FORMA PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų

valdybos direktoriaus 2015 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 401-94

PRITARTA

Kauno miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas

Sigitas Šliažas

2015 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. A - 3637

PATVIRTINTA

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos

direktoriaus

2015 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. V1-113

KAUNO KOVO 11-OSIOS GIMNAZIJOS

2016–2018 METŲ STRATEGINIS PLANAS

I SKYRIUS

ĮVADAS

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos strateginio plano tikslas – atsižvelgiant į išskirtus privalumus

ir trūkumus, pasinaudojant esamomis galimybėmis, efektyviai valdyti gimnazijos veiklą, numatyti

gimnazijos vystymo perspektyvas ir prioritetus, telkti gimnazijos bendruomenę, sprendžiant

aktualias ugdymo problemas, numatyti bei planuoti gimnazijos pokyčius.

Gimnazijos strateginis veiklos planas 2016-2018 metams yra ankstesnės Kovo 11-osios

vidurinės mokyklos strategijos 2013-2015 metams tęsinys.

Gimnazijos strateginį planą 2016-2018 m. rengė direktoriaus suburta ir įsakymu patvirtinta

darbo grupė (mokyklos vadovai, mokytojai, tėvai ir mokiniai), kuri vadovavosi dokumentais:

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu;

Valstybine Švietimo 2013-2022 metų strategija;

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“;

Kauno miesto savivaldybės 2015-2017 metų strateginiu veiklos planu;

Kauno miesto savivaldybės strateginiu plėtros planu iki 2022 metų;

2

Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos strateginiu veiklos planu 2013-2015 metams;

Gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorės įvertinimo duomenimis;

Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje įgyvendinama „Mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam

vaikui ugdymo samprata“ ir atsižvelgė į gimnazijos bendruomenės poreikius.

Siekiant įgyvendinti gimnazijos strateginio plano tikslus bus telkiama gimnazijos bendruomenė,

socialiniai partneriai, mokyklos rėmėjai.

II SKYRIUS

MOKYKLOS PRISTATYMAS

Mokykla įkurta 1966 m., Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2005 metais prie

mokyklos prijungta „Šaltinio” pagrindinė mokykla, kurios dauguma ugdytinių buvo specialiųjų

ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tais metais iš mokyklos išvyko 102 mokiniai. Per 10 metų

mokykloje dirbantiems specialistams ir mokytojams, įvaldžius būtiniausius specialiuosius

mokėjimus ir įgūdžius, pradėjo formuotis savita mokyklos kultūra, pagrįsta inkliuzinio ugdymo

filosofija, kuri padėjo stabilizuoti mokinių judėjimą.

Mokyklos savitumas – sukurta įvairių ugdymosi ir karjeros poreikių ir gebėjimų turinčių

vaikų ugdymui ir karjerai palanki edukacinė aplinka, sutelkiant inkliuziniam ugdymui tinkamas

kompetencijas ir kuriant palankias nuostatas, plėtojant komandiniu darbu grįstą pagalbos mokytojui,

vaikams ir tėvams sistemą, diegiant savarankiškumą, dialogą ir pozityvumą skatinančias ugdymo ir

įsivertinimo strategijas.

Mokykloje ugdymas organizuojamas taip, kad mokiniai:

taptų dalyvaujančiais ir kuriančiais bendruomenės nariais;

būtų aktyvūs savo mokymosi ir gyvenimiškų pasiekimų įsivertinimo dalyviai;

galėtų plėtoti savo asmeninius gebėjimus ir interesus pagal savo poreikius;

projektuotų savo akademinę, socialinę ir profesinę karjerą.

Mokykloje 2015 metų birželio 2-5 dienomis vyko Vidurinio ugdymo programos

akreditacija ir LR švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-714 Vidurinio

ugdymo pragrama buvo akredituota. 2015 m. liepos mėn. 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimu Nr. T-445 patvirtinti gimnazijos nuostatai ir suteiktas pavadinimas Kauno Kovo 11-

osios gimnazija.

Šiuo metu mokykloje sukomplektuotos 29 klasės, iš jų 6 specialiosios. Mokykloje rugsėjo 1

d. duomenimis mokosi 548 mokiniai, iš jų 112 specialiųjų udymosi poreikių turintys mokiniai.

Bendrojo ugdymo klasėse mokosi 57 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, iš kurių -

29 didelių ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys mokiniai, galintys tęsti

3

mokymąsi gimnazijos (I-IV) klasėse. Specialiosiose klasėse mokosi – 48 labai didelių poreikių

mokiniai.

Mokykloje dirba 62 pedagogai, iš jų 6 pagalbos mokiniui specialistai (1 socialinė

pedagogė, 2 specialiosios pedagogės, 1 psichologė, 1 logopedė, 1 surdopedagogė), 7 mokytojo

padėjėjos.

Gimnazijos nuostatai – vienas pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių gimnazijos

veiklą. Gimnazijos veiklos planavimas paremtas perspektyviniais dokumentais – mokyklos

strateginiu veiklos planu 2013-2015 metams ir gimnazijos strateginiu veikos planu 2016-2018

metams, kurie realizuojami per metinius veiklos planus.

2013-2015 metų mokyklos strateginiame veiklos plane numatyti šie bendrieji

(Strateginiai) tobulinimo tikslai:

1. Pakeisti bendruomenės požiūrį į pamokų lankomumą, stiprinant mokyklos, mokinių, tėvų

tarpusavio ryšį, susitariant dėl vertybinių nuostatų.

2. Aktualizuojant ugdymo turinį, taikant mokymo būdus, metodus, veiksmingą vertinimą ir

efektyviai panaudojant informacijos šaltinius, stiprinti mokymosi motyvaciją.

3. Įgyvendinant ugdymo turinį, tikslingai naudoti turimus materialinius išteklius, juos turtinti ir

modernizuoti.

4. Sudaryti galimybes personalui plėtoti turimas kompetencijas ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją

Vykdant pirmąjį strateginį tikslą buvo iškelti uždaviniai:

1.1 Stiprinti mokyklos, mokinių, tėvų tarpusavio ryšį.

1.2. Plėtoti vertybinių nuostatų ugdymą.

Siekiant šių uždavinių įgyvendinimo buvo organizuotos atviros mokinių, mokytojų, tėvų

diskusijos mokymosi ir lankomumo temomis, bendri renginiai, įtraukiant į organizacinę veiklą

mokinių tėvus. Organizuoti ir vesti mokymai mokytojams „IQES online sistemos galimybės

mokytojų profesinei kompetencijai tobulinti “Kolegialus grįžtamasis ryšys”, suburtos klasių

vadovų mokymosi komandos įvairių klausimų sprendimui pagal klasių grupes, suburtos klasių

vadovų ir tėvų komitetų narių mokymosi komandos įvairių klausimų sprendimui pagal klasių

grupes, organizuotos mokytojų ir tėvų apvalaus stalo diskusijos, suburtos tėvų savipagalbos grupės.

Priimti mokyklos bendruomenės susitarimai „Mokyklos vertybinės nuostatos ir jų ugdymas per

įvairių dalykų pamokas“, patobulinta skatinimų sistema, pagrįsta mokyklos bendruomenės

susitarimais dėl vertybinių nuostatų ir jų ugdymo per įvairių dalykų pamokas, sudarytos sėkmingo

mokymosi sutartys (mokymosi, lankomumo ir kt.).

4

Įstaigos pasiektas rezultatas:

20% 8-12 klasių tėvų drauge su vaikais aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime,

8-12 klasėse 10% pagerėjęs pamokų lankomumas.

Vykdant antrąjį strateginį tikslą buvo iškelti uždaviniai:

2.1. Aktualizuoti ugdymo turinį pamokose.

2.2. Taikyti veiksmingas išmokimo tikrinimo formas.

Siekiant šių uždavinių įgyvendinimo buvo suburta projekto„Mokymosi krypties

pasirinkimo galimybių didinimas 14 – 19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi

diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo

pasauliui“ grupė, kuri remiantis projekte parengtomis ugdymo organizavimo gairėmis, sukūrė ir

išbandė ugdymo organizavimo modelį mokykloje, mokyklos ugdymo plane numatė galimybes šio

modelio įgyvendinimui.

