KS - elibrary.lt kronika/-Seimo kronika- Nr... · 2006. 3. 9. · 2 straipsnis. 58 straipsnio...

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1372004. 02. 11

SeimoKronika

Savaitinis þurnalasLeidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568

Nr. 3 (277)2004 m. vasario 11 d.

2004 – KALBOSIR KNYGOS METAI

Parlamente paminëtaLatvijos liaudies fronto15 metø sukaktis

Sausio 20 d. Parlamento galerijoje buvo iðkilmingaiatidaryta Latvijos liaudies fronto 15 metø sukakèiaiskirta paroda „Atgimimo akimirkos nuotraukose“.Parodos fotografijos chronologiðkai atspindi esminiusávykius Latvijos kelyje á nepriklausomybës atkûrimà.Tai Latvijos liaudies fronto susikûrimo (1988 m.),Baltijos kelio (1989 m.), Latvijos nepriklausomybësakto paskelbimo (1991 m.) ir kitos svarbios ðaliaiakimirkos.Nuotraukoje: Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas,buvæs Latvijos liaudies fronto lyderis Dainis Ivanas,Latvijos Respublikos ambasadorë Lietuvoje Maira Mora

Iðsamiau – p. 194

138 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS

Seimo Kronika Nr. 3 (277)2004 m. vasario 11 d.Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ.Þurnalas platinamas Lietuvosatstovybëms, mokslo ástaigoms,visuomeninëms organizacijoms

RENGIA SEIMO RYÐIØ SUVISUOMENE SKYRIUS

Vedëjas hum. m. dr. Andrius Vaiðnys(tel. 2396201)

Parlamentinës informacijos ir vidauskomunikavimo grupëVyriausiasis specialistas Valdas SinkevièiusVyriausioji specialistë Vida NacickaitëVyresnioji specialistë Gintarë JuodënaitëPraneðimai ið parlamento komitetø, komisijø,Seimo posëdþiø (tel. 2396203, 2396206, 2396208),„Seimo Kronikos“ þurnalas (2396211),informacijos sisteminimas, redagavimas irkonsultacijos

Spaudos ir lankytojø centrasVyriausioji specialistë Laima ÐandarienëVyresnysis specialistas Laurynas CibutavièiusVyresnysis specialistas Artûras ZeleniakasEkskursijos á parlamentà (2396666), þurnalistøakreditavimas (2396202), informacijos atrankair praneðimø platinimas

Uþsienio informacijos ir ávaizdþio grupëVyriausioji specialistë Jolanta AnskaitienëVyresnioji specialistë Aigustë VykantëBartkutë-PoderienëDizainerë Stanislava AutukienëFotografë Olga PosaðkovaEkspozicijø rengimas (2396132), praneðimaiuþsieniui (2396210), vaizdo informacijos kûrimas(2396204, 2396205), „Lithuanian ParliamentaryMirror“(2396508)

Nuotraukos O. Posaðkovos

Redakcinë kolegija (sudaryta Seimo kanclerioásakymu 2003 m. spalio mën. 27 d.)VÁ Seimo leidykla „Valstybës þinios“ vyriausiasisredaktorius Þilvinas DautartasSeimo ryðiø su visuomene skyriaus vyriausiasisspecialistas Valdas SinkevièiusSeimo kanclerio konsultantas Vytautas Þemaitis

Leidþia Seimo leidykla „Valstybës þinios´

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos´spaustuvë.7,5 leid. apsk. l. Tiraþas 200 egz.

KOMITETAI ................................................................................ 139

SEIMO POSËDÞIAI ................................................................... 147

LNRTV tarybos pirmininko R. Pakalnio atsakymai áSeimo nariø klausimus ................................................................ 153

Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkoR. Pavilionio pareiðkimas ............................................................ 158

Vyriausybës valanda ..................................................................... 162

STT direktoriaus V. Junoko atsakymai á Seimo nariøklausimus ...................................................................................... 176

KOMISIJOS ................................................................................. 180

Ðeimos ir vaiko reikalø komisija

Antikorupcijos komisija

Jaunimo ir sporto reikalø komisija

VALDYBA ..................................................................................... 183

SEIMO PIRMININKAS.............................................................. 186

Parlamento vadovas apdovanotas „Auksinës fortûnos“ medaliu

Uþuojauta Rusijos Dûmos Pirmininkui

TARPTAUTINIAI RYÐIAI .......................................................... 187

Skelbiamas konkursas 2004 m. Baltijos Asamblëjosapdovanojimams gauti

Susitikimas su Tarptautinës lotynø notariato sàjungos atstovais

Seimo Europos reikalø komitetas bendradarbiaus su VUTarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutu

Seimo Europos informacijos centras padës mokykloms pasirengti„Pavasario dienos Europoje“ renginiams

È. Jurðënas susitiko su Baltarusijos ir Kanados ambasadoriais

Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos þiemos sesija

PRIIMAMAJAME ....................................................................... 192

PARLAMENTO GALERIJA ....................................................... 194

Latvijos liaudies fronto 15 m. sukakèiai paminëti skirta paroda

SPAUDOS KONFERENCIJOS .................................................. 195

RENGINIAI .................................................................................. 196

Paminëtas Petro Jakðto atminimas

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1392004. 02. 11

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

APLINKOS APSAUGA

Sausio 26 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstë:- Seimo nutarimo „Dël 2001-2002 metø ataskaitos

apie valstybei nuosavybës teise priklausantá turtà“ pro-jektà ir ataskaità Nr. IXP-2790. Nuspræsta daryti svars-tyme pertraukà, kurios metu Aplinkos ministerija áver-tintø pastabas bei pasiûlymus ir pateiktø komitetui iðva-das iki vasario 2 d.

- Ástatymo dël 1996 m. tarptautinës konvencijos dëlatsakomybës ir kompensacijos uþ þalà, susijusià su pavo-jingø ir kenksmingø medþiagø veþimu jûra, ratifikavimoprojektà Nr. IXP-3190. Nuspræsta pritarti ástatymo pro-jektui. Komiteto paskirtas praneðëjas – Aleksanderis Po-plavskis.

- Ástatymo dël Konvencijos dël informacijos techno-logijø naudojimo muitinës tikslais, parengtos vadovau-jantis Europos Sàjungos sutarties K.3 straipsniu, jos Pro-tokolø ir Susitarimo dël laikino konvencijos taikymo ra-tifikavimo projektà Nr. IXP-3204. Nuspræsta pritarti ásta-tymo projektui. Komiteto paskirtas praneðëjas – VydasBaravykas.

- Ástatymo dël 1979 m. Tolimø tarpvalstybiniø oro ter-ðalø pernaðø konvencijos protokolo dël rûgðtëjimo, eut-rofikacijos ir paþemio ozono maþinimo ratifikavimo pro-jektà Nr. IXP-3205. Nuspræsta pritarti ástatymo projek-tui. Komiteto paskirtas praneðëjas – V. Baravykas.

- Seimo nutarimo „Dël nuosavybës teisiø á þemæ mies-tuose atkûrimo problemø“ projektà Nr. IXP-3153. Nu-

spræsta pritarti Seimo nutarimo projektui ir siûlyti pagrin-diniam komitetui ávertinti Seimo kanceliarijos Teisës de-partamento iðvadoje pateiktas pastabas bei pasiûlymus.Komiteto paskirtas praneðëjas – Henrikas Þukauskas.

EKONOMIKA

Sausio 26 d. Ekonomikos komitetas svarstë:- Ástatymo „Dël 1996 m. tarptautinës konvencijos dël

atsakomybës ir kompensacijos uþ þalà, susijusià su pavo-jingø ir kenksmingø medþiagø veþimu jûra, ratifikavimo“projektà IXP-3190. Nuspræsta projekto svarstyme darytipertraukà.

- Laisvøjø ekonominiø zonø pagrindø ástatymo 3, 7,8, 11, 15, 16, 17, 21, 25 ir 27 str. pakeitimo ir papildymobei 26 str. pripaþinimo netekusiu galios ástatymo projek-tà IXP-3041ES. Nuspræsta pritarti komiteto patobulin-tam ástatymo projektui ir komiteto iðvadai. Komiteto pa-skirtas praneðëjas – Rimas Valèiukas.

- Kauno laisvosios ekonominës zonos ástatymo 3, 4,6 ir 7 str. pakeitimo ástatymo projektà IXP-3042ES. Nu-spræsta pritarti komiteto patobulintam ástatymo projek-tui ir komiteto iðvadai. Komiteto paskirtas praneðëjas –R. Valèiukas.

- Klaipëdos laisvosios ekonominës zonos ástatymo 6ir 7 str. pakeitimo ástatymo projektà IXP-3043ES. Nu-spræsta pritarti komiteto patobulintam ástatymo projek-tui ir komiteto iðvadai. Komiteto paskirtas praneðëjas –R. Valèiukas.

Nuotraukoje ið deðinës: komiteto nariai Vydas Baravykas, Antanas Baura, Vytautas Einoris, Alfonsas Macaitis (pirmininkas),komiteto padëjëja Vida Katinaitë, patarëjai – Darius Karvelis ir Rasa Liucija Matusevièiûtë

140 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

- Pelno mokesèio ástatymo 58 str. pakeitimo ástaty-mo projektà IXP-3044. Nuspræsta pasiûlyti patobulintiástatymo projektà, atsiþvelgiant á Seimo nariø R. Valèiu-ko, Virginijaus Martiðausko, Gintauto Ðivicko pasiûly-mus, ir já iðdëstyti:

„Lietuvos Respublikos Pelno mokesèio ástatymo 34ir 58 straipsniø pakeitimo ástatymas

1 straipsnis. 34 straipsnio 2 dalies papildymasPapildyti 34 straipsnio 2 dalá ir jà iðdëstyti:„2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis

uþsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mënesiø be per-traukø, áskaitant dividendø paskirstymo momentà, valdodaugiau kaip 10 procentø balsus suteikianèiø akcijø (da-liø, pajø), tam uþsienio vienetui iðmokami dividendai ne-apmokestinami, iðskyrus atvejus, kai dividendus gaunan-tis uþsienio vienetas áregistruotas ar kitaip organizuotastikslinëse teritorijose. Ði nuostata taip pat netaikoma, jeidividendus iðmokanèio Lietuvos vieneto apmokestinama-sis pelnas nëra apmokestinamas taikant ðio Ástatymo 5straipsnyje nustatytus 15 arba 13 proc. mokesèio tarifus,iðskyrus tuos atvejus, kai dividendus iðmokantis Lietuvosvienetas yra laisvosios ekonominës zonos ámonë“.

2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimasPakeisti 58 straipsnio 16 dalies 2 punktà ir já iðdëstyti:„2) Zonos ámonë, kapitalo investicijos, kurios pasie-

kë ne maþesnæ kaip 1 milijonas eurø sumà, 6 mokestiniuslaikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuráði investicijos suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokes-èio, o kitus 10 mokestiniø laikotarpiø jai taikomas 50 proc.sumaþintas pelno mokesèio tarifas. Ðioje dalyje nustatytalengvata gali bûti taikoma tik tuo atveju, jeigu ne maþiaukaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos ámo-nës pajamø sudaro pajamos ið zonoje vykdomos prekiøgamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandëliavimo veiklos,didmeninës prekybos zonoje sandëliuojamomis prekëmisir (arba) teikiamø paslaugø, susijusiø su minëtomis zono-je vykdomomis veiklomis (zonoje pagamintø, apdirbtø,perdirbtø ar sandëliuojamø, taip pat zonoje vykdomai ga-mybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingø prekiø trans-portavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir ki-tø su minëtomis veiklomis susijusiø paslaugø). Ðioje daly-je nustatyta lengvata gali bûti pritaikyta tik tuo atveju, jei-gu zonos ámonë turi auditoriaus iðvadà, patvirtinanèià rei-kalaujamà kapitalo investicijos dydá. Jeigu nepasibaigusðioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapi-talo investicijos suma sumaþëja ir nebesiekia 1 milijonoeurø, lengvatos taikymas sustabdomas tà mokestiná laiko-tarpá, kurá kapitalo investicijos suma taip sumaþëjo, ir galibûti atnaujintas tà mokestiná laikotarpá, kurá kapitalo in-vesticija vël pasieks 1 milijonà eurø. Ðioje dalyje nustatytalengvata jokiai atvejais negali bûti taikoma kredito ástai-goms ir draudimo ámonëms“.

3 straipsnis. Ástatymo ásigaliojimasÁstatymas ásigalioja nuo 2004 m. geguþës 1 d.“Pasiûlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui

iðnagrinëti tikslingumà 58 str. 16 d. 2 punkte siûlomas

nustatyti investavimo sumas eurais, jas greta nurodyti irlitais. Komiteto paskirtas praneðëjas – R. Valèiukas.

- Akcinës bendrovës „Alytaus tekstilë“ veiklos gaivi-nimo ástatymo projektà IXP-3195. Nuspræsta pritarti ko-miteto patobulintam ástatymo projektui ir komiteto ið-vadai; praðyti Generalinës prokuratûros, Specialiøjø ty-rimø tarnybos ir Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybosiðtirti, ar siekiant asmeniðkai pasipelnyti nuo 1998 m. ne-buvo padaryta nusikalstamos veikos ir tyèiniø finansiniønuostoliø AB „Alytaus tekstilë“. Komiteto paskirtas pra-neðëjas – Jonas Budrevièius.

- Seimo nario Petro Papovo sausio 23 d. pasiûlymusVieðøjø ástaigø ástatymo pakeitimo ástatymo projektuiIXP-1490(4). Nuspræsta nepritarti iniciatoriaus pateik-tiems pasiûlymams. Komiteto paskirtas praneðëjas –J. Budrevièius.

Komitetas pasirengë svarstyti:- Mokesèiø administravimo ástatymo projektà IXP-

3196. Nuspræsta komiteto iðvadø rengëjais paskirtiJ. Budrevièiø, Sauliø Lapënà ir komiteto patarëjà GinàMarijà Pajuodienæ.

- Kooperatiniø bendroviø (kooperatyvø) ástatymo pa-keitimo ástatymo 1 ir 3 str. pakeitimo ástatymo projektàIXP-2650. Nuspræsta komiteto iðvadø rengëjais paskirtiKazimirà Danutæ Prunskienæ, Pranà Vilkà, komiteto pa-tarëjà Donatà Ðimkø ir komiteto padëjëjà Rasà Dubu-raitæ.

- Geleþinkeliø transporto sektoriaus reformos ásta-tymo projektà IXP-3203ES. Nuspræsta komiteto iðvadørengëjais paskirti Valentinà Greièiûnà, P. Vilkà, komite-to patarëjà Dariø Ðaltmerá.

EUROPOS REIKALAI

ÁSTATYMO „DËL LIETUVOSRESPUBLIKOJE IÐRINKTØ EUROPOS

PARLAMENTO NARIØ STATUSO“PROJEKTAS BUS TOBULINAMAS

Sausio 26 d. Seimo Europos reikalø komiteto posë-dyje vyko Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël LietuvosRespublikoje iðrinktø Europos Parlamento nariø statuso“projekto Nr. IXP-3160 svarstymas. Ástatymo tikslas – nu-statyti kiekvieno Lietuvos Respublikoje iðrinkto EuroposParlamento nario veiklos teisinius pagrindus, bendradar-biavimà su Lietuvos valstybës ir savivaldybiø institucijo-mis ir ástaigomis, garantijas, susijusias su tinkamu darbosàlygø Lietuvos Respublikoje uþtikrinimu, ir kitas teises.Europos Parlamento nariams Ástatymo nuostatos taiko-mos tiek, kiek jø statuso nereglamentuoja Europos Sà-jungos teisës aktai. Ðiuo klausimu kalbëjo Uþsienio reika-lø ministerijos, Europos departamento prie Vyriausybësbei Seimo Teisës departamento atstovai. Komiteto nariainutarë atsiþvelgti á teisës ekspertø bei papildomø komite-

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1412004. 02. 11


tø nuomonæ, patobulinti ástatymo projektà ir teikti já svars-tyti kitame komiteto posëdyje.

Posëdyje taip pat vyko Lietuvos Respublikos ástaty-mo „Dël Lietuvos Respublikoje iðrinktø Europos Parla-mento nariø statuso ágyvendinimo“ projekto Nr.IXP-3161svarstymas. Lietuvai, nuo 2004 m. geguþës 1 d. tapus ESnare, Europos Parlamente bus skirta 13 Europos Parla-mento nariø vietø. Kadangi rinkimai á Europos Parlamentàvyks 2004 m. birþelio 13 d., o á pirmàjá Europos Parlamentoposëdá iðrinkti nariai susirinks dar vëliau, bûtina spræstiklausimà, kas uþims Lietuvai skirtas Europos Parlamentonariø vietas. Ðiai problemai spræsti parengtas Europos Par-lamento nariø iðrinktø Lietuvos Respublikoje statuso ásta-tymo ágyvendinimo ástatymas, kuris nustato tvarkà, pagalkurià Europos Parlamento nariø á Lietuvos Respublikaiskirtas vietas ágaliojimai suteikiami Lietuvos RespublikosSeimo nariams, paskirtiems Lietuvos Respublikos Seimostebëtojø delegacijos nariais Europos Parlamente, o jeigujiems ðie ágaliojimai negali bûti suteikiami, – kitø Seimonariø skyrimo tvarkà. Ástatymo projektas nustato Euro-pos Parlamento nariø ágaliojimus turinèiø asmenø teisinástatusà bei veiklos sàlygas nuo 2004 m. geguþës 1 d. ikiprasidës Lietuvos Respublikoje 2004 m. iðrinktø EuroposParlamento nariø kadencija. Komiteto nariai nutarë to-bulinti ástatymo projektà ir teikti já svarstyti kitame komi-teto posëdyje.

Posëdyje komiteto nariai aptarë Seimo Kanceliari-jos Teisës departamento parengtà paþymà dël EuroposSàjungos aukðèiausiø pareigûnø skyrimo. Komiteto na-riai pritarë Seimo Teisës departamento nuomonei, kadSeimas turi teisæ ir pareigà aktyviai dalyvauti EuroposSàjungos pareigûnø skyrimo procedûrose. Dël kandida-tø á Europos Komisijos nario, Europos Teisingumo Teis-mo ir Pirmosios Instancijos Teismo teisëjø, Audito Rû-mus auditoriaus, Ekonomikos ir Socialiniø reikalø ko-miteto nariø, Regiono komiteto nariø vietas Vyriausybëturëtø konsultuotis su Seimu.

Finansø ministerijos atstovai komiteto nariams pateikëfinansø ministrës ataskaità po 2004 m. sausio 20 d. vyku-sio ES Ekonomikos ir finansiniø reikalø tarybos posëdþio.

INFORMACINËS VISUOMENËS PLËTRA

Sausio 28 d. Informacinës visuomenës plëtros komi-tetas aptarë Europos Komisijos teisëkûros ir darbø pro-gramos 2004 m. prioritetus ir, ávertinæs Susisiekimo mi-nisterijos, Informacinës visuomenës plëtros komiteto prieVyriausybës bei Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Vyriau-sybës pateiktas iðvadas dël Europos Komisijos teisëkû-ros ir darbo programoje 2004 m. numatytø Europos Sà-jungos teisës aktø projektø aktualumo Lietuvai, nuspren-dë neástatyminiam projektui Nr. 2004/INFSO/020 „Di-delës spartos jungtys Europoje: naujausi elektroninës ko-munikacijos pasiekimai“, neástatyminiam projektui Nr.2004/INFSO/019 „Perþiûrëtas „Elektroninës Europos“veiksmø planas 2005 m. platesnëje Europoje“, neástaty-

miniam projektui Nr. 2003/INFSO+/21 „Komisijos re-komendacija dël reikðmingà padëtá rinkoje turintiemsûkio subjektams taikytinø teisiniø priemoniø“ suteikti„geltonos“ spalvos statusà, pripaþástant juos aktualiais irsvarbiais Lietuvos Respublikai Europos Sàjungos teisësaktais, kuriuos svarstant Seimas privalo pareikðti savopolitinæ nuomonæ ir atkreipti Vyriausybës dëmesá.

Komiteto posëdyje Valstybës kontrolës Veiklos au-dito 1-ojo departamento vyresnysis auditorius IrmantasAleliûnas pristatë Valstybës kontrolës atlikto valstybinioaudito ataskaità „Elektroninio paraðo diegimo vertini-mas“. Taip pat buvo iðklausytas Informacinës visuome-nës plëtros komiteto prie Vyriausybës Elektroninio pa-raðo prieþiûros skyriaus vedëjo Edmundo Þvirblio pra-neðimas „Elektroninio paraðo diegimas valstybës insti-tucijose“. Susipaþinæs su informacija, komitetas nuspren-dë praðyti Ministro Pirmininko vadovaujamos Informa-cinës visuomenës plëtros komisijos perþiûrëti, kaip yravykdomas Lietuvos informacinës visuomenës plëtros stra-teginis planas.

Komitetas, apsvarstæs Seimo nutarimo „Dël 2001-2002 metø ataskaitos apie valstybei nuosavybës teise pri-klausantá turtà“ projektà Nr. IXP-2790, nusprendë:

1. Ið esmës pritarti Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2790.

2. Siûlyti Vyriausybei atsiþvelgti á Valstybës kontro-lës iðvadoje „Dël 2001-2002 m. ataskaitos apie valstybeipriklausantá turtà“ pateiktà audito ataskaità dël specia-liosios programos „Eksporto plëtros ir skatinimo strate-gijos ágyvendinimas“ bei programos „Vieðojo saugumoir vieðojo administravimo politikos formavimas, ágyven-dinimo koordinavimas ir kontrolë“ vertinimø.

Komitetas pasirengë svarstyti Gyventojø pajamø mo-kesèio ástatymo 21 str. papildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2968. Komiteto iðvados rengëjais paskirti Jûratë Juo-zaitienë ir Gintautas Babravièius.

Komitetas pasirengë svarstyti Ástatymo dël Konven-cijos dël informacijos technologijø naudojimo muitinëstikslais, parengtos vadovaujantis Europos Sàjungos su-tarties K.3 straipsniu, jos Protokolø ir Susitarimo dël lai-kino Konvencijos taikymo ratifikavimo projektà Nr. IXP-3204. Komiteto iðvados rengëjais paskirti VladimirasOrechovas ir Algirdas Saudargas.

NACIONALINIS SAUGUMAS IR GYNYBA

KOMITETAS PRITARË TRIJØTARPTAUTINIØ KONVENCIJØ

RATIFIKAVIMUI

Sausio 28 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos ko-mitetas bendru sutarimu pritarë trims tarptautinëms kon-vencijoms, kurios bus ratifikuojamos Seime priëmus ðiuosprojektus: Ástatymo dël Konvencijos dël kovos su korup-cija, susijusia su Europos Bendrijø pareigûnais ar Euro-

142 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

pos Sàjungos valstybiø nariø pareigûnais, parengtos va-dovaujantis Europos Sàjungos sutarties K.3 str. 2 d. Cpunktu, ratifikavimo projektà IXP-3184, Ástatymo dëlProtokolo prieð neteisëtà ðaunamøjø ginklø, jø daliø irkomponentø bei ðaudmenø gamybà ir prekybà jais, pa-pildanèio Jungtiniø Tautø konvencijà prieð tarptautináorganizuotà nusikalstamumà ratifikavimo projektà IXP-3185 ir Ástatymo dël Konvencijos dël Europos Bendrijøfinansiniø interesø apsaugos, parengtos vadovaujantisEuropos Sàjungos sutarties K.3 straipsniu, ir jos proto-kolø, parengtø vadovaujantis Europos Sàjungos sutar-ties K.3 straipsniu, ratifikavimo projektà IXP-3186.

OPERATYVINËS VEIKLOS KOMISIJAVEIKS PAGAL PATVIRTINTUS

NUOSTATUS

Komitetas bendru sutarimu pritarë pagal Seimo Tei-sës departamento pastabas patobulintoms Operatyvinësveiklos parlamentinës kontrolës komisijos nuostatoms,kurios Seimo nutarimu bus tvirtinamos Seimo plenari-niame posëdyje (projekto Nr. IXP-3151).

Nuostatai reglamentuos 2003 m. lapkrièio 6 d. Sei-me sudarytos Operatyvinës veiklos parlamentinës kon-trolës komisijos (toliau – Komisija) darbà, t.y. nustatysKomisijos uþdavinius ir teises, darbo organizavimo tvar-kà, Komisijos pirmininko bei nariø teises ir pareigas, krei-pimøsi nagrinëjimø tvarkà.

Komisijos nuostatø projekte átvirtinta, jog Komisijakontroliuos konstituciniø teisiø ir laisviø apsaugà, vyk-dant operatyvinæ veiklà, teiks pasiûlymus Seimui, Vyriau-sybei ir kitoms institucijoms dël teisës aktø, reglamen-tuojanèiø operatyvinæ veiklà, priëmimo ir tobulinimo, tirsðiurkðèius Operatyvinës veiklos ástatymo paþeidimus,analizuos operatyvinës veiklos pagrástumà.

Komisija uþ savo veiklà turës kasmet atsiskaityti Sei-mui.

Komitetas nusprendë kreiptis á Seimo valdybà su pra-ðymu sudaryti darbo grupæ Organizuoto nusikalstamu-mo prevencijos ástatymo projektui parengti.

Komitetas siûlys, jog darbo grupei vadovautø komi-teto pirmininkas Alvydas Sadeckas, o darbo grupës na-riai atstovautø Generalinæ prokuratûrà, Vilniaus teisësuniversitetà, Lietuvos Teisës universitetà, Valstybës ap-saugos departamentà, Seimo Teisës departamentà ir Sei-mo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetà.

SOCIALINIAI REIKALAI IR DARBAS

Sausio 26 d. Socialiniø reikalø ir darbo komitetas,dalyvaujant Socialinës apsaugos ir darbo bei Ûkio mi-nisterijø, AB „Alytaus tekstilë“ atstovams, Alytaus miestomerui, apsvarstë Akcinës bendrovës „Alytaus tekstilë“veiklos gaivinimo ástatymo projektà Nr. IXP-3195. Ásta-tymo tikslas – nustatyti akcinei bendrovei „Alytaus teks-

tilë“ kitus, negu nustatyta galiojanèiuose mokesèiø ásta-tymuose, mokesèiø mokëjimo terminus, atleisti jà nuovalstybës vardu gautos paskolos gràþinimo, nuo apskai-èiuotø delspinigiø ir palûkanø mokëjimo, tuo sukuriantðios bendrovës finansinës bûklës pagerinimo prielaidas,kad bûtø iðvengta neigiamø socialiniø, ekonominiø ir uþ-imtumo pasekmiø Alytuje. Komitetas nusprendë siûlytipagrindiniam Ekonomikos komitetui:

- ið esmës pritarti ástatymo projektui;- patobulinti ástatymo projektà pagal Teisës departa-

mento iðvadas;- ástatymo projekto 3 str. 2 d. paskutiniame sakinyje

vietoje þodþiø „kas mënesá lygiomis dalimis“ áraðyti þo-dþius „pagal faktiðkai sumokëtas ámokas“.

Komitetas apsvarstë Valstybiniø pensijø ástatymo 11ir 12 str. pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2768, kurio tikslas – suteikti teisæ gauti nukentëju-siøjø asmenø valstybines pensijas Lietuvos Respublikosnepriklausomybës gynëjams, kurie buvo suþaloti 1991 m.sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos,taèiau dël to netapo invalidais. Komitetas nusprendë da-ryti svarstymo pertraukà ir pasiûlyti Seimo valdybai teiktiSeimui svarstyti Seimo valdybos 2003 m. vasario 5 d.sprendimu sudarytos darbo grupës siûlymus dël valsty-biniø pensijø skyrimo tvarkos pakeitimø.

Komitetas apsvarstë Valstybiniø pensijø ástatymo13 str. pakeitimo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-2181. Seimo narys Antanas Napoleonas Stasiðkis ástaty-mo projektu pasiûlë ávykdyti dar 1996-1997 m. numatytànukentëjusiø asmenø valstybiniø pensijø diferenciacijà pa-gal kalinimo ir tremties sàlygas bei laikà. Buvo nuspræstaástatymo projektà atmesti, nes, komiteto nariø nuomone,siûlomos ástatymo projekto nuostatos dël nukentëjusiø as-menø pensijø dydþio diferencijavimo suprieðintø ðiø ið-mokø gavëjus bei sukeltø nepasitenkinimà.

SVEIKATOS REIKALAI

Sausio 26 d. Sveikatos reikalø komitetas, dalyvau-jant Sveikatos apsaugos ministerijos valstybës sekreto-riui Vidmantui Þilinskui, svarstë Seimo nutarimo „Dël2004 metø paskelbimo vaikø sveikatos stiprinimo me-tais“ projektui IXP-3109 (2) pateiktus pasiûlymus. Ko-mitetas pritarë Dangutës Mikutienës ir Juozo Matulevi-èiaus pasiûlymui nutarimo pavadinime 1 str. iðbraukti þo-dá „stiprinimo“. Ið dalies pritarta ir Algio Rimo pasiûly-mui, iðdëstant projekto 2 straipsná:

„2 straipsnis.Pasiûlyti Vyriausybei iki 2004 m. kovo 31 d. parengti

ir patvirtinti vaikø sveikatos metø programà ir numatytilëðas ðios programos finansavimui“.

Komitetas, dalyvaujant VðÁ Sveikatos apsaugos pro-jekto koordinavimo biuro atstovui bei Sveikatos apsau-gos ministerijos Sveikatos prieþiûros iðtekliø valdymo sky-riaus atstovui, iðklausë informacijà apie sveikatos infor-maciniø sistemø plëtros strategijà.


SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1432004. 02. 11

Maisto ástatymo 2 straipsnio 12 punkto pakeitimoástatymo projekto Nr.IXP-3013 svarstymà komitetas tæskitame posëdyje.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IR KULTÛRA

Sausio 26 d. Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetas,svarstydamas konferencijos „Kultûros centrø svarba, ágy-vendinant kultûros politikos nuostatas“ dalyviø rezoliu-cijas, nusprendë sudaryti darbo grupæ kultûros centrøveiklai aktualiø teisës aktø analizei bei bûtinoms patai-soms ástatymuose ir kituose teisës aktuose parengti.

Komiteto posëdyje aptartas Lietuvos nacionalinio ra-dijo ir televizijos ástatymo 9 ir 15 str. pakeitimo ástatymoprojektas. Komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis pa-siteiravo komiteto nariø nuomonës, ar jie pritartø siûly-mui maþinti Prezidento ir Seimo á komisijà deleguojamøatstovø skaièiø nuo 4 iki 1 ir trumpinti komisijos nariøkadencijos laikà. Siûlymui prieðtaravo ir siûlë palikti esa-mà deleguojamøjø skaièiø ir kadencijos trukmæ komite-to narys Jonas Korenka, kuris taip pat pasiûlë didinti ko-misijos atskaitomybæ juos delegavusiems ir suteikti gali-mybæ atðaukti deleguotàjá, jei ðis prastai eina pareigas.

Apsvarstytas Seimo nutarimo projektas Nr. IXP-2790ir Valstybës kontrolës 2003-11-28 raðtu Nr. S98000-1.90-

2069 pateiktos iðvados „Dël 2001-2002 m. ataskaitos apievalstybei nuosavybës teise priklausantá turtà“. Nuspræsta:

1) ið esmës pritarti Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2790;

2) siûlyti Vyriausybei atsiþvelgti á Valstybës kontro-lës iðvadoje „Dël 2001-2002 m. ataskaitos apie valstybeinuosavybës teise priklausantá turtà“ pateiktà audito ata-skaità dël Ðvietimo ir mokslo ministerijos vykdomos pro-gramos „Vaikø ir jaunimo ugdymosi uþimtumo“, dël ben-drojo lavinimo mokyklø finansavimo reformos, taip patdël Kultûros ministerijos vykdomos programos „Valdo-vø rûmø atstatymas“.

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo direkto-rius Mykolas Karèiauskas pristatë „Valstybës teikiamosfinansinës paramos Spaudos, radijo ir televizijos rëmi-mo fondo kultûrinës ir ðvieèiamosios veiklos projektamsregionø, miestø ir rajonø laikraðèiuose“ konkurso ben-druosius nuostatus. Komitetas ið esmës pritarë pareng-tam nuostatø projektui.

TEISË IR TEISËTVARKA

Sausio 21 d. Teisës ir teisëtvarkos komitetas svarstë:- Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinojo ásta-

tymo pakeitimo ástatymo projektà IXP-3127.


Teisës ir teisëtvarkos komiteto posëdyje: Egidijus Klumbys, Jurgis Razma, komiteto padëjëja Birutë Kovalenkienë,Aloyzas Sakalas (pirmininkas), Gintaras Steponavièius

144 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

Nuspræsta daryti svarstyme pertraukà iki kito komi-teto posëdþio sausio 26 d.

- Þemës reformos ástatymo 7, 8, 9 ir 10 str. pakeiti-mo ir papildymo ástatymo projektà IXP-3128.

Nuspræsta daryti svarstyme pertraukà iki kito komi-teto posëdþio sausio 26 d.

- Ástatymo dël Konvencijos dël Europos Sàjungos vals-tybiø nariø savitarpio pagalbos baudþiamosiose bylose, ku-rià pagal Europos Sàjungos sutarties 34 str. patvirtino Ta-ryba ir Protokolo prie Konvencijos dël Europos Sàjungosvalstybiø nariø savitarpio pagalbos baudþiamosiose bylo-se, kurá pagal Europos Sàjungos sutarties 34 str. patvirti-no Taryba, ratifikavimo projektà IXP-3164 ES.

Nuspræsta pritarti ástatymo projektui.- Ástatymo dël Europos Konvencijos dël savitarpio

pagalbos baudþiamosiose bylose antrojo papildomo pro-tokolo ratifikavimo projektà IXP-3165 ES. Nuspræsta pri-tarti pateiktam ástatymo projektui.

- Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo 21 str. pa-pildymo ástatymo projektà IXP-3159. Nuspræsta pritar-ti ástatymo projektui bei siûlyti pagrindiniam komitetuitobulinti ástatymo projektà, atsiþvelgiant á Seimo kan-celiarijos Teisës departamento pastabà: siûlytina pro-jekto 2 str. 1 d. po þodþio „ástatymas“ áraðyti þodþiø jun-giná „iðskyrus ðio straipsnio 2 dalá“, tam, kad pasiûly-mas Vyriausybei parengti áveþtø á Lietuvos Respublikàginklø þymëjimo tvarkà ásigaliotø anksèiau nei ástaty-mo nuostata, kuria licencijos turëtojas ápareigojamasþymëti á Lietuvos Respublikà áveþtus projekte nurody-tø kategorijø ginklus.

- Civiliniø pirotechnikos priemoniø apyvartos kon-trolës ástatymo pakeitimo ástatymo projektà IXP-3110.Nuspræsta pritarti ástatymo projektui bei siûlyti pagrin-diniam komitetui tobulinti ástatymo projektà, atsiþvel-giant á komiteto patarëjo, Seimo kanceliarijos teisës de-partamento ir Teisës instituto pastabas ir pasiûlymus, ku-riems komitetas pritarë.

- Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymo pakei-timo ástatymo projektà IXP-3117 ES. Nuspræsta siûlytipagrindiniam Biudþeto ir finansø komitetui tobulinti ásta-tymo projektà, atsiþvelgiant á pastabas, kurioms komite-tas pritarë, bei komiteto pasiûlymus:

1. Apsvarstyti ir ávertinti, ar ástatyme átvirtintos nuo-statos, nustatanèios konkreèià privalomojo draudimo su-mà (500 000 eurø dël þalos asmeniui bei 100 000 eurødël þalos turtui) ir paliekanèios teisæ draudimo ámokødydþius nustatyti patiems draudikams, nesudarys prie-laidø þymiai padidinti draudimo ámokø.

2. Atkreipti dëmesá, jog Ástatymo projekto nuostatosnenustato aiðkaus þalos atlyginimo mechanizmo.

3. Tobulinant projekto nuostatas, susijusias su þalosatlyginimu asmeniui, siûlytina pasitelkti sveikatos apsau-gos specialistus.

- Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymo 13 str.

papildymo ástatymo projektà IXP-3118 ES. Nuspræsta siû-lyti pagrindiniam Biudþeto ir finansø komitetui tobulin-ti ástatymo projektà, atsiþvelgiant á pastabas, kurioms ko-mitetas pritarë.

- Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymo pakei-timo ástatymo ágyvendinimo ástatymo projektà IXP-3119ES. Nuspræsta siûlyti pagrindiniam Biudþeto ir finansøkomitetui tobulinti ástatymo projektà, atsiþvelgiant á Tei-sës departamento pastabas bei kitas pastabas, kuriomskomitetas pritarë.

- Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 123 ir225(2) straipsniø pakeitimo ir Kodekso papildymo 123(1)straipsniu ástatymo projektà IXP-3120 ES. Nuspræsta grà-þinti projektà iniciatoriams tobulinti, atsiþvelgiant á pa-teiktas Komiteto iðvadoje pastabas, kurioms komitetaspritarë.

- Ástatymo dël Lietuvos Respublikoje iðrinktø Euro-pos Parlamento nariø statuso projektà IXP-3160.

Nuspræsta siûlyti pagrindiniam komitetui gràþintiástatymo projektà iniciatoriams tobulinti.

1) Komiteto nuomone, netikslinga ðiame ástatymereglamentuoti atvejo, jei Europos parlamento nariui teis-mo nuosprendþiu paskiriamas areðtas ar laisvës atëmi-mo bausmë, todël siûlytina iðbraukti ástatymo projekto10 str. 5 d.

2) Svarstytina, ar tikslinga aprûpinti Europos Parla-mento narius laikinosiomis gyvenamosiomis patalpomis,kaip tai numatyta ástatymo projekto 9 str., bei uþtikrintikelioniø iðlaidø apmokëjimà (projekto 11 str.). LietuvosRespublikos Seimui pakvietus Europos Parlamento na-rá, Seimo kanceliarija ir taip turëtø já aprûpinti gyvena-màja vieta ir kelionës iðlaidomis.

3) Neaiðkiai reglamentuojamas Europos Parlamen-to nario pareigø derinimas su kûrybine, pedagogine armoksline veikla (5 str. nuostatos), atsiþvelgiant á 10 str.numatytà atlyginimo mokëjimo tvarkà Europos Parla-mento nariui, uþsiimanèiam profesine ar kita veikla. Taippat svarstytina galimybë atsisakyti leidimo uþsiimti pe-dagogine veikla.

4) Svarstytinas iðmokø Europos Parlamento nariamsmaþinimo klausimas.

- Ástatymo dël Lietuvos Respublikoje iðrinktø Eu-ropos Parlamento nariø statuso ágyvendinimo ástaty-mo projektà IXP-3161. Nuspræsta siûlyti pagrindiniamkomitetui gràþinti ástatymo projektà iniciatoriams to-bulinti. Komiteto nuomone, atsiras nedaug Seimo na-riø, kurie atsistatydins ir neteks Seimo nario manda-to, todël ástatymo projekto nuostatos neuþtikrins tin-kamo Lietuvos Respublikos atstovavimo Europos Par-lamente.

Sausio 26 d. komitetas svarstë:- Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinojo ásta-

tymo pakeitimo ástatymo projektà IXP-3127.Nuspræsta daryti svarstyme pertraukà iki vasario 2 d.


SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1452004. 02. 11

- Þemës reformos ástatymo 7, 8, 9 ir 10 str. pakeiti-mo ir papildymo ástatymo projektà IXP-3128.

Nuspræsta daryti svarstyme pertraukà iki vasario 2 d.- Seimo nutarimo „Dël nuosavybës teisiø á þemæ mies-

tuose atkûrimo problemø“ projektà IXP-3153.Nuspræsta siûlyti pagrindiniam Valstybës valdymo ir

savivaldybiø komitetui tobulinti ástatymo projektà, atsi-þvelgiant á pastabas, kurioms Teisës ir teisëtvarkos komi-tetas pritarë, bei á komiteto pasiûlymus:

1. Ávertinti Teisës ir teisëtvarkos komiteto patarëjosD. Latvelienës pasiûlymà;

2. Svarstomas teisës aktas pagal turiná yra artimes-nis rezoliucijai, kadangi jis yra deklaratyvaus pobûdþio,nenorminis teisës aktas, todël siûloma pavadinime vie-toj þodþio „nutarimo“ áraðyti þodá „rezoliucijos“.

- Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 51, 224,242, 259(1) str. pakeitimo ir Kodekso papildymo 51(14),51(15), 51(17), 89(1) str. ástatymo projektà IXP-3105. Nu-spræsta pritarti komiteto patobulintam ástatymo projek-tui.

- Seimo nutarimo „Dël Seimo Operatyvinës veiklosparlamentinës kontrolës komisijos nuostatø patvirtini-mo“ projektà IXP-3151. Nuspræsta pritarti Seimo nuta-rimo projektui.

- Seimo nario Aloyzo Sakalo pasiûlymus Baudþia-mojo kodekso 13, 162, 191, 196, 197, 203, 206, 216, 219,221, 309 str. pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papil-dymo 198(1) ir 198(2) str. ástatymo projektui IXP-3077(2SP). Nuspræsta pritarti pateiktiems pasiûlymams.

UÞSIENIO REIKALAI

specialistas Vaidas Druktenis, Uþsienio reikalø ministe-rijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Ver-ba, ministerijos Konsulinës teisës skyriaus ataðë Gied-rius Granickas, Saugumo departamento pareigûnas Al-gimantas Mikutis, Vyriausybës Europos Sàjungos politi-kos analizës skyriaus patarëjas Jonas Poniðkaitis, Nacio-nalinio saugumo ir gynybos komiteto patarëjas VaidotasBacevièius, Þmogaus teisiø komiteto pirmininkas Gedi-minas Dalinkevièius, Þmogaus teisiø komiteto vyresnio-ji patarëja Jolanta Savickienë, Seimo Teisës departamen-to vyriausioji specialistë Marytë Bagdonavièienë. Komi-teto nariai, susipaþinæ su spræstinomis problemomis,sprendimo nepriëmë, o projekto svarstymà nutarë tæstikitame posëdyje.

VALSTYBËS VALDYMAS IR SAVIVALDA

Sausio 26 d. Valstybës valdymo ir savivaldybiø ko-mitetas, paskirtas pagrindiniu, svarstë:

- Politikø profesinës etikos ir elgesio kodekso patvir-tinimo ástatymo projektà IXP-2156.

Nuspræsta svarstymà tæsti kitame komiteto posëdyje.Komitetas, paskirtas pagrindiniu, pasirengë svarstyti:- Seimo rinkimø ástatymo 38, 88 ir 92 str. papildymo

ir pakeitimo ástatymo projektà IXP-2726. Nuspræsta ko-miteto iðvadø projekto rengëjais paskirti Alvydà Rama-nauskà ir Klemensà Rimðelá ir praðyti Vyriausiosios rin-kimø komisijos iðvados ðiam projektui, bei projektà ko-mitete svarstyti kovo 22 d.

- Savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymo 87 str. papil-dymo ástatymo projektà IXP-2764. Nuspræsta komitetoiðvadø projekto rengëjais paskirti A. Ramanauskà irK. Rimðelá ir praðyti Vyriausiosios rinkimø komisijos ið-vados ðiam projektui, bei projektà komitete svarstyti ko-vo 22 d.

- Seimo nutarimo „Dël nuosavybës teisiø á þemæ mies-tuose atkûrimo problemø“ projektà IXP-3153. Nuspræs-ta komiteto iðvadø projekto rengëjais paskirti Algá Ri-mà, Gintarà Didþiokà ir Valdemarà Tomaðevská bei pro-jektà komitete svarstyti vasario 2 d.

Komitetas, paskirtas papildomu, svarstë:- Aplinkos apsaugos valstybinës kontrolës ástatymo

3, 7, 8, 9, 12, 13, 15, 22, 23, 30, 31, 47, 48, 49 str. pakeiti-mo ir papildymo bei ástatymo 19 str. pripaþinimo nete-kusiu galios ástatymo projektà IXP-3156. Nuspræsta svars-tyme daryti pertraukà. Praðyti Vidaus reikalø ministeri-jos iðaiðkinti, ar siûloma Aplinkos ministerijos administ-racinës struktûros schema, hierarchijos bei pavaldumopoþiûriu atitinka Vyriausybës programines nuostatas.Ðiuo metu pagal faktinæ padëtá Aplinkos apsaugos vals-tybinës kontrolës valdymà ir prieþiûrà ið dalies atliekaValstybinë aplinkos apsaugos inspekcija, kuri turi ágalio-jimus kontroliuoti Regionø aplinkos apsaugos departa-mentø (RAAD) veiklà, taèiau RAAD direktoriai yra pa-valdûs Aplinkos ministerijai, o ne Valstybinei apsaugos


Sausio 26 d. Uþsie-nio reikalø komiteto po-sëdyje buvo svarstomasUþsienieèiø teisinës pa-dëties ástatymo projektasNr. IXP-2784(2). Á komi-teto posëdá iðsakyti savopasiûlymus buvo pa-kviesti Migracijos depar-tamento prie VRM di-rektorius Almantas Ga-vënas, direktoriaus pava-duotojas Janas Vidickas,departamento Prieglobs-èio reikalø skyriaus vedë-ja Violeta Targomskienë,Uþsienieèiø registravimocentro virðininkas Ro-bertas Petraitis, Valstybi-nës sienos apsaugos tar-nybos Operatyvinës veik-los valdybos vyriausiasisUþsienio reikalø komiteto

pirmininkas Gediminas Kirkilas

146 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

inspekcijai, todël Valstybinë aplinkos apsaugos inspek-cija negali tinkamai atlikti savo funkcijø.

- Savivaldybiø aplinkos apsaugos rëmimo specia-liosios programos ástatymo 4 str. pakeitimo ástatymoprojektà IXP-3135. Nuspræsta pritarti ástatymo projek-tui.

Komitetas, vykdydamas parlamentiná kontrolæ, ið-klausë Vidaus reikalø ministerijos informacijà apie ren-giamus ástatymø projektus, kurie bus Seimui pateikti pa-vasario sesijoje. Tai Vieðojo administravimo, Vietos sa-vivaldos, Teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ásta-tymo, Valstybës tarnybos, Vyriausybës ástatymø pakeiti-mø ir papildymø ástatymø projektai. Taip pat Vidaus rei-kalø ministerija supaþindino su tarptautiniais projektais,kuriuose ji dalyvauja. Tai: 1) kartu su Pasaulio banku at-liekama valstybës tarnautojø darbo apmokëjimo siste-mos analizë, kurios pagrindu bus parengtos rekomenda-cijos, skirtos patobulinti valstybës tarnautojø darbo uþ-mokesèio sistemà, siekiant padidinti valstybës tarnybosskaidrumà, profesionalumà ir konkurencingumà; 2) kartusu PHARE pradëtas projektas „Valstybës tarnybos val-dymo tobulinimas“, kurio tikslas – sustiprinti Valstybëstarnybos departamento prie Vidaus reikalø ministerijosadministracinius gebëjimus ir modernizuoti þmogiðkøjøiðtekliø valdymà vieðajame administravime; 3) bendriLietuvos-Danijos projektai: „Vidaus auditoriø mokymokursai“ bei „Vietos savivaldos pagrindiniø rodikliø duo-menø bazës kûrimas“.

Posëdþio metu, dalyvaujant Vidaus reikalø ministe-rijos ir Seimo Teisës departamento atstovams, buvo svars-toma, ar Prezidento ástatymo 20 str. 2 d. nustatytos so-cialinës garantijos bûtø taikomos Prezidentui, jei jis atsi-statydintø ar bûtø paðalintas ið pareigø apkaltos procesotvarka.

Svarstymo metu prieita iðvados, kad reikia ðá ástaty-mà tobulinti.

ÞMOGAUS TEISËS

Sausio 28 d. Þmogaus teisiø komitetas posëdyjesvarstë Ástatymo dël Konvencijos dël pareigø ðeimai tu-rinèiø darbuotojø – vyrø ir moterø – lygiø galimybiø irvienodo poþiûrio á juos ratifikavimo projektà Nr.IXP-3189. Posëdyje dalyvavo Socialinës apsaugos ir darboministerijos Europos integracijos ir tarptautiniø santy-kiø departamento vyr. specialistë R. Jakuèionytë ir Dar-bo rinkos ir lygiø galimybiø skyriaus vyr. specialistëJ. Ðliuþienë. Komitetas bendru sutarimu pritarë Ástaty-mo dël Konvencijos ratifikavimo projektui, kuriuo sie-kiama plëtoti Lietuvos lygiø galimybiø ir uþimtumo po-litikà ir jà ágyvendinti tarptautinius standartus atitin-kanèiomis priemonëmis. Ðios konvencijos ratifikavimasnumatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m.birþelio 3 d. nutarimu Nr. 712 patvirtintos Valstybinës

moterø ir vyrø lygiø galimybiø programos 2003-2004metams ágyvendinimo priemonëse. Konvencija taiko-ma moterims ir vyrams, darbuotojams, turintiems pa-reigø savo iðlaikomiems vaikams, taip pat kitiems arti-miausiems giminaièiams, kuriems akivaizdþiai reikalin-ga globa ar parama, kai tokios pareigos riboja jø gali-mybes uþsiimti ûkine veikla. Konvencija ápareigoja jàratifikavusias valstybes numatyti nacionalinëje politi-koje tikslà, kad pareigø ðeimai turintys darbuotojai, ku-rie dirba ir nori dirbti, galëtø ágyvendinti ðià savo teisæbe jokios diskriminacijos, derindami darbo pareigas supareigomis ðeimai.

Dalyvaujant Generalinës prokuratûros Valstybiniokaltinimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojai L. Mi-levièienei, Vidaus reikalø ministerijos sekretorei Ra-sai Budbergytei, Valstybës saugumo departamento vy-resniajam specialistui A. Panomariovui ir skyriaus vir-ðininkui R. Grigui, Seimo Teisës departamento vyres-niajam patarëjui E. Rumbuèiui, komitetas svarstë Sei-mo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo 4 str. pakeiti-mo ir papildymo ástatymo projektà Nr. IXP-3180 irBaudþiamojo kodekso 235 str. pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-3181. Komitetas nusprendë daryti svars-tyme pertraukà, kol bus gauta Generalinës prokura-tûros iðvada.

Komitetas svarstë Bausmiø vykdymo kodekso 110 ir112 str. papildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2598, kuriotikslas – áteisinti pataisos ástaigø teisæ tikrinti, ar nuteistø-jø kûne nëra alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø, toksi-niø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø. Svarstyme daly-vavo Generalinës prokuratûros Valstybinio kaltinimo sky-riaus vyr. prokuroro pavaduotoja L. Milevièienë. Komi-tetas nusprendë siûlyti pagrindiniam komitetui gràþintiprojektà iniciatoriams tobulinti, nes toks projektas, koksyra pateiktas, prieðtarautø tarptautinëms teisës normoms,átvirtintoms Europos Sàjungos Pagrindiniø teisiø charti-joje (teisæ á asmens fiziná ir protiná vientisumà), EuroposTarybos Þmogaus teisiø ir biomedicinos konvencijoje (betkokia intervencija sveikatos srityje bûtø vykdoma iðimti-nai tik gavus laisvà ir aiðkø asmens sutikimà), Europosþmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvenci-joje (asmens teisæ á sveikatos bûklës slaptumà).

Komitetas pritarë Archyvø ástatymo pakeitimo ásta-tymo projektui Nr.IXP-3054. Svarstyme dalyvavo Lietu-vos archyvø departamento generalinio direktoriaus pa-vaduotoja V. Karklelienë, vyr. specialistas R. Kraujelis,Teisingumo ministerijos Teisëkûros ir vieðosios teisës de-partamento direktoriaus pavaduotojas A. Cicënas ir vyr.specialistas A. Radèenko.

Komitetas pritarë JTVP programos „Parama ágyven-dinant Nacionaliná þmogaus teisiø veiksmø planà“ kom-ponentø darbo planams.

Ið komitetø protokolø parengëLaima ÐANDARIENË


SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1472004. 02. 11

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI• SEIMO POSËDÞIAI

Sausio 20 d.RYTINIS POSËDIS

Priimti ástatymai

- Sprogmenø apyvartos kontro-lës ástatymo 11 ir 14 str. pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-2988*ES). Balsavo: uþ – 57, susilai-kë 1.

Ástatymo tikslas – suderinti kaikurias ástatymo nuostatas su EuroposBendrijos steigimo sutarties nuosta-tomis, kurios numato, kad EuroposSàjungos valstybëse ásteigtø ámoniøfilialø veiklai privaloma suteikti nemaþiau palankø steigimosi ir veiklosstatusà kaip ir savo paèios bendro-vëms: 11 str. pataisa nustatoma, kadlicencijà verstis Ástatymo numatyta li-cencijuojama komercine ûkine veik-la gali gauti ir nustatyta tvarka Lie-tuvoje áregistruoti Europos Sàjungosir Europos ekonominës erdvës vals-tybëse ásteigtø ámoniø filialai. Ði nuo-stata ásigaliotø nuo Lietuvos ástojimoá ES dienos.

Be to, panaikinta nuostata, nu-matanti apribojimà gamintojui nevir-ðyti licencijoje nurodyto leistino pa-gaminti produkcijos kiekio.

Nuo balandþio mën.didinamos ðalpos pensijos

neágaliems jauniemsþmonëms

- Ðalpos (socialiniø) pensijøástatymo pakeitimo ástatymas (pro-jektas Nr.IXP-3060(2*)). Balsavo: uþ– 62, susilaikë 1

- Invalidø socialinës integracijosástatymo 1, 3, 4, 5 ir 22 str. pakeiti-mo ástatymas (projektas Nr.IXP-3061(2*)). Balsavo: uþ – 65.

Socialiniø reikalø ir darbo minis-terijos inicijuoto Ðalpos (socialiniø)pensijø ástatymo pakeitimo ástatymotikslas – ágyvendinti Nacionalinësþmoniø su negalia socialinës integ-racijos 2003-2012 metø programà(invalidø materialinës padëties ga-rantijø uþtikrinimas), patvirtintà Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybës2002 m. birþelio 7 d., bei realizuotiLietuvos neágaliøjø organizacijø ir in-validø pageidavimus bei pasiûlymus.

Ástatyme numatyta:- padidinti ðalpos pensijas asme-

nims, pripaþintiems I, II ar III gru-pës invalidais, iki 24 metø sukakties;

- diferencijuoti ðalpos pensijø,mokamø vaikams invalidams, dy-dþius pagal ðiø vaikø negalios laips-ná, dvigubai padidinant pensijas vai-kams, turintiems sunkià negalià;

- nustatyti, kad vaikas invalidaspripaþástamas tokiu ne iki 16 metø,kaip dabar, bet iki 18 metø sukakties;

- padidinti slaugos paðalpas vi-siðkos negalios invalidams;

- suteikti teisæ gauti naðlaièiø ðal-pos pensijas tiems vaikams naðlai-èiams, kurie ðiuo metu negauna vals-tybiniø socialinio draudimo naðlaièiøpensijø dël to, kad jø miræ tëvai (vie-nas ið tëvø) nebuvo ágijæ reikalauja-mo pensijø draudimo staþo;

- reformuoti ðalpos pensijas, ðiuometu mokamas vienam ið tëvø, glo-bëjui ar rûpintojui uþ Ðalpos (socia-liniø) pensijø ástatyme iðvardintø in-validø slaugà, á tikslines kompensa-cijas slaugos iðlaidoms ið dalies kom-pensuoti (toliau – tikslinë kompen-sacija slaugos iðlaidoms, tikslinëkompensacija). Kompensacijas siû-loma skirti sunkios ir vidutinio sun-kumo negalios vaikams invalidamsbei I ir II grupës invalidams, tapu-siems tokiais iki 24 metø. I ir II gru-piø invalidams tikslines kompensa-cijas skirti ir mokëti tuo atveju, kaijiems nustatyta nuolatinës slaugosbûtinybë;

- iðsaugoti iki ðio ástatymo ásiga-liojimo ágytas ðalpos pensijø gavëjøteises.

Pasak Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerijos praneðimo, didþiàjàdalá ðalpos pensijø gavëjø sudaro vai-kai neágalieji, neágalieji nuo vaikys-tës, bei asmenys, kurie tapo neága-liais mokydamiesi, taèiau ne vyresninegu 24 metø.

„Ðie þmonës su negalia dël vie-nokiø ar kitokiø prieþasèiø – am-þiaus, ligos arba dël to, kad mokësi –

neturëjo galimybiø dirbti ir ágyti so-cialinio draudimo staþo socialiniodraudimo invalidumo pensijai gau-ti, todël ðiø pensijø negauna, jiemsmokamos tik ðalpos pensijos. Daþ-niausiai ðalpos pensijos – vienintelisjø pragyvenimo ðaltinis. Ðiø neágaliø-jø padëtis tikrai sunki, nes ðalpospensijos yra sàlyginai maþos ir uþtik-rina tik minimalias pragyvenimo pa-jamas“, – bûtinybæ keisti esamus ásta-tymus ir taip didinti ðalpos pensijasaiðkina socialinës apsaugos ir darboministrë Vilija Blinkevièiûtë.

Ástatymu numatoma teikti dides-næ valstybës paramà vaikams, turin-tiems sunkià negalià, taip pat invali-dams, pripaþintiems tokiais iki 24metø, tarp jø – invalidams nuo vai-kystës, bei visiðkos negalios invali-dams. Taip pat siûloma pasirûpintivaikais naðlaièiais, kurie negauna so-cialinio draudimo naðlaièiø pensijø.

Pasak Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerijos, ðiuo metu visi neága-lûs vaikai, nepriklausomai nuo jø ne-galios sunkumo, gauna vienodo dy-dþio iðmokas – bazinës pensijos dy-dþio ðalpos pensijas. Tuo daþniausiainepatenkinti tëvai, auginantys na-muose itin sunkiai serganèius neága-lius vaikus. Siûloma, kad neágaliemsvaikams bûtø nustatomas negalioslaipsnis (sunki, vidutinio sunkumo irlengva negalia). Atitinkamai – pagalnegalios laipsná – ðiuo ástatymu dife-rencijuojami ðiems vaikams mokamøðalpos pensijø dydþiai. Taèiau áveduspensijø dydþiø diferenciacijà, ðalpospensijos nesumaþëtø. Atvirkðèiai –ðalpos pensijos, mokamos vaikams,turintiems sunkià negalià, padidëtødvigubai. Be to, numatoma, kad vai-kas invalidas bus pripaþástamas ne-ágaliu ne iki 16 metø, kaip dabar, betiki 18 metø. Tokiu bûdu ástatymonuostatos suvienodina Ðalpos pensi-jø ástatymo nuostatas su Civilinio Ko-dekso nuostatomis.

Priimtas ástatymas panaikinabuvusias sàlygas, ribojusias jaunøneágaliøjø teisæ gauti ðalpos pensi-jà: pripaþinimo neágaliu metu bûtimoksleiviu ar studentu, bûti regist-ruotu Darbo birþoje bedarbiu ir pan.

Sausio 20 d. rytiniame posëdyje

148 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

Ðalpos pensijos bus skiriamos vi-siems asmenims, pripaþintiems ne-ágaliaisiais iki 24 metø sukakties (at-skirais atvejais – iki 26 metø), kurieneturëtø teisës gauti socialinio drau-dimo invalidumo pensijø ar valsty-biniø pensijø.

Ástatymu padidintos ðalpos pen-sijos asmenims, pripaþintiems I, II arIII grupës invalidais, iki 24 metø, tarpjø – invalidams nuo vaikystës. I ir IIgrupiø invalidams siûloma pridëtiprie jø gaunamø pensijø 0,5 bazinëspensijos, III grupës invalidams – 0,25bazinës pensijos.

Siûloma suteikti teisæ gauti nað-laièiø ðalpos pensijas tiems vaikamsnaðlaièiams, kurie ðiuo metu negau-na socialinio draudimo naðlaièiø pen-sijø dël to, kad jø miræ tëvai (vienasið tëvø) nebuvo ágijæ reikalaujamopensijø draudimo staþo ir neturëjo tei-sës gauti socialinio draudimo pensi-jos. „Tai labai svarbus pakeitimas, nesjuk vaikas naðlaitis nekaltas dël to,kad jo vienas ið tëvø nesukaupë so-cialinio draudimo staþo. Ðiuo metutokie vaikai negauna nieko“, – sakëVilija Blinkevièiûtë.

Be to, ástatymu padidintos slau-gos paðalpos, mokamos visiðkos ne-galios invalidams. Ðiuo metu ðios pa-ðalpos yra bazinës pensijos dydþio.Numatoma, kad nuo 2004 m. liepos1 d. ðios paðalpos bûtø padidintos iki1,25 bazinës pensijos, o nuo 2005 m.sausio 1 d. – iki 1,5 bazinës pensijosdydþio.

Ástatymu siûloma reformuoti ðal-pos pensijas, ðiuo metu mokamas vie-nam ið tëvø, globëjui ar rûpintojui uþÐalpos (socialiniø) pensijø ástatymeiðvardintø invalidø slaugà, ið dalieskompensuoti tikslines kompensaci-jas slaugos iðlaidoms.

Kompensacijas siûloma skirti pa-tiems sunkios ir vidutinio sunkumonegalios vaikams invalidams bei I irII grupës invalidams, tapusiems in-validais iki 24 metø. I ir II grupiø in-validams tikslinës kompensacijosslaugos iðlaidoms bûtø skiriamos tuoatveju, kai ðiems invalidams bûtø nu-statyta nuolatinës slaugos bûtinybë.

Ðiuo metu II grupës invalidai, net jei-gu jiems ir nustatyta ðios slaugos bû-tinybë, jokiø papildomø iðmokø slau-gai negauna.

Vaikams neágaliesiems iki 18 me-tø priklausanèios tikslinës kompen-sacijos slaugos iðlaidoms mokamos jøtëvams, globëjams ar rûpintojams.

Kadangi tikslinës kompensacijosslaugos iðlaidoms bus skiriamos pa-tiems neágaliesiems, atsiras galimybëdrausti pensijø draudimu valstybës lë-ðomis socialinio draudimo pensijaituos visiðkos negalios invalidø slaugy-tojus, kurie ðiuo metu tokiu draudimunedraudþiami. Jie nedraudþiami dël to,kad gauna jiems patiems priklausan-èias ðalpos pensijas uþ atitinkamø ne-ágaliøjø slaugà. Ásigaliojus pateiktiemspasiûlymams, jie, slaugydami namuo-se visiðkos negalios invalidus, ágis pen-sijø draudimo staþà socialinio drau-dimo pensijai gauti, nes valstybë uþjuos mokës socialinio draudimo ámo-kas á socialinio draudimo fondo biu-dþetà.

Ástatymas nustato, kad socialinëspensijos (ðios pensijos buvo paskir-tos pagal anksèiau, t.y. iki 1995 m.sausio 1 d., galiojusius pensijø ásta-tymus) bûtø indeksuojamos pagalnaujai patvirtintos ir iki patvirtinimobuvusios bazinës pensijos dydþiø san-tyká. Vadinasi, pensijos, kurios nebu-vo didinamos nuo 1994 m. (ðiuo me-tu jos mokamos 1994 m. gruodþiomënesio dydþio), padidëtø patvirti-nus naujà bazinës pensijos dydá.

Pritarta projektamspo svarstymo

- Valstybës ámonës Ignalinos ato-minës elektrinës pertvarkymo á uþ-daràjà akcinæ bendrovæ ástatymoprojektui Nr.IXP-3129(2*)ES (teikë-jas – ûkio ministras P. Èësna). Bal-savo: uþ – 51, prieð – 1, susilaikë 4.Ðiuo ástatymu Vyriausybei ar jos ága-liotai institucijai suteikiama teisëpertvarkyti valstybës ámonæ Ignalinosatominæ elektrinæ á uþdaràjà akcinæbendrovæ, kurios visø akcijø savinin-kë turi bûti valstybë.

- Ligos ir motinystës socialiniodraudimo ástatymo 21 str. pakeitimoástatymo projektui Nr.IXP-3080(2*)(teikëja – socialinës apsaugos ir dar-bo ministrë V. Blinkevièiûtë). Balsa-vo: uþ – 55, susilaikë 5.

Seimui pritarus Socialiniø reika-lø ir darbo komiteto siûlymui, nuokovo 1-osios motinystës (tëvystës)paðalpos tëvams, namuose auginan-tiems vaikus iki vieneriø metø, galipadidëti iki 70 proc. kompensuoja-mojo darbo uþmokesèio. Pasak ko-miteto pirmininko Algirdo Syso, mo-tinystës (tëvystës) paðalpos padidini-mas „Sodrai“ kainuos 15 mln. Lt.

Ðiuo metu motinystës paðalpossudaro 60 proc. kompensuojamojodarbo uþmokesèio, o Vyriausybë siû-lo jas padidinti iki 65 proc. kompen-suojamojo darbo uþmokesèio.

- Ástatymo „Dël socialinës para-mos asmenims, suþalotiems atlie-kant bûtinàjà karinæ tarnybà sovie-tinëje armijoje, ir ðioje armijoje þu-vusiøjø ðeimoms (1945 07 22 – 199112 31)“ 8 str. pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-2323(3*) (teikëjas– A. N. Stasiðkis). Bendru sutarimupritarta pagrindinio komiteto pato-bulintam projektui su posëdþio me-tu priimta pataisa.

- Vieðøjø ástaigø ástatymo pakei-timo ástatymo projektui Nr.IXP-1490(3*) (teikëjas – ûkio ministrasP. Èësna). Bendru sutarimu pritartapagrindinio komiteto patobulintamprojektui su posëdþio metu priimto-mis pataisomis.

- Pelno mokesèio ástatymo 5 str.pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-2477(2*) (teikëjai – B. Vë-saitë, S. Lapënas). Pritarta pagrindi-nio komiteto patobulintam projektuisu posëdþio metu priimta pataisa.

- Gyvûnø globos, laikymo ir nau-dojimo ástatymo 2, 61 str. pakeitimoir papildymo ástatymo projektuiNr.IXP-3102(2*) (teikëjas – vidausreikalø ministras V. V. Bulovas).

- Savivaldybiø aplinkos apsau-gos rëmimo specialiosios programosástatymo 4 str. pakeitimo ástatymo


SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1492004. 02. 11

projektui Nr.IXP-3135* (teikëja –D. Mikutienë).

- Seimo nutarimo „Dël 2004 me-tø paskelbimo Vaikø sveikatos me-tais“ projektui Nr.IXP-3109 (teikë-jas – sveikatos apsaugos ministrasJ. Olekas). Pritarta pagrindinio ko-miteto patobulintam projektui su po-sëdþio metu priimta pataisa. Balsa-vo: uþ – 30, susilaikë 10.

Siûloma bausti politikus uþmelagingus parodymus

Seimo laikinajai arspecialiajai tyrimo komisijai

Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas pateikë Seimo laikinøjø ty-rimo komisijø ástatymo 4 str. pakei-timo ir papildymo ástatymo projek-tà Nr.IXP-3180 ir su juo susijusá Bau-dþiamojo kodekso 235 str. pakeitimoástatymo projektà Nr.IXP-3181.

Pasak projekto iniciatoriaus, Ásta-tymo projekto tikslas – uþpildyti teisi-nio reguliavimo spragas, kurios iðaið-këjo Seimo laikinosios tyrimo komi-

sijos dël galimø grësmiø Lietuvos na-cionaliniam saugumui veikimo metu.

Ástatymo projekte siûloma nusta-tyti, kad Seimo laikinoji tyrimo ko-misija turi teisæ gauti dokumentus,duomenis ar þinias ne tik ið visø vals-tybës institucijø, Lietuvos banko,valstybës ir savivaldybiø ámoniø (taippat ir jø kontroliuojamø), ástaigø irorganizacijø, bet ir ið kitø asmenø,net jeigu tie dokumentai, duomenysar þinios yra valstybës, tarnybos, ko-mercinë ar kitokia ástatymu saugo-ma paslaptis.

Siûloma nustatyti, kad Seimo lai-kinoji tyrimo komisija turi teisæ:

- praðyti prokuroro leisti paskelb-ti ikiteisminio tyrimo duomenis;

- praðyti paslapèiø subjektø ið-slaptinti áslaptintà informacijà;

- pasitelkti policijos pareigûnusir paimti ðiuos dokumentus, medþia-gà, iðskyrus atvejus, kai tai yra ope-ratyvinës veiklos, ikiteisminio tyrimo,baudþiamosios, administracinës arcivilinës bylos dokumentai ar me-dþiaga, kai atsisakoma pateikti Sei-mo laikinøjø tyrimo komisijai reika-

laujamus dokumentus, bei esant mo-tyvuotai Vilniaus apygardos teismonutarèiai;

- apskøsti toká prokuroro nuta-rimà generaliniam prokurorui, jeiguprokuroras nutaria neleisti paskelb-ti ikiteisminio tyrimo duomenø, ge-neraliniam prokurorui nepatenkinusðio skundo ar kitaip atsisakius leistipaskelbti ikiteisminio tyrimo duome-nis, Komisija turi teisæ toká generali-nio prokuroro nutarimà apskøsti Lie-tuvos apeliaciniam teismui;

- apskøsti toká paslapèiø subjek-to sprendimà Lietuvos Respublikospaslapèiø apsaugos koordinavimokomisijai, jeigu paslapèiø subjektaspriima sprendimà atsisakyti iðslap-tinti áslaptintà informacijà. LietuvosRespublikos paslapèiø apsaugos ko-ordinavimo komisijai nepatenkinusskundo ar kitaip atsisakius iðslaptin-ti áslaptintà informacijà, Komisijaturi teisæ toká Lietuvos Respublikospaslapèiø apsaugos koordinavimokomisijos sprendimà apskøsti Lie-tuvos vyriausiajam administraci-niam teismui.



Naujosios sàjungos (socialliberalø) ir Socialdemokratinës koalicijos frakcijos

150 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

Ástatymo projektu siûloma átvir-tinti nuostatas, kurios sudarytø prie-laidas skubesniam Seimo laikinosiostyrimo komisijos skundo teisminiamnagrinëjimui, nustatant, kad teismasper penkias darbo dienas nuo skun-do gavimo privalo já iðnagrinëti ir pri-imti bei paskelbti motyvuotà nutartá.

Kartu su ðiuo ástatymo projektuteikiamo Baudþiamojo kodekso235 str. pakeitimo ástatymo projektotikslas – átvirtinti baudþiamàjà atsa-komybæ uþ melagingø paaiðkinimøteikimà Seimo laikinajai ar specialiaityrimo komisijai, arba Seimui, kuris,paskelbus apkaltos proceso pradþià,veikia kaip apkaltos institucija.

Priëmus teikiamas pataisas,asmuo, Seimo laikinajai ar specialia-jai tyrimo komisijai arba apkaltos ins-titucijai pateikæs melagingà paaiðki-nimà, bûtø baudþiamas vieðaisiaisdarbais arba bauda, arba laisvës ap-ribojimu, arba areðtu, arba laisvës at-ëmimu iki dvejø metø. Uþ melagin-gø paaiðkinimø pateikimà Seimo lai-kinajai ar specialiajai tyrimo komisi-jai arba apkaltos institucijai asmuo

neatsako, jeigu jis pagal ástatymus tu-rëjo teisæ atsisakyti teikti paaiðkini-mus, taèiau prieð paaiðkinimø teiki-mà ði teisë jam nebuvo iðaiðkinta.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jø svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 38,prieð – 8, susilaikë 9. Pagrindiniu ko-mitetu ástatymo projektui svarstytipaskirtas Teisës ir teisëtvarkos komi-tetas, papildomu – Þmogaus teisiøkomitetas. Numatoma ðá projektàsvarstyti pavasario sesijoje.

Nutarta gràþinti Pelno mokesèioástatymo 5, 33, 34, 35, 42 str. pakeiti-mo ástatymo projektà Nr.IXP-2477A(teikëjas – R. Palaitis) pagrindiniamkomitetui tobulinti. Biudþeto ir finan-sø komitetas siûlë projektà atmesti.

Posëdþio pirmininkas praneðë,kad Tarptautiniø operacijø, pratybø irkitø karinio bendradarbiavimo rengi-niø ástatymo 4 str. pakeitimo ástatymoprojekto Nr.IXP-2873(2*) svarstymasatidedamas, kadangi negauta Uþsie-nio reikalø komiteto iðvada.

bûdu manoma pagerinti bendrovësfinansinæ bûklæ, kad bûtø iðvengtaneigiamø socialiniø, ekonominiø iruþimtumo pasekmiø Alytuje.

Jeigu Seimas priims ástatymà, jisásigalios tik tada, kai valstybë nuosa-vybës teise perims „Alytaus tekstilës“akcijø paketà, suteikiantá daugiaukaip pusæ balsø visuotiniame ámonësakcininkø susirinkime.

Seimo Pirmininko pavaduotojasArtûras Skardþius, ragindamas Sei-mo narius pritarti ðiam projektui, sa-kë, kad ði ámonë labai svarbi Alytausmiestui ir regionui, nes yra stambiau-sias ðilumos, elektros energijos irvandens vartotojas. Be to, ðioje ámo-nëje dirba 2 475 darbuotojai. Juos at-leidus, nedarbas Alytaus mieste pa-didëtø beveik du kartus.

Viceministras informavo, kad2003 m. gruodþio 1 d. patirtas nuos-tolis sudarë 9,7 mln. Lt, sukauptasnepadengtas nuostolis virðijo83 mln. Lt. Bendrovës mokëtinos su-mos ir ásipareigojimai siekë65 mln. Lt, kuriø didþiausià dalá su-darë negràþintos paskolos bankams,tarp jø – akcinei bendrovei Turtobankui valstybës vardu gautos pasko-los negràþinta dalis siekë daugiaukaip 12 mln. Lt. 2003 metø pabaigo-je ásiskolinimas uþ elektros energijàsiekë 3 mln. Lt, uþ ðilumos energijà– 1,5 mln. Lt, uþ vandená – 1 mln. Lt.Bendrovë per mënesá apskaièiuojaapie 470 tûkst. Lt gyventojø pajamømokesèio, apie 770 tûkst. Lt valsty-binio socialinio draudimo ámokø. Ta-èiau nuo 2003 m. rugsëjo mënesioakcinë bendrovë „Alytaus tekstilë“minëtus mokesèius pradëjo mokëti ábiudþetà pavëluotai. 2003 m. sausio1 d. á biudþetà buvo nesumokëta650 tûkst. Lt gyventojø pajamø mo-kesèio, 747 tûkst. Lt valstybinio so-cialinio draudimo ámokø. Ásiskolini-mas darbuotojams 2003 m. pabaigo-je siekë apie 4,5 mln. Lt.

Pagal bendrovës verslo planà ga-mybai modernizuoti reikia10,5 mln. Lt, ið jø 8,5 mln. Lt – 2004m., likusius 2 mln. Lt numatoma in-vestuoti 2005 metais.



VAKARINIS POSËDIS

Priimtas Seimo nutarimas dël Seimo nutarimo „Dël Seimo komitetøsudëties patvirtinimo“ 3 ir 14 str. pakeitimo (projektas Nr.IXP-3179). Bal-savo: uþ – 44. Frakcijos siûlymu ið Ekonomikos komiteto iðbrauktas Min-daugas Bastys. Vietoj jo á komiteto sudëtá átrauktas Jurgis Utovka.

Pateikti projektai

Vyriausybë pateikë bendrovës „Alytaus tekstilë“gaivinimo projektà

- Ûkio viceministras Nerijus Ei-dukevièius pateikë Akcinës bendro-vës „Alytaus tekstilë“ veiklos gaivi-nimo ástatymo projektà Nr.IXP-3195.

Ástatymo projekto tikslas – nusta-tyti akcinei bendrovei „Alytaus teks-tilë“ kitus, negu nustatyta galiojan-èiuose mokesèiø ástatymuose, mo-kesèiø mokëjimo terminus – apie 8,5-9 mln. Lt nesumokëtø mokesèiø biu-

dþetui bei „Sodrai“ sumokëti per lai-kotarpá nuo 2005-øjø geguþës 1-osiosiki 2007-øjø geguþës; atleisti jà nuovalstybës vardu gautos paskolos grà-þinimo – leisti Vyriausybei pripaþin-ti beviltiðka ir nuraðyti bendroveivalstybës vardu suteiktà, bet negrà-þintà daugiau nei 12 mln. Lt pasko-los dalá, nesumokëtas palûkanas irdelspinigius, nuo apskaièiuotø dels-pinigiø ir palûkanø mokëjimo. Tokiu

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1512004. 02. 11

Dël negràþintos paskolos pripa-þinimo beviltiðka valstybës biudþetasnegaus daugiau kaip 12 mln. Ltáplaukø, taèiau nesuteikus galimybësveiklos gaivinimui ir nutrûkus akci-nës bendrovës „Alytaus tekstilë“veiklai, biudþetø pajamos vien dëlbendrovës mokamø mokesèiø kas-met sumaþëtø daugiau kaip23 mln. Lt.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà skubos tvarka. Pa-grindiniu komitetu ástatymo projek-tui svarstyti paskirtas Ekonomikoskomitetas, papildomais – Biudþeto irfinansø bei Socialiniø reikalø ir dar-bo komitetai.

Teisingumo viceministras Ginta-ras Ðvedas pateikë:

-Ástatymo dël Konvencijos dëlkovos su korupcija, susijusia su Eu-ropos Bendrijø pareigûnais ar Eu-ropos Sàjungos valstybiø nariø pa-reigûnais, parengtos vadovaujantisEuropos Sàjungos sutarties K.3straipsnio 2 dalies C punktu, ratifi-kavimo projektà Nr.IXP-3184ES,kurios tikslas – numatyti baudþiamà-jà atsakomybæ uþ korupcinius nusi-kaltimus. Atsakomybæ uþ korupci-nius nusikaltimus turi numatyti visosEuropos Sàjungos valstybës narës.Tai taikoma ne tik nacionaliniø ins-titucijø, bet ir Europos Sàjungos ins-titucijø pareigûnams.

Viceministro teigimu, Lietuvosbaudþiamieji ástatymai jau seniai ati-tinka ðios konvencijos reikalavimus,todël konvencijos ratifikavimas ne-keltø jokios problemos. Tradiciðkaiyra daroma viena iðlyga. Iðlyga yradël jurisdikcijos klausimø. Pati kon-vencija suteikia teisæ valstybei pasi-rinkti, kokias jurisdikcines taisyklesjinai taikys konkreèiais atvejais. Lie-tuva ðiuo atveju sieja savo jurisdikci-jà su veikos padarymo vieta, t.y., jei-gu korupcinis nusikaltimas yra pada-romas Lietuvoje, ir tais atvejais, kaiveikà padaræs asmuo yra Lietuvos pi-lietis, tuomet nusikalstamà veikà ti-ria ir teisingumà vykdo Lietuvos pa-reigûnai. Lietuva pagal ástatymo pro-

jektà pareiðkia, kad pripaþásta Teisin-gumo teismo kompetencijà prelimi-nariai aiðkinti konvencijos nuostatas.

Nutarta ástatymo projektui po pa-teikimo pritarti ir pradëti jo svarsty-mo procedûrà skubos tvarka. Pagrin-diniu komitetu ástatymo projektuisvarstyti paskirtas Uþsienio reikaløkomitetas, papildomais – Nacionali-nio saugumo ir gynybos, Teisës ir tei-sëtvarkos bei Europos reikalø komi-tetai. Ratifikavimo projektà nutartasvarstyti pratæstoje rudens sesijoje.

- Ástatymo dël Protokolo prieðneteisëtà ðaunamøjø ginklø, jø da-liø ir komponentø bei ðaudmenø ga-mybà ir prekybà jais, papildanèioJungtiniø Tautø konvencijà prieðtarptautiná organizuotà nusikalsta-mumà ratifikavimo projektàNr.IXP-3185 ES

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomais – Nacionalinio saugu-mo ir gynybos, Teisës ir teisëtvarkoskomitetai. Ratifikavimo projektànutarta svarstyti pratæstoje rudenssesijoje.

- Ástatymo dël Konvencijos dëlEuropos Bendrijø finansiniø intere-sø apsaugos, parengtos vadovaujan-tis Europos Sàjungos sutarties K.3straipsniu, ir jos protokolø, pareng-tø vadovaujantis Europos Sàjungossutarties K.3 straipsniu, ratifikavimoprojektà Nr.IXP-3186ES.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomais – Nacionalinio saugumoir gynybos, Teisës ir teisëtvarkos beiEuropos reikalø komitetai. Ratifika-vimo projektà nutarta svarstyti pra-tæstoje rudens sesijoje.

- Kardomojo kalinimo ástatymo18 str. papildymo ástatymo projektàNr.IXP-3194.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti Tei-sës ir teisëtvarkos komitetas. Ástaty-mo projektà nutarta svarstyti pava-sario sesijoje.

- Administraciniø teisës paþei-dimø kodekso 110, 1862, 18814, 198,225, 233, 2411, 2591, 314, 320 str. pa-keitimo ir papildymo bei Kodeksopapildymo 1673, 2381 str. ástatymoprojektà Nr.IXP-3172.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti Tei-sës ir teisëtvarkos komitetas. Ástaty-mo projektà nutarta svarstyti pava-sario sesijoje.

Socialiniø reikalø ir darbo mi-nistrë Vilija Blinkevièiûtë pateikë:

- Ástatymo dël Konvencijos dëlprivaèiø ádarbinimo agentûrø rati-fikavimo projektà Nr.IXP-3187ES,kurios tikslas – leisti veikti priva-èioms ádarbinimo agentûroms ir gintijø paslaugomis besinaudojanèiusdarbuotojus tiek, kiek tai numatytaðios konvencijos nuostatose. Kon-vencija yra taikoma visoms priva-èioms ádarbinimo agentûroms, vi-soms darbuotojø kategorijoms ir vi-soms ekonominëms veiklos ðakoms.Ji nustato, kokia apsauga ir teisës turibûti garantuotos privaèiø ádarbinimoagentûrø ádarbintiems darbuoto-jams, taip pat reglamentuoja priva-èiø ádarbinimo agentûrø ir ámoniø at-sakomybæ.

Pasak ministrës V. Blinkevièiû-tës, Konvencijos ratifikavimas paska-tintø reglamentuoti Lietuvos darborinkoje veikianèiø ádarbinimo, tarpi-ninkavimo agentûrø veiklà, uþtikrintidarbdaviams bei darbo ieðkantiemsasmenims teikiamø paslaugø koky-bæ, pagerinti ádarbinimo agentûrøveiklos kontrolæ, privaèiø ádarbinimoagentûrø ir Valstybinës darbo birþosapsikeitimà informacija, kuri bûtønaudinga bendrai darbo rinkos poli-

Sausio 20 d. vakariniame posëdis


152 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

tikai. Konvencija numato, kad agen-tûros negali imti uþmokesèio ið dar-bo ieðkanèio asmens. Áteisinus ðiànuostatà, tokiø agentûrø paslaugosieðkantiems darbo asmenims turësbûti nemokamos ir daug daugiau as-menø galës pasinaudoti ðiomis pa-slaugomis. Taip pat bus sukurtasefektyvesnis privaèiø ádarbinimoagentûrø veiklos prieþiûros, kontro-lës bei pilieèiø skundø nagrinëjimomechanizmas ir procedûros. Be to,ratifikavus konvencijà, Lietuvoje bû-tø áteisintos personalo nuomos pa-slaugos. Tokios agentûros galëtø pri-imti darbuotojus ir atitinkamai po totuos darbuotojus ádarbinti pas kitusdarbdavius.

Konvencijos ratifikavimui prita-rë Triðalë taryba.

- Ástatymo dël Konvencijos dëlpareigø ðeimai turinèiø darbuotojø– vyrø ir moterø – lygiø galimybiø irvienodo poþiûrio á juos ratifikavimoprojektà Nr.IXP-3189. Konvencijataikoma moterims ir vyrams, darbuo-tojams, kurie turi pareigà savo iðlai-komiems vaikams, taip pat artimiau-siems giminaièiams, kuriems reika-linga globa ir parama, ir kai tokiospareigos riboja jø galimybes uþsiim-ti ûkine veikla. Pasak ministrës, rati-fikavus konvencijà, bus garantuotosteisës ir pareigos tiek vyrams, tiekmoterims, kurie turi vaikø, kitø iðlai-kytiniø. Konvencija numato, kad vai-kø turintys ar paramà kitiems tei-kiantys asmenys nebûtø atleisti iðdarbo bei nebûtø ribojamas jø pri-

ëmimas á darbà, kad jiems bûtø su-teiktos papildomos garantijos.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jø svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymø projektams svarstytipaskirtas Uþsienio reikalø komite-tas, papildomais – Socialiniø reika-lø ir darbo, Þmogaus teisiø bei Eu-ropos reikalø komitetai. Ðeimos irvaiko reikalø komisijai pavesta ap-svarstyti projektà Nr.IXP-3189. Nu-tarta projektà Nr.IXP-3187ES svars-tyti pratæstoje rudens sesijoje, o pro-jektà Nr.IXP-3189 – pavasario sesi-joje.

Finansø viceministras Vitas Va-siliauskas pateikë Ástatymo dël Kon-vencijos muitinës administracijøtarpusavio pagalbos ir bendradar-biavimo, parengtos vadovaujantisEuropos Sàjungos sutarties K.3straipsniu, ratifikavimo projektàNr.IXP-3188 ES. Pasak viceministro,konvencija padëtø kovoti su muiti-nës reþimo paþeidimais, t.y. kontra-banda, ginklø gabenimu ir t.t.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomais – Biudþeto ir finansø beiEuropos reikalø komitetai. Ratifika-vimo projektà nutarta svarstyti pava-sario sesijoje.

Susisiekimo ministras Zigman-tas Balèytis pateikë Ástatymo dël

1996 m. tarptautinës konvencijosdël atsakomybës ir kompensacijosuþ þalà, susijusià su pavojingø irkenksmingø medþiagø veþimu jûra,ratifikavimo projektà Nr.IXP-3190ES, kurio tikslas – suderintiLietuvos Respublikos teisës normassu tarptautinëmis teisës normomispavojingø ir kenksmingø medþiagøveþimo jûra srityje; taikyti tarptau-tines taisykles, reglamentuojanèiasatsakomybæ ir kompensacijà uþ þa-là, susijusià su pavojingø ir kenks-mingø medþiagø veþimu jûra bei uþ-tikrinti geresnæ asmenø apsaugà.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomais – Aplinkos apsaugos beiEkonomikos komitetai. Ratifikavimoprojektà nutarta svarstyti pratæstojerudens sesijoje.

Kraðto apsaugos viceministrasJonas Geèas pateikë Ástatymo dëlValstybiø, dalyvaujanèiø Daugiana-cionalinëje nuolatinës parengtiesgreitojo reagavimo brigadoje Jung-tiniø Tautø operacijoms, susitarimodël jø pajëgø statuso ratifikavimoprojektà Nr.IXP-3191.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomu – Nacionalinio saugumoir gynybos komitetas. Ratifikavimo

Seimo nariai: Stasys Kruþinauskas, Sergejus Dmitrijevas,Jonas Korenka

Seimo nariai: Giedrë Purvaneckienë, Algimantas Salamakinas,Irena Ðiaulienë, Alfonsas Macaitis

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1532004. 02. 11

projektà nutarta svarstyti pavasariosesijoje.

Seimo narys Nikolajus Medve-devas pateikë Seimo nutarimo „DëlSeimo Operatyvinës veiklos parla-mentinës kontrolës komisijos nuo-statø patvirtinimo“ projektàNr.IXP-3151, kuriuo siûloma patvir-tinti Seimo Operatyvinës veiklos par-lamentinës kontrolës komisijos nuo-status.

Operatyvinës veiklos parlamenti-nës kontrolës komisija (toliau – Ko-misija) – tai Seimo sudaryta nuolati-në komisija operatyvinës veiklos sub-jektø veiklos parlamentinei prieþiûraivykdyti. Komisija sudaroma Seimostatuto nustatyta tvarka bei vadovau-jasi Lietuvos Respublikos Konstituci-ja, Operatyvinës veiklos ástatymu, Sei-mo statutu, kitais teisës norminiais ak-tais bei ðiais pristatytais tvirtinti nuo-statais. Komisijos veikla finansuoja-ma ið Seimui skirtø Lietuvos Respub-likos valstybës biudþeto lëðø.

Komisijos uþdaviniai:- kontroliuoti konstituciniø tei-

siø ir laisviø apsaugà vykdant opera-tyvinæ veiklà;

- priþiûrëti, ar operatyvinës veik-los subjektø veikla atitinka LietuvosRespublikos Konstitucijà ir ástaty-mus, analizuoti operatyvinës veiklossubjektø finansiniø iðtekliø naudoji-mo veiksmingumà ir racionalumà;

- teikti pasiûlymus Seimui, Vy-riausybei ir kitoms institucijoms dëlteisës aktø, reglamentuojanèiø ope-ratyvinæ veiklà, priëmimo ir tobuli-nimo;

- analizuoti operatyvinæ veiklàreglamentuojanèiø teisës norminiøaktø bûklæ, jø atitikimà ástatymø rei-kalavimams;

- tirti ðiurkðèius Operatyvinësveiklos ástatymo paþeidimo bei ope-ratyvinës veiklos subjektø nustatytøveiklos ribø perþengimo atvejus iranalizuoti operatyvinës veiklos pa-grástumà bei tikslingumà.

Nutarta nutarimo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu nutarimo projektui svarstyti pa-

skirtas Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komitetas, papildomu – Teisësir teisëtvarkos komitetas. Nutartaprojektà svarstyti pratæstoje rudenssesijoje.

Seimo narë Jûratë Juozaitienëpateikë Seimo nutarimo „Dël nuosa-vybës teisiø á þemæ miestuose atkû-rimo problemø“ projektà Nr.IXP-3153.

Konstatavusi, kad miesto þemësgràþinimas vyksta labai lëtai, prane-ðëja siûlo miestø savivaldybëms ir ap-skrièiø administracijoms parengtibendrus priemoniø planus greites-niam nuosavybës teisiø á miesto þe-mæ atkûrimui teisëtiems savinin-kams. Nutarimo projekto iniciatoreipasiûlyta nutarimo projektà patobu-linti atsiþvelgiant á Teisës departa-mento pastabas.

Nutarta nutarimo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu nutarimo projektui svars-tyti paskirtas Valstybës valdymo irsavivaldybiø komitetas, papildo-mais – Aplinkos apsaugos bei Tei-sës ir teisëtvarkos komitetai. Nutar-

ta projektà svarstyti pratæstoje ru-dens sesijoje.

Pritarta po svarstymo

- Mokesèiø administravimo ásta-tymo 29 ir 38 str. pakeitimo ástatymoprojektui Nr.IXP-3178(2*), kurá nu-matoma priimti pratæstoje rudens se-sijoje.

Gràþinti tobulinti

- Policijos rëmëjø ástatymo 2, 4,5, 6, 8, 15 ir 16 str. pakeitimo, ðeðto-jo skirsnio pavadinimo pakeitimo beiÁstatymo papildymo 51 str. ástatymo(Nr.IXP-2985) ir Baudþiamojo ko-dekso 30 ir 230 str. pakeitimo ástaty-mo (Nr.IXP-2987) projektai.

Atmesti projektai

- Teisës ir teisëtvarkos komitetosiûlymu atmesti Valstybiniø pensijøástatymo 1 str. pakeitimo ástatymo(Nr.IXP-2592) ir Vieðojo administ-ravimo ástatymo 3 str. pakeitimoástatymo (Nr.IXP-2986) projektai.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybospirmininkas Romas Pakalnis atsakë á Seimo nariø klausimus

Klausë: E. Kaniava, E. Klumbys, A. Gricius, J. Èiulevièius, A. Kunèinas,R. Pavilionis, S. Lapënas, J. Raistenskis, E. Ðablinskas. Replikavo: E. Klum-bys ir V. Einoris.

Gerbiamasis posëdþio pirminin-ke, gerbiamieji Seimo nariai, aèiûjums uþ tai, kad Lietuvos Respubli-

kos Seime skirtas laikas nacionaliniotransliuotojo reikalams.

Kaip atrodë LRT 2003 metais?Praëjusieji metai Lietuvos naciona-liniam transliuotojui buvo sudëtingi.Kovo mënesá atsistatydinus genera-liniam direktoriui Valentinui Milak-niui, buvo surengtas konkursas ir perkelis etapus sudaryta nauja LRT va-dovybë: generalinis direktorius Kæs-tutis Petrauskis, televizijos direkto-rius Ðarûnas Kalinauskas ir radijo di-rektorius Rimgaudas Geleþevièius.Nepaisant nestabilumo pasitraukusvadovams, ëjusiems pareigas vos pus-



154 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

antrø metø, nacionalinis transliuoto-jas itin atsakingai dirbo geguþës 10-11 dienomis, referendumo dël stoji-mo á Europos Sàjungà metu, infor-mavo ir dabar informuoja Lietuvosgyventojus apie narystës Europos Sà-jungoje privalumus ir iððûkius.2003 m. geguþës mënesá kadencijàbaigæ atsistatydino LRT tarybos pir-mininkas Marcelijus Martinaitis ir jopavaduotojas Vytautas Aliðauskas.Taryba rinkimuose naujuoju tarybospirmininku iðrinko Romà Pakalná, opavaduotoja – Dianà Vilytæ.

Visuomeninis transliuotojas at-sakingai pasirengë Mindaugo karû-navimo 750-øjø metiniø minëjimui(esu uþtikrintas, kad jûs visi pame-nate). Sklandus Dainø ðventës tran-sliavimas sustiprino ðventës áspûdá,LTV þiniø laidos buvo perkeltos árenginiø vietas.

Aktyvinant ryðius su lietuviødiaspora kitose Europos ðalyse ir pa-saulyje, nuo 2003 m. vasario 16 d.pradëta transliuoti antroji Lietuvostelevizijos programa. Jos signalasperduodamas „Sirijaus“ palydovu.Tokiu bûdu televizijos antroji progra-ma pasiekia ne tik mûsø ðalies gyven-tojus, bet ir lietuvius, gyvenanèiusEuropos valstybëse. LRT gauna dau-gybæ ambasadø, uþsienyje gyvenan-èiø lietuviø atsiliepimø, padëkø uþtransliuojamà programà.

2003 m. buvo kokybiðkai atnau-jinta, iðplësta LRT interneto svetai-në. Ðiuo metu realiu laiku galimaklausyti Lietuvos radijo I ir II pro-gramas ið esmës visame pasaulyje. Ið-plëtus archyvo galimybes, bet kadaLRT svetainëje galima susirasti no-rimà radijo ar televizijos laidà.

Dar vienas darbas, kuris praei-tais metais buvo padarytas, tai buvosustiprinti Birþø siøstuvo galingumaiir Lietuvos radijo ir televizijos laidostapo girdimos ir matomos Latvijospasienio rajonuose, besiribojanèiuo-se su Lietuva, kur gyvena daug lietu-viø. Ðiais metais, turiu pasakyti, busiðplësti Kalvarijos ir Dieveniðkiø siøs-tuvai. Tai leis Baltarusijos ir Lenki-jos lietuviams matyti LTV programasbei klausytis Lietuvos radijo. Tai ir-

gi, manyèiau, rimtas ir kokybiðkai la-bai reikalingas þingsnis. Ðie pokyèiaiyra dalis pertvarkymø, vykdomø LRTnuo 2001 m. pabaigos.

Restruktûrizavus Lietuvos radijàir televizijà, ypatingas dëmesys buvoskirtas visuomeniniam transliuotojuimodernizuoti. Praëjusiais metais su-remontavus nemaþà dalá Radijo ir te-levizijos patalpø, darbuotojams sukur-tos patogios ir ðiuolaikiðkos darbo vie-tos. Nelabai seniai dviejø Seimo ko-mitetø atstovai, beveik visi komitetønariai, buvo ir matë naujàsias Radijoir televizijos patalpas. Vien á pastatøremontà investuota 1,5 mln. Lt. Jie,þinoma, gauti ið komerciniø pajamø,ne ið valstybës biudþeto. Darbus pri-ëmë valstybinë komisija, ir dabar Ra-dijo namø pastatas atiduotas eksplo-atuoti. Jame iðtisà deðimtmetá iki ðiolbuvo áðaldyta daugiau kaip 9 mln. Ltvalstybës lëðø. Dabar jie jau pradësduoti naudà.

Praëjusiais metais á televizijos irradijo technikà buvo investuota3 mln. Lt. Norint, kad bûtø áveiktastechninis atsilikimas, reikëtø inves-tuoti bent 10 mln. Lt (tokie yra mi-nimalûs poreikiai). Taèiau valstybë,kaip þinia, ðiuo metu negali skirti tieklëðø. Technika atnaujinama ið esmëstik ið komerciniø lëðø. LRT stinga netik sudëtingos aparatûros, bet net irpersonaliniø kompiuteriø þurnalis-tams. Visà ðá metø metais susikaupusáatsilikimà tikimasi áveikti per kelis at-einanèius deðimtmeèius. Kita vertus,atsiþvelgiant á tai, kad Lietuva jau ðie-met taps visateise Europos Sàjungosnare, bûtina atkreipti dëmesá á visuo-meninio transliuotojo finansavimà.Að èia noriu apgailestaudamas pasa-kyti, kad LRT yra blogiausiai finan-suojamas visuomeninis transliuoto-jas ne tik tarp Vakarø, bet ir Rytø beiVidurio Europos ðaliø. Pavyzdþiui,Slovakijos visuomeninio transliuoto-jo biudþetas yra 3 kartus, Slovënijos– 9, Airijos – 21, o Ðvedijos – 30 kar-tø didesni negu LRT. Minëtos ðalyssavo dydþiu yra panaðios á Lietuvà,gal, þinoma, iðskyrus Ðvedijà. Mûsøkaimyninës Latvijos televizijos biu-dþetas yra 1,5 karto didesnis nei Lie-

tuvos. Estijoje vien visuomeninës te-levizijos biudþetas yra apie 45mln. Lt. Lietuvos radijas ir televizijagauna apie 37 mln., nors ið ðiø lëðøyra rengiamos ne tik dvi televizijos,bet ir dvi radijo programos, iðlaiko-mas LRT lengvosios muzikos orkest-ras, vaikø choras, archyvai.

Ðie skaièiai rodo, kad LRT, pir-ma, labai efektyviai ir racionaliai pa-naudoja turimus resursus, antra, ypaètaupant kenèia ir bendra visuomeni-nio transliuotojo teikiamø paslaugøkokybë. Tai, kad tiek radijo, tiek tele-vizijos laidoms kartais pristinga pro-fesionalumo, kelia nerimà tiek LRTtarybai, tiek ir administracijai. Dar la-biau taupyti, maþinti darbuotojø skai-èiø nebeámanoma. Reformos metuLRT darbuotojø skaièius buvo suma-þintas nuo 1200 iki 650. Beje, dar pa-sakysiu, kad tai maþiausias þmoniø,dirbanèiø visuomeniniame transliuo-tojuje, skaièius Europoje.

Bûtina atkreipti dëmesá á neið-spræstà nepriklausomo finansavimomodelio ágyvendinimo problemà.Nors buvo kelios komisijos (viena iðjø veikë ir 2003 m. turëjo parengtiabonentinio mokesèio uþ visuomeni-nio transliuotojo teikiamas paslaugasástatymà), politinis sprendimas ikiðiol nepriimtas.

Nematant bendresnio konteks-to, vis pasigirsta nauji raginimaikeisti Lietuvos radijo ir televizijosástatymà ir LRT tarybos formavimoprincipus. Turiu pasakyti, kad per 13nepriklausomybës metø tai jau bu-vo padaryta 4 kartus. Ið viso 56 me-no, kultûros, ðvietimo þmonës dir-bo LRT tarybose. 14 generaliniø di-rektoriø buvo paskirti vadovautiLRT ir në vienas, kaip þinoma, ne-iðbuvo ðiame poste visos skirtos pen-keriø metø kadencijos. Toks politi-nis nestabilumas, ástatymo, LRT ta-rybos bei vadovø kaita neigiamaiveikia bendrà LRT darbo klimatà.Dël to kenèia eterio kokybë, for-muojamas visuomenës poþiûris, kadvisuomeninis transliuotojas yra tikvienos ar kitos politinës valdþiosárankis. Tiesa, pastaraisiais metaisþmoniø poþiûris á LRT keièiasi.



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1552004. 02. 11

2003 m. gruodþio mënesá atliktareprezentatyvi visuomenës apklausaparodë, kad Lietuvos televizija ten-kina 67 proc. þmoniø poreikius. Dau-giausia teigianèiø, kad Lietuvos te-levizija patenkina jø, kaip Lietuvospilieèiø, lûkesèius yra tarp 30 metøir vyresniø þmoniø, net 70 proc. Ap-klausoje dalyvavæ Lietuvos gyvento-jai naujàjá Lietuvos televizijos sezo-nà vertina kaip ádomø – 65 proc., pa-teikusià teigiamø naujoviø – vël60 proc., daugiau informacinio(73 proc.) nei pramoginio (23 proc.)pobûdþio. Kad naujasis televizijos se-zonas atitinka Lietuvos gyventojø po-reikius, teigia 56 proc. respondentø.Beje, „Respublikos“ dienraðèio „TVantena“ priedo rengiama apklausarodo, kad LTV yra tarp objektyviau-siø transliuotojø.

Trumpai norëèiau pasakyti, kàveikiame dabar. Dabar mes analizuo-jame 2003 m. veiklos rezultatus, kitàsavaitæ tvirtinsime praeitø metø fi-nansinës veiklos rezultatus ir 2004 m.pajamø iðlaidø sàmatas. Rengiame irkovo mënesá nustatyta tvarka pateik-sime Seimui metinæ mûsø veiklosataskaità.

Treèia. Pradëjome rengti LRTstrateginá veiklos planà, kuriame busuþfiksuota LRT strategija penke-riems metams ir detalus veiksmø pla-nas artimiausiems metams. Tikimës,kad kovo mënesá uþbaigtas darbaspadës Lietuvos Respublikos Seimuiapsispræsti dël abonentinio mokesèioávedimo, nes bus parodyti realûs po-reikiai ir jø patenkinimo galimybës.Rengiamës vasario mënesá atnaujin-ti kai kurias televizijos laidas, kuriøkokybë, pripaþástame, yra nepakan-kama.

Daug laiko atima ir nemaþàátampà sukelia politiniai procesai, su-sijæ su Lietuvos Respublikos Prezi-dento apkalta. Gavæ Ekscelencijospaklausimà, kodël Naujøjø metøsveikinimas nebuvo transliuojamasper pirmàjà LTV programà, atsakytipavedëme LRT administracijai, nesbûtent ji parinko sveikinimo, tran-sliavimo laikà ir bûdà. Po savaitës ga-vome Prezidento pakartotiná ragini-

mà, taip pat Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto pirmininko,profesoriaus R. Pavilionio paklausi-mà, ar taryba nemano, kad naciona-linis transliuotojas paþeidë Lietuvosnacionalinio radijo ástatymo 5 str. irLietuvos Respublikos Prezidentoástatymo 9 str. Turiu pasakyti, kadkvalifikuotam atsakymui neuþtenkaLRT tarybos kompetencijos ir mumsakivaizdþiai reikalinga kvalifikuotøprofesionaliø teisininkø pagalba. No-rëdami atsakyti á ðiuos klausimus,mes kreipëmës á Lietuvos teisës uni-versiteto specialistus ir tik gavæ jø ið-vadas galësime atsakyti, ar buvo pa-þeista, ar nebuvo.

Toliau. Ðeðtas dalykas, kuris darjaudina ir kurá norëèiau, kad iðgirstøSeimo nariai yra tas, kad 2000 m. Sei-mas, priimdamas Visuomenës infor-mavimo ástatymo 29 str. pakeitimoástatymà, patvirtino tokià LRT tary-bos formavimo tvarkà. Aukðèiausio-ji LRT valdymo institucija yra tary-ba, atstovaujanti visuomenës intere-sams. Ji sudaroma ðeðeriø metø lai-kotarpiui ið 12 asmenø. Að þinau, yraþmoniø, kurie neþino ir kalba apietai, kad reikia pakeisti vienà ar kitàtarybos nará. Pirmajai tarybos kaden-cijai keturis tarybos narius ðeðeriømetø laikotarpiui skiria LietuvosRespublikos Prezidentas, keturis na-rius keturiø metø laikotarpiui skiriaLietuvos Respublikos Seimas, du na-riai – ið opoziciniø frakcijø pasiûlytøkandidatø ir keturis narius deleguo-ja po vienà keturios visuomeninës ar-ba valstybinës organizacijos. Kodëlðità reikia sakyti dabar Seimo na-riams, nepaisant to, kad tai gal ir þi-nomi dalykai. Todël, kad bûtent ðiømetø geguþës mënesá baigiasi ketu-riø tarybos nariø kadencija. Tai yraVlado Bagdono, Petro Dirgëlos irdviejø jau anksèiau atsistatydinusiøið tarybos – Eduardo Eigirdo ir Vid-manto Valiuðaièio kadencija. Vadina-si, Seimas… ið tikrøjø LRT tarybosvardu að praðau Seimo, kad bûtø pa-skirti nauji nariai arba patvirtintianksèiau buvusieji ir kad bûtø priimtibet kokie sprendimai, nes ne visa ta-rybos sudëtis mums trukdo darbui.

E.KANIAVA. Tikrai buvo labaireikalingas mûsø susitikimas Radijoir televizijos komitete, taryboje, bu-vo iðgirstos ávairios nuomonës. Að ne-bûsiu ðiuo atveju toks skeptikas, kadteigèiau, jog mûsø nacionalinis tran-sliuotojas netobulëja, kad nevykdovisuomeninës misijos. Tikrai pagau-sëjo kultûriniø laidø, gerëja ir kultû-riniø laidø kokybë. Þinoma, bûtø ga-lima papriekaiðtauti dël tø kultûriniølaidø transliavimo laiko, nes iðties vi-sas geriausias laikas yra atiduodamaskomercinëms laidoms, o 17.30 val. ar23.30 val. yra ne pats geriausias lai-kas rodyti gana neblogas, o kai kadanet ir geras kultûrines laidas.

Bet mano galvos skausmas (ir netik mano, bet daugelio mûsø ðaliesatlikëjø, muzikantø) – mûsø Leng-vosios muzikos orkestro egzistenci-jos klausimas. Man labai ádomu, ko-ká vaidmená atlieka taryba ir kaip da-bar, kai yra raikomas tas biudþeto py-ragas, kokia dalis yra skiriama or-kestrui, nes þinau, kad situacija, ypaèorkestrui tapus vieðàja ástaiga, nërageriausia.

R.PAKALNIS. Tai ið tikrøjø vie-nas ið svarbiausiø klausimø, kuriuosdabar mes svarstome ir artimiausia-me posëdyje sausio 27 d. mes gráði-me prie orkestro problemø. Ir að tu-riu pasakyti, kad ir taryboje yra dvinuomonës ðiuo klausimu – pritartiadministracijos siûlymui ar nepritar-ti. Vienas variantas yra toks, kadLengvosios muzikos orkestras galë-tø bûti reorganizuotas á bigbendodþiazo orkestrà, kita dalis tarybos na-riø mano, kad to daryti nereikëtø. Iðtikrøjø mûsø laukia diskusija, svars-tymas, mes turime daugybës menoþmoniø raðtus ðiuo klausimu ir að ga-liu tik paþadëti, kad mes spræsime ði-tà dalykà atsakingai.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pir-mininke, tuoj po Naujøjø metø mirësignataras Petras Poðkus. Buvo kreip-tasi á Radijo ir televizijos generalinádirektoriø Kæstutá Petrauská, kad apietai bûtø praneðta „Panoramoje“. Ir kàjis atsakë: signataras mirë, ar tai þi-nia? Ir atsisakë praneðti. Po to á já krei-pësi ir Seimo vicepirmininkas È. Jur-



156 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

ðënas, ir komiteto pirmininkas R. Pa-vilionis, bet buvo atsakyta. Po keliødienø buvo parodytas reportaþas, kadPrezidento patarëjas Gintaras Ðurkuspraleido kelis Alytaus tarybos posë-dþius. Tai jau þinia Lietuvai. Ar jûsmanote, gerbiamasis pirmininke, kadradijui ir televizijai toliau gali vado-vauti valstybingumo svarbos nesu-prantantis þmogus?

R.PAKALNIS. Að pabandysiu at-sakyti ðtai kaip. Apie velionio signa-taro mirtá per Lietuvos radijà ir tele-vizijà buvo perskaityta 16 informaci-niø praneðimø. Atsipraðau, vienuo-lika, suklydau. Deðimt per radijà: 5dienà, 6 dienà ir 7 dienà, ir vienà kar-tà per televizijà. Tiesa, ne „Panora-moje“, per 18.30 val. vakaro þinias.Ðtai visa informacija, kurià að turiuðiandien. Mes 27 dienà susirinkæ dis-kutuosime, ar administracija padarëviskà, ko buvo praðoma, taèiau perradijà ir televizijà buvo perskaitytavienuolika informaciniø praneðimø.Per radijà deðimt, vienuoliktasis pertelevizijà.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmi-ninke, mes puikiai suprantame, kadkiekviena politinë partija, kiekvienapolitinë jëga stengiasi parodyti savogalimà átakà kokiu nors bûdu prisikas-ti iki mûsø radijo ir televizijos. Tai vi-siðkai suprantami norai, niekur nuojø nedingsi. Matome mes ir politiniøpartijø, ir Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros komiteto, ir kai kuriuos Preziden-tûros veiksmus, kaip jûs minëjote. Arjums neatrodo, kad to bûtø galima ið-vengti, jeigu Seimui uþtektø jëgø ir va-lios priimti toká sprendimà, kad á tàkomisijà, tarybà vienà kandidatà de-leguotø Prezidentas, daugiausia dunuo daugumos ir maþumos Seimas, olikusius deleguotø kultûros, mokslo,ðvietimo, þiniasklaidos, tai yra ávairiosvisuomeninës organizacijos, ir dele-guotø demokratiðku bûdu, o ne taip,kad virðininkas nutartø, kà deleguoti.Ir tada mes turëtume ilgalaikæ, stabi-liai dirbanèià tarybà, kuri galëtø pri-sidëti prie mûsø visuomeninës televi-zijos tolesnio tobulinimo.

R.PAKALNIS. Að taip nema-nau, nes mûsø taryba, nepaisant to,

kas á jà yra delegavæ, dirba konstruk-tyviai. Sunkiai dirba, bet konstruk-tyviai. Diskusijos kità kartà uþimadaug laiko, bet neracionaliø spren-dimø mes nepriimame. Að nematautiesioginës partiniø struktûrø átakostiems tarybos nariams, kurie dirbaLRT taryboje. Nematau. Ið tiesø taipyra. Mes daugiausia diskutuojametol, kol priimame bendru sutarimuarba vienbalsiai. (Balsas salëje, ne-girdëti)

PIRMININKAS V. P. ANDRIU-KAITIS. Kolega suprato klausimà,tik patvirtino, kad dabartinës tarybosskyrimo proporcijos yra racionalios.

R.PAKALNIS. Visiðkai norma-lios.

J.ÈIULEVIÈIUS. Gerbiamasispirmininke, sakykite, kodël praëjusbeveik mënesiui jûs tik dabar krei-pëtës á universiteto juristus, kaip jûssakëte, dël dviejø ástatymø, t.y. Ra-dijo ir Prezidento ástatymø paþeidi-mo, ir kada galima tikëtis atsakymo,kada juos suþinos visuomenë?

R.PAKALNIS. Mes papraðëme,kad mums bûtø atsakyta kaip áma-noma greièiau, ir kai tik mes gausi-me iðaiðkinimà, tuoj pat atsakysime.Ið tiesø mums nepakanka teisinio ið-silavinimo, mes jo neturime. Kur yraproblema? Jeigu administracija pa-þeidë ástatymus, mes juos nubaudþia-me. Kas bus tada, kai administracijasu LRT taryba pradës vaikðèioti poteismus ir aiðkinsis, kas teisëtai nu-baudë, kas neteisëtai? Èia yra pro-blema. Að manau, kad vasario vidu-ryje mes turësime atsakymà.

A.KUNÈINAS. Gerbiamasispraneðëjau, að norëjau paklausti, arRadijo ir televizijos taryba retkarèiaisanalizuoja visuomenines politineslaidas, ir að norëèiau paklausti kon-kreèiai. Man kartais susidaro vaizdas,kad kai kuriø, o ypaè radijo, visuo-meniniø politiniø laidø vedëjai ne tikveda tas laidas, taèiau kitose laidosedalyvauja kaip tam tikrø vienø ar ki-tø politiniø linijø ðalininkai. Susiklos-to gana keistas vaizdas, kai ir vedalaidà, ir kitoje laidoje pasireiðkia kaippolitikas. Ar jûs manote, kad tokiapadëtis yra normali?

R.PAKALNIS. Að nemanyèiau,kad tai yra visiðkai normali padëtis.Bûtø gerai, kad mes sugebëtume ið-girsti kuo daugiau þmoniø nuomonæ.Man taip pat, kaip tarybos pirminin-kui, atrodo, kad laidose labai daþnaimes matome tuos paèius ir tuos pa-èius veidus, kai galëtume iðgirsti pla-tesnio þmoniø spektro, platesnio po-litikø spektro nuomonæ, ir tai galëtøbûti naudinga mûsø visos visuome-nës ugdymui. Að manau, kad situa-cija palaipsniui susitvarkys.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasispirmininke, að taip supratau ið mûsøgerbiamojo kolegos, kad taryba ið tik-røjø sudaryta ið labai politiðkai neða-liðkø þmoniø, ir niekas nekelia abe-joniø, kad, pavyzdþiui, Rimvydas Va-latka yra tiesiog to neðaliðkumo eta-lonas. Dël to niekam nekyla abejo-niø. Taip pat niekam nekyla abejo-niø, kad tarybos nariai atstovaujatoms institucijoms, kurios jau seniaiyra baigusios savo galiojimo laikà.Nei Seimui, kuris ðiandien yra, neiPrezidentui, kuris ðiandien yra.

Bet að norëjau paklausti jûsø ki-to dalyko. Susidaro labai objektyvusáspûdis, kad esant dabartinei sudë-tingai situacijai jûsø vadovaujama ta-ryba niekaip nepajëgia uþtikrinti, kadbûtø vykdomos principinës Radijo irtelevizijos ástatymo nuostatos, kuriosapibrëþia jo misijà. Uþuot teikæs ob-jektyvià, neðaliðkà informacijà apieðalyje vykstanèius labai sudëtinguspolitinius procesus, ðis kanalas, ar ðistransliuotojas, aiðkiai uþëmë atviràðaliðkà pozicijà, ne tik telkianèià, betkirðinanèià visuomenæ, ir tokiø pa-vyzdþiø yra labai daug. Á raðtus, ku-riuos mes siuntëme, jûs neatsakëte.Jûs sakote, kad reikia teisininkø pa-galbos. Bet yra ástatymai, kurie ápa-reigoja atsakyti per tam tikrà laikà,ir mes negalime laukti iki vasario arkovo, ar kitø metø vasaros.

Todël vis dëlto norëtume iðgirstiatsakymà, ar jûs ketinate laikytis ðiøástatymø? Kita vertus, nereikia, ma-tyt, ypatingo teisinio iðsilavinimoþmogui, kad jis suvoktø, kad jûsøveiklà reglamentuojanèio ástatymo5 str. ir 9 str. labai aiðkiai sako, kam



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1572004. 02. 11

ir kada suteikiama teisë naudotis ete-rio laiku. Kokiø dar reikia teisiniø pa-slaugø jums, kurias mes galëtume su-teikti galbût pasitelkæ Seimo Teisësdepartamento þmones? Nors þmoguisu minimaliu iðsilavinimu tai yra vi-siðkai akivaizdu. Ar tai nëra ðaliðku-mas? Kaip jûs tai suprantate?

R.PAKALNIS. Ne, tai nëra ða-liðkumas. Jûs, pone profesoriau,klausiate, ar mes nemanome, ar pa-þeidë. Jeigu mes atsakysime, kadmanome, kad paþeidë ir po to byli-nësimës su administracija, ir jeigujuos nubausime neturëdami ástaty-mø iðaiðkinimo, tada mes bûsimenuëjæ ne visai tuo keliu. Sutrikdysi-me darbà tos organizacijos, kuri darðiaip taip dirba ir transliuoja laidas.Að tik taip galiu atsakyti. Tikrai rei-kia kvalifikuotos teisininkø iðvadosir tik po to galima priimti sprendi-mà. Jeigu bus iðaiðkinta, kad admi-nistracija pasielgë neteisëtai, ji busnubausta. Antruoju kanalu buvotransliuojama, ir èia yra tam tikrispàstai teisiniu poþiûriu. Taip yra.

S.LAPËNAS. Gerbiamasis pir-mininke, ið tiesø stebinantis Ðvieti-mo, mokslo ir kultûros komiteto pir-mininko tiesmukas kiðimasis á Lietu-vos televizijà, kuris akivaizdþiai prieð-tarauja valdþiø atskyrimo principui.Vargu ar tai galima bûtø paaiðkintinetgi parlamentinës kontrolës idëja.Jûsø nuomone, kaip vis dëlto reikë-tø atsiriboti nuo tokios galimos áta-kos ir nuo tokio nuolatinio pirðtu pa-rodymo, kas leistø normaliai tarybosveiklai uþtikrinti darbà?

R.PAKALNIS. Að galëèiau atsa-kyti ðiek tiek plaèiau. Man atrodo,kartais ir radijas, ir televizija, ir ap-

skritai mûsø visuomenë pernelyg su-reikðmina kai kuriuos dalykus. Na,atsitiko ðitaip su naujametiniu svei-kinimu. Dabar reikëtø labai norma-liai paþiûrëti, konstruktyviai pasitar-ti, o kas sveikins tautà Vasario 16-osios proga, kad neiðeitø stumdyma-sis, kas dabar turi sveikinti. Að norë-èiau agituoti nesureikðminti dalykø,kurie kartais ávyksta, kaip dabar dëlsignataro mirties. 10 praneðimø perradijà, vienas per televizijà, ðito yramaþa. Na, administracija pasimokë,kità kartà darys kitaip. Èia nëra tra-gedija, tai normalus darbo procesas,na, kà padarysi. Tragedija yra þmo-gaus netektis, o informacija apie tainëra tragedija.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasisprofesoriau, esate þymus aplinkosau-gininkas, tarptautiniø premijø laure-atas, jûsø ðvietëjiðka veikla þinoma netik Europoje, bet ir pasaulyje. Manoklausimas bûtø toks. Þinodamas, kadjûs esate dràsus þmogus, klausiu, arartimiausiu metu planuojate respub-likinio kanalo programas keistimokslo populiarinimo, ðvietëjiðkølaidø link, nes ta veikla bûdinga jûsøgyvenimui, bûdinga jums. Ar jûs da-rysite átakà, bûdamas pirmininkas, irnebijosite tam tikros apkaltos ir tamtikrø priekaiðtø po to?

R.PAKALNIS. Ne, að nebijosiu,nes dar nëra tokios struktûros, kurigalëtø pakeisti mano ásitikinimus. Taipirma tezë. Bet að niekada nenorë-siu primesti tarybai ar administraci-jai vien savo nuomonës. Að sakiaupraneðime, kad rengiame strategináveiklos planà. Jame bus suþymëti pri-oritetai. Neabejoju, kad vienas ið pri-oritetø bus ðvietimas, ávairiapusis vi-

suomenës ðvietimas, áskaitant aplin-kosauginá ðvietimà. Na, sakysime,kad ir toks dalykas. Darnaus vysty-mosi strategija yra patvirtinta, Lie-tuva jà ágyvendins, prie to dirbs 20metø, vadinasi, ne viena karta. Apietà reikia labai daug kalbëti ir labainormaliai kalbëti su þmonëmis. Ma-nau, mes laipsniðkai keisime ir pro-grama darysis ádomesnë.

E.ÐABLINSKAS. Að tada trum-pà klausimà, nes kità turëjau ilgesná.Dël lietuviø pageidavimo Vokietijo-je. Vasario 16-àjà jie vis dëlto norëtømatyti LTV laidà, lietuviø ten gau-sëja ir tas didþiulis centras, kur yragimnazijos dalis. Kodël iki ðiol negalimatyti, ir kada, kokios galimybës?

R.PAKALNIS. Tai antroji televi-zijos programa turëtø…

E.ÐABLINSKAS. Yra, pirmosiosreikia.

R.PAKALNIS. Dël pirmosios yratechniniø nesklandumø ir pinigø da-lykai. Að manau, mes kada nors pa-sieksime, gal per porà metø pasiek-sime, kad bûtø galima matyti pirmà-jà programà per televizijà. Kitas da-lykas, dar reikia labai pagerinti ko-kybæ rodant platesnei auditorijai.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Sei-mo vicepirmininke, iðklausæs ðá pra-neðimà, atsakymus, að galiu pasaky-ti, kad vis dëlto mûsø radijo ir televi-zijos valdþios tragedija ta, kad reikiakreiptis á Teisës universitetà ir iðsi-aiðkinti, ar buvo paþeistas ástatymas,kai Prezidentui nebuvo leista kalbë-ti, pasveikinti tautà Naujøjø metøproga, ir neturi tie þmonës elemen-taraus moralinio supratimo, kad tàreikia padaryti, kai á juos kreipiasiaukðèiausias valstybës pareigûnas.


Seimo narys Bronius Bradauskas Seimo nariai: Petras Papovas, Ona Babonienë

158 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

V.EINORIS. Gerbiamieji kole-gos, að labai gerbiu tarybos pirminin-kà ir generaliná direktoriø. Norëèiaukreiptis kaip pilietis. Neleiskite ið mû-sø vadovo, Prezidento (neaiðku, kasbus pabaigoje) ðaipytis ir niekinti. Jukniekiname patys save. Að noriu pasa-kyti, kas susijæ su Rita Miliûte. Jûs pa-klausykite, kaip ji veda programà. Ne-leiskite, tai nedaro garbës niekam iðmûsø, tuo labiau jums. Jûs gerbiami

þmonës. Tiesiog gëda klausyti. Ieðkonepamestø dalykø, bûtinai gráþta spe-cialiai prie tos temos, pradeda, pabai-goje vël gráþta. Kaip atrodo? Kaip mesatrodome? Jûs nemanykite, kad þmo-nës, kurie klauso, vadinami „runke-liai“… Ir jie supranta, skambuèiai irskambuèiai. Kada baigsis ði nesàmo-në? Neleiskite. Jûs garbingi þmonës.Jûs turite didþiulæ atsakomybæ. Nerei-kia ðitaip daryti.


net ne Konstitucinis Teismas, o kiek-vienas Seimo narys savo protu ir sa-vo sàþine. Lygiai taip, kaip kiekvie-nas rinkëjas savo protu ir savo sàþi-ne darys sprendimà dël kiekvienoSeimo nario.

Todël Grësmiø Komisija kreipë-si á Etikos komisijà, kad ði paaiðkin-tø, ar toks nenormalus kai kuriø Sei-mo nariø noras laisvai diskutuoti, kaireikia tylëti ir laukti galutinio ir ne-ginèijamo Grësmiø Komisijos spren-dimo, neprieðtarauja etikai, ar ðiurkð-èiai nepaþeidþia Konstitucijos ir Sei-mo nario priesaikos.

Ðiuo pareiðkimu atkreipiu Jûsødëmesá, kad toks Grësmiø Komisi-jos kreipimasis á Etikos komisijà yrapernelyg kuklus ir ðvelnus.

Visø pirma, tokiame kreipimesiturëtø bûti maþø maþiausia ðeði, dargeriau – vienuolika kaltinimø. Kiek-vienas jø turëtø bûti pagrástas kitos,ankstesnës Komisijos, iðvadomis, otos iðvados bûtinai turëtø baigtis þo-dþiais: „todël ðiurkðèiai paþeidë Kon-stitucijà ir priesaikà ir privalo atsista-tydinti“.

Taèiau ir tai bûtø pernelyg kuk-lu ir ðvelnu. Trûktø svarbiausio ak-cento, pamokanèio visus dabartinioSeimo ir bûsimø Seimø narius: kolneturi Specialios Komisijos leidimo,privalai tylëti, nereikðti jokios savonuomonës iki tavo nuomonæ sufor-muluos Komisija. Ji tam ir sukurta.Tam ji ir dirba. Kad sudarytø vienàvienintelæ nuomonæ ið ðimto trisde-ðimt septyniø.

Tai – juodas, alinantis darbas, ku-rio niekam neleistina trikdyti. Tai –milþiniðkas krûvis, kurio nepakeltøjoks britø, prancûzø ir net EuroposParlamentas, net neásivaizduojantis,jog pasistengæs, rimtai pasistengæs, irjis galëtø apsieiti be jokiø diskusijøir ið kokiø penkiø ar ðeðiø ðimtø nuo-moniø sudaryti vienà vienintelæ nuo-monæ.

Esu ásitikinæs, jog kaip tik ðiuounikaliu gebëjimu suglausti visas nuo-mones á vienà mes, mûsø jauna de-mokratija, jau nuo geguþës pirmosiosið esmës praturtinsime senàjà Euro-pà, Europos Sàjungà ir Europos Par-


Seimo nariø pareiðkimai

Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkasRolandas Pavilionis paskelbë pareiðkimà dël pastarøjø

mënesiø Lietuvos politiniø ávykiø raidos

Gerbiamas Pirmininke,Gerbiami Seimo nariai,

Noriu atkreipti Jûsø dëmesá á daug kà pasakanèiàir labai mus visus pamokanèià pastarøjø mënesiø Lie-tuvos politiniø ávykiø raidà ir jos atspindá Seime, Tau-tos atstovø forume.

Pradþioje – kaip ir dera epochinës reikðmës ávy-kiams – buvo Þodis: Saugumo departamento paþymaapie galimas, t.y. virtualias grësmes nacionaliniam sau-gumui, dar tiksliau – apie tokiø grësmiø tendencijas.

Po to Þodis pradëjo virsti kûnu. Paaiðkëjo, kad ið tikrøjø kalbama apiegrësmes, realias ar virtualias, konkreèiam kûnui – Respublikos Prezidentui.Taip mums teisingai paaiðkino Seimo Pirmininkas ir pakvietë visus telktis irsaugoti Respublikos Prezidentà nuo aplink já susitelkusiø grësmiø.

Taèiau treèiajame grësmiø þygyje per Lietuvà ávyko neátikëtina, lemtin-ga grësmiø metamorfozë, jø transformacija: Laikinoji tyrimo komisija, leis-kite jà pavadinti Ypatingàja Grësmiø Komisija, nustatë, kad jau ne Prezi-dento aplinka, o pats Prezidentas yra didþiausia grësmë nacionaliniam, t.y.mûsø visø, saugumui.

Tuomet buvo sudaryta kita, dar ypatingesnë Specialioji Grësmiø Komi-sija, kurá praëjusá penktadiená nustatë, o jos vicepirmininkas p. Sabatauskasvisai tautai paskelbë, kad ðalia jau árodytø grësmiø iðkilo grësmë paèiai Ko-misijai. Mat, atsirado keistø Seimo nariø, kurie panoro be leidimo, atvirai, one uþ uþdarø durø, laisvai diskutuoti apie realias grësmes nacionaliniamsaugumui, demokratijai, laisvei ir þmogaus orumui, nesikësinant nei á Komi-sijos atsakomybæ, jos ágaliojimus, nei á jos kompetencijà, nei tuo labiau – á josautoritetà.

Atsirado keistø Seimo nariø, kurie kaþkodël galvoja, kad kaip tik parla-mente galima ir bûtina laisvai ir plaèiai, ypaè þvelgiant á ateitá, kalbëti apiegrësmes laisvei, demokratijai ir teisingumui.

Trumpai tariant, atsirado keistø Seimo nariø, kuriø nekausto baimë susi-daryti ir turëti savo nuomonæ.

Taèiau Komisijai tai nesuvokiama.Dar daugiau: susidarë áspûdis, jog Komisijà sukaustë baimë iðgirsti kità

nuomonæ. Baimë, jog galutiná sprendimà dël apkaltos darys ne Komisija ir

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1592004. 02. 11


lamentà, ir visà, atvirai ðnekant, ðiektiek jau priplëkusià Europos parla-mentarizmo tradicijà. Ir niekas, joksparlamentaras Briuselyje ar Strasbû-re savo nevarþomu, neleistinai laisvukalbëjimu nedrás trikdyti spengianèiostylos, kai ten, mûsø unikaliu pavyz-dþiu, kaip ir pas mus, pradës dirbtikokia nors speciali Grësmiø Europai,po to – paties Prezidento kaip grës-mës Europai, galiausiai Grësmiø pa-èiai Grësmiø Komisijai Komisija.

Pradþioje visa tai ágyvendinti busnelengva. Bijau, kad be mûsø Eti-


kos komisijos talkos ðis milþiniðkosatsakomybës darbas apskritai nepa-judës.

Bet pradþia visuomet sunki. Irmums sunki. Kita vertus, kai pagal-voji apie taip ilgai lauktà, iðsvajotà,toká trokðtamà rezultatà, apie tà vie-nà vienintelæ galutinæ ir jau niekurnebeapskundþiamà ir nekomentuo-jamà nuomonæ, taip palengvëja, kad,kaip visai neseniai Seime sakë vie-nas patriarchas, kalbëdamas iðkart sudviem angelais, atrodo, kad ir patssu jais á debesis pakyli.


Priimti ástatymai

- Asociacijø ástatymo pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-1757(3*)). Balsavo: uþ – 66; susilai-kë 8.

Ástatymas reglamentuoja juridi-niø asmenø, kuriø teisinë forma yraasociacija, steigimà, valdymà, veiklà,pertvarkymo, pabaigos (reorganiza-vimo ir likvidavimo) ypatumus. Aso-ciacijos steigëjais gali bûti 18 metøsulaukæ fiziniai asmenys ir juridiniaiasmenys, sudaræ asociacijos steigimosutartá. Asociacijoms, kuriø veiklàreglamentuoja kiti ástatymai, ðio Ásta-tymo nuostatos taikomos tiek, kiekjos neprieðtarauja kitø ástatymø nuo-statoms. Ástatymas asociacijoms su-teikia teisæ verstis ûkine ir komerci-ne veikla.

Asociacija – tai savo pavadinimàturintis ribotos civilinës atsakomybësvieðasis juridinis asmuo, kurio tiks-las – koordinuoti asociacijos nariøveiklà, atstovauti asociacijos nariø in-teresams ir juos ginti ar tenkinti ki-tus vieðuosius interesus. Asociacijaprivalo turëti bent vienà sàskaità kre-dito ástaigoje.

Asociacijos pavadinime gali bû-ti þodþiai „asociacija“, „visuomeninëorganizacija“, „susivienijimas“,„konfederacija“, „sàjunga“, „draugi-ja“ ar kiti.

Ástatymas priimtas su Aloyzo Sa-kalo 16 str. ir Teisës departamento18 str. pataisomis. Pasak Teisës ir tei-sëtvarkos komiteto pirmininko, pro-jekte átvirtinus nuostatà, kad asocia-cijoms draudþiama uþsiimti menokûrëjø organizacijø (t.y. asociacijø)veikla, bûtø sukurta kolizija tarpdviejø ástatymø, reglamentuojanèiøMeno kûrëjø asociacijø ir organiza-cijø veiklà bei prieðtarautø Civili-niam kodeksui: pagal Meno kûrëjøorganizacijø ástatymo 2 str. tos orga-nizacijos yra asociacijos. Siûlomojepataisoje, kuriai Seimas jau buvo pri-taræs, átvirtinta nuostata, kad asocia-cijoms draudþiama uþsiimti menokûrëjø, t.y. asociacijø, veikla. Menokûrëjø organizacijø ástatymas átvirti-na, kad meno kûrëjø organizacijosyra asociacijos, o siûlomame projek-te yra átvirtinta, kad draudþiama uþ-siimti asociacijø veikla. Be to, menokûrëjø asociacijà gali steigti ne ma-þiau kaip 25 steigëjai, o Asociacijøástatymu nustatytas minimalus aso-ciacijos steigëjø skaièius – trys.

Ástatymo 16 str. 2 d. papildymas11 punktu „meno kûrëjø organizaci-jø“ prieðtarautø ne tik Civilinio ko-dekso ir meno kûrëjø organizacijøveiklà reglamentuojanèiam ástaty-mui, bet ir Konstitucijos 35 str. 1 d.,kadangi asmenims, uþsiimantiemsmeno veikla, bûtø uþkirstas kelias

vienytis á asociacijas jø poreikiamstenkinti, nors toks vienijimasis ir jotikslai neprieðtarautø Konstitucijai irkitiems ástatymams.

- Mokesèio uþ aplinkos terðimàástatymo 2, 5 ir 8 str. pakeitimo ir pa-pildymo ástatymas (projektasNr.IXP-2828(3*)). Balsavo: uþ – 60.

Ástatymo pataisa nustatoma, kadmokesèio mokëtojui ávykdþius trisketvirtadalius Vyriausybës nustatytosgaminiø bei pakuotës atliekø naudo-jimo ir (ar) perdirbimo uþduoties, jisatleidþiamas nuo mokesèio uþ trisketvirtadalius apmokestinamøjø ga-miniø ir (ar) apmokestinamosios pa-kuotës kiekio. Jei mokesèio mokëto-jas ávykdë pusæ Vyriausybës nustaty-tos gaminiø bei pakuotës atliekø nau-dojimo ir (ar) perdirbimo uþduoties,jis atleidþiamas nuo mokesèio uþ pu-sæ apmokestinamøjø gaminiø ir (ar)apmokestinamosios pakuotës kiekio.Jei mokesèio mokëtojas ávykdë ket-virtadalá Vyriausybës nustatytos ga-miniø bei pakuotës atliekø naudoji-mo ir (ar) perdirbimo uþduoties, jisatleidþiamas nuo mokesèio uþ ketvir-tadalá apmokestinamøjø gaminiø ir(ar) apmokestinamosios pakuotëskiekio.

- Mokesèiø administravimo ásta-tymo 29 ir 38 str. pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-3178(2*)). Balsa-vo: uþ – 42, prieð – 7, susilaikë 9.

Ástatymo projekte iðdëstyti visimokestinës nepriemokos pripaþini-mo beviltiðka pagrindai.

- Pelno mokesèio ástatymo 2, 15,16, 31, 40, 50 ir 59 str. pakeitimo irpapildymo ástatymas (projektasNr.IXP-3085*ES). Balsavo: uþ – 44,prieð – 1, susilaikë 7.

- Gyventojø pajamø mokesèioástatymo 2, 15 ir 17 str. pakeitimo irpapildymo ástatymas (projektasNr.IXP-3086(2*)ES). Balsavo: uþ –51, prieð – 2, susilaikë 12.

Pasak aiðkinamojo raðto, ðiuo irPelno mokesèio ástatymo pakeitimais(projektas Nr. IXP-3085) uþtikrina-

160 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

ma, kad ástatymo nuostatos, nusta-tanèios mokesèiø mokëtojams prie-volæ atlikti transakcijas tikràja rinkoskaina, atitiktø Europos Sàjungos irEkonominio bendradarbiavimo irplëtros organizacijos (OECD) reko-mendacijas.

Siekiant uþkirsti kelià mokesti-niø pajamø perkëlimui, Lietuvos mo-kesèio administratoriui suteikta tei-së perskaièiuoti vienetø pelnà, kore-guojant tikrosios rinkos kainos neati-tinkanèias kainas. Galiojanèio ástaty-mo nuostatos, leidþianèios mokesèioadministratoriui koreguoti susijusiøasmenø ar vienetø sandoryje ar san-doriuose nustatytas kainas, jeigu josneatitinka tikrosios rinkos kainos ar-ba pajamas ar iðmokas apibûdinti iðnaujo.

Saulius Lapënas informavo, kadLiberalø ir centro frakcija balsuojantuþ ðá ástatymà susilaikys arba balsuosprieð. Pasak Seimo nario, frakcija,apsvarsèiusi ástatymø nuostatas, nu-sprendë, kad juose nepakankamaiapibrëþti asocijuotø nariø kriterijai,ir tai sudaro sàlygas mokesèiø admi-nistratoriui gana laisvai interpretuo-ti ástatymø nuostatas.

Pritarta projektams posvarstymo

- Daugiabuèiø namø savininkøbendrijø ástatymo 11, 12, 32 ir 35 str.pakeitimo ástatymo projektuiNr.IXP-3101(2*).

- Akcizø ástatymo pakeitimo ásta-tymo projektui Nr.IXP-3087(2*)ES.Balsavo: uþ – 41, prieð –10, susilaikë13.

- Akcizø ástatymo 3, 4, 8, 10, 12,33 ir 36 str. pakeitimo ir papildymoástatymo projektui Nr.IXP-3088(2*).Balsavo: uþ – 41, prieð –1, susilaikë 7.

- Produktø saugos ástatymo 1, 3,4, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 21,23, 24, 25 str., ketvirtojo skirsnio pa-vadinimo pakeitimo bei Ástatymo pa-pildymo priedu ástatymo projektui

Nr.IXP-3001(2*)ES. Ástatymo pro-jektui pritarta bendru sutarimu.

- Tarptautiniø operacijø, praty-bø ir kitø karinio bendradarbiavimorenginiø ástatymo 4 straipsnio pakei-timo ástatymo projektui Nr.IXP-2873(2*). Ástatymo projektui pritar-ta bendru sutarimu.

- Baudþiamojo kodekso 13, 162,191, 196, 197, 203, 206, 216, 219, 221,309 str. pakeitimo ir papildymo beiKodekso papildymo 1981 ir 1982 str.ástatymo projektui Nr.IXP-3077(2*)ES. Ástatymo projektui pri-tarta bendru sutarimu. Pasiûlyta Tei-sës ir teisëtvarkos komitetui patiks-linti 309 str. redakcijà, atsiþvelgiantá tai, kad Konvencijos ratifikavimoástatyme atsisakoma dviejø iðlygø.

- Baudþiamojo proceso kodekso154 str. papildymo ir pakeitimo ásta-tymo projektui Nr.IXP-3078(2*)ES.

Pateikti projektai

Informacinës visuomenë plëtroskomiteto pirmininkas Algirdas Kun-èinas pateikë Gyventojø pajamø mo-kesèio ástatymo 21 str. papildymoástatymo projektà Nr.IXP-2968.

Seimo narys siûlo numatyti tamtikras mokestines lengvatas asme-nims, kurie ásigyja kompiuterius ir in-terneto prieigà.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Biudþeto ir finansø komite-tas, papildomu – Informacinës visuo-menë plëtros komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

- Finansø viceministras Vitas Va-siliauskas pateikë:

- Ástatymo dël Konvencijos dëlinformacijos technologijø naudoji-mo muitinës tikslais, parengtos va-dovaujantis Europos Sàjungos su-tarties K.3 straipsniu, jos Protoko-

lø ir Susitarimo dël laikino konven-cijos taikymo ratifikavimo projektàNr.IXP-3204ES.

Praneðëjas pristatë pagrindiniusKonvencijos tikslus – sukurti ir nau-doti automatizuotà informacinæ sis-temà, kuri padëtø vykdyti reikðmin-gø nacionaliniø ástatymø ir teisës ak-tø muitinës srityje paþeidimø preven-cijà, t.y. pasikeisti informacija dëlvykdomø arba galimø teisës paþeidi-mø. Ástatymo projekte siûloma pri-sijungti prie paèios konvencijos beiprie penkiø protokolø, kurie yra su-sijæ su ðia konvencija. Pasak vicemi-nistro, trys protokolai yra paèios kon-vencijos pakeitimai, vienas protoko-las nustato konvencijos ágyvendinimotvarkà. Kitas protokolas nustato tei-sæ ir kartu prievolæ prisijungti priekonvencijos ir laikytis Teisingumoteismo konvencijos nuostatø iðanks-tinio aiðkinimo. Kitaip sakant, Teisin-gumo teismo sprendimai tokiu atve-ju bûtø privalomi ir Lietuvos Res-publikai, jeigu bûtø nuspræsta prisi-jungti prie ðios konvencijos.

Ðiuo metu Konvencijà yra pri-ëmusios 12 dabartiniø ES valstybiønariø (iðskyrus Vokietijà, Belgijà irLiuksemburgà).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomais – Aplinkos apsaugos beiInformacinës visuomenë plëtros ko-mitetai. Preliminari svarstymo Seimoplenariniame posëdyje data – pava-sario sesija.

- Mokesèiø administravimo ásta-tymo projektà Nr.IXP-3196.

Ástatymo projekto paskirtis – nu-statyti pagrindines sàvokas ir taisyk-les, kuriø bûtina laikytis vykdant mo-kesèiø ástatymus, pagrindinius apmo-kestinimo mokesèiais teisinio regla-mentavimo principus, átvirtinti Lie-tuvos Respublikoje taikomø mokes-èiø sàraðà, nustatyti mokesèiø admi-nistratoriaus funkcijas, teises ir pa-reigas, mokesèiø mokëtojo teises ir



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1612004. 02. 11

pareigas, mokesèiø apskaièiavimà irsumokëjimà, mokesèio bei su juo su-sijusiø sumø priverstinio iðieðkojimobei mokestiniø ginèø nagrinëjimotvarkà. Ðis ástatymas skirtas uþtikrintikai kuriø Europos Sàjungos teisës ak-tø ágyvendinimà.

Viceministro teigimu, projektesiûloma nustatyti keturis pagrindi-nius tikslus, á kuriuos turëtø orien-tuotis naujoji mokesèiø administra-vimo sistema: pirmas tikslas – aiðkiausuredaguoti ðiuo metu galiojantá Mo-kesèiø administravimo ástatymà, ið-samiau reglamentuoti visas mokes-èiø administravimo procedûras; ant-ras tikslas – mokesèiø mokëtojø irmokesèiø administratoriø santykiuspakylëti á naujesná lygmená, akcen-tuojant tarpusavio bendradarbiavi-mà ir pakeièiant patá mokesèiø ad-ministravimo tikslà arba prioritetà –vietoj surinkimo funkcijos akcentuotisavanoriðkà mokesèiø mokëjimà; tre-èias tikslas – taikant abipusiðkumoprincipà subalansuoti mokesèiø ad-ministratoriaus ir mokesèiø mokëto-jo teises. Taip pat projekte siûlomaátvirtinti tris labai svarbius bendrusteisinius principus, kurie pirmà kar-tà atsirastø mokesèiø teisëje: teisin-gumo principas – visø mokesèiø mo-këtojø lygybës prieð ástatymà princi-pas; protingumo principas – lanks-tus ir racionalus mokesèiø administ-ravimas; treèias principas – turiniopirmenybës prieð formà principas.

Ástatymas ásigaliotø nuo geguþës1 d.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Biudþeto ir finansø komite-tas, papildomu – Ekonomikos komi-tetas bei Verslo ir uþimtumo komisi-ja. Preliminari svarstymo Seimo ple-nariniame posëdyje data – pavasariosesija.

- Susisiekimo viceministras Va-lerijus Ponomariovas pateikë Gele-þinkeliø transporto sektoriaus refor-mos ástatymo projektà Nr.IXP-3203ES.

Praneðëjo teigimu, Ástatymasátvirtintø naujas teisinio reglamenta-vimo nuostatas, susijusias su vieðo-sios geleþinkelio infrastruktûros val-dytojo funkcijø paskirstymu pirma-jame ir antrajame geleþinkeliø trans-porto sektoriaus reformos (toliau –Reforma) etapuose. Ástatymo projek-tas numato, kad pirmajame Refor-mos etape, kol bus ásteigta valstybësámonë vieðajai geleþinkelio infra-struktûrai valdyti, akcinë bendrovë„Lietuvos geleþinkeliai“ vykdys Ásta-tyme nurodytas vieðosios geleþinke-lio infrastruktûros valdytojo funkci-jas. Susisiekimo ministerijai ástatymubus pavesta nagrinëti ginèus dël vie-ðosios geleþinkelio infrastruktûrospajëgumø skyrimo, kai vieðàja gele-þinkelio infrastruktûra naudosis dau-giau nei viena geleþinkelio ámonë(veþëjas). Valstybinei geleþinkelioinspekcijai prie Susisiekimo ministe-rijos Ástatymu bus pavesta skirti vie-ðosios geleþinkelio infrastruktûrospajëgumus naudotis geleþinkelioámonëms (veþëjams) bei tvirtintitraukiniø eismo grafikus.

Antrajame Reformos etape,ásteigus valstybës ámonæ vieðajai ge-leþinkelio infrastruktûrai valdyti,pastarajai bus pavesta vykdyti visasvieðosios geleþinkelio infrastruktûrosvaldytojo funkcijas, o Valstybinei ge-leþinkelio inspekcijai prie Susisieki-mo ministerijos bus pavesta spræstiginèus dël vieðosios geleþinkelio in-frastruktûros pajëgumø skyrimo, jeivieðàja geleþinkelio infrastruktûranaudojasi daugiau nei viena geleþin-kelio ámonë (veþëjas).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Ekonomikos komitetas, papil-domais – Biudþeto ir finansø, Euro-pos reikalø bei Valstybës valdymo irsavivaldybiø komitetai. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

- Aplinkos ministras ArûnasKundrotas pateikë Ástatymo dël 1979metø Tolimø tarpvalstybiniø oro ter-

ðalø pernaðø konvencijos protokolodël rûgðtëjimo, eutrofikacijos ir pa-þemio ozono maþinimo ratifikavimoprojektà Nr.IXP-3205ES.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Uþsienio reikalø komitetas,papildomu – Aplinkos apsaugos ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.

- Sveikatos apsaugos ministrasJuozas Olekas pateikë Dirbtinio ap-vaisinimo ástatymo projektà Nr.IXP-1966(2), kurio paskirtis – nustatytimoters dirbtinio apvaisinimo sàlygas,bûdus, tvarkà, taip pat sutuoktiniø irástatymø nustatyta tvarka partnerys-tëje gyvenanèiø asmenø, kuriø pra-ðymu atliekamas dirbtinis apvaisini-mas, ir dirbtinio apvaisinimo bûdu gi-musio vaiko teises.

Ástatymo projektas numato, kad:- visi sprendimai, susijæ su mo-

ters dirbtiniu apvaisinimu, priimamivadovaujantis sutuoktiniø ar sugy-ventiniø lygiateisiðkumo principu;

- dirbtinis apvaisinimas gali bûtiatliekamas tik pilnametei, sudariu-siai santuokà ar ástatymø numatytatvarka uþregistravusiai partnerystæ, irne vyresnei kaip 45 metø moteriai;

- dirbtiná apvaisinimà atlikti lei-dþiama tik tada, kai nëra kitø veiks-mingø gydymo bûdø, galinèiø paða-linti nevaisingumo prieþastis;

- praðymas dël dirbtinio apvaisi-nimo gali bûti svarstomas tik patei-kus medicininæ paþymà, liudijanèià,kad kitais bûdais neámanoma paða-linti nevaisingumo prieþasties, irabiejø sutuoktiniø ar sugyventiniøpraðymà raðtu. Praðymo dël dirbtinioapvaisinimo forma yra tvirtinamasveikatos apsaugos ministro ásakymu.

Ministro teigimu, nuo 1999 m.iki 2003 m. Lietuvoje, atlikus dirbti-nio apvaisinimo procedûrà, gimëapie 200 vaikø. Taip buvo padëta at-skiroms ðeimoms iðspræsti jø nevai-singumo problemà. Pagal turimusstatistinius duomenis (2001 m. sura-



162 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

ðymo duomenis) Lietuvoje buvo per450 tûkst. ðeimø be vaikø. Palygintisu anksèiau pateiktu ástatymo projek-tu, ðiame ástatymo projekte atsisaky-ta vieniðø moterø dirbtinio apvaisi-nimo, neleidþiama embrionø dono-rystë, sukurtus embrionus galima pa-naudoti tik tos paèios moters dirbti-niam apvaisinimui. Á aukðtesná lygápakeltas genetiniø ligø sàraðo tvirti-nimas. Já turëtø tvirtinti ne konsiliu-mas, kaip buvo anksèiau, o sveikatosapsaugos ministras.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 31,prieð – 14, susilaikë 11. Pagrindiniukomitetu ástatymo projektui svarsty-ti paskirtas Sveikatos reikalø komi-tetas, papildomais – Teisës ir teisët-varkos, Þmogaus teisiø komitetai beiÐeimos ir vaiko reikalø komisija. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – pavasario sesija.

Seimo narys Algirdas Saudargassiûlë sudaryti darbo grupæ ðiam ásta-tymo projektui tobulinti bei paskelbtivisuomenei svarstyti. Numatoma dis-kusijà ðiuo klausimu tæsti vakarinia-me posëdyje, kai Seimo narys AlgisKaðëta pateiks alternatyvø Dirbtinioapvaisinimo ástatymo projektàNr.IXP-1966(A).

Konvencijos dël elektroniniø nu-sikaltimø ratifikavimas (ástatymoprojektas Nr.IXP-3098(3*)ES) atidë-tas, nes nebuvo kvorumo.

Vyriausybës valanda

Seimo plenariniame posëdyjedalyvavo: Ministras Pirmininkas Pre-zidentas A. M. Brazauskas, aplinkosministras A. Kundrotas, finansø mi-nistrë D. Grybauskaitë, kraðto apsau-gos ministras L. A. Linkevièius, so-cialinës apsaugos ir darbo ministrëV. Blinkevièiûtë, susisiekimo minist-ras Z. Balèytis, sveikatos apsaugosministras J. Olekas, ðvietimo ir moks-lo ministras A.Monkevièius, ûkio mi-nistras P. Èësna, þemës ûkio minist-ras J. Kraujelis.

Á Seimo nario A. Kubiliaus klau-simà (dël stojimo á Europos Sàjungàpasekmiø) atsakë Ministras Pirminin-kas prez. A. M. Brazauskas.

Á Seimo nario A. Kaðëtos klausi-mà (dël keliø inventorizavimo) atsakëMinistras Pirmininkas prez.A. M. Brazauskas, atsakymà papildësusisiekimo ministras Z. Balèytis.

Á Seimo nario J. Budrevièiausklausimà (dël Akciniø bendroviø ásta-tymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimoproblemø) atsakë Ministras Pirminin-kas prez. A. M. Brazauskas, atsakymàpapildë finansø ministrë D. Grybaus-kaitë.

Á Seimo nario A. Bauros klausi-mà (dël miltø poreikio) atsakë þemësûkio ministras J. Kraujelis.

Á Seimo nario P. Vilko klausimà(dël pensijø reformos) atsakë sociali-nës apsaugos ir darbo ministrë V. Blin-kevièiûtë.

Á Seimo nario S. Buðkevièiausklausimà (dël Slovakijos RespublikosPrezidento vizito) atsakë Ministras Pir-mininkas prez. A. M. Brazauskas, at-sakymà papildë finansø ministrëD. Grybauskaitë.

Á Seimo nario J. Karoso klausimà(dël profsàjungø turto likimo po Kon-stitucinio Teismo sprendimo) atsakëMinistras Pirmininkas prez.A. M. Brazauskas.

Á Seimo nario A. Meliano klausi-mà (dël maþø pensijø didinimo) atsa-kë socialinës apsaugos ir darbo minist-rë V. Blinkevièiûtë.

Á Seimo narës O. Babonienësklausimà (dël vaikø uþimtumo vasa-rà) atsakë aplinkos ministras A. Kun-drotas.

Á Seimo narës I. Degutienës klau-simà (dël kompensuojamøjø vaistø irreabilitacinio gydymo nukentëjusiems1991 m. sausio 13-osios ávykiø metu)atsakë sveikatos apsaugos ministrasJ. Olekas.

Á Seimo nario P. Graþulio klausi-mà (dël pieno supirkimo kainø) atsa-kë Ministras Pirmininkas prez.A. M. Brazauskas, atsakymà papildëþemës ûkio ministras J. Kraujelis.

Á Seimo nario V. Baravyko klausi-mà (dël naðliø pensijø) atsakë sociali-

nës apsaugos ir darbo ministrë V. Blin-kevièiûtë.

Á Seimo nario E. Kareèkos klau-simà (dël galvijininkystës perspektyvø)atsakë þemës ûkio ministras J. Krau-jelis.

Á Seimo narës R. Juknevièienësklausimà (dël privalomo profilaktiniopedagogø patikrinimo) atsakë sveika-tos apsaugos ministras J. Olekas, at-sakymà papildë ðvietimo ir mokslo mi-nistras A. Monkevièius.

Á Seimo nario E. Ðablinsko klau-simà (dël ðaudyklos, esanèios Vingioparke) atsakë kraðto apsaugos minist-ras L. A. Linkevièius, atsakymà papil-dë aplinkos ministras A. Kundrotas.

Á Seimo nario Z. Maèerniausklausimà (dël slaugos ligoniniø) atsa-kë sveikatos apsaugos ministras J. Ole-kas.

A.KUBILIUS. Að norëèiau pa-klausti gerbiamojo premjero. Prem-jere, artëja geguþës 1 d., tokia didelëdiena, kai Lietuva, að tikiuosi, nepai-sant visø mûsø problemø, taps Eu-ropos Sàjungos nare. Þvelgiant ðian-dien á situacijà, galima pamatyti vie-nà dalykà: atrodo, kad nusiramino-me, kad jau ástojome, ir viskas labaigerai. Bet matome vis daugiau atsi-randanèio nerimo, galbût kartais þai-dþiama tais jausmais, yra daug iðky-lanèiø klausimø, kaip bus su pertek-liniais maisto produktais, ar brangs,ar nebrangs po to. Be abejo, labaidaþnai tenka bendrauti, ir jums tur-bût tenka bendrauti, ir su verslo þmo-nëmis, ypaè su tais, kurie dirba ávai-riose kaimyninëse rinkose. Jie turi la-bai daug praktiðkø klausimø: kaip at-rodys geguþës 2 d. siena tarp Lietu-vos ir Latvijos, pravaþiavimas, ar kei-sis, ar nesikeis, ar bus kokiø naujødalykø? Atrodo, kad Lietuvos Vy-riausybëje nëra tokios struktûros, ku-ri galvotø apie tai, kaip mes atrody-sime geguþës 1 d. ar geguþës 2 d., t.y.kokie bus pasikeitimai, kas ðiandienjau turi bûti pasakyta verslo þmo-nëms. Ar jums neatrodo, kad ið tiesøreikëtø turëti toká „misterá geguþës1-oji ar misis geguþës 1-oji“, kurie tuoir rûpintøsi dabar?



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1632004. 02. 11

A.M.BRAZAUSKAS. Tai gal nuomisterio pradësiu. Að manau, jokiømisteriø nereikia. Visa Lietuva ruo-ðiasi ðiai datai, ðiam ávykiui. Visos ins-titucijos privalo ruoðtis. Taip pat, ma-nau, ir Seimas, nes Seimas iki ðiol ne-priëmë ir nematyti, kada bus priim-tos konstitucinës pataisos. Mums,Vyriausybei, tai labai rûpi.

Toliau. Vyriausybë Naujøjø me-tø iðvakarëse priëmë labai didelá nu-tarimà, kuriame sureguliuoti visi san-tykiai, atsakomybë, padaryti struktû-riniai pakeitimai Kanceliarijoje, lik-viduotas Europos reikalø komitetas,sustiprinti padaliniai. Að manau, kasdomisi, internete ar kur kitur gali su-rasti ðá dokumentà, „Valstybës þinio-se“ ir raðytine forma. Vyriausybë ne-mato prieþasèiø, kurios galëtø mumssutrukdyti, nes ir tame dokumente,ir kituose labai aiðkiai apibrëþtos at-skirø ministerijø, atskirø Vyriausybësnariø funkcijos, taip pat, þinoma, irUþsienio reikalø ministerijos vaid-muo ðiuo atveju. To nutarimo pabai-goje sakoma, kad ðis dokumentas ne-sprendþia apie santykius su kitomisvaldþios institucijomis, t.y. su Seimuir Prezidentu.

Ðie klausimai, mûsø supratimu,paèiu artimiausiu metu iki to laiko-tarpio turi bûti iðspræsti. Mes pasi-ruoðæ dalyvauti ir svarstant, að þinau,kad dabar Seimo Europos reikalø ko-mitete intensyviai svarstomi varian-tai, mes juos turime, mûsø þmonësdalyvauja ðiuose svarstymuose. Ma-nyèiau, priëmus atitinkamà konstitu-cinæ pataisà bus reikalingi ástatymølydimieji aktai, galbût net Vyriausy-bës ástatymo pataisos, galbût. Visa taigalima padaryti.

Ið esmës nëra tokiø dalykø, ku-rie bûtø visiðkai atviri, neiðspræstiðiandien. Vienas galbût yra toks, ku-ris daugiau ne nuo mûsø priklauso,o nuo Europos Sàjungos ir Rusijosbei Baltarusijos, nes kroviniø srau-tas, tranzitiniø kroviniø srautas perLietuvos teritorijà turi bûti kontro-liuojamas remiantis tais principais,kurie yra nustatyti Europos Sàjungai.Mes oficialiai pareiðkëme Rusijai, tàpuikiausiai þino, taèiau Rusijos pa-


Vyriausybës valanda sausio 22 d. posëdyje

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos nariai: Algimantas Valentinas Indriûnas irVaclovas Karbauskis

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai: Gediminas Dalinkevièius ir Gintautas Mikolaitis

164 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

reigûnø sakoma, kad tai jø netenki-na, kad tai per daug sudëtinga pro-cedûra, labai brangi ir atimanti dauglaiko. Lietuva, þinoma, aktyviai da-lyvauja ðiose derybose tarp Rusijosir Europos Sàjungos. Manau, ðisklausimas taip pat bus iðspræstas. Dëlkeleiviø perveþimo, tranzito nëra ko-kiø nors pakeitimø ir nebus nuo ge-guþës 1 d., t.y. tvarka nustatyta visamlaikotarpiui.

Dabar dël kainø. Að neþinau, arèia galima bûtø labai plaèiai kalbëti,matyt, bus kitø klausimø Vyriausy-bei. Tai yra daugiau spekuliacijos, aðpasakyèiau, yra þmoniø gàsdinimas,nes 70-80 proc. prekiø Lietuvoje yraLietuvos gamybos. Tik 20, galbût30 proc. kai kuriø grupiø prekiø yraáveþama, joms kaþkokios átakos galiturëti muitø sistema, áteisinta Euro-pos Sàjungai, jà mes taip pat áteisi-name, priimame. Nëra objektyviøprieþasèiø, kad kasdienio vartojimoprekës, maisto produktai ir panaðûsdalykai brangtø. Kai kas net gàsdi-na, kad 20-30 proc. brangs. Ið tikrø-jø nëra jokio pagrindo.

Kà sako praktika? Iki ðiol, po20-30 metø buvimo Europos Sàjun-goje, kai kuriose valstybëse, tokiosekaip Portugalija, Graikija, ðiandienkainø lygis sudaro 70-80 proc. Eu-ropos Sàjungos vidurkio. Vien tik taipasako, kad po keliolikos ar kelias-deðimties metø kainos vis tiek yra

þemesnës. Ten, kur yra akcizo mo-kestis, kur mes turime pereinamàjálaikotarpá, pavyzdþiui, dël dyzelino,jis ið tikrøjø yra iðdëstytas per kele-tà metø á prieká, palaipsniui busbrangimas, arba tabako gaminiai.Bet dël kitø prekiø, kurios gamina-mos Lietuvoje, kaþkokie faktoriai,veikiantys ið iðorës, kurie galëtø iðesmës pakeisti ðias kainas, to nëra.Juo labiau kad ir tarptautiniai eks-pertai, ir bankai, ir agentûros pla-nuoja, kad Lietuvoje nepadidës in-fliacija, kai 1,9 proc. ðiais metais, irkitais, ir dar kitais. Kaip jûs þinote,veiksmas atvirkðtinis, kol kas lietu-viai su minusu eina, ir dël praeitømetø taip pat.

Tai ðtai toks atsakymas á jûsøklausimà.

A.KAÐËTA. Að ðiek tiek konkre-tesná klausimà ir arèiau ûkio reikaløtaip pat premjerui turiu. Ðiø dienøaktualija. Kada Vyriausybë priimssprendimà dël keliø paëmimo ið sa-vivaldybiø? Situacija ðiandien yra to-kia, kad Keliø direkcijai priklausan-èios ámonës savo greiderius siunèiapakeltais stumtuvais 20 kilometrø,kol privaþiuoja prie savo teritorijos.Tuo tarpu palieka pusæ gyvenvietësnevalytos, nes kita pusë priklauso sa-vivaldybei, kelias, gatvë. Tai visiðkasabsurdas, didelës benzino, darbo lai-ko sànaudos ir t.t. Norëèiau jûsø ko-mentaro.

A.M.BRAZAUSKAS. Èia yra su-sisiekimo ministras. Jis labai aiðkiai,konkreèiai atsakys.

Z.BALÈYTIS. Ið tikrøjø reikëtøpasiþiûrëti á tà vietà, kurià jûs minë-jote, nes tai yra pirmas atvejis mandirbant per trejus metus, kad ið tik-røjø yra problema dël to, kad vaþiuo-ja su pakeltais valytuvais. Taèiau, ma-tyt, klausimas buvo kitas: kada vals-tybë pradës ûkininkauti vietoj merø?Að taip noriu suprasti. Visame pasau-lyje, arba galbût gráþkime arèiau, yranusistovëjusi tokia sistema, ir ypaè ið-sivysèiusiø valstybiø, tokiø kaip Ðve-dija, Danija, kad didesnë dalis keliøpriklauso municipalitetam. Kitaip sa-kant, iðsirenki ðeimininkà – merà irjis privalo tvarkyti ne tik politiniusklausimus, bet turi tvarkyti ir ûkiniusreikalus, tarp jø patá svarbiausià, ma-no supratimu, ekonomikos pagrindà– infrastruktûrà, á kurios sudëtá áei-na ir keliai. Todël ðis procesas ateity-je turëtø ágauti atvirkðtiná bûdà, t.y.reikëtø tuos kelius inventorizuoti,ypaè tuos, kurie rajoninës reikðmësir vietiniai keliukai, perduoti savival-dybëms, taèiau atitinkamai perduotiir visà finansavimà. Tai bûtø turbûtteisingesnis bûdas. Ið tikrøjø keletàmetø diskutavome dël inventorizavi-mo problemø. Ðiais metais esame nu-matæ kiekvienai savivaldybei skirti potam tikrà sumà pinigø, kad jos galë-tø inventorizavimo procesà pradëti



Aplinkos ministras Arûnas Kundrotas, finansø ministrë Dalia Grybauskaitëir Ministras Pirmininkas Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1652004. 02. 11

ir kad ðio proceso metu iðryðkëtø tosproblemos, kurias mes turëtumespræsti kartu. Að manau, ðiandien në-ra tam tikros problemos, kam pri-klauso tie keliai. Ðiandien kaip ir vi-sur yra problema, kiek mes turimepinigø ðiuos kelius priþiûrëti, juostiesti ir t.t.

J.BUDREVIÈIUS. Að norëjaukreiptis á teisingumo ministrà, bet jonëra, tai að gal informuosiu, nes klau-simas aktualus ir reikia postûmio tru-putá. Nuo sausio 1 d. ásigaliojo Akci-niø bendroviø ástatymas, taèiau ið es-mës jis neveikia, nes bendrovës, prieðpateikdamos dokumentus uþregist-ruoti juridiniø asmenø registre, turijuos patvirtinti pas notarà, notaraidokumentø nepriima, neþino, kaiptai atlikti. Ðiomis dienomis jiems ren-giamas tik seminaras, nors yra 22 die-na, kai kurie netgi ákainiø neþino.Bendrovës faktiðkai paralyþiuotos,jos negali keisti ástatø, negali emisi-jai iðleisti akcijø, negali reorganizuo-tis, keistis ir likviduotis arba naujassteigti. Dar daugiau, notarø biurai at-sisako priimti dokumentus ið bendro-viø, reikalauja, kad juos patikrintø ju-ridiniø paslaugø konsultacinës ámo-nës. Taigi jos apsidraudþia ir piktnau-dþiauja. Uþ viskà reikia mokëti: re-gistrø centrui – 120 Lt, notarui – iki350 Lt, (…) firmai – iki 500 Lt. Ma-nau, èia reikia reaguoti, kad akcinësbendrovës galëtø veikti.

A.M.BRAZAUSKAS. Ið tikrøjømûsø sprendimai yra. Ilgai buvo dis-kutuota, ar turi bûti áregistruotos ak-cinës bendrovës notarine tvarka, irprieita prie iðvados, kad tai turi bûtidaroma, nes tada turësime gerà ap-skaità ir tvarkà. Dabar gal finansø mi-nistrë atsakys dël ákainiø ir kitø da-lykø.

D.GRYBAUSKAITË. Ákainiaijau patvirtinti, mes, teisingumo mi-nistras ir að, kartu pasiraðëme ásaky-mà jau prieð porà savaièiø. Manau,yra techniniø nesklandumø, bet tik-rai mes iðsiaiðkinsime su Teisingumoministerija, kur yra likusios proble-mos.

A.BAURA. Mano klausimas þe-mës ûkio ministrui ponui J. Krauje-liui. Gal jûs, ministre, galëtumëte pa-teikti, sakykime, orientacinius skai-èius apie miltø gaminiø poreiká ikinaujo derliaus? Að kalbu apie tà duo-nos gaminiø produktø pabrangimà.Að turiu omenyje bûtent poreiká irturimas atsargas. Kiek yra pagrástoskalbos apie nemaþà duonos gaminiøproduktø pabrangimà? Ar vël nebustaip, kad Þemës ûkio ministerija likskalèiausia, nes ji leido eksportuotiduoninius grûdus uþ Lietuvos ribøpati pristigdama?

J.KRAUJELIS. Jeigu pirmiausianuo kainø pradëtume, maþmeninëduonos kaina vis dëlto susideda (yralabai ádomi tokia dalis), kad 15 proc.

yra þemdirbio dalis, 14 proc. yra ma-lûnø dalis, 33 proc. yra kepëjø dalis,23 proc. – pardavëjø, prekybininkø,ir 15 proc. – PVM. Jeigu dël visø ðiødalykø, dël duonos pabrangimo, taireikëtø visas ðias lentynëles paimti irávertinti, ar ið tikrøjø èia tokia jauþemdirbio átaka yra didelë. Deja, da-bar turiu sausio 12 d. duomenis apiesupirktø kvieèiø kainà: maþdaug tik408 Lt yra vidutinë supirktø pirmo-sios klasës kvieèiø kaina, antros kla-sës – 377. Ji adekvati kaina, kuri bu-vo 2000 m., 1999 m., o duonos kainanepalyginti didesnë. Paþiûrëkime, arèia þemdirbys yra nusikaltæs, ar visaikitos struktûros, kurios gal ið tikrøjøapylaisviai gyvena.

Jeigu paimtume dabartinæ situ-acijà dël iðtekliø, tai 150 tûkst. kvie-èiø dar yra nenupirktø. Maþdaug ikinaujojo derliaus reikëtø, að neskai-èiuoju tø atsargø, kurias turi supir-kusios ámonës ar kurios yra malûnuo-se, apie 100 tûkstanèiø. Taigi tokiopavojaus nëra. Taèiau Þemës ûkioministerijoje nuo rudens yra sudary-ta darbo grupë, kuri stebi ðià situaci-jà. Mes kità savaitæ, dar kartà papil-domai patikslinæ duomenis, nagrinë-sime toká klausimà, ar tikslinga imtiskokiø nors þygiø ir riboti eksportà.Kol kas eksportas nebuvo ribojamas.Dabar kainos yra ðoktelëjusios, netið mûsø þemdirbiø norëdami nusi-pirkti jau turi mokëti 480, o uþ labai



Þemës ûkio ministras Jeronimas Kraujelis, ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius,kraðto apsaugos ministras Linas Antanas Linkevièius

166 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

gerus papraðo ir 500. Dël to kalti pa-tys supirkëjai. Þemdirbiai praðytepraðë rugpjûèio mënesá, dar rugsëjopradþioje, bûkite geri, darykime su-tartis, supirkite, nereikalaujame tuojpat ir pinigø, palauksime tø pinigø,bet ne, jokio pokalbio nebuvo. Deja,ðiais metais visoje Europoje duonoskainos kyla. Èia ne iðimtis. Èia nie-kaip nesusijæ su stojimu á EuroposSàjungà, absoliuèiai. Atmeskime ði-tuos dalykus. Ið tikrøjø didelëje Eu-ropos teritorijoje buvo sausros, grû-dø stygius Europos Sàjungoje yraapie 6 mln. tonø. Tai tokios pagrin-dinës prieþastys.

Baigdamas að norëèiau reziu-muoti taip, kad tokia situacija yra ko-ziriuojama. Konkreèius skaièius pa-sakiau. Galëèiau sakyti ir apie kvie-tinæ duonà, kad tokia pat situacija irpadëtis. Todël piktnaudþiauti tokiasusidariusia situacija nëra pagrindo.Grûdø kol kas yra, juos reikia nusi-pirkti kuo skubiau.

P.VILKAS. Klausimas bûtø so-cialinës apsaugos ir darbo ministrei.Gerbiamoji ministre, pagal Pensijøreformos ástatymà asmenys, drau-dþiami visai valstybinio socialiniodraudimo pensijai, turi teisæ kauptipensijø kaupimo bendrovëse pensi-jø draudimo ámokos dalá. Praeitaismetais Socialinës apsaugos ir darboministerijos specialistai prognozavo,kad pensijø reformoje dalyvaus60 tûkst. Lietuvos gyventojø, vëliau– 70 tûkst., bet prognozës buvo keliskartus virðytos. Skelbiama, kad apie37 proc. dirbanèiøjø apsisprendë da-lyvauti pensijø reformoje. Neabejo-tina, kad ðiais metais taip pat padi-dës skaièius gyventojø, kurie norësdalyvauti pensijø kaupimo fonduo-se. Gerbiamoji ministre, kokiu kon-kreèiu dydþiu sumaþës, na, ne kon-kreèiu, o galbût kokiu dydþiu suma-þës valstybinio socialinio draudimobiudþeto lëðos ðiais metais, kitais me-tais ir kaip bus uþtikrintas biudþetolëðø trûkumo, atsiradusio dël Pensi-jø sistemos reformos ástatymo ágy-vendinimo, finansavimas, nes ðioástatymo 9 str. nurodoma, kad biu-dþeto lëðø trûkumas gali bûti finan-

suojamas? Gerbiamoji ministre, argalite nuraminti esamus ir bûsimuspensininkus, kurie nedalyvaus pen-sijø reformoje, kad pervestø á pensi-jø kaupimo fondus lëðø finansavimasbus neðaliðkai uþtikrintas, nes, kaipminëjau, ástatymas to negarantuoja?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Jûs ilgaiklausëte, jeigu posëdþio pirmininkasleis, að ilgiau ir atsakysiu. Pirmiausiadël pensijø reformos prognoziø ir dëlpaèios reformos vertinimo. Kaip jûspasakëte, netgi tie, kurie daþnai kri-tikavo Vyriausybës veiklà, pensijø re-formà ávertino kaip vienà ið dideliølaimëjimø. Vadinasi, mes einame vi-siðkai teisingu keliu. Dël to, kad di-desnis þmoniø skaièius pasirinko da-lyvavimà pensijø kaupime ir rûpina-si savo senatve, gaudami iðmokas iðdviejø ðaltiniø – ið pensijø fondø ir ið„Sodros“, kaip valstybinio fondo. Taimane, kaip ministræ, tiktai dþiuginair tai reiðkia, kad mes ið tikrøjø pasi-rinkome labai gerà pensijø kaupimomodelá. Patá modelá, patá pasirinki-mà reikia vertinti tiek, kiek tai ati-tinka þmoniø lûkesèius. Yra daugblogiau, jeigu mes bûtume priëmæ to-ká sprendimà ir bûtø pasirodæ, kad60-70 tûkst., kurie pasirinko, jø yrakelis kartus maþiau. Tai reiðkia, kadtiek Vyriausybë, tiek Seimas priëmëne toká ástatymà. Taigi tai, kad dau-giau þmoniø dalyvauja pensijø kau-pime, dþiugina ta prasme, kad mûsøVyriausybës ir Seimo daugumos ëji-mas buvo teisingas.

Antras momentas yra tas, kadpirmà kartà kaip daug metø iðdirbu-si toje srityje galiu konstatuoti, kadjauni þmonës pradëjo rûpintis savosenatve ir kaupti savo senatvei. Anks-èiau man visà laikà sakydavo, minist-re, kà èia agituoji mane mokëti „Sod-ros“ ámokas, draustis senatvei, að ne-sulauksiu tos senatvës.

Treèias dalykas, kuris yra labaisvarbus momentas, kaupimas pade-da ir padës, manau, iðgyvendinti vie-nà labai blogà reiðkiná mûsø valsty-bëje, beje, ir ne tik mûsø valstybëje,– tai nelegalø darbà. Þmonës reika-lauja rodyti tikras pajamas, nemokëtiatlyginimo vokeliuose, nes nuo to

priklausys ir jø „Sodros“ pensija, irsukaupta pensija.

Dël lëðø. Noriu pasakyti, kad„Sodros“ lëðos nemaþëja. Jos tiktaididëja. Tai rodo pastarøjø dvejø me-tø „Sodros“ biudþeto padëtis, ir pra-eitus metus baigëm sëkmingai. Tairodo tai, kà mes planavom kartu tvir-tindami biudþetà, „Sodros“ biudþe-tà ir ðiais metais.

Ðiais metais, kaip jûs þinote, da-bartiniø pensininkø padëtis tikrai ne-nukentës dël to, kad dalis þmoniø pa-sirinko pensijø kaupimà. Visa tai mesesame suplanavæ tiek „Sodros“ biu-dþete, tiek valstybës biudþete, o rei-kalui esant Stabilizavimo fondo lë-ðos gali bûti paimtos, kas numatytaStabilizavimo fondo ástatyme. At-virkðèiai, ðiais metais mes kaip tikperþengdami 5 milijardø „Sodros“biudþetà galësime 200 mln. Lt skirtipapildomam pensijø padidinimui„Sodros“ pensininkams, beje, kà jauir darom teikdami svarstyti jums ati-tinkamus ástatymus, pavyzdþiui, dëlmaþø pensijø padidinimo, dël neága-liøjø pensijø palankesnio apskaièia-vimo ir dël visø kitø pensijø.

Dabar dël to, ar visà laikà uþtekslëðø. Að manau, kad pensijø kaupi-mas, pensijø uþtikrinimas ið keliø ðal-tiniø – tai yra mûsø Vyriausybës pri-oritetinis uþdavinys. Ir todël lëðø vi-sada turi uþtekti. Kitaip negalimapradëti reformos. Jeigu jûs atsime-nate, apie pensijø kaupimà mes kal-bëjome daug metø. Taèiau në vienaVyriausybë ðito nesiryþo, iðskyrussocliberalø ir socialdemokratø, soc-liberalø ir socialdemokratø Seimaspriëmë sprendimà dël pensijø kau-pimo. Að tikiuosi, tai, kad mes pra-vërëm duris, uþteks ir ágyvendinti la-bai garbingai skiriant lëðø ir kaupia-majai sistemai, ir „Sodros“ perskirs-tomajai sistemai.

S.BUÐKEVIÈIUS. Mano klausi-mas bûtø premjerui. Sakykite, ar jauLietuva yra paskelbta uþ ástatymo ri-bø? Ðiandien perskaièiau spaudoje,kad Slovakijos Prezidentas atsisakoatvykti á Baltijos ðalis dël to, kad Lie-tuva tam nepasirengusi. Að tik nesu-prantu, kuo ji nepasirengusi: ar ka-



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1672004. 02. 11

vos neiðvirë, ar oro uosto takø nenu-valë? Kai buvo Jungtiniø AmerikosValstijø Prezidento Bilo Klintono ap-kalta, tai, atrodo, ir pas juos vaþinë-jo, ir jie vaþinëjo, o dabar, kiek þi-nau, ir jûsø niekas nekvieèia. Tai galateis toks laikas, kad jau niekas ir ne-galës iðvaþiuoti? Sakykite, kada visatai baigsis? Gal galëtumëte konkre-èiai pasakyti, kodël Slovakijos Prezi-dentas neatvaþiavo, kuo mes nepasi-rengæ? Ir iðvis kodël niekas nevaþi-nëja nei ten, nei èia?

A.M.BRAZAUSKAS. Taip tiesiaiðviesiai atsakyti, kodël neatvaþiavo,tai jau reikëtø paklausti Prezidentoaplinkos, Slovakijos Prezidento ap-linka turbût konkreèiausiai galëtø at-sakyti á tà klausimà. Lietuvoje jokiøobjektyviø prieþasèiø nëra, na, iðsky-rus visiems mums þinomà vienà fak-tà, kad kas nors trukdytø atvykti. Ofi-cialios versijos að neskaièiau, jokiooficialaus atsakymo, taip sakant, rað-tu. Galbût yra Uþsienio reikalø mi-nisterijoje, að tikrai pasiþiûrësiu, pa-sidomësiu. Bet man atrodo, nëra nie-ko raðtu.

Dël iðvaþiavimo. Mes vaþinëjam,bent Vyriausybë, visà laikà, ir dabartrys ministrai uþsienyje. Ir kiekvienàsavaitæ iðskrenda po du tris. Að patsskrendu á Stokholmà, á Ðvedijà, pir-madiená. Taigi niekas mums neuþda-ro jokiø keliø, atvirkðèiai, mus kvie-èia ir mes vaþinëjam ir vaþinësim.

D.GRYBAUSKAITË. Labaitrumpai papildysiu. Sausio 13 d. Slo-vakijos Prezidento biuras informavoLietuvos uþsienio reikalø ministeri-jà, kad á tris Baltijos ðalis atidedamasneribotam laikui. Prieþasèiø nebuvonurodyta. Tai, kas pasirodë „Delfi“svetainëje ir paskui buvo panaudotalaikraðèiuose, yra neoficialus Slova-kijos Prezidento spaudos tarnyboskomentaras, neoficialus. Raðtu ofi-cialiai niekur nebuvo teigiama, kadLietuva nepasirengusi ir negalëjo pri-imti Prezidento.

J.KAROSAS. Tiesà sakant, aðnelabai þinau, kam adresuoti klausi-mà. Na, tarkim, gerbiamajam prem-jerui, kadangi jis paprastai viskà þi-no. Klausimas aktualus Druskinin-

kams ir apskritai ne vienam Lietu-vos regionui. Turiu galvoje profsàjun-gø turto likimà po Konstitucinio Teis-mo sprendimo. Apskritai buvo neaið-ki jo situacija, dabar dar neaiðkesnësituacija, o tai, þinoma, pakankamaididelë problema, kadangi turtasnyksta, þmonës, kurie su juo susijæ,irgi turi dideliø problemø. Kaip da-bar ta situacija atrodo, gal paaiðkin-tumët?

A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu iðpradþiø kalbëtume, tai yra Konstitu-cinio Teismo sprendimas. Að tik eks-promtu galëèiau pasakyti, kad toliauSeimas turëtø priimti tam tikrus ásta-tymø pakeitimus. Kadangi tai susijæsu nuosavybe, turtu, santykiais su nuo-savybe, tai turi bûti sprendþiami ðieklausimai ástatymø numatyta tvarka.O tada jau pavesite Vyriausybei atliktikitas procedûras, bus padaryta.

A.MELIANAS. Mano klausimasbûtø gerbiamajai socialinës apsaugosir darbo ministrei. Klausimas bûtødël pateikto naujos redakcijos Socia-linio draudimo ir pensijø ástatymokeliø punktø pakeitimo. Supranta-ma, kad technologiniai klausimai,kurie sprendþiami ðiuo ástatymu, ðiaispakeitimais, yra labai svarbûs, taèiauyra vienas esminis pakeitimas – dëlpensijø padidinimo, t.y. maþøjø pen-sijø padidinimo, tø pensijø, kuriosnesiekia 325 Lt. Gerbiamoji minist-re, að suprantu, kad geri norai, betgerais norais þinot kur kelias grástas.Ar nebus tai dar vienas darbas Kon-stituciniam Teismui? Pirmieji ðio ásta-tymo vertinimai ið teisinës pusës ro-do, kad mes tikrai turësim teisiniøproblemø. Ar ne paprasèiau bûtø nu-statyti vis dëlto minimalià pensijà,kuri bûtø maþdaug tokio dydþio, irvisiems tiems, kurie pagal dabarti-nius skaièiavimus gauna maþiau, pa-prasèiausiai mokëti tà minimaliàpensijà? Taip mes iðvengtume painia-vos ir panaðiai. Ar tai nëra didelë jû-sø klaida?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Að nema-nau, kad mano, kaip socialinës ap-saugos ir darbo ministrës, yra didelëklaida siekis padidinti maþas pensi-jas þmonëms, kurie paprasèiausiai

neiðgyvena ið 200, ið 230, ið 250 Ltpensijos. Að manau, kad mano, kaipministrës, pareiga yra siekti visaisámanomais bûdais padidinti pensijaspirmiausia tiems þmonëms. Labaidaug susitinku su þmonëm vaþinëda-ma po visà Lietuvà, ir bûna vienas iðpagrindiniø klausimø – kaip iðgyventiið dviejø ar trijø ðimtø litø pensijos?Todël mûsø Vyriausybës ir yra priori-tetas didinti maþas pensijas ir didin-ti apskritai visas pensijas.

Pensijø padidinimas yra numa-tytas ástatymø. Mûsø Vyriausybë nie-ko nedaro dël pensijø didinimo, kasnenumatyta ástatymø. Kaip jûs þino-te, maþø pensijø didinimà, ávertinda-mi visà darbo staþà, iðdirbtà soviet-meèiu, kai turimas vienodai nedide-lis atlyginimas ir neiðgyvenama iðpensijos, pradëjome jau pernai. Kampridëjom 5, kam 10, kam 20, kam 30,o kam ir lità diferencijuotai kiekvie-nam individualiai.

Dar galimi du pensijø padidini-mo bûdai dabar jau visiems pensinin-kams pagal pensijø formulæ, tai yraper bazinæ pensijà, kà mes irgi da-rom nuolat visiems ir kiekvienam di-ferencijuotai, visiems pensininkams– tai yra draudþiamøjø pajamø padi-dinimas. Tuos visus tris bûdus, ásta-tyminius, Vyriausybë ir jos atitinka-mos institucijos ir taiko.

Dabar dël to, kad, jums atrodo,tai yra neteisinga. Að vis tiek nelabaisuprantu ir, matyt, nesuprasiu, kodëltai yra neteisinga. Manau, kad Sei-mas gali ástatymu padidinti maþaspensijas, kad bûtø atsiþvelgta á turi-mà darbo staþà. Dël minimalios pen-sijos. Galbût kada nors ateis laikas,kai mes galësim vertinti, turëti tamtikrà minimalià pensijà. Dabar mesturim bazinæ pensijà, kurià nuolat ke-liame. Bazinë pensija yra 152 Lt. Galkada nors nustatysim naujà iðvestinádydá, taèiau tam vël reikia viskà per-þiûrëti, ið naujo iðdraskyti pensijas.Neþinau, kas tam ryðis. Kiekvienasnaujas priëjimas prie pensijø visà lai-kà sukelia tam tikrø þmoniø nepasi-tenkinimà, nes tai yra labai jautrusdalykas. O pasakyti, ar að nesijauèiublogai dël to, kad siûlau didinti ma-



168 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

þas pensijas vidutiniðkai 20 Lt, dël koapsisprendë Vyriausybë, ávertindama„Sodros“ galimybes, nes galim skirtitam per 50 mln. Lt, að manau, kadtai yra geras þingsnis. Galutiná þodátars Seimas. Manau, jûs paklauskiteþmoniø. Jeigu prie 230 Lt prisidës 30ar 40 Lt, kiekvienas þmogus tik pa-dëkos Seimui, taip pat ir jums.

O.BABONIENË. Mano klausi-mas aplinkos ministrui. Ateinantiejimetai – Vaikø sveikatos stiprinimometai. Jau dabar pradedame ruoðtisir skirti lëðø vaikø uþimtumui vasa-rà. Suprantama, kad ið mokyklø, kla-siø, uþdarø saliø bëgsime á gamtà,prie upiø, eþerø, taip bent ið daliesstiprindami sveikatà. Vaikø uþimtu-mui nemaþai lëðø ir dëmesio skiriakitos ministerijos, taèiau ir jûsø mi-nisterija nemaþai gali prisidëti prietos problemos sprendimo. Taigi arplanuojate, kà darysite, kaip didinsi-te finansavimà ir skirsite dëmesio ðiaiproblemai, nes vaikai gali ne tik sto-vyklauti, bet ir padirbëti aplinkosau-gos darbus (tvarkymo darbai, atitin-kami regioniniø parkø vietø, poilsia-vieèiø tyrimai ir t.t.)?

A.KUNDROTAS. Na, tikriausiaipagrindinë mûsø funkcija yra ta, kadta gamta bûtø ðvari ir vaikai norëtø ájà iðbëgti, taip sakant, pabëgioti, pa-bûti gryname ore, graþiame miðke,maudytis ðvariame vandenyje. Tammes skiriame visas savo lëðas ir jë-gas. Bet, kaip ir kiekvienais metais,neatsisakom, kad mûsø regioniniaiparkai, nacionaliniai parkai, jø admi-nistracijos, prisidëtø prie tam tikrøprogramø, prie vaikø uþimtumo va-sarà. Yra specialiø priemoniø, yrapaþintiniø takø, yra kitokiø bûdø,kaip vaikus uþimti. Yra, aiðku, ir ðiektiek lëðø, kad juos paglobotume. Tie-siog darysime tai, kà kiekvienais me-tais darom. Kol kas kokio nors skai-èiaus dar neturiu, nëra iki galo, ma-tyt, ávertinta, kiek koks parkas prisi-dës ir kiek mes prisidësim ið rëmimoprogramos, bet kai bûsim pasiskai-èiavæ, tai bûtinai informuosim.

I.DEGUTIENË. Ið tiesø mes vi-siðkai neseniai Seime minëjome Sau-sio 13-àjà. Tuomet Seimo Pirminin-

kas daug kalbëjo ir þadëjo Sausio 13-àjà nukentëjusiems asmenims ir þu-vusiøjø giminëms, kad bus sprendþia-mos ávairios socialinës ir sveikatosproblemos. Ðá kartà að norëèiau pa-klausti sveikatos apsaugos ministro.Tiek að, turbût tiek kiti Seimo nariaigauname, ypaè po ðio minëjimo, nu-kentëjusiø asmenø, Sausio 13-osiosstatusà turinèiø þmoniø laiðkø dëlkompensuojamøjø vaistø ir reabili-tacinio gydymo. Ar bus ðiems þmo-nëms sprendþiama minëta problemair kà mes jiems galëtume atsakyti?

J.OLEKAS. Bûtø geriausia, kadjûs tuos laiðkus persiøstumët mums.Mes galësim surinkti ir apsvarstyti,paþiûrëti, nes ið tikrøjø ir kompen-suojamieji vaistai, ir sanatorijos, ir re-abilitacinis gydymas yra pagal susir-gimo pobûdá. Tai jeigu mes matysi-me, kad reikia kokiø nors papildo-mø priemoniø, galësim apsvarstyti irgalbût priimti sprendimà.

P.GRAÞULIS. Klausimas dau-giau adresuotas þemës ûkio minist-rui, bet, kadangi Kaimo reikalø ko-mitete mes jau kalbëjom ðia tema iraiðkaus atsakymo negavau, noriu pa-klausti premjero.

Gerbiamasis premjere, agituo-dami uþ referendumà dël narystësEuropos Sàjungoje, mes þmonëmsþadëjome geresnes perspektyvas,ypaè visi sutartinai sakëm, kad geres-ná gyvenimà pajus pirmiausia þem-dirbiai. Þemës ûkio ministerija, beabejonës, derino savo lankstinukussu Vyriausybe. Iðleido þalià lanksti-nukà, kuriame buvo aiðkiai ávardyta,kiek þemdirbiai gaus uþ aukðèiausio-sios rûðies pienà, ir kitos ten iðmo-kos (uþ jauèius) buvo. Uþ pienà –90 ct. Að, nors ir ne jaunas politikas,taip sëjau tuos lankstinukus á kairæir á deðinæ, nors gale sëdintis A. Sau-dargas mane ramino: tu truputëlátaip kukliau, sako, sëk. Bet, sakau,juk èia ne partijos programa. Tokiospartijos programos að jau nesëèiautaip neatsakingai, bet tai Vyriausy-bës atsakingai parengtas kaip ir do-kumentas…

Dabar, kai „Þemaitijos pienas“priëmë nutarimà maþinti pieno kai-

nà, þmonës man gràþina tuos lanks-tinukus ir sako: mes gausim maþiauuþ pienà, negu gavom. Taigi kà þa-date daryti? Ar nebus þmonës darkartà apgauti? Ið tikro að labai ne-jaukiai esant tokiai situacijai jauèiuo-si, prisëjau daug lankstinukø, ir manjau nemaþà krûvà yra gràþinæ þmo-nës.

A.M.BRAZAUSKAS. Ið tikrøjøyra iðleista labai daug visokiø lanks-tinukø, ávairiais laikotarpiais. Að, tie-sa, nemaèiau to þalio lankstinuko,apie kurá jûs kalbat, ir neþinau, kadajis buvo atspausdintas ir kas buvo joautorius. Be abejo, kas nors ið þemësûkio þinybos. 90 ct yra ámanoma tuoatveju, kai bus ðimtaprocentinis fi-nansavimas. Kol kas, kaip jûs þinote,mes turësime finansavimà þemësûkio tiktai 55 proc. lygio. Antras da-lykas, po to, kai iðëjo tas lankstinu-kas, turbût daug kas pasikeitë dël tie-sioginiø iðmokø, nes apskritai padi-dëjo þemës ûkio finansavimas. Að ási-vaizduoju, kad tiesioginiø iðmokø pa-didinimas arba supaprastintas (tadaið viso nebuvo tokios kalbos apie su-paprastintas tiesiogines iðmokas)kompensavimas kompensuos, ir la-bai smarkiai kompensuos, ðtai ðiaskainas. Dabar jeigu ar viena, ar kita„pieno þvaigþdë“ nustato savo kai-nas, tai èia, þinoma, ne Europos Sà-jungos politika. Tai yra biznis, tai yrakomercija, tai yra noras pasipelnytitø paèiø vargðø þemdirbiø sàskaita,að visiðkai su jumis sutinku. Mes kar-tu turime ieðkoti mechanizmo, kadnebûtø piktnaudþiaujama. Ðiandienmes matome piktnaudþiavimo faktusir kainø diktatà be jokio pagrindo.Klausykit, kai kurios firmos, kompa-nijos, nenoriu jø ávardyti, net maþi-na rinkos kainas, parduodamos pro-dukcijos kainà, maþindamos pienosupirkimà. To visiðkai niekas jø ne-praðo. Kam tai daryti? Iðlaikykim tàpaèià pieno produktø kainà, kuri da-bar yra, ir tai bus visiðkai normalusdalykas, ir maksimaliai mokëkimþmonëms. Mes, Vyriausybë, galvoja-me… puikiausiai þinom ðiuos signa-lus ir galvojame, kokias gi priemo-nes laisvos rinkos sàlygomis demo-



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1692004. 02. 11

kratinëje valstybëje bûtø galima tai-kyti. Mes pasiruoðæ netgi drastiðkøpriemoniø imtis, kad ðitokiø reiðki-niø nebûtø.

J.KRAUJELIS. Jeigu galima, pa-pildysiu. Dël „Þemaitijos pieno“ mi-nëjote. Ið tikrøjø dabartiniu metumes patikrinom keturias ámones,ðiandien ryte perþiûrëta. Ið tikrøjø„Þemaitijos pienas“ – vienintelë to-kia ámonë, kuri sutarèiø… pagal ti-pines, kurias privalo sudaryti, ið 14tûkstanèiø sudarë tiktai 69. Dauge-lis jau perbëgo. Ið tikrøjø jis pats kil-pà neriasi ant galvos. Kitose yra skir-tingai. Pavyzdþiui, „Panevëþio pie-nas“ – ðimtu procentø sutartys suda-rytos, „Rokiðkio sûris“, kuris turi tur-bût apie 17 tûkst. pieno statytojø, tiksu 11 nebuvo sudarytos sutartys. Da-bar dël kainos. Na, vienokia ar kito-kia, lankstinukuose ten, kad 90 ct artaip toliau, tokia, kaip sakoma, per-spektyva, bet nuo geguþës 1-osios tik-rai nëra tokio teksto. Dabar dël toskainos. Truputá paþiûrëkime. Að tu-riu praëjusiø metø duomenis, ið ku-riø matyti, kad pieno sektoriuje tik-rai buvo vargana padëtis. Taèiau pa-imkime aukðèiausià rûðá, kur Lietu-vos mastu jau persiritome per80 proc. Stambesnieji per dienà par-duoda 300 kg, bazinë kaina buvo63 ct uþ kilogramà, o natûrinio pie-no – jau 74 ct. Taip buvo pernai, tai-gi pamaþu artëjame. Po geguþës 1-osios kaþko ypatingo neávyks, bet yraintervenciniø pirkimø, sviesto, liesopieno milteliø ir t.t., ir ásijungus tiemsmechanizmus, man atrodo, prie tøskaièiø tikrai priartësime. Að turiupasiëmæs ir Airijos, ir kitø ðaliø duo-menis. Taip, mûsø pieno supirkimokaina, ypaè smulkesniøjø, yra dar permaþa. Taèiau niekur supirkëjai nesi-dës. Man atrodo, kad jie patys savæsneuþdarys ir privalës mokëti.

V.BARAVYKAS. Mano klausi-mas bûtø socialinës apsaugos ir dar-bo ministrei. Gerbiamoji ministre, iðgyventojø gavau keletà praðymø, ku-riuose kalbama apie naðliø pensijas,kuriø norima atsisakyti. Esmë ta, kaddaugumos pensijø gavëjø tëvai buvolaisvës kovø dalyviai ir þuvo kovose

esant jiems maþiems. Pareiðkëjospraðo spræsti klausimà dël naðlëspensijos pakeitimo á naðlaièio, kuri,aiðku, joms yra palankesnë. Kà jûsgalëtumëte á tai atsakyti?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Pirmiausiaað noriu pasakyti, kad negàsdintumeþmoniø. Niekas neþada atsisakyti nað-liø pensijø, mokamø „Sodros“. Èiayra visiðka netiesa. Kitas dalykas, kaddaug þmoniø yra nepatenkintø, ypaènaðlës, nes moterys gyvena ilgiau, beto, yra ávairiø kategorijø naðliø. Að,kaip ministrë, pripaþástu vieno gar-baus Seimo komiteto pirmininko pa-sakytus þodþius: kaip iðleidome1995 m. dþinà ið butelio dël naðliøpensijø, taip dabar nebeþinome, kaipjá sukiðti atgal. Dabar tø naðliø kate-gorijø yra daug ir að matau vienà iðei-tá ir vienà kelià dël „Sodros“ naðliøpensijø. Kai mes iðspræsime kitas pro-blemas, turiu omeny tai, kà dabarsprendëme, padidinsime pensijas, kadþmogus, gaunantis vienà pensijà, ga-lëtø jaustis oriai ir normaliai gyven-ti… Sakykime, pernai gruodá mes su-lyginome pensijø mokëjimà uþ tà pa-tá mënesá vietoj praeito ir tai palietëper 300 tûkst. þmoniø, ir þmonës bu-vo tikrai laimingi, nes atlyginimà gau-name kas mënesá, o kaþkodël uþdirb-tos pensijos reikëjo laukti uþ praeitàmënesá. Kai mes iðspræsime atskiroþmogaus, gaunanèio pensijà, proble-mà, tada mes galësime kalbëti apiepapildomà naðliø pensijø padidinimà,nes sumaþinti gaunamø pensijø mesnegalime. Mes turime galvoti apie su-lyginimà, o sulyginimas lygus padidi-nimui. Visà laikà mes turime numa-tyti prioritetus. Ar 200 mln. Lt skirtinaðliø pensijø padidinimui, ar200 mln. Lt skirti invalidumo ir senat-vës pensijø padidinimui, kai þmonësgyvena vien tik ið tø pensijø.

Bet jûs paklausëte ne apie „Sod-ros“ pensijà, kiek að suprantu, jûs pa-klausëte apie nukentëjusiø asmenønaðlaièiø pensijas, kurios yra moka-mos ne ið „Sodros“, bet ið valstybësiþdo. Ið tikrøjø tai yra politinis klau-simas, ir mes galime svarstyti, ar daryra naðlaitis tas, kuris jau yra sulau-kæs 60 ar 70 metø, ar naðlaitis yra tas,

kuris tapo naðlaièiu dabar, bûdamasnepilnametis. Tokia yra problema.

E.KAREÈKA. Noriu paklaustiþemës ûkio ministro. Að konkretøklausimëlá. Þinome, kad galvijinin-kystë yra nuostolinga galvijø augin-tojams. Kokios proðvaistës ðiemet,kai þemdirbiai pamatys oficialius do-kumentus dël iðmokø uþ galvijus?

J.KRAUJELIS. Taip, galvijinin-kystë, neþinau, ar nuo 1996 m., arnuo 1995 m. ið tikrøjø þemdirbiamsduodavo po keliasdeðimt milijonønuostoliø. Ypaè nepalanki padëtissusiklostë mûsø strategijoje numaty-ta kaip antroji prioritetinë mësinëgalvijininkystë, bet ið tikrøjø pernaimetais, kaip ir kiti pieno ir kiaulie-nos sektoriai, ji patyrë… Valstybësparama, kiek galëjome praëjusiaismetais, buvo apie 8 mln. Lt. Aiðku,uþ IV ketvirtá dar bus iðmokëta ðiaismetais, taèiau tos iðmokos nekom-pensavo nuostoliø. Dabar yra pa-rengtas projektas dël tiesioginiø ið-mokø, mes esame sutaræ ir numatæðiais metais taikyti tiesiogines iðmo-kas pagal Europos Sàjungos modelá.Konkreèiai dar skaièiø nenorëèiausakyti, gruodþio 23 dienà mes iðsiun-tëme á Briuselá tuos skaièius. Kol kasjokiø pastabø negavome. Uþ buliusnumatyta iki 500 tiesioginë iðmoka,plius 90 Lt skerdimo iðmoka. Tokiuatveju susidarytø 600 Lt iðmoka. Jei-gu 185 skerdienos (yra tokia sàlyga),tuomet kilogramui gyvo svorio prisi-dëtø po pusantro lito. Aiðku, dabardidelis pavojus, ir Kaimo reikalø ko-mitete mes diskutavome, kaip suval-dyti supirkëjus, kadangi jie, pajutæ,kad þemdirbiams bus mokamos tie-sioginës iðmokos, pradeda, ðvelniaitariant, mauti kelnes ir maþinti kai-nas. Èia bûtø klausimas ir paèiø þem-dirbiø savivaldos organizacijai, kadsusiorganizuotø ir ið tikrøjø nepasi-duotø siûlomoms þemoms kainoms.Að tikiu, kad vasario mënesá mes gau-sime iðvadas ir Vyriausybëje patvir-tinæ sàmatas paskelbsime oficialiai.Kadangi tai yra ið nacionalinio biu-dþeto dalies, manau, kad uþ realizuo-tus nuo sausio 1 dienos tos iðmokosturëtø bûti taikomos. Proðvaisèiø yra.



170 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

R.JUKNEVIÈIENË. Manoklausimas bus vienas, bet dviem mi-nistrams – sveikatos apsaugos ir ðvie-timo. Susitikimuose mokyklose jaune kartà iðgirstu klausimà apie pri-valomus profilaktinius pedagogø pa-tikrinimus. Kiek suprantu, ir kitiemstai yra privaloma. Atrodytø, reikalin-gas dalykas, taèiau mokytojai skun-dþiasi, kad visa tai virto tokiu forma-lizmu, kad þmonës nemato prasmës,nes tie tyrimai, jø nuomone, tie pa-tikrinimai yra atliekami taip atmes-tinai, kad jie kelia klausimà, kodëlapskritai ðvaistomos biudþeto lëðosdël tokiø dalykø? Ar nereiktø ðiø pa-tikrinimø perkelti tiems patiems ðei-mos gydytojams?

J.OLEKAS. Að manau, kadsvarstytinas dalykas, nes ðeimos gy-dytojai pajëgûs atlikti daugelá patik-rinimø. Galbût vienà kità reikëtø pa-konsultuoti ir jie galëtø tà spræsti. Betturbût èia reikia tam tikro abipusiosupratimo, ir mokytojø, ir mûsø gy-dytojø. Patikrinimas vyksta ne dël to,kad pasiraðytø ir uþdëtø kryþiukà,kad patikrintas, ir tà popieriukà lai-kytø, o kad bûtø paþiûrëta þmogaussveikata, kad bûtø pasikalbëta, kadbûtø patarta. Kartais liga iðryðkëja vi-siðkai nelauktai. Að susitikimuosetaip pat gaunu abipusiø priekaiðtø.Vieni sako, kad labai formaliai, kiti– kad per daug tikrina. Að manau,kad ið tikrøjø reikia apie tai kalbëti,reikia tartis ir profilaktiniai patikri-nimai turi bûti suprantami abiem iratliekami ne pro pirðtus, o ið esmës.

A.MONKEVIÈIUS. Nieko pa-pildyti labai neturëèiau, tik pritarèiaukolegai J. Olekui. Að pats tokià pa-tirtá esu turëjæs ir, pamenu, mes bu-vome sutaræ su medikais, kai buvotikrinami mokytojai. Pirmiausia gal-bût jiems tik plauèiai kartà per me-tus bûdavo perðvieèiami. O dël visokito, ið tikrøjø, jeigu pats mokytojasnesiskundþia, jam perraðoma ir su-maþinamas procedûrø skaièius, visatai labai ilgai neuþtrunka. Að prita-riu, kad galbût su ðeimos gydytoju bû-tø galima sieti, galësime pasidomëti.Manau, vienà kartà per metus, kaipreglamentuota dabar, mokytojas pri-

valëtø pasitikrinti sveikatà, bet tai tu-rëtø bûti tikras patikrinimas.

E.ÐABLINSKAS. Mano klausi-mas skiriamas kraðto apsaugos minist-rui. Rinkëjai kreipiasi labai ádomiuklausimu. Kaip þinia, Vingio parke yraðaudykla, o joje – milþiniðkas kiekispadangø. Dël to tai turbût liestø ir ap-linkosaugos, ir vidaus reikalø minist-rus. Visai neseniai, pamename, degëpadangø saugykla. Kà tik, praeità sa-vaitæ, ávyko bëda policijos ðaudyklo-je, o ðtai èia, Vingio parke, t.y. Vilniauscentre, yra per 10 tûkst., að nuotrau-kas pasiþiûrëjau, baisu. Kà ruoðiama-si ateityje daryti su ðaudykla ir kaipspræsite tà padangø problemà?

L.A.LINKEVIÈIUS. Tai kol kasyra vienintelë mûsø turima ðaudyk-la. Kai rasime alternatyvà, bus ið-spræsta. Þinoma, nëra gerai, kad jitokioje vietoje. Tiek galiu pasakytiðiandien. O kai rasime kitø alterna-tyvø, atsakysime.

A.KUNDROTAS. Dël padangø.Neþinau, ar iðduotas koks leidimas to-kioje vietoje kaupti, ar èia yra tik lai-kino kaupimo vieta. Galësime pasi-domëti, pasiþiûrëti. O artimiausiassprendimas, dabar bent jau pagal ámo-nës „Metaloidas“ deklaravimà, balan-dþio mënesá turi pradëti veikti Ðiau-liuose, ir tada bus koks nors sprendi-mas. Kurá laikà buvo iðveþama ið Lie-tuvos á Baltarusijà. Tai pristabdyta, ki-tø sprendimø kol kas nëra.

Z.MAÈERNIUS. Mano klausi-mas – ministrui J. Olekui. Dar pra-eitø metø pabaigoje apskritys patei-kë ministerijai dël apskrities ligoni-niø reorganizavimo. Vienas reorga-nizavimo tikslø yra pertvarkyti rajo-nines ligonines ir jose ásteigti slau-

gos ligonines vietoj esanèiø rajonuo-se, atskirose vietovëse. Todël manobûtø toks klausimas. Ar ið tikrøjø lai-kas bûtø tà daryti, nes tose slaugosligoninëse, jûs pats lankëtës bent jauKelmës rajone, gydosi tikrai senyvoamþiaus þmonës, kurie nelabai no-rëtø iðvaþiuoti toliau?

J.OLEKAS. Að norëèiau padë-koti ir kolegoms, ir apskrièiø virðinin-kams, kurie prisidëjo prie restruktû-rizavimo planø rengimo. Mes galimekonstatuoti, kad nuo praeitø metøpabaigos turime trejø metø perspek-tyviná restruktûrizavimo planà. Ta-èiau tokio tikslo, kaip jûs sakëte, t.y.ákelti slaugos ligonines á savivaldybiøligonines, mes tikrai nekëlëme ir ne-keliame. Mes tik sakome, kad tosevietose, kurios buvo dirbtinai atskir-tos slaugos skyriui ið savivaldybiø li-goniniø, ákurti atskirà ligoninæ kitosligoninës kieme, taip yra, pavyzdþiui,Kaiðiadoryse (kolega Matulevièiussëdi) padaryta, mums atrodo, never-ta laikyti tokiø dviejø administraci-jø. Bet ten, kur yra istoriðkai susiklos-tæ, kad slaugos ligoninë yra kitamemiestelyje ir to miestelio gyvento-jams patogu, ji gali ir pasilikti. Rei-kia þiûrëti, ar savivaldybei uþtenka lë-ðø pritraukti ir kitas paslaugas, saky-sime, globos skyrius ásteigti ar lovasiðlaikyti. Bet Kelmës atveju turbûtpaèios Kelmës gyventojai norëtø, kadkelios lovos bûtø ir Kelmëje. Jokiubûdu neprieðtaraujama, kad pasilik-tø ir tos maþesnës ligoninës… ir at-sidaryti. O ten, kur racionalu, að pa-minëjau Kaiðiadoris, panaði situaci-ja yra Vilkaviðkyje, tokia situacija bu-vo Lazdijuose, galima tuos skyriusákelti á savivaldybës ligoninæ.



VAKARINIS POSËDIS

Dirbtinio apvaisinimo ástatymø projektus nutarta pateiktisvarstyti visuomenei

Seimas ratifikavo Konvencijà dëlelektroniniø nusikaltimø (ástatymoprojektas Nr.IXP-3098(3*)ES). Bal-savo: uþ – 69, susilaikë 1.

Atsiþvelgus á Seimo nariø Algir-do Kunèino, Giedrës Purvaneckienës,Jurgio Razmos pataisas, kurioms pri-tarë ir pagrindinis – Uþsienio reikalø

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1712004. 02. 11

– komitetas, ástatyme neliko Vyriausybësprojekte numatytø iðlygø, kad „LietuvosRespublika pasilieka teisæ netaikyti Kon-vencijos 9 str. 1 d. punkto tiek, kiek tai sie-jama su pornografinio turinio produkcijos,kurioje pavaizduotas vaikas, ásigijimà asme-niniam naudojimui, neturint tikslo tokiosprodukcijos platinti“.

Pateikti projektai

- Liberalø ir centro frakcijos narysJuozas Matulevièius pateikë alternatyvøDirbtinio apvaisinimo ástatymo projektàNr.IXP-1966(A).

Pasak praneðëjo, rengiant ástatymoprojektà buvo iðanalizuotos visuomeniniøorganizacijø pateiktos pastabos, atkreip-tas dëmesys á Lietuvos ir uþsienio eksper-tø bei mokslininkø pastabas bei iðvadasvertinant anksèiau parengtus dirbtinio ap-vaisinimo projektus. Atsiþvelgta ir á nau-jausias teisëkûros, susijusios su dirbtiniuapvaisinimu, tendencijas kitose EuroposSàjungos valstybëse, kurios (pvz., Italija)turi daugiau kaip 20 metø patirtá dirbti-nio apvaisinimo srityje. Taip pat atsiþvelgtaá Lietuvos Vyskupø konferencijos sausio16 d. laiðkà, kuriame pareikðtas susirûpi-nimas dël Vyriausybës parengto Dirbtinioapvaisinimo ástatymo projekto. LietuvosVyskupø konferencija paragino Seimà at-siþvelgti á Italijoje praeitø metø gruodþio11 d. priimto naujo Dirbtinio apvaisinimoástatymo nuostatas.

Projekto iniciatorius pristatë pagrin-dinius Vyriausybës teikiamo ir teikiamo al-ternatyvaus ástatymo projekto skirtumus.Ástatymo projekto nuostatos draudþia he-terologiná apvaisinimà, taip pat lytiniø làs-teliø donorystæ, draudþia pertekliniø emb-rionø kûrimà ir embrionø uþðaldymà, nesmokslininkø jau árodyta, kad tai turi nei-giamas pasekmes gimusiam dirbtiniu ap-vaisinimo bûdu kûdikiui – ið uþðaldytøembrionø apie 10 proc. naujagimiø gims-ta su psichikos ligomis bei 20 proc. daþ-niau serga cukralige, ðirdies kraujagysliøir kitomis ligomis, t.y. kas treèias vaikas,gimæs ið uþðaldyto embriono, turi tam tik-rà patologijà ar gali turëti dideliø nepato-gumø gyvenime.

Alternatyvaus ástatymo projekto 13 str.ápareigoja Vyriausybæ pateikti Seimui Bau-dþiamojo kodekso ir Administraciniø tei-

Seimo nariai: Petras Papovas, Petras Graþulis ir Justinas Karosas

Seimo nariai: Juozas Palionis, Egidijus Klumbys ir Dangutë Mikutienë

Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavièius ir Liberalø ir centro frakcijosseniûno pavaduotojas Klemensas Rimðelis

172 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

sës paþeidimø kodekso pakeitimo irpapildymo ástatymø projektus, ku-riuose bûtø numatoma baudþiamojiir administracinë atsakomybë uþ ðioástatymo paþeidimus, t.y. uþ lyties pa-rinkimà, uþ savarankiðkà dirbtiná ap-vaisinimà, uþ embriono perkëlimà irdirbtiná apvaisinimà po donoro mir-ties, uþ dirbtinio þmogaus lytinio dau-ginimosi làsteliø pakeitimà, chimerøir hibridø kûrimà, uþ prekybà emb-rionais ir kamieninëmis làstelëmis beipertekliniø embrionø kûrimà, emb-rionø donorystæ ar surogacijà. Ðiønuostatø Vyriausybës teiktame ástaty-me nëra. Pasak praneðëjo, Vokietijos,Italijos ir kitø Europos ðaliø ástaty-muose ir baudþiamoji, ir administra-cinë atsakomybë yra numatoma.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 35,prieð – 3, susilaikë 21. Taip pat pri-tarta siûlymui paskelbti abu Dirbti-nio apvaisinimo ástatymø projektusvisuomenei svarstyti.

Pagrindiniu komitetu ástatymoprojektui svarstyti paskirtas Sveika-tos reikalø komitetas, papildomais –Teisës ir teisëtvarkos, Þmogaus tei-siø komitetai bei Ðeimos ir vaiko rei-kalø komisija. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –pavasario sesija.

- Seimo narys Eduardas Ðablins-kas pateikë Civilinio proceso kodek-so 51, 55, 56, 57, 60, 88, 98, 114, 119,135, 142, 155, 162, 225, 243, 347, 354,499, 793 straipsniø papildymo ir pa-keitimo ástatymo projektà Nr.IXP-2703.

Pasak praneðëjo, pataisø tikslas– uþtikrinti privataus asmens teisæ irlaisvæ bei iðsaugoti galimybes nevar-þomai, savo nuoþiûra pasirinkti savoteisiø bei interesø atstovà civilinioproceso metu; uþtikrinti privaèiaipraktikuojanèiø kvalifikuotø teisinin-kø teisæ nevarþomai verstis pagal sa-vo profesijà, kas garantuojama dabargaliojanèiame baudþiamojoje bei ad-ministracinëje teisenoje; likviduotidirbtinai sukurtà advokatûros mono-polá; likviduoti kolizijas tarp galiojan-

èiø Lietuvos Respublikos Civiliniokodekso, Civilinio proceso kodeksoatstovavimo instituto normø bei Lie-tuvos aprobuotø tarptautiniø teisësir Lietuvos Respublikos Konstituci-jos normø nuostatø.

Nutarta ástatymo projektui po pa-teikimo pritarti ir pradëti jo svarsty-mo procedûrà. Pagrindiniu komitetuástatymo projektui svarstyti paskirtasTeisës ir teisëtvarkos komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – pavasario sesija.

Seimo narys Gintautas Ðivickaspateikë:

- Pelno mokesèio ástatymo 18 ir20 str. pakeitimo ir papildymo ásta-tymo projektà Nr.IXP-2711, kuriopaskirtis – suderinti Pelno mokesèioástatymo nuostatas su 12 verslo ap-skaitos standarto „Ilgalaikis materia-lusis turtas“ nuostatomis, pagal ku-rias remonto vertæ priskiriant sànau-doms ji nëra lyginama su remontuo-jamo turto ásigijimo kaina, o vertina-mas tik naudingo tarnavimo laikotar-pio pratæsimas bei naudingøjø savy-biø pagerinimas.

Nutarta ástatymo projektui po pa-teikimo pritarti ir pradëti jo svarsty-mo procedûrà. Pagrindiniu komitetuástatymo projektui svarstyti paskirtasBiudþeto ir finansø komitetas. Preli-minari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – pavasario sesija.

- Gyventojø pajamø mokesèioástatymo 6 str. pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2714, kurio tikslas –nustatyti, kad 15 proc. pajamø mokes-èio tarifas taikomas tantjemoms, vie-neto darbuotojø gautoms premijomsir paðalpoms, jei jos iðmokamos ið ðiovieneto pelno, kuris apmokestintas 15ar 13 proc. pelno mokesèio tarifu.

Ðios iðmokos kaip ir dividendaiyra mokami ið vieneto apmokestintopelno, todël pelno mokesèio tikslaisnepriskiriami leidþiamiems atskaity-mams.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 25,prieð – 7, susilaikë 12.

Pagrindiniu komitetu ástatymoprojektui svarstyti paskirtas Biudþe-to ir finansø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

- Seimo narys Jonas Èiulevièiuspateikë Kooperatiniø bendroviø (ko-operatyvø) ástatymo pakeitimo ásta-tymo 1 ir 3 str. pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2650.

Pasak projekto iniciatoriaus, pa-sitaiko atvejø, kai neþinant koopera-tyvo valdybai, pradedami pardavinëtipajai, kas vëliau sukelia negatyviaspasekmes. Todël projekto iniciato-rius pritaria Lietuvos vartotojø koo-peratyvø sàjungos ir Seimo Ekono-mikos komiteto pasiûlymui dël Ko-operatiniø bendroviø (kooperatyvø)ástatymo 11 str. 2 ir 3 punkto pakei-timo.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 36,prieð – 1, susilaikë 11.

Pagrindiniu komitetu ástatymoprojektui svarstyti paskirtas Kaimoreikalø komitetas, papildomu – Eko-nomikos komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

- Seimo narys Viktoras Rinkevi-èius pateikë Savivaldybiø tarybø rin-kimø ástatymo 87 str. papildymoástatymo projektà Nr.IXP-2764.

Ðia pataisa Seimo narys siûloátvirtinti Tarybos nario mandato tæs-tinumà.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Valstybës valdymo ir savival-dybiø komitetas. Preliminari svarsty-mo Seimo plenariniame posëdyje da-ta – pavasario sesija.

Pritarta po svarstymo Seimo nu-tarimo „Dël Seimo nutarimo „DëlSeimo komitetø nariø pavaduotojøpatvirtinimo“ pakeitimo“ projektuiNr.IXP-3183.


22 d. vakariniame posëdyje

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1732004. 02. 11



Priimti ástatymai

Motinystës (tëvystës)paðalpa nuo kovo 1 d.

padidës 10 proc.

- Ligos ir motinystës socialiniodraudimo ástatymo 21 str. pakeitimoástatymas (projektas Nr.IXP-3080(2*)). Balsavo: uþ – 77.

Ástatymu nuo 2004 m. kovo 1 d.didinama motinystës (tëvystës) pa-ðalpa 10 proc.: bus mokama 70 proc.(buvo 60 proc.) paðalpos gavëjo kom-pensuojamojo uþdarbio dydþio. Vi-dutinë mënesinë motinystës (tëvys-tës) paðalpa sudarys 664,3 Lt ir pa-didës 92 Lt, palyginti su galiojanèiuástatymu.

Paðalpa bus mokama vaiko prie-þiûros atostogø laikotarpiu – tol, kolvaikui sukaks vieneri metai.

Seimo narys Andrius Kubiliussiûlë suteikti motinoms galimybæ pa-sirinkti atostogas net iki trejø metøtrukmës ir tuo atveju mokëti joms60 proc. jø gaunamo atlyginimokompensacijà. Tai, pasak Seimo na-rio, leistø maþiems vaikams gerokaiilgiau bûti kartu su motinomis ir ðei-moms neprarasti didelës dalies savopajamø ir taip galbût iðspræsti gims-tamumo problemà.

- Valstybës ámonës Ignalinos ato-minës elektrinës pertvarkymo á uþ-daràjà akcinæ bendrovæ ástatymas(projektas Nr.IXP-3129(2*)ES). Bal-savo: uþ – 71, prieð – 2, susilaikë 2.

Ástatymas suteikia teisæ Vyriau-sybei ar jos ágaliotai institucijai per-tvarkyti valstybës ámonæ Ignalinosatominæ elektrinæ á uþdaràjà akcinæbendrovæ, kurios visø akcijø savinin-kë turi bûti valstybë. Be to, Vyriau-sybei siûloma pateikti Seimui atitin-kamà Lietuvos Respublikos strategi-næ reikðmæ nacionaliniam saugumuiturinèiø ámoniø ir árenginiø bei kitønacionaliniam saugumui uþtikrinti

svarbiø ámoniø ástatymo pakeitimoástatymo projektà.

- Vieðøjø ástaigø ástatymo pakei-timo ástatymas (projektas Nr.IXP-1490(4*). Balsavo: uþ – 45, prieð – 1,susilaikë 16.

Naujos redakcijos ástatyme pa-tikslinta vieðosios ástaigos steigimobei registravimo tvarka. Ástatyme ak-centuojama, kad vieðoji ástaiga, kaipvieðasis juridinis asmuo, steigiamanesiekiant naudos já ásteigusiems as-menims, bet tenkinant vieðuosius in-teresus.

Agresyvius ðunis ðeimininkaiprivalës þenklinti

- Gyvûnø globos, laikymo ir nau-dojimo ástatymo 2, 61 str. pakeitimoir papildymo ástatymas (projektasNr.IXP-3102(2*)). Balsavo: uþ – 55,susilaikë 2.

Galiojantis Ástatymas papildytasprievole þenklinti agresyvius ðunysbei nauju straipsniu, reglamentuo-janèiu agresyviø ðunø áveþimà, ásigi-jimà, laikymà, registravimà, þenkli-nimà, veisimà, dresavimà, prekybajais bei jø paëmimà.

- Ástatymas dël Tarptautinëskonvencijos dël kovos su pinigø pa-dirbinëjimu ir jos protokolø ratifi-kavimo (projektas Nr.IXP-3138*).Balsavo: uþ – 68.

Seimas ratifikavæs ðià sutartá,Seimas prisijungë prie tarptautinësbendrijos kovai su pinigø padirbinë-jimu. Policijos departamentas prieVidaus reikalø ministerijos skiriamascentrine institucija atsakinga uþ in-formacijos pasikeitimà.

Tarptautinë konvencija dël kovossu pinigø padirbinëjimu ir jos proto-kolai buvo pasiraðyti 1929 m. Þene-voje.

- Seimo nutarimas „Dël 2004metø paskelbimo Vaikø sveikatosmetais“ (projektas Nr.IXP-3109(2*).Balsavo: uþ – 59.

- Savivaldybiø aplinkos apsau-gos rëmimo specialiosios programosástatymo 4 str. pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-3135*). Balsavo:uþ – 53.

- Seimo nutarimas dël Seimonutarimo „Dël lietuviø kalbos poli-tikos ir perspektyvø Lietuvai tapusEuropos Sàjungos nare“ 2 str. pa-keitimo (projektas Nr.IXP-3200).Balsavo: uþ – 45. Nutarimo 2 str. pa-keitimas teikiamas dël ásivëlusiostechninës klaidos.

Ðiuo nutarimu Vyriausybei siû-loma:

1) atsiþvelgus á Lietuvos moksløakademijos ir Lietuvos mokslo tary-bos siûlymus, iki 2004 m. kovo 1 d.iðnagrinëti mokslo ir studijø institu-cijø dëstytojø bei mokslo darbuoto-jø kvalifikacinius reikalavimus nusta-tanèius teisës norminius aktus ir pa-ðalinti nuostatas, áteisinanèias kitøkalbø virðenybæ valstybinës kalbos at-þvilgiu vertinant mokslo darbø pub-likacijas;

2) atsiþvelgus á Lietuvos moksløakademijos ir Lietuvos mokslo tary-bos siûlymus, iki 2004 m. kovo 1 d.nustatyti tvarkà, skatinanèià vertin-gø mokslo darbø publikacijas valsty-bine kalba;

3) parengti ir patvirtinti progra-mà Mokslo ir studijø ástatymo nusta-tytam lituanistikos tyrimø prioritetuiágyvendinti;

4) patvirtinti Informacinës visuo-menës plëtros komiteto prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybës ir Vals-tybinës lietuviø kalbos komisijos pa-rengtà Lietuviø kalbos informacinë-je visuomenëje programà“.

Priimta Þemës ástatymonauja redakcija

- Þemës ástatymo pakeitimo ásta-tymas (projektas Nr.IXP-2275(3*))su posëdþio metu priimtomis pataiso-mis. Balsavo: uþ – 39, prieð – 1, susi-laikë 20.

Pasak Kaimo reikalø komitetopirmininko Gintauto Kniukðtos, ið


174 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

esmës pertvarkytas ir su Konstituci-jos 47 str., Civiliniu kodeksu ir kitaisgaliojanèiais ástatymais suderintasÞemës ástatymas padës efektyviauágyvendinti þemës tvarkymo ir admi-nistravimo politikà, detaliai regla-mentuos þemës nuosavybës, valdymoir naudojimo santykius bei sudaryssàlygas þemës nuosavybës, valdymoir naudojimo teisiø apsaugai.

- Ástatymas „Dël socialinës pa-ramos asmenims, suþalotiems atlie-kant bûtinàjà karinæ tarnybà sovie-tinëje armijoje, ir ðioje armijoje þu-vusiøjø ðeimoms (1945 07 22 – 199112 31)“ 8 str. pakeitimo ástatymas(projektas Nr.IXP-2323(4*)). Balsa-vo: uþ – 36, susilaikë 1.

Ástatymu atsisakyta nuostatos,kad paðalpa mokama tik tiems asme-nims suþalotiems atliekant bûtinàjàkarinæ tarnybà sovietinëje armijoje irðioje armijoje þuvusiøjø ðeimoms, ku-rie kreipësi dël kompensacijø iki1997 m. rugpjûèio 1 d., Ástatymas ási-galioja nuo 1995 m. sausio 1 d.


- Akcinës bendrovës „Alytaustekstilë“ veiklos gaivinimo ástatymoprojektui Nr. IXP-3195 (taikomaskubos tvarka). Balsavo: uþ – 55,prieð –7, susilaikë 6.

Ekonomikos komiteto siûlymupriimtas protokolinis nutarimas:

projektui Nr.IXP-3074(2*)ES. Pri-tarta bendru sutarimu.

Kiti sprendimai

- Nepritarta Seimo nario An-driaus Kubiliaus siûlymui áraðyti á va-karinio posëdþio darbotvarkæ Seimorezoliucijos „Dël Prezidento Rolan-do Pakso laikysenos ir veiksmø“ pro-jektà Nr.XIP-3206. Balsavo: uþ – 26,prieð – 24, susilaikë 8.

- Posëdþio pirmininkas ÈeslovasJurðënas praneðë apie Naujosios sà-jungos (socialliberalø) frakcijossprendimus: patenkinti Seimo narioV. Uspaskicho praðymà ir nuo2004 m. sausio 26 d. nelaikyti jo Nau-josios sàjungos (socialliberalø) frak-cijos nariu bei paðalinti Seimo nariusE. Klumbá ir R. Pavilioná ið Naujosiossàjungos (socialliberalø) frakcijos(nuo 2004 m. sausio 26 d.).

- Posëdþio pirmininkas praneðëapie Liberaldemokratø frakcijossprendimà priimti Seimo nará R. Pa-vilioná á Liberaldemokratø frakcijà(nuo 2004 m. sausio 27 d.).

- Posëdþio pirmininkas praneðëapie Tarpparlamentiniø ryðiø suAzerbaidþano Respublika grupës su-darymà.

Seimo nariai: Algirdas Kunèinas, Algirdas Butkevièius irVytautas Einoris

Seimo narys Juozas Raistenskis

„Praðyti Generalinës proku-ratûros, Specialiøjø tyrimø tar-nybos ir Finansiniø nusikaltimøtyrimo tarnybos iðtirti, ar sie-kiant asmeniðkai pasipelnytinuo 1998 m. nebuvo padarytanusikalstamos veikos ir tyèiniøfinansiniø nuostoliø AB „Aly-taus tekstilë“.

- Nacionalinës teismø administ-racijos ástatymo 3 str. pakeitimoástatymo projektui Nr.IXP-1892(2*).

- Valstybiniø socialinio draudimopensijø ástatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40,43, 45, 49, 50, 54 str. pakeitimo ir pa-pildymo bei ðio Ástatymo papildymo556 str. ir septintuoju skyriumi ásta-tymo projektui Nr. IXP-3169(2*).Balsavo: uþ – 30, susilaikë 13.

Seimo nariai Irena Degutienë irArtûras Melianas siûlë daryti ástaty-mo projekto svarstyme pertraukà.

- Lietuvos banko ástatymo 1, 3,6, 7, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20,21, 23, 24, 37, 49, 50 str. pakeitimoir papildymo, ástatymo papildymo18(1), 46(1), 54(1) str., treèiojo skir-snio pavadinimo pakeitimo ir Ásta-tymo papildymo priedu ástatymo

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1752004. 02. 11

Sausio 27 d.VAKARINIS POSËDIS

Antrà kartà pratæstarudens sesija

Priimtas Seimo nutarimas „DëlSeimo nutarimo „Dël Lietuvos Res-publikos Seimo VII (rudens) sesijospratæsimo“ pakeitimo (projektasNr.IXP-3201). Balsavo: uþ – 27, su-silaikë 2.

Nutarta pratæsti Seimo rudenssesijà iki 2004 m. vasario 19 d., ku-rios metu ketinama priimti reikiamuseurointegracinius projektus. Sesijataip pat pratæsta atsiþvelgiant á kalti-nimus prezidentui Rolandui Paksuinagrinëjanèios Seimo specialiosiostyrimo komisijos darbà, kuri iki va-sario 13 d. turi pateikti Seimui iðva-dà dël kaltinimø pagrástumo ir rim-tumo.

Pirmà kartà rudens sesija buvopratæsta 2003 m. gruodá (iki sausio29 d.).


- Biokuro ástatymo pakeitimoástatymo projektui Nr.IXP-3004(3*)ES.

- Strateginæ reikðmæ nacionali-niam saugumui turinèiø ámoniø irárenginiø bei kitø nacionaliniam sau-gumui uþtikrinti svarbiø ámoniø ásta-tymo 2, 3, 4 str. pakeitimo ir papildy-mo ir Ástatymo papildymo 5 str. ásta-tymo projektui Nr.IXP-3076(2*) suposëdþio metu priimtomis pataisomis.

- Seimo nutarimo dël LietuvosRespublikos Seimo nutarimo „DëlLietuvos Respublikos nacionalinëskovos su korupcija programos patvir-tinimo“ pakeitimo projektui Nr.IXP-3100*.

- Administraciniø teisës paþeidi-mø kodekso pakeitimo ir papildymoástatymo projektui Nr.IXP-3105(2).

Pritarta projektamspo pateikimo

- Seimo narys Algis Kaðëta pa-teikë 48 Seimo nariø pasiraðytà Sei-mo nutarimo „Dël draudimo statytihidroelektrinæ ant Nemuno“ projek-tà Nr.IXP-3176.

Seimo nariai siûlo Vyriausybeinepritarti planams uþtvenkti Nemu-nà ir statyti hidroelektrinæ ties Aly-tumi. Pasak praneðëjo, privaèios ben-drovës rengiamas projektas uþtvenktiprie Alytaus Nemunà ir pastatyti hid-roelektrinæ sukeltø liûdnø padariniøir gamtai, ir kultûros paveldui – þûtødeðimtys kvadratiniø kilometrø uni-kaliø, saugotinø, rekreaciniø pane-munës miðkø ir pievø, bûtø sudarky-tas istorinis-kultûrinis kraðtovaizdis,iðkiltø pavojus Merkinës piliakalniui.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Balsavo: uþ – 38,prieð – 11, susilaikë 23. Pagrindiniukomitetu ástatymo projektui svarsty-ti paskirtas Aplinkos apsaugos komi-tetas, papildomu – Ekonomikos ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.

- Aplinkos ministras ArûnasKundrotas pateikë Aplinkos apsau-gos ástatymo 1 ir 2 str. pakeitimo irpapildymo bei Ástatymo papildymo27 str. ir priedu ástatymo projektàNr.IXP-3211.

Pasak aiðkinamojo raðto, Ástaty-mo projektas papildytas nuostato-mis, kuriø reikalingumas siejamas suLietuvos Respublikos Vyriausybëspatvirtintais prioritetais, susijusiaissu naryste Europos Sàjungoje ir na-cionaliniø teisës aktø suderinimu suEuropos Sàjungos teise.

2001 m. birþelio 27 d. priimtaEuropos Parlamento ir Tarybos di-rektyva 2001/42/EB dël tam tikrøplanø ir programø pasekmiø aplin-kai vertinimo reglamentuoja tam tik-rø planø ir programø strateginá pa-sekmiø aplinkai vertinimà bei ðioproceso dalyviø tarpusavio santykius.

Vadovaujantis minëtos direkty-vos nuostatomis, strateginis pasek-miø aplinkai vertinimas atliekamasplanams ir programoms, kurie ren-giami þemës ûkiui, miðkininkystei,þuvininkystei, energetikai, pramonei,transportui, atliekø tvarkymui, van-dentvarkai, telekomunikacijoms, tu-rizmui, miestø ir kaimø planavimuiar þemës naudojimui.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu ástatymo projektui svarstyti pa-skirtas Aplinkos apsaugos komitetas,papildomu – Biudþeto ir finansø ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.

- Petras Papovas pateikë Seimonutarimo „Dël Vyriausiosios rinki-mø komisijos 2002-2003 m. veiklosataskaitos“ projektà Nr.IXP-3208.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komi-tetu nutarimo projektui svarstyti pa-skirtas Valstybës valdymo ir savival-dybiø komitetas. Preliminari svarsty-mo Seimo plenariniame posëdyje da-ta – pratæsta rudens sesija.

Nepritarta projektams

- Artûras Skardþius pateikë Van-dens ástatymo pakeitimo ástatymo14 str. pakeitimo ir papildymo ásta-tymo projektà Nr.IXP-3214. Balsa-vo: uþ – 31, prieð – 10, susilaikë 30.Nepritarus projektui po pateikimo,nutarta ástatymo projektà gràþinti ini-ciatoriams tobulinti.

Seimo nariai A. Skardþius,B. Bradauskas ir G. Jakavonis siûlëpritarti tokiai Vandens ástatymo14 str. redakcijai: „Draudþiama sta-tyti uþtvankas saugomø þuvø rûðiøapsaugai svarbiose, unikalius biolo-ginës ávairovës kompleksus bei ver-tingas buveines reprezentuojanèiose,upëse ar jø ruoþuose. Saugomø þu-vø rûðiø apsaugai svarbiø upiø ir jøruoþø sàraðà tvirtina aplinkos minist-

Sausio 27 d. vakariniame posëdyje


176 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

ras“. Kartu su ástatymo projektu pro-jekto iniciatoriai pateikë unikaliøbiologinës ávairovës kompleksø beivertingø buveiniø reprezentuojanèiøupiø ar jø ruoþø sàraðà(þr.www.lrs.lt).

Pristatydamas projektà SeimoPirmininko pavaduotojas A. Skar-dþius sakë: „Seimo nutarimu patvir-tintoje valstybinëje aplinkos apsau-gos strategijoje vienas ið aplinkos ap-saugos tikslø yra sustabdyti natûra-laus hidrografinio tinklo struktûroskeitimà. Upës yra vertingiausios eko-sistemos, turinèios esminá poveikábiologinei ávairovei, kraðtovaizdþiuiir ekonomikai. Taèiau jos yra ir la-biausiai paþeidþiamos. Þymesni po-kyèiai viename upës baseino taðke at-siliepia visam baseinui. O padarytosklaidos daþniausiai bûna nebepatai-somos“.

Pasak Seimo nario, Pasaulinë uþ-tvankø komisija WCD taip pat pri-paþásta, kad dideliø uþtvankø þala ap-linkai ir visuomenei yra kur kas di-desnë uþ gaunamà naudà. Be to, Eu-ropos Komisijos Baltojoje knygoje„Ateities energija: atsinaujinantysenergetikos ðaltiniai“ numatyta plët-ra: vëjo jëgainiø galià didinti 16 kar-tø, fotoelektros – 100 kartø, saulëskolektoriø – 15,4 kartø, biomasës su-naudojimà energetikos tikslams – 3kartus, o vandens jëgainiø – tik 1,14karto.

- Seimo narys Andrius Kubiliuspateikë Ástatymo „Dël draudimo sta-tyti hidroelektriniø uþtvankos“ pro-jektà Nr.IXP-3193. Pasak praneðëjo,ástatymo projekto paskirtis – apgintisvarbiausiø Lietuvos upiø natûraliàbûsenà nuo ávairiø neapgalvotø pla-nø statyti ant jø uþtvankas. Seimo na-rio teigimu, „Nemunas ir kitos di-dþiosios upës yra nacionalinis turtas,kurá saugoti ir rûpintis juo ápareigo-ja valstybæ Lietuvos RespublikosKonstitucijos 54 str. Nacionalinis tur-tas yra toks turtas, kuris prilygsta irLietuvos strateginëms ámonëms“.

Ástatymo projektui po pateikimonepritarta. Balsavo: uþ – 12, prieð –8, susilaikë 20. Nutarta gràþinti ásta-

tymo projektà iniciatoriui tobulintibei praðyti Vyriausybës nuomonësdël ðio projekto.

- Seimo narys Aloyzas Sakalaspateikë Matininkø ástatymo projek-tà Nr.IXP-3022(2).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo nepritarti. Balsavo: uþ –10, prieð – 6, susilaikë 11. Nutartaástatymo projektà gràþinti iniciatoriuitobulinti.

Specialiøjø tyrimø tarnybos di-rektoriui Valentinui Junokui atsakiusá Seimo nariø klausimus, konserva-torius Andrius Kubilius pateikë Sei-mo protokolinio nutarimo projektà,kuriuo praðoma STT direktoriaus

pateikti Seimui bei vieðai paskelbtisàraðà Seimo ir Vyriausybës nariø dëlkuriø sklypø ásigijimo teisëtumo argalimo piktnaudþiavimo tarnybinepadëtimi STT turi duomenø ir atlie-ka tyrimà.

Nutarta protokolinio nutarimoprojektui nepritarti. Balsavo: uþ – 21,prieð – 9, susilaikë 29.

Seimo narë Irena Ðiaulienë sa-kë, kad socialdemokratai nieko prieðtoká protokolinio Seimo nutarimopriëmimà, tik, jos nuomone, já reikë-tø redaguoti: pirmiausia turëtø bûtipraðymas kuo greièiau baigti minëtàtyrimà, o kai tyrimas bus baigtas irbus aiðku, kad tikrai yra nusiþengi-mø, tada kalbëti apie sàraðo paskel-bimà.



Specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriaus Valentino Junokoatsakymai á Seimo nariø klausimus

V.JUNOKAS. Specialiøjø tyrimøtarnyba dirba ástatymais numatytàdarbà, pavestas funkcijas ir uþdavi-nius vykdo laikydamasi LietuvosRespublikos Konstitucijos, Specia-liøjø tyrimø tarnybos ir kitø ástatymø,taip pat baudþiamojo proceso ástaty-mø. Kaip þino visi gerbiamieji Sei-mo nariai, nuo geguþës 1 d., ásigalio-jus naujam Baudþiamojo procesoástatymui, tarnybø vadovø ágaliojimaiikiteisminiuose tyrimuose ið esmësyra, sakyèiau, beveik niekiniai, nesikiteisminá tyrimà pagal naujàjá ásta-tymà organizuoja ir ikiteisminiam ty-rimui vadovauja prokuroras. Opera-tyvinës veiklos specialiøjø ir kitø ope-ratyvinës veiklos subjektø tyrimokontrolæ atitinkamai vykdo LietuvosRespublikos… prieþiûrà Generalinëprokuratûra, Seimo sudaryta Opera-tyvinës veiklos komisija ir Specialiø-jø tyrimø veiklos kontrolæ taip patatitinkamai atlieka Seimo… Seimasvykdo parlamentinæ kontrolæ. Jei rei-kës pateikti mûsø tarnybos veiklosrezultatus uþ praëjusius metus, atsa-kydamas á klausimus, pasistengsiupateikti.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Spe-cialiøjø tyrimø tarnybos vadove, ið

tiesø pastaruoju metu gana daug vie-ðos informacijos pasirodo apie jûsøvadovaujamos ástaigos veiklà, apiejûsø atliekamus ikiteisminius tyri-mus, kitus tyrimus, taèiau praðom pa-sakyti, kuo galëtumëte paaiðkinti to-kius faktus. Iki prezidentinio skan-dalo pradþios, imant spalio mënesá,jûs pas Prezidentà nesilankëte në vie-no karto, tuo tarpu pasekus tolesnájûsø apsilankymø grafikà matyti, kadgruodþio mënesá jûs lankëtës penkiskartus, nepaisant to, kad beveik sa-vaitë buvo ðvenèiø, sausio mënesá jûsjau lankëtës du kartus. Ar ðie apsi-lankymai vyksta jûsø iniciatyva, ar jûsesate kvieèiamas? Ar nemanote, kad

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1772004. 02. 11

tokie padaþnëjæ apsilankymai yra su-sijæ su Prezidento krize? Ar nema-note, kad jûs tampate politiniu áran-kiu Prezidento krizës kontekste?

V.JUNOKAS. Kaip að jau minë-jau gerbiamajam Seimui ir gerbia-miesiems Seimo nariams, Specialiø-jø tyrimø tarnyba, mano nuomone,nuo pat jos ákûrimo pradþios, bûda-ma pagal Lietuvos Respublikos Sei-mo priimtà ástatymà visiðkai depoli-tizuota institucija, niekada nedalyva-vo jokioje politinëje veikloje, nieka-da nevykdë vienokiø arba kitokiø pa-geidavimø nei politikø, nei LietuvosRespublikos vadovø, iðskyrus praðy-mus aktyviai, operatyviai ir efekty-viau organizuoti darbà ir gerinti ko-và su korupcija, vykdyti korupcijosprevencijà. Nei vienas ikiteisminis ty-rimas, nei viena baudþiamoji byla nëvienais metais nebuvo pradëta neipagal Jo Ekscelencijos Lietuvos Res-publikos buvusio Prezidento ValdoAdamkaus, nei pagal Jo Ekscelenci-jos dabartinio Lietuvos RespublikosPrezidento pono Rolando Pakso…Tiktai galëèiau atsakyti á gerbiamojopono Seimo nario E. Masiulio klau-simà, kad neskaièiuoju, kiek dabarlaiko að praleidþiu Seime, ir ar að daþ-niau lankausi Seime negu Preziden-tûroje. Ar man, Seimo ir Prezidentoskiriamam vadovui, yra palikta pasi-rinkimo teisë, kvieèiant Seimo Pirmi-ninkui, Seimo komitetø ar komisijøpirmininkams, taip pat Lietuvos Res-publikos Prezidentui, neatvykti ir ig-noruoti, nevykdyti to kvietimo?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis di-rektoriau, að norëèiau pratæsti tuosklausimus, kuriuos vakar uþdavëmedël vadinamojo sklypø skandalo. Jûsdarote gerà darbà tyrinëdami tà Lie-tuvos piktþaizdæ. Gerai, kad tas dar-bas daromas, taèiau, susidaro vaiz-das, kad dël paèios tyrimo metodi-kos lyg ir áeinama á tam tikrà akla-vietæ arba bent jau þmonëms susida-ro vaizdas, kad tyrimas pradeda strig-ti ir ypaè pradeda strigti todël, kadjûs randate vis daugiau pavardþiø,kurios kaip nors figûruoja aukðèiau-siuose valdþios sluoksniuose. Noriudar syká priminti, kad mes ðiandien

jau jums raðtu nusiuntëme vakarykðtáþodiná susitarimà, kad jûs pateiksite,jeigu yra tokiø átariamø mûsø frak-cijos nariø, mums pateiksite sàraðà,taèiau að norëèiau jûsø paklausti, perkiek laiko jûs galëtumëte ávykdyti ðtaitoká Seimo protokoliná nutarimà, ku-rá mes siûlysime tuoj pat po ðio po-kalbio su jumis priimti. Cituoju: „Lie-tuvos Respublikos Seimas Specialiø-jø tyrimø tarnybos direktoriaus pra-ðo Seimui pateikti bei vieðai paskelbtisàraðà Seimo ir Vyriausybës nariø,dël kuriø sklypø ásigijimo teisëtumoar galimo piktnaudþiavimo tarnybi-ne padëtimi STT turi duomenø ir at-lieka tyrimà. Seimas taip pat praðokuo greièiau uþbaigti minëtà tyrimàir vieðai paskelbti galutiná Seimo, Vy-riausybës nariø bei kitø politikø, ku-riems bus pateikti kaltinimai dël nu-siþengimø ásigyjant sklypus, sàraðà“.Gerbiamasis direktoriau, að noriu jû-sø paklausti. Per kiek laiko jûs galë-tumëte realizuoti toká Seimo praðy-mà ir aiðkià Seimo valià?

V.JUNOKAS. Jei bus priimtasSeimo politinis sprendimas, kad tiesàraðai privalo bûti visuomenës irvieðaisiais interesais pavieðinti ir pa-teikti. Dalis tø sàraðø yra paskuti-nës Seimo kadencijos sudaryta, ðeð-tos ir dvyliktos vyriausybiø nariø sà-raðø rengimas ir ankstesniø vyriau-sybiø, taip pat kaip ankstesniø Sei-mo kadencijø, vykdant jau ankstes-ná Seimo nutarimà, taip pat yra ren-giami. Manau, kad savaitës laikotar-piu tokie sàraðai bus pateikti gerbia-majam Seimui. Tik, savaime aiðku,problema, kad mes, neturëdamispecialistø iðvadø, vargu ar dar ga-lësime… ir nenorëtume konstatuo-ti, kad tai bus sàraðas Seimo nariøar Vyriausybës nariø, esanèiø dabarar buvusiø arba kitø asmenø, paþei-dusiø arba piktnaudþiavusiø. Ðá fak-tà galima nustatyti tik po to, kai vis-kas bus detaliai iðtirta vadovaujan-tis ástatymais, kai specialistai kon-statuos, kad ástatymai, reglamentuo-jantys þemës reformà, nuosavybësteisiø atstatymà, yra paþeisti. Mesgalime parengti ir pateikti tik asme-nø, turinèiø arba ágijusiø, atstaèiu-

siø nuosavybæ arba kitaip ágijusiøtam tikrà sklypø skaièiø, sàraðà.

Z.MAÈERNIUS. Gerbiamasisdirektoriau, atleiskite, kad að minë-siu pavardæ, jûsø ir Meèio Laurin-kaus darbo sritys kaþkuo panaðios.Ar jûs atliekate ávairius tyrimus, de-rindami savo veiklos etapus, ar dir-bate atskirai? Be abejo, þinau ðiektiek istorijà apie jûsø darbus dël þe-mës tø klausimø, ten yra darbas, dir-bamas tam, kad bûtø dirbama, taèiaukai yra pavedama gerbiamajamM. Laurinkui kà nors padaryti, jis bû-tinai kà nors randa. Jeigu yra pave-dama. Pabaigai vis dëlto noriu pa-klausti dar kartà. Ar jûs derinate sa-vo veiksmus, ðios dvi institucijos, ardirbate atskirai ir vienas kità kontro-liuojate?

V.JUNOKAS. Pagal ástatymà, pa-gal pasiraðytà ðiais metais naujà su-sitarimà pas Lietuvos Respublikosgeneraliná prokurorà visø teisësaugosir operatyvinës veiklos subjektø, iki-teisminio tyrimo ástaigø veiklà koor-dinuoja Lietuvos Respublikos gene-ralinis prokuroras. Tame susitarime,pasiraðytame ðiais metais, numatyta,kad ástaigos, o tai aðtuoni ar devyniminëti operatyvinës veiklos subjek-tai, tuo susitarimu ar kitø ástatymøar teisës aktø tvarka numatyta, kei-èiasi informacija ir atlieka bendraspriemones, aiðkindami nusikalsta-mas veikas pagal kiekvienos þinyboskompetencijà. Nemaþai priemoniøankstesniais metais, 2001 metais, pa-gal pasiraðytà susitarimà mûsø tar-nybos iniciatyva buvo atlikta kartu sukitomis institucijomis, buvo keièia-masi informacija ir atliekamos ben-dros priemonës. Tarp jø ir gana, sa-kyèiau, visuomenëje turëjæs atgarsádegalø grobimas asmenø (buvo áta-riama ir dabar baudþiamojoje bylojeyra 16 átariamøjø), kur teisësaugosinstitucijø pareigûnai dalyvavo kar-tu, átariami dalyvavæ grobiant dyze-liná kurà kartu su kitais asmenimis.Ir kitos operacijos.

V.JUNOKAS. Bet ðiuo metu mû-sø veikla paskutiniais atvejais derin-ta nebuvo, taip pat kaip ir nebuvoVSD veikla derinama su STT.



178 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

A.RAMANAUSKAS. Gerbiama-sis direktoriau, ðiuo metu þiniasklai-doje pateikiama informacija apieSTT pareigûnø atliekamas Vilniausmiesto savivaldybës tarybos nariø tar-dymus ir bandymà nustatyti, kokiesprendimai ir kokia tvarka buvo pri-imti konkreèiose savivaldybës tary-bos frakcijose, kodël skiriasi tarybosnariø balsavimas atskiruose tarybosposëdþiuose? Tokià pat informacijàteikia ir mûsø Naujosios sàjungos ko-legos, dirbantys savivaldybës tarybo-je. Bûtø galima pamanyti, kad tokiepareigûnø veiksmai ne tik paþeidþiaSpecialiøjø tyrimø tarnybos ástatymà,grieþtai draudþiantá STT pareigû-nams dalyvauti politinëje veikloje,bet ir visiðkai nesiderina su Konsti-tucijos ir Vietos savivaldos ástatymolaiduojama savivaldybës institucijøveiklos laisve ir savarankiðkumu beidraudimu tarybos nará persekioti uþbalsavimà ar pareikðtà nuomonæ sa-vivaldybës tarybos posëdþiuose. To-dël jûsø klausiu, kokiu pagrindu Spe-cialiøjø tyrimø tarnybos pareigûnaiaktyviai dalyvauja politiniuose pro-cesuose ir bando juos reguliuoti arpaveikti, kas suteikia teisæ tardyti sa-vivaldybiø tarybø narius ir aiðkintisne korupcijos faktus, bet politiniøsprendimø priëmimo savivaldybëstarybos frakcijose, politinëse partijo-se tvarkà?

V.JUNOKAS. Dëkoju gerbiama-jam Seimo nariui uþ kaltinamàjánuosprendá, pateiktà man, STT va-dovui, dar nesant jokiai konstataci-jai Generalinës prokuratûros, kitøteisminiø tyrimø institucijø, kad STTveikla ðiuo atþvilgiu buvo vykdomapaþeidþiant ástatymus, o ne vykdantuþsakymus, ir kad STT ðiuo atþvilgiubuvo pareiga pradëti ikiteisminá ty-rimà ástatymo numatytais pagrindais.Taip pat galiu pasakyti ir primintigerbiamojo Seimo priimto ástatymotam tikrà straipsná, kur taip pat nu-matoma, kad nei fiziniai, nei juridi-niai asmenys, nei jokios politinës par-tijos ir taip toliau negali kiðtis á STTveiklà ir vienaip arba kitaip bandytijà paveikti. Todël man kyla klausi-mas, kad dabar sukeltas atitinkamas

skandalas þiniasklaidoje ir nuolatinismano kvietimas á vienas arba kitasinstitucijas… galima daryti prielai-das, ar tai nëra mëginimas kaip norspakreipti tà veikà.

Atsakysiu tikrai su didþiule atsa-komybe, kad jeigu bus nustatyta, jogveika buvo pradëta nesant Baudþia-majame proceso ástatyme numatytopagrindo, jeigu V. Junokas arba ma-no pareigûnai, Vilniaus apygardosSTT valdybos vadovas, èia esantis, arpirmasis pavaduotojas, bus paþeidæástatymus, Lietuvos Respublikos ge-neralinis prokuroras turi teisæ pradë-ti ikiteisminá tyrimà mûsø atþvilgiu.Mes atsakysime pagal ástatymus. Ty-rimas buvo pradëtas remiantis ásta-tymais, nes neturëjome jokio ástaty-mu numatyto pagrindo nepradëti iki-teisminio tyrimo. Mes privalëjomepradëti ir jokio pasirinkimo neturë-jome, kad nepradëtume to tyrimo.

A.MATULEVIÈIUS. Gerbiama-sis direktoriau, man atrodo, kad jûsið tikrøjø þiauriai rizikavote neprisi-dëdamas prie bendro kaltinimø cho-ro Respublikos Prezidentui ir kad ne-pabërëte keleto þiupsneliø áraðø, ku-riø, matyt, galima kur nors surasti.Bet ar jums neatrodo, kad dabar, kaijûs pajudinote tokià stambokà „þu-vá“ kaip Vilniaus meras, pasigirdokaltinimø, kad jau galbût jus ir ið dar-bo atleis. Vakar tai buvo net parody-ta per televizijà. Ar tai nëra tiesiogi-nis politikø kiðimasis á teisësaugosinstitucijø darbà, ðiuo atveju jûsø tar-nybos darbà?

V.JUNOKAS. Savo nuomonæ pa-sakiau. Manau, tai gali spræsti gene-ralinis prokuroras, kuris vadovauja…Atsipraðau, kurie priþiûri mûsø tar-nybos veiklà arba gali kaltinti mus arkitus. Ne, nemanau. Að manau, kadtiek Seimo nariai, tiek þiniasklaidospriemonës turi teisæ reikðti savo nuo-monæ, bet kartais truputëlá keista, nesLietuvos Konstitucijai, Lietuvos Res-publikos ástatymams visi asmenys yralygûs. Nenurodyta nei Specialiøjø ty-rimø tarnybos ástatyme, kad prade-dant ikiteisminá tyrimà prieð merà ar-ba kità pareigûnà reikëtø atsiklaustiarba bûtø bûtina kà nors informuo-

ti. Mes su Lietuvos Respublikos ge-neraliniu prokuroru, tik vakar ið-kviesti Lietuvos Respublikos Prezi-dento, trumpai, neatskleisdami jokiøikiteisminio tyrimo detaliø, kuriomisir nesidomëjo Lietuvos RespublikosPrezidentas, informavome, kad iki-teisminis tyrimas pradëtas pagal ásta-tymo nustatytus pagrindus. Bet dargalëèiau, atsipraðau, galbût paklaus-ti tiesiog ne gerbiamojo A. Matule-vièiaus, o koks gi skandalas kils, kaimes pradësim ikiteisminá tyrimà pa-gal ástatymo numatytus pagrindus dëlvieno arba kito valstybës sekreto-riaus, viceministro arba ministro, jei-gu toks skandalas kyla dël teisëtaipradëto tyrimo mero arba kitø asme-nø, kol kas tiktai átariamø ir esanèiøprocesø dalyviais, kurie dar nëra nie-kuo kaltinami, atþvilgiu?

S.LAPËNAS. Gerbiamasis di-rektoriau, sutinku, kad gali bûti iráslaptinta pavardë konkretaus dar-buotojo, kuris, tarkim, pasiraðë tà tar-nybiná praneðimà, kuriuo remiantispradëtas tyrimas, taèiau vis dëlto yrapagrindo manyti, kad ne viskas yrataip, kaip oficialiai teigiama, nes,ðiaip ar taip, rinkimai á Vilniaus mies-to savivaldybæ vyko birþelio mënesá.Praëjo geras pusmetis. Koks vis dël-to gali bûti pagrindas praëjus tiek lai-ko vëlgi gráþti prie tø senø istorijø?

V.JUNOKAS. Tai jau buvo minë-ta ir Lietuvos Respublikos generali-nio prokuroro. Að galiu tiktai patvir-tinti, kad ikiteisminis tyrimas pradë-tas remiantis vieno ið Specialiøjø ty-rimø tarnybos pareigûnø tarnybiniupraneðimu ir vykdant operatyvinæveiklà pagal Operatyvinës veiklosástatymà. Bet terminas nëra ilgas, nessurinkti duomenis ir galimus árody-mus, jeigu teismas juos pripaþins áro-dymais, apie galimai nusikalstamàveikà tiktai yra ne vienos dienos, nevieno mënesio, kartais net ne keliømënesiø darbas. Að galëèiau vardytidaugybæ nusikaltimø, atskleistø irSpecialiøjø tyrimø tarnybos, ir kitøteisësaugos institucijø net po keletometø, kai kurie galbût net po penke-riø, po trejø, po ketveriø, po septy-neriø, po pusantrø, po dvejø.



SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1792004. 02. 11

V.NEKRAÐAS. GerbiamasisSpecialiøjø tyrimø tarnybos direkto-riau, esu ásitikinæs, kad viskas Lietu-voje turi bûti labai skaidru. Jei Spe-cialiøjø tyrimø tarnyba ko nors ne-sako, kyla pagrástas klausimas, kodëlyra vieðai neskelbiama informacija,kurià geriau þino þurnalistai, o ne vi-suomenë ir Seimo nariai. Jei infor-macija, kurià galima vieðai skelbti,bûtø vieða, maþiau kiltø abejoniø vi-suomenei ir maþiau kiltø noro poli-tikams kiðti nosá ten, kur nereikia. Arað neteisingai suprantu?

V.JUNOKAS. Deja, kaip að jauminëjau, naujasis Baudþiamojo pro-ceso ástatymas nenumato jokios ga-limybës nei Specialiøjø tyrimø tarny-bos direktoriui, nei kitiems pareigû-nams skelbti ikiteisminio tyrimo me-dþiagà. Baudþiamojo proceso kodek-so 177 str. aiðkiai, tiesiai, ðviesiai kon-statuoja, kad ikiteisminio tyrimo me-dþiaga neskelbtina. Jà gali skelbti tik-tai prokuroras, vadovaujantis tyri-mui, ir tiktai tiek, kokià dalá reika-lingos informacijos prokuroras nu-spræs paskelbti. Kiti asmenys uþ ðiosinformacijos paskelbimà, tarp jø ir beprokuroro leidimo, gali bûti traukia-mi ástatymo numatyton baudþiamo-jon atsakomybën. Detaliau ðá klausi-mà, jeigu reikëtø, pakomentuotø Vil-niaus apygardos valdybos vadovas,kurio sprendimu ðis ikiteisminis ty-rimas yra pradëtas.

E.ÐABLINSKAS. Kaip Teisës irteisëtvarkos komiteto narys, jau pa-þástantis ponà V. Junokà, pritariu joveiksmams. Vargu ar rasime kà norsbloga, neteisëta, nes prieðingu atve-ju jums patiems bûtø sankcijos. Ma-no praðymas, pageidavimas kitoks.Kaip þinote, artëjame prie EuroposSàjungos, bet kol kas veikia muitinës.Labai daug nusiskundimø tiesiai èiagauname dël trukdymo, o kartais irkorupcijos atvejø tiek prie sienos,tiek muitinës sandëliuose. Kà ðiuoklausimu numato ar veikia jûsø þi-nyba?

V.JUNOKAS. Mûsø tarnybosagentas yra… Dabar neávardysiu,kiek buvo atlikta ikiteisminiø tyri-mø ir iðkelta baudþiamøjø bylø, bet

daugybë operacijø, siekiant maþintimuitinës pareigûnø korupcijà, (…)korupcijà, buvo ávykdyta kartu suMuitinës departamento kriminalinetarnyba. Ir per praëjusius metus ið-aiðkinta per 20 Valstybës sienos ap-saugos tarnybos pareigûnø, átariamødalyvavus ar kontrabandoje, ar ne-legaliai, uþ atitinkamà atlygá per Lie-tuvos valstybës sienà praleidus tamtikrus pareigûnus. Vienas ikiteismi-nis tyrimas ðiuo metu taip pat vyk-domas.

V.LANDSBERGIS. Pone direk-toriau, að suprantu, kodël jûs, tirda-mi þemës reikalus, neinate á LDDPvaldymo laikotarpá, nes dabartinëSeimo dauguma nustatë tokià apsau-ginæ zonà, kad tiktai po to reikia tir-ti. Að dabar noriu paklausti jûsø ðiektiek abstrakèiau, be datø. Kaip jûs irjûsø ástaiga þiûrite ir þiûrëtumët á to-kià þinià, kad valstybës pareigûnas,deklaravæs metines savo ir ðeimos pa-jamas 2 000 Lt, tais paèiais metais pa-sistatë namà uþ 200 tûkst. Lt? Ar taijus sudomintø, ar jûs pirmiausia no-rëtumëte suþinoti pavardæ – liesti arneliesti?

V.JUNOKAS. Labai dëkoju ger-biamajam profesoriui uþ ðá klausimà.Man atrodo, kad mûsø tarnybos veik-la nuo pirmøjø ákûrimo dienø tikrainesirëmë Lietuvos Respublikos po-litiniø partijø ar Seimo nariø skirsty-mu pagal partinæ arba kità priklau-somybæ, kai buvo sprendþiamas klau-simas dël baudþiamøjø bylø arba iki-teisminio tyrimo pradëjimo. Ástaty-mui, taip pat ir mûsø tarnybai visøpartijø nariai, man atrodo, yra lygûs.Ðis atvejis. Savaime aiðku, kad pra-dëtume tirti. Mano nuomone, tai tu-rëtø bûti tirtinas atvejis. Manau, kadgalbût ir Valstybinë mokesèiø inspek-cija tà atvejá tyrë arba domëjosi. Sa-vaime aiðku, neþinant pavardës, ty-rimo negalima pradëti.

J.JURKUS. Gerbiamasis direk-toriau, ar ámanomas normalus jûsøtarnybos darbas, kai tik pradëjus ty-rimà jûs kvieèiamas tuoj pat pasiaið-kinti á Seimà? Ið mano kolegosA. Kubiliaus klausimø matyti, kadjam norisi, kad jûs kaip galima grei-

èiau pateiktumëte þemvaldþiø pro-blemà ir kuo greièiau jà iðspræstumë-te. Tai yra kad paaiðkintumëte, ar po-nas S. Kaktys, V. Landsbergis, gavæsklypus Vilniuje, teisingai juos gavoir ar tyrëte bei tiriate ðiuos klausi-mus?

V.JUNOKAS. Að jau minëjau,kad Seimo nariai turi teisæ domëtis,kiek efektyviai ar neefektyviai, pa-gal ástatymus ar ne, dirba Specialiø-jø tyrimø tarnyba ir jos pareigûnai,kai þiniasklaidoje mes esame kalti-nami daugiau uþ efektyvø darbà, ne-gu uþ neefektyvø. Vis dëlto tarny-bos darbo efektyvumas yra pripaþin-tas uþsienio ekspertø, Europos Sà-jungos Komisijos (…) valstybiø eks-pertø ir t.t. Lietuvos valstybës þings-niai maþinant korupcijà, LietuvosRespublikos Seimo priimti teisës ak-tai, padedantys efektyviai kovoti irmaþinti korupcijà… Dël ðio klausi-mo að negalëèiau atsakyti. Visais at-vejais, kai mes turime faktø apie ga-limà neteisëtà kieno nors veiklà iryra teisinis pagrindas tyrimams pra-dëti, mes tiriame. Jeigu mes tø tyri-mø neatliekame, tai rodo, kad mû-sø tarnyba neþino tokiø faktø, nëragavusi ir nëra nustaèiusi tokiø fak-tø, leidþianèiø apkaltinti ar ponàprofesoriø V. Landsbergá, ar kitàSeimo nará kokia nors nusikalstamaveika.

K.RIMÐELIS. Gerbiamasis di-rektoriau, að norëjau jûsø paklaustidël Vilniaus mero rinkimø. Þiniask-laidoje buvo labai daug ir labai ádo-mios informacijos apie visà tà pro-cesà, kol galø gale buvo iðrinktas Vil-niaus meras, kuo mes aiðku, dþiau-giamës. Matome, kad ir jûs èia turë-jote darbo, turiu omeny, jûsø tarny-ba. Kiek að girdëjau ið þiniasklaidos,tyrimas vyksta viena kryptimi. Ar bu-vo trukdoma, ar dabartinis merasëmësi veiksmø sutrukdyti Vilniaustarybos nariui iðreikðti savo valià, ne-paisant to, kad tas tarybos narys irpagal partijos sàraðà pateko á Vil-niaus tarybà, ir buvo skyriaus pirmi-ninkas… Bet, pavyzdþiui, kitas tyri-mas kaþkodël nebuvo pradëtas, kurdar balandþio mënesá kreipësi grupë



180 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

nariø dël kitø veiksmø, kurie toje is-torijoje buvo. Kodël taip pasirenka-ma, koká tyrimà pradëti, o kokio ne-pradëti? Mano þiniomis, dar praeitømetø balandþio mënesá grupë Vil-niaus tarybos nariø taip pat kreipësidël procesø renkant…

V.JUNOKAS. Kiek að prisimenu,mes praëjusiais metais (kiek að pa-menu, akcentuoju, jeigu nepamenu,ið karto atsipraðau ir tai patvirtins,man atrodo, ir mano pirmasis pava-duotojas), balandþio mënesá, neturë-jome jokios grupës Vilniaus tarybos

nariø kreipimosi dël kokio nors tyri-mo pradëjimo. Man tik teko girdëti,kad toks tyrimas lyg ir buvo pradëtasVilniaus miesto policijoje ar kitur.Jeigu bûtø galima, galbût á ðá klausi-mà detaliau atsakytø mûsø Vilniausapygardos valdybos vadovas ponasVaidas Skirmantas.

V.SKIRMANTAS. Vilniaus mies-te toks specialiøjø tyrimø tarnybos ty-rimas tikrai nebuvo pradëtas, nebu-vo iðkelta në baudþiamoji byla, nettoks teisëjo pareiðkimas nebuvo gau-tas. Gal tai buvo Vilniaus miesto pro-

kuratûroje, tà reikëtø patikslinti, oSpecialiøjø tyrimø tarnyba nekves-tionuoja ir negali vertinti prokuratû-ros priimtø sprendimø.

V.JUNOKAS. O dël tyrimo, ku-ris dabar yra pradëtas, tikrai manau,kad tyrimà organizuojantis ir jam va-dovaujantis prokuroras ir jo nurody-mu sudaryta mûsø darbo grupë pa-sistengs, laikydamasi visø ástatymø,patikrinti visà surinktà medþiagà irvisà pateikiamà informacijà.

Vida Genovaitë NACICKAITË



KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

KOMISIJA PRITARËÁSTATYMØ PROJEKTAMS

Sausio 21 d. ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØKOMISIJA svarstë Lietuvos Respublikos valstybiniø so-cialinio draudimo pensijø ástatymo pakeitimo ir papil-dymo ástatymo projektà Nr. IXP-3169.

Ástatymo projektà rengusi Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerijos Pensijø skyriaus vedëja Svetlana Èernu-ðeviè supaþindino su projekte pateiktais pakeitimais, at-sakë á klausimus. Posëdþio dalyviai aptarë Seimo kance-liarijos Teisës departamento iðvadoje pateiktus pasiûly-mus bei pastabas.

Komisija nusprendë pritarti Valstybiniø socialiniodraudimo pensijø ástatymo pakeitimo ir papildymo ásta-tymo projektui Nr. IXP-3169 su Seimo kanceliarijos Tei-sës departamento iðvadoje 1, 4, 6 ir 7 punktuose pateik-tais pasiûlymais bei pastabomis; atkreipti pagrindinio ko-miteto dëmesá á projekte vartojamas sàvokas „posûnis“,„podukra“, „patëvis (pamotë)“, kuriø Civiliniame ko-dekse nëra ir siûlyti jas patikslinti.

Balsavo: uþ – 5, susilaikë 2. Komisijos paskirta pra-neðëja – Ona Babonienë.

Sausio 28 dienà komisija svarstë Lietuvos Respubli-kos ástatymo dël konvencijos „Dël pareigø ðeimai turin-èiø darbuotojø – vyrø ir moterø – lygiø galimybiø ir vie-nodo poþiûrio á juos ratifikavimo“ projektà Nr. IXP-3189.

Iðnagrinëjus svarstomà ástatymo projektà, Seimokanceliarijos Teisës departamento iðvadà, komisijos na-riai siûlë projektui pritarti.

Komisija pritarë Lietuvos Respublikos ástatymo dëlkonvencijos „Dël pareigø ðeimai turinèiø darbuotojø –

vyrø ir moterø – lygiø galimybiø ir vienodo poþiûrio ájuos ratifikavimo“ projektui Nr. IXP-3189. Balsavo: uþ –8, susilaikë 1.

Komisijos paskirta praneðëja – Giedrë Purvanec-kienë.

Justina KIRNIENË,Komisijø sekretoriato patarëja

KAIP VYKDOMI SEIMO PASIÛLYMAIDËL PROBLEMØ, SUSIJUSIØ SU

NUOSAVYBËS TEISIØ Á ÞEMÆ, MIÐKÀ IRVANDENS TELKINIUS ATKÛRIMU,

SPRENDIMO

Sausio 19 d. posëdyje ANTIKORUPCIJOSKOMISIJA iðklausë Vidaus reikalø ministerijos, Vyriau-sybës kanceliarijos, Valstybinës saugomø teritorijø tar-nybos prie Aplinkos ministerijos, Generalinës prokura-tûros, Vyriausiosios tarnybinës etikos komisijos, Specia-liøjø tyrimø tarnybos, Valstybës kontrolës atstovø infor-macijà apie pasiûlymø, pateiktø institucijoms Seimo2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1701 „Dël proble-mø, susijusiø su nuosavybës teisiø á þemæ, miðkà ir van-dens telkinius atkûrimu, sprendimo“ (toliau – Nutari-mo), vykdymà, susipaþino su institucijø raðtu pateikta in-formacija.

Susipaþinusi su informacija, Komisija konstatavo,kad dël didelës darbo apimties, atliekamø þemëtvarkosdarbø ir þemës reformà vykdanèiø institucijø veiklos sis-temiðkos kontrolës mechanizmo nebuvimo ir kitø prie-þasèiø, valstybës institucijoms nepavyko atlikti iðsamaus

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1812004. 02. 11

sprendimø atkurti nuosavybës teises teisëtumo ir pagrástu-mo patikrinimo ir maksimaliai nustatyti atvejus, kai nuo-savybës teisës atkurtos paþeidþiant ástatymø reikalavimus,sistemiðkai netikrinamas apskrièiø vadovø ir kitø tarnau-tojø tarnybinës veiklos teisëtumas priimant sprendimus at-kurti nuosavybës teises ne tik sau ir giminaièiams, bet irkitiems asmenims, todël bus nustatyta tik dalis atvejø, kaitarnybine padëtimi savanaudiðkai pasinaudojo valstybës tar-nautojai (tikrinamas tik tarnautojø, turinèiø 10, 20 ir dau-giau sklypø, ágijimo teisëtumas), ir tik pavieniai atvejai, kainuosavybës teisës atkurtos paþeidþiant teisës aktø reikala-vimus kitiems asmenims.

Apibendrintai vertindama vykdomø patikrinimøreikðmæ, komisija paþymëjo, kad ðie patikrinimai turi dau-giau prevencinæ reikðmæ, nes negalima tikëtis realaus irvisapusiðko sprendimø atkurti nuosavybës teises á þemæ,miðkà ir vandens telkinius teisëtumo ir pagrástumo áver-tinimo.

Iðvados pagrástos tuo, kad ðiuo metu ið dalies tikri-namas tik valstybës tarnautojø, tiesiogiai ar netiesiogiaidalyvavusiø nuosavybës teisiø á þemæ, miðkà ir vandenstelkinius atkûrimo procese, ir jø giminaièiø þemës skly-pø ásigijimo teisëtumas – Ministro Pirmininko 2003 m.birþelio 25 d. potvarkiu Nr. 135 sudaryta darbo grupë at-liko keturiø grupiø asmenø turimø þemës sklypø ásigiji-mo nuosavybën teisëtumo patikrinimà: 1) apskrièiø vir-ðininkø ir jø pavaduotojø (su giminaièiais); 2) 10 apskri-èiø virðininkø administracijø ðiuo metu dirbanèiø valsty-bës tarnautojø (su giminaièiais), ásigijusiø 20 ir daugiauþemës sklypø; 3) 60 savivaldybiø ðiuo metu dirbanèiø vals-tybës tarnautojø (su giminaièiais), ásigijusiø 20 ir dau-giau þemës sklypø; 4) þemëtvarkos projektø autoriø (sugiminaièiais), ásigijusiø 10 ir daugiau þemës sklypø. Áver-tinant didelæ atliekamo darbo apimtá, vis dëlto diskutuo-tina dël darbo grupës pasirinktø kriterijø tikslingumo,pavyzdþiui, tikrintas tik didelá þemës sklypø skaièiø tu-rinèiø valstybës tarnautojø sklypø ágijimo teisëtumas. Taippat vienu ið kriterijø tikrinant apskrièiø virðininkø, jø pa-vaduotojø ir giminaièiø þemës sklypø ásigijimo teisëtu-mà darbo grupë pasirinko nustatymà aplinkybës, ar as-muo pats pasiraðë iðvadà dël þemës, miðko, vandens tel-kinio perdavimo sau arba giminaièiams. Ne maþiau svar-bu nustatyti paþeidimus, kai tarnautojai darë átakà þe-mës sklypo projektavimo darbams, eiliðkumo nesilaiky-mà, nuosavybës teisiø atkûrimà á didesná nei priklausytøþemës plotà, vandens telkinio ar miðko perdavimà vietojturëtos þemës ûkio paskirties þemës, keliø sklypø sufor-mavimà patraukliose teritorijose vietoj vieno turëto skly-po ir kitus paþeidimus, padarytus atkuriant nuosavybësteises ne tik jiems, bet ir kitiems asmenims.

Negauta duomenø apie tai, kad apskrièiø virðinin-kai imtøsi priemoniø tikrinti, ar nëra priimta sprendimøpaþeidþiant ástatymø nustatytà tvarkà ir inicijuoti netei-sëtø sprendimø panaikinimà (kaip siûlyta Nutarimo 1 str.4 p.), iðskyrus atskirus atvejus. Apskrièiø virðininkamsnuolat nevykdant tokiø patikrinimø, neanalizuojant pri-

imtø ir priimamø sprendimø atitikimo teisës aktams, galibûti nustatyti tik pavieniai atvejai, kai nuosavybës teisësneteisëtai atkurtos ne valstybës tarnautojams. Tai rodoir santykinai nedidelis teisësaugos institucijø vykdomøtyrimø skaièius.

Specialiøjø tyrimø tarnyba informavo, kad, dalyvau-dama Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupës veik-loje, analizavo informacijà apie 1 552 791 þemës sklypà,o vykdydama Nutarimo 7 str., kuriuo jai siûlyta patikrin-ti, ar teisëtai atkurtos nuosavybës teisës valstybës politi-kams (1996-2000 m. ir 2000-2004 m. kadencijø Seimo na-riams, ðiø kadencijø metu dirbusiø Vyriausybiø nariams,1997-2000 m. ir 2000-2003 m. savivaldybiø tarybø na-riams), per 6 mënesius surinko informacijà apie daliesSeimo nutarime nurodytø politikø ir jø giminaièiø (Sei-mo ir Vyriausybës nariø) turimus sklypus ir numatë tik-rintinø þemës sklypø ágijimo teisëtumo atvejø skaièiø, ta-èiau ið viso 2003 m. vykdë 18 ikiteisminiø tyrimø dël vals-tybës tarnautojø, atsakingø uþ þemës nuosavybës teisiøatkûrimà, piktnaudþiavimà tarnybine padëtimi virðijantjiems suteiktus ágaliojimus, 2003 m. teismui perdavë 1baudþiamàjà bylà. Prokuratûra tiria 65 baudþiamàsias by-las dël paþeidimø atkuriant nuosavybës teises, daugiau-sia – dokumentø klastojimo ir piktnaudþiavimo tarnyba,átarimai pareikðti 20 asmenø, taip pat prokurorai, nusta-tæ paþeidimus nuosavybës teisiø atkûrimo procese,2003 m. teismui civiline ir administracine tvarka pateikë21 ieðkiná, pareiðkimà, praðymà.

Valstybës kontrolë, turëjusi atlikti þemës reformaiskirtø lëðø panaudojimo audità, pateikë 2003 m. spalio13 d. paþymà „Dël þemës reformai skirtø lëðø panaudo-jimo vertinimo“, kurioje aptarta þemës reformos sudëtisir apskaita, þemës reformos raida, þemës reformà vyk-danèiø institucijø veikla panaudojant, apskaitant þemësreformai skirtas lëðas ir kontroliuojant jø panaudojimà,pastebëtos silpnosios reformos pusës, problemos ir ten-dencijos. Priþiûrëdama, ar teisëtai ir efektyviai valdomasir naudojamas valstybës turtas, atlikdama veiklos audi-tà, Valstybës kontrolë turëtø ávertinti audituojamo sub-jekto vieðojo ir vidaus administravimo veiklà ekonomið-kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poþiûriu. Pagrindi-nis Valstybës kontrolës atliktas darbas – suskaièiuota kiekið viso nuo þemës reformos pradþios jai vykdyti panau-dota lëðø (466 mln. Lt), taèiau paþymoje pasigendamakonkretumo, neávertinta þemës reformà vykdanèiø ins-titucijø veikla ir þemës reformai skirtø lëðø panaudoji-mas ekonomiðkumo, rezultatyvumo ir efektyvumo po-þiûriais. Ið dalies tai galima bûtø pateisinti didele tikrini-mo apimtimi.

Kalbant apie þemës reformà ir nuosavybës teisiø at-kûrimà reglamentuojanèiø teisës aktø tobulinimà, pami-nëtina, kad Vyriausybë 2003 m. spalio 7 d. nutarimuNr. 1227 pritarë Þemës reformos ástatymo 10, 13, 16 ir19 str. pakeitimo ir papildymo ástatymo, Saugomø teri-torijø ástatymo 9 str. pakeitimo ástatymo, Administraci-niø bylø teisenos ástatymo 23, 24 ir 33 str. pakeitimo ir

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

182 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

papildymo ástatymo, Prokuratûros ástatymo 19 str. papil-dymo ástatymo, Valstybës tarnybos ástatymo 30 str. pa-keitimo ástatymo ir Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusánekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 19 str. pakeitimoástatymo projektams (kuriuos parengë darbo grupë, Mi-nistro Pirmininko 2003 m. birþelio 26 d. sudaryta teisësaktams, susijusiems su þemës reformà vykdanèiø ir kon-troliuojanèiø valstybës tarnautojø veiklos reglamentavi-mu ir jø atsakomybës didinimu, parengti) ir pateikë juosSeimui, taèiau keturi ið ðiø ástatymø gràþinti tobulinti.Specialiøjø tyrimø tarnyba informavo, kad vykdydamaNutarimo 5 straipsná, iðanalizavo 21 teisës aktà, teikë ins-titucijoms pastabas ir pasiûlymus dël kai kuriø ið jø, ádalá jø buvo atsiþvelgta, kai kurie jau nëra aktualûs.

Sausio 26 d. posëdyje komisija nusprendë siûlyti:Vyriausybei:1) atsiþvelgiant á tai, kad Seimas, priimdamas 2003 m.

liepos 4 d. nutarimà Nr. IXP-1701, siekë, kad bûtø áver-tinta tarnautojø, savanaudiðkai pasinaudojusiø tarnybi-ne padëtimi, veikla ir nustatyti paþeidþiant ástatymø nu-statytà tvarkà priimti sprendimai, spræsti, ar nebûtø tiks-linga visapusiðkiau patikrinti valstybës tarnautojø þemëssklypø ásigijimo teisëtumà, taip pat patikrinti, ar nëra pri-imta sprendimø atkurti nuosavybës teises á þemæ paþei-dþiant nustatytà tvarkà ir kitiems asmenims;

2) apsvarstyti Seimo gràþintø Vyriausybei tobulintiástatymø projektø, skirtø nuosavybës teisiø atkûrimo pro-ceso skaidrumui didinti, tobulinimo tikslingumà ir pa-spartinti teisiniu poþiûriu galimø patobulinti projektø to-bulinimà ir pateikimà Seimui svarstyti;

Specialiøjø tyrimø tarnybai – patikslinti informacijàapie tai, kokius konkreèius pasiûlymus, dël kokiø teisësaktø ir kokioms institucijoms teikë Specialiøjø tyrimø tar-nyba atlikusi þemës reformà ir nuosavybës teisiø atkûri-mà reglamentuojanèiø teisës aktø antikorupciná vertini-mà (vykdydama Nutarimo 5 straipsná), kokie pasiûlymaitebëra aktualûs, taèiau á juos nebuvo atsiþvelgta ir pa-teikti konkreèius pasiûlymus dël þemës reformà ir nuo-savybës teisiø á þemæ, miðkà ir vandens telkinius atkûri-mà reglamentuojanèiø teisës aktø tobulinimo;

Nacionalinei þemës tarnybai:1) iðanalizuoti teisës aktus, kurie leidþia: a) pilieèio

nuosavybës teise turëtà gràþinamà þemës sklypà skaidytiá keletà sklypø dël to, kad yra keli paveldëtojai ar kitaisteisës aktø nedraudþiamais atvejais; b) atkuriant nuosa-vybës teises natûra ir perduodant nuosavybën neatlygin-tinai lygiavertá turëtam þemës sklypà, vietoje vieno ar ke-leto turëtø sklypø, projektuoti þenkliai didesná sklypøskaièiø (tokiu bûdu valstybës sàskaita suprojektuoti nu-matomus dalimis parduoti sklypus, skaidant þemës skly-pø plotus maþesniais pasirinkti patrauklesnes rekreaci-niu ar komerciniu poþiûriu vietas ir pan.); kadangi dël tovalstybei pabrangsta nuosavybës teisiø atkûrimo darbai,ávertinti, kaip tai daro átakos valstybës skirtø þemës re-formai lëðø panaudojimo efektyvumui ir racionalumui,ar tai nestabdo þemës gràþinimo proceso, preliminariai

ávertinti, kiek 2001 m. þemës reformai skirtø lëðø panau-dota aptartais atvejais nepagrástai skaidant sklypus;

2) pateikti vieno hektaro nuosavybës atkûrimo na-tûra iðlaidø elementus (Valstybës kontrolë 2003 m. spa-lio 13 d. paþymoje „Dël þemës reformai skirtø lëðø pa-naudojimo vertinimo“ nurodë, kad 1998-2002 m. valsty-bei vieno hektaro nuosavybës atkûrimas natûra arba per-duodant neatlygintinai nuosavybën lygiavertá turëtam þe-mës sklypà vidutiniðkai kainavo 202 Lt);

Nacionalinei þemës tarnybai ir Specialiøjø tyrimø tar-nybai – kartu su Utenos apskrities virðininko sudarytadarbo grupe detaliau patikrinti Ignalinos, Molëtø ir Za-rasø rajonø þemëtvarkos skyriø darbà ir sprendimø grà-þinti ir kitaip perleisti þemæ, esanèià rekreaciniu ir ko-merciniu poþiûriu patraukliose teritorijose, teisëtumà irpagrástumà.

Generalinei prokuratûrai – pateikti nuomonæ ir kon-kreèius pasiûlymus dël Baudþiamojo kodekso keitimo,siekiant sudaryti sàlygas efektyviau patraukti baudþiamo-jon atsakomybën piktnaudþiavusius valstybës tarnauto-jus, patikslinti, kokius teisës aktø projektus ir kokiomsinstitucijoms Generalinë prokuratûra yra teikusi.

Atkreiptas dëmesys á tai, kad visuomenë klaidinamakalbant apie Seimo nariø, galimai neteisëtai ásigijusiø þe-mës sklypus, paskelbimà, nes patikrinimas faktiðkai ne-pradëtas – nustatytas tik tikrintinø atvejø skaièius. Spe-cialiøjø tyrimø tarnyba privalo kuo greièiau iðtirti atvejus,kai þemë, miðkas ir vandens telkiniai gràþinti neteisëtai,vykdant minëtà nutarimà apie tai informuoti Seimà, okol patikrinimas nëra baigtas, negalima kalbëti apie tar-pinius rezultatus – apie menamø paþeidëjø, galimai ne-teisëtai ásigijusiø sklypus, pavardþiø pavieðinimà.

DISKUSIJA DËL SAVANORIÐKO DARBOSKATINIMO

Sausio 28 d. JAUNIMO IR SPORTO REIKALØ KO-MISIJA surengë apskritojo stalo diskusijà dël savanorið-ko darbo skatinimo Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Jau-nimo ir sporto reikalø komisijos narys Alfonsas Pulokas,Socialiniø reikalø ir darbo komiteto nariai Artûras Me-lianas ir Stasys Kruþinauskas, Socialinës apsaugos ir dar-bo, Ðvietimo ir mokslo ministerijø, nevyriausybiniø jau-nimo organizacijø atstovai, savivaldybiø jaunimo reika-lø koordinatoriai. Sveikinimo þodþius diskusijos daly-viams tarë komisijos pirmininkas Eligijus Masiulis ir So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos sekretorë, Valsty-binës jaunimo reikalø tarybos pirmininkë Violeta Mu-rauskaitë.

Socialinës etikos instituto konsultantas Arûnas Ku-èikas pristatë savanoriðko darbo sampratà ir Vakarø ða-liø patirtá plëtojant savanoriðkà darbà, Jaunimo tarptau-tinio bendradarbiavimo agentûros darbuotoja Jurgita Ri-binskaitë papasakojo apie Europos savanoriø tarnybos


SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1832004. 02. 11

galimybes ir iððûkius, ji akcentavo, kad dalyvavimas Eu-ropos savanoriø tarnyboje skatina tarpkultûriná suprati-mà; suteikia neformalaus ugdymosi galimybæ jauniemsþmonëms; skatina jaunø þmoniø sàmoningumà, savaran-kiðkumà, supratimà apie visuomenës gyvenimà ir jos pro-blemas, skatina aktyviai veikti kitø labui; prisideda prievietos bendruomenës stiprinimo; skatina jaunø þmoniøverslumà; skatina organizacijas mokytis, bendrauti ir ben-dradarbiauti ne tik tarptautiniame, bet ir vietiniame lyg-menyje; prisideda prie organizacijos atvirumo ir skaid-rumo; padeda organizacijoms spræsti finansines ir per-sonalo problemas; suteikia galimybæ organizacijø ben-dradarbiavimui Europoje. Kaip daþniausiai pasitaikan-èios kliûtys savanoriðko darbo plëtojimui buvo ávardin-tos supratimo ir palaikymo ið valdþios institucijø bei in-formacijos trûkumas, savanorio kiðenpinigiams taikomaspajamø mokestis, neaiðkumai dël nulinio PVM tarifo tai-kymo, aiðkios Migracijos tarnybos pozicijos savanoriø at-þvilgiu nebuvimas, vëluojanti Europos bendrijos para-ma ir lëtai besiformuojanti visuomenës nuomonë.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specia-listë Saulë Dagilytë apþvelgë savanoriðko darbo teisináreglamentavimà Lietuvoje, ðiuo metu savanoriðkà darbàreglamentuoja Darbo kodeksas, LRV nutarimas dël sa-


VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

vanoriðkø darbø organizavimo tvarkos, LRV nutarimasdël savanoriðkà darbà atliekanèiø asmenø iðlaidø kom-pensavimo tvarkos ir Labdaros ir paramos ástatymas.

„Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis kalbëjoapie savanoriø galimybes teikiant psichologinæ pagalbà,pasak jo, „Jaunimo linija“ kasmet sulaukia daugiau kaip40 000 skambuèiø, 78 proc. jaunø þmoniø, kurie yraskambinæ á „Jaunimo linijà“, teigë, kad pokalbis su sava-noriu konsultantu padëjo jiems áveikti savo problemas,apie „Jaunimo linijà“ þino apie 73 proc. Lietuvos gyven-tojø, kuriø amþius nuo 15 iki 74 metø, tarp 15-29 m. jau-nø þmoniø, patyrusiø iðgyvenimus, kai buvo reikalingapsichologinë pagalba, þinanèiø apie „Jaunimo linijà“ yranet 91 proc. („Baltijos Tyrimai“, 2003 m.).

Jaunimo visuomeninës organizacijos „A.C.Patria“pirmininkë Neringa Junèytë apibûdino savanoriðkos veik-los formas, savanoriðkos tarnybos ypatumus ir ugdymà(si)savanoriðko darbo metu, Ðakiø rajono jaunimo reikaløkoordinatorë Danutë Jurgutienë svarstë apie savanorið-ko darbo skatinimo galimybes savivaldybëse ir lygino jassu Belgijos patirtimi.

Informacijà parengë Rasa KUÈINSKIENË,Komisijø sekretoriato patarëja

Seimo nariai dalyvaus Ðiaurës TarybosKultûros, ðvietimo ir mokymo komiteto

konferencijoje

Sausio 26 d. Seimo valdyba komandiravo:Seimo Pirmininkà Artûrà Paulauskà ir Seimo nará

Vaclovà Stankevièiø vasario 3-5 dienomis á Budapeðtà(Vengrijos Respublika) dalyvauti 16-ame Europos Par-lamento Pirmininko susitikime su valstybiø, dalyvaujan-èiø plëtros procese, parlamentø pirmininkais. Susitiki-mo tema – „Europos Sàjunga plëtros iðvakarëse; iðsiplë-tusios Europos ir Vakarø Balkanø ðaliø parlamentinisbendradarbiavimas“;

Seimo narius Jonà Juèà, Alvydà Ramanauskà ir Ire-nà Ðiaulienæ á Reikjavikà (Islandijos Respublika) sausio31 – vasario 4 dienomis dalyvauti Ðiaurës Tarybos Kultû-ros, ðvietimo ir mokymo komiteto konferencijoje ir Ðiau-rës Tarybos Pilieèiø ir vartotojø teisiø komiteto posëdy-je. Konferencijos tikslas – skatinti dialogà tarp politiniussprendimus priimanèiø asmenø, tyrëjø ir praktikø Ðiau-rës ðalyse. Tikimasi, kad toks dialogas pasiûlys naujø bû-dø kaip susieti atskirø ðaliø mokymo sistemas. Delegaci-

jos narys A. Ramanauskas dalyvaus jungtiniame Balti-jos Asamblëjos Teisës komiteto ir Ðiaurës Tarybos Pilie-èiø ir vartotojø teisiø komiteto posëdyje, kuriame be ki-tø temø bus aptariami ir lygiø galimybiø klausimai (kar-tu vyksta Seimo kanceliarijos Tarptautiniø ryðiø skyriausvyresnioji specialistë Renata Jankauskaitë);

Seimo nará Domininkà Velièkà á Cesá (Latvijos Res-publika) vasario 5-6 d. dalyvauti Baltijos Asamblëjos Biu-dþeto ir kontrolës komiteto posëdyje, kuriame bus dis-kutuojama dël 2003 m. Baltijos Asamblëjos biudþeto ágy-vendinimo ataskaitos, 2004 m. Baltijos Asamblëjos biu-dþeto bei aptariami 2005 m. Baltijos Asamblëjos biudþetoskaièiai (kartu vyksta Seimo kanceliarijos Tarptautiniø ry-ðiø skyriaus vyresnioji specialistë Renata Jankauskaitë).

Parlamento vadovybë pritarë Seimo nario AlgirdoSyso kelionei á Paryþiø (Prancûzijos Respublika) vasario2-6 dienomis dalyvauti Prancûzijos darbininkø konfede-racijos 20-ajame suvaþiavime ir Seimo narës KazimirosDanutës Prunskienës kelionei á Sankt-Peterburgà (Ru-sijos Federacija) 2004 m. sausio 27-28 dienomis dalyvautiLietuvos Santarvës fondo ordino áteikimo ceremonijoje.Apdovanojimà priims Sankt-Peterburgo gubernatorë Va-lentina Matvejenko ir miesto Tarybos nariai.

184 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

Dël darbo grupës Visuomenës informavimoástatymo ir su juo susijusiø kitø teisës aktø

pakeitimo projektams parengti

Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Informacinësvisuomenës plëtros bei Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetø praðymà, nusprendë sudaryti darbo grupæ visuo-menës informavimo koncepcijai ir Visuomenës informa-vimo ástatymo bei su juo susijusiø kitø teisës aktø pakei-timo ástatymø projektams parengti.

Darbo grupës vadovu paskirtas Seimo Informacinësvisuomenës plëtros komiteto pirmininkas Algirdas Kun-èinas, darbo grupës vadovo pavaduotoju – þurnalistø eti-kos inspektorius Romas Gudaitis, darbo grupës sekreto-riumi – þurnalistø etikos inspektoriaus patarëjas Deivi-das Velkas.

Darbo grupæ taip pat sudaro Seimo narys, Informaci-nës visuomenës plëtros komiteto pirmininko pavaduotojasGintautas Babravièius, Seimo kanceliarijos Teisës depar-tamento vyresnysis patarëjas Paulius Griciûnas, Seimo Ðvie-timo, mokslo ir kultûros komiteto patarëja Rûta Kaèkutë,Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narë Marytë Kontri-maitë, Seimo narë, Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetopirmininko pavaduotoja Janë Narvilienë, AukðèiausiojoTeismo Civiliniø bylø skyriaus vedëjas Algis Norkûnas, Lie-tuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas Viktoras Po-pandopula, Lietuvos þurnalistø sàjungos pirmininkas, Tei-singumo ministerijos Vieðøjø ryðiø tarnybos vedëjas Dai-nius Radzevièius, Seimo narys Valerijus Simulikas, Lietu-vos radijo ir televizijos komisijos narë Danguolë Skapaitë,Vilniaus universiteto Þurnalistikos instituto direktoriaus pa-vaduotoja Danguolë Skarbalienë, Þurnalistø ir leidëjø eti-kos komisijos pirmininkas Gintaras Songaila, Meno kûrë-jø asociacijos atstovas Valentinas Sventickas, Seimo kan-celiarijos Teisës departamento vyriausioji specialistë RasaÐniukaitë, Lietuvos periodinës spaudos leidëjø asociacijosprezidentas Rimantas Ðukys, Kultûros ministerijos Infor-macinës visuomenës plëtros skyriaus specialistas Laimo-nas Ubavièius, Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijosagentûros (LATGA-A) generalinis direktorius EdmundasVaitekûnas, Lietuvos teisës universiteto Teisës fakultetoKonstitucinës teisës katedros lektorë, prodekanë Saulë Vid-rinskaitë.

Nutarta pavesti darbo grupei visuomenës informa-vimo koncepcijà parengti iki kovo 15 d.

Dël Lietuvos radijo ir televizijos tarybosnariø paskyrimo

Seimo valdyba svarstë Lietuvos radijo ir televizijostarybos pirmininko bei Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros komiteto kreipimàsi praðant apsvarstyti naujø LRTtarybos nariø paskyrimo klausimà. Nutarta pasiûlyti Sei-mo Pirmininkui pateikti Seimui kandidatûras á Lietuvosradijo ir televizijos tarybos komisijà.

Kreipimosi raðte LRT tarybos pirmininkas Romas Pa-kalnis atkreipia dëmesá, jog ið LRT atsistatydino Seimo de-leguoti LRT tarybos nariai Eduardas Eigirdas ir Vidman-tas Valiuðaitis. Kitø Seimo deleguotø Tarybos nariø (VladoBagdono ir Petro Dirgëlos) kadencija baigiasi 2004 m. ge-guþës 18 d.

Parlamento vadovybë svarstë Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto raðtà dël Seimo nariø kalbos to-bulinimo plenariniø posëdþiø metu.

Seimo valdyba nutarë pavesti Seimo Dokumentø sky-riui parlamentarams teikti Seimo plenariniø posëdþiømetu daromø klaidø sàraðus.

Sausio 28 d. Seimo valdyba komandiravo:Seimo Pirmininko pirmàjá pavaduotojà Èeslovà Jur-

ðënà á Maskvà (Rusijos Federacija) vasario 18-20 dieno-mis dalyvauti tarptautinëje konferencijoje „Rusijos Fe-deracijos Federacinë Taryba: veiklos patirtis, iðvados irperspektyvos“ (kartu vyksta Seimo kanceliarijos Tarptau-tiniø ryðiø skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Stan-kevièius);

Seimo nará Aleksanderá Poplavská á Briuselá (BelgijosKaralystë) vasario 1-4 dienomis dalyvauti Europos Komi-sijos Plëtros direktorato Techninës pagalbos ir informaci-jos apsikeitimo skyriaus (TAIEX) rengiamame seminare„Maisto sauga“ (kartu vyksta Seimo kaimo reikalø komite-to patarëjas Albinas Brokorius ir Seimo Teisës departamen-to vyresnioji patarëja Jadvyga Andriuðkevièiûtë);

Seimo narius Rimantà Sinkevièiø, Gintautà Kniukð-tà, Alfonsà Pulokà, Artûrà Vazbá á Valensijà ir Kartage-nà (Ispanijos Karalystë) vasario 8-13 dienomis dalyvautiVakarø Europos Sàjungos Asamblëjos maþojoje sesijojeir seminare „Europos Saugumo ir gynybos politika poES ir NATO plëtros: kaip valdyti naujas grësmes“ (kartuvyksta Seimo kanceliarijos Tarptautiniø ryðiø skyriaus vy-riausioji specialistë Audronë Bielinienë).

Parlamento vadovybë svarstë Seimo kanceliarijos Tei-sës departamento raðtà dël dokumentø ir informacijos,susijusios su Seimo veikla, teikimo.

Seimo valdyba nutarë pavesti l. e. Seimo kancleriopareigas A. Kregþdei parengti taisykles, reglamentuojan-èias dokumentø bei informacijos, susijusios su Seimoveikla, teikimà Seimo kanceliarijoje.

Valdyba svarstë klausimà dël Seimo rûmø vidaustvarkos ir Seimo nariø visuomeniniø padëjëjø lankymo-si parlamente. Atsiþvelgus á Seimo valdybos nariø bei Eti-kos ir procedûrø komisijos pasiûlymus, parlamento va-dovybë nutarë pavesti l. e. Seimo kanclerio pareigasA. Kregþdei patikslinti Seimo rûmø vidaus tvarkos reg-lamentà ir pateikti Valdybai.

Parlamento vadovybë pritarë Seimo Aplinkos apsau-gos komiteto siûlymui 2004 m. kovo 1-2 dienomis Vil-

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1852004. 02. 11

niuje kartu su Europos Komisijos Generalinio plëtrosdirektorato Techninës pagalbos informacijos keitimosibiuru (TAIEX) surengti regioniná seminarà aplinkosau-gos klausimais. Seminare dalyvaus atstovai ið EuroposKomisijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Balta-rusijos.

Remdamasi Seimo statuto 138 str. ir Seimo posëdþioprotokolu Nr. 61(471), Seimo valdyba nusprendë praðy-ti Vyriausybës pateikti Seimui iðvadas dël Seimo nutari-mo „Dël draudimo statyti hidroelektrinæ ant Nemuno“projekto Nr. IXP-3176. Seimo nutarimo projekte siûlo-ma Vyriausybei nepritarti planams uþtvenkti Nemunà irstatyti hidroelektrinæ ties Alytumi.

Vasario 2 d. Seimo valdyba komandiravo:Seimo nará Gintautà Babravièiø á Briuselá (Belgijos

Karalystë) 2004 m. vasario 11-14 dienomis dalyvauti Eu-ropos Komisijos seminare „E-Demokratija“. Seminaràrengia Europos komisijos Informacinës visuomenës ge-neralinis direktoratas. Seminaro tikslas – kritiðkai áver-tinti „E-Demokratijos“ eksperimentø padëtá bei apsikeis-ti nuomonëmis dël ITT vaidmens stiprinant dalyvavimàdemokratiniø sprendimø priëmime;

Seimo narius Nikolajø Medvedevà ir Valerijø Tret-jakovà á Prahà (Èekijos Respublika) 2004 m. vasario 17-20 dienomis dalyvauti tarptautinëje konferencijoje„Krikðèioniðkoji savimonë ir globaliø informacijos tech-nologijø iððûkiai“. Konferencija rengiama plëtojant Tarp-parlamentinës Staèiatikiø Asamblëjos (TSA) veiklà Ru-sijos ir Èekijos ðaliø iniciatyva, remiant Tarptautiniamstaèiatikiø tautø vienybës fondui Prahoje.

Seimo valdyba pateisino Seimo nariønedalyvavimà Seimo posëdþiuose

Seimo valdyba nusprendë pateisinti Seimo nariø, ste-bëjusiø Europos Parlamento posëdþius Briuselyje (Bel-gijos Karalystë) ir Strasbûre (Prancûzijos Respublika)2004 m. sausio mënesá, nedalyvavimà Seimo posëdþiuo-se: Mindaugo Basèio – 7-8, 12-15, 20-21, 26-28 dieno-mis; Kazio Bobelio – sausio 20-21, 27-29 dienomis; Gin-taro Didþioko – sausio 21-22, 26-29 dienomis; KæstuèioKriðèiûno – sausio 7-8, 12-15, 19-21, 29 dienomis; Kæs-tuèio Kuzmicko – sausio 7-8, 12-15, 19-22, 26-29 dieno-mis; Vytauto Kvietkausko – sausio 7-8, 12-15, 19-22 die-nomis; Vytauto Landsbergio – sausio 6-7, 14-15, 20-22dienomis; Armino Lydekos – sausio 6-21, 26-29 dieno-mis; Eugenijaus Maldeikio – sausio 7-8, 12-15, 19-29 die-nomis; Artûro Plokðto – sausio 7-8, 12-15, 20, 28-29 die-nomis; Antano Valio – sausio 7-8, 12-15, 19-22, 27-29dienomis; Egidijaus Vareikio – sausio 6-7, 12-15, 19-22,26-28 dienomis; Birutës Vësaitës – sausio 6-9, 12-15, 20-23, 26-29 dienomis.

Seimo kanceliarijos Finansø departamentui pavestaapmokëti kompleksinio kelionës draudimo iðlaidas.

Seimo valdyba pritarë Seimo Pirmininko pirmojo pa-vaduotojo Èeslovo Jurðëno siûlymui 2004 m. vasario 5 d.surengti nenumatytà Seimo posëdá. G. Steponavièius bal-suojant susilaikë.

Vyriausybës praðoma iðvados dël Civilinioproceso kodekso keliø straipsniø pakeitimo

Seimo valdyba, remdamasi Seimo statuto 138 str. iratsiþvelgdama á Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto siû-lymà, nutarë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui iðvadasdël Civilinio proceso kodekso 51, 55, 56, 57, 60, 88, 98,114, 119, 135, 142, 155, 162, 225, 243, 347, 354, 599,793 str. papildymo ir pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP-2703.

Pasak aiðkinamojo raðto, ástatymo projekto tikslas –uþtikrinti tiek privataus asmens teisæ ir laisvæ bei iðsaugotigalimybes nevarþomai, savo nuoþiûra pasirinkti savo teisiøbei interesø atstovà civilinio proceso metu, tiek uþtikrintiprivaèiai praktikuojanèiø kvalifikuotø teisininkø teisæ ne-varþomai verstis pagal savo profesijà, kaip tai yra garan-tuojama dabar galiojanèiame baudþiamajame procesuo-se, bei administracinëje teisenoje. Taip pat siekiama likvi-duoti dirbtinai sukurtà advokatûros monopolá, likviduotikolizijas tarp galiojanèiø Lietuvos Respublikos Civilinio ko-dekso, Civilinio proceso kodekso atstovavimo instituto nor-mø bei Lietuvos aprobuotø tarptautiniø teisës ir LietuvosRespublikos Konstitucijos normø nuostatø.

Sudaryta darbo grupë Vyriausybës ástatymopakeitimo ástatymo projektui parengti

Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Europos rei-kalø komiteto praðymà, sudarë darbo grupæ Vyriausy-bës ástatymo pakeitimo ástatymo ir lydimøjø teisës aktøprojektams parengti: Seimo Pirmininko pavaduotojas Vy-tenis Povilas Andriukaitis – (darbo grupës vadovas) Sei-mo Europos reikalø komiteto pirmininkas; Jolanta Du-binienë – Vyriausybës kanceliarijos Teisës ir teisëtvar-kos departamento direktorë; Rimantas Grikienis – Sei-mo kanceliarijos Informacijos analizës skyriaus Regio-ninio saugumo ir euroatlantinës integracijos tyrimø po-skyrio vedëjas; Èeslovas Jurðënas – Seimo Pirmininkopirmasis pavaduotojas; Arvydas Kregþdë – l. e. Seimokanclerio pareigas; Klaudijus Maniokas – Vilniaus uni-versiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø insti-tuto jaunesnysis mokslinis darbuotojas; Petras Papovas– Seimo Valstybës valdymo ir savivaldybiø komiteto pir-mininkas; Þygimantas Pavilionis – Uþsienio reikalø mi-nisterijos Europos Sàjungos departamento direktorius;Loreta Raulinaitytë – Seimo Europos reikalø komiteto


186 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

vyresnioji patarëja; Evaldas Sinkevièius – Seimo kance-liarijos Informacijos analizës skyriaus Europos Sàjungostyrimø poskyrio vedëjas; Artûras Skardþius – Seimo Pir-mininko pavaduotojas; Paulius Skardþius – Vidaus rei-kalø ministerijos Vieðojo administravimo departamentodirektorius; Raimondas Ðukys – Seimo Teisës ir teisët-varkos komiteto pirmininko pavaduotojas; Gintaras Ðve-das – teisingumo viceministras; Kæstutis Virketis – Sei-mo kanceliarijos Teisës departamento direktorius; Justi-nas Þilinskas – Seimo kanceliarijos Teisës departamen-to vyresnysis patarëjas; Juozas Þilys – Lietuvos teisës uni-versiteto Teisës fakulteto dekanas.

Seimo valdyba, atsiþvelgdama á Seimo Ðvietimo,mokslo ir kultûros komiteto siûlymà, sudarë darbo gru-pæ kultûros centrø veiklà reglamentuojanèiø teisës aktøanalizei atlikti ir ástatymø pataisoms parengti (iki 2004 m.balandþio 15 d.):

Janë Narvilienë – Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros (grupës vadovë) komiteto narë; Jonas Korenka – Sei-mo Ðvietimo, mokslo ir kultûros (grupës vadovo pava-


duotojas) komiteto narys; Romas Matulis – Lietuvos kul-tûros centrø asociacijos (grupës vadovo pavaduotojas)prezidentas; Jurga Aleknavièienë – Lietuvos liaudies kul-tûros centro Regionø kultûros analizës poskyrio vadovë;Marytë Bagdonavièienë – Seimo kanceliarijos Teisës de-partamento vyriausioji specialistë; Vilma Griðkevièienë– Ðilutës rajono savivaldybës Kultûros skyriaus vedëja;Gintarë Gudauskaitë – Kultûros ministerijos Teisës ir per-sonalo skyriaus specialistë; Jonas Juèas – Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto narys, Rûta Kaèkutë – Seimo Ðvie-timo, mokslo ir kultûros komiteto patarëja; Edvardas Ka-niava – Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto na-rys; Nijolë Lauþikienë – Asociacijos Kultûros savivaldoskolegija kanclerë; Juozas Mikutavièius – Lietuvos liau-dies kultûros centro direktorius; Diana Petrokaitë – Lie-tuvos kultûros centrø asociacijos tarybos narë; NomedaZenkienë – Kultûros ministerijos Profesionalaus ir më-gëjø meno skyriaus vyriausioji specialistë.

Ið protokolø parengëSeimo ryðiø su visuomene skyrius

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

PARLAMENTO VADOVAS APDOVANOTAS „AUKSINËS FORTÛNOS“ MEDALIU

Sausio 28 d. Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas susitiko su judëjimo „Èernobylis“ pirmininku GediminuJanèausku ir jo pavaduotoju Gediminu Tareila. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narys Visvaldas Nekraðas (þr.nuotr.).

G. Janèauskas padëkojo Seimo Pirmininkui A. Paulauskui ir Seimo nariui V. Nekraðui, kaip vieniems ið nedau-gelio politikø, kuriems rûpi èernobylieèiø ir jø ðeimø likimas. Pasak jo, po vieno jø susitikimø su Seimo Pirmininkuir buvo sudaryta darbo grupë èernobylieèiø socialinëms problemoms spræsti.

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1872004. 02. 11

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

Judëjimo „Èernobylis“ vadovai Seimo Pirmininkui áteikë Tarptautinës populiarumo reitingø akademijos „Auk-sinë fortûna“ (International Academic Rating of popularity „Golden Fortune“) Georgijaus medalá „Garbë. Ðlovë.Darbas“. Ðiam medaliui A. Paulauskà pristatë judëjimas „Èernobylis“.

Akademijos „Auksinë fortûna“ apdovanojimus yra gavæs Romos popieþius Jonas Paulius II, operos þvaigþdëPlaèidas Domingas, áþymusis altistas ir dirigentas Jurijus Baðmetas, Nobelio premijø komitetas, Vilniaus universite-tas, Maskvos Didysis teatras, kiti politikai, menininkai, mokslininkai, kultûros, mokslo ir valstybinës institucijos.

Susitikime buvo aptartos èernobylieèiø, gyvenanèiø Lietuvoje, socialinës problemos. Seimo Pirmininkui buvopateikta informacija apie tai, kad Seimo darbo grupë ðioms problemoms spræsti parengë dokumentø projektø pake-tà, taèiau Sveikatos apsaugos bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerijø valdininkai pasistengë, kad tie projektainetaptø ástatymais ar jø pataisomis.

Seimo Pirmininkas paþadëjo ðiuos klausimus aptarti su Vyriausybës vadovu.

UÞUOJAUTA RUSIJOS DÛMOS PIRMININKUI

Vasario 6 d. Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas iðsiuntë uþuojautos laiðkà Rusijos Federacijos ValstybësDûmos Pirmininkui Borisui Gryzlovui:

„Gerb. kolega,Leiskite iðreikðti savo gilià uþuojautà Jums ir Rusijos Federacijos þmonëms dël tragiðkai þuvusiøjø Maskvos

metropoliteno linijoje. Tvirtai tikiu, kad ðio þiauraus iðpuolio kaltininkai bus iðaiðkinti ir sulauks pelnyto atpildo.Lietuvos Respublikos Seimo ir asmeniðkai savo vardu reiðkiu nuoðirdþià uþuojautà þuvusiøjø ðeimoms ir jø

artimiesiems“, – raðoma laiðke.

Seimo Pirmininko sekretoriatas

SKELBIAMAS KONKURSAS 2004 METØBALTIJOS ASAMBLËJOS APDOVANOJIMAMS GAUTI

Norintys dalyvauti konkurse praðomi iki 2004 m. bir-þelio 1 d. pateikti darbus su visa bûtina informacija (pre-tendento biografija, recenzijomis ir kita susijusia medþia-ga, pavyzdþiui: garso ir vaizdo áraðais, skaidrëmis ir kt.)Renatai Jankauskaitei, Lietuvos delegacijos Baltijos Asam-blëjoje sekretorei, adresu: Lietuvos Respublikos Seimas, Ge-dimino pr. 53, 01109 Vilnius-2; tel. (8 - 5) 2396 215, faks.(8-5) 2396 349; el. paðtas: [email protected].

Baltijos Asamblëjos apdovanojimai uþ literatûros,meno ir mokslo laimëjimus ásteigti siekiant skatinti lite-ratûros, meno ir mokslo plëtojimà Baltijos valstybëse,ávertinti þymiausius laimëjimus ðiose srityse ir skleisti ki-tose valstybëse.

Apdovanojimai – speciali statulëlë, sertifikatas ir pi-niginë premija (5 000 eurø) – áteikiami Baltijos Asam-blëjos apdovanojimø ceremonijos metu, o laureatø var-dai ir informacija apie jø laimëjimus paskelbiami visøtrijø Baltijos valstybiø spaudoje. Apdovanojimà gavæ li-teratûros, meno ir mokslo darbai yra populiarinami vi-sose trijose Baltijos valstybëse.

1. Baltijos Asamblëjos apdovanojimas uþ literatûroslaimëjimus skiriamas Baltijos Asamblëjos sesijoje kartàper metus romano, pjesës, eilëraðèiø, apsakymø, esë rin-kinio ar kito panaðaus kûrinio, paraðyto lietuviø, estø arlatviø kalba, autoriui. Darbas pirmà kartà turi bûti ið-leistas per paskutinius trejus metus.

2. Baltijos Asamblëjos apdovanojimas uþ meno lai-mëjimus skiriamas Baltijos Asamblëjos sesijoje kartà permetus autoriui arba atlikëjui uþ meno darbà ar darbøciklà vaizduojamojo arba taikomojo meno, muzikos, ar-chitektûros, teatro ar kino srityje, kurá jis pateikë (atlikoprieð auditorijà) per paskutinius trejus metus. Apdova-nojimas taip pat gali bûti skiriamas reþisieriui, solistui,aktoriui, baleto artistui ar menininkø grupei uþ reikðmin-gus meno laimëjimus per paskutinius trejus metus.

3. Baltijos Asamblëjos apdovanojimas uþ mokslo lai-mëjimus skiriamas autoriui Baltijos Asamblëjos sesijojekartà per metus uþ svarbø poveiká Baltijos regionui tu-rintá moksliná darbà ar tarptautinës reikðmës darbø ciklàhumanitariniø, socialiniø ar gamtos mokslø srityje. Dar-bai turi bûti paskelbti per paskutinius trejus metus.

