KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE ... PAGALBOS TEIKIMO... · Klientas...
Transcript of KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE ... PAGALBOS TEIKIMO... · Klientas...
PROJEKTAS „PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO
SISTEMOS PLĖTRA (II ETAPAS)“
SFMIS NR. VP1-2.2.-ŠMM-02-V-01-009
KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE (NACIONALINIAME, SAVIVALDYBĖS,
MOKYKLOS, MOKYTOJO) PROCESO ORGANIZAVIMO
REKOMENDACIJŲ PROJEKTAS
Parengė: VšĮ „MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS“
ekspertų grupė
2014 m.
Vilnius
2
TURINYS
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS ....................................................................................... 3
II SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO FORMOS.............................................. 4
III SKYRIUS KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE, PASIRINKIMO KRITERIJAI .................................................................................. 6
IV SKYRIUS KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS ............................................... 7
V SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE
PROCESO DALYVIAI BEI KONSULTAVIMOSI POREIKIO NUSTATYMAS .......................... 8
VI SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE
ETAPAI, JŲ TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS .............................................................................. 11
VII SKYRIUS KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĖS ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE VERTINIMAS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO SUTEIKIMAS ................................... 12
VIII SKYRIUS KONSULTAVIMO VEIKLOS SKATINIMAS ..................................................... 13
1 PRIEDAS. KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE
SCHEMA .......................................................................................................................................... 15
2 PRIEDAS. KONSULTAVIMO ĮRANKIŲ BEI KONSULTACINIAM DARBUI REIKALINGŲ
DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI ........................................................................................................ 16
2. Grupinio konsultavimo įrankis. Vizijos kūrimo metodas, taikomas konsultuojant mokyklas
strateginio valdymo tema................................................................................................................... 20
3. Individualaus konsultavimo įrankis: struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio
klausimynas pagal Grow metodą. ...................................................................................................... 21
4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų refleksijos klausimynas. .... 23
5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto užrašai ................................................. 25
6. Informacijos fiksavimo įrankis: konsultanto ataskaitos forma ...................................................... 28
7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo
konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai ..................................... 29
8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus
konsultavimo paslaugoms ................................................................................................................. 32
3
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švietimas yra esminė visuomenės kultūros ir gerovės kilimo sąlyga, kuri pasiekiama tik
sutelkus individualias ir kolektyvines švietimo bendruomenės ir jo plėtra suinteresuotųjų
pastangas. Iniciatyvos, kurios tiesiogiai ar net antriniu savo poveikiu prisideda prie švietimo
plėtros yra ne tik skatintinos, bet ir aktyviai palaikytinos. Konsultavimasis yra viena iš veiklų,
kuri tiesiogiai daro poveikį realiems švietimo bei ugdymo procesams.
2. Konsultavimas(is) - tai tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas
tobulinimas(is), puoselėjantis bendradarbiavimo kultūrą ir asmeninę iniciatyvą. Efektyvus
konsultavimasis praturtina švietimo organizacijas ir jose dirbančius žmones praktinio
mokymosi patirtimis, kurios yra svarbios puoselėjant mokymosi visą gyvenimą praktiką bei
stiprinant mokymosi mokytis gebėjimus ir nuostatas. Šiuo požiūriu švietimo organizacijos ir jų
darbuotojai turėtų būti tikri mokymosi pavyzdžiai. Efektyviam konsultavimuisi reikalinga
aplinka, kurioje pripažįstama savo ir kitų patirtis bei kompetencija, skatinama ja dalintis,
formuojamas supratimas, kad geriausi sprendimai randami bendradarbiaujant.
3. Konsultavimo pagalbos teikimo įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, regiono, vietos)
proceso organizavimo rekomendacijų tikslas - pasiūlyti įvairių konsultacinio darbo
organizavimo galimybių tam, kad tai taptų įprasta ir pridėtinę vertę turinčia praktika,
prisidedančia prie švietimo kokybės gerinimo nacionaliniu, regiono bei vietos lygmeniu.
4. Konsultavimo veikloje dalyvauja du partneriai: konsultuojamasis (klientas) ir konsultantas(-ai).
Konsultuojamieji (klientai) gali būti:
4.1. atskiri asmenys, dirbantys švietimo organizacijose arba veikiantys savarankiškai;
4.2. švietimo organizacijos, t.y. švietimo įstaigos, švietimo pagalba ir valdymu ar kita švietimo
veikla užsiimančios organizacijos.
5. Konsultavimo lygmuo (nacionalinis, regioninis ar vietos) priklauso nuo to, kokiame lygmenyje
veikia asmenys ir organizacijos, kokie klausimai yra sprendžiami, koks yra sprendimų, kurių
priėmimui reikalingas konsultavimasis, poveikio mastas: šalies, regiono, konkrečios
organizacijos ar asmens profesinės veiklos.
6. Nacionalinio lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas: švietimo
strategija ir politika, švietimo politikos įgyvendinimas, švietimo kokybės tobulinimas,
nacionalinių programų ar projektų planavimas, įgyvendinimas bei poveikio vertinimas, kiti
strateginiai klausimai, sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, darantys įtaką šalies švietimo
sistemai.
4
7. Regiono (savivaldybės) lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas:
regiono švietimo strategija ir politika, strateginių planų kūrimas, nacionalinių švietimo
prioritetų įgyvendinimas konkrečiame regione, švietimo kokybės regione tobulinimas,
regioninių projektų įgyvendinimas ir kiti strateginiai, vadybiniai bei organizaciniai klausimai,
kurių sprendimas turės įtakos švietimui regiono mastu.
8. Vietos lygmens (organizacijos ar individo) konsultavimo prioritetai, t.y. sprendimų priėmimo
laukas: organizacijos (mokyklos) strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ugdymo ir švietimo
organizavimo veiklos, vadybinių procesų tobulinimas, siekiant gerinti švietimo kokybę
mokykloje, jos bendruomenėje ar atskirų asmenų veikloje.
9. Konsultavimas skirtinguose lygmenyse turi remtis suderinamumo, tęstinumo, papildymo
principais, nes siekiant tvarumo, švietimo tobulinimo iniciatyvos ir praktikos turi būti
įgyvendinamos sistemiškai, subsidiarumo principais bendradarbiaujant visiems lygmenims.
II SKYRIUS
KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO FORMOS
10. Švietimo konsultavimo veikloje taikomos įvairios formos. Šiame dokumente pateikiamos
konsultavimo formos, derančios su „Švietimo konsultavimo modeliu“ 1 ir atitinkančios
šiuolaikinę konsultavimo sampratą bei efektyvias konsultavimo praktikas.
11. Konsultavimo formos gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus:
11.1. konsultanto vaidmenį;
11.2. konsultavimo metodus.
12. Konsultavimo formos pagal konsultanto vaidmenį. Skiriami du pagrindiniai konsultanto
vaidmenys ir jas atitinkančios konsultavimo formos: ekspertinė ir procesinė.
13. Ekspertinio konsultavimo forma: konsultantas, padėdamas klientui spręsti problemas ir
įgyvendinti naujoves, pateikia ekspertines išvadas ir rekomendacijas, remdamasis savo
žiniomis, patirtimi, duomenų analize, gerosios praktikos pavyzdžiais. Ekspertinis
konsultavimas taikomas tada, kai klientui reikalingos konkrečios žinios ar sprendimai (pvz.,
finansų valdymo tobulinimas), kurie pagerintų veiklos efektyvumą. Konsultantas šiuo atveju
yra tam tikros srities ekspertas, bet turintis ir konsultavimo kompetenciją.
