Lagerio vidinė konstrukcija

Štuthofo lageris

Stovykla buvo įkurta 1939 m. tuometinėje Prūsijoje, Baltijos jūros pakrantėje, pelkėtoje vietoje, keliasdešimt kilometrų nuo Gdansko. Anksčiau ši vieta iš tiesų buvo vadinama Dievų mišku.

Tradicijos:

Lageryje būdavo vykdomos mirties bausmės: korimas, šaudymas, užmušimas, nunuodijimas dujų kameroje ir kt.

Visgi populiariausias iškeliavimo pas Abraomą būdas – mirtis iš bado.

Lagerio miegamasis

“Kiekviena lova, 80 cm pločio, turėjo tris aukštus. Kiekviename aukšte gulėjo po du žmones. Kartais tenai turėdavo sutilpti trys, keturi, net penki.”

Naujokas, politinio skyriaus bendradarbių ,,aprašytas’’ ir gavęs eilinį kalinio numerį, patenka į lagerio pirtį, kur jisai yra visokeriopai nuvalomas.

Grupės

Visi lagerio kaliniai buvo suskirstyti pagal "nusikaltimo" rūšį ir dėvėjo atitinkamos spalvos trikampį šalia numerio ant krūtinės ir ant kelnių kiškos, nors lageryje jie buvo traktuojami, skiriami į darbus ir baudžiami visi vienodai.

Šiokių tokių privilegijų turėdavo tiktai vokiečiai kriminalistai.

Visų svarbiausia kalinių rūšis buvo politiniai. Visi jie nešiojo raudoną trikampį. Buvo pasmerkti

sėdėti lageryje, jei tik liks gyvi, mažiausia iki karo pabaigos.

Čia buvo įvairių tautų politiniai veikėjai, bet buvo ir žmonės, kurie niekuomet nieko bendra su politika neturėjo.

Bibelforšeriai- biblijos tyrinėtojai.Tai buvo nusikaltimo ir arešto rūšis. Jie vaikščiojo su violetinės spalvos trikampiu.

Dvasininkai- jiems lagerio darbas buvo neprivalomas, tik kas norėjo – savo noru galėjo dirbti.

Jie galėjo atlikinėti net savo tikybines apeigas, tačiau tik slaptai.

Raudonieji ispanai- vaikščioję su raudonu trikampiu. Tai buvo įvairių tautų žmones dalyvavę Ispanijos pilietiniame kare.

Vokiečių kariuomenė- Tai buvo beveik vieni vokiečių jūrininkai. Dauguma iš jų į lagerį pateko už vagystes.

Karo belaisviai- jie sėdėdavo specialiuose lageriuose iš kurių už nusikaltimus buvo siunčiami į koncentracijos lagerius ir čia jie, gaudami raudoną trikampį, buvo traktuojami lygiai su kitais katorgininkais.

Nusikaltėliai iš profesijos – nešiojo žalią trikampi smaigaliu žemyn.

Tvarka:

Lagerio tvarką prižiūrėjo SS karininkai ir įvairių rangų prižiūrėtojai iš pačių kalinių.

Šie taip pat mušdavo visus, net savo tautiečius. Dėl daugybės skirtingų tautybių ir nusikaltimo rūšių vienybės nebuvo, tad pasipriešinti buvo neįmanoma.

SS nariai galėjo kalinį kiekvieną momentą nušauti, pakarti pagaliau ar akmeniu užmušt, mesti šunims sudraskyt, apiplėšti, išplakti. Kalinys buvo anapus įstatymų, jokių teisių neturėjo.

Dvi išlikusios lagerio krematoriumo krosnys

“Krematorijus buvo labai mažas, tokiai stambiai įmonei per menkas. Maža lavonų jisai paimdavo, nuolat prisirinkdavo lavonų atsarga...”

Lageryje užtenka tik krutėti, vaikščioti iš vienos vietos į kitą ir apsimesti, kad dirbi, tik jokiu būdu nesustoti.

Juk tai lageris - čia svarbu ne tai, kiek padirbi, o tai, kad dirbi.

Žmonių gyvybė visiškai nevertinta, vietoje vardų jiems suteikti numeriai, lageryje kaliniai nuolat būdavo mušami ir mušdavo vienas kitą.

Institucijos:

Politinis skyrius Lagerio politinis skyrius iš esmės ir darbu

visiškai neatitiko savo pavadinimu. Po teisybei, tai buvo visiškai nereikalinga

įstaiga.

Ligoninė Ligoninėje buvo surašinėjami kaliniai. Aprašinėja atvykusius naujokus: jų išgėrimo

reikalus, jų giminėlę, jų dantis...

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Darbą atliko: