KRETINGOS R. VYDMANTŲ GIMNAZIJOS 2016 IR 2016-2017 …ISAK-2433 (toliau – Pagrindinio ugdymo...
Transcript of KRETINGOS R. VYDMANTŲ GIMNAZIJOS 2016 IR 2016-2017 …ISAK-2433 (toliau – Pagrindinio ugdymo...
PATVIRTINTA
Kretingos r. Vydmantų gimnazijos
direktoriaus 2015 m. d.
įsakymu Nr. V-
KRETINGOS R. VYDMANTŲ GIMNAZIJOS
2015–2016 IR 2016-2017 MOKSLO METŲ
PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO
PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kretingos r. Vydmantų gimnazijos (toliau - Gimnazijos) 2015-2016 ir 2016-2017
mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau – UP)
reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams
pritaikytų bei neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – Ugdymo programos) įgyvendinimą
gimnazijoje. Gimnazijos UP sudarytas vadovaujantis 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų
bendruoju pradinio ugdymo programos planu (toliau PBUP), patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.V-634, ir 2015-2016 ir 2016-2017
mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau -
PVBUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d.
įsakymu Nr. 457, ir kitais teisės aktais.
2. Gimnazijos UP tikslas - užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP
teikiamas galimybes.
3. Gimnazijos UP uždaviniai:
3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal
pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus
(individualizavimas ir diferencijavimas, integracija ir kt.), siekiant kiekvieno mokinio asmeninės
pažangos;
3.3. apibrėžti reikalavimus ugdymo procesui Gimnazijoje organizuoti, ugdymo kokybei
gerinti.
4. 2014-2015 m. m. Ugdymo plano įgyvendinimas.
Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. suteiktas Vydmantų gimnazijos statusas, įpareigojantis dar
didesnį dėmesį skirti ugdymo kokybei, mokinių individualiai pažangai gerinti.
2014-2015 m. m. Ugdymo plano prioritetinė kryptis buvo ekonominis švietimas,
finansinio raštingumo ugdymas, kuriam ugdyti buvo skirta 1 (1G-2G kl.) mokinio ugdymo
poreikiams skiriamų pamokų. Finansinis raštingumas buvo ugdomas visų dalykų ugdymo proceso
metu. Gruodžio mėnesį organizuota finasinio raštingumo inegracijos diena ,,Litą palydim, eurą
pasitinkam“. Mokiniai aktyviai dalyvavo įvairių bankų organizuojamuose konkursuose, viktorinose.
Gimnazijoje vyko finansinį raštingumą ugdantys renginiai – mugės, konkursai.
4,8 klasių mokiniai atliko standartizuotus testus. Tiek 4, tiek 8 klasėje pasitikrinimų
rezultatai aukštesni už respublikos vidurkius. PUPP rezultatai – lietuvių k. teigiamus įvertinimus
gavo 100 proc. dešimtokų, matematikos – 98 proc. Brandos egzaminus laikė 39 abiturientai. 2015
metų XXV laidos visi abiturientai baigė vidurinio ugdymo programą, gavo brandos atestatus. Dvi
mokinės gavo 100 balų įvertinimus , tai Aurelija Kairytė - iš lietuvių kalbos (iš anglų k. įvertinta 99
balais) ir Greta Viskontaitė - iš anglų kalbos. 74 proc. mokinių laikė anglų k. egzaminą, lietuvių k.
(valstybinį) ir biologijos egzaminus laikė pusė abiturientų. Pirmą kartą 3 vaikinai laikė technologijų
2
egzaminą. Balų vidurkiai – rusų k. – 89, anglų k. – 60, istorijos – 55,8, lietuvių k. – 48,5, fizikos –
46,4, geografijos – 39,3, matematikos – 38,6, chemijos – 33, informacinių technologijų – 34,
biologijos – 22. Didžioji dalis (56 proc.) mokinių išlaikė 4 ir daugiau egzaminų ir sėkmingai įstojo į
Lietuvos universitetų bei kolegijų valstybės finansuojamas studijų programas.
Per 2014-2015 m. m. praturtinta gimnazijos mokymo bazė, įsigyta ir efektyviai naudota
aktyvi klasė pradiniame ugdyme ir planšetiniai kompiuteriai gamtos mokslų kabinete. Didelis
dėmesys skirtas ugdymo kokybės gerinimui ir pagalbos teikimui, mokinių konsultavimui. Visi
pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopų mokiniai perkelti į aukštesnes klases.
PIRMASIS SKIRSNIS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
5. Ugdymo organizavimas 2015-2016, 2016-2017 mokslo metais:
5.1. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:
Klasės
2015–2016 m.m. 2016-2017 m.m.
Ugdymo
proceso pabaiga
Ugdymo
proceso
trukmė
savaitėmis
Ugdymo
proceso
pabaiga
Ugdymo
proceso
trukmė
savaitėmis
1-4,5 2016-05-31 32 2017-05-30 32
6-8, 1G -3G 2016-06-03 34 2017-06-02 34
4G 2016-05-26 33 2017-05-25 33
6. Ugdymo procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas
gimnazijos sprendimu (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 8 d. protokolas Nr.MT-4) skirstomas
pusmečiais.
7. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:
Pusmečiai 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.
Pirmas pusmetis:
1-4 G klasėms
rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.
rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.
Antras pusmetis:
1- 5 klasės
6-8, 1G- 3G klasėms
4G klasei
sausio 25 d.- gegužės 31 d.
sausio 25 d. – birželio 3 d.
sausio 25 d. – gegužės 26 d.
sausio 23 d. - birželio 2 d.
sausio 23 d. – gegužės 25 d.
8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
9. Mokinių atostogos skiriamos:
Atostogos 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.
Prasideda Baigiasi Prasideda Baigiasi
Rudens:
1-8,1G- 4G klasėms
2015-10-26
2015-10-30
2016-10-31
2016-11-04
Žiemos (Kalėdų):
1-8, 1G-4G klasėms
2015-12-28
2016-01-08
2016-12-27
2017-01-06
Žiemos:
6-8, 1G-4G klasėms,
2016-02-15
2015- 02 -15
2017-02-17
2017- 02 -17
Pavasario(Velykų)
1-8, 1G-3G,
4G* klasėms
2016-03-21
2016-03-25
2017-04-10
2017-04-14
3
Papildomos
1-5 klasėms
2015-11-02
2016-02-15
2016-03-29
2015-11-03
2016-02-19
2016-04-01
2017-03-13
2017-04-18
2017-03-19
2017-04-21
Vasaros:
1 – 4 klasėms
5 - 8, 1G-3G klasėms
2016-06-01
2016-06-03
2016-08-31
2016-08-31
2017-05-31
2017-06-02
2017-08-31
2017-08-31
* laikiusiems įskaitas - atostogos 2016-03-29,30 d. 2017-04-17,18 d.
10. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,
Gimnazijos direktorė, suderinusi su Gimnazijos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso
koregavimo.
11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į Gimnaziją gali neiti 1-5
klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai - 6–8, 1G-4G klasių mokiniai.
Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
ANTRASIS SKIRSNIS
GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.
GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS
12. Gimnazijos ugdymo turinys suformuotas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal
Gimnazijos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.
13. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio
ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (toliau – Pagrindinio ugdymo
bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu
Nr. V-269 (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais,
Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)
formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ir atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas
mokymo lėšas.
14. Formuojant Gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant Gimnazijos ugdymo planą remtasi
Gimnazijos administracijos stebėsenos, mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos vertinimo
ugdymo procese informacija, Standartizuotų testų 4, 8 klasėse pasiekimų analize, Gimnazijos
veiklos išorinio vertinimo, vidaus įsivertinimo duomenimis. Gimnazija, formuodama ugdymo
turinį, priėmė sprendimą dėl ekonominio švietimo, finansinio raštingumo ugdymo stiprinimo
pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo koncentruose.
15. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro Gimnazijoje ir už jos ribų
vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė,
praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su Gimnazijos tikslais,
mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama:
15.1. 1-4 klasėms – 10 dienų;
15.2. 5-8, 1G-3G klasėms – 5 dienos;
15.3. 4G klasei- 3 dienos. (Priedas Nr.4).
16. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas Gimnazijos
ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Gimnazijos ugdymo plano
rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais,
įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).
17. Gimnazijos ugdymo planui rengti Gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta
Gimnazijos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė. (2015m. gegužės 5 d.įsakymas
4
Nr.V-45 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 m. m. Vydmantų gimnazijos pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programų bedrojo ugdymo plano parengimo darbo grupės sudarymo“ ).
18. Gimnazijoje susitarta rengti bendrą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planą
2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams.
19. Rengiant Gimnazijos ugdymo planą Mokytojų tarybos posėdyje 2015 birželio 8 d. ,
protokolo Nr. MT-4, Gimnazija priėmė susitarimus dėl:
19.1. Gimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų. Gimnazijos UP tikslas –
užtikrinti ugdymo kokybę, išnaudojant PBUP ir PVBUP teikiamas galimybes. Principai –
demokratiškumas, prieinamumas, subsidiarumas, bendradarbiavimas.
19.2. Gimnazijoje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų.
19.2.1.2015-2016 m.m. toliau vykdyti ekonominio- finansinio raštingumo ugdymo
programą.
19.2.1.1.Pasirenkamojo dalyko programų įgyvendinimas: 5-8 kl. modulis
,,Finansinis raštingumas “ , 1 pamoka iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriamų
pamokų(toliau -MUPT);1G-2G kl. modulis ,,Verslumo pagrindai“, (1 pamoka iš MUPT).
19.2.1.2..Ekonominio-finansinio raštingumo ugdymo integracija į dalykų programas.
1-4 kl. programa,,Pasirinkimų šalis‘‘, kiekvienoje klasėje integruojama ne mažiau 9 pamokų-
veiklų.5-8 kl. programa ,,Pinigų medis“, 1G-2G kl. programa ,,Verslumo pradžiamokslis“.3G-4G
kl. ,,Verslo pagrindai“.
19.2.1.3.Gimnazijos mokinių, mokytojų, tėvų dalyvavimas neformalioje finansinio
raštingumo, ekonominio švietimo veikloje (mugės, konkursai, ekskursijos, paskaitos ir kt.).