14. Procesinio (įgalinančio) konsultavimo forma: konsultantas pateikia problemos sprendimo
metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, rasti sprendimą ir planuoti jo
1http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20failus:/article/843/426_%C5%A0VIETIMO%20KONSULTA
VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis
5
įgyvendinimą. Procesinis konsultavimas taikomas, kai reikia įsigilinti į situacijos specifiką,
identifikuoti problemą ir rasti unikalų sprendimą (pvz., konkrečios mokyklos mokytojų
motyvacijos problema). Procesiniame konsultavime svarbus konsultavimo proceso,
metodologijos, įrankių išmanymas.
15. Konsultavimo formų taikymo prioritetai: skatintinas procesinio konsultavimo taikymas,
padedantis klientui aktyviai įsitraukti į konsultavimosi procesą ir kartu su konsultantu
prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą – pokyčio įgyvendinimą. Ekspertinį konsultavimą
rekomenduojama derinti su procesiniu, pateikiant ekspertinę patirtį taip, kad ji būtų kūrybiškai
pritaikoma kliento situacijai. Abi konsultavimo formos taikytinos visuose lygmenyse:
nacionaliniame, regiono bei vietos.
16. Konsultavimas gali būti išorinis arba vidinis, priklausomai nuo to, ar konsultantas yra
specialistas iš išorės (pvz. finansų ekspertas), ar organizacijos atstovas (pvz., profesinio
tobulinimo konsultantas, dirbantis toje mokykloje).
17. Konsultavimas gali būti individualus (pvz. psichologinis konsultavimas), grupių (pvz.
metodinių grupių supervizijos), organizacijų (pvz. organizacinė struktūros keitimo projektas),
tinklų (pvz. besimokančių mokyklų tinklai). Šios formos pasirenkamos pagal poreikį ir gali
būti taikomos įvairiuose lygmenyse. Švietimo srityje svarbus ir individualus, ir grupių,
organizacijų bei tinklų konsultavimasis (mokyklų tinklai, mokytojų darbo grupės, saviugdos
grupės ir kt.), siekiant kuo geriau panaudoti organizacijų turimą potencialą, pasiekti geresnę
sprendimų kokybę, įgalinti žmones.
18. Specifinė konsultavimo forma – viešoji konsultacija. Ji taikoma siekiant įtraukti į diskusiją
(ieškant sprendimų) daugiau žmonių, atstovaujančių suinteresuotoms grupėms.
Suinteresuotos grupės kviečiamos pateikti grįžtamąjį ryšį apie priimamus strateginius
sprendimus (pvz. Bendrųjų programų, Valstybinės ar regiono švietimo strategijos
svarstymai), jie yra įtraukiami į sprendimus formuojančias ir priimančias darbo grupes,
dalyvauja diskusijose ir svarstymuose. Viešųjų konsultacijų metu išryškėja skirtingos
pozicijos bei nuomonės, ieškoma kompromisų bei susitarimų. Dažnai tam pasitelkiamas
konsultantai – proceso moderatoriai, padedantys išryškinti diskusijos tikslus, analizuoti
informaciją ir daryti apibendrinimus, ieškoti visų suinteresuotų pusių interesus atitinkančių
sprendimų, užtikrinti konstruktyvią ir produktyvią diskusiją. Viešosios konsultacijos ypač
taikytinos nacionaliniame bei savivaldos lygmenyse, jos yra būtinos, kai reikia ieškoti
susitarimų tarp įvairių suinteresuotų grupių dėl strateginių klausimų.
19. Konsultavimo įvairovė pagal metodus. Konsultavimo procese naudojama daug įvairių metodų
ir įrankių. Kai kurie metodai gali būti pasirenkami kaip pagrindiniai (tęstiniai) konkretaus
6
konsultavimo proceso eigoje ir tada gali būti traktuojami kaip specifinė konsultavimo forma.
Tokie konsultavimo formų pavyzdžiai – tęstinis koučingas, ugdymo programų kūrimas ir
įgyvendinimas, mokymasis veikloje, mentorystė, supervizuojamas grupių darbas ir pan.
20. Konsultavimo metodų taikymo prioritetai. Metodai pasirenkami pagal poreikį: konsultavimo
tikslą, temą, klientą. Skatintinas nuolatinis konsultantų tobulėjimas ir naujų konsultavimo
formų paieška. Tai prisidėtų prie konsultavimo kokybės gerinimo ir švietimo atsinaujinimo.
III SKYRIUS
KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE, PASIRINKIMO KRITERIJAI
21. Švietimo konsultantai turi būti kompetentingi profesionalai, sertifikuoti Švietimo konsultantų
veiklos nuostatų nustatyta tvarka.
22. Sertifikuotų konsultantų sąrašas, duomenys apie jų sertifikavimą skelbiami viešai Švietimo ir
mokslo ministerijos įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliotos institucijos) tinklapyje. Be to,
konsultantai gali skelbti informaciją apie save įvairiose interneto erdvėse bei kitose
žiniasklaidos priemonėse. Skelbdamasis apie save konsultantas turi pateikti nuorodą į
Įgaliotos institucijos interneto svetainę. Šioje interneto svetainėje privalomai bus skelbiama
informacija apie konsultantą, jo konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus, jų
atsiliepimus ar kitokį konsultanto veiklos vertinimą, jo paskatinimą ar apdovanojimus.
23. Skelbtiną informaciją apie save konsultantai pateikia savanoriškai ir atsakingai, įvardydami
konsultavimo sritis. Dėl nuolat besikeičiančių švietimo bendruomenės poreikių, naujai
iškylančių švietimo raidos aspektų, besikeičiančio konteksto galėtų būti nustatomos
apibendrintos plačios konsultavimo sritys, kurias konsultantai gali pasirinkti (vieną ar net
kelias sritis) ar nurodyti itin siaurą specializaciją, specifinę ar unikalią sritį. Tai turėtų skatinti
konsultantų kūrybiškumą, drąsintų juos nuolat ieškoti laisvų nišų ir naujų aktualių sričių.
24. Įgaliota institucija analizuoja konsultantų specializacijų pasiskirstymą, stebi ir tiria
konsultavimosi poreikius, konsultantų ir konsultuojamų sričių paklausumą. Turėdama šiuos
duomenis Įgaliota institucija pataria konsultantams dėl kvalifikacijos tobulinimo, gilinimosi
įsivardytose srityse ar pasirenkant naujas konsultavimo sritis bei specializacijas.
25. Laisvas konsultantų specializacijų įsivardijimas naudingas klientams. Tai leidžia
pastariesiems analizuoti pasiūlą, jos įvairovę, sekti konsultantų pasiūlos tendencijas ir
naujoves. Visų lygių konsultavimo dalyviams tai leidžia geriau identifikuoti konsultavimosi
poreikius ir galimybes.
7
26. Konsultavimosi klientas analizuoja savo veiklą, įvardija stipriąsias ir silpnąsias veiklos puses,
numato veiklos tobulinimo poreikį. Šiuo aspektu klientai nėra visi vienodi. Kiekvienas
klientas unikalus savo veiklos situacija ir rezultatais. Pagal konsultavimosi poreikį bei
pagalbos paieškos aktyvumą klientus galima skirstyti į keletą grupių, kurių kraštutiniai
variantai būtų – suprantantys konsultavimosi poreikį ir aktyviai jo ieškantys (aukštas poreikis,
aukštas aktyvumas) ir nematantys poreikio ir neieškantys konsultavimo (žemas poreikis,
žemas aktyvumas).
