KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASKauno miesto gydytojo odontologo padėjėjų atsako daţnis 80,8...

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRA

INA MOTIEJŪNIENĖ

GYDYTOJO ODONTOLOGO PADĖJĖJŲ PASITENKINIMĄ DARBU

ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė:

Dr. Vilija Andruškevičienė

KAUNAS

2007m.

2

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................ 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...................................................................................................... 12

1.1. Pasitenkinimas darbu ir jį nagrinėjančios teorijos ................................................................. 12

1.2. Motyvuojantys ir demotyvuojantys pasitenkinimą darbu veiksniai ..................................... 16

1.3. Veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu ............................................................................ 20

1.4. Veiksnių, lemiančių pasitenkinimą darbu tyrimai Lietuvoje ir uţsienyje ............................. 21

2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ......................................................................................... 24

2.1.Statistinės duomenų analizės metodai .................................................................................... 25

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................................ 25

3.1.Respondentų demografinės socialinės charakteristikos ......................................................... 25

3.2. Pasitenkinimo darbu analizė .................................................................................................. 27

3.2.1. Respondentų bendras pasitenkinimas darbu bei poţiūrio į savo darbą

vertinimas ........................................................................................................................................... 27

3.2. 2. Gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimas darbo veiksniais ............................. 33

3.2.3. Gydytojo odontologo padėjėjų materialinių sąlygų vertinimas ................................ 38

3.2.4. Gydytojo odontologo padėjėjų darbo poveikis sveikatai .......................................... 40

3.2.5. Gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimo profesija vertinimas ......................... 45

IŠVADOS ........................................................................................................................................... 49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................. 50

LITERATŪRA ............................................................................................................................... ....51

PRIEDAI ........................................................................................................................................ ....55

3

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

GYDYTOJO ODONTOLOGO PADĖJĖJŲ PASITENKINIMĄ DARBU ĮTAKOJANTYS

VEIKSNIAI

Ina Motiejūnienė

Mokslinė vadovė dr. Vilija Andruškevičienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos

katedra.

Kaunas, 2007. p.55

Darbo tikslas. Ištirti Kauno miesto viešose ir privačiose odontologijos įstaigose dirbančių

gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimą darbu įtakojančius veiksnius.

Darbo uţdaviniai. Įvertinti gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimą darbu, nustatyti

veiksnius susijusius su gydytojo odontologo pasitenkinimu darbu, nustatyti pasitenkinimu

darbo ryšius su gydytojo odontologo padėjėjo sveikatos vertinimu, palyginti privačiose ir

viešose odontologijos įstaigose dirbančių gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimą darbu

ir profesija.

Tyrimo metodika. Gydytojų odontologo padėjėjų apklausai sudaryta 45 klausimų anoniminė

anketa. Klausimai vertinti 7 balų Likert skale, kur 1 reiškia visišką nesutikimą, 7 – visišką

sutikimą. Kauno miesto gydytojo odontologo padėjėjų atsako daţnis 80,8 proc.(N=181).

Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0.

Rezultatai. Gydytojo odontologo padėjėjų bendras pasitenkinimas darbu gana aukštas (4,89),

tačiau ketinimas rekomenduoti savo profesiją vaikams ir ketinimas pasirinkti iš naujo

profesiją ţemas (atitinkamai 2,87, 3,33). Privačiose įstaigose dirbantys gydytojo odontologo

padėjėjai palyginus su viešose įstaigose bei viešose ir privačiose įstaigose dirbančiais

gydytojo odontologo padėjėjais labiau patenkinti savo darbu (atitinkamai 5,26,4,99,4,19)

santykiais su pacientais (atitinkamai 5,56, 4,84, 4,80), darbo uţmokesčiu (atitinkamai

3,68,2,48,2,42), darbo pripaţinimu visuomenėje (atitinkamai 4,10, 3,18, 3,03). Labiausiai

gydytojo odontologo padėjėjai patenkinti šiais darbo veiksniais: komandiniu darbu (5,73),

santykiais su bendradarbiais (5,71), santykiais su gydytojais odontologais (5,54), aprūpinimu

darbo priemonėmis (5,43). Maţiausiai apklaustuosius tenkino darbo uţmokestis (2,79).

Statistikai reikšmingo skirtumo nenustatyta vertinant dirbančių gydytojo odontologo padėjėjų

privačiose, viešose ir privačiose bei viešose įstaigose pasitenkinimą profesija. Gydytojo

odontologo padėjėjai savo sveikatą vertina gerai (4,93). Gydytojo odontologo padėjėjo

4

sveikatos vertinimas susijęs su raumenų, sąnarių ir galvos skausmu, kurie įtakoja

nepasitenkinimą darbu.

Išvados: gydytojo odontologo padėjėjų bendras pasitenkinimas darbu gana aukštas,

pasitenkinimas profesija ţemas. Gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimas darbu turėjo

ryšį su pasitenkinimu gaunamu atlyginimu, galimybe jaustis pilnaverčiais komandos nariais,

santykiais su bendradarbiais, santykiais su gydytojais odontologais, darbo priemonėmis,

poţiūriu į savo darbą, sveikata.

Raktiniai ţodţiai: gydytojo odontologo padėjėjai, pasitenkinimas darbu, įtakojantys

veiksniai.

.

5

SUMMARY

THE PUBLIC HEALTH MANAGEMENT

FACTORS REFLECTING THE SATISFACTION OF THE ASSISTANTS OF DOCTORS

ODONTOLOGISTS WITH THEIR WORK

Ina Motiejūnienė

Supervisor: Dr. Vilija Andruškevičienė

Kaunas University of Medicine, The Faculty of Public Health, Department of Social

Medicine.

Kaunas, 2007. p.55

The Aim of the Research. The aim of the research is to investigate factors reflecting the

satisfaction of the assistants of doctors odontologists with their work in private and public

institutions of odontology in Kaunas.

The Goals of the Research. The goals of the research are the following: to investigate the

satisfaction of the assistants of doctors odontologists with their work, determine the factors

related to satisfaction of doctor odontologist with his/her work as well as to identify the

satisfaction of work relations with health state of the assistant of the doctor odontologist,

compare the satisfaction of assistants of doctors odontologists with their work and profession

in private and public institutions of odontology.

Methodology. The anonymous questioners for assistants of doctors odontologists were

formed of 45 questions. 7-point Liker-Scale was used for the evaluation of the questions. To

be more precise, the scale ranges from 1 to 7, where strong disagreement is expressed by 1

and strong agreement is shown by 7. The rate of assistants of doctors odontologists is 80.8%

(N=181) in Kaunas. The statistical analysis of the data was done by the use of Statistical

Package for the Social Sciences SPSS 9.0.

Results. On the whole, the satisfaction of assistants of doctors odontologists with their work

is rather high (4.89). However, the intention to recomendate this profession to their children

or to choose the profession once more was rather low (pro rata 2.87, 3.33). The assistants of

doctors odontologists working in private institutions are more satisfied with their work (pro

rata 5.26, 4.99, 4.19), relations with patients (pro rata 5.56, 4.84, 4.80) and salary (pro rata

3.68, 2.48, 2.42) in comparison with those who work in public ones. In addition, they evaluate

their work as well as the appreciation of their work in society more than assistants working in

public institutions (pro rata 4.10, 3.18, 3.03). Furthermore, assistants of doctors odontologists

were satisfied with team work (5.73), relations with co-workers (5.71), relations with doctors

odontologists (5.54), supply of tools required for their work (5.43). They were the least

6

satisfied with their salary (2.79). There was not found any important differences related to

statistics by evaluating professional satisfaction of assistants of doctors odontologists both in

private and public institutions. Assistants of doctors odontologists evaluate their health good

(4.93). The evaluation of health is related to pain in muscles, joints and headacke. Hence,

these problems influnce dissatisfaction with their work.

Conclusions. The satisfaction of assistants of doctors odontologists with their work is rather

high, but the satisfaction with their profession is low. The satisfaction of assistants of doctors

odontologists was related to satisfactory salary, possibility to be a full-fledged team worker,

relations with co-workers, relations with doctors odontologists, tools required for their work

and health.

Key Words. The assistants of doctors odontologists, satisfaction with work, reflecting

factors.

7

SANTRUMPOS

GOP – gydytojo odontologo padėjėjas

SP- sveikatos prieţiūra

8

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Pasitenkinimo darbu įvykiai/veiksniai ...................................................................... 20

2 lentelė. Veiksniai, lemiantys pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu ................................. 23

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialines demografines charakteristikas ............. 26

4 lentelė. Gydytojo odontologo padėjėjų bendro pasitenkinimo ir poţiūrio į savo darbą

palyginimas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis ........................................... 29

5 lentelė. Bendro pasitenkinimo darbu bei poţiūrio į savo darbą sąsajos su pasitenkinimu

profesija .................................................................................................................................... 32

6 lentelė. Gydytojo odontologo padėjėjų darbo veiksnių palyginimas su socialinėmis

demografinėmis charakteristikomis ......................................................................................... 34

7 lentelė. Darbo veiksnių sąsajos su pasitenkinimu profesija .................................................. 37

8 lentelė. Materialinių sąlygų palyginimas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis

.................................................................................................................................................. 39

9 lentelė. Materialinių sąlygų sąsajos su pasitenkinimu profesija ........................................... 40

10 lentelė. Sveikatos vertinimo palyginimas su socialinėmis demografinėmis

charakteristikomis .................................................................................................................... 43

11 lentelė. Sveikatos vertinimo sąsajos su pasitenkinimu profesija ......................................... 45

12 lentelė. Pasitenkinimo profesija palyginimas su darbo staţu, darbo vieta .......................... 46

9

PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS

1 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų bendro pasitenkinimo darbu ir poţiūrio į darbą balų

vidurkiai ................................................................................................................................... 28

2 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų, dirbančių privačiose, viešose ir viešose bei privačiose

įstaigose poţiūrio į darbą palyginimas ..................................................................................... 31

3 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimo atskirais darbo veiksniais balų

vidurkiai ................................................................................................................................... 33


įstaigose pasitenkinimo atskirais darbo veiksniais palyginimas .............................................. 36

5 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų materialinių sąlygų balų vidurkiai ............................... 38

6 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų sveikatos vertinimo balų vidurkiai .............................. 41

7 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų ligos diagnozuotos per 12 mėnesių ............................. 41

8 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų dirbančių privačiose, viešose ir viešose bei privačiose

įstaigose sveikatos vertinimo palyginimas ............................................................................... 44

10

1. ĮVADAS

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, augantis ţmonių mobilumas ir vis didėjantis

darbuotojų trūkumas pastaruoju metu tampa vis didesniu kompanijų vadovų rūpesčiu: vienu

svarbiausių įmonių tikslų tampa darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas (12). Ne išimtis –

odontologinė prieţiūra, kurioje ilgą laiką stebimas netolygus gydytojų odontologų ir burnos

prieţiūros specialistų, tarp jų ir gydytojų odontologų padėjėjų (GOP), pasiskirstymas, kaita

bei stygius.

Siekiant aukštos odontologinės prieţiūros kokybės, tikslinga skirti reikiamą dėmesį

ţmoniškajam kapitalui – jo ugdymui, motyvavimui, valdymui. Gydytojo odontologo

padėjėjams (GOP) tenka svarbus vaidmuo teikiant odontologinę pagalbą. Siekiant įgyvendinti

vieną iš pagrindinių sveikatos apsaugos reformos uţdavinių – gerinti sveikatos prieţiūros

įstaigų veiklą ir jose teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą – negalima pamiršti

dirbančiųjų darbo motyvacijos ir pasitenkinimo darbu (3).

