės rinktinės atsitrau­kimą Virtukų mūšyje. Žuvo 1945 07 19 Vir­tukų mūšyje. Žr. priedą.

JANKAUSKAS Mečys, kilęs iš Jurkai- čių, Šilutės v. Šarkos būrio partizanas. Žuvo1949 Jurkaičiuose.

JANKAUSKAS Motiejus, Motiejaus, g. 1876 Šulaičiuose, Krakių v. 20 ha ūkinin­kas. 1945 06 24 nužudytas už tai, kad ne­išdavė sūnų partizanų Jono ir Boleso.

JANKAUSKAS Pranas, Benedikto, g. 1917 Zvėgiuose, Betygalos v. Partizanas

nuo 1944. 1945 07 26, apsupus bunkerį, Pranas kulkosvaidžiu dengė draugų atsitraukimą. Peršau­tas, buvo gyvas velkamas apie 10 km į Betygalos aikštę, kur ir mirė.

JANKAUSKAS Stasys, Mykolo, g. 1929 Pad­varninkuose, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Išėjo į mišką 1948 ir tais pačiais metais žuvo Šaukliškėje, Padievyčio apyl.

JANKAUSKAS - Drąsutis, kilęs iš Žąsyčių k., Švėkšnos apyl. Žuvo Veiviržėnų miškuose.

JANUŠAITĖ Jadvyga - žr. MILKINTIENĖ

JANUŠAITIS Petras, Stanislovo - tėvas Aloyzas, g. 1901 Tarpu­čiuose, Marijampolės v. Kunigas — pranciškonas Kretingoje. LAF’o narys ir aktyvus 1941 metų sukilimo dalyvis. Suimtas 1950 02 14. Grįžęs iš kalėjimo, buvo Krakių bažnyčios altarista.

JANUŠAS Antanas - Skudutis, g. 1925 Kalniškiuose, Nemakščių v. Žalpių būrio vadas. Žuvo 1951 10 06 Lypjaunio miškelyje, Antapusinio k.

JANUŠAS Steponas (Antano brolis), kilęs iš Kalniškių Nemakščių v. Buvo invalidas (su kuprele), todėl nepajėgė kartu žygiuoti su brolio vadovaujamu partizanų būriu ir veikė vienas. Šautuvą nešiojosi užsi­

64

maskavęs šluotoje. Žuvo 1951 prie Žalpių Vaivorynės pelkėje, atsišau­dydamas nuo jį apsupusių čekistų iš savo “šluotelės”... Kūnas buvo išniekintas Nemakščiuose.

JANUŠKA Romanas, Prano, g. 1926 Dirvonuose, Eržvilko v. Parti­zanas nuo 1945. Kovojo Gintaro, Rolando būriuose. Žuvo 1947 Globiuose, Žindaičių apyl., kartu su broliu Vytautu.

JANUŠKA Vytautas, Prano, g. 1923 Dirvonuose, Eržvilko v. Buvo stribas. Nuo 1945 Gintaro, Rolando būrių partizanas. Žuvo 1947 Glo­biuose, Žindaičių apyl., kartu su broliu Romanu.

JARMALA Stasys - Briedis, Audrūnas, g. 1908 Bakšiuose, Alytaus r. 1944 suorganizavo partizanų būrį, tapo jo vadu. 1945 būrys išduotas ir sunai­kintas. 1946 pradėjo dirbti Eržvilko gimnazijoje Vinco Ulevičiaus pavarde. Nuo 1948 gimnazijos direktorius. LLA karys. Palaikė ryšius su Kęstučio apygardos partizanais, leido laikraščius Atžalynas,Varpas. 1949 07 02 suimtas, pabėgo ir tapo Kęstučio apygardos partizanu, dirbo apygardos štabo spau­dos skyriuje. Žuvo 1949 10 02 Eimantuose, prie Pašaltuonio. Kapas nežinomas.

JARMOŠKA Benius, Beniaus - Tarzanas, kilęs iš Vailabų Viduklės apyl. Viduklės būrio vadas. Žuvo prie Liolių

JARMOŠKA Pranas, Juozo, g. 1927 Apusinuose, Viduklės apyl. Ūkininkas. Žuvo 1946 prie Apusinų 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

JASAITIENĖ - KAŠČIUKAITYTĖ Veronika, Juozo, g. apie 1922 Pa­alsyje, Šimkaičių apyl., Jurbarko r., ūkininkų šeimoje. Ryšininkė - rėmėja (pas juos buvo skalbykla - pirtis). Žuvo 1946 06 11, bandydama pabėgti nuo suėmimo. Liko 5 metų dukrelė. Užkasta žūties vietoje. Vėliau palaidota Šimkaičių kapinėse.

JASULAITIS Vytautas, Stasio, g. 1929 Valpainiuose, Pakražančio apyl. Suimtas 1951. Žuvo lageryje.

JAŠČIOLDA Juozas - Izidorius, g. 1909. Žuvo 1945 rugpjūčio mėn. Bargailių pelkėje prie Praviršulio ežero, enkavedistams apsupus parti­zanų stovyklą. Kartu žuvo A. Ligeika, V. Norkus ir A. Skaburskas.

65

Stasys JARMALA

JAUGĖLA Antanas, Vinco, g. 1915 Kilovoje, Čekiškės v., ūkininkų, šeimoje. LLA karys. Nepri­klausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškiu miške, Ariogalos v., kartu su trim parti­zanais. Kartu žuvo Viktoras Nagreckas.

JAUNIS Kazimieras, g. 1929 Upynoje. Tauragės apskrities partizanas.

JENČERYS Kazys, Jono, g. 1910 Kejėnuose, Verėduvos apyl., Raseinių r. Siuvėjas Girkalnyje. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Veikė Raseinių rajone, nuo 1947 - Juodaičių, Birbiliškės miškuose. Žuvo 1951 Dabašinskuose - 16 vyrų būrį apsupo ru­sų kareiviai. Partizanai traukėsi link miško. Sužeis­tas Kazys įlipo į eglę ir liko nepastebėtas. Grįždami enkavedistai rado po egle kepurę. Kazį sušaudė.

JIVIČAS Jonas (žr. JURČAS Jonas).

JOCIUS Aleksas, Vinco, g. 1923 Pagynėvyje, Betygalos v. Žuvo 1945 07 02 Marijonavos miške­lyje, Ariogalos apylinkėse.

JOCIUS Alfonsas, Vinco, g. 1922 Ročiuose, Be­tygalos v. Žuvo 1947 07 26 prie gimtų namų.

JOCIUS Antanas, g. 1915 Ražaitėliuose, Girkalnio v. Partizanas nuo1944. Žuvo 1947 12 25 Kėbaičiuose, Raseinių apyl., pas P. Bitvinską. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. BITVINSKAS Petras.

JOCIUS Bronius, g. 1920 Ražaitėliuose, Girkalnio v. Partizanas nuo1944. Žuvo 1947 12 25 Kėbaičiuose, Raseinių apyl., pas P Bitvinską. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. BITVINSKAS Petras.

JOCIUS Jonas, Antano - Revertas, Aidas, g. 1909 Čikagoje, JAV. Nuo1944 Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1948 02 18 prie Sujainių Raseinių r., partizano P. Lybos namuose. Kartu žuvo J. Venclauskas ir kt. (iš viso 5 partizanai).

JOCIUS Kazys, Juozo, g. 1921 Jurbarkuose, Jurbarko v., valstiečių šeimoje. 1945 suimtas už ryšius su partizanais. Iš tardytojo kabineto pagrobęs automatą, iššoko per langą, bet buvo sužeistas ir suimtas. Nukankintas Raseinių areštinėje.

66

Antanas JAUGĖLA

Alfonsas JOCIUS

JOCIUS Klemensas, Vinco, g. 1924 Pagynėvyje,Betygalos v. Mokėsi kunigų, seminarijoje Kaune.Žuvo 1944 - užkapojo enkavedistai.

JOCIUS Stasys, Antano — Varna. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1947 12 25 Kėbaičiuose, Raseinių apyl., pas P Bitvinską. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr.BITVINSKAS Petras.

JOKIMAS Zenonas, gyv. Pagausantyje, Ario­galos v. Jo namuose buvo Vaidoto rinktinės štabas.Suimtas 1948. Mirė vagone, vežant i lagerį. Kūnas iškeldintas Akmolinsko stotyje.

JOKŪBAITIS Alfonsas, kilęs iš Burbiškiu, Šiluvos v. Žuvo 1945 Šiluvos miške.

JOKŪBAITIS Petras - Jaunutis, kilęs iš Kaziškės k., Tauragės r. Žuvo 1951 sausio ar vasario mėn. Mažonų k. pas Vl. Bartkų, kurio daržinėje buvo įrengta slėptuvė.

JOKŪBAITYTĖ Marytė, kilusi iš Lelėnų, Judrėnų v. Siuvėja. Ryši­ninkė. Žuvo 1950 06 28-29 Beinoriškiuose, Veiviržėnų apyl., netoli Dau­gėlos sodybos.

JOKUBAUSKAS Alfonsas - Šuva, žuvo 1946 07 06 Pyragių miške, Šiluvos v.

JOKUBAUSKAS Antanas, Stasio, g. 1924 Zuikiškiuose (Stirbai- čiuose), Tauragės v. Saturno būrio partizanas. Žuvo 1946.

JOKUBAUSKAS (JONULAUSKAS) Jonas, Jo­no - Skroblas, Aurys, g. 1908 Pakasokyje, Šilalės v., gausioje dešimties vaikų ūkininkų šeimoje. Dirbo Padauguvio, Lygainių, Mozūriškio mokyklose. Šau­lių sąjungos narys. Rezistencinę veiklą pradėjo vokiečių okupacijos metais organizuodamas LLA grupes Žemaitijoje. Nuo 1945 Lydžio rinktinės Lapi­no būrio partizanas. 1946 Kęstučio apygardos štabo visuomeninės dalies viršininkas. Žuvo 1947 10 09 Pleteriškiuose, Šimkaičių v., Valaičio sodyboje. Kar­tu žuvo J. Ambrozaitis, J. Kriščiūnas, J. Mankus ir A. Slušinskas.

Jonas JOKUBAUSKAS

67

Klemensas JOCIUS

JOKUBAUSKAS Jonas, Stasio (Antano brolis) - Tomas, Putinas, Aidas, g. 1920 Zuikiškiuose, Tauragės apskr. Nuo 1945 Saturno, vėliau Rolando būrio partizanas. Suimtas 1954 07 13 Mockiškės miške kartu su A. Mockumi. Tai buvo paskutiniai Rolando būrio partizanai. J. Joku­bauskas išbuvo pogrindyje 10 metų. Žuvo lageryje ar buvo sušaudytas.

JOKUBAUSKAS Juozas, Antano - Siaubas, g. Kirkiluose, Kelmės r. Žuvo 1949 09 21 Spirgiuose netoli Kražių kartu su K. Bagdonu, Z. Bag­donavičiūte ir V. Kybartu.

JOKUBAUSKAS Kęstutis, kilęs iš Girdžių Jurbarko r. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1950 02 05 Butkaičiuose .

JOKUBAUSKAS Modestas, kilęs iš Armeniškių Seredžiaus v. Parti­zanas. Žuvo prie Dubysos.

JOKUBAUSKAS Bronius (Modesto brolis), kilęs iš Armeniškių, Seredžiaus v. Partizanas. Žuvo prie Dubysos.

JONAITIS Juozas, mokytojas iš Pašaltuonio. 1941 suimtas, žuvo lageryje.

JONČA Kazimieras, Petro - Majus, g. 1924 Eičiuose, Gaurės v., mažažemiu ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1945. Kovojo Lelijos būryje. Žuvo 1952 04 11 Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 40 - tame kv. Kartu

žuvo partizanas F. Norkus ir du Puikių k. gyventojai: A. Globys ir D. Sungaila (Balsys). Kita versija: 1951 Dargaičiuose buvo sužeistas į kaklą ir mirė. Kūnas nuvežtas į Tauragės Subartinę (V. Meš­kauskas).

JONČA Kleopas, Petro — Balandis, g.1922 Užvarniuose, Gaurės v. Partizanas nuo 1946 kovo mėn. Kovojo Rolando būryje, vėliau pasivadinusiame Eimučio būriu. Sutrikus klausai, slapstėsi Šaltuonos pa­krantėje įrengtame bunkeryje netoli savo namų. Žuvo 1947 08 23 Varnaičiuose, Erž­vilko v., netoli savo bunkerio. Palaidotas Pašaltuonyje, Eržvilko v.

68

Kazimieras JONČA

JONČA Stasys, Petro - Vidmantas, g. 1919 Ei­čiuose, Gaurės v. Kovojo Lelijos būryje. 1952 04 11, mūšio Eičių girininkijoje metu, sužeistas, sar­gybos priežiūroje paguldytas į ligoninę, apgydytas ir nukankintas tardant.

JONČA Vladas - Vaidotas, Varnas, g. 1925 Stirbaičiuose, Tauragės apskr. Gaurės v. sekreto­rius. Nuo 1945 partizanas. Kovojo Mindaugo būryje. Žuvo 1946 10 13.

JONČAS Jonas - Lakūnas, g. 1927 Aukštu­piuose, Žygaičių v. Nuo 1946 Sadausko - Bijūno būrio partizanas. Žuvo1949 06 14 Kęsčiuose, Tauragės v., E. Kvidukos sodyboje. Iš viso žuvo 6 partizanai. Kartu žuvo F. Abramas, P. Adelberkis, P. Kakta, A. Tolei- kis ir Nevėžis.

JONČAS Juozas, Jono - Vytis, g. 1924 Aukštupiuose, Žygaičių v. Žuvo 1950 prie Būdviečių mokyklos.

JONIKAS Antanas, Petro - Rolandas, Daktaras, g. 1913 Papar­čiuose, Vadžgirio apyl., Raseinių apskr. Tarnavo piemeniu, darbininku Dirvonuose. Nuo 1945 būrio vadas. Žuvo 1947 05 24 Purviškių miške, Gaurės apyl. (prie Globių), dengdamas būrio atsitraukimą. Palaidotas Paupio kapinėse. Kartu žuvo B. Jankauskas ir B. Jurkauskas.

JONYLA Napoleonas - Šernas, g. 1916 Seredžiuje. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1944. Kovojo Juliaus vadovaujamame Žalgirio būryje. Žuvo 1953 pradžioje miške prie Sere­džiaus, būrį apsupus enkavedistams. Kartu žuvo Z. Šmuila.

JONUŠAS Antanas - Vilkas, g. 1915 Alko k.,Rietavo v. Gyv. Gvalduose, Kvėdarnos apyl. Sta­lius. Ryšininkas - Lapė. Nuo 1946 Nemuno būrio partizanas. Rambyno būrio skyrininkas. Ramby­nui žuvus - būrio vadas. Žuvus P. Balčinui - rink­tinės vadas. 1954 birželio mėn. apnuodytas ir su­imtas kartu su J. Tautkevičiumi Rietavo miške.Nuteistas mirties bausme.

69

Vladas JONČA

Antanas JONUŠAS

JONUŠAS Juozas, Vinco, g. 1928 Stulginuose, Rietavo v. Žuvo 1950.

JONUŠAS Steponas, Prano - Lapinas. Žuvo 1948 Žalpiuose, Šiluvos apyl.

JUCEVIČIUS Ignas - Daktaras, g. Bumbuliuose, Kražių v. Žuvo1950 05 01 prie Pakėvio, link Kelmės.

JUCEVIČIUS Stasys, Antano - Rambynas, g. Tarailiuose, Taura­gės v. Žuvo 1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v., kartu su V. Milkintu ir A. Zubu.

JUCIUS Aleksas, Antano — Gylys, g. 1925. Žuvo 1949 02 06 Mostei­kiuose, Nemakščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Karpu ir V. Rutkausku.

JUCIUS Stasys, Boleslovo, g. 1926 Pratvalkuose, Nemakščių v. Eržvilko gimnazistas. Žuvo 1952 prie Pašaltuonio, Eržvilko apyl.

JUKNA Bronius, g. 1926 Dirvonuose, Eržvilko v. Buvo stribas, vėliau Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 02 27 Pocaičiuose, Rutkiškių apyl. 1992 palaikai perlaidoti į Jurbarko kapines.

JUKNA Jonas - Kovas, kilęs iš Padvarių, LLA karys. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškiuose, Eržvilko v. Žr. priedą.

JUKNA Jurgis, Petro, g. 1915 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Žuvo bėg­damas iš Skaudvilės kalėjimo. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

JUKNA Kazimieras, Kazio, g. 1923 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v. Kapas Varlaukyje. Žr. priedą.

JUKNA Petras, Vinco, g. 1924. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1951 0815 Palabaukščiuose, Eržvilko v. Kapas Skaudvilėje.

JUKNA Stasys, Jurgio, g. 1923 Rudžiuose, Eržvilko v. Saturno būrio partizanas. Žuvo 1945 Tyrelio miške, Gaurės v.

JUKNEVIČIUS Kostas, g. 1916 Telšių apskrityje. Studentas - medi­kas. LLA karys kapitono Prano Gužaičio grupėje Raseinių - Jurbarko apylinkėse. 1944 rudenį mokėsi radistų mokykloj e Konice (Karaliaučiaus sr.) ir žiemą nuleistas parašiutu į Tauragės miškus. Tolimesnis likimas nežinomas.

70

Kazimieras JUODAITIS

JUKNIUS Pranas - Švyturys, g. 1927 Gardamo apyl. Dariaus rajono partizanas. Veikė Priekulės - Veiviržėnų apylinkėse. Nuo 1953 kovojo Vilko būryje. Žuvo 1955 10 04 Bliūdsukiuose, Gardamo apyl., Kurmio sodyboje.

JUNOKAS, LLA karininkas, kilęs iš Plekaičių Šiluvos v. Žuvo 1945.

JUODAITIS Kazimieras, g. 1916 Didžiuliuose,Ariogalos v. Bežemis. LLA karys. Suimtas 1945, žuvo Karagandoje.

JUODIS Viktoras, Viktoro, g. 1915 Raseinių apskr. LLA karys. Nepriklausomos Lietuvos polici­ninkas. Nuo 1942 kovojo prieš vokiečių ir sovietų okupacijas. 1944-1945 Armonų būrio vadas. 1945 pavasarį bandė užmegzti ryšį su Paupio partizanais, bet pakeliui, Paparčių miške, buvo sunkiai sužeis­tas. Svetima pavarde gydytas Biliūnuose, Kaune.Mirė nuo žaizdų 1945 balandžio mėn. Seserų pa­laidotas.

JUODIS Vytautas, Viktoro - Stimiukas, g. 1925 Armonuose, Raseinių apskr. Armonų būrio parti­zanas. Žuvo 1948 01 22.

JUODYTĖ - PRACIŠAUSKIENĖ Genovaitė,Viktoro, g. 1929 Armonuose, Betygalos v. Partizanė nuo 1944. Ginkluota automatiniu šautuvu ne kartą narsiai kovėsi su priešu. Žuvo 1951 Jakaičiuose,Betygalos v., pas Oną Butkienę.

JUOZAITIS - žr. PALIOKAS Jonas

JUOZAITIS iš Užulankio k., Šilalės v. Žuvo1945.

JURAŠKA - Dobilas. Kovojo Šalčiūno būryje.Žuvo Pagirupyje, Tauragės v.

JURAŠKA (Dobilo brolis) - Šarūnas, Karžygis, kovojo Šalčiūno būryje. Žuvo Pagirupyje, Tauragės v.

Viktoras JUODIS

71

Genovaitė JUODYTĖ- PRACIŠAUSKIENĖ

JURČAS (JIVIČAS) Jonas, g. 1925 Pagojuose, Šiluvos v. LLA karys. Partizanas. Žuvo 1947 04 13 Skaraitiškėje, Raseinių r. Žr. priedą.

JUREVIČIUS Vytautas — Kovas, g. 1921 Ruseiniuose, Josvainių v Žuvo 1950 01 21 Lipliūnų miške. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

JURGAITIENĖ Stasė, g. Upynoje. Tauragės apskr. partizanė. Žuvo 1952.

JURGAITIS Simas - Baronas, Tautvilas, g. 1924 Paupynyje, Skaud­vilės v. Partizanas nuo 1945. Kovojo S. Gavėnios - Drąsučio, vėliau Kęstučio (Aušrelės) būryje. Žuvo 1952 prie Lomių. Kūnas buvo išnie­kintas Šilalėje.

JURGAITYTĖ Stasė, g. apie 1923 Smiltynėje, Skaudvilės v. Žuvo 1952 rugpjūčio mėn. prie Lomių. Išniekintas kūnas gulėjo Šilalėje.

JURGILAITIS Kazys, g. 1919. Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1945 Miliušgiryje, Jurbarko r.

JURGILAS Jonas, Kosto, g. 1894 Skaudvilėje. Sušaudytas 1945.

JURGUTAVIČIUS Juozas, žuvo 1947 02 16 Dūkto miške, netoli Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Mūšiui vadovavo J. Beloglovas, kuris taip pat žuvo.

JURGUTAVIČIUS Stasys, žuvo 1947 02 16 Dūkto miške, netoli Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Mūšiui vadovavo J. Beloglovas, kuris taip pat žuvo.

JURGUTIS Jurgis, g. 1925. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 Vilaičiuose. Palaikai — Žygaičių žvyrduobėje.

JURJONAS Antanas, Povilo - Tomas, Šviesa, g. 1927 Stirbiškėje, Laukuvos v. Ūkininkas. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. 195111 02 paimtas gyvas. Išprotėjo. Mirė lageryje.

JURJONAS Eduardas - Papartis, g. 1926 Uždvaryje, Judrėnų v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas nuo 1950. Žuvo1952 Jonikaičiuose, Švėkšnos v., apsupus bunkerį. Kartu žuvo K. Auš­kelis.

JURKAUSKAS Boleslovas - Bolius, g. 1918 Gaurėje. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 05 24 Purviškių miške, Gaurės v. Kartu žuvo vadas A. Jonikas ir B. Jankauskas. Žr. priedą.

72

JURKŪNAS Aleksas - Gintaras, Raganius. Stomatologijos stu­dentas, dantų technikas iš Šiaulių. Žuvo 1953 01 17 Pužukuose, Kel­mės r., K. Ruko sodyboje kartu su žmona E. Gendrolyte - Jurkūniene ir A. Bakšiu.

JURKŪNIENĖ - GENDROLYTĖ Elena - Balandė, g. 1924, užaugusi Kasčiukų k., tarp Stulgių ir Kražių. Pradžios mokyklos mokytoja. Žuvo1953 01 17 Pužukuose, Kelmės r., K. Ruko sodyboje kartu su vyru A. Jur­kūnu ir A. Bakšiu.

JURKUS Bronius iš Sirvydukų k., Kelmės v. Žuvo savo tėvų dar­žinėje. Kūnas išniekintas ir užkastas Kelmėje.

JURKUS Pranas - Likimas, g. 1929 Pyragiuose, Šiluvos v. Žuvo 1949 Rekštiškių miške.

JUSAITIS Antanas, Vinco, g. 1928 Papiškiuose, Kidulių v. Tėvas -1920 laisvės kovų savanoris, apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Antanas mokėsi Jurbarko gimnazijoje. 1947 išėjo partizanauti ir netrukus žuvo.

JUŠKA Jonas - Šarvuotis. Žuvo Aisėnų miške prie kelio Veiviržėnai- Klaipėda.

JUŠKEVIČIUS Tadas, Vlado - Medžiotojas, g. 1923 Pagojuose, Ariogalos v. Gyveno Visbaruose, Girkalnio v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 Ruseiniuose, Kėdainių apskr., Mažeikų sodyboje.

JUŠKEVIČIUS Vladas, Vlado - Kukutis, g. 1926 Pagojukuose, Ariogalos v. Gyveno Visbaruose, Girkalnio v. Žuvo 1946 12 25 Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žr. priedą.

JUŠKIENĖ - KALNIŪTĖ Ona - Bitelė, g. 1923 Rindėse, Rietavo v. Ūkininkė. Kovojo Tarno, vėliau Kontrimo būryje. Žuvo 1952 kovo mėn. Žadvainių miške prie Pajūrio k., Rietavo v., po visą parą trukusių kau­tynių. Kartu žuvo vadas A. Kontrimas, J. Oželis ir dar trys partizanai.

JUŠKYS Juozas - Kiškis, kilęs iš Ąžuolynės, Nemakščių v. Žuvo kartu su broliu Povilu Klaipėdos krašte.

JUŠKYS Klemensas, Prano - Žaibas, g. 1924 Paantvardyje, Jurbar­ko r. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1949 05 31 Paslauckinės miške prie Stakių kartu su M. Pocevičiumi ir A. Sutkaityte.

JUŠKYS Povilas, kilęs iš Ąžuolynės, Nemakščių v. Žuvo kartu su broliu Juozu Klaipėdos krašte.

73

JUŠKYS Povilas iš Nemakščių. Ūkininkas. Žuvo 1946 mūšyje Nuo­mininkų k., Šilalės r.

JUŠKYS Stepas, Jono - Kostas, g. 1921 Paupyje, Raseinių apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusių atminimui 199C Eržvilke pastatytas paminklas. Žr. priedą.

KAČIULIS Stasys, Vinco, g. Negirvoje, Ariogalos v. Pabėgo iš sovie­tinės armijos. Žuvo 1945 vasarą netoli namų.

KAČIUŠIS Bronius, Jurgio - Jūra, g. 1924. Mokytojavo Šilalėje ir Tauragėje. LLA karys. Žuvo 1948 09 15 Purviškių miške, Gaurės v., kautynių metu. Žr. priedą.

KAČIUŠIS Petras, Prano - Varnas, g. 1907 Pyragiuose, Liolių seniū­nijoje. Karininkas. LLA karys. Žuvo 1951 prie Balčios upelio. įmestas

KAČIUŠIS Vincas, Kazio, g.1915 Balniuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškių miške, Rutkiškių apyl. Kūną Įmetė į šulinį prie Eržvilko gimnazijos. 1990 palaidotas Eržvilko kapinėse. Žr. priedą.

KAIRYS Pranas, g. 1917 Antegluonyje, Batakių v. Apygardos štabo ryšininkas. Žuvo 1949 02 16. Palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

KAKTA Pranas - Šturmas, g. 1920 Trumpiškiuose(Ringiuose), Žygai­čių v. Kovojo Butegeidžio rinkt. III kuopos S. Sadausko - Bijūno būryje, buvo vado pavaduotoju. Žuvo 1949 06 14 Kęsčių k., E. Kvidukos sodyboje. Kartu žuvo F. Abramas, P Adelberkis, J. Jončas, A. Toleikis ir Nevėžis.

KALNIŪTĖ Ona - žr. JUŠKIENĖ

KALVAITIS Pranas, Stasio, g. 1914 Butkiškės k., Čekiškės v. Daly­vavo 1944 Vosbutų kautynėse. Suimtas. 1945 06 01 sušaudytas.

KAMINSKAS Juozas, Juozo, g. 1901 Melagiškiuose, Batakių v. LLA karys. Partizanas nuo 1944 spalio mėn. Žuvo 1945 08 10 Mickiškės kautynėse Dvarviečiuose, Gaurės v. Kartu žuvo S. Norkus ir J. Jakutis. Kapas Batakiuose. 1990 pastatytas paminklas.

KAMINSKAS Petras, Antano, g. 1921 Reksčiuose, Tauragės apskr. Partizanas nuo 1946 kovo mėn. Kovojo Neptūno, vėliau Nemuno vado­vaujamoje III kuopoje. Veikė Šilalės - Šilutės apylinkėse. Suimtas. Sušaudytas 1949 02 27.

šulinį.

74

Jeronimas KAPTURAUSKAS

KANCEREVIČIUS Kazys, Kazio - Uosis, g.1920 Jakaičiuose, Skirsnemunės apyl. Nuo 1944 partizanas Paulaičio - Aido būryje. Sužeistas mirė 1945 06 23. 1993 palaikai palaidoti Jurbarko ka­pinėse.

KAPTURAUSKAS Jeronimas - Baltrukas,Meška, g. 1914 Paalsio II k., Šimkaičių apyl., Jur­barko r. Batsiuvys. Partizanas nuo 1943. Kovojo Kęstučio apygardos Panteros būryje. Žuvo 1951 1205 prie Mituvos pas Vincą Bakšaitį - susisprogdino granata Paalsio k. bunkeryje. Kartu žuvo Tverkus ir J. Petrauskas.

KARALIUS Albinas, Jono - Varenis, g. 1910. Kapitonas, bai­gė žvalgybos mokyklą Prūsijoje.LLA Vanagu štabo viršininkas.1945 vasarą suimtas ir su­šaudytas 1946 02 18.

KARAŠAUSKAS Antanas,Antano, g. 1913 Armonuose, Ra­seinių apskr. Žuvo 1947 God- laukyje, Raseinių v.

KARAŠAUSKAS Ipolitas, Mato, g. 1887 Ky­mantuose, Betygalos v. Bežemis. Suimtas 1945 sausio mėn. Pagiriuose, prie Žaiginio, pas seserį Mockuvienę. Nukankintas 1945 balandžio mėn.Šiluvoje.

KARAŠAUSKAS Jonas, Ipolito, g. 1921 Bety­galos v. bežemių šeimoje. Slapstėsi nuo karinės tarnybos su broliu Kostu Pagrubyčiuose, Betyga­los v., pas ūkininką Praną Gervę. 1945 02 02 sody­bą apsupo rusų kareiviai. Kostas žuvo, Jonas pabė­go. Po kelių savaičių buvo suimtas ir užverbuotas.Buvusio partizano Jono Mockaus parodymu, pasitraukė į mišką ir parti­zanavo Stribo slapyvardžiu. Žuvo 1946 03 12 kautynėse ties Tendžiogala.

Ipolitas KARAŠAUSKAS su žmona

Jonas KARASAUSKAS

75

Kostas KARAŠAUSKAS

KARAŠAUSKAS Kazys, Antano, g. 1914 Armo­nuose, Betygalos v. Ūkininkas. Partizanas nuo1944. Žuvo 1948 prie Miškiniu ežero, Šaukoto apyl

KARAŠAUSKAS Kostas, Ipolito, g. 1913 Bety­galos v. bežemiu šeimoje. Slapstėsi nuo karinės tar­nybos su broliu Jonu Pagrubyčių k., Betygalos v., pas ūkininką Praną Gervę. 1945 02 02 sodybą ap­supo rusu kareiviai. Kostas žuvo, brolis Jonas pa­bėgo.

KARBAUSKAS Bronius - Aras, g. 1928 Kasba­rynuose, Lomių apyl., Tauragės r. Žuvo 1951 gegu­

žės mėn. Sutkuose, Sungailiškių apyl., Tauragės r., kartu su žmona Maryte.

KARBAUSKAS Pranas, Prano - Margis, g. Lapkalnyje, Šilalės v. Butegeidžio rinktinės III kuopos Žaibo būrio vadas. Žuvo 1948 04 05, per šv. Velykas, Gerviškėse, Šilalės v. Kovėsi iki paskutinio šovinio. Jo ir K. Šepučio kūnai gulėjo išniekinti Šilalės turgaus aikštėje.

KARBAUSKAS iš Vaičių k., Šilalės v. Žuvo. Kūnas gulėjo išniekintas Šilalės gatvėje.

KARBAUSKIENĖ - DOBILAITĖ Marytė, Antano, g. 1929. Gyv. Zuikiškiuose, Tauragės r. Siuvėja. Partizanė nuo 1950. Žuvo 1951 gegužės mėn. Sutkuose, Sungailiškių apyl., Tauragės r., kartu su vyru Broniumi.

Prano KARBAUSKO Ir Kazio ŠEPUČIO kūnai, išniekinti Šilalės turgaus aikštėje

KARPAS Antanas, Prano - Sakalas, g. 1923 Griaužuose, Viduklės v. Būrio vadas. Žuvo1949 02 06 Mosteikiuose, Ne­makščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Juciumi ir V. Rutkausku. Jų kūnai buvo pervežti į Nemakš­čius.

KARPIUS Jonas, Prano - Tūbelis, g. 1918 Lygiuose (Pa- šešuvyje), Nemakščių v. Žuvo1948 12 03 Bedančių miške, Ra­seinių v.

76

KASPARAITIS Jonas - Viesulas, g.1926 Endrikiuose, Šakių v. Ūkininkas.

Kovojo Šakių apskrityje ir Žemaitijoje. Žuvo1949 12 Pašešupio miške, Rytprūsių pusėje.

KASPERAVIČIUS Antanas, Kazimiero (Juozo brolis), g. 1918 Jokūbaičiuose, Šim­kaičių v. Baigė Jurbarko gimnaziją, studija­vo mediciną. Partizanas. Žuvo 1945 birželio mėn. prie Bebirvos upelio.

KASPERAVIČIUS Juozas, Kazimiero - Angis, Visvydas, Šilas, g. 1914 Jokūbaičiuo­se, Šimkaičių v. Aviacijos leitenantas. LLA karys - kapitonas nuo 1942. 1945 birželio mėn. suimtas. Išvaduotas iš Raseinių v. Bi­liūnų ligoninės. Nuo 1946 vasaros Jung­tinės Kęstučio apygardos vadas. Tris kartus buvo suimtas ir tris kartus pabėgo. Žuvo 1947 04 06 štabo bunkeryje prie Batakių, Antagluonyje, Juozo Juknos sodyboje, kartu su savo adjutantu A. Biliūnu. Abu užkasti prie Tauragės Šubartinės. Apie vadą Juozą Kasperavičių visoje apygar­doje sklido legendos. Aukštas, gražaus sudėjimo, su uniforma, tvarkingas ir pasitempęs, jis kėlė pagarbą kovotojų tarpe. Net tolimame apygardos krašte, Ariogaloje, veikęs būrio vadas leitenantas Juozas Paliūnas - Rytas pažymi, kad Kęstučio apygardos organizaciniai vienetai veikė labai gerai, ijautėsi drausmė ir atsakomybė. J.Kasperavičius pasižymėjo drąsa ir nevengdavo išeiti iš bunkerio net ir dienos metu. Tokiais atvejais jis apsirengdavo krosnininko — mūrininko rūbais, kuriuos gaudavo iš erž­vilkiškio krosnininko senuko Jono Steponaičio. Jiedu dažnai vaikščiodavo kartu ir atliko ne vieną partizaninę užduotį. Taip 1946 rudenį pasaloje prie Būdų dvaro buvo nukautas Eržvilko MGB skyriaus viršininko Močalovo pavaduotojas - sadistas tardytojas. Paskutinysis Lietuvos partizanų vadas A. Ramanauskas - Vanagas savo atsiminimų knygoje “Daugel krito sūnų” (V. 1991. P. 238) skelbia LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko Aktą Nr. 7, kuriuo J. Kasperavičius apdovanojamas I laipsnio Laisvės Kovotojo Kryžiumi (su kardais), ir jam suteikiamas Karžygio vardas už "ypatingus nuopelnus, išreiškiant Sąjūdžio idėją, o ypač už mirties valandoje parodytą didvyriškumą kovoje su priešu”.

77

Juozas KASPERAVIČIUS

KASPERAVIČIUS Pranas, Antano - Lušas, g. 1924 Šakiu r. Tarnavo bernu, buvo stribas, vėliau partizanas Jurbarko Aido būryje. Žuvo 1947 sausio mėn. Lukšiuose kartu su A. Meškausku. Palaidotas Jurbarko kapinėse 1989.

KASPUTIS Jonas, Viktoro, g. 1920 Paalsyje, Nemuno būrio vadas nuo 1944 gruodžio mėn. Veikė Eržvilko apylinkėse. 1945 vasarą suimtas. Mirė 1988.

KASPUTIS Motiejus, g. 1925 Margynėje, Skaudvilės v. Žuvo 1951 01 16 Mykolaičiuose. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaud­vilėje.

KAŠČIUKAITYTĖ Bronė, Juozo, g. 1926 Paalsyje, Šimkaičių apyl., Jurbarko r., mažažemių ūkininkų šeimoje. Ryšininkė - rėmėja. Suimta 1946 06 11. Kalėjo Magadano srities lageriuose. Taigoje buvo meškos sudraskyta.

KAŠČIUKAITYTĖ Veronika - žr. JASAITIENĖ

KATINAS Gediminas - Šarūnas, g. 1930, Vy­tauto apygardos partizanas. Suimtas 1947 ir ištrem­tas. Nuo 1990 LPKTS Tauragės sk. pirmininkas. Mirė 1996 05 03. Aktyviai dalyvavo ruošiant žu­vusiųjų partizanų sąrašus.

KAULIUS Julius, kilęs iš Kekiškės k., Kvė­darnos v. Žuvo 1947 Sauslaukyje, Kvėdarnos v., apsuptas saugumiečių.

KAUNECKAS Pranas, g. 1917 Kibiškyje, Pane­vėžio r. Leitenantas. LLA karys. Lydžio rinktinės partizanas. Žuvo 1945 02 14 Globiuose, Jurbarko r., kartu su N. Gudaičiu. Palaidotas Globių kapinai­tėse.

KAUPAITĖ Aleksandra - Kristina, Lapė, g. 1923 Lenčiukuose, Pernaravos apyl. Žuvo 1944 gim­tajame kaime ties Lenčių mišku, eidama partiza­nams pranešti apie enkavedistų pasirodymą.

KAVALIAUSKAS Alfonsas, Vlado, g. 1925 Vos- bučiuose, Pajieslio apyl. Žuvo 1949 08 20 Ruseinių miške, Josvainių apyl. Iš viso žuvo 5 partizanai.

Pranas KAUNECKAS

Aleksandra KAUPAITĖ

78

KAVALIAUSKAS Antanas, Vlado, g. 1930 Vos­bučiuose, Pajieslio apyl. Žuvo 1950 01 21 Lipliūnų miške, Kėdainių apyl., stovyklaujant pas Pustel­niką. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

KAVALIAUSKAS Bronius, g. 1911 Steponkai­myje, Betygalos v. Karininkas, tarnavo pasienyje. Žuvo 1945 04 30 prie gimtinės - susisprogdino gra­nata.

KAVALIAUSKAS Petras-Jaunuolynas, g. 1914 Latakuose, Viduklės v. Žuvo 1947 Švendruose pas Stulginską.

Petras KAVALIAUSKAS

KAVALIAUSKAS Vladas (Alfonso ir Antano tėvas), g. apie 1900 Vosbučiuose, Pajieslio apyl., Krakių v. Išėjo į mišką su dviem sūnumis ir visi trys žuvo. Tėvas žuvo 1949 sausio mėn., kulkosvaidžiu dengdamas būrio atsitraukimą.

KAVALIAUSKAS, žuvo 1949 gruodžio mėn. Plokščiuose kartu su V. Gužausku ir A. Šefleriu.

KAVOLIUS Matas, g. 1918 Karklėnuose. Dirbo valsčiaus savival­dybėje. LLA karys - partizanas. Žuvo 1947 02 18 Santakuose, prie Minijos, kartu su K. Kijausku.

KAVOLIUS Nikodemas, g. Balniuose, Eržvilko v. Ūkininkas. 1946 suimtas už partizano slėpimą. Kalėjo Šilutės kalėjime. Nukankintas betardant. Palaidojimo vieta nežinoma.

KAZAKAITIS, sušaudytas Plikių giraitėje,Ariogalos apyl., kartu su A. Petrausku ir A. Urbonu.

KAZLAUSKAS Bronius - Alfonsas, Girėnas, žuvo 1952 Sutkų miške, Tauragės v., kartu su K. Beržiniu.

KAZLAUSKAS Ipolitas, g.1902 Bajoriškiuose,Panevėžio apskr. Vadžgirio girininkas. LLA karys.Suimtas 1945. Nukankintas 1946 03 Pečioros la­geryje.

79

Bronius KAZLAUSKAS

Pranas KEMZŪRA

Stasys KENTRA (kairėje)

KEMZŪRA Aleksandras, Jono, g. 1914 Gra­jauskuose, Ariogalos v., ūkininku šeimoje. Nepri­klausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Gra­jausku mūšyje. Žr. priedą.

KEMZŪRA Benediktas, Augustino, g. 1896 Vos- butuose, Seredžiaus v. Sušaudytas prie savo gim­tosios sodybos 1944 12 18. Enkavedistai iš Čekiškės sudegino trobesius su gyvuliais.

KEMZŪRA Bolesas, g. 1922 Rudakiuose, Per­naravos v. Ūkininkas. Žuvo 1944 pabaigoje.

KEMZŪRA Julius, g. 1927 Šilainėliuose, Kra­kių v. Žuvo 1945 sausio mėn. Šilainėlių miške.

KEMZŪRA Juozas, Broniaus, g. 1924. Parti­zanas Seredžiaus apylinkėse nuo 1944. Žuvo 1947.

KEMZŪRA Pranas, kilęs iš Vosbutų. Šaulys. Žuvo 1947.

KEMZŪRA Vincas (Juliaus brolis), g. 1926 Ši­lainėliuose, Krakių v. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Šilainėlių miške.

KENSGAILA Juozas - žr. KĘSGAILA

KENTRA Jonas, Jono - Tigras, kilęs iš Gūbrių Šilalės v. Šalnos rajono K. Bagdono- Ūdros, J. Kentros - Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1950 birželio mėn.

KENTRA Jonas, Juozo - Rūtenis, Lukštas, g. 1922 Užlankyje, Šilalės v. Būrio vadas. Butegeidžio rinktinės vadas. 1950 -1951 vadovavo Šalnos partizaniniam rajo­nui. Žuvo 1952 04 20 Bilionių k., Lauku­vos v., Laukuvos - Varnių kelyje.

KENTRA Juozas, Juozo - Tauras, g. 1924 Užlankyje, Šilalės v. Butegeidžio rink­tinės Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949

80

Aleksandras KEMZŪRA

Jonas KEPARUTIS

spalio 21(10) Lentinės miške pas Pr. Katauską.

KENTRA Kazys, Juozo - Papartis, g. 1928 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1949 10 21 Lentinės k., Šilalės r.

KENTRA Leonas, Juozo - Sakalas, g. 1926 Už­lankyje, Šilalės v. Žuvo 1949 10 21 Lentinės k.,Šilalės v.

KENTRA Stasys, Juozo - Dagilis, g. 1926 Alku­pyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 12 24 prie Rietavo.

KEPARUTIS Jonas, g. 1923 Šiluvoje. Mokytoja­vo Pumpuruose, Šiluvos v. Žuvo Raseinių kalėjime.

KEPARUTIS Juozas, kilęs iš Paserbenčio k.,Kalnujų apyl., Raseinių apskr. Žuvo 1948 03 04 Šaukliuose, P. Rudaičio sodyboje, apsupus rusų ka­reiviams. Kartu žuvo S. Naruševičius, J. Nacas ir V. Petraitis.

KEPARUTIS Rapolas, kilęs iš Paserbenčio k.,Kalnujų apyl., Raseinių apskr. Žuvo 1949.

KERBAUSKAS - žr. KARBAUSKAS

KERPĖ Antanas, g. Dauskiuose, Judrėnų apyl.Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1947 Lėguose, Rietavo v., Tubučio sodyboje.

KĘSGAILA Juozas - Strazdas, g. 1924 Šilalėje.Žuvo 1949 sausio mėn. kartu su Juozu Marozu - Nemunu.

KIAUKĖ Antanas, Igno, g. 1916 Pagynėvyje,Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enka­vedistais. Žr. priedą.

KIAUKĖ Jonas, Igno, g. 1912 Pagynėvyje,Ariogalos v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enka­vedistais. Žr. priedą.

Antanas KIAUKĖ

81

Jonas KIAUKĖ

KYBARTAS Eugenijus, Boleslovo - Vasaris, g. 1927 Kaspariškės k.,: Liolių apyl. Žuvo 1956 07 25 Kupriškių miške. Kybartų šeimos žuvo 5 broliai.

KYBARTAS Ignas, Boleslovo - Saulius, g. 1929 Kaspariškės k., Lio­lių apyl. Žuvo 1956 07 25 Kupriškių miške kartu su Eugenijumi.

KYBARTAS Mečys, Boleslovo - Grimas, g. 1920 Kaspariškės k., Liolių apyl. 1949 01 08 suimtas. Mirė lageryje 1973.

KYBARTAS Vytautas, Boleslovo - Budrys, g. 1922 Kaspariškės k., Liolių apyl. Žuvo 1956 07 17 netoli nuo Kelmės prie Gutmano sodybos. Apdovanotas Laisvės kovotojo kryžiumi.

KYBARTAS Vladas, Boleslovo - Pikas, g. 1925 Kaspariškės k., Liolių apyl. Žuvo 1949 09 21 Spirgiuose, Karklėnų apyl., kartu su Z. Bagdo­navičiūte, K. Bagdonu ir J. Jokubausku.

KIELA Antanas, Vinco, g. 1899 Raguvoje. 1934 - 1945 Tirkšlių (Mažeikių r.) bažnyčios klebonas. Aktyvus LLA rėmėjas. Nuo 1946 02 gyveno nelegaliai Tamašausko pavarde. 1950 06 12 suimtas Žukliuose (Sakių r.) Juozo Račkaičio sodyboje įrengtoje slėptuvėje. Tolimesnis likimas nežinomas.

KIELĖ Antanas, Prano - Paukštis, g. 1924 Ilgižiukuose, Raseinių apskr., mažažemių šeimoje. Partizanas nuo 1944. Suimtas 1946 12 27. Žuvo Vorkutos anglių kasyklose.

KIJAUSKAS Kazys - Pušinis, g. 1918 Šiemuliuose, Kretingos apskr., ūkininku šeimoje. Karo aviacijos mokyklos kursantas. Nuo 1944 LLA Kulių kuopos vado pavaduotojas. Jono Noreikos - generolo Vėtros

bendražygis. Žuvo 1947 02 18 Santakuose, prie Minijos, kartu su M.Kavoliumi.

KILIOKAS Petras - Gintautas, Rolando būrio partizanas. Veikė Tauragės - Skaudvilės apylinkėse. Žuvo 1952 rudenį. Kartu žuvo A. Rundza ir J. To­liušis.

KILIOTAITIS Juozas, g. 1924 Šapališkėje, Šim­kaičių v. Tris mėnesius buvo stribu Šimkaičiuose, vėliau - Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1946 - sužeistas nusišovė.

Kazys KIJAUSKAS

82

RIMINIUS Antanas - Laisvūnas. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1951 spalio-lapkričio mėn. prie Luišių k., Švėkšnos v., ant liepto per Veiviržą.

KINAS Jonas, Adolfo, g. 1924 Pramedžiuvoje, Raseinių apskr. Be­žemis, kumetis. Slapstėsi nuo karinės tarnybos. Tapo partizanu. Žuvo1948.

KIRKICKAS Valius, Alberto - Suomis, g. 1928 Tauragėje. Kalniaus rinkt. Šakos kuopos Ramūno būrio vado pavaduotojas. Veikė Raseinių apskr. Suimtas 1948 09 08, mirė kalėjime.

KISIELIUS Alfonsas, Alekso, g. 1925. Žuvo 1948 08 29, stovyklaujant Diržioniuose, Betygalos v., pas ūkininką Petrą Barauską. Trys partizanai- A. Kisielius, K. Beišys ir Kurmauskas, enkavedistų apsupti, miškais traukėsi link Žibulių. Žuvo visi trys ir abu šeimininkai.

KISIELIUS Antanas, g. 1921 Eržvilke. Partizanavo Varlaukio apy­linkėse. Žuvo 1947.

KISIELIUS Bronius - Simas, g. 1922 Kalu­piuose, Šimkaičių v. Žuvo 1945 11 26 Stulgiuose, prie Šimkaus sodybos.

KISIELIUS Gaudentas, Mato - Tomas, Arėjas, g. 1905 (?) Kavoliuose, Jurbarko v. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Tarnavo Erž­vilko savivaldybės raštininku. Nuo 1944 Pavidaujo būrio partizanas. Kadagio - Ąžuolo kuopos vadas Lydžio rinktinėje. Suimtas savo namuose, užver­buotas ir paleistas. Žinių kad būtų veikęs okupantų naudai, nėra. Antrą kartą suimtas 1949 11 06 ir vėl užverbuotas. Apie jo veiklą tuo metu žinių nėra.Žuvo 1951 Lukiškių kalėjime Vilniuje.

KISIELIUS Jonas (partizanų Antano, Juozo ir Telesforo tėvas), kilęs iš Pavidaujo k., Jurbarko v.Ūkininkas. Suimtas už tai, kad vaikai partizanai.1945 nukankintas Šiluvos areštinėje. Užkastas areštinės kieme.

KISIELIUS Juozas, Jono - Genius, g. 1917 Pa- vidaujyje, Eržvilko v. Žuvo 1953 kovo mėn. Kar- tupiuose, Varlaukio apyl. Kapas Balandinėje.