27. Konsultavimas yra ilgalaikis procesas, tad svarbu, kad tarp kliento ir konsultanto užsimegztų
partneriškas ryšys, būtų aiškūs tarpusavio lūkesčiai, konsultantų kompetencija atitiktų kliento
poreikius. Ieškant konsultacinės pagalbos bei konsultantų, galinčių ją suteikti, reikėtų
atsižvelgti į šiuos pasirinkimo kriterijus:
27.1. konsultanto kompetencija, specializacija, išsilavinimas, turimi sertifikatai;
27.2. konsultavimo patirtis, buvę klientai;
27.3. konsultanto siūlomo pagalbos plano atitikimas kliento lūkesčiams;
27.4. reikalingi ištekliai konsultavimui.
28. Konsultanto pasirinkimas dažnu atveju yra panašus į darbuotojo atranką, kai atsižvelgiama ne
tik į formaliuosius kriterijus, bet ir „minkštuosius“ aspektus, tokius kaip tarpusavio
pasitikėjimas, vertybinės nuostatos, asmenybės „integralumas“ ir kt.
IV SKYRIUS
KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE
LYGMENYSE, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS
29. Konsultantai savo veiklą vykdo kaip:
29.1. savarankiški paslaugų teikėjai (kaip pavieniai fiziniai asmenys arba grupėje, veikdami
kartu pagal jungtinės veiklos sutartį)2;
29.2. švietimo konsultavimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbuotojai;
29.3. valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos (pvz., mokyklos, švietimo centro arba
kitos švietimo pagalbos įstaigos) darbuotojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatyta
funkcija konsultavimas (pvz., profesinio tobulinimosi konsultantai).
2Konsultantas, savarankiškai besiverčiantis konsultavimo paslaugų teikimu pagal atlygintinų paslaugų sutartis, laikomas
vykdančiu individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085)
2 straipsnio 7 dalį, todėl pradėdamas šią veiklą privalo informuoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities VMI
skyrių, pateikdamas Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.
8
30. Klientas konsultavimo paslaugas įsigyja pagal paslaugų teikimo sutartis arba samdo
konsultantus, kaip darbuotojus pagrindiniam arba antraeiliam darbui pagal darbo sutartis.
Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties fragmento pavyzdys pateikiamas 2 priede.
31. Konsultavimo veiklos finansavimo šaltiniai:
31.1. Nacionaliniame lygmenyje - iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų fondų, lėšas
konsultavimuisi įtraukiant į nacionalinio lygmens švietimo politiką formuojančių institucijų
biudžetus.
31.2. Regionų (savivaldybių) lygmenyje - iš specialiųjų savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų
strateginių švietimo projektų įgyvendinimui, ES ir kitų fondų lėšų bei kitų lėšų, skirstomų
savivaldybės lygmenyje.
31.3. Vietos (mokyklų) lygmenyje - iš mokinio krepšelio ar kitų mokyklos nuosavų lėšų.
Mokyklos turi turėti teisę savo biudžete esančias profesiniam tobulinimuisi skirtas lėšas
naudoti ir konsultavimuisi.
32. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (nauja redakcija nuo 2009-
12-24 (Žin., 2009, Nr. 158-7134)) (toliau – Metodika) 13.4 punktas nustato, kad mokinio
krepšelio lėšos gali būti naudojamos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų
kvalifikacijai tobulinti.
33. Švietimo konsultavimo paslaugų sutarties šalimi (klientu) visuose lygmenyse, paprastai, yra
perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996,
Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, pvz., tai valstybės ar
savivaldybės institucijos ir įstaigos, taip pat mokyklos (biudžetinės įstaigos), kurios
pasirinkdamos švietimo konsultantą(-us) ar švietimo konsultavimo įmonę privalo taikyti VPĮ
nuostatas ir laikytis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pirkimų principų (skaidrumo,
lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.) bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.
V SKYRIUS
KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE PROCESO
DALYVIAI BEI KONSULTAVIMOSI POREIKIO NUSTATYMAS
34. Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schema pateikta 1 priede. Nurodytų
lygmenų specifika plačiau paaiškinama šiame skyriuje.
35. Konsultavimo paslaugų teikimo proceso dalyviai yra klientai ir konsultantai. Klientai, t.y. kaip
švietimo srityje veikiantys individai, asmenų grupės ir organizacijos, gali dalyvauti
nacionalinio, regiono ir vietos lygmens konsultacijose.
9
36. Nacionaliniame lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti švietimo politikai,
Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų ministerijų bei joms pavaldžių institucijų darbuotojai,
kiti suinteresuotieji asmenys ir/ar asmenų grupės. Šiame lygmenyje turėtų būti
konsultuojamasi dėl nacionalinių švietimo prioritetų ar aktualių nacionalinio lygmens
problemų. Nacionalinio lygmens konsultacija yra ir tuomet, kada minėti klientai yra
konsultuojami ir kitais vadybiniais ar specializuotais klausimais, nes šių asmenų daromi
sprendimai turės poveikį jų kuruojamoms sritims. Pavyzdžiui, ministerijos departamento
direktorius gali konsultuotis asmeninio vadybinio efektyvumo klausimais, kurių niekaip
nepavadintume “nacionalinio lygmens problema”. Tačiau nuo to, kiek jis pradės efektyviau
organizuoti savo kaip vadybininko darbą priklausys ir viso departamento veikla bei šiame
departamente priimami sprendimai, kurie akivaizdžiai daro poveikį nacionaliniu lygmeniu.
37. Regiono lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti regiono (savivaldybės) lygmens
švietimo politikai bei administracija, regioniniai švietimo centrai, švietimo savivaldos
organizacijos ir kt. Svarbus vaidmuo tenka regioniniams švietimo centrams, kurie turėtų burti
mokyklas ir koordinuoti konsultavimo veiklas regione. Kaip minėta aukščiau, individuali
konsultacija, kuri yra teikiama asmens veiklos efektyvumui didinti jo įgaliojimų ribose yra
vertinama kaip atitinkamo lygmens konsultacija.
38. Vietos lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti mokyklų vadovai, mokytojų
darbo grupės, mokyklų ekspertai, savivaldos institucijos, tėvai ir pan. Rekomenduojama
plėtoti konsultavimosi su socialiniais partneriais praktiką.
39. Konsultavimo veiklos efektyvumui turi būti užtikrinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų
lygmenų.
40. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas 3 nacionaliniu lygmeniu. Šiame lygmenyje
konsultavimosi poreikį gali išreikšti ir konsultavimą inicijuoti nacionalinio lygmens švietimo
politikai, ekspertai, įvairios tarybos bei asociacijos, akademinės bendruomenės atstovai,
atkreipdami dėmesį į edukologijos naujoves bei tendencijas, Lietuvoje bei tarptautiniu mastu
vykstančius švietimo pokyčius, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenis, aktualias
problemas, spręstinas nacionaliniu lygmeniu. Poreikį konsultavimuisi gali suformuluoti ir
savivaldybės, atskiros mokyklos ar jų asociacijos, švietimo veikloje veikiančios organizacijos
bei visuomenės atstovų grupės. Tokia poreikio suformulavimo kryptis padeda įtvirtinti
demokratinį konsultavimosi modelį.
