KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras microsys.ktu.lt

1

.

KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centrashttp://www.microsys.ktu.lt

Technologiniai klasteriai. Infrastruktūra ar verslo kultūra ?

Valentinas Snitka

??

??

??

Tarptautinė konferencija, LR Prezidentūra,

Vilnius, 2002 spalio 17 d.

2

.

KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras

http://www.microsys.ktu.lt

Pavyzdžiai Lietuvai - Brazilija, Kosta Rika, Tunisas ar Silicio Slėnis, Airija ?

Klasterių klonavimas ar savas ekonominės plėtros kelias ??

Saulėtekio Slėnis. Tikslai ?? AR TAI:

Nacionalinės ekonomikos plėtra, ekonomikos sektoriaus plėtra ar tik keletos įmonių plėtra ??

Naujų technologijų kūrimas, jų difuzija ir aktyvi inovacinė veikla globalioje rinkoje kol kas yra lokalizuota ( ekonomikos variklių zonose)

3



Sąvokų akcentai

Mokslas – veikla skirta gamtos ir socialinių reiškinių pažinimui

Mokslinio pažinimo rezultatas Žinios: Informacija sumaišyta su patyrimu, vertybėmis(tame tarpe kultūrinėmis) , įžvalgumu Žinios yra įkūnytos žmonyse, technologijose, duomenų bazėse

ŽINIOS, turi būti skleidžiamos visuomenėje siekiant jas panaudoti visuomenės plėtrai NENAUDOJAMOS ŽINIOS – BEVERTĖSTechnologijos – sistematiškai taikomos žinios praktinių uždavinių realizavimui

Inovacija – susideda iš socialinių ir vadybinių procesų, kurių pagalba sprendimasyra perduodamas socialiniam naudojimui duotoje kultūroje.

Verslas – praktinė veikla, kuria siekiama pelno

Naujos žinios yra naujų technologijų kūrimo ir efektyvaus panaudojimo pagrindas

Technologijos yra verslo įrankis

SAULĖTEKIO SLĖNIS - aukštų technologijų kūrimo ar verslo įrankis ??

KOKIŲ ŽINIŲ PAGRINDU BUS VYSTOMAS - VIETINIŲ AR IMPORTUOTŲ ??

4



.

Kodėl vienos tautos sėkmingiau siekia pažangos ir ekonominio augimo, negu kitos ? Kodėl atskiri regionai toje pačioje šalyje vystosi audringai, kiti dešimtmečiais, netgi šimtmečiais yra stagnacijos būsenoje??

Kas XXI amžiuje lems valstybių ir tautų ekonominį augimą bei sėkmę?

Kokia yra mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų bei švietimo sistemos vieta ekonominės plėtros procese ?

Kokie turi būti MTTP ir inovacijų politikos instrumentai, kad užtikrinti būtinų ekonominiai plėtrai žinių sklaidą ir panaudojimą XXI amž. visuomenėje ?

AR ŠIANDIENINIAME ETAPE TECHNOLOGINIS KLASTERIS REALUS INSTRUMENTAS LIETUVAI ??

Konkurencingumo faktoriai

5


Technologiniai klasteriai. Kas tai yra?

Geografiškai koncentruota veikiančių tam tikroje srityje ir tarpusavio ryšiais apjungtų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetai, tyrimų institutai,viešos politikos agentūros, pramonės asocijacijos, finansų institucijos) grupė, kurios narius vienija bendros technologijos ir žmonių įgūdžiai.

Klasteriai yra aukštai išvystyta regioninė ekonominė ekosistema, kuri pasižymi aukštu produktyvumu, konkurencingumu ir sparčiu inovaciniu procesu, kurio rezultatas – spartus ir efektingas naujų produktų ir paslaugų pateikimas rinkai.

Klasteriai yra kompleksinės sistemos su daugybe tarpusavio saveikos ir grįžtamo ryšio grandžių. NĖRA MODELIO kaip klasteriai gimsta ir formuojasi.

NEĮMANOMA PAKARTOTI nei vieno klasterio kelio, nes neįmanoma atkartoti buvusių sąlygų.

Tačiau dažniausiai naują gyvybingumą ekosistemai suteikia stambi pradinė auganti įmonė (Hewlett-Packard Silicio Slėniui, Nokia Helsinkiui, Intel Costa Rikai, Medtronic Minesotai ir t.t).

Naujoje ekonomikoje vis didesnę rolę vaidina intensyvūs žinių mainai ir to pasėkoje augantis darbo jėgos kūrybingumas klasterio viduje.