19.3. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos. Ugdymo turinį planuoti
vieneriems mokslo metams. Rengti dalykų ilgalaikius planus, pažymėti integruojamus dalykus.
Ugdymo turinio įgyvendinimo stebėseną vykdyti vadovaujantis Gimnazijos metiniu 2015, 2016
metų planu.
19.4. skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje.( Priedas Nr. 1).
19.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų.( Priedas Nr. 2).
19.6. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių,( Priedas Nr. 3).
19.7. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo, (Priedas Nr. 4).
19.8. mokymosi sąlygų sudarymas mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose
aplinkose. Rekomenduojamos erdvės, kur būtų galima vykdyti ugdymo procesą (apie 10 proc.
dalyko pamokų): Kretingos muziejus, Palangos Gintaro, A.Mončio ir kiti muziejai, Palangos
Birutės parkas, Nagarbos piliakalnis, Kvecių miško poilsinės, Vydmantų kaime esančios įmonės,
Gimnazijos parkelis, Vydmantų užtvankos apylinkės.
19.9. socialinės – pilietinės veiklos organizavimo. Socialinė-pilietinė veikla privaloma
visiems 5-8, 1G-2G klasės mokiniams: 5-6 klasėse - 5 valandos, 7-8 klasėse – 7 valandos, 1G-2G
klasėse – 10 valandų. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą vadovautis ,,Kretingos r. Vydmantų
gimnazijos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo veiklos aprašu“,( Priedas Nr. 5).
19.10. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas. 5- 4G klasėse visi dalykai vertinami
pažymiu nuo 1 iki 10, išskyrus dorinį ugdymą – 1G-4G klasėse etika/tikyba vertinama
,,įskaityta“/,,neįskaityta“. Pasirenkamuosius dalykus 5-2G klasėse vertinti ,,įskaityta“/,,neįskaityta“,
3G-4G klasėse – pažymiu nuo 1 iki 10. Dalykų moduliai vertinami ,,įskaityta“/,,neįskaityta“.
Integruojamųjų dalykų įvertinimai įskaitomi prie dalyko, į kurį vykdyta integracija. Vadovautis
,,Kretingos r. Vydmantų gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“.
(Priedas Nr. 6).
19.11. mokinio individualaus ugdymo plano. Individualius ugymo planus sudaro 3G-4G
klasės mokiniai pagal gimnazijos siūlomą formą, patvirtintą Vydmantų direktoriaus 2014 m.
rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-49,(Priedas Nr. 7). Individualus ugdymo planas sudaromas namuose
mokomam mokiniui.
19.12. numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų
mokymosi pagalbai teikti. Gimnazijoje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko
5
gerovės komisija. Mokymosi pagalba inegruojama į mokymo ir mokymosi procesą, pagalbą
pirmiausiai suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo užduotis, metodiką.
Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Mokymosi pagalba
teikiama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos grupes.
Pagalbą teikiama laiku, kurį viešai skelbia mokytojas. Mokytojai ir mokiniai įgyvendina projektą
,,Spėk“, kurio esmė yra mokinių tarpusavio pagalba.
19.13. pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti(MUPT) panaudojimo.
1-4 klasėse: 1 pamoka šokiui (2 kl.); 5-8 klasese: 1 pamoka moduliui etnokultūra (5 kl.),
1 pamoka moduliui etnokultūra (6 kl.), 1 pamoka moduliui ,,Finansinis raštingumas“ ;1G-2G
klasėse: 2 pamokos lietuvių k. konsultacijoms, 2 pamokos matematikos konsultacijoms, 1 pamoka
moduliui ,,Finansinis raštingumas“, 2 pamokos lietuvių k., 2 pamokos matematikai, 2 pamokos
vokiečių kalbai.
19.14. neformaliojo švietimo organizavimo. Neformalųjį švietimą organizuoti
vadovaujantis Kretingos r. Vydmantų gimnazijos neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos
aprašu. Minimalus neformaliojo švietimo veiklos grupės skaičius – 10 mokinių.
19.15. laikinųjų grupių sudarymo principai ir dydis. Laikinosiosio grupės sudaromos 2G
klasėse lietuvių k. , matematikai ir anglų k. mokyti. Laikinosios grupės mokinių skaičius negali būti
didesnis negu klasės mokinių skaičius. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių minimalus grupės
skaičius – 10 mokinių. 3G-4G klasėse minimalus grupės skaičius – 5 mokiniai.
19.16. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio
keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo
pasirinkimo.Vadovautis Vydmantų gimnazijos mokinio dalyko, dalyko kurso ir kitų individualaus
plano keitimo tvarkos aprašu.( Priedas Nr.8).
19.17. dalykų mokymo intensyvinimo. Numatoma intensyvinti 3G klasėje
pasirenkamojo dalyko ,,Braižyba“ mokymą.
19.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų.
Vadovautis ,,Kretingos r. Vydmantų gimnazijos bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais,
rūpintojais) ir jų informavimo tvarkos aprašu“. (Priedas Nr. 9).
19.19. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų.
Gimnazija bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi,
Socialinių reikalų ir sveikatos skyriumi, Pedagogų švietimo centru, Pedagogine psichologine
tarnyba, Švietimo skyriumi, su rajono policijos Nepilnamečių reikalų skyriumi, su SODRA, rajono
mokyklomis, Vydmantų darželiu ir su Vydmantų įmonėmis, kurios yra pasirašiusios
bendradarbiavimo sutartis su Gimnazija.
20. Gimnazija 2014-2015 m.m. gali koreguoti UP pamokų paskirstymo lenteles.
21. Gimnazija, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams,
ugdymo proceso metu gali koreguoti Gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio
individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių
dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.
22. Ugdymo procesas Gimnazijoje organizuojamas pamokos forma. Pamokos trukmė –
35 minutės 1 klasėje, 45 minutės 2-4G klasėse. Gimnazija dalykų programose numatytiems
pasiekimams pasiekti skyrė minimalų pamokų skaičių.
23. Gimnazijos ugdymo planą Gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios
pritarus Gimnazijos tarybai ir suderinus su Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo
skyriumiiradministracijos direktoriumi.
6
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
24. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant
mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo
išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo
mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
25. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia
individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal
vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį - dvejus metus, dalykai,
dalykų kursai ir moduliai, suderinti su Gimnazijos galimybėmis. Mokinio pasirengtame
individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų
skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų
modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su Gimnazijos
galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo Gimnazija.
26. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame
numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems
skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal Gimnazijos
direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų
tvarkaraštį.
27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas
individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą.
28. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus
ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai.
(Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko
pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų
gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar
kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Gimnazija susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano
sudarymo laikotarpio ir formos.
29. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla
mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, gali būti sudaromi individualūs ugdymo planai,
paskiriamas asmuo, organizuojantis šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodoma
sritis, dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus
šalinami iškilę mokymosi sunkumai.
30. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas
bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir
Gimnazijos vadovui , Gimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE
31. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas:
31.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo
ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773,,Dėl Lietuvos higienos
normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos
reikalavimai‘‘(toliau – Higienos norma);
32. Į Gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.
V-1290 ,,Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.
7
32.1. Sveikatos ugdymo bendroji programa inegruojama 1-4 klasėse į klasės vadovo
darbą, pasaulio pažinimo pamokas.
32.2. 5 klasėje vykdomas pasirenkamojo dalyko modulis,, Sveika gyvensena“;
32.3. 6-8,1G-4G klasėse integruojama į programų ,,Gamta ir žmogus“, ,,Biologija“
mokymą, klasių vadovų veiklas.
33. Gimnazijoje yra sudarytos sąlygos po 4 pamokų per 20 min. pertrauką žaisti
judriuosius žaidimus, šokti.
34. Gimnazijos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio
ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti. Mokytojams sudaromos galimybės
dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą,
interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką. Kiekvienas
Gimnazijoje esantis kabinetas yra aprūpintas kompiuteriu, turi prieigą prie interneto, produktyviai
išnaudojamos interaktyviosios lentos, kompiuterinės programos.
35. Gimnazijos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda
mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų,
nuostatų ir pasiekti Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų
pasiekimų. 2014 m. įsigyta aktyvioji klasė pradinam ugdymui ir planšetiniai kompiuteriai gamtos
mokslų kabinete.
36. Gimnazijos prioritetas šiais mokslo metais teikiamas pradinio ugdymo kabinetų
mokinių suolų ir kėdžių atnaujinimui, biologijos, chemijos, technologijų (mergaičių) kabinetų
modernizavimui.
37. Gimnazijos direktorius bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybės
administracija Gimnazijos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
38. Gimnazija siekia geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir
padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų.
39.1. diferencijuotai mokoma 2Ga ir 2Gb klasėse lietuvių kalba, matematika, anglų
kalba.
40 Dėl mažo mokinių skaičiaus klasių nedalinant į grupes, dalyko turinys
diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.
41. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės į grupes dalijamos
šiems dalykams mokyti - užsienio kalboms (anglų kalbai, rusų kalbai), kai klasėje yra 21 ir daugiau
mokinių, informacinėms technologijoms, technologijoms mokyti.
42. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą laikinoji grupė sudaroma iš ne mažiau
kaip 10 mokinių.
43. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip
mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima
sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio
mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus
mokymosi tikslus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR
MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
44. Mokinių pasiekimai Gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami
kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami Gimnazijos
8
švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi
pagalbos suteikimo.
45. Mokymosi pagalbos organizavims aprėpia priimamus sprendimus ir panaudotų
priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir turi atitikti mokinio mokymosi
galias. Gimnazijoje pagalbos teikimą mokiniui kordinuoja ir organizuoja Vaiko gerovės komisija.
46. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi
pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si)
užduotis, metodikas ir kt.
47. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių
trukmę nustato Gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba skiriama
individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes.
48. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio
mokiniui. Mokiniui mokymosi pagalba suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti
bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio
darbo įvertinimo, po ligos ir pan.