3 Žr. 1 priede pateiktą Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schemą
10
41. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas regiono lygmeniu. Šiame lygmenyje
konsultavimąsi gali inicijuoti savivaldybių švietimo politikai bei administracija, švietimo
savivaldos organizacijos savivaldybės mokyklos, dalininkai ar jų asociacijos, atsižvelgiant į
švietimo kaitos tendencijas nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu, visuomenės poreikius bei
nacionalinio ir vietos lygmeniu atliktus konsultavimosi projektus, kurių išvados bei realizuoti
darbai nurodo tokią reikmę, pvz. įgyvendinami sisteminiai švietimo pokyčiai ar sprendžiamos
aktualios problemos visai savivaldybei: mokyklų tinklo pertvarka, profesinio tobulinimosi
sistemos kūrimas ar tobulinimas ir kt.
42. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas vietos lygmeniu. Šiame lygmenyje
konsultavimosi poreikį vietoje išreiškia mokyklos ar ugdymo organizacijos vadovai,
savivaldos organizacijos, mokiniai, tėvai, visuomenės atstovai, ypač kai mokyklų įsivertinimo
ir išorinio vertinimo metu išryškėja tobulintinos sritys, įgyvendinamos ugdymo naujovės,
kuriami nauji planai, sprendžiamos problemos, išgyvenamos krizės. Konsultavimosi poreikį
gali inicijuoti ir steigėjas, kai stebėsenos sistema nurodo ugdymo kokybės tobulinimo
būtinumą, taip pat ir nacionalinio bei regiono lygmeniu atlikti konsultavimosi projektai, kurių
išvados bei realizuoti darbai nurodo tokią reikmę. „Švietimo konsultavimo modelio apraše“4
pateikiamos tam tikros mokyklų probleminės situacijos, kai konsultavimasis yra būtinas:
Mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo metu:
bent viena tema įvertinta 1 arba „N“ lygiu;
dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir
„Mokyklos strateginis valdymas“;
1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio normos, principai“, „Asmenybės raidos
lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“, „Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“,
„Personalo valdymas“;
mokyklos situacija ir jos kontekstas (remiantis tam tikrais kiekybiniais ar kokybiniais
duomenimis), išryškėjęs per socialinę, ekonominę, kultūrinę prizmę, yra probleminis.
43. Gali būti pačios įvairiausios situacijos, rodančios, kad organizacijai reikia pagalbos iš išorės.
Inicijuoti tokias konsultacijas gali pati švietimo įstaiga, jos steigėjas, nacionalinio lygmens
institucijos, mokyklos vadovai, mokytojai, tėvai, atkreipdami dėmesį į aktualias problemas,
švietimo naujoves. Švietimo naujovių įgyvendinimą su konsultantų pagalba gali inicijuoti ir
4http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20failus:/article/843/426_%C5%A0VIETIMO%20KONSULTA
VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis
11
pačios švietimo bendruomenės bei decentralizuotoje švietimo konsultavimo erdvėje
veikiančios organizacijos ir konsultantai.
VI SKYRIUS
KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE ETAPAI, JŲ
TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS
44. Konsultavimo procesas yra ilgalaikis, nukreiptas į tvarių pokyčių įgyvendinimą.
Nepriklausomai nuo to, kas yra konsultuojamieji, kokio lygmens sprendimai bus priimami,
konsultavimo procesas turi šiuos būtinus etapus:
44.1. Konsultavimo sutarties sudarymo etapas. Problemos apibrėžimas, konsultavimo tikslų ir
lūkesčių suderinimas su klientu. Aiški sutartis dėl konsultavimo proceso, rezultatų,
vaidmenų, resursų, komunikacijos ir konfidencialumo.
44.2. Situacijos analizės (tyrimo) etapas. Duomenų apie konkrečią situaciją rinkimas, panaudojant
tinkamus metodus. Esminių duomenų atrinkimas ir apibendrinimas, įtraukiant į šį procesą
klientą.
44.3. Duomenų analizės ir sprendimų paieškos etapas. Tyrimo duomenų analizė ir efektyvių
sprendimo variantų paieška kartu su klientu.
44.4. Veiklos planavimo etapas. Sprendimo pasirinkimas ir veiklos planavimas, tiksliai numatant
pokyčio žingsnius, veiklas, dalyvius, resursus, terminus, rizikas ir jų valdymo priemones.
44.5. Monitoringo etapas. Iš anksto sutartas periodinis įgyvendinimo pokyčio rezultatų aptarimas,
vertinimas ir papildymų, pakeitimų numatymas. Galutinis projekto įvertinimas.
45. Visuose lygmenyse veikiančios švietimo organizacijos bei profesionalai turėtų nuolat siekti
aukštos veiklos kokybės, nuolat įsivertinti, išsikelti plėtros prioritetus ir ieškoti efektyviausių
veiklos tobulinimo kelių, kurių vienas yra konsultavimasis. Rekomenduojama konsultuotis
reguliariai. Atskiri asmenys ciklą nusistato patys, organizacijoms yra rekomenduojama ne
rečiau kaip kartą per trejus metus dirbti su išoriniais konsultantais. Klausimų mastas bei jame
dalyvaujančiųjų žmonių skaičius nėra apibrėžiami, kiekviena organizacija sprendžia pati,
atsižvelgdama į įsivertinimo bei išorinio vertinimo duomenis. Yra atvejų, kai išorinė pagalba
švietimo įstaigai yra būtina ir ja pasirūpinti turi steigėjas. Pvz., mokyklos steigėjas konsultuoja
ir teikia reikalingą pagalbą mokyklai jai įsivertinant ir iki išorinio vertinimo stebi, ir analizuoja
mokyklos veiklą po išorinio vertinimo. Ypač steigėjo vaidmuo padidėja, jeigu mokyklos
veiklos kokybės išorinio vertinimo metu bent viena tema buvo įvertinta 1 arba „N“ lygiu;
dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir
12
„Mokyklos strateginis valdymas“; 1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio
normos, principai“, „Asmenybės raidos lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“,
„Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“, „Personalo valdymas“.
VII SKYRIUS
KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĖS ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE
VERTINIMAS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO SUTEIKIMAS
46. Konsultavimo paslaugų teikimo kokybė vertintina dviem pjūviais:
46.1. bendra konsultavimo proceso stebėsena nacionaliniu mastu;
46.2. kiekvieno konsultavimosi proceso vertinimas.
47. Konsultavimo proceso stebėsena yra nuolat atliekama nacionaliniu mastu siekiant analizuoti,
kaip skatinama konsultavimosi kultūra, kaip teikiamos konsultavimo paslaugos, kokia yra
konsultantų kompetencija, kiek konsultavimasis prisideda prie švietimo kokybės gerinimo.
Šiuo požiūriu konsultavimo veiklos stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija arba jos
įgaliota institucija, kuri nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jų rinkimo bei
analizavimo metodiką, duomenų rinkimo periodiškumą. Gauti duomenys yra apibendrinami,
analizuojami, vertinami ir skelbiami viešai. Konsultavimo veikla yra viešinama Įgaliotos
institucijos interneto svetainėje. Čia yra skelbiama informacija apie konsultantus, jų
konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus. Svetainėje yra skelbiami ir klientų
atsiliepimai ar kitoks konsultanto veiklos vertinimas. Klientai yra skatinami suteikti grįžtamąjį
ryšį apie konsultavimosi procesą. Tai ypač svarbu kuriant konsultavimuisi palankią kultūrą,
skatinant švietimo organizacijas bei profesionalus konsultuotis.