Buvo panaudoti mokyklos vidiniai intelektiniai ištekliai (mokytojas moko mokytoją)

supažindinant su IQESonline siūlomais instrumentais mokinių grįžtamajam ryšiui gauti. Vykdomas

ugdymo turinio planavimas, numatant informatyvias išmokimo vertinimo formas, vertinimą ar

įsivertinimą pamokos ir mokymosi ciklo pabaigoje, laiko rezervą grįžti prie neišmoktų dalykų.

Vykdoma teminė ugdomosios veiklos priežiūrą „Informatyvių išmokimo vertinimo formų taikymas

pamokose“. Panaudoti mokyklos vidiniai intelektiniai ištekliai (mokytojas moko mokytoją)

supažindinant su IQESonline siūlomu metodų portfeliu „Mokymasis bendradarbiaujant“. Vykdoma

teminė ugdomosios veiklos priežiūra „Mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas pamokose“.

Siekiant pagerinti mokymosi rezultatus ir mokymosi motyvaciją buvo siekiama

individualizuoti mokymosi pagalbos sistemą mokykloje: planuojant ugdymo turinį, rengiantis

pamokoms buvo daugiau dėmesio skiriama dalykinei ir mokėjimo mokytis kompetencijos

programų integracijai. Pamokose buvo taikomos bendradarbiaujančių grupių darbo formos,

skatinančias savitarpio pagalbą bei atsakomybę mokantis. Buvo plėtojami mokinių savitarpio

pagalbos mokantis gebėjimai, subūrtos mokytojų ir pagalbos specialistų mokymosi komandos, taikančios

kolegialų grįžtamąjį ryšį.

Įstaigos pasiektas rezultatas:

70 proc. stebėtų pamokų buvo aktualizuotas ugdymo turinys,

60 proc. stebėtų pamokų buvo taikomos veiksmingos išmokino tikrinimo formos,

20 proc. 5-10 klasių mokinių pagerėjo mokymosi motyvacija.

Vykdant trečiąjį strateginį tikslą buvo iškelti uždaviniai:

3.1. Veiksmingai taikyti IKT ugdymo procese

5

3.2. Modernizuoti dalykų kabinetus.

Siekiant šių uždavinių įgyvendinimo buvo aptartos ir pristatytos IKT, informacinių

šaltinių, vaizdinių priemonių taikymo galimybės mokykloje, vykdoma gerosios patirties sklaida.

Suburta mokytojų mokymosi komanda dalyvauti mokymuose „Virtualios mokymosi aplinkos

naudojimas ugdyme“. Susitarimai mokytojų mokymosi komandoje dėl virtualios mokymosi

aplinkos galimybių panaudojimo ugdyme. Pilotinis virtualios mokymosi aplinkos diegimas ir

taikymas. Kolegialaus grįžtamojo ryšio diegimas (lankymasis pamokose), atkreipiant dėmesį į

tikslingą IKT panaudojimą, mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti.

Įstaigos pasiektas rezultatas:

50 proc. stebėtų pamokų veiksmingai taikytos IKT,

atnaujinta kompiuterių klasės techninė bazė (įsigyta 15 kompiuterių),

mokykloje baigta diegti intraneto technologija.

Vykdant ketvirtąjį strateginį tikslą buvo iškeltas uždavinys:

4.1. Personalo mokymas ir skatinimas imtis naujų veiklų.

Siekiant šio uždavinio įgyvendinimo Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo

galimybių didinimas 14 – 19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir

individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ grupės

nariai dalyvavo seminaruose. Buvo vykdoma mokytojų veiklos savianalizė ir projekto rezultatų

aptarimas, organizuoti seminarai įvairių dalykų mokytojams: „ Ugdymo organizavimo sėkmės

kriterijai“, „Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas“ . Buvo panaudoti mokyklos vidiniai

intelektiniai ištekliai supažindinant su IQESonline siūlomais instrumentais mokinių grįžtamajam

ryšiui gauti, metodų portfeliu „Mokymasis bendradarbiaujant“.

Įstaigos pasiektas rezultatas:

išplėtotos turimos mokytojų kompetencijos,

5 mokytojai įgijo aukštesnę kvalifikaciją.

III SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

1. Išorinės aplinkos analizė PESTE:

Išoriniai veiksniai

Politiniai, teisiniai Gimnazijos veikla grindžiama: Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos

6

švietimo įstatymu, Lietuvos švietimo koncepcija,

Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos

vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Kauno

miesto savivaldybės 2015-2017 metų strateginiu

veiklos planu, Kauno miesto savivaldybės

strateginiu plėtros planu iki 2022 metų, Kovo

11-osios gimnazijos nuostatais.

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (Lietuvos

Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimas Nr. XI-2015)

švietimui nurodomi svarbūs uždaviniai ir kryptys:

efektyvi švietimo įstaigų sistema,

kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga

infrastruktūra,

efektyvi mokymosi visą gyvenimą ir talentų

paieškos sistema,

ugdymo ir studijų programos, jų įgyvendinimas,

orientuotas į kritinio mąstymo skatinimą,

emocinio ir socialinio intelekto lavinimą,

išplėtotas kokybiško ir kūrybiško ikimokyklinio

ugdymo paslaugų tinklas.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (Lietuvos

respublikos Seimo 2013-12-23 nutarimas Nr. XII-745)

parengta, siekiant sutelkti švietimo bendruomenės

pastangas esminiams pokyčiams švietimo srityje, tęsia

Lietuvos švietimo raidos strateginį planavimą. Šie

dokumentai kelia naujus iššūkius švietimo įstaigų veiklos

tobulinimo kryptims.

Švietimo kokybę lemia tarpusavyje susiję

veiksniai: švietimo valdymas ir finansavimas,

ugdymo turinys, pedagogų kompetencija,

infrastruktūra, organizacijos kultūra.

Valstybės keliamų strateginių tikslų ir iššūkių

įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybės politikų

nuostatų švietimo klausimais. Kauno miesto savivaldybės 2015-2017 metų

strateginiame veiklos plane iškeltas tikslas -

užtikrinti aukštą švietimo ir ugdymo paslaugų

kokybę.

Kauno miesto savivaldybės strateginiame

plėtros plane iki 2022 metų prioritetinė sritis -

sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymas

2.1. Tikslas. Besimokančios visuomenės poreikius

atitinkančios švietimo paslaugos.

2.1.1. Uždavinys. Formuoti efektyvų formalaus ir

neformalaus ugdymo įstaigų tinklą.

2.1.2. Plėtoti akademinį, besimokantį ir sumanų miestą

Priemonės:

Bendrojo ugdymo kokybės, reglamentuotos LR

Švietimo įstatymo tiksluose, užtikrinimas;

Švietimo ir ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų

pastatų modernizavimas ir infrastruktūros

gerinimas.

Modernių edukacinių aplinkų kūrimas ir plėtra

7

Kauno miesto švietimo įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo politika vis

daugiau suteikia savarankiškumo formuojant ir

įgyvendinant ugdymo turinį, tačiau ugdymo turinio

finansavimo politika neužtikrina mokymo(si) aplinkos

vystymo. Kaip grėsmę būtų galima įvardinti dažnai

besikeičiančius ir skubotus švietimo politikų sprendimus

dėl mokyklų vadovų ir mokytojų tobulėjimo bei

kvalifikacijos kėlimo, kvalifikacinių kategorijų įgijimo,

egzaminų organizavimo, kurie neskatina ugdymo proceso

tobulinimo ir nemotyvuoja mokytojų kūrybiškumo.