49. Gimnazijos numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai yra
pateikiami pagalbą teikiančių specialistų – socialinio pedagogo, logopedo, psichologo asistento,
socialinio pedagogo - planuose.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)
BENDRADARBIAVIMAS
50. Gimnazijos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir
Gimnazijos bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu
su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant
sprendimus.
51. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie Gimnazijoje
organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.
52. Gimnazija užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie
mokinių mokymąsi perdavimas tarp Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
53. Gimnazijoje intensyvinamas 3G klasėje pasirenkamojo dalyko ,,Braižyba“
mokymas.
DEVINTASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
54. Gimnazija Pradinio ugdymo programoje žmogaus saugą (civilinė sauga,
priešgaisrinė sauga, saugus eismas) integruoja į kitus Bendrosios programos dalykus.
55. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.
56. Prevencinės ir kitos programos bei Gimnazijos vykdomi projektai integruojami į
ugdymo turinį. Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas
integruoja į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę
bei klasės vadovo veiklą.
57. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų, kitų veiklų
teminiuose planuose ir žymimas TAMO dienyne.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
9
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
58. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese Gimnazija vadovaujasi
Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25d. įsakymu Nr.ISAK-256 ir
Vydmantų gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu.
59. Pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio laikotarpio
pabaigoje įvertinami pažymiu (vidurinio ugdymo), įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“ (pagrindinio
ugdymo). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir
mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.
60. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno
kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ / „neįskaityta“.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
61. Gimnazijos direktoriaus paskirtas asmuo (direktoriaus pavaduotojas ugdymui)
organizuoja Gimnazijos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:
61.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų
darbų stebėseną ir kontrolę;
61.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus;
61.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas
kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.
62. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją
dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už
minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams
mokytis 5–8 ir 1G-2G klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais,
rūpintojais).
63. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus
pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų
pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai organizuoti
skirtos konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)
panaudojant elektroninį dienyną, telefoną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą
jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.
64. Gimnazijos Mokytojų tarybos sprendimu, mokiniai, lankantys neformaliojo vaikų
švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklas, pagal atitinkamas formalųjį švietimą
papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas,
nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies)
lankymo neatleidžiami.
65. Per dieną mokiniui ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE
66. Gimnazijoje neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų
švietimo koncepsiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.
gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija, Gimnazijoje nustatytą tvarką.
67. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla:
10
67.1. vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo
tikslus;
67.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus į
veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo
programai.
68. Gimnazija, įvertinusi 2014-2015 m.m.mokinių neformaliojo švietimo poreikius ir
atsižvelgusi į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.(Priedas Nr. 10 )
69. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo
ministro.
70. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių Gimnazija nustatė - ne mažiau
kaip 10 mokinių .
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS
TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA
MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA
71. Gimnazija šios veiklos nevykdo.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO
PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
72. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės
organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo
programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Kretingos rajono
savivaldybės švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.
73. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos
dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus).
Gimnazija tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar
pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo
mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar
Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.
74. Gimnazija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo
programos dalį ar visą programą, integracijos į Gimnazijos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia
pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:
74.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;
74.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai
įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą;
74.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais
(globėjais, rūpintojais);
74.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų
skirtumams likviduoti;
74.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos
stebėjimą;
74.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau
integruotis.
75. Gimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo
programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:
11
75.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys
per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo
lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;
75.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar
trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar
nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje
ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal
sudarytą individualią programą jo nepasiekė.
76. Gimnazijos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar
visą programą, bus sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
77. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo
stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.
V-1405 ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų
programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
78. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai,
tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, Gimnazija, suderinusi su
mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos
rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
79. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6
klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14.
Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti Gimnazijoje arba
mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie
nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms
grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų
ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o
besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) –
Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.
80. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), Gimnazijos direktoriaus
įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir
mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis
pamokų, gydytojo leidimu lankomų Gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.
Gimnazijos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų
pamokų per savaitę. Šios pamokos panaudojamos Gimnazijos nuožiūra mokinio pasiekimams
gerinti.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE
AR GRUPĖSE
81. Gimnazija šios veiklos nevykdo.
SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE
12
82. Gimnazija šios veiklos nevykdo.
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
83. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė
laikinosios grupės dydį- minimalus mokinių skaičius 10 mokinių 5-8 ir 1G-2G klasėse, 5
mokiniai3G-4G klasėse.
84. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams
mokyti:
84.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką:
5 - 6 klasėse;
84.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) 6, 7, 8, 2G klasėse.
85. Klasės į grupes dalijamos:
85.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti 5, 6, 7, 8, 1G, 2G
klasėse. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos
(Lietuvos higienos norma HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji
sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau – Higienos norma).
85.2. 2015-2016 m.m. klasių dalijimas į grupes.(Priedas Nr.11)
II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO
BENDROSIOS NUOSTATOS
86. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas.
87. 2015-2016 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama
pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.
rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 2433.
88. Dorinio ugdymo organizavimas:
88.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų -
etiką arba tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės tikybą;
88.2. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams,
rūpintojams) parašius prašymą.
89. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:
89.1. užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais - ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
89.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš Gimnazijos siūlomų užsienio
kalbų ( anglų k; prancūzų k.);
89.3. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko:
89.3.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su
pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;
90. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:
90.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;
90.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose
su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
90.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne
mokykloje;
13
90.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti
ligų paūmėjimą.
91. Meniniam ir technologiniam ugdymui skiriama po 2 val. per savaitę.
92. 2015-2016 mokslo metų pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriama
valandų:
92.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė
1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS
93. Pamokų paskirstymas:
93.1. 1-4 klasės 2015 -2016 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
24 22 20 22 Dorinis ugdymas (tikyba) 1(24) 1 (22) 1(19) 1(22) 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6 Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 1 - 1 1 3
Privalomų ugdymo valandų skaičius
mokiniui 22 23
24 23 92
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi
poreikiams tenkinti 1 1
Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 24 26 26 25 101
93.2. 1-4 klasės 2016 -2017 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
20 24 22 20 Dorinis ugdymas (tikyba) 1() 1 () 1() 1() 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2/2 2 2/2 6/4 Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
14
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 1 - 1 1 3
Privalomų ugdymo valandų skaičius
mokiniui 22 23
24 23 92
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi
poreikiams tenkinti 1 1
Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 24 26 26 25 101
III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO
BENDROSIOS NUOSTATOS
94. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio
ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus
aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio
ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.
95. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama Gimnazijos
ugdymo turinį, skyrė Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų pamokų
skaičių per savaitę.
96. Gimnazija nustatė adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio
ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams- 1 mėnesį, adaptaciniu
laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
97. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su
pilietiškumo ugdymu, Gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis
bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę
veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta
ar Gimnazijos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu
arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti
įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis
organizacijomis.
98. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama Gimnazijos ugdymo turinį susitarė:
98.1. skirti Gimnazijos prioritetiniams tikslams įgyvendinti mokinių pasirinktam
finansinio raštingumo mokymo moduliui 8 klasėje 1 mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriamų
pamokų;
98.2. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;
99. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių
kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į Gimnaziją, vykdančią nuotolinį mokymą.
15
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
100. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas,
Gimnazijoje susitarta:
100.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose
naudojamasi lietuviška aplinka;
100.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių
dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;
100.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu
per visų dalykų pamokas;
100.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos
mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;
100.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš
prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.
101. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką ( tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki
14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.
Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojame rinktis
dvejiems metams (5–6, 7–8, 1G-2G klasėms).
102. Lietuvių kalba.
102.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:
102.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką: etnokultūrą – žemaičių kalbą;
102.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje
programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirtos
konsultacijos 1G klasėje).
103. Užsienio kalbos.
103.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos
5 klasėje;
103.2. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–8,
1G-2G klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
103.3. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas
naudojantis savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio
kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;
103.4. 2G klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą „KELTAS“);
103.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats
renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų, vokiečių;
103.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5 - 6 klasėse orientuota į A1, o 7 -8,
1G-2G klasėse - į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
103.7. jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams)
pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o Gimnazija neturi reikiamos kalbos mokytojo:
103.7.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje
mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais,
rūpintojais) ir su Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriumi.
103.8. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo
atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu Gimnazija dėl
objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus
mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis
užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.
16
104. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:
104.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in
International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir
rekomendacijomis;
104.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
priemones.
105. Informacinės technologijos.
105.1. 7 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos;
105.2. 1G-2G klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas
iš pasirenkamųjų modulių. Gimnazija siūlo rinktis programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo
pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.
106. Socialiniai mokslai.
107.1. mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio
metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines komunikacines technologijas;
107.2. siekiant gerinti gimtojo krašto - Kretingos rajono, Vydmantų gyvenvietės,
Palangos miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir
geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose.
108. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą :
108.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme
for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;
108.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,
dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines komunikacines technologijas;
108.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius.
109. Menai.
109.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.
110. Technologijos.
110.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8
klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,
konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;
110.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją
dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso;
110.3. baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius
mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių
medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).
111. Kūno kultūra.
111.1. kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems
mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas ( šokio, teniso,
krepšinio, badmintono ) per neformaliojo švietimo veiklą Gimnazijoje;
111.2. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš
paralelių 1Ga,b klasių mokinių.
111.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos
reikalavimus;
111.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio
aktyvumo galimybės. Gimnazija numatė, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą;
111.4.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;
111.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,
galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių
17
mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir
gydytojo rekomendacijas;
111.6. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir
laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių
klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).
112. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis
Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.
113. Sveikatos ugdymas. Gimnazija, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi
Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 .
114. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi
Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d.
įsakymu Nr. V-1090/A1-314. Profesinį informavimą ir konsultavimą atlieka gimnazijos karjeros
ugdymo specialistė pagal gimnazijos direktorės patvirtintą darbo planą.
115. Etninės kultūros ugdymas. Gimnazija, organizuodama etninės kultūros ugdymą,
vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651.
