Kaip reklamavosi kai kurieKasdienybë KREMAVIMO PASLAUGOS ...
Transcript of Kaip reklamavosi kai kurieKasdienybë KREMAVIMO PASLAUGOS ...
![Page 1: Kaip reklamavosi kai kurieKasdienybë KREMAVIMO PASLAUGOS ...](https://reader035.fdocument.pub/reader035/viewer/2022071613/6157e1430b12e66c61131a2f/html5/thumbnails/1.jpg)
Smurtas Varënoje, Pa-karðyje, Valkininkuose irPirèiupiuose; kelyje prieJablanavo kaimo susidû-rus dviem automobi-liams, jø vairuotojai pa-teko á ligoninæ; Varënojeautomobilis partrenkëðaligatviu ëjusià pësèià-jà...
„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,55 EUR
NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 82 (8894), 2020 m. spalio 23 d., penktadienis. Tiraþas 2130 egz.
� LAIDOJIMO PASLAUGOS� KREMAVIMO PASLAUGOS
� PALAIKØ PERVEÞIMAS� KARSTAI � KRYÞIAI � DRABUÞIAI
� GËLËS � VAINIKAI � ÞVAKËS
UAB VARËNOS RITUALINËS PASLAUGOS
Mob. +370 636 63353 (Visà parà)El. p. [email protected]
Savanoriø g. 36, Varëna
LAIKASSpalio 25-àjà, naktá ið ðeðtadienio á sekmadiená, vël
gráðime prie þiemos laiko ir laikrodþio rodykles 4 valan-dà nakties suksime valanda atgal.
KORONAVIRUSASRajono meras Algis Kaðëta ðá antradiená savo „feisbuke“
praneðë apie naujà COVID-19 atvejá rajone. „Ðiandien vie-nai Varënos lopðelio-darþelio „Þilvitis“ darbuotojai patvirtin-tas COVID-19, – raðo meras. – Artimà kontaktà su ðia dar-buotoja turëjæ asmenys izoliavosi; Nacionalinis visuomenëssveikatos centras apie ðá atvejá renka detalià informacijà.Saugokime savo ir kitø sveikatà, laikykimës nurodytø rei-kalavimø. Situacija rodo, kad atsipalaiduoti ne laikas.“
UGDYMASVarënos rajono savivaldybës administracijos direktoriaus
ásakymu Varënos „Þilvièio“ vaikø lopðelyje-darþelyje nuospalio 20 d. iki spalio 29 d. nustatytas infekcijø plitimà ri-bojantis reþimas – ðio vaikø lopðelio-darþelio „Eþiukø“ gru-pës vaikø ugdymà organizuoti nuotoliniu bûdu.
PRENUMERATANaujienos ið rajono ir ne tik – „Merkio
kraðte“! Uþsiprenumeruok lapkrièiui! „Mer-kio kraðtas“ mënesiui kainuoja 4,59 eu-ro.
KRËVËSpalio 23 d. (ðiandien) 15 val. duris oficialiai vël atvers
renovuotas V. Krëvës-Mickevièiaus muziejus Subartonyse.Ta proga organizuojamas renginys „Aitvaro prisijaukini-mas“, kuriame dalyvaus Merkinës jaunimo etnokultûros klu-bas „Kukumbalis“, rajono meras A. Kaðëta, Lietuvos raðy-tojø sàjungos, Merkinës kraðto muziejaus atatovai ir kt.
RINKIMAIÐá sekmadiená, spalio 25 dienà, vyks antrasis Seimo rin-
kimø turas, kurio metu Dzûkijos vienmandatës rinkimø apy-gardos rinkëjai balsuos, kam atiduoti Seimo nario manda-tà – J. Baubliui ar L. Kasèiûnui. Balsavimas vyks rinkimøapylinkëse nuo 7 iki 20 val.; rinkëjai praðomi nepamirðti jøasmens tapatybæ patvirtinanèio dokumento, apsauginësveido kaukës ir asmeninio raðiklio.