48. Vertinimas yra būtina konsultavimosi proceso dalis, t.y. iš anksto sutartas periodinis
konsultavimosi proceso ir rezultatų aptarimas, pakeitimų numatymas bei galutinis įvertinimas
proceso pabaigoje. Vertinimo planas sudaromas konsultavimosi proceso pradžioje ir to plano
įgyvendinimas priklauso nuo konsultavimosi projekto tikslų. Rekomenduojama, kad
konsultantai nuolat aptartų su klientais konsultavimosi proceso pažangą, pasitikrintų
tarpusavio lūkesčius, nedelsdami spręstų kylančias problemas. Atviras ir sąžiningas
grįžtamasis ryšys tarp konsultanto ir kliento yra svarbiausias konsultavimosi kokybės
garantas. Pasibaigus konsultavimosi procesui, jo rezultatų tvarumo aptarimas kartu su
konsultantu (-ais) turėtų įvykti bent vieną kartą ir ne vėliau kaip per vienus metus (bet ne
anksčiau nei po pusės metų). Konsultavimo veiklos stebėsena ir vertinimas išsamiai aprašyti
Švietimo konsultantų veiklos nuostatų VI skyriuje.
13
VIII SKYRIUS
KONSULTAVIMO VEIKLOS SKATINIMAS
49. Konsultavimas kaip tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas profesinis
tobulinimasis didina švietimo pridėtinę vertę.
50. Konsultavimosi kultūros sklaida turėtų tapti nuolatine ir svarbia nacionaline, regiono
(savivaldybių) ir vietos lygmens veikla.
51. Skatinant konsultavimo/si poreikį nacionaliniu lygmeniu rekomenduojama:
51.1. Skatinti ir stiprinti jau parengtų konsultantų įsitraukimą į naujų nacionalinių, savivaldybių ir
mokyklų projektų kūrimą ir įgyvendinimą. Tai sudarys tinkamas prielaidas sukauptos
konsultantų patirties realizavimui ir efektyviam finansinių lėšų naudojimui, teiks
pridedamąją naudą klientui, užtikrins tvarią konsultavimo/si praktiką bei jos tęstinumą.
51.2. Inicijuoti vertingos konsultacinės praktikos kaupimą ir sklaidą. Jos pagrindu formuoti
motyvuojančią, į pažangą orientuotą organizacijos kultūros kūrimą ir viešinimą. Pvz. Geros
mokyklos nominacija, Mokyklų pažangos fondas, mokyklų veiklos kokybės išorinio
vertinimo ir įsivertinimo rodiklių siejimas su konsultavimu ir pan.
51.3. Teikti pagalbą po mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo naudoti įvairias
konsultavimosi formas, padedančias mokykloms siekti pažangos.
52. Skatinant konsultavimosi poreikį regionų (savivaldybių) lygmeniu rekomenduojama:
52.1. Vykdant savivaldybės inicijuotus projektus ir iniciatyvas, nukreiptas į švietimo sistemos
efektyvumo didinimą, praktinėje veikloje labiau remtis procesinio (įgalinančio) konsultavimosi
forma.
52.2. Plėtoti konsultacijų tinklą savivaldybėje įtraukiant švietimo skyrių specialistus, mokyklų
vadovus, mokytojus ir kitus specialistus profesionalus, galinčius iš esmės konstruktyviai
išplėsti klientų suvokimą apie problemų sprendimo galimybes. Tai padės kurti švietimo
bendruomenės savivaldybėje identitetą, leidžiantį užsibrėžti ir siekti bendrų švietimo tikslų.
53. Skatinant konsultavimosi poreikį vietos lygmeniu rekomenduojama:
53.1. Stiprinti vidinę darbuotojų motyvaciją konsultuotis siejant ją su jų vertinimu ir įsivertinimu
53.2. Įvairiais būdais skatinti švietimo organizacijų tobulinimosi iniciatyvas, įtraukiančias
konsultavimąsi.
53.3. Konsultavimąsi tiesiogiai sieti su darbuotoju kvalifikacijos tobulinimu.
54. Patiems konsultantams svarbu aktyviai veikti konsultavimo srityje, nuolatos viešinti savo
veiklą, kaupti ir skleisti vertingą praktinę patirtį.
14
55. Švietimo įstaiga turėtų būti motyvuota turėti sertifikuotų konsultantų, veikiančius už įstaigos
ribų, nes:
55.1. tai nauda įstaigai, kur konsultantai savo darbovietėje skleidžia naujausias žinias, gebėjimus
ir dalinasi praktine patirtimi;
55.2. įstaiga profesionaliai reprezentuojama, jos laimėjimai ir pasiekimai viešinami per
konsultantų veiklą;
55.3. aktyviai dalyvaujama kuriant bendradarbiavimo tinklus ir modernią švietimo sistemą.
15
1 PRIEDAS. KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE
SCHEMA
16
2 PRIEDAS. KONSULTAVIMO ĮRANKIŲ BEI KONSULTACINIAM DARBUI
REIKALINGŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis. Pavyzdys – plano struktūra, parengta pagal
konsultavimo proceso etapus.
2. Grupinio konsultavimo įrankis. Pavyzdys – vizijos kūrimo įrankis, taikomas konsultuojant
organizacijas strateginio valdymo tema.
3. Individualaus konsultavimo įrankis. Pavyzdys – struktūruotas individualaus konsultavimo
pokalbio klausimynas pagal Grow metodą.
4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų su klientu refleksijos
klausimynas.
5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – mokyklos konsultanto užrašai.
6. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto ataskaitos forma.
7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo
konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai.
8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus
konsultavimo paslaugoms.
17
1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis: konsultacinės pagalbos plano struktūros
pavyzdys
Etapas Tikslai Veiksmai Paaiškinimas Terminai ir
ištekliai
Konsultacinės
pagalbos etapai
išskiriami pagal
klasikinę
konsultavimo
proceso
planavimo
schemą
Suformuluojami
konkretūs
tikslai
kiekvienam
etapui, ko siekia
konsultantai
Įvardijamos
konkrečios
priemonės
bei įrankiai
Pagrindžiamas kiekvienas
konsultacinės pagalbos žingsnis
Preliminarūs
terminai,
kiek trunka
kiekvienas
etapas ir
kokių
resursų jam
reikia/reikės.
1. Pirminis
kontaktas
Kadangi pirminis kontaktas gali
nulemti tolesnius darbo santykius su
komanda, konsultantui svarbu
pelnyti pasitikėjimą. Dėmesio centre
– klientas.
2. Susitarimas:
tikslų
formulavimas,
vaidmenų
apibrėžimas
Šis etapas svarbus, nes suteikia
konsultacijai aiškumo: ko sieksime,
kokio rezultato tikimės. Svarbu
aptarti ir apibrėžti konsultanto
vaidmenį, kad klientas suprastų, ką
reikės daryti patiems ir ko galima
tikėtis iš konsultanto.
3. Pirminis
duomenų
rinkimas arba
stebėjimas
Kaupiami konkretūs dokumentai ir
rašytinė medžiaga, padedanti
susikurti vaizdą apie konsultuojamą
organizaciją ir jos kontekstą. Šiame
etape skiriama laiko stebėti
kultūrinius ir konteksto aspektus,
etikos principams ir darbo praktikai
išsiaiškinti. Jis pratęsia pirmus du
18
etapus ir turi nenutrūkti per visą
konsultavimo procesą. Šio etapo
metu surinkti duomenys naudojami
tobulinti praktiką ir įvertinti poveikį.