Klasteris yra netiesinė nepusiausvyrinė evoliucionuojanti organizacinė sistema, kuriame žinių gamyba ir žinių mainai yra sistemos energetinis variklis.

TIK INFRASTRUKTŪRA - NĖRA KLASTERIS

6


Klasteriais paremta regioninės ekonomikos plėtra

Reikalauja :

-objektyvaus egzistuojančių sąlygų įvertinimo,

-galimų plėtros tendencijų numatymo,

-sukurti instrumentus, kurie leistų įvertinti galimus klasterių formavimosi regionus,

-įkurti viešus politikos organus, kurie vykdytų ir stimuliuotų tokią ekonominę politiką

Siekdama pozityvaus ilgalaikio ekonominio efekto ir racionalaus valstybės lėšų panaudojimo

Biomedicininiai klasteriai ( šimtai apjungos veiklos įmonių): Minesota, JAV ( 1000 organizacijų, univers. 500 milijonų JAV dol./metams tyrimams, Web portalas

San Francisko regionas, JAV 100.000 pusl/menesi

San Diego, JAVBostono sritis, JAVKembridžo tinklas (JK)Medicon Valley (Švedija, Danija)BioValley –Šveicarija,Prancūzija, VokietijaZuricho MedNet –Didysis Ciuricho RajonasMonash Biomedicinos Tyrimų Klasteris, Melburnas

LIETUVAI – Ekonomikos branduolys ar tinklinė ekonomika ??

7


Gerai išvystyta inovacijų infrastruktūra Gera švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Pakankami kapitalo resursai (ypač rizikos kapitalo) Antreprenerystės dvasia visuomenėje

Antreprenerystė yra instrumentas, kurio pagalba žinios perduodamos verslo sferai, kurioje žinios yra paverčiamos pinigais.

Esminės klasterių sėkmės dedamosios

Antreprenerystės, kaip socialinio žinojimo, Lietuvoje praktiškai nėra

8


Geriausių klasterių orientaciniai duomenys

Klasteris Įmonių skaičius klasteryje

Naujų įmonių steigimosi greitis

(įmonių per metus)

Egzistuojantis rizikos kapitalo

dydis (Milijardai JAV dol.)

Helsinkis 250 40-50 0.2

Kembridžas 320 50-80 8

Taivanis 600 20 3.73

Singapūras 500 1.32

Bangaloras 0.7

Izraelis 7.74

Kaio kurių pasaulinių klasterių orientaciniai duomenys

9

.


Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva

Technologijos B: Biotechnologija

Informacinės technologijos Mikrosistemos Nanotechnologija

1950 2000 2015Laikas ( metai )

Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas

Technologijos A:MikroelektronikaTradicinė mašinų gamybaKitos(Telekomas, Ekranas, Vingis

Lietuvos pramonėsžinių bazė

Kritinių sprendimų sritis

1-ma S- kreivė

2-a S- kreivė

10

.


Lietuvos 2 S kreivės technologinė bazė

Biotechnologijos įmonių metinė apyvarta

Pavadinimas

Apyvartamln. JAV dolerių

2001 m.

Darbuotojų skaičius2001 m.

Apyvarta 1 darbuotojui mln. JAV dolerių

AB “Fermentas” 5,7 155 36.774

UAB “Biotechna” 5,1 125 40.800

UAB “Biocentras”

0,4 25 16.000

Lietuvos metinis BVP apie 11 milijardų JAV dolerių

Pavadinimas

Apyvartamln. JAV dolerių

2001 m.

Darbuotojų

skaičius

2001 m.

Apyvarta 1 darbuotojui mln. JAV

dolerių

UAB “Eksma” 4,9 92 53.260

UAB “Ekspla” 1,6 35 45.714

UAB “Šviesos konversija”

1,4 27 51.851

UAB “Standa” 0,8 40 20.000

UAB “Geola” 0,6 19 31.579

Rimkevičiaus ir Gintauto Bendrija

0,4 27 14.814

UAB “Altechna” 0,3 5 60.000

UAB “Optida” 0,2 14 14.285

UAB “Aštuonetas”

0,1 8 12.500

Lazerinių technologijų įmonių apyvarta

KAUNO aukštų technologijų įmonių

apyvarta siekia apie 50 milijonų JAV dol.

11

.


Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos technologinė bazė

2% 2%1%

23%

72%

Telekomunikacijos

Inform. Technologijos

Biotech/Pharm

Laseriai/Optika

Kita

Rinkos apimtis 1024 mln. JAV dol. (2000 m.)