ATLAIDAIÐá sekmadiená, spalio 25 d., Marcinkoniø Ðv. apaðtalø Si-
mono ir Judo Tado parapija ðvenèia dvi sukaktis: 250 me-tø, kai parapijoje buvo paðventinta pirmoji baþnyèia, ir 140metø, kai paðventinta dabartinë. Vyks Ðv. Apaðtalø Simo-no ir Judo Tado parapijos tituliniai atlaidai. Ðv. Miðias 13val. aukos Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras, vyskupasArûnas Poniðkaitis, Vilniaus arkikatedros bazilikos administ-ratorius kun. Virginijus Èesnulevièius ir Marcinkoniø para-pijos klebonas Raimundas Macidulskas. Per Miðias giedosVarënos kultûros centro miðrus choras „Harmonija“, vado-vë Ilona Zalanskienë.
TRAUKINIAI„Lietuvos geleþinkeliai“ praneða, kad dël ðá sekmadiená
ávedamo þiemos laiko keièiasi dalies traukiniø, kursuojan-èiø populiariais marðrutais, tvarkaraðèiai. Nuo spalio 25 d.pokyèiø bus marðrutuose Vilnius–Kaunas, Vilnius–Ignalina–Turmantas, Vilnius–Varëna–Marcinkonys; pasitikrinti naujustvarkaraðèius keleiviai gali internetinëje svetainëje www.trau-kiniobilietas.lt ; apie visus pokyèius – „LTG Link“ feisbukopaskyroje ir informacijos centro telefonu +370 700 55 111.
FESTIVALISSpalio 26 d. (pirmadiená) 18 val. Varënos kultûros cen-
tre bus iðkilmingai uþdaromas IX Dalios Tamulevièiûtës pro-fesionaliø teatrø festivalis. Programoje: festivalio nomina-cijø áteikimas ir lietuviðkos intelektualiosios muzikos projekto„Folk Trio“ su grupe koncertas, kuriame dalyvaus varënið-kiai muzikantai. Bûtina registracija iki spalio 23 d. (ðiandie-nos).
GËRYBËSVakar Varënoje grybø supirkëjai uþ kg mokëjo: voverai-
èiø – 5 Eur, brukniø – 1,60 Eur, spanguoliø – 2,30 Eur.
KasdienybëLietuvoje
keisisÐá treèiadiená Vyriausy-
bë apsisprendë dël naujøapribojimø, valdant ko-ronaviruso pandemijàLietuvoje
Po to, kai raðëme...
Visas rajono beglobes katesþada sterilizuoti
Dar praëjusiø metø lapkritá „Merkio kraðte“ raðëme apie benamëmis katë-mis besirûpinanèios Naujøjø Valkininkø gyventojos nusiskundimà – mote-riai niekaip nepavyko rasti pagalbininkø, kurie jai padëtø civilizuotai pasirû-pinti ðiais þvëreliais; o prieð porà mënesiø á redakcijà vël atëjo ta pati savano-rë kaèiø globëja pasiguosti, kad valdininkai nesutinka skirti pinigø þvëreliøsterilizacijai…
JuodojiJuodojiJuodojiJuodojiJuodojikronikakronikakronikakronikakronika
Tæsinys 3 psl.
Þydø kultûros diena Merkinëje„Vietoje gëliø – akmenys“
Seimas 2020-uosius paskelbë Vilniaus Gaono ir Lietuvos þydø istorijos metais,ir ðiuo sprendimu siekiama puoselëti daugiau negu 700 metø siekianèià Lietu-vos þydø istorijà, kaip neatskiriamà Lietuvos istorijos dalá bei plëtoti visø gyve-nanèiø Lietuvoje ir iðvykusiø ið jos þydø tautybës asmenø bendrystës su Lietuvosvalstybe santykius; o viena ið pirmøjø gyvenvieèiø, kurioje savo laiku ásikûrëþydø bendruomenë, buvo Merkinë...