Labai svarbu etiškumas,
konfidencialumas ir pagarba tam,
kas jau padaryta.
4. Duomenų
apibendrinimas
ir analizavimas,
grįžtamasis
ryšys
Atlikus tyrimą, išanalizuojami ir
apibendrinami sukaupti duomenys,
kad visi tolesni veiksmai būtų
pagrįsti faktais. Jeigu dalį tyrimo
atliko konsultantas – kliento
komandai suteikiamas grįžtamasis
ryšys.
5. Variantų
identifikavimas
ir procedūrų
nustatymas
Pasibaigus 4 etapui, konsultantai
bendradarbiaudami su komanda,
išsiaiškina visus galimus tolesnės
veiklos variantus.
6. Profesinis
tobulėjimas ir
mokymasis
Šiam etapui reikėtų skirti ypač didelį
dėmesį. Jame ugdomas
konsultuojamų asmenų supratimas
apie šiuos procesus, gerinamos jų
žinios ir įgūdžiai, kad vėliau jie
galėtų savarankiškai įgyvendinti
panašius pokyčius. Konsultantas,
dirbdamas su komanda, turi remtis
naujausiais profesinio tobulėjimo
modeliais.
7. Įgyvendinimo
pagalba
7 etape konsultantas, valdydamas
pokyčių procesą, imasi pagalbininko
vaidmens ten, kur to reikia. Svarbu
išlaikyti balansą ir nepradėti dirbti
už klientą.
19
8. Įvertinimas ir
poveikis
Į visas konsultavimo sutartis reikėtų
įtraukti darbo įvertinimo skyrių.
Konsultantas gali pasisiūlyti pateikti
klientui įvertinimo ataskaitą, tai
padėtų užtikrinti kokybę, o kartu
įvertinti poveikį.
9. Pasitraukimas
arba vaidmens
pakeitimas
Konsultantas, pasibaigus
konkrečiam konsultaciniam
projektui, turi pasitraukti. Taip pat
šiame etape galima keisti
konsultanto vaidmenį – tuomet jis
vėl pradeda nuo 2 etapo ir sudaro
naują susitarimą.
20
2. Grupinio konsultavimo įrankis. Vizijos kūrimo metodas, taikomas konsultuojant mokyklas
strateginio valdymo tema
Metodas taikomas dirbant su grupe, kai reikia pasiekti susitarimą struktūruotos diskusijos būdu.
Metodo aprašymas
Suinteresuotų grupių lūkesčių įvardinimas.
Įvardiname suinteresuotas grupes.
Nurodome po 3 interesus (lūkesčius ), ko kiekviena iš šių grupių tikisi ( laukia) iš mokyklos.
Pavyzdžiui: Švietimo skyrius (kokybiško ugdymo, sklandaus darbo ir t.t. ); Savivaldybė (projektinių
veiklų, efektyvaus lėšų panaudojimo ir t.t. ); ŠMM (kokybiško ugdymo, nuolat besimokančios
bendruomenės ir t.t.); Švietimo centrai (aktyvių veiklų ( metodinis darbas), norinčių mokytis (
tobulėti) mokytojų ir t.t.); Tėvai (kokybiško ugdymo, saugumo, gerų darbo sąlygų ir t.t. ); Mokytojai
(galimybės tobulėti, gerų darbo sąlygų, saugumo, mokymo priemonių ir t.t.); Mokiniai (gerų darbo
sąlygų, įdomių pamokų ( kokybiško ugdymo), mokymosi priemonių įvairovės ir t.t. ); Administracija
ir kt.( iniciatyvių mokytojų, kokybiško ugdymo, patenkinti mokinių ir jų tėvų lūkesčius ir t.t.)
Prioritetinių lūkesčių išgryninimas
Pažymime pasikartojančius lūkesčius.
Priskiriame balų skaičių. 100 taškų paskirstome: kiekvienam lūkesčiui (kuo svarbesnis lūkestis, tuo
daugiau taškų).
Susumuojame ir išreitinguojame.
Vizijos teiginio suformulavimas
Atsižvelgdami į prioritetinius lūkesčius, suformuluojame vizijos teiginį (grupelėse)
Palyginame grupelių variantus, patikriname juos pagal geros vizijos kriterijus:
Aiškumas - ar suprantama, aiški, įsimintina?
Motyvacinė vertė - ar įkvepianti, ar yra iššūkis?
Galimybė vystytis - ar skatina tobulėti?
Pasiekiamumas – ar reali, ar iš jos išplaukia tikslai, uždaviniai
Suformuluojame galutinį teiginį
Bendro darbo refleksija
Aptariame vizijos formulavimo patirtį, fiksuojame įžvalgas.
21
3. Individualaus konsultavimo įrankis: struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio
klausimynas pagal Grow metodą.
Konsultavimo sritis: individualus tobulėjimas.
Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas.
Kada taikoma: įrankis taikomas individualiai.
Metodo aprašymas
Konsultantas veda pokalbį su klientu, užduodamas klausimus, kurie padeda pačiam klientui
analizuoti situaciją, ieškoti sprendimo ir tuo pačiu – tobulinti problemų sprendimo įgūdžius.
Pokalbis turi savo struktūrą, yra vedamas etapais, užduodant klausimus:
G (goal) - tikslas
Kokį klausimą/ problemą turime išspręsti?
Kodėl šis tikslas svarbus?
Kaip galime apibrėžti norimą rezultatą?
Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai
R (reality) – reali situacija
Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?
Kaip bandėte spręsti problemą iki šiol?
Kas kelia rūpesčių? Kas nesiseka? Kodėl taip vyksta?
Koks jūsų indėlis?
Kokios yra kitų žmonių nuomonės?
Kaip panašias situacijas pavyko spręsti anksčiau?
Kokie turimi ištekliai?
Ko išmokote iš šios situacijos?
Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai
(options) – pasirinkimai
Kokie galimi sprendimai?
Kokių variantų esate sugalvojęs?
Kokie dar galėtų būti variantai?
Kokios būtų tokio sprendimo pasekmės?
Palyginkite variantus? Kokie jų privalumai ir trūkumai?
Kas turės didžiausią išliekamąją vertę?
Kuri galimybė geriausia?
22
Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai
W (will) – valia, sąmoningi žingsniai
Ką darysite toliau?
Koks jūsų veiksmų planas?
Kokie pirmieji žingsniai turi būti padaryti?
Kada tai padarysite?
Įvertinkite nuo 1 iki 10, kiek jaučiatės įsipareigojęs įgyvendinti šį veiksmų planą?
Kokios pagalbos reikia ir kas ją gali suteikti?
Ką dar turėtume aptarti?
Kaip žinosite, kad darbas eina teisinga linkme?
Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai
23
4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų refleksijos klausimynas.
Konsultavimo sritis: organizacijų konsultavimas.
Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas.
Kada taikoma: įrankis taikomas paties konsultanto savarankiškam darbui, analizuojant informaciją.
Metodo aprašymas
Po pirmųjų susitikimų su klientu konsultantas, naudodamasis klausimynu, apibendrina surinktą
informaciją apie situaciją, įvertina kliento motyvaciją keistis, konsultanto ir kliento santykius.
Remdamasis šios refleksijos įžvalgomis, konsultantas planuoja tolesnę konsultavimo eigą ir kitus
susitikimus su klientu.