116. Prevencinių programų įgyvendinimas. Gimnazija priėmė sprendimą, kokias
prevencines programas ir kaip įgyvendins. Priedas Nr. 10.
117. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Gimnazija mokiniams pasiūlė pasirinkti
gimnazijos parengtas ir direktorės patvirtintas pasirenkamojo dalyko - finansinio raštingumo
programą 1 G klasėse.
118. Pamokų paskirstymo lentelės:
118.1. 5-8 klasėms 2015-2016 mokslo metams
Eil. Nr. Dalykas
Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius 5-8 klasėse 5(24) 6(17) 7(23) 8(23)
1. Dorinis ugdymas (tikyba)
1(10)
1(8)
1(10)
1(12) - 4
Dorinis ugdymas (etika) 1(15)
1(10)
1(13)
1(11)
Kalbos: 2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12 4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 2 1 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas: 10. Istorija 2 2 2 2 8 11. Pilietiškumo pagrindai - - - - 12. Geografija - 2 2 2 6 13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
18
15. Muzika 1 1 1 1 4 16. Technologijos 2 2 2 1 7 17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1 19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per
savaitę 26 28 30 29 113
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 1 1 1 3
20. Etnokultūra 1 21. Etnokultūra 1 22. Finansinis raštingumas 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 36 34 41 38 143
118.2. 5-8 klasėms 2016-2017 mokslo metams
Eil. Nr. Dalykas
Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius 5-8 klasėse 5(22) 6(24) 7(17) 8(23)
1. Dorinis ugdymas (tikyba)
1()
1()
1()
1() - 4
Dorinis ugdymas (etika) 1()
1()
1() 1()
Kalbos: 2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12 4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 2 1 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3 Socialinis ugdymas: 10. Istorija 2 2 2 2 8 11. Pilietiškumo pagrindai - - - - 12. Geografija - 2 2 2 6 13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
15. Muzika 1 1 1 1 4 16. Technologijos 2 2/ 2 1 7 17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1 19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per
savaitę 26 28 30 29 113
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 1 1 1 3
20. Sveika gyvensena 1
19
21. Etnokultūra 1 22. Finansinis raštingumas 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 36 34 41 38 143
118.3. 1G – 2G klasėms 2015 – 2016 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų
skaičius 1G – 2G klasėse
1G (24) 2Ga(19) 2Gb( 20)
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(12) 1(10)/1(9) 1(10)/1(10) 3
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 4 13
3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 3 9
4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 2 6
5. Matematika 3 4 4 11
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus - - - -
7. Biologija 2 1 1 5
8. Fizika 2 2 2 6
9. Chemija 2 2 2 6
Informacinės technologijos 1 1 1 3
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 6
11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 3
12. Geografija 2 1 1 4
13. Ekonomika - 1 1 2
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 3
15. Muzika 1 1 1 3
16. Technologijos 1,5 1 1 3,5
17. Kūno kultūra 2 2 2 6
18. Žmogaus sauga (integruota)
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 31 93,5
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti , mokymosi pagalbai teikti 1 4 5-
Diferencijuotas mokymas (dalinimas į grupes):
19. Vokiečių k. 2 2
20
20. Lietuvių k.konsultacijos 1 1 3
21. Matematikos konsultacijos 1 1 2
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
22. Finansinis raštingumas 1 1
23. Lietuvių k.modulis 1 1 2
24. Matematikos modulis 1 1
25.
Neformalusis švietimas 2 3 3 8
Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 37 120
118.4. 1G – 2G klasėms 2016 – 2017 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų
skaičius 1G – 2G klasėse
1G(23) 2G (24)
22. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(11) 1(10)/1(9) 3
Kalbos:
23. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 13
24. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 9
25. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 6
26. Matematika 3 4 11
Gamtamokslinis ugdymas:
27. Gamta ir žmogus - - -
28. Biologija 2 1 5
29. Fizika 2 2 6
30. Chemija 2 2 6
Informacinės technologijos 1 1 3
Socialinis ugdymas:
31. Istorija 2 2 6
32. Pilietiškumo pagrindai 1 1 3
33. Geografija 2 1 4
34. Ekonomika - 1 2
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
35. Dailė 1 1 3
36. Muzika 1 1 3
37. Technologijos 1,5 1 3,5
38. Kūno kultūra 2 2 6
21
39. Žmogaus sauga (integruota)
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 93,5
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti , mokymosi pagalbai teikti 1 4
Diferencijuotas mokymas (dalinimas į grupes):
40. Vokiečių k. 2
41. Lietuvių k.konsultacijos 1 3
42. Matematikos konsultacijos 1 2
Neformalusis švietimas 2 3 8
Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 120
119. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms,
skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti.
IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
120. Vidurinio ugdymo programa 2015-2016 mokslo metais įgyvendinama
vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis.Ugdymas organizuojamas
vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387, Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo
tvarkos aprašu, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19
metų mokiniams modelio aprašą.
121. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro
sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų
sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį
mokymąsi.
122. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių
pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo
programos įgyvendinimą.
123. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama Gimnazijos ugdymo turinį pagal
Vidurinio ugdymo bendrąsias programas priėmė sprendimus:
123.1. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius
pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių
pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;
123.2. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;
123.3.siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius
dalykus, dalykų modulius.
124. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir
ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas
mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:
124.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;
124.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo
tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą);
124.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus.
22
125. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį, pažintinę veiklą integruojama Žmogaus saugos
ugdymo bendroji programa.
126. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai skiriamos karjeros
planavimo, kultūrinei veiklai, civilinės saugos mokymui.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
127. Dorinis ugdymas.
127.1. mokinys renkasi vieną dalyką – etiką dvejiems mokslo metams.
128. Lietuvių kalba ir literatūra.
128.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokinius;
128.2. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius
pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš Gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi
pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros,
kūrybinio rašymo. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių
poreikius;
128.3. siūloma mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius.
129. Užsienio kalbos.
129.1. mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 2G klasėje centralizuotai
parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą
„KELTAS“). Organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovautasi šio testo rezultatais. 3G-4G
klasėse mokoma trijų užsienio kalbų – anglų, rusų, prancūzų kalbų.
129.2. 3G-4G klasėse mokiniui pageidaujant ir Gimnazijai pritarus mokinys gali keisti
vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y.
tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.
129.3. trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 3G-4G klasėse pateikiama kursu,
orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
129.4. mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie
atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t.y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų
metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį
(B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį;
129.5. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal
pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos)
yra:
129.5.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;
129.5.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;
129.5.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.
129.6. užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.
Mokiniai iš Gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus.
Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių
poreikius, mokyklos specifiką. Gimnazijoje parengta užsienio kalbos modulio programa Verslo
kalba angliškai.
130. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką,
etninę kultūrą .
131. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,
muzikos.
132. Technologijos.
132.1. mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo ir
mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos.
133. Kūno kultūra.
23
133.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ir iš mokyklos siūlomų sporto šakų
pageidaujamą sportą šaką (krepšinį, futbolą, tinklinį , badmintoną).
133.2. kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje
kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.
133.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros
ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.
134. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą rekomenduojama:
134.1. plėsti mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programų įvairovę:
„Logikos įvadas“, „Įrodymo metodai. Sekos“, „Funkcijos“;
134.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
programas.
135. Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje
mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam
sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių
programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos
Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų
modulių programas.
136. Gamtos mokslai: plėsti mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų ar modulių
programų įvairovę (pvz., biotechnologijų, biofizikos, biochemijos ir pan.).
137. Sveikatos ugdymas. Gimnazija, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi
Sveikatos ugdymo bendrąja programa.
138. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi
Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.
139. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir
per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdais.
24
139.1. 3G-4G klasių ugdymo planas 2014-2015 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G a,, 4Gb Iš viso Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P Dorinis ugdymas Etika 1 1 1 1 2 Lietuvių kalba 5 1 1 1 5 5 2 M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1 2 Užsienio k. I Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 3 1 2 M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1 2 M Anglų kalbos gramatika 1 1 Užsienio k. II Prancūzų kalba 2 1 Rusų kalba 3 1 2 3 2 Socialiniai mokslai Istorija ir politologija 3 1 2 3 1 1 Geografija 2 1 2 1 1 P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1 1 Matematika 4 1 3 5 1 1 M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1 Informacinės technologijos 2 1 2 1 1
Biologija 3 1 2 3 1 1 1 1 Fizika ir astronomija 3 1 4 1 Chemija 3 1 3 1 1 1 Menai ir meninė raiška, technologijos Dailė 2 1 Muzika 2 1 2 1 Technologijos (vaikinams) 2 1 Kūno kultūra Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1 Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1 2 1 Sporto šaka (Šokis) 2 1 2 1 Iš viso pamokų 13 24 9 7 5 5 2 15 3 4 29 10 14 5 1 12 10 12 2
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 19 36 Neformalusis švietimas Viso: pamokų:
3 49
6 87
25
139.2. 3G-4G klasių ugdymo planas 2015-2016 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 6 1 6 1
Pasirenkamasis dalykas Braižyba 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
M Anglų kalbos gramatika 1 1
Užsienio k. II
Prancūzų kalba 1
Rusų kalba 3 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 4 1 5 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1
Muzika 2 1 2 1
Technologijos (vaikinams)
Kūno kultūra
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1
Sporto šaka (Šokis) 2 1
Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus Mobilios grupės 18 19 Neformalusis švietimas Viso: pamokų:
3 50
3 49
139.3. 3G-4G klasių ugdymo planas 2016-2017 m. m.
26
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 6 1 6 1
Pasirenkamasis dalykas Braižyba 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
M Anglų kalbos gramatika 1 1
Užsienio k. II
Prancūzų kalba 1
Rusų kalba 3 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 4 1 5 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1
Muzika 2 1 2 1
Technologijos (vaikinams)
Kūno kultūra
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1
Sporto šaka (Šokis) 2 1
Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 18 19
Neformalusis švietimas Viso: pamokų:
3 50
3 49
27
V SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS
ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
140. Gimnazija, rengdama ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam
specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo
pagalbą.
141. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja,
vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.
įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:
141.1. formaliojo švietimo programą;
141.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
141.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų,
Gimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų
rekomendacijas;
141.4. Gimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir
švietimo pagalbos lėšos).