Tæsinys 9 psl.
Platesnë registracija
Ekstremalios situacijos kei-timo nutarimo projekte siûlo-ma privalomai registruoti lais-valaikio, pramogø, vieðojomaitinimo ir kitø vietø lanky-tojus. Tokia registracija, anotnutarimo pakeitimo projektoautoriø, padës geriau atsektigalimà kontaktø sàraðà.
„Siûlomas pakeitimas leisgeriau uþtikrinti pagrindinæinfekcijos valdymo priemonæ– kontaktiniø asmenø atseka-mumà ir jø izoliavimà. Kaiprodo praktika, dël nepakanka-mø priemoniø labai sunku at-sekti kontaktinius asmenis as-menø susibûrimo vietose,ypaè baruose, naktiniuose klu-buose ir kitose pasilinksmini-mo vietose, pritraukianèiosedidelius lankytojø srautus, kaslemia tiek ilgai trunkantá epi-demiologiniø tyrimø procesà,tiek ypaè padidëjusá darbokrûvá tyrimus atliekantiemsspecialistams. Ði priemonë leisgeriau identifikuoti infekcijosplitimo grandinæ ir organizuo-ti epidemiologiniø tyrimø pro-cesà“, – raðoma nutarimo pro-jekte.
Taip pat nurodoma, kad la-þybø ir totalizatoriø punktuo-se turi bûti taikomos asmenøsrautø valdymo, saugaus atstu-mo laikymosi ir kitos bûtinospriemonës, kad liga neplistø irðiose vietose. Ðie pakeitimaiásigaliotø spalio 26 dienà, kadverslas dar spëtø pasiruoðti.
Kaip reklamavosi kai kuriemûsø kandidatai á Seimà
Kai kurie varëniðkiai politikai,kandidatuodami á Seimà, politi-nës agitacijos leidiniuose bei vie-ðuose debatuose ne tik gyrësi, ko-kie jie ðaunûs, bet ir kritikavo –oponentus, ...savo bendraþygius irnet ðalies þiniasklaidà, deja, tuoneátikino rinkëjø atverti jiems du-ris á aukðèiausiàjà ðalies valdþià...
(Ne) aiðki pozicija
Dar ðiø metø kovo 20 d.„Merkio kraðto“ straipsny-je „Paslaptingojo politikoveiklos principai“ publika-vome interviu su rajono ta-rybos nariu, Antikorupcijoskomisijos pirmininkuÀþuolu Kupriu. Jis á rajonotarybà per 2019 metø kovàávykusius savivaldos rinki-mus buvo iðrinktas pagal
Lietuvos valstieèiø ir þaliø-jø sàjungos (LVÞS) kandi-datø sàraðà.
Bet ðtai À. Kuprys, atsa-kydamas á „Merkio kraðto“klausimus praëjus vos me-tams po rinkimø, jau tvirti-no, kad jis nebëra LVÞS na-rys nuo 2019-øjø gruodþio,dabar rajono taryboje atsto-vaujàs „bûtent rinkëjams, one LÞVS“ ir á Seimà kan-
didatuoti neketinàs.O ðtai vos po pusmeèio,
ðá spalá, iðleisto LVÞS poli-tinës agitacijos leidinio „Uþþemæ ir þmogø“ 3-iajamepuslapyje á rinkëjus jauþvelgë jø „atstovo“ rajonotaryboje nuotrauka bei uþ-raðas, kad À. Kuprys yra„LÞSV kandidatas á Seimonarius“ ðios partijos sàraðeNr. 123.
Tæsinys 4 psl.
Tæsinys 3 psl.
Tæsinys 2 psl.
Renginio dalyviai ið þydø kultûrà populiarinanèio ansamblio „Fajerlech“
![Page 2: Kaip reklamavosi kai kurieKasdienybë KREMAVIMO PASLAUGOS ...](https://reader035.fdocument.pub/reader035/viewer/2022071613/6157e1430b12e66c61131a2f/html5/thumbnails/2.jpg)
82020 m. spalio 23 d. Nr. 82
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
GYVIEJI ARCHYVAI
Apie raðytojà, sudëtingolikimo þmogø Vincà Krëvæparaðyta nemaþai. Knygose,kritikos straipsniuose nag-rinëtas jo literatûrinis pali-kimas, gyvenimo vingiai. Kàgalima dar apie tai paraðy-ti? Pasirodo – galima. Tuoásitikini perskaitæs literatû-rologo, publicisto ir vertë-jo Mahiro Gamzajevo dide-lës apimties straipsná, -„Vinco Krëvës sugráþimai iðBaku ir jo „Nusiminimo ai-dai“, iðspausdintà „Metø“þurnale (2019 m. Nr. 11, 12;2020 m. Nr.1, 2).
Autorius, lietuviø ir azer-baidþanieèiø istoriniø, kul-tûriniø, literatûriniø ryðiøtyrinëtojas, daugelá metøkruopðèiai renka faktus,liudijanèius apie ðiuos ry-ðius. Ypatingà dëmesá, pa-sakytume, meilæ M. Gam-zajevas skiria lietuviø lite-ratûros klasikui VincuiKrëvei. Ir tai suprantama.Raðytojas XX a. pradþiojegyveno, dirbo mokytoju,kûrë, kurá laikà ëjo Lietu-vos konsulo pareigas M.Gamzajevo gimtojo Azer-baidþano Baku mieste.
M. Gamzajevas detaliainuðvieèia prieþastis ir aplin-
Vinco Krëvës sugráþimai ið Baku ir jo „Nusiminimo aidai“kybes, kuriomis Kijevo im-peratoriðkojo ðv. Vladimirouniversiteto absolventas,aukso medalininkas V. Krë-vë, o jam ðvietë mokslinin-ko karjera tame paèiameuniversitete, 1909 m. raðtukreipësi á Kaukazo ðvietimoapygardos globëjà Nikola-jø Rudolfà „skirti já rusøkalbos ir literatûros moky-toju vienoje ið viduriniomokymo ástaigø Jûsø Pra-kilnybei skirtoje apygardo-je“.
O universitetinæ karjeràV. Krëvë prarado dël to,kad bûdamas katalikas, at-sisakë priimti pravoslavijàar bent Liuterio tikybà, neskatalikybë carø Rusijojebuvo ypaè ujama. Ðovinisti-nës nuotaikos vyravo ne tikvaldþios koridoriuose, betir universitetinëje aplinko-je. Todël, kaip teigia M.Gamzajevas, daugiatautis irdaugiakultûris Kaukazasjam pasirodë tinkama vietagyventi, dirbti ir kurti.
Laikà, V. Krëvës praleis-tà Baku mieste, nagrinëja-mo straipsnio autorius pa-vadino auksiniais metaisprie Kaspijos. Èia jis para-ðë „Dainavos ðalies senø
þmoniø padavimus“, dra-mas „Ðarûnas“, „Skirgaila“ir kt.
„Baku suvaidino svarbølemiamà vaidmená ir raðy-tojo politinëje veikloje, ide-ologiniø paþiûrø genezëje.Èia jis labai greitai ásipynëá intensyvø miesto gyveni-mà. Tai buvo visiðkai natû-ralu, nes ðis stambus pra-monës ir prekybos centrasviliojo daugelá pasaulinës li-teratûros ir kultûros garse-nybiø. Baku pasiþymëjo irávairiø politiniø partijø beivisuomeniniø organizacijøveikla, ir revoliuciniais ávy-kiais. Jø verpetai taip patstipriai traukë mokytojà irliteratà. Taigi pirmàsias po-litinës veiklos pamokas V.Krëvë gavo bûtent èia“, -paþymi M. Gamzajevas.
Taèiau, pasak jo, bandy-mai tapti politiku V. Krëveiniekuomet neatneð niekogero.
Autorius taip pat neapei-na lietuviðkos veiklos Kau-kaze. Èia buvo susitelkæ ne-maþai lietuviø. Baku mies-te tada veikë Lietuviø drau-gija ir Baku lietuviø tautostaryba. 1917 m. gruodá Tif-lise (dabar – Tbilisis) buvo
ásteigta Kaukazo lietuviøtaryba. Tø paèiø metø gruo-dþio 27–30 d. Tiflise vykoKaukazo lietuviø suvaþiavi-mas. Tarp dvideðimt vienosuvaþiavimo delegato buvoþymus visuomenës ir poli-tinis veikëjas inþinieriusPetras Vileiðis (1851–1926),bûsimas Lietuvos valstybëspasiuntinys Kaukaze, visuo-menës ir politinis veikëjas,þurnalistas, publicistas Pra-nas Dailidë (1888–1965) irkiti. Lietuviðkos organizaci-jos gynë lietuviø interesusir ëmësi organizuoti jø grá-þimà á Tëvynæ. Kai dël V.Krëvës dalyvavimo lietuvið-koje veikloje, tai, kaip tei-gia autorius, Azerbaidþanoarchyvuose nëra pakanka-mai duomenø, kurie tvirtin-tø, jog V. Krëvë tuo metubûtø aktyviai dalyvavæs lie-tuviðkuose reikaluose.
V. Krëvë 1918 m. gráþo áLietuvà. M. Gamzajevas ra-ðo apie sudëtingà to metoLietuvos padëtá, analizuojaV. Krëvës straipsnius „Lie-tuvos aido“ laikraðtyje, ku-riuose girdisi „þûvanèiostautos nusiminimo dejavi-mas“, nagrinëja tuo metuparaðytus kûrinius „Ið ðios
gadynës jausmø“, átikina-mai parodo raðytojo iðgyve-nimus dël to, kà jis pamatëLietuvoje ir kodël ryþosigráþti á Baku. M. Gamzaje-vas parodo V. Krëvæ kaipstiprià asmenybæ, kuri „ne-labai paisë politiniø ar vi-suomeniniø autoritetø irnet nusistovëjusiø morali-niø bei religiniø dogmø“.
Baku mieste V. Krëvë ne-padëjo plunksnos. Straips-nio autorius nagrinëja èiaparaðytus klasiko kûrinius,paþymi, kad raðytojas, kur-damas Rytø pasakas„Azerstano ðalis“ ir „Mote-ris“, rëmësi ðventos musul-monø knygos – Korano –nuostatomis.
V. Krëvë savo ateitá matëLietuvoje. M. Gamzajevascituoja raðytojo laiðkà L.Girai, kuriame raðo, kad ti-kisi „linksmai pasimatytiLietuvos laisvoje sostinëjeðventame Vilniaus mieste“.Bet tai bus negreit. O kolkas – konsulo pareigos, su-dëtingi kontaktai su vietosvaldþia, rûpestis tautieèiais,siekianèiais gráþti á tëvynæ.Ið M. Gamzajevo publika-cijos matyti, kiek sunkumøteko patirti paèiam V. Krë-
vei, kol jis, iðvykæs ið nera-maus Baku ir keliaudamasper chaotiðkà Rusijà, 1920m. liepos 14 d. atvyko á Kau-nà.
Taèiau Baku, kuriame ra-ðytojas praleido vienuolikametø, visam gyvenimui ási-rëþë á jo sàmonæ. M. Gam-zajevas raðo: „Ðis nuostabusraðytojo jaunystës miestastapo neiðsemiamu jo ákvë-pimo ðaltiniu. V. Krëvë vi-sam laikui paliko Azersta-no ðalá, kurià taip romantið-kai ir su tokia meile apdai-navo savo „Rytø pasakose“.
Lietuvoje V. Krëvei tekodël daug ko iðgyventi ir nu-sivilti. Bolðevikø klasta, ku-rià jis paþino tolimameAzerbaidþane ir kurià pa-matë gráþæs namo, Vilniausnetektis, Lietuvos visuome-ninio ir politinio gyvenimogrimasos skaudþiai þeidëjautrià raðytojo sielà. Visatai jis iðliejo savo kûriniuo-se. M. Gamzajevas skvarbiutyrinëtojo þvilgsniu nagri-nëja V. Krëvës pozicijà dau-geliu klausimø, aptaria tuolaikotarpiu jo paraðytus kû-rinius.
Jonas RUMÐAVilnius, 2020 m. kovas
Uþ mirusius mokytojusbuvo aukojamos ðv. MiðiosNedzingës ÐvenèiausiosiosTrejybës baþnyèioje, kultû-ros centro salëje skaitomi ei-lëraðèiai ir paminëti Nedzin-gës vidurinëje mokyklojedirbæ mokytojai: AlfonsasGlëbus, Norbertas Munèe-lis, Marija ir Pranas Jakavo-niai, Liuda Grudzinskienë,Genovaitë Kopkienë, Da-nuta Volskienë, VidmantasBliûdþius, Genovaitë ir Jo-nas Venslovai, KazimierasSireièikas, Stanislava ir Jo-nas Ðimukoniai, AngelëStankevièienë.
Mokytojø atminimas pa-gerbtas tylos minute.
Su mokyklos gyvavimo is-torija ir dirbusiais pedago-gais supaþindino ilgiausiai
Iðëjæ, bet neuþmirðtiNedzingës bibliotekosir kultûros centro dar-buotojai suorganizavorenginá, skirtà mirusiemsmokytojams paminëti
Minëjimo dalyviai
mokykloje dirbusi (nuo1959 iki 2004 metø) muzikosmokytoja Vanda Mockevi-èienë.
Direktorius Alvydas Piga-ga savo kolegas prisimena,kaip vienà kumðtá: draugið-kus, pasiðventusius darbui,mylinèius vaikus ir gerbian-èius savo kolektyvà.
Mokytoja Irena Valentu-konytë sakë, kad nors mo-kyklos nëra, bet mes vël su-gráþome pasimatyti, pasi-dþiaugti vieni kitais ir prisi-minti iðkeliavusiø savo kole-gø.
Prisiminimais dalijosi mo-kytojos Janina Karpienë,Ona Èaplikaitë, Irena Ma-ciulevièienë ir buvæ Nedzin-gës vidurinës mokyklos mo-kiniai: Julë Dzièkansienë,Albertas Jakubavièius, Mal-vydas Juðkevièius ir kt.