Klausimai refleksijai:
Pristatoma problema:
Kaip jūs suprantate pristatomą situaciją/ problemą? Kokius apibendrinimus galite daryti iš pateiktos
informacijos?
Koks organizacijos folkloras, istorija ar organizacinės kultūros elementai yra šios problemos
kontekstas?
Kas yra problemos dalyviai? Kaip jie prisideda prie situacijos, problemos? Kas yra „gerieji“ ir
„blogieji“ veikėjai kliento požiūriu?
Kaip klientas prisideda prie situacijos, problemos atsiradimo ar vengia ją spręsti?
Ar yra kažkokių „juodųjų dėmių“, kurių klientas nemato?
Kliento santykis su problema ir noras keistis
Kiek klientas rodo susidomėjimo ir energijos pokyčio atžvilgiu?
Kuriais klausimais/temomis klientas yra pasirengęs keistis ir mokytis?
Dėl kokių klausimų/temų klientas jaučiasi nejaukiai ar gynybiškai?
Kam klientas priskiria atsakomybę už problemos sprendimą?
Kliento ir konsultanto santykis
Koks buvo kliento dalyvavimas diskusijoje?
Kaip klientas elgiasi su jumis? Ką šis santykis sako apie jo santykių su žmonėmis pobūdį ir galimą
ryšį su problema?
Ar jaučiatės kontroliuojamas, palaikomas, išklausomas? Ar jums rodoma pagarba ar atvirkščiai?
Ar klientas atviras pasiūlymams ar visad laikosi savo?
Ar jūsų santykiai grįsti bendradarbiavimu ar tiesiog vienpusiai?
24
Konsultanto dalyvavimas pokalbyje
Kokius teisingus klausimus uždavėte? Kokie pokalbio momentai buvo svarbūs situacijos supratimui?
Kokius neverbalinius duomenis surinkote?
Kokį palaikymą suteikėte? (atsargios rekomendacijos, asmeniškas padrąsinimas, problemas
pripažinimas, nuoširdumo įvertinimas ar pan.)
Kokius konfrontuojančius, aktyvinančius teiginius pateikėte? (nesurinko duomenų, praleidžia
svarbiausias pokalbio temas, pertraukia konsultantą, nuvertina problemos rimtumą ar pan.)
Tolesni žingsniai
Kokie yra kito susitikimo uždaviniai? Koks yra kito susitikimo planas?
Kokius duomenis norite surinkti? Kokius klausimus planuojate užduoti?
Kokius metodus, įrankius ketinate naudoti?
Kaip toliau formuosite santykius su klientu?
Ko vengsite?
25
5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto užrašai
Mokykla:
Konsultantas:
Darbo su mokykla laikotarpis:
Mokyklos kontekstas
Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai (rekomenduojama iš išorinio vertinimo ataskaitos:
10–5).
Mokyklos įsivertinimo duomenys ( rekomenduojama įrašytte duomenis, kurie pateikiami NMVA).
Vizitų mokykloje įrašai: (įrašykite bet kokį kontaktą su mokyklos valdymo organais, įskaitant ir
dalyvavimą susitikimuose)
Data Tikslas/paskirtis Pastabos/komentarai
Mokinių mokymosi kokybė ir jų pažanga mokykloje (pateikite paskutiniųjų metų mokinių mokymosi
pasiekimus ir rezultatus, kuriuos mokykla turi: pažangumas, VBE, PUPP, standartizuoti testai).
Komentarai: (mokymosi rezultatų apibendrinimas/išvados)
Lankomumas (pateikite duomenis, kuriuos turi mokykla).
Komentarai: (lankomumo duomenų apibendrinimas/išvada)
Mokyklos veiklos tobulinimo prioritetai iš Strateginio, Metinio veiklos planų ir Veiklos tobulinimo
plano po išorinio vertinimo.
Komentarai: (fiksuojame planavimo dermę tobulinimo prioriteto aspektu ir veiksmų, kuriuos mokykla
gavo (jei gavo) po išorės vertinimo, paramos poveikį)
Ko mokykla tikisi iš konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio)? (mokyklos lūkesčiai siekiant
pažangos).
Kokią problemą/veiklos aspektą mokykla ketina spręsti?
26
Konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) įžvalgos dėl spręstinos mokyklos problemos/veiklos
aspekto.
Mokyklos ir konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) galutinis susitarimas dėl tobulinamo
veiklos prioriteto.
Tobulinamo veiklos prioriteto priemonių planas (aptariamas ir suderinamas su mokykla pirmajame
darbo vizite).
Eil.
Nr.
Veiklos priemonė Laukiamas rezultatas/
sėkmės kriterijus
Pastabos/komentarai
Komentarai: (kokie aspektai bus panaudoti mokyklos veiklos plane ateinantiems metams?)
Tobulinamo veiklos prioriteto tarpinių rezultatų fiksavimas (antrasis darbo vizitas).
Eil.
Nr.
Veiklos priemonė Laukiamas
rezultatas/ sėkmės
kriterijus
Tarpiniai veiklos
rezultatai
Pastabos/komentarai
Komentarai: (įrodymai, tokie kaip pamokų stebėjimas, reikalingų dokumentų analizė, susitikimų,
kai buvo aptarta pažanga fiksavimas, einamųjų metų kiekvieno trimestro/semestro komentarai apie
mokinių mokymosi rezultatus ir kt.)
Tobulinamo veiklos prioriteto galutinių rezultatų fiksavimas (trečiasis darbo vizitas).
Eil.
Nr.
Veiklos priemonė Laukiamas
rezultatas/ sėkmės
kriterijus
Galutiniai veiklos
rezultatai
Pastabos/komentarai
Komentarai: (įrodymai, tokie kaip pamokų stebėjimas, reikalingų dokumentų analizė, susitikimų,
kai buvo aptarta pažanga fiksavimas, einamųjų metų kiekvieno trimestro/semestro komentarai apie
mokinių mokymosi rezultatus ir kt.)
27
Išvados apie tobulinamo veiklos prioriteto pokyčius (fiksuojama apibendrintai lyderystės ir vadybos
vaidmuo mokyklos tobulėjimo procese – gebėjimas tobulėti, pasiekti pokyčiai, išryškėjusios mokyklos
iniciatyvos ar poreikis paramai iš išorės (ekspertų, konsultantų ir kt.)).
Kaip konsultavimo procese sėkmė bus išlaikoma/palaikoma?
Veiklos aspektai gerajai patirčiai skleisti.
Parašas: konsultantas
Parašas: mokyklos vadovas
Data:
28
6. Informacijos fiksavimo įrankis: konsultanto ataskaitos forma
1. Konsultuojama organizacija 2 .Susitikimo data :
3. Susitikimo trukmė:
4. Konsultacinio susitikimo Nr. 5. Susitikimo vieta:
6. Dalyvavo konsultantai:
7. Konsultuojamos organizacijos atstovai:
8. Susitikimo paskirtis, diskusijų tema bei eiga:
9. Susitikimo rezultatai (pagrindinės išvados, pasiekti susitarimai dėl tolesnių veiksmų):
10. Planuojama tolesnė konsultantų veikla:
11. Planuojama tolesnė veikla organizacijoje :
12. Idėjos kitam susitikimui ( tematika, siekiamas rezultatas):
13. Su kokiais sunkumais susiduriate? Kokie kyla klausimai kitiems konsultantams?
14. Pasidalinkite pavyzdžiais ar atvejais, kuriuos reikėtų panagrinėti su kitais konsultantais.
29
7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo
konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai
S U T A R T I S
1. Sutarties subjektai
Sutartis sudaroma tarp KLIENTO ... (toliau - Užsakovas), atstovaujamos jo direktoriaus
.....................ir KONSULTANTO (toliau - Vykdytojas).
