Nr. 15(354)

Rugpjûèio mënuo labai pa-lankus gydyti virðkinamojotrakto organø veiklos sutriki-mus (tarp jø - gastrità, meteo-rizmà, kolità, enterità, viduriøuþkietëjimà), o taip pat skatin-ti skrandþio sulèiø iðsiskyrimà.Ðiuo atþvilgiu sveikatai nau-dingi yra abrikosai, anyþiai(vienà arbatiná ðaukðtelá any-þiaus sëklø uþpilti stikline ver-danèio vandens, 10 minuèiøpalikti prisitraukti ir nukoðusiðgerti per du kartus), baklaþa-nai, bruknës, kriauðës, krauja-þolës, slyvos ir erðkëtuogës.Skrandþio bei dvylikapirðtësþarnos opaligæ galima veiks-mingai gydyti medetkomis,kraujaþole bei oþkaroþe; ðiøvaistaþoliø preparatus pataria-ma vartoti ir minëtø ligø profi-laktikai. Paskutiná vasaros më-nesá galima pasitelkti á pagal-bà daug augalø, padedanèiøstiprinti ðirdies ir kraujagysliøsistemà, o taip pat valanèiøkraujagysles, maþinanèiø cho-lesterolio koncentracijà kraujy-je, gydanèiø aterosklerozæ, hi-pertenzijà (du valgomuosiusðaukðtus medetkos þiedø uþpil-ti stikline vandens ir virintivandens vonelëje 15 min.; var-toti po 1-2 valgomuosius ðaukð-tus tris kartus per dienà), stimu-liuojanèiø ðirdies veiklà, valan-èiø kraujà bei skatinanèiø krau-jodarà. Tarp jø - abrikosai, aje-rai, baklaþanai (baklaþanus taippat rekomenduojama valgytisergant podagra, nes jie skati-

dies, kraujagysliø ar inkstø li-gomis. Ðiose darþovëse gausukalio druskos, kuri stiprina ðir-dá, ðalina ið organizmo skysèiøpertekliø ir apsaugo nuo pa-brinkimø. Baklaþanus taip patrekomenduojama valgyti ser-gant podagra, nes jie skatinaðlapimo iðsiskyrimà ið organiz-mo. Prieð vartojant maistui,baklaþanus bûtina nulupti, su-pjaustyti iðilgai plonomis pla-èiomis juostelëmis, pasûdyti irpalikti 25-30 min. Kai iðsiskirsskystis, já nupilti ir baklaþanusnuplauti (taip jie netenka ne-malonaus kartumo). Pernokusiøir kietø baklaþanø vartoti mais-tui jokiu bûtu negalima, nesjuose yra labai daug solanino,kuriuo galima apsinuodyti.

Brukniø uogos tonizuojaðirdies raumená, maþina kraujospaudimà, didina kraujagysliø(ypaè kapiliarø) sieneliø tvirtu-mà bei elastingumà. Virtos bruk-nës su medumi ypaè veiksmin-gai padeda sergant plauèiø tuber-kulioze. Sergant parodontoze,burnà patariama skalauti brukniølapø uþpilu: vienà valgomàjáðaukðtà smulkintø lapø uþpiltistikline verdanèio vandens, uþ-dengus palaikyti 30 min., kadprisitrauktø, ir nukoðti.

Ið brukniø lapø pagamintànuovirà rekomenduojama daþ-niau vartoti sergantiesiems inks-tø ar tulþies pûslës akmenlige,gastritu (kai sumaþëjæs skran-dþio sulèiø rûgðtingumas), ke-penø ligomis, reumatu; ðio nuo-viro taip pat duodama gerti þmo-nëms, kurie naktá nelaiko ðlapi-mo (labai naudinga enureze ser-gantiems vaikams). Nuovirui pa-gaminti reikia 20-30 g brukniølapø ir trijø stikliniø verdanèiovandens. Ðis miðinys pavirina-mas 10 minuèiø, paskui nuko-ðiamas ir geriamas tris kartus perdienà. Ligoniams, nelaikantiemsðlapimo naktá, liaudies medici-nos þinovai pataria pasigamintitokios arbatos: brukniø uogos,brukniø lapai ir jonaþolës þolë(santykiu 1:1:2). Tris valgo-muosius ðaukðtus ðio miðiniouþpilti trimis stiklinëmis ver-danèio vandens, 10 min. pakai-tinti verdanèio vandens vonelë-je, nukoðti ir gerti po vienà stik-linæ tris kartus antroje dienospusëje (paskutinæ stiklinæ re-komenduojama iðgerti prieð ei-nant miegoti).

na ðlapimo iðsiskyrimà ið orga-nizmo), kriauðës (be visa kita,jos veiksmingai stiprina kapilia-rus), kraujaþolë, medetkos, oþka-roþë, agurkai, persikai, dirvinisasiûklis (du arbatiniai ðaukðte-liai asiûklio þolës uþplikomistikline verdanèio vandens; kas-dien rekomenduojama iðgerti potris stiklines ðios arbatos), ðil-kmedis bei erðkëtuogës. Ypaèverta paþymëti abrikosus ir me-detkas - tai puikûs augaliniai an-tibiotikai, tikras jaunystës elik-syras; juose esanèios veikliosiosmedþiagos stabdo organizmo se-nëjimà.

Sergant inkstø, kepenø, ðlapi-mo pûslës bei ðlapimtakiø ligo-mis, o taip pat turint akmenø inks-tuose, ðlapimo pûslëje ar ðlapim-takiuose bei esant sutrikusiai tul-þies apytakai labai naudingi ab-rikosai, ajero ðaknø preparatai,anyþiai, bruknës (du arbatiniaiðaukðteliai brukniø lapø uþpila-mi dviem stiklinëmis ðalto van-dens ir palaikoma 10 valandø,kad prisitrauktø. Kasdien reikiaiðgerti dvi stiklines paðildytobrukniø lapø uþpilo), kriauðës,medetkos (du valgomieji ðaukð-tai þiedø stiklinei vandens; virin-ti vandens vonelëje 15 minuèiø,vartoti po 1-2 valgomuosiusðaukðtus tris kartus per dienà),raudonëlis, agurkai, bitkrëslë,slyvos bei erðkëtuogës (erðkëtro-þës ðaknis susmulkinti, du valgo-mieji ðaukðtai þaliavos vienaistiklinei vandens. Ðaknis uþpiltivandeniu ir virti 15 min. Nuovi-

rui atvësus, nukoðti ir gerti potreèdalá stiklinës tris kartus perdienà 1-2 savaites). Rugpjûèiomënesá gamta dosni sergantie-siems cukriniu diabetu - nepa-mirðkite valgyti daugiau brukniø,kriauðiø, rugiø grûdø bei erðkë-tuogiø.

Abrikosø sultys ypaè naudin-gos esant sumaþëjusiam skran-dþio sulèiø rûgðtingumui bei ser-gant þarnyno ligomis, nes jos pa-siþymi antibakteriniu poveikiu irstabdo puvimo procesus. Ðvieþiir dþiovinti abrikosø vaisiai ge-rina virðkinimà bei ðirdies ir krau-jagysliø sistemos veiklà. Kadan-gi turi labai daug geleþies, ðievaisiai yra naudingi ir sergan-tiems maþakraujyste þmonëms; oabrikosø kauliukø branduoliøemulsija padeda gydyti tracheitàbei laringità. 20 g abrikosø kau-liukø suskaldyti, nuimti virðuti-ná sluoksná, o branduoliukussmulkiai sugrûsti. Gerti 3-4 kar-tus per dienà ádëjus po pusæ ar-batinio ðaukðtelio á arbatà arbapienà.

