Nr.4(75) 2004 m. balandþio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtiswww.tatary-litwy.8k.com Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.

„Oèkon“ – Keturiasdeðimttotoriè kaimo kibirkðtèlè

Fatima BUINOVSKAKiekviena tauta turi savo istorijà, savo kultûros tradicijas. Ir

neþiûrint kokioje ðalyje mes begyventumëme, neturime pamirðti,kas mes esame nuo gimimo. Gerbdami ðalies, kurioje mes gyve-name tradicijas ir ástatymus, mes privalome savo vaikams per-duoti ir ádiegti meilæ savo tautos tradicijoms ir jos kultûrai.

Jau trys metai kaip Keturiasdeðimt totoriø kaime gyvuoja vaikøsaviveiklos kolektyvas „Oèkon“ (Kibirkðtëlë), kurio ákûrimui pa-gelbëjo Vilniaus rajono merë p. Leokadija Januðauskienë, o taippat Kultûros ir sporto skyriaus etnokultûros specialistai.

Tokio kolektyvo idëja brendo manyje seniai, kadangi pas-toviai dalyvavau saviveikloje, dainavau baltarusiðkuose irlenkiðkuose liaudies ansambliuose, 1980 – 1982 metais vado-vavau saviveikliniam baltarusiðkam chorui, labai mëgstu liau-dies muzikà. Taèiau gavusi palaiminimà kûrybinei veiklai susi-dûriau su begale problemø; apþiûrëjusi Vilniaus knygynus irbibliotekas, radau tik vienà 1964 metø totoriðkø dainø rinktinæ.Dar blogiau buvo su kalbos problemom; totoriø kalba skaityti,teisingai kirèiuoti man padëjo mano draugë ið Grigiðkiø, iðeivëið Baðkirijos Asmija. Savo gimtinëje ji dainavo totoriø liaudiesansamblyje, keletà jos atliekamø dainø að uþraðiau magneto-fono juostelëje.

Á pirmà susitikimà su totoriø vaikais 2001 m. sausio 10 d.atëjo devynios paauglës-mergaitës, á antrà – jos atsivedësavo jaunesnius broliukus ir sesutes, ir taip susiformavo dvibendraamþiø grupës.

Pradþia buvo sunki. Dainø tekstus að uþraðydavau ant len-tos, totoriðkus eilëraðèius – lietuviðkom raidëm ið pradþiøiðmokdavom mintinai, po to dainuodavom. Per dviejø mënesiøuþsiëmimus paruoðëme nedidelæ programëlæ, ir per Kurban

Ekskursijoje, tikros kibirkðtëlës mûsø jaunimo akyse.

(Nukelta á 2-à psl.)

10-12 balandþio dienomis Birðtono “Versmës” sanatori-joje ketvirtàjá kartà ávyko bendras Lietuvos musulmonø jau-nimo suvaþiavimas. Tomis dienomis tradiciðkai buvo svarsto-mi aktualiausi Islamo iðlikimo ir vystymosi Lietuvos ir Eu-ropos jaunimo tarpe klausimai. Ypatingos reiðmës stovyklo-je, vykstanèioje mokslinës-praktinës konferencijos forma,svarsytø klausimø tematikai turëjo tai, jog nuo geguþës1d. Lietuva tampa pilnateise Europos Sàjungos nare.

Stovyklos programoje buvo numatytos paskaitos, disku-sijos, viktorinos religine tematika, kasdieninës penkiosmaldos, baseinas bei sauna.Tai pat netruko ir laisvalaikiopoilsiui, pramogoms bei sportui.

Stovyklos organizatoriai – Lietuvos Musulmonø Jaunimobendrija bei Musulmonø-studentø Sàjunga – ketino surinkti100 dalyviø, bet atsirado net 120 norinèiø dalyvauti. Visiemsstovyklos dalyviams buvo nemokamai suteiktos puikios gyve-nimo sàlygos bei maitinimas tris kartus per dienà.

Pagrindiniai praneðëjai buvo Europos Islamiðkø Organi-zacijø Federacijos prezidentas dr. Ahmed Al-Ravi ir vienasið Vokietijos musulmonø lyderiø dr. Hasan Svaid.

APIE MORALINES MUSULMONØ SAVYBESDidþiulá áspûdá stovyklos dalyviams padarë pirmosios

dienos dr. Hasan Svaid pasisakymas. Jis kalbëjo apiemusulmonø etikà. Pagrindinë savybë, kuria iðsiskiriamusulmonai, yra meilë vienas kitam vardan Allaho. PranaðasMuhammedas (Tebûnie Jam Taika ir Allaho Palaima) pasakë:“Vardan Allaho tu myli ir nekenti, ir savo lûpomis mini Já, irþmonëse tau patinka tai, kas ir paèiam savyje, ir nekentiþmonëse to, ko ir paèiam savyje.”

Ypatingai svarbi yra meilë tarp vyro ir þmonos, tëvø ir vaikø.Meilë – tai varanèioji jëga þmoniø santykiuose. Nei vienareligija ar ideologija neteikia tiek reikðmës meilei tarp þmoniøkaip Islamas. Pranaðas Muhammedas (TJTIAP) pasakë:“Prisiekiu Tuo, kurio rankose mano siela! Jokiu bûdu neáeisitejûs á Rojø, kol nepatikësite, ir nepatikësite tol, kol nepamilsitevienas kito. ”Taèiau svarbu pabrëþti, jog Islamas nepripaþástameilës dël meilës, nes tokia meilë þmogø apakina. “Geriausiasið darbø – mylëti ir nekæsti vardan Allaho.”

Visgi, bûna taip, jog þmogus myli þmones, taèiau ne visi jápriima. Kas bus tokiu atveju? Pranaðas Muhammedas(TJTIAP) á toká klausimà atsakë ðitaip: “Þmogus busiðaukðtintas Teismo dienà kartu su tais, kuriuos myli ðiamepasaulyje.”

Ketvirtoji Lietuvos musulmonøjaunimo stovykla Birðtone

Galimas SITDYKOVAS

(Nukelta á 6-à psl.)

2 Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

„Oèkon“ – Keturiasdeðimt totoriè kaimo kibirkðtèlèbairamo ðventæ (2001 m. kovo 9 d.) Keturiasdeðimt totoriøkaimo mokykloje pravedëme vakarà tëvams, á kurá atëjo ne tikmamos ir tëveliai, bet ir seneliai. Visus labai sudomino mûsødalyviø pieðiniai tema „Ðventë vaikø akimis“, ypaè pasisekæbuvo Karinos ir Renato Safarevièiø, Eldaro ir Emyro Ðabano-vièiø darbai. Didelio susirinkusiøjø dëmesio susilaukë foto-grafijø paroda apie ávairiø metø bairamø ðventes Keturiasdeðimttotoriø kaime ir Ivje miestelyje. Pati seniausia buvo 1927 metøfotografija. Vakaro vedanèioji Laura Jakubauskaitë pasveikinosusirinkusius su ðvente, papasakojo apie jos reikðmæ, vaikaipadainavo totoriø kalba dainas „Oh, lakðtingala“, „Lopðinë“,„Lietutis“, suvaidino pasakos „Varguolis ir du ponai“inscenizacijà ir vakaro pabaigai pavaiðino þiûrovus tortu irsausainiais, kuriuos patys pagamino. Tokia buvo pradþia.