2. Sutarties objektas
KONSULTAVIMAS DĖL ... strateginio proceso organizavimo.
3. Užsakovo įsipareigojimai
Suteikti Vykdytojui reikalingą informaciją apie .... procesą.
Sudaryti sąlygas darbuotojams – strateginės ... grupės nariams- skirti 50 proc. savo darbo laiko
projekto įgyvendinimui;
Dalyvauti projekte pagal numatytą vykdymo planą (priedas Nr.1).
Apmokėti Vykdytojui už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras,
4. Vykdytojo įsipareigojimai
Paruošti pasiūlymą .... strateginio proceso organizavimui.
Atlikti Priede Nr. 1 numatytus darbus: pravesti seminarus, diskusijas, atlikti analizę ir kt. sutartyje
numatytomis sąlygomis.
Surasti ir į projektą įtraukti papildomai reikiamus ekspertus.
Pateikti kiekvieno projekto įgyvendinimo plane numatyto etapo ataskaitą, nurodant atliktą darbą ir
sugaištą laiką.
Užtikrinti atlikto darbo kokybę.
5. Darbo kaina ir atsiskaitymo tvarka
Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra ... Lt (susitikimai, diskusijos, seminarai)
Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra ... Lt (dokumentų analizė, ataskaitų rengimas ir kiti rašto
darbai). Į valandos įkainį įeina konsultanto darbo apmokėjimas bei administravimo išlaidos: ryšiai,
priemonės, transportas ir kt.
Iš viso konsultavimo valandų yra:
1-3 etapai – iki 50 val. konsultantų darbo;
4 etapas – iki 20 val. konsultantų darbo bei tyrimų atlikimas;
5-8 etapai - iki 90 val. konsultantų darbo.
30
Kiekvieno mėnesio pabaigoje Vykdytojas pateikia veiklos ataskaitą bei sąskaitą-faktūrą, kurią
Užsakovas apmoka per penkias darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Neapmokėjus sąskaitos laiku,
yra skaičiuojami 0,2% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos.
Sutarties Priedas Nr. 1
Pasiūlymas ... strateginio proceso organizavimui
Eil.
Nr.
Etapo pavadinimas Terminai Veikla/ rezultatai Dalyviai
1. Susitikimas su
organizacijos vadovybe,
kurio metu susitariama dėl:
- numatomo projekto
galutinio rezultato;
- projekto vykdymo plano;
- projektui vykdyti
reikalingų sąlygų
Pristatymas – diskusija, kurio
metu pristatomas ir
argumentuojamas projekto
planas
Organizacijos
vadovybė,
konsultantai
2. Strateginės projekto
vykdymo grupės
formavimas
a) grupei reikalingų žmonių
kompetencijų ir gebėjimų
sąvado parengimas ir
pristatymas vadovybei
Sąvado parengimas,
pristatymas,
Diskusija
Priimamas sprendimas dėl
grupės sudėties
Konsultantai,
vadovybė
3. Strateginės projekto
vykdymo grupės
formavimas
b) grupės sudarymas ir jos
apmokymas
c) grupės darbo pradžios
inicijavimas
Mokomasis seminaras, kurio
tikslas – supažindinti grupę su
projekto vykdymo planu,
priskirti grupės nariams projekto
užduotis, mokyti grupės
darbuotojus parengti priskirtų
užduočių vykdymo planus
Organizacijos
darbuotojai, jei
reikia, samdomi
ekspertai
4. Tyrimų atlikimas
Tyrimai, diskusijos, pristatymai Strateginė grupė,
samdomi ekspertai,
31
Konsultantai
5. Pažangiosios patirties
analizė ir apibendrinimas
(praktinių pavyzdžių
analizė)
Analizė,
užsienio ekspertų kvietimas,
seminarai
Tikslas – pažangiosios patirties
vertinimas, perėmimas
Strateginės
grupės atstovai,
konsultantai,
samdomi ekspertai
6. Mokymo, ugdymo bei
mokymosi technologijų
know - how analizė,
perspektyviausios krypties
atranka;
Analizė, seminarai, diskusijos Strateginės
grupės atstovai,
konsultantai
7. Naujos koncepcijos
parengimas
Remiantis atliktais tyrimais bei
pažangiausios patirties analize
parengiama nauja.... koncepcija.
Strateginė grupė,
konsultantai
Sutarties Priedas Nr. 2
Konsultantų darbo ataskaitos forma
Eil.
Nr. Projekto etapas Užduotis
Veikla/
rezultatai DATA
LAIKAS Val.sk.
Pasta-
bos pradžia pabaiga
1.
2.
32
8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus
konsultavimo paslaugoms
Vykdant konsultavimo paslaugų pirkimą raštu arba žodžiu (kadangi daugeliu atveju paslaugų
pirkimas bus mažos vertės, kuriam netaikomi reikalavimai dėl viešo pirkimo paskelbimo ir rašytinės
apklausos vykdymo), rekomenduojama naudoti VPĮ reglamentuotus teikėjų atrankos instrumentus:
1. taikyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus konsultantams, pvz.:
1.1. reikalavimą dėl minimalios konsultavimo paslaugų patirties metais (pvz., ne mažiau,
kaip 3 metai) turėjimo pasirinktoje konsultavimo srityje, prašant pateikti informaciją apie
teiktas konsultavimo paslaugas (projektus, sutartis), jų teikimo laikotarpius,
konsultavimo paslaugų gavėjų kontaktinius duomenis;
1.2. reikalavimą dėl sėkmingai įvykdyto bent vieno panašaus (apimtimi ir svarba)
konsultavimo paslaugų atvejo (projekto, sutarties), prašant pateikti informaciją apie
sėkmingai atliktas paslaugas, trumpą paslaugų aprašymą ir teigiamą paslaugų gavėjo
atsiliepimą ir jo kontaktinius duomenis;
1.3. reikalavimus išsilavinimui (pvz., tam tikrų studijų krypčių aukštasis universitetinis
išsilavinimas);
2. ir/arba taikyti kvalifikacinę kandidatų atranką, kai tiekėjų kvalifikaciniai duomenys (pvz.,
apie turimą patirtį, skaičiuojamą laikotarpiu, vykdytais projektais, sutartimis) tarpusavyje
palyginami balais pagal nustatytus kriterijus. Šiuo atveju perkančioji organizacija nustato, kiek
mažiausia (pvz., 3 – supaprastinto pirkimo atveju) ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus
pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.
Vykdant kandidatų kvalifikacinę atranką siūloma vadovautis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo
metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m.
spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin., 2003, Nr. 103-4623; 2012, Nr. 5-163);
3. ir/arba vertinti pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
Kadangi konsultavimo paslaugų kokybė reikšminga dalimi priklauso nuo konsultantų
kompetencijos, todėl supaprastintų pirkimų atvejais išrenkant ekonomiškai naudingiausią
pasiūlymą, pasiūlymai gali būti vertinami ir tarpusavyje palyginami ne tik pagal kainos
kriterijų, bei ir pagal darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį (tokią galimybę numato nuo 2014 m.
sausio 1 d. galiojantys VPĮ pakeitimai (Žin., 2013, Nr. 112-5575).