Alfonsas KISIELIUS

Juozas KISIELIUS

KISIELIUS Jurgis - Mindaugas, g. 1910, gyv. Tauragėje. Šalnos rajono II būrio partizanas. Aušrelės būrio grupės vadas.

KISIELIUS Telesforas, Jono - Bitinas, Česlovas, g. 1915 Pavidaujyje, Eržvilko v. Puskarininkis. LLA karys, būrio vadas. Žuvo 1946 02 13 Ridikiškiuose, Eržvilko v., pas Jackį. 1990 palaikai rasti šulinyje prie Eržvilko.

KISNIERIUS Andrius - Sakalas, Rolando būrio partizanas. Veikė Tauragės apylinkėse. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir J. Liorančas. Palaikai buvo išniekinti Gaurės NKVD namo kieme, vėliau išvežti į Tauragę - Šubartinę.

KIUDYS, kilęs iš Gvaldu k., Kvėdarnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1945.

KIULKIS Juozas, Antano - Linelis, g. 1926 Molavėnuose, Viduklės v.Žuvo Vailabuose, Viduklės v. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

KLYBA Aleksas, Vinco - Linas, g. 1911 Šulai­čiuose, Krakių v. Žuvo Paliepių Pušynėj e 1944 12 16 mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Žr. priedą.

KLIKNA Mykolas - Bėglys, kilęs iš Liolių Vi­duklės v. Žuvo prie Dubysos.

KLIKNA Vytautas, kilęs iš Pašilės k., Kražių v. Žuvo susišaudymo metu prie Kelmės.

Aleksas KLYBA

KLIMANSKAS Aleksandras, g. 1920 Pašuš­vyje, Krakių v. Gyveno Ilgižiuose, Betygalos v. Be­žemis. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Arioga­los v., mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Žr. priedą.

KLIMAŠAUSKAS, kilęs iš Žalpių Šiluvos apyl. Žuvo 1948 prie Balčios. įmestas į Bartkaus šulinį.

KLIMAS - Dūmas. Žuvo Globių miške.

KLUMBYS Zenonas - Razbajus, g. 1929 In­kakliuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies

Aleksandras KLIMANSKAS

84

rinktinės partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 13 Cipariuose, Žemaičių Naumiesčio v., kartu su J. Agintu.

KMITA Andrius - Aušra, g. 1917 Butviluose, Kražių apyl. Būrio vadas. Žuvo 1953 10 12 Gedminiuose, Kražių apyl., pas K. Peleckį, kartu su J. Bartkumi. Partizanams atsisakius apnuodytų "vaišių”, pasaloje buvę enkavedistai juos nušovė. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

KMITA Antanas, Prano, g. 1922 Butviluose, Kražių apyl. Žuvo 1947 Kirpkalnyje, Kražių apyl.

KMITA Edmundas, Prano - Evaldas, g. 1918 Butviluose, Kražių apyl. Ūkininkas. Partizanas nuo 1945. 1961 spalio mėn. išduotas nusišovė Vejose, Karklėnų apyl.

KNATAUSKAITĖ Danutė, g. 1932 Pažerūnų k., Tauragės r. Gim­nazistė. Partizanė - ryšininkė. Žuvo 1950 03 03 Ceikiškėje. Kartu žuvo jos sodyboje besislapstantys du partizanai (V. Gudavičius ir A. Kundro­tas). Trobesiai sudeginti.

KNISPERIS Jonas, Butegeidžio rinktinės Šalnos rajono III kuopos partizanas.

KOKŠTA Feliksas, Viktoro, g. 1927 Bardiškiuose, Šiluvos v. Ūki­ninkas. Nuo 1946 palaikė ryšį su partizanais. 1949 suimtas. Pabėgo. Stojo į partizanų būrį. Abu su žmona turėjo rankinius kulkosvaidžius. Žuvo 1952 05 22 kartu su žmona Umburynės k., Šiaulėnų apyl., prie Lenar­tuvos miško, Malkaus vienkiemyje.

KOKŠTIENĖ - RUTKAUSKAITE Zofija, Vinco, g. Šiluvos v. Dirbo Žaiginio ryšių skyriuje vedėja. 1949 kartu su vyru stojo į partizanų gretas.Abu turėjo rankinius kulkos­vaidžius. Žuvo 1952 05 22 Um­burynės k., Šiaulėnų apyl., prie Lenartuvos miško, Malkaus vienkiemyje. Apsupti enka­vedistų abu su vyru aktyviai gynėsi. Paskutiniais šoviniais nušovė sužeistą vyrą ir nusi­šovė pati.

1929 Žaiginyje,

Feliksas KOKŠTA Zofija KOKŠTIENĖ- RUTKAUSKAITE

85

KONČIUS Pranas, g. 1914 Salantuose. Ūkininkavo Juodupėnų kaime, 1941 sukilimo dalyvis. Nuo 1945 LLA Kardo rinktinės štabo narys. Veikė Kretingos, Priekulės rajonuose. Žuvo 1965 07 15 Kretingos r Didžiųjų Žalimų k. Drungilų sodyboje. Tai buvo paskutinis Lietuvoje nukautas partizanas, kovojęs prieš okupantą daugiau kaip 20 metų.

KONDRATAS Antanas - žr. KUNDROTAS.

KONSTANTINAS Alfonsas, Antano, g. 1929 Kamščiuose, Šilalės v Žuvo 1950 netoli Pagramančio, kovodamas Žalgirio būryje.

KONTRIMAS Antanas - Parama, Tomas, g. 1910 Spraudės k., Rie­tavo v. Rambyno būrio partizanas. Būrio vadas. Žuvo 1952 01 21 Žad­vainiuose, Rietavo v., apsupties metu kartu su savo būrio partizanais O. Juškiene, J. Oželiu ir kt.

KOPŪTIS (?) - Vytautas, vokiečių tautybės partizanas. (Gali būti ne pavardė, o pravardė). Žuvo Drobūkščiuose, Šilalės apyl. Kūnas buvo išniekintas Kvėdarnoje.

KOSTYRA Jonas, Antano, g. 1917 Grajaus­kuose, Ariogalos v. LLA karininkas. Vadovavo 1944 12 16 Grajauskų mūšiui, bet tą kartą išvengė mirties. Suimtas, žuvo 1949 02 16 lageryje.

KOŠYS, vienuoliktos klasės moksleivis. Pasi­traukė į mišką po to, kai iškėlė trispalvę. Žuvo prie Tauragės.

KOŠIŪTĖ, kilusi iš Pagramančio, Tauragės v. Žuvo prie Akmenos.

KOVECKIS Jonas, g. 1922 Šiluose, Kaltinė­nų v., ūkininkų šeimoje. Gyveno Pagrybėje. Parti­

zanas - ryšininkas. Suimtas Kryžkalnyje. Enkavedistai sumuštą vedžiojo po Braškių, Iždonų kaimus, kad parodytų, kur lankėsi partizanai. Ne­išdavė nė vieno žmogaus. Žuvo Vorkutos šachtoje.

KOVECKIS Jurgis - Marsas, g. 1929 Šiluose, Kaltinėnų v. Nuo 1948 Aušrelės būrio partizanas. Veikė Skaudvilės - Kaltinėnų apylinkėse. Žuvo1950 Vytogalos miške (suimant bandė nusišauti, mirė vežamas į Upyną). Kapas nežinomas.

KRAPAVICKAS Jonas - žr. PEČKAITIS

86

Jonas KOSTYRA

KRAPAVICKAS Vladas, g. apie 1906. Partizanavo Gučkampio apy­linkėse. Žuvo 1946 prie Babtų, netoli Cinkiškio, Čekiškės v. Kartu žuvo g. Džiaugys ir nežinomas partizanas. Palaidoti prie Cinkiškio sankryžos- dabar užasfaltuota.

KRASAUSKAS Jonas, g. 1928 Pikeliuose. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1945 prie Gaurės.

KRASAUSKAS Steponas, kilęs iš Paupio, Eržvilko v. Samdinys. Plechavičiaus armijos karys. Rolando būrio partizanas. Sunkiai sužeistas, mirė Balandinės miške, tankiame eglynėlyje.

KRAUJELIENĖ - Audra. Kovojo kartu su vyru apie Kelmę, Tytu­vėnus. Žuvo kartu su vyru prie Kelmės Degučių kautynėse.

KRAUJELIS A., Vytauto Didžiojo rinktinės Nemuno būrio vadas. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

KRAUJELIS Domas, kilęs iš Pakapės. Būrio vadas. Kovojo apie Kelmę, Tytuvėnus. Žuvo kartu su žmona prie Kelmės Degučių kautynėse.

KRAULEIDIS Mamertas - Našlaitis, g. 1931 Paulaičiuose, Švėkš­nos v. Partizanas nuo 1950. Kovojo Dariaus rajono Pušies rinktinėje. Žuvo1952 Juškaičiuose, prie Gardamo.

KRAULEIDYTĖ Basė - žr. KURMIENĖ

KREGŽDĖ Benadas - Bijūnas, g. 1927 Akmeniškiuose, Raseinių r. Partizanas nuo1948. Žuvo 1953 08 05 Paslauckynėje prie Juodaičių, Jurbarko r., kartu su E. Pranc­kevičiumi.

KREGŽDĖ Zenonas, Jono, g. 1930 Ak­meniškiuose(Karolinavoje), Raseinių apskr.Mokėsi amatų mokykloje Kaune. 1950, ne­norėdamas tarnauti okupantams, pasi­traukė į mišką. 1957 pavasarį pabėgo iš apsupties Pamituvyje, Stuogių sodyboje. Žuvo 1959 Kaprinų k. pas Gricių.

KRIKAINIS - žr. GRIKAINIS

KRIKŠČIŪNAS Vladas, g. 1908 Jankūnuose, Pernaravos v. Bežemis. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1948 rudenį Bajėnų miške.

87

Benadas KREGŽDĖ

Juozas KRIŠČIONAITIS

Simas KRŪMELIS (kairėje), io brolis Pranas ir Viktoras RUPŠYS

Leonas KRULIUS

KRIŠČIŪNAS - KRIŠČIONAITIS Juozas, Izi­doriaus, g. 1927 Lenkčiuose, Eržvilko v. Žuvo 1947 10 09 Pleteriškių k., Šimkaičių v.

KRIŠČIUS Izidorius, žuvo 1945 liepos mėn. bunkeryje Palaukesio miške, Tauragės r., kartu su 6 partizanais. Žr. priedą.

KRYŽANAUSKAS Antanas, g. 1902 Girinai­čiuose, Raseinių apskr. Jo sodyboje slapstėsi trys partizanai. 1945 06 17 susišaudymo metu vienas partizanas žuvo. Antaną stribai pasivedę sušaudė.

Palaidoti leido saviems.

KRŪMELIS Antanas iš Pagirupio, Tau­ragės r. Ryšininkas. Žuvo 1945.

KRŪMELIS Petras, Jono - Šalis, g. 1927, gyveno Dirkintuose, Šilalės r. Bute- geidžio rinktinės partizanas nuo 1950.1952 02 18 sužeistas ir paimtas gyvas čekistinės karinės operacijos metu Šilo miško 67 kvar­tale. 1952 02 19 mirė ligoninėje.

KRŪMELIS Simas, Jono - Perkūnas, Žygimantas, g. 1922 Dirkintuose, Šilalės v. Lietuvos karininkas. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Veikė Šalnos partizaniniame rajone. Žuvo 1951 06 01 Dirkintuose, pas Juozaičius. Kartu žuvo A. Šiaudvytis. (Kt. žiniomis - žuvo Gūbriuose, bunkeryje pas Juozaičius).

KRULIUS Leonas, Leono, g. 1919 Rudžiuose, Šimkaičių v. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. prie­dą.

KUBILIUS Adolfas, Leono - Aidys, Vygandas, Vaišvila, Radvila, Šilo velnias, g. 1918 Kartenoje, Kretingos apskr. Mokytojas. 1943-1944 LLA orga­nizacinio skyriaus viršininkas - kapitonas. 1945 va­sario mėn. Gadausko pavarde nuleistas parašiutu.

88

Sujungė Tauragės LLA būrius į Žemaičiu Legioną. Suimtas 1945 balan­džio mėn. kartu su A. Eidimtu, ir abu sušaudyti 1946 02 18.

KUBILIŪTĖ Zosė - Bitelė, Dariaus rajono Pušies rinktinės parti­zanė. Žuvo 1951 Šalpėnuose, Švėkšnos apyl. (nusišovė).

KUČINSKAS Alfonsas - Briedis, g. 1923 Pabū­dviečiuose, Žygaičiu v. Baigęs amatų mokyklą, mo­kėsi dvimečiuose mokytojų kursuose. Lydžio rinktinės Žalgirio būrio partizanas. III kuopos I būrio vadas. Žuvo 1947 liepos mėn. Stirbaičiuose.1989 palaikai perkelti iš Ežeruonos pakrantės į Žygaičių kapines.

KUČINSKAS Juozas, Izidoriaus, kilęs iš Bajo­raičių k., Liolių apyl., Kelmės r. Žuvo 1948 But­kiškėje, Kražių apyl. Užkastas Kražiuose.

KUČINSKAS Petras, Silvestro, kilęs iš Bajo­raičių k., Liolių apyl., Kelmės r. Žuvo 1949.

KUČINSKAS Pranas, Silvestro, kilęs iš Bajo­raičių k., Liolių apyl., Kelmės r. Žuvo.

KUČINSKAS Vincas, Antano - Aluntas, g. 1925 Stelmokuose, Šiaulėnų v. Žuvo 1950 07 07.

KUDOKAS Juozas - Ilgūnas. Nevėžio būrio vadas. Sušaudytas 1953.

KUDOKAS Kostas - Diemedis, g. 1922. Moky­tojavo Kupsčiuose, Kėdainių apskr. Partizanas nuo 1947. Žuvo prie Pernaravos.

KULKIS Kazys - Perkūnas, g. 1927 Sodalės k.,Upynos v. Šalnos rajono būrio vadas.

KULKIS Leonas - Liūtas. Prie Upynos, Šila­lės v., turėjo bunkerį.

KUNDROTAS Antanas - Skaisgiris, Šarūnas, g. 1928 Spraudaičiuose (Žvingiuose), Šilalės v. Bu­vęs Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto studentas.Stokaičių pradžios mokyklos mokytojas. Žalgirio būrio partizanas. Butegeidžio rinktinės štabo žval­gybos viršininkas. Veikė apie Žygaičius, Žvingius,

Kostas KUDOKAS

89

Antanas KUNDROTAS

Juozas KUDOKAS

Juozas KURMAUSKAS

Marijona KURMAUSKIENĖ

90

Vladas KUROČKA

Sartininkus. Žuvo 1950 03 03 Ceikiškės k., prie Tauragės, Knatauskų sodyboje. Kartu žuvo D. Knatauskaitė ir rinktinės vadas V. Gudavičius.

KUNICKAS Antanas, Antano, g. 1900 Budrai­čiuose, Betygalos v. Žuvo 1945 pradžioje.

KUODYS Pranas, Tado, g. 1901 Užpaliuose. Ūkininkas. 1918 savanoris, šaulys, kaimo seniūnas. Suimtas 1946. Mirė Magadane iš bado.

KUOPAS Jonas - Strazdas, g. 1920. Pirmasis partizanas Šilalės v. Kovojo A. Pociaus vadovau­jamame Tauuro būryje. Žuvo 1948 Bokštuose, Šilalės apyl., Pūdžemių sodyboje.

KURAS Petras, Jono, g. 1921 Biliūnuose, Rasei­nių apskr. Žuvo 1948 12 03 Plauginių miške, Ra­seinių apskr. Iš viso žuvo 18 partizanų. Žr. priedą.

KURAITIS, kilęs iš Grigalaičių Šiluvos v.

KURMAUSKAS Juozas, Vinco, g. 1928 Kudo- niuose, Betygalos v. Partizanas nuo 1948 pavasario. Žuvo 1948 08 29, stovyklaujant Diržioniuose, Bety­galos v., pas ūkininką P. Barauską. Trys partizanai - J. Kurmauskas, K. Beišys ir A. Kisielius, enka­vedistų apsupti, miškais traukėsi link Žibulių. Žuvo visi trys ir abu šeimininkai.

KURMAUSKIENĖ Marijona, g. Kudonių k., Betygalos v. Žuvo 1945 rudenį.

KURMIENĖ - KRAULEIDYTĖ Basė, kilusi iš Paulaičių, Švėkšnos v. Žuvo 1948-1949 Žemaičių Naumiesčio v.

KURMIS Juozas, žuvo 1946 10 22 (25) Lekiš­kės k., prie Povilo Rumšo sodybos. Kartu žuvo T. Raudys.

KUROČKA Vladas, Stasio - Dūdelė, g. 1923 Grinkiškyje. LLA karys nuo 1943. Paliepių Pušynės partizanų junginio vadas. 1944 12 16 vadovavo mū­šiui Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., su gausiomis

enkavedistu pajėgomis. 1945 08 06 atsitiktinai su­imtas Vosyliškio klebono daržinėje ir po "teismo”Kėdainiuose, 1946 01 26 sušaudytas Vilniuje.

KURTINAITIS Edmundas - Kalnius, kilęs iš Didvėjo k., Alėjų apyl., Raseinių raj. Mokytojas.Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1949 07 08 prie Vi­duklės, ant Šešuvies kranto, netoli Molavėnų k.

KUZAS Petras - Briedis, g. 1915 Raseiniuose.Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

KUZMICKAS Vytautas, Benado - Šakaliukas, g. 1930 ūkininkų šeimoje. Žuvo 1950 07 22 Daugė­liškiu miške prie Dagių kaimo. Iš viso žuvo 5 partizanai. Žr. priedą.

KVEDARAS Antanas, Antano - Tautvydas, g. 1928 Šmotiškiuose, Krakių v. Birutės būrio vadas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose kartu suV. Baranausku.

KVEDARAS Stasys, Antano - Jaunutis, g. 1933 Šmotiškiuose, Kra­kių v. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1951 Pajieslyje, pas ūkininką Rybelį.

KVEDYS Alfonsas, Juozo - Jaunutis, g. 1926 Pažėruose, Jurbarko v. Nuo 1945 Pavidaujo būrio partizanas, skyrininkas. Žuvo 1949 08 10 Liudvinavos k. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje.

KVEDYS Izidorius, Juozo - Saulius, g. 1918 Pažėruose, Jurbarko v. Nuo 1948 gegužės mėn. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1949 Anta­kalniškių I kaime, Jurbarko r. Kūnas buvo išniekintas Jurbarke.

KVEŠKUS Antanas, g. 1918 Burliokiškių k., Seredžiaus v. Žuvo1945.

KVEŠKUS Pranas (Antano brolis), g. 1916 Burliokiškių k. Žuvo 1946. Palaikai išniekinti Seredžiuje.

LANKAUSKAS Juozas, kilęs iš Margynės, Vaidilų apyl., Tauragės r. Veikė Tauragės apskrityje.

LANKAUSKAS Petras, kilęs iš Margynės, Vaidilų apyl., Tauragės r. Veikė Tauragės apskr. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

91

Vytautas KUZMICKAS

Jonas LAPKAUSKAS

LANKAUSKAS Vytautas, kilęs iš Margynės, Vaidilų apyl., Tauragės r. Veikė Tauragės apskr.

LAPAS Viktoras, g. 1918. Mokėsi Pagėgiuose. 1939 baigė Karališkąją Jūrų Akademiją Neapolyje. Lietuvos karo laivyno leitenantas A. Smetonos v. laive. J. Dženkaičio vadovaujamo būrio kovotojas. Žuvo 1941 birželio sukilimo metu kartu su 22 būrio nariais. Kapas Kaune, Ramybės parke.

LAPKAUSKAS Jonas, Vaclovo, g. 1911 Maskvi­tuose, Betygalos v. 1945 nuteistas 25 metams. Pa­bėgo iš Vorkutos lagerio kartu su A. Kringoliu. Žuvo1946 šalia gimtojo kaimo.

LATVYS - POŠKA Jonas, žuvo 1949 prie Vana­gų k., Priekulės v.

LAUCIUS Aleksas - Paukštys, g. 1916 Varka­lių k., Šiluvos v. Būrio vadas. Žuvo 1952 06 16 prie Liolių su J.Petraičiu.

LAUCIUS Petras, kilęs iš Petkiškių Šiluvos v.

LAURAITIS Izidorius, Kazimiero - Briedis, g. 1916. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 12 26 Kė­baičiuose, Raseinių v. Kūnas gulėjo prie Raseinių stribynės, vėliau buvo išvogtas ir palaidotas Kal­nujų kapinėse.

LAURAITIS Petras, g. 1920 Ižiniškiuose, Vi­duklės v. Buvo suimtas. Grįžęs mirė.

LAURAITIS Petras - Barsukas, g. 1917 Traku­čiuose, Girkalnio apyl., Raseinių r. Žuvo 1947 12 25 Kėbaičiuose, Raseinių apyl.

LAURYNAITIS Antanas, Jono - Algimantas, g.1924 Žuveliškių k., Raseinių v. Ūkininkas. Partiza­nas nuo 1949. Žuvo 1952 05 10 kartu su Marcinkumi- Liepukų Polimų (Sirpiškių)k. Užkasti Raseinių šaltinyje.

LAURINAITIS Petras, Juozo - Labutis, Balandis, g. 1906 Ižiniškiuo-

Izidorius LAURAITIS

92

Petras LAURAITIS

se, Viduklės v. LLA karys nuo 1945. Nuo 1950 Maršalio būrio partizanas. Veikė Skaudvilės v. Suimtas 1951 12 19, žuvo kalėjime.

LAURINAITIS Pranas - Iksas, Šturmas, g.1925 Jurbarke darbinin­ku šeimoje. Gimnazistas. Aido būrio partizanas nuo 1945. Žuvo 1952 (?).

LAURINAITIS Vincas, Jono, g. 1920 Rukšniuose, Jurbarko apskr. Jurbarko gimnazijos mokytojas. LLA karys. Veikė Aido būryje (vadas Paulaitis). LLA vadas gen. M. Pečiulionis jį buvo numatęs štabo nariu ryšiams su užsieniu. 1944 mokėsi Žvalgybos mokykloje Vienoje. Žuvo1945, Kauno čekistų nukankintas.

LAURYNAS Antanas, g. 1922 Pakalnupyje, Raseinių apskr. Žuvo1950 liepos mėn. pradžioje Vedeckų miškelyje. Iš viso žuvo 10 vyrų. Buvo užkasti Vedeckų miškelyje. Dabar palaidoti Raseinių kapinėse. Žr. priedą.

LAURYNAS Pranas, g. 1925 Naukaimyje, Girkalnio v. Žuvo 1949 0728 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

LAURYNAS Pranas, g. 1910 Kilbisuose, Babtų v. Nepriklausomos Lietuvos policininkas. Partizanas nuo 1944. Žuvo tais pačiais metais Šaravų miške, Kunionių apyl., Kėdainių v.

LAZDAUSKAS - Pranckevičius, Žebenkšties rinktinės būrio vadas. Veikė Šiluvos apylinkėse.

LEČAS Jonas - Erelis, g. Pivininkuose, Šilalės v. Žemaičių apygardos štabo apsaugos vadas. Žuvo 1952.

LEKUTIS Juozas, Juozo, g. 1927 Užkalniuose, Jurbarko v. Žuvo kartu su broliu Vincu bunkeryje Palaukesio miške 1945 liepos mėn. Iš viso žuvo 6 partizanai. 1989 palaidoti Vertimuose. Žr. priedą.

LEKUTIS Vincas, Juozo, g. 1928 Užkalniuose, Jurbarko v. Žuvo kartu su broliu Juozu bunkeryje Palaukesio miške 1945 liepos mėn. Iš viso žuvo 6 partizanai. 1989 palaidoti Vertimuose. Žr. priedą.

LELIŪGA Juozas, Vinco, g. 1928 Luknėnuose, Rietavo v. Žuvo 1950.

LEMBUTIS Juozas, Stanislovo, g. 1929 Medekšinėje, Nemakščių v. Žuvo Ižiniškiuose, Viduklės v., kartu su A. Verba. Kūnai buvo išniekinti Viduklės aikštėje.

93

Zenonas LENARTAVIČIUS

LENARTAVIČIUS Zenonas, Antano, g. 1933 Dratkalnyje, Pernaravos v. Siuvėjas. Nuo 1952 per­ėjo į ginkluotą pasipriešinimą. Žuvo 1959 rugpjūčio mėn. 2 d. Grajauskuose, Betygalos apyl., Gaižausko sodyboje.

LEŠČINSKAS Bronius, Vinco, g. 1923 Rugė- nuose, Pernaravos v. Žuvo 1945 pavasarį. Palaidotas Šaravų kapinėse.

LEŠČINSKIENĖ Cecilija, g. 1887. Partizanės Akacijos motina. Gyveno Kaupiuose, Tauragės v. Daržinėje buvo įrengusi slėptuvę. Žuvo 1947 savo namuose per susišaudymą.

LEŠINSKIS Jonas, Antano, g. 1925 Pryšman­tuose, Žygaičių v. 1957 nuteistas mirties bausme.

LEŠKYS Jonas, Antano - Petras, g. 1920 But­rimuose, Jurbarko r. Mažažemis. Nuo 1944 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 03 03 Jokūbaičiuose (kartu žuvo J. Blažys). Palaikai ilsisi Jurbarke.

LEŠKYS Juozas, Antano - Napalys, g. 1922 Butrimuose, Jurbarko r. Mažažemis. Nuo 1944 Gir­džių būrio partizanas. Žuvo 1949 Šimonių girioje. Kapas nežinomas.

LEVICKAS Juozas, Povilo, kilęs iš Kempalių, Viduklės v. Partizanas.

LEVICKAS Kazimieras, Antano - Dagys, Vytis, g. 1925 Eržvilko v. Žuvus Stoškui - Eimučio būrio vadas. Už jo galvą MVD žadėjo 25 tūkst. rub. Žuvo1951 Šakvietyje, prie Eržvilko, kartu su 4 parti­zanais.

LIATUKAS Algirdas, Leono - Vasaris, Žalgiris, g. 1920 Mikūlėse, Laukuvos v. Šalnos rajono štabo vadas. Partizanas nuo 1948. Žuvo 1952 02 18 če­kistinės karinės operacijos metu Šilų miško 67 kvar­tale (Šaukliškės miške), tarp Rietavo ir Kvėdarnos. Užkastas kalkių duobėje Rietavo parke. Žr. priedą.

LIATUKAS Pranas, g. 1876 Padievaityje, Kvėdarnos v. Generolas leitenantas. LLA karys. Nukankintas Lukiškių kalėjime 1945 09 02.

Kazimieras LEVICKAS (1949 05 19)

Generolas Pranas LIATUKAS

94

LIATUKAS Stasys, Kazio - Skrajūnas, g. Kuodaičiuose, Šilalės v., ūkininku šeimoje. Žuvo Bruktėnų ar Kalniškių k.

LIATUKAS Tadas, Gediminas, Leono - Vytautas, g. 1926 Mikūlėse, Laukuvos v. Butegeidžio rinktinės Rūtenio būrio partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 04 20 Bilioniu k., Laukuvos v.

LIAUDANSKAS Antanas, g. 1920 Ariogalos v. Tarnavo pas ūkininką Gaižauską. Žuvo 1944 prieš Kalėdas Šliužiuose, ant Gynėvės ledo, Ario­galos v.

LIDŽIUS Petras - Kardas, g. 1929 Gedminaičiuose, Švėkšnos v. Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas nuo 1950. Žuvo 1951 balandžio mėn. bunkeryje Medžioklės miške apsupties metu. Kartu žuvo J. Bra­zauskaitė ir S. Čeliauskas.

LIEKIS Kazimieras, g. 1923 Užšešuviuose, Eržvilko apyl., Jurbar­ko r. Mokytojavo Skaudvilėje. LLA karys. Suimtas 1945. Mirė 1952 po tremties lageriuose.

LIEPA Petras - Ledas, g.1924. Žuvo 1949 Naujininkuose, pas Povilaitį, apsupties metu.

LIESYS Antanas, Broniaus -Tvenas, Tonis, Idenas, g. 1919 (tėvas - Jurbarko gimnazijos direktorius - išvežtas į Sibirą 1941). Studentas medikas. LLA karys. 1945 nuleistas parašiutu į Tauragės miškus. Nuo 1948 liepos mėn. - Kęstučio apygar­dos vado pavaduotojas. Nuo 1947 informacijos ir žvalgybos skyriaus vir­šininkas. Jūros srities štabo narys. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose kartu su V. Ivanausku. Kita versija - mirė 1951 bunkeryje nuo širdies infarkto.

LIESYS Bronius, Broniaus (Antano brolis) - Naktis, poetas Ėglis, g.1921 Ramygaloje. Studentas — žurnalistas. LLA karys. Parašiutu nu­leistas į Tauragės miškus, Nuo 1948 liepos mėn. Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Žuvo 1949 08 13 Užpelkės miške kartu su V. Šniuoliu, P Bartkumi ir dviem nežinomais partizanais. 1991 palaikai rasti šulinyje prie Autoniškių ir palaidoti Radviliškio kapinėse.

95

Antanas LIESYS (viduryje) su būrio draugais V. MIŠEIKIU, V. IVANAUSKU, A. SENECKIU ir J. PALIOKU (žiūrint iš kairės j

dešinę)

Antanas LIGEIKA

LIGEIKA Antanas - Perkūnas, g. 1923 Leona­voje, Tytuvėnų v. Žuvo 1945 rugpjūtį Bargailių pel­kėje prie Praviršulio ežero, enkavedistams apsupus partizanų stovyklą. Kartu žuvo J. Jaščiolda, V. Nor­kus ir A. Skaburskas. Antano kūnas rastas pelkėje po ledu. Palaikai palaidoti tėviškėje kieme, o 1972 slapčia perlaidoti į Pašušvio kapinaites.

LIKTAS Vincas - žr. DIKTAS

LINKAI - trys broliai, kilę iš Raseinių. Du žuvo 1945 07 19 Virtuku mūšyje, Šiluvos v., vienas - Godlaukyje, Šiluvos v. Apie Virtukų mūšį žr. priedą.

LIOČAS Aleksandras, g. 1913. Žuvo 1946 05 25 Kreiviuose, Jucaičių apyl., Šilalės r.

LIOČIUS Jonas, Jono - Elnias, kilęs iš Kaltinėnų v. Dirbo svetimame ūkyje. Žuvo Giliogirio miške tarp Rietavo ir Tverų.

LIONA Bronius, Jono, kilęs iš Kazemėkiškių Jurbarko v. Žuvo Palaukesio miške, bunkeryje, 1945 liepos mėn. Iš viso žuvo 6 partizanai.1989 palaikai palaidoti Vertimų kapinėse. Žr. priedą.

LIORANČAS Juozas, Jurgio - Aidas, g. 1927 Ridikiškėje, Taura­gės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1947. Kovojo Rolando, Eimučio, Aluntos, Lelijos būriuose. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir A. Kisnierius. Palaikai buvo išniekinti Gaurės MVD namo kieme, vėliau išvežti į Tauragės Šubartinę.

LIPNIUS Vladas, g. 1922 Mažeikiškėje, Betygalos v. Žuvo 1945 0726 netoli savo gimtojo kaimo.

LISYS Adolfas, Jono - Aušra, g. 1926 Šmo­tiškėliuose, Josvainių v. Našlaitis. Partizanas nuo 1944. Kovojo Vl. Šulskio - Kraujelio būryje. Žuvo1949 08 20 Ruseinių miške.

LISYS Jonas, Jono, g. 1928 Šmotiškėliuose, Josvainių v. Našlaitis. Partizanas nuo 1944. KovojoVI. Šulskio - Kraujelio būryje. Žuvo 1948.

LISYTĖ Ona, Jono, g. 1929 Šmotiškėliuose, Josvainių v. Našlaitė. Žuvo 1948 prie Ruseinių k.

96

Adolfas LISYS

Petras LUBICKAS

LITVINAS Petras, Petro, g. 1918 Martynaičiuose, Grinkiškio v. 1948 pabėgo nuo trėmimo. Partizanas. Žuvo 1949 01 29 Lenčių miške, Ario­galos apyl. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

LOMSARGIS Izidorius, buvęs studentas. Parti­zanavo Švėkšnos apylinkėse kartu su Jonu Andri­jausku. Žūties data nežinoma.

LOSIUS Petras, gyv. Seredžiuje. Suimtas už tai, kad vaikai partizanai. Kalėjo Seredžiaus ir Kau­no kalėjimuose. Paleistas, po kelių mėnesių mirė.Palaidotas Seredžiaus kapinėse.

LOSIUS Petras, Petro, g. 1922 Seredžiuje. Dar­bininkas. Plechavičiaus rinktinės karys. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 03 19 prie Armenos ar Uosintos kartu su kitais 4 partizanais.

LOSIUS Povilas, Petro, g. apie 1926, gyv. Sere­džiuje. Darbininkas. Trumpą laiką buvo stribu. Per­ėjo pas partizanus. Žuvo 1949 (susisprogdino). Pa­laikai gulėjo išniekinti Seredžiuje, priešais stribų būstinę, po to užkasti šlaite.

LUBICKAS Petras, Petro, g. 1917 Pamūkyje,Betygalos v. Čekistų suimtas su ginklu 1944. Žuvo1951 Džezkazgano - Spasko lageriuose.

LUKAUSKAS Petras, Jono - Svajūnas, g. 1926 Varkaliuose, Šiluvos v. Žuvo 1947 04 13 Skaraitiš- kėje, Šiluvos v., kartu su kitais partizanais. Žr. priedą.

LUKAUSKAS Vladas - Gintaras, Krakis, g.1922 Varkaliuose, Šiluvos v. Žuvo 1946 12 30 Varka­liuose kartu su V. Žičkumi.

LUKMINAS Jonas, Prano, g. 1929 Dickaimyje,Betygalos v. Palaikė ryšį su partizanais. Nuo 1947- partizanas. Žuvo 1949 pabaigoje prie Gudžiūnų naktį patekęs į pasalą.

LUKMINAS Stasys, Kasparo, g. 1900 Dickai­myje, Betygalos v. Lietuvos policininkas. Žuvo 1944 pabaigoje tėvų namuose.

Jonas LUKMINAS

97

Stasys LUKMINAS

LUKOŠEVIČIUS Vytautas, Viktoro - Lizdeika, g. 1927 Upynoje, Tauragės apskr. Šilalės gimnazijos moksleivis. Pogrindinės organizacijos Die(v)medis dalyvis. Partizanas. Kovojo Kęstučio apygardos III kuopos pirmame, vėliau antrame būryje, kuriam vadovavo P. Karbauskas - Margis. Žuvo 1946 08 15 Spraudaičiuose prie Pajūrio, vykdydamas užduotį. Partizanai palaidojo Lomos miške. Palaikų rasti nepavyko.

LUKOŠIUS Antanas, g. 1895 Batakių k., Tauragės v. Policininkas. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1948 11 30 Tyrelio miške (sužeistas apsupties metu, nusišovė). Buvo užkastas Žygaičių žvyrduobėje. Dabar palaidotas Žygaičių kapinėse.

LUKOŠIUS Danielius - Maironis, g. Pryšmantuose, Žygaičių v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1950 08 08 Tyrelio miške. Apsupties metu dengė atsitraukiančius draugus. Pasibaigus šoviniams, nusišovė.

LUKOŠIUS Napoleonas, Juozo - Uosis, g. Pikeliuose, Eržvilko v. Ūkininkas. Žuvo 1951 Švendruose, Viduklės v., kartu su broliu Simu. Buvo užkasti prie Viduklės stribų būstinės. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

LUKOŠIUS Simas, Juozo, g. 1927 Pikeliuose, Eržvilko v. Ūkininkas. Žuvo 1951 Švendruose, Viduklės v., kartu su broliu Napoleonu. Buvo už­kasti prie Viduklės stribų būstinės. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

LUKOŠIUS Vladas, Vinco, g. 1909 Grajauskuose, Ariogalos v. Ūki­ninkas, papildomai vertėsi statybininko, staliaus darbu. Žuvo 1944 12 25 nuo okupantų kulkos Grajauskų mūšyje. Žr. priedą.

LUKOŠIUS Vladas - Putinas, Mėnulis, g. 1924 Pryšmantuose, Žygaičių v., ūkininkų šeimoje. Žalgi­rio būrio partizanas. Žuvo 1950 05 07 Stirbaičiuose prie senųjų kapinių. Iš viso žuvo 5 partizanai. Žr. priedą.

LUKOŠIŪTĖ Ona, žuvo 1945 07 19 Virtukų mū­šyje, Liolių apyl. Žr. priedą.

LUŠAS Jonas, Prano, g. 1924 Akstinuose, Rasei­nių r. Manoma, kad žuvo apie 1946 Kėdainių apskr.

LUŠAS Povilas, Prano, g. 1920 Akstinuose, Ra­seinių r. Žuvo 1946.

98

Vladas LUKOŠIUS

Vytautas LUŠAS

LUŠAS Vytautas, Juozo, g. 1917 Čikagoje, JAV Atvyko į Lietuvą 1920. Žuvo 1945 09 14 Padubysio miške kartu su A. Baniu.

MACAITIS Alfonsas, kilęs iš Eidintų, Batakių apyl. Veikė Tauragės apskr. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

MACAITIS Rimas, kilęs iš Tauragės. Eimučio būrio partizanas. Žuvo 1950 mūšyje Šakalinės miš­ke, prie Tauragės. Žr. priedą.

MACAITIS Simas, Simo - Sakalas, g. 1922.Būrio vadas. Žuvo 1948 09 15 Purviškių miške,Gaurės v., kautynių metu. Žr. priedą.

MACEVIČIUS Feliksas, g. 1923 Šilainiuose, Ariogalos v. Žuvo 1946.

MACEVIČIUS Kazys, g. 1918 Dainaviškiuose, Seredžiaus v. Žuvo 1945 07 19 Armeniškiuose.

MACEVIČIUS Stasys, Kazio brolis, g. Dainaviškiuose, Seredžiaus v. Žuvo Birbiliškės miške 1945.

MACEVIČIUS Zigmas, slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuo­menėje. Žuvo Kaupiuose.

MACIJAUSKAS Jonas - Perkūnas, kilęs iš Ringalių k., Šilalės v.

MACIJAUSKAS Pranas, g. 1919 Šveis­čiuose, Eržvilko v. Varlaukio būrio parti­zanas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Varlau­kio apyl., kartu su kitais būrio partizanais.Kūnai buvo užkasti Balandinės miške. 1989 septynių partizanų palaikai palaidoti Var­laukio kapinėse. Žr. priedą.

MAČAITIS Bronius, Jono, g. 1918 Kiaukuose, Šilalės v. Partizanas Irtmano (Irkmano) - Bagdono būriuose Šilalės - Upynos apylinkėse. Suimtas 1945 09 24.Tolimesnis likimas nežinomas.

MAČIULEVIČIŪTĖ Salomėja, Antano- Rūta, Zita, g. 1918 Meškininkuose, Jur­barko r., ūkininkų šeimoje. Nuo 1945 Pau­

99

Salomėja MAČIULEVIČIŪTĖ su broliu

Jonas MAČIULIS

laičio - Aido būrio partizanė. Žuvo 1947 vasario mėn. Šakalinės miške. Kūnas buvo išniekintas Jur­barko aikštėje.

MAČIULIS Jonas, Jono - Skaisgiris, g. 1917 Džiuguose, Eržvilko v. LLA karys nuo 1943. Su­imtas 1947 žiemą Lydžio rinktinės štabe, prie Bata­kių. Žuvo tremtyje 1959. 1990 palaidotas Jurbarko kapinėse.

MAČIULIS Jonas, g. 1923 Dirvonuose, Eržvil­ko v. Manoma, kad žuvo Vertimuose.

MAČIULIS Juozas, g. 1917 Mišiūnuose, Gir­kalnio v. LLA karys. Žuvo 1949 pavasarį mūšyje prie Juodaičių Zapjuv- kos dvaro laukuose. Kartu žuvo P. Andrikis ir A. Povilaitis.

MAČIULIS Kazimieras - Kajetonas, g. 1905 Butkaičiuose, Jurbar­ko r. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1945 vasarą prie Šimkaičių.

MAČIULIS Povilas, Jono - Granitas, g. 1918 Miliušaičiuose, Bety­galos v. Gintaro rinktinės štabo viršininkas. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

MAČIULIS Stasys, Jono - Feliksas, g. 1924 Džiuguose, Jurbarko r. Rolando būrio partizanas nuo 1945 pavasario. Žuvo 1947 rugpjūčio mėn. Žindaičiuose, ant Mituvos kranto. 1989 palaikai palaidoti Jurbarko kapinėse.

MAJUS Jonas, Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas.

MAJUS Juozas - Darius, g. 1929. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 birželio mėn.

MAKAUSKAS Edvardas, g. Vėžaičiuose, Kel­mės r. Žuvo apie Raseinius.

MALINAUSKAS Juozas, g. 1911 Gervinėje, Raseinių apyl. Būrio vadas. Žuvo 1949 07 28 Ža­garėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

MALKEVIČIUS Antanas, Tomo, g. 1911 Paka­purnyje, Raseinių apskr., ūkininkų šeimoje. Su­imtas 1945 sausio mėn. Girkalnyje. Tą pačią žiemą

100

Antanas MALKEVIČIUS

nužudytas Šiluvoje tardymo metu kartu su broliu Mečiu.

MALKEVIČIUS Mečys, Tomo, g. 1913 Pakapur­nyje, Raseinių apskr., ūkininkų šeimoje. Suimtas1945 sausio mėn. Girkalnyje. Tą pačią žiemą nužudytas Šiluvoje tardymo metu kartu su broliu Antanu.

MANČINSKAS Vincas, g. 1923 Lenkčiuose,Eržvilko v. Mokytojas. LLA karys. Mirė 1947 kalė­jime po kankinimų. Palaidotas Eržvilke.

MANKAUSKAS Alfonsas, g. 1924 (1931) Kunioniuose, Josvainių v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1950 12 28 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., vadų pasitarime. Sargyboje stovėjęs R. Šukys laiku nepastebėjo pa­vojaus. Enkavedistų apsupti žuvo A. Mankauskas, Dapkus, R. Šukys, M. Valaitis ir V. Štuikys.

MANKUS Jonas, Petro, g. 1924 Poluose, Eržvilko v. Bežemis. Žuvo 1947 10 09 Pleteriškių k., Šimkaičių v. Kartu žuvo J. Ambrozaitis, J. Kriš­čiūnas ir J. Jokubauskas.

MANKUS Petras - Sidabras, g. Karklėnuose, Kražių v. Žuvo 1951 prie Karklėnų.

MANKUS Stasys, Petro, g. 1926 Poluose, Eržvilko v. Mažažemis. Nužudytas 1945 tardymo metu.

MARCINKUS Rapolas, Jono - Jovaras, g. 1910 Zaltriškiuose, Gau­rės v. Mažažemis. Ryšininkas. Nuo 1948 partizanas. 1949 - grupės vyresnysis. Kovojo Rolando, Lelijos būryje. Žuvo 1950 06 16 prie Bu­veinių ežero, Šakalinės miške, Eičių girininkijos 44 kvartale, Tauragės urėdijoje. Iš viso žuvo 12 partizanų. Žr. priedą.

MARCINKUS - Liepukas, žuvo 1952 05 10 Polimų (Sirpiškių) k. kartu su A. Laurynaičiu. Užkasti šaltinyje Raseiniuose.

MARCINKUS Vaclovas, g. 1929 Palovaičiuose, Raseinių v. Birutės rinktinės partizanas. Žuvo 1951 10 21 Užkalnupyje, pas Vincą Simo- navičių.

MARIJOŠIUS Vladas, g. 1905 Ilgižiuose, Betygalos v. 1944 gruodžio mėn. sunkiai sužeistas. Tolimesnis likimas nežinomas.

101

Mečys MALKEVIČIUS

MARINAS Albinas, Antano, g. 1923 Čepaičiuose, Eržvilko v. Nuo 1944 partizanas. Kovojo Girdžių būryje. Žuvo 1952 prie Batakių geležin­kelio stoties. Kapas nežinomas.

MARINAS Jonas, Antano, g. 1922 Čepaičiuose, Eržvilko v. Džiugu k. ūkininkas. Nuo 1944 rudens Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1945 03 30 Džiugino miške. Kartu žuvo P. Blažys.Užkastas prie Eržvilko kapinių.

MARKEVIČIUS Petras, g. 1916 apie Betygalą. Partizanas nuo 1944. Kovojo Liolių būryje. Žuvo 1945 07 19 Virtukų mūšyje. Žr. priedą.

MAROZAS Jonas, g. 1925 Ringinių k., Žygaičių v., eigulio šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 Vaidiluose, Žygaičių v.

MAROZAS Juozas - Vaivoras , Nemunas, g. 1923. Girininkas Taura­gėje. Nuo 1948 liepos mėn. Šalnos r. III kuopos vadas. Organizavo pabėgimą iš Tauragės Šubartinės. Žuvo 1949 sausio mėn. Kamščiuose, Šilalės v.

MAROZAS Vincas, kilęs iš Aukštupių k., Žygaičių v. Žuvo 1951 Vaidiluose, Žygaičių v., pas Makarą.

MARTINAITIS (PALIOKAS) Jonas, žuvo 1949.

MARTINAITYTE Angelė, Paskerdumio pradžios mokyklos mokytoja, vienuolė. Žuvo 1944 12 16 po Paliepių Pušynės kautynių - sušaudė enkavedistai.

MARTINAVIČIUS Alfonsas - Ąžuolas, kilęs iš Dargių ar Reistrų k., Laukuvos v. Ūkininkų sūnus. Būrio vadas. Veikė Rietavo - Kaltinėnų apylinkėse. Suimtas 1951 Vabaluose pas A. Račkauskienę - Šarkienę.

Tardytas Rietavo saugume. Tolimesnis likimas ne­žinomas.

MARTINAVIČIŪTĖ Eugenija, g. 1931 09 06 Dargių ar Reistrų k., ūkininkų šeimoje. Kai tėvus vežė į Sibirą (1949), pabėgo iš Laukuvos mokyklos. Turėjo ginklą. Žuvo 1951 bunkeryje Vabaluose, Lau­kuvos apyl., pas A. Račkauskienę -'Šarkienę.

MARTIŠIŪTĖ Stefa, g. 1926 Tautušiuose, Ra­seinių apskr. Žuvo 1950 01 30 prie Pašušvio (Grin­kiškio), Zakarkos sodyboje. Kartu žuvo V. Baka­nauskas ir Z. Zakarka.

1f>2

Stefa MARTIŠIŪTĖ

MASAITIS Benediktas, g. 1902 Vosbutuose, Seredžiaus v. Ūkininkas, kaimo seniūnas. Suimtas1945 ir išvežtas į Čekiškę. Tolimesnis likimas ne­žinomas.

MASAITIS Stasys, g. 1922 Negirvoje, Ario­galos v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 Paliepių miške.

MASALSKIS Boleslovas iš Molupių k., Arioga­los v. Žuvo savo namuose, klojime įrengtoje slėptu­vėje, stribams padegus klojimą. Apdegusius pa­laikus žmona palaidojo Lesčių kapinėse.

Stasys MASAITIS

MASALSKIS Mykolas, Jurgio, g. 1917 Budriškės k., Pernaravos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1945 01 17 savo tėvų žemėje ant Gynėvės kranto. Gulėjo kryžkelėje į Pernaravą ties Jakšių k. kartu su keliais kitais nežinomais vy­rais. Žmonės ten ir palaidojo.

MASELSKIS Antanas, Pra­no, g. 1923 Aleknaičiuose, Bety­galos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. čekistai sudegino jų sodybą išsivarė gyvulius. Žu­vo 1945 01 01 tėviškėje kartu su broliu Justinu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku - nušovė čekistai. Tėvas Pranas, peršauta ranka, tą kartą pa­bėgo.

MASELSKIS Bolesas, Antano, g. 1923 Bau- kiuose, Ariogalos apyl. Ūkininkas. Žuvo 1946 žiemą- sudegintas savo uošvių sodyboje, daržinėje.

MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Alek­naičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.

Antanas MASELSKIS su žmona

103

Justinas MASELSKIS

104

Vitoldas MASTEIKA

MASELSKIS Kazimieras, sušaudytas 1946 savo kieme.

MASELSKIS Pranas (Antano ir Justino tėvas), g. 1896 Aleknai­čiuose, Betygalos v. 1944 čekistai apiplėšė ir sudegino jo sodybą, išsivarė gyvulius. 1945 01 01 sušaudė abu sūnus. Jam pačiam, peršauta ranka, tada pavyko pabėgti. Žuvo 1948 prie okupantų, sudegintos sodybos.

