ŪKIO SUBJEKTŲ APKLAUSA DĖL VERSLO PRIEŽIŪRĄ...

ŪKIO SUBJEKTŲ APKLAUSA DĖL VERSLO

PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS

VERTINIMO

Tyrimo ataskaita

2012 m. rugpjūtis

Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Tyrimo ataskaita parengta: UAB „Socialinės informacijos centras“

Ūkio subjektų apklausa dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo. 2012 m. rugpjūtis

2

Turinys

I. Įvadas .............................................................................................................................. 4

II. Tyrimo metodologija ...................................................................................................... 5 1. Apklausos metodas ................................................................................................ 5 2. Atranka ................................................................................................................... 5 3. Apklausos atlikimas ................................................................................................ 5 4. Kokybės kontrolė .................................................................................................... 5 5. Duomenų analizė .................................................................................................... 5 6. Statistinė duomenų paklaida .................................................................................. 6

III. Apklaustų įmonių charakteristikos .............................................................................. 7

IV. Pagrindinės išvados ...................................................................................................... 8

V. Santrauka ........................................................................................................................ 8

VI. Tyrimo rezultatai ........................................................................................................... 12

1. Įmonių tikrinimas .......................................................................................................... 12 1.1. 2012 m. pirmąjį pusmetį tikrintų įmonių dalis ........................................................ 12 1.2. Tikrinančios priežiūros institucijos ........................................................................ 14 1.3. Verslo priežiūros institucijų atliekamų tikrinimo procedūrų vertinimas ................. 16

1.3.1. Informavimas apie būsimą patikrinimą ....................................................... 16 1.3.2. Klausimyno naudojimas patikrinimo metu .................................................. 18 1.3.3. Patikrinimo trukmė ...................................................................................... 26 1.3.4. Patikrinimo pasekmės ................................................................................. 28 1.3.5. Informavimas apie neatitikimus .................................................................. 30 1.3.6. Informavimas, už kokių reikalavimų pažeidimą pritaikytos poveikio priemonės

.................................................................................................................... 32 1.3.7. Inspektoriaus elgesio patikrinimo metu vertinimas ..................................... 33

2. Verslo priežiūros institucijų pertvarkos vertinimas ................................................. 37 2.1. Informuotumas apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką ... 37 2.2. Informuotumas apie verslo priežiūros institucijų pertvarkos priemones ............... 39

3. Verslo priežiūros institucijų vertinimas ..................................................................... 42 3.1. Priežiūros institucijų suteikiamos pagalbos verslui vertinimas ............................. 42 3.2. Priežiūros institucijų inspektorių požiūrio į verslą vertinimas ................................ 44 3.3. Priežiūros institucijų pateikiamos informacijos verslui pakankamumo vertinimas 46 3.4. Teisės aktų reikalavimų aiškumo verslui vertinimas ............................................. 48 3.5. Kreipimasis į verslo priežiūros institucijas ............................................................ 52 3.6. Gerai dirbančių priežiūros institucijų įvardinimas ................................................. 54 3.7. Blogai dirbančių priežiūros institucijų įvardinimas ................................................ 56

VII. Tyrimo klausimynas ..................................................................................................... 57


3

Tyrimo atlikėjai

Tyrimo užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Tyrimo vadovai: Jurga Verikienė, Edita Jurkienė

Duomenų departamento vadovas: Giedrė Blonskienė

Ataskaitą rengė: Edita Jurkienė, Kšyštof Leščevski, Giedrė Blonskienė

Dėl visų su tyrimu susijusių klausimų prašome kreiptis:

Edita Jurkienė, vyr. projektų vadovė

UAB „Socialinės informacijos centras“, Upės g. 21, 08128 Vilnius, Lietuva

tel. (5) 205 4523, faks. (5) 205 4501, e-mail: [email protected]

Tyrimas apmokėtas projekto ,,Verslą kontroliuojančių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų

optimizavimo koordinavimas“ (projekto kodas Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-07-001), finansuojamo pagal

2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų

stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3-VRM-02-V priemonę „Viešųjų

politikų reformų skatinimas“, lėšomis.

mailto:[email protected]


4

I. Įvadas

Ūkio ministerija kartu su Teisingumo ministerija jau 3 metus koordinuoja verslo priežiūros institucijų

pertvarką.

Pertvarkos priemonėmis siekiama mažinti ūkio subjektams naštą, tenkančią atliekant priežiūros

funkcijas, mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai

ir patogiai prieinami.

Pagrindinis pertvarkos tikslas - priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis.

(Daugiau: http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/verslo-prieziuros-reforma)

Viena iš priemonių, leidžiančių įvertinti šios pertvarkos efektyvumą, yra apklausos, kurios leidžia

objektyviai, iš tikrinamų įmonių pusės, įvertinti vykdomą pertvarką. 2012 metų rugpjūčio mėnesį

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu buvo atlikta ūkio subjektų apklausa, kuria siekiama

išsiaiškinti, koks yra verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimas, o taip pat atsakyti į

klausimus:

ar ūkio subjektams reformos metu sumažėjo našta, kurią sukelia priežiūros institucijų vykdomi

patikrinimai;

kaip ūkio subjektai vertina jas tikrinusių institucijų veiklą vykstant reformai.


5

II. Tyrimo metodologija

1. Apklausos metodas

Apklausa buvo vykdoma tiesioginio interviu metodu įmonėse, naudojant CATI (Computer Assisted

Telephone Interview) sistemą. Apklausų atlikėjai uždavė įmonių vadovams klausimus pagal iš anksto

parengtą ir suprogramuotą klausimyną ir iškart apklausos metu kompiuteryje fiksavo jų atsakymus.

2. Atranka

Įmonės apklausai buvo atsitiktinai atrinktos iš įmonių registro.

Apklausos rezultatai reprezentuoja visos Lietuvos įmones.

Atrankos dydis: 1000 įmonių.

Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1%.

3. Apklausos atlikimas

Apklausa buvo vykdoma 2012 m. rugpjūčio 6 – 22 d.

Apklausą atliko 12 apklausėjų.

Apklausta įmonių: 1000.

Lauko darbo rezultatai:

a) Iš viso skambinta kartų: 10177

b) Nekėlė telefono, neatsakė: 98

c) Blogas tel. numeris: 2317

d) Atsisakė dalyvauti apklausoje: 1573

e) Neatitiko atrankos kriterijų, kitos priežastys: 5148

f) Nebaigta apklausa: 41

4. Kokybės kontrolė

Interviuotojų skyrius patikrino 10% apklausėjų darbo telefonu.

5. Duomenų analizė

Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įrangą.


6

Ataskaitoje diagramose pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai ir pasiskirstymai pagal tai, ar

įmonės per pastaruosius metus buvo tikrintos, ar ne.

Ataskaitoje skaičiuojant vienų kriterijų priklausomybę nuo kitų, buvo naudojamas 2 testas. Ryšys

buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jeigu 2 kriterijaus statistika (p reikšmė) yra mažesnė arba lygi

0,05 (p<=0,05); tuomet su 95% tikimybe galima teigti, kad atsakymų į vieną klausimą reikšmės

statistiškai reikšmingai priklauso nuo atsakymų į kitą klausimą reikšmių.

Tais atvejais, kai tikslinės grupės dydis yra mažas (mažiau nei 20 įmonių), pateikiamos lentelės su

paminėtų atsakymų skaičiumi. Tokiu atveju statistinė rezultatų analinė negalima (didelės paklaidos), o

pateikti rezultatai rodo tik atsakymų tendencijas, t.y. dėl mažų imčių išvados neformuluojamos.

6. Statistinė duomenų paklaida

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą. Ji atsiranda dėl to, kad yra daroma

respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė apklausa. Ši paklaida yra apskaičiuojama matematiškai.

Ataskaitoje statistiškai reikšmingi skirtumai žymimi skirtingomis spalvomis. Žalia spalva pažymėtos

reikšmingai didesnės reikšmės, pilka – mažesnės.

Lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui.

Atrankos dydis

Atsakymų pasiskirstymas

50 45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95

30 17,9 17,8 17,5 17,1 16,4 15,5 14,3 12,8 10,7 7,8

50 13,9 13,8 13,6 13,2 12,7 12,0 11,1 9,9 8,3 6,0

75 11,3 11,3 11,1 10,8 10,4 9,8 9,1 8,1 6,8 4,9

100 9,8 9,8 9,6 9,3 9,0 8,5 7,8 7,0 5,9 4,3

150 8,0 8,0 7,8 7,6 7,3 6,9 6,4 5,7 4,8 3,5

200 6,9 6,9 6,8 6,6 6,4 6 5,5 4,9 4,2 3,0

300 5,7 5,6 5,5 5,4 5,2 4,9 4,5 4,0 3,4 2,5

400 4,9 4,9 4,8 4,7 4,5 4,2 3,9 3,5 2,9 2,1

500 4,4 4,4 4,3 4,2 4 3,8 3,5 3,1 2,6 1,9

600 4 4 3,9 3,8 3,7 3,5 3,2 2,9 2,4 1,7

700 3,7 3,7 3,6 3,5 3,4 3,2 3 2,6 2,2 1,6

800 3,5 3,4 3,4 3,3 3,2 3 2,8 2,5 2,1 1,5

900 3,3 3,2 3,2 3,1 3 2,8 2,6 2,3 2 1,4

1000 3,1 3,1 3 3 2,8 2,7 2,5 2,2 1,9 1,4

Pavyzdys: Tarkime, 1000 respondentų atsakė į klausimą, ar jų įmonė per pirmąjį 2012 metų

pusmetį buvo tikrinta ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų arba

priežiūros institucijų. Tarkime, iš jų 30% atsakė, kad įmonė buvo tikrinta. Tai reiškia, kad su 95%

tikimybe galima teigti, jog tikroji reikšmė yra intervale 30% ± 2,8%.


7

III. Apklaustų įmonių charakteristikos

Lentelė Nr.1. Apklaustų įmonių skaičius bei charakteristikos.

N %

VISO APKLAUSTA ĮMONIŲ: 1000 100

Respondento pareigos įmonėje:

Vadovas, savininkas, direktorius 629 62.9

Direktoriaus pavaduotojas 50 5.0

Finansininkas 203 20.3

Kita 118 11.8

Pagrindinė įmonės veiklos sritis:

Gamyba 169 16.9

Paslaugos 537 53.7

Prekyba 294 29.4

Įmonės dydis:

Maža (1-9 darbuotojai) 783 78.3

Vidutinė (10-50 darbuotojų) 164 16.4

Didelė (51 ir daugiau darbuotojų) 53 5.3

Kiek laiko įmonė vykdo veiklą:

Pirmus metus 10 1.0

Daugiau nei vienerius metus 990 99.0

Apskritis, kurioje įmonė vykdo veiklą:

Alytaus 38 3.8

Kauno 207 20.7

Klaipėdos 120 12.0

Marijampolės 35 3.5

Panevėžio 70 7.0

Šiaulių 80 8.0

Tauragės 23 2.3

Telšių 38 3.8

Utenos 32 3.2

Vilniaus 356 35.6


8

IV. Pagrindinės išvados Ūkio subjektai jas tikrinusių institucijų veiklą vykstant reformai vertina palankiai: nors

informuotumo lygis apie pačią reformą nėra aukštas, tačiau nemaža dalis įmonių pastebi, kad

priežiūros institucijos suteikia vis daugiau pagalbos verslui, pateikia informacijos apie verslui

taikomus teisės aktų reikalavimus, pačios informacijos pateikimas yra aiškesnis, verslui tampa

aiškiau kaip ir kokių teisės aktų reikalavimų privaloma laikytis, kreipiantis į priežiūros

institucijas, gaunami atsakymai, galiausiai teigiamai kinta ir pačių inspektorių požiūris į verslą.

Akcentuotina tai, kad įmonių finansininkai bei apskaitininkai palankiau nei įmonių savininkai ar

vadovai vertina įmones tikrinusių institucijų veiklą bei įvairius su tuo susijusius aspektus.

Tikėtina, kad taip yra dėl to, jog finansininkams dažniau tiesiogiai tenka bendrauti su verslo

priežiūrą vykdančiomis institucijomis, jie kreipiasi iškilus klausimams, todėl dažniau ir pastebi

teigiamą pokytį.

Tačiau šio tyrimo rezultatai fiksuoja faktą – kad verslas jaučia „palengvėjimą“, o atsakymą, ar

reformos metu našta, kurią sukelia priežiūros institucijų vykdomi patikrinimai, yra sumažėjusi,

o taip pat, ar pati reforma ir toliau vykdoma sklandžiai ir verslas ją pastebi ir įvertina, duotų

pakartotinė ūkio subjektų apklausa, kurios metu būtų užduodami identiški klausimai kaip ir

prieš tai vykusioje apklausoje. Ši pakartotinė apklausa turėtų vykti tuo pačiu laikotarpiu, ir,

kaip tyrimo rezultatas, būtų pateikti atsakymų bei vertinimų pokyčiai.

V. Santrauka Įmonių tikrinimas

Per pirmąjį 2012 metų pusmetį viso buvo tikrinta trečdalis Lietuvoje veikiančių įmonių. 2011

m. atlikto tyrimo duomenimis, buvo tikrinta 60 proc. įmonių, tačiau šių proporcijų ir visų kitų

tyrimo rezultatų lyginti negalima, nes 2011 m. atliekant Ūkio subjektų apklausą dėl verslo

priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo, klausimas buvo formuluojamas apie visų

metų patirtį, todėl tai gali būti esminė priežastis rezultatų skirtumuose. Per pirmąjį 2012 m.

pusmetį dažniau buvo tikrintos gamyba užsiimančios, o taip pat didelės ar vidutinės įmonės.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį vieną kartą kokių nors verslo priežiūros institucijų atstovai

aplankė 73% tikrintų įmonių, du kartus – 21%, o tris ir daugiau kartų viso buvo tikrinta 6%

patikrinimus turėjusių ūkio subjektų. Dažniausiai įmones tikrino Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos (38% nuo tikrintų įmonių), Valstybinė darbo inspekcija

(21%), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (19%), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (13%), Aplinkos apsaugos agentūra (9%),

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(8%).

Tikrinimų procedūros

Tarp visų tikrintų įmonių 40% teigė iš anksto nebuvę informuoti, nežinojo apie

būsimus patikrinimus. Apie tų institucijų, kurios įmones tikrina dažniausiai, būsimus

patikrinimus ne visais atvejais ūkio subjektai žinodavo iš anksto – apie VMI būsimus

patikrinimus iš anksto žinojo 51% tikrintų įmonių, valstybinės darbo inspekcijos – 49%, o tuo

tarpu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos - tik 26%.


9

54% tikrintų įmonių teigė, kad patikrinimų metu nebuvo naudojamasi klausimynais –

baigtiniais tikrinamų aspektų sąrašais. Tos verslo priežiūros institucijos, kurios įmones tikrino

dažniausiai, dažnais atvejais nenaudojo ir klausimynų – VMI 29% savo tikrintų įmonių,

Valstybinė darbo inspekcija – 39%, o tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

žymiai dažniau naudojo klausimynus - 61%.

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 36% teigė

prieš patikrinimą nežinojusios, kad yra kontrolinis klausimynas. Apie 60% Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos, VMI, Valstybinės darbo inspekcijos tikrintų ūkio subjektų,

kuriuos tikrinant buvo naudojamas kontrolinis klausimynas, teigė apie tai žinoję jau prieš

patikrinimą.

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 60% teigė,

kad patikrinimų metu nebuvo tikrinama, kaip jos laikosi kitų į klausimyną neįtrauktų

reikalavimų. Dažniau nei kitos tikrinusios institucijos, kitus į klausimyną neįtrauktus

reikalavimus tikrino Valstybinė darbo inspekcija.

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 92% teigė,

kad joms nebuvo taikytos poveikio priemonės už kitų, į klausimyną neįtrauktų

reikalavimų, nesilaikymą.

Didžiausia dalis verslo priežiūros institucijų atliekamų patikrinimų trunka apie 2 valandas.

Vidutiniškai ilgiausiai trunka Muitinės departamento prie Finansų ministerijos patikrinimai,

kurių vidutinė trukmė yra 21.2 val. Trumpiausiai trunka Radiacinės saugos centro ar SoDros

patikrinimai – vidutiniškai po valandą. Dažniausiai įmones tikrinusios Valstybinės mokesčių

inspekcijos patikrinimai paprastai trunka apie 9 val.

69% tikrintų įmonių teigė, kad tikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tais atvejais,

kai pažeidimai nustatomi, matosi pagrindinė tendencija, kad dažniausiai taikoma priemonė yra

administracinė nuobauda – įspėjimai.

Tarp visų tikrintų įmonių, 39% teigė, kad priežiūros institucijų atstovai neinformavo jų apie

rastus neatitikimus, už kuriuos neskyrė baudos ar kitų poveikio priemonių, bet leido

pasitaisyti. Vertinant tai, kurios verslo priežiūros institucijos dažniausiai yra informavusios

įmones apie rastus neatitikimus, už kuriuos neskyrė baudos, bet leido pasitaisyti, VMI tai darė

rečiau (48%), nei kitų institucijų atstovai, pvz., Valstybinės darbo inspekcijos (58%),

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (75%), ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento (64%) atstovai.

Kadangi tik nedidelė dalis konkrečių verslo priežiūrą atliekančių institucijų per pirmąjį šių metų

pusmetį tikrintiems ūkio subjektams yra paskyrusios baudas arba veiklos apribojimą, todėl

negalime pateikti apibendrintų rodiklių, ar priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai

informavo, už kokių reikalavimų pažeidimą buvo pritaikytos poveikio priemonės ir kaip ūkio

subjektai turėtų ištaisyti neatiktį tiems reikalavimams. Galima pažymėti tendenciją, jog

dažniau nei kitos priežiūros institucijos, buvo minėta Valstybinė darbo inspekcija, kaip

neinformuojanti ūkio subjektus, už kokių reikalavimų pažeidimą yra pritaikytos poveikio

priemonės.

Bendras priežiūros institucijose dirbančių inspektorių elgesys vertinamas 3.9 balais iš 5

galimų. Vieno iš geriausių vertinimų sulaukė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros,

Aplinkos apsaugos agentūros inspektorių elgesys.


10

Kadangi daugumos priežiūros institucijų inspektorių elgesys buvo vertintas labiau teigiamai,

tai ir respondentų motyvai, kodėl toks įvertinimas, daugiau pozityvūs – tai geranoriškumas,

malonus bei draugiškas elgesys, profesionalumas bei informacijos suteikimas, paaiškinimas, o

taip pat ir patarimų davimas.

Verslo priežiūros institucijų pertvarkos vertinimas

Ūkio subjektų apklausos rezultatai rodo, kad 27% įmonių žino apie Lietuvoje vykdomą

verslo priežiūros institucijų pertvarką. Nors ketvirtadalis įmonių teigė žinančios apie

minimą pertvarką, atviro klausimo atsakymai rodo, kad daugiau nei du trečdaliai (69%) apie

vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką negalėjo nieko pasakyti ir įvardinti, kokie

veiklos metodai diegiami priežiūros institucijose. Nurodžiusieji dažniausiai minėjo priežiūros

institucijų naudojamus klausimynus (10%), mažesnę ar supaprastintą verslo kontrolę

(6%), priežiūros institucijų teikiamas konsultacijas bei patarimus, o taip pat priežiūros

institucijų mažinimą (5%).

Pateikus su verslo priežiūros institucijomis vykdoma pertvarka susijusius atsakymų variantus,

37% apklaustų įmonių atstovų teigė yra girdėję apie kontrolinius klausimynus – baigtinį

tikrinamų aspektų sąrašą. Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų girdėję yra 26% įmonių

atstovų, o dviejų datų taisyklę - 8%.

Verslo priežiūros institucijų vertinimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad 39% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutinka, kad

pastaruoju metu priežiūros institucijos suteikia daugiau pagalbos verslui, siekiant

įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Panaši dalis - 36% įmonių mano priešingai – kad

priežiūros institucijos nesuteikia verslui daugiau pagalbos, ketvirtadalis įmonių šiuo klausimu

nuomonės iš viso neturi. Akcentuotina tai, kad būtent per pastarąjį pusmetį tikrintos

įmonės reikšmingai dažniau sutinka, kad priežiūros institucijos pastaruoju metu

verslui suteikia daugiau pagalbos (45%), tuo tarpu netikrintos įmonės dažniau šiuo

klausimu nuomonės neturi (30%).

64% įmonių atstovų pastebi pastaruoju metu teigiamai kintantį inspektorių požiūrį į

verslą – jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų. Kintančio

teigiamo inspektorių požiūrio teigė nepastebį 17% apklaustųjų.

47% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutinka, kad priežiūros institucijos pateikia

pakankamai informacijos apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus. 36%

įmonių atstovų su tuo nesutinka.

Apklausos rezultatai rodo, kad pusė įmonių vadovų pastebi, jog pastaruoju metu

priežiūros institucijos informaciją verslui teikia aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis

teisės aktų reikalavimų, o su tuo nesutinka 28% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų.

Kaip ir vertindami verslui teikiamos informacijos aiškumą, taip ir vertindami, ar pastaruoju

metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis verslas, pusė

apklaustų ūkio subjektų šį pokytį vertina teigiamai. Su tuo nesutinka 31% apklausoje

dalyvavusių įmonių atstovų.


11

Apklausos rezultatai rodo, kad 75% įmonių yra kreipęsi į priežiūros institucijas

konsultacijos. 65% įmonių atstovų teigė, kad į jų klausimą buvo atsakyta (nuo

besikreipusiųjų tai sudaro 87%), 10% apklaustų įmonių vadovų teigė, kad į jų klausimą

nebuvo atsakyta (tai sudaro 13% nuo besikreipusių įmonių).

Kaip labai gerai dirbančią verslo priežiūros instituciją apklaustų įmonių atstovai dažniausiai

minėjo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (22%). Kitos verslo

priežiūros institucijos buvo minimos labai retai. Pagrindinis VMI teigiamas vertinimas yra dėl

to, kad šios institucijos darbuotojai domisi, reaguoja į klausimus (44% nuo įmonių, VMI

įvardinusių kaip labai gerai dirbančią), gerai atlieka darbą ir yra profesionalūs (33%), suteikia

informacijos, paaiškina, pataria (22%).

Paprašyti išskirti labai blogai dirbančią verslo priežiūros instituciją, apklausiamieji

dažniausiai tokios nenurodė (81%). To priežastimi galėjo būti ir apklausos dalyvių baimė, kad

paminėję vieną ar kitą blogai dirbančią verslo priežiūros instituciją, jie gali būti nubausti tos

institucijos atstovų tikrinimo metu. Kaip ir išskirdami blogai dirbančią instituciją, taip ir

motyvuodami savo pasirinkimą, didžioji dalis apklausos dalyvių į klausimą neatsakė. Tarp

sugrupuotų atsakymų galima išskirti priežiūros institucijų darbuotojų nepagarbų elgesį

tikrinamų įmonių ar jų darbuotojų atžvilgiu, taip pat informacijos nesuteikimą.


12

VI. Tyrimo rezultatai

1. Įmonių tikrinimas

1.1. 2012 m. pirmąjį pusmetį tikrintų įmonių dalis

Tyrimo rezultatai rodo, kad per pirmąjį 2012 metų pusmetį viso buvo tikrinta trečdalis Lietuvoje

veikiančių įmonių (pav. Nr.1). 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, buvo tikrinta 60 proc. įmonių,

tačiau šių proporcijų lyginti negalime, nes 2011 m. atliekant Ūkio subjektų apklausą dėl verslo

priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo, klausimas buvo formuluojamas apie visų metų

patirtį.

Pav. Nr.1. Ar per pirmąjį 2012 m. pusmetį Jūsų įmonę tikrino ūkio subjektų veiklos

priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai arba priežiūros institucijos?

Procentai skaičiuojami nuo visų apklaustų įmonių (N=1000). Anketos klausimas Nr.1.

Lyginant, kaip skiriasi tikrintų ir netikrintų įmonių charakteristikos, fiksuojami tokie statistiškai

reikšmingi skirtumai (pav. Nr.2):

tarp tikrintų įmonių statistiškai reikšmingai daugiau yra gamyba užsiimančių įmonių (23%) ir

mažiau paslaugas teikiančių įmonių (45%);

per pastarąjį pusmetį dažniau buvo tikrintos vidutinės ir didelės įmonės (atitinkamai 21% ir

10%) ir rečiau – mažos įmonės (69%).


13

Pav. Nr.2. Tikrintų ir netikrintų įmonių portretas.

Procentai skaičiuojami nuo tikslinių grupių, t.y. visų įmonių, tikrintų įmonių, netikrintų įmonių. Pagal kiekvieną charakteristiką stulpelio procentų suma lygi 100%.


14

1.2. Tikrinančios priežiūros institucijos

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį vieną kartą kokių nors verslo priežiūros institucijų atstovai aplankė 73%

tikrintų įmonių, du kartus – 21%, o tris ir daugiau kartų viso buvo tikrinta 6% patikrinimus turėjusių

ūkio subjektų (pav. Nr.3).

Tyrimo rezultatai rodo, kad per pirmąjį 2012 metų pusmetį dažniausiai įmones tikrino Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (38% nuo tikrintų įmonių), Valstybinė darbo inspekcija

(21%), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (19%), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (13%), Aplinkos apsaugos agentūra (9%), Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (8%) (pav. Nr.4).

Pav. Nr.3. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį turėtų tikrinimų skaičius.

Procentai skaičiuojami nuo tikrintų įmonių (N=335).


15

Pav. Nr.4. Ar per pirmąjį 2012 m. pusmetį Jūsų įmonę tikrino ūkio subjektų veiklos

priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai arba priežiūros institucijos?

Procentai skaičiuojami nuo tikrintų įmonių (N=335). Anketos klausimas Nr.1.1.

* Čia ir toliau ataskaitoje pateikti sujungti Valstybinės metrologijos tarnybos bei Lietuvos metrologijos

inspekcijos vertinimai. Toks sujungimas atliktas dėl galimo abiejų tarnybų painiojimo, kuris atsiranda

dėl pavadinimų panašumo.


16

1.3. Verslo priežiūros institucijų atliekamų tikrinimo procedūrų vertinimas

1.3.1. Informavimas apie būsimą patikrinimą

Tikrintų įmonių buvo prašoma įvertinti 3 patikrinimą vykdžiusias institucijas ir įmonių buvo klausiama,

ar jiems buvo pranešta, jie žinojo apie būsimą patikrinimą. Tarp visų tikrintų įmonių, 40% teigė iš

anksto nebuvę informuoti, nežinojo apie būsimus patikrinimus. 32% nuo tris kartus tikrintų įmonių iš

visų vykdytų patikrinimų visus 3 kartus iš anksto buvo informuotos, žinojo apie būsimus priežiūros

institucijų patikrinimus, du iš trijų kartų buvo informuotos, žinojo 23% įmonių, bent kartą – 20%

įmonių ir 25% įmonių iš anksto nebuvo informuotos, nežinojo. Atitinkamai 59% vieną kartą tikrintų

įmonių apie tai buvo informuotos iš anksto, žinojo; 41% jų nebuvo informuotos, nežinojo apie būsimą

patikrinimą. Du kartus tikrintos įmonės taip pat ne visais atvejais buvo iš anksto informuojamos,

žinojo apie būsimus patikrinimus – 36% jų buvo informuotos tik kartą, 24% – abu kartus.

Pav. Nr.5. Ar Jums buvo pranešta / žinojote apie būsimą patikrinimą?

Procentai skaičiuojami nuo konkretų kartų skaičių tikrintų įmonių. Anketos klausimas Nr.5.

Apklausos rezultatai rodo, kad apie tų institucijų, kurios įmones tikrino dažniausiai, būsimus

patikrinimus, ūkio subjektai ne visais atvejais iš anksto žinodavo – apie VMI būsimus patikrinimus iš

anksto žinojo 51% tikrintų įmonių, Valstybinės darbo inspekcijos – 49%, o tuo tarpu Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos - tik 26%. Geriau verslas būna informuotas apie Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM bei Aplinkos apsaugos agentūros būsimus

patikrinimus – po 70% (pav. Nr.6).


17

Pav. Nr.6. Ar buvo pranešta/ žinojo apie būsimą patikrinimą pagal tikrinusias institucijas.

Procentai skaičiuojami nuo konkrečios institucijos patikrintų įmonių skaičiaus.

Kadangi tik nedidelė dalis ūkio subjektų buvo tikrinti kitų verslo priežiūrą atliekančių institucijų

(mažiau nei 20), čia ir toliau esančiose tokio tipo lentelėse pateikti respondentų atsakymai į konkretų

klausimą.

Lentelė Nr.2. Ar buvo pranešta/ žinojo apie būsimą patikrinimą pagal tikrinusias

institucijas. (pateiktas atsakymų skaičius)

N

Buvo pranešta

Nebuvo pranešta

Nežino/ neprisimena

Valstybinė metrologijos tarnyba/Lietuvos metrologijos inspekcija

16 9 7

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

12 8 4

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 10 9 1

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

7 4 3

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas 5 5

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

5 5

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 3

3

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

2

1 1

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2 2

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2 1 1

Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2

2

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2 2

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2 2

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2 2

Radiacinės saugos centras 2 2


18

1.3.2. Klausimyno naudojimas patikrinimo metu

Tarp visų tikrintų įmonių, 54% teigė, kad patikrinimų metu nebuvo naudojamasi klausimynais –

baigtiniais tikrinamų aspektų sąrašais. Tris kartus tikrintose įmonėse iš visų vykdytų patikrinimų visus

3 kartus klausimynais buvo naudotasi 19% atvejų, du kartus klausimynais naudotasi 28% atvejų,

bent kartą iš 3 – 23% atvejų ir 30% tris kartus tikrintų įmonių teigė, kad nei vieną kartą iš visų trijų

patikrinimų klausimynais nebuvo naudotasi. Atitinkamai 59% vieną kartą tikrintų įmonių minėjo, kad

klausimynais nebuvo naudotasi, o du kartus tikrintose įmonėse taip pat ne visais atvejais buvo

naudojamasi klausimynais – baigtiniais tikrinamų aspektų sąrašais: 47% teigė, kad klausimynais

nebuvo naudotasi nė karto, 33% - tik kartą ir 20% – abu kartus.

Pav. Nr.7. Ar patikrinimas buvo atliekamas naudojantis klausimynais – baigtiniais

tikrinamų aspektų sąrašais?


Kaip ir kalbant apie išankstinį informavimą apie patikrinimą, taip ir aiškinantis, ar verslo priežiūros

institucijos naudojosi klausimynais – baigtiniais tikrinamų aspektų sąrašais, tos institucijos, kurios

įmones tikrino dažniausiai, dažnais atvejais nenaudojo ir klausimynų – VMI 29% savo tikrintų įmonių,

Valstybinė darbo inspekcija – 39%, o tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba žymiai dažniau naudojo klausimynus – atitinkamai 61% ir

52% (pav. Nr.8).


19

Pav. Nr.8. Ar tikrinusios konkrečios institucijos naudojosi klausimynais – baigtiniais

tikrinamų aspektų sąrašais?


Lentelė Nr.3. Ar tikrinusios konkrečios institucijos naudojosi klausimynais – baigtiniais

tikrinamų aspektų sąrašais? (pateiktas atsakymų skaičius)

N Taip Ne

Nežino / neprisimena


16 5 9 2


12 6 4 2

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 10 4 5 1


7 4 3

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos 5 4 1

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas 5 1 2 2

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 3

3


2

2


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2 1 1

Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2 1

1


2 2


2 2


2 2



20

Informuotumas apie klausimyną prieš patikrinimą

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 36% teigė prieš

patikrinimą nežinojusios, kad yra kontrolinis klausimynas. Tris kartus tikrintose įmonėse iš visų

vykdytų patikrinimų visus 3 kartus jau prieš patikrinimą žinojo, kad yra kontrolinis klausimynas, 20%

atvejų, du kartus iš trijų - 20% atvejų, bent kartą iš 3 – 48% atvejų ir 13% tris kartus tikrintų įmonių

teigė, kad nei vieną kartą iš visų trijų patikrinimų, kurių metu buvo naudotas klausimynas jos iš

anksto apie tai nežinojo. Tarp tiek vieną kartą, tiek ir du kartus tikrintų įmonių, 39% atvejų buvo tokių

kuomet jos iš anksto nežinojo apie kontrolinius klausimynus (pav. Nr.9).

Pav. Nr.9. Ar prieš patikrinimą žinojote, kad yra kontrolinis klausimynas?

Procentai skaičiuojami nuo konkretų kartų skaičių tikrintų įmonių, kurių patikrinimas buvo atliekamas

naudojantis klausimynais. Anketos klausimas Nr7.

Tos institucijos, kurios yra dažniau tikrinusios ūkio subjektus, sulaukia kontraversiškesnių vertinimų,

nei rečiau įmones tikrinančios institucijos. Panaši situacija yra ir kalbant apie tai, ar šių institucijų

tikrinti ūkio subjektai iš anksto žinojo apie kontrolinius klausimynus. Apie 60% Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos, VMI, Valstybinės darbo inspekcijos tikrintų ūkio subjektų, kuriuos tikrinant

buvo naudojamas kontrolinis klausimynas, teigė apie tai žinoję jau prieš patikrinimą (pav. Nr.10).


21

Pav. Nr.10. Ar prieš patikrinimą žinojo, kad yra kontrolinis klausimynas pagal tikrinusias

institucijas.

Procentai skaičiuojami nuo konkrečios institucijos patikrintų įmonių skaičiaus, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas.

Lentelė Nr.4. Ar prieš patikrinimą žinojo, kad yra kontrolinis klausimynas pagal

tikrinusias institucijas. (pateiktas atsakymų skaičius)

N Taip Ne


Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM 14 13 1

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 13 8 4 1

Aplinkos apsaugos agentūra 9 4 5

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 6 3 3

Valstybinė metrologijos tarnyba 5 4 1



4 2 2

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 4 4

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2

1 1


2 1

1

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2

2

Lietuvos darbo birža prie SADM 2

2


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 1 1


1



22

Į klausimyną neįtrauktų reikalavimų tikrinimas

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 60% teigė, kad

patikrinimų metu nebuvo tikrinama, kaip jos laikosi kitų į klausimyną neįtrauktų reikalavimų. Tris

kartus tikrintose įmonėse iš visų vykdytų patikrinimų visus 3 kartus buvo tikrinami ir į klausimyną

neįtraukti reikalavimai 7% atvejų. 27% šių įmonių sako, kad du kartus iš trijų tikrinimų buvo žiūrima,

kaip laikomasi į klausimyną neįtrauktų reikalavimų, 33% atvejų taip buto daroma vieną kartą. 57% du

kartus tikrintų įmonių atsakė, kad į klausimyną neįtraukti reikalavimai tikrinti nebuvo, 31% teigė, kad

šie reikalavimai buvo tikrinti kartą iš dviejų patikrinimų. 65% vieną kartą tikrintų įmonių atsakė, kad

patikrinimų metu jos nebuvo tikrinamos, kaip laikosi į klausimyną neįtrauktų reikalavimų (pav. Nr.11).

Pav. Nr.11. Ar patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip Jūs laikotės kitų, į klausimyną

neįtrauktų reikalavimų?


naudojantis klausimynais. Anketos klausimas Nr.8.

Lyginant, ar patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip ūkio subjektai laikosi kitų, į klausimyną neįtrauktų

reikalavimų, visų tikrinimus atlikusių priežiūros institucijų vertinimai yra skirtingi. Dažniausiai kitus į

klausimyną neįtrauktus reikalavimus tikrino Valstybinė darbo inspekcija (45%). Tačiau 12 diagramoje

bei 5 lentelėje pateikti atsakymų pasiskirstymai rodo labiau tendencijas, nes tik nedidelė konkrečių

tikrinimus atlikusių institucijų dalis patikrinimų metu yra naudojusios klausimynus.


23

Pav. Nr.12. Ar patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip Jūs laikotės kitų, į klausimyną

neįtrauktų reikalavimų pagal tikrinusias institucijas.

Procentai skaičiuojami nuo konkrečios institucijos patikrintų įmonių skaičiaus, kurių patikrinimas buvo atliekamas naudojantis klausimynais.

Lentelė Nr.5. Ar patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip Jūs laikotės kitų, į klausimyną

neįtrauktų reikalavimų pagal tikrinusias institucijas. (pateiktas atsakymų skaičius)

N Taip Ne


Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM 14 3 10 1

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 13 9 3 1

Aplinkos apsaugos agentūra 9 4 4 1


Valstybinė metrologijos tarnyba 5 2 3


Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 4 2 2

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 4 1 2 1



2

1 1

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2 1

1

Lietuvos darbo birža prie SADM 2 1

1

Radiacinės saugos centras 2

2

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 1

1


Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas 1

1


24

Poveikio priemonių taikymas už kitų į klausimyną neįtrauktų reikalavimų nesilaikymą

Tarp visų tikrintų įmonių, kurių patikrinimo metu buvo naudojamas klausimynas, 92% teigė, kad joms

nebuvo taikytos poveikio priemonės už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų, nesilaikymą. Taip

teigė 95% vieną kartą tikrintų įmonių, 90% du kartus tikrintų įmonių ir 80% tris kartus tikrintų

įmonių. Iš pastarųjų įmonių, visus tris kartus poveikio priemonės buvo taikomos 7% atvejų, vieną

kartą – 13% (pav. Nr.13).

Pav. Nr.13. Ar už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų nesilaikymą Jums buvo

taikytos poveikio priemonės?


naudojantis klausimynais. Anketos klausimas Nr.9.


25

Pav. Nr.14. Ar už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų nesilaikymą įmonėms buvo

taikytos poveikio priemonės pagal tikrinusias institucijas.

Procentai skaičiuojami nuo konkrečios institucijos patikrintų įmonių skaičiaus, kurių patikrinimas buvo atliekamas naudojantis klausimynais.

Lentelė Nr.6. Ar už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų nesilaikymą įmonėms buvo

taikytos poveikio priemonės pagal tikrinusias institucijas. (pateiktas atsakymų skaičius)

N Taip Ne


Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM 14 1 13

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 13 3 10

Aplinkos apsaugos agentūra 9 2 5 2


Valstybinė metrologijos tarnyba 5

5

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 4

4

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 4

4


Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2

2


2

2

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2 1 1

Lietuvos darbo birža prie SADM 2 1 1

Radiacinės saugos centras 2

2

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 1

1


1

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas 1

1


26

1.3.3. Patikrinimo trukmė

Paprašyti įvertinti, kiek laiko (valandomis) truko įmonių patikrinimas, dažniausiai tyrimo dalyviai

minėjo, kad patikrinimai trunka apie 2 valandas. 7 lentelėje trukusių tikrinimų valandų skaičius

išskaidytas pagal įmones tikrinusias verslo priežiūros institucijas. Vidutiniškai ilgiausiai, anot

respondentų, trunka Muitinės departamento prie Finansų ministerijos patikrinimai, kurių vidutinė

trukmė yra 21.2 val. Trumpiausiai trunka Radiacinės saugos centro ar SoDros patikrinimai –

vidutiniškai po valandą. Dažniausiai įmones tikrinusios Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai

paprastai trunka apie 9 valandas.

Lentelė Nr.7. Kiek laiko (valandomis) truko patikrinimas.

Tikrinusios institucijos pavadinimas: N Vidutinė

patikrinimo trukmė (val.)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 102 9.0

Valstybinė darbo inspekcija 61 5.4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 61 1.9

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

38 4.0

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

27 2.2

Aplinkos apsaugos agentūra 22 2.4

Valstybinė metrologijos tarnyba 13 4.2

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos

ministerijos

12 5.0

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 9 21.2


7 1.9

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas 5 6.3

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos

5 5.9

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 3 1.3

Lietuvos metrologijos inspekcija 2 15.5

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Aplinkos ministerijos

2 2.5

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2 1.5

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2 1.0

Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2 3.5


2 3.0

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio

ministerijos

2 3.4


2 3.4

Radiacinės saugos centras 2 1.0


27

Lentelė Nr.8. Kiek laiko (valandomis) truko konkrečių priežiūros institucijų patikrinimas

pagal įmonių charakteristikas.


28

1.3.4. Patikrinimo pasekmės

69% tikrintų įmonių teigė, kad tikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tose įmonėse, kurios

buvo tikrintos rečiau, ir pažeidimai buvo rečiau nustatomi: 28% tarp vieną kartą tikrintų įmonių, 38%

- tarp du kartus tikrintų įmonių, ir 43% tarp tris kartus tikrintų įmonių.

Pav. Nr.15. Kokios buvo patikrinimo pasekmės?


Lyginant, kaip skiriasi nustatytų pažeidimų pasekmių procentas pagal įmones tikrinusias institucijas,

matosi pagrindinė tendencija, kad dažniausiai taikyta priemonė yra administracinė nuobauda -

įspėjimai (pav. Nr.16).


29

Pav. Nr.16. Kokios buvo patikrinimo pasekmės pagal tikrinusias institucijas.


Lentelė Nr.9. Kokios buvo patikrinimo pasekmės pagal tikrinusias institucijas. (pateiktas

atsakymų skaičius)

N

Pažeidimų nenustatyta

Administracinė nuobauda – įspėjimas

Bauda Veiklos

apribojimai


16 11 3 2


12 8 4

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

10 7 2 1


7 6

1

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentas

5 3 1 1


5 5

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

3 3


2 2

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2 1 1

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM

2 2



2 2


2 1

1


2 1

1



30

1.3.5. Informavimas apie neatitikimus

Tarp visų tikrintų įmonių, 39% teigė kad priežiūros institucijų atstovai neinformavo jų apie rastus

neatitikimus, už kuriuos neskyrė baudos ar kitų poveikio priemonių, bet leido pasitaisyti. Tris kartus

tikrintose įmonėse iš visų vykdytų patikrinimų visus 3 kartus įmonės buvo informuotos apie rastus

neatitikimus ir leista pasitaisyti 33% atvejų, du kartus įmonėms leista pasitaisyti 24% atvejų, bent

kartą iš 3 – 18% atvejų. Ketvirtadalis tris kartus tikrintų įmonių teigė, kad nei vieną kartą iš visų trijų

patikrinimų priežiūros institucijų atstovai / inspektoriai jų neinformavo apie rastus neatitikimus, už

kuriuos neskyrė baudos ar kitų poveikio priemonių, bet leido pasitaisyti. 45% vieną kartą tikrintų

įmonių minėjo, kad jos nebuvo informuotos apie rastus neatitikimus, kuriuos buvo leista pataisyti, o

du kartus tikrintose įmonėse taip pat ne visais atvejais buvo informuojama –24% teigė, kad nė karto,

33% - tik kartą ir tik 43% – abu tikrintus kartus įmonės buvo informuotos apie rastus neatitikimus,

už kuriuos neskirtos baudos ar kitos poveikio priemonės ir buvo leista pasitaisyti.

Pav. Nr.17. Ar priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo Jus apie rastus

neatitikimus, už kuriuos neskyrė baudos ar kitų poveikio priemonių, bet leido pasitaisyti?

Procentai skaičiuojami nuo konkretų kartų skaičių tikrintų įmonių. Klausimas Nr.12.

Vertinant tai, kurios verslo priežiūros institucijos dažniausiai yra informavusios įmones apie rastus

neatitikimus, už kuriuos neskyrė baudos, bet leido pasitaisyti, VMI ar Aplinkos apsaugos agentūra tai

darė rečiau (atitinkamai 48% ir 40%), nei kitų institucijų atstovai, pvz., Valstybinės darbo inspekcijos

(58%), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (75%), ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento (64%) atstovai (pav. Nr.18).


31

Pav. Nr.18. Kokios priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo apie rastus



Lentelė Nr.10. Kokios priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo apie rastus


(pateiktas atsakymų skaičius)

N Taip Ne



16 8 7 1





5 2 3


Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 3 2 1


2 1 1


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2 2

Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2 1 1


2 2

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2 2


2 2

Radiacinės saugos centras 2 1 1


32

1.3.6. Informavimas, už kokių reikalavimų pažeidimą pritaikytos poveikio priemonės

Kadangi tik nedidelė dalis konkrečių verslo priežiūrą atliekančių institucijų tikrintiems ūkio subjektams

yra paskyrusios baudas arba veiklos apribojimą, todėl negalime pateikti apibendrintų rodiklių, ar

priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo, už kokių reikalavimų pažeidimą buvo

pritaikytos poveikio priemonės ir kaip ūkio subjektai turėtų ištaisyti neatiktį tiems reikalavimams. 11

lentelėje pateikti respondentų atsakymai kiekvienai tikrinusiai institucijai. Kadangi paminėjimų skaičius

nedidelis, galima tik pažymėti tendenciją, jog dažniau nei kitos priežiūros institucijos, buvo minėta

Valstybinė darbo inspekcija, kaip neinformuojanti ūkio subjektus, už kokių reikalavimų pažeidimą yra

pritaikytos poveikio priemonės.

Lentelė Nr.11. Ar priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo, už kokių

reikalavimų pažeidimą Jums buvo pritaikytos poveikio priemonės (bauda ir veiklos

apribojimai) ir kaip Jūs turėtumėte ištaisyti neatitiktį tiems reikalavimams?

TIKRINUSIOS INSTITUCIJOS PAVADINIMAS TAIP NE

Aplinkos apsaugos agentūra 4

Valstybinė darbo inspekcija 1 4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 5

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 9 2

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 1

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2 1

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM 1

Valstybinė metrologijos tarnyba 1

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 1

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 1

Lietuvos metrologijos inspekcija 1

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 1

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1

Lentelėje pateiktas paminėtų atsakymų skaičius.


33

1.3.7. Inspektoriaus elgesio patikrinimo metu vertinimas

Tarp visų tikrintų įmonių, bendras priežiūros institucijose dirbančių inspektorių elgesys vertinamas 3.9

balais iš 5 galimų, kur 1 – labai blogas inspektoriaus elgesio vertinimas, o 5 – labai geras vertinimas.

Įdomi tendencija, kad mažiau kartų tikrintos įmonės jas tikrinusių inspektorių elgesį maksimaliu balu

vertina dažniau, nei tikrintos kelis kartus. Vieną kartą tikrintų įmonių inspektorių elgesys vidutiniškai

įvertintas 4.1 balo, o du ir tris kartus tikrintų įmonių – po 3.9 balo iš 5 galimų.

Daugumos ūkio subjektus tikrinusių institucijų inspektoriaus elgesys vertinamas dažniau kaip geras

arba labai geras (pav. Nr.19). Vieno iš geriausių vertinimų sulaukė Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros, Aplinkos apsaugos agentūros inspektorių elgesys. Tais atvejais, kai priežiūros institucijos

įmones tikrino dažniau, pvz., Valstybinė mokesčių ar darbo inspekcija, dažnesni tikrinimai sulaukia ir

kontraversiškesnio vertinimo. Kadangi daugumos priežiūros institucijų inspektorių elgesys buvo

vertintas labiau teigiamai, tai ir respondentų motyvai, kodėl toks įvertinimas, daugiau pozityvūs – tai

geranoriškumas, malonus bei draugiškas elgesys, profesionalumas bei informacijos suteikimas,

paaiškinimas, o taip pat ir patarimų davimas (lentelė Nr.13).

Pav. Nr.19. Kaip vertinate inspektoriaus elgesį patikrinimo metu?

Procentai skaičiuojami nuo konkrečios institucijos patikrintų įmonių skaičiaus. Vidurkis skaičiuojamas iš 5 balų skalės, kur 5 reiškia labai gerą vertinimą, o 1 – labai blogą vertinimą.


34

Lentelė Nr.12. Kaip vertinate inspektoriaus elgesį patikrinimo metu? (pateiktas atsakymų

skaičius)

N

Labai gerai

Gerai Vidutiniškai Blogai Vidurkis


16 2 9 5

3.8


12 5 5 2

3.8

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

10 1 7 2

4.3


7 2 5 1

3.9


5

4 1

4.2

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos

departamentas 5 2 2 1

3.8

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

3

2

1 3.3


2

2

4.0

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2

2

4.0

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM

2

2

4.0


2

4.0


2

2

3.0


2

2

4.0


2

2

4.0

Radiacinės saugos centras 2 1 1

4.5


35

Lentelė Nr.13. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų vertinimo priežastys.

(pateiktas atsakymų skaičius)


36


37

2. Verslo priežiūros institucijų pertvarkos vertinimas

2.1. Informuotumas apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką

Ūkio subjektų apklausos rezultatai rodo, kad 27% įmonių žino apie Lietuvoje vykdomą verslo

priežiūros institucijų pertvarką ir žinomumo lygis statistiškai reikšmingai nesiskiria priklausomai nuo

to, ar įmonė per pirmąjį 2012 metų pusmetį buvo tikrinta, ar ne (pav. Nr. 20-21).

Pav. Nr.20. Ar žinote apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką?


Pav. Nr.21. Informuotumo lygis apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų

pertvarką pagal tai, ar įmonės tikrintos.

Procentai skaičiuojami nuo tikslinių grupių.


38

Lyginant, kaip skiriasi informuotumas apie Lietuvoje vykdomą verslo institucijų pertvarką pagal įmonių

charakteristikas, tik kitas pareigas užimantys apklausos dalyviai dažniau teigė negirdėję apie šią

pertvarką (lentelė Nr.14).

Lentelė Nr.14. Atsakymų į klausimą ar žinote apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros

institucijų pertvarką pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


39

2.2. Informuotumas apie verslo priežiūros institucijų pertvarkos priemones

Apklausos metu įmonėms, kurios atsakė, kad žino apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų

pertvarką, buvo užduotas atviras klausimas, ką jie žino apie šią pertvarką, kokie veiklos metodai

diegiami priežiūros institucijose. Sugrupuoti respondentų atsakymai pateikti 22 paveiksle.

Nors įmonės teigė ir žinančios apie minimą pertvarką, vis tik atviro klausimo atsakymai rodo, kad

daugiau nei du trečdaliai (69%) apie vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką negalėjo nieko

pasakyti ir įvardinti, kokie veiklos metodai diegiami priežiūros institucijose. Nurodžiusieji dažniausiai

minėjo priežiūros institucijų naudojamus klausimynus (10%), mažesnę ar supaprastintą verslo

kontrolę (6%), priežiūros institucijų teikiamas konsultacijas bei patarimus, o taip pat priežiūros

institucijų mažinimą (5%). Minėti atsakymai reikšmingai nesiskiria priklausomai nuo to, ar įmonė buvo

tikrinta per pirmąjį šių metų pusmetį, ar ne.

Pav. Nr.22. Ką žinote apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką,

kokie veiklos metodai diegiami priežiūros institucijose?

Procentai skaičiuojami nuo įmonių, kurios žino apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką. Anketos klausimas Nr.3.


40

Po atviro klausimo, ką įmonės žino apie vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką, į kurį

respondentai pateikė nedaug atsakymų, respondentams buvo išvardintos kelios su šia pertvarka

susijusios priemonės ir buvo klausiama, kurias iš jų respondentai yra girdėję.

37% apklaustų įmonių atstovų teigė yra girdėję apie kontrolinius klausimynus – baigtinį tikrinamų

aspektų sąrašą. Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų girdėję yra 26% įmonių atstovų, o dviejų datų

taisyklę yra girdėję vos 8% apklaustų įmonių ir šie rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria

priklausomai nuo to, ar įmonė buvo tikrinta.

Pav. Nr.23. Perskaitysiu kelias su verslo priežiūros institucijų pertvarka susijusias

priemones. Kurias iš jų žinote, esate girdėjęs?

Procentai skaičiuojami nuo įmonių, kurios žino apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką. Anketos klausimas Nr.4.

Lyginant, kaip skiriasi su verslo institucijų pertvarka susijusių priemonių žinomumas pagal įmonių

charakteristikas, fiksuojami tokie statistiškai reikšmingi skirtumai (lentelė Nr.15):

įmonių finansininkai bei apskaitininkai dažniau žino ar yra girdėję apie kontrolinius

klausimynus (49%) nei pavaduojančias pareigas užimantys respondentai;

apie kontrolinius klausimynus dažniau yra girdėję didelių (52%), nei mažų įmonių atstovai;

apie deklaraciją dėl pirmų verslo metų dažniau yra girdėjusios Šiaulių apskrityje veikiančios

įmonės (39%).


41

Lentelė Nr.15. Atsakymų į klausimą, kurias su verslo priežiūros institucijų pertvarka

susijusias priemones žino ar yra girdėję, pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


42

3. Verslo priežiūros institucijų vertinimas

3.1. Priežiūros institucijų suteikiamos pagalbos verslui vertinimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad 39% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutinka, kad pastaruoju metu

priežiūros institucijos suteikia daugiau pagalbos verslui, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus.

Panaši dalis - 36% įmonių mano priešingai – kad priežiūros institucijos nesuteikia verslui daugiau

pagalbos, ketvirtadalis įmonių šiuo klausimu nuomonės iš viso neturi (pav. Nr.24).

Akcentuotina tai, kad per pastarąjį pusmetį tikrintos įmonės reikšmingai dažniau sutinka, kad

priežiūros institucijos pastaruoju metu verslui suteikia daugiau pagalbos (45%), tuo tarpu netikrintos

įmonės dažniau nei tikrintos šiuo klausimu nuomonės neturėjo (30%) (pav. Nr.25).

Pav. Nr.24. Ar, Jūsų manymu, priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau

pagalbos verslui, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus?


Pav. Nr.25. Ar priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau pagalbos verslui,

siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus pagal tai, ar įmonės tikrintos.



43

Tam, kad priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau pagalbos verslui, siekiant įgyvendinti

teisės aktų reikalavimus, reikšmingai dažniau pritaria įmonių finansininkai bei apskaitininkai (49%),

nei įmonių vadovai ar savininkai (38% įmonių vadovų su tuo nesutinka) (lentelė Nr. 16).

Lentelė Nr.16. Atsakymų į klausimą ar priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia

daugiau pagalbos verslui, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, pasiskirstymas

pagal įmonių charakteristikas.


44

3.2. Priežiūros institucijų inspektorių požiūrio į verslą vertinimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik du iš trijų įmonių atstovų sutinka, kad pastaruoju metu teigiamai

kinta inspektorių požiūris į verslą – jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų

reikalavimų. Kintančio teigiamo inspektorių požiūrio teigė nepastebį 17% apklaustų įmonių vadovų,

panaši dalis – 19% neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Nesvarbu, ar įmonė per pirmąjį šių metų

pusmetį buvo tikrinta, ar ne, respondentų nuomonė šiuo klausimu reikšmingai nesiskiria (pav. Nr.26-

27).

Pav. Nr.26. Ar pastaruoju metu pastebite, kad teigiamai kinta inspektorių požiūris į verslą

– jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų?


Pav. Nr.27. Ar pastaruoju metu pastebite, kad teigiamai kinta inspektorių požiūris į verslą

– jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų pagal tai, ar

įmonės tikrintos.



45

Įmonių finansininkai taip dažniau sutinka, kad pastaruoju metu teigiamai kinta inspektorių požiūris į

verslą – jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų (75%) (lentelė Nr.

17).

Lentelė Nr.17. Atsakymų į klausimą ar pastaruoju metu pastebite, kad teigiamai kinta

inspektorių požiūris į verslą – jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų

reikalavimų, pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


46

3.3. Priežiūros institucijų pateikiamos informacijos verslui pakankamumo vertinimas

Mažiau nei pusė – 47% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutinka, kad priežiūros institucijos

pateikia pakankamai informacijos apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus. 36% įmonių atstovų

su tuo nesutinka, o 18% apklausoje dalyvavusių įmonių šiuo klausimu nuomonės iš viso neturi (pav.

Nr.28).

Lyginant kaip skiriasi respondentų atsakymai priklausomai nuo to, ar per pirmąjį šių metų pusmetį

įmonės buvo tikrintos, statistiškai reikšmingai skiriasi tik neturinčiųjų nuomonės dalis – tarp tikrintų

įmonių nuomonės neišreiškė 12%, tarp netikrintų – 20% (pav. Nr.29).

Pav. Nr.28. Ar, Jūsų vertinimu, priežiūros institucijos pateikia pakankamai informacijos

apie teisės aktų reikalavimus, taikomus verslui?


Pav. Nr.29. Ar priežiūros institucijos pateikia pakankamai informacijos apie verslui

taikomus teisės aktų reikalavimus pagal tai, ar įmonės tikrintos.



47

Lyginant, kaip skiriasi atsakymai į klausimą, ar priežiūros institucijos pateikia pakankamai informacijos

apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus, priklausomai nuo įmonių charakteristikų, statistiškai

reikšmingi atsakymų skirtumai nefiksuojami (lentelė Nr. 18).

Lentelė Nr.18. Atsakymų į klausimą, аr priežiūros institucijos pateikia pakankamai

informacijos apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus, pasiskirstymas pagal įmonių

charakteristikas.


48

3.4. Teisės aktų reikalavimų aiškumo verslui vertinimas

Apklausos rezultatai rodo, kad pusė įmonių vadovų sutinka, jog pastaruoju metu priežiūros institucijos

informaciją verslui teikia aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų. Su tuo nesutinka

28% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų, dar penktadalis respondentų neišsakė savo nuomonės

šiuo klausimu. Nesvarbu, ar įmonė per pirmąjį šių metų pusmetį buvo tikrinta, ar ne, respondentų

nuomonė šiuo klausimu reikšmingai nesiskiria (pav. Nr. 30-31).

Pav. Nr.30. Ar, Jūsų manymu, pastaruoju metu priežiūros institucijos informaciją verslui

teikia aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų?


Pav. Nr.31. Ar pastaruoju metu priežiūros institucijos informaciją verslui teikia aiškiau –

taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų pagal tai, ar įmonės tikrintos.



49

Lyginant, kaip skiriasi atsakymai į klausimą, ar pastaruoju metu priežiūros institucijos informaciją

verslui teikia aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų, priklausomai nuo įmonių

charakteristikų, stebima ta pati tendencija, kad daugiausia teigiamų pokyčių priežiūros institucijų

darbe jaučia įmonių finansininkai – šiuo atveju jie dažniau nei įmonių savininkai sutinka su teiginiu,

kad pastaruoju metu priežiūros institucijos informaciją verslui teikia aiškiau – taip, kad ji padeda

laikytis teisės aktų reikalavimų (62%) (lentelė Nr. 19).

Lentelė Nr.19. Atsakymų į klausimą, ar pastaruoju metu priežiūros institucijos

informaciją verslui teikia aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų,

pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


50

Kaip ir vertindami verslui teikiamos informacijos aiškumą, taip ir vertindami, ar pastaruoju metu tapo

aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis verslas, pusė apklaustų ūkio subjektų šį

pokytį vertina teigiamai ir sutinka, jog pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų

reikalavimų turi laikytis verslas. Su tuo nesutinka 31% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų, dar

penktadalis respondentų neišsakė savo nuomonės šiuo klausimu. Nesvarbu, ar įmonė per pirmąjį šių

metų pusmetį buvo tikrinta, ar ne, respondentų nuomonė šiuo klausimu reikšmingai nesiskiria (pav.

Nr. 32-33).

Pav. Nr.32. Ar, Jūsų manymu, pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų

reikalavimų turi laikytis verslas?


Pav. Nr.33. Ar pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų reikalavimų turi

laikytis verslas pagal tai, ar įmonės tikrintos.


Lyginant, kaip skiriasi atsakymai į klausimą, ar pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų

reikalavimų turi laikytis verslas, priklausomai nuo įmonių charakteristikų, statistiškai reikšmingi

skirtumai nefiksuojami (lentelė Nr. 20).


51

Lentelė Nr.20. Atsakymų į klausimą, pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės

aktų reikalavimų turi laikytis verslas, pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


52

3.5. Kreipimasis į verslo priežiūros institucijas

Apklausos rezultatai rodo, kad 75% įmonių yra kreipęsi į priežiūros institucijas konsultacijos. 65%

įmonių atstovų teigė, kad į jų klausimą buvo atsakyta (nuo besikreipusiųjų tai sudaro 87%), 10%

apklaustų įmonių vadovų teigė, kad į jų klausimą nebuvo atsakyta (tai sudaro 13% nuo apklaustų

įmonių). Nesvarbu, ar įmonė per pirmąjį šių metų pusmetį buvo tikrinta, ar ne, priežiūros institucijų

atsakymų ar neatsakymų proporcijos statistiškai reikšmingai nesiskiria (pav. Nr.34-35).

Pav. Nr.34. Jeigu kreipėtės į priežiūros instituciją konsultacijos, ar buvo atsakyta į Jūsų

klausimą?


Pav. Nr.35. Jeigu kreipėtės į priežiūros instituciją konsultacijos, ar buvo atsakyta į Jūsų

klausimą, atsakymų pasiskirstymai pagal tai, ar įmonės tikrintos.



53

Lyginant, kaip skiriasi atsakymai į klausimą, jeigu kreipėtės į priežiūros instituciją konsultacijos, ar

buvo atsakyta į Jūsų klausimą, priklausomai nuo įmonių charakteristikų, statistiškai reikšmingi

skirtumai fiksuojami tik pagal įmonėje užimamas pareigas – finansininkai bei apskaitininkai dažniau

teigė, kad jie yra kreipęsi į priežiūros instituciją konsultacijos ir į jų klausimą buvo atsakyta (74%)

(lentelė Nr. 21).

Lentelė Nr.21. Atsakymų į klausimą, jeigu kreipėtės į priežiūros instituciją konsultacijos,

ar buvo atsakyta į Jūsų klausimą, pasiskirstymas pagal įmonių charakteristikas.


54

3.6. Gerai dirbančių priežiūros institucijų įvardinimas

Kaip labai gerai dirbančią verslo priežiūros instituciją apklaustų įmonių atstovai dažniausiai minėjo

Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (22%). Kitos verslo priežiūros institucijos

buvo minimos labai retai (pav. Nr.36), o didesnė respondentų dalis negalėjo įvardinti nei vienos labai

gerai dirbančios verslo priežiūros institucijos (61%). Paprašyti įvardinti, kodėl respondentai nurodė

konkrečią verslo priežiūros instituciją kaip labai gerai dirbančią, dominavo panašūs respondentų

atsakymai: domisi, reaguoja į klausimus ir pageidavimus (12%), gerai atlieka darbą, profesionalūs

(11%), suteikė informaciją, paaiškino, patarė (9%). Tačiau didžioji dalis respondentų kaip nenurodė

gerai dirbančios verslo priežiūros institucijos, taip ir neįvardino priežasties, kodėl (70%) (pav. Nr.37).

Pav. Nr.36. Kurią verslo instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai gerai?

Procentai skaičiuojami nuo tikslinių grupių. Pav. Nr.37. Kodėl šią verslo instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai gerai?



55

Atskirai pjūvis, kuriame kaip labai gerai veikiančios būtų išskirtos visos paminėtos verslo priežiūros

institucijos bei to paminėjimo priežastys nepateiktas dėl labai mažo paminėtų verslo priežiūros

institucijų skaičiaus. Žemiau esančiame paveiksle pateiktos priežastys tik apie Valstybinę mokesčių

inspekciją prie Finansų ministerijos, nes būtent ši institucija ūkio subjektų buvo minėta dažniausiai.

Pav. Nr.38. Kodėl Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išskyrė kaip

dirbančią labai gerai?

Procentai skaičiuojami nuo visų respondentų, kurie kaip labai gerai dirbančią verslo priežiūros instituciją paminėjo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (N=222).


56

3.7. Blogai dirbančių priežiūros institucijų įvardinimas

Paprašyti išskirti labai blogai dirbančią verslo priežiūros instituciją, apklausiamieji dažniausiai tokios

nenurodė (81%). Taip galėjo atsitikti dėl respondentų baimės, jog už tokį vertinimą jie gali būti

nubausti paminėtos priežiūros institucijos atstovų patikrinimo metu.

Tarp dažniau paminėtų buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM (3%) bei

Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (2%) (pav. Nr.39). Kaip ir išskirdami blogai dirbančią

instituciją, taip ir motyvuodami savo pasirinkimą, didžioji dalis apklausos dalyvių į klausimą neatsakė.

Tarp sugrupuotų atsakymų galima išskirti priežiūros institucijų darbuotojų nepagarbų elgesį su

tikrinamų įmonių ar jų darbuotojų atžvilgiu, taip pat informacijos nesuteikimą (po 4%) (pav. Nr.40).

Pav. Nr.39. Kurią verslo instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai blogai?


Pav. Nr.40. Kodėl šią verslo instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai blogai?



57

VII. Tyrimo klausimynas

ŪKIO SUBJEKTŲ APKLAUSA DĖL VERSLO PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS

VERTINIMO

Tiriamoji visuma – Lietuvos verslo įmonės

Klausimai:

1. Ar per pirmąjį 2012 m. pusmetį Jūsų įmonę tikrino ūkio subjektų veiklos priežiūrą

atliekantys viešojo administravimo subjektai arba priežiūros institucijos?

1. Taip

2. Ne → pereiti prie 2 klausimo

1.1. Kokios priežiūros institucijos Jus tikrino?

1. Aplinkos apsaugos agentūra

2. Valstybinė darbo inspekcija

3. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

6. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

9. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nuo liepos 1 d.: Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras, Telšių visuomenės sveikatos centras.

10. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

11. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

12. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

13. Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas

14. Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas

15. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas

16. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas

17. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

18. Miškų urėdija

19. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

20. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

22. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

23. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

24. Viešųjų pirkimų tarnyba

25. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

26. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

27. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

28. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

29. Valstybinė kalbos inspekcija

30. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

31. Lietuvos radijo ir televizijos komisija

32. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

33. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

34. Lietuvos bioetikos komitetas

35. Nacionalinis organų transplantacijos biuras

36. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas


58

37. Radiacinės saugos centras

38. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras

39. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

40. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

41. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

42. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

43. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

44. Valstybinis psichikos sveikatos centras

45. Lietuvos metrologijos inspekcija

46. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos

47. Statybos produkcijos sertifikavimo centras

48. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos

49. Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai

50. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

51. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

52. Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos

53. Valstybinė metrologijos tarnyba

54. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

55. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

56. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

57. Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

58. Civilinės aviacijos administracija

59. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

60. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

61. Lietuvos saugios laivybos administracija

62. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

63. Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

64. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

65. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

66. Lietuvos bankas.

67. Kita _____________________

2. Ar žinote apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką?

1. Taip

2. Ne

3. Ką žinote apie Lietuvoje vykdomą verslo priežiūros institucijų pertvarką, kokie veiklos

metodai diegiami priežiūros institucijose?

_____________________________________________

4. Perskaitysiu kelias su verslo priežiūros institucijų pertvarka susijusias priemones. Kurias

iš jų žinote, esate girdėjęs?

1. Kontroliniai klausimynai – baigtiniai tikrinamų aspektų sąrašai

2. Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų

3. Dviejų datų taisyklė

Toliau atsakinėja tikrintos įmonės. Kitoms pereiti prie 15 klausimo

Toliau norime Jūsų paklausti apie patikrinimą, kurį per pastarąjį pusmetį vykdė _______________

(pirma patikrinimą vykdžiusi institucija)

5. Ar Jums buvo pranešta / žinojote apie būsimą patikrinimą?

1. Taip 2. Ne

3. Nežino / neprisimena


59

6. Ar patikrinimas buvo atliekamas, naudojantis klausimynais – baigtiniais tikrinamų

aspektų sąrašais?

1. Taip 2. Ne 3. Nežino / neprisimena

Jeigu pasirenka 2 arba 3 atsakymo variantą → pereiti prie 10 klausimo

Jeigu pasirenka 1 atsakymo variantą:

7. Ar prieš patikrinimą žinojote, kad yra kontrolinis klausimynas?

1. Taip

2. Ne


8. Ar patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip Jūs laikotės kitų, į klausimyną neįtrauktų

reikalavimų?

1. Taip 2. Ne 3. Nežino / neprisimena

9. Ar už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų, nesilaikymą Jums buvo taikytos poveikio

priemonės?

1. Taip

2. Ne


Visoms tikrintoms įmonėms

10. Kiek laiko (valandomis) truko patikrinimas?

0. Neprisimena ______________ val.

11. Kokios buvo patikrinimo pasekmės?

1. Pažeidimų nenustatyta

2. Administracinė nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos

3. Bauda

4. Veiklos apribojimai

5. Kita ______________________________________

12. Ar priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo Jus apie rastus neatitikimus,

už kuriuos neskyrė baudos ar kitų poveikio priemonių, bet leido pasitaisyti?

1. Taip

2. Ne


Jeigu į 11 klausimą pasirenkamas 3, 4 atsakymas:

13. Ar priežiūros institucijos atstovai / inspektoriai informavo, už kokių reikalavimų

pažeidimą Jums buvo pritaikytos poveikio priemonės ir kaip Jūs turėtumėte ištaisyti

neatitiktį tiems reikalavimams?

1. Taip

2. Ne


14. Kaip vertinate inspektoriaus elgesį patikrinimo metu?

1. Labai blogai

2. Blogai

3. Vidutiniškai

4. Gerai

5. Labai gerai


60

14.1. Kodėl?_________________________________________________________________

Toliau norime Jūsų paklausti apie patikrinimą, kurį per pastarąjį pusmetį vykdė _______________

(antras patikrinimas) 5-14 klausimai

Ir dar norime Jūsų paklausti apie patikrinimą, kurį per pastarąjį pusmetį vykdė _______________

(trečias patikrinimas) 5-14 klausimai

Taip pat norėtume užduoti kelis klausimus ne apie patikrinimą

VISIEMS

15. Ar, Jūsų manymu, priežiūros institucijos pastaruoju metu suteikia daugiau pagalbos

verslui, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus?

1. Taip

2. Ne

3. Neturiu nuomonės

16. Ar pastaruoju metu pastebite, kad teigiamai kinta inspektorių požiūris į verslą – jie

elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų?

1. Taip

2. Ne


17. Ar, Jūsų vertinimu, priežiūros institucijos pateikia pakankamai informacijos apie teisės

aktų reikalavimus, taikomus verslui?

1. Taip

2. Ne


18. Ar, Jūsų manymu, pastaruoju metu priežiūros institucijos informaciją verslui teikia

aiškiau – taip, kad ji padeda laikytis teisės aktų reikalavimų?

1. Taip

2. Ne


19. Ar, Jūsų manymu, pastaruoju metu tapo aiškiau, kaip ir kokių teisės aktų reikalavimų turi

laikytis verslas?

1. Taip

2. Ne


20. Jeigu kreipėtės į priežiūros instituciją konsultacijos, ar buvo atsakyta į Jūsų klausimą?

1. Taip

2. Ne

3. Nesikreipiau

21. Kurią verslo priežiūros instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai gerai?

Kodėl?____________________________________________________________________

22. Kurią verslo priežiūros instituciją išskirtumėte kaip dirbančią labai blogai?

Kodėl?____________________________________________________________________


61

Ir pabaigai – keli klausimai apie Jus ir Jūsų įmonę.

D1. Kokias pareigas užimate įmonėje?

_________________________________________________

D2. Kokia yra pagrindinė Jūsų įmonės veiklos sritis?

1. Gamyba

2. Paslaugos

3. Prekyba

4. Kita ____________________________________

D3. Jūsų įmonės dydis?

1. Maža (1-9 darbuotojai)

2. Vidutinė (10-50 darbuotojų)

3. Didelė (51 ir daugiau darbuotojų)

D4 Kiek laiko vykdote veiklą?

1. Pirmus metus

2. Daugiau nei vienerius metus

D4. Apskritis, kurioje įmonė vykdo veiklą

1. Alytaus

2. Kauno

3. Klaipėdos

4. Marijampolės

5. Panevėžio

6. Šiaulių

7. Tauragės

8. Telšių

9. Utenos

10. Vilniaus

ŪKIO SUBJEKTŲ APKLAUSA DĖL VERSLO PRIEŽIŪRĄ...

Documents

Transcript of ŪKIO SUBJEKTŲ APKLAUSA DĖL VERSLO PRIEŽIŪRĄ...