Ajerø ðakniastiebiai ir ið jøpagaminti preparatai nuo senovartojami apetitui gerinti. Jøveikliosios medþiagos stimuliuo-ja virðkinimo sulèiø sekrecijà, ge-rina virðkinimà, atpalaiduojaspazmus, gerina tulþies bei ðla-pimo iðsiskyrimà. Ajero ðaknøpreparatais gydomas lëtinis gast-ritas, skrandþio ir dvylikapirðtësþarnos opaligë, hepatitas, chole-cistitas, kolitas, inkstø ar ðlapi-mo pûslës uþdegimas. Ið balinio

ajero ðakniastiebiø galima pasi-gaminti milteliø, uþpilo arba nuo-viro.

Uþpilui imama du valgomuo-sius ðaukðtus (arba 10 gramø)smulkintos þaliavos, ji suberiamaá emaliuotà indà, uþpilama stik-line verdanèio vandens ir kaiti-nama verdanèio vandens vonelë-je 15 minuèiø; paskui auðinama45 min. kambario temperatûroje,nukoðiama per marlæ, nuspau-dþiama ir dar ápilama verdanèiovandens iki 200 ml (pradinio tû-rio). Gautà ðiltà antpilà reikia ger-ti pusvalandá prieð valgá po ket-virtadalá stiklinës tris kartus perdienà. Paruoðtà antpilà vësiojevietoje galima laikyti 2-3 paras.

Ávairiø tautø liaudies medici-noje ajero ðakniastiebiø prepara-tais veiksmingai gydomas stoma-titas ir gingivitas; jie naudojamikosmetikai ir gydomosioms vo-nioms. Burnai skalauti gamina-mas ðitoks antpilas: vienas val-gomasis ðaukðtas paruoðtos vais-tinës medþiagos uþpilamas stik-line verdanèio vandens ir uþden-gus dvi valandas laikoma ðiltojevietoje (nekaitinant), paskui per-koðiama.

Ajero ðaknø nuoviru stiprina-mi plaukai (viena dalis þaliavos20 daliø vandens) - ðvieþiu nuo-viru plaunama galva arba átrina-mi plaukai, ypaè jø ðaknelës. Il-giau panaudojus ajero nuovirà,plaukai ðiek tiek paðviesëja, ágau-na sveikà ir labai graþø blizgesá,iðnyksta pleiskanos, stiprëjaplaukø ðaknys. Tibeto medicinosþinovai ajerø ðakniastiebiais stip-rina organizmà, gydo þaizdas beiopas ir varo ið þarnyno parazitus.Kinø medikai teigia, jog balinisajeras tonizuoja, gerina regëjimà,klausà ir virðkinimà. Bulgarø irlenkø liaudies medicinos þinovaiajerà vartoja atsikosëjimui leng-vinti; jo ðaknø preparatais gydouþdegimus, virðkinamojo traktoorganø veiklos sutrikimus, taippat ðirdies, tulþies pûslës bei inks-tø ligas ir podagrà.

Baklaþanai gerina kraujoda-rà, skatina kaulø èiulpø atsinau-jinimà, padeda sergant anemija,taip pat labai sveika sergant ate-roskleroze ir jos profilaktikai.Juose esanèios medþiagos beicheminiai junginiai reguliuojavirðkinimà ir ðalina ið organizmocholesterolá, todël baklaþanaiypaè rekomenduotini pagyvenu-siems þmonëms bei sergant ðir-

Raudonasis dobilas – daugia-metis þolinis augalas, daþnai ap-tinkamas laukuose, pievose,miðko laukymëse, ant þole ap-augusiø ðlaitø, kultivuojamas irkaip vertinga paðarinë kultûra.Jo sudëtyje yra daug biologið-kai aktyviø medþiagø, kuriosgali bûti naudingos sveikatai irávairiø ligø gydymui. Tai seniaipastebëta, todël liaudies medi-cinoje raudonasis dobilas plaèiainaudojamas daugelio negalavi-mø ir ligø profilaktikos bei gy-dymo tikslais.

Sergant ateroskleroze geraipadeda tokia vaistinë priemonë:reikia paimti po 2 dalis dobiloþolës, ðalavijo lapø ir medetkosþiedø, po 3 dalis brukniø lapø,vaistinës noteros þolës ir gelton-þiedþio barkûno þolës, po 4 da-

KOKIAIS AUGALAIS STIPRINTISVEIKATÀ RUGPJÛÈIO MËNESÁ

GYDANTIS DOBILAS: ÐIRDIES IR KRAUJAGYSLIØ SISTEMOS LIGOSlis raudonëlio þolës ir paprasto-sios trûkaþolës þolës bei po 1 dalámëtos lapø ir linø sëmenø. Viskassusmulkinama, permaiðoma, 2valgomieji ðaukðtai miðinio sube-riami á termosà ir uþpilami 3 stik-linëmis verdanèio vandens. Uþpi-las paliekamas 12 valandø prisit-raukti, perkoðiamas ir ðiltas iðge-riamas per 3 kartus 30 minuèiøprieð valgá.

Sergant ðia liga taip pat pade-da uþpilas, paruoðtas pagal toká re-ceptà: imama po 1 dalá raudonojodobilo þiedeliø, geltonþiedþiobarkûno þolës, ankstyvojo ðalpus-nio þolës, mëtos lapø, þemuogëslapø, avieèiø lapø ir gysloèio la-pø, po 2 dalis vaistinës veronikosþolës, kiaulpienës þolës, ramunë-liø þiedø, ðalavijo lapø ir gudo-belës vaisiø bei po 3 dalis èiobre-

liø þolës ir erðkëèio vaisiø. Vis-kas susmulkinama, permaiðoma, 2valgomieji ðaukðtai miðinio sube-riami á termosà ir uþpilami 3 stik-linëmis verdanèio vandens. Uþpi-las paliekamas prisitraukti 12 va-landø, perkoðiamas ir iðgeriamasðiltas per 3 kartus 30 minuèiø prieðvalgá.

Kamuojant tromboflebitui reko-menduojama lygiomis dalimis pa-imti raudonojo dobilo ir ramunë-lës þiedø, takaþolës, sukatþolës irugniaþolës þolës, kiaulpienës ðak-nø, ðalpusnio lapø, pupeliø ankð-èiø ir trûkaþolës ðaknø arba þolës.Viskas susmulkinama ir kruopðèiaipermaiðoma, 2 valgomieji ðaukð-tai miðinio suberiami á termosà beiuþpilami 3 stiklinëmis verdanèiovandens. Uþpilas paliekamas 12valandø prisitraukti, perkoðiamas

ir geriamas po pusæ stiklinës 3 kar-tus per dienà. Tokio gydymosi kur-sas – 2 mënesiai.

Iðsigydyti tromboflebità galimair tokios pasiruoðtos vaistinës prie-monës pagalba: reikia paimti ly-giomis dalimis dobilo þiedeliø,avieèiø ir berþo lapø, kiaulpienësir raktaþolës ðaknø, gluosnio þie-vës, geltonþiedþio barkûno þolësbei pupeliø ankðèiø. Viskas su-smulkinama, kruopðèiai permaiðo-ma, 2 valgomieji ðaukðtai miðiniosuberiami á termosà ir uþpilami 3stiklinëmis verdanèio vandens. Uþ-pilas paliekamas 12 valandø pri-sitraukti, perkoðiamas ir vartojamaspo 3 valgomuosius ðaukðtus 3 kar-tus per dienà. Gydymosi kursas – 2mënesiai.