Manoma, kad teikti geras paslaugas galima tik tuo atveju, jei atliekamas darbas kelia

pasitenkinimą. Darbuotojai, kurie elgiasi motyvuotai ir yra patenkinti darbu, yra ne tik

kūrybiški bei produktyvūs, bet ir laimingi (59). O tai lemia jų teikiamų paslaugų kokybę.

Pasitenkinimo darbu tyrimai yra labai svarbūs, siekiant nustatyti darbo organizavimo

trūkumus, darbuotojų poţiūrį į savo pareigas, atsakomybę uţ savo veiklą (46). Jie gali turėti

įtakos sėkmingiems planavimo ir valdymo pokyčiams. Darbų, nagrinėjančių Lietuvos GOP

pasitenkinimą darbu, rasti nepavyko. Tad šiuo darbu ir siekiama nustatyti, ar patenkinti GOP

savo darbu, kokie veiksniai, formuojantys pasitenkinimą darbu, jiems atrodo svarbiausi.

11

2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Ištirti Kauno m. viešose ir privačiose odontologijos įstaigose dirbančių gydytojo odontologo

padėjėjų pasitenkinimą darbu įtakojančius veiksnius.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimą darbu.

2. Nustatyti veiksnius, susijusius su gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimu darbu.

3. Nustatyti pasitenkinimo darbu ryšius su gydytojo odontologo padėjėjų sveikatos

vertinimu.

4. Palyginti privačiose ir viešose odontologijos įstaigose dirbančių gydytojo odontologo

padėjėjų pasitenkinimą darbu ir profesija.

12

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. PASITENKINIMAS DARBU IR JĮ NAGRINĖJANČIOS TEORIJOS

Kiekvienos organizacijos sėkmingos veiklos garantas – personalas. Toks poţiūris į

personalą formuojamas veikiamas ţmogiškojo kapitalo teorijos, kurios nuostatos paneigia,

kad personalas – tai visų pirma sąnaudos (3). Kad personalas būtų darnus, lojalus, maţiau

kintantis, J.H. Reitz nuomone, jis turi būti patenkintas savo veikla, darbo atmosfera, atlygiu

(53).

Pasitenkinimo darbu tyrimai plačiai atliekami visame pasaulyje. Literatūroje pateikiama

daug pasitenkinimo darbu apibrėţimų. Kaip teigia E. A. Locke, pasitenkinimas darbu – tai

palankus ar pozityvus emocinis nusistatymas asmens darbinės veiklos atţvilgiu. Pasak F.

Luthans, pasitenkinimas darbu kyla iš darbuotojo suvokimo, kokią naudą teikia darbas (42).

P. Jucevičienės nuomone, pasitenkinimas darbu yra teigiamų ir neigiamų ţmogaus jausmų

rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Tai integralus dydis, sudarytas iš

pasitenkinimo įvairiais darbo objektais, subjektais ir reiškiniais. Bendras darbuotojo

pasitenkinimas darbu gali būti ir pakankamai aukštas, tačiau atskiri veiksniai jo gali netenkinti

ir atvirkščiai (30).

Apibendrinant pasitenkinimo darbu sąvoką, galima teigti, kad ją autoriai apibūdina

skirtingai, tačiau visi pabrėžia, kad svarbus veiksnys, padedantis užtikrinti darbo kokybę, bei

darbuotojo, kaip asmenybės pilnavertiškumo sąvoką.

Pasitenkinimo darbu negalima vertinti be ţmogaus asmenybės ir socialinio konteksto. Į tai

atsiţvelgia motyvacijos teorijos, kurios domisi poreikių ir motyvų realizavimu, laikant, kad

pasitenkinimo darbu šaltinis yra sąmoningų ir nesąmoningų lūkesčių pasiekimas (44).

Dauguma autorių nurodo, kad galima skirti dvi motyvacijos teorijų grupes (10, 54, 56):

Proceso motyvacijos teorijos;

Poreikių motyvacijos teorijos.

Nagrinėjant proceso motyvacijos teorijas daugiau dėmesio skiriama ne tam, kas

motyvuoja ţmones veiklai, o tam, kaip jie paskirsto savo pastangas, siekdami skirtingų tikslų,

ir kaip pasirenka atitinkamus veiksmus ir elgesį, t.y. atsiţvelgia į patį motyvacijos procesą.

Šios teorijos neišsiţada poreikių egzistavimo, bet teigia, kad ne vien tik tai motyvuoja ţmogų.

Asmens poelgis yra jo supratimo ir lūkesčių, susijusių su esama situacija, funkcija ir galimos

13

jo pasirinkto elgesio pasekmės. Išskirtinos šios procesinės motyvacijos teorijos: V.Vroom

lūkesčių teorija, J.Adams teisingumo teorija, Porter-Lawler motyvacijos modelis.

Lūkesčių teorija. M.X.Meskon teigimu, įvairios lūkesčių teorijos tapo dominuojančiu

poţiūriu į darbo motyvaciją nuo tada, kai V.Vroom pateikė savo formuluotę. Pagal šią teoriją,

ţmonės suvokiami kaip protingos, mąstančios būtybės, kurios nusprendţia kokią veiksmų

kryptį pasirinkti ir kiek įdėti pastangų. Ţmogaus sprendimai yra pagrįsti jų lūkesčiais patirti

tam tikro lygio malonumą ar diskomfortą dėl tam tikros veiksmų krypties pasirinkimo.

Lūkesčių teorija teigia, kad individai pasirinks tą veiksmų kryptį, kuri, kaip jiems atrodo,

maksimizuos malonumą ir minimizuos diskomfortą (22).

V.Vroom išpopuliarino lūkesčių teoriją kartu su matematiniu modeliu, kuris teigia,

kad motyvacija yra lygi lūkesčių, valentingumo ir instrumentalumo funkcija. Motyvaciją

lemia šie veiksniai: lūkesčiai, instrumentalumas, valentingumas. Lūkesčiai išreiškia ţmogaus

viltį, jog įdėtos pastangos leis atlikti konkretų veiksmą ar veiklą. Instrumentalumas yra

atlikimo–naudos supratimas. Jis išreiškia tikėjimą, kad gauta nauda yra atitinkamo atlikimo

rezultatas. Valentingumas rodo teigiamą ar neigiamą rezultato vertinimą. Valentingumas

atspindi teikiamą pirmenybę ir priklauso nuo asmens poreikių. Bet kuriuo momentu ţmogus

labiau pripaţįsta esamą naudą, nei kitas galimas potencialias naudas (45). Taikant šį modelį

svarbu detaliau išanalizuoti motyvavimo procesą ir sukurti tokį motyvacinį klimatą, kuris

leistų pasiekti norimą darbuotojo elgesį.

Teisingumo teorija. Ţmonės bet kurioje organizacijoje nori būti teisingai ir bešališkai

įvertinti. J.Adams išvystė teisingumo teoriją, kuri aiškina, kokią įtaką daro neteisingas atlygis

uţ darbą darbo kokybei, poţiūriui į darbą. Ši teorija yra ir pagrindinė socialinės nelygybės

teorija. J.Adams neteisingumą apibrėţia taip: ţmogus jaučia neteisingumą, kai jo įdėjimų

nekompensuoja gautas atlygis (6). V.R.Vesnin nuomone, ši teorija remiasi keturiais

pagrindiniais teiginiais (62):

ţmogus stengiasi sukurti ir išlaikyti teisingumo būseną;

suvokimas, kad padėtis yra neteisinga, sukuria įtampą, kurią ţmogus stengiasi

sumaţinti ar visai panaikinti;

kuo neteisingumas yra geriau suvokiamas, tuo didesnė motyvacija sumaţinti tą

įtampą;

14

ţmonės nepalankų jiems neteisingumą (per maţas atlyginimas) suvokia greičiau

negu jiems palankų (per didelis atlyginimas).

Pagrindinė teisingumo teorijos išvada - kol darbuotojai nebus tikri, kad jų darbas

atlyginamas teisingai, jie stengsis sumaţinti darbo sąnaudas. Tačiau teisingumo suvokimas

subjektyvus: ţmogus daţniausiai linkęs sureikšminti savo pastangas ir kartu sumenkinti kitų

darbuotojų indėlį. Skirtinga patirtis, nevienodas darbo intensyvumas – tai kelios prieţastys,

dėl kurių gali skirtis darbo atlygis. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl yra atlygio skirtumų (45).

Porter–Lawler modelis yra kompleksinė teorija, apjungianti savyje vilčių ir

teisingumo teorijų elementus. Joje atsiţvelgiama į penkis kintamuosius: pastangas, suvokimą,

rezultatus, atlyginimą ir pasitenkinimą. Pagal šį modelį pasiekti rezultatai priklauso nuo

darbuotojo pastangų, jo gabumų, o taip pat ir nuo savo reikšmingumo suvokimo. Pastangų

dydis priklausys nuo laukiamo atlyginimo vertingumo.

Pagrindinė šios teorijos išvada - rezultatyvus darbas pats sąlygoja pasitenkinimą.

Tačiau daugelis vadovų mano atvirkščiai: kuo labiau patenkintas darbuotojas, tuo jis

rezultatyviau dirba. Anot Porter-Lawler modelio, yra priešingai. Aukštas darbo

rezultatyvumas yra pasitenkinimo prieţastis, o ne pasekmė. Šis modelis suteikė naują ir

pagrindinį supratimą – motyvacija nėra paprasčiausiai prieţasčių – pasekmių grandinės

elementas (5,45 ).

Apibendrinant procesines motyvavimo teorijos, matome, kad jos visos bando aiškinti

motyvavimo esmę bei išsiaiškinti žmogaus elgesį tam tikru momentu. Šios skirtingos teorijos

nėra absoliučiai teisingos, tačiau kiekviena iš jų, siekia geriau motyvuoti žmogų darbui ir yra

naudingos.

Poreikių motyvavimo teorijose akcentuojami ţmonių poreikiai – tai kas motyvuoja

ţmones veiklai; nagrinėjami asmeniniai ţmonių stimulai, tikslai, kurių jie siekia, norėdami

patenkinti savo poreikius. Garsiausios ir labiausiai pripaţintos yra šios poreikių teorijos:

F.Hercberg dviejų veiksnių teorija, A.Maslow, D.McClelland, C.Alderfer, H. A. Murray

poreikių teorijos (5,10,56).

Vienas pirmųjų mokslininkų, kurio darbai supaţindino vadovus apie ţmonių poreikių

sudėtingumą ir jų poveikį motyvacijai, buvo A. Maslow. Jo poreikių hierarchija apima penkių

pagrindinių lygmenų poreikius, kurie klasifikuojami atsiţvelgiant į jų prioritetinę padėtį.

Pirma yra fiziologiniai poreikiai – egzistencijos ir saugumo, kuriuos reikia patenkinti

15

pirmiausia. Po jų seka socialiniai poreikiai, po to ateina eilė pagarbos, savo vietos

visuomenėje siekio, ir tik po to patenkinami savirealizacijos poreikiai.

Tuo tarpu C. Aldefer praplėtė A. Maslow poreikių teoriją, kurią pavadino EGA. Ji

apima tris svarbiausias poreikių grupes – egzistencijos (šie poreikiai remiasi nepertraukiamu

ţmogiškumo egzistavimu ir išlikimu, ir apima fiziologinę ir materialinę saugumo poreikių

dalį), giminystės (poreikiai paremti ţmonių tarpusavio santykiais) ir augimo (šie poreikiai

apima potencinį tobulėjimą ir apima savigarbą bei savirealizaciją). Pagal šią teoriją ţmogus

gali siekti augimo poreikių patenkinimo, net jei nepatenkinti egzistencijos poreikiai (5).