Ekonominiai Švietimo institucijų finansavimas priklauso nuo

šalies ekonominės būklės. Finansinė krizė

koregavo šalies finansus ir išlaidas švietimui. Gimnazijos mokinio krepšelio lėšų pakanka

ugdymo planui realizuoti, mokytojų ir kitų

pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti ir

naujiems vadovėliams įsigyti, pažintinei veiklai

organizuoti.

Gimnazija pritraukia lėšų dalyvaudama įvairiuose

šalies projektuose.

Gimnazijos finansinė padėtis patenkinama.

Biudžeto lėšų, skiriamų aplinkai, nepakanka

būtinoms išlaidoms finansuoti.

Socialiniai Toliau mažėja Lietuvos gyventojų, vadinasi

mažėja ir švietimo paslaugų rinka.

Kauno mieste bendras gyventojų skaičius

kasmet mažėja.

Gimnazijoje šiais mokslo metais mokosi 548

mokiniai. Pastebimas mokinių skaičiaus

gimnazijoje didėjimas.

Gimnazijoje mokosi 94 socialiai remtini

mokiniai, 112 specialiųjų ugdymosi poreikių

mokinių, iš jų 48 mokiniai mokosi

specialiosiose klasėse.

Rizikos grupės mokinių nemažėja, nes vykdant

mokyklų tinklo optimizavimo politiką, vyksta

didelė mokinių migracija tarp mokyklų, o

mokiniai su tam tikrais mokymosi ir elgesio

sunkumais vis dar nepageidaujami mokyklose ir

ne visos mokyklos juos priima.

Daugumos gimnaziją lankančių mokinių šeimų

socialinė-ekonominė padėtis yra vidutinė.

Technologijos IKT diegimas Lietuvos švietime yra vienas

svarbiausių švietimo pertvarkos inovacinių

veiksnių. Pažangių technologijų plėtra švietime

reikalauja keisti mokyklos valdymo metodus. Gimnazija naudojasi Švietimo informacinių

technologijų centro Švietimo valdymo

informacine sistema, mokinių ir pedagogų

duomenų registru, Nacionalinio egzaminų centro

duomenų perdavimo sistema Keltas. Naudojamas

8

TAMO elektroninis dienynas.

Informacinės komunikacinės technologijos (toliau

IKT) daro įtaką visam ugdymo procesui.

Gimnazija pakankamai aprūpinta IKT

priemonėmis ir tai sudarė sąlygas mokymosi

strategijų pasirinkimo ir individualizavimo

galimybių plėtrai.

Atsirado naujos bendravimo – bendradarbiavimo

su mokiniais, tėvais bei kolegomis formos.

Edukaciniai (centriniai/vietiniai) Ugdymas Lietuvos mokyklose yra kryptingai

vystomas pagal ilgalaikę programą – Valstybinę

švietimo strategiją 2013–2022 metų.

Švietimo ir mokslo ministerija nustato

pagrindinius reikalavimus ugdymo turiniui

formuoti ir ugdymo proceso organizavimo

bendrąją tvarką reglamentuoja bendruosiuose

ugdymo planuose.

Nacionalinis egzaminų centras kasmet analizuoja

valstybinių brandos egzaminų ir pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimo,standartizuotų

testų rezultatus, šalies ir tarptautinių tyrimų,

kuriuose dalyvavo Lietuvos mokiniai, rezultatus ir

teikia išvadas bei pasiūlymus.

Pedagogai keldami kvalifikaciją, įgydami naujų

kompetencijų, efektyvina ugdymo procesą.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje,

patvirtintoje Švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-899, numatytos

įvairios kvalifikacijos tobulinimo formos.

Gimnazijos mokytojai kasmet vidutiniškai 9

dienas tobulina savo kvalifikaciją.

Mokytojai žino kvalifikacijos tobulinimo

prioritetus, savo kvalifikacijos tobulinimą

derina su mokyklos keliamais tikslais. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių poreikius, iš

dalies kryptingai ir tikslingai plėtoja bendravimą

bei bendradarbiavimą su kitomis ugdymo

įstaigomis.

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą su mokinių

tėvais, pritraukti kuo daugiau tėvų į ugdymo

procesą.

Lietuvoje nėra sukurtos veiksmingos tėvų švietimo

sistemos, mokykloms tenka pačioms inicijuoti,

ieškoti tinkamų ir efektyvių bendravimo ir

bendradarbiavimo su tėvais formų.

2. Vidinių išteklių analizė:

Vidiniai veiksniai

9

Mokyklos kultūra/ Etosas Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje įgyvendinama

mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam

vaikui ugdymo samprata. Gimnazijos savitumas

– sukurta įvairių ugdymosi ir karjeros poreikių

ir gebėjimų turinčių vaikų ugdymui ir karjerai

palanki edukacinė aplinka, sutelkiant

inkliuziniam ugdymui tinkamas kompetencijas ir

kuriant palankias nuostatas, plėtojant

komandiniu darbu grįstą pagalbos mokytojui,

vaikams ir tėvams sistemą, diegiant

savarankiškumą, dialogą ir pozityvumą

skatinančias ugdymo ir įsivertinimo strategijas.

Gimnazijos bendruomenės nariai žino ir

supranta, koks elgesys mokykloje vertinamas ir

skatinamas.

Gimnazijos bendruomenės vertybės –

tolerancija, užuojauta, bendruomeniškumas,

bendradarbiavimas, geri tarpusavio santykiai.

Gimnazijos bendruomenė puoselėja tradicijas.

Gimnazija turi savo vėliavą, himną, mokiniai

dėvi uniformas.

Kasmet gimnazijoje vyksta tradiciniai renginiai:

Rugsėjo 1-osios šventė, Mokytojų diena, Gabių

mokinių šventė, Kovo 11-osios minėjimai,

Menų savaitė, Kaziuko mugė, Auksinių

lempučių šventė.

Vienijantis tapatumo jausmas ugdomas, siejant

mokyklos ir krašto istoriją.

Bendruomenės santykiai grindžiami bendravimu

ir bendradarbiavimu, paremtu, pagarbos,

pasitikėjimo ir kitais principais.

Gimnazijoje užtikrinamas mokinių saugumas:

įgyvendinama patyčių prevencijos programa

OLWEUS, įrengtos stebėjimo kameros, yra

vietų, kur mokiniai gali pailsėti.

Mokykla atvira ir svetinga vietos bendruomenei,

mokinių tėvams, svečiams.

Informavimas apie mokyklą formuoja teigiamą

jos įvaizdį visuomenėje.

Sukurtos darbo tvarkos taisyklės aptartos

bendruomenės narių susirinkime, patvirtintos

direktoriaus įsakymu. Visi darbuotojai su

taisyklėmis supažindinti.

Pageidaujamas elgesys skatinamas. Sukurta ir

veikia mokinių skatinimo ir drausminimo

sistema, skatinanti pozityvų mokinių elgesį:

numatyti skatinimo būdai už labai gerą ir gerą

mokymąsi, pamokų lankymą, elgesį, veiklą.

Mokyklos pažangos siekiai yra pakankamai

kryptingi, grindžiami bendruomenės

bendradarbiavimu, nuolatiniu mokymusi,

patirties reflektavimu.

10

Sudaromos geros sąlygos mokiniams tobulėti

kaip asmenybėms, pakankamai dėmesio

skiriama pilietiniam, socialiniam, doriniam ir

etniniam ugdymui.

Mokyklos bendruomenės nariai gerai palaiko ir

puoselėja jaukią, tinkamą mokytis, bendrauti,

ilsėtis įstaigos aplinką.

Mokyklos ryšiai kryptingi, praturtina, aktyvina ir

praplečia mokinių formalųjį bei neformalųjį

švietimą, padeda planuoti karjerą.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su KTU,

VDU, LKKA, ISM, Maisto pramonės,

Taikomosios dailės, mokyklomis, Statybininkų

rengimo centru, Darbo birža, „Ave Vita“ klinika,

bendruomenės centru „Girsta“, Lietuvos kūrėjų

savanorių sąjunga, kurias reikia atnaujinti.