MASIULIS Augustinas - Saulius, g. 1920 Jurgelioniu k., Siesikų v. Tarnautojas. LLA karys. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo kartu su K. Globiu Kavoliuose, Eržvilko v., daržinėje įruoštoje slėptuvėje. Eržvilko stribui vadovaujant, buvo padegta daržinė, ir vyrai žuvo liepsnose.

MASTEIKA Juozas, g. 1920 Padubysyje, Čekiškės v. Ūkininko sūnus. Partizanas Puidoko būryje. Žuvo 1944 12 18 Vosbutų mūšyje.

MASTEIKA Vitoldas (Vytautas), Viktoro, g. 1916 Smolenske. Po Pirmojo Pasaulinio karo grįžo į tėvų gimtinę - Padubysį, Čekiškės v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 05 09 Vincentavoje.

MATKUS Stasys, g. 1923 Stopių k. (?) Sušau­dytas 1945 savo namuose.

MATULEVIČIUS Pranas, Vinco, g. 1920 Drat- kalnio dvare, Čekiškės v. Bežemis. Vokiečių mobili­zuotas kasti apkasų, su ginklu pabėgo. Žuvo 1948 Šaravų miške, Kunionių apyl.

MATUTIS Juozas, Petro - Laimutis, g. 1922 Degučiuose, Šilalės r. Partizanas nuo 1950. Kovojo Lukšto būryje. Žuvo 1952 02 18 Šilų miško 67 kvartale (Šaukliškės miške) čekistinės karinės operacijos metu. Žr. priedą.

MATUTIS Petras, Petro - Lakūnas, g. 1919 Ringiuose, Pagramančio apyl. Šalnos partizaninio rajono Vytauto, Kęstučio vadovaujamų būrių partizanas. Veikė Skaudvilės - Kaltinėnų apylinkėse. Pateko į nelaisvę 1950 04 13 Obelyno miško 18 kvartale, Šilalės v. Tolimesnis likimas neži­nomas.

MAURICKAS Jonas, g. 1918 Liktėnuose, Betygalos v. Tarnavo pas ūkininką V. Petrauską. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 07 27 Pagynėvio miške — sužeistas į kojas, persekiojamas, nusišovė.

MAŽEIKA Bronius, Kazio, g. 1912 Šliužiuose,Ariogalos v., ūkininku šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčiu - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

MAŽEIKA Leonas, g. 1915 Butviliu k. Kovojo Tauragės apskr. Žuvo 1952 Stulgių apyl. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

MAŽEIKA Vytautas - Linas, g. 1916 Vosbu- tuose, Jurbarko r. LLA karys, partizanas. Žuvo1946.

MAŽEIKA Vladas, Kazio, g. 1919 Šliužiuose,Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 kartu su broliu Bro­niumi Lenčiu - Zembiškio miške. Žr. priedą.

MAŽONAS, žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Le- tauso upės. Žr. priedą.

MAŽUTIS Antanas - Vėjas, g. Balsėnuose, Vei­viržėnų v. Žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo apie 12 partizanų. Žr. priedą.

MEILĖ Juozas - Linksmutis, g. Stemplėse,Švėkšnos v. Žuvo 1951 Bareikių v. miške, Švėkš­nos v.

MEILĖ Juozas - Girėnas, kilęs iš Pjaulokio k., Švėkšnos v. Kovojo apie Kvėdarną, Sauslaukį. Žuvo 1952 Juknaičiuose, Šilutės r.

MEILIUS, žuvo 1946 12 25 kartu su kitais partizanais Labūnavos dvaro mūriniame bokšte, po ilgos kovos. Žr. priedą.

MEJERIS Jonas, Jurgio - Algimantas, kilęs iš Osvydžių (Osviečio), Tauragės r. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų, 1990 Eržvilke pastatytas pa­minklas. Žr. priedą.

MELICKIS Jurgis, g. 1913 Jakšiuose, Pernaravos v. Ūkininkas. Sušaudytas 1945 pabaigoje.

MĖLINGIS Petras, g. 1927 Trūkiškėje, Tauragės v. Žalgirio būrio partizanas. Suimtas. Mirė grįžęs iš lagerio.

Bronius MAŽEIKA

Vladas MAŽEIKA

Aleksas MEŠKAUSKAS

Antanas MEŠKAUSKAS

Vincas MEŠKAUSKAS su seserimi

MERKYS Karolis, g. 1920 Lenčiuose, Perna­ravos v. Žuvo 1946 Lenčiu miške.

MERKYS Vladas, g. 1907 Lenčiuose, Perna­ravos v. Žuvo 1944 - nušautas namuose.

MEŠKAUSKAS Aleksas - Alytis, Lokys, g. 1922 Vantainiuose, Krakių v. (Keturkiemyje, Pernaravos v.). Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1950 07 22 Daugėliškiu miške, Ariogalos apyl., LLKS štabe. Kartu žuvo J. Tomkus, V. Kuzmickas, štabo viršininkas L. Grigonis ir Banga.

MEŠKAUSKAS Alfonsas, g. 1928 Amerikos dvare, Milašaičių apyl., Raseinių apskr. Mokėsi Klaipėdos Jūreivystės mokykloje šaltkalviu. Parti­zanas nuo 1947.

MEŠKAUSKAS Alfonsas - Našlaitis, g. 1926 Kniebioniuose, Girkalnio apyl., Raseinių r. Žuvo1947 12 25.

MEŠKAUSKAS Antanas, Prano - Meškutė, g. 1926 Jurbarkuose. Gimnazistas. LLA karys. 1944 Plechavičiaus rinktinės karys. 1945 Jurbarko gim­nazijoje įkūrė patriotinę organizaciją “Lietuvių bū­

relis”. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo1947 po Naujųjų Metų Lukšiuose - apsup­tas nusišovė. 1989 palaidotas Jurbarko ka­pinėse. Kartu žuvo P. Kasperavičius.

MEŠKAUSKAS Pranas, Prano, g. 1923 Aleknaičiuose, Betygalos v. 1944 pabaigoje, enkavedistams apsupus Meškauskų sody­bą, pabėgo naktiniais baltiniais per langą. Labai peršalęs, sunkiai susirgo ir mirė.

MEŠKAUSKAS Vincas, Jono, g. 1898 Dumšiškiuose, Raseinių r. Ūkininkas. Gy­veno Žardiškiuose, Čekiškės v. Žuvo 1950 Ariogaloje — sušaudė Ariogalos enkavedis­tai. Kūne buvo rastos 44 kulkos. Laidoti leido saviems.

106

MEŠKUOTIS Vytautas, g. 1925 Gudžiūnuose, Krakių v. Žuvo 1951 Baisiogalos miškuose.

MICKAITIS Juozas, g. 1896. Girininkas Jurbarke. Atsargos kari­ninkas. 1918-1920 kovu savanoris. Suimtas 1945 07 22. Mirė kalėjime1946.

MICKAITIS Juozas, Juozo, g. 1924 Kaune. Mokėsi Jurbarke. Daly­vavo mokytojo P. Paulaičio pogrindinėje organizacijoje LLGS. Du kartus1945 ir 1957 suimtas ir ištremtas į Sibirą. Mirė 1996 07 20 Kaune. Aktyviai dalyvavo renkant žinias apie žuvusius partizanus.

MICKAITIS Vytautas, Juozo, g. 1925 Prienų v. girininko šeimoje. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje. LLGS narys. Žuvo 1945 07 22 prie Nemuno ties Kiduliais.

MICKEVIČIUS Henrikas - Laisvūnas, Vėjas, g. 1929 Sokmedžiuose, Šaukoto apyl. Žuvo 1950 07 24 Tamošiškių giri­ninkijoje, Šaukoto apyl.

MIELIULIS Aleksandras, Jono - Neptūnas, g.1923 Batakiuose, Tauragės r. LLA karys. Kapitonas.Anglų kalbos mokytojas. Kartu su Mieliuliene, Di- davičiumi ir Kučinsku suorganizavo pirmąjį parti­zanų būrį Žygaičių miške. Tauragės rinktinės III kuopos vadas. Vadovavo Dariaus rinktinei. Kurį laiką pavadavo Kęstučio apygardos vadą. Žuvo 194906 08 Kaziškės miške, Tauragės r. Kartu žuvo A. Norkus ir S. Venckaitis. Jų palaikai gulėjo iš­niekinti Tauragės Šubartinės kieme. Manoma, kad jie ten ir buvo užkasti.

Aleksandras MIELIULIS, Kęstučio apygardos vadas

1949m.

MIKALAUSKAS Mykolas, g. 1915, gyv. Gudaičiuose, Krakių v. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Buvo paguldytas Krakėse ant grindinio. Žr. priedą.

MIKALKEVIČIUS Benadas, g. 1915, gyv. Klangiuose, Veliuonos v. Ūkininkas. Dirbo Veliuonos savivaldybėje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške apsupties metu. Kartu žuvo J. Steponavičius ir A. Veverskis.

107

Viktoras MIKNIUS

Vacys MYKOLAITIS

MIKNIUS Stasys - Stambuolis, kilęs iš Pakar­čiamio k., Kaltinėnų, v. Kovojo Montvydo grupės Algio būryje. Žuvo 1947 Kareiviškės k., Kražių v.

MIKNIUS Viktoras, Antano - Faustas, g. 1922 Švilpiškėje, Betygalos v. Partizanas nuo 1944 spalio mėn. Ryto adjutantas. Žuvo 1947 10 17 Zvėgių miš­ke, Ilgižių apyl., Raseinių r., kartu su Pr. Zvėga.

MYKOLAITIS Feliksas, Antano, g. 1922 Pagy- nėvyje, Ariogalos v. Žuvo 1944 12 16 prie Betygalos - subadytas durtuvais. Kartu žuvo M. ir V. My­kolaičiai.

MYKOLAITIS Julius, Kazio - Karvelis, g. 1927 Ruseiniuose, Josvainių v.Žuvo 1949 01 29 Lenčių miške, Ariogalos apyl. Žr. priedą.

MYKOLAITIS Mataušas, Antano, g. 1914 Pa­gynėvyje, Ariogalos v. Žuvo 1944 12 16 prie Bety­galos - subadytas durtuvais. Kartu žuvo F. ir V. My­kolaičiai.

MYKOLAITIS Stasys, Juozo, g. 1917 Pagynė­vyje, Ariogalos v. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynės mūšyje. Žr. priedą.

MYKOLAITIS Vacys, Antano, g. 1920 Pagynėvyje, Ariogalos v. Ūki­ninkas. Žuvo 1944 12 16 prie Betygalos - subadytas durtuvais. Kartu žuvo F. ir M. Mykolaičiai.

MIKUTYTĖ Jadvyga - Skruzdėlyno šeimininkė. Žemaičių apygardos partizanų rėmėja.

MILAŠAUSKAS Kazimieras, g. 1921 Livoniškių k., Kražių v., Rasei­nių apskr., buvusio emigranto šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. LLA karys. 1944 rugpjūčio mėn., vykdydamas LLA užduotį, buvo su­žeistas ir 1944 08 08 nukraujavęs mirė.

MILAŠAUSKAS Kleopas - Levas, g. 1926 Livoniškių k., Kražių v., Raseinių apskr., buvusio emigranto šeimoje. LLA karys nuo 1943. Nuo 1944 Raudgirio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12, dengdamas partizanų atsitraukimą. Jam buvo vos 19 metų.

108

MILAŠAUSKAS Kleopas, g. 1911 But­kiškėje, Kražių v. Ūkininkas. Žuvo mūšyje prie Raudgirio.

MILAŠEVIČIUS Aleksandras - Ruo­nis. g. 1906 Seinuose. Majoras. 1948 Jūros (Vakarų) srities, tuo pačiu ir Kęstučio apy­gardos, vadas. Žuvo 1949 09 09 Antinin­kų k., Kaltinėnų v.

MILAŠIUS, žuvo Ręsčiuose, nušautas stribo iš Laukuvos (pavardė žinoma). Už­kastas Laukuvoje po išviete.

MILČIUS - Rugelis, g. 1927 Molavė- nuose, Viduklės v. Žuvo 1947(?).

MILERIS Antanas - Drąsutis, g. 1926 Ražaičiuose, Girkalnio v. Siuvėjas. LLA karys. Žuvo1948 01 16, gindamas Vaidoto rinktinės štabą Pa­gausantyje, Ariogalos v. Kartu žuvo vadas kapi­tonas Juozas Čeponis ir V. Žitkauskas.

MILERIS Romanas, g. Radviliškyje. Žuvo 1945 02 15 Lenčių miške, kovodamas Pabarčiaus būryje.Žr. priedą.

MILERIS Zenonas, Jono - Kazas, g. 1914 Šim­kaičiuose, Jurbarko r. Viršila, dragūnas. Skirsne­munės būrio vadas. Žuvo 1946 10 05 Paalsyje II.Kapas Šimkaičiuose. 1990 pastatytas paminklas.

MILIAUSKAS iš Rimvydžių k., Kelmės r. Žuvo 1947. Užkastas Kelmėje.

MILICKAS Antanas, Alekso - Klevas, g. 1913 Kelmės apskr. Žuvo apie 1946 Gečaičiuose, Grimzių apyl. Užkastas Kelmėje.

MILIŪNAS Aleksas - Neptūnas, Algimantas. Būrio vadas. Šilalės partizaninio rajono III kuopos vadas iki 1948 liepos mėn. Dirbo rinktinės štabe. (Plg. su MIELIULIS Aleksandras).

MILIŪNAS Jurgis, g. 1921 Sutkiuose, Kidulių v.,ūkininkų šeimoje. LLA karys. Nuo 1944 partizanas Kidulių Jurbarko valsčiuose. Žuvo 1946

Zenonas MILERIS

109

Aleksandras MILAŠEVIČIUS (kairėje)

balandžio mėn. prie Skirsnemunės, besikeliant per Nemuną. Užkastas Rotuliuose. Perlaidotas į Kaimalio liuteronų kapines 1990.

MILIŪNAS Pranas - Putinas, g. 1915 Sutkiuose, Kidulių v., ūkinin­kų šeimoje. LLA karys, partizanas. Kovojo kartu su broliu Jurgiu. Žuvo1948 Baltkojų miške netoli Sakių. Kūnas buvo išniekintas Kiduliuose.1990 perlaidotas į Kaimalio liuteronų kapines.

MILIŪNAS, kilęs iš Sutkių k., Kidulių v. Kovojo pietų Žemaitijoje. Žuvo netoli Jurbarko.

MILIUS Stasys, g.. 1909 Judriuose, Kidulių v., gausioje 9 vaikų šei­moje. Siuvėjas. Jaunalietuvių vadas.1941 sukilimo dalyvis. Žalgirio rink­tinės partizanas. Artimai bendravo su Jurbarko partizanais. Žuvo 1947 Aukštosios Plynios miške. Kūnas buvo išniekintas prie Šiaudinės stribyno.

MILKINTAS Jonas, Kazio - Kardas, g. 1918 Pamarkupyje, Ne­makščių v. Žuvo 1945 prie Balčios.

MILKINTAS Jonas, kilęs iš Smulkių k. (netoli Žalpių). Mirė sužeistas Kušleikiuose, Skaudvilės v., ūkininko Kazlausko sodyboje. Ten ir pa­laidotas.

MILKINTAS Juozas, Kazio, g. 1920 Pamarkupyje, Nemakščių v., Žuvo 1951 pavasarį Užžalpiuose, Pakražančio apyl., Kelmės r., kartu su broliu Stasiu ir žmona Jadvyga.

MILKINTAS Stasys, Kazio, g. 1922 Pamarkupyje, Nemakščių v. Žuvo1951 Užžalpiuose. Kartu žuvo A. Šležas, brolis Juozas ir jo žmona Jad­vyga.

MILKINTAS Vincas, Kazio, g. 1918 Pamarkupyje, Nemakščių v. Žuvo1947 Bargailiuose pas Margį. Kartu žuvo A. Dirginčius ir Pakarklis.

MILKINTAS Vytautas - Šarūnas. Rolando būrio partizanas. Žuvo1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo S. Jucevičius ir A.Zubas.

MILKINTIENĖ - JANUŠAITĖ Jadvyga, Povilo (Juozo žmona) - Ieva, Smilga, g. 1922 Žalpiuose. Žuvo 1951 pavasarį Užžalpiuose kartu su vyru Juozu ir jo broliu Stasiu.

MILKINTIENĖ - ŠETKUTĖ Elena (Stasio žmona), kilusi iš Rėzga­lių k. Partizanė. Mirė po sužeidimo apie 1950.

MILOŠEVIČIUS Aleksandras - Dėdė Jonas. Lietuvos karininkas. Žuvo Kežių k., Skaudvilės v.

110

MISEVIČIUS Antanas, Ipolito - Mėnulietis, g. 1921 Aušros k., Dotnuvos v., Kėdainių apskr. Parti­zanas nuo 1944. Kovojo Kraujelio būryje. Žuvo 1946 12 11 Paliepių miške, netoli Ariogalos - sužeistas į koją, nenorėdamas pasiduoti, nusišovė.

MISEVIČIUS Boleslovas - Gintaras, g. 1912. Eigulys. Būrio vadas. Žuvo 1947 pradžioje Jeru­biškiuose, Jurbarko r. Palaikai užkasti Panerinės miške.

MISEVIČIUS Eduardas, Stasio, g. 1883 Vis­mantuose, Šiaulių apskr. Plungės miesto burmistras. LLA karys, veikęs Žemaitijoje Eugenijaus Mineikos pavarde. Suimtas1946 02 05 kartu su vyskupu Borisevičiumi ir tais pačiais metais sušaudytas Vilniuje.

Antanas MISEVIČIUS

MIŠEIKIENĖ - GEDUTYTĖ Aldona - Gegutė, g. 1931. Partizanė. Žuvo 1951 03 19 Norkiškės bunkeryje Mažintuose, Batakių apyl., kartu su vyru VI. Mišeikiu ir par­tizanu Algiu - Žvirbliu.

MIŠEIKIS Dominykas, Eimučio būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 Šakalinės miš­ke, prie Tauragės, kartu su būrio draugais. Žr. priedą.

Aldona MISEIKIENE-GEDUTYTE Ir Vladas MIŠEIKIS

MIŠEIKIS Vladas - Tarzanas, g. 1925 Būtaičiuose, Eržvilko v. Partizanas nuo1946 pradžios. Žuvo 1951 03 19 Norkiškės bunkeryje Mažintuose, Ba­takių apyl., kartu su žmona A. Gedutyte - Mišeikiene ir partizanu Algiu- Žvirbliu.

MIZGIRIS Juozas, g. 1908 Karklėnuose, Kražių v. Ūkininkas. Žuvo 1956 prie Karklėnų.

MOCKAITIS Antanas, g. Gaurėje daugiavaikėje šeimoje. Žuvo 1945. Kūnas buvo išniekintas. Kapas Varlaukyje.

MOCKAITIS Jonas, g. 1918 Pareviuose, Veliuonos v. Žuvo 1947 Birbiliškės miške, Veliuonos v.

111

MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.

MOCKAITIS Juozas, Mykolo, g. 1919 Stegviluose, Batakių v. LLA karys. Saturno būrio partizanas. Mirė 1996.

MOCKAITIS Petras, Jono - Zigmas, g. TVaklauke, Gaurės v., ūki­ninkų šeimoje. Partizanas nuo 1947. Kovojo Eimučio būryje, vadovaujant J. Stoškui - Eimučiui. Žuvo 1950 Vėžaičiuose, Gaurės v., ant Salupio, įtekančio į Sešuvies upę, kranto.

MOCKAITIS, Saturno, Rolando būrio partizanas. Veikė Purviškių - Pašaltuonio miškuose. Žuvo 1945 liepos mėn. per susišaudymą su če­kistais.

MOCKAITIS Vytautas, g. 1929 Graužėnuose, Veliuonos v. LLA karys. Žuvo 1948 05 22 savo tėviškėje.

MOCKEVIČIUS Stasys, Antano - Cvirka, g. 1913 Stegviluose, Ba­takių v. Žuvo 1948 balandžio mėn. Kapas Eržvilke.

MOCKEVIČIŪTĖ Ona, Antano (Stasio sesuo), g. 1927 Stegviluose, Batakių v. Žuvo 1946 07 18 Purviškių miške kartu su P. Ruibiu. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko aikštėje. Kapas Varlaukyje.

MOCKUS Antanas, Jono, g. 1922 Kaulakiuose, Raseinių apskr. Dirbo tėvų ūkyje. Nuo 1943 LLA karys, partizanas. Žuvo 1946 03 12 prie Tendžio­galos. Žr. priedą.

MOCKUS Antanas - Tautvydas, g. 1904 Purviš­kiuose, Gaurės apyl. LLA karys. Nuo 1945 Saturno, Rolando būrio partizanas. Suimtas 1954 Mockiškės miške (išbuvęs 10 metų pogrindyje) ir sušaudytas.

MOCKUS Antanas, g. 1931 Jerubiškiuose, Eržvilko v., mažažemių šeimoje. Ryšininkas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v., kartu su Varlaukio būrio partizanais. Palaikai buvo užkasti Balandinės miške. 1989 septynių partizanų palaikai palaidoti Varlaukio kapinėse. Žr. priedą.

MOCKUS Feliksas, g. 1925 Vičaičiuose, Šiluvos v. Žuvo 1950.

112

Antanas MOCKUS, Jono

Izidorius MOCKUS - Jovaras. Rikas

MOCKUS Izidorius, Antano - Tautvy­das, g. 1916 Jerubiškiuose, Jurbarko r. Žuvo1946 02 13 Ridikiškiuose, Rutkiškių apyl.Kūnas įmestas į šulinį. 1990 palaikai pa­laidoti Eržvilko kapinėse. Žr. priedą.

MOCKUS Izidorius, Juozo - Jovaras,Rikas, g. 1920 Rudžiuose, Eržvilko v. Eimu­čio būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 Eičių miške, Sakalinėje, prie Buveinių ežero, ly­dėdamas būrio vadą į susirinkimą. Išniekintas kū­nas gulėjo Tauragėje, Šubartinės kieme, kartu su kitais žuvusiais partizanais. Žr. priedą.

MOCKUS Jonas, Jono, g. apie 1915 Kaulakiuo­se, Raseinių apskr. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946.

MOCKUS Petras, Jono (Antano ir Jono brolis), g. 1906 Kaulakiuose, Raseinių apskr. Karininkas.Kaimo seniūnas, šaulių būrio vadas. Partizanas nuo1944. Būrio vadas. Veikė Spandotų apylinkėse. Su­imtas 1945 Ragauskų ūkyje, kur buvo atėjęs padėti kulti linus. Nukankintas Vorkutos lageriuose 1947.

MOCKUS Stasys, kilęs iš Tarvainių, Viduklės v. Būrio vadas. Žuvo1947.

MONTSVILAS Juozas, žuvo 1947 Kareiviškės k., Kražių v.

MONTSVILAS Mečys, žuvo 1947 Kareiviškės k., Kražių v.

MONTVYDAS Jonas - Bajoras, g. Plunkėnuose, Rietavo r. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Kovojo Šilalės apylinkėse.

MONTVYDAS Vladas, Kazio - Žemaitis, Že­maičių Dėdė, g. 1910 Palūksčiuose, Varnių v. Gar­sėjo kaip geras kalvis. Šaulių būrio vadas. Vadovavo LLA Telšių apskr. kovinei grupei - Vanagams. Parti­zanas nuo 1944. Kartą, apsuptas savo namuose, pro langą išmetė granatų ryšulį. Sprogimo metu su­gebėjo prasiveržti ir pabėgti. 1948 paskirtas Že­maičių apygardos vadu. Žuvo 1953 08 23 Poežerės perėjoje tarp Paršežerio ir Lūksto ežerų.

Petras MOCKUS

113

Vladas MONTVYDAS

MONTVILAITĖ Ona, g. 1890 Pagynėvyje, Ariogalos v. Samdinė. Žuvo 1944 12 16 — sušaudė okupantų kareiviai.

MONTVILAS Vaclovas, Petro, g. 1923 Sarviečiuose, Laukuvos v. Partizanas nuo 1947. Kovojo Rūtenio būryje. Žuvo 1950 Šaukliškėje, Šilalės r.

MORKAUSKAS Antanas, g. apie 1930 Pyvoruose, Rietavo v., ūki­ninkų šeimoje. Žuvo 1950 netoli Endriejavo. Užkastas apkasuose. 1989 palaikai palaidoti Rietavo kapinėse.

MORKŪNAITĖ Juzefa, Kazio (R Morkūno - Rimanto sesuo), g. 1931 Zbaro k., Šiluvos apyl. Partizanė nuo 1946. Žuvo prie Raseinių.

MORKŪNAS Povilas - Rimantas, g. 1914 Zba­ro k., Šiluvos apyl. Dirbo kooperatyve. LLA kapito­nas. Ežeriečio būrio vadas. Nuo 1951 Kęstučio apygardos vadas. Žuvo 1953 06 19 Ragaičiuose, Kelmės r. Kartu žuvo Kęstučio apygardos štabo viršininkas Stasys Zinkevičius - Algimantas.

MORKUS Petras, Adolfo, g. 1912 Švelniuose, Betygalos v. Dirbo pasienio policijoje, vėliau Bety­galoje policininku. Partizanas nuo 1944. Veikė Tau­tušių Burbinės miškuose, kur ir žuvo.

MORKUS Petras - žr. MARKEVIČIUS

MORKUS, g. 1915. Nukankintas Šiluvos areštinėje.

MOZŪRAITIS Bronius, Jono, gyv. Lenkčiuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 Žukaičiuose, Rutkiškių apyl. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko miestelio aikštėje.

MUKLECKAS Bronius - Girūnas, kilęs iš Gelažių Šiaulėnų v. Žuvo1948 09 30 Piktonių miške (prie Šaukoto).

MURAUSKAS Juozas, Jono - Tigras, g. 1925 Geišiuose, Jurbarko r. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1946 Panemunės k., kapas Gelgaudiškyje.

MURAUSKAS Pranas, g. 1923 Sausgiriuose, Jurbarko r. Žuvo 1945 01 09 Pupkaimyje, Jurbarko r. Prano ir J. Pociaus kūnai gulėjo išniekinti prie plento Kaunas - Jurbarkas, už Gelažiaus upelio.

NACAS Jonas, kilęs iš Paliepių, Viduklės v. Žuvo 1949. Palaidotas Kalnujų kapinėse.

114

Povilas MORKŪNAS

NACAS Jonas, g. 1927 Sujainiuose, Paliepių apyl. 1948 03 04 Šaukliuose, stovyklaujant pas P. Rudaitį, 5 partizanus apsupo rusų kareiviai. Žuvo J. Nacas, S. Naruševičius, V. Petraitis ir J. Kepa­rutis.

NACAS Stasys, kilęs iš Vičaičių, Šiluvos v. Žuvo1949.

NACAS Viktoras, Konstantino, kilęs iš Kalniš­kių, Šiluvos v. Žuvo 1947 balandžio mėn. Varka­liuose, Šiluvos v.

Viktoras NAGRECKASNAGRECKAS Viktoras, Kazio, g. 1924 Molu­

piuose, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškių miške kartu su A. Jaugėla.

NAGROCKAS Olesas, Antano, g. 1922 Ilgižiukuose, Betygalos v. Žuvo 1945 vasarą.

NARBUTAS Antanas, Povilo - Arūnas, g. 1927 Galkaičiuose, Viduk­lės v. Ūkininkas. Birutės rinktinės Dubysos rajono partizanas. Žuvo 1951 Švendruose, Viduklės v., kartu su broliu Jonu. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

NARBUTAS Jonas, Povilo — Birutė, g. 1925 Galkaičiuose, Viduklės v. Ūkininkas. Birutės rinktinės partizanas. Žuvo 1951 Švendruose, Viduk­lės v., kartu su broliu Antanu. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

NARBUTAS Kazys - Uola, g. 1910. Samdinys iš Fermų k., Rutkiškių apyl. LLA karys. Žuvo 1944 12 30 Fermose.

NARBUTAS Stasys, Povilo - Saturnas, Apoli­naras, Rytas, g. 1926 Galkaičiuose, Viduklės v. Ūki­ninkas. Būrio vadas. Dubysos rajono vadas. Birutės rinktinės štabo narys. Nuo 1950 birželio mėn. Duby­sos rajono Tėvūnijos vadas. Suimtas 1951. Sušau­dytas 1952 06 20 Vilniaus MGB Vidaus kalėjime.

NARKEVIČIUS Stanislovas, Kazio, g. 1918.Mokytojavo Plekiuose, Rutkiškių apyl. Žuvo 1945 12 24 Vadžgiryje pas Girdzijauskus - apsuptas nusi­šovė. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Čepkauskas. Kapas Šimkaičiuose.

115

Stasys NARBUTAS

NARUŠEVIČIUS Stasys — Jūreivis, g. 1919 Numgailiuose, Viduk­lės v. Būrio vadas. 1948 03 04, stovyklaujant Šaukliuose, P. Rudaičio sodyboje, partizanus apsupo rusu kareiviai. Žuvo Stasys ir trys būrio draugai - J. Nacas, J. Keparutis ir V. Petraitis.

NARUŠIS Aleksas - Viesulas, g. 1914 Viduklėje. Žuvo 1948.

NARUŠONIS Vladas, kilęs iš Tauragės. Eimučio būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 prie Buveinių ežero, Eičių girininkijos 44 kvartale (Šakalinės miške), Tauragės urėdijoje, kartu su kitais būrio partizanais. Žr. priedą.

NAUJOKAS Jurgis, kilęs iš Skaudvilės v. Gen. Plechavičiaus vietinės rinktinės karys. Žuvo 1945 vasarą Šekų - Žalgirių miške prie Mosėdžio - subadytas durtuvais. Palaidotas Grūšlaukės mst. kapinėse.

NAUJOKAS Steponas, slapstėsi nuo karinės tarnybos okupacinėje kariuomenėje. Nušautas Kaupiuose, Tauragės r.

NAUSĖDA Algis, Kosto — Valentinas, g. 1929 Vališkiuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Parti­zanas nuo 1948. Kovojo Lelijos būryje. Žuvo 1950 0616 prie Buveinių ežero, Eičių girininkijos 44 kvar­tale (Šakalinės miške), Tauragės urėdijoje, kartu su kitais būrio partizanais. Žr. priedą.

NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkš­nos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvie- tyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.

NAUSĖDA Juozas, Juozo - Vaišnoras, g. 1925 Vėžaičiuose, Gaurės v. Gimnazistas. Mindaugo bū­rio partizanas. Suimtas 1946 03 15. 1946 06 13 pabėgo iš Šubartinės kalėjimo Tauragėje. Žuvo 194704 04 kautynėse Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Ma­salskienę, dengdamas vado V. Gužo atsitraukimą. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusių atminimui 1990 Eržvilke pastatytas paminklas. Žr. priedą.

116

Jonas NAUSĖDA

Juozas NAUSĖDA

NAUSĖDA Vincas, Kosto (Algio brolis) - Arvydas, Kerštas, g. 1928 Vališkiuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1948. Kovojo Lelijos būryje. 1950 06 16 mūšyje prie Buveinių ežero buvo sužeistas į ranką. Žuvo 1957 Bitėnuose, netoli Rambyno kalno, Šilutės r.

NAVICKAS Alfonsas - Genutis, g. 1929 Alaviniškiuose, Viduklės v. Suimtas. Grįžo iš kalėjimo palaužta sveikata. Mirė.

NAVICKIENĖ - ŽUKAUSKAITĖ Veronika, Kazio - Bitė, Ramunė, g. 1930 Stunguriuose, Viduklės v. Žuvo 1948 Lakštučiuose (Galkaičiuose), Paliepių apyl. Užkasta prie Viduklės stribų būstinės. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

NĖJUS Edvinas - Tigras, g. 1924 Urvinių (?) k., Sartininkų v. Žal­girio būrio kulkosvaidininkas. Žuvo 1949 Šilų miške, Žemaičių Nau­miesčio v.

NEKROŠIUS Adomas, g. 1924. 1944 suimtas ir sušaudytas.

NEKROŠIUS Stasys, g. 1919 Martinaičiuose. Žuvo (sudegintas) su Stefa Stasiūnaite 1949 Vosyliškiuose, Grinkiškio v., pas VI. Stasiūną.

NEVERDAUSKAS Bronius, Jono - Papartis, Beržas. Mokytojas Girkalnio v.. LLA karys. Partizanas nuo 1947. Gintaro rinktinės vadas. Žuvo 1949 06 27 Pakapumyje, Raseinių apyl., Kriukienės sodyboje. Iš viso žuvo 4 partizanai. (Kartu žuvo A.Pakarklis).

NIKŽENTAITIS Kazys - Lokys, g. 1923 Švendriškiuose. LLA karys. Žuvo 1946 06 18 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje. 1989 palaikai perlaidoti į Skirsnemunę. Žr. priedą.

NORBŪTAS Kazimieras, kilęs iš Ivangėnų,Skaudvilės apyl. Kovojo Tauragės apskr.

NOREIKA Jonas, Baltraus - Vėtra, g. 1910 Šukoniuose, Pakruojo v. 1931, baigęs karo mokyklą, paskirtas į septintąjį DLK Butegeidžio pulką Taura­gėje. 1941 06 22 - 27 vadovavo sukilėlių būriams Žemaitijoje Vėtros slapyvardžiu. Nuo 1941 07 01 Šiaulių apskr. viršininkas. 1943 metais suimtas ir išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Už aktyvų pasipriešinimą bolševikų okupacijai 1946

Jonas NOREIKA

117

Kazys NOREIKA

sausio mėn. Lietuvos Tautinės Tarybos nutarimu jam suteiktas generolo Vėtros vardas. 1946 03 18 suimtas ir 1947 02 26 nužudytas Vilniaus KGB rūsiuose. Užkastas Tuskulėnų parke. 1997 02 16 po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio kryžiumi.

NOREIKA Juozas, Juozo, g. 1935 Začišiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1950 kartu su šeima išvežtas į Krasnojarsko kraštą. Nelegaliai grįžo atgal ir stojo į partizanų būrį. Žuvo 1955 Diržioniuo­se, Betygalos v., kartu su broliu Vladu ir St. Dau­kantu.

NOREIKA Kazys, Leono - Sakalas, g. 1913 Maižiškiuose, Šiluvos v., ūkininkų šeimoje. Baigęs gimnaziją, dirbo prekyboje. 1939, grąžinus Vilnių, dirbo policijoje. Nuo 1943 LLA karys. Slapstėsi nuo vokiečių , vėliau nuo sovietų. Žuvo 1949 01 29 Lenčių miške, Ariogalos apyl. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

NOREIKA Stasys, Kazio. Buvęs policininkas. Žuvo prie Šiluvos.

Stasys NOREIKANOREIKA Stasys, Leono - Smilga, g. 1922 Mai­

žiškiuose, Šiluvos v., ūkininku šeimoje. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 03 19 Žaiginio giraitėje, Šiluvos v., kartu su V. Dukausku, pastoję kelią važiuojantiems enkavedistams. Kūnai arkliu buvo nuvilkti už miestelio. Užkasimo vieta nežinoma.

NOREIKA Vladas, Juozo, g. 1931 Začišiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1950, ištrėmus šeimą, stojo į partizanus. Žuvo 1955 vasarą Diržioniuose, Betygalos v., ūkininko Čepulio miškelyje, mūšyje su enka­vedistais. Kartu žuvo brolis Juozas ir St. Daukantas.

NORKEVIČIUS - žr. NARKEVIČIUS

NORKIENĖ - STIRBYTĖ Aniceta (Antano žmona). Vyrui išėjus į partizanus, buvo tardoma. Palikusi dukrelę pas motiną, pati pasitraukė pas partizanus. Žuvimo vieta nežinoma.

118

NORKUS Albertas, Jurgio - Linksmu­tis, g. 1924 Ožnugariuose, Batakių v., maža­žemių ūkininkų šeimoje. Dirbo Batakių pašte. Partizanas nuo 1945. Kovojo Saturno ir Vytenio būriuose. Žuvo 1949 06 08 bun­keryje Kaziškės miškuose, Tauragės r. Kar­tu žuvo apygardos vadas A. Mieliulis ir S. Venckaitis. 1990 broliams Norkams prie Batakių pastatytas paminklas.

NORKUS Antanas, Juozo - Antoška, g.1921 Batakiuose. Saturno būrio partizanas.Žuvo 1945 rugpjūčio mėn. Būkintlaukyje,Batakių v., kartu su vadu J. Strainiu (su­žeisti Mickiškės kautynėse 1945 08 10, slėpėsi Gedvilu sodyboje; apsupti didelio būrio enkavedistų ir stribų - nusišovė).

NORKUS Antanas, g. Beržėje, Varnių v., gyv. Laukuvoje. Partizanas nuo 1945. Suimtas Rūdiškės k. Laukuvos gimnazijoje vyko "parodomasis” teismas. Nuteistas mirties bausme ir 1947 pavasarį sušaudytas. Liko žmona Aniceta ir trejų metų dukrelė.

NORKUS Anzelmas, Jurgio, g. 1927 Ožnugariuose, Batakių v., ma­žažemio ūkininko šeimoje. Partizanas nuo 1944 spalio mėn. Žuvo 1945 0110 Užšešuvių miške, Batakių v. Ten pat ir užkastas. Palaikai nerasti.

NORKUS Fabijonas, Antano - Daukantas, g. 1928 Globiuose, Jur­barko v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1948. Kovojo Lelijos būryje. Žuvo 1952 04 11 Eičių girininkijos 40 kvartale, Tauragės urėdijoje. Kartu žuvo partizanas K. Jonča ir du Puikių k. gyventojai - A. Globys ir D. Sun­gaila.

NORKUS Jonas, Jono, g. 1925 Būtaičiuose, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje netoli Pagojo dvaro. Žr. priedą.

NORKUS Jonas, Kazio, g. 1920 Rikyškiuose, Batakių v., mažažemių ūkininku šeimoje. LLA karys, partizanas nuo 1944 spalio mėn. Žuvo 1945 01 05 Užšešuvių miške, Batakių v. Kartu žuvo J. Sprainys. Palaikai nerasti.

Albertas NORKUS su seserimi Albina

NORKUS Juozas, Juozo - Juodis, g. 1922 Gau­rės v. Žuvo 1946 07 19 Šveisčiuose, Batakių v.

NORKUS Juozas - Auksaplaukis, Blondinas, g.1923 Lendrynėje, Eržvilko v. Partizanas nuo 1944 vasaros. Kovojo Lydžio rinktinės Saturno būryje.1945 liepos mėn. sunkiai sužeistas ir suimtas. Ka­lėjo Pečioros ir Intos spec. lageriuose iki 1960. Mirė 1994 07 01 (skrodimo metu galvoje rasta kulka, kurią išnešiojo 50 metu). Palaidotas Eržvilke. Iki pat mirties talkininkavo sudarant žuvusių partizanų sąrašus.

NORKUS Petras, Kazio, g. 1910. Husarų puskarininkis. Gyv. Rikyš- kiuose, Batakių v. Ūkininkas. Ryšininkas. Suimtas 1945. Mirė 1968, grįžęs iš lagerio.

NORKUS Stasys, g. 1922 Batakių v. Žuvo 1949. Batakiuose pa­statytas paminklas.

NORKUS Stepas, Kazio - Stepukas, g. 1926 Rikyškiuose, Batakių v., mažažemių šeimoje. Moksleivis. LLA karys, partizanas nuo 1944 spalio mėn. Žuvo 1945 08 10 Mickiškės kautynėse Dvarviečiuose, Gaurės v. Palaidotas Batakiuose prie evangelikų bažnyčios. Kartu žuvo Jonas Jakutis ir Juozas Kaminskas.

NORKUS Vytautas - Švilpikas, g. 1922. Studentas. Žuvo 1945 rug­pjūtį Bargailių pelkėje prie Praviršulio ežero, enkavedistams apsupus partizanų stovyklą. Kartu žuvo J. Jaščiolda, A. Ligeika ir A. Skaburskas.

NORMANTAS Jonas, Juozo, g. 1893 Papinaujyje, Šilalės v. Kauno miesto Šančių bažnyčios klebonas, karo metu lietuvių savisaugos dalinių karo kapelionas. Iki arešto 1951 09 05 Skirsnemunės (Jurbarko r.) bažnyčios klebonas. Tolimesnis likimas nežinomas.

NORVAIŠA Leonas, kilęs iš Girdiškės, Upynos apyl. Kovojo Tauragės apskr.

NORVAIŠA Vaclovas, žuvo 1948 04 26. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

NORVILAS Kostas - Aktorius, g. 1917. Žuvo 1950 Palūkstyje, Var­nių v.

Juozas NORKUS - Auksaplaukis

120

NOVERAITIS Pranas, Motiejaus, kilęs iš Gudelių k. Girdžių būrio partizanas. Veikė Jurbarko apyl. Žuvo 1946. Kartu žuvo P. Parnarauskas.

NUTAUTAS Vladas, g. 1918 Jokūbaičiuose, Šilalės v. Kovojo Tauro būryje. Žuvo 1948, netikėtai sprogus jo paties granatai. Palaidotas Lominės miške.

OLBIKAS Antanas - Bilius, g. Kelmės m. Darbininkas. Žuvo 1948 miške prie Kražių.

ONUŠAITIS Justinas, g. 1923 Sausgiriuose, Raudonės v. Nukan­kintas kalėjime.

ORLINGIS Valius, g. 1912 Antininkuose, Šilalės r. Kovojo Kęstučio apygardos štabo apsaugos grupėje. Žuvo Stulgių apylinkėse.

ORŽAKAUSKAS Stasys, Jurgio - Vėjas, g. 1906. Siuvėjas. Skirs­nemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje kartu su kitais būrio partizanais. 1989 palaikai palaidoti Skirs­nemunės kapinėse. Žr. priedą.

OSOCKIS Juozas, g. 1915 Jaugėliškiuose, Krakių v. Žuvo 1945 02 15 Lenčių miške, kovodamas Pabarčiaus būryje. Žr. priedą.

OZBERGIS Juozas, g. 1924 Ringiniuose, Žygaičių v., mažažemių šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 06 18 Kęsčiuose, Tkuragės v.

OŽAKAUSKAS Alfonsas, Antano - Lakštutė, g. 1929 Rimgailiuose, Betyga­los v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950 pavasario. Žuvo 1952 liepos mėn. Alek­naičių miškuose kartu su broliais Aleksu ir Kaziu Šniukštomis.

OŽELIS Juozas - Dagilis, g. 1923 Le­kiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1949 03 27 (pabėgo nuo trėmimo). Kovojo Pušies rinktinės Rambyno, Kanto, Tomo būriuose.Žuvo 1952 01 21 Žadvainių miške prie Pa­jūrio k. mūšyje, kuris truko visą dieną. Kar­tu žuvo būrio vadas A. Kontrimas - Tomas,O. Kalniūtė - Juškienė ir dar trys parti­zanai.

121

Juozas OŽELIS

OŽELIS Petras — Jaunutis, g. 1932 Lekiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1949 03 27 (pabėgo nuo trėmimo). Kovojo Pušies rinktinės Vilko būryje. 1955 grupės vadas. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos v., Kazio Nogniaus sodybos gyvenamajame name. Kartu žuvo Feliksas Urbonas. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai. Likę vieni du, jie atkakliai tęsė kovą - spausdino atsišaukimus, leido laikraštėlį ’’Knyg­nešių keliu” (jiems žuvus du numerius dar išleido jų bendradarbis parti­zanas Gediminas). 1959-aisiais buvo klastingai išduoti ir žuvo. Tuo ir baigėsi nelygi ginkluota kova Žemaitijoje - buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos, įnešusios savo garbingą indėlį į išsivaduo­jamąją kovą, Laisvės kovotojų - partizanų grupė.

OŽELYTĖ Vida, kilusi iš Švėkšnos. Žuvo 1952 07 28 Šiuraičiuose, Švėkšnos apyl. Kartu žuvo J. Gerulis.

PABARČIUS Vaclovas, g. 1903 Pakarkliuose, Krakių v. Tėvą persekiojo rusai nuo 1905. Vaclovas organizavo šaulių būrį Krakėse. Vėliau, dirbdamas pienininku Ž. Kalvarijoje, subūrė slaptą jaunimo rezistencijos būrį. Suimtas 1941 01 12. Nukankintas Rainiuose 1941 06 24.

PABARČIUS Vladas, g. 1911 Pakarkliuose, Krakių v. Karininkas. LLA karys. Būrio vadas. 1944 12 16 jo vadovaujamas būrys sumušė rusų įgulos dalinį Paliepių Pušynės miške. Žuvo 1945 02 15 Lenčių— Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Kūnas gulėjo išniekintas Krakėse ir Josvainiuose su užrašu ’’Pabarčius - banditų vadas”. Žr. priedą.

PAKALNIŠKIS Antanas - Žalgiris, g. 1925 Giri­ninkuose, Judrėnų v. Mokėsi Žemaičių Naumies­tyje. Ten iškėlė trispalvę. 1946 pasitraukė į mišką. Kovojo Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko bū­ryje. Žuvo 1951 01 15 Skomantuose, Veiviržėnų apyl., patekęs į pasalą.

PAKARKLIS Alfonsas, Jono - Puta, g. 1922 Beržytėje, Raseinių v. Mokytojas. Gintaro rinktinės štabo darbuotojas. Žuvo 1949 06 27 prie Raseinių Pakapurnyje. Kartu žuvo B. Neverdauskas.

Vladas PABARČIUS

122

Antanas PAKALNIŠKIS

PAKARKLIS Bronius, g. prie Raseinių- Mo­kytojas. Žuvo prie Dubysos 1949.

PAKARKLIS Teofilis, Jono (Alfonso brolis), g.1925 Beržytėje, Raseinių v. Buhalteris. Birutės rinktinės štabo darbuotojas. Žuvo 1948 07 29 ties Lioliais (Smitrius). Žuvo 1947 pavasarį Pakapurnio miške (Mažintienė).

PAKARKLIS, žuvo 1947 Bargailiuose, Pakra­žančio apyl., pas Margį. Kartu žuvo Antanas Dir­ginčius ir Vincas Milkintas.

PALINAUSKAS Jeronimas, g. 1917 An­ginuose, Josvainiu v. Žuvo 1945 Medininkų miške, Pajieslio apyl.

PALINAUSKAS Jaroslavas, g. 1924. Žuvo.

PALINAUSKAS Stasys, g. 1926 Rusei- niuose, Josvainių v. Žuvo 1946 05 13 mūšyje miške prie Barsukynės, Kėdainių apskr.Kita versija - žuvo 1946 05 08 Ruseinių miš­ke (Dovydavičius). Nukirstą jo galvą stribai ilgai laikė ant grindinio Josvainiuose.

PALIOKAS Jonas - Martinaitis, Juozai­tis, Martynas. Žuvo 1949 12 17.

Stasys PALINAUSKAS

PALIŪNAS Antanas, Jono (Ryto pusbro­lis) - Baublys, g. 1915 Tilindžiuose, Betygalos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1944 rudens. Žuvo 1949 0129 Lenčių miške. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

PALIŪNAS Juozas, Juozo - Rytas, g. 1918 Tilindžiuose, Be­tygalos v., ūkininkų šeimoje.LLA karys. Rezistencijos prieš vokiečių ir sovietų okupaciją dalyvis. Partizanas nuo 1944.Būrio vadas. Maironio rinkti-

Antanas PALIŪNAS Juozas PALIŪNAS

123

Jonas PALIOKAS ir Milda NORKUTĖ

nės vadas. Paskutinis Prisikėlimo apygardos vadas. Žuvo 1952 10 02 Padotnuvio kaime Krutkių sodyboje - išduotas nusišovė. 1990 išleistas jo dienoraštis.

PALIŪNAS Povilas, Jono, g. 1920 Tilindžiuose, Betygalos v., gausioje mažažemių ūkininkų šeimoje (10 vaikų). Žuvo 1941 per birželio sukilimą.

PALIŪNAS Povilas, g. 1908 Tilindžiuose, Betygalos v. 1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Rusų ir vokiečių okupacijos metais slapstėsi. Rusams antrą kartą okupavus Lietuvą, tapo partizanu. Žuvo 1946 07 01 Alksėnuose, Krakių v., netoli Buinevičiaus sodybos.