Gydantis tromboflebità gali bûtinaudojamasi ir tokiu vaistiniø au-

galø miðiniu: reikia lygiomis da-limis paimtø dobilo þiedeliø,berþo ir avietës lapø, dëmëtosiosrûgties ir barkûno þolës, kiaul-pienës ir raktaþolës ðaknø bei pu-pelës ankðèiø. Viskas susmulki-nama, kruopðèiai permaiðoma, 2valgomieji ðaukðtai miðinio su-beriami á emaliuotà prikaistuváir uþpilami 1 litru verdanèio van-dens. Uþpilas pakaitinamas ikiuþvirimo bei toliau pavirinamasuþdengtame inde dar 10 minu-èiø ant maþos ugnies. Tada vis-kas perpilama á termosà, palieka-ma 8 valandoms prisitraukti irperkoðiama. Taip pasiruoðtasnuoviras iðgeriamas dienos eigo-je – po pusæ stiklinës 30 minu-èiø prieð valgá. Jo skonio pageri-nimui, galima ásidëti medaus,cukraus arba uogienës.

2

1. Keisti savo áproèius ir mity-bà.

Yra daug làstelienos turinèiøproduktø - darþovës, þalumynai,ankðtinës kultûros, rieðutai, sëme-nys, stambiai maltø grûdø pro-duktai, sëlenos.

Reikia maþiau vartoti rafinuo-tø produktø (baltø miltø, rafinuo-to cukraus, ðlifuotø ryþiø) ir ið jøpagamintø patiekalø.

Vengti viduriø uþkietëjimàskatinanèiø produktø, pvz., sûriø,keptos mësos, arbatos, kavos, ðo-kolado, gazuotø gërimø, turinèiøkonservantø, daþikliø, skoniniøpriedø.

Vartoti normalià þarnyno mik-roflorà sàlygojanèius produktus:„gyvus” jogurtus, kefyrus, rûg-piená ir kitus rauginto pieno pro-duktus (nevalgyti nenugriebtopieno).

Gerti daug skysèiø - vandens,sulèiø, sulèiø gërimø.

Laikytis mitybos reþimo, sai-kingai maitintis, nepersivalgyti.

Naudingos iðkrovos dienos.2. Daugiau judëti.Kiek galima daugiau vaikðèio-

ti pësèiomis. Atlikti specialius pratimus.Dirbant daryti pertraukëles,

kuriø metu pasimankðtinti - ne-sustings raumenys ir neuþsistovësþarnyno procesai.

3. Jeigu viduriai uþkietëja daþ-nai, bûtinai reikia kreiptis á gy-dytojà, kad nustatytø prieþastá irskirtø atitinkamà gydymà.

Nuo viduriø uþkietëjimogelbsti ir liaudiðki receptai.

Vidurius laisvina ðeivamedþioantpilas (1 arbatiná ðaukðtelá þie-dø uþpilti stikline verdanèio van-dens). Tinka ir ðaltalankio antpi-las.

Gerai padeda saldymedþioðaknis, paruoðta kaip arbata. Pa-staba: saldymedis nerekomen-duotinas nëðèiosioms, nes didi-na persileidimo rizikà.

Sëmenø aliejus - sena tradici-

Manoma, kad raudonasis pipi-ras kilæs ið Pietø Azijos ar PietøAmerikos. Tenai jis kultivuojamaskaip daugiametis augalas, o Euro-poje - kaip vienmetis. Duomenøapie ðià darþovæ aptinkama 1493m. raðtuose. Savo uþraðuose já mi-ni Kolumbo gydytojas, antrà sykáKolumbui keliaujant po Amerikà.Jis pasakoja, kad tenykðèiai indë-nai ðià darþovæ vartoja kaip prie-skoninæ.

Augalo tëvynë - Centrinë ir Pie-tø Amerika. Ten jis auginamas dariki 2000 m. pr. Kr. XV a. pabaigojepipiras pateko á Ispanijà, o ið tenai,pavadintas ispaniðkuoju pipiru,áveþtas á kitas Europos ðalis. Jis bu-vo naudojamas kaip dekoratyvusis,prieskoninis ir vaistinis augalas.

Kai bulgarø ir vengrø selekci-ninkai iðvedë saldþiàsias rûðis, pi-piras iðpopuliarëjo ir kaip darþo-vë.

Yra dvi raudonojo pipiro rûðys:prieskoninis (aðtrusis) ir saldusis.Prieskoninio vaisiai nedideli apva-lûs arba pailgi. Kaip prieskoniø,ðvieþiø pipirø nedaug dedama ásriubas, padaþus ir mësos patieka-lus. Taip pat sausais, maltais prie-skoniais gardinami mësos patieka-lai. Jie suteikia ypatingà skoná, aðt-rusis pipiras gerina apetità.

Saldusis pipiras naudojamas nekaip prieskonis, o kaip darþovë. Iððiø darþoviø ruoðiamos salotos, jiegaminami ádaryti arba valgomiðvieþi. Apie ðià pipirø rûðá ir pa-kalbësime plaèiau.

Saldusis pipiras vartotinas, kaikamuoja ðios ligos: hipovitamino-zë ir avitaminozë, anemija, gastri-tas, aterosklerozë, acidozë, esamapabrinkimø dël blogos ðirdies veik-los, apleidþia jëgos.

Jis taip pat rekomenduotinassergant hipotonija bei esant krau-jagysliø sveikatos sutrikimø: trom-boflebitas, lëtinë pneumonija arbronchitas, ûmi virusinë kvëpavi-mo infekcija, reumatoidinis artri-tas, podagra; lûþinëja nagai ir slen-ka plaukai. Itin naudingi kraðtuo-se, kur padidëjæs radiacinis fonas.

Saldusis pipiras (juolab aðtru-sis) nevartotinas sergant gastritais,skrandþio ir dvylikapirðtës þarnosopalige, sustiprëjus skrandþio sek-recinei funkcijai, kai kamuoja en-teritas, kolitas, hemorojus, hepati-tas, cholecistitas ir pankreatitas,inkstø ligos. Nevalgyti ðiø pipirøsergant iðemine ðirdies liga (steno-kardija), sutrikus ðirdies ritmui, hi-pertenzija, epilepsija, kai kamuo-ja nemiga, per didelis nervingumas.

VEIKLIEJI PRADAISaldusis pipiras - natûralus vi-

taminø koncentratas, o askorborûgðties turi tiek, kad pranoksta vi-sas kitas darþoves (150 mg ðimtegramø þaliø vaisiø; 250-300 mgðimte gramø raudonø vaisiø). Kadgautø reikiamà paros askorbinorûgðties dozæ, suaugusiam þmoguipakanka suvalgyti viso labo 50 gþalio pipiro ir dar maþiau - raudo-no. Ðiuo aspektu juos galima ly-ginti tik su juodaisiais serbentaisir vitaminingomis ðaltalankiø rû-ðimis.

Vaisiams nokstant, vitaminøjuose daugëja. Todël gerai suno-kusiø saldþiøjø pipirø rekomen-duotina dëti á konservus ir patie-

kalus, siekiant pagausinti vitami-nø. Juose gausu vitaminø B

6, E, ni-

kotino ir folio rûgðèiø ir kt.Pipirø angliavandeniai - tai gliu-

kozë, fruktozë ir sacharozë (jos kiekmaþiau nei pirmøjø). Vaisiamsnokstant ðiø angliavandeniø dau-gëja, o krakmolo maþëja. Ið orga-niniø rûgðèiø pipiruose daugiau-sia obuoliø rûgðties.

Vaisiams aromatà suteikia ete-riniai aliejai, kuriø þievelëje yra0,12-0,15 proc., o specifiná aðtrøskoná - fenolio junginys kapsaici-nas.

Ið mikroelementø saldþiuosiuo-se pipiruose yra kalio, kalcio, mag-nio, natrio ir daug kitø, bet kaliodruskø maþiau nei, pavyzdþiui,baklaþanuose, kopûstuose, svogû-nuose, morkose, pomidoruose, ri-dikuose, èesnakuose. Taip pat jieturi geleþies, vario, fluoro, jodo irkitø medþiagø, o cinko - daugiaunei kitos darþovës (440 mkg ðimtegramø): nusileidþia tik èesnakams.

VERTINGOSIOS SAVYBËSSaldusis pipiras tonizuoja, stip-

rina kapiliarus, padeda sergantskleroze, nuo augliø, skatina skir-tis skrandþio sultis, tulþá, ðlapimà,turi antimikrobiná poveiká. Jis ge-rina apetità, virðkinimà, tonizuojakasos veiklà, maþina cukraus kie-ká kraujyje, pleèia kraujagysles.

Savità aromatà ir skoná pipiramssuteikia eteriniai aliejai, gerinan-tys apetità ir teigiamai veikiantysmedþiagø apykaità organizme.

Turi daug pektininiø medþiagø,gliukozës, fruktozës, PP ir C vita-minø. Geleþis, magnis ir varis tei-giamai veikia kraujagysliø funk-cionavimà, todël pipiras teisëtaivadinamas kraujagysliø veiklosgerinimo priemone, gydanèia arte-rijas, venas ir kapiliarus. Apie taivertëtø pakalbëti plaèiau. Bëgantmetams, mûsø kraujagysliø bûklëprastëja. Átakos turi visos persirg-tos ligos, kurios kartu ardo ir krau-jagysliø sieneles. Tai aterosklero-zë, hipertenzija, diabetas, trombof-lebitas, reumatas bei sveikatos su-trikimai, pasireiðkiantys ilgai var-tojant vaistus. Árodyta, kad nuolatvartodami saldþiuosius pipirus, ga-lime uþkirsti kelià arterijø, venø irkapiliarø ligoms.

KAIP VARTOTIGydymui vidujai vartojamos tik

saldþiøjø pipirø rûðys, o aðtrieji pi-pirai vartojami iðoriðkai.

Kiek jie teiks naudos, priklausonuo vienu kartu suvartoto pipirø

kiekio. Didelis kiekis - kenkia, ovartojant saikingai, kaip teigiamokslinë ir liaudies medicina,gydo nuo daugelio anksèiau mi-nëtø ligø. Saldþiøjø rûðiø pipirøðvieþio minkðtimo rekomenduo-tina dëti á darþoviø salotas (10-50 g), pirmuosius ir antruosiuspatiekalus.

Nuo visø minëtø ligø reko-menduotinas ðvieþiai spaustøsaldþiøjø pipirø ir morkø sulèiømiðinys. Jis vartojamas visà më-nesá 2 kartus per dienà, 15-20 mi-nuèiø prieð valgá.

Kursas pradedamas nuo 30 mlsulèiø; pipirø ir morkø santykis1:10. Laipsniðkai didinama do-zë (iki 150 ml) ir komponentøsantykis (1:3).

Po 2-3 savaièiø pertraukos gy-dymo kursà galima pakartoti.

Etanoliniai karèiøjø pipirøantpilai, turintys baktericidiniøsavybiø, plaèiai naudojami ðiuo-laikinëje medicinoje esant ûmi-niø skrandþio ir þarnyno sutriki-mø, o miðiniais su aliejais trina-ma odà - tai ðildomoji ir dirgina-moji priemonë nuo reumato, ra-dikulito, neuralgijos, miozito.Toks antpilas áeina á tepalø, gy-danèiø nuðalimà, sudëtá.

MAISTINË VERTËSaldþiøjø pipirø dedama á po-

midorø, agurkø ir kitas salotas:uþpilama saulëgràþø aliejumi iruþberiama brinzos ar tarkuoto sû-rio; taip pat á karðtuosius mësosir ryþiø patiekalus.

Saldþiuosius pipirus apdoro-jant termiðkai, dalis vitaminø þû-va, todël juos geriau valgyti þa-lius. Taèiau nereikëtø pamirðti,kad didþiulis C vitamino kiekisiðlieka ir konservuotuose pipi-ruose.

Ruoðiami ir ádaryti pipirai.Tam geriau imti ne visiðkai su-nokusius tamsiai þalius, ðviesiaiþalius ar gelsvus vaisius.

Salotoms tinkamesni sunokæryðkiai geltoni ar raudoni vaisiai,sumuðtiniams su sviestu ir sûriu- ryðkiaspalviai.

Ruoðiant pipirø patiekalus,reikia nupjauti pipiro virðûnæ, ið-imti sëklas ir atsargiai ðaukðteliuiðskobti sëklynà. Galima nupjautiir vaisiaus apaèià.

Aðtrusis pipiras dël deginamaiaðtraus skonio vartojamas atsar-giai: daþniausiai kaip prieskonisruoðiant ávairius patiekalus ir na-mines karèiàsias trauktines, kon-servuojant.

në laisvinamoji priemonë. 1-2 ar-batinius ðaukðtelius aliejaus suvar-toti tuoj po valgio, gausiai uþge-riant vandens. Gerai padeda ir linøsëklos, kuriø galima dëti á duonàar patiekalus (pavyzdþiui, Skandi-navijoje labai populiari duona suðiomis sëklomis ar saulëgràþomis).

Medus - já vartoti vietoje cuk-raus arba su ðiltu vandeniu (1 arba-tinis ðaukðtelis stiklinei vandens).Þinoma, ðios priemonës turi veng-ti medui alergiðki þmonës.

Morkos - ávairiai paruoðtos. Kas-dien iðgeriant morkø sulèiø, vidu-riø uþkietëjimo atsikratoma visið-kai.

Alyvø aliejus (galima ir saulëg-ràþø) - gerti praëjus valandai povalgio.

Sëlenos - làsteliena, valanti þar-nynà kaip „ðluota”. Be to, josedaug naudingø vitaminø bei mik-roelementø.

Alaus mielës ir javø þelmenys,ádëti á patiekalus (1 arbatinis ðaukð-telis miðinio vietoje druskos), netik labai padeda nuo viduriø uþ-kietëjimo, bet ir turi daug vitami-nø bei mikroelementø.

Rabarbarai sultinguose stiebuo-se turi daug làstelienos ir gerai va-lo þarnynà.

Tarkuoti ðvieþi ar virti burokë-liai - viena ið geriausiø þarnyno va-lymo priemoniø. Sumaiðytos buro-këliø ir kitø darþoviø sultys pasi-telkiamos ne tik virðkinimo siste-mai, bet ir kraujui, limfai, sàna-riams valyti.

Raugintø kopûstø sultys, sumai-ðytos su citrusø sultimis (1 : 1). Nere-komenduotinos tiems, kuriø padidë-jæs skrandþio sulèiø rûgðtingumas!

Persimonai - valgyti ðvieþius.Èesnakai - universalus vaistas,

maþinantis þarnyno uþdegimà ir ge-rinantis peristaltikà. Labai efekty-vi priemonë - èesnakø sultys su pie-nu.

Ðpinatai - ðvieþi ir sultys.Obuoliai - turi pektinø. Suval-

gyti 2 vaisius per dienà.

KELETASPAPRASTØ RECEPTØ,

KAIP IÐVENGTI VIDURIØUÞKIETËJIMO

KODËL SVEIKA VALGYTI SALDÞIØJØRAUDONØJØ PIPIRØ

3

Jau nuo seno yra þinoma, kadsànariø ligø profilaktikai labaisvarbi teisinga mityba, o jø gy-dymui - ávairios natûralios prie-monës. Todël kiekvienam þmo-gui naudinga þinoti, kokiø mais-to produktø reikëtø atsisakyti irkokius átraukti á racionà norintturëti sveikus sànarius.

Artrozës profilaktikai ir gydy-mui labai svarbi subalansuotamityba. Be visø þinomø vitami-nø ir mineraliniø medþiagø, la-bai svarbus vadinamasis ðarmi-nis maistas. Geriausia, kai 1 daláraciono sudaro rûgðtiniai pro-duktai, o 2 jo dalis – ðarminiai.Prie rûgðtiniø produktø priski-riami saldumynai, mësa, þuvis irjø sultiniai, o prie ðarminiø -kruopos, beveik visos darþovësir kai kurie vaisiai. Todël pietau-jant reikia suvalgyti maþdaug100 g mësos arba þuvies ir 300 gdarþoviø garnyro. Suprantama,ðie skaièiai nëra visiðkai tikslûs.Jie pateikti tam, kad bûtø leng-viau suvokti, kaip derëtø maitin-tis siekiant apsisaugoti nuo ar-trozës, o juolab jau sergant ðialiga.

Rekomenduojamas oþkospienas, pieno iðrûgos, kefyras,varðkë, ðvieþi ir troðkinti kopûs-tai, morkos, moliûgai, arbûzai,salierai, medus. Beje, medø pa-tartina ne tik valgyti, bet ir nau-doti sànariø gydymui, tepti juoskaudamas vietas.

Kai kuriø specialistø nuomo-ne, sergamumas artrozëmis ir ar-tritais susijæs su riebalø pertek-liumi racione: XX amþiuje ome-ga-6 tipo riebalai (jø ðaltiniai -saulëgraþø ir kukurûzø aliejai),sviestas ir margarinas uþëmë ra-cione labai daug vietos, ir nesi-rûpinama, kad jø vartojimas bû-tø adekvatus omega-3 tipo rie-balø (linø aliejus, þuvø taukai)kiekiui. Saulëgràþø aliejus orga-nizmui naudingas, jis stiprinaimunitetà, stimuliuodamas pro-staglandinø gamybà. Bet pro-staglandinai savo ruoþtu gali su-kelti uþdegiminius procesus. Oomega-3, atvirkðèiai, slopina uþ-degimà. Todël norint apsaugotisànarius, reikia vartoti ir linøaliejø bei þuvø taukus. Juolab,kad ðiais laikais tai padarytidaug paprasèiau, nei kitados,kuomet linø aliejumi buvo be-veik neprekiaujama, o ne itinskanûs þuvø taukai buvo seikë-jami ðaukðtais. Ypatingai veiks-minga þuvø taukus vartoti kartusu vaistais, gydanèiais sànariø li-gas, nes jie sustiprina ðiø medi-kamentø poveiká. Ne maþiaunaudingi ir vitaminai C bei E,pagerinantys kolageno (kremzli-nio audinio svarbiausio protei-no) bei aminoglikanø (kremzliøkomponentø, sauganèiø jas nuopaþeidimø) sintezæ.

Sànariams patinka:��Þuvis. Ðiame maisto pro-

dukte gausu kalcio ir fosforo, la-bai reikalingø kaulams. Ypaè re-komenduojama valgyti laðiðà,paskanintà citrinos sultimis ir þa-lumynais.

��Mësa. Tarpslankstelinio dis-ko centrinis branduolys ir sànariokremzlë yra sudaryti ið baltymi-niø medþiagø – glikozoaminog-likanø, akimirksniu pasisavinan-èiø ir taip pat greitai atiduodan-èiø drëgmæ. Ði jø savybë labai svar-bi krûviø atlaikymui. Baltymøsintetinimui bûtinos aminorûgð-tys, kuriø yra mësoje (þinoma, na-tûralioje, o ne deðrelëse ir pan.),paukðtienoje, þuvyje arba piene,sûriuose. Vien augaliniø proteinøorganizmui neuþtenka, nes auga-linës kilmës maiste trûksta ma-þiausiai dviejø nepakeièiamøjøaminorûgðèiø. Mësos ir þuvies bû-tina atsisakyti tik sergant podag-ra, dël kurios gyvulinës kilmësbaltymai organizmui tampa prak-tiðkai nuodais.

�� Viðtø kiauðiniai. Ðiamemaisto produkte yra kone visø ele-mentø, áeinanèiø á Mendelejevolentelæ. Be to, jie turi gerojo cho-lesterolio, bûtino þmogaus orga-nizmo làsteliø membranoms for-muotis.

��Grûdai. Patartina valgytidaugiau javainiø ir ávairiø kruo-pø (aviþø, grikiø, perliniø) koðiø,aprûpinanèiø organizmà sudëtin-gaisiais angliavandeniais, uþtik-rinanèiais praktiðkai nuolatináenergijos tiekimà. Be to, regulia-riai valgomi grûdai ir kruopos sta-bilizuoja insulino gamybà ir ap-saugo nuo cukraus kiekio kraujy-je „svyravimø“.

��Rûgðtaus pieno produktai.Tai yra natûralus kalcio ir nepa-keièiamøjø aminorûgðèiø ðaltinis.

��Mikroelementai. Fosforas,kalcis ir magnis yra bûtini krem-zlëms, raiðèiams ir kaulams. Man-ganas padeda deguoniui ið kraujonusigauti á visas organizmo làste-les, o tai labai svarbu tarpslanks-teliniams diskams, neturintiemssavo kraujotakos. Visø ðiø mikro-elementø yra kukurûzuose, kopûs-tuose, þirniuose, rieðutuose ir ávai-riose sëklose.

��Vitaminai. Ypaè svarbûs yravitaminai A ir D, reguliuojantyskalcio ir fosforo apykaità organiz-mo làstelëse. Ðiø vitaminø yra rau-donos, oranþinës ir geltonos spal-vos vaisiuose bei darþovëse: man-darinuose, apelsinuose, greipfru-tuose, pipiruose, morkose, moliû-guose ir t.t. Vitaminas D organiz-me gaminasi veikiant odà tiesio-giniams saulës spinduliams (ultra-violetui). Dar vienas sànariams la-bai svarbus vitaminas yra C, kurismaitina kolagenà – ypatingàjàsubstancijà, vienyjanèià jungia-mojo audinio làsteles. Ypatingaidaug ðio vitamino turi erðkëtuo-gës, juodieji serbentai, ðaltalan-kiai, citrinos.

Sànariams nepatinka:��Riebus maistas, kuris sutrik-

do medþiagø apykaità. Todël juopiktnaudþiaujant, sànariams imatrûkti bûtinø maistiniø medþiagø,reikalingø jø jungiamajam audi-niui.

��Cholesterolio perteklius.Kaip þinoma, cholesterolis yradvejopas – „gerasis“ ir „blogasis“.Pastarasis kaupiasi ne tik ant krau-

jagysliø sieneliø, bet ir tarpslanks-teliniuose diskuose, sàlygodamasjø paþeidimus.

��Cukrus, kuris pasisavina iðkaulø kalcá, fosforà bei manganà,retindamas ir silpnindamas kauli-nius audinius. Ásidëmëtina, kadsmaliþiams gresia ne tik dantøëduonis, bet ir kaulø bei sànariøligos.

Kaulams ir sànariams svarbuskalcis, kurio natûralus ðaltinis yrakiauðiniø lukðtai. Vyresniame am-þiuje (ypaè moterims) silpnëjantkaulams, paprastai rekomenduo-jama vartoti kalcio papildus: kal-cio gliukonatà, orotatà, citratà.Taèiau specialiai vartojamus kal-cio preparatus (iðskyrus jo citra-tà) organizmas sunkiai pasisavi-na. O ðtai natûralø, esantá kiauði-niø lukðtuose kalcá jam pasisavintidaug lengviau. Ypatingai varto-jant jø miltelius su citrinos sulti-mis.

Sànarius galima valyti ryþiais.Jie ðalina toksinus, ðlakus ir drus-kø pertekliø. Rekomenduojamastoks valymo bûdas:

Paruoðiama keturis nedideliusstiklainëlius, á pirmajá áberiama 2valgomuosius ðaukðtus ryþiø ir uþ-pilama juos vandeniu. Kità dienàpirmajame stiklainëlyje pakeièia-mas vanduo, o á antrajá áberiama 2ðaukðtus ryþiø ir uþpilama vande-niu. Treèiàjà dienà taip pat padaro-ma treèiajame stiklainëlyje, o dvie-juose pirmuosiuose pakeièiamasvanduo. Ketvirtàjà ryþiø áberiama áketvirtà indelá, o visuose kituosepakeièiamas vanduo. Penktàjà die-nà ryþiai, buvæ pirmajame indely-je, suvalgomi vietoje pusryèiø, otuomet á já áberiama 2 ðaukðtus nau-jø ryþiø ir uþpilama vandeniu beipakeièiamas vanduo kituose inde-liuose. Mirkyti ryþiai valgomi ly-giai mënesá. Taip daroma 2 kartusper metus – pavasará ir rudená.

Dar vienas liaudiðkas vaistasnuo sànariø problemø yra kiaul-pienë, turinti taraksacino, pasiþy-minèio unikaliomis savybëmis.Vartojamas jis metabolizuojasi ke-penyse, iðskirdamas medþiagas,sauganèias sànariø ir tarpslanks-teliniø diskø kremzles, stimuliuo-janèias sànariø sinovinio skysèiogamybà ir gerinanèias jø mitybà.Specialus preparatas ið kiaulpie-niø dar negaminamas, bet apytiks-lë natûralaus gydymo schema jauyra pateikta:

1. Vieno litro talpos stiklaináreikia „iki petukø“ priberti kiaul-pieniø þiedø, uþpilti etanolio tir-palu ir gautà antpilà naudoti sà-nariø átrynimams bei kompresams(prieð dedant kompresà bûtinaspritiná uþpilà atskiesti vandeniusiekiant iðvengti nudegimo).

2. Kiaulpieniø ðaknys sudþio-vinamos, sumalamos kavamale irvartojama po 1 arbatiná ðaukðtelámilteliø 15-20 minuèiø prieð val-gá 2 kartus per dienà – rytais „anttuðèios“ ir prieð vakarienæ. Gydy-mo kursas - 20 dienø. Po 1 savai-tës pertraukos jis pakartojamas.

Ypaè efektyvu kartu gydytis irkiaulpieniø etanoliniu uþpilu, irmilteliais.

Sviestas daþnai peikiamas dëldidelio cholesterolio kiekio. Kaikurie specialistai pataria jo visið-kai atsisakyti. Taèiau negalima pa-mirðti, kad ðis maisto produktas turinemaþai gydomøjø savybiø. Su-prantama, nedera juo piktnau-dþiauti, bet maþais kiekiais valgy-ti gali bûti labai naudinga. Matsvieste yra polinesoèiøjø riebalørûgðèiø, kuriø trûkstant gali sutriktikai kurie organizme vykstantys fi-ziologiniai procesai ir dël to suma-þëti jo atsparumas infekcijoms, su-trikti medþiagø apykaita ir t.t. No-rint iðvengti ðiø problemø, reikiavalgyti tik kokybiðkà sviestà.

Sviestas yra ir maistas, ir vais-tas. Jis tinka ir iðoriniam gydymui.

ANGINASumaiðoma po 200 g kakavos,

kiaulës vidiniø taukø, medaus irsviesto, maiðant pakaitinama antsilpnos ugnies, kol iðtirpsta, truputáatvësinus supilama á stiklainá irvartojama 3-4 kartus per dienà po1 arbatiná ðaukðtelá, iðtirpinus 1stiklinëje karðto pieno.

KAULØ GËLIMASIðlydytà sviestà, nugriebus pu-

tas, sumaiðoma su tokiu pat kiekiuvyno spirito ir uþdegama, kad spi-ritas sudegtø. Tai, kas lieka, atvë-sinama ir naudojama skaudamomsvietoms átrinti.

SÀNARIØ SKAUSMAI1 dalá varnalëðø nuoviro sumai-

ðoma su 4 dalimis lydyto sviesto,

palaukiama, kol sutirðtëja, ir nau-dojama skaudamiems sànariamsátrinti.

PSORIAZËSumaiðoma po 200 g acto

esencijos bei sviesto ir 1 þaliàkiauðiná, 1 savaitæ palaikomaðaldytuve ir ðiuo tepalu kas 2-3valandas tepama paþeistas odosvietas.

ÁAUGÆ NAGAIKiekvienà vakarà ant pirðto

uþmaunama antpirðtá su sviestu,o kojà apmaunama vilnone koji-ne. Taip daroma 2-3 savaites, koliðnyksta skausmas. Po to, pakë-lus nago kraðtelá, pakiðama va-tos arba marlës gabalëlá.

SUSKIRDUSIOSKOJOS, RANKOS,

SUSKILINËJUSIOSLÛPOS

5 g sidabraþolës milteliø ið-maiðoma 1 stiklinëje sviesto, 10minuèiø pakaitinama verdanèiovandens vonelëje, maiðant medi-ne mentele atvësinama ir tepamaskaudamas vietas.

PRAGULOS2 dalis trintos àþuolo þievës

sumaiðoma su 1 dalimi trintøjuodojo topolio pumpurø ir 7 da-limis sviesto, per naktá palaiko-ma tamsioje vietoje, ryte pakai-tinama iki uþvirimo ant silpnosugnies, perkoðiama, nuspaudþia-ma. Gydoma pragulas.

Ajeras nuo seno þinomas kaipvaistinis augalas. Ið jo ðakniastie-biø pagamintais preparatais gydo-mos ávairios ligos: gastritas, skran-

dþio ir dvylikapirðtës þarnos opa-ligë, inkstø bei tulþies pûslës ak-menligë, kolitas, skrandþio beivirðkinamojo trakto ligos. Ajerasgerina apetità, tonizuoja organiz-mà. Ðaknø nuoviras ir iðtrauka ge-rina regëjimà ir klausà.

Kinø medicinoje ajero ðak-niastiebiai vartojami nuo meteo-rizmo ir reumato. Slavai ajeraisgydo lëtiná kosulá, skrandþio li-gas, vartoja ir kaip antiuþdegimi-næ priemonæ; iðoriðkai - nuo plau-kø slinkimo. Bulgarø liaudiesmedicinoje ajero ðakniastiebiaivartojami nuo maþakraujystës,tulþies pûslës ligø, inkstø akmen-ligës, menstruacijø ciklui regu-liuoti; eterinis aliejus - isterijaigydyti ir skrandþio spazmamsmalðinti. Rusø liaudies medici-nos þinovai ajero ðakniastiebiaisgydo skrandþio bei virðkinamo-jo trakto ligas, podagrà, geltà, ra-chità, o sudþiovintø ðaknø milte-liais gydo nudegintas odos vie-tas, blogai gyjanèias þaizdas irpûliuojanèias opas.

BALINIS AJERAS

IR SVIESTU GALIMAGYDYTIS

KAIP PASIRÛPINTI SÀNARIAISÞmogaus sànariai, laikui bëgant, yra linkæ susidëvëti. Jø kremzliniai audiniai degeneruo-jasi, vystosi artrozë. Dël to blogëja sànariø funkcijos, ima kamuoti jø skausmai. Pasidomë-kime, kà reikëtø daryti norint sulëtinti ðá procesà ir ilgiau apsisaugoti nuo sànariø ligø.

4Gali pasirodyti keista, bet nei

senovës graikai, nei romënaijuodøjø serbentø skonio neþi-nojo. Mat serbentai geriausiaiauga vidutinio klimato juostojeir netgi pakenèia ðaltà þiemà.

Pas mus serbentai þinomi jauseniai. Botaninis jø pavadinimas- Ribes - sudarytas ið arabiðko þo-dþio „ribas” - rûgðtus, kuriuo bu-vo vadinama viena ið rûgðèiøjørabarbarø rûðiø.

Europoje serbentai pradëtiauginti viduramþiais, pirmiau-siai Prancûzijoje, á kurià jie at-keliavo ið Azijos, paskui - Vo-kietijoje. Tai buvo ne juodieji,bet raudonieji serbentai. Á juo-duosius serbentus dëmesys at-kreiptas kur kas vëliau, ir pir-miausia kaip á vaistiná augalà.Maistui jie imti naudoti kur kasvëliau.

VARTOJIMASJuodieji serbentai rekomen-

duotini: nuo hipovitaminozës,esant blogam apetitui, bendramsilpnumui, sutrikus medþiagøapykaitai, sergant podagra, ate-roskleroze, kardioskleroze, ðir-dies yda, hipertonine liga, ûmi-nëmis ir lëtinëmis skrandþio beiþarnyno ligomis, kepenø, inks-tø, ðlapimo pûslës, ðlapimo ka-nalø, plauèiø, perðalimo, infek-cinëmis ligomis, anemija, der-matitais, diateze, egzema. Juo-dieji serbentai rekomenduotiniir nuo ankstyvo senëjimo.

ATVEJAI,KAI JUODIEJI SERBENTAI

NEREKOMENDUOTINIJuodieji serbentai netinka

sergant hiperacidiniu gastritu,kai padidëjæs skrandþio sulèiørûgðtingumas, skrandþio ir dvy-likapirðtës þarnos opalige, oksa-laturija, kuriai bûdingas padidë-jæs oksalatø kiekis ðlapime. Ka-dangi juoduosiuose serbentuo-se gausu vitamino K ir fenoliojunginiø, ilgalaikis jø vartoji-mas dideliais kiekiais neleisti-nas esant padidëjusiam kraujokreðëjimui ir sergant trombofle-bitu.

Esant dantø ëduoniui ar pa-þeistam emaliui, juodøjø serben-tø sultis rekomenduojama gertipro ðiaudelá, o pavalgius ðvie-þiø uogø iðsiskalauti burnà.

ÞALIAVOS PARUOÐIMASIR LAIKYMAS

Vaistinei þaliavai naudojamivaisiai, lapai ir pumpurai. Prino-kusios uogos skinamos sausuoru, stengiantis nepaþeisti þie-vës ir nelauþyti ðakeliø, nes dëlto padidëja krûmø ligø tikimy-bë.

Uogos perrenkamos, nuvalo-mos ir dþiovinamos palëpëje arpo priedanga su gera ventiliaci-ja, paskleidus plonu sluoksniu(2-3 cm) ant patiesto popieriausar marle aptrauktø rëmø. Galimadþiovinti ir krosnyje ar orkaitë-je pravërus dureles. Dþiovinimolaikas - 10-15 valandø.

Dþiovinti pradedama nuo 35-40OC temperatûros, paskui didi-nama jà iki 40-45OC laipsniø. Pa-þeisti tokio reþimo negalima,nes esant aukðtesnei temperatû-rai þaliava tampa nekokybiðka.Teisingai iðdþiovintos uogos tu-

ri bûti birios, nelipti, o perdþio-vintos bûna pernelyg trapios, be-kvapës ir blogai brinksta verdant.

Lapai skinami nuo þydëjimo ikipat kritimo ir dþiovinami pavësy-je.

Pumpurai skinami þiemà aranksti pavasará, kol neiðsiskleidæ.

Uogos laikomos popieriniuosemaiðeliuose ar mediniuose induose.

Pumpurai konservuojami uþpi-lant etanolio tirpalu santykiu1:10.

Þaliava laikoma ne ilgiau kaip2 metus.

VEIKLIOSIOSMEDÞIAGOS

Juodøjø serbentø uogose, la-puose ir pumpuruose yra daug vi-taminø (C, P, E, K ir kt.).

Vitamino C kiekiu jie nusilei-dþia tik erðkëtuogëms bei aktini-dijoms ir 4-5 kartus pralenkia cit-rusinius vaisius ir þemuoges, 8-10kartø - agrastus ir avietes, 15-20kartø - obuolius, vyðnias ir slyvas,30-50 kartø - kriauðes, abrikosusir vynuoges. 100 g juodøjø ser-bentø uogø yra 300-400 mg vita-mino C. Tai - 5-6 profilaktinës pa-ros dozës.

Labai daug juoduosiuose ser-bentuose ir vitamino P – 100 g nuo5 iki 10 paros doziø.

Gana daug vitamino E. Ðiuo po-þiûriu juodieji serbentai pralenkiabeveik visas uogas, iðskyrus ðal-talankius, erðkëtuoges ir juodavai-ses aronijas.

Nedideliais kiekiais uogose yraB grupës vitaminø, vitamino PP,folio rûgðties, pantoteno rûgðtiesir kt.

Be to, jose yra rauginiø ir pekti-niniø medþiagø, eteriniø aliejø, or-ganiniø rûgðèiø (obuoliø, citrinos,vyno, kavos, salicilo, rûgðtyniø).

Ið angliavandeniø daugiausiaiyra fruktozës, maþiau gliukozës irsacharozës.

Jaunuose serbentø lapuose, nu-skintuose þydint, yra daug vita-mino C, taèiau vëliau kiekis ma-þëja. Lapuose, surinktuose nusky-nus uogas, vitamino bûna telikæ1/9-1/16 pradinio kiekio.

Juodøjø serbentø uogos -ver-tingas biologiðkai aktyviø feno-lio junginiø ðaltinis. Ðie junginiaistiprina kapiliarus, naudingi esantsklerozei, uþdegimams.

Ið mineraliniø medþiagø juo-duosiuose serbentuose daugiau-siai yra kalio junginiø (350 mg/100 g).

Uogose daug geleþies (1300mg/100 g) - daugiau nei þemuogë-se, apelsinuose, citrinose, vynuo-gëse, agrastuose, persikuose, sly-vose, obuoliuose ir abrikosuose.

Specifiná serbentø kvapà sutei-kia eteriniai aliejai, kurie turi an-tiseptiniø, antiuþdegiminiø savy-biø, skatina ðlapimo iðsiskyrimà,gydo reumatà.