188 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

1994 metais meno premija uþ spektaklio pagal maþà-sias A. Puðkino tragedijas („Mocartas ir Saljeris“, „DonChuanas“, „Maras“) reþisûrà apdovanotas reþisierius Ei-muntas Nekroðius, 1995 metais mokslo premija uþ moks-liniø tyrimø ciklà fizikinës cheminës biologijos srityje áteik-ta Juozui Kuliui, 1996 metais literatûros premija uþ po-ezijos rinktinæ „Þemynos vainikai“ apdovanota poetë Ju-dita Vaièiûnaitë, 1997 metais mokslo premijà uþ archeo-loginius Baltijos regiono istorijos ir kultûros tyrimus gavoRimutë Rimantienë, 1998 metais literatûros premija uþpastarøjø trejø metø poetines metamorfozes áteikta po-etui Sigitui Gedai, 1999 metais meno premija uþ pastarø-

jø trejø metø vaidmenis, kuriuose atsiskleidë þmogus kû-rëjas apdovanotas Mindaugas Bauþys, 2000 metais mokslopremija uþ moksliná darbà ir veiklà plëtojant Baltijos,Skandinavijos ir Europos tautø kultûrinius ryðius áteiktaSilvestrui Gaiþiûnui, 2001 metais literatûros premija uþnaujausià lyrikà, ypaè uþ rinkiná „Carmina minora“, – at-skleistà individo ir pasaulio santykiø dramatiðkumà, ap-dovanotas Justinas Marcinkevièius, 2002 metais mokslopremija uþ reikðmingus mokslo darbus menotyros srityjebuvo áteikta Algirdui Gaiþuèiui, 2003 metais literatûrosapdovanojimà uþ romanà „Balandþio plastëjime“ gavoVytautas Bubnys.

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

SUSITIKIMAS SU TARPTAUTINËS LOTYNØ NOTARIATO SÀJUNGOS ATSTOVAIS

Vasario 11 d. Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas susitiko su Tarptautinës lotynønotariato sàjungos (TLNS) atstovais. Á susitikimà su A. Sakalu atvyko Tarptautinës lotynø notariato sàjungos prezi-dentas, notaras prof. Franciskas S. Ariasas Gonsalesas (Francisco S. Arias Gonzalez) (Meksika), Tarptautinës loty-nø notariato sàjungos viceprezidentas Europai, Graikijos notarø rûmø prezidentas, notaras Nikolaosas Stasinopou-losas (Nikolaos Stassinopoulos) (Graikija), TLNS Konsultacinës komisijos pirmininkas, notaras prof. DþiankarlasLaurinis (Giancarlo Laurini) (Italija) bei Tarptautinës lotynø notariato sàjungos iþdininkas, notaras Miðelis Merlo-tis (Michel Merlotti) (Ðveicarija).

Á Lietuvà atvykæ sveèiai dalyvavo tarptautinëje konferencijoje „Lietuvos notariato uþdaviniai Lietuvos Respub-likai tapus Europos Sàjungos nare“.

SEIMO EUROPOS REIKALØ KOMITETAS BENDRADARBIAUS SUVU TARPTAUTINIØ SANTYKIØ IR POLITIKOS MOKSLØ INSTITUTU

Vasario 5 d. Europos komiteto iðvaþiuojamojo posëdþio metu buvo pasiraðytas bendradarbiavimo susitarimastarp Seimo Europos reikalø komiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto(TSPMI). Susitarimà pasiraðë Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilniaus

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1892004. 02. 11

univesiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø ins-tituto direktorius prof. dr. Raimundas Lopata. Susitari-mo tikslas – skatinti visapusiðkà ir aktyvø bendradarbia-vimà tarp Seimo Europos reikalø komiteto ir VU Tarp-tautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto. Pasiraðiu-sieji ðià sutartá þada kartu rengti mokslines konferenci-jas, seminarus, teikti abipuses konsultacijas dël Europosintegracijos, kartu informuoti visuomenæ apie rinkimusá Europos Parlamentà bei atlikti ðiø rinkimø proceso irrezultatø analizæ.

Europos reikalø komiteto pirmininkas, Seimo Pir-mininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis sa-kë, jog komitetas negali leisti sau prabangos nebendra-darbiauti su TSPMI, nes ðis institutas yra svarbiausiaaukðtojo mokslo ástaiga Lietuvoje, rengianti politikosmokslø ir tarptautiniø santykiø specialistus bei atlie-kanti politikos mokslø tyrimus. TSPMI direktoriusR. Lopata padëkojo komiteto pirmininkui uþ parodytàiniciatyvà pasiraðyti toká susitarimà bei sakë tikás, kadbendradarbiavimas bus naudingas abiem pusëms. Po-sëdyje komiteto nariai kartu su TSPMI moksliniais dar-buotojais, Uþsienio reikalø ministerijos bei Vyriausy-bës kanceliarijos atstovais pasikeitë nuomonëmis dëlrenginiø, skirtø Lietuvos narystei Europos Sàjungoje,plano.


SEIMO EUROPOS INFORMACIJOS CENTRAS PADËS MOKYKLOMS PASIRENGTI„PAVASARIO DIENOS EUROPOJE“ RENGINIAMS

Kovo 23 d. Europos mokyklos ðvæs „Pavasario dienà Europoje“, kurios tema – „Europos Sàjungos plëtra“.Seimo Europos informacijos centras kartu su Seimo Europos reikalø komiteto pirmininku Vyteniu Povilu Andriu-kaièiu nusprendë paskatinti Lietuvos mokyklas aktyviai dalyvauti ðiame projekte ir padëti joms pasiruoðti „Pavasa-rio dienos Europoje“ renginiams pateikdamas informacinæ medþiagà.

Mokykloms, kurios rengs „Pavasario dienos Europoje“ paminëjimà savo mokykloje ir iki 2004 m. kovo 10 d.uþsiregistruos „Pavasario dienos Europoje“ interneto svetainëje adresu http://futurum2004.eun.org, gaus siuntiniussu knygomis ir informaciniais leidiniais apie Lietuvà ir Europos Sàjungà (ES).

Svarbiausias Pavasario dienos tikslas – paskatinti mokyklose mokytis ir diskutuoti apie Europos Sàjungà. Jasiekiama sudominti mokinius daugiau suþinoti apie dabartines ar bûsimàsias ES nares. Pavasario dienos renginiai irveikla paragins mokyklas kaip partneres dirbti kartu, o mokinius pabendrauti vieniems su kitais ir iðreikðti savopoþiûrá á Europos ateitá.

2003 m. „Pavasario dienos Europoje“ projektà, kurio tema buvo „Europos ateitis“, inicijavo Europos Konvento– institucijos, rengusios Europos Sàjungos Konstitucinës sutarties projektà – nariai.

Projekte 2003 m. dalyvavo apie 6 000 mokyklø visoje Europoje, ið jø – 209 Lietuvos mokyklos. Tuomet organi-zuojant „Pavasario dienos Europoje“ renginius Seimo Europos informacijos centras kvietë Seimo narius vykti ámokyklas ir dalyvauti ðia proga rengiamose diskusijose. Diskusijose apie Europos ateitá mokyklose dalyvavo SeimoPirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, Seimo komitetø pirmininkai, Seimo nariai, ES ðaliø ambasadø dar-buotojai bei kiti þymûs Lietuvos þmonës.

Tikimasi, kad ðiemet „Pavasario dienos Europoje“ projekte dalyvaus apie 300 Lietuvos mokyklø.

Lina RIMKUTË,Seimo Europos informacijos centro padëjëja

Bendradarbiavimo sutartá pasiraðius: Instituto direktoriusRaimundas Lopata ir Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkas

Vytenis Povilas Andriukaitis

190 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

È. JURÐËNAS SUSITIKO SU BALTARUSIJOS IR KANADOS AMBASADORIAIS

Sausio 29 d. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Èeslovas Jurðënas susitiko su Baltarusijos ambasadoriu-mi Lietuvoje Vladimiru Garkunu. Susitikimas ávyko ambasadoriaus iniciatyva.

Susitikimo metu apibendrinti 2003 m. ávykiai. Ambasadorius pasidþiaugë, kad Lietuvos ekonomika praëjusiaismetais buvo plëtojama labai sëkmingai. Tam átakos turëjo ekonominis Lietuvos bendradarbiavimas su Baltarusija,geras bendradarbiavimas su Klaipëdos uostu, Lietuvos geleþinkeliais. Dabar jau nebëra Baltarusijos ásiskolinimoLietuvai uþ elektros energijà problemos. Baltarusijoje yra didesnio elektros energijos pirkimo ið Lietuvos poreikis.

Þinoma, jog Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, pasikeis tam tikros bendradarbiavimo galimybës. Bendro-mis pastangomis reikia siekti, kad tie pasikeitimai bûtø maþiausiai skausmingi.

Kaip pozityvø Baltarusijos ambasadorius V. Garkunas minëjo bendradarbiavimo tarp abiejø ðaliø policijø pa-vyzdá. Bendromis pastangomis neseniai buvo iðaiðkinti padirbtø pinigø platintojai. „Taèiau jau dveji metai nërapasiraðoma sutartis dël kovos su nusikalstamumu, kuria turëtø bûti suinteresuotos abi valstybës“, – pabrëþë ambasa-dorius.

Ambasadorius V. Garkunas minëjo vizø kainos problemà. Dabartinë jø kaina sumaþina galimybes pilieèiamsdaþniau lankytis vieniems pas kitus.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas È. Jurðënas domëjosi, kaip vyksta pasiruoðimas bûsimiems rinkimamsá Baltarusijos parlamentà, kurie turi ávykti ðiø metø spalio mënesá, ávairiø partijø dalyvavimo juose galimybëmis.Pasikeista nuomonëmis dël Rusijos-Baltarusijos santykiø perspektyvø.

Vasario 4 d. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ÈeslovasJurðënas priëmë Kanados ambasadoriø Robertà Andrigo (nuotr.). Su-sitikime buvo aptarta Lietuvos vidaus padëtis ir Lietuvos ir Kanadostarpparlamentinis bendradarbiavimas.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas iðsamiai informavo sve-èià apie apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procedû-rà. Sausio 21 d. Seime È. Jurðëno rengtame informaciniame susitiki-me su diplomatinio korpuso atstovais Kanados ambasadorius, rezi-duojantis Rygoje, negalëjo dalyvauti.

Ambasadorius taip pat praneðë, kad nepaisant artëjanèiø rinkimøjo ðalyje, kvietimas Seimo tarpparlamentinës ryðiø su Kanada grupësnariams apsilankyti Kanadoje tebegalioja. È. Jurðënas padëkojo am-basadoriui uþ kvietimà.


Sausio 26-30 dienomis Strasbûre vykusioje ETPA þie-mos sesijoje dalyvavo Lietuvos Seimo delegacijos pirmi-ninkas Jonas Èekuolis, pirmininko pavaduotoja SigitaBurbienë, nariai Vaclovas Stankevièius, Algirdas Sysas,Dangutë Mikutienë, Sergejus Dmitrijevas, Antanas Bau-ra ir Gintaras Ðileikis.

Seimo delegacijos nariai buvo iðrinkti á aukðtas Asam-blëjos pareigas: J. Èekuolis buvo perrinktas Asamblëjospirmininko pavaduotoju (jis yra Liberalø, demokratø irreformatoriø grupës pirmininko pavaduotojas, Politiniøreikalø komiteto pakomiteèio Baltarusijai pirmininkas,Stebësenos komiteto reporteris Serbijai ir Juodkalnijai);S. Burbienë iðrinkta Ekonominiø reikalø ir plëtros ko-miteto pirmàja pirmininko pavaduotoja, taip pat Socia-listø grupës auditore ir grupës biuro nare; V. Stankevi-

èius yra Teisës reikalø ir þmogaus teisiø komiteto repor-teris Baltarusijai.

Delegacijos nariai taip pat dalyvauja ETPA komitetøir kitø struktûrø, politiniø grupiø posëdþiuose. Seimo na-riai priklauso ðiems komitetams: J. Èekuolis – Asamblë-jos Biurui, Nuolatiniam komitetui, Politiniø reikalø ko-mitetui ir Stebësenos komitetui; S. Burbienë – Ekonomi-niø reikalø ir plëtros ir Stebësenos komitetams; V. Stan-kevièius – Teisës reikalø ir þmogaus teisiø komitetui, A. Sy-sas – Socialiniø, sveikatos ir ðeimos reikalø komitetui,D. Mikutienë – Moterø ir vyrø lygiø galimybiø komitetui,S. Dmitrijevas – Migracijos, pabëgëliø ir demografijos ko-mitetui, A. Baura – Aplinkosaugos, þemës ûkio, vietiniøir regioniniø reikalø komitetui, G. Ðileikis – Kultûros,mokslo ir ðvietimo ir Reglamento komitetams.

EUROPOS TARYBOS PARLAMENTINËS ASAMBLËJOS ÞIEMOS SESIJA

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1912004. 02. 11

Pirmà kartà Europos istorijoje imtasi sankcijø prieððalis, kurios ignoruoja lygiø galimybiø principus. ETPAsesijoje buvo sustabdyti Airijos ir Maltos delegacijø ága-liojimai dël 2003 metais priimtos rezoliucijos 1348 ne-vykdymo. Minëtø ðaliø delegacijose yra tik vyrai, o taiprieðtarauja Rezoliucijos nuostatoms.

Lietuvos delegacijoje yra dvi parlamentarës – SigitaBurbienë ir Dangutë Mikutienë. Seimo narë, ETPA Mo-terø ir vyrø lygiø galimybiø komiteto narë D. Mikutienëpaþymëjo, kad „Asamblëja beveik vieningai palaikë Ly-giø galimybiø komiteto reikalavimà dël ðiø ðaliø. Gaila,kad tenka imtis sankcijø, taèiau ðalys, turëdamos pakan-kamai laiko, nesiëmë reikiamø priemoniø keisti delega-cijø sudëtá. Kaip gamtoje, taip ir visuomenëje bei spren-dimø priëmime balansas turi bûti. Ði Rezoliucija siekia,kad nacionalinës delegacijos nebûtø sudarytos tik ið vie-nos lyties atstovø“.

Parlamentarë tikisi, kad Lietuvos politinës partijos,formuodamos rinkimø á Europos Parlamentà ir LietuvosSeimà sàraðus, iðlaikys lygiø galimybiø principus, ir Lietu-vai Europoje bus tinkamai ir ðiuolaikiðkai atstovaujama.

ETPA sesijoje buvo aptartos demokratijos funkcio-navimo problemos Europos Tarybos valstybëse narëse,pabrëþta, kad Azerbaidþano ásipareigojimø Europos Ta-rybai vykdyme lieka daug trûkumø. 2003 metais vykæ Pre-zidento rinkimai neatitiko tarptautiniø standartø; ðalyjenëra tikros þodþio ir organizacijø laisvës; visiðkai neið-plëtota vietos savivalda. Ðalyje lieka politiniø kaliniø. ETmonitoringo procedûra tæsis, kol Azerbaidþanas nepa-sieks esminës paþangos. Neiðsprendus politiniø kaliniøproblemos, Azerbaidþanas gali bûti paðalintas ið ET.

Armënija pasiekë tam tikrà paþangà, vykdydama sa-vo ásipareigojimus ET: panaikino mirties bausmæ, pri-ëmë svarbiø ástatymø pakeitimus, pasiraðë ir ratifikavobûtinas tarptautines sutartis. Taèiau prezidento ir parla-mento rinkimai 2003 m. nebuvo sàþiningi, bûtinos toles-nës pastangos pertvarkant teisëtvarkos sistemà, kovojantsu korupcija, skatinant demokratiná pliuralizmà.

Asamblëjoje paþymëta, kad daugelyje ET valstybiønariø vieðieji transliuotojai susiduria su problemomis.Azerbaidþane, Rusijoje, Ukrainoje ir kai kuriose kitosevalstybëse vieðuosius transliuotojus kontroliuoja valdþia.Kitose ðalyse yra kito pobûdþio problemø: didelë komer-cinës þiniasklaidos konkurencija, globalizacijos ir naujø-jø technologijø iððûkiai, ekonominiø interesø átaka.Asamblëja siûlo valstybëms stiprinti vieðøjø transliuoto-jø ekonominæ ir politinæ nepriklausomybæ.

Europos Tarybos Þmogaus teisiø kontrolierius Al-varas Gil Roblesas pristatë situacijà ET valstybëse narë-se. Ypaè dideliø pastabø dël þmogaus teisiø uþtikrinimosulaukë Gruzija ir Moldova.

Iðklausytos specialiø Asamblëjos praneðëjø ataskai-tos apie rinkimø stebëjimus Rusijoje, Serbijoje, Juodkal-nijoje ir Gruzijoje. Taip pat buvo iðklausyta AsamblëjosBiuro ir Nuolatinio komiteto veiklos ataskaita. Asam-blëjos vicepirmininkas J. Èekuolis apþvelgë Biuro ir Nuo-

latinio komiteto priimtus sprendimus ir vykusias disku-sijas nuo paskutinës ETPA sesijos 2003 m. rugsëjo mën.

Sesijoje aptartas demokratijos funkcionavimas Gru-zijoje. Europos Tarybos valstybiø nariø delegatai iðklau-së Gruzijos Prezidento Michailo Saakaðvili kalbà. Prezi-dentas atsakë á parlamentarø klausimus. Tikimasi, kadnaujoji Gruzijos vadovybë labiau nei ankstesnioji sieksEuropos Tarybos standartø, todël Asamblëjai siûloma de-rybomis nustatyti naujus ásipareigojimø vykdymo grafi-kus Gruzijai.

Buvo iðklausytas Europos Tarybos Ministrø komite-tui pirmininkaujanèio Nyderlandø uþsienio reikalø mi-nistro Bernardo Rudolfo Boto praneðimas ir atsakymaiparlamentarø klausimus.

Kalbà pasakë ir á sesijos dalyviø klausimus atsakëKipro Prezidentas Tasas Papadopoulos (Tassos Papado-poulos). Buvo svarstoma situacija Kipre. Pastaruoju me-tu ji yra palanki dialogui tarp abiejø Kipro daliø. Svei-kintina konstruktyvesnë Turkijos pozicija. Nepasiekus su-sitarimo, artëjanti Kipro narystë Europos Sàjungoje galidar labiau iðryðkinti turkiðkosios Kipro dalies atsilikimà.

ETPA delegatai aptarë laisvo asmenø judëjimo Eu-ropoje problemà po Europos Sàjungos plëtros. Nuogàs-taujama, kad iðsiplëtus Europos Sàjungai, grieþtai kon-troliuojanèiai savo sienas, tarp jos ir kitø Europos ðaliøatsiras dar didesni barjerai asmenø judëjimui. Siûlomaspræsti ðià problemà pasinaudojant Europos Tarybos pa-rengtu tarptautiniø sutarèiø paketu. Europos Tarybosvalstybiø, pasiraðiusiø ir ratifikavusiø ðias sutartis, pilie-èiai galëtø keliauti Europoje daug laisviau, tuo paèiu ne-naikinant bûtinø saugumo priemoniø. Praneðëjai siûlo,kad Asamblëja paragintø visas ET valstybes nares prisi-jungti prie ðiø sutarèiø.

Asamblëjoje taip pat aptarti ekonominiai Europos Sà-jungos plëtros aspektai. Pateiktame praneðime áspëjama,kad iðsiplëtusioje ES ne ið karto bus pasiektas visus paten-kinantis ekonominis ir socialinis efektas. Pasisakoma prieð„dviejø greièiø“ Europà, uþ Bendrosios þemës ûkio poli-tikos reformà. Raginama iðlaikyti finansinæ disciplinà,spræsti „protø nutekëjimo“ problemà. Naujosios narës, ne-paisant paþangos, privalo dar áveikti þenklius trûkumusadministravimo, teisësaugos ir kitose srityse.

Seimo narë Sigita Burbienë, kalbëdama ETPA Eko-nomikos ir plëtros komiteto vardu, akcentavo, kad svar-biausia yra sustiprinti socialinæ saugà, siekiant, kad na-rystës ES naudà pajustø didþioji gyventojø dauguma irsumaþëtø socialinë átampa visuomenëje.

Papildomai á darbotvarkæ buvo átrauktas klausimasdël konstitucinës krizës Ukrainoje. Asamblëja suformu-lavo konkreèius pasiûlymus ðiai krizei iðspræsti: Ukrai-nos Konstitucijos pakeitimai turi bûti svarstomi uþtikri-nant kuo didesná vieðumà ir laikantis demokratiniø pro-cedûrø; Konstitucijos pakeitimus turëtø patvirtinti refe-rendumas. Ukrainai neuþtikrinus demokratijos principø,siûloma svarstyti ðios ðalies narystës Europos Tarybojesustabdymo galimybæ.


192 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

Seimo Priimamajame vasario 5 d. gyventojus priëmëKaimo reikalø komiteto pirmininkas G. Kniukðta, vasa-rio 6 d. – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas È. Jur-ðënas, vasario 13 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojasV. P. Andriukaitis, vasario 18 d. – Ekonomikos komitetopirmininkas Vaclovas Karbauskis, vasario 20 d. – SeimoPirmininko pavaduotojas Artûras Skardþius.

Seimo Priimamajame 2004 metø vasario 3-10 die-nomis uþregistruoti 338 laiðkai. Ið Vilniaus – 196, Kauno– 38, kitø miestø – 36, rajonø – 53, uþsienio valstybiø –15.

Daugiausiai laiðkø gauta teisës ir teisëtvarkos klau-simais – 66, ekonomikos – 43, sveikatos apsaugos – 43 (iðjø 36 dël ástatymø), socialinës apsaugos ir darbo – 42 (iðjø 12 dël paðalpø), ryðiø su uþsienio valstybëmis – 26, þe-mës ûkio – 21 (ið jø 9 dël þemës gràþinimo), ðvietimo, moks-lo, kultûros – 10.

Praëjusià savaitæ daug laiðkø buvo gauta dël ástaty-mø projektø. Daugiausiai nuomoniø sulaukta dël Dirb-tinio apvaisinimo ástatymo projekto. Visuose atsiøstuo-se laiðkuose pritariama Seimo nariø A. Kaðëtos ir J. Ma-tulevièiaus pateiktam alternatyviam ástatymo projektui,kuris, pastabø autoriø nuomone, „rûpinasi embrionø ap-sauga, draudþia jø ðaldymà ir lytiniø làsteliø donorystæ beinumato atsakomybæ uþ ástatyme numatytø nuostatø paþei-dimus“.

Dël Farmacinës veiklos ástatymo pakeitimo ástatymoprojekto pastabas pateikusios organizacijos ir vaistinin-kai ið esmës pritaria pateiktam projektui, taèiau atkrei-pia dëmesá á kai kurias nuostatas, kurios „itin reikðmingaiapriboja konkurencijà farmacinës veiklos rinkose ir paþei-dþia konstitucinæ teisæ á informacijà“. Praðoma atsiþvelgtiá pareikðtas pastabas ir projektà patobulinti.

Pacientø organizacijø atstovai nerimauja dël priemo-kø uþ kompensuojamuosius vaistus didëjimo 2004 m., kaiásigalios Sveikatos draudimo ástatymo 10 str. nuostatos.Praðoma skubiai pradëti rengti socialiai subalansuotà ðioástatymo straipsnio pakeitimà, kvieèiama „vaistais pre-kiaujanèias ámones ir valstybines institucijas ieðkoti kom-promiso: vaistø importuotojus suteikti maksimaliai palan-kias sàlygas mûsø ðaliai, o Lietuvos valdþios instituci-jas…perþiûrëti Sveikatos draudimo ástatymo 10 str. nuosta-tas pacientams palankia linkme“.

Dël ketinimø statyti Alytaus hidroelektrinæ kreipësiðio miesto gyventojai (209 paraðai). Projektui kategorið-kai nepritariama, manoma, kad „minëtos hidroelektrinësstatyba nëra pagrásta nei ekonominiu, nei ekologiniu as-pektu. Nemuno tvenkimas ties Alytumi taip pat sukeltø daugsocialiniø, psichologiniø, gamtosauginiø problemø, po van-deniu bûtø palaidota didelë dalis Dainavos kraðto istori-jos“. Gyventojø nuomone, tokia veikla „prieðtarauja ásta-tymams ir logikai, þeidþia lietuviø tautos patriotinius jaus-mus ir jokiu bûdu negali bûti toleruojama“.

Siûlymai ir pastabos dël ástatymø

Gyventojø (26 laiðkai), Gyvenimo ir tikëjimo insti-tuto direktoriaus kun. A. Gudaièio, Þurnalistø ir leidëjøetikos komisijos nario kun. V. Aliulio, Katalikiðkø mo-kyklø pedagogø asociacijos pirmininko kun. G. Vitkaus,Kauno „Kartø namai“ direktorës L. Kudarienës – dëlDirbtinio apvaisinimo ástatymo projekto (Nr. IXP-1966(2)A).

Vaistininkø (7 laiðkai), Etiniø farmacijos kompanijøatstovybiø asociacijos direktoriaus G. Barcio, Advokatøtarybos pirmininko R. Andrikio, Nepriklausomø farma-cijos ámoniø asociacijos pirmininkës E. Kvedarienës – dëlFarmacinës veiklos ástatymo projekto (Nr. IXP-823A(2)).

Kûno kultûros akademijos Taikomosios fizinës veik-los katedros dëstytojø (6 pavardës) – dël Aukðtojo moks-lo ástatymo 60 str. papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-2732).

Nacionalinës centro partijos pirmininko R. Ozolo –dël Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dël Lie-tuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sàjungoje“ irKonstitucijos 150 str. papildymo konstitucinio ástatymoprojekto (Nr. IXP-3149).

Tradicinio aikido federacijos prezidento V. Lisicyno,Respublikinës taksi ir maþøjø autobusø vairuotojø pro-fesinës sàjungos pirmininko V. Volovojaus – dël Advo-katûros ástatymo projekto (Nr. IXP-2224(2SP)) ir Advo-katûros ástatymo ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymoprojekto (Nr. IXP-2225(2SP)).

Sveikatos apsaugos ministro J. Oleko – dël Ástatymo„Dël uþsienieèiø teisinës padëties“ projekto (Nr. IXP-2784(2)).

Aukðèiausiojo teismo Baudþiamøjø bylø skyriaus pir-mininko J. Riepðo, Valstybës saugumo departamento ge-neralinio direktoriaus M. Laurinkaus, Generalinio pro-kuroro pavaduotojo V. Barkausko – dël Seimo laikinøjøtyrimo komisijø ástatymo 4 str. pakeitimo ir papildymoástatymo projekto (Nr. IXP-3180) ir Baudþiamojo kodek-so 235 str. pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-3181).

Liberalø ir centro sàjungos savivaldybiø forumo ta-rybos pirmininko D. Gudelio, Panevëþio miesto savival-dybës mero V. Matuzo, asociacijos „Langas á ateitá“ di-rektorës L. Kriþinauskienës – dël Gyventojø pajamø mo-kesèio ástatymo 21 str. papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP-2968).

Antrojo operatyviniø tarnybø departamento direk-toriaus plk. ltn. G. Bagdono – dël Elektroniniø ryðiø ásta-tymo projekto (Nr. IXP-3224).

Vidaus reikalø ministerijos sekretorës R. Budbergy-tës – dël Aplinkos apsaugos valstybinës kontrolës ástaty-mo 3, 7, 8, 9, 12, 13, 15, 22, 23, 30, 31, 47, 48, 49 str.pakeitimo ir papildymo bei Ástatymo 19 str. pripaþinimonetekusiu galios ástatymo projekto (Nr. IXP-3156).

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1932004. 02. 11

Valstybinës saugomø teritorijø tarnybos direktorësR. Baðkytës, Alytaus miesto gyventojø susirinkimo(2004 m. sausio 15 d.) dalyviø (209 paraðai) – dël Seimonutarimo „Dël draudimo statyti hidroelektrinæ ant Ne-muno“ projekto (Nr. IXP-3176).

Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ administraci-jos vadovo R. Stankevièiaus – dël Centrinës kredito uni-jos ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-3157).

Turto vertintojø asociacijos prezidento S. Deveikio,VÁ „Regitra“ generalinio direktoriaus R. Oleko – dëlTransporto priemoniø savininkø ir valdytojø civilinës at-sakomybës privalomojo draudimo ástatymo pakeitimoástatymo projekto (Nr. IXP-3117).

Tarptautinës intelektinës nuosavybës apsaugos aso-ciacijos Lietuvos grupës prezidento M. Jakulio Jasono –dël Prekiø þenklø ástatymo 2, 5, 7, 8, 11, 12, 30, 38, 40,43, 45, 46, 49, 50 str. ir Ástatymo priedo pakeitimo ir pa-pildymo bei Ástatymo papildymo 55(1) str. ástatymo pro-jekto (Nr. IXP-3223).

Klaipëdos miesto savivaldybës mero R. Taraðkevi-èiaus ir kt. (4 paraðai) – dël Civiliniø pirotechnikos prie-moniø apyvartos kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymoprojekto (Nr. IXP-3110).

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos sekretorësA. Morkûnienës – dël Valstybiniø socialinio draudimopensijø ástatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 str.pakeitimo ir papildymo bei ðio Ástatymo papildymo55(6) str. ir septintuoju skyriumi ástatymo projekto (Nr.IXP-3169(2)).

Specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriaus V. Junoko– dël Þemës ûkio paskirties þemës ásigijimo laikinojo ásta-tymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-3127).

Valstybinës duomenø apsaugos inspekcijos direkto-rës O. Jakðtaitës – dël Þemës reformos ástatymo 16 str.papildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-790).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato pir-mininko D. Èygo – dël Aukðtojo mokslo ástatymo irMokslo studijø ástatymo pakeitimo ir papildymo ástaty-mo projekto (Nr. IXP-3155) ir Lietuvos Nepriklausomy-bës Akto signatarø statuso ástatymo, Valstybiniø pensijøástatymo, Mokslininkø valstybiniø pensijø laikinojo ásta-tymo ir Teisëjø valstybiniø pensijø ástatymo pakeitimo irpapildymo ástatymo projekto (Nr. IXP-3168).

Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkoR. Pakalnio praðymas inicijuoti Prezidento ástatymo pa-keitimus ir papildymus, kuriuose bûtø tiksliau reglamen-tuota Prezidento teisë pasisakyti per Lietuvos nacionali-ná radijà ir televizijà.

Ekonomika, finansavimasVðÁ Rokiðkio rajono ligoninës vyriausiojo gydytojo

R. Martinëlio raðtas dël lëðø ðios ligoninës energijos tau-pymo programai tæsti.

Anykðèiø rajono savivaldybës mero D. Gudelio rað-tai dël lëðø rajono centrinës ligoninës statybai ir dël savi-valdybei suteiktos paskolos gràþinimo valstybës lëðomis.

Konferencijos „Ðiandieninës nacionalinës laivybosaktualijos“ (2004 m. sausio 23 d.) dalyviø kreipimasis dëlpriemoniø nacionaliniam laivynui stiprinti.

Þemës ûkis

Þemës ûkio rûmø pirmininko J. Ramono raðtas dëlpaskolø garantijø pieno gamintojams suteikimo.

Þemës ûkio rûmø pirmininko J. Ramono, Þemësûkio kooperatyvø „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmi-ninko prof. A. Stancevièiaus, Grûdø augintojø asociaci-jos tarybos pirmininko A. Macijausko raðtas dël AB „Jo-navos grûdai“ privatizavimo kooperacijos principu.

Sveikatos apsauga

Pacientø organizacijø atstovø tarybos pirmininkësV. Augustinienës, VðÁ „Kiekvieno sveikata“ direktorësE. Kunevièienës raðtai dël ligoniø iðlaidø uþ kompensuo-jamuosius vaistus didëjimo 2004 m.

Socialinë apsauga ir darbas

Pravieniðkiø Stasio Tijûnaièio pagrindinës mokyk-los darbuotojø (12 paraðø) kreipimasis dël biudþetiniøástaigø eiliniø darbuotojø darbo uþmokesèio didinimo.

Varënos profesinës sàjungos „Solidarumas“ pirmi-ninkës O. Dabuðinskienës kreipimasis dël motinystës pa-ðalpø didinimo.

Ðvietimas, mokslas, kultûra

Lietuvos rusø sàjungos, Lietuvos lenkø rinkimø ak-cijos, Lietuvos rusø mokyklø asociacijos, Lietuvos lenkømokyklø asociacijos atstovø (4 paraðai) kreipimasis dëltautiniø maþumø mokyklø problemø.

Kiti klausimai

Lazdynø mikrorajono Gudeliø gyvenvietës, Archi-tektø bei Erfurto gatviø gyventojø iniciatyvinës grupësatstovo R. Stumbrio kreipimasis dël tarptautinio aplink-kelio per ðá rajonà tiesimo ir gyventojø interesø.

Asta JANKAUSKIENË,Priimamojo konsultantë

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

194 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

PARLAMENTO GALERIJA • PARLAMENTO GALERIJA

LATVIJOS LIAUDIES FRONTO 15 METØ SUKAKÈIAIPAMINËTI SKIRTA PARODA

Sausio 20 d. Parlamento galerijoje buvo pristatyta pa-roda „Atgimimo akimirkos nuotraukose“, skirta Latvi-jos liaudies fronto 15 metø sukakèiai paminëti.

Istorinëse parodos nuotraukose uþfiksuotos esminësLatvijos kelio á nepriklausomybës atkûrimà akimirkos:Latvijos liaudies fronto susikûrimas (1988 m.), Baltijoskelias (1989 m.), Latvijos nepriklausomybës akto paskel-bimas (1991 m.) ir kiti svarbûs ðaliai momentai.

Áþanginá þodá organizatoriaus vardu parodos atida-ryme taræs Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas paþy-mëjo, kad „tai buvo mûsø tautø ir valstybiø atgimimas.Mûsø dvasingumo atgimimas, á kurá mus pakëlë Sàjûdis,Jus pakëlë Liaudies frontas. Mums didelë garbë, kad tarpLatvijos liaudies fronto lyderiø buvo ir lietuvis Romual-das Raþukas. Ðiandien susirinkome paminëti Liaudiesfronto 15-meèio. Paminëti, vadinasi prisiminti. Turbûtniekas geriau neprimena kaip foto ar kino dokumentai.Dokumentai, atgaivinantys atmintá. Kiekvienam atëju-siam ðioje parodoje atspindëtos istorinës akimirkos su-kels skirtingus prisiminimus“.

Latvijos Respublikos ambasadorë Lietuvoje MairaMora pasidalijo prisiminimais apie nepriklausomybës ko-vas ir sausio mënesio tragiðkus ávykius: „Manau, kad di-dþiausias Liaudies fronto nuopelnas buvo sugebëjimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas,Latvijos Respublikos ambasadorë Lietuvoje Maira Mora

Lietuvos nepriklausomosvalstybës atstatymo akto

signataras Romualdas Ozolas

LLF muziejaus direktorëMeldra Usenko

suvienyti visà tautà. Okupacinis reþimas pasirodë bejë-gis prieð toká akivaizdø tautos vieningumà. Prieð Baltijoskelià jau kaip visø mûsø trijø tautø vieningumo kulmi-nacijà“.

Sunkø kelià á nepriklausomybæ prisiminë buvæs LFlyderis Dainis Ivanas (Rygos miesto savivaldybës kultû-ros komiteto pirmininkas), Lietuvos Persitvarkymo sà-jûdþio tarybos narys, Lietuvos nepriklausomos valstybësatstatymo akto signataras Romualdas Ozolas ir Informa-cinës visuomenës plëtros komiteto pirmininkas, NATOreikalø komisijos narys Algirdas Kunèinas. Lietuvos de-legacijos Baltijos Asamblëjoje vadovë Giedrë Purvanec-kienë linkëjo stiprybës ir vienybës bendrame kelyje.

Pristatyme dalyvavusi Latvijos liaudies fronto mu-ziejaus direktorë Meldra Usenko supaþindino su muzie-juje saugomais dokumentais.

SEIMO KRONIKA NR. 3 (277) 1952004. 02. 11

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

Sausio 21 d.

„Kaip senoji nomenklatûra uzurpavo privaèius me-dþioklës plotus“. Eligijus Masiulis (Liberalø ir centrofrakcijos seniûnas). Dalyvavo Privaèiø medþioklës plotøsavininkø asociacijos pirmininkas Rimvydas Valiulis. Sei-mo nario nuomone, daugiau nei metus galiojantis nau-jas Medþioklës ástatymas iðniekino privaèià nuosavybæ irsudarë sàlygas nomenklatûriniams medþiotojø bûreliamselgtis privaèiuose miðkø plotuose taip, kaip tik jie nori.E. Masiulis vylësi, kad Konstitucinis Teismas, kuriam bu-vo apskøstas ðis ástatymas, pripaþins, kad jis neatitinkaKonstitucijos.

Privaèiø medþioklës plotø savininkø asociacijos pir-mininkas Rimvydas Valiulis paþymëjo, kad 2002 m. spa-lio 1 d. ásigaliojæs Medþioklës ástatymas atgaline data su-naikino 2000-2002 m. ákurtus privaèius medþioklës ûkius.Jo nuomone, Medþioklës ástatymo nuostata apie me-dþioklës plotø dydá ir jø formavimà prieðtarauja Konsti-tucijos 46 straipsnio 1 dalies teiginiui, kad „Lietuvos ûkisgrindþiamas privaèios nuosavybës teise, asmens ûkinësveiklos laisve ir iniciatyva”, nes nuosavybës teisës paþeis-tos, o privataus medþioklës verslo iniciatyva ir galimybësatimtos.

„Politinës aktualijos“. Henrikas Þukauskas (Libe-raldemokratø frakcijos seniûnas). Dalyvavo Liberalø de-mokratø partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.H. Þukauskas komentavo Seimo Pirmininko Artûro Pau-lausko pateiktà Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástaty-mo 4 str. pakeitimo ir papildymo ástatymo projektàNr.IXP-3180 ir su juo susijusá Baudþiamojo kodekso235 str. pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP-3181. Pa-sak jo, taip bandoma reguliuoti ir daryti átakà Preziden-tui. Seimo narys siûlo sulaukti Specialiosios tyrimo ko-misijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateik-tø kaltinimø pagrástumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadaidël siûlymo pradëti apkaltos procesà darbo pabaigos.

Spaudos konferencijoje taip pat buvo kalbama apieLiberaldemokratø frakcijos ketinimus kreiptis á parla-mentinæ Etikos ir procedûrø komisijà, siekiant iðsiaið-kinti, ar Seimo vicepirmininkas Artûras Skardþius ir Nau-josios sàjungos frakcijos seniûnas Alvydas Ramanauskasnepaþeidë Seimo Statuto normø, reglamentuojanèiø par-lamentarø dalyvavimà svarstant valstybës paslaptá suda-ranèià informacijà.

Sausio 23 d.

„Nemunas: dabartis ir perspektyvos“. GediminasDalinkevièius (Þmogaus teisiø komiteto pirmininkas)pristatë sausio 23 d. Seimo Konstitucijos salëje vykusiàmokslinæ konferencijà „Nemunas: dabartis ir perspekty-vos“. Konferencijoje, á kurià praneðimø skaityti buvo pa-kviesti mokslininkai, Druskininkø miesto, Varënos, Aly-

taus ir Lazdijø rajonø merai, surengë Aplinkos apsau-gos ir Þmogaus teisiø komitetai. Nuraminæs, kad jokiedarbai ant Nemuno dar nepradëti, Seimo narys teigë,jog pagrindinis konferencijos tikslas – aptarti susidariu-sià situacijà bei apþvelgti atliekamus tyrimus.

„Prezidento apkaltos aktualijos“. Kazimira Danu-të Prunskienë (Valstieèiø ir Naujosios demokratijos par-tijø frakcijos seniûnë) prognozavo, kad apkalta Preziden-tui baigsis apkaltos iniciatoriø pralaimëjimu. Pasak par-lamentarës, dauguma kaltinimø Prezidentui „bliûkðta“,todël „Prezidentas áveiks apkaltà ir liks dirbti toliau“, o„visuomenë situacijà pakoreguoti gali ta prasme, kadsiekdama stabilumo ir santarvës, ji Seimo rinkimuose pa-sirinks tas politines jëgas, kurios gali bendradarbiauti suprezidentu nekonfliktiniu bûdu“.

„Politinës aktualijos“. Andrius Kubilius (Tëvynëssàjungos-konservatoriø frakcijos seniûnas). Seimo opo-zicinë Tëvynës sàjungos frakcija, gavusi Lietuvos Prezi-dento Rolando Pakso kvietimà atvirai diskusijai, yra pa-sirengusi susitikti su ðalies vadovu dviðaliam pokalbiui.Pasak Andriaus Kubiliaus, konservatoriai pasiruoðæ „ap-tarti tà nerimà kelianèià padëtá, á kurià neatsakinga Pre-zidento veikla ástûmë Lietuvà“. Parlamentaras paraginoLietuvos Prezidentà iðdrásti ateiti á Seimà ir duoti paro-dymus Seimo laikinajai tyrimo komisijai, taip pat para-gino Prezidentà nebijoti duoti papildomø parodymø Ge-neralinei prokuratûrai. „Prezidentas turi suvokti, kad tie-sa yra vienintelis bûdas, kaip iðspræsti ðiandieninæ kri-zæ“, – paþymëjo A. Kubilius.

Kalbëdamas apie stojimà á Europos Sàjungà, parla-mentaras nerimavo, kad Lietuva dar nëra tinkamai pasi-ruoðusi narystei ES. Pasak jo, nëra ávykdyta prievolë in-formuoti þmones apie tai, kaip jø gyvenimas bus tvarko-mas po geguþës 1-osios. A. Kubiliaus nuomone, tai visøpirma yra tiesioginë Vyriausybës atsakomybë.

„Politinës aktualijos“. Algirdas Butkevièius (Social-demokratinës koalicijos frakcijos narys). Seimo Biudþe-to ir finansø komiteto pirmininkas teigia neketinàs siek-ti europarlamentaro mandato: „Að tikrai nesiruoðiu da-lyvauti Europos Parlamento rinkimuose“. Pasak jo, ga-lutinis socialdemokratø kandidatø á Europos Parlamen-tà sàraðas bus patvirtintas balandþio mënesá vyksianèio-je partijos konferencijoje. A. Butkevièiaus nuomone, so-cialdemokratai per ðiuos birþelá vyksianèius rinkimus ga-lëtø gauti apie 6 vietas. Parlamentaro teigimu, savaitgalávykusiame partijos tarybos posëdyje buvo reitinguoti so-cialdemokratø kandidatai á Europos Parlamentà. Kol darnëra galutiniø rezultatø, A. Butkevièius nesiryþo prog-nozuoti, kas bus sàraðo priekyje. Jo manymu, tai galëtøbûti socialdemokratai Aloyzas Sakalas, Gediminas Kir-kilas ir kiti.

Nerijus VËTA,Ryðiø su visuomene skyrius

196 SEIMO KRONIKA NR. 3 (277)2004. 02. 11

RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI

PAMINËTAS PETRO JAKÐTO ATMINIMAS

Vasario 5 d. Parlamento galerijoje buvo atidary-ta paroda, skirta ðvietëjui, bibliofilui, Maþosios Lie-tuvos istorijos tyrëjui, Nepriklausomos Lietuvos Res-publikos kariuomenës karininkui Petrui Jakðtui at-minti. Kraðto apsaugos ministerijos parengtà parodà„Ið nutylëto paveldo“ pristatë Vilniaus universitetoKomunikacijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Do-mas Kaunas. Ekspozicijoje – 11 stendø su autentið-komis, ið prof. D. Kauno archyvo atrinktomis, nuo-traukomis, pasakojanèiomis apie P. Jakðto gyvenimàir darbus. Daug keliavæs, tyrinëjæs istorijos ir kraðto-tyros baruose, nukentëjæs nuo okupacinës sovietinëskariuomenës, P. Jakðtas atlaikë daug iðbandymø. Tuo-metinëmis sudëtingomis kultûros sklaidai sàlygomisdarbai buvo kuriami naktimis, „raðoma uþ uþskleistøuþuolaidø ar uþsidarius vonioje´. Kiekviena knyganuo pat vaikystës P. Jakðto buvo renkama á asmeninæbibliotekà, kol jø sukaupta 5 000. Nors didesnioji ðiosbibliotekos dalis buvo rasta ir sudeginta okupacinëskariuomenës, taèiau laikams nurimus vël suieðkota,pirkta ir surinkta 6 550 knygø. Parodos atidarymo me-tu pristatytas P. Jakðto rankraðtis „Knygos“.Prof. D. Kauno sudarytame leidinyje pasakojama as-meninës P. Jakðto bibliotekos istorija.

Kariø kapø tvarkymo komisija.Ið kairës: kapitonas Petras Jakðtas,

pulkininkas leit. Vytautas Augustauskas,majoras Pranas Ðlapikas. Kaunas, 1930

Prof. habil. dr. Domas Kaunas

KS - elibrary.lt kronika/-Seimo kronika- Nr... · 2006. 3. 9. · 2 straipsnis. 58 straipsnio...

Documents

Transcript of KS - elibrary.lt kronika/-Seimo kronika- Nr... · 2006. 3. 9. · 2 straipsnis. 58 straipsnio...