PALUBECKAS Juozas, Rapolo - Simas, g. 1920 Pavidaujyje, Jurbar­ko r. LLA karys nuo 1943. Nuo 1944 G. Kisieliaus - Tomo būrio partiza­nas. 1949 Vaidoto rinktinės Mindaugo būrio vadas. Saugojo paralyžiuotą LLKS Tarybos prezidiumo pirmininką ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Joną Žemaitį bunkeryje Šimkaičių miške. Suimtas 1953 05 23 ir klasta priverstas parodyti vado slėptuvę. Sušaudytas 1954 12 02 Butyrkų kalėjime.

PALUBECKAS Rapolas, Kazimiero, g. 1876 Kavoliuose, Girdžių apyl., vėliau persikėlė gyventi į Pavidaujį, Girdžių apyl., Jurbarko r. Ūkininkas.1946 suimtas už tai, kad sūnūs Juozas ir Vytautas partizanai. Po kelių mėnesių nukankintas Raseinių kalėjime.

PALUBECKAS Vytautas - Vitoldas, Rapolo - Viktoras, g. 1918 Pavi­daujyje, Girdžių apyl., Jurbarko r. Žuvo 1948 11 08 prie Paslauckinės miš­ko (nusišovė). Užkastas Šimkaičių miškelyje, Šimkaičių apyl., Jurbarko r.

PAMEDYTIS, kilęs iš Gvaldų k., Kvėdarnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo.

PAPRECKIS Bronius, Stasio—Jaunutis, g. 1930 Vičaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1950 Palaniškių miške.

PAPRECKIS Vaclovas, Stasio, g. 1927 Vičaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1949.

PAPRECKIS Viktoras, Stasio, g. 1925 Vičaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žūties aplinkybės nežinomos.

PARNARAUSKAS Jonas, g. 1925 Poluose, Eržvilko v., Tauragės apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų. 1990 Eržvilke pastatytas paminklas. Žr. priedą.

124

PARNARAUSKAS Petras (Jono brolis), g. Poluose, Šimkaičių v. Kovojo Girdžių būryje. Žuvo 1946 kartu su P. Noveraičiu.

PARŠELIS Vladas—Jūra, g. 1924 Utenoje. Mokėsi Jurbarko gimna­zijoje. 1940 suimtas už antitarybinę veiklą. Kalintas Raseinių kalėjime. Kilus karui, 1941 06 23 iš kalėjimo pabėgo kartu su kitais kaliniais. LLA karys. Nuo 1944 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambrozaičiu, V. Da­manskiu ir V. Riabovu. Kapas Balandinės miške,Eržvilko v.

PASTAŠAUSKAS Antanas, Mato - Klevas, g.1924 Pagynėvyje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1947 netoli namų.

PAŠKAUSKAS Adolfas, Vinco - Vanagas, g.1919 Pauliuose (?). LLA karys, puskarininkis. Skirs­nemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 Jakai­čiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žuvo 10 par­tizanų 1989 palaikai palaidoti Skirsnemunės kapi­nėse. Žr. priedą.

PAŠKAUSKAS Edvardas, Vinco - Žvaigždė, g.1929. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žu­vo 10 partizanų 1989 palaikai palaidoti Skirsne­munės kapinėse. Žr. priedą.

PAŠKAUSKAS Vladas - žr. PEČKAUSKAS

PATAPAS Ksaveras, Kazio - Berželis, g. 1929 Diržioniuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Parti­zanas nuo 1950. Žuvo 1950 12 30 Puknaičiuose,Kriaučiūnu sodybos bunkeryje, nelygioje kovoje. Kartu žuvo J. Čekauskas ir K. Ra­manauskas.

PAULAITIS Petras, Kazimiero - Aidas,Barkus, g. 1904 Kalnėnuose, Jurbarko v.Gerai mokėjo šešias kalbas. Prieš karą dirbo diplomatini darbą Lietuvos atstovybėse.Karo metu Jurbarko gimnazijos mokytojas.

Ksaveras PATAPAS

125

Petras PAULAITIS su msr. A.SVARINSKU

Adolfas PAŠKAUSKAS

Dalyvavo rezistencijoje prieš vokiečių okupaciją. Lietuvos Laisvės gynėjų sąjungos (LLGS) organizatorius. LLA karys. Partizanas. Nuo 1946 Kęs­tučio apygardos štabo agitacijos, propagandos skyriaus viršininkas. Suimtas 1947 04 08 prie štabo bunkerio Poškos k., Skaudvilės v. Iškalėjo 35 metus. Konclageriuose Aidas tęsė LLGS veiklą, verbavo į šią orga­nizaciją jaunimą. Mirė Kretingoje 1986 07 13. Palaidotas Kretingos kapinėse. Buv. Viduklės klebono, rezistento, monsinjoro A. Svarinsko liudijimu, tai buvo viena šviesiausių ir tauriausių asmenybių.

PAULAUSKAS Juozas - Bėgūnas, g. Jonikuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Rambyno būrio partizanas. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške. Kartu žuvo B. Venskus.

PAULAUSKAS Jurgis, Juozo, g. Dangutiškėje, Girkalnio apyl. Ūkininkas. Žuvo neaiškiomis aplin­kybėmis.

PAULAVIČIUS Alfonsas (Rambyno brolis) - Jovaras, g. Jokūbaičiuose, Šilalės v. Rambyno būrio partizanas nuo 1946. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v.

PAULAVIČIUS Stasys - Direktorius, Ramby­nas, g. 1918 Jokūbaičiuose, Šilalės v. Pilies būrio vadas. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v. (J. Tautkaus - Tautkevičiaus parodymu, žuvo 1951 birželio mėn. Grimzduose, Šilalės v.).

PAULIKAITĖ Liucija, Aleksandro, g. 1926 Radvietyje, Kvėdarnos v. Ryšininkė, vėliau partizanė. Suimta ir kalinta Kvė­darnoje, vad. Raudonajame name. Nukan­kinta tardant Šilalėje 1951.

PAULIKAS Alfonsas, Aleksandro, g. 1930 Radvietyje, Kvėdarnos v. Kovojo Švėkšnos apylinkėse. 1951 09 buvo suimtas ir tardymo metu nukankintas Pagėgiuose.

PAULIKAS Zenonas - Plunksna, Klajūnas, g. 1928 Pakarčiamyje, Šilalės r. Zootechnikas. Partizanas nuo 1947. Kovojo Žalgirio būryje. Nuo1949 Šalnos rajono žvalgybos štabo viršininkas. Suimtas Stirbaičiuose1950 05 07. Buvo teisiamas kartu su P. Trijoniu ir S. Žičkumi. Sušaudytas1951 05 17.

Alfonsas PAULAVIČIUS

Liucija PAULIKAITĖ (kairėje) ir Bronė VALAITĖ

126

Iš kairės Zenonas PAULIKAS, Jonas KENTRA, Vytautas ASTRAUSKAS

PAULIUKAITIS Bronius, Stasio, g.1926 Paaluonyje, Čekiškės v., ūkininkų šei­moje. Partizanas nuo 1944. 1947 pasidavė saugumui. Sušaudytas.

PAVALKIS Antanas, Jono - Papartis, g.1908 Naukaimyje, Jurbarko v. Skirsnemu­nės būrio partizanas. Žuvo mūšyje 1946 06 18 Jakaičiuose prie Skirsnemunės. Iš viso žuvo 10 partizanų 1989 palaikai palaidoti Skirsnemunės kapinėse. Žr. priedą.

PAŽERECKAS Antanas, g. 1922 Pavi- daujyje, Jurbarko r., mažažemių ūkininkų šeimoje. Nuo 1945 Pavidaujo būrio parti­zanas. Žuvo 1951. Kūnas buvo išniekintas milicijos kieme Jurbarke.

PAŽERĖCKAS Juozas, Juozo, g. 1904.Suimtas 1946. Nukankintas Raseinių kalėjime.

PAŽERECKAS Stasys, Antano, g. 1927 Pavidaujyje, Jurbarko v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Pavidaujo būrio ryšininkas, vėliau parti­zanas. Žuvo 1949 Pavidaujo miške. Kūnas nuvežtas į Šimkaičius.

PAŽERECKAS Vytautas, Juozo, g. 1927. Žuvo 1946 prie Paskynųk., Vadžgirio apyl., Jurbarko r. Kapas Šimkaičiuose.

PEČIULIS Benadas, kilęs iš Armeniškių k., Seredžiaus v. Par­tizanas. Žuvo prie Dubysos.

PEČIULIONIS Motiejus, Tomo - Miškinis, g.1888 Rajinciškiuose, Krosnos v. 1919 - 1922 laisvės kovų savanoris, apdovanotas dviem Vyčio kryžiais.1926 baigė Aukštuosius Artilerijos kursus Pran­cūzijoje. 1935 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1944 vasarą Kaltinėnuose vykusiame re­zistencinių organizacijų atstovų pasitarime išren­kamas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) vadu. M. Pe- čiulionis buvo vienas iš nedaugelio S. Raštikio va­dovaujamos Karo Tarybos narių likusių okupuotoje Lietuvoje. 1945 rugpjūčio mėn. suimtas ir ištremtas.

127

Motiejus PEČIULIONIS

Vladas PEČKAUSKAS

Grįžęs gyveno Ilguvos invalidų namuose. Mirė 1960 01 25. Palaidotas Kauno Pane­munės kapinėse.

PEČKAITIS - KRAPAVICKAS Jonas, Kazimiero - Albertas, g. 1925 Butrimuose, Jurbarko v. Girdžių būrio partizanas nuo1945. Žuvo Liudvinavoje, Šimkaičių v., 194908 10. Palaikai ilsisi Jurbarke.

PEČKAUSKAS Vladas (J. Strainio bro­lis) - Gegužiukas, g. 1927 Užšešuviuose, Batakių v. Saturno būrio partizanas. 1948 suimtas ir nukankintas tardant Kauno kalėjime.

PETKUTĖ Irena, Prano - Neringa, g. 1932 Gulbių k., Laukuvos v. Medingėnų

septynmetės mokyklos mokytoja, poetė, rašė patriotinius eilėraščius pogrindinei spaudai. Nuo 1952 - partizanė. Ruošė ir redagavo partizanų leidinius "Malda girioje” ir "Laisvės balsas”. 1953 rugpjūčio mėn. Put­vinskių k., Varnių r., ūkininko Gečo sodyboje įrengtoje slėptuvėje buvo apsupta. Nenorėdama pasiduoti, šovėsi sau į galvą. Mirė pakeliui, vežama į Telšių ligoninę.

PETRAITIS Antanas, g. 1896. Eržvilko klebonas. Kartu su Vertimų klebonu Grigaičiu organizavo sienos su Vokietija perėjimo punktą Karšu­vos girioje. Suimtas 1941 04 04 kartu su kunigu S. Buteikiu. Birželio suki­limo metu išlaisvintas iš kalėjimo. 1944 pasitraukė į užsienį ir ten mirė.

PETRAITIS Antanas, g. Pavidaujyje II, Raseinių apskr. Mokytojas. Saturno, Tautvydo būrių partizanas. Žuvo prie Raudonės.

PETRAITIS Jonas, Jono - Patrimpa, g. 1927 Griaužuose, Viduklės v. Tarnautojas. Partizanas. Du kartus buvo suimtas ir abu kartus pabėgo. Žuvo 1952 06 16 Lioliuose su A.Lauciumi.

PETRAITIS Jonas, g. 1920 Pypliuose, Krakių v. Žuvo 1945 07 05 Meiliškių miške. Kartu žuvo R.Arbačiauskas ir B.Gudaitis.

PETRAITIS Juozas, Anupro - Linksmutis, g. 1930 Graužuose, Tauragės apskr. Ryšininkas. Partizanas nuo 1949 kovo mėn. Kovojo Šalnos rajono II būryje. Suimtas 1950 pavasarį.

128

PETRAITIS Viktoras, Jono, g. 1928 Paserbentyse, Kalnujų apyl., Raseinių r. 1948 03 04, partizanams stovyklaujant Šaukliuose pas Petrą Rudaitį, jie buvo rusų kareivių apsupti. Iš penkių partizanų žuvo keturi: V. Petraitis, J. Nacas, S. Naruševičius ir J. Keparutis.

PETRAITIS Zigmas - Tomas, kilęs iš Tauragės. Eimučio būrio par­tizanas. Žuvo mūšyje 1950 06 16 Šakalinės miške prie Buveinių ežero, Eičių girininkijoje, Tauragės urėdijoje. Žuvo beveik visas Eimučio būrys. Užkastas Tauragėje prie Šubartinės. Žr. priedą.

PETRAUSKAS Antanas, Petro, g. 1915 Baukiuose, Čekiškės v. Su­šaudytas 1945 pavasarį Plikių giraitėje kartu su Kazakaičiu ir A. Urbonu.

PETRAUSKAS Jonas, g. 1894 Tilindžiuose, Raseinių apskr. Ūkinin­kas, pakinktų siuvėjas. J. Paliūno - Ryto kaimynas, aktyvus partizanų rėmėjas. Žuvo 1949 pas Bespalovą.

PETRAUSKAS Jonas, Prano - Šarūnas, g. 1930 Skirsnemuniškiuose, Jurbarko r. LLA karys. Nuo1947 Pavidaujo būrio partizanas. Pusę metų vado­vavo Mindaugo būriui. Žuvo 1951 12 05 Paalsyje,Šimkaičių apyl., bunkeryje pas Vincą Bakšaitį. Kar­tu žuvo J. Kapturauskas ir I. Tverkus.

PETRAUSKAS Povilas, g. 1922 Vosbutuose,Jurbarko v. LLA karys. Žuvo 1945.

PETRAVIČIUS, žuvo 1950 liepos mėn. pra­džioje Vedeckų miškelyje. Iš viso žuvo 10 partizanų.Buvo užkasti Vedeckų miškelyje. Dabar palaidoti Raseinių kapinėse.

PETRIKAS Antanas - Ryklys, g. 1924 Tauragėje. Žalgirio būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr. Šalnos partizaniniame rajone, kovojoII kuopos St. Sadausko vadovaujamame būryje. Kulkosvaidininkas. Apdovanotas Vyčio kryžiumi už pasižymėjimą kautynėse. 1949 07 09 apsupties metu Stirbaičiuose bandė nusišauti - persišovė abi akis ir apako (kartu buvęs vadas St. Sadauskas žuvo). Mirė grįžęs iš lagerio. Palaidotas Panevėžyje.

PETRYLA Alfonsas, g. 1921 Siručiuose, Šiluvos v. Baigė Raseinių Žemės ūkio mokyklą. LLA karys nuo 1943. Geras organizatorius. ŠtaboOS narys. Žuvo 1945 balandžio mėn. Paparčių miške.

Jonas PETRAUSKAS

129

PETROŠIUS Jonas, g. 1918 Alkupyje, Šilalės r. Partizanas. Suimtas 1945. Mirė 1958, grįžęs iš ka­lėjimo.

PETRUSAS Liudas, Prano, g. 1926 Lepšiškėje, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Raseinių Technikos mokykloje. Žuvo 1944 gruodžio mėn. prieš pat Kalėdas prie Leilių dvaro, Bety­galos v. - sušaudė enkavedistai.

PIKČIŪNAS Baltramiejus, Jurgio - Maksas, g. Eičiuose, Tauragės apskr. Rolando būrio partizanas nuo 1944. Žuvo 1949 07 19 prie namų. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje. Žmona taip pat parti­zanavo iki 1948 pabaigos.

PILYPAS Bronius, Adomo, g. 1922 Šliužiuose, Ariogalos v., mažažemių šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

PILYPAS Vincas, g. 1919 Tauruose, Tauragės v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Ryšininkas. Žuvo 1946 prie Tauragės.

PILIPAUSKAS Stasys, Jono, g. 1919 Kasiul- kuose, Ariogalos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti. Žr. priedą.

PILIPAVIČIUS Benas - Puškinas, g. 1923 Legučiuose, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1947. Žuvo 1953 rugpjūčio mėn. Legučiuose.

PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.

PILIPONIS Kazys, g. Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1948 01 07.

PILITAUSKAS Antanas, g. 1929 Vaidatoniuose, Skaudvilės v., Taura­gės apskr. Partizanas. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

PILITAUSKAS - Putinas, g. 1924 Sodalėje, Skaudvilės v. 1950 kovojo Vytauto, Aušrelės būryje. Veikė Tauragės apskr., Šalnos rajone. Žuvo 1951 09 05 Vėluikių ar Sodalės k., Vaidilų apyl., netoli Skaudvilės, kartu su J. Vidausku.

Jonas PETROŠIUS

Liudas PETRUSAS

130

PILKAUSKAS Pranas - Varnas, kilęs nuo Eržvilko. LLA karys. Railos būrio partizanas. Žuvo 1946 05 22 Žukaičiuose, prie Šaltuonos.

PIPIRAS Petras - Vyturys, g. apie 1920 Vaitimėnuose, Šilalės v. Partizanas nuo 1945. Kovojo Šalnos rajono Aušrelės būryje. Žuvo 1950 04 13 Obelyno miško 18 kvartale, Šilalės v.

PIPIRAS - Katinas, g. Vaitimėnuose, Šilalės v. Žuvo Pagirupyje, Tauragės v.

PIVORIUS Antanas, kilęs iš Vilkių k., Veiviržėnų v.

PIVORIUS Jonas, Jono - Putinas, g. 1927 Šermukšniuose, Švėkš­nos v. Ūkininkas. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Šarkos būrio vadas. Žuvo Švėkšnos apylinkėse.

PIVORIUS Pranciškus - Karaliukas, g. Veivir­žėnuose. Žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Žr. priedą.

PLAUŠINAITYTĖ Marta, Jono, g. 1919 Ban­dzinuose, Žindaičiu apyl-, Jurbarko r., ūkininkų šeimoje. Šeima buvo repatrijavusi į Vokietiją, vėliau grįžo į Lietuvą. Rolando būrio ryšininkė. Žuvo 1947 06 22 Valuckuose, Žindaičių apyl., kartu su parti­zanu E. Endzelaičiu ir nežinomu partizanu. Martai buvo nukirsta ranka, mirė nukraujavusi, vežama į Jurbarką. Užkasta Barkūnuose.

Marta PLAUŠINAITYTĖ

PLIENAITIS Leonas, Jono, g. 1915 Leliškėje, Vaidilų apyl., Taura­gės r. Rolando būrio partizanas. Suimtas 1945 02 05.1945 vasarą pabėgo iš Tauragės ligoninės. Žuvo 1945 rudenį prie savo tėviškės.

PLIENAITIS Stasys, Vinco - Voldemaras, g. 1913 Pocaičiuose, Erž­vilko v. Ūkininkas. Puskarininkis. LLA karys. Partizanas nuo 1944 spalio mėn. Kovojo G. Kisieliaus būryje, nuo 1946 - Rolando būryje. Nuo 1947 Rolando būrio vadas. Sužeistas ir 1949 09 06 suimtas. Nuteistas 25 m. Grįžo į Lietuvą 1964. Mirė 1994 10 26. Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. Talkininkavo ruošiant žuvusių partizanų sąrašus.

POCEVIČIUS Leonas, Kazio — Papūnis, g. 1904 Gudeliuose, Jur­barko v. Nepriklausomybės kovų savanoris, šaulys, partizanas. Suimtas 1947. Grįžo iš lagerio palaužta sveikata ir 1962 mirė.

131

POCEVIČIUS Mečislovas, Leono - Puškinas, Rapolas, g. 1925 Gu­deliuose, Jurbarko v. Baigė gimnaziją. Partizanas nuo 1945. Vadovavo būriui, veikusiam Girdžių miško apylinkėse. Du kartus sužeistas. Žuvo mūšyje 1949 05 31 Paslauckinės miške prie Stakių. Kartu žuvo K. Juškys ir A. Sutkaitytė. Kūnai buvo išniekinti Jurbarke.

POCIENĖ - RIMKUTĖ Albina - Saulutė. Žuvo 1948 Beržėje, Var­nių v., bunkeryje Burnickų sodyboje - nusišovė, kad nepatektų gyva priešams į rankas. Kartu žuvo S. Grakulskis.

POCIUS Algis, g. 1928. A.Kontrimo būrio partizanas. Nukankintas Rietave 1949.

POCIUS Antanas, Stanislovo - Tauras, g. 1919 Džiaugėnuose, Šila­lės v. Buvo vargonininkas Paežerėje. Partizanas nuo 1945. Būrio vadas. 1947 už Tenenių, Piliakalnio apyl., jį su dviem kitais partizanais apsupo čekistai. Negalėdamas prasiveržti, nusišovė. Jo išniekintas kūnas gulėjo

Vainuto gatvėje.

POCIUS Antanas, Marcelijaus, kilęs iš Gystė­nų k., Veliuonos v. Žuvo 1945.

POCIUS Antanas, Prano - Lapinas, g. 1917 Akstinuose, Betygalos v. Žuvo 1947 04 13 Skarai­tiškėje, Šiluvos v. Žr. priedą.

POCIUS Jonas, Kazio, g. 1922 Girkalnio v. Nuo1944 slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuo­menėje. Žuvo 1945 07 31.

POCIUS Jonas, Prano, g. 1910 netoli Girkalnio. Šaulys. Dubysos pakrantėje turėjo įsirengęs bun­kerį. Žuvo 1945 07 31.

POCIUS Jonas — Gruodas, g. 1916 Gystėnuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 09 Graužėnuose, Rau­donės apyl., pas Stoškų. Jo ir Pr. Murausko išnie­kinti kūnai gulėjo prie plento Kaimas - Jurbarkas, už Gelažiaus upelio.

POCIUS Leonas - Šilas, kilęs iš Raseinių. Žal­girio būrio partizanas. Žuvo 1948 04 21 mūšyje Kasbarynų miške, Lomių apyl. Žr. priedą.

Antanas POCIUS

Jonas POCIUS

POCIUS Stasys, g. apie 1925 Nuomininkuose, Poškos apyl. Ūki­ninkas. Žuvo apie 1950 Trakogalio k. miške, netoli Medvėgalio kalno.

PONDINAS Stasys, žuvo 1951. Spėjama, kad palaikai ilsisi masi­niame kape Skaudvilėje.

POŠKA Aleksas, Juozo, g. 1923 Meiliškiuose, Raseinių v., ūkininkų šeimoje. Sušaudytas 1944 gruodžio mėn. ties Trankinės k. Mirusį api­plėšė, nuavė, nurengė.

POŠKA Jonas - Kęstutis, g. 1923 Obelyne, Šilalės v. Ryšininkas - Karklas. Partizanas. Žuvo mūšyje 1948 04 21 Kasbarynų miške, Lomių apyl. Žr. priedą.

POŠKA Klemensas, g. 1924 Ilgižiukuose, Betygalos v., mažažemių šeimoje. Sužeistas 1944 12 16 mūšyje Paliepių Pušynėje, pasitraukė į bunkerį Zembiškio miške. Žuvo mūšyje 1945 02 15 Lenčių - Zembiškio miške apsupties metu. Žr. priedą.

POŠKA Petras, kilęs iš Vaitimėnų k., Šilalės v., ūkininkų šeimos. Žuvo 1952.

POŠKA Stanislovas - Rūpintojėlis, g. 1930 Vaitimėnuose, Šilalės v. Žuvo 1951 Vaitimėnuose.

POŠKA Vincas - Vijūnas, g. 1924. Rambyno būrio partizanas. Žuvo 1950 rugpjūčio mėn. pabaigoje kartu su žmona Antanina Mažikiškės k., Laukuvos v.

POŠKIENĖ - DARKŠAITĖ Antanina (Vinco žmona) - Liepsna, g. 1929. Rambyno būrio partizanė. Žuvo 1950 rugpjūčio mėn. pabaigoje kartu su vyru Mažikiškės k., Laukuvos v.

POŠKUS Pranas,Mykolo, g. 1924, gyv. Juteikiuose, Čekiškės v. Suimtas 1945 pradžioje. Žuvo lageryje anglių kasyklose 1948 08 18.

POVILAITIS Antanas, Antano - Marsas, g. 1924 Pagausantyje, Gir­kalnio v., mažažemiu šeimoje. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1949 Zapjuvkos dvaro laukuose prie Juodaičių Kartu žuvo P. Andrikis ir J. Mačiulis.

POVILAITIS Juozas - Ąžuolas, gyv. Antkainiuose, Jurbarko v. Ūkininkų sūnus. Aido būrio ryšininkas. Susidūrimo metu buvo sužeistas ir priverstas parodyti bunkerius, esančius Pašvenčio miške netoli Žirniš­kių Jurbarko v. 1946 pradžioje nukankintas. Jo palaikus, kartu su Untos palaikais, partizanai užkasė prie miško kvartalinės linijos.

133

POVILAITIS Mikalojus, Vlado, g. 1930 Rugė­nuose, Pernaravos v., ūkininkų šeimoje. Nuo 1945 palaikė ryšius su partizanais. Partizanas nuo 1951. Žuvo 1951 Pajieslio k., Rybelio sodyboje, partiza­navęs pusantro mėnesio.

PRACIŠAUSKAS Romualdas, Leono, g. 1920 1111 Vainotiškiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1949 apie Šaukotą.

PRACIŠAUSKIENĖ Genovaitė - žr. JUODYTĖ

PRANAITIS Jonas, Jono - Mindaugas, g. 1928 Kudoniuose, Betygalos v. 1949 pabėgo nuo trėmimo. Žuvo 1950 01 21 bunkeryje Karūnavos k., prie Jos­vainių (kita versija - Lipliūnų miške netoli Kė­dainių. Žr. priedą).

PRANCKEVIČIUS Edvardas - Vasaris, g. 1922 Stakiuose. Vaidoto rinktinės vadas. Žuvo kartu su B.Kregžde 1953 08 05 Paslauckinėje, Juodaičių apyl.

PRATAPAS Antanas, Antano, g. 1904 Paalsyje, Šimkaičių v., Raseinių r. Partizanas nuo 1946. Ko­vojo Skirsnemunės, Girdžių būriuose. Žuvo 1946

Gedžiuose. Palaikai užkasti prie Jurbarko.

PREILAUSKAITĖ Onutė, Stasio, g. 1929 Pagiriuose, Eržvilko v. Gimnazistė. 1945 07 04 nukankinta enkavedistų betardant Eržvilke (viršininkas — Mačalov J.A.). Kūnas rastas tvenkinyje po 4 dienų.

PRELGAUSKAS Antanas - Laivelis, g. 1924 (1913) Julijonavoje (Montegailiuose), Čekiškės v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 Preikapėje, Pernaravos apyl., pas Bagdoną, ruošiantis švęsti Kūčias. Kartu žuvo J. Puidokas, I. Sabaliauskas ir šeimininko duktė Kazytė.

PRŪSAITIS Pranas, Mato - Lapė, kilęs iš Krakių v. Samdinys. Puskarininkis. Kęstučio, vėliau — Prisikėlimo apygardos štabo apsaugos būrio vadas. Klasta užmigdytas ir paimtas gyvas. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1963 07 13.

134

Jonas PRANAITIS

Onutė PREILAUSKAITĖ

PŪDŽEMYS Alfonsas, Juozo - Arimantas, g. 1929 Alkupyje, Šila­lės r. Mokėsi gimnazijoje. Partizanas nuo 1950 balandžio mėn. Veikė Lukšto būryje. Buvo atsakingas už visuomenines pareigas, platino spau­dą, palaikė ryšį tarp partizanų būrių. Žuvo 1952 02 18 Šilų miško 67 kvartale, prie Girėnų k., čekistinės karinės operacijos metu. Palaidotas Rietave. Žr. priedą.

PŪDŽEMYTĖ Jadvyga,Juozo (pagal patėvį Rupšytė) - Pušelė, Drebulė, g. 1918 Alku­pyje, Kvėdarnos v. Dirbo laiška­neše. Partizanė nuo 1950. Žuvo 1953 Padvarninkuose, Kvėdar­nos v.

PUDŽIMAS Alfonsas - žr.PUDŽEMYS

PUIDOKAS Benediktas - Lapas, g. 1925 Vosbutuose, Jurbarko v. LLA karys. Partizanas. Žuvo 1944.

PUIDOKAS Justinas, Igno, g. 1924 Lesčiuose, Pernaravos apyl. Žuvo 1947 Preikapėje, Pernaravos apyl., pas Bagdoną, švenčiant Kūčias. Kartu žuvo A. Prelgauskas, I. Sabaliauskas ir šeimininko duktė Kazytė.

PUIDOKAS Kazys - Riteris, Siaubas, g. 1917. Nuo 1944 partizanas, būrio vadas Čekiškės apylinkėse. Žuvo 1948 Vincentavoje.

PUIDOKAS Pranas, g. 1915 Vosbutuose, Jurbarko v. Žuvo 1946.

PUIDOKAS Stasys (Benedikto ir Prano brolis), g. 1924 Vosbutuose, Jurbarko v. Žuvo 1946.

PUIDOKAS iš Vainuto. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1953 spalio mėn. pabaigoje Gorainių k., Šilutės r., kartu su Stasiu Butrimu.

PUIDOKAS Vladas, Izidoriaus, g. 1913 Paskystūnyje, Čekiškės v., mažažemiu šeimoje. Partizanas. Dalyvavo 1944 gruodžio mėn. Vosbutų kautynėse. Sugebėjo prasiveržti iš apsupties Urbučių sodyboje. Suimtas ir nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1945 06 01. Kartu sušaudyti P Kalvaitis, A. Saltona, A. Tamošaitis ir J. Vilimas.

135

Jadvyga PŪDŽEMYTĖ (tarp Stasio ir Broniaus JANKAUSKŲ)

PUIŠYS Antanas, Antano - Valentinas, g. 1907 Pavidaujėlyje, Erž­vilko v. Agronomas. LLA karys. Pavidaujo būrio partizanas (būrio vadas- Stankus). Žuvo 1946 06 14 (15) — sužeistas Šapališkėje gaudynių metu, susisprogdino kartu su broliu Juozu. Tą pačią dieną žuvo būrio draugas J. Vaitiekūnas. Kūnai buvo išniekinti Butkaičiuose, po to Eržvilke. Užkasti Balandinėje.

PUIŠYS Juozas, Antano - Justinas, g. 1909 Pavidaujėlyje, Eržvilko v. Zakristijonas Vadžgiryje. LLA karys. Stankaus būrio partizanas Pavi­daujyje. Žuvo 1946 06 14 (15) Šapališkėje gaudynių metu - nenorėdamas palikti sužeisto brolio Antano, susisprogdino kartu su juo. Tą pačią dieną netoliese žuvo būrio draugas J. Vaitiekūnas. Kūnai buvo išniekinti Butkaičiuose, po to Eržvilke. Užkasti Balandinėje.

PUIŠYS Vytautas, Antano — Dobilas, g. 1930 Jokūbaičiuose, Jurbar­ko r. Nuo 1951 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1951 06 10 Dargaitėliuose. Užkastas prie Jurbarko. Kartu žuvo A. Blažys.

PŪKYS Jonas, g. 1905 Gudeliuose, Stulgių apyl., Kelmės r. Žuvo 1949 Stulgių apylinkėse.

PUKYS, g. 1912 Eidintuose, Batakių v. Žuvo 1945 01 10 Užšešuvių miške.

PUNDINAS Stasys, g. Girdiškėje, Šilalės v. Žuvo.PUODŽIŪNAS Martynas, kilęs iš Šimkaičių. Ūkininkas. Žuvo.

Kapas Šimkaičiuose.

PUPALĖ Kazys — Karvelis, g. apie 1926 Dariškės k., Kvėdarnos v. Pu­šies rinktinės Vilko būrio partizanas. Žuvo 1952 Pyvoruose, Rietavo v., susidūręs su enkavedistais. S. Budginas paimtas gyvas.

PUTEIKIS Vytautas - g. Pagiriuose, Erž­vilko v. Invalidas (be vienos kojos), siuvėjas, partizanų rėmėjas, ryšininkas. Suėmimo metu, negalėdamas pabėgti, nusižudė savo sodyboje (pasiskandino šulinyje). Palaidotas Eržvilke.

PUŽAUSKAS Jonas, kilęs iš Kiaulininkų k., Šiluvos v. Ryšių bataliono karys - radistas. Žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Nužudė Šilu­vos enkavedistai. Tą patį vakarą buvo nužu­dytas P Babenskas ir K. Celedinas.

136

Kazys PUPALĖ (dešinėje) su Stasiu BUDGINU

PUŽAUSKAS Vacys, Jono, g. 1929 Puodžiuose, Vosiliškio apyl., Raseinių r. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1951 kartu su A. Šimkumi, pa­degus Raucho tvartą, kur buvo jų slėptuvė.

RAČĖNAS Povilas, g. 1898 Tveruose, Tverų apyl., Plungės r. 1920 laisvės kovų savanoris. Viršila. Eržvilko, Skaudvilės nuovadų viršininkas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas ir Rešiotų 7-me lageryje sušaudytas.

RAČKAUSKAS Justinas, Juozo, g. 1927 Mažeikiškėje, Betygalos v., mažažemiu šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1944 gruodžio pabaigoje Grajausku mūšyje. Žr. priedą.

RADAVIČIUS Adomas, g. 1910. Prie Raseinių turėjo malūną. Žuvo prie Batakių.

RADŽIUS Pranas - Girėnas, g. 1933 Nasvytaliuose, Kvėdarnos v. Žuvo netoli Kvėdarnos. Išniekintas kūnas gulėjo Šilalėje, milicijos darži­nėje. Žuvimo versijos: nunuodytas 1955 (G. Katinas); nunuodytas 1958 Lomoje, Piliakalnio apyl., Šilalės r. Kartu buvo apnuodytas ir L. Urba - Kęstutis, tačiau šis liko gyvas (Būdvytis).

RAINARTAS Stasys, Jono, g. 1920 Paliepiuose, Betygalos v. Ūki­ninkas. Šaulys. Suimtas 1945. Nužudytas Betygaloje tardymo metu.

RAKAS Adomas, g. 1923 Rietave. Mokydamasis Telšių gimnazijoje suorganizavo mokinių - rezistentų grupę. Suimtas ir nukankintas Rai­niuose 1941 06 24.

RAMANAUSKAS Klemensas, Kosto - Strazdas, Aras, g. 1930 Ro­čiuose, Betygalos v., bežemių šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1950 12 30 Puknaičiuose, apsuptas su kitais trim partiza­nais bunkeryje pas Kriaučiūnus. Neturėdamas galimybės prasiveržti, nusišovė.

RAMANAUSKAS Pranas, Antano, g. 1893 Be­tygaloje, Raseinių r. Telšių vyskupas. Už ryšius su LLA 1946 suimtas. Mirė 1959.

RAMOŠKA Antanas, Antano, g. 1914 Peluta- voje, Pernaravos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1955 02 18. Žuvo apsuptyje 1957 06 28 Grimuo­se pas Jasiukaitį. Kūnas gulėjo Ariogalos milicijos garaže. Kur užkastas - nežinoma.

137

Klemensas RAMANAUSKAS

RAMOŠKA Feliksas, g. 1914 Dotnuvos dvare, Dotnuvos v. Bežemis. Gyveno Ilgižiukuose, Bety­galos v. Žuvo mūšyje 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v. Žr. priedą.

RAMOŠKA Kostas, Adolfo, g. 1900 Pryšman­tuose, Betygalos v. Ūkininkas. Nužudytas 1944 0705 savo paties kieme.

RAŠTUTIS Antanas, Vladislovo, g. 1923 Žvin­giuose, Šilalės v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1947. Žuvo apie 1949.

RAUDYS Teodoras, g. 1905 Raudiškėje, Švėkš­nos v. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1946 10 22 (25) Lekiškės k. prie Povilo Rumšo sodybos. Kartu žuvo J. Kurmis.

RAUDONIUS Bronius - Auka, g. 1923 Padvar- ninkuose, Kvėdarnos v. Žuvo 1951 01 16 (1950?) savo namuose.

RAŽAUSKAS Feliksas, Jono - Rugelis, g. 1913 Papleksniuose, Kražių v. Mašinistas, dirbo su kulia­mąja. Partizanas nuo 1944. Žuvimo versijos: 1948 sužeistas ir nukankintas kartu su broliu Vladu (Smitrius), 1946 sužeistas ir nužudytas Raseiniuose (Dirmeikis).

RAŽAUSKAS Vladas, Jono - Dainius, g. 1909 Karklynės (Papleks­nių) k., Kražių v. Atsargos j. puskarininkis, radistas. Šaulių būrio įkūrėjas ir Karklėnų šaulių būrio vadas. Partizanas. Žuvimo versijos: 1948 su­žeistas ir nukankintas kartu su broliu Feliksu (Smitrius). Žuvo 1949 žiemą bunkeryje Radiškiuose, Kražių v. (Dirmeikis).

RAŽICKIS, kilęs iš Akstinų k., Betygalos v.

RECEPAS Antanas, kilęs iš Viduklės. Žuvo.

REIMANTAS Juozas, kilęs iš Pašilės k., Kražių v. Ūkininkas. Žuvo1947 Kareiviškės k.

REINARTAS Kazys, g. 1915 Burbiškiuose, Betygalos v. Žuvo 1945 pradžioje Kimentmedžio dvaro pušynėlyje, Ilgižių apyl., Raseinių r.

Feliksas RAMOŠKA

Kostas RAMOŠKA

REKEŠIUS Antanas, Simo - Vytautas, g. 1913 Rukšniuose, Jurbar­ko v. LLA karys. Paulaičio - Aido vadovaujamo Jurbarko būrio partizanas nuo 1944. Žuvo 1952 prie Vertimų, Žindaičių apyl., Jurbarko r.

REKEŠIUS Petras, Simas - Žiogas, g. 1919 Rukšniuose, Jurbarko v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1948 rudenį prie Miliušgirio kartu su Rapolu Tervainiu. Kūnai buvo išniekinti Jurbarko aikštėje.

REMEIKIS Česlovas - Plienas, g. 1929 Varlaukyje, Eržvilko v. Kovojo Batakių ir Eimučio būriuose. Žuvo 1948 06 08 Palabaukščiuose, Eržvilko v., prie Pašaltuonio.

REMEIKIS Stasys, Jono - Albinas, Vienuolis, g. 1912. Partizanas nuo 1947. Kovojo Gintaro būryje. Žvalgybos viršininkas. Suimtas 1949 09 27 bunkeryje Balnių II k., Jurbarko r. Po 3 mėn. kankinimų žuvo Kauno kalėjime. Kapas nežinomas.

REMEIKIS Vytautas, g. Lapkasiuose, Žygaičių v. Būrio vadas Da­riaus rinktinėje.

RĖBŽDA Bronius - Žilvitis, g. Gvalduose, Kvėdarnos v. Kovojo Pušies rinktinės Rambyno, Vilko būriuose. Žuvo 1952 03 12 Stirpeikių k., Švėkšnos v. Kartu žuvo E. Tarvydas ir S. Rumša.

RĖBŽDA Vaclovas, Prano - Ramutis, g. 1931.M. Bačkausko - Kanto būrio partizanas. Dirbo Pu­šies rinktinės štabe. Žuvo 1952 09 27 Švėkšninės miške.

RĖBŽDA Vladas, g. 1928 Gvalduose, Kvėdar­nos v. Partizanavo 2-3 metus. Žuvo Rietavo miš­kuose. Kūną arkliu vilko į Rietavą, kur gulėjo išnie­kintas aikštėje prie saugumo. Palaidotas Rietave.

RIABOVAS Viktoras - Vytka, kilęs iš Peterbur­go. Rusas. Kovojo Girdžių būryje, Telviako skyriuje.Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su partizanais K. Ambrozaičiu, V. Damanskiu ir V. Paršeliu. Kūnai buvo išniekinti Eržvilko aikštėje. Užkasti Balandinės miške.

RIAUBA Antanas, Jono, g. 1930 Paskynuose, Šimkaičių v., Raseinių apskr. Partizanų ryšininkas. Žuvo 1945 rudenį Paskynuose. Vaikus, grįž­tančius vakare iš šermenų apšaudė vienas iš rusų kareivių, statančių

Vaclovas RĖBŽDA

stebėjimo bokštą. Sužeistą Antanuką nuvilko prie bokšto. Naktį netoliese gyvenanti Judickienė girdėjo vaiko dejones, kaip jis šaukėsi mamos ir tėvelio. Žuvo eidamas 15-us metus.

Andrius RIMKUS

RIAUKA Jonas - Mėnulis, g. Vainiuose, Veivir­žėnų v. Žuvo 1949 05 25 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Žr. priedą.

RIMKUS Andrius, g. 1932 Prapyme, Kvėdar­nos v. Partizanas nuo 1951. Žuvo.

RIMKUS Antanas, partizanas. Žuvo Intos la­geryje. 1990 palaikai perlaidoti Ariogaloje.

RIMKUS Jonas, Jokimo - Rytas, g. 1920 Bur- čiškėje, Kražių v. Studentas. Partizanas. Žuvo 1948 mūšyje tarp Kražių ir Užvenčio.

RIMKUS Juozas, g. 1923. Žuvo 1945 Vainikoniuose, Josvainių v.

RIMKUS Kazimieras, g. 1919. Žuvo 1944 12 15 Mišiūnuose, Gir­kalnio v. Kartu žuvo V. Bartkus.

RIMKUS Stasys iš Kaišenų k., Šiluvos v. Žuvo 1945 01 01 mūšyje Maižiškių giraitėje, Žaiginio apyl., kartu su broliu Vladu.

RIMKUS Stanislovas, g. Paišlynyje, Kvėdarnos v. Kunigas Kra­žiuose. Dirbo švietėjišką darbą. 1940 bolševikams okupavus Lietuvą, nebalsavo rinkimuose. 1940 09 06 suimtas ir kalintas Raseinių kalėjime. Prasidėjus karui, išvežtas į Petropavlovsko kalėjimą. Sušaudytas 1942 05 20 Orenburge.

RIMKUS Vladas, Jurgio, g. 1912 Kaišenuose, Šiluvos v., mažažemio ūkininko šeimoje. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 01 01 mūšyje Maižiškių giraitėje, netoli Žaiginio. Kartu žuvo brolis Stasys, o V. Bakanauskas pasitraukė.

RIMKUTĖ Albina - žr. POCIENĖ

RIMKUTĖ Janina, g. Stirpeikose, Švėkšnos v. Pušies rinktinės Vilko būrio partizanė. Žuvo prie savo gimtinės.

RIMKUTE Zina, g. Stirpeikose, Švėkšnos v. Pušies rinktinės Vilko būrio partizanė. Žuvo 1948 07 14 Stirpeikų k. prie savo namų.

140

ROKAITIS Petras, Baltramiejaus, g. 1923 Pa­gramantyje, Tauragės r. Partizanas nuo 1945. Žuvo1947. Užkastas prie Šubartinės Tauragėje.

ROKAITIS Petras - Mindaugas, g. 1925 Reks- čiuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Kovojo Žal­girio, Jūros būriuose. Žuvo 1953.

RUBINSKAS Vladas, g. 1912 Budraičiukuose,Betygalos v., mažažemių šeimoje. Sušaudytas 1945 01 01 ties sudeginta Maselskio sodyba Aleknaičių k.,Ilgižių apyl. Kartu žuvo broliai Antanas ir Justinas Maselskiai ir K. Ambrasas.

RUBŠAITIS Jonas, Petro - Žilius, g. 1900 Paparčiuose, Šimkaičių v.1945 Saturno būrio partizanas. Suimtas 1953. Mirė lageryje 1963.

RUDAITIS Kajetonas, g. 1925 Kasčiukuose, Stulgių apyl. Žuvo 195102 19 Butviliuose, Juozo Kmitos sodyboje. Kartu žuvo F. Šaltis ir P. Ži- vatkauskaitė. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

RUDYS Juozas - Vaidotas, g. apie 1924 Šiaušiškiuose, Gaurės v., gyv. Pypaliuose, Gaurės apyl. Stambus ūkininkas. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 Pašaltuonio apylinkėse.

RUDYS Juozas - Šermukšnis, g. apie 1912 Dargiuose, Girdžių apyl., Jurbarko r. Mažažemis. Girdžių būrio partizanas.

RUDYS Kazimieras, Kazio - Lendrelė, Trumenas, g. 1925 Cipa- riškėje, Piliakalnio apyl., Šilalės r. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1945. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1950 sausio mėn.

RUDYS Petras, augęs Gruzdiškėje, gyvenęs Dainiuose, Raseinių apskr. Žuvo 1950 vasario mėn. Plauginių miško bunkeryje, Alėjų apyl., Raseinių r.

RUDYS Stasys, Antano - Ramūnas, g. 1928 Kaltinėnuose. Šalnos rajono J. Gružinsko - Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1949 10 01 Pa­gramantyje.

RUDMINAS Kazimieras, Petro - Sakalas, g. 1927 Obelyne, Šilalės v. Partizanas nuo 1947. Žuvo 1952 mūšyje prie Kryžkalnio kartu su broliu Stasiu.

Vladas RUBINSKAS

141

RUDMINAS Stasys, Petro, g. 1930 Obelyne, Šilalės v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1952 mūšyje prie Kryžkalnio kartu su broliu Kazimieru.

RUDŽIANSKAS Jonas — Lakūnas, g. 1912 Betygaloje. Žuvo 1948 Kasiulkuose, Ariogalos v..

RUIBYS Kazimieras - Eiva, g. 1917 Ropynėje, Eržvilko v. Inži­nierius. Partizanas. Dirbo apygardos štabe. Vadovavo Lydžio rinkt, informacijos sk. Suimtas, kalintas Komijoje. Ten ir mirė.

RUIBYS Petras (Kazimiero brolis) - Žigas, Garbštas, g. 1915 Ropy­nėje, Eržvilko v. Mokytojas. LLA karininkas. Lydžio rinktinės vadas. Suimtas 1946 sausio mėn. Pabėgo 1946 06 13. Žuvo 1946 07 18 Purviškių miške, Gaurės apyl., su Ona Mockevičiūte. Kapas Varlaukyje.

RUIGYS Juozas, Jeronimo, g. 1933 Liepaičiuose, Veiviržėnų v. Da­riaus rajono Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1953 03 19, apsupus bunkerį prie Kapstatų - Klibių Endriejavo v. Kartu žuvo K. Gailius, V. Venskutė - Gailienė, D. Striauka ir K. Striauka.

RŪKAS Steponas, Simo — Darius, g. 1927 Lybiškiuose, Gaurės apyl., Tauragės r. Partizanas nuo 1946. Kovojo Rolando, Lelijos, Aušrelės būriuose. Suimtas 1951 06 05 ir sušaudytas.

RUKNECKIS F. 1950 nuteistas mirties bausme.

RUKŠELIS Viktoras, g. 1926 Želmenuose (Griciuose), Juodaičių apyl., Jurbarko r. Žuvo 1945 01 06 Birbiliškės miške.

RUMŠA Stasys - Vėtra, g. 1926 Petraičiuose, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1950. Kovojo Dariaus rajono Pušies rinktinėje. Žuvo 1952 03 12 Stirpeikių k., Švėkšnos v. Kartu žuvo B- Rėbžda ir E. Tarvydas.

RUNDZA Antanas, Jono — Darius, g. 1928 Milaičiuose, Gaurės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1951 pavasario. Kovojo Rolando būryje. Veikė apie Tauragę, Mickiškės miške. Žuvo 1952 rudenį. Kartu žuvo P. Ki­liokas ir J. Toliušis — nušovė rusų čekistai.

RUPŠAITIS - žr. RUBŠAITIS

RUPŠYS Kazys, Kazio, g. 1926 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1948. Žuvo Prapyme, Kvėdarnos v., prie žvyryno.

142

Viktoras RUPŠYS

RUPŠYS Viktoras, Antano, g. Alkupyje,Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1948. Žuvo Prapyme, Kvėdarnos v. Pa­laikai ilsisi rūsiuose prie žydų kapų Kvė­darnoje.

RUPŠYTĖ Jadvyga - žr. PŪDŽEMYTĖ

RUPŠLAUKIS Albinas, Jono - Trimi­tas, g. Bilionių k., Laukuvos v. Šilalės gim­nazistas. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šila­lės v., ūkininko Jurgučio sodyboje, kauty­nėse su čekistais. Kartu žuvo S. Irtmonaitė,A. Irtmonas ir S. Šaltys. Kūnai gulėjo iš­niekinti Kaltinėnų aikštėje, vėliau Šilalėje.Žr. priedą.

RUPŠLAUKIS Jonas - Šarūnas, g.1908 Palokystyje, Kvėdarnos v. Žuvo 1949 10 21 Lentinėje, Šilalės v.

RUPŠLAUKIS Petras, Jono (Albino brolis), g.Bilionių k., Laukuvos v. Partizanas nuo 1948 sausio mėn. Žuvo Šilalės apylinkėse.

RUSAS Jonas, g. 1909. Mokytojas Kelmėje, leitenantas. Suimtas 1940 12 04. Prasidėjus karui, iš Raseinių išvežtas į Karagandą, kur ir žuvo 1943.