Ðiuo metu uþsiëmimus lanko vyresnës grupës jaunuoliai nuo15 iki 20 metø, tai Diana Ðèiuckaitë, Laura Jakubauskaitë, EmaÐabanoviè, Inga Mucharska, Marina Safareviè, Lolita Monke-viè, Jolanta Poltarakeviè. Jaunesnioji grupë nuo 11 iki 13 metø– Emiras Ðabanoviè, Renatas Safareviè, Eldaras Ðabanoviè,Ada Ðèiuckaitë, Kamilë Aleksandroviè, Karina Safarevièiûtë.

Didelá dëmesá mes skiriame ir religijos pamokoms. Èia mumspadeda studentai-musulmonai ið Kauno Aukðtøjø mokyklø, ypa-tingai Fauzi Al-Chariri. Vaikai nemaþai iðmoko, visi moka teisingaiatlikti vudu ir namazà, moka mintinai keletà Korano surø.

Mûsø uþsiëmimai yra ávairiapusiðki, mes domimës ne tiksavo tautos istorija, ðventëmis ir tradicijomis, bet ir savokaimynø – krikðèioniø paproèiais. Keletà pamokø paðventëmenacionalinio kostiumo sukûrimui, darëme aplikacijas ið me-dþiagos audinio, rengëme lëles totoriðkais kostiumais, darëmeeskizus, parinkome spalvas.

Ypatingai patiko vaikams nacionalinës virtuvës pamokos.Ðiais metais tokia pamoka ávyko kaimo gyventojos RozalijosÐèiuckienës namuose. Ji pasidalijo su mumis pyrago „ðimtala-pis“ gaminimo paslaptimis. Nuo pat ryto Rozalijos virtuvëjegirdëjosi jaunuoliðki garsai, pajuokavimai, namai praþydo ryð-kiomis prijuostëmis ir skarelëmis. Mergaitës minkë teðlà, malëaguonas, perrinko razinas – visos turëjo darbo. Dar nuspren-dëme paruoðti pietums saldþià ryþiø koðæ su razinomis. Pagy-venusios moterys-kaimynës ðypsodamos þiûrëjo kaip jaunos,vikrios rankos buria ties plonos teðlos lapais. Vakarui buvopagaminti penki pyragai, juk sekanèià dienà - ðventë. Vienasbuvo mûsø, kiti – ðeimininkës ir kaimyniø, taèiau visi jie buvopagaminti mûsø jaunø ðeimininkuèiø. Pavargæ ir patenkintisusëdome gerti arbatà, skanauti ðimtalapá, pakvietëme mûsøbûrelio jaunesniàjà grupæ. Nuostabiai skanus buvo tas pyra-gas, vaikai namo neðë ne tik po gabalà savo mamoms, bet irpagaminimo receptà. Esu ásitikinusi, jog suaugus, tapus sava-rankiðkomis ðeimininkëmis mergaitës ne kartà prisimins tàpirmà pyragà...

Tapo gera tradicija, jog „Kibirkðtëlë“ dalyvauja daugelyjerajoniniø ðvenèiø – tai Joninës, Derliaus ðventë, Kaziukomugë, mokyklos organizuojamose priemonëse, liaudies ðven-tëse, kurios pravedamos kaime bei apylinkëje. Pas mus susi-kaupë nemaþai garbës raðtø ir pagyrimø, o uþ dalyvavimàKaziuko mugëje Vilniaus rajono savivaldybës Kultûros irsporto skyrius apdovanojo mûsø kolektyvà specialiu prizu –muzikiniu centru. Tautiniø maþumø departamentas mus pa-kvietë dalyvauti Tautiniø kultûrø festivalyje, pieðiniø konkur-se ir viktorinoje „Mano Europa“, kurios vyko LR seimo rûmuo-se. Vaikai dþiaugësi galëdami atlikti ekskursijà po LR seimà irnetgi pabuvojo Respublikos Prezidento kabinete.

Malonu paþymëti, jog mûsø kultûra domisi kitø tautybiøatstovai. Vilniaus aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos, ku-rioje dëstoma lenkø kalba, istorijos mokytojø kvietimu mespravedëme „Islamo kultûros dienà“. Salë, kurioje vyko ren-ginys, buvo pilnai uþpildyta ðios mokyklos mokiniø ir dësty-tojø, atvyko Vilniaus rajono Kultûros skyriaus atstovai, krað-totyros specialistai. Jokiø rekomendacijø ðio renginio organi-

(Atkelta ið 1-o psl.)

Viktorinos "Mano Europa" dalyviai prie LR Seimo.

Prie LDK Vytauto paminklinio akmens Keturiasdeðimttotoriø kaime.

Keturiasdeðimt totoriø meèetëje. Virðutinëje eilëje - ið kairësá deðinæ; Karina Safarevièiûtë, Ada Ðèiuckaitë, Kamilë Alek-sandroviè. Vidurinëje eilëje - mokytojas Amar, Laura Jaku-bauskaitë, Diana Ðèiuckaitë, Jolanta Poltarakeviè, LolitaMonkeviè, Ema Ðabanoviè, mokytojas Fouzi Al-Hariri. Ber-niukai - stovi Emiras Ðabanoviè,Renatas Safareviè, að - Fa-tima Buinovska ir Eldaras Ðabanoviè.

(Nukelta á 7-tà psl.)

3Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

Pasaulinis totoriø kongresassiûlo dvi - tris vietas Kazanës uni-versitetuose studijuoti totoriø kal-bà, literatûrà, istorijà ir etnokul-tûrà.Kreiptis pas LTBS pirmininkà AdàJakubauskà, tel. 8-5-2605869,mob.8-682-72328

Vilniuje, Turkijos ambasadoje kovo16d. ávyko Lietuvos totoriø aktyvistøpriëmimas sàryðyje su tuo, jog nuo ðiømetø vasario 1 d. Turkijos ambasado-riaus Lietuvoje pareigas pradëjo eiti po-nia Sanivar Kizildeli. Pagal susiklos-èiusias tradicijas pradëdami savo veiklàLietuvoje Turkijos ambasadoriai susi-tinka bei susipaþásta su Lietuvos totoriøatstovais, aptaria bendradarbiavimo ga-limybes savo kadencijos laikotarpyje.

Priëmime Lietuvos totoriø bendruo-menei atstovavo Lietuvos totoriø bend-

Susitikimas Turkijos ambasadoje

Ponia Sanivar Kizildeli.

Susitikimo Turkijos ambasadoje dalyviai. „LT“ informacija

ruomeniø sàjungos pirmininkas AdasJakubauskas, jo pavaduotojai Romual-das Makaveckas ir Jonas Ridzvanavi-èius, LTBS komiteto narys Stepas Ðèuc-kas, Lietuvos musulmonø muftijus Ra-mazanas Krinickis, Tautiniø dainø ir ðo-kiø ansamblio „Alija“ vadovas Alek-sandras Melechas, verslininkas, savolaiku mokæsis Turkijoje ir ten baigæs uni-versitetà, Saulius Kupèinskas, Kauno to-toriø bendruomenës pirmininkas, Kaunomeèetës imamas Romas Jakubauskas,laikraðèio „Lietuvos totoriai“ vyriausias

redaktorius Galimas Sitdykovas.Pokalbio pagrindiniu motyvu buvo

Turkijos ambasados bendradarbiavimassu Lietuvos totoriais.

- Turkijos ambasada visos savo veik-los Lietuvoje laikotarpiu, - pabrëþë p.Sanivar Kizildeli, - siekia draugiðkø irkonstruktyviø santykiø su Lietuvos to-toriais, laiko juos sau giminingaistautieèiais.

Ji iðreiðkë pageidavimà, jog Lietuvostotoriai, bûdami Lietuvos pilieèiais irþinodami puikiai savo ðalá, taptø tar-pininkais santykiuose tarp mûsø ðaliø.

Priëmimo metu Turkijos ambasadorëpaþadëjo pabuvoti Lietuvos totoriø bend-ruomenëse, o taip pat duoti interviu mûsølaikraðèiui.

2004 m. liepos 1 – 4 d.IV LIETUVOS TOTORIØ ORIENTAS RAIÞIUOSE IR ALYTUJE

Oriento metu ávyks:♦ Mokslinë – praktinë konferencija: „Lietuvos totoriø kaip tautinës maþumos etninës, religinës

ir socialinës problemos, ástojus Lietuvai ir Lenkijai á Europos Sàjungà".♦ Jaunimo ir vyresnio amþiaus þmoniø vakaronës.♦ Ekskursija á Grûto parkà.♦ Lietuvos totoriø tautiniø ansambliø koncertas.Organizatoriai ir asmenys kontaktams:1. Adas Jakubauskas, Vilnius tel : +370 5 2605 869, mob.tel +370 682 72328 , e-mail: biblioteka@spc.smm.lt2. Ipolitas Makulavièius, Alytus tel. +370 319 21900, mob. Tel +370 686 568013. Romualdas Makaveckas, Kaunas, tel +370 37 390641,e-mail: Makaveckas@takas.lt

Organizacinis komitetas

Musulmoniðkø terminø þodynasAzanas - Islamiðkas ðaukimas melstis,

aidintis arba ið minareto, arba sakomastarp susirinkusiø namazui, arba girdimasið mikrofono.

Allahu Akbar - "Alachas Didysis",daþnai musulmonø kartojama frazë, tu-rinti ypatingà reikðmæ maldose.

Al-Amin - Pasitikëjimo vertas, laips-

nis, titulas, duotas Mekos þmoniø Mu-chamedui iki tol, kol jis buvo paðauktaspranaðu. Tuo buvo pripaþástamas Jo tei-singas, geras charakteris.

Al-Bait, Al-Charam - Ðventas Namas,t.y. Kaaba

Amyras - bendruomenës lyderis arbavadovas. (Bus tæsinys)

4 Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

Aleksandras Januðauskas gimë 1878 m. Alytaus apskritiesAlovës valsèiaus Bazorø kaime, ûkininko ðeimoje.Vaikystëjebaigë progimnazijà Alytuje, bei mokësi prie Raiþiø meèetësreligijos ir Korano skaitymo pagrindø. Vaikas buvo sumanus,mokësi gerai. 18-os pateko á karo tarnybà, kurioje buvo paste-bëti jo ûkiniai sugebëjimai. Todël jis praëjo specialius kursus,buvo pakeltas virðilos pareigoms ir uþsiëmë karinës kuoposmaisto tiekimu. Kildamas tarnybos laiptais tapo pulko duonoskepyklos virðininku. 1904 m, kilus rusø-japonø karui su daliniujis vaþiavo á frontà. Bevykstant á Tolimuosius rytus, karaspasibaigë. Netrukus Aleksandras Januðauskas demobilizavo-si ir gráþo namo. Gráþusiam jaunam virðilai labai padëjo jodëdë, tëvo brolis, caro armijos generolas Ipolitas Januðaus-kas, dislokuotas Poltavoje, Ukrainoje. Savo vaikø jis neturëjo,todël kiek galëjo, padëjo savo giminëms ir jø atþaloms.

Ðalia Butrimoniø miestelio esanèiame Vaikutiðkiø kaime, iðKauno meèetës fundatoriaus, hodþos Aleksandro Iljasevi-èiaus dëdë nusipirko dvarelá (palivarkà) su þymiu þemës plotu.Ðá dvarelá jis padovanojo savo brolënui Aleksandrui Januðaus-kui jo vestuviø proga. Vedë Aleksandras 1905 m.vienà ið Rai-þiø imamo Motiejaus Makulavièiaus dukterø – Elþbietà. Taibuvo tiems laikams iðsilavinusi mergina, Alytaus gimnazijosmoksleivë, gerokai jaunesnë uþ savo jauniká.

Gana greitai ðeimoje gimë vaikai. 1906 m. gimë vyriausiassûnus Danielius, 1908 m. duktë Elena ir 1910 m. antroji duktëNadia, 1910 m. pabaigoje gimë sûnus Motiejus ir po metø1911 m. Ipolitas. Ðeima sparèiai gausëjo.

Beðeimininkaujant ûkyje prasidëjo I pasaulinis karas. Buvo1914 metai. Aleksandras Januðauskas buvo mobilizuotas áVarënoje stovëjusá kariuomenës pulkà ir paskirtas jo duonoskepyklos virðininku. Kepë frontui duonà. Tuo metu frontasbuvo netoliese, ir pagrindinës kovø operacijos vyko Augustavomiðkuose. Visi totoriai, tiek ûkininkai, tiek ir miesteliø gyventojai,tapo karo pabëgëliais, t.y. traukësi á Rusijos gilumà palikæ, arkas dar blogiau, pigiai pardavæ savo ûkius. Kadangi ðeimosgalva Aleksandras, dirbdamas frontui kepykloje, kaipo ûkinisdarbuotojas buvo pusiau civilis, jo þmona Elþbieta kartu suvaikais, uþsirakinusi savo namus Vaikutiðkëse, prisiglaudë priejo ir dirbo kartu su juo frontui. Priartëjus karo veiksmø teatruiprie Lietuvos, - kepykla buvo perkelta á Slonimo miestà Baltaru-sijoje, ten pabuvus nekurá laikà ji buvo perkelta á Jelnios miestàRusijos Smolensko gubernijoje. Ten ðeima sulaukë revoliucijos,nuo kurios bëgdama evakavosi á Maskvà. Kai tik atsirado gali-mybë, 1920 m. pavasará visi jie gráþo á Lietuvà.

. Gráþus á Lietuvà, jiems gyvenant jau Vaitkutiðkëse gimëdar du berniukai - tai, Stepas (1923) ir Juozas (1924). Ankstimirë Nadia, todël jø ðeimoje iðaugo ir á gyvenimà iðëjo 5 vyraiir vyriausioji sesuo Elena. Lietuvoje 1920 m. pravesta þemësreforma Aleksandrui paliko tik 80 ha ûká, bet to uþteko, kad jisgalëtø ûkininkaudamas aprûpinti save ir savo ðeimà.

Labai trumpai aptarsiu vaikø likimà.Elena prieð tëvø valià iðtekëjo uþ Alytuje gimanazijà baigu-

sio ið Miroslovo kilusio Jono Þalnerausko. Þalnerauskas pra-dëjo dirbti Lietuvos banke, Kaune, kur persikëlë ir ðeima. Jieturëjo tris vaikus - vyriausiàjà, jau mirusià Ramutæ ir du sûnus- LR Seimo nará Vladà ir teisininkà, Jonavoje gyvenantá Algá.Ir pats Jonas Þalnerauskas ir jo þmona Elena jau miræ.

Sûnus Ipolitas tapo profesionaliu Lietuvos kariuomenëskarininku, po 1939 metø galo jis su á Raudonàjà Armijà perëju-sia Lietuvos kariuomene, tapo Raudonosios Armijos karinin-

Aleksandras Januðauskas – Raiþiþ musulmonþAleksandras Januðauskas – Raiþiþ musulmonþAleksandras Januðauskas – Raiþiþ musulmonþAleksandras Januðauskas – Raiþiþ musulmonþAleksandras Januðauskas – Raiþiþ musulmonþparapijos meþetþs komiteto pirmininkasparapijos meþetþs komiteto pirmininkasparapijos meþetþs komiteto pirmininkasparapijos meþetþs komiteto pirmininkasparapijos meþetþs komiteto pirmininkas

Romualdas MAKAVECKAS

ku. Prasidëjus II pasauliniam karui jis kariavo fronte tiesVelikije Luki. 1941 m. gale ið kariuomenës, uþ rodomà nepasi-tenkinimà karo veiksmø eiga, tiksliau uþ kalbas - buvo areð-tuotas, karo lauko teismu nuteistas ir 12 metø kalëjo Rusijosðiaurëje, ðachtose ir miðkuose. 1936 m. jis vedë ið Bazorøkilusià Marytæ Januðauskaitæ. Iki karo pas juos gimë sûnusIpolitas (1937 m., mokytojas, pensininkas), o po gráþimo iðGulago dar gimë sûnus Valentinas (su ðeima gyvena Kaune)ir duktë Sofija (inþinierë, gyvena Alytuje). Ðiuo metu jau kelimetai, kai Ipolitas miræs.

Motiejus, prieð karà mokësi Kauno Vytauto Didþiojo univer-sitete, ekonomikos specialybëje. Studentaudamas buvo Kau-no meèetës statybos komiteto nariu, jo finansistu. Vedë iðKauno kilusià J.Teizeraitæ. 1944 m. bëgo nuo bolðevikø, atsi-rado Australijoje, kur pragyveno iki mirties. Paliko jau tengimusá sûnø Raimondà.

Danielius vedë ið Raiþiø kilusià Chaleckaitæ, pradþioje gyve-no Kaune, po karo sugebëjo baigti technikumà, persikëlëgyventi á Vilniø. Palyginti anksti mirë, paliko sûnø Eugenijø -þymø chirurgà ir dukrà. Ðiuo metu jo naðlë jau mirusi.

Stepas karo pabaigoje buvo paimtas á Raudonàjà Armijà,buvo fronte. Tik pasibaigus karui þinomas Alytaus matemati-kos mokytojas K.Klimavièius á jo daliná atsiuntë oficialø raðtà,jog Stepas yra baigæs gimnazijà ir reikalingas kaip kaimo mo-kyklos mokytojas. Tuo metu mokytojø trûko, tas raðtas padë-jo, ir jis buvo demobilizuotas á atsargà. Pradþioje dirbo mokyto-ju, veliau perëjo dirbti á Alytaus rajoniná karo komisariatà, iðkur iðëjo á pensijà. Buvo vedæs. Þmona mirë, vaikø neturëjo,dabar gyvena vienas.

Jauniausias sûnus Juozas taip pat nuo 1944 m. buvo mobili-zuotas á Raudonàjà Armijà ir, kadangi buvo jaunas, po karopabaigos buvo demobilizuotas tik 1948 m. Vedë Radlinskaitæ,

Aleksandras ir Elþbieta Januðauskai su vaikais Elena,Nadia ir Ipolitu apie 1917 m. Maskvoje.

5Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

turi dukrà. Baigë Vilniaus þemës ûkio technikumà, ilgus metusbuvo Paneriø Tarybinio ûkio skyriaus vedëju. Senatvëje per-ëjo dirbti ligoninës ûkvedþiu. Dabar pensininkas.

Po ekskursijos á vaikø gyvenimà griþkime prie AleksandroJanuðausko. Gráþæs ið Rusijos 1920 m. Aleksandras galutinaiásikûrë Vaikutiðkëse. Lietuvos þemës reforma jam paliko 80ha. þemës, ten jis su ðeima ûkininkavo. Tai buvo stiprus vidu-tinis, arèiau prie dideliø ûkiø. Pats Aleksandras turëjo stiprøcharakterá, tarp vietiniø totoriø ir Butrimoniø valsèiaus lietuviøjis buvo asmenybë. Labai mëgo kortomis loðti preferansà.Matomai ðá pomëgá jis ágijo karo tarnyboje, dirbdamas inten-dantu. Todël gana greit jis tapo valsèiaus inteligentø ratonariu. Tiek pas já, tiek ir pas kitus tam tikro rato narius rinkosivalsèiaus áþymybës - virðaitis, klebonas, vaistininkas, gydy-tojai, nuovados virðininkas, turtingesnieji ûkininkai, kaip da-bar vadintø - valsèiaus VIP (very important persons) ir kiek-vienà savaitgalá loðë kortomis, kartu, aiðku, labai kukliai iðger-davo ir aptardavo svarbiausius tiek politinius, tiek vietinësekonomikos momentus.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe atsirado bûtinybëástatymiðkai sutvarkyti jos teritorijoje egzistavusiø religiniøkonfesijø juridinius klausimus, kurie nebuvo sprendþiami nuocaro imperijos laikø. 1930 m. Aleksandro brolis, Chalilis Janu-ðauskas, valdininkas, paðto skyriaus virðininkas pradëjo or-ganizuoti naujos meèetës statybà Kaune. Ta proga jis juridið-kai apiformino musulmonø religijos (tuomet vadino mahome-tonø religijos) egzistavimo pagrindus Lietuvoje. Buvo sukur-tos Raiþiø, Kauno ir Vinkðnupiø mahometonø religinës pa-rapijos. Jas sudarë meèetës komiteto pirmininkas, imamas,

muedzinas, hodþa,komiteto ir bend-ruomenës nariai.Tais pat 1930 m.Raiþiø meèetës ko-miteto pirmininkubuvo iðrinktasAleksandras Janu-ðauskas.

Meèetës komite-to pirmininkas rû-pinosi ûkiniais me-èetës ir sbornios(sueigos ir apeigønamø) reikalais.Kartu jis atliko me-èetës vakufinës þe-mës (tuo metu tai

buvo 39 ha þemës plotas) prieþiûrà. Dalis tos þemës buvonaudojama paèios meèetës reikalams, dalis iðnuomojama ima-mui ir neturtingiems Raiþiø ûkininkams, kurie glaudësi priemeèetës. Apie 1936-38 metus dël tos þemës panaudojimo uþ-virë gan aðtrus tiems laikams konfliktas. Raiþiø pradþios mo-kykla glaudësi jai nepritaikytose patalpose ir buvo, kaip dabarpasakytø - apgailëtinoje padëtyje. Kadangi daugumà tojemokykloje sudarë Raiþiø totoriø vaikai, - valsèius pasiûlë nau-jos mokyklos statybos vietà parinkti patiems kaimo gyvento-jams. Daug kam labai patiko ta vieta, kur buvo sbornia. Antkalvelës toje vietoje stovëjo senas sunykæs namas, o pati vietabuvo kaimo centre, prieðais meèetæ. Dabar toje vietoje stovitotoriø bendruomenës namai. Aiðku, daug kam kylo mintisstatyti ten mokyklà. Meèetës komiteto nuomonë buvo dvejopa.Dalis komiteto su Aleksandru Januðausku priekyje skaitë, kadvakufo þemës negalima naudoti kaimo mokyklai, nes ten pusëlankanèiø bus lietuviai ir tai skatins totoriø nutautëjimà. Kitakomiteto dalis su Cerauèiznoje (dabar Kerø kaime) gyvenusiuStepu Chalecku priekyje skaitë, kad mokyklà reikia statytisbornios vietoje panaudojant tam reikalui meèetës þemëssklypà. S.Chalecko renome stiprino tas faktas, jog jis buvoakcinës bendrovës „Pienocentras“ Raiþiø skyriaus valdybosnariu ir taip pat gan átakingu asmeniu totoriø tarpe. Sprendþiantðá klausimà totoriai pasidalino á dvi dalis. Galutinai ðiuo klausimunugalëjo A.Januðausko nuomonë. Já palaikë didþioji meèetëskomiteto dalis. Mokykla buvo pastatyta taipogi graþioje kaimocentro vietoje, kitoje kelio pusëje. Vakufinë þemë buvoiðsaugota. Musulmonø religinis centras sukoncentruotas -meèetë randasi greta su totoriø bendruomenës namais. Nors,aiðku, ðiandienà labai daug kas gyvenime pasikeitë, kitokiatapo vertybiø sistema. Nuo to laiko prabëgo apie 70 metø.

Pirmosios tarybinës okupacijos metais Aleksandras Janu-ðauskas kaþkaip iðvengë iðtrëmimo á Sibirà. Ten buvo iðtremtasjo pusbrolis Adomas Januðauskas su þmona, uoðve ir trimissûnumis. Mat jis dirbo tarpukario Lietuvos Vidaus reikalø mi-nisterijoje, nors buvo jos ûkvedþiu ir su politine veikla niekuonebuvo susietas. Matomai Aleksandrà nuo iðtrëmimo gelbëjotas faktas, kad vienas ið jo sûnø, Lietuvos kariuomenës karinin-kø, Ipolitas kartu su V.Vitkausko vadovaujama kariuomeneperëjo á Tarybinës Armijos sudëtá.

II pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. Aleksandro sodybojebuvo ásikûræs sukarintas KGB dalinys. Per tai jo sûnûs negalëjoiðvengti karo tarnybos ir kaip jau minëjau dalyvavo karopabaigos frontuose. Bet gal bût per tai ðeimos tëvas su þmonanebuvo pokaryje iðtremti á Sibirà.

Susikûrus kolûkiams A.Januðauskas su þmona buvo jau pa-kankamai seni þmonës ir juos pas save á Kaunà 1951 m. pasiëmëduktë Elena. Nuo to laiko jis nevedë meèetës komiteto pirmininkopareigø. Nors Þalnerauskø ðeima gyveno Kaune, Sasnausko g.atskirame namelyje, bet senukø gyvenimas ten buvo nelengvas,kadangi anûkai juos priëmë gan sunkiai.1951 m. þiemà, eidama áparduotuvæ, po veþiko ratais papuolë Elþbieta Januðauskienë,buvo sunkiai suþalota ir netrukus mirë. Likæs naðliu Aleksandrassugráþo á savo namus Vaikutiðkëse ir ilgus metus gyveno vienas.Pora metø prieð mirtá, jam jau turint arti 90 metø, já pasiëmë globotisûnaus Ipolito ðeima, tuo metu gyvenusi Alytuje. Mirë Aleksand-ras 1969 metais, turëdamas 89 metø amþiaus. Abu su þmonapalaidoti Raiþiø totoriø miziare.

Reziumuojant reiktø pamineti, jog Aleksandro ðeima buvo vie-na ið, kaip dabar tai apibrëþtø, totoriø etnosà cementuojanèiøðeimø tarpukario Lietuvoje. Tegul abiejø senøjø tos ðeimos atþaløávaizdis iðlieka mûsø totoriø atmintyje. Lankydamiesi Raiþiømiziare nors akimirkai sustokime ties jø kapais, prisiminkime jødarbus.

Aleksandras Januðauskas su ðeimos dalimi ir þmonamaþdaug 1950 m.

Jauniausios ðeimos atþàlos Stepas irJuozas - paaugliai.

6 Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

Dr. Hasan taip pat atkreipë dëmesá átokias musulmonø savybes kaip sàþinin-gumas, teisingumas, kuklumas, geru-mas. Musulmonas musulmonui – brolis,todël jø santykiai turi bûti grindþiami tar-pusavio pagarbos ir pagalbos princi-pais. Musulmonas gali pasakoti kitiemstik apie geràsias savo brolio savybes,nevieðindamas jo trûkumø ir jo neiðduo-damas. Tikras musulmonas pasako bro-liui á akis apie jo trûkumus ir padeda jamtapti geresniu. Tam musulmonui, kurispadeda savo broliui nelaimëje, Allahaspadës Teismo dienà.

Deja, yra tokiø veidmainiðkø þmoniø,kurie viskà daro tik savo naudai ir tikdël savo interesø padeda artimui. Jie ma-no esantys patys geriausi ir daugiausiaiþinantys. Taèiau jie klysta ir apgaudinëjatik patys save. Tik Aukðèiausiasis Alla-has yra Visaþinantis. Allahas dovanojoþmonëms ir regà, ir klausà, ir uoslæ, irdaug kitø dalykø. Mûsø gyvenimas nëraamþinas. Þmogus ðiame gyvenime ruo-ðiasi kitam, amþinam gyvenimui. Ir tameamþiname gyvenime gerovë laukia tøþmoniø, kurie ðiame, greit prabëganèia-me gyvenime, beatodairiðkai daro viskàvardan Allaho.

Pranaðas Muhammedas (TJTIAP) pa-sakë: “Þmogus gali pakeisti pasaulá, betpirmiausia jis turi pakeisti save.” Jei no-rime vystytis, privalome eiti Allaho keliu.Kà reiðkia eiti Allaho keliu? Pirmiausiames turime ávertinti savo galimybes.Antra, ðiuo pagrindu apspræsti savo pla-nus. Ir treèia, turime veikti tø planø ágy-vendinimo linkme. Taigi, trys svarbûsdalykai: galimybës, ketinimai, veikla, ap-sprendþia kiek stipriai mes siekiame to-bulëti Allaho kelyje. Allahui nereikia mû-sø meilës. Mums reikia Jo pagalbos, ta-èiau Allahas Maloningas ir Gailestingastik tiems, kurie daro viskà vardan Allaho.

Musulmonas gali turëti trûkumø, mu-sulmonas gali klysti. Taèiau kai PranaðoMuhammedo (TJTIAP) paklausë, ar mu-sulmonas gali meluoti, Pranaðas atsakë:“Ne. Musulmonas turi bûti teisingas.Melas priveda prie netikëjimo, o neti-këjimas – prie ugnies.”

ISLAMAS IR EUROPAMes gyvename pasaulyje, kuriame

egzistuoja skirtingos religijos bei kul-tûros. Vienose ðalyse Islamas dominuo-ja ir apsprendþia daugelá visuomeninio,ekonominio bei valstybinio gyvenimopusiø. Kitose ðalyse Islamas privalo

taikytis prie kitø religijø ir kultûrø. TaèiauTurkijoje, kur Islamas dominuoja kaipreligija, religijos átaka stipriai apribota,sudarytos sàlygos ðaliai vystytis pagaleuropietiðkø valstybiø pavyzdá.

Europoje Islamas atsirado dar Arabøkalifato laikais, kuomet, Osmano imperi-jos plëtimosi laikotarpiu, uþëmë tvirtaspozicijas Ispanijoje ir Balkanuose.

XX-ojo amþiaus antroje pusëje prasi-dëjo antras aktyvaus Islamo plitimo Eu-ropoje periodas. Europos ðalyse ðiamlaikotarpiui bûdinga tai, jog valstybinisir visuomeninis gyvenimas iðsilaisvinonuo krikðèioniðkos baþnyèios vieðpata-vimo. Ði aplinkybë Islamo plitimui darotiek teigiamà, tiek ir neigiamà poveiká.

Teigima ðios aplinkybës pusë – ta, jogkrikðèionybë, nuðalinta nuo valstybësvaldymo sferos ir nebeturëdama didelësátakos visuomeniniams procesams, nëraIslamui stiprus konkurentas. Taèiau, kitavertus, tuos paèius religinio gyvenimoaktyvumo maþinimo reikalavimus euro-pietiðkos valstybës taiko ir Islamui. Otai reiðkia, jog Europos ðalyse musulmo-nui tampa sunkiau realizuoti savo reli-ginius poreikius, nors valstybë garan-tuoja sàþinës bei religijos laisvæ.

Nuodugniai apie Islamo problemasEuropoje kalbëjo Europos musulmo-niðkø organizacijø federacijos prezi-dentas dr. Ahmad Al-Ravi.

Jis pasakojo, jog Prancûzijoje kiek-vienà dienà po 18 prancûzø priima Is-lamà. Vokietijoje á pirmà susirinkimà su-sirinko ne daugiau þmoniø nei yra ðiojeauditorijoje. Prieð 20 metø pirmiesiemsmusulmonams bendrai maldai pakakokambario. Ðiandien visuose didþiuo-siuose Vokietijos miestuose pastatytosmeèetës.

Ðiuo metu Prancûzijoje rimta problematapo draudimas musulmonëms dëvëtihidþab (skareles). Krikðèionims neðiotikryþiø nëra privaloma. O hidþabo ne-ðiojimas Islame privalomas. Atsakyda-mos á ðá draudimà musulmonës pradëjodengti ir veidus. Tokio pobûdþio ekstre-mizmas yra atsakas á kitos pusës eks-tremizmà. Dr. Ahmad Al-Ravi pabrëþë,bûtina skirti, kad Islame þymià vietà uþi-ma tautinës tradicijos. Todël gyvenanteuropietiðkoje visuomenëje bûtina keistiaprangà. Daþnai priimant sprendimà su-teikiama pirmenybë tradicijoms. Taèiautuo paèiu negalima izoliuotis nuo vi-suomenës.

Svarbiausias dalykas, kuriuo turi iðsi-skirti musulmonas yra jo darbai. Islamas

neragina izoliuotis. Pirmiausia musul-monas turi iðsiskirti savo gerais darbais.

Tëvai neretai siekia, kad vaikai bûtøjø tikslios kopijos. Bemokslis tëvas sten-giasi priversti uþsiimti ta paèia veikla kaipjis ir savo iðsimokslinusá sûnø. Taèiautai neámanoma. Kai kurie musulmonø pa-proèiai gadina paties Islamo ávaizdá, -pabrëþë dr. Ahmad Al-Ravi. Pagarba të-vams neturi pavirsti beatodairiðku pak-lusnumu. Negalima versti vaikø bûti tiks-liomis tëvø kopijomis. Svarbu perduotiinformacijà. Islame nëra prievartos.

Europa iðsiskiria tuo, kad èia nuolat irgreitai viskas kinta. Mes turime tai áver-tinti ir stengtis, kad mûsø principai ne-prieðtarautø visuomenei. Privalome da-lyvauti europietiðkuose reikaluose.

Europos ðalyse moterys dalyvaujarinkimuose. Jei moteris pajëgi, kodël jaitai drausti? Dalyvauti politiniame ðaliesgyvenime labai svarbu! - pabrëþë dr.Ahmad Al-Ravi.

Paskaitø metu kilo daugybë klausimø.Vienas ið jø. Ar galima krikðèionis svei-kinti su jø ðventëmis. Atsakymas - gali-ma. Santykiai su kitais þmonëmis turibûti grindþiami pagarba kitø þmoniølaisvei ir teisëms.

Ðveicarijoje vienoje ið meèeèiø buvosuorganizuota paroda, kurioje buvoeksponuojami ávairûs amatininkø darbai.Deðimtys tûkstanèiø ðveicarø apsilankëmeèetëje. Mûsø pareiga iðnaudoti visasprieinamas galimybes tam, kad supaþin-dinti þmones su Islamu. Tiesa, buvoklausimas, ar galima meèetëje atlikti mu-zikinius kûrinius. Atsakymas: muzikanëra uþdrausta, taèiau meèetëje ji nërapageidautina.

Pagrindinë iðvada: tikras musulmonastas, kuris savo kasdieniais darbais tar-nauja Islamui, platina apie Islamà infor-macijà, aktyviai dalyvauja visose euro-pietiðko gyvenimo sferose.

x x x x xBaigiamajame posëdyje vienas ið

dalyviø – vaikinas vardu Algis – priëmëIslamà. Jis papraðë suteikti jam mu-sulmoniðkà vardà. Dr. Ahmad Al-Ravipaþymëjo, jog priimant Islamà nebûtinapasikeisti vardà. Algis laikësi savo. Po-sëdþio vedëjai pasitarë ir davë AlgiuiIslamiðkà vardà - Muhammed. Visa salëdraugiðkai pasveikino savo naujàjá bro-lá priëmus Islamà ir Islamiðkà vardà.Vien ðis faktas leidþia teigti, jog ðiostrys dienos Birðtone visiems stovyklosdalyviams neprabëgo tuðèiai.

Ketvirtoji Lietuvos musulmonø jaunimo stovykla Birðtone(Atkelta ið 1-o psl.)

7Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

„Oèkon“ – Keturiasdeðimt totoriè kaimo kibirkðtèlè(Atkelta ið 2-o psl.)

zavimui að negavau, teko scenarijø sugalvoti paèiai. Salëjedemonstravome fotografijø parodà apie vietiniø musulmonøbuitá ir tradicijas, kurià pavadinome „Gyvenimas pagal Islamodësnius“, parinkome literatûrà apie Islamà, galima buvopavartyti laikraðèiø „Lietuvos totoriai“ komplektà. Renginysprasidëjo Ðv. Korano sûrø skaitymu ir jø prasmës aiðkinimu,tam mums padëjo studentai ið Kauno, po to Diana Ðèiuckaitëpapasakojo apie totoriø apsigyvenimo Lietuvoje istorijà, Jo-lanta Poltarakeviè – apie pagrindines religines ðventes. Buvosudainuotos totoriø liaudies dainos, na o pats „skaniausias“buvo pasakojimas apie nacionalinæ virtuvæ. Salëje stovëjostalas, ant kurio puikavosi „ðimtalapis“, pyragai su varðke irabrikosais, saldi medaus chalva, dþiovintø vaisiø kompotas.

Sulaukëme daug klausimø apie religijà, istorijà, tai dar kartàparodë tokiø renginiø svarbà, mums nuoðirdþiai dëkojo uþatliktà darbà, kvietë tolimesniam bendradarbiavimui, praðëorganizuoti ekskursijà á Keturiasdeðimt totoriø kaimà su me-èetës aplankymu.

Apgailestaudama noriu pasakyti, jog maþiausiai mûsø veikladomisi tokios organizacijos kaip Vilniaus kraðto Lietuvos totoriøar Vilniaus miesto totoriø bendruomenës. Tiesa, du metus iðeilës mus kvietë p Adomas Asanavièius ðvæsti Naujuosius Me-tus, taèiau su sàlyga, kad að atveþèiau ne daugiau kaip 5 vaikus,kadangi patalpos Vivulskio gatvëje labai maþos, o taip pat dova-nas vaikams ásigyti savarankiðkai, kadangi bendruomenë lëðøneturi. Kaip reaguoti á tokius kvietimus? Tik posakiu, jog á Tulànevaþiuojama su savo virduliu. Á miesto totoriø bendruomenëspravedamus koncertus taip pat sunku patekti, kadangi pasaknacionalinës kultûros þinovo p. A.Melecho – mano kolektyvo

„þemas profesionalumo lygis“. Kà gi, kritika – geras dalykas, taistimulas tobulëti. Taèiau noriu pasakyti, jog að pati nesu pro-fesionalë, tarp mano vaikø nëra turinèiø M.Kabalje ar L.Zykinosbalsus. Ar verta dël to pergyventi? Galbût iððauks kam norsironijà ir tai, jog vaikai manæs nevadina „mokytoja“, o paprastai– teta Fatima. Man svarbu ne tai, galvoju – mano vaikams taippat. Na, jeigu atsirastø ðioje srityje profesionalas, mielai pasinau-doèiau jo patarimais ir pagalba, ypaè reikalingos totoriø dainø,ðokiø rinktinës, choreografas ir muzikantas.

Amþina problema su patalpom repeticijoms! Bendruomenësnamo prie meèetës statyba vargu ar prasidës ðiais metais, dar tiksuprojektuotas sklypas, namo projektavimui, o tuo labiaustatybai nëra lëðø, taip ir tenka vaikðèioti, praðyti tai vienoj, taikitoj mokykloj áleisti á kabinetà, o kadangi uþsiëmimai vykstaðeðtadieniais, mes suteikiam administracijai papildomø rûpesèiø.

Naudodamasi proga, noriu padëkoti Keturiasdeðimt totoriøbendruomenës pirmininkui Jokûbui Jasinskiui uþ supratimàir palaikymà, o taip pat tokiems aktyviems pagalbininkamskaip Fatima Ðèiuckaja, Aleksandras Gembickis, Zina Ðèiuc-kienë, Ana Poltarakeviè, Tania Safarevièienë, Ana, Suleimanasir Lilija Ðabanoviè, Rozalija Monkeviè, Galina Ðabanoviè, Ro-zalija Ðèiuckienë.

Padedant Tautiniø maþumø departamentui ir Vilniaus rajonosavivaldybës Kultûros skyriui mums pavyko ásigyti medþia-gos ir pasisiûti tautinius kostiumus „Kibirkðtëlei“ – didelisaèiû nuo mûsø visø dalyviø.

Tikiuosi, jog laikraðtis „Lietuvos totoriai“ suteiks mumsgalimybæ nuolat pasisakyti, supaþindinti mûsø tautieèius suKeturiasdeðimt totoriø bendruomenës gyvenimo ávykiais irfaktais. Sveikiname visus skaitytojus su artëjanèia Mevliudoðvente, kvieèiame á ðventiná namazà mûsø meèetëje.

P.S. Balandþio 17 d. 10 val. beveik visi „Kibirkðtëlës“ vaikaisusirinko prie meèetës. Visi atsineðë grëblius – nuotaika buvodarbinë, mes nusprendëme pravesti ðvaros dienà.

Pasiskirstëme á dvi grupes. Pirma tvarkë meèetæ, o antra –ðvarino senas kapines prie meèetës. Kadangi darbø buvodaug, jø visø nespëjom atlikti, jø pabaigà teko atidëti balandþio24 dienai. Tà dienà ávyks bendra talka.

12 val. kaip áprasta – prasidëjo religijos pamoka, fotografijospadarytos jau po uþsiëmimø. Nors dirbo visi sàþiningai, netgipatys maþiausieji, veiduose – ðypsenos, ðtai kokia nepavar-gstanti „Kibirkðtëlë“.

Dirbdama miziare pastebëjau, jog paminkliniuose akmenyseyra labai seni uþraðai, juos sunku perskaityti, apsamanijo,nusitrynë... Pakalbëjau su vaikais, nusprendëme vasarà at-naujinti uþraðus, nustatyti, kokie seniausi palaidojimai.

Ðtai kokia uþduotis vasarai!

Kaziuko mugë 2002 m. Dainuoja - Marija Ðafareviè,Lolita Monkeviè, Diana Ðèiuckaitë ir Fatima Buinovska.

Vilniaus rajonas, Pikeliðkiø km. Derliaus ðventëje.

Po religijos pamokos su mokytojais Beku, Fouzi ir Basem.

8

Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjungos laikraðtis

Totoriø g. 6, 3000 KaunasLeidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz.

Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.ltAts. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328

Redakcinës kolegijos nariai:R. Makaveckas 8-37-390641,M. Milkamanavièienë 8-315-27929,J.Ridzvanavièius 8-37-736802, E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt

SL Nr.238

Nr. 4(75) 2004 m. balandþio mën.

R. Jakubauskas 8-37-716885 mob. 8-674-17710 E-mail: rrj73@kalnieciai.lt,A. Asanavièius 8-5-2771821I. Maþitova 8-37-725758

Kiekvieno mënesio pirmàjá irtreèiàjá pirmadiená nuo 17.00 iki17.30 val. per Lietuvos radijo stotá“Klasika” klausykitës laidostotoriams su jos vedëju IsmailuJakubovskiu.

Gimë Aleksandras Makulavièius1890m. sausio 3 d. Alytaus apskrityje,Butrimoniø valsèiuje, Raiþiø kaime.

Karininko laipsná ásigijo caro armijoje.Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kareir 1915 m.prie Naros upës pateko á vokie-èiø nelaisvæ. Ið jos á Lietuvà gráþo 1920m. Tuoj pat buvo mobilizuotas ir paskir-tas á Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Vy-tenio 9-àjá pëstininkø pulkà, jam suteik-tas vyresniojo leitenanto laipsnis. Á kapi-tonus buvo pakeltas 1921.IV.5d., á majo-rus -1924.IV.5d.,ir á pulkininkus- leite-nantus -1930.XI.23. Margas A.Makula-vièiaus tarnybos vietø ir uþimamø pa-reigø kelias.

Pradëjæs jaunesniuoju kuopos kari-ninku, jis ëjo pulko komendanto, ryðiøkomandos virðininko ir bataliono vadopareigas. 1922-1923 m. baigë DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Vytauto aukðtuo-sius karininkø kursus. Po to buvo kelia-mas á treèiàjá karo apygardos ðtabà. Tenëjo operacijø ir informacijø dalies braiþy-tojo, rikiuotës vyriausiojo adjutanto, ry-ðiø komandos virðininko ir ðtabo ko-mendanto pareigas, vëliau,1926 m. buvotopografu, adjutantu, operacijø skyriausvirðininku.

1926m. liepos 17d. A.Makulavièiusperkeliamas á aviacijà. Ten jis 1-osios oroeskadrilës oro þvalgas, vëliau - ûkio ve-dëjas. 1927 m. keliamas á 1-àjá pëstininkøpulkà bataliono vadu, bet teko eiti ir ûkiovirðininko pareigas.

Ið ten skiriamas á pirmàjá karo apygar-dos ðtabà, jam pavedamos operacijøskyriaus virðininko pareigos, o po ma-nevrø vël gráþta á pulkà. Po to vël buvoatkeltas á pirmosios karo apygardosðtabà, kur teko ávairios pareigos.

1929 m. A.Makulavièius buvo paskir-tas kunigaikðèio Vaidoto 8-ojo pëstinin-kø pulko vado padëjëju. Daþnai teko eitipulko vado ir Ðiauliø miesto águlos vir-ðininko pareigas. Dalyvavo visuosedidesniuose manevruose.

1931 m. jis patvirtintas pulko þemes-niøjø karininkø garbës teismo pirmi-ninku. Tais pat metais baigë Vytauto Di-dþiojo batalionø vadø ir pulko vadø pa-

dëjëjø karininkø kursus. Teko bûti ir IIIkaro apygardos vyresniøjø karininkøgarbës teismo nariu, ir pulko ðvietimovadovu. 1931 m. buvo skiriamas kariuo-menës teismo laikinuoju nariu.

Trumpai buvo III pëstininkø divizijosðtabo ir operacijø skyriaus virðininku.1934 m. A. Makulavièiø komandiravo ka-riuomenës teismo pirmininko valdþion.Èia teko bûti teismo nariu, teisë naciusgarsiojoje Neumano ir Sasso byloje.1935 m. su batalionu keliamas á nuolatinæbataliono stovëjimo vietà - Varnius, kurvadovavo águlai.

1938 m. liepos 8 d. Respublikos Prezi-dento aktu, paties praðymu A.Makula-vièius iðleidþiamas á atsargà, jam paliktateisë dëvëti kariðkio uniformà (1937 m.vedë dvarininkæ Sofijà Jogaudaitæ-Venckevièienæ).

Iðëjæs á atsargà A.Makulavièius ûkinin-kavo Telðiø apskrities, Tveriø valsèiausPatverio dvare, savo þmonos ûkyje.

Karo audra já atbloðkë á Kanadà, kurteko dirbti daug neáprastø darbø, kol pa-galiau apsigyveno ásigytame ûkelyjeSpencervilyje, apie 50 myliø nuo sosti-nës Otavos. Ten ramiai leido pensininkodienas, nesiimdamas jokio þemës ûkioverslo. Mirë A.Makulavièius 1968 m.

Pulkininkas leitenantas Aleksandras Makulavièius

sausio 5d. dël ðirdies ligos. Jis buvo tie-sus, sàþiningas, garbingas ir jautrusþmogus. Nors Kanadoje ir atokiau gyve-no nuo didesniø lietuviðkø sambûriø,taèiau kiek leido sàlygos, atvykdavo áminëjimus, ðventes. Minint kariuomenësatkûrimà, papasakojo ilgokus atsimini-mus apie Lietuvos kariuomenæ. Lietu-vos nepriklausomybës 10 metø progajis apdovanotas jubiliejiniu medaliu, taippat Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Ge-dimino III ir IV laipsnio ordinais.

Manau tikrai derëtø nepamirðti ðioðviesaus Dzûkijos sûnaus.

Pastabos1.Publikacija parengta pagal Ipolito

Januðausko pateiktà medþiagà,2,Publikacija 1995 m. liepos mën. ats-

pausdinta Kanados lietuviø laikraðtyje,3. Originale pavardë raðoma ne Maku-

lavièius, o Makulevièius.

1995 m. liepos mën Kanados lietuviø laikraðtis su straipsniu ir nuotrauka,kurioje Aleksandras Makulavièius su seserim Buèackiene (deðinëje).