D. J. McClelland teigia, kad ţmonėms svarbiausi trys poreikiai: laimėjimų (individas

siekia vystytis, tobulėti), bendravimo (individai patiria pasitenkinimą bendraudami, būdami su

draugais) ir valdţios (ţmonės siekia įtakoti savo organizacijas) (6). Autorius nemini

egzistencijos poreikių , kurie buvo nagrinėti kitų teoretikų. Šios teorijos pritaikymas svarbus

sveikatos prieţiūros įstaigos specialistams, kuriems svarbu tobulėti ir dirbti komandoje.

Praktikoje sunkiausia įgyvendinama H. A. Murray teorija. Ji apibrėţia poreikius kaip

pasikartojančius interesus. Kiekvienas poreikis susideda iš kelių komponentų. Pirmiausia

nustatoma, kuris poreikis yra pagrindinis (pvz.: vadovavimo, autonomijos), antra –

apibūdinamas poreikio intensyvumas, stiprumas. Ši teorija teigia, kad reikalingos tam tikros

aplinkos sąlygos, kad poreikis taptų akivaizdţiu (5).

F. Herzberg giliau paţvelgė į tai, kas darbuotojams sukelia pasitenkinimą ir

nepasitenkinimą darbu ir sukūrė dviejų veiksnių motyvacijos teoriją. Veiksnius, kurie sukelia

nepasitenkinimą darbu, jis pavadino higieniniais veiksniais, tai organizacijos politika, darbo ir

socialinis saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo uţmokestis, darbo sąlygos,

kontrolė, administracijos elgesys su darbuotojais, o veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui

– motyvacijos veiksniais, tai sėkmė, karjera, pripaţinimas, atsakomybė, kūrybinis ir dalykinis

tobulėjimas (11). F. Herzberg nuomone, pasitenkinimo priešingybė nėra nepasitenkinimas.

Motyvacinių veiksnių nebuvimas ne demotyvuoja, o neutralizuoja darbuotojų poţiūrį į darbą.

T.y. darbuotojai patenka į tam tikrą abejingumo būseną. Nepasitenkinimą sukeliančių

veiksnių gerinimas nemotyvuoja ir neskatina darbuotoją geriau dirbti. Tuo tarpu jų nebuvimas

sąlygoja prastą darbuotojų savijautą (5,6,41).

Laurie J.Mullins šiek tiek kritikuoja šią teoriją, nes tyrimo metu į klausimą apie

pasitenkinimą dauguma respondentų atsakydavo apie tai, kas priklausė būtent nuo jo, o apie

nepasitenkinimą – kas priklausė nuo kitų ţmonių ar daiktų, nepriklausančių nuo jo. Todėl

vienas ir tas pats veiksnys vienam ţmogui gali būti motyvuojantis, o kitam kaip higieninis

16

veiksnys. Taigi motyvacija priklauso nuo konkretaus ţmogaus poreikių, todėl norint

paaiškinti motyvavimo mechanizmą, būtina apţvelgti daugelį supančios aplinkos aspektų ir

parametrų, nusakančių vienokį ar kitokį poelgį (37).

Tačiau nepaisant prieštaringų vertinimų F. Herzberg dviejų faktorių motyvavimo teorija

plačiai taikoma daugelyje organizacijų personalo valdymui, jo motyvavimui. Šios teorijos

pagrindu kuriamos ,,vertikalaus darbo praturtinimo” programos, t.y. darbui suteikiamos ne tik

higieninės, bet ir motyvuojančios charakteristikos. Darbuotojai turi galimybę patirti

pasiekimą, pripaţinimą, atsakomybę, paaukštinimą bei tobulėjimą. Darbuotojui suteikiama

daugiau reikšmingumo, praplečiama jų įtakos sfera, didinami reikalavimai. Esant

,,horizontaliam darbo praturtinimui”, pavedamos vis kitos tokio paties sunkumo uţduotys (5).

Taigi, motyvacija sudėtingas reiškinys. Siekiant kurti efektyvias motyvacijos sistemas,

būtina nustatyti darbuotojų poreikius, veiklos motyvus, pasitenkinimo darbu veiksnius.

Motyvavimas yra būtina sąlyga įstaigos gerovei, nes tik suvienijus jos narius, o tuo pačiu ir jų

energiją, galima pasiekti bendrą tikslą. Motyvuoti reikia todėl, kad darbuotojai jaustų

pasitenkinimą savo darbu, kad siektų gerų veiklos rezultatų, dirbtų našiai ir kokybiškai.

Apibendrinant galima teigti, kad poreikių motyvavimo teorijose pabrėžiami veiksniai,

susiję su asmens stimulais, tikslais, siekiant patenkinti poreikius. Taip pat nėra absoliučiai

teisingos teorijos, nes bandant pritaikyti vieną ar kitą, reikia atsižvelgti į organizacijos

veiklos kryptį, socialinę, kultūrinę aplinką.

1.2. MOTYVUOJANTYS IR DEMOTYVUOJANTYS PASITENKINIMĄ DARBU

VEIKSNIAI

Pastarųjų metų aplinkos kitimas verčia iš esmės keisti poţiūrį į darbuotojus. Todėl, SP

įstaigos turi sutelkti dėmesį į ţmogiškuosius išteklius, išsiaiškinti jų pasitenkinimą ir

nepasitenkinimą darbu sukeliančius veiksnius (63). Tokiu būdu nustačius darbuotojų

poreikius bei problemos, įmanoma apibrėţti pasitenkinimo darbu gerinimo priemones,

tobulinti valdymo sistemas.

Pasak F.Herzberg, yra grupė veiksnių, kurie skatina darbuotoją organizacijoje dirbti

efektyviai, pasitenkinti savo veikla, ir yra kita grupė veiksnių, kurie slopina veiklos

efektyvumą (36).

17

Veiksnius, lemiančius pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbu, daugelis mokslininkų

suskirsto į darbuotojų veiklą motyvuojančius ir demotyvuojančius (11,54). Motyvuojantys

veiksniai didina pasitenkinimą darbu ir skirstomi sekančiai:

Organizacijos tikslai

Organizacijos kultūra ir vidinis įvaizdis

Komunikacija ir informacija

Socialiniai motyvatoriai ir kvalifikacija

Teisinga ir efektyvi atlyginimo už darbą sistema

Darbo turinys

Geros darbo sąlygos

Darbo rėžimas

Tinkamas vadovavimas

Organizacijos tikslai. Tikėtina, kad ţmonės, atsidavę tam tikriems tikslams, kurie

sutampa su organizacijos tikslais, jausis labai motyvuoti, galėdami padėti organizacijai

įgyvendinti tuos tikslus (10,54).

Organizacijos kultūra ir vidinis įvaizdis.

Organizacijos sėkmė priklauso nuo visų jos darbuotojų pastangų, o tam, kad

darbuotojai rodytų pastangas, organizacijos vertybės negali prieštarauti asmeninėms ir

bendraţmogiškosioms vertybėms. Pastaruoju metu organizacijos kultūros formavimas yra

laikomas vienu iš pagrindinių darbuotojų motyvatorių. Kultūra apima visa tai, kas jungia

organizacijos darbuotojus: savimonę, rašytus ir nerašytus įmonės įstatymus, kuriuos

pripaţintų darbuotojai (54).

Reikšmingą organizacijos kultūros dalį sudaro ir vidinis organizacijos įvaizdis, esantis

tarp darbuotojų. Jis taip pat yra labai svarbus darbuotojus motyvuojantis veiksnys.

Organizacijos įvaizdis yra svarbi priemonė, galinti sustiprinti darbuotojų įsipareigojimą

organizacijai, padidinti pasitenkinimą darbu bei uţtikrinti maţesnę kadrų kaitą (30).

Komunikacija ir informacija. Komunikacija apima santykius tarp darbuotojų, darbo

grupėse, tarp organizacijos padalinių ir apskritai visoje organizacijoje. Komunikacija svarbi

apimant ryšius ir su išorine aplinka. Komunikacija stiprina kolektyvinį solidarumą. Kuo

labiau darbuotojas jaučiasi integruotas į kolektyvą bei yra jo vertinamas, tuo daugiau jis deda

pastangų ir tuo labiau stipresnis yra atsakomybės jausmas. Komunikacijos sąlyga – atgalinis

18

ryšys, t.y. darbuotojų nuomonės išsakymas. Be atgalinio ryšio komunikacija būtų tik

informavimas (54).

Socialiniai motyvatoriai ir kvalifikacija. Socialiniai motyvatoriai yra skirstomi į tris

grupes (54):

Socialiniai motyvai, pagrįsti bendravimo galimybėmis, meile, priklausomybe. Kuo

geresnis kolektyvas, tuo labiau yra patenkintas (motyvuotas) darbuotojas.

Darbuotojo priklausomybė tam tikrai grupei organizacijoje yra pripaţinimo,

atitinkamo statuso pagrindas.

Savęs išraiškos galimybė per pripaţinimą, statusą, prestiţą, dėmesį.

Nebesitenkinama vien tik formalia priklausomybe, siekiama, kad būtų atliktas ir

neformalus pripaţinimas.

Savęs ugdymo motyvai yra tikrieji augimo motyvai. Kiekvienas dirbantysis siekia,

kad darbas jam būtų malonus, įdomus, kad jis galėtų tobulėti pagal poreikius ir

sugebėjimus.

Socialinius motyvatorius sąlygoja ir materialiniai veiksniai. Socialiniai motyvatoriai

per materialinį darbuotojų skatinimą reiškiasi tuomet, kai dalis darbo uţmokesčio priedų

mokama uţ geras, socialines darbuotojų savybes: lojalumą organizacijai, nuolatinį

kvalifikacijos kėlimą, aktyvumą sprendţiant įmonės problemas ir t.t.

Kvalifikacijos kėlimas ir profesinių sugebėjimų tobulinimas darbuotojams yra sėkmės

pojūtį keliantis malonumas bei asmeninio pasitenkinimo šaltinis. Be to, kvalifikacijos kėlimą

darbuotojai laiko darbo garantijų stiprinimo priemone. Kvalifikacijos kėlimas yra laikomas

vienu iš svarbiausių motyvavimo veiksnių, nes darbuotojas, tinkamai pritaikęs darbe savo

naujus sugebėjimus, jaučia pasitenkinimą darbu, stiprėja ir jo paties pasitikėjimas savimi.

Teisinga ir efektyvi atlyginimo uţ darbą sistema. Pastaruoju metu darbo uţmokestis

yra svarbiausias darbuotojų motyvacijos veiksnys. Šis motyvatorius ypatingai svarbus, kai

nėra tenkinami darbuotojų materialiniai ir saugumo poreikiai. Jeigu darbuotojas jaučiasi

neteisingai įvertintas, tuomet darbo uţmokestis tampa demotyvacijos veiksniu (10).

Darbo turinys. Sunkiai galėtų kas nors labiau motyvuoti negu pasitenkinimas

atliekamu darbu. Tačiau šis motyvacijos veiksnys organizacijoje yra sunkiai kontroliuojamas,

nes su šiuo veiksniu susiję atlygiai yra vidiniai, tad niekas kitas geriau uţ patį darbuotoją

19

neţino, kas jam patinka darbe. Svarbu, kad ţmogui darbas būtų įdomus, nes rutininis darbas

sukelia nepasitenkinimą (65)

Darbo sąlygos. Darbo aplinkos kokybė yra labai stiprus motyvacijos veiksnys. Ji

atspindi rūpinimąsi darbuotoju bei pagarbą jam. Viskas, kas yra susiję su darbo sąlygų

gerinimu, saugumo bei higienos normų laikymusi, darbo priemonių pritaikymu darbuotojui,

patalpų estetika, darbuotojus veikia motyvuojančiai. Todėl reikia stengtis pašalinti iš darbo

aplinkos veiksnius, kurie sukelia nemalonius pojūčius, bei optimizuoti darbo sąlygas, kad

dirbdamas ţmogus tobulėtų intelektualiniu ir psichofiziologiniu poţiūriu (10,11).

Tinkamas vadovavimas. Vadovai gali įtakoti veiksnius, lemiančius darbuotojų

pasitenkinimą darbu, tai yra:

darbuotojų įtraukimas į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Tuomet kiekvienas jaučiasi

atsakingas uţ priimtą sprendimą. Visa tai iš vadovo reikalauja didelės kantrybės,

sugebėjimo išklausyti, o svarbiausia - suteikti progą įgyti pasitikėjimą

delegavimas, t.y. pasidalyti savo valdţia arba perduoti bendradarbiui galimybę įvertinti

atsiradusios problemos svarbą ir palikti jam sprendimo būdų pasirinkimą. Vadovas,

deleguodamas savo funkcijas, turi būtinai pasitikėti ir būti uţtikrintas darbuotojo

sugebėjimais pateisinti jam patikėtą atsakomybę (10).

Be darbuotojus veikiančių motyvuojančių veiksnių, yra ir demotyvuojantys (slopinantys)

veiksniai. Jei darbuotojo motyvavimas yra blokuojamas jam dar nepasiekus norimų tikslų, tai

gali sukelti darbuotojo neigiamą elgesį arba darbuotojas tam gali nesipriešinti. Zakarevičius

P., Bučiūnienė I. išskiria tokius darbuotojų darbą demotyvuojančius veiksnius (10,66):

1) įtempti santykiai su tiesioginiu vadovu;

2) netinkamos darbo sąlygos;

3) nepatenkinamas atlyginimas;

4) įtempti santykiai su bendradarbiais;

5) asmeninio gyvenimo nesėkmės;

6) įtempti santykiai su pavaldiniais;

7) per ţemas statusas (pareigos);

8) negarantuotas saugumas.

9) pagarbos, teisingumo, asmens įvertinimo trūkumą;

20

Marcinkevičiūtė L. nurodo, kad darbuotojus taip pat demotyvuoja pripaţinimo trūkumas,

nuobodulys – nepakankamai įdomus darbas, menkos profesinio augimo galimybės, nuolatinis

atlikto darbo kritikavimas, pastangų neskatinimas ir pernelyg didelis darbo krūvis (43).

Apibendrinant galima teigti, kad motyvacija bus efektyvi tik tuomet, jei bus plėtojami

motyvuojantys darbuotojų veiklą veiksniai, atsižvelgiant į individualios darbuotojų savybės,

poreikius, interesus, darbo specifiką, savarankiškumo laipsnį .

1.3. VEIKSNIAI, LEMIANTYS PASITENKINIMĄ DARBU

Motyvacija yra susijusi su pačiais lūkesčiais, o pasitenkinimas darbu - su jų rezultatais.

Pasitenkinimas darbu eina po motyvacijos (11).

Pasak E. A. Locke, įvykis arba sąlyga yra tai, kas suţadina darbuotoją jausti

pasitenkinimą. Veiksnys yra tai kas sukelia įvykį (39). Pagal F. Herzberg, įvykiai yra

skatinamieji veiksniai. Tokios sąlygos, kaip sėkmė/nesekmė ar atsakomybė motyvuoja

darbuotojus ir potencialiai gali suţadinti pasitenkinimą ar nepasitenkinimą. Veiksniai –

priešingai, yra sulyginami su higieniniais, pavyzdţiui, viršininkas sukelia įvykį, kuris suţadina

pasitenkinimo ar nepasitenkinimo jausmą. Tuo tarpu, kai F. Herzbergo veiksniai apriboja

vienodų pasekmių galimybę teigiamiems ir neigiamiems rezultatams, įvykio kategorijos apima

ir teigiamas, ir neigiamas pasitenkinimo galimybes. Skatinamųjų veiksnių atskyrimas nuo

priemonių, kurių dėka atsiranda motyvacija, atveria kitokį poţiūrį į pasitenkinimą ar

nepasitenkinimą darbu (39) (1 lentelė).

1 lentelė. Pasitenkinimo darbu įvykiai/veiksniai.

Įvykiai Veiksniai

1. Uţduoties atlikimas – darbuotojas gali dţiaugtis darbu arba ne;

2. Darbo krūvis - atitinkamas ar per didelis, per maţas;

3. Sklandumas - darbas buvo sklandus ar su trikdţiais, pertraukimais

4. Sėkmė/nesėkmė - darbuotojas atliko – darbuotojas atliko/pabaigė uţduotį, ar

jam/jai nepasisekė atlikti ir pasiekti

tikslo;

5. Paaukštinimas/paţeminimas ar paaukštinimo nebuvimas – darbuotojas

buvo paaukštintas ar ne, nors jis/ji

tikėjosi paaukštinimo;

1. Pats – atsakovas; 2. Priţiūrėtojas – atsakovo vadovas; 3. Bendradarbis – to paties lygio kolega; 4. Pavaldinys – ţmogus ţemesniame lygyje; 5. Organizacija, vadovavimas ar politika –

ne tam tikras ţmogus;

6. Klientas – studentai, pacientai, pirkėjai; 7. Neţmogiškas veiksnys – gamta,

įrenginiai, oras, Dievas;

8. Jokio veiksnio – sėkmė, Merfio dėsnis ar tai, kas nesuklasifikuojama.

21

6. Atsakomybė – ji buvo padidinta, buvo paskirta tam tikra uţduotis, ar

atsakomybė nebuvo padidinta taip, kaip

tikėtasi, nepaskirta tam tikra uţduotis;

7. Ţodinis darbo pripaţinimas/negatyvus ţodinis darbo pripaţinimas –

darbuotojas buvo pagirtas, jam

padėkota, pasakyti komplimentai, ar

darbuotojas buvo kritikuotas, kaltintas ir

jam nepadėkota;

8. Pinigai – darbuotojui padidintas uţmokestis ar gavo premiją, ar

nesulaukė trokštamo padidinimo ar

premijos;

9. Tarpasmeniniai santykiai – ar bendraujant buvo maloni atmosfera, ar

nemaloni;

10. Malonios/nemalonios fizinės darbo sąlygos – maloni temperatūra, technika,

darbo valandos priimtinos ir realios, ar

tai nepriimtina;

11. Nenustatyta – palankūs profsąjungų rinkimai ar tai buvo atsitiktinumas, ar

prasti rinkimų rezultatai.

1.4. VEIKSNIŲ, LEMIANČIŲ PASITENKINIMĄ DARBU TYRIMAI

LIETUVOJE IR UŢSIENYJE

Atliekant mokslinės literatūros analizę pastebėta, kad atliktų tyrimų apie Lietuvoje GOP

pasitenkinimą darbu bei juos įtakojančius veiksnius nėra. Tačiau yra atlikta nemaţai tyrimų,

apie kitų sveikatos prieţiūros darbuotojų pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu Lietuvoje ir

uţsienyje. Šie tyrimai parodo, kokios problemos kamuoja darbuotojus, kokie jų lūkesčiai,

nepasitenkinimo prieţastys. Tai naudinga vadovams, kurie atsiţvelgdami į problemas, gali

patobulinti įstaigos politiką. Daţniausiai vertinami darbo pasitenkinimu aspektai: atlyginimas,

karjeros galimybės, papildomos lengvatos, vadovybė, bendradarbiai, darbo sąlygos,

komunikacija, saugumas (4,15,24,55).

Apţvelgiant Lietuvoje atliktus tyrimus (1,2,7,23,24,33,63,65), galima teigti , kad

sveikatos prieţiūros darbuotojus labiausiai motyvuoja darbo uţmokestis, darbo sąlygų

gerinimas, didesnės galimybės kvalifikacijai, tobulėjimui. Lietuvoje sveikatos prieţiūros

darbuotojų pasitenkinimas darbu yra ţemas, skatinimo formos nepakankamos. Daţniausiai

minimas nepasitenkinimo darbu veiksnys yra darbo uţmokestis. Pasak F. Herzbergo,

22

darbuotojų pasitenkinimas atlyginimu nėra pasitenkinimą suteikiantis veiksnys, o tik uţtikrina

nepasitenkinimo darbu nebuvimą ( 5). Tačiau Lietuvoje šis veiksnys yra motyvuojantis.

Išanalizavus uţsienio mokslininkų atliktus tyrimus (14,35,38,40,48,25) apie gydytojo

odontologo padėjėjų pasitenkinimą darbu, galima išskirti keletą pagrindinių teigiamai

įtakojančių pasitenkinimą darbu veiksnių. Tai:

Darbo uţmokestis;

Tarpusavio santykiai su kolegomis;

Galimybė tobulėti;

Sugebėjimų pripaţinimas,

Darbo aplinka.

Šie veiksniai ir jų gerėjimas didina pasitenkinimą darbu, tačiau ne visi darbuotojai juos

vertina vienodai. Pasitenkinimas darbu priklauso ir nuo paties ţmogaus, jo asmeninių savybių,

lūkesčių bei norų: kas vienam darbuotojui gali priimtina, kitam gali sukelti demotyvaciją

(8,59) bei demografinių charakteristikų : amţiaus, darbo staţo, išsilavinimo. Tyrimais

nustatyta, kad kuo vyresnio amţiaus yra darbuotojas, tuo didesnį staţą jis turi, tuo didesnis jo

pasitenkinimas darbu (30). Vyresnio amţiaus ţmonės uţima aukštesnes pareigas, jiems

suteikiama daugiau autonomijos, skiriamas didesnis darbo uţmokestis. Kuo aukštesnį

išsilavinimą turi darbuotojas, tuo jis labiau patenkintas darbu, kadangi didesnės karjeros

galimybės, įgyja aukštesnį profesinį statusą (16, 65).

Nemaţiau svarbu ţinoti prieţastis, sukeliančias darbuotojų nepasitenkinimą darbu. Kai

nepasitenkinimo prieţastys yra aiškios, galima bandyti jas šalinti ir tuo pačiu padidinti

darbuotojų pasitenkinimą darbu. Apţvelgus mokslinius tyrimus galima išskirti šiuos GOP

nepasitenkinimą sukeliančius veiksnius:

stresas;

didelis darbo krūvis;

ligos;

menka karjeros galimybe;

darbo laikas;

darbo uţmokestis,

pripaţinimo stygius.

Daugelyje tyrimų nustatyta, kad GOP pasitenkinimas darbu yra ţemas. Ţemas GOP

pasitenkinimas darbu gali neigiamai paveikti teikiamų paslaugų kokybei, odontologinės

23

prieţiūros komandos ir pacientų santykius, darbuotojų sveikatą. Nepatenkinti darbuotojai

linkę keisti darbovietes (25,30), nesistengia dirbti, skleidţia nepalankią informaciją apie

įstaigą.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų (9,13,21,32,

34, 38,49,50,57,58,61,64) tyrimuose (2 lentelė) nustatyti veiksniai, dažniausiai lemiantys

sveikatos priežiūros darbuotojų pasitenkinimą darbu, liečia pačio darbo pobūdį. Dažniausiai

darbuotojai yra patenkinti kontaktais su žmonėmis, galimybe dirbti savarankiškai, dirbti

įdomų darbą, tobulėti. (žr. 2 lentelė).

2 lentelė. Veiksniai, lemiantys pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu

VEIKSNIAI Įtakoja

nepasitenkinimą

Įtakoja

pasitenkinimą

Motyvatoriai

1. Įdomus darbas ↑

2. Galimybė tobulėti ↑

3. Galimybė dirbti savarankiškai ↑

4. Sugebėjimų pripaţinimas

bendradarbių tarpe

↑

5.Galimybė padėti kitiems ↑

6. Darbo nauda visuomenei ↑

7. Konkurencija ↑

Higienos veiksniai

1. Santykiai su bendradarbiai ↓

2. Darbo uţmokestis ↓

3. Socializacija ↓

4. Darbo kaita ↓

5. Darbo aplinka ↑

6. Sveikatos draudimas ir kitos

lengvatos ↑

7. Bendradarbiavimas ↑

8. Darbo vietos lankstumas ↑

9. Ekonominis nestabilumas ↓

Organizacijų vadovai, norėdami efektyviai dirbti, turi atkreipti dėmesį į

ţmogiškuosius išteklius, rasti būdų, kaip motyvuoti darbuotojus, kad jie būtų patenkinti

darbu. Nustatyta, kad patenkinti darbuotojai labiau atsidavę organizacijai , jų darbas

kūrybiškesnis, darbuotojai jaučiasi laimingesni (60).

24

2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI

Tyrime dalyvavusių LR Odontologų Rūmų duomenimis, šio tyrimo planavimo

metu (2006 01) Kauno miesto viešose ir privačiose įstaigose dirbo 224 gydytojo odontologo

padėjėjai. Anketinė gydytojo odontologo padėjėjų apklausa buvo atlikta 2007 balandţio 4 –

11 dienomis. Buvo išplatinta 224 anketos, uţpildyta 181 (atsako daţnis – 80,8 proc.).

Pagal lietuvių ir uţsienio autorių literatūros analizę buvo parengtas 45 klausimų

anoniminis klausimynas (ţr. prieduose). Iš jų 5 klausimuose šalia pateiktų atsakymo variantų

respondentai galėjo įrašyti savo variantą, jei duotieji netiko (31,42,43,44,45). Klausimynas

susideda iš šešių dalių:

1. Bendras pasitenkinimas darbu (1 klausimas) ir GOP poţiūris į darbą (2,3,4,5,6,7,8,9

klausimai);

2. Pasitenkinimas darbo veiksniais (10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22 klausimai);

3. Pasitenkinimas profesija (23,24 klausimai);

4. Darbo poveikis sveikatai (25,26,27,28,29,30,31 klausimai)

5. Materialinių sąlygų vertinimas (32,33,34,35,36 klausimai).

6. Demografinė – socialinė padėtis (37,38,39,40,41,42,43,44,45 klausimai).

Naudota 7 balų Likert skalė. Klausimų grupėje apie poţiūrį į darbą, bendrą

pasitenkinimą darbu, pasitenkinimą darbo veiksniais bei pasitenkinimą profesija - 1 reiškė

„visiškai sutinku“, 7 – „visiškai nesutinku“.

Siekiant išsiaiškinti GOP pasitenkinimą darbu ryšį su savo sveikatos vertinimu

buvo pateiktas 25 uţdaro tipo klausimas, kur bendra sveikatos būklė buvo vertinama iki 7

balų, 1 balas - „labai blogai“, o 7 balai – „labai gerai“. 26 klausimu norėta išsiaiškinti, ar

odontologinio darbo specifika kenkia sveikatai, kur 1 reiškia „visiškai

nesutinku/nekenkia“, o 7 reiškia „visiškai sutinku/kenkia“. 27,28,29,30 klausimais norėta

išsiaiškinti, ar respondentės patiria sveikatos sutrikimus, kur 1 reiškia, kad sveikatos

sutrikimų nepatiria, o 7 reiškia, kad daţnai patiria sveikatos sutrikimus. 31 klausimu

norėta išsiaiškinti ligas, diagnozuota per vienerius metus.

Klausimų grupėje apie materialinių sąlygų vertinimą, 1 reiškia – „niekada“, o 7

– „daţnai“.

Klausimų grupėje apie demografinę socialinę padėtį pateikti bendrieji

demografiniai duomenys apie respondentus: amţių, darbo staţą pagal specialybę, šeimyninę

25

padėtį, išsilavinimą, GOP kvalifikacijos įgijimo vietą, dabartinę darbo vietą, komandinį darbą,

dirbamų valandų skaičių per dieną.

2.1. STATISTINĖS DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų

analizės paketą SPSS 9.0.

Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant

Mano-Vitnio kriterijų, o daugiau nei dviems nepriklausomoms imtims taikytas Kruskalio-

Volison(18) kriterijus ir 95% pasikliautinuosius intervalus (PI). Dviejų priklausomų imčių

lyginimui taikytas Vilkoksono kriterijus, o daugiau nei dviems priklausomoms imtims

taikytas Frydmano kriterijus (18).

Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie

lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistikai reikšmingais, patikimais), kai

paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistikai

reikšmingais, kai p

26

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialines demografines charakteristikas.

Demografinės socialinės charakteristikos n proc.

Amžius

Iki 30m 35 19,6

31-40 metų 75 41,9

41-50 metų 52 29,1

51 metai ir daugiau 17 9,5

Iš viso 179 100

Šeimyninė padėtis

gyvena poroje 123 68

vienišiai 58 32

Iš viso 181 100

Kvalifikacijos įgijimas

slaugos tobulinimosi centras 114 63

medicinos mokykla 67 37

Iš viso 181 100

Darbo stažas

iki 10 metų 71 41

10-20 metų 74 42,8

20 metų ir daugiau 28 16,2

Iš viso 173 100

Darbo vieta

tik privačioje odontologijos įstaigoje 50 27,8

tik viešoje odontologijos įstaigoje 94 52,2

viešoje ir privačioje odontologijos įstaigoje 36 20

Iš viso 180 100

Komandinis darbas

su vienu gydytoju 67 37,6

su dviem gydytojais 61 34,3

su dviem ir daugiau gydytojais 50 28,1

Iš viso 178 100

Darbo valandos

iki 6 valandų 31 17,5

iki 8 valandų 85 48

12 valandų 41 23,2

daugiau nei 12 valandų 20 11,3

Iš viso 177 100

Iš viso 1249 100

Didţiausią dalį respondentų (41,9 proc.) sudaro 31-40 metų gydytojo odontologo

padėjėjos. Didţioji dalis apklaustųjų gyvena poroje (74,1 proc.). Gauti duomenys parodė, kad

daugiausia respondentų dirba tik viešoje įstaigoje (52,2 proc.) su vienu gydytoju odontologu

(37,6 proc.), daţniausiai dirba iki 8 valandų per dieną (48proc.). Visi tiriamieji išsilavinimą

įgijo medicinos mokykloje ir kolegijoje, pagal šią demografinę charakteristiką nerasta

statistiškai reikšmingų duomenų, todėl šiame darbe toliau neanalizuojama. Daugiausia

27

respondentų gydytojo odontologo padėjėjo kvalifikaciją įgijo slaugos darbuotojų tobulinimosi

centro organizuojamuose kursuose (64 proc.). Analizė parodė, kad GOP specialybę

daţniausiai renkasi moterys, nes respondentų tarpe nebuvo nei vieno vyro.

Apibendrinant galima pasakyti, kad respondenčių demografinės charakteristikos labai

panašios.

3 .2. PASITENKINIMO DARBU ANALIZĖ

Tolimesnis tyrimų rezultatų aptarimas bus atliekamas analizuojant 5 klausimų grupes:

bendras pasitenkinimas darbu ir GOP poţiūrio į savo darbą vertinimas;

pasitenkinimas darbo veiksniais;

materialinių sąlygų vertinimas;

darbo poveikis sveikatai;

poţiūris į profesiją.

3.2.1. RESPONDENTŲ BENDRO PASITENKINIMO DARBU IR

POŢIŪRIO Į SAVO DARBĄ VERTINIMAS

Darbuotojų pasitenkinimas darbu yra labai svarbus darbuotojo motyvacijai ir darbo

kokybei. Darbuotojai, kurie jaučia didesnį pasitenkinimą darbu labiau rūpinasi darbo kokybe,

yra daugiau atsidavę organizacijai ir dirba efektyviau (60).

Siekiant išsiaiškinti pasitenkinimą savo profesija, svarbu įvertinti GOP poţiūrį į darbą.

Kaip respondentai vertino teiginius apie darbą matome 1 pav.

28

3,39

3,46

3,93

4,51

4,89

5,24

5,36

5,42

6,20

1 2 3 4 5 6 7

Vertinamas visuomenėje

Kūrybiškas

Galimybė pasireikšti ir tobulėti

Sunkus fiziškai

Pasitenkinimas savo darbu

Svarbus įstaigai

Reikalaujantis daug pastangų

Sunkus psichologiškai

Reikalaujantis didelės atsakomybės

1 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų bendro pasitenkinimo darbu ir poţiūrio į darbą balų

vidurkiai

Nustatyta, kad respondentų bendras pasitenkinimas savo darbu yra 4,89. Aukščiausiai

įvertinta tai, jog darbas reikalaujantis didelės atsakomybės (6,20), darbas sunkus

psichologiškai (5,42), darbas reikalaujantis daug pastangų (5,36), ţemiausiai įvertinti

teiginiai: „Mano darbas vertinamas visuomenėje“ (3,39), „Mano darbas kūrybiškas“ (3,46),

bei „Mano darbas, tai galimybė pasireikšti ir tobulėti“ (3,93).

Vertinant bendrą pasitenkinimą darbu ir poţiūrio į savo darbą duomenų vidurkius

pagal socialines demografines charakteristikas, rastas statistiškai patikimas skirtumas su

šeimynine padėtimi, kvalifikacijos įgijimo vieta, darbo staţu, darboviete, komandiniu darbu

bei darbo valandų skaičiumi (4 lentelė)

29

4 lentelė. Gydytojo odontologo padėjėjų bendro pasitenkinimo ir poţiūrio į savo darbą

palyginimas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis

Esu

pa

ten

kin

tas

sav

o

da

rbu

Ma

no

da

rba

s k

ūry

biš

ka

s

Ma

no

da

rba

s v

erti

na

ma

s

vis

uo

men

ėje

Ma

no

da

rba

s

reik

ala

uja

nti

s d

au

g

pa

sta

ng

ų

Ma

no

da

rba

s su

nk

us

fizi

ška

i

Ma

no

da

rba

s su

nk

us

psi

cho

log

išk

ai

Ma

no

da

rba

s

reik

ala

uja

nti

s d

idel

ės

ats

ak

om

yb

ės

Ma

no

da

rba

s y

ra

ga

lim

yb

ė p

asi

reik

šti

ir

tob

ulė

ti

Ma

no

da

rba

s sv

arb

us

įsta

iga

i

Amţius

iki 30m. 4,82 3,57 3,77 5,34 4,42 5,22 6,08 3,82 5,40

31-40 metų 4,73 3,24 3,13 5,44 4,60 5,56 6,06 3,77 5,31

41-50 metų 5,01 3,56 3,45 5,23 4,39 5,32 6,42 4,08 5,05

51 metai ir daugiau 5,11 3,94 3,26 5,18 4,50 5,31 6,29 4,13 5,05

Šeimyninė

padėtis

gyvena poroje 4,42 3,30 3,46 5,33 5,07* 5,19 6,13 4,05 5,46

vienišiai 5,07* 3,52 3,36 5,36 4,27 5,50* 6,23 3,87 5,15

Kvalifika-

cijos

įgijimas

slaugos tobulinimosi

centras 4,87 3,12 3,04 5,11 4,25 5,48 6,13 3,67 4,93

medicinos mokykla 4,92 4,04* 3,98* 5,77* 4,95* 5,29 6,32 4,36* 5,76*

Darbo

staţas

iki 10 metų 4,78 3,34 3,45 5,36 4,64 5,18 6,19 3,63 5,71*

10-20 metų 4,87 3,43 3,14 5,50 4,25 5,59 6,06 3,95 4,83

20 metų ir daugiau 4,89 3,40 3,77 4,85 4,78 5,59 6,57 4,16 4,71

Darbo

vieta

tik privačioje

odontologijos įstaigoje 5,26* 3,79 4,10* 5,64 4,58 5,32 6,02 3,88 5,84*

tik viešoje odontologijos

įstaigoje 4,98 3,52 3,17 5,09 4,32 5,20 6,26 3,87 5,14

viešoje ir privačioje

odontologijos įstaigoje 4,19 2,94 3,02 5,66 4,82 6,05* 6,27 4,19 4,60

Darbas

komandoje

su vienu gydytoju 4,75 3,59 3,17 5,77 4,74 5,62 6,43* 3,92 5,34

su dviem gydytojais 5,00 3,23 3,15 5,01 4,23 5,42 6,09 3,74 4,86

su dviem ir daugiau

gydytojais 4,85 3,58 4,00* 5,28 4,65 5,34 6,06 4,19 5,50

Darbo

valandos

iki 6 valandų 4,93 3,40 2,93 5,00 3,76 5,35 5,77 3,77 4,38

iki 8 valandų 5,09 3,72 3,64 5,15 4,41 5,27 6,29 4,10 5,44

12 valandų 4,87 3,19 3,19 5,80 4,85 5,73 6,36 3,94 5,42

daugiau nei 12 valandų 4,15 2,85 3,26 5,65 5,25* 5,20 6,05 3,65 5,50

(*p

30

pasitenkinimas darbu (8). Tačiau respondentai, gyvenantys poroje paţymėjo, kad jų darbas

sunkesnis fiziškai (5,07).

Nagrinėjant duomenis pastebėta, kad GOP, kurie įgijo kvalifikaciją medicinos

mokykloje, kolegijoje savo darbą vertina aukščiau nei tie, kurie įgijo kvalifikaciją slaugos

darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centre. Šie respondentai mano, kad jų darbas

kūrybiškesnis (4,04), labiau vertinamas visuomenėje (3,98), reikalaujantis daugiau pastangų

(5,77), sunkesnis fiziškai (4,95) ir svarbesnis įstaigai (5,76). GOP, kurie įgijo kvalifikaciją

medicinos mokykloje, kolegijoje aukščiau vertina ir galimybes pasireikšti ir tobulėti darbe

(4,36). Galima daryti prielaidą, kad GOP, kurie įstojo į medicinos mokyklą, kolegiją, buvo

labiau apsisprendę dėl savo profesijos bei motyvacijos darbui.

Analizuojant poţiūrio į darbą vidurkius, pastebėta, kad respondentai, kurių maţiausias

darbo staţas (iki 10 metų), mano, kad jų darbas yra svarbesnis įstaigai (5,71), nei tie kurie

dirba ilgiau, nors literatūros šaltiniai teigia, kad didėjantis darbo staţas organizacijoje

siejamas su didesniu pasitenkinimu darbu, nes neseniai pradėję dirbti darbuotojai yra maţiau

įsilieję į organizaciją, o ilgamečiai darbuotojai jaučiasi vertinami, gerbiami, jaučiasi

organizacijos dalimi (2). Galima manyti, kad jauni respondentai yra nenusivylę organizacija,

savo profesija, ţingeidūs, pasiruošę tobulėti ir perteikti savo ţinias ir įgūdţius, tobulinant

organizacijos darbą bei jausdamiesi pilnaverčiais nariais, gebančiais joje aktyviai dalyvauti.

Atlikto tyrimo duomenimis savo darbu labiau patenkinti (5,11) bei vertina savo darbą

kaip reikalaujantį didelės atsakomybės (6,29) vyresnio amţiaus respondentai (51 ir daugiau

metų), o jaunesni respondentai (31-40 metų) savo darbo pripaţinimą visuomenėje vertina

ţemiausiai (3,13). Tačiau statistikai reikšmingų skirtumų tarp amţiaus ir poţiūrio į darbą

nenustatyta.

Lyginant pasitenkinimą darbu bendrai ir poţiūrio į darbą vertinimą pagal darbo vietą

(2 pav.). nustatyta, kad statiškai reikšmingai skyrėsi GOP dirbančių privačiose ir viešose ir

privačiose įstaigose bendras pasitenkinimas darbu (atitinkamai 5,26; 4,99; 4,19), darbo

vertinimas visuomenėj (atitinkamai 4,10; 3,18; 3,03), darbo svarbumas įstaigai (5,84; 5,15;

4,60) (2 pav.). GOP dirbantys dviejose įstaigose savo darbą vertina kaip psichologiškai

sunkesnį (6,06), nei dirbantys vienoje įstaigoje.

31

5,26

3,79

4,10

5,64

4,58

5,32

6,02

3,89

5,84

4,99

3,52

3,18

5,10

4,33

5,20

6,27

3,88

5,15

4,19

2,94

3,03

5,67

4,83

6,06

6,28

4,19

4,60

0 1 2 3 4 5 6 7

1

2

3

4

5

6

7

8

9

GOP privačiose įstaigose GOP viešose įstaigose GOP viešose ir privačiose įstaigose

*Pasitenkinimas savo darbu

Kūrybiškas

*Vertinamas visuomenėje

Reikalaujantis daug pastangų

Sunkus fiziškai

*Sunkus psichologiškai

Reikalaujantis didelės atsakomybės

Galimybė pasireikšti ir tobulėti

*Svarbus įstaigai

* p

32

5 lentelė. Bendro pasitenkinimo darbu bei poţiūrio į savo darbą sąsajos su pasitenkinimu

profesija

Darbo vertinimas Vidurkis St.

nuokrypis

Rekomenduočiau

savo vaikui GOP

specialybę

Jei reiktų rinktis iš

naujo, vėl rinkčiausi

GOP specialybę

Pasitenkinimas savo

darbu 4,89 1,69 0,211 (**) 0,415(**)

Kūrybiškas 3,46 1,89 0,287(**) 0,30(**)

Vertinamas

visuomenėje 3,39 1,86 0,289(**) 0,391(**)

Reikalaujantis daug

pastangų 5,36 1,69 0,149(*) 0,303(**)

Sunkus fiziškai 4,51 1,86 0,085 0,035

Sunkus psichologiškai 5,42 1,52 -0,060 -0,051

Reikalaujantis didelės

atsakomybės 6,20 1,08 -0,046 0,159(*)

Galimybė pasireikšti ir

tobulėti 3,93 1,96 0,371(**) 0,324(**)

Svarbus įstaigai 5,24 2,03 0,151(*) 0,255(**)

* – statistitiškai reikšmingas ryšys, kai p

33

3.2.2. GYDYTOJO ODONTOLOGO PADĖJĖJŲ PASITENKINIMAS DARBO

VEIKSNIAIS

Apklaustųjų GOP pasitenkinimo atskirais darbo veiksniais balų vidurkius matome 3

paveiksle.

5,73

5,71

2,79

4,60

4,61

4,76

4,79

5,05

5,08

5,16

5,20

5,43

5,54

1 2 3 4 5 6 7

Darbo uţmokestis

Darbo krūvis

Galimybės tobulėjimui

Darbo organizavimas

Darbo sąlygos

Santykiai su pacientais

Atmosfera skyriuje

Santykiai su vadovu

Įgūdţiai, asm. savybės

Darbo priemonės

Santykiai su odontologais

Santykiai su bendradarbiais

Komandinis darbas

3 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų pasitenkinimo atskirais darbo veiksniais balų vidurkiai

Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas GOP

pasitenkinimas komandiniu darbu (5,73), santykiais su bendradarbiais (5,71) bei santykiais su

gydytojais odontologais (5,54). Galima teigti, kad šie veiksniai motyvuojantys ir skatinantys

dirbti. Literatūros šaltiniai teigia, kad tarpasmeniniai santykiai (su bendradarbiais, vadovais)

turi įtakos darbuotojų pasitenkinimui darbu (8, 19, 20). Maţiausiai apklaustuosius tenkino

darbo uţmokestis (2,79). Burman D. atliktame tyrime nustatyta, kad nepasitenkinimo darbu

prieţastis yra ţemos pajamos (14). Nepasitenkinimas darbo uţmokesčiu maţina darbuotojų

motyvaciją dirbti bei darbo atlikimo kokybę. Nepatenkinti darbo uţmokesčiu darbuotojai

daţnai keičia darbą, jaučiasi nesaugūs dėl ateities (27).

Pasitenkinimą darbo krūviu respondentai įvertino 4,95 balų vidurkiu. Darbo krūvis,

kaip teigia literatūros šaltiniai gali būti vienas iš nepasitenkinimo darbu ir stresą sukeliančių

veiksnių darbe (31). Kadangi šiame tyrime dauguma respondentų dirba 8 val., galima teigti,

kad tai nesukėlė nepasitenkinimo darbu.

34

Vertinant pasitenkinimo darbu veiksnių duomenų vidurkius pagal socialines

demografines charakteristikas, rastas statistiškai patikimas skirtumas nuo šeimyninės padėties,

kvalifikacijos įgijimo vietos, darbo staţo, darbo vietos, komandinio darbo ir darbo valandų

skaičiaus per dieną (6 lentelė).

6 lentelė. Gydytojo odontologo padėjėjų darbo veiksnių palyginimas su socialinėmis

demografinėmis charakteristikomis

Da

rbo

pri

emo

nės

Ga

lim

yb

ės t

ob

ulė

jim

ui

Sa

nty

kia

i su

ben

dra

da

rbia

is

Sa

nty

kia

i su

pa

cien

tais

Sa

nty

kia

i su

gy

dy

toja

is

od

on

tolo

ga

is

Pri

pa

ţin

ima

s k

om

an

do

s

na

riu

Sa

nty

kia

i su

va

do

vu

Da

rbo

uţm

ok

esti

s

Da

rbo

są

lyg

os

Atm

osf

era

sk

riu

je

Da

rbo

org

an

iza

vim

as

Da

rbo

krū

vis

Pro

fesi

nės

ţin

ios,

įgū

dţi

ai,

asm

enin

ės

sav

yb

ės

Amţius

Iki 30m. 5,74 4,25 5,77 5,02 5,57 5,88 5,28 3,25 5,31 5,26 4,65 5,05 5,00

31-40 metų 5,64 4,49 5,57 4,87 5,64 5,96 5,17 2,53 4,72 5,04 4,96 4,60 5,32

41-50 metų 4,92 4,76 5,98 5,14 5,35 5,31 4,90 2,73 4,64 5,21 4,60 4,46 5,23

51 metai ir daugiau 5,52 5,31 5,35 5,37 5,62 5,52 5,81 3,23 4,58 4,52 4,58 4,23 4,88

Šeimyni-

nė padėtis

gyvena poroje 5,42 4,65 5,75 5,08 5,52 5,48 4,58 3,23* 4,46 4,80 4,15 4,45 5,19

vienišiai 5,43 4,59 5,69 5,03 5,53 5,82 5,37* 2,61 4,92 5,18* 5,00 4,65 5,20

Kvalifika-

cijos

įgijimas

slaugos tobulinimosi

centras 5,31 4,41 5,70 4,83 5,67 5,78 5,28 2,47 4,73 5,23 4,77 4,71 5,10

medicinos mokykla 5,62 4,92* 5,71 5,38* 5,30 5,62 4,93 3,32 4,89 4,81 4,72 4,40 5,35

Darbo

staţas

iki 10 metų 5,59 4,42 5,66 5,28 5,56 5,84 5,22 2,91 4,95 4,97 4,70 4,55 5,28

10-20 metų 5,54 4,50 5,64 4,56 5,43 5,80 5,12 2,56 4,83 5,12 4,86 4,71 5,04

20 metų ir daugiau 4,46 5,07 5,96 5,44* 5,48 5,03 4,66 3,00 4,03 5,14 4,46 4,00 5,28

Darbo

vieta

tik privačioje

odontologijos

įstaigoje

5,86 4,66 5,62 5,56 5,38 5,98 5,10 3,68* 5,32 4,90 4,78 5,04 5,40

tik viešoje

odontologijos

įstaigoje

5,17 4,91* 5,69 4,83 5,60 5,66 5,20 2,47 4,73 5,09 4,80 4,67 5,06


odontologijos

įstaigoje

5,47 3,86 5,86 4,80 5,52 5,55 5,22 2,41 4,19 5,31 4,44 3,88 5,22

Darbas

koman-

doje

su vienu gydytoju 5,62 4,49 5,83 5,01 5,80* 5,66 5,34 2,25 4,94 5,11 4,51 4,43 5,29

su dviem gydytojais 5,18 4,47 5,63 4,90 5,38 5,83 4,65 2,50 4,57 4,98 4,90 4,39 5,00

su dviem ir daugiau

gydytojais 5,44 4,85 5,60 5,20 5,28 5,64 5,48* 3,78* 4,89 5,12 4,95 5,06 5,26

Darbo

valandos

iki 6 valandų 6,09* 4,50 5,90* 4,51 6,32* 6,35* 6,41* 3,25 5,96 5,70* 5,58* 5,45* 4,77*

iki 8 valandų 5,27 4,89 5,80 5,22 5,28 5,51 4,78 2,84 4,89 5,03 4,66 4,64 5,02

12 valandų 5,63 4,26 5,78 5,02 5,40 5,85 5,14 2,78 4,31 5,12 4,82 4,30 5,50

daugiau nei 12

valandų 4,75 3,89 5,10 5,36 5,65 5,50 4,85 1,90 3,42 4,35 4,00 3,50 5,95

*p

35

su gydytojais odontologais (6,32), darbo sąlygas (5,96), galimybės tobulėjimui (6,09),

santykius su bendradarbiais (5,90), atmosferą skyriuje (5,70), darbo organizavimą (5,58),

darbo krūvį (5,45), ţinias ir įgūdţius (4,77). Labiau patenkinti santykiais su gydytojais GOP,

kurie dirba komandoje tik su vienu gydytoju (5,80). Galima manyti, kad respondentai, kurių

maţesnis darbo krūvis, daugiau laiko skiria bendravimui su kitais komandos nariais ir

pacientais bei patys jaučiasi pilnaverčiais odontologinės prieţiūros komandos nariais. Darbo

uţmokesčiu šiek tiek labiau patenkinti GOP, kurie dirba komandoje su keliais gydytojais

(3,68).

Vertinant pasitenkinimą atskirais darbo veiksniais skirtingose staţo grupėse, nustatyta,

kad santykiais su pacientais labiau patenkinti turintys didţiausią darbo staţą respondentai

(5,44).

Vieniši labiau patenkinti atmosfera skyriuje (5,18) bei santykiais su vadovu (5,37),

poroje gyvenantys labiau patenkinti darbo uţmokesčiu (3,23).

Tobulėjimo galimybėmis (4,92) bei santykiais su pacientais (5,38) aukščiau vertina

įgiję kvalifikaciją medicinos mokykloje, kolegijoje.

Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pasitenkinimo darbo veiksniais ir

amţiaus.

Atlikus privačiose, viešose bei privačiose ir viešose įstaigose dirbančiųjų GOP

pasitenkinimo darbo veiksniais palyginamąją analizę nustatyta, jog privačiuose įstaigose bei

viešose ir privačiose įstaigose pasitenkinimas darbo veiksniais buvo skirtingas (4 pav.).

36

5,86

4,66

5,62

5,56

5,38

5,98

5,1

3,68

5,32

4,9

4,78

5,04

5,4

5,17

4,91

5,69

4,84

5,61

5,66

5,20

2,48

4,73

5,10

4,88

4,67

5,06

5,47

3,86

5,86

4,80

5,53

5,56

5,22

2,42

4,19

5,31

4,44

3,89

5,23

0 1 2 3 4 5 6 7


Darbo priemonės

*Galimybės tobulėjimui

Santykiai su bendradarbiais

*Santykiai su pacientais

Santykiai su odontologais

Komandinis darbas

Santykiais su vadovu

*Darbo uţmokestis

Darbo sąlygos

Atmosfera skyriuje

Darbo organizavimas

Darbo krūvis

Įgūdţiai, asmeninės savybės


įstaigose pasitenkinimo atskirais darbo veiksniais palyginimas (* p

37

priemonėmis (5,86). Galima teigti, kad privačios įstaigos daugiau investuoja į darbo

organizavimą, darbo sąlygų gerinimą.

Panašiai teigiama ir literatūros šaltiniuose, kur taip pat nustatyta, jog , dirbančių

privačiose įstaigose gydytojų pasitenkinimas visais pasitenkinimo darbu veiksniais buvo

didesnis (33).

Tyrime nustatyta, kaip pasitenkinimo darbo veiksniai koreliuoja su pasitenkinimu

darbu. Koreliacijos koeficientai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Darbo veiksnių sąsajos su pasitenkinimu profesija

Darbo veiksniai Vidurkis St.

nuokrypis

Rekomenduočiau

savo vaikui GOP

specialybę



GOP specialybę

Darbo priemonės 5,43 1,88 0,209(**) 0,258(**)

Galimybės tobulėjimui 4,61 1,88 0,188(*) 0,313(**)

Santykiai su

bendradarbiais 5,71 1,27 0,128 0,237(**)

Santykiai su pacientais 5,05 1,57 0,038 0,178(*)

Santykiai su

odontologais 5,54 1,47 0,167(*) 0,263(**)

Pripaţinimas komandos

nariu 5,73 1,56 0,330(**) 0,381(**)

Santykiai su vadovu 5,16 1,97 0,246(**) 0,296(**)

Darbo uţmokestis 2,79 1,85 0,215(**) 0,162(*)

Darbo sąlygos 4,79 1,94 0,313(**) 0,302(**)

Atmosfera skyriuje 5,08 1,69 0,354(**) 0,335(**)

Darbo organizavimas 4,76 1,77 0,428(**) 0,442(**)

Darbo krūvis 4,60 2,01 0,379(**) 0,307(**)

Įgūdţiai, asmeninės

savybės 5,20 1,57 0,111 0,187(*)

* – statistiškai reikšmingas ryšys, kai p

38

3.2.3. DARBUOTOJŲ MATERIALINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

Pasak A. Maslow teorijos galima daryti išvadą, jog darbuotojams pirmiausia reikia

atlyginimo, kurio pakaktų patiems ir savo šeimai išmaitinti bei sudaryti normalias gyvenimo

sąlygas, garantuojant sau ir šeimai saugumą,, Tik vėliau jiems reikia patenkinti saugumo

poreikius – jie turi darbe jaustis saugūs, laisvi nuo bet kokios prievartos bei vadovautis

grieţtai ir tiksliai suformuluotomis taisyklėmis. Patenkinus ir šiuos poreikius, darbuotojams

ims ieškoti savo darbo prasmės ir galimybių tobulėti, sieks naujos atsakomybės.

Todėl svarbu išsiaiškinti GOP materialines sąlygas. Kaip respondentai vertino

teiginius apie materialines sąlygas, matome 5 pav. (buvo pateikti klausimai nuo 1 ik 7 balų,

kur 1 – niekada, o 7 – daţnai).

Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad GOP neturi pakankamai lėšų sveikatos

stiprinimui (5,03) ir šeimos pramogoms (5,26). Maţiausiai trūksta lėšų maistui (3,47) (5 pav.).

5,26

5,03

4,79

4,62

3,47

1 2 3 4 5 6 7

Lėšų trūkumas maistui

Lėšų trūkumas profesiniam

tobulinimu

Lėšų trūkumas buities

reikmėms

Lėšų trūkumas sveikatos

stiprinimui, sportui

Lėšų trūkumas šeimos

pramogoms

5 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų materialinių sąlygų balų vidurkiai

Galima teigti, kad respondentai pirmiausia tenkina fiziologinius poreikius ir gal būt neuţtenka

lėšų kitoms reikmėms.

Vertinant materialinių sąlygų duomenų vidurkius pagal socialines demografines

charakteristikas, rastas statistiškai patikimas skirtumas nuo amţiaus, kvalifikacijos įgijimo

vietos, darbo staţo, darbo vietos, komandinio darbo, darbo vietos bei darbo valandų skaičiaus

(8 lentelė).

39

8 lentelė. Materialinių sąlygų palyginimas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis

* p

40

dalį, kuri priklausytų nuo jų indėlio ir pastangų. J. Adams (teisingumo teorija) neteisingumą

apibrėţia taip: ţmogus jaučia neteisingumą, kai jo įdėjimų nekompensuoja gautas atlygis (45).

Tyrime nustatyta, kaip materialinės sąlygos koreliuoja su pasitenkinimu profesija

(9 lentelė).

9 lentelė. Materialinių sąlygų sąsajos su pasitenkinimu profesija

Materialinės sąlygos Vidurkis St.

nuokrypis

Rekomenduočiau

savo vaikui GOP

specialybę



GOP specialybę Lėšų trūkumas buities

reikmėms 4,79 2,14 -0,075 -0,097

Lėšų trūkumas maistui 3,47 2,13 0,076 -0,157(*)

Lėšų trūkumas sveikatos

stiprinimui, sportui 5,03 2,09 -0,146 -0,139

Lėšų trūkumas šeimos

pramogoms 5,26 2,02 -0,162(*) -0,153(*)

Lėšų trūkumas

profesiniam tobulinimuisi 4,62 2,27 -0,048 -0,033


41

3,61

3,64

4,36

4,65

4,82

4,93

1 2 3 4 5 6 7

Per pastaruosius 12 mėn. vargino galvos

skausmas

Per pastaruosius 12 mėn. vargino sąnarių,

raumenų skausmai

Prieš darbą ir darbe patiriu daug streso

Per pastaruosius 12 mėn fizinis pervargimas

Darbo specifika kenkia sveikatai

Savo sveikatą vertinu

6 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų sveikatos vertinimo balų vidurkiai

Tyrimo metu pastebėta, kad respondentai savo sveikatą vertina (4,93) balais bei

nurodė, kad darbe patiria fizinį pervargimą (4,65), stresą (4,36), per pastaruosius metus juos

vargino sąnarių, raumenų (3,64), galvos skausmas (3,61).

Gauti duomenys parodė, kad odontologinio darbo specifika turi įtakos respondentų

sveikatai (4,82). Iš 7 paveikslo matome GOP ligas, kurios buvo diagnozuotos per pastaruosius

12 mėnesių.

11,0

5,0

11,0

15,5

0,6

31,5

3,3

1,1

0 10 20 30 40

Apsinuodijimai

Traumos

Alergijos

Sąnarių ligos

Opaligė

Akių ligos

Padidėjęs AKS

Krūtinės angina

%

7 pav. Gydytojo odontologo padėjėjų ligos diagnozuotos per 12 mėnesių

42

Nustatyta, kad daugiausia respondentų skundţiasi alergijomis (31,5 proc.), aukštu

kraujo spaudimu (15,5 proc.), akių ir sąnarių ligomis (11 proc.).

Galvos skausmą, akių ligos, alergines odos reakcijas gali sukelti darbo metu

naudojamos dezinfekcinės medţiagos arba įtampa (18). Literatūros šaltiniai teigia, kad

respondentai, kurie dirba su vaistinėmis medţiagomis 7 iš 10 skundţiasi sloga, beveik pusė

respondentų sieja daţnus galvos skausmus, greitą nuovargį bei alerginio pobūdţio susirgimus

(29).

Manoma, kad padidėjusį kraujospūdį GOP darbe sąlygoja darbo specifika, o

konkrečiai – emocinė įtampa patiriama darbo metu. Stresas darbe gali sukelti depresiją,

nerimą, lėtinį nuovargį, širdies ligas, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opas, imunoalergines

ligas, taip pat paveikti daugelį organizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinį

kraujospūdį, kvėpavimo daţnį, raumenų tonusą, vegetacinę nervų ir kitas sistemas. Ūminis

stresas sukelia nuovargį, nervų sistemos išsekimą, galvos skausmą (52). Stresas darbe vienas

iš nepasitenkinimo darbe veiksnių, kurį gali sukelti netinkamas darbo krūvis, tarpasmeniniai

santykiai darbe, darbo organizavimas, komunikavimo stoka (17,26).