Neįgyvendinami jokie didesni projektai su

socialiniais partneriais, siekiant gimnazijos

mokinių kompetencijų ugdymo.

Ugdymas ir mokymasis Gimnazija, organizuodama ugdymą, vadovaujasi

Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi sėkmės

ir galimybių kiekvienam vaikui ugdymo

samprata.

Gimnazijos ugdymo planai reglamentuoja

pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo

ugdymo programų įgyvendinimą mokykloje.

Mokytojų susitarimai užtikrina Bendrųjų

programų ir teminių planų dermę, ugdymo

turinio apimtis, atskirų temų subalansavimą,

vidinį integralumą, nuoseklumą ir logiškumą.

Mokytojų teminiai planai suderinti pakopų

lygmeniu, atitinka ugdymo tikslus, gimnazijos

ugdymo kryptis, priimtini mokiniams.

Dalykų ryšiai ir integracija: skiriamas dėmesys

prevencinėms programoms, pilietiškumo ir

tautiškumo ugdymui, profesiniam informavimui,

rengimui šeimai, jų temos integruojamos į

mokomųjų dalykų turinį, klasės auklėtojų veiklos

programas.

Gimnzijoje susitarta dėl mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo kriterijų. Susitarta dėl

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių dėl

įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems vaikams.

Gimnazijos mokytojų komanda dalyvavo

projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo

galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II

etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir

individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės,

reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, todėl

mokyklos lygiu yra sudarytos išorinės mokymosi

diferencijavimo, siekiant ugdymo kokybės,

11

reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui,

galimybės. Tai dera su mokyklos vertybėmis,

numatoma mokinių profesine karjera.

Gimnazijos veiklos ugdymo kokybės

užtikrinimas siejamas su pamokos tobulinimu. Dauguma mokytojų savo veiklą planuoja

nuosekliai, atsižvelgdami į Valstybės ir gimnazijos

dokumentuose nurodytus tikslus.

Planuose atsispindi ugdymo tikslai, kurie

orientuoti į individualius mokinio gebėjimus ir

įgūdžius, numatyti mokymo(si) metodai,

vertinimo būdai bei sėkmės kriterijai, kurie

aiškiai siejasi su tikslais.

Beveik visi mokytojai, planuodami savo veiklą,

remiasi mokinių patirtimi, aplinka ir ugdymo

turinį atnaujina pagal kintančią situaciją.

Gimnazijoje susitarta dėl pamokos uždavinio

formuluotės, reikalavimų mokytojo ir mokinio

dialogui pamokoje ir vertinimo.

Mokytojai ir pagalbos specialistai įsivertina savo

darbą, planuoja ugdymo turinį, tačiau

pasigendama sisteminio veiklos įsivertinimo

(grįžtamasis ryšys iš mokinių, iš kolegų,

administracijos, savianalizė.) ir duomenų

panaudojimo veiklai tobulinti.

Mokytojai ir pagalbos specialistai supažindinti su

IQES pamokos kokybės vertinimo ir įsivertinimo

instrumentais. Dalis (30 proc.) mokytojų pradėjo

taikyti juos savo darbe.

Gimnazijoje sukaupta nemaža efektyvesnio

ugdymo organizavimo patirtis, vykdant

„Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių

didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas:

gilesnis mokymosi diferencijavimas ir

individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės,

reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“.

Įgyvendintas I-IV gimnazijos klasėse ugdymo

diferencijavimas skirtingų poreikių, polinkių ir

gebėjimų mokiniams, taikomi modulinio

mokymo elementai.

Gimnazijoje nėra sukurtas pagalbos mokiniams,

siekiantiems aukštesniųjų pasiekimų ir turintiems

mokymosi sunkumų, modelis, kuris leistų

įgyvendinti veiksmingą formuojamojo vertinimo

strategiją, struktūruotą ugdymo turinį, padedantį

mokiniams susieti tai, ko mokomasi dabar su

ankstesniais mokymosi pasiekimais, užtikrinti

„gilesnį mokymąsį“, pritaikyti mokymąsi prie

individualių mokymosi skirtumų.

Popamokinė veikla Gimnazijoje veikia 16 būrelių. Kai kurie būreliai

yra suskirstyti į keletą amžiaus grupių: šokio

12

terapija – 3 amžiaus grupės, dailės, keramikos,

jaunųjų muziejininkų būreliai, meninės raiškos

studija – po 2 amžiaus grupes.

Karjeros ugdymo būrelį „Žvilgsnis į ateitį“ per

visus mokslo metus (pagal grafiką) lanko visi

mokiniai.

Gimnazijos būrelių nelanko 63% rizikos grupių

vaikų, kurie ne visada gali įvardinti, kodėl.

Pagrindinė priežastis – neįdomu, bet ko norėtų,

nežino.

Neformaliajam ugdymui yra panaudotos 45

valandos, nepanaudotos – 23.

Pagal mokinių poreikius dar reikėtų dramos

būrelio 5-8, I-IV klasių mokiniam, bet

nerandame profesionalaus specialisto, norinčio

dirbti su mokiniais.

Mokiniai pageidauja gitaros, mušamųjų būrelių,

bet nesusirenka grupės (siūlome eiti į kitas

neformalaus ugdymo įstaigas).

Neformaliojo švietimo organizavimas lankstus:

vyresniųjų klasių mokiniai teigia, kad per mokslo

metus galima nustoti arba pradėti lankyti norimą

būrelį, minėti sporto (krepšinis), informatikos

būreliai, kurie buvo organizuoti mokinių ir tėvų

pageidavimu. Iš labiau vaikams įsiminusių

vardinti Verslo klubas, Gabių vaikų klubas,

dramos būrelis „Aitvaras“.

Pasiekimai Mokytojai ir pagalbos specialistai stebi mokinio

asmeninę pažangą, bet ji nėra sistemingai

fiksuojama, analizuojama ir naudojama ugdymo

tobulinimui.

Mokinių akademiniai pasiekimai yra vidutiniški.

Dauguma mokinių išlaiko egzaminus,

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, bet

tik dalis VBE ir PUPP rezultatų yra labai geri ir

geri.

Gimnazijoje yra stebima mokinių pažangumo

kaita, kaupiamos statistinės mokymosi pasiekimų

ataskaitos, atliekama metinių įvertinimų, PUPP

bei VBE rezultatų palyginamoji analizė,

rezultatai aptariami Mokytojų taryboje.

Per trejus mokslo metus mokinių, pasiekusių

bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis išaugo.

Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių

dalis dvejus metus viršijo savivaldybės

mokyklų 12 klasės mokinių, įgijusių vidurinį

išsilavinimą, dalį.

Per paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių

brandos egzaminų dalis (proc.) nuo laikytų

valstybinių brandos egzaminų skaičiaus nedidėjo

ir nesiekė savivaldybės mokyklų 12 klasės

mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų

13

dalies.

Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo

prizinių vietų šalies konkursuose.

Per trejus metus mokiniai kasmet dalyvavo

miesto dalykų olimpiadose (anglų, vokiečių k.,

technologijų, jaunųjų matematikų, istorijos),

konkursuose (Kalėdinių giesmių ir dainų užsienio

kalbomis, Taip senovėje gyventa, Lietuvos

Nepriklausomybės kovos 1918–1920), sporto

varžybose ir laimėjo prizines vietas.

Kiti mokinių ugdymo pasiekimai: dauguma

mokinių dalyvauja mokyklos renginiuose,

visuomeninėje, socialinėje veikloje, projektuose,

pilietinėse akcijose.

Mokyklos gyvenime itin aktyvios mokinių

savivaldos organizacijos – jų nuomonė svarbi

priimant sprendimus ir kuriant mokyklos ateities

viziją.