Salëje veikë fotografijø
paroda.Nedzingës mokykla yra
minima nuo 1865 metø, pa-mokos buvo dëstomos rusøkalba. 1914 metais mokyklabuvo uþdaryta. 1920 m. ati-daryta lietuviðka mokykla.Negalima uþmirðti joje dir-busiø mokytojø: Leono Na-dzeikos, Stepo Þibaièio, Ju-lijos Karinauskaitës. L. Na-dzeika daug jëgø ir savo ta-lento atidavë kaimo ðvieti-mui ir kultûriniam gyveni-mui. Buvo didelis vaidinimøstatymo entuziastas, subû-ræs talentingø vaidintojø bû-rá ið aplinkiniø kaimø. Jisgrojo fisharmonija, puikiaidainavo, pieðë. Vadovavo„Jaunøjø ûkininkø“ bûre-liui, jaunimà iðmokë skiepy-ti medelius. 1939 metais ko-lektyvà papildë mokytojasPetras Makaravièius. Buvoiðrinktas Nedzingës ðauliø
organizacijos vadu. Rûpino-si Ðauliø namø statyba. 1938metais mokykla buvo ðeðia-metë. Jos vadovu paskirtasAntanas Kunca. 1946 metaisatidaryta progimnazija. Di-rektoriumi paskirtas VladasÐëmys. 1957–1960 metaisvadovu dirbant Jonui Alek-soniui, mokiniai mokësi ke-turiuose pastatuose. 1958metais, vadovaujant muzi-kos mokytojui Leonui Vai-nilai, buvo pastatytas JuozoJuozo Gruðo spektaklis„Herkus Mantas“, vaidinomokytojai. 1960–1966 m. di-rektoriumi paskirtas mate-matikos mokytojas Jonas Ði-mukonis. Jam vadovaujantmokyklos veikla labai su-stiprëjo. Tuo metu dirbomokytojai bendraminèiai:Vytautas Dunderis, KazysSereièikas, Angelë Glëbie-në ir kt. Direktoriaus, mo-
kytojø ir moki-niø dëka buvoárengtas stadio-nas. MokytojasVytautas Dun-deris, padedantkultûros namødirektoriui Pet-rui Maciulevi-èiui, suorganiza-vo miðrø chorà,kapelà. Sugalvo-jo tarpklasiná„Dainø daine-lës“ konkursà,kuris ilgus metusgyvavo Nedzin-gës mokykloje.Mokytoja VandaPaltareckaitë sumokiniais ir mo-kytojais statëspektaklius, ási-mintiniausias –Antono Èecho-vo „Vedybos“. V.Paltareckaitë pa-stebëjo AntanoKalanavièiaus li-teratûrinius ga-bumus. Skatinojá raðyti ir atëjusiá mokytojø kambará dþiau-gësi, kad Nedzingë turës po-età.
1966 m. mokyklos direk-torë – Angelë Glëbienë. Jaivadovaujant, mokykla ásigi-jo daug naujø mokymui rei-kalingø priemoniø, stendø.
1974–1990 metais mokyk-lai vadovavo Jonas Venslo-va. Direktorius turëjo ora-toriaus gabumø, mokytojøposëdþiai, tëvø ir mokiniøsusirinkimai bûdavo ádomûs
ir prasmingi.Alvydas Pigaga, kà tik bai-
gæs Vilniaus pedagoginioinstituto fizikos fakultetà,pagal paskyrimà atvykodirbti á Nedzingës vidurinæmokyklà. Mokytoju dirbo 20metø, direktoriumi – 26-erius iki pat mokyklos uþda-rymo.
Irena KRUTULIENËNedzingës
bibliotekininkë
Kalba V. Mockevièienë
![Page 3: Kaip reklamavosi kai kurieKasdienybë KREMAVIMO PASLAUGOS ...](https://reader035.fdocument.pub/reader035/viewer/2022071613/6157e1430b12e66c61131a2f/html5/thumbnails/3.jpg)
2020 m. spalio 23 d. Nr. 829
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
GYVIEJI ARCHYVAI
Nors þydø sinagoga Merki-nëje minima 1654 m., pirmà-sias þinias apie tikslø þydøskaièiø Merkinëje turime tikið 1765 m. gyventojø suraðy-mo. Ið 2200 miestelio gyven-tojø 1700 buvo þydø tautybës.Sinagogø komplekso vieta —dabartinës Merkinës VincoKrëvës gimnazijos teritorija.Merkinës þydø bendruomenëpasiþymëjo aktyvia visuome-nine, kultûrine veikla, veikëávairios socialine veikla uþsii-manèios ðalpos draugijos, re-liginës organizacijos, „Mac-cabi“ sporto klubas. Ðios ben-druomenës dëka Merkinë,kaip tarpukario miestas, turë-jo iðvystytà prekybos infra-struktûrà. Karo metais iðnai-kinus þydø bendruomenæ, li-ko tik þenklai, liudijantys apiejos egzistavimà. Ið trijø pasta-tø karo ir gaisrø nepaliestasiðliko tik Talmudo Toros pa-statas, statytas Hario Fiðelio,
Þydø kultûros diena Merkinëje „Vietoje gëliø – akmenys“Pradþia 1 psl.