RUSTEIKA Jonas - Šturmas. Žuvo 1949 Spraudės apylinkėse prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų Žr. priedą.

RUTKAUSKAITĖ Zosė - žr. KOKŠTIENĖ

RUTKAUSKAITĖ iš Kaimalės k., Liolių apyl., Kelmės r. Žuvo su broliu 1945 07 19 Virtukų miško mūšyje, Liolių apyl. Žr. priedą.

RUTKAUSKAS iš Kaimalės k., Liolių apyl., Kelmės r. Žuvo 1945 07 19 Virtuku miško mūšyje, Liolių apyl. Kartu žuvo ir jo sesuo. Žr. priedą.

RUTKAUSKAS Vincas, Vinco - Rambynas, g. 1928. Žuvo 1949 02 06 Mosteikiuose, Nemakščių v., kartu su A. Gedvilu, A. Karpu ir A. Juciumi.

Jonas RUSAS

143

Aloyzas SABOCKIS

SABALIAUSKAS Ignas, g. 1927 Molupiuose Čekiškės v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 Prei­kapėje, Pernaravos apyl., pas Bagdoną valgant Kū­čias. Kartu žuvo J. Puidokas, A. Prelgauskas ir šeimininkų duktė Kazytė.

SABALIAUSKAS Juozas, g. 1920 Molupiuose, Čekiškės v. Žuvo 1946 - nužudė Kėdainių enka­vedistai.

SABALIAUSKAS Vytautas, Juozo, g. 1925 Ro­tuliuose, Jurbarko v. Žemės ūkio akademijos stu­dentas. LLA karys. Parašiutininkas - radistas. 1944 12 21 kartu su broliais Liesiais parašiutu nuleistas į Tauragės miškus. Suimtas 1945 04 14. Mirė Kulau­tuvoje.

SABOCKIS Aloyzas — Dragūnas, kilęs iš Kadžy­gos k., Šilalės v. Žuvo Gvalduose, Kvėdarnos v.

SABOCKIS Jonas iš Kadžygos, Šilalės v. Žuvo Rietavo miškuose.

SADAUSKAS Antanas, Jono, g. 1922 Jagučio­nyse, Betygalos v. 1944 gruodžio mėn. suimtas na­

muose ir atvarytas į Šiluvą spygliuota viela su­rištomis rankomis, sumuštas, kruvinas. 1945

pradžioje bandė bėgti ir buvo nušautas.

SADAUSKAS Stasys, Jurgio - Bijūnas, g. 1919 Trakiškiuose, Tau­ragės v. Butegeidžio pulko viršila. III kuopos antro būrio vadas. Žuvo Stirbaičiuose, Tauragės r., 1949 07 09. Kapas nežinomas. Išniekintas kūnas gulėjo Tauragėje.

SAKALAUSKAITĖ Elena - žr. SIROTKIENĖ

SAKALAUSKAS Jonas - Svetjonis, daug metų dirbo Paežerėje ūkvedžiu. Žuvo 1947 prie Paežerės, Laukuvos v.

SAKALAUSKAS Juozas, g. 1922 Kabučiuose, Veliuonos v.

SAKAVIČIUS Pranas, Vlado g. 1922 Noliečiuose, Ariogalos v. Nužudytas 1945 Girkalnyje tardymo metu.

Antanas SADAUSKAS

144

Anicetas SALTONAS

SALTONAS Anicetas, Juozo, g. 1925 Butkiškė­se, Čekiškės v. Ūkininkas - mažažemis. Nuomavo arklius. Partizanas nuo pat okupacijos pradžios.Kovojo Vilimo būryje. Dalyvavo Vosbutų kautynėse.Suimtas 1945. Sušaudytas 1945 06 01. Kartu sušau­dyti: P. Kalvaitis, V. Puidokas, A. Tamošaitis ir J. Vi­limas.

SALTONAS Mečius, g. 1927 Lepšiškiuose, Be­tygalos v. Žuvo 1945 prie savo sodybos.

SANKAUSKAS Vytautas - Vaidotas, g. 1920.Būrio vadas. Žuvo 1953 Šaukoto - Šaukėnų apylinkėse.

SAROCKAS Vacys - žr. SOROCKAS

SAROČKA Leonas, Stasio - Rikis, g.1912 Plačiuvoje, Viduklės v. Ūkininkas. Žai­bo būrio vadas. Žuvo 1946 11 18 Vailabuose,Viduklės v., pas Tkmošaitį.

SAROČKA Vladas, g. 1911 Plačiuvoje,Viduklės v. Partizanas. Žuvo.

SAROČKIENĖ Marytė (Leono žmona)- Lelija, kilusi iš Viduklės v. Žuvo 1948 1203 Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

SATKUS Stasys - Narūnas, g. 1920 Gintaučiuose, Žaiginio apyl., Raseinių r.Žuvo 1952 10 03 Vilkiškiuose, Šiluvos v., pas Grigaitienę - susisprogdino bunkeryje. Kar­tu žuvo D. Grumuldis ir I. Vilimaitė - Stirna.

SAUKAS Albertas - Merkys. Kovojo Kraujelio būryje. Žuvo 1950 07 15. Kūnas buvo išniekintas Radviliškyje.

SAUKAS Petras, Antano, g. 1914 Bedančiuose, Raseinių v., ūkininkų šeimoje. Nuo 1935 vadovavo šaulių organizacijai. Šaulių Bataliono gru­pės, veikusios Raseinių v., vadovas. Suimtas 1940 11 05. Sušaudytas 194112 19 Orenburge (buv. Čkalove).

Vytautas SANKAUSKAS (kairėje) ir Ksaveras PATAPAS

145

SAVICKAITĖ Jadvyga, Juozo, g. 1914, gyv. Saugailiuose, Raseinių apskr. Kalinta Betygaloje, Raseinių ir Kauno kalėjimuose, Komijos lageriuose. Dingusi be žinios.

SAVICKAS Juozas - Svajūnas, g. 1925 Pabūdviečiuose, Žygaičių v., mažažemių šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1949 Vainuto v.

SELVENIS Juozas, Jokūbo, g. 1926 Taubučiuose, Nemakščių v. Partizanas nuo 1947. Žuvo 1948 mūšyje Pagramantyje, Pagramančio apyl., Tauragės r.

SEMAŠKA Jonas, Juozo - Liepa, g. 1907 Pane­vėžio apskr. Majoras. Paskutinės LLA struktūros "Žemaičių Legiono” vadas. Suimtas 1946 kovo mėn. Nuteistas 1946 10 30 Telšiuose. Sušaudytas 1947 02 26. Palaikai rasti Tuskulėnų parke 1996.

SENECKIS Antanas - Dikas, Žaibas, g. 1921 Rudžiuose, Eržvilko v. Partizanas nuo 1945. Kovojo Rolando būryje, grupės vadas. Žuvo 1951 prie Sere­džiaus.

SIBITIS Antanas, Vinco, g. 1912 Lapkalnyje, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Nepriklausomos Lietuvos karininkas. 1944-1945 vadovavo partizanų būriui. Žuvo nenustatytomis aplinkybėmis.

SILTAUSKAS - žr. ŠILTAUSKAS

SILVENIS Juozas - Svajūnas, g. 1926. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1947 liepos mėn.

SILVESTRAVIČIUS Kazys, Petro, g. 1910 Ra- jinciškiuose, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žr. priedą.

SIMANAVIČIUS Jurgis, g. 1915 Paalsio II k., Šimkaičių v. Žuvo 1946 06 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žuvo 10 partizanų. 1989 palaidotas Skirsnemunės kapinėse. Žr. priedą.

SIMONAVIČIUS, g. 1915, girininkas Kvėdarnos v. Pakartas Kvė­darnoje, tardant.

146

Antanas SENECKIS

Kazys SILVESTRAVIČIUS

SIMONAVIČIUS Vincas, kilęs iš Užkalnupio k.,Raseinių r. Žuvo savo sodyboje 1951 11 12.

SIROTKIENĖ - SAKALAUSKAITĖ Elena, g.1928 Dacijonuose, Tauragės v. Žuvo 1953 11 06 kartu su vyru Vaciu ir dar trim partizanais bun­keryje prie Viešvilko upelio, netoli Jurbarko. Sun­kiai sužeista, dar sugebėjo nušauti leitenantą - čekistą. Paliko 3 metu sūnų.

SIROTKIS Vacys, g. 1917 Kalniškiuose, Tau­ragės v. Žuvo 1953 11 06 mūšio metu bunkeryje prie Viešvilko upelio, netoli Jurbarko, kartu su žmona Elena ir dar trim partizanais.

SIRTAUTAS Stasys, g. 1910 Betygaloje. Lietuvos kariuomenės husa­ras. Partizanas. Žuvo.

SIUTELAS Vladas, Prano, g. 1926 Lembe, Kvėdarnos v. Dirbo pa­tėvio ūkyje. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1951 01 06 Lembo k.

SKABURSKAS Aleksas-Naujokas,g. 1925. Gimnazistas. Žuvo 1945 rugpjūčio mėn. Bargailių pelkėse prie Praviršulio ežero, enkavedistams apsupus partizanų stovyklą. Kartu žuvo J. Jaščiolda, A. Ligeika ir V. Norkus.

SKAČKAUSKAS Vincas - Remigijus, g. Kražiuose. Tarnautojas. Partizanavo Viduklės apylinkėse. Žuvo 1951 spalio mėn. prie Viduklės.

SKINGAILA Antanas - Strazdas, kilęs iš Šilalės. Poetas. Partizanas. Žuvo Kreiviu miške, Jucaičių apyl., Šilalės r.

SKRIDLA Bronius, Prano - Pykuolis, g. 1916 Petrapilyje. Partizanas nuo 1944. Kovojo Velnio, vėliau Žalgirio būryje. Veikimo vieta - Veliuonos, Raudonės, Stakių, Seredžiaus, Šimkaičių apylinkės. 1941 sukilimo Sere­džiuje dalyvis. 1945 06 08 dalyvavo užimant Seredžių. Suimtas 1949 12 25 Armeniškių k. bunkeryje, Seredžiaus v. Mirė 1993 Kulautuvoje.

SKRIDLA Jonas, Prano, g. 1912 Armeniškių k., Seredžiaus v. Žuvo1945 07 19 prie Armeniškių..

SLAPŠINSKAS Vytautas, g. 1921 Openiškėje, Eržvilko v. LLA karys nuo 1943. Partizanas. Suimtas 1952. Kalėjimuose ir lageriuose išbuvo 25 metus. Mirė Šiauliuose 1994 12 03. Talkininkavo sudarant žuvusiųjų par­tizanų sąrašus.

147

Elena SIROTKIENĖ

SLAPŠINSKIENĖ - ŠĖGŽDAITĖ iš Varlaukio. Partizanė. Kovoje kartu su vyną Vytautu. Žuvo 1952.

SLUOKSNAITIS Jonas, Mykolo, g. 1927 Vosbutuose, Jurbarko v, LLA karys. Partizanas. Žuvo 1945.

SLUOKSNAITIS Mykolas (Jono tėvas), gyv. Vosbutuose, Jurbarko v. Sušaudytas be teismo už tai, kad sūnus partizanas.

SLUŠINSKAS Antanas, Juozo, kilęs iš Polu k., Rutkiškių apyl., Jurbarko v. Žuvo 1947 10 09. Kapas Šimkaičiuose.

SMETONIUS Andrius, Andriaus, g. 1924 Dainiu I k., Jurbarko v. Buvo stribas. Šeimą ištrėmus 1945 07 26, tapo partizanu. Kovojo Aido būryje. Suimtas 1947. Žuvo Vorkutos lageryje.

SOKAS Česlovas, Aleksandro, g. 1924 Sakaluose, Grinkiškio v., ūkininku šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Sakalų k. Graužų miške - sušaudė enkavedistai. Kartu žuvo J. Daujotas, J. Daukna ir L. Vaicekauskas.

SOROCKAS Vacys - Žaibas. Kovojo V. Bakučio - Viktoro vado­vaujamame būryje. Veikė apie Tauragę.

SOROČKA Leonas - žr. SAROČKA

SPRAINYS Juozas, kilęs iš Rikyškių k., Batakių v. LLA karys. Partizanas. Žuvo 1945 01 05 Užšešuvių miške, Batakių v. Kartu žuvo J. Norkus.

SPUDVILAS Stasys - Deimantas. Stoškaus - Eimučio būrio parti­zanas. Veikė Tauragės apskr., kur ir žuvo.

SPUDVILAS Stasys - Minoras. Rolando būrio Stonio - Aluntos grupės partizanas. Veikė Tauragės apskr.

STANEVIČIUS Juozas, Juozo - Ąžuolas, Gediminas, kilęs iš Kvėdar­nos. Klaipėdos uosto pasienio policijos viršininkas, tarnavo policijoje Mažeikiuose. Bagdono būrio, veikusio Šilalės v., vado pavaduotojas. Žuvo1948 Skaudvilės miškuose.

STANIŠAUSKAS Bronius - Švinas, g. 1922 Pašlūžmyje, Švėkšnos v.1946 tarnavo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Žuvo Aisėnų miške, prie kelio Veiviržėnai - Klaipėda.

148

STANIŠAUSKAS Vincas, Kazio, g. 1929 Paymėžyje, Kvėdarnos v., ūkininkų šeimoje. Dirbo tėvų ūkyje. Slapstėsi nuo 1950 05 09. Žuvo 195102 04.

STANKAUSKAS Aleksas, g. 1925 Šuliavos (?) k., Raseinių apskr.

STANKIENĖ Ona (Prano žmona), žuvo Šaltuonos eketėje, prie Vereikio sodybos.

STANKUS Albinas, žuvo Kelmės r.

STANKUS Antanas, Vinco, g. 1921 Vainikoniuose, Pernaravos v. Slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje savo namuose. Rusai nušovė prie namų kieme.

STANKUS Benadas, Jono, g. 1923 Butkiškėje, Čekiškės v. Siuvėjas. Vilimo būrio partizanas. Dalyvavo Vosbutų kautynėse. Žuvo lageryje.

STANKUS Juozas, Povilo - Girėnas, g. 1924 Žvingiuose, Vainuto v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1947. Kovojo prie Pajūrio. Manoma, kad žuvo1949 Pagramančio apylinkėse.

STANKUS Petras, Petro - Gruodis, g. 1918 Pavidaujyje, Jurbarko v. Partizanas nuo 1944. Kęs­tučio apygardos Vaidoto rinktinės Mindaugo būrio vadas. Mirė 1951 Pavidaujo miške didelėse kančiose nuo apendicito. Kapas Pavidaujo miške.

STANKUTĖ Konstancija - žr. ŽILIENĖ

STARKUS Jonas, Stasio - Maželis, g. 1918 Pa­giriuose, Eržvilko apyl., Jurbarko r. Saturno būrio partizanas nuo 1945. Paupio būrio vadas. Žuvo 1948 Žukaičiuose pas Žičkų.

STASIŪNAITĖ Stefa, g. 1930 Steponkaimyje,Betygalos v. Žuvo 1949 (sudeginta) Vosyliškiuose,Grinkiškio v. Kartu žuvo S. Nekrošius.

STAŠINSKAS Vincas, Juozo, g. 1919 Paliepių (Daujotelių) k., Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pa­barčiaus būrio partizanas. Žuvo 1945 02 15 Lenčių- Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

Stefa STASIŪNAITĖ

149

Vincas STAŠINSKAS

STEIGVILAS Alfonsas, Jono, g. 1926 prie Gaurės. Partizanas. Žuvo1947 01 18 prie Kvėdarnos.

STELMOKAS Evaldas, g. 1923 Petkalnyje, Upynos apyl., Šilalės v. Žuvo 1948 04 21 mūšyje Kasbarynų miške, prie Lomiu. Žr. priedą.

STEPAITIS Augustinas, g. 1897 Šakių r. 1920 laisvės kovų savanoris. 1941 sukilimo dalyvis. Mirė 1943 10 28 Tauragėje.

STEPAITIS J., Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1948 rugpjūčio mėn. Panerinės miške.

STEPAITIS Vytautas, g. 1921 Avietiškiuose, Eržvilko v. Gimnazistas. Partizanas nuo 1946.1947 05 25 čekistai išžudė jo šeimą. Kovojo Rolando, Mindaugo būriuose. Žuvo 1948 08 14 kartu su J. Aleksaičiu ir S. Butkumi Panerinės miške. Palaikai palaidoti Butkaičių šile.

STEPAITIS Zigmas, g. Avietiškiuose, Eržvilko v., eigulio šeimoje. Žuvo 1947 05 25. Palaidotas Pašaltuonyje.

STEPONAITIS Edmundas, g. 1929 Užakmeniuose, Eržvilko v. Ūki­ninkas. Ryšininkas. Ištremtas į Igarką. Mirė 1964, grįžęs iš tremties.

STEPONAITIS Jonas, žuvo Plekiuose, Eržvilko v., Jono Bacio sody­boje.

STEPONAITIS Juozas, Stasio, g. 1912 Paviščiovyje, Eržvilko v. Ūkininkas. Žuvo 1945 liepą kartu su A. Tamuliu. Kapas Šimkaičiuose.

STEPONAITIS (STEPONAVIČIUS) Juozas, Vinco, g. 1921 Ska­raitiškėje, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1948 vasario mėn. Norvydžiuose, Šiluvos v., kartu su broliais Kleopu ir Stasiu Armoškomis.

STEPONAS Vincas, g. 1923 Milvyduose, Per­naravos v. Žuvo 1945 Juodžių miške, Pernaravos v.

STEPONAVIČIUS Jonas, Antano - Skrebas, g.1912 apie Seredžių ūkininkų šeimoje. Dirbo Vil­niaus, Kauno, Šiaulių paštuose. Partizanas nuo 1944. Suimtas, draugu išvaduotas iš Seredžiaus stribyno. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške, Armeniš­kių apyl., Jurbarko r. Kartu žuvo B. Mikalkevičius ir A. Veverskis.

STIRBYS Jonas — Narsutis. Žuvo Juškaičiuose.

150

Jonas STEPONAVIČIUS

STIRBYS Jonas, Simono - Rolandas, g. 1905 Apvaršuvoje, Laukuvos v., Tauragės apskr. Mari­jampolės Marijonų, vienuolyno vienuolis. 1940 pa­naikinus vienuolyną, buvo enkavedistų persekio­jamas ir pasitraukė į mišką. 1954 rastas negyvas Gomaliuose. Kūnas buvo įmestas į duobę arklidėje prie NKVD pastato ir užpiltas kalkėmis. Manoma, kad tai buvo paskutinis partizanas, žuvęs Laukuvos apylinkėje.

STIRBYS Kazimieras, Antano, g. 1918 Puikiuo­se, Gaurės v., mažažemių šeimoje. Partizanas nuo1950 pavasario. Kovojo Lelijos būryje, vadovaujant V. Bakučiui. Žuvo 1950 06 16 prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale (Šakalinės miške). Žuvo beveik visas Eimučio būrys. Žr. priedą.

STIRBYS Kazimieras, Jono, g. 1914 Girkalnio v. mažažemių šeimoje. Muzikantas, vadovavo kapelai. Žuvo mūšyje 1947 12 02 Birbiliškės miške, Veliuonos apyl. Iš viso žuvo 4 vyrai. Žr. priedą.

STIRBYTĖ Aniceta - žr. NORKIENĖ

STOCIUS Bronius, g. 1916 Bedančiuose, Raseinių apskr. Žuvo 194812 03 Plauginių miške, Raseinių apskr. Iš viso žuvo 18 partizanų Žr. priedą.

STONIENĖ - JAGMINAITĖ Ona, Antano (Vincento Stonio žmona), g. 1926 Spraudaičiuose, Šilalės v. Partizanė nuo 1949. Kovojo Žalgirio būryje Pajūrio apylinkėse. Žuvo 1951 11 11 mūšyje prie Draudenių ežero, Butkų k., Tauragės r., kur buvo nukauta daug enkavedistų. Pasibaigus šoviniams, susisprogdino granata. Partizanų kūnai buvo išniekinti Pagėgiuose, vėliau nuvežti į Šubartinę Tauragėje.

STONYS Antanas, Nikodemo (Vincento brolis), g. 1922 Palolyčio k., Žygaičių apyl., Tauragės r. Šarkos būrio partizanas - kulkosvaidininkas. Žuvo 1947 per Sekmines Gerviškės miške prie Didkiemio, dengdamas draugų atsitraukimą. Sunkiai sužeistas, nukovęs 6 priešo kareivius, nenorėdamas patekti į nelaisvę, susisprogdino.

STONYS Antanas, g. 1929 Balčiuose, Žygaičių v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1951.

Kazimieras STIRBYS, Jono

STONYS Jonas (Antano brolis), g. Balčiuose, Žygaičių v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1951.

STONYS Juozas, Izidoriaus, g. 1922 Balniuose, Eržvilko v., ūkininkų šeimoje. Ryšininkas. Žuvo 1947 03 07 Butkaičiuose, veždamas arkliais partizanus. Kartu žuvo J. Valantiejus, G. Žilaitis ir dar trys partizanai. Palaidotas Eržvilko kapinėse.

STONYS Stasys - Alunta, kilęs iš Burbiškiu Gaurės apyl., Tauragės r. Lelijos partizanu būrio vadas. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės apyl. Kartu žuvo partizanai A. Kisnierius ir J. Liorančas. Kūnai buvo išniekinti Gaurės NKVD namo kieme, vėliau išvežti į Tauragės - Šubartinę.

STONYS Vincentas, Nikodemo - Žalgiris, g.1913 Palolyčio k., Žygaičių apyl., Tauragės r. Gyveno Visbaruose. Ūkininkas. Tūrėjo gražų balsą, grojo ar­monika, mėgo deklamuoti Maironio eilėraščius. Puskarininkis. Nuo 1949 partizanų Pilėnų būrio vadas. Labai rūpinosi savo partizanais. Jo pastango­mis iš ligoninės buvo išvaduotas ir gydomas J. Jag­minas, rūpinosi V. Eičo gydymu (peršauti plaučiai). Žuvo 1951 11 11 mūšyje Butkuose, prie Draudenių ešero, Žygaičių apyl. V. Stonys buvo nušautas, o jo žmona Onutė susisprogdino granata. Partizanų kūnai buvo išniekinti Pagėgiuose, vėliau nuvežti į Šubartinę Tauragėje.

STONIS Vytautas, g. 1913 Dainiuose, Raseinių r. Ulonų pulko leite­nantas. Gydytojas. 1941 tautos sukilimo Kauno štabo narys. Priklausė ateitininkų ir LAF’o organizacijoms, pasižymėjo užimant Kauno radijo stotį, organizavo ir aktyviai platino pogrindžio spaudą vokiečių okupacijos metais. 1944 vasarą ir rudenį dalyvavo partizaninėje veikloje prieš sovie­tų okupantus, parūpino partizanams ginklų (kartu rezistencinėje veikloje dalyvavo ir žmona Viktorija). 1944 12 07 suimtas ir ištremtas į Vorkutą, kur išbuvo apie 30 metų. Žuvo autoavarijoje Kaune 1995 12 13. Palaidotas Kulautuvoje. (“Garsas”. 1996. Nr. 7. K. Ambrozaičio nekrologas).

STONYS Vytautas, g. 1930 Skaudvilėje. 1951 05 01 Tauragėje su­organizavo šventinės tribūnos, kur buvo susirinkę mitingo ir apskrities vadovai, susprogdinimą. 1952 09 23 suimtas ir Vilniuje sušaudytas 1954 04 14. Kitų keturių šio drąsaus žygdarbio organizatorių suimtų kartu su V. Stoniu, likimas nežinomas.

Vincentas STONYS

152

STONKUS Albinas, g. Poškose, Agluonėnų apyl., Klaipėdos r. Žuvo 1950.

STONKUS Povilas, žuvo 1948 05 18.

STOŠYS Antanas, g. 1924 Kilovoje, Čekiškės v., ūkininkų šeimoje. Gyveno Čekiškėje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 prie Armenos apsupties metu. Žuvusių partizanų kūnai buvo palikti žūties vietoje. Vėliau juos užkasė patys partizanai.

STOŠKUS Antanas, Jono - Raila, g. 1917 Žvirb­laukyje, Eržvilko v. Žvalgas - girininkas Vadžgiryje. LLA karys nuo 1942. Partizanų būrio vadas. Su­imtas po sužeidimo 1946 05 22. Mirė Ariogaloje 199603 04. Aktyviai talkininkavo renkant žinias apie žuvusius partizanus.

STOŠKUS Izidorius, Jono, g. 1926 Žvirblau­kyje, Eržvilko v. Gimnazistas. LLA karys. Antiso- vietinės propagandos organizatorius, pogrindinės literatūros redaktorius. Suimtas 1946 03 12 iš Skaudvilės gimnazijos. Nuteistas 10 metų. Mirė1946 12 23 plaukiant per Ochotsko jūrą.

Jonas STOŠKUSSTOŠKUS Jonas, Antano - Eimutis, g. 1910 Rudžiuose, Eržvilko v. Stambus ūkininkas. Parti­zanas nuo 1945. Būrio vadas. Tėvūnijos vadas. Daug kartų buvo su­žeistas. Žuvo 1950 06 16 Šakalinės miške, prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale. Kartu žuvo beveik visas Eimučio būrys. Žr. priedą.

STOŠKUS Jonas, Jono (partizano Railos tėvas), g. 1873, kilęs iš Eržvilko v., Tauragės apskr. Žuvo 1948 traukinio avarijoje trėmimo metu.

STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Arioga­los v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.

STOŠKUS Petras, g. 1916 Pagojuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo1945 rudenį Vitkiškės kautynėse, Pagojukų apyl., prie Petro Dapkaus sodybos.

153

Antanas STOŠKUS

STOŠKUS Robertas - Duanas, g. 1921 apie Šaukotą, Radviliškio r. Partizanas nuo 1944. Apie 1952 paimtas gyvas su ginklu. Sušaudytas 1954.

STOŠKUS Romas, g. 1922 Kadagynėje, Kiaunorių apyl., Kelmės r. Žuvo prie Šaukoto, Radviliškio r.

STRAINYS Jonas, Juozo - Saturnas, g. 1908 Užšešuviuose, Bata­kių v. Puskarininkis liktinis. Gerai išmanė partizaninio karo meną. Vadovavo didžiausiam Paupio miškuose Saturno būriui. Sužeistas 1945 08 10 Mickiškės mūšyje, gydėsi bunkeryje Būkintlaukyje. Apsuptas nusišovė. Kartu žuvo A. Norkus. Palaikai palaidoti Batakių kapinėse.

STRAINYS Pranas - Pranciškus. Eimučio būrio partizanas. Veikė Batakių - Tauragės apylinkėse. Žuvo 1948 09 15 Purviškių miške, Gau­rės v., kautynių metu. Žr. priedą.

STRIAUKA Domas - Žvainys, g. 1929 Misgiriuose, Judrėnų v. Ūki­ninkas. Partizanas nuo 1951 (pabėgo nuo tarnybos sovietinėje armijoje). Žuvo 1953 03 19 bunkeryje prie Kapstatų (Klibių), Endriejavo v., apsup­ties metu. Kartu žuvo brolis Kazys, K. Gailius, V. Venskutė - Gailienė ir J. Ruigys.

STRIAUKA Kazys - Žalgiris, g. 1931 Misgiriuose, Judrėnų v. Parti­zanas nuo 1952. Žuvo 1953 bunkeryje prie Kapstatų (Klibių), Endrie­javo v. Kartu žuvo brolis Domas, K. Gailius, V. Venskutė - Gailienė ir J. Ruigys.

STROGIS Vladas - Žalgiris, Šalnos rinktinės antro būrio vadas.

STRUMSKIS Jonas, Vlado - Kalnelis, g. 1925 Šilainiuose, Krakių v., mažažemių ūkininkų šei­moje. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynės kautynėse- sužeistas, nenorėdamas apsunkinti draugų, nusi­šovė. Žr. priedą.

STULGAITIS A., g. 1921 Raudonėnuose, Rau­donės apyl., Jurbarko r. Žuvo 1946 06 19 Jakai­čiuose Skirsnemuniškių kautynėse. Iš viso žuvo 10 partizanų. 1989 palaidotas Skirsnemunėje. Žr. priedą.

154

Jonas STRUMSKIS

STULGAITIS Viktoras, g. 1921 Kėbaičiuose, Raseinių v. Ūkininkas. Partizanas. Žuvo 1947 12 25, per Kalėdas, pas Petrą Bitvinską. Iš viso žuvo 6 partizanai ir šeimininkas. Žr. BITVINSKAS Petras.

STULGAITYTĖ Genutė - Milda, g. 1928 Kėbai­čiuose, Raseinių v. Mokėsi Žemės ūkio mokykloje. Buvo suimta. Pabėgo. Kovojo Varpo būryje. Sužeista1948 12 03 per kautynes Plauginių miške. Buvo nukirstos kojos. Prie miško enkavedistai dar nukirto rankos pirštus, reikalaudami, kad išduotų draugus, bet ji neprakalbėjo. Mirė kankinės mirtimi, nieko neišdavusi. Užkasimo vieta nežinoma. Žr. priedą.

STULGYS Napoleonas - Jazminas, g. 1921 Ger- vynėje, Raseinių v. Žuvo 1948 12 03 Plauginių - Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

STUMBRAS Leonardas, g. 1902 Vosbutuose, Jurbarko r. LLA karys. Suimtas 1944, sušaudytas be teismo Armenos pakrantėse.

STUMBRYS Aloyzas - Keleivis, g. 1929 Kel­mėje. Gimnazistas. Kovojo Viduklės apylinkėse. Žuvo Viduklės apyl. 1952 05 30. Aloyzas STUMBRYS

SUDEIKIS Albinas - Algirdas, g. 1925 Krauleidiškėje, Vainuto v., stambaus ūkininko šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo Balčiuose, Vainuto v., Ramanauskų sodyboje.

SUDEIKIS Antanas - Girėnas, g. 1928 Krauleidiškėje, Vainuto v., stambaus ūkininko šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo kartu su broliu Zigmu 1952 06 06 Aukštupių k. pagiryje, besiverždamas iš apsupties.

SUDEIKIS Zigmas (Albino ir Antano brolis) - Darius, g. 1929 Krau­leidiškėje, Vainuto v., stambaus ūkininko šeimoje. Žalgirio būrio parti­zanas. Žuvo kartu su broliu Antanu 1952 06 06 Aukštupių k. pagiryje, besiverždamas iš apsupties.

SUGINTAS Antanas, g. 1918 Vytogaloje, Skaudvilės v. 1945, tik pra­ėjus frontui, pirmasis pradėjo organizuoti partizanų būrį. Būrio vadas. Žu­vo 1946 01 09. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

Genute STULGAITYTĖ

SUNGAILA Danielius, Vinco, g. 1934, gyv. Pui­kiuose, Gaurės apyl., Tauragės r. Žuvo 1952 04 11 Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 40 kvartale kartu su A. Globiu ir partizanais F. Norkumi ir K. Jonča.

SURVILA Jonas, Martyno, g. 1899 knygnešio šeimoje Varnaičiuose, Eržvilko v. Mokytojavo Kal­nujuose, Žieveliškėje, Raseinių apskr. Nuo 1940 Saulių Bataliono narys. Suimtas 1940 11 05. Su­šaudytas 1941 12 19 Orenburge (buv. Čkalove).

SURVILA Vladas - Liepa, g. 1929 Patulėje, Upynos v. Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1950 Patulės miške. Kapas Upynoje.

SURVILAS Vladas, g. 1927. Šalnos rinktinės antro būrio partizanas.

SUTKAITIS Mečislovas - Girdenis, Varnas, g. 1922 Dubinskiuose, Stakių apyl., Jurbarko r. Mažažemis. Nuo 1946 Pavidaujo būrio partiza­nas. Žuvo 1953 Volungiškėje, Stakių apyl., kartu su kitais dviem parti­zanais.

SUTKAITYTĖ Anelė - Gegutė. Žuvo 1949 05 31 Paslauckinės miške, Stakių apyl. Kartu žuvo K. Juškys ir M. Pocevičius.

SVETLAUSKAS Jonas - Rolandas, g. 1923 Grinkiškio k., Grinkiš­kio v. Žuvo 1950 0121 Lipliūnų miške netoli Kėdainių. Iš viso žuvo 7 par­tizanai. Žr. priedą.

SVILAS Vytautas, Kazio (tėvas buvo pulkininkas, 1940 bolševikų sušaudytas), g. 1925 Kaune. LLA karys nuo 1943. Gestapo persekiotas už pogrindžio laikraščio ”Į Laisvę” platinimą. P. Paulaičio teikimu buvo pasiųstas į žvalgybos mokyklą Rytprūsiuose. 1945 06 22 suimtas prie Eržvilko. 1957 amnestuotas. 1967 emigravo į Vokietiją ir dirbo mokytoju Hiutenfelde. Ten ir mirė 1992 04 10.

SVIRSKIS Kazys, g. 1918 Maleikoniuose, Josvainių v. Ūkininkas. Žuvo 1946 12 25 Labūnavos dvare. Žr. priedą.

ŠABANIAUSKAS - Pelėda, g. 1923. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1946.

156

Jonas SURVILA

ŠABLAUSKAS Jonas, Jeronimo, g. 1925 Dic- kaimyje, Betygalos v. Nužudytas 1944 12 09. 1990 palaikai palaidoti Betygalos kapinėse.

ŠACAUSKAS Alfonsas, g. 1925 Palolytyje, Žy­gaičiu v„ ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio parti­zanas. Žuvo 1952 kovo mėn. Vaitiškėje, Žygaičių v.Kartu žuvo A. Bartušis.

ŠALTYS Antanas - Šalčiūnas, g. Jucaičiuose,Šilalės v. Būrio vadas. Žuvo 1953 02 02 Jokūbai­čiuose, Šilalės v., netoli Dambrauskų sodybos - apsupties metu susisprogdino bunkeryje kartu su S. Armonu ir O. Dambrauskaite, sudegindami dokumentus.

ŠALTYS Bronius - Sakalas, g. Jucai­čiuose, Šilalės v. Partizanas. Kovojo S. Ga­vėnios - Drąsučio būryje. Kartą, apsuptas, ilgą laiką išbuvo vandenyje, einant ledams.Kaimo moterys išgydė žolelėmis. Žuvo 1947 Bruškiuose, Kaltinėnų v.

ŠALTIS Feliksas - Vėjelis, g. 1929 Gumbriuose, Kražių v. Ūkininkas. Partiza­nas, kovojo Tauragės apskr. Žuvo 1951 0219 Butviliuose. Kartu žuvo K. Rudaitis ir P. Živatkauskaitė.

ŠALTYS Jonas - Smilga, g. Jucaičiuose,Šilalės v. Sužeistas ir suimtas 1948 pra­džioje. Pririštas prie vežimo, paleidus arklius risčia, buvo nuvilktas į Šilalę. Kalėjo lageriuose. Mirė 1988 Karagandoje.

ŠALTIS Mečys - Mikelis, g. 1924. Žuvo 1947. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

ŠALTYS Stasys (Antano, Broniaus ir Jono brolis) - Laibutis, g. Jucaičiuose, Šilalės v. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šilalės v., ūkininko Jurgučio sodyboje kautynėse su čekistais. Kartu žuvo S. Irtmonaitė, A. Irtmonas, A. Rupšlaukis. Nužudytų partizanų kūnai gulėjo išniekinti Kaltinėnuose, vėliau Šilalėje. Žr. priedą.

157

Antanas ir Bronius ŠALČIAI

Jonas ŠABLAUSKAS

ŠAPOKA Leonas, Mykolo, g. 1909 Kaliekiuose, Vyžuonių v. Prieš suimant 1947, Vaiguvos klebonas. LAF’o narys, 1941 sukilimo dalyvis Varnių valsčiuje. 1980 nužudytas Upynoje.

ŠARAUSKAS Edmundas, Stasio - Kaziukas, Ramutis, g. 1930. Moksleivis. Žuvo 1951 Išlynose, Stulgių apyl., Kelmės r.

ŠARKA Feliksas - Perkūnas, g. 1905 Skoman­tuose, Veiviržėnų apyl. Partizanas nuo 1947. Žuvo1949 09 04 Jokšuose prie savo namų.

ŠATEIKIS Antanas, Liudo, g. 1925 Pyvoruose, Rietavo v., Telšių apskr., stambių ūkininku šeimoje. Žuvo 1950 Jankaičiuose, Bubėnų apyl. Užkastas apkasuose prie Endriejavo. 1989 palaikai palaidoti Rietavo kapinėse.

ŠATKUS Alfonsas, Nikodemo - Dobilas, g. 1929 Trakiniškėje, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1950 05 07 Stir- baičiuose prie senųjų kapiniu Žygaičių v. Iš viso žuvo 5 partizanai. Žr. priedą.ŠATKUS Stanislovas, Nikodemo - Narūnas, Šaltis, g. Trakiniškėje,

Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1950.ŠATKUS Zigmas, Nikodemo (Alfonso ir Stanislovo brolis) - Šiaurys,

Šaltis, g. 1926 Trakiniškėje, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio skyrininkas. Kovojo Šalnos partizaniniame rajone III kuopoje. Apdova­notas Vyčio kryžiumi už pasižymėjimą kautynėse. Žuvo 1950 05 07 Stirbaičiuose prie senųjų kapinių. Iš viso žuvo 5 partizanai.Žr. priedą.ŠAULYS Jonas - Gluosnis, g. 1919 Kusiuose, Piliakalnio apyl., Šila­

lės r. Kovojo Žalgirio būryje kartu su keturiais broliais Vaičiuliais. Žuvo.ŠAULYS Vincas, Antano, g. 1907 Girdžiuose, Jurbarko apskr. Su­

imtas Batakiuose 1941 gegužės mėn. Kalėjo Kauno IX forte. Manoma, kad mirė prie Laptevo jūros.ŠAULYS Vladas, g. 1924 Karklotės k. netoli Varlaukio. Žuvo 1945 07

04 Čepaičiuose, Eržvilko v. Iš viso žuvo 7 partizanai. 1989 visų palaikai palaidoti Varlaukyje. Žr. priedą.

158

Edmundas ŠARAUSKAS

ŠČEPAVIČIUS Dominykas, Antano - Domeika, g. 1916 Kunkojuose, Raseinių v., ūkininkų šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje grandiniu. Parti­zanas nuo 1944. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške. Iš viso žuvo apie 18 partizanų. Žr. priedą.

ŠČEPAVIČIUS Juozas - žr. ČEPONIS

ŠEFLERIS Albertas, žuvo 1949 gruodžio mėn. Plokščiuose, Žaiginio apyl., Raseinių r. Kartu žuvo V. Gužauskas ir Kavaliauskas.

ŠĖPARIS Petras, g. 1922. Žuvo 1945 10 16 prie savo namų Šiluose, Švėkšnos v.

Dominykas ŠČEPAVIČIUS

ŠEPUTIS Kazys - Dobilas, g. Pūtvėje, Tauragės v. Būrio vado P. Kar­bausko pavaduotojas. Žuvo 1947 04 05 kautynėse Gerviškėje, Tauragės v. Kartu žuvo ir vadas P. Karbauskas. Jų kūnai gulėjo išniekinti per šv. Velykas Šilalės turgaus aikštėje.

ŠEPUTIS Pranas, Šalnos rajono III kuopos Šalnos vadovaujamo būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr.

ŠERNIUS Petras - Šapalas, g. Šiliniškiuose, Švėkšnos v. Vilko būrio partizanas. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, netoli Daugėlos sodybos.

ŠERPETAUSKAS Kazys, g. Pašilėje, Kražių v. Žuvo 1947 Karei­viškėje.

ŠERPYTIS Silvestras, Jono - Narsūnaitis, g.1931 Leviškiuose, Šilalės v. Gimnazistas Šilalėje.Partizanas nuo 1951. Dirbo Dariaus rajono Pušies rinktinės štabe. Žuvo 1952 09 27 kartu su kitu štabo darbuotoju Ramučiu, čekistams užpuolus štabą (va­das Pušis buvo išvykęs į pasitarimą).

ŠEŠKAS Kazys, žuvo Aisėnų miške prie kelio Veiviržėnai - Klaipėda.

ŠETKUS - žr. ŠATKUS

ŠETKUTĖ - žr. MILKINTIENĖ

ŠĖGŽDAITĖ - žr. SLAPŠINSKIENĖ Silvestras ŠERPYTIS

159

ŠIAUDVYTIS Antanas, Juozo, g. 1929 Žąsino k., Šilalės v. Žuvo 195106 01 Dirkintuose (Gūbriuose) bunkeryje pas Juozaičius. Kartu žuvo S. Kromelis - Žygimantas.

ŠIAUDVYTIS iš Užulankio k., Šilalės v. Žuvo.

ŠIDLAUSKAS Juozas, Povilo, g. 1925 Šaravuose, Josvainių v., ūki­ninkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 ar 1946 rudenį pasaloje netoli Vincentavos. Kartu žuvo Pranas Barčiauskas. Kūnas buvo iš­niekintas Čekiškėje.

ŠIKŠNA, partizanas. Nužudytas 1950 birželio mėn. prie Šaukoto miestelio.

ŠIKŠNYS Alfonsas, Juozo, g. 1921 Nokiniškiuose, Šiaulėnų v. Su­šaudytas 1946 prie savo gimtinės.

ŠIKŠNYS Juozas, g. 1888 Nokiniškiuose, Šiaulėnų v. Trijų partizanų tėvas. Sušau­dytas 1946 prie savo namų.

ŠIKŠNYS Pranas, Juozo, g. 1920 Nokiniškiuose, Šiaulė­nų v. Žuvo 1946 Pečioros la­geriuose.

ŠIKŠNYS Valentas - Lu­binas, g. 1928 Kunigiškiuose. Gimnazistas. Žuvo 1951 06 10 prie Šaukoto kartu su Bosu.

ŠIKŠNYS Vytautas, Juo­zo, g. 1926 Nokiniškiuose, Šiaulėnų v. Žuvo 1947 prie Dūkto miško.

ŠILINGAS Adomas, g. 1915, gyv. Pagausančio k. Žuvo1949 Pakarklio k.

ŠILTAUSKAS - Trume- nas, Šalnos rinktinės antro bū­rio partizanas.

Alfonsas ŠIKŠNYS Juozas ŠIKŠNYS

Pranas ŠIKŠNYS Vytautas ŠIKŠNYS

Marija ŠIMKIENĖ (kairėje) su pussesere

ŠIMANSKIS Benadas, g. 1919 Burliokiškiuose, Seredžiaus v. Žuvo prie savo gimtosios sodybos 1946.

ŠIMAŠIUS Antanas - Radvilas, g. 1926 Lapkasėse, Žygaičių v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1953 Putokšliuose, Žygaičių v., apsuptyje.

ŠIMELIS Juozas iš Aušbikavio k., Vainuto v. LLA karys. Sužeistas ir suimtas. Nuo sužeidimo mirė 1946. Užkastas Vainute.

ŠIMKEVIČIUS Edmundas, Aleksand­ro, g. 1924 Raseiniuose. Žuvo 1944 12 26 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

ŠIMKIENĖ - DIRGINČIŪTĖ Marija,Jono - Pušis, g. 1910 Buitkiškiuose. Žuvo1950 12 12 mūšyje Globių miške kartu su vyru Antanu. Palaikai buvo išniekinti Jur­barke prie enkavedistų būstinės. Žūties vie­toje pastatytas paminklas.

ŠIMKŪNAS Jonas iš Dasiūnų k., Kėdainių v. Žuvo 1946 12 25 Labū­navos dvaro mūriniame bokšte kartu su kitais partizanais. Žuvusių par­tizanų kūnai buvo suguldyti Kėdainiuose ant grindinio. Žr. priedą.

ŠIMKUS Adolfas, Vaitiekaus, g. 1928 Liauba­ruose, Vosiliškio apyl., Raseinių r., ūkininkų šei­moje. Atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje.Prisikėlimo apygardos partizanas. Žuvo 1951 Ten­džiogaloje, bunkeryje Raucho sodyboje. Kartu žuvo V. Pužauskas ir dar vienas partizanas.

ŠIMKUS Antanas, Petro, g. 1914 Balneliškiuo­se, Eržvilko v. Kalvis. LLA karys nuo 1949. Žuvo1950 12 12 kartu su žmona Marija mūšyje Globių miške. Išniekinti kūnai gulėjo Jurbarko aikštėje.Užkasti prie Jurbarko.

ŠIMKUS Fabijonas iš Vidgirių k., Šilalės v. Kovojo Žalgirio būryje kartu su keturiais broliais Vaičiuliais. Žuvo Vainuto apylinkėse.

Adolfas ŠIMKUS

161

ŠIMKUS Kazys, Vinco - Liudas, g. 1922 Rotu­liuose, Jurbarko v. Baigė Jurbarko gimnaziją. LLA karys nuo 1944. Aido būrio partizanas. Skirsnemu­nės būrio vadas. Žuvo 1946 lapkričio mėn. Globių miške. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje.

ŠIMKUS Petras, Jono iš Alėjų k., Raseinių apskr. Žuvo 1948 12 03 mūšyje Plauginių miške, Raseinių apskr., kartu su broliu Pranu. Žr. priedą.

ŠIMKUS Pranas, Jono - Vaišvila, g. 1916 Alė­juose, Raseinių apskr. Gintaro rinktinės vado pava­duotojas. Žuvo 1948 12 03 kartu su broliu Petru mūšyje Plauginių miške, Raseinių apskr. Žr. priedą.

ŠIMKUS Stasys, Izidoriaus - Ramūnas, kilęs iš Šiluvos v. LLA karys. Žuvo.

ŠIMULYNAS Jonas, g. 1926. Ūkininkas iš Vac­loviškių. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo 194606 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje kartu su kitais būrio vyrais. 1989 palaidotas Skirsnemu­nės kapinėse. Žr. priedą.

ŠIMULYNAS Stasys (Jono brolis), g. Graužė­nuose, Veliuonos v., ūkininkų šeimoje. Skirsnemu­nės būrio partizanas. Sužeistas namuose. 1945 par­tizanai padėjo jam pabėgti kartu su J. Kaspera­vičiumi - Šilu iš Biliūnų ligoninės, Raseinių v.

Pasveikęs partizanavo Raseinių apylinkėse, kur ir žuvo. Tikslesnių žinių nėra.

ŠIRKIENĖ Vladislava, ūkininkė iš Pagirių k., Kėdainių r. 1946 vasarą, dirbančią prie namų nušovė Šėtos enkavedistai.

ŠKADAUSKAS Petras - Puišinas, g. 1904 Plauginiuose, Betygalos v. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Betygalos v. Žr. priedą.

ŠLAJUS Kazys - Dragūnas, g. 1928 Paičiuose, Švėkšnos v. Parti­zanas nuo 1950. Žuvo 1952 Laukstėnų k., Gardamo v.

ŠLAJUS Vaclovas - Svajūnas. Žuvo 1953 03 05 Bliūdsukiuose, Švėkš­nos v., kartu su P. Tarvydu,

162

Kazys ŠIMKUS

Stasys ŠIMULYNAS

ŠLEŽAS Aleksas, Petro, g. 1919 Kerkasiuose, Pakražančio apyl., Kelmės r. Žuvo 1951 pavasarį Užžalpiuose kartu su Milkintais. Kūnai sumesti į gilų šulinį Nemakščiuose.

ŠLEŽAS Jonas, g. 1924 Graužėnuose, Veliuonos v. Nukankintas kalėjime 1946.

ŠLEŽAS Steponas, g. 1920 Kerkasiuose, Pakražančio apyl., Kelmės r. Žuvo 1951 Užžalpiuose, Pakražančio apyl.

ŠLYMERIS Izidorius, g. 1927 Būdviečiuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Žalgirio būrio partizanas.

ŠMUILA Zenonas - Kovukas, Kovas, g. 1927 Motiškiuose, Seredžiaus v. Juliaus vadovaujamo Žalgirio būrio grupės vyresnysis. Partizanas nuo1948. Žuvo 1953 prie Seredžiaus kartu su N. Jonyla.

ŠMUILAITIS, kilęs iš Šimkaičių. Žuvo.

ŠMUILEVIČIUS Antanas, Stasio, g. 1914 Že­maitaičiuose, Seredžiaus v. Žalgirio būrio parti­zanas. Pasižymėjo 1945 užimant Seredžių, nutraukė miestelio įgulos ryšius. 1951 suimtas ir nuteistas mirties bausme.

ŠNEIDERIS Stasys, Jono - Varguolis, g. 1925 Butviluose, Kražių v. Darbininkas.Žuvo 1949 ant Šešuvies kalno. Kartu žuvo mokytojas.