Pagalba mokiniui Mokykloje mokiniai yra saugūs: įrengtos stebėjimo

kameros, pertraukų metu budi mokytojai, yra

susitarta dėl budėjimo tvarkos, gimnazija dalyvauja

OLWEUS programoje.

Iškilus problemoms, mokiniai pagalbos kreipiasi į

klasės auklėtoją, socialinę pedagogę, psichologę,

pertraukų metu į mokytojo padėjėjus, ar bet kurį

suaugusį žmogų.

Mokinių asmenybės ir socialinė raida tikslingai

vykdoma pamokų, neformaliojo švietimo,

tradicinių renginių bei įvairių akcijų metu.

Mokinių veikla ir pasiekimai pripažįstami, jie

skatinami „Gabių mokinių šventės“ metu

padėkomis, pagyrimais už gerą mokymąsi,

pasiekimus įvairiuose konkursuose, varžybose,

olimpiadose.

Mokyklos ugdymo plane, numatant pagalbą

gabiems mokiniams ir iškilus mokymosi

sunkumams, aptartos teikėjų funkcijos, pagalbos

formos ir rūšys, priemonės, numatomas pagalbos

teikimo organizavimas.

Dalykų mokytojai ugdymo procesą planuoja ir

organizuoja, atsižvelgdami į mokinių mokymosi

stilius, pritaiko mokiniams tinkamas

individualias užduotis, identifikuoja mokinius,

pasiekusius aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą

bendrosiose programose, ir turinčius mokymosi

sunkumų, apie kuriuos informuoja klasės

vadovus ir tėvus, padeda per pamokas.

Mokytojai padeda aukštesniųjų pasiekimų

mokiniams pasiruošti olimpiadoms, konkursams.

Mokykloje įgyvendinamos įvairių mokomųjų

dalykų modulių programos, skirtos žinioms

gilinti, geriau pasiruošti valstybiniams brandos

14

egzaminams.

Mokiniai, pasiekę aukštesnįjį pasiekimų lygį, turi

galimybę išplėsti ugdymo(si) turinį, rinkdamiesi

pasirenkamųjų dalykų programas.

Ilgalaikiuose mokomųjų dalykų planuose

suplanuota ir pamokose teikiama papildoma

pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems

mokiniams.

Pusmečių ir mokslo metų pabaigoje klasės

vadovas pateikia informaciją apie mokinio

individualią pažangą ir mokytojų taryboje

nutariama, kokias priemones taikyti pasiekimams

gerinti, aptariama, kaip pakito mokinių

pasiekimai.

Pagal poreikį mokinių mokymosi pažanga,

pagalbos mokiniams galimybės aptariamos

Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose

pasitelkiant psichologo ir socialinio pedagogo

pagalbą.

Planuojant mokinio asmeninę mokymosi veiklą,

mokytojai praktikuoja individualias sėkmingo

mokymosi sutartis.

Mokytojai ir pagalbos specialistai stebi mokinio

asmeninę pažangą, bet ji nėra sistemingai

fiksuojama, analizuojama ir naudojama ugdymo

tobulinimui.

Gimnazijoje nėra visuotinai stebima ir

fiksuojama individualiai planuojama mokinių

pažanga ir nėra priimtų susitarimų dėl ugdymo

turinio koregavimo ir detalizavimo trumpesniam

nei mokslo metai laikotarpiui, kuris būtų

siejamas su mokinių asmeninės pažangos

pokyčiais.

Mokytojai ir pagalbos specialistai supažindinti su

IQES asmeninės pažangos vertinimo ir

įsivertinimo instrumentais, tačiau tik epizodiškai

taiko juos savo darbe.

Pagalba mokiniams planuojant karjerą teikiama,

atlikus mokinių poreikių ir galimybių tyrimus.

Vyksta individualūs, grupiniai ugdymo karjerai

užsiėmimai ir konsultacijos, bet ne visų klasių

grupių mokiniai turi savo karjeros aplankus,

kurie padėtų ugdytis savęs pažinimo

kompetencijas.

Mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam

vaikui sampratoje gimnazijos mokytojai susitarę

dėl ugdymo karjerai sąvokos. Gimnazijoje vykdomas pakankamai kryptingas

profesinis švietimas. Veikia akredituotas profesinio

informavimo taškas.

Sutartys su KTU, VDU, LKKA, ISM, Maisto

pramonės, Taikomosios dailės, mokyklomis,

15

Statybininkų rengimo centru, darbo birža, „Ave

Vita“ klinika, bendruomenės centru „Girsta“,

Lietuvos kūrėjų savanorių sąjunga, kurias reikia

atnaujinti.

Gimnazija taiko tradicinius bendravimo ir

bendradarbiavimo su tėvais būdus. Tėvų

gaunama informacija apie vaikų pažangą yra

sisteminga ir reguliari, skelbiama elektroniniame

dienyne.

Gimnazija vykdo tėvų švietimą, organizuojami

tėvų susitikimai su specialistais, kuriuose

aptariamos mokymosi problemų priežastys,

lankomumas, elgesio problemos. Tėvai

supažindinami su mokyklos veikla, mokomaisiais

dalykais, profesijų pasirinkimais.

Personalo formavimas ir

organizavimas

Gimnazijoje dirba kompetentingi, atitinkantys

gimnazijos lūkesčius, turintys reikiamą

išsilavinimą, kvalifikaciją (5 mokytojai, 35

vyresnieji mokytojai, 12 mokytojų metodininkų)

darbuotojai.

Visi mokyklos mokytojai turi kompiuterinio

raštingumo kursų baigimo pažymėjimus, keletas

- ECDL pažymėjimus.

Per penkerius metus jaunų specialistų dirbti į

gimnaziją atėjo 1 pradinių klasių mokytoja.

Darbuotojų teisės ir pareigos aprašytos darbo

tvarkos taisyklėse, pareigybių aprašymuose.

Mokytojai kasmet vidutiniškai 9 dienas tobulina

savo kvalifikaciją.

Pagrindinės kvalifikacijos tobulinimo formos yra

projektinė veikla, vidiniai mokymai, individualus

dalyvavimas kvalifikacijos renginiuose, atviros

pamokos, metodinės dienos (užsakomieji

seminarai), konferencijos, formalios ir

neformalios konsultacijos (mokytojas

konsultuoja mokytoją), savišvieta, edukacinės

išvykos.

Kasmet organizuojamos darbo su specialiųjų

poreikių vaikais konferencijos, metodinės dienos,

kuriose mokyklos vadovai ir mokytojai dalijasi

praktinio darbo patirtimi.

Mokytojai gerai žino kvalifikacijos tobulinimo

prioritetus, savo kvalifikacijos tobulinimą derina

su mokyklos keliamais tikslais.

Gerosios patirties sklaida vyksta rengiant ir

vedant atviras pamokas, seminarus,

organizuojant konferencijas. Ši veikla yra tik

pavieniai atvejai, mokytojai per mažai dalinasi

savo profesine patirtimi.

Gimnazijos mokytojai yra susipažinę su

komandinio darbo metodu – kolegialiu

16

grįžtamuoju ryšiu. Tik 30 proc. mokytojų yra

išbandę šį metodą savo veikloje.

Vadovavimas ir lyderystė Gimnazijos direktorius, direktoriaus

pavaduotojos (3) per pastaruosius trejus metus

vidutiniškai 10 dienų kasmet tikslingai tobulino

savo kvalifikaciją vadybos ir lyderystės temomis.

Kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose

dalyvavo gimnazijos vadovai, atitiko keliamus

gimnazijos ugdymo tikslus.

Gimnazijai vadovauja įsipareigoję žmonės, savo

darbe besinaudojantys aktualiausia šiuolaikine

informacija, turintys didelę vadybinę patirtį

(direktorius ir visos pavaduotojos ugdymui yra

įgiję II-as vadybines kategorijas).

Santykiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais ir

jų tėvais (globėjais, rūpintojais) grindžiami

savitarpio supratimu bei pasitikėjimu.