142. Gimnazija, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi
bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų
savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 123, 124, 136 punktuose, gali:
142.1. keisti specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų)
skaičių per mokslo metus, atsižvelgdamos į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko
gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;
142.2. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų
klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato pati mokykla, atsižvelgdama į mokymo
lėšas, mokinio ugdymosi poreikius, turimas ir mokymo mokymo(si) sąlygas priemones.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
143. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir
pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus.
144. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą,
mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus
pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo
pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų
vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų
lygiais.
145. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą
įforminimo susitariama mokykloje. Mokinio mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese
vertinami pažymiu 10 balų skalėje.
28
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS
PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS
146. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo
veiksmingumą.
147. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia,
vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ir Gimnazijos
vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
148. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:
148.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-
1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
148.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;
148.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės
(5–8 mokiniai).
149. Specialioji pagalba:
149.1. teikiama, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus
aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus
aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;
149.2. teikiama ugdymo proceso metu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ
IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS BENDROJO
UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS
150. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko arba individualizuoja mokytojas,
atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės
komisijos narių rekomendacijas.
______________________________
PRITARTA
Mokyklos tarybos posėdžio 2015-06-11d.
protokolo Nr. GT-5
TIKRINO
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
švietimo skyriaus vyr. specialistė
Jolanta Jurgutienė
2015-08-
SUDERINTA
Kretingos rajono savivaldybės
administracijos direktorius
Virginijus Domarkas
2015-08-
PRIEDAI
Priedas Nr. 1.
PAMOKŲ PASKIRSTYMO LENTELĖS
1-4 klasės 2015 -2016 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
24 22 20 22 Dorinis ugdymas (tikyba) 1(24) 1 (22) 1(19) 1(22) 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2 2 2 6 Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 1 - 1 1 3
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 23 24 23 92
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams
tenkinti 1 1
Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 24 26 26 25 101
1-4 klasės 2016 -2017 mokslo metai
Dalykai
Klasės/ mokinių sk. Pamokų skaičius
1-4 1 2 3 4
20 24 22 20 Dorinis ugdymas (tikyba) 1() 1 () 1() 1() 4
Dorinis ugdymas (etika) - - - - -
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba 1 – oji (anglų k.) - 2/2 2 2/2 6/4 Matematika 4 5 5 4 18
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Šokis 1 - 1 1 3
Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 23 24 23 92
Valandos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams
tenkinti 1 1
Šokis 1 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 24 26 26 25 101
5-8 klasėms 2015-2016 mokslo metams
Eil. Nr. Dalykas
Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius 5-8 klasėse 5(24) 6(17) 7(23) 8(23)
1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1(10)
1(8)
1(10)
1(12) -
4 Dorinis ugdymas (etika) 1(15)
1(10)
1(13) 1(11)
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 2 1 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 8
11. Pilietiškumo pagrindai - - - -
12. Geografija - 2 2 2 6
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas,
kūno kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
15. Muzika 1 1 1 1 4
16. Technologijos 2 2 2 1 7
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius
mokiniui per savaitę
26 28 30 29 113
Pamokos mokinio ugdymo
poreikiams tenkinti, mokymosi
pagalbai teikti
1 1 1 3
20. Etnokultūra 1
21. Etnokultūra 1
22. Finansinis raštingumas 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 36 34 41 38 143
5-8 klasėms 2016-2017 mokslo metams
Eil. Nr. Dalykas
Klasės/mokinių sk. Pamokų
skaičius 5-8 klasėse 5(22) 6(24) 7(17) 8(23)
1. Dorinis ugdymas (tikyba) 1()
1()
1()
1() -
4 Dorinis ugdymas (etika) 1()
1()
1() 1()
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 20
3. Užsienio kalba (1-oji) (anglų) 3 3 3 3 12
4. Užsienio kalba (2-oji) (rusų) - 2 2 2 6
5. Matematika 4 4 4 4 16
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus 2 2 - - 4
7. Biologija - - 2 1 3
8. Fizika - - 1 2 3
9. Chemija - - - 2 2
Informacinės technologijos 1 1 1 3
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 2 8
11. Pilietiškumo pagrindai - - - -
12. Geografija - 2 2 2 6
13. Ekonomika
Meninis ir technologinis ugdymas,
kūno kultūra:
14. Dailė 1 1 1 1 4
15. Muzika 1 1 1 1 4
16. Technologijos 2 2/ 2 1 7
17. Kūno kultūra 2 2 2 2 8
18. Šokis 1 - - - 1
19. Žmogaus sauga 1 - 1 2
Minimalus pamokų skaičius
mokiniui per savaitę
26 28 30 29 113
Pamokos mokinio ugdymo
poreikiams tenkinti, mokymosi
pagalbai teikti
1 1 1 3
20. Sveika gyvensena 1
21. Etnokultūra 1
22. Finansinis raštingumas 1
Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8
Bendras pamokų skaičius klasei 36 34 41 38 143
1G – 2G klasėms 2015 – 2016 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų
skaičius 1G – 2G klasėse
1G (24) 2Ga(19) 2Gb( 20)
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(12) 1(10)/1(9) 1(10)/1(10) 3
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 4 13
3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 3 9
4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 2 6
5. Matematika 3 4 4 11
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus - - - -
7. Biologija 2 1 1 5
8. Fizika 2 2 2 6
9. Chemija 2 2 2 6
Informacinės technologijos 1 1 1 3
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 2 6
11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 3
12. Geografija 2 1 1 4
13. Ekonomika - 1 1 2
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno
kultūra:
14. Dailė 1 1 1 3
15. Muzika 1 1 1 3
16. Technologijos 1,5 1 1 3,5
17. Kūno kultūra 2 2 2 6
18. Žmogaus sauga (integruota)
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 31 93,5
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti , mokymosi pagalbai teikti
1 4 5-
Diferencijuotas mokymas
(dalinimas į grupes):
19. Vokiečių k. 2 2
20. Lietuvių k. konsultacijos 1 1 3
21. Matematikos konsultacijos 1 1 2
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
22. Finansinis raštingumas 1 1
23. Lietuvių k.modulis 1 1 2
24. Matematikos modulis 1 1
25.
Neformalusis švietimas 2 3 3 8
Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 37 120
1G – 2G klasėms 2016 – 2017 mokslo metams
Eil.
Nr. Dalykas
Klasė (mokinių skaičius) Pamokų
skaičius 1G – 2G klasėse
1G(23) 2G (24)
1. Dorinis ugdymas (tikyba/ etika) 1(12)/1(1
1) 1(10)/1(9) 3
Kalbos:
2. Lietuvių kalba (gimtoji) 5 4 13
3. Užsienio kalba (anglų, 1-oji) 3 3 9
4. Užsienio kalba (rusų, 2-oji) 2 2 6
5. Matematika 3 4 11
Gamtamokslinis ugdymas:
6. Gamta ir žmogus - - -
7. Biologija 2 1 5
8. Fizika 2 2 6
9. Chemija 2 2 6
Informacinės technologijos 1 1 3
Socialinis ugdymas:
10. Istorija 2 2 6
11. Pilietiškumo pagrindai 1 1 3
12. Geografija 2 1 4
13. Ekonomika - 1 2
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
14. Dailė 1 1 3
15. Muzika 1 1 3
16. Technologijos 1,5 1 3,5
17. Kūno kultūra 2 2 6
18. Žmogaus sauga (integruota)
Minimalus pamokų sk. mokiniui per sav. 31,5 31 93,5
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ,
mokymosi pagalbai teikti
1 4
Diferencijuotas mokymas
(dalinimas į grupes):
19. Vokiečių k. 2
20. Lietuvių k. konsultacijos 1 3
21. Matematikos konsultacijos 1 2
Neformalusis švietimas 2 3 8
Bendras pamokų skaičius klasei 45 38 120
. 3G-4G klasių ugdymo planas 2014-2015 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G a,, 4Gb Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1 2
Lietuvių kalba 5 1 1 1 5 5 2
M Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1 1 1 1 2
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 3 1 2
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui 1 1 2
M Anglų kalbos gramatika 1 1
Užsienio k. II
Prancūzų kalba 2 1
Rusų kalba 3 1 2 3 2
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 2 3 1 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 2 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1 1
Matematika 4 1 3 5 1 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1
Informacinės technologijos 2 1 2 1 1
Biologija 3 1 2 3 1 1 1 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1 1 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1
Muzika 2 1 2 1
Technologijos (vaikinams) 2 1
Kūno kultūra
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1 2 1
Sporto šaka (Šokis) 2 1 2 1
Iš viso pamokų 13 24 9 7 5 5 2 15 3 4 29 10 14 5 1 12 10 12 2
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 19 36
Neformalusis švietimas
Viso: pamokų:
3
49
6
87
. 3G-4G klasių ugdymo planas 2015-2016 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 6 1 6 1
Pasirenkamasis dalykas Braižyba 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
M Anglų kalbos gramatika 1 1
Užsienio k. II
Prancūzų kalba 1
Rusų kalba 3 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 4 1 5 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1
Muzika 2 1 2 1
Technologijos (vaikinams)
Kūno kultūra
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1
Sporto šaka (Šokis) 2 1
Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 18 19
Neformalusis švietimas Viso: pamokų:
3 50
3 49
3G-4G klasių ugdymo planas 2016-2017 m. m.