ŠNIAUKŠTA Vladas - Bijūnas, g. 1915 Jokūbaičiuose, Šilalės v., mažažemių ūki­ninkų šeimoje. S. Gavėnios - Drąsučio vado­vaujamo būrio partizanas. 1947 10 26 per kautynes su čekistais Kiaukuose, Šilalės v.,Jurgučio sodyboje, buvo sužeistas. Rastas už poros mėnesių pelkėje negyvas.

ŠNIUKŠTA Aleksas, Petro - Aras, g.1929 Šnipaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 liepos mėn. kartu su broliu Kaziu ir A. Oža- kausku kautynėse Aleknaičių miškuose,Ilgižių apyl., Raseinių r.

Stasys ŠNEIDERIS

Iš kairės Kazys ŠNIUKŠTA, Aleksas ŠNIUKŠTA

163

Veronika ŠNIUOLIENĖ

Vytautas ŠNIUOLIS

ŠNIUKŠTA Kazys, Petro- Sakalas, g. 1930 Šnipaičiuo­se, Betygalos v., ūkininkų šei­moje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 liepos mėn. kartu su broliu Aleksu ir A. Oža­kausku kautynėse Aleknaičių miškuose, Ilgižių apyl., Ra­seinių r.

ŠNIUOLIENĖ - PLUN­GYTĖ Veronika, g. 1893 Mie­žaičiuose, Radviliškio r. Žu­

vus partizanams - vyrui Vincui, dukrai Birutei, sū­nui Vytautui ir suėmus sūnų Viktorą, motina ėmė slapstytis pas svetimus žmones. Sunkus gyvenimas palaužė sveikatą. Mirė 1954 10 10. Palaidota Šiau­liuose.

ŠNIUOLIS Vincas, Antano, g. 1896 Miežai­čiuose, Radviliškio r. Ūkininkas (28 ha). Nešė parti­zanams maistą. Sušaudytas 1945 06 28 netoli namų.

ŠNIUOLIS Vytautas, Vinco - Vytenis, Svajū­nas, g. 1924 Miežaičiuose, Radviliškio r., ūkininkų šeimoje. Poetas, rašė patriotinius eilėraščius. Žuvo1949 08 13 Užpelkės miške. Kartu žuvo B. Liesys, P. Bartkus ir du neatpažinti partizanai. Kapas Radviliškyje.

ŠNIUOLYTĖ Birutė, Vinco - Ida, g. 1931 Mie­žaičiuose, Radviliškio r., ūkininkų šeimoje. Parti­zanė. Žuvo 1949 11 01 Šimonių girioje, Anykš­čių r., Algimanto apygardos štabe. Palaidota Ado­mynės kapinėse kartu su kitais partizanais.

Birutė ŠNIUOLYTĖŠTARAS Augustas, Boleslovo, g. 1914 Šulai­

čiuose, Krakių v., ūkininkų šeimoje. Sužeistas mūšyje Paliepių Pušynėje 1944 12 16. Gydėsi bun­

keryje Zembiškio miške. Be tinkamos medicininės pagalbos mirė 1945 01 15. Palaidotas Šulaičių kapinaitėse. Žr. priedą.

164

Vincas ŠNIUOLIS

ŠTUIKYS Antanas, Motiejaus, g. 1916 Šulai­čiuose, Krakių v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 16 kartu su broliu Stasiu mūšyje Paliepių Pušynėje, Ariogalos v. Žr. priedą.

ŠTUIKYS Jonas, g. 1914 Pajieslyje, Kėdainių r. Partizanas - kulkosvaidininkas. Žuvo 1945 Liepy­nėje sprogus minai.

ŠTUIKYS Stasys, Motiejaus, g. 1911 Šulaičiuo­se, Krakių v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 16 kartu su broliu Antanu mūšyje Paliepių Pušynėje, Ariogalos v. Žr. priedą.

ŠTUIKYS Vincas, g. 1929 Pajieslyje, Kė­dainių r. Partizanas - kulkosvaidininkas.Žuvo 1950 (12 28) Guptilčiuose, Pajieslio apyl., vadų pasitarime. Ilgai kovėsi prie ąžuolo su kulkosvaidžiu. Ten ir žuvo. Pasta­tytas paminklas.

ŠUKAITIS Petras, g. 1918 Pakalniškiuo­se, Betygalos v. Žuvo 1947 01 06 Klausu­čiuose, Seredžiaus v.

ŠUKAITIS Vincas, Jono - Gintas, kilęs iš Terespolio k., Veliuonos v. Partizanas nuo1946. Žuvo 1951 Birbiliškėje, Veliuonos v.

ŠUKAUSKAS Zenonas, Jurgio, g. 1930 Pakarklyje, Jurbarko r., ūkininkų šeimoje.Žuvo 1949 Pamituvyje, Jurbarko r.

ŠUKYS Antanas, g. 1925 Aušrinėje, Šiluvos v. Žuvo 1950 07 15 Tyruliuose.

ŠUKYS Jonas (Antano brolis), g. 1928 Aušrinėje, Šiluvos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1950 07 15 kartu su broliu.

ŠUKYS Romas - Jogaila, g. 1913 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių r. Žuvo 1950 12 28 Guptil­čiuose. Stovėdamas sargyboje per vadų pasitarimą, per vėlai pastebėjo, kad supa rusai. Kartu žuvo V. Štuikys, M. Valaitis, A. Mankauskas ir Dapkus.

Stasys ŠTUIKYS

Romas ŠUKYS

165

Broliai Antanas ir Jonas ŠUKIAI

Zenonas ŠUKUTIS

166

ŠUKUTIS Zenonas, g. 1918 Pakalniškiuose Betygalos v. Siuvėjas. Tarnavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1948-1949.

ŠULSKIS Vladas - Lapas, Kraujelis. Būrio va­das. Žuvo 1949 08 20 Ruseinių miške, Josvainių apyl. Iš viso žuvo 5 partizanai.

ŠUŠINSKAS Antanas, g. 1921 Poluose, Eržvilko v. Žuvo 1947. Kapas Šimkaičiuose.

ŠVEDAS Petras, Petro, g. 1909. Ūkininkas. Žuvo kautynėse Palaukesio miške, Jurbarko r., 1945 liepos mėn. Kartu žuvo brolis Pranas. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

ŠVEDAS Pranas, Petro, g. 1915. Žuvo 1945 liepos mėn. kautynėse Palaukesio miške, Jurbarko r. Kartu žuvo brolis Petras. Iš viso žuvo 6 partizanai. Kapas Vertimuose. Žr. priedą.

TAMAŠAUSKAS Antanas, Boleslovo, g. 1918 Kvesčiuose, Kaltinė­nų v. Ūkininkas. LLA Vanagų organizacijos karys, partizanas Irkmano - Bagdono būriuose, veikusiuose Šilalės - Kaltinėnų apylinkėse. Suimtas 1945 08 19 ir sušaudytas 1946 pradžioje.

TAMAŠAUSKAS Antanas iš Bartašiškės k., Kaltinėnų v. Partizanas. Dingęs be žinios.

TAMAŠAUSKAS Augustinas iš Bytlaukio k., Kaltinėnų v. Šalnos rajono K. Bagdono vadovaujamo būrio partizanas. Suimtas. Dingo be žinios.

TAMOŠAITIS Antanas, Jono, g. 1923 Butkiškėje, Čekiškės v. Daly­vavo Vosbutų kautynėse 1944. Suimtas. Sušaudytas Vilniuje 1945 06 01. Tą pačią dieną buvo sušaudyti P. Kalvaitis, V. Puidokas, A. Saltonas ir J. Vilimas.

TAMOŠAITIS Antanas iš Vengerskų k., Kalnujų apyl., Raseinių r. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

TAMOŠAITIS Jonas — Valteris, g. 1928 Takiuose, Viduklės v. Ūki­ninkas. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Raseinių r. Žr. priedą.

TAMULIS Antanas, Kazio, g. 1923. Ūkininkas iš Paparčių k., Šimkai­čių v. Paupio būrio partizanas. Žuvo 1945 liepos mėn. kartu su J. Ste­ponaičiu.

TAMULIS Kazys, Kazio (Antano brolis) - Perkūnas, g. 1926. Ūkinin­kas iš Paparčių k., Šimkaičių v. Paupio būrio partizanas. Žuvo 1951 01 16 Skaudvilės v.

TAMULIS Kazys - Kulkys, g. 1900 Paparčiuose, Šimkaičių v. LLA karys nuo 1943. Išėjo į mišką kartu su sūnumis Antanu ir Kaziu. Paupio būrio vadas. Miręs.

TARULIS Jonas iš Tamošaičių k., Šilalės v. Žuvo.

TARVYDAS Eduardas - Granitas, g. 1926 Gedikuose, Švėkšnos v. Ūkininkas. Partizanas nuo 1950. Kovojo Vilko būryje. Žuvo 1952 03 12 Stirpeikose, Švėkšnos v. Kartu žuvo B. Rėbžda ir S. Rumšą.

TARVYDAS Pranas - Sakalas, g. 1926 Šermukšniuose, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1950 (pabėgo nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje).1952 sausio mėn. Tvaskučiuose, Švėkšnos v., buvo sunkiai sužeistas. Žuvo1953 03 05 Bliūdsukiuose, Švėkšnos v. Kartu žuvo V. Šlajus.

TARVYDAS Zenonas - Jogaila, kilęs iš Jurkaičių k., Švėkšnos apyl., Šilutės r. Šarkos būrio partizanas. Žuvo 1951 Radvietyje - nušovė stribas (pavardė žinoma).

TAUPA, Pušies rinktinės partizanas. Žuvo 1952 sausio mėn. Žadvai­niuose, Rietavo v., kovodamas Kontrimo būryje.

TAUTKUS - TAUTKEVIČIUS Juozas, Juozo - Genys, g. 1902 Užven­tyje, Kelmės r. Policininkas Raseiniuose. Nuovados viršininkas. Dariaus rajono Pušies rinktinės Rambyno, vėliau Vilko būrio partizanas. 1954 0620 (21) apnuodytas ir suimtas kartu su būrio vadu A. Jonušu — Vilku. Nuteistas 25 metams, kalėjo Intos lageriuose. Mirė lageryje.

TENIKAITIS Petras - Marsas. Lelijos būrio partizanas. Veikė Tau­ragės apskr.

TENIKAITIS Jurgis - Dūda. Rolando būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr.TERŠALSKIS Alfredas, Albino, g. 1922 Začišiuose, Betygalos v.

Dirbo tėvų ūkyje. Žuvo 1944 12 16 po Paliepių Pušynės mūšio. Žr. priedą.

167

TERVAINIS Rapolas, kilęs iš Dargaitėlių, Eržvilko v. Aido būrio partizanas. Žuvo 1948 rudenį prie Miliušgirio kartu su R Rekešiumi. Kūnai gulėjo išniekinti Jurbarko aikštėje.

TIŠKUS Antanas, g. 1920 Tarosuose, Betyga­los v., ūkininku šeimoje. 1945 nukankintas Raseinių kalėjime tardymo metu.

TITAVIČIUS Stasys, g. Drebuliuose, Švėkšnos apyl., Šilutės r., ūkininkų šeimoje. Žuvo apie 1953 Šalpėnuose, Šilutės r.

TOLEIKIS Antanas - Uranas, Ramūnas, g. 1926 Visbutuose, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. III kuo­pos S. Sadausko - Bijūno būrio partizanas. Veikė Tauragės apskr. Šalnos rajone. Žuvo 1949 06 14 Kęsčiuose, Tauragės v., E. Kvidukos sodyboje, besi­verždamas iš apsupties. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

TOLEIKIS Petras - Šturmas, g. 1928 Labat­medžiuose, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1951 (pa­bėgo nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje). Žuvo1951 spalio (lapkričio) mėn. prie Luišių k., Veivir­žėnų apyl., ant liepto per Veiviržą.

TOLEIKIS Zigmas, g. 1927 Švėkšnoje. Gimnazis­tas. Suimtas 1947 07 10 ir netrukus žuvo lageryje.

TOLIŠAUSKAS Bronius, Juozo - Grigas, g. 1916 Fermose, Eržvilko v. Ūkininkas. Puskarininkis. LLA karys. Rolando būrio partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1946 prie Paupio. Kapas nežinomas.

TOLIŠAUSKAS Jonas, Juozo, g. 1919 Fermose, Eržvilko v. Siuvėjas. Nuo 1945 Rolando būrio par­tizanas. Žuvo 1946 03 01 prie Nemakščių. Kapas Nemakščiuose.

TOLIŠAUSKAS Vytautas, Juozo, g. 1923 Fermo­se, Eržvilko v. Gimnazistas. Partizanas nuo 1944. LLA karys. Žuvo 1945 12 30 Rutkiškiuose pas Man­kų-užkapotas. 1989 palaidotas Tytuvėnų kapinėse.

Bronius TOLIŠAUSKAS

168

Antanas TIŠKUS

Vytautas TOLIŠAUSKAS

TOLIŠAUSKAS Steponas, Juozo (Broniaus, Jono ir Vytauto brolis) — Poviliukas, g. 1922 Fermose, Eržvilko v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo1947 04 04, per Didįjį Penktadienį, kautynėse Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusiems pastatytas pa­minklas Eržvilke. Žr. priedą.

TOLIUŠIS, gydytojas Tauragėje. Žuvo 1941 karo pradžioje.

TOLIUŠIS Bronislovas - Jazminas, kilęs iš Judrėnų. Kovojo Dariaus rajono Pušies rinktinės Pušies, Vilko būriuose. Žuvo 1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų. Žr. priedą.

TOLIUŠIS Jokimas - Žibutis, g. 1930 Meižiuose, Tauragės apyl. Kovojo V. Bakučio vadovaujamame Rolando būryje. Veikė Tauragės apylinkėse. 1952 dalyvavo Norkiškių dvaro užėmime. Žuvo 1952 rudenį. Kartu žuvo P. Kiliokas ir A. Rundza.

TOLIUŠIS Vytautas, Kazimiero, g. 1929 Pagiriuose, Eržvilko v. 1950 rudenį kartu su draugu Dominyku Toliušiu išėjo partizanauti į K. Levicko vadovaujamą Vyties būrį. 1951 žiemą suimtas. Tolimesnis likimas ne­žinomas.

TOMKUS Juozas, Stasio - Juozas, g. 1924 Paši­laupiuose, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo1950 07 22 mūšyje Daugėliškiu miške prie Ario­galos, ginant LLKS štabo bunkerį. Iš viso žuvo 5 vyrai. Žr priedą.

TOMKUS Stasys (Juozo tėvas), ūkininkas, gyv.Pašilaupiuose, Ariogalos v. Žuvo Rainiuose 1941 0624.

TOTILAS Antanas. Mykolo, g. 1875 Graužuose,Girkalnio v. Žuvo 1944 12 23 Graužuose. Kaimas buvo sudegintas, 12 jo gyventojų sušaudė rusų ka­reiviai.

TRIJONIS Bronius - Karvelis, kovojo Butegeidžio rinktinės Kęstu­čio būryje.

TRIJONIS Jonas, Juozo - Marsas, kilęs iš Driežų k., Šilalės v. Šalnos rajono antro būrio trečio skyriaus vado pavaduotojas. Žuvo 1946 12 24 Kreiviu miške tarp Šilalės ir Skaudvilės. Palaidotas Šilalėje.

169

Juozas TOMKUS

TRIJONIS Pranas, Juozo - Jaunutis, g. 1927 Driežų k., Šilalės v Partizanas nuo 1946. Kovojo Gintaro, Šerno, Drąsučio..., Aušrelės bū­riuose. Nuo 1949 gegužės mėn. Šalnos rajono štabo viršininkas. 1950 apnuodytas ir suimtas su Z. Pauliku Tauragėje. Nuteistas mirties bausme, Sušaudytas 1951 05 17.

TRIMAKAS Juozas iš Bikavėnų, Vainuto apyl., Šilutės r. Būrio vadas. Suimtas ir sušaudytas.

TRUMPAITIS Kleopas, Paupio būrio ryšininkas. Žuvo tremtyje.

TVARIJONAS Vincas, Mato iš Grimzdų k., Kvėdarnos v. Ryšininkas. Žuvo prie Šilalės.

TVARONAS, g. 1923 Bernotuose, Betygalos v. LLA karys. Žuvo 1945 gruodžio mėn. Bernotuose.

TVERKUS Ipolitas - Vidas, g. 1930 Pašaltuonyje, Kalnujų apyl., Raseinių r., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1951 12 05 Paalsyje, Viduklės apyl., bunkeryje pas V. Bakšaitį. Kartu žuvo J. Kap­turauskas ir J. Petrauskas.

UINSKAS Kazys, Karolio - Vytenis, g. 1919 Kiaulininkuose, Šilu­vos v. Buvęs komjaunuolis. Perėjo pas partizanus. Žuvo 1948 rudeni.

ULČINAS Petras, Adomo, g. 1903 Pokarčiūnuose, Šiaulių apskr. Nepriklausomos Lietuvos 2-ojo artilerijos pulko kapitonas. Manoma, kad žuvo 1947 (1948) Vilkiaušio miške, Joniškio r.

ULEVIČIUS Bronius, Felikso - Bijūnas, g. 1926 Dausyniškėje, Kra­žių v. Ūkininkas. Žuvo 1948 prie Kūprės miško, Pakražančio apyl.

ULEVIČIUS Vincas - žr. JARMALA Stasys

ULEVIČIUS Vytautas, Felikso - Ąžuoliukas, g. 1931 Dausyniškėje, Kražių v. Žuvo apie Kelmę.

ULICKAS Vytautas, Broniaus - Klevas, g. 1930 Deveikiškiuose, Krakių v. Krakių gimnazijos moksleivis. Partizanas nuo 1948. 1956 suimtas ir "užverbuotas” - į diržo šovininę KGB įmontavo siųstuvą. Vytautas įmontuotą aparatūrą sudaužė ir toliau kovojo partizanų gretose. Žuvo 1956 prie Pajieslio, rusų kareiviams ir stribams apsupus Grigaliūno sodybą. Gyvas nepasidavė. Žuvo liepsnose.

170

UNDEKYS Stasys, Prano, g. 1913 Lenčiuose, Ariogalos v. Ūkininkas. Slapstėsi. Nužudytas 1955 pas Minelgienę.

UNDRAITIS Stasys - Paganinis, kilęs iš Šakių v. Rolando būrio partizanas, virėjas. Žuvo 1950 12 12 bunkeryje Globių miške, Žindaičių apyl., Jurbarko r. Kapas nežinomas.

URBA Petras, gyv. Norkūnuose, Krakių v. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17. Kartu žuvo Viktoras ir Vincas Dalbokai, Vladas Zinkus ir trys nežinomi partizanai.

URBA Vytautas, Antano, g. 1927 Milašaičiuose, Betygalos v. Maža­žemis. Partizanas. Žuvo 1947 12 25 Kėbaičiuose, Raseinių v., pas Petrą Bitvinską. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. BITVINSKAS Petras.

URBONAS Antanas, g. 1916 Antvėjuose, Čekiškės v. Suimtas 1945 sėjos metu ir sušaudytas gretimoje Plikių giraitėje kartu su Kazakaičiu ir A. Petrausku.

URBONAS Feliksas - Algirdas, g. 1937 Stemplėse, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1956. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos apyl., Kazio Nogniaus sodyboje. Kartu žuvo P. Oželis. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai, vieni tęsę nelygią kovą, leidę pogrindinę spaudą. Jiems žuvus buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos Laisvės kovo­toju - partizanų grupė.

URBONAS Juozas - Jonukas, g. 1933 Brokoriuose, Gardamo v. Žuvo 1956 Užtenenyje, Maurickienės sodyboje.

URBONAS - URBONAVIČIUS Stasys, Antano- Vidugiris, g. 1924 Pagiriuose, Eržvilko apyl., Jur­barko r. Girininkas. Mindaugo būrio partizanas.Žuvo 1947 04 04, Didįjį Penktadienį, Paparčiuose,Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusiems pastatytas paminklas Eržvilke. Žr. priedą.

URBUTIS Bronius - Algimantas, Margis. Lie­tuvos kariuomenės leitenantas. 1944-1945 vadovavo Raseinių - Kražių - Nemakščių LLA apylinkių rink­tinėms. 1946 suimtas. Mirė Kačerginėje 1978.

171

Stasys URBONAS

ŪSAS Alfonsas - Žaibas, žuvo 1949 08 20 Ruseinių miške, Josvainių apyl., Kėdainių r. Iš viso žuvo 5 partizanai.

VABALAS Antanas, Prano, g. 1923 Paantvardyje, Skirsnemunės apyl., Jurbarko r., stambių ūkininkų šeimoje. Ryšininkas. Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1947. Kūnas buvo pririštas prie arklio ir velkamas žeme. Užkastas Molynėje, Skirsnemunės apyl.

VAICEKAUSKAS Leonas, Jono, g. Sakaluose, Girkalnio v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške kartu su A. Daujotu, J. Daukna ir Č. Šoku.

VAIČEKAUSKAS Viktoras, Petro, g. 1921 Aukštašlynyje, Raseinių apyl. Dirbo tėvų ūkyje iki 1942. Mokėsi karo mokykloje Vokietijoje Motiejaus Paukščio pavarde. Nuo 1944 12 09 Nemuno būrio partizanas. Suimtas 1945 08 21. Sušaudytas.

VAIČEKAUSKAS Vladas, kovojo Žalgirio būryje kartu su keturiais broliais Vaičiuliais. Būrio vadas. Veikė Šilutės apylinkėse. Žuvo 1950 sausio mėn. per surengtas didžiules gaudynes.

VAIČIULIS Aleksas - Kęstutis, g. 1923 Žvingiuose, Pajūrio apyl., Šilalės raj. Siuvėjas. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo Stoniškių k., Šilu­tės r.

VAIČIULIS Antanas, Antano - Tigras, g. 1914 Bikavėnuose, Vai­nuto v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1946 Vainuto v. kartu su broliu Vincu. 1946 06 01 jo ir partizano Alekso kūnai gulėjo išniekinti Vainute.

VAIČIULIS Bonifacas, žuvo 1946 03 31 Žemaičių Naumiestyje - sušaudė Tauragės spec. grupės smogikai — provokatoriai.

VAIČIULIS Jonas, Antano - Jurginas, g. 1915 Bikavėnuose, Vainu­to v. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo prie Jūros upės.

VAIČIULIS Juozas, Antano - Šarka, g. 1916 Bikavėnuose, Vainuto v. Žalgirio būrio partizanas. Būrio vadas. Žuvo 1953 Radvietyje, Kvėdar­nos v.

VAIČIULIS Vincas, Antano - Papartis, g. 1919 Bikavėnuose, Vai­nuto v. Mokytojavo Žvingiuose. Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1946 Vainuto v. kartu su broliu Antanu.

172

VAIČIULIS Zenonas, žuvo 1946 03 31 Žemaičiu Naumiestyje - sušaudė Tauragės spec. grupės smogikai - provokatoriai.

VAIDA Aleksas - Šilas, g. Lenkviečiuose, Kražių v. Bežemis. Žuvo apie 1953 mūšyje prie Žalpių.

VAINAUSKAS Mykolas, g. 1915. Sušaudytas 1946 gruodžio mėn.

VAINORIUS Antanas, g. 1913 Alfredavoje, Čekiškės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1949 Bajėnų miške, Kunionių apyl.

VAINORIUS Juozas, g. 1915 Alfredavoje, Čekiškės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1948 Šaravų miške, Kunionių apyl., Kėdainių r.

VAIŠVILA Zigmas - Gražutis, g. Jaunodavoje, Šilalės v. Ūkininkas. Žuvo 1947 Kareiviškėje, Kražių v.

VAITEKŪNAS Jurgis, g. 1893 Šetkaimyje, Be­tygalos v., ūkininkų šeimoje. Muzikantas. Suimtas 1944 pabaigoje. 1945 pradžioje nukankintas Šiluvos areštinėje. Duktė Jadvyga ir sūnus Juozas nuteisti po 25 metus.

VAITEKŪNAS Kostas, Juozo, g. 1896 Rubai­čiuose. Mokytojas. LLA karys. Gyveno ir dirbo Ar­monų, Saugailių kaimuose, Raseinių apskr. Suim­tas 1945 11 27. Nužudytas kalėjime.

VAITEKŪNAS Zigmas, Tado, g. 1929 Šetkai­myje, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. Priklausė slaptai Betygalos moksleivių organizacijai.. Pasi­traukė į mišką. Žuvo 1949 01 29 Lenčių miške kau­tynėse. Iš viso žuvo 7 partizanai. Žr. priedą.

VAITIEKŪNAS Jonas, Prano - Ūsas, g. 1908 Kalniškėse. Vargonininkas Stakiuose, Žaiginyje.Partizanas nuo 1945 pradžios. Kovojo Stankaus būryje. Žuvo 1946 06 14 Šapališkėje gaudynių metu- buvo sužeistas į koją, manoma, kad pats nusišovė.Šių gaudynių metu žuvo ir broliai Puišiai. Kūnai buvo nuvežti į Butkaičius, vėliau gulėjo Eržvilke.Užkasti Balandinės miške.

Jurgis VAITEKŪNAS

173

Zigmas VAITEKŪNAS

Kostas VAITKUS

Stasys VAITKUS

Jonas VAIVADA

VAITKEVIČIUS Boleslovas, g. 1880 Viduklėje. Tarnautojas. Žuvo.

VAITKEVIČIUS Romas, Boleslovo - Kilpa, Dan­gutis, g. 1927 Viduklėje. Mokytojas. LLA karys Birutės rinktinės štabo darbuotojas. Žuvo 1949 07 27 Pakapumio k., Raseinių r., kartu su A. Pakark­liu. 1990 palaikai palaidoti Raseinių kapinėse.

VAITKEVIČIUS Zigmas, g. 1926. Kauno tech­nikos mokyklos studentas. Žuvo 1944 12 16 mūšyje Paliepių Pušynėje. Žr. priedą.

VAITKUS Jonas, Viktoro, g. 1917 Pato­lupyje, Šimkaičių v., Raseinių r. Žuvo 1957 Patolupyje.

VAITKUS Jonas, Vinco - Šviesa.

VAITKUS Kostas, Felikso, g. 1914 Armo­nuose, Betygalos v. LLA karys. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1946 12 22.

VAITKUS Stasys - Gediminas, g. 1930 Siručiuose, Raseinių apskr. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1952 05 18 Sandrausiškės miš­ke, Šiluvos apyl.

VAITKUS Vaclovas, Vinco (Jono brolis), g. Siručiuose, Raseinių apskr. Žuvo 1951.

VAIVADA Jonas, Benado, g. 1924 Pastiš­tuonių k., Čekiškės v. Žuvo 1945 Girdiškėje.

VAIVADA Stasys - Karalius, Stonio - Aluntos vadovaujamo būrio partizanas. Veikė Tau­ragės apskr. Žuvo 1950 04 07 Sakalinėje.

VALAITIS Antanas, Martyno, g. 1922 Lapkal­nyje, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Pabarčiaus būrio partizanas. Žuvo 1944 02 15 Lenčių - Zem­biškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

VALAITIS Antanas, Silvestro, g. 1928 Bedan­čiuose, Raseinių r. 1947 žiemą nukankintas be­tardant kalėjime.

174

Antanas VALAITIS

VALAITIS Kazys, g. 1913 Paparčiuose, Šim­kaičių v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 0404 kautynėse Paparčiuose, pas Masalskienę. Vie­nuolikai žuvusiu partizanu pastatytas paminklas Eržvilke. Žr. priedą.

VALAITIS Mykolas, Martyno, g. 1907 Lapkal­nyje, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Legalizavosi. 1949, vengdamas tremties, vėl pasitraukė į mišką. Žuvo 1950 12 28 Guptilčiuose,Pajieslio apyl., vadų pasitarime. Enkavedistų ap­supti žuvo M. Valaitis, Dapkus, A. Mankauskas,V. Štuikys ir R. Šukys.

VALAITIS Pranas, Jono - Bičiulis, g. Sarakiš­kiuose, Jurbarko r. Mažažemis ūkininkas. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1953 01 03 Butkaičiuose,Jurbarko r. Kūnas išniekintas Jurbarke.

VALAKAITIS Juozas, kilęs iš Šiluvos v. Žuvo1946 03 19 kartu su broliu Romu.

VALAKAITIS Romas, kilęs iš Šiluvos v. Žuvo1946 03 19 kartu su broliu Juozu.

VALANTAS Aleksas, Antano - Žydrūnas, g.1926 Kaltinėnuose. Būrio vadas. Žuvo 1948 09 15 Gaurės - Purviškių miške kautynių metu. Žr. priedą.

VALANTIEJUS Jonas, g. 1924 Butkaičiuose,Eržvilko v. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1947 0307 Butkaičiuose, bandydamas prasiveržti iš apsup­ties, kartu su kitais 5 partizanais. Kūnas buvo išnie­kintas Eržvilko aikštėje, vėliau įmestas į tvenkinį. Iš ten išvogtas ir užkastas Neverdausko sodyboje But­kaičiuose. Melioruojant palaikai sujaukti.

VALANTINAS, kilęs iš Žalakių k., Raseinių v.Žuvo prie Bedančių miško, Raseinių v., Sauko ūkyje.

VALINČIUS Klemensas, g. 1918 Mantviliuose, Jurbarko v. LLGS narys. Suimtas 1946. Kalėjo Magadane. Mirė 1995 12 27 Jurbarke.

VALIUŠIS Bolesas, Kazio, g. 1912 Valatkaičiuose, Raseinių r. Ūki­

Klemensas VALINČIUS

Bolesas VALIUŠIS

175

ninkas. 1944, besiruošiant kulti, užpuolė enkavedistai. Apiplėšė, išsivarė gyvulius, padegė trobesius, o šeimininką Bolesą, jo brolį Joną ir sesers vyrą Vaclovą Gesaitį sušaudė.

VALIUŠIS Jonas, Kazio, g. 1919 Valatkaičiuose, Raseinių r. Ūki­ninkas. Žuvo 1944 Valatkaičiuose, brolio namuose - sušaudė enkavedista kartu su broliu Bolesu ir sesers vyru Vaclovu Gesaičiu.

VALIUŠKA Bronislovas - Papaša, g. Dausyniškėje, Kražių v. Ūkininkas. Par­tizanas. Mirė sužeistas.

Jokūbas VARANIUS

Antanas VAŠTAKAS

VANDYS Matas, g. 1911. Kovojo Ario­galos apylinkėse. Žuvo 1946.

VARANIUS Albinas iš Kukštinės k., Kvėdarnos v. Jų namuose buvo bunkeris, kuriame slapstėsi partizanai. Žuvo Vorkutos šachtoje.

VARANIUS Jokūbas (Albino brolis) - Dragūnas, kilęs iš Kukštinės k., Kvėdar­nos v.

VARANIUS (Albino ir Jokūbo tėvas), g. Kukštinės k., Kvėdarnos v. Jo namuose bu­vo bunkeris, kuriame slapstėsi partizanai. Nukankintas kalėjime.

VAREIKIS (JUNOKAS) - Švilpa. Jau­nesnysis leitenantas. Žebenkšties rinktinės būrio vadas. Vaidoto rinktinės štabo virši­ninkas. Žuvo 1947 Birbiliškės miške, Veliuo­nos apyl., Jurbarko r.

VASILIAUSKAS Pranas - Aidas iš Gir­vainiųk., Padievyčio apyl., Šilalės r. Tarnavo pas ūkininką. Buvo geras, tvirto charakterio žmogus. Atsisakė tarnauti okupacinėje ka­riuomenėje. Žuvo 1951 Vabaluose, Lauku­vos v., bunkeryje Anicetos Račkauskienės - Šarkienės sodyboje.

VAŠTAKAS Antanas, g. 1920. Partiza­nas. Žuvo 1945.

176

VAZNYS Andrius, Vlado - Zigmas, g. 1921 Rinkšelių (Pagojų) k., Šiluvos v. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 Siručiuose - Vaikštaičiuose, Pagojukų apyl., Raseinių r.

VELIČKA - Albinukas, kilęs iš Daugelių Varlaukio apyl., Jurbarko r. Suimtas Viduklės v. Mirė lageryje.

VENCKAITIS Steponas - Bijūnas, g. 1924. Mokytojas Tauragėje. Eimučio būrio partizanas. LLA karys. Rinktinės propagandos skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 06 08 Kaziškės miške kartu su apygardos vaduA. Mieliuliu ir A. Norkumi.

VENCKUS Steponas, Petro - Švytrūnas, g. 1923 Kinderalių (Juo­dupės) (Plunkėnų) k., Rietavo v. Partizanas nuo 1950. Vilko būrio Pilies skyriaus vadas. 1953, enkavedistams sunaikinus Pilies grupę, įsijungė į Vilko grupę. 1954 birželio mėn. suimtas, nuteistas mirties bausme. Kita versija — žuvo 1954 birželio mėn. 13 (14) d. Trečioji versija — dirbo saugu­mui iki 1954, buvo agentas ”Zvezda”, tolimesnis likimas nežinomas.

VENCKUS Steponas, Prano, g. 1923 Rietave.1940 dalyvavo pogrindinėje veikloje Šilalės gimna­zijoje, už tai suimtas ir žiauriai tardytas. Prasidėjus karui, sukilėlių išlaisvintas. 1942 įstojo į LLA. Už pogrindinę veiklą nacių areštuotas. Mirė Austra­lijoje 1989.

VENCKUS, mokytojas. Suimtas. Kalintas Šu­bartinėje Tauragėje. 1946 06 13 pabėgo. Netrukus žuvo.

VENCLAUSKAS Benedik­tas, Stasio, g. 1921 Pakapumy­je, Betygalos v., ūkininkų šei­moje. Partizanas nuo 1944. Žu­vo 1945 07 19 Virtukų mūšyje. Žr. priedą.

VENCLAUSKAS Jonas, Stasio (Benedikto brolis), g. 1918 Pakapumyje, Betygalos v., ūkininku šeimoje. Siuvėjas. Partizanas nuo 1944. Būrio va­das. Pasižymėjo drąsa, suma­numu. Žuvo 1948 02 18 Prano

Steponas VENCKUS, Prano

Jonas VENCLAUSKAS (kairėje)

Lybos namuose, prie Sujainių, Raseinių r., kartu su J. Jociumi ir kitais Iš viso žuvo 5 partizanai.

VENCLAUSKAS Steponas, Tauragės gimnazijos mokytojas. LLA karys. Dirbo Kęstučio apygardos štabe. Žuvo 1949 06 08 (plg. - Venc kaitis).

VENCLOVAS Aleksandras, g. 1914 Tarosuose, Raseinių apskr. Kai­mo seniūnas. Žuvo 1945 pradžioje - nužudė stribai, prieš tai apiplėšę Kaltę bandė suversti partizanams.

VENYS Ciprijonas, Antano, g. 1925 Kalniškiuose, Ariogalos apyl., ūkininkų šeimoje. Žuvo Vosbutų kautynėse 1944 gruodžio mėn. Iš mūšio lauko išnešė brolis Kazimieras. Palaidojo artimieji.

VENSKUS Bonaventūras, g. 1928. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške Kartu žuvo Juozas Paulauskas.

VENSKUS Domas, Vilko būrio partizanas. Žuvo 1948 (1950) Stir­peikose, Švėkšnos apyl., Šilutės r.

VENSKUTĖ Zofija - žr. BALČIŪNIENĖ

VENSKUTĖ Veronika - žr. GAILIENĖ

VERBA Alfonsas, Adolfo, g. 1927 Pužuose, Nemakščių v. Slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje. Žuvo kartu su J. Lembučiu Ižiniškiuose, Viduklės v.

VERBA Juozas, Adolfo, g. 1929 Pužuose, Nemakščių v. Žuvo Viduk­lės apylinkėse.

VESELIS Juozas, Jono - Balandis, g. 1922 Vėžlaukyje, Tauragės v. Skirsnemunės būrio partizanas nuo 1945. Žuvo 1946 06 18 Jakaičiuose

Skirsnemuniškių kautynėse. 1989 palaidotas Skirs­nemunės kapinėse. Žr. priedą.

VESERIS Domas iš Uždvario k., Judrėnų apyl., Klaipėdos r. Partizanas nuo 1950. Kovojo Vilko bū­ryje. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

VEVERSKIS Albinas, Stasio, g. 1920 Kalviuose, Veliuonos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 10 22 Burbinės miške kartu su B. Mikal- kevičiumi ir J. Steponavičiumi. Kūnai gulėjo iš­niekinti Veliuonoje. Užkasti griovyje prie evangelikų

178

Juozas VESELIS

kapinių. Platinant kelią, palaikai atsidūrė važiuo­jamoje dalyje.

VEVERSKIS Aleksandras, Stasio - Tauragis, g.1923 Kalviuose, Veliuonos v. 1945 atkurto LLA šta­bo narys. Suimtas 1945 11 26. Grįžęs iš lagerio, gyvena tėviškėje.

VEVERSKIS Bronius, Stasio, g. 1918 Kalviuo­se, Veliuonos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 pavasarį Velicko sodyboje Pakalniš­kiuose, Veliuonos v., apsupties metu. Nenorėdamas pakliūti gyvas priešams į rankas, nusišovė. Kūnas buvo išvežtas į Kauną.

VEVERSKIS Kazys, Stasio - Senis, g. 1913 Kalviuose, Veliuonos v., gausioje (10 vaikų) ūkininkų šeimoje. Studijavo teisę Vilniaus Uni­versitete. Karininkas. Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) įkūrėjas ir vadovas nuo 1942. Miškuose prie Platelių ežero sukūrė ginkluotą veikiantį sekto­rių "Vanagai”. LLA Ginkluotųjų Pajėgų vado generolo leitenanto Motie­jaus Pečiulionio pavaduotojas. Žuvo 1944 12 28 prie senojo tilto ties Raudondvariu nuo patrulio kulkos. 1997 02 16 po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio kryžiumi. Brolis Pranas apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiumi. Veverskių šeimoje penki broliai žuvo, kiti šeimos nariai ištremti arba įkalinti.

VEVERSKIS Stasys, Stasio, g. 1926. LLA štabo narys. Žuvus broliui Kaziui, 1944 suimtas. Kalėjo lageriuose. Mirė Lietuvoje 1993 12 03. Palaidotas Kaune.

VEVERSKIS Vytautas, Stasio, g. 1930 Kalviuose, Veliuonos v., ūkininku šeimoje. Partizanavo kartu su broliu Broniumi. Žuvo 1947 pava­sarį Velicko sodyboje Pakalniškiuose, Veliuonos v. Apsupus sodybą, brolis Bronius ir Vytautas nusišovė. Vytauto kūnas buvo išvežtas į Seredžių.

VIČAS Petras, kilęs iš Bernotų k., Betygalos v. Žuvo 1945 12 08.

VIDAUSKAS Jonas (pagal patėvį Gružinskas), g. 1928 Upynoje, Skaudvilės v. Kęstučio vadovaujamo Aušrelės būrio partizanas. Žuvo1951 09 05 Sodalėje ar Vėluikiuose, Vaidilų apyl., netoli Skaudvilės, kartu su Pilitausku - Putinu. Manoma, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

Kazys VEVERSKIS

VIDIKAS Antanas, Prano, g. 1924 Kunigiškiuo­se, Ariogalos v. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Žuvo 1944 12 23-24 Grajauskų mūšyje prie Pagojo dvaro Sužeistas prasiveržė iš enkavedistų apsupties. Kovojo, kol baigėsi šoviniai. Paskutine granata susi­sprogdino pats.

VILČINSKAS Jonas, Kazimiero - Algis, Sva­jūnas, g. 1930 Paantvardyje, Jurbarko r. Ryšinin­kas. Nuo 1949 Pavidaujo būrio partizanas. 1952 -1953 Jūros srities štabo narys, paskutinis apygardos vadas. Žuvo 1953 09 18 Antanavoje, Šimkaičių apyl. kartu su Dobrovolskiu - Ramūnu.

VILIMAITĖ Izabelė - Stirna, Sparnuotė, g 1925. Tėviškė - Vėriškiuose, Šeduvos v. Dirbo vais­tinėje. 1949 suimta ir užverbuota. Grįžusi viską pa­pasakojo ir kovojo toliau. Žuvo 1952 10 03 bunkeryje pas Grigaitienę Vilkiškiuose, Šiluvos v. - susisprog­dino. Kartu žuvo S. Satkus ir D. Grumuldis.

VILIMAS Juozas, Juozo, g. 1910. Vadovavo bū­riui mūšyje Vosbutų k. 1944 gruodžio mėn. gale. Keletą dienų laikė apsupę enkavedistus, reikalau­dami paleisti suimtuosius. Suimtas 1945 sausio

mėn. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1945 06 01 Vilniuje kartu su R Kalvaičiu, V. Puidoku, A. Saltonu ir A. Tamošaičiu.

VYLIUS - VELAVIČIUS Ignas, Antano, g. 1904 Pavandenyje, Var­nių v. Kapitonas. LLA organizatorius. Parašiutininkas. Suimtas 1946 1225. Tolimesnis likimas nežinomas.

VINKŠNAITIS A., žuvo 1945 pavasarį prie Seredžiaus.

VIRBICKAS Alfonsas - Leitenantas, g. 1925 Rainiškiuose, Šiluvos apyl., Raseinių r. LLA karys.

VIRBICKAS Petras, g. 1926 Bogušaičiuose, Šiluvos apyl., Raseinių r. Žuvo 1947 04 13 Skaraitiškėje, Šiluvos apyl., kartu su kitais partizanais. Žr. priedą.

VISKANTAS Antanas, Kazio, g. 1906 Kūlupėnuose, Kartenos v. Kretingos apskr. Kunigas - klebonas Gargžduose. Aktyvus LAF’o narys.

Izabelė VILIMAITE

180

Antanas VIDIKAS

1941 metų sukilimo štabo viršininkas Sedos, Ylakių valsčiuose ir Vaičai­čių kaime. Suimtas Laukuvoje 1948 03 28. Tolimesnis likimas nežinomas.

VIŠCIULIS Viktoras, mokytojas Tauragėje. Žuvo 1941 karo pra­džioje.

VITĖ Antanas, Domo - Ąžuolas, Gira, g. 1920 Rindėse, Rietavo v. Partizanas nuo 1948. Kovojo Paulavičiaus - Rambyno būrio IV skyriuje. Žuvo 1950 kovo mėn. Rindėse, Rietavo v., čekistų vykdomos operacijos metu. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. GENYS Kazys.

VITKUS Juozas - Aidas, g. 1929 Leviškiuose, Šilalės v. Partizanas nuo 1950. Kovojo Lukšto būryje. Žuvo 1952 02 18 Šilo miško 67 kvartale.

VITKUS Vincas - Žvirblis, g. 1917 Kuodaičiuose, Šilalės v. Nuo 1947 sausio iki 1948 balandžio mėn. kovojo P. Karbausko — Margio, K. Bagdono- Ūdros, A. Martinavičiaus - Ąžuolo būriuose. Nuo 1949 rugsėjo mėn. iki arešto vadovavo Aušrelės būrio II skyriui. Suimtas 1950 04 26. Nuteistas mirties bausme.

VITKUS Vladas, g. 1919 Pagramančio v. Šalnos rinktinės antro būrio partizanas.

VLADAS Kazimieras - Kęstutis. Žuvo Pagirupyje, Lomių apyl., Tauragės r.

VOLSKIS Petras, Jono, g. 1910 Šliužiuose, Ariogalos v. Žuvo 1945 02 15 Lenčių- Zembiškio miške mūšyje su enkavedistais. Žr. priedą.

ZABURSKIS Petras - Svajūnas, kilęs iš Pakražančio apyl., Kelmės r. Žuvo 1950 mūšyje prie Liolių Liolių apyl., Kelmės raj.

ZAKARKA Zigmas, žuvo 1950 01 30 savo sodyboje prie Pašušvio (Grinkiškio) kartu su V. Bakanausku ir S. Martišiūte.

ZATURSKIS Jonas, Aleksandro, g. 1927 Girdžiuose, Jurbarko r. Žuvo 1945 12 12 savo tėviškėje kartu su broliu Kleopu ir J. Dobilaičiu. Kūnai buvo išniekinti Jurbarko turgavietėje.

ZATURSKIS Kleopas, Aleksandro - Anupras, g. 1922 Girdžiuose, Jurbarko r. Partizanas nuo 1945 gegužės mėn. Žuvo 1945 12 12 Girdžiuo­se kartu su broliu Jonu ir J. Dobilaičiu. Kūnai buvo išniekinti Jurbarko turgavietėje.

ZATURSKIS Stasys, Aleksandro - Bronius, g. 1925 Girdžiuose, Jurbarko r. Girdžių būrio partizanas nuo 1945. Žuvo 1948 08 28 Jokū­baičiuose, Girdžių apyl.

ZDANAVIČIUS Stasys - Nerimas, g. 1925 Raseiniuose. Mokytojas Papušynyje. Žuvo 1948 12 03 Bedančių miške, Raseinių v. Žr. priedą.

ZDANYS Vladas, Pašilės mokyklos mokytojas (Karklėnų apyl., Kel­mės r.). Nužudytas 1945 tardant.

ZEMECKIS Petras iš Kuturiųk. Žuvo.

ZIKIS Stasys- Zuikis, g. Norgeliškiuose, Betygalos v. Žuvo prie namų

ZINKEVIČIUS Stasys, Izidoriaus - Ramūnas, g. 1923 Vičaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1946 (?) Vinčių miške.

ZINKEVIČIUS Stasys - Algimantas , Kęstučio apygardos štabo viršininkas. Žuvo 1953 06 19 tarp Šiluvos ir Tytuvėnų kartu su Kęstučio apygardos vadu Povilu Morkūnu.

ZINKUS Petras, g. 1925 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Partizanavo Varlaukio apylinkėse. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v. Pamink­las Varlaukyje. Žr. priedą.

ZINKUS Vladas, g. 1903 Krakių v. Karinę prievolę atliko 8-jo DLK Vaidoto pulko ryšių kuopoje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17 kartu su broliais Viktoru ir Vincu Dalbokais, Petru Urba ir trim nežinomais partizanais.

ZOKAITIS Bronius, g. 1918 Paežerėliuose, Šakių r. Aviacijos pus­karininkis. LLA karys. Dirbo vairuotoju Kaune. 1944 parašiutu nuleistas į Tauragės miškus. Žuvo 1945 06 20 prie Eržvilko. Kūnas buvo išniekintas Eržvilko miestelyje.

ZUBAS Antanas - Laimutis, g. 1923 Žiburiuose, Gaurės v. Žuvo 195205 29 mūšyje Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo Vytautas Milkintas ir Stasys Jucevičius.

ZVĖGA Pranas, partizanas. Žuvo 1947 10 17 Zvėgių miške, Ilgižių apyl., kartu su V. Mikniumi.

ŽAGARAS Juozas - Girdenis, g. 1926 Tupėnuose, Skaudvilės v. Mindaugo būrio partizanas. 1952 vasarą suimtas pasaloje prie Rudai­

182

tienės ir Kaščiukaičio sodybų, ties Jurbarko - Raseinių rajonų riba. Bandė nusišauti. Tardomas Jurbarko MGB, neišdavė nei Mindaugo būrio dislokacijos vietos, nei partizanų Betardant mirė 1952 08 02.

ŽAGARAS Pranas, kilęs iš Girdiškės k., Upynos apyl., Šilalės v. Kovojo Tauragės apskr.

ŽAGORAITIS Kazys, g. 1924 Šmotiškiuose, Krakių v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1944 gruodžio mėn. Šmotiškiuose, Kielės sodyboje.

ŽALIUKAS Stasys, g. 1918 Gystėnuose, Veliuonos v. Žuvo 1945, besikeliant per Dubysą.

ŽALKAUSKAS Bronius, Petro - Beržas, g. 1928 Vailabuose, Viduk­lės v. Žuvo 1951 Švendruose, Viduklės v. 1990 palaikai palaidoti Viduklės kapinėse.

ŽALTAUSKAS Stasys - Žaltys, g. 1920. Žuvo 1951.

ŽANDARAVIČIUS Viktoras - Vadas, g. 1913 Šaravuose, Josvainių v. Žuvo 1946 12 25 mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Žr. priedą.

ŽĖGALINAS Vincas, g. 1914 Armeniškiuose, Seredžiaus v. Žuvo1948 prie Ariogalos.

ŽEMAITIS Antanas, Kazio, g. 1895. Ūkininkas. Raseinių apskr. Šaulių organizacijos vadas. Žuvo 1948.