á JAV emigravusio Merkinësþydo, lëðomis. Jis iðkilo 1923m. vietoje Pirmojo pasauliniokaro metais sudegusios Di-dþiosios sinagogos. Antrojopasaulinio karo metais, 1941m. rugsëjá, Merkinës þydaibuvo laikomi èia, kol buvo ið-vesti suðaudyti. Greta stovë-jusi raudonø plytø mûro Kloissinagoga buvo subombarduo-ta sovietø aviacijos 1944 m.Pokariu pastatas rekonstruo-tas, jame ðiandien èia – mo-kyklos renginiø salë.
1941 m. rugpjûèio mën. vi-si Merkinës þydai buvo suva-ryti á sinagogas, ákurtas getas.Ginkluotø kareiviø ir vietospolicininkø saugomo geto ka-liniams trûko maisto. Kai ku-rie lietuviai stengësi padëti,neðë sinagogose uþdarytiemsþydams maisto produktø. Da-lis sargybiniø apsimesdavo,kad nemato, ir maistas bûda-vo perduodamas. Geto vidu-
je þydai susiorganizavo komi-tetà, kurio nariai buvo moky-tojas Abraomas Sidranskis,Bezalelis Vainðteinas ir kiti.Iðrinkti atstovai stengësi uþ-megzti ryðius su vietine val-dþia ir pagerinti gete uþdary-tø þydø gyvenimo sàlygas. Bu-vo manoma, kad þydai bus ið-veþti darbams. Deja. Merki-nës þydai buvo suðaudyti 1941m. rugsëjo 10 d. uþ Stangësupelio esanèioje vadinamoje„Kukumbalio“ smëlingojevietoje. Pagal K. Jëgerio ra-portà Merkinëje buvo nuþu-dyti 854 þydai: 223 vyrai, 355moterys ir 276 vaikai. Infor-macija paimta ið Merkinëskraðto archyvo.
Þydø kapai gëlëmis nebu-vo puoðiami, jos nesodina-mos. Aplankius kapà áprastaant jo padëti akmenëlá. Pa-protys kilo ið tø laikø, kai ka-po vietà þymëdavo tik akme-nø krûva. Prieð iðeinant ið ka-
piniø ant velionio kapo deda-mas akmenukas – tai þenklas,kad velionis nepamirðtas. Ak-muo þydø tradicijose simbo-lizuoja amþinumà. Ðio pro-jekto metu prie buvusiø sina-gogø buvo sukomponuota ak-menø kompozicija su áamþi-nimo þenklais buvusiai Mer-kinës þydø bendruomenei.Ðio projekto metu norëjomeparodyti, jog mes prisimena-me ir saugome istorijà ateitieskartoms. Akmenø kompozi-cija „Vietoje gëliø – akme-nys“ tarsi þenklas, jog Merki-nës þydø bendruomenës at-mintis gyva.
Þydø kultûros paminëjimodiena ávyko spalio 18 d. Mer-kinës kultûros centre. Buvopristatomas þydø kulinarinispaveldas. Bistro „Ðilo kopa“visus, apsilankiusius renginy-je, vaiðino naminiu viðtienossultiniu, dar vadinamu „þydið-ku penicilinu“, beigeliais
(riestainiais), macais, ðmalcu.Borisas Kirzneris skaitë pra-neðimà apie þydø tradicijasbei ðventes. Renginio kulmi-nacija tapo Vilniaus kultûroscentro ansamblio „Fajerlech“koncertas. Ið pradþiø tai bu-vo vokalinis instrumentinisansamblis. Po metø susifor-mavo pagrindinis muzikantøentuziastø branduolys, á ko-lektyvà ásiliejo ðokëjø grupëbei