Klasės/mokinių skaičius 3G Iš viso 4G Iš viso
Dalykas/ Kursas, mobilios grupės B B B A A Moduliai B A M P B B B A A Moduliai B A M P
Dorinis ugdymas
Etika 1 1 1 1
Lietuvių kalba 6 1 6 1
Pasirenkamasis dalykas Braižyba 1 1
Užsienio k. I
Anglų kalba 3 3 1 1 3 3 1 1
M Pasiruoškime anglų kalbos egzaminui
M Anglų kalbos gramatika 1 1
Užsienio k. II
Prancūzų kalba 1
Rusų kalba 3 1 3 1
Socialiniai mokslai
Istorija ir politologija 3 1 3 1
Geografija 2 1 2 1 1
P Verslo pradmenys 2 1 1
M Istorija šaltiniuose ir dokumentuose 1 1
Matematika 4 1 5 1
M Pasiruoškime matematikos egzaminui 1 1
Informacinės technologijos 2 1 2 1
Biologija 3 1 3 1
Fizika ir astronomija 3 1 4 1
Chemija 3 1 3 1
Menai ir meninė raiška, technologijos
Dailė 2 1
Muzika 2 1 2 1
Technologijos (vaikinams)
Kūno kultūra
Sporto šaka ( Krepšinis) 2 1
Sporto šaka ( Badmintonas) 2 1
Sporto šaka (Šokis) 2 1
Iš viso pamokų 15 25 7 7 6 3 2 8 30 8 5 7 4 3
Žmogaus sauga Integruojama į mokomuosius dalykus Integruojama į mokomuosius dalykus
Mobilios grupės 18 19
Neformalusis švietimas Viso: pamokų:
3 50
3 49
Priedas Nr.2
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga,
saugus eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.
2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.
3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į
ugdymo turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja
į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės
vadovo veiklą.
Programos ir projektai Dalykai, veiklos
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo prevencijos programa
Neformalusis švietimas, 5- 8, 1G-4G kl.: chemija,
gamta ir žmogus, biologija, kūno kultūra, dorinis
ugdymas;
1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas, klasės
vadovo veikla
Profesinio informavimo ir konsultavimo
programa
5-8, 1G- 4G klasių visi dalykai, neformalusis
švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla
Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-8, 1G-4G klasių vadovų veikla, neformalusis
švietimas
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo
programa
1-8, 1G-4G klasių biologija, technologijos,
žmogaus sauga, klasės vadovo, popamokinė
veikla, dorinis ugdymas
Žmogaus saugos 1G klasėje integravimas
Eil.
Nr.
Temos pavadinimas Valandų
skaičius
Dalykai Pastabos
1. Psichologinis pasirengimas
grėsmėms ir pavojams
3 Klasės vadovo
veikla,pilietinis ugdymas
2. Saugi elgsena buityje ir
gamtoje
3 Klasės vadovo veikla,
technologijos
3. Saugi elgsena
eismo aplinkoje
2 Pažintinė veikla,
Kūno kultūra
4. Saugi elgsena estremaliose
situacijose
5 Fizika, chemija
5. Pirmoji pagalba 4 Netradicinis ugdymas,
biologija
____________________________
Priedas Nr.3
PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR MODULIŲ PASIŪLA
1.Gimnazija siūlė mokiniams rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus
Eil.
Nr. Dalyko pavadinimas Klasės
1 Žemaičių kalba 6,1G
2 Finansinis raštingumas 1G
3 Ekonomika 3G,4G
4 Braižyba 3G,4G
5 Informacinės technologijos 3G,4G
2. Gimnazija siūlė mokiniams rinktis šiuos dalykų modulius
Eil.
Nr. Modulio pavadinimas Klasės
1. Sveika gyvensena 5
2. Sportiniai šokiai 3G,4G
3. Biologijos konsultacijos 4G
4. Chemijos konsultacijos 4G
5. Lietuvių kalbos diferencijuotas mokymas 1G
6. Matematikos konsultacijos 4G
7. Matematikos konsultacijos 2G
8. Samprotaujamojo teksto kūrimas 2G
9. Lietuvių kalbos teksto kūrimas 3G
10. Verslo kalba angliškai 3G
11. Istorinių šaltinių ir dokumentų analizė 3G
12. Lietuvių kalbos gramatinių sistemų kartojimas 4G
13. Kompleksiniai skaičiai 4G
14. Verslo anglų kalba 4G
15. Ekonominė geografija 4G
___________________________________
Priedas Nr.4
PAŽINTINĖS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
2015-2016 MOKSLO METAIS
1-4 klasėse – 10 dienų
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena.Atostogų įspūdžiai,susipažinimas
1 2015-10-02 Piešimas ant asfalto Mokytojo dienai
1 2015-10-23 Rudenėlio šventė
1 2015-09,10 Pažintinės kelionės po Vydmantus, Palangos, Kretingos
kraštą
1 2015-12-22,23 Kalėdiniai renginiai
1 2016-03-16 Knygos ir skaitymo diena
1 2016-04-22 Sveikatingumo-sporto diena
2 2016-05-25-29 Pažintinės kelionės, išvykos
1 Gimnazijos poreikiams
5-8, 1G, 2G, 3G klasėse - 5 dienos
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena
1 2015-10-12-23 Veikla, susijusi su karjeros planavimu, žmogaus sauga
1 2015-12-21-23 Kalėdiniai renginiai
1 2016-04-18-22 Socialinė – pilietinė veikla
1 2016-06 Ekskursijos, išvykos po Lietuvą
4G klasėje – 3 dienos
Dienų
skaičius Data Veikla
1 2015-09-01 Mokslo ir žinių diena
1 2015-12-21-23 Kalėdiniai renginiai
1 2016-03-14-18 Civilinės saugos ir prišgaisrinės saugos mokymai
__________________________
Priedas Nr.5
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS
ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja
socialinės-pilietinės veiklos organizavimą pagrindinio ugdymo klasių mokiniams Vydmantų
gimnazijoje.
2. Socialinė-pilietinė veikla yra privaloma bendrojo pagrindinio ugdymo dalis. Ji
vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei praktinei
veiklai metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, gimnazijos bendruomenės
projektais, vietos bendruomene, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir yra įtraukiama į
gimnazijos veiklos planą.
3.Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnių
ypatumus.
II. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
4. Socialinei–pilietinei veiklai organizuoti ir koordinuoti gimnazijos direktoriaus
įsakymu mokslo metams sudaroma darbo grupė ( toliau- Grupė) iš iniciatyvių mokytojų.
5. Grupė numato pagrindines socialinės-pilietinės veiklos kryptis mokslo metams
(darbinė, ekologinė, projektinė ir kitokia ) atsižvelgdama į gimnazijos vykdomus projektus ir vietos
bendruomenės poreikius.
6. Grupė, bendradarbiaudama su klasių vadovais, iki rugsėjo 15 dienos parengia ir
pateikia gimnazijos direktoriui tvirtinti socialinės-pilietinės veiklos atlikimo plano projektą,
kuriame numatomas veiklos turinys, skiriamos valandos, atlikimo data, proceso ir rezultatų
įvertinimas,atsakingi asmenys (klasių vadovai, mokytojai, mokiniai ).
7. Už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą atsakingas klasės vadovas, jis veda
socialinės-pilietinės veiklos atlikimo apskaitą dienyne.
8.Socialinės-pilietinės veiklos dienų ir valandų kiekį mokiniams kiekvienais mokslo
metais nustato gimnazijos taryba.
9. Siūlomos socialinės veiklos kryptys
9.1. Gimnazijos teritorijos priežiūra;
9.2. Kabinetų, kitų gimnazijos patalpų prižiūra;
9.3. Scenografijų ruošimas, salės apipavidalinimas;
9.4. Gimnazijos inventoriaus smulkus remontas;
9.5. Gimnazijos gėlynų, želdinių priežiūra;
9.6. Gimnazijos parkelio tvarkymas;
9.7. Dalyvavimas projektuose (Snaigė, Sniego gniūžtė ir kituose );
9.8. Dalyvavimas savivaldos veikloje;
9.9. Kultūrinių renginių organizavimas;
9.10. Gerumo ir labdaros akcijų organizavimas;
9.11. Pagalba draugui, turinčim mokymosi sunkumų;
9.12. Darbas gimnazijos bibliotekoje;
9.13. Dalyvavimas Vydmantų bendruomenės organizuojamuose renginiuose;
9.14. Dalyvavimas koncertinėse programose.
______________________________
Priedas Nr. 6
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta
vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr .ISAK-256 patvirtinta
„Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata", 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-
2433 patvirtintomis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. vasario 21
d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, 2011 m. kovo
17 d. Nr. XI-1281 Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo Pakeitimo Įstatymu, 2011-2013 metų
pradinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, 2011 m. birželio 7 d. švietimo ir mokslo
ministro įsakymu Nr.V-1016 patvirtintais 2013-2015metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendraisiais ugdymo planais.
2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant gimnazijos vertinimo dokumentus.
3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir
nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo
informacijos analizė, informavimas.
4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus
kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas - paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija - įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie
mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,
nuostatas).
Vertinimo validumas - vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);
vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.
Vertinimo kriterijai- išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų
vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.
Kontrolinis darbas - ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,
kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip
mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.
Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):
Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kurio metu
siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo
galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis
vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro
galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,
modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz.,
standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
Formalusis vertinimas - vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,
numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas
fiksuojamas.
Neformalusis vertinimas - vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant
nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta
forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).
Kaupiamasis vertinimas - tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir
pasiekimus kaupimas.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Vertinimo tikslai:
5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.
5.3. Nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
6. Vertinimo uždaviniai:
6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti
savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.
6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir
spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi,
stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.
6.4. Nustatyti gimnazijai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti
mokiniams pagalbą.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
7. Vertinimo nuostatos:
7.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais
mokinio poreikiais.
7.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų
taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji
gebėjimai.
8. Vertinimo principai:
8.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);
8.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,
aiškūs vertinimo kriterijai);
8.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi
standartais);
8.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką
mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).
IV. VERTINIMO PLANAVIMAS
9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.
10. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo
tvarkos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.
11. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus suderina
ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus. 12. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, ilgalaikiuose planuose arba
kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.
13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo
laikas gali būti koreguojami.
V. VERTINIMAS MOKANT
14. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
15. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai.
16. 5-8, 1G-4G kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:
10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai
patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties.