ŽEMAITIS Jonas, Jono - Tylius, Vytautas, g. 1909 03 15 Palangoje. Tėviškė - Kiaulininkų k., Šiluvos v. 1938 baigė Artilerijos Akademiją Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generalinio štabo kapitonas. 1944 gen. Plechavičiaus Viet. rinktinės 310 bataliono vadas. 1945 kovo mėn. įstojo į LLA ir davė priesaiką. Nuo 1945 06 02 Žebenkšties rinkti­nės štabo viršininkas, o vėliau ir vadas. 1947 08 18, po J. Kasperavičiaus žūties, išrinktas Kęstučio apy­gardos, o 1948 07 05 - Jūros srities vadu.

1949-1951 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas ir ginkluotųjų pajė­gų vyriausiasis vadas, generolas. Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, iki susirenkant Seimui, turėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. (Žr.Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Suvažiavimo 1949

183

Jonas ŽEMAITIS (nuotrauka daryta KGB

kalėjime prieš sušaudant)

Reinholdas ŽEMAITIS su žmona Irena tremty|t Irkutske 1956m.

02 16 Deklaracijos p. 8). 1951 gruodžio mėn., dalinai paralyžiuotas, gydėsi specialiame bunkeryje Šimkaičių miške, netoli Pavi­daujo ir Pažereckų k. (dabar ši slėptuvė at­statyta). Suimtas 1953 05 29. Išvežtas į Maskvą, tardytas paties Valstybės Saugumo ministro L. Berijos. Sušaudytas 1954 11 26 Butyrkų kalėjime. Kapas nežinomas. 1997 02 16 po mirties apdovanotas I laipsnio Vy­čio kryžiumi.

ŽEMAITIS Reinholdas, Leonardo, g.1927 Dūdlaukyje, Šimkaičių v., Raseinių, apskr. Studentas medikas. Kęstučio apygar­dos štabo ryšininkas. Suimtas 1947 balan­džio mėn. Kaune. Nuteistas 25 metams. Grį­žo 1956 palaužta sveikata. Mirė 1975.

ŽEMGULIS Kazimieras - Varnas, g. Vilkiuose, Veiviržėnų v. Žuvo1949 Spraudės apyl. prie Letauso upės. Iš viso žuvo 12 partizanų Žr. priedą.

ŽEMGULYS Kazys, g. 1910 Armeniškiuose, Seredžiaus v. Žuvo 1946 Skardinės miške.

ŽEMGULYTĖ Bronislava - Lietuvaitė, g. 1925. Pušies rinktinės partizanė. Žuvo 1950 02 16 Aisėnų miške, enkavedistams apsupus bun­kerį. Kartu žuvo P.Auškalnis, K. Butkevičius ir E. Gaurilčikas.

ŽIČKUS Izidorius, Jono - Jaunutis, g. 1919 Sarakiškiuose, Eržvilko v. Buvęs stribas. 1946 Jo­gailos būrio partizanas. Žuvo 1950 02 05 Butkai­čiuose - apsuptas susisprogdino bunkeryje. Kūnas buvo išniekintas Jurbarko aikštėje.

ŽIČKUS Jonas, Juozo - Mikas, Viksva, g. 1922 Čepaičiuose, Eržvilko v., mažažemių šeimoje. Erž­vilko vargonininkas, rašydavo dainas partizanams. Partizanas. Vadovavo Lydžio rinkt, organizaciniam skyriui. Žuvo 1947 06 11 Taudašave (ar Lenkčiuose). 1991 palaikai palaidoti Eržvilko kapinėse.

184

Jonas ŽIČKUS

ŽIČKUS Stasys - Beržas, g. 1915 Norgeliš- kiuose, Betygalos v. Partizanas. Žuvo 1944 Žaiginiomiške.

ŽIČKUS Steponas, Petro - Benius, Vasaris, g. 1926 Mozeriškėje, Tauragės r. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1948 vasaros. Kovojo Eimučio, vė­liau Ryko būryje. Nuo 1949 rudens dirbo Kęstučio apygardos štabe. Buvo štabo viršininko asmeninis sargybinis. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 05 17.

ŽIČKUS Vaclovas, Jono, g. 1923 Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1946 12 30 Varkaliuose. Kartu žuvo V.Lukauskas.

ŽIGLINSKAS Vincas, g. 1919, žuvo 1948.

ŽIKA Stasys, Stasio, g. 1924 Ilgižiuose, Bety­galos v. Sušaudytas 1945 vasarą netoli namų.

ŽILAITIS Gediminas, Saliamono, g. 1929 Lap- giriuose, Vadžgirio apyl., Raseinių apskr. Partizanas nuo 1946. Kovojo Vidmanto būryje. Žuvo 1947 03 07 Butkaičiuose, prie Eržvilko. Kartu žuvo J. Stonys, J. Valantiejus ir dar trys partizanai.

Steponas ŽIČKUS

Stasys ŽIKA

ŽILAITIS Juozas, Antano, g. 1924 Jakaičiuose, į Jurbarko v. Partizanas nuo 1944 žiemos. Kovojo Aido būryje. Žuvo 1945 liepos mėn. Kažemėkuose. 1989 palaidotas Skirsnemunės kapinėse.

ŽILIENĖ - STANKUTĖ Konstancija, Petro - Juodakė, Laima, Zubrienė, g. 1922, gyv. Kikonuose, Rietavo v. Žuvus vyrui Antanui Žiliui, partizanų štabui pasiūlius, įstojo į partizanų būrį, veikusį Laukuvos apylinkėse. Savo 7 metų dukrelę paliko pas seserį. Žuvo 1952 02 18, partizanams persi­keliant iš Girėnų miško ir einant per Gaidėnų pelkes palei Ližės upelį — Šilo miško 67 kvartale. Iš viso žuvo 6 partizanai. Žr. priedą.

Konstancija ŽILIENĖ

185

ŽILINSKAS Jonas - Gruodis, g. 1919 Graužuose, Josvainių v. Ūkininkas. Žuvo1946 12 25 Labūnavos dvaro mūriniame bokšte. Žr. priedą.

ŽILYS Antanas, Antano - Zubrys, g. 1922 Laukuvoje neturtingoje šeimoje. Šal­nos rajono Lukšto būrio partizanas. Kurį laiką vadovavo Lukšto būriui. Žuvo 1951 1204 Girėnuose.

ŽILYS Vaclovas, Antano, g. Samoškalių dvaro kumetyne, Laukuvos v., neturtingoje šeimoje. 1949 baigė Laukuvos gimnaziją. Nenorėdamas tarnauti okupantams, pasi­traukė į pogrindį. Kovojo Šalnos rajono Lukšto būryje kartu su broliu Antanu. Žuvo

1949 08 23 Katauskynės vienkiemyje, Lentinės k., Laukuvos v.

ŽILIŪTĖ Marija, Juozo - Eglutė, Daktarytė, g. 1906 Gelgaudiškyje, Šakių apskr., garsaus knygnešio šeimoje. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje ir medicinos mokykloje Vokietijoje. Nuo 1944 partizanė, slaugė, gailestin­goji sesuo, gydytoja, chirurgė. 1951-1953 gydė ir slaugė Lietuvos parti­zanų vadą, generolą Joną Žemaitį - Vytautą jo slėptuvėje - bunkeryje Šimkaitinės miške (Jurbarko r.). 1953 05 27 klastingai suimta ir nuteista 25 m. Kalėjo Mordovijoje, Taišete. Mirė 1994 12 27 Vilniuje. Palaidota Jurbarke.

ŽIOGAS Aleksas, kilęs iš Plekaičių k., Šiluvos v. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

ŽIOGAS Jonas, kilęs iš Plekaičių k., Šiluvos v. Žuvo 1947 04 13 mūšyje Skaraitiškėje. Žr. priedą.

ŽIOGAS Vytautas, kilęs iš Plekaičių k., Šiluvos v.

ŽITKAUSKAS Vincas - Ilguvis, Svajūnas, g. 1925 Ilguvoje. Nuo 1945 kovojo Saturno būryje. Vaidoto rinktinės štabo viršininko pavaduotojas. Žuvo 1948 01 16 Pagausantyje, Ariogalos v., kartu su J. Čeponiu ir A. Mileriu.

ŽIUŽNYS Edvardas, g. 1915 Sviliuose, Josvainių v. 1951 nuteistas mirties bausme.

Antanas ŽILYS

ŽIVATKAUSKAITĖ Pranė, Prano - Grūšė, g. 1925 Smulkiuose, Ne­makščių v. (Sniegoniškėje, Varlaukio apyl.)- Žuvo 1951 02 19 Butviliuose. Kartu žuvo F. Šaltis ir K. Rudaitis.

ŽIVATKAUSKAS Antanas, Antano, g. 1921 Latakuose, Viduklės v. Studentas technikas. Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) narys. Žuvo 194106 23 sukilimo metu prie Prezidentūros Kaune.

ŽIVATKAUSKAS Antanas, Prano - Skalvis, Skilius, g. 1920 Smul­kiuose, Nemakščių v. Žuvo 1946 prie Viduklės.

ŽIVATKAUSKAS Bronius, Juozo - Vėjas, g. 1926 Didvėjyje, Viduk­lės v. Nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Vilniaus KGB Vidaus kalėjime. Priešmirtinis prašymas buvo perduoti jo maisto atsargas kalinei Apolonijai Šimkevičiūtei.

ŽIVATKAUSKAS Jonas, Prano - Balandis, g. 1924 Smulkiuose, Nemakščių v. Žuvo Bedančių miške, Raseinių v. 1948 12 03. Žr. priedą.

ŽIVATKAUSKAS Povilas, Antano, g. 1922 Viduklėje. 1941 06 22 sukilimo dalyvis (tą dieną pabėgo iš Raseinių kalėjimo). 1944 11 05 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžęs dirbo Kaune statybininku. Buvo aktyvus žinių apie partizanus rinkėjas. Mirė 1992 09 04.

ŽIVATKAUSKAS Stasys, Jono, g. 1922 Rutkiškiuose, Jurbarko r. Ūkininkas. Pradžioje buvo stribas, vėliau perėjo į partizanus. Žuvo 194605 22 Žukaičiuose, Rutkiškių apyl., prie Šaltuonos, kartu su A. Celskiu,B. Andrijaičiu ir kt. Išniekintas kūnas gulėjo Eržvilko aikštėje.

ŽYMANČIUS Zenonas - Akmuo, kilęs iš Rūdynų k., Saugų apyl., Šilutės r. Ryšininkas. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

ŽUKAUSKAITĖ Veronika - žr. NAVICKIENĖ

ŽUKAUSKAS Albinas, Jono, g. 1927 Lukšiuose, Jurbarkų apyl., Jurbarko r. Partizanas nuo 1946 vasario mėn. Kovojo Paulaičio - Aido būryje. Žuvo1947 Vajotuose. Užkastas prie Jurbarko.

ŽUKAUSKAS Jonas, Antano-Juraitis, g. 1926 Paišlynyje, Šimkaičių v. Kovojo Mindaugo būryje. Žuvo 1947 04 04, Didįjį Penktadienį, kartu su dviem broliais, mūšyje Paparčių k. Iš viso žuvo 11 par­tizanų. Žr. priedą. Jonas ŽUKAUSKAS

187

Steponas ŽUKAUSKAS

ŽUKAUSKAS Jonas, Konstantino - Smilga, g.1929 Vičaičiuose, Šiluvos v. LLA karys. Žuvo 1951 pas B. Pupštą Šaltkaičiuose, Šiluvos v., kartu su Griniumi.

ŽUKAUSKAS Petras, Antano, g. 1922 Paišly­nyje, Šimkaičių v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo1947 04 04 kartu su dviem broliais mūšyje Papar­čiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų Žr. priedą.

ŽUKAUSKAS Stasys, Jurgio - Vėjas, g. 1915 Panemunės k., Jurbarko v. Žuvo prie Nemuno.

ŽUKAUSKAS Steponas, Antano - Jurgutis, g.1924 Paišlynyje, Šimkaičių v. Stoškaus Antano — Railos, o vėliau Mindaugo būrio partizanas. Žuvo1947 04 04 kartu su dviem broliais mūšyje Papar­čiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žr. priedą.

ŽUKAUSKAS Vaclovas, kilęs iš Šiluvos. LLA karys. Žuvo Godlaukyje, Raseinių v.

ŽUNGAILA Kazimieras, g. 1891 Grajauskuose, Ariogalos v. Suimtas 1944 12 25 per didįjį Gra­jauskų mūšį. Nužudytas 1945 pakeliui į Sibirą.

ŽUTKAUSKAS Mečys - Kęstutis. Kovojo Lukšio būryje, veikusiame Dotnuvos, Krakių, Ariogalos rajonų ribose.

ŽVALIONIS Antanas, Antano, g. 1929 Ilgižiuose, Betygalos v., ūki­ninkų šeimoje. Partizanas nuo 1946. Žuvo 1948 rugpjūčio mėn. Kymantų miškelyje. Sunkiai sužeistas, lengvuoju kulkosvaidžiu dengė draugu atsitraukimą, kol užsikirto kulkosvaidis.

ŽVIRBLYTĖ Elena - Birutė, g. Beinoriškiuose, Švėkšnos v. Žuvo1948 (1949) Rumbikiuose, Judrėnų apyl., netoli Jono Bočkaus sodybos.

Kazimieras ŽUNGAILA

188

1 priedas

LAISVĖS KOVOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE

Lietuva niekada nepakluso prievartai, nesižemino prieš okupantus- žymiai stipresnius priešus. Taip buvo besikuriant Lietuvos valstybei XII- XIV a., kai mūsų miškai tapo savotiškais atsparos taškais pasiprieši­nant kryžiuočių ir švedų antpuoliams. Miškai glaudė ir slėpė 1831,1863 m. sukilimų prieš rusų okupaciją dalyvius, Kęstaičių (1886) ir Kražių (1893) skerdynių aukas. Miškuose slėpėsi lietuviai, aktyviai priešinda­miesi hitleriniams bei sovietų okupantams 1940-1954 metais. Šis laiko­tarpis vadinamas bendru rezistencijos vardu. Į šią sąvoką įeina ne tik ginkluotos LLA karių ir partizanų kovos, bet ir jų rėmėjų, ryšininkų veikla, pogrindžio spauda, ryšiai su užsieniu bei Vakarų radijo laidos, užsienio lietuvių moralinė bei materialinė pagalba.

* * *

Pirmosios priežastys, paskatinusios lietuvių tautą pakilti į aktyvią kovą prieš sovietų okupaciją, buvo masinės represijos, suėmimai ir trėmimai. 1940-1941 metais iš Raseinių apskrities į Sibirą buvo ištremtos 523 šeimos, o iš Tauragės buvo represuotos 435 šeimos (Lietuvių Archy­vas. K. 1942. T.2. P.27). Žmonės ėmė slapstytis, eiti į miškus, bėgti į už­sienį. Eržvilko valsčiaus Naujininkėlių, Buitkiškių, Žimiškių, Balneliškių kaimuose veikė nelegalus punktas pabėgėliams pervesti per sieną į Vokietiją. Vedliais būdavo vietiniai gyventojai: Spranaičiai, Balašaičiai, Šimkai, Narbutai, Danieliai. Per šį punktą pasitraukė daug žymių Lie­tuvos politiniu veikėjų, kunigų karininkų ir pats kariuomenės vadas generolas St. Raštikis (St. Raštikis. Kovose dėl Lietuvos. T. 2. P. 129-134). Punktui vadovavo Eržvilko klebonas A. Petraitis.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, rezistencinė kova gal ir nebūtų buvusi tokia arši, jeigu jau 1944 metų rudenį nebūtų atsinaujinę enkavedistu ir pasienio kariuomenės dalinių siautėjimai. Vėl ėmė ryškėti okupantu vykdomas genocidas.

Žiauriomis priemonėmis, naudojant minosvaidžius, tanketes ir aviaciją, buvo "šukuojami” Birbiliškės, Lapkalnio, Burbinės, Lemontiškių miškai, Paliepių pušynai ir Karšuvos giria, žudant net ir beginklius žmones.

Pasipriešinimą okupantui stiprino masiniai trėmimai į Sibirą. Žmo­nes gąsdino šių akcijų žiaurumas, kai buvo vežami kūdikiai ir seneliai.

Represijoms vykdyti ir kovoti su partizanais Raseinių ir Tauragės apskrityse buvo įkurtos 22 MVD rusų kariuomenės įgulos (garnizonai).

191

192

Kiekvienoje jų buvo 50-100 gerai ginkluotų kareivių. Kiekviename valsčiuje būdavo 10-20 “liaudies gynėjų” (stribų) būrys.

Vykdant stambesnes "operacijas”, minėtoms apskritims buvo pri­skirti du reguliariosios kariuomenės (vad. ”šaulių”)pulkai ir vienas pasieniečių pulkas.

Saugumo organuose daugiausia dirbo atvykėliai iš Rusijos. Pa­vyzdžiui, Raseinių apskrityje tarp 60 tardytojų 1947 metais buvo tik trys lietuviai (Lietuvos partizanai. K. 1996. P. 371).

Šių okupacinių ginkluotųjų pajėgų aukomis Kęstučio apygardoje tapo apie 3000 partizanų ir LLA karių. Visoje Lietuvoje KGB archyvų duomenimis buvo ’’likviduoti 20165 banditai”. Kiti šaltiniai nurodo didesnį, negu 30000 žuvusiųjų partizanų skaičių. Ir tai yra tik maža dalis mūsų tautos genocido aukų

* * *

Žemaitiją sovietų kariuomenė antrą kartą okupavo vėliau. Nuo 1944 07 15 iki 1944 10 09 frontas buvo sustojęs prie Dubysos. Tuo metu Lietuvos rezistencinės organizacijos ruošėsi ginklu pasipriešinti prie­vartai ir neteisybei.

1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose, leitenanto Broniaus Urbučio bute, įvyko Lietuvių Fronto štabo narių susirinkimas. Jame dalyvavo karinin­kai Vytautas Stonis, Kazys Ambrozaitis, Vytautas Adomaitis, Stasys Ignatavičius. Buvo svarstomas Raseinių apskrities viršininko kapitono Prano Gužaičio pasiūlymas susijungti kovai prieš artėjantį okupantą. 1944 09 03 Kaltinėnų klebonijoje suvažiavę partijų bei organizacijų atstovai nutarė suvienyti jėgas ir pavedė LLA visuotinu ginkluotu pasi­priešinimu sutikti antrąją okupaciją (K. Kasparo str. Laisvės Kovų Archyve. K. 1994. Nr. 10. P. 63).

Daugiau kaip metus šiai laisvės kovai vadovavo generolas leitenan­tas Motiejus Pečiulionis - Miškinis. Jo pavaduotoju buvo LLA kūrėjas Kazys Veverskis — Senis, kilęs iš Veliuonos.

Tuo metu Raseinių ir Tauragės apskritys priklausė LLA Šiaulių apygardai (štabo slapyvardis - SATURNAS), kuriai iki suėmimo - 1945 pavasario, vadovavo kapitonas Adolfas Eidimtas. Šiam koviniam daliniui priklausė 1400-1500 gerai ginkluotų karių vadinamų Vanagais.

Tauragės apskrities LLA vadu buvo paskirtas geležinkelio policijos viršininkas Fabijonas Babenskas (Arch. dok. VIII. V. 1966. P. 24). Raseinių apskričiai vadovavo kapitonas Juozas Čeponis.

LLA štabe Alsėdžiuose buvo įrengta radijo stotis ryšiams su Švedija.KGB archyvu duomenimis (KGB majoro I. Blocho albumas) 1945

metu birželio mėnesį LLA Šiaulių apygardos štabą sudarė: vadas P. Bal­čiūnas, štabo viršininkas J. Skačkauskas, spaudos sk. v-kas D. Zablockas, žvalgybos sk. v-kas V. Mačiulskis, ryšių sk. v-kas B. Pukaitis, med. tar­nybos v-kė A. Mikulskaitė, ūkio sk. v-kas J. Kriaučiūnas, adm. sk. v-kas S. Saulius.

1944-1945 metais Pietų Žemaitijoje daugelyje valsčių partizanai faktiškai valdė atskiras apylinkes. Ariogalos valsčiuje, pavyzdžiui, iš 12 apylinkių okupantai valdė tik 2. Kiekviename valsčiuje miškuose buvo 50-150 gerai ginkluotų LLA karių. Į partizanų gretas dažnai pereidavo stribai. Pernaravos valsčiuje vienu metu į mišką išėjo vienuolika "liaudies gynėju” (Dienovidis. 1995 02 18)

Antanas Stoškus - Raila, buvęs LLA karys, Lydžio rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, pasakojo, kad 1945 metų vasarą Paupinės miške į stovyklą susirinko ir savomis gurguolėmis suvažiavo 200 LLA karių. Daug vyrų, o ypač būrių vadų jojo ant savų žirgų. Miške buvo tvarkingai sustatytos palapinės, įrengta lauko virtuvė, iškasti apkasai ir lizdai kulkosvaidžiams bei minosvaidžiams.

Panašios stovyklos buvo organizuotos ir kitose rinktinėse. Ištisą mėnesį vykdavo partizanų pratybos ir manevrai. Stovykloms pasibaigus, vyrai pasiskirstydavo smulkesnėmis grupėmis ir įvairiuose miškuose ruošdavosi žiemojimui. Mažesnės partizanų grupės ir štabai slėptuves bei bunkerius įsirengdavo prie sodybų.

* * *

Kęstučio apygarda buvo kuriama LLA Lydžio rinktinės veikimo zonoje: Eržvilkas (sl. Fikusas), Tauragė (Rezeta), Šimkaičiai (Erškėtis), Batakiai (Bijūnas), Nemakščiai (Alksnis), Raseiniai (Rasa), Gaurė (Mėta). Rinktinei ir jos štabui vadovavo P. Ruibys, J. Kubilius, H. Danilevičius ir J. Mocius. Žvalgybos skyriaus viršininku buvo A. Stoškus, ryšių - J. Rim­ša, ūkio - J. Mocius (Jonaitis), informacijos - K. Ruibys, organizacinio - J. Žičkus. Be šio veikiančiojo sektoriaus (VS) rinktinėje buvo organiza­cinis sektorius (OS), kuriam vadovavo J. Babilius.

Jungtinė Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 09 12. Ją organi­zuojant, didelį darbą atliko buvęs Jurbarko gimnazijos mokytojas Petras Paulaitis. Štabe jam atiteko agitacijos - propagandos skyriaus viršininko pareigos.

193

Apygardos vadu buvo išrinktas Nepriklausomos Lietuvos aviacijos kapitonas Juozas Kasperavičius - Šilas, Angis, Visvydas. Viename iš savo raportų 1947 01 17 J. Kaperavičius mini, kad apygardoje yra 515 parti­zanų: Lydžio rinktinėje - 201, Žebenkšties - 73, Naro - 52, Vaidoto - 65, Trijų Lelijų - 74, Vytauto Didžiojo - 50. Organizaciniame skyriuje buvo 1799 kovotojai (V. Gurskis. Lietuvių Laisvės Kovos. V. 1996. P. 41).

Pirmąjį štabo bunkerį J. Kasperavičius įrengė Antagluonyje, Juozo Juknos sodyboje (Batakių v.). Požeminėje slėptuvėje buvo ne tik radijo ryšių įranga, bet ir spaustuvė, įvairūs blankai, neužpildyti pasai, apie 70 antspaudų ir didelė ginkluotės atsarga. Deja, šia slėptuve J. Kaspera­vičiaus štabui teko naudotis neilgai. Po "centro atstovo” - J. Markulio - Erelio vizito 1946 12 22 į Batakius, štabo buveinė buvo iššifruota. 1947 04 06, per Velykas, štabo bunkerį ir apylinkes apsupo gausūs enkavedistų ir pasieniečių būriai. Jėgos buvo nelygios. Vadas ir jo adjutantas A. Bi­liūnas žuvo. Štabo viršininkas Petras Paulaitis pateko į čekistų nagus.

Dvylikos specialiai parinktų štabo apsaugos vyrų būrys, rinktinės vado H. Danilevičiaus - Vidmanto įsakymu, tų metų Didįjį Velykų penk­tadienį buvo pasiųstas atlikti gana įtartinos užduoties ir pasaloje Papar­čiuose beveik visas žuvo. Liko gyvas tik būrio vadas kpt. V. Gužas - Min­daugas (žuvo vėliau).

Įvertindama J. Kasperavičiaus drąsą, Lietuvos partizanų vadovybė vėliau apdovanojo J. Kasperavičių aukščiausiu pasižymėjimo ženklu - Laisvės Kovotojo Kryžiumi su kardais, jam suteiktas Lietuvos Karžygio vardas.

J. Kasperavičiui žuvus, Kęstučio apygardos vadu išrenkamas kapi­tonas Jonas Žemaitis - Tylius, Vytautas. Jo nurodymu apygardos štabo bazė buvo įrengta prie Stulgių (keturios požeminės slėptuvės - bun­keriai). Vėliau štabo būstinę J. Žemaitis perkėlė į Dukto miškus.

Iš čia po visą Žemaitiją sklido atsišaukimai į žmones, nurodymai ir įsakymai partizanams. Čia buvo leidžiamas apygardos laikraštis "Laisvės varpas”, kurio tiražas kartais pasiekdavo 1000 egz.

J. Žemaitis Kęstučio apygardai vadovavo iki 1948 m. liepos mėn., kai buvo įkurta Prisikėlimo apygarda ir visa Žemaitija sujungta į vieną Jūros arba Vakarų sritį.,

Kai J. Žemaitis buvo įgaliotas organizuoti visos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, Jūros sričiai vadovauti buvo paskirtas majoras A. Milaše­vičius. Vėliau Kęstučio apygardai vadovavo Eržvilko gimnazijos mo­kytojas Henrikas Danilevičius ir kapitonas Aleksas Mieliulis. Šiems

194

vadams tragiškai žuvus, 1949 birželį vadovavimą perėmė Antanas Bakšys - Klajūnas, žuvęs 1953 01 17., Trumpą laikotarpį apygardai vadovavo K. Labanauskas, vienintelis iš vadų likęs gyvas.

Kęstučio apygardos vadas Povilas Morkūnas - Rimantas žuvo štabo bunkeryje tarp Šiluvos ir Tytuvėnų 1953 06 19. Po jo apygardai vadovavo Jonas Vilčinskas, žuvęs 1953 09 18.

* * *

Pietų Žemaitijoje nuolatos veikė 4-5 partizanų rinktinės. Tačiau kartais jų skaičius pasiekdavo 10 ir daugiau (žr. lenteles iš N. Gaškaitės ir kt. knygos “Lietuvos partizanai. 1944-1953 m.” K. 1996. P. 256). Rink­tinėse partizanų skaičius taip pat keisdavosi - nuo 40 iki 120. Sunku nu­statyti ir būrių skaičių kiekvienoje rinktinėje. Tai ypač būdinga pirmai­siais rezistencinės kovos metais, kai dar veikė Lietuvos Laisvės Armijos struktūros (kuopos, skyriai, grandys).

Kai kurie partizanų daliniai veikė gana savarankiškai. Jurbarko Trijų Lelijų rinktinė, sudaryta iš gausios Lietuvos Laisvės Gynėjų Sąjun­gos narių ir vadovaujama energingo mokytojo Petro Paulaičio, leido net savo laikraštį "Laisvės Varpą”. Kaimynystėje sumaniai savo veiklą organizavo Girdžių būrys, vadovaujamas V. Sederavičiaus — Viktoro, Skirsnemunės (vadas Z. Mileris), Nemuno (vadas J. Bendžius), Railos (vadas A. Stoškus), Jogailos (vadas M. Barčas) būriai.

Kęstučio apygardos ribose - Šimkaičių miške, 43 kvartale (prie Pavidaujo), paskutiniaisiais savo laisvės metais - iki 1953 05 29, kovojo ir slėpėsi nuo budelių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis - Vytautas. Dabar ši požeminė slėptuvė restauruota. Pastatytas paminklas.

* * *

Kai jau galutinai buvo užgniaužtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir 1956 metais žiauriai nukankintas paskutinis jo vadas generolas Adolfas Ramanauskas, KGB majoras J. Blochas slaptam tarnybiniam naudojimui 1960 metais sudarė šešių tomų albumą "Ginkluoto pogrindžio likvidavimo medžiaga”. Jame šlovinami čekistų "žygdarbiai”, likviduojant "bandi­tizmą”, mėgaujamasi nukankintų ir išniekintų partizanų palaikų foto nuotraukomis ir požeminių slėptuvių brėžiniais.

Albume taip pat yra žemėlapiai, kur pavaizduotos partizanų disloka­

195

vimosi vietos. Čia rašoma, kad 1954 metų vasarą Kęstučio apygardoje veikė septyni partizanų būriai.

Autorius taip pat pateikia nuotraukas, kuriose matome išsirikia­vusius du partizanų būrius (apie 16 vyrų), veikusius Jurbarko - Tauragės miškuose ir Karšuvos girioje 1954 m. Būriai vadinosi Keleiviai ir Našlai­čiai, kas, atrodo, lyg ir byloja sunkią paskutiniųjų Žemaitijos miško brolių dalią.

Žinomo kagėbisto papulkininkio N. Dušanskio prisiminimuose (Lie­tuvos Aidas. 1993 04 24) rašoma, kad Ariogalos, Šilalės, Šilutės rajonuose 1956 metais dar veikė septynios partizanų grupės.

Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai Petras Oželis, Feliksas Urbonas ir kiti viltimi gyveno iki 1959. Salantiškis Pranas Končius partizanu buvo net 20 metų ir žuvo 1965 07 15.

* * *

LLA (Lietuvos Laisvės Armijos) karių pirmieji puolamieji veiksmai 1944-1945 metais (Seredžiaus, Girdžių, Vadžgirio, Gaurės, Batakių Girkalnio, Pernaravos, Grinkiškio, Liolių miestelių užėmimas) buvo at­sakymas į čekistų kariuomenės vykdomas masiškas nekaltų žmonių žu­dynes, kuriomis MGB siekė išprovokuoti tautos ginkluotą reakciją.

Pirmosiose enkavedistų "masinėse operacijose” prieš partizanus Paliepių Pernaravos, Grajauskų apylinkėse dalyvavo daug kariuomenės su aviacija, tanketėmis ir minosvaidžiais. Mūšiai priminė susirėmimus karo frontuose. Kautynėse žūdavo nemažai partizanų, tačiau baudėjų kariauna patirdavo kelis kartus didesnius nuostolius ir pasitraukdavo. Tik po poros metų, kai saugumui pavyko supriešinti žmones ir į partizanų gretas įterpti provokatorių, šnipų ir kriminalinių žudikų, jų puolimai buvo sėkmingesni. Vedlių ir parsidavėlių pagalba jie sugebėdavo pasiekti partizanų slėptuves ir giliau prasibrauti į Gaurės, Vertimų, Eičių Purviš­kių miškų masyvus, net prie Buveinių bei Laukesos raistų.

1992 metų lapkričio 19-21 dienomis Kauno Karo muziejaus organi­zuotoje tarptautinėje karybos istorikų konferencijoje buvo pranešimų apie Sovietų Sąjungos saugumo karinių dalinių taktiką prieš partizaninį judėjimą Lietuvoje. Konferencijoje buvo pateikti nauji dokumentai, iš kurių matyti, kaip buvo verbuojami ir infiltruojami į partizanų gretas saugumo agentai. Kęstučio apygardoje veikė 117 smogikų - žudikų būrys, kuriam vadovavo MGB vyr. leitenantas Ivan Šichov. Įvairių tautybių kriminaliniai nusikaltėliai - sadistai buvo perrengti nepriklausomos

Lietuvos karių uniformomis, klaidžiodavo po miškus ir be teismo žudy­davo žmones. Veikdami partizanų vardu, jie kompromitavo mūsų tautos ginkluoto pasipriešinimo dalyvius.

Tokių "partizanų” aukomis tapo keli šimtai beginklių žmonių - mo­terų, senelių ir vaikų. Jų sąrašas buvo paskelbtas 1968 m. išleistame Archyvinių dokumentų IX tome (red. R. Čepas). Įvade rašoma, kad juos nužudė "buržuaziniai nacionalistai”. Tik dabar, atkūrus Nepriklausomy­bę ir atsivėrus KGB archyvams, paaiškėjo tikroji tiesa. Sąraše taip pat įrašyti saugumiečiai ir stribai, kurie buvo nukauti mūšiuose su parti­zanais.

Nauji tyrinėjimai ir archyviniai dokumentai patvirtina sovietų imperijos komunistų ir jų parankinių saugumiečių planingai vykdomą lietuvių tautos naikinimą - genocidą.

ŽYMESNĖS KAUTYNĖS PIETŲ ŽEMAITIJOJE

1944 12 01 Kapitono Adolfo Eidimto vadovaujamas LLA (Lietuvos Laisvės Armijos) karių būrys užėmė Seredžiaus miestelį. Nukauti 9 enkavedistai ir valsčiaus "aktyvistai”. Išvaduoti kaliniai. Puolimo metu žuvo vienas partizanas.

1944 12 04 Pavidaujyje, Eržvilko v., įvyko kautynės. Žuvo Jonas Ki­sielius.

1944 12 05 Birbiliškių partizanų vado Antano Stašaičio ir LLA pus­karininkio Telesforo Kisieliaus vadovaujamas būrys užėmė Girkalnio miestelį (10 km. nuo Raseinių). Nukautas vienas valsčiaus "aktyvistas”. Sunaikinti pyliavų ir kiti doku­mentai. Išvaduoti kaliniai. Partizanų tarpe jokių nuostolių nebuvo.

1944 12 06 Sovietų kariuomenė įvykdė vieną pirmųjų baudžiamųjų

197

operacijų prieš Lietuvos partizanus. Tam jie pasirinko Dickaimį (4 km. nuo Betygalos). Gausios enkavedistų ir pasieniečių pajėgos apsupo kaimą ir jo apylinkes. Oku­pantai reikalavo išduoti vienuolika rusų kareivių kuriuos tariamai nelaisvėje laiko kaime besibazuojantys partizanai. Du kartus čekistai bandė atakuoti kaime įsitvirtinusius partizanus, bet nesėkmingai. Gynybai sumaniai vadovavo karininkas Mykolas Dapkus. Įniršę enkavedistai padega­mosiomis kulkomis ėmė deginti sodybas. Buvo sunaikintas visas kaimas. Tikras aukų skaičius nežinomas. Iš partizanų žuvo Stasys Lukminas ir Jonas Šablauskas (V. Smitriaus žinios).

1944 12 11 LLA kariai ir partizanai užėmė Pernaravą ir išvaikė vals­čiaus okupacinę valdžią.

1944 12 15 Užimtas Grinkiškis.

1944 12 16 Didelės sovietų kariuomenės pajėgos puolė Paliepių Pušy­nėje ir Lapkalnio miške stovyklaujančius partizanus. Kau­tynėse dalyvavo apie 300 partizanų, kurie Paliepių Pušy­nėje (tada - Kėdainių apskr.) buvo įsirengę savo bazinę stovyklą. Būriams vadovavo keli karininkai: Vladas Kuroč­ka - Dūdelė, Jonas Kostyra ir kt. Stovyklos viršininku buvo kapitonas Vladas Pabarčius. Žuvo: A. Garolis, J. Jankaus­kas, A. Klimanskas, A. Klyba, S. Mykolaitis, K. Poška,F. Ramoška, J. Strumskis, E. Šimkevičius, A. Štaras, A. Štuikys, S. Štuikys, A. Teršalskis, Z. Vaitkevičius. Paty­ręs didelius nuostolius (nukauta daugiau kaip 100 karei­vių), priešas atsitraukė, kaimuose žudydamas nekaltus, beginklius žmones.

1944 12 23-24 Grajauskuose, prie Pagojo dvaro, Raseinių r., enkavedistaisusidūrė su partizanų būriais, vadovaujamais Jono Kos­tyros. Kautynėse žuvo: St. Adomaitis, K. Andraitis, K. Jan­kauskas, A. Kemzūra, J. Norkus, St. Pilypaitis, J. Rač­kauskas, K. Silvestravičius, A. Vidikas.

1945 02 15 Enkavedistų pulkai, naudodami sunkiuosius ginklus, tan­ketes ir aviaciją, "šukavo” miškus tarp Pernaravos ir Kra­kių. Žuvo beveik visas LLA kapitono Vlado Pabarčiaus

198

būrys, Lenčių - Zembiškio miške gynęs savo slėptuves: E. Baranauskas, J. Beržinskas, Z. Butkus, A. Gaižauskas, S. Gaižauskas, A. Galinauskas, K. Gvildys, J. Ylius,A. Kiaukė, J. Kiaukė, B. Mažeika, V. Mažeika, M. Mika­lauskas, R. Mileris, J. Osockis, V. Pabarčius, B. Pilypas, K. Poška, V. Stašinskas, A. Valaitis, R Volskis. Kautynėse buvo nukauta apie 60 enkavedistų

1945 04 17 Rolando būrys užėmė Batakių miestelį. Iš vietinių valsčiaus įstaigų paimti pasų ir kitų dokumentų blankai, antspaudai, rašomosios mašinėlės. Iš sandėlių apsirūpinta maisto pro­duktais, išvaduoti kaliniai ir likviduotos kalinių baudžia­mosios bylos. Žuvo vienas partizanas.

1945 04 28 Paupio mūšiui sumaniai vadovavo Saturnas ir Bitinas.Nukauta daug rusų kareivių. Iš partizanų žuvo Jonas Bastys.

1945 05 07 Stirbaičių k., Šilalės v., apsupus slėptuvę žuvo septyni partizanai. Jie ten pat ir užkasti. Du partizanai pateko nelaisvėn.

1945 05 T. Kisieliaus - Bitino būrys užėmė Vadžgirį. Susišaudant nukauti 5 enkavedistai. Po šios akcijos Vadžgiryje karinės įgulos būstinės nebuvo.

1945 05 Žemaitijos LLA karių ir partizanų junginys (apie 120 ko­votojų) užėmė Endriejavo miestelį. Sunaikinti valsčiaus mobilizacijos ir kiti dokumentai, pyliavų žiniaraščiai, išlais­vinti suimtieji. Aštuoniolika stribų savanoriškai papildė partizanų gretas.

1945 06 08 Antrą kartą užimtas Seredžiaus miestelis. Puolime daly­vavo 60 Žalgirio rinktinės partizanų, vadovaujami ltn. Vlado Bilkio - Velnio. Vietinės įgulos kareiviai buvo pri­versti pasitraukti iš miestelio. Nukauta 12 kareivių ir komunistų aktyvistų. Sužeisti du partizanai.

1945 06 Jono Strainio - Saturno būrys surengė pasalą Antano Gir­dzijausko miškelyje — Milerinėje (Šimkaičių v). Ties Bulzge- niškiais, kelyje Paupys - Vadžgirys, buvo nukauti trys kari­

199

ninkai - enkavedistai. Išvaduotas būrys vyru, kuriuos čekistai buvo suėmę ir varėsi į Šimkaičius.

1945 06 Partizanų būrys iš Savanorio rinktinės užėmė Biliūnų ligoninę (Raseinių pakraštyje) ir išvadavo tris sužeistus partizanus( tarp jų ir kpt. J. Kasperavičių).

1945 07 Į gydytojo Jono Bacio sodybą stribai suvarė Kalniškių seniūnijos gyventojus ir vertė juos pasirašyti "padėkos laišką Stalinui”. Grįžtantiems stribams Saturno būrys surengė pasalą ties Šaltuonos tiltu. Buvo nukauti šeši stribai ir sunaikintas “laiškas”. Žuvo vežėjas Karpius, varu priverstas vežti stribus (P. Girdzijausko žinios).

1945 07 04 Netoli Eržvilko, Pagirių, Čepaičių kaimuose vykusiose kautynėse žuvo: J. Gudavičius, K. Jukna, P Macijauskas,A. Mockaitis, A. Mockus, V. Šaulys ir P. Zinkus. 1989 jų palaikai perlaidoti į Varlaukio kapines.

1945 07 17 Prie Laukesos pelkių Jurbarko r., įvyko Palaukesio miško kautynės, kuriose žuvo: I. Kriščius, J. Lekutis, V. Lekutis,B. Lioną, P. Švedas, Pr. Švedas.

1945 07 19-22 Garsusis Virtukų mūšis (Liolių apyl., Kelmės r.), apie kurį sklinda įvairios legendos, buvo pirmasis kovos krikštas žymiems Lietuvos partizanų vadams - J. Žemaičiui, A. Zas- kevičiui ir J. Čeponiui. Virtukų pušyne gerai įrengtą, tačiau blogai užmaskuotą, LLA karių stovyklą puolė du priešo pulkai. Atsitraukimą dengti savanoriškai stojo Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko. Žuvo jis pats ir partizanai: J. Čepaitė, J. Elsbergaitė, V. Gailius, E. Gailiūtė, K. Globys, A. Jankauskas, du broliai Linkai, O. Lukošiūtė, P. Marke­vičius, Rutkauskaitė, Rutkauskas, B. Venclauskas. Žuvu­siųjų palaikai buvo išniekinti. Priešas, netekęs daugiau kaip 40 nukautų pasitraukė. Partizanai, pasiskirstę smul­kesnėmis grupėmis, pakeitė savo dislokacijos vietas.

1945 07 20 Sovietu saugumo pajėgoms pavyko suimti paskutinius LLA Šiaulių apygardos štabo narius.

1945 11 10 Trim valandom partizanai, vadovaujami A. Joniko - Rolan­do, išvadavo Gaurės miestelį (10 km. nuo Tauragės). Nu­traukti ryšiai, sunaikinti valsčiaus dokumentai, apsirūpin­

200

ta produktais. Nukauti 8 enkavedistai ir valsčiaus akty­vistai. Vienas partizanas iš kovos negrįžo.

1945 11 11 Girdžių miestelio (7 km. nuo Jurbarko) užėmimui vadovavo V. Sideravičius. Apygardos štabo nurodymu, tai buvo Gau­rės akcijos tęsinys. Šiame mūšyje buvo nukautas pats Jur­barko milicijos viršininkas Kulišauskas ir 6 enkavedistai. Partizanų ir LLA karių tarpe aukų nebuvo.

1945 12 08 Žalpių būrio partizanai užėmė Liolius.

1946 02 10 Kapitono Jono Žemaičio vadovaujami partizanų būriaiužėmė Alėjų Ginčaičių Rimkiškių (Viduklės v.) rinkimines būstines, išvaikė rinkimines komisijas, sunaikino doku­mentus ir biuletenius. Mūšių metu nukauti keli saugu­miečiai ir jų vadas ltn. Lavrentjev.

1946 02 13 Kautynėse Ridikiškiuose, Rutkiškių apyl., Jurbarko r., žuvo: J. Aksamitauskas, P. Jackys, J. Jukna, V. Kačiušis, T. Kisielius, S. Mackevičius, Iz. Mockus.

1946 02 16 Degučiuose, Padvarninkų apyl., Pakapės r., partizano Štur­mo būrys susidūrė su 150 enkavedistų. Žuvo būrio vadas, jo žmona Ašara ir dar trys partizanai. Nukauta 10 enkave­distų (pagal pogrindžio laikraštėlį "Prie rymančio Rūpin­tojėlio” 1949 12).

1946 03 Lietuvos Laisvės Armijos vadas majoras Jonas Semaška kartu su generolu Vėtra (Jonu Noreika) iš Lietuvos Tauti­nės Tarybos sudarė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sukilimo planą, kurio nepavyko įvykdyti, nes jie dar tą patį kovo mėnesį buvo suimti.

1946 03 12 Prie Tendžiogalos mūšyje žuvo broliai J. ir R. Bankauskai, J. Karašauskas A. Mockus ir K. Noreika. Manoma, kad jų kūnai buvo užkasti prie Šiluvos. (Žinios iš rajoninio laik­raščio “Naujas Rytas” 1996 04 06).

1946 06 09 Antrą kartą išvaduoti Girdžiai. Nukauti keli sovietų 273 šaulių pulko iš vietinės įgulos kareiviai.

1946 06 13 Rolando ir Vytenio būrių partizanai organizavo vieną di­džiausių Lietuvoje kalinių pabėgimą. Naktį Tauragėje iš

201

Šubartinės MGB kalėjimo buvo išvaduoti 23 kaliniai. Pa­bėgimą organizavo partizanu ryšininkai — medicinos sesuo Margarita, Juozas Marozas ir Viktorija Labanauskaitė. Jie papirko MGB budintį darbuotoją Andriejų Gorbačiovą, kuris tą naktį atidarė karcerį ir beveik visas kameras. Išbėgusius kalinius Vaižganto gatvės daržuose pasitiko par­tizanų ryšininkai ir nuvedė pas partizanus Karšuvos girioje ir Purviškių miške, prie Gaurės. Laisvėn išėję tuoj pat įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą okupantui šie kaliniai: Vaclovas Augustinavičius (vėliau žuvo), jo sesuo Viktorija Augustinavičiūtė (dabar gyvena Kaune), Jonas Bakys (vė­liau žuvo), Jonas Bartkus (žuvo), Antanas Bertulis (likimas nežinomas), Izidorius Butkus (žuvo), Vytautas Ignatavičius (likimas nežinomas), Juozas Jonikas (likimas nežinomas), Antanas Juškys (likimas nežinomas), Jonas Mačiulis (žu­vo), Juozas Marozas (žuvo), Antanas Mazuraitis (likimas nežinomas), Juozas Nausėda (žuvo), J. Nuobaras, Vincas Ragauskas (likimas nežinomas), Juozas Račkauskas (liki­mas nežinomas), Juozas Ruibys (likimas nežinomas), Kazi­mieras Ruibys (žuvo), Petras Ruibys (žuvo), Vytautas Ste- paitis (žuvo), Antanas Šukolas (likimas nežinomas) ir Pra­nas Trainys (likimas nežinomas). Pats buvęs saugumietis A. Gorbačiovas taip pat su bėgliais pasitraukė į mišką ir netrukus žuvo.

1946 06 15 Partizanu surengtoje pasaloje prie Viduklės nukauti septy­ni valsčiaus saugumo darbuotojai ir pats jų viršininkas. Partizanų tarpe - tik keletas sužeistų.

1946 06 18-19 Stambiame Skirsnemuniškių mūšyje Jakaičiuose, Jurbar­ko r., žuvo: J. Galbuogis, K. Nikžentaitis, S. Oržakauskas, A. Paškauskas, E. Paškauskas, A. Pavalkis, J. Simona­vičius, A. Stulgaitis, J. Simulynas, J. Veselis. Būrio vadas K. Šimkus su grupe partizanų pasitraukė. Sovietų duo­menys skelbia, kad žuvo 7 enkavedistai ir Jurbarko MGB viršininkas ltn. V. Mankus.

1946 07 06 Pyragių miške, netoli Šiluvos — Lyduvėnų kelio, Žebenkš­ties rinktinė įsirengė tvirtą stovyklą su apkasais, 16 bun­kerių ir kulkosvaidžių lizdų. Pirmo enkavedistų puolimo

202

metu žuvo partizanas Alfonsas Jokubauskas - Šuva. Prie­šas neteko 6 kareivių. Po kelių dienų trys sovietų armijos pulkai apsupo stovyklą, bet partizanų jau nebuvo - vado­vaujami kpt. J. Žemaičio, jie sėkmingai pasitraukė. (Tą įvykį mini N. Gaškaitė savo str. Laisvės Kovų Archyve. K. 1995. T. 13. P. 165).

1946 09 19 Kautynėse Gečaičiuose, Kelmės v., 20 partizanų iš Varno ir Šturmo būrių nukovė 12 enkavedistų ir sunkiai sužeidė Liolių stribų vadeivą Vladą Labanauską. Žuvo 8 partizanai. Pasižymėjo partizanas Putinas, kulkosvaidžiu dengęs atsi­traukimą (pagal partizanų leidinį ”Prie rymančio Rūpin­tojėlio” 1949 12).

1946 12 06 Tvankinių kaimo mokykloje (Raseinių r.) vyko "konstitu­cijos” dienos minėjimas. Enkavedistams triukšmingai ”be- vakarieniaujant”, juos apsupo partizanai. Mūšyje buvo nu­kauti 13 enkavedistų ir saugumiečių. Sužeisti 3 partizanai.

1946 12 25 Labūnavos dvaro akmeniniuose ūkio pastatuose visą parąvyko aršios kautynės. Pasibaigus mūšiui čekistai nustebo, kad tarp narsiųjų bokšto gynėjų buvo trijų seserų - Onutės, Elytės, Kazytės Alaburdaičių kūnai. Greta gulėjo žuvęs jų brolis Zenonas. Dar žuvo: B. Derbutas, J. Gulbinas, V. Juš­kevičius, Meilius, J. Šimkūnas, V. Žandaravičius, J. Žilins­kas. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kėdainiuose.