Gimnazijoje sudarytos sąlygos kiekvienam

bendruomenės nariui siūlyti ir įgyvendinti

iniciatyvas.

Gimnazijos savivaldos institucijos dalyvauja

priimant svarbiausius sprendimus.

Gimnazijoje dalijamasi gerąja darbo patirtimi,

sudarytos sąlygos kiekvienam iniciatyviam

mokyklos bendruomenės nariui tapti lyderiu.

Finansiniai ištekliai Finansavimo šaltiniai:

Valstybės funkcijų (7) programa - 673,2 tūkst.

eurų .

Savivaldybės finansuojamų įstaigų (4) programa

- 302,8 tūkst. eurų.

Įstaigos veiklos pajamų programa ((4s) nuoma) -

11,8 tūkst. eurų.

Specialiosios tikslinės dotacijos programa (4..) -

35,3 tūkst. eurų.

Kiti įstaigos finansavo šaltiniai. (2%) gyventojų

pajamų mokestis - 2014 metais buvo gauta 5,3

tūkst. eurų 2% gyventojų pajamų mokesčio.

Lėšos racionaliai ir planingai naudojamos

gimnazijos turtinimui, įgyvendinant strategijoje

numatytus tikslus.

Lėšos tikslingai investuojamos į gimnazijos

pastato priežiūrą, ugdomųjų programų

įgyvendinimą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą,

techninių priemonių pirkimą, transporto

išlaikymą.

Patalpos ir kiti materialiniai ištekliai Gimnazijos ugdymo procesas vykdomas

saugioje, jaukioje, modernioje aplinkoje.

Gimnazijoje veikia klasinė-kabinetinė sistema.

Beveik visuose dalykų kabinetuose įrengtos

mokytojų kompiuterinės darbo vietos su įrengtais

17

projektoriais mokomosios medžiagos

vizualizavimui. Šios įrangos trūksta 8

kabinetuose.

Visi mokytojai pamokose naudoja skaitmeninį

ugdymo turinį.

Gimnazijoje yra pritaikytos aplinkos bendrosioms

kompetencijoms (mokėjimo mokytis,

komunikavimo, pažinimo) ugdyti, sukurtos

erdvės mokinių poilsiui ir individualiam

mokymuisi: bibliotekoje – informaciniame

centre, mokyklos muziejuje, prie 340 kab., prie

aktų salės, tačiau atliekant mokinių apklausą,

paaiškėjo, kad mokiniai pageidauja poilsio zonų

I ir II aukšto foje.

Gimnazijoje įgyvendinama socialinių įgūdžių

ugdymo programa, tačiau patalpos, kuriose vyko

užsiėmimai tik iš dalies atitiko reikalavimus,

keliamus aplinkai, kurioje ši programa gali būti

sėkmingai įgyvendinama.

Gimnazijos bibliotekoje–informaciniame centre

įrengta 40 darbo/mokymosi vietų, iš jų 4

kompiuterizuotos su prieiga prie interneto, yra

reikalingos mokomosios kompiuterinės

programos, daugiafunkcinis įrenginys

(spausdintuvas, kopijuoklis), stovai periodikos

leidiniams. Bibliotekininko darbo vieta

kompiuterizuota, turi prieigą prie interneto,

diegiama TAMO biblioteka, tačiau bibliotekoje

esantys baldai įsigyti 1990 metais, informacinis

centras įrengtas 2000 metais. Baldai pasenę ir

nebeatitinka šiuolaikei bibliotekai keliamų

reikalavimų.

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir

sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

Mokykla turi dvi sporto sales: didžiąją (424 kv.

m), mažąją (82 kv. m.), persirengimo kambarius

su renovuotais dušais; stadioną, futbolo aikštę,

dvi krepšinio aikšteles, rankinio aikštelę,

kvadrato aikštelę.

Sporto bazė pakankama mokiniams sportuoti ir

sveikatingumui ugdyti, tačiau reikėtų atnaujinti

sporto aikštyną bei didžiąją sporto salę.

41 proc. gimnazijos mokinių turi skeleto-

raumenų sistemos sutrikimų, tačiau gimnazijoje

nėra įrengtos patalpos mokiniams, turintiems

judesio ir padėties sutrikimų korekcijai.

3. SSGG analizė:

Stiprybės

1.1.2. Tradicijos ir ritualai.

1.1.4. Bendruomenės santykiai.

Silpnybės

2.4.2. Mokėjimas mokytis.

2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas.

18

1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos

pažangos siekis.

2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas.

4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių

ugdymas.

4.2.2. Psichologinė pagalba.

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga.

4.5.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba

mokantis.

4.5.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo

politika.

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji

ryšiai.

Galimybės

Nuoseklus įsitraukimas į nacionalines

programas bei projektus, galimybių

dalyvauti ES remiamose programose

ieškojimas.

Papildomų lėšų pritraukimas ugdymo

kokybei gerinti.

Mokyklos veiklos, kokybinių rodiklių

viešinimas, siekiant pritraukti mokinius.

Pažangių technologijų plėtra švietime

sudarė sąlygas naujų bendravimo –

bendradarbiavimo su mokiniais, tėvais bei

kolegomis formų atsiradimui.

Grėsmės/pavojai

Rizikos grupės mokinių nemažėja, nes

vykdant mokyklų tinklo optimizavimo

politiką vyksta didelė mokinių migracija

tarp mokyklų, o mokiniai su tam tikrais

mokymosi ir elgesio sunkumais vis dar

nepageidaujami mokyklose ir ne visos

mokyklos juos priima.

Lietuvoje nėra sukurtos veiksmingos tėvų

švietimo sistemos, mokykloms tenka

pačioms inicijuoti, ieškoti tinkamų ir

efektyvių bendravimo ir

bendradarbiavimo su tėvais formų.

IV SKYRIUS

MOKYKLOS VIZIJA

Mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam vaikui gimnazija.

V SKYRIUS

MOKYKLOS MISIJA

Gimnazija, teikianti kokybišką išsilavinimą pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio, pradinio

individualizuotą, pagrindinio individualizuotą, socialinių įgūdžių ir neformaliojo ugdymo

programas, kurioje sukurta įvairių ugdymosi ir karjeros poreikių ir gebėjimų turinčių vaikų

ugdymui ir karjerai palanki edukacinė aplinka, sutelkiant inkliuziniam ugdymui tinkamas

kompetencijas ir kuriant palankias nuostatas, plėtojant komandiniu darbu grįstą pagalbos mokytojui,

vaikams ir tėvams sistemą, diegiant savarankiškumą, dialogą ir pozityvumą skatinančias ugdymo ir

įsivertinimo strategijas.

VI SKYRIUS

VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Strategija remiasi vertybiniais principais įtvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme,

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, gimnazijos ugdymo

sampratoje: humaniškumu, demokratiškumu ir lygiomis galimybėmis, pilietiškumu, tolerancija ir

19

dialogiškumu, bendradarbiavimu, kūrybiškumu, saviraiška, savo ir visuomenės sėkmės kūrimu

generuojant idėjas bei jas įgyvendinant, atvirumu naujovėms ir geriausiai pasaulio praktikai,

atsakingumu už savo veiksmus, aktyviu rūpinimusi savimi, aplinka, bendruomene, šalimi, efektyviu

veikimu, siekiant tikslų.

Gimnazijoje pripažįstama ir gerbiama įvairovė, atsižvelgiama į kiekvieno individualius

gebėjimus ir poreikius, vengiama bet kokios diskriminacijos.

VII SKYRIUS

STRATEGINIAI TIKSLAI

A. KLIENTO PERSPEKTYVA

(Susivok)

B. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA

(Organizuok)

Sukurti sąlygas kiekvieno mokinio

ugdymo(si) kokybei ir tobulėjimui.

Tobulinti pamokos kokybę.

C. PARAMOS PERSPEKTYVA

(Pasitelk)

D. MOKYMOSI PERSPEKTYVA

(Augink)

Pritaikyti ugdomąją aplinką

įvairiapusiam mokinio ugdymui(si).

Diegti mokytojų ir pagalbos specialistų

kolegialų grįžtamąjį ryšį.

VIII SKYRIUS

STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1 tikslas – Sukurti sąlygas kiekvieno mokinio ugdymo(si) kokybei ir tobulėjimui. Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi finansavimo

šaltiniai

1. Sukurti sąlygas

tikslingo

mokymo(si)

kompetencijų

ugdymui

Mokinių asmeninės

pažangos

stebėjimo,

fiksavimo,

duomenų

analizavimo ir

naudojimo ugdymo

tobulinimui tvarkos

kūrimas.

Mokytojai ir

pagalbos

specialistai stebi

mokinio asmeninę

pažangą, bet ji

nėra sistemingai

fiksuojama,

analizuojama ir

naudojama ugdymo

tobulinimui.

Sukurta tvarka

apibrėš mokinių,

mokytojų, mokinių

tėvų veiksmus ir jų

eigą stebint mokinio

pažangą, jos

fiksavimo formas,

duomenų analizę bei

panaudojimą

asmeniniam

ugdymo(si) procesui,

užtikrins geresnį

grįžtamąjį ryšį

ugdymo procese ir

tiksliau bus

įsivertintas mokyklos

bei mokytojo darbo

veiksmingumas

2016-2018 Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai.

MK lėšos.

Asmeninės

pažangos vertinimo

ir įsivertinimo

instrumento

parengimas ir

Mokytojai ir

pagalbos

specialistai

supažindinti su

IQES asmeninės

Parengti asmeninės

pažangos vertinimo

instrumentai;

instrumentai taikomi

2 kartus per metus.

2016-2018 Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai.

MK lėšos.

21

taikymas (IQES) pažangos vertinimo

ir įsivertinimo

instrumentais.

Epizodiškai taiko

savo darbe.

Mokiniai įtraukiami į

vertinimo sistemą,

tampa sąmoningais

vertinimo proceso

partneriais.

Kryptingas

mokinių ugdymas

karjerai

Vyksta

individualūs,

grupiniai ugdymo

karjerai užsiėmimai

ir konsultacijos,

bet ne visų klasių

grupių mokiniai

turi savo karjeros

aplankus, kurie

padėtų ugdytis

savęs pažinimo

kompetencijas.

Mokymosi sėkmės

ir galimybių

kiekvienam vaikui

sampratoje

gimnazijos

mokytojai susitarę

dėl ugdymo

karjerai sąvokos.

Visi mokiniai

individualiai, grupėse

dalyvauja ugdymo

karjerai numatytuose

užsiėmimuose.

Visi mokiniai turi

karjeros aplankus.

Ugdymas karjerai

apims akademinę

karjerą kaip sėkmingą

perėjimą iš vieno

mokymosi lygmens į

kitą, socialinę karjerą

kaip savęs pažinimą

ir savikūrą įvairiuose

veiklos lygmenyse

bei profesinę karjerą,

kaip pasiruošimą

laipsniškam

perėjimui į

tolimesnes profesines

studijas ir darbo

rinką.

2018 Direktoriaus

pavaduotoja

ugdymui

L.Šakelytė

Žmogiškieji ištekliai.

MK lėšos.

2. Bendradarbiauti

su strateginiais

partneriais,

Atnaujintos

senosios

bendradarbiavimo

Sutartys su KTU,

VDU, LKKA, ISM,

Maisto pramonės,

Pasirašytos

bendradarbiavimo

sutartys, kuriose

2016-2018 Direktorius Žmogiškieji ištekliai.

MK lėšos.

22

siekiant sukurti

sąlygas tikslingo

mokymo(si)

kompetencijų

ugdymui

sutartys ir

pasirašytos naujos,

siekiant atrasti kuo

patrauklesnių

edukacinių aplinkų.

Taikomosios dailės,

mokyklomis,

Statybininkų

rengimo centru,

darbo birža, „Ave

Vita“ klinika,

bendruomenės

centru „Girsta“,

Lietuvos kūrėjų

savanorių sąjunga,

kurias reikia

atnaujinti.

susitarta dėl

netradicinių

edukacinių aplinkų

panaudojimo

gimnazijos mokinių

kompetencijų

ugdymui.

Parašyti ir

įgyvendinti bendri

projektai su

socialiniais

partneriais, siekiant

gimnazijos

mokinių

kompetencijų

ugdymo.

Šiuo metu

neįgyvendinami

jokie didesni

projektai. Be to,

trūksta pačių

mokytojų

iniciatyvos rašant ir

įgyvendinant

įvairius projektus,

kurie ugdytų

mokinių

kompetencijas.

Susitarta dėl

netradicinių

edukacinių aplinkų

panaudojimo

gimnazijos mokinių

kompetencijų

ugdymui

Didėja

mokinių

mokymosi

motyvacija,

ugdomos

mokinių

kompetencijos

2017 - 2018 Žmogiškieji ištekliai

2 proc. GPM

2 tikslas – Tobulinti pamokos kokybę Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi

finansavimo šaltiniai

1. Gerinti

pamokos

Pamokos kokybės

vertinimo ir

Mokytojai ir

pagalbos

Parengtas pamokos

kokybės vertinimo

2016-2018 Direktoriaus

pavaduotoja

Žmogiškieji

ištekliai.

23

planavimo ir

organizavimo

kokybę.

įsivertinimo

instrumento(ų)

parengimas ir

taikymas (IQES)

specialistai

supažindinti su

IQES pamokos

kokybės vertinimo

ir įsivertinimo

instrumentais.

Dalis (30 proc.)

mokytojų taikos

juos savo darbe.

instrumentas;

75 proc. gimnazijos

mokytojų geba

parengti ir naudoja

pamokos

įsivertinimo

instrumentus,

rezultatus naudoja

ugdymo tobulinimui.

ugdymui Laima

Lukšienė,

gimnazijos

metodinė taryba

MK lėšos.

Pamokų, ugdomosios

veiklos stebėjimo ir

vertinimo susitarimų

kūrimas.

Gimnazijoje

susitarta dėl

pamokos uždavinio

formuluotės,

reikalavimų

mokytojo ir

mokinio dialogui

pamokoje ir

vertinimo kaip

informavimo.

Gimnazijoje priimti

susitarimai dėl

pamokos kokybės.

2016 Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

gimnazijos

metodinė taryba

Žmogiškieji

ištekliai.

MK lėšos

Pamokų, ugdomosios

veiklos stebėjimas,

aptarimas, kokybės

analizavimas,

duomenų naudojimas

ugdymo planavimui.

Mokytojai ir

pagalbos

specialistai

įsivertina savo

darbą, planuoja

ugdymo turinį,

tačiau pasigendama

sisteminio veiklos

vertinimo ir

duomenų

panaudojimo

veiklai tobulinti.

Ugdymo planavimo

dokumentai parengti,

remiantis sisteminiu

veiklos įsivertinimu

( grįžtamasis ryšys iš

mokinių, iš kolegų,

administracijos,

savianalizė.)

Sisteminiame

veiklos įsivetinime

dalyvauja dauguma

(75 proc.)

gimnazijos

2016-2018 Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

gimnazijos

metodinė taryba

Žmogiškieji

ištekliai.

MK lėšos.

24

mokytojų.

2. Įgyvendinti

pagalbos

mokiniams,

siekiantiems

aukštesniųjų

pasiekimų ir

turintiems

mokymosi

sunkumų, modelį.

Modelio sukūrimas ir

taikymas

Gimnazijoje

sukaupta nemaža

efektyvesnio

ugdymo

organizavimo

patirtis, vykdant

„Mokymosi

krypties

pasirinkimo

galimybių

didinimas 14–19

metų mokiniams, II

etapas: gilesnis

mokymosi

diferencijavimas ir

individualizavimas,

siekiant ugdymo

kokybės,

reikalingos

šiuolaikiniam

darbo pasauliui“.

Įgyvendintas I-IV

gimnazijos klasėse

ugdymo

diferencijavimas

skirtingų poreikių,

polinkių ir

gebėjimų

mokiniams;

taikomi modulinio

Sukurtas pagalbos

mokiniams modelis

taikomas 1-8 ir I-IV

klasėse.

Įgyvendinta

veiksminga

formuojamojo

vertinimo strategija.

Struktūruotas

ugdymo turinys,

padedantis

mokiniams susieti

tai, ko mokomasi

dabar, su

ankstesniais

mokymosi

pasiekimais,

užtikrintas „gilesnis

mokymasis“.

Pritaikytas

mokymasis prie

individualių

mokymosi skirtumų.

2016-2018 Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

gimnazijos

metodinė taryba.

Žmogiškieji

ištekliai.

MK lėšos.

25

mokymo elementai

3 tikslas – Ugdomosios aplinkos pritaikymas įvairiapusiam mokinio ugdymui(si) Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi

finansavimo šaltiniai

1.Sukurti gimnazijoje

patrauklią ugdymosi

aplinką.

Patalpų mokiniams,

turintiems judesio ir

padėties sutrikimų,

korekcijai įrengimas.

41 proc.

gimnazijos

mokinių turi

skeleto-raumenų

sistemos

sutrikimų.

Mokykloje nėra

įrengta patalpa

mokiniams,

turintiems

judesio ir

padėties

sutrikimų.

Įrengtos patalpos

mokiniams,

turintiems judesio ir

padėties sutrikimų

korekcijai.

2016 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Spec. tikslinės

dotacijos.

3000 eurų.

Patalpų socialinių

įgūdžių ugdymo

programai

įgyvendinti

įrengimas.

Gimnazijoje

įgyvendinama

sociaialinių

įgūdžių ugdymo

programa, tačiau

patalpos, kuriose

vyko užsiėmimai

tik iš dalies

atitiko

reikalavimus,

Įrengtos patalpos

socialinių įgūdžių

ugdymo programai

įgyvendinti.

2017 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Spec. tikslinės

dotacijos.

24000 eurų.

26

keliamus

aplinkai, kurioje

ši programa gali

būti sėkmingai

įgyvendinama.

Sukurti naujas

laisvalaikio zonas

mokiniams.

Gimnazijoje

sukurtos erdvės

mokinių poilsiui

ir individualiam

mokymuisi:

bibliotekoje –

informaciniame

centre, mokyklos

muziejuje, prie

340 kab., prie

aktų salės, tačiau

atliekant

mokinių

apklausą,

paaiškėjo, kad

mokiniai

pageidauja

poilsio zonų I ir

II aukšto foje.

Sukurtos naujos

laisvalaikio zonos

mokiniams ( pirmo ir

antro aukšto foje).

2018 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Spec. tikslinės

dotacijos,

2 proc. GPM

2000 eurų

2.Edukacinės

aplinkos turtinimas ir

modernizavimas

Atnaujinti sporto

salę.

Susidėvėję

sporto salės

grindys, sienos,

langai.

Ataskaitoje „Dėl

vidurinio

ugdymo

programos

Atliktas sporto salės

kapitalinis remontas.

2016 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Savivaldybės

finansuojamų

įstaigų programa

46000 eurų.

27

įgyvendinimo

kokybės Kauno

Kovo 11-osios

vidurinėje

mokykloje“

pažymima, kad

sporto bazė

pakankama

mokiniams

sportuoti ir

sveikatingumui

ugdyti, tačiau

reikėtų atnaujinti

didžiąją sporto

salę.

Modernizuoti

mokomųjų dalykų

kabinetus.

Beveik visuose

kabinetuose

įrengtos

kompiuterizuotos

mokytojų darbo

vietos, įrengti

projektoriai

mokomosios

medžiagos

vizualizavimui. 8

kabinetuose nėra

įrengti

projektoriai.

8 kabinetuose įrengti

projektoriai.

2016 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

MK lėšos.

3200 eurų

Modernizuoti

biblioteką –

informacinį centrą.

Bibliotekoje

esantys baldai

įsigyti 1990

Bibliotekoje –

informaciniame

centre atnaujinti

2017 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Įstaigos veiklos

pajamų programa

40000 eurų

28

metais,

informacinis

centras įrengtas

2000 metais.

Baldai pasenę ir

nebeatitinka

šiuolaikei

bibliotekai

keliamų

reikalavimų.

baldai, kompiuterinė

ir organizacinė

technika.

3.Kurti aplinką,

atitinkančią higienos

normų reikalavimus.

Pakeisti grindų

dangą pradinių

klasių kabinetuose.

Dalies

gimnazijos

patalpų grindų

danga neatitinka

higienos normų

HN 21:2011

reikalavimų.

Kauno

visuomenės

centro

patikrinimo akte

pažymima, kad

dalis mokyklos

patalpų grindų

yra nelygios

(pradinės klasės,

kompiuterių

klasės ir kt.) (HN

21:2011 52 p.

pažeidimas).

Pakeista grindų

danga 8 pradinių

klasių kabinetuose.

2018 Direktoriaus

pavaduotoja

ūkio reikalams

Spec. tikslinės

dotacijos.

10350 eurų

29

4 tikslas – Diegti mokytojų ir pagalbos specialistų kolegialų grįžtamąjį ryšį. Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas

pasiekimo laikas

Atsakingi

vykdytojai

Lėšų poreikis ir

numatomi finansavimo

šaltiniai

1.Sudaryti sąlygas

tikslingam ir

veiksmingam

kolegialaus

grįžtamojo ryšio

(KGR) diegimui.

Sutarti dėl grįžtamojo

ryšio organizavimo

(taisyklių ir principų)

Ugdyti mokytojų

kompetencijas teikti ir

priimti grįžtamąjį ryšį.

Suburti mokytojų

mokymosi grupes

Nusimatyti pamokų

stebėjimo temas ir

pasirinkti grįžtamojo

ryšio instrumentus.

Gimnazijos

mokytojai

nuolat kelia

savo

kvalifikaciją,

dalyvaudami

seminaruose,

mokymuose,

tačiau

mokytojai per

mažai dalinasi

savo

profesine

patirtimi.

Mokytojų

apklausos

duomenys

rodo, kad

profesine

patirtimi

mokytojai

dalinasi

dažniausiai

neformalių

pokalbių

metu.

Gimnazijos

mokytojai yra

susipažinę su

75 proc. mokytojų

savo veikloje taiko

komandinio darbo

metodą – kolegialų

grįžtąmąjį ryšį.

2018

Direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui

Žmogiškieji ištekliai.

MK lėšos.

2.Organizuoti

mokytojų ir

pagalbos

specialistų

kolegialų

grįžtamąjį ryšį.

Bendri susitarimai

mokytojų mokymosi

grupėje

Pamokų stebėjimas

KGR pokalbis

Veiklos įsivertinimas

30

komandinio

darbo metodu

– kolegialiu

grįžtamuoju

ryšiu, tačiau

tik 30 proc.

mokytojų yra

išbandę šį

metodą savo

veikloje.

IX SKYRIUS

STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS

(Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra įstaigos

strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.)

1 tikslas –

Planuotas

rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti

finansiniai

ištekliai

Panaudoti

finansiniai

ištekliai

Planuota

įgyvendinti

(data)

Įgyvendinta

(data) Per

tarpinį

matavimą

2016 m.

Per tarpinį

matavimą

2017 m.

Per galutinį

matavimą

2018 m.

Uždavinys 1

Uždavinys 2

Uždavinys 3

Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti

arba išplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

_______________ _________________ ________________ (plano rengėjo pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

PRITARTA

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos

tarybos 2015 m. lapkričio 9 d.

posėdžio protokolu Nr. V2-1-9