17. Mokinių pasiekimų mokantis dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų,
pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių
vertinimas:
17.1. Muzika, dailė, kūno kultūra, technologijos, pilietiškumo pagrindai 5-8, 1G-4G kl.
vertinami pažymiais;
17.2. Dorinis ugdymas 5,6,7 kl. vertinamas pažymiais, kitose klasėse - ,,įsk.’’;
17.3. Pasirenkamųjų dalykų moduliai, mokomųjų dalykų moduliai 5-8, 1G-2G kl.
vertinami ,,įsk.“;
17.4. Pasirenkamųjų dalykų moduliai, sporto šaka 3G-4G kl. vertinami pažymiais;
17.4. Žmogaus sauga 5,8 kl. vertinama ,,įsk.“
18. Specialiosios medicininės grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai pažymiais
nevertinami, įvertinimai dienyne žymimi „įsk.“ arba „neįsk“.
19. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar
metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl“.
20 Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, vertinimas individualizuojamas.
21. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų
mokymosi eigos stebėjimu.
21.1. Pirmos dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas
formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.
21.2.Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip
vienas trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.
22. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal IS ir BP
reikalavimus, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas,
mokytojo individualią vertinimo metodiką.
23. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį,
rekomenduojama rašyti atsiskaitomąjį darbą.
24. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas.
24.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant didesnę temą. Jis gali trukti 30-90 minučių.
Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Rekomenduojama sudarant kontrolinio
darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas
mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
24.2. Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo
nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas - sužinoti, kaip mokinys geba
pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
24.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas - greitas mokinio ar klasės žinių patikrinimas.
Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas,
testas, diktantas.
24.4. Laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės
žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais
prietaisais. Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą
(išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
24.5. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, tai fiksuodami
elektroniniame dienyne.
24.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant
kontrolinį darbą, skiriamas laikas išeitai medžiagai kartoti, įtvirtinti.
24.7. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad
kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.
Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo
įvertinimas balais.
24.8. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.
Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką - antrą, trečią
pamokas antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais
ir penktadieniais.
24.9. Rugsėjo mėnesį 5 klasės mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, o
mokinių ugdymo(si) pasiekimų aiškinimui taikomi individualūs mokinių pažinimo metodai.
24.10. Kontroliniai darbai ištaisomi per dvi savaites, jų rezultatai surašomi į dienyną.
Gavęs nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino
kontrolinio darbo rašymo. Kontrolinį darbą, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jei
daugiau kaip 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo
rezultatų neįrašyti.
24.11. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi
spragoms šalinti.
24.12. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai neorganizuojami.
24.13. Mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu
mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas
atsiskaitymo dieną. Jei mokinys neatsiskaito, įrašomas „1".
25. Įskaitiniai darbai rašomi 3G-4G kl. vieną kartą per pusmetį. Darbai recenzuojami,
nurodant, kas padaryta gerai, kas blogai, ko dar reikia pasimokyti.
26. Pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal
aritmetinį vidurkį. Teigiamas metinis įvertinimas negali būti, jeigu yra neigiamas II pusmečio
įvertinimas.
27. Gimnazijos Tarybai pritarus gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai
darbai, bandomieji egzaminai, infotestai mokymosi pasiekimams įvertinti. Pasitikrinamųjų
kontrolinių darbų, infotestų vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų
vykdymo pradžios. Bandomųjų egzaminų vykdymo trukmė 2-3 val.
VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ
28. 1-4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienynų skiltyse įrašant
mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal
pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje
29. Adaptaciniu laikotarpiu (I mėnesį) 5 klasės mokiniams nerašomi pažymiai.
30. 5 klasės (po adaptacinio laikotarpio) -8, 1G-4G klasės mokinių kontrolinės užduotys,
savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir kt. darbai, kai mokiniai parodo IS numatomas
žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną. Kaupiamojo vertinimo
fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodinėse grupėse, numato individualiose vertinimo
metodikose.
31. 5 -ų klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio
periodo, dalyvaujant klasių vadovams ir dalykų mokytojams.
32. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:
32.1 Mokslo metai besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programą, skirstomi pusmečiais (Jeigu mokytojų taryba nenuspręs kitaip).
32.2. Per pusmetį rekomenduojamas pažymių skaičius:
32.2.1. Jeigu per savaitę dalykui skirta 1 savaitinė valanda, mokinio žinios vertinamos
ne mažiau kaip 3 pažymiais.
32.2.2.Jeigu 2 savaitinės valandos, ne mažiau kaip 4 pažymiais.
32.2.3. Jeigu 3 savaitinės valandos ,ne mažiau kaip 5 pažymiais.
32.2.4. Jeigu 4-5 savaitinės valandos ,ne mažiau kaip 7 pažymiais.
33. Pusmečių ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.
34. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės
vadovas).
35. Ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuojamas mokinių pasiekimų
aptarimas su visais klasėje dėstančiais mokytojais (atsakingas klasės vadovas).
36. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui, aptariami Vaiko gerovės
komisijoje, klasės vadovų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.
37. Metodinėse grupėse analizuojami pasitikrinamųjų kontrolinių darbų, infotestų,
bandomųjų egzaminų, egzaminų, įskaitų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl
ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių
panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.
VII. INFORMAVIMAS
38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos
pradžioje ir konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką.
Klasių, kabinetų skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.
39. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami elektroniniame dienyne.
39.1. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais: lankantis
namuose, skambinant, rašant laiškus, komentarus elektroniniame dienyne
39.2. Klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių
daromą pažangą ir pasiekimus.
39.3. Klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus,
esant reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.
PRITARTA
Gimnazijos metodinės tarybos posėdyje
protokolo Nr.1
2015-06-05
Priedas Nr.7
Vydmantų gimnazijos
klasės mokinio(ės)
_________
(Vardas , pavardė)
INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS
_____________________________________M.M.
Dalykai Bendrasis
(B)
Išplėstinis
(A) Kursas
3G
klasėje Kursas
4G
klasėje
Tikyba
1
2 -
Etika 2 -
Lietuvių kalba ( gimtoji ) 8 10
Anglų k. (I užs. k.)
1
6 (B2)
Rusų k. ( II užs.k.) 6 ( B1)
Prancūzų k. (II užs. k.) 6 (B1)
Istorija
1
4 6
Geografija 4 6
Integruotas soc.m.kursas 4 -
Matematika 6 9
Biologija
1
4 6
Fizika ir astronomija 4 7
Integruotas gamtos m. k 4 -
Chemija 4 6
Dailė 1
4 6
Muzika 4 6
Technologijos
1
Turizmas ir mityba 4 6
Taikomasis menas, amatai 4 6
Integruotas menų ir techn.k 4 6
Bendroji kūno kultūra 4 8
Krepšinis 2 -
Sportiniai šokiai 2 -
Badmintonas 2 -
Tinklinis 2 -
Mokinys (-ė)
...................................................... .......................................
( v. pavardė) ( parašas)
Tėvai ( globėjai, rūpintojai)
...................................................... .......................................
( v. pavardė) ( parašas)
Dalykai Bendrasis
(B)
Išplėstinis
(A) Kursas
3
klasėje Kursas
4
klasėje
Pasirenkamieji dalykai
Ekonomika 4 -
Etnokultūra 2 -
Braižyba 2 -
Teisės pagrindai 2 -
Informacinės technologijos 2 4
Dalykų moduliai
„Matematikos rinktiniai
uždaviniai“ 2 -
Lietuvių k. „Teksto kūrimas“ 2 -
Lietuvių k. rašyba ir skyryba 2
Politologija 2
„Civilizacijų kultūra“ 2 -
„Šiuolaikinė rusų literatūra“ 2 -
„ Šnekamoji anglų kalba “ 2 -
„Kompleksiniai fizikos uždaviniai“ 2 -
„Įdomioji biologija“ 2 -
Projektinis darbas
Iš viso pamokų
Iš viso dalykų
Priedas Nr.8
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMO NUOSTATOS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
1.Pradinio ugdymo programoje žmogaus sauga – civilinė sauga, priešgaisrinė sauga,
saugus eismas- integruojama į kitus Bendrosios programos dalykus.
2.Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruojama į pažintinę veiklą.
3.Prevencinės ir kitos programos bei mokyklos vykdomi projektai integruojami į
ugdymo turinį.Atsižvelgdami į programų ir projektų turinį mokytojai šių programų temas integruoja
į mokomuosius, pasirenkamuosius dalykus, neformalųjį švietimą, socialinę ir pažintinę bei klasės
vadovo veiklą.
Programos ir projektai Dalykai, veiklos
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo prevencijos programa
Neformalusis švietimas, 9,10,11,12 kl.: chemija,
biologija, kūno kultūra, dorinis ugdymas;
1-4 kl.: žmogaus sauga, pasaulio pažinimas,
klasės vadovo veikla
Profesinio informavimo ir konsultavimo
programa
5-8, 9-12 klasių visi dalykai, neformalusis
švietimas, klasės vadovo veikla, pažintinė veikla
Socializacijos programa „Sniego gniūžtė“ 5-12 klasių vadovų veikla, neformalusis
švietimas
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa
1-12 klasių biologija, technologijos, žmogaus
sauga, klasės vadovo, popamokinė veikla,
dorinis ugdymas
_____________________________
Priedas Nr.9
BENDRADARBIAVIMO SU MOKINIŲ TĖVAIS, GLOBĖJAIS
IR JŲ INFORMAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymu, Vydmantų
gimnazijos Nuostatais , Veiklos programa .
2. Tvarka reglamentuoja gimnazijos bendradarbiavimo ir bendravimo su mokinių
tėvais formas, būdus, informacijos perteikimą ir sistemingo grįžtamojo ryšio gavimą.
3. Tvarka suderinama gimnazijos mokytojų tarybos posėdyje ir tvirtinama gimnazijos
direktoriaus įsakymu.
4. Bendradarbiaujant su tėvais ar globėjais vadovaujamasi demokratiškumo (tėvai
visada priimami ir išklausomi), atvirumo (jiems suteikiama išsami informacija apie jų vaiką,
prieinama informacija apie visos gimnazijos bendruomenės veiklą), sistemiškumo (darbas su tėvais
ar globėjais yra nuoseklus ir planingas, tėvai laiku informuojami apie vaiko mokymąsi, lankomumą,
elgesį), lankstumo (pagal galimybes gimnazija atsižvelgia į tėvų pageidavimus, su tėvais tariamasi
dėl problemų sprendimo būdų) principais.