1947 04 04-06 Tragiškos dienos Kęstučio apygardos istorijoje. Po J. Mar­kulio - Erelio, "centro” atstovo, apsilankymo Batakiuose, saugumui pavyko iššifruoti pagrindinius štabo bunkerius. Štabe jau buvo sutarta išdaviką J. Markulį sušaudyti, bet kai kurie štabo nariai jį užsistojo, ir jam buvo leista grįžti į Vilnių. Dėl šios išdavystės šv. Velykų dienomis žuvo apy­gardos vadas J. Kasperavičius, jo adjutantas A. Biliūnas ir vienuolika rinktinių vyrų iš štabo apsaugos: A. Čekaitis, S. Juškys, J. Mejeris, J. Nausėda, J. Pamarauskas, S. Toli­šauskas, S. Urbonas, K. Valaitis, Jonas, Petras ir Steponas Žukauskai. Pasitraukė tik vadas kpt. V. Gužas. Propa­gandos - agitacijos skyriaus viršininkas Petras Paulaitis buvo suimtas.

204

1947 04 13 Mūšyje Skaraitiškėje, Šiluvos apyl., žuvo: J. Bajorinas, J. Jurčas (Jivičas), P. Lukauskas, A. Pocius, J. Žiogas.

1947 05 24 Purviškiuose, prie Globių A. Joniko - Rolando būrys pateko į pasalą. Vadas kulkosvaidžio ugnimi ėmė dengti draugų atsitraukimą. Partizanams pavyko pasitraukti į Gaurės miškus. Žuvo pats vadas ir du jo bendražygiai: B. Jan­kauskas ir B. Jurkauskas.

1947 06 07 Dariaus rinktinės Nemuno būrio partizanai, vadovaujami Petro Balčiūno - Pušies, atliko paskutinę stambią puola­mąją operaciją: beveik nepatirdami jokių nuostolių, iš­vadavo Veiviržėnus. Partizanai surengė miesto gyventojų susirinkimą, miesto centre iškėlė trispalvę, giedojo himną ir dainavo partizanines dainas. MGB oficialiu pranešimu buvo nukauti penki ir sužeisti trys enkavedistai.

1947 09 30 Šilalės - Šilutės ruože veikę partizanai nutarė nubausti ypatingai žiaurius enkavedistus - pasaloje buvo nukautas Šilutės apskr. saugumo viršininkas majoras S. Biriukov. Prieš keletą dienų buvo sušaudytas tardytojas - sadistas vyr. ltn. N. Afanasjev.

1947 10 26 Kiaukuose, Šilalės v., Simo Kromelio - Žygimanto vadovau­jamas 14 partizanų būrys susidūrė su pasieniečių pulku. Aršiose kautynėse pasižymėjo jauna mokytoja Stasė Irtmo­naitė - Aušrelė. Ji nukovė du kareivius, seržantą, sunkiai sužeidė majorą ir pati nusišovė pistoletu į smilkinį. Priešo - okupanto kulka pakirto jos brolį Aleksandrą ir dar tris bendražygius: A. Rupšlaukį, S. Šaltį ir V. Šniaukštą. Atrė­mus dar vieną priešo ataką, devyniems vyrams pavyko pasitraukti.

1947 11 18 St. Plienaičio vadovaujamas būrys antrą kartą užėmė Bata­kius ir išvadavo kalinius. Nukautas enkavedistas Jaršov.

1947 12 02 Birbiliškės, Veliuonos apyl., kautynėse žuvo Alfonsas irVytautas Brazauskai, K. Stirbys ir mokytojas iš Veliuonos.

1948 01 16 Čekistai užpuolė Vaidoto rinktinės štabą Pagausančio kai­me, Girkalnio v. Kartu su vadu kapitonu J. Čeponiu žuvo jo pavaduotojas V. Žitkauskas ir A. Mileris.

1948 03 10 Šiluvos v., Kaunietiškės k., Beržinio ir Hamiro būriai pa­teko MGB smogiku pasalon. Žuvo vadas Hamiras ir dar 4 partizanai. Kiti partizanai, kartu su vado žmona Aldona, pasitraukė. Nukauti 5 priešo kareiviai (pagal partizanų leidinį "Prie rymančio Rūpintojėlio” 1949 12).

1948 03 17 Paskynuose, Šimkaičių v., mūšyje nukauti penki enka­vedistai, kiti pabėgo. Partizanų tarpe — tik nežymūs su­žeidimai.

1948 04 21 Kasbarynų mūšyje prie Lomių Skaudvilės v., žuvo: L. Po­cius, J. Poška, E. Stelmokas, J. Galminas.

1948 09 15 Klastingai išdavus, Purviškių miške (prie Gaurės) žuvo Simo Gavėnios ir Alekso Valantos būriai.

1948 10 17 Tujainiuose, Kaltinėnų v., kautynėse, kurias laimėjo parti­zanai, K. Bagdono būrys nukovė 9 enkavedistus. Žuvo partizanas V. Astrauskas.

1948 12 03 KGB archyvuose surastas aktas apie tuo metu vykusiaskautynes Bedančių - Plauginių miške, Raseinių v. Akte nurodomi šešių karinių dalinių numeriai ir “baudėjų” skai­čius - 340 kareivių Vadų ir jų artimiausių padėjėjų tarpe nėra nė vienos lietuviškos pavardės. Tai rodo, kad stribai ne visada dalyvaudavo operacijose.Mūšis prasidėjo apsupus du partizanų bunkerius. Akte surašytos žuvusiųjų pa­vardės: A. Armoška, B. Baranauskas, V. Dubinskas, J. Kar­pius, P. Kuzas, P. Mačiulis, M. Saročkienė, N. Stulgys, D. Ščepavičius, Petras Šimkus, Pranas Šimkus, P. Ška­dauskas, J. Tamošaitis, S. Zdanavičius, J. Živatkauskas, “Dudukas”, “Erelis”, “Žemaitis”. Sunkiai sužeista partizanėG. Stulgaitytė buvo čia pat mūšio lauke žiauriai tardoma ir netrukus mirė. Kito sužeisto partizano Prano Linkaus likimas nežinomas. Nelaisvėn pakliuvo vienas. Akte ne­nurodomas pasitraukusiųjų skaičius.

1949 01 29 Lenčių miške, Ariogalos apyl., žuvo: A. Bakas, S. Daukša,P. Litvinas, J. Mykolaitis, K. Noreika, A. Paliūnas, Z. Vai­tiekūnas.

1949 05 25 Čekistai, siekdami išaiškinti Dariaus ir Butegeidžio rink­

205

206

tinių slaptavietes ir bunkerius, nuo Veiviržėnų, Spraudės, Rietavo apylinkių pradėjo plačias naikinimo ir suiminėjimo "operacijas”. Prie Letauso upės tada žuvo: P. Grauslys, A. Mažintas, P. Pivorius, J. Riauka, J. Rusteika, B. Toliušis, K. Žemgulis, K. Bidva, St. ir Vl. Būdvyčiai, S. Darkšas.

1949 06 08 MGB žvalgybos daliniams pavyko užtikti Kaziškės miške, Sungailiškių apyl., 10 km. nuo Tauragės, štabo bunkerius. Tris dienas trukusioje kovoje žuvo pats Kęstučio apygardos vadas A. Mieliulis, štabo nariai - A. Norkus ir S. Venskaitis. Štabo apsaugos kariai traukėsi ir žuvo šiek tiek vėliau.

1949 06 14-16 Štabo apsaugos St. Sadausko - Bijūno būrio kariai buvo apsupti Kęsčiuose, Tauragės v., E. Kvidukos sodyboje. Verž­damiesi iš apsupties, žuvo: F. Abramas, P. Adelberkis, A. Galinaitis, J. Jončas, P. Kakta, A. Toleikis, Nevėžis.

1949 07 28 Žagarės k., Kalnujų apyl., Raseinių r., septyni būrio vadoJ. Malinausko vyrai pateko pasalon. Žuvo: V. Bitvinskas, J. Dirmeikis, L. Krulius, P Laurynas, A. Tamošaitis ir pats būrio vadas. Pavyko pasitraukti tik vienam Mileriui.

1950 01 21 Mūšyje Lipliūnuose, Kėdainių r., žuvo: J. Aleksa, A. Docius,V. Jurevičius, A. Kavaliauskas, J. Pranaitis, A. Svetlaus- kas.

1950 03 Rindėse, tarp Rietavo ir Kvėdarnos, apsuptyje žuvo: K. Ge­nys, A. Vitė, trys broliai Grausliai ir Marytė Grauslienė. Likę gyvi partizanai (Bužienė, Bužas, Taupa) prisijungė prie Kontrimo būrio.

1950 05 07 Stirbaičiuose, Girininkų apyl., Tauragės r., provokatoriaus išduoti žuvo: J. Bušinskas, Z. Šatkus, A. Šatkus, V. Lu­košius, K. Gužauskas, Altaravičius. Sužeisti ir suimti: Onutė Leščinskaitė - Akacija, Z. Paulikas ir J. Triijonis (pastarieji du vėliau sušaudyti). Akacija gyvena Tauragėje.

1950 06 16 Sakalinės miške, prie Buveinių ežero, Gaurės apyl., atkak­liose kautynėse žuvo beveik visas Jono Stoškaus - Eimučio būrys: J. Bauža, R. Macaitis, D. Mišeikis, Iz. Mockus, V. Na­rušonis, A. Nausėda, Z. Petraitis, K. Stirbys. A. Bandzinas sužeistas pateko čekistams ir buvo nukankintas. Pavyko

pasitraukti tik vienam V. Nausėdai. Jis žuvo vėliau - 1957 Bitėnuose, Šilutės r.

1950 07 Vedeckų miškelio, Raseinių r., "šukavimo” metu žuvo: A. Laurynas, Petravičius. Kitų 8 partizanų pavardės ne­žinomos.

1950 07 22 Gindami Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) būstinę, Daugėliškiu miške, Ariogalos v., žuvo pats šio štabo virši­ninkas ir buvęs Prisikėlimo apygardos vadas Leonas Gri­gonis - Kalnius, Užpalis, štabo nariai V. Kuzmickas, A. Meš­kauskas, J. Tomkus, partizanas - Banga. Priešo nuostoliai kelis kartus didesni.

1950 10 03 Butegeidžio rinktinės partizanai Tauragės — Žygaičių apy­linkėse priėmė iš užsienio atskridusius desantininkus: J. Lukšą (žuvo 1951 09 04), B. Trumpį (žuvo 1951 05 20), K. Širvį (suimtas 1952 07 24). Jie buvo palydėti į Kazlų Rūdos miškus Tauro apygardoje. (“Vanagai iš anapus” 1961. P 11-16).

1951 07 12 Šmotiškėliuose, netoli Josvainių, mūšyje buvo nukautassaugumo ltn. C. Frenkel, kareivių kuopos vadas Borisov ir dar du kareiviai. Partizanai nuostolių neturėjo.

1951 07 15 Kautynėse prie Šilalės nukauti trys sovietų kareiviai irkuopos vadas J. Molochov. Vienas sužeistas partizanas pateko nelaisvėn.

1952 02 18 Šaukliškėse, Šilų miške, Šilalės r., žuvo šeši Šalnos būriopartizanai: būrio štabo viršininkas A. Liatukas, R Kromelis, J. Matutis, A. Pūdžemis, J. Vitkus ir K. Žilienė. Mūšis truko dvi paras.

1952 03 Žadvainių miške, prie Pajūrio, visą dieną trukusiame mūšy­je žuvo septyni partizanai iš Pušies rinktinės Rambyno būrio. Žinomi tik trys: būrio vadas A. Kontrimas, J. Oželis ir Ona Kalniūtė - Juškienė.

1952 04 11 Eičių girininkijos (Tauragės r.) 40-jame kvartale netikėtai užklupti žuvo 4 vyrai: A. Globys, K. Jonča, F. Norkus ir D. Songaila.

207

1952 05 18 Plekaičių miške, prie Šiluvos, žuvo A. Budginas ir S. Au­gustis. Kiti nežinomi.

1952 06 25 Luksnėnuose, Pagėgių r., partizanai susidūrė su pasie­niečių būriu. Netekę trijų nukautų priešo kareiviai pasi­traukė. Partizanai nuostolių neturėjo.

1953 02 24 Mūšyje prie Šilalės nukautas MVD seržantas. Sužeisti dupartizanai pateko nelaisvėn.

1953 03 19 Kapstatų - Klibių slėptuvėse (prie Veiviržėnų) bazavosi Pušies rinktinės dalis. Enkavedistams netikėtai užpuolus, žuvo: V. Venskutė - Gailienė, K. Gailius, J. Ringys, D. ir K. Striaukos. Kiti pasitraukė.

1953 11 06 Požeminėje slėptuvėje prie Viešvilės upelio, apsupti gausių priešo pajėgų, atkakliai gynėsi Elena ir Vacys Sirotkiai. Elena, nors ir sunkiai sužeista, prieš mirtį dar sugebėjo nušauti čekistą - leitenantą. Namuose, pas senelę, liko 3 mėnesių sūnus...Dar trys partizanai iš šios grupės bandė pasitraukti, bet krito okupantų kulkų pakirsti.

1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos v., Kazio Nogniaus sodyboje, įvyko turbūt paskutinis Kęstučio apygardos partizanų mūšis. Po niekšingos išdavystės, sunkioje kovoje žuvo du jauni parti­zanai P. Oželis ir F. Urbonas. Paskutinis Žemaitijos partiza­nas Pranas Končius žuvo dar vėliau — 1965 07 15.

VYTAUTAS STEPONAITIS

208

2 priedas

SLAPYVARDŽIŲ RODYKLĖ

Adomas — Vytautas Damanskis

Aidas — Eduardas Gaurilčikas, Petras Ivanauskas, Jonas Jo­cius, Jonas Jokubauskas, Juozas Liorančas, Petras Paulaitis, Pranas Vasiliauskas, Juozas Vitkus

Aidys — Adolfas Kubilius

Aitvaras — Kazys Bagdonas, Liudas Jankauskas

Akis — Juozas Bagdonas

Akmuo — Zenonas Žymančius

Aktorius — Kostas Norvilas

Albertas — Rapolas Bacys, Jonas Pečkaitis

Albinas — Stasys Remeikis

Alfa — Alfonsas Jankauskas

Alfonsas — Bronius Kazlauskas

Algimantas — Antanas Laurinaitis, Jonas Mejeris, Aleksas Miliūnas, Bronius Urbutis, Stasys Zinkevičius

Algirdas — Kazys Berušnis, Simonas Budreckas, Albinas Sudei­kis, Feliksas Urbonas

Algis —Jonas Beloglovas, Andrius Cinovas, Petras Jackys,Jonas Vilčinskas

Alytis — Aleksas Meškauskas

Alkupėnas — Petras Bartkus

Alunta — Stasys Stonys

Aluntos — Vincas Kučinskas

Alvitas —Augustas Galinaitis

Angis — Juozas Kasperavičius

Antoška — Antanas Norkus

Anupras — Kleopas Zaturskis

Apolinaras — Stasys NarbutasAras — Mečys Dargužas, Jonas Grybas, Bronius Karbauskas,

Klemensas Ramanauskas, Aleksas Šniukšta

Arėjas — Gaudentas Kisielius

Arimantas —Alfonsas Pūdžemys

211

Arūnas — Antanas Narbutas

Arvydas — Antanas Bakšys, Vincas Nausėda

Ateitis — Alfonsas Baltrimas

Audra — Kraujelienė

Audronis — Matas Barčas, Antanas Budginas

Audrūnas — Stasys Jarmala

Auka — Bronius Raudonius

Auksaplaukis — Juozas Norkus

Aurys — A. Jokubauskas

Aušra — Kazys Auškelis, Andrius Kmita, Adolfas Lisys

Aušrelė — Stasė Irtmonaitė

Aušrinis — Kazys Ignatavičius

Ąžuolas — Morkus Bajoras, Povilas Beržinis, Antanas Birbilas,Anatolijus Garolis, Alfonsas Martinavičius, Juozas Povilaitis, Juozas Stanevičius, Antanas Vitė

Ąžuoliukas — Juozas Dervinskas, Vytautas Ulevičius

Bajoras — Jonas Montvydas

Balandė — Elena Gendrolyte - Jurkūniene

Balandis — Kleopas Jonča, Petras Laurinaitis, Juozas Veselis, Jonas Živatkauskas

Baltrukas — Jeronimas Kapturauskas

Barkus — Petras Paulaitis

Baronas — Simas Jurgaitis

Barsukas — Petras Lauraitis

Baublys — Antanas Paliūnas

Bedalis — Bronius Alūzas, Vladas Cibulskis, Stasys Gedvilas

Benamis — Ignas Čėsna

Benys — Steponas Žičkus

Benius — Bronius Balašaitis

Beržas — Antanas Budginas, Kazys Gudžius, Stasys Jaloveckas,Bronius Neverdauskas, Bronius Žalkauskas, Stasys Žičkus

212

Berželis — Ksaveras Patapas

Bėglys — Mykolas Klikna

Bėgūnas — Juozas Paulauskas

Bičiulis — Pranas Valaitis

Bijūnas —Bronius Bačkauskas, Juozas Bušinskas, Benadas Kregždė, Stasys Sadauskas, Vladas Šniaukšta, Bro­nius Ulevičius, Steponas Venckaitis

Bijūnėlis — Petras Gadliauskas

Bilius — Antanas Olbikas

Birutė — Jonas Narbutas, Elena Žvirblytė

Bitelė — Bužienė, Ona Kalniūtė - Juškienė, Zosė Kubiliūtė

Bitė — Veronika Žukauskaitė - Navickienė

Bitinas — Telesforas Kisielius

Blondinas — Juozas Norkus

Bolius — Boleslovas Jurkauskas

Briedis — Vytautas Jakaitis, Stasys Jarmala, Alfonsas Kučins­kas, Izidorius Lauraitis

Bronius — Juozas Bušininkas, Stasys Zaturskis

Budrys — Juozas Čeponis, Vytautas Kybartas

Cvirka — Stasys Mockevičius

Česlovas — Telesforas Kisielius

Dagilis — Stasys Kentra, Juozas Oželis

Dagys — Kazimieras Levickas

Dainius — Petras Bartkus, Vladas Ražauskas

Daktaras — Antanas Jonikas, Ignas Jucevičius

Daktarytė — Marija Žiliūtė

Dangis — Virgilijus Butkus

Dangutis — Romas Vaitkevičius

Dantė — Vytautas Baranauskas

Dargis — Petras BartkusDarius — Juozas Majus, Steponas Rūkas, Antanas Rundza, Zig­

mas Sudeikis, Jonas Žemaitis

213

Daukantas — Fabijonas Norkus

Debesėlis — Virgilijus Butkus

Debesis — Vladas Būdvytis

Deimantas — Stasys Spudvilas

Dėdė Jonas — Aleksandras Miloševičius

Diemedis — Juozas Dirmeikis, Kostas Kudokas

Dikas — Antanas Seneckis

Direktorius — Stasys Paulavičius

Dobilas — Steponas Darkšas, Stasys Dobilaitis, Juraška, Vy tautas Puišys, Alfonsas Šatkus, Kazys Šeputis

Domas — Antanas Dirginčius

Domeika — Dominykas Ščepavičius

Dragūnas — Kazys Grakulskis, Aloyzas Sabockis, Kazys Šlajus, Jokūbas Varanius

Drąsutis — Vladas Butginas, Simas Gavėnia, Jankauskas, Anta­nas Mileris

Drebulė — Jadvyga Pūdžemytė

Drugelis — Pranas Adelberkis

Duanas — Robertas Stoškus

Dūda — Jurgis Tenikaitis

Dūdelė — Vladas Kūročka

Dūmas — Klimas

Džiugas — Vaclovas Augustinavičius, Albinas Biliūnas, Alfonsas Čekaitis

Eglutė —Marija Žiliūtė

Eimutis — Andžius, Jonas Stoškus

Eiva — Kazimieras Ruibys

Elnias — Jonas Liočius

Erelis — Jonas Lečas

Evaldas — Edmundas Kmita

Ežys — Auškalnis

Ėglis — Bronius Liesys

214

Faustas — Viktoras MikniusFeliksas — Stasys Mačiulis

Galiūnas — Vladas Atgalainis, Jonas Gružinskas

Gangsteris — Kazys Degutis

Garbštas — Petras Ruibys

Gauras — Petras Berneckas

Gediminas — Kazys Ambrozaitis, Stasys Armonas, Juozas Stane­vičius, Stasys Vaitkus

Gegutė — Anelė Sutkaitytė

Gegužis — Antanas Gedvilas

Gegužiukas — Vladas Pečkauskas

Genys — Aleksandras Irtmonas, Tautkus - Tkutkevičius

Genius — Juozas Kisielius

Genutis — Alfonsas Navickas

Germantas — Antanas Bakšys

Gylys — Aleksas Jucius

Gintaras — Klemensas Grikainis, Aleksas Jurkūnas, Vladas Lu­kauskas, Boleslovas Misevičius

Gintas — Vincas ŠukaitisGintautas — Vacys Ivanauskas, Petras Kiliokas

Gira — Antanas VitėGirdenis — Mečislovas Sutkaitis, Juozas Žagaras

Girėnas — Bronius Kazlauskas, Juozas Meilė, Pranas Radžius, Juozas Stankus, Antanas Sudeikis

Girūnas — Bronius Mukleckas

Gluosnis — Jonas Šaulys

Granitas — Eduardas Tarvydas

Gražutis — Zigmas Vaišvila

Grigas — Bronius TolišauskasGrimas — Mečys Kybartas

Gruodas — Jonas PociusGruodis — Petras Stankus, Jonas Žilinskas

215

Grūšė — Petrė Živatkauskaitė

Ida — Birutė Sniuolytė

Idenas — Antanas Liesys

Ieva — Jadvyga Janušaitė - Milkintienė

Iksas — Petras Laurinaitis

Ilgūnas — Juozas Kudokas

Ilguvis — Vincas Žitkauskas

Izidorius — Juozas Jaščiolda

Jaunuolynas — Petras Kavaliauskas

Jaunutis — Bronius Bauža, Juozas Budginas, Juozas Eitutis, Sta­sys Kvedaras, Alfonsas Kvedys, Petras Oželis, Bronius Papreckis, Pranas Triijonis, Izidorius Žičkus

Jazminas — Napoleonas Stulgys, Bronislovas Toliušis

Jogaila — Bronius Armonas, Matas Barčas, Zenonas Tarvydas, Romas Šukys

Jonas —Jonas Bakys

Jonyla — Jonas Bartkus

Jonukas — Juozas Urbonas

Jovaras — Rapolas Marcinkus, Izidorius Mockus, Alfonsas Pau­lavičius

Julius — Napoleonas Gudaitis - Gudavičius

Juodakė — Konstancija Stankutė - Žilienė

Juodis — Juozas Norkus

Juozaitis — Jonas Paliokas

Juozapas — Juozas Daukša

Juozas — Juozas Tomkus

Jūra — Pranas Briedis, Bronius Kačiušis, Vladas Paršelis

Juraitis — Jonas Žukauskas

Jūreivis — Povilas Cibulskis, Stasys Naruševičius

Judrutis — Antanas Bandzinas

Jurginas — Juozas Bušinskas, Jonas VaičiulisJurgis — Jonas Baltrušaitis

216

Jurgutis —Juozas Aksamitauskas, Steponas Žukauskas

Justinas — Juozas Puišys

Kajetonas — Kazimieras Mačiulis

Kalnelis — Jonas Strumskis

Kalnius — Leonas Grigonis

Kantas — Mečys Bačkauskas, Jonas Jankauskas

Karaliukas — Pranciškus Pivorius

Karalius — Stasys Vaivada

Kardas — Pranciškus Grauslys, Vytautas Gužas, Petras Lidžius, Jonas Milkintas

Karklas — Konstantinas Gvildys

Karkliukas — Kazys Bagdonas

Karvelis — Julius Mykolaitis, Kazys Pupalė, Bronius Trijonis

Karžygis — Juraška

Katinas — Pipiras

Kazas — Zenonas Mileris

Kaziukas — Stasys Andrijaitis, Edmundas Šarauskas

Keleivis — Aloyzas Stumbrys

Kerštas — Vincas Nausėda

Kęstutis — Izidorius Butkus, Kleopas Globys, Juozas Gružinskas,Vladas Gudžiūnas, Jonas Poška, Aleksas Vaičiulis, Kazimieras Vladas, Mečys Žutkauskas

Kėkštas — Juozas Jakštaitis

Kilpa — Romas Vaitkevičius

Kirvaitis — Jonas Agintas

Kiškis — Juozas Juškys

Klajūnas — Astrauskas, Antanas Bakšys, Kostas Gailius, Bronius Jankauskas, Zenonas Paulikas

Klebonas — Jonas ŽemaitisKlevas — Jonas Blažys, Stasys Budginas, Bukauskas, Antanas

Butvilas, Zigmas Čiapas, Jonas Jagminas, Henrikas Jaloveckas, Antanas Milickas, Antanas Pastašauskas, Vytautas Ulickas

217

Kostas — Stepas Juškys

Kovas — Jonas Jukna, Vytautas Jurevičius, Zenonas Šmuila

Kovukas — Zenonas Smuila

Krakis — Vladas Lukauskas

Kraujelis — Vladas Šulskis

Kristina — Aleksandra Kaupaitė

Kudirka — Juozas Auškalnis

Kukutis — Vladas Juškevičius

Kulkys — Kazys Tamulis

Kupeta — Antanas Butkus

Labutis — Petras Laurinaitis

Ladoga — Labanauskas

Laibūnas — Jonas Čekauskas

Laibutis — Stasys Šaltys

Laima — Konstancija Stankutė - Žilienė

Laimutis — Vincas Eičas, Antanas Jonušas, Juozas Matutis, Anta­nas Zubas

Laisvė — Pranas Auškalnis

Laisvūnas — Antanas Kiminius, Henrikas Mickevičius

Laivelis — Antanas Prelgauskas

Lakštutė — Alfonsas Ožakauskas

Lakštutis — Antanas Gedmintas

Lakūnas — Jonas Jončas, Petras Matutis, Jonas Rudžianskas

Lapas — Alfonsas Atkočius, Vytautas Gužauskas, Benediktas Puidokas, Vladas Šulskis

Lapė — Aleksandra Kaupaitė, Pranas Prūsaitis

Lapinas — Steponas Jonušas, Antanas Pocius

Ledas — Petras Liepa

Leitenantas — Alfonsas Virbickas

Lelija — Marytė Saročkienė

Lendrelė — Kazimieras Rudys

218

Lendrė — Stanislovas Būdvytis

Leonas — Vacys Ivanauskas

Levas — Kleopas Milašauskas

Liepa — Antanas Bajoras, Jonas Semaška, Vladas Survila

Liepsna — Antanina Darkšaitė - Poškienė

Liepukas — Marcinkus

Lietuvaitė — Bronislova Žemgulytė

Likimas — Pranas Jurkus

Linas — Aleksas Klyba, Vytautas Mažeika

Linelis — Juozas Kiulkis

Linksmutis — Vytautas Astrauskas, Juozas Meilė, Albertas Norkus, Juozas Petraitis

Lino žiedas — Antanas Antanavičius

Lyras — Konstantinas Butkevičius

Liudas — Kazys Šimkus

Liūtas — Leonas Kulkis

Lizdeika — Vytautas Lukoševičius

Lokys — Aleksas Meškauskas, Kazys Nikžentaitis

Lubinas — Valentas Šikšnys

Lukštas — Jonas Kentra

Lušas — Pranas Kasperavičius

Maironis — Danielius Lukošius

Majus — Kazimieras Jonča

Maksas — Baltramiejus Pikčiūnas

Margis — Pranas Karbauskas, Bronius Urbutis

Marsas — Juozas Bušinskas, Jurgis Koveckis, Antanas Povilaitis, Petras Tenikaitis, Jonas Trijonis

Martinaitis — Jonas Paliokas

Martynas — Jonas Paliokas

Mataušas — Antanas Blažys

Maželis — Jonas Starkus

219

Medžiotojas — Tadas Juškevičius

Meilutis — Bronius Jagminas

Merkys — Albertas Saukas

Meška — Jeronimas Kapturauskas

Meškutė — Antanas Meškauskas

Mėnulietis — Antanas Misevičius

Mėnulis — Vladas Lukošius, Jonas Riauka

Mikas — Jonas Žičkus

Mikelis — Mečys Šaltis

Milda — Genutė Stulgaitytė

Mindaugas — Antanas Bakutis, Jeronimas Gumuliauskas, Vytautas Gužas, Jurgis Kisielius, Jonas Pranaitis, Petras Ro­kaitis

Minoras — Stasys Spudvilas

Miškinis — Vladas Gudavičius, Motiejus Pečiulionis

Motiejukas — Juozas Dobilaitis

Naktis — Bronius Liesys

Napalys — Juozas Leškys

Naras — Antanas Bendikas

Narsūnaitis — Silvestras Šerpytis

Narsutis — Jonas Stirbys

Narūnas — Stasys Satkus, Stanislovas Šatkus

Našlaitis — Mamertas Krauleidis, Alfonsas Meškauskas

Naujokas —Aleksas Skaburskas

Nemunas — Juozas Marozas

Neptūnas — Mečys Dargužas, Aleksandras Mieliulis, Aleksas Mi­liūnas

Nerimas — Stasys Zdanavičius

Neringa — Irena Petkutė

Nykštukas — Jonas Altaravičius

Obuoliukas — Kleopas Armoška

Paganinis — Undraitis

220

Papartis — Eduardas Jurjonas, Kazys Kentra, Neverdauskas, Antanas Pavalkis, Vincas Vaičiulis

Papaša — Bronislovas Valiuška

Papūnis — Leonas Pocevičius

Parama — Antanas Kontrimas

Pareiga — Stasys Čeliauskas

Patrimpa — Jonas Petraitis

Paukštis — Antanas Kielė

Paukštys — Aleksas Laucius

Pavasaris — Jonas Aleksa

Pelėda — Šabaniauskas

Pelikanas — Bronius Andruška

Pelytė — Marytė Budginaitė

Pergalė — Romas Dukauskas

Perkūnas — Simas Kromelis, Kazys Kulkis, Antanas Ligeika, Jonas Macijauskas, Feliksas Šarka, Kazys Tamulis

Petras — Jonas Leškys

Pikas — Vladas Kybartas

Pykuolis — Bronius Skridla

Plechavičius — Jonas Jakutis

Plienas — Česlovas Remeikis

Plunksna — Zenonas Paulikas

Povilas — Stasys GirdžiusPoviliukas — Steponas Tolišauskas

Poznas — Kazimieras Bidva

Pranciškus — Pranas Strainys

Pranckevičius — Lazdauskas

Prasčiokėlis —Jonas Bastys

Puišinas — Petras Škadauskas

Pušelė — Jadvyga Pūdžemytė

Pušinis — Kazys Kijauskas

221

Pušis —Fabijonas Abramas, Petras Balčiūnas, Marija Šim­kienė

Puškinas — Benas Pilipavičius, Mečislovas Pocevičius

Puta — Alfonsas Pakarklis

Putinas —Bronius Andrijaitis, Jonas Galminas, Jonas Joku­bauskas, Vladas Lukošius, Pranas Miliūnas, Pilitaus- kas, Jonas Pivorius

Radvila — Petras Balčiūnas, Vladas Gudavičius, Adolfas Kubilius

Radvilas — Antanas Šimašius

Raganius — Aleksas Jurkūnas

Rambynas — Stasys Paulavičius

Ramūnas — Antanas Armonas, Dobrovolskis, Vladas Globys, Sta­sys Rudys, Stasys Šimkus, Antanas Toleikis, Stasys Zinkevičius

Ramunė — Veronika Žukauskaitė - Navickienė

Ramutis — Vaclovas Rėbžda, Edmundas Šarauskas

Rapolas — Mečislovas Pocevičius

Rasas — Vacys Gudaitis

Razbajus — Zenonas Klumbys

Remigijus — Vincas Škačkauskas

Revertas — Jonas Jocius

Ridikas —Jonas Babilius

Rikas — Izidorius Mockus

Rikis — Leonas Saročka

Ryklys — Antanas Petrikas

Rimantas — Povilas Morkūnas

Rimgaila — Petras Bartkus

Rytas — Boleslovas Jankauskas, Stasys Narbutas, Juozas Pa­liūnas, Jonas Rimkus

Riteris — Kazys Puidokas

Rolandas — Antanas Jonikas, Juozas Stirbys, Jonas Svetlauskas

Rugelis — Milčius, Feliksas Ražauskas

222

Ruonis — Augustas Galinaitis, Aleksandras Milaševičius

Rūpintojėlis — Stanislovas Poška

Rustanas — Pranas Gailius

Rūta — Zofija Jancevičiūtė, Salomėja Maciulevičiūtė

Rūtenis — Jonas Kentra

Sakalas — Antanas Karpas, Leonas Kentra, Andrius Kisnierius, Simas Macaitis, Kazys Noreika, Kazimieras Rudmi- nas, Bronius Šaltys, Kazys Šniukšta, Pranas Tarvydas

Šakaliukas — Vytautas Kuzmickas

Saliutas — Jonas Auškelis

Saturnas — Stasys Narbutas, Jonas Strainys, Šiaulių apygardos štabas 1944 -1945

Saulė — Stasys Arštikis

Saulius — Petras Bartkus, Zigmas Jagminas, Ignas Kybartas, Izidorius Kvedys, Augustinas Masiulis

Saulutė — Albina Rimkutė - Pocienė

Sąžinė — Petras Bartkus

Senis — Kazys Tamulis, Kazys Veverskis, Jonas Žemaitis

Siaubas — Juozas Jokubauskas, Kazys Puidokas

Sidabras — Petras Mankus

Sigitas — Petras Gedvilas

Simas — Bronius Kisielius, Juozas Palubeckas

Skaisgiris —Antanas Kundrotas, Jonas Mačiulis

Skalvis — Antanas Živatkauskas

Skilius — Antanas Živatkauskas

Skrajūnas — Stasys Liatukas, Jonas Stoškus

Skrebas — Jonas Steponavičius

Skroblas —Jonas Jokubauskas

Skruzdėlynošeimininkė —Jadvyga Mikutytė

Skudutis — Antanas JanusasSlapukas — Kazimieras Gužauskas

Smilga —Jadvyga Janušaitė - Milkintienė, Stasys Noreika,Jonas Šaltys, Jonas Žukauskas

Sniegutis — Feliksas Jakutis

Sparnuote — Izabelė Vilimaitė

Stambuolis — Stasys Miknius

Steponas — Antanas Armoška

Stepukas — Steponas Norkus

Stirna — Izabelė Vilimaitė

Stirniukas — Vytautas Juodis

Strazdas — Stasys Grikšas, Juozas Kęsgaila, Jonas Kuopas, Kle­mensas Ramanauskas, Antanas Skingaila

Strazdelis — Viktoras Bakutis

Sukčius — Jonas Aleksaitis

Suomis — Valius Kirkickas

Svajūnas — Gelažius, Petras Lukauskas, Juozas Savickas, Juozas Silvenis, Vaclovas Šlajus, Vytautas Šniuolis, Jonas Vilčinskas, Petras Zaburskis, Vincas Žitkauskas

Svetjonis — Jonas Sakalauskas

Šalčiūnas — Antanas Šaltys

Šalis — Petras Kromelis

Šalna — Jonas Gubista

Šaltis — Stanislovas Šatkus, Zigmas Šatkus

Šamas — Čėsna, Jonas Gedutis

Šapalas — Petras Šernius

Šarka — Juozas Vaičiulis

Šarūnas — Antanas Babenskas, Pranas Briedis, Juraška, Antanas Kundrotas, Vytautas Milkintis, Jonas Petrauskas, Jonas Rupšlaukis

Šarvas — Kazys Černiauskas

Šarvuotis — Jonas Juška

Šermukšnis — Juozas Rudys

Šernas — Napoleonas Jonyla

224

Šešėlis — Vincas Diktas

Šiaurys — Zigmas Šatkus

Šilas — Juozas Kasperavičius, Leonas Pocius, Aleksas Vaida

Šilo velnias — Adolfas Kubilius

Šimonis — Pranas Briedis

Špokas — Aleksandras Adomaitis

Šturmas — Petras Andrikis, Pranas Kakta, Pranas Laurinaitis, Jonas Rusteika, Petras Toleikis

Šuva — Alfonsas Jokubauskas

Šviesa — Antanas Jurjonas, Jonas Vaitkus

Švilpa — Vareikis

Švilpikas — Vytautas Norkus

Švinas — Bronius Stanišauskas

Švyturys — Pranas Juknius

Tarzanas — Benius Jarmoška, Vladas Mišeikis

Tauragis — Juozas Čeponis (Ščepavičius), Aleksandras Veverskis

Tauras — Stasys Briedis, Urbantas Dailidė, Juozas Kentra, An­tanas Pocius

Tautgaila — Pranas Ablošinskas

Tautvydas — Stasys Daukša, Antanas Kvedaras, Antanas Mockus, Izidorius Mockus

Tautvilas — Simas Jurgaitis

Tigras — Antanas Armonas, Jurgis Gailius, Gečas, Jonas Ken­tra, Juozas Murauskas, Edvinas Nėjus, Antanas Vai­čiulis

Tylius — Jonas Žemaitis

Toleikis — Bronius AksamitauskasTomas — Pranas Blažys, Jonas Jokubauskas, Antanas Jurjonas,

Gaudentas Kisielius, Antanas Kontrimas, Zigmas Petraitis, Jonas Žemaitis

Trimitas — Vaclovas Gailius, Albinas Rupšlaukis

Trumenas — Kazimieras Rudys, Šiltauskas

225

Tūbelis — Jonas Karpius

Tūzas — Vladas Baranauskas

Tvenas — Antanas Liesys

Ūdra — Kazys Bagdonas

Ugnis — Kazys Genys

Ukrainietis — Jonas Bartušas

Ulonas — Kazys Grakulskis

Untis — Antanas Dobilaitis

Uola — Kazys NarbutasUosis —Antanaitis, Antanas Baltrušaitis, Jonas Gintaras,

Kazys Kancerevičius, Napoloenas Lukošius

Upelis — Nikodemas Augustis, Steponas AugustisUranas — Antanas Toleikis

Ūsas — Juozas Dobilaitis, Jonas Vaitiekūnas

Vadas — Viktoras ŽandaravičiusVaidotas — Vladas Jonča, Juozas Rudys, Vytautas Sankauskas

Vainauskas — Vladas GlobysVaišnora — Vladas GudavičiusVaišnoras — Juozas NausėdaVaišvila — Adolfas Kubilius, Pranas Šimkus

Vaivoras — Juozas MarozasVaižgantas — Endriušas

Valentinas — Algis Nausėda, Antanas PuišysValteris — Izidorius Frejeris, Jonas Tamošaitis

Vampyras — Vytautas GavėnasVanagas — Stasys Gružinskas, Adolfas Paškauskas

Vanagėlis Antanas Čekavičius, Aleksandras Docka

Varenis — Albinas KaraliusVarguolis — Stasys Šneideris

Varna — Stasys JociusVarnas — Vladas Jonča, Petras Kačiušis, Pranas Pilkauskas,

Mečislovas Sutkaitis, Kazimieras Žemgulis

226

Vasaris — Antanas Armonas, Eugenijus Kybartas, Algirdas Lia­tukas, Edvardas Pranckevičius, Steponas Žičkus

Velnias — Vladas BilkisVerpetas — Steponas Greivys

Vėjas — Kostas Augustinavičius, Antanas Mažutis, HenrikasMickevičius, Stasys Oržakauskas, Bronius Živatkaus­kas, Stasys Žukauskas

Vėjelis — Jonas Bartkus

Vėtra — Jonas Noreika, Stasys Rumšą

Vidas — Ipolitas Tverkus

Vidmantas — Henrikas Danilevičius, Stasys Jonča

Vidugiris — Stasys Urbonavičius

Vienuolis — Stasys RemeikisViesulas — Aleksas Narušis, Jonas Kasparaitis

Vygandas — Adolfas Kubilius

Vijūnas — Vincas Poška

Viksva — Jonas Žičkus

Viktoras — Viktoras Bakutis, Vytautas Palubeckas

Vilkas — Antanas Jonušas

Virginija — Zofija BagdonavičiūtėVisvydas —Juozas Kasperavičius

Vytas — Juozas AksamitauskasVytautas — Viktoras Bakanauskas, Česlovas Čiužas, Kopūtis, Ta­

das Liatukas, Antanas Rekešius, Jonas Žemaitis

Vytenis — Kostas Budreckas, Česlovas Dichavičius, Vacys Iva­nauskas, Vytautas Šniuolis, Kazys Uinskas

Vytis — Juozas Jončas, Kazimieras Levickas

Vytka — Viktoras Riabovas

Vyturys — Jurgis Auškalnis, Vytautas Bitvinskas, Simonas Bud­reckas, Petras Dumčius, Petras Pipiras

Voldemaras — Stasys PlienaitisZigmas — Antanas Blažys, Petras Mockaitis, Andrius Vaznys

227

Zita — Salomėja Maciulevičiūtė

Zubrienė — Konstancija Stankutė - Žilienė

Zubrys — Antanas Žilys

Zuikis — Petras Jakštys, Stasys Zikis

Žadgaila — Petras Bartkus

Žaibas — Jonas Bauža, Vytautas Dautartas, Stasys Eitutavičius,Stasys Grakulskis, Klemensas Juškys, Antanas Se­neckis, Vacys Sorockas, Alfonsas Ūsas

Žalgiris — Algirdas Liatukas, Antanas Pakalniškis, VincentasStonys, Kazys Striauka, Vladas Strogis

Žaliūnas — Vytautas Bukauskas

Žaltys — Stasys Žaltauskas

Žemaičių dėdė — Vladas Montvydas

Žemaitis — Vladas Montvydas

Žybartas — Adolfas Eidimtas

Žibutis — Jokimas Toliušis

Žydrūnas — Jonas Beloglovas, Aleksas Valantas

Žiedas — Konstantinas Gvildys

Žigas — Petras Ruibys

Žygaudas — Vytautas Eisinas

Žygimantas — Simas Kromelis

Žilvinas — Vytautas Adomaitis

Žilvitis — Bronius Rėbžda

Žilius — Jonas Rubšaitis

Žiogas — Mečys Irtmonas, Petras Rekešius

Žirgūnas — Leonas Cukurkus

Žvaigždė — Edvardas Paškauskas

Žvainys — Antanas Budginas, Antanas Daukantas, Domas Striauka

Žvalgas — Jonas Greivys

Žvirblis — Vincas Vitkus

228

3 priedas

ILIUSTRACIJOS

J. Stoškaus - Eimučio būrys. Iš kairės: būrio vadas Jonas Stoškus, nežinomas, Česlovas Remeikis, Stasys Vaivada, Viktoras Bakutis, Antanas

Bandzinas, Stasys Jonča, Kazimieras Jonča.

231

Vytenio būrys 1947. Atsiklaupę iš dešinės: Vytautas Gužas - Mindaugas, Antanas Liesys - Idenas.

Jūros srities partizanai. Priekyje - vadas majoras A. Milaševičius.

Partizanų vadai vyksta į sąskrydį 1949. A. Ramanauskas - Vanagas stovi antras iš dešinės. Centre - Tauro apygardos vadas V. Grybinas - Faustas.

Kiti vyrai - palyda iš Kęstučio apygardos štabo.

232

233

Partizanai žygyje žiemą.

Stovi iš kairės: Rapolas Marcinkus, Viktoras Bakutis, Algis Nausėda. Guli: Andrius Cinovas, Antanas Mockus.

Viktoro Bakanausko būrys.

Partizanai žygyje.

Žalgirio būrio partizanai. Iš kairės: Lukošius, nežinomas, Pušelė, būrio vadas Vincas Stonys, nežinomas.

Kęstučio apygar­dos štabo ir jo apsaugos vyrai 1949 05 28. Pir­moje eilėje sėdi (iš kairės): Ste­ponas Žičkus,Albertas Norkus ir Česlovas Re­meikis. Stovi: štabo apsaugos būrio vadas Jo­nas Stoškus, apygardos va­das Aleksas Mieliulis, Kostas Levickas, propa­gandos skyriaus viršininkas Ste­ponas Venckai­tis, Pranas Strai­nys, Jonas Paliokas, Jonas Mackevičius.

235

Dariaus rajono Pušies - Radvilos rinktinės partizanai 1951 m., vadui lankantis būriuose Rietavo miškuose. Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Oželis, Jeronimas Gumuliauskas.Antroje eilėje: Domas Striaukas, Vacys Rėbžda, Bronius Bačkauskas, Zosė Kubi­liūtė, Genė Gumuliauskaitė, Mečys Bačkauskas, Vacys Gailius ir rinktinės vadas Petras Balčinas - Pušis (neuniformuotas).

Nuotraukoje iš kairės: nežinomas, Vaclovas Ivanauskas, Vytautas Gužas, majoras Aleksandras Milaševičius, Antanas Liesys, nežinomas.

236

Simo Gavėnios būrys. Iš kairės: Simas Gavėnia, Stasys Plienaitis, nežinomas, nežinomas, Julius Nukas, nežinomas, Albertas Norkus, Pranas Strainys,

nežinomas, Steponas Venskaitis.

Apygardos vadas Jonas Žemaitis (sėdi), stovi (iš kairės): Vytautas Gužas, Antanas Liesys, nežinomas, Jonas Stoškus.

237

Šalnos rajono partizanai žiemine apranga. Viduryje stovi Stasys Kentra, dešinėje - Tadas Liatukas.

Partizanai miškuose prie Judrėnų 1953 m.

Iš kairės: Izidorius Kvedys, Mečislovas Sutkaitis, nežinomas, AntanasRekešius.

Maironio rinktinė. Ketvirtas iš kairės stovi rinktinės vadas Juozas Paliūnas.

Išniekinti žuvusiųjų Žemaitijos partizanų vadų Alekso Jurkūno, Elenos Jurkūnienės - Gendrolytės ir Jūros srities vado majoro Antano Bakšio kūnai Kelmės aikštėje 1953 01 17.

Buvęs partizanas, dabar pulkininkas Leonas Laurinskas prie paminklo Varniuose.

Koplytėlė Ariogalos kapinėse žuvusiems partizanams atminti. Dešinėje - jos statytojas, buvęs politinis kalinys Vytautas

Smitrius, kairėje - buvęs partizanas Viktoras Šniuolis.

Buvę Laukuvos gimnazijos mokytojai bei mokiniai - rezistencijos dalyviai prie paminklo (nulaužto kryžiaus) ir partizanų žeminės Šilo miške (1996).

Kęstučio apygardos vado aviacijos leitenanto J. Kasperavičiaus gimtinėje Jokūbaičiuose (Jurbarko r.) pašventintas atminimo kryžius (1995 11 26).

Dalyvauja jo duktė, giminės ir LLKS vadovybė.

Buvę partizanai: J. Laurynaitis, R Povilaitis, V. Meškauskas ir A. Kvedys prie paminklo Lietuvos laisvės gynėjams atminti Jurbarko kapinėse 1991 11 15.

Geležinio Vilko pulko kariai lydi partizanų palaikus į Jurbarko kapines 1994 03 11.

Partizanų palaikų perlaidojimas Rietave 1990 m.

Buvę partizanai ir jų ryšininkai prie paminklinio akmens ant generolo J. Žemaičio bunkerio - vadavietės Jurbarko rajone (1995).

Iš kairės: P Balašaitis, N. Gaškaitė-Žemaitienė, V. Vaitkevičienė,P Stulgaitienė, A. Kairienė, L. Ambrozaitis, V. Steponaitis.

Jono Žemaičio bunkeris : a) planas, b) skersinis pjūvis. įėjimas į bunkerį maskuo­jamas eglute.

1

LLA Šiaulių apygardos, kuriai priklausė Raseinių bei Tauragės apskritys, štabo schema 1945 m. (iš KGB archyvų).

250

Generolo Vėtros (Jono Noreikos) veikimo zona Žemaitijoje 1941 m. sukilimo metu ir antrosios sovietų okupacijos pradžioje (žemėlapį sudarė buvęs generolo Vėtros

padėjėjas Damijonas Riauka). Štabas buvo Mardosuose, netoli Plungės.

253

Kęstučio apygardos štabo antspaudai.

LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJESudarė Vytautas Steponaitis

Maketavo Tautvydas Majauskas ir Vidmantas Zavadskis

SL 929.1997 12 23.16,0 sp. I. Tiražas 1000 egz. Užsakymas 365. Leidžia “Į LAISVĘ" Fondo Lietuvos filialas.

Spaustuvė "MORKŪNAS ir Ko", Studentų 54, LT-3031 Kaunas.