Technologinių įmonių sektoriaus apyvarta Lietuvoje.

Lietuvos metinis BVP 11 milijardų JAV dolerių

12

.


Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos žinių bazė

7.2. pav. Lietuvos ir gretimų valstybių mokslinių publikacijų skaičius (1996 -2001 šaltinis ISI)

88950

67388

50341 4763641881

2826723800

1838811484 8868

3044 2434 1929 1872 1686 1493

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

Šved

ija

Izra

elis

Lenk

ija

Dan

ija

Suom

ija

Airi

ja

Ček

ija

Sing

apūr

as

Slov

akija

Bul

garij

a

Estij

a

Liet

uva

Latv

ija

Isla

ndija

Uru

gvaj

us

Vie

tnam

as

13

.


Lietuvos 2 S kreivės ekonomikos žinių bazė

660

115

60

11 11 5

0

100

200

300

400

500

600

700

Vilniausuniversitetas

KaunoTechnologijosuniversitetas

VytautoDidžiojo

universitetas

Vilniaustechnikos

universitetas

Šiauliųuniversitetas

Klaipėdosuniversitetas

7.4. pav. Lietuvos universitetų bendras publikacijų skaičius per 1996-2001metų laikotarpį,( Šaltinis - ISI )

3 0 2 2

16 15

49

93

5

26

1637 7

14

31

1010

2428

177170

150142

126

28

5 1150

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Pu

blik

acijų

sla

ičiu

s

VGTU VDU KTU VU KMA ŽŪA

7.3. pav. Lietuvos universitetų publikacijų skaičiaus augimo tendencijos (1996-2001, šaltinis - ISI )

Žinių gamyba Lietuvos universitetuose

( laikotarpis 1996 -2001 metai).

14

.


Lietuvos naujos ekonomikos dinamika

01020304050607080

Len

kija

Ček

ija

Slov

ėnija

Slov

akija

Ven

grija

Lat

vija

Bul

gari

ja

Est

ija

Lie

tuva

Rum

unijaĮm

onių

ska

ičiu

s/10

00 g

yven

tojų

15


Apibendrinimai

Nežiūrint globalizacijos- sekančios kartos technologijų plėtra ir esminės verslo inovacijos bus vykdomos lokaliai- pagrindiniuose pasaulio technologiniuose klasteriuose.

Tačiau visų post-industrinių ekonomikų pamatas bus naujos technologijos, todėl aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas yra valstybės gerovės pagrindas.

Bet technologinės ekonomikos, tai ne tik kuriamos naujos įmonės, bet ir verslininkystės menas, antreprenerystės dvasia, kur marketingas suvokiamas globaliai ir formuojasi specifinė verslo kultūra. Tai sudėtingas procesas ir negali būti perkeltas klonavimo būdu. Aukštų technologijų verslas yra daugiau kultūra, negu pramonė.

Žinių gamyba ir darbo jėgos technologinis raštingumas klasteryje yra bazinės sėkmės dedamosios.

Sistemos ir įmonių atvirumas, glaudūs bendradarbiavimo ryšiai - būtinos tinklinio aktyvumo dedamosios taip pat yra esminiai veiksniai.

Lokali įmonių konkurencinė sistema ir globali marketingo orientacija – būtinos sąlygos

Saulėtekio Slėnio sėkmės laidas – ne formalios infrastruktūros miške sukūrimas,

bet ilgalaikis naujų nuostatų visuomenėje formavimas: antreprenerystės dvasios

formavimas tautos sąmonėje, visuomenės technologinio raštingumo kėlimas,

intensyvios žinių gamybos sistemos kūrimas, intensyvi pastovi parama verslui.

16


Apibendrinimai

Žinių visuomenės valstybės plėtros strategija ar miestų planavimas turėtų būti ne informacinių branduolių, bet informacinių srautų tinklo kūrimas ir optimizavimas siekiant ekonomikos konkurencingumo globalioje aplinkoje.

Tik giliai suvokiant procesus vykstančius visuomenėje ir ekonominėje sistemoje galima tikėtis, kad vyriausybės vykdoma politika ir strateginiai sprendimai bei jų įgyvendinimo priemonės duos laukiamus rezultatus.

Informaciniai branduoliai Informaciniai tinklai

Technologinis klasteris – skruzdėlynas, bet ne elitinių skruzdėlių būrys

maitinamas iš biudžeto

KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras microsys.ktu.lt

Documents

Transcript of KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras microsys.ktu.lt