II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Tikslas – stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir vienyti mokinių, jų tėvų, mokytojų
bendras pastangas siekiant kiekvieno vaiko aukštesnės ugdymosi kokybės bei socialinių įgūdžių
lavinimo.
6. Uždaviniai:
6.1. Kurti veiksmingą tėvų informavimo sistemą gimnazijoje;
6.2. Aktyvinti tėvų dalyvavimo gimnazijos savivaldoje veiklą;
6.3. Vykdyti tėvų švietimą, skatinti tėvus domėtis gimnazijos veikla, juos įtraukti į
vykdomą veiklą.
III. BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZAVIMAS
7. Vydmantų gimnazija informaciją tėvams teikia:
7.1. Elektroniniame dienyne;
7.2. Informojant elektroniniu paštu, laišku ar telefonu;
7.3. Interneto svetainėje www.Vydmantugimnazija.lt;
7.4. Bendrame gimnazijos tėvų susirinkime (2 kartus per mokslo metus). Juos
organizuoja gimnazijos administracija (rugsėjo- spalio mėn. ir kovo- balandžio mėn.) susirinkimų
turinį planuoja atsižvelgdama į gimnazijos veikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir iškilusias
problemas. Esant reikalui administracija gali šaukti neeilinį bendrą gimnazijos tėvų susirinkimą.
Administracija papildomai organizuoja tėvų susirinkimus 4G kl. - dėl supažindinimo su brandos
egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka ir 3G kl. – dėl supažindinimo su PUPP ir vidurinio
ugdymo programa;
7.5. Klasių tėvų susirinkimai. Klasių vadovai organizuoja teminius mokinių tėvų
susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per pusmetį. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo
mėnesį, jame tėvai supažindinami su gimnazijos bendraisiais reikalavimais, mokinių tvarkos ir
elgesio taisyklėmis, mokinių pažangos ir vertinimo tvarka, aptariami svarbiausi klausimai ir
planuojamos veiklos. Klasės vadovas į susirinkimus gali pakviesti dalykų mokytojus, gimnazijos
specialistus ir administraciją. Klasių vadovų, kitų mokytojų susirinkimai su mokinių tėvais
(globėjais) gali būti rengiami pagal poreikį;
7.6. Informaciją apie bendrus gimnazijos tėvų susirinkimus ar klasės mokinių tėvų
susirinkimus tėvams pateikia klasės vadovas ir surenka pilną informaciją apie tėvų ar globėjų
dalyvavimą susirinkime (informaciją fiksuoja apskaitos lape);
7.7. Atvirų durų dienos tėvams (sudaroma visos dienos dienotvarkė- lankymasis
pamokose, neformalaus ugdymo užsiėmimuose, susitikimas su gimnazijos administracija ir
specialistais, apžiūrimi kabinetai, parodos, rengiami tėvų pusryčiai ir kt.);
7.8. Pedagoginės konsultacinės valandos tėvams ( pagal parengtą reguliarų mokytojų ir
tėvų susitikimų tvarkaraštį). Pokalbyje kartu gali dalyvauti ir mokinys;
8. Tėvų dalyvavimas gimnazijos savivaldoje:
8.1. Šventės tėvams (Padėkos diena, Mamyčių šventė, Šeimos dienos šventė);
8.2. Tėvų pagalba organizuojant ekskursijas, edukacines išvykas, žygius;
8.3. Apskrito stalo „Valanda su direktore“ organizavimas (pagal parengtą grafiką klasių
tėvų komitetų atstovai susitinka su direktore ir aptaria svarbiausius mokinių ugdymo (si)
klausimus, iškelia problemas, siūlo sprendimo būdus);
8.4. Gimnazijos tėvų komiteto susirinkimai (ne mažiau kaip 3 per metus). Sprendžia
problemas susijusias su tėvų švietimu, jų atsakomybe už vaikų priežiūrą ir auklėjimą, aptaria
klausimus susijusius su mokinių elgesiu, jų saugumo užtikrinimu, ugdymu ir ugdymosi sąlygų
gerinimu.
8.5. Vykdomos tėvų apklausos tikslu sužinoti tėvų nuomonę apie vaiko ugdymą (si),
atlikti ir analizuoti ugdymo rezultatus , jų kokybės gerinimą, išsiaiškinti aplinkos poveikio daromą
įtaką vaiko asmenybės raidai ir adaptacijai.
9. Vykdomas tėvų švietimas:
9.1. Organizuojamos paskaitos aktualiais vaikų ugdymo ir tėvų pedagoginio švietimo
klausimais (paskaitų ciklus organizuoja socialinis pedagogas, vaiko gerovės komisija, specialusis
pedagogas, bendruomenės slaugytoja).
9.2. Rengiamos atmintinės tėvams apie vaikų ugdymą ir auklėjimą (organizuoja
socialinis pedagogas, vaiko gerovės komisija, specialusis pedagogas, bendruomenės slaugytoja).
9.3. Teikiamos specialistų konsultacijos tėvams.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10. Gimnazija, tėvai ir vaikas pasirašo vaiko priėmimo į mokyklą sutartį, kurioje
nurodomi visų šalių bendri susitarimai ir įsipareigojimai dėl vaiko mokymo ir mokymosi.
11. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais, globėjais ir jų informavimo tvarkos aprašas
leis tobulinti gimnazijos ugdymo proceso organizavimą, sudarys sąlygas gimnazijos veiklos
pozityviai kaitai - saugioje aplinkoje kiekvienam mokiniui siekti pažangos ir savirealizacijos pagal
gebėjimus ir polinkius.
______________________
Priedas Nr.10
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASIŪLA
2015-2016 M.M.
1-4 KLASĖS (8 val.)
Mažasis futbolas 2 val. Vaidas Mackevičius
Badmintono ABC 1 val. Vaidas Mackevičius
Mišrus ansamblis 2 val. Inga Kutelienė
Judrieji žaidimai 1 val. Romualdas Mažionis
Dailės būrelis 1 val. Rasa Kaunė
Dramos būrelis 1 val. Erika Beinoravičienė
VISO: 8 VAL.
5-8 KLASĖS (8 VAL.)
Tinklinis 1 val. Romualdas Mažionis
Jaunųjų matematikų
programuotojų
1 val. Vaidas Mackevičius
Jaunųjų matematikų
programuotojų
0,5 val. Rasa Griškevičienė
Šokių studija 3 val. Vilma Petrošienė
Tautodailės būrelis 1 val. Sigutė Latakaitė
Dramos 1 val. Danutė Dunauskaitė
Judrieji žaidimai 0,5 val. Romualdas Mažionis
VISO: 8 VAL.
1-2 G KLASĖS (7 VAL.)
Mišrus ansamblis 2 val. Inga Kutelienė
Šokių studija 2 val. Vilma Petrošienė
Krepšinis 2 val. Romualdas Mažionis
Krašto ainiai 1 val. Birutė Trakimienė
VISO: 7 VAL.
3-4 G KLASĖS(6 VAL.)
„Sprigtas“ – žurnalistų
b.
2 val. Leonida Jonušienė
Istorijos pėdomis 1 val. Darius Petreikis
„Bendraamžių klubas“ 2 val. Irena Grabienė
Virtualus dizainas 1 val Grikštaitė Ramunė
VISO: 6 VAL.
IŠ VISO: 29 VAL.
.
_______________________
Priedas Nr.11
KLASIŲ DALIJIMAS Į GRUPES IR PARALELIŲ BEI GRETIMŲ KLASIŲ JUNGIMAS 2014-2015 M.M.
DORINIS UGDYMAS
Klasė Mokinių
skaičius
Iš jų mokysis Savaitinių pamokų skaičius Papildomų
pamokų
skaičius Tikybos Etikos Tikybai Etikai
5 24 12 12 1 1 1
6 17 9 8 1 1 1 7 23 10 13 1 1 1
8 23 13 10
1 1 1
Iš viso: 4
1G 24 12 12 1 1 1
2Ga 19 10 9 1 1 1 2Gb 20 10 10 1 1 1
Iš viso: 3
TECHNOLOGIJOS
INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
Klasė Mokinių
skaičius
Iš jų: Savaitinių pamokų skaičius pagal ugdymo
planą
Papildomų
pamokų
skaičius
I gr. II gr. Klasei I gr. II gr.
5 24 10 14 4 2 2 2 6 17 10 7 4 2 2 2
7 23 12 11
4 2 2 2
8 24 12 12 2 1 1 1
Iš viso: 7
1G 24 12 12 3
1,5 1,5 1,5
2Ga 19 13 13 3 1 1 2Gb 20 13 1 1
Iš viso: 2,5
Klasė Mokinių
skaičius
Iš jų Savaitinių pamokų skaičius pagal
ugdymo planą
Papildomų
pamokų
skaičius Mokinių sk. Igr. Mokinių sk. II gr. Klasei I gr. II gr.
5 24 12 12 2 1 1 1
6 17 9 8 2 1 1 1
7 23 12 11 2 1 1 1
Iš viso: 3
1G 24 12 12 2
1 1 1 2Ga 19 13 13 3 1 1
2Gb 20 13 1 1
Iš viso:
2
UŽSIENIO KALBOS
___________________
Kla
sė
Mo
kin
ių
ska
ičiu
s
Pirmoji užsienio kalba
Pa
pil
do
m
ų p
am
ok
ų
sk.
Antroji užsienio kalba
Pa
pil
d.
pa
mo
kų
sk.
Pra
ncū
zų k
.
Pa
mo
k
ų
ska
ičiu
s
An
glų
k.
Pa
mo
k
ų
ska
ičiu
s
Pra
ncū
zų k
.
Pa
mo
k
ų s
k.
An
glų
k.
Pa
mo
k
ų s
k.
Ru
sų k
.
Pa
mo
k
ų s
k.
2 22 - - 11/11 4 2
4 22 - - 11/11 4 2
Iš viso: 4
5 24 12/12 6 3
7 23 11/12 6 3 11/12 4 2
8 23 12/11 6 3 12/11 4 2
Iš viso: 9 4
1G 24 - 12/12 6 3 - - - - 12/12 4 2
Iš viso: 3 2