GOP darbas reikalauja didesnių ar maţesnių fizinių pastangų. Esant didelei fizinei

apkrovai, labai svarbu tinkamas ergonomiškas darbo vietos įrengimas. Literatūros šaltiniuose

teigiama, kad GOP darbas lydimas fizinės įtampos, dirbama nepatogioje, priverstinėje darbo

pozoje. Dėl ilgalaikių perkrovų raumenyse, sąnariuose, stubure atsiranda skeleto – raumenų

patologija, ilgainiui vystosi miozitai kakle, pečių juostoje, juosmenyje, tendovaginitai

delnuose (51).

Vertinant GOP sveikatos vertinimo vidurkius pagal socialines demografines

charakteristikas, nustatytas statistiškai patikimas skirtumas nuo amţiaus, darbo staţo,

kvalifikacijos įgijimo vietos, darbo vietos, komandinio darbo ir darbo valandų skaičiaus per

dieną (10 lentelė).

43

10 lentelė. Sveikatos vertinimo palyginimas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis

Sa

vo

sv

eik

ato

s

ver

tin

ima

s

Od

on

tolo

gin

io

da

rbo

sp

ecif

iko

s

po

vei

kis

sv

eik

ata

i

Str

esa

s p

rieš

da

rbą

ir d

arb

e

Ra

um

enų

, sa

na

rių

ska

usm

as

per

12

mėn

.

Ga

lvo

s sk

au

sma

s

per

12

mėn

.

Fiz

inis

per

va

rgim

as

per

12

mėn

.

Amţius

Iki 30m. ir maţiau 5.17 4.54 4.11 3.02 3.61 4.45

31-40 metų 5.18* 5.00 4.46 3.61 3.69 4.93

41-50 metų 4.49 4.90 4.33 4.25 3.47 4.34

51 metai ir daugiau 4.50 4.56 4.37 3.41 3.62 4.68

Šeimyninė

padėtis

gyvena poroje 4.98 4.84 4.57 3.80 3.82 4.85

vienišiai 4.91 4.81 4.27 3.57 3.53 4.56

Kvalifika-cijos

įgijimas

slaugos tobulinimosi centras 4.87 4.81 4.29 3.40 3.51 4.36

medicinos mokykla 5.05 4.83 4.47 4.04 3.78 5.15*

Darbo staţas

iki 10 metų 5.43* 4.87 3.95 3.30 3.54 4.81

10-20 metų 4.72 4.80 5.01* 3.85 4.02* 4.53

20 metų ir daugiau 4.37 4.88 3.78 3.96 2.77 4.46

Darbo vieta

tik privačioje odontologijos

įstaigoje 5.08 4.77 4.04 3.94 4.02 4.64

tik viešoje odontologijos

įstaigoje 4.79 4.64 4.13 3.35 3.44 4.36


odontologijos įstaigoje 5.08 5.30 5.33* 3.88 3.55 5.31*

Darbas

komandoje

su vienu gydytoju 5.01 5.19 4.46 3.17 3.56 4.86

su dviem gydytojais 5.03 4.54 4.55 3.80 3.55 4.50

su dviem ir daugiau gydytojais 4.64 4.77 4.16 4.12* 3.91 4.65

Darbo

valandos

iki 6 valandų 4.83 4.58 4.20 2.58 3.35 3.74

iki 8 valandų 4.80 4.44 4.24 3.82 3.51 4.51

12 valandų 5.17 5.63* 5.50* 4.14* 3.73 5.10

daugiau nei 12 valandų 5.25 5.30 2.95 3.70 4.10 5.60*

* p

44

Priklausomybę skausmo atsiradimo rankų, pečių juostos, nugaros ir juosmens

segmentuose nuo amţiaus ir darbo staţo patvirtino ir Suomijos mokslininkai (Punnett L. ir

kt,), atlikę ergonominių darbo sąlygų tyrimus slaugytojų tarpe (29).

Literatūros duomenimis, skausmo atsiradimo rankų, pečių juostos, nugaros ir

juosmens segmentuose daţnis priklausė nuo amţiaus (29). Šiame tyrime tai pat nustatyta, kad

vyresnius respondentus labiau vargino raumenų, sąnarių skausmai (4,25; 3,41).

Atlikus GOP palyginamąją analizę pagal darbo vietą, nustatytas statistiškai patikimas

skirtumas GOP, dirbančių dviejose įstaigose ir streso (8 pav,).

5,08

4,78

4,04

3,94

4,02

4,65

4,80

4,65

4,13

3,35

3,45

4,37

5,08

5,31

5,33

3,89

3,56

5,31

0 1 2 3 4 5 6 7

1

2

3

4

5

6


Savo sveikatą vertinu

Darbo specifika kenkia mano sveikatai

*Prieš darbą ir darbe patiriu daug streso

Per pastaruosius 12 mėn. vargino

sąnarių, raumenų skausmai

Per pastaruosius 12 mėn. vargino galvos

skausmas

Per pastaruosius 12 mėn. vargino fizinis

pervargimas

* p

45

valandų. Didelė tikimybė, kad respondentai dirbantys dviejose įstaigose dirba daugiau nei 12

val.

Tyrime nustatėme, kaip GOP sveikatos vertinimas koreliuoja su pasitenkinimu savo

profesiją. Koreliacijos koeficientai pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Sveikatos vertinimo sąsajos su pasitenkinimu profesija

Sveikatos vertinimas Vidurkis St.

nuokrypis

Rekomenduočiau

savo vaikui GOP

specialybę



GOP specialybę Savo sveikatos vertinimas 4,93 1,38 0,000 0,211(**)

Odont. darbo poveikis

sveikatai 4,82 1,84 -0,122 0,035

Stresas prieš darbą ir

darbe 4,36 2,00 0,041 -0,010

Raumenų, sąnarių

skausmas per 12 mėnesių 3,64 2,14 0,027 -0,199(**)

Galvos skausmas per 12

mėnesių 3,61 1,97 0,029 -0,186(*)

Fizinis pervargimas per

12 mėnesių 4,65 1,80 -0,017 -0,040


46

vaikui gydytojo odontologo specialybę“ ir darbo staţu (12 lentelė). Poţiūrio į savo profesiją

vidurkiai su darbo staţu, darbo vieta.

12 lentelė. Pasitenkinimas profesija palyginimas su darbo staţu, darbo vieta

Klausimai GOP specialybės rekomendacija vaikams

Vėl rinkčiausi GOP specialybę

m.

Vid. 2,42 3,42

SN 2,04 2,43

Privati

odontologijos

įstaiga

Vid. 3,00 3,69

SN 2,00 2,1

Viešoji

odontologijos

įstaiga

Vid. 2,80 3,30

SN 1,84 2,13

Privati ir viešoji

odontologijos

įstaiga

Vid. 2,94 3,00

SN 1,9 1,80

*p

47

Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad GOP bendras pasitenkinimas darbu ir

požiūris į daugelį darbo aspektų gana aukštas. Respondentai savo darbą vertina kaip

reikalaujantį didelės atsakomybės, pastangų, sunkų psichologiškai, svarbų įstaigai. Darbo

kūrybiškumą, pripažinimą visuomenėje, bei galimybę pasireikšti ir tobulėti gydytojo

odontologo padėjėjai (G0P) vertina gana žemai.

Šiame tyrime nustatyta, kad GOP svarbūs pasitenkinimo darbu veiksniai yra darbas

komandoje – pripažinimas komandos nariu, santykiai su bendradarbiais bei gydytojais

odontologais. Tai motyvuojantys veiksniai. J. Stoner teigia, jog komandos nariai tarpusavyje

susiję ir daro vienas kitam įtaką. Tai galima realizuoti, esant tikslingai komandai. Pasak

J.Katzenback, D. Smith tikslingai veikiančių komandų bruožai – gebėjimas bendradarbiauti:

kiekvienas komandos narys yra priklausomas nuo kitų ir siekia kartu gerai atlikti darbą (67).

Pagrindiniai veiksnys, kėlęs nepasitenkinimą, buvo darbo užmokestis. Labiausiai

respondentams lėšų trūksta šeimos pramogoms, sveikatos stiprinimui, sportui. Mažiausiai

lėšų trūksta maistui. Lėšų trūkumas didina GOP nepasitenkinimą darbu. Nustatyta, kad GOP,

kurie dirbo daugiausia valandų per dieną, jautė didžiausią lėšų trūkumą. Pasak S.P. Robbins

– darbo užmokestis darbuotojui ne tik pajamų šaltinis, bet ir teisingas atlygis už įdėtas

pastangas(2).

Odontologinio darbo specifika - tai darbo poza, infekcijų rizika, cheminės medžiagos,

stresas dėl didelės profesinės atsakomybės. Šiame tyrime nustatyta, kad odontologinio darbo

specifika turi įtakos GOP sveikatai. GOP darbe patiria fizinį pervargimą, emocinę įtampą,

respondentus per pastaruosius metus vargino sąnarių, raumenų bei galvos skausmas,

diagnozuotos alergijos, padidėjęs AKS, akių ir sąnarių ligos, opaligė. Nustatyta, kad

jaunesni, turintys mažiausią darbo stažą, dirbantys mažesniu krūviu (iki 6 valandų per dieną)

respondentai savo sveikatą vertino geriau. Nustatytas silpnas, bet statistiškai reikšmingas

ryšys su pasitenkinimu profesija ir GOP sveikatos vertinimu. Nustatyta, kad sveikatos

sutrikimai įtakoja nepasitenkinimą darbu. Galima daryti prielaidą, kad GOP nepasitenkinimą

įtakojo netinkamos ergonominės sąlygos, stresas

Privačiose odontologijos įstaigose GOP, lyginant viešose ir viešose bei privačiose

įstaigose dirbančiais, yra labiau patenkinti darbu, savo specialybę vertina, kaip svarbią

įstaigai, pripažįstamą visuomenėje. GOP, dirbantys privačiose įstaigose labiau patenkinti

48

darbo užmokesčiu, santykiais su pacientais bei daugeliu kitų veiksnių: komandiniu darbu,

įgūdžiais, darbo krūviu, darbo sąlygomis.

Apibendrinat visus rezultatus galima teigti, kad, GOP pasitenkinimas darbu gana

aukštas, tačiau pasitenkinimas savo profesija yra žemas.

49

IŠVADOS

Gydytojo odontologo padėjėjų bendras pasitenkinimas darbu gana aukštas (4,89),

pasitenkinimas savo profesija ţemas: ketinimą rekomenduoti vaikams bei pasirinkti iš

naujo gydytojo odontologo padėjėjų profesiją padėjėjai vertina ţemai (atitinkamai

2,87, 3,33).

Labiausiai gydytojo odontologo padėjėjai yra patenkinti šiais darbo veiksniais:

komandiniu darbu, santykiais su bendradarbiais, santykiais su gydytojais

odontologais, aprūpinimu darbo priemonėmis. Maţiausiai apklaustuosius tenkino

darbo uţmokestis.

Gydytojo odontologo padėjėjai savo sveikatą vertina gerai (4,93). Nustatytos sąsajos

tarp gydytojo odontologo padėjėjų sveikatos ir pasitenkinimo darbu. Pagrindiniai

sveikatos negalav

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASKauno miesto gydytojo odontologo padėjėjų atsako daţnis 80,8...

Documents

Transcript of KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASKauno miesto gydytojo odontologo padėjėjų atsako daţnis 80,8...