GYDOMOSIOS SAVYBËSJuodieji serbentai -ne tik pui-

kus vitaminø ðaltinis. Jie taip patir tonizuoja, pleèia kraujagysles,skatina prakaito, ðlapimo iðsisky-rimà, maþina arteriná kraujo spau-dimà, ramina, padeda nuo reuma-to, ðvelniai laisvina vidurius. Ser-bentai didina organizmo atsparu-mà infekcijoms, gerina virðkinimàir skrandþio bei þarnyno veiklà,normalizuoja medþiagø apykaità,stimuliuoja antinksèiø þievësveiklà, stiprina kraujagysliø sie-neles, þadina apetità, varo tulþá,malðina uþdegimus, stiprina krau-jà, padeda atsikosëti, maþina cho-lesterolio kieká kraujyje. Tinkadiabetikams ir sergantiesiems tu-berkulioze.

Antimikrobiná poveiká lemiaorganinës rûgðtys, kurios labaisvarbios ir medþiagø apykaitai, irvirðkinimui, skatina skrandþiosekrecijà bei kasos veiklà.

Antimikrobiðkai aktyvûs ir ser-bentuose esantys eteriniai aliejaibei fenoliai. Be to, nustatyta, kadodelëje esantys antocianai, sutei-kiantys uogoms spalvà, praþûtin-gai veikia gripo virusus.

Vitaminas P, padedantis geriaupasisavinti askorbo rûgðtá, pade-da stiprinti kraujagysliø sieneles,teigiamai veikia kraujo gamybosprocesus, kepenø funkcijà, nor-malizuoja kraujo spaudimà.

Kalis skatina skysèiø pertek-liaus pasiðalinimà ið organizmo,dël to palengvëja serganèiøjø ðir-dies bei kraujagysliø ir inkstø li-gomis bûklë.

Juodøjø serbentø sultys maþi-na cukraus kieká kraujyje.

Kraujo gamyba gerëja dël uo-gose esanèios geleþies ir vitami-no K, o hipotenzinis poveikis - dëldidelio magnio kiekio.

KAIP IÐVIRTI UOGIENÆDidelës juodøjø serbentø dozës

rekomenduojamos esant avitami-nozei, sumaþëjusiam apetitui, ser-gant ðirdies bei kraujagysliø ligo-mis, maþakraujyste, inkstø akmen-lige ir kitomis inkstø bei ðlapimopûslës ligomis, reumatu, ûminiularingitu ar bronchitu. Visais at-vejais kasdien reikia suvalgyti po250-300 g ðvieþiø uogø. Gydymo-si kursas - 2-3 savaitës.

Su cukrumi sutrinti serbentainaudingi sergant hipertonine liga,ateroskleroze.

Juodøjø serbentø uogienæ pa-tartina valgyti sergant reumatu,hipertenzija, maþakraujyste.

Juodøjø serbentø uogienë. Uo-gas perrinkti, uþpilti ðaltu vande-niu, paðalinti iðplaukusias uogas,iðversti á sietà ir leisti nutekëtivandeniui. Iðvirti tirðtà sirupà: ánegilø emaliuotà dubenëlá ar puo-dà suberti cukrø, ápilti vandens irvirti, kol cukrus visai iðtirps. Nu-ëmus nuo ugnies sirupà suberti pa-ruoðtas uogas ir vël dëti ant stip-rios ugnies. Uþvirinti, indà sukra-tyti, kad uogos visiðkai bûtø ap-semtos sirupu, ir virti ant silpnosugnies 40-50 minuèiø. Susidaran-èias putas nugraibyti. Kilogramuiuogø reikia 1,2 kg cukraus ir 500ml vandens.

Sergant cukriniu diabetu uo-gienæ reikia virti su cukraus pa-kaitalais - sorbitu ar ksilitu. Vai-sius paruoðti taip pat, kaip ir ver-dant su cukrumi. Sirupà iðvirti iðkilogramo sorbito (ar ksilito) ir 1,5stiklinës vandens. Gautu sirupuuþpilti kilogramà uogø ir palaiky-ti 3-5 valandas. Paskui virti uo-gienæ áprastu bûdu.

JUODIEJI SERBENTAI YPAÈ TURTINGI VITAMINØÐvieþios serbentø sultys nau-

dingos sergant nervø ligomis (po1/4 stiklinës 3-4 kartus per die-nà), nuo galvos skausmo, anta-cidinio ir hipoacidinio gastritoir su juo susijusios skrandþio irdvylikapirðtës þarnos opaligës(po 100-150 ml 3 kartus per die-nà), esant medþiagø apykaitossutrikimø, sergant kepenø ligo-mis, inkstø akmenlige, nuo dan-tenø kraujavimo, hipertoninësligos.

Vitamino C kiekis sultyse pri-klauso nuo to, kokiu bûdu jospagamintos. Geriausia sultis ga-minti sulèiaspaude. Sultis su-maiðyti su cukrumi (stiklineisulèiø - stiklinë cukraus).

Dar vienas juodøjø serbentøsulèiø gamybos bûdas. Uogasnuplauti, 5-8 minutes pavirti,uþpylus vandeniu (kilogramuiuogø 500 ml vandens). Karðtustirðèius iðspausti (tai padarytigana sunku), iðspaudas uþpiltivandeniu (kad apsemtø) ir darkartà iðspausti. Taip karoti triskartus. Visas sultis sumaiðyti,pakaitinti iki 100OC, iðpilstytiá stiklainius ir sandariai uþda-ryti. Pasterizuoti nereikia. No-rint gauti 10 l sulèiø reikia 24kg uogø.

Sultis su medumi ar cukrumirekomenduojama gerti nuo ko-sulio ir uþkimimo.

Ðlapimui ir prakaitui varytitinka ðvieþiø uogø nuoviras.Tam reikia 20 g uogø uþpilti 200ml verdanèio vandens, virti 20-30 minuèiø, atauðinti ir perkoð-ti. Gerti po valgomàjá ðaukðtà 3-4 kartus per dienà 15-20 minu-èiø prieð valgá.

Dþiovintø vaisiø antpilas. 2valgomuosius ðaukðtus dþiovin-tø uogø uþpilti stikline verdan-èio vandens, palaikyti, kol atauðir perkoðti. Gerti po 2 valgomuo-sius ðaukðtus 4 kartus per dienà(15-20 minuèiø prieð valgá) tris(galima ilgiau) savaites.

Dþiovintø vaisiø nuoviras. 2valgomuosius ðaukðtus dþiovin-tø vaisiø uþpilti 200 ml verdan-èio vandens, 10 minuèiø pavirtiant silpnos ugnies, palaikyti va-landà, perkoðti.

Gerti po 2 valgomuosiusðaukðtus 4 kartus per dienà (15-20 minuèiø prieð valgá) tris sa-vaites (galima ilgiau). Tinka ser-gant maþakraujyste, reumatu,kosuliu.

Lapø antpilas. 5 valgomuo-sius ðaukðtus smulkintø lapø uþ-pilti 500 ml verdanèio vandens,virinti 3-4 minutes vandens vo-nioje, palaikyti 2-3 valandas,perkoðti ir pripilti virinto van-dens iki pradinio kiekio.

Gerti ðiltà po 1/2-1 stiklinæ 3-4 kartus per dienà (prieð valgá arvalgant) - nuo patinimø, ðlapi-mo susilaikymo, perðalimo ligø,podagros, reumato.

Pumpurø ir lapø nuoviras gy-domosioms vonioms. Jos reko-menduotinos sergant ávairiomisodos ligomis - furunkulioze, der-matitais, diateze ir kt.

50 g þaliavos uþpilti litru ver-danèio vandens ir virti 10 minu-èiø. Nuovirà neperkoðus supiltiá 32-35OC vonià. Procedûrà at-likti vakare, prieð miegà; proce-dûros trukmë - 15-20 minuèiø;gydymosi kursas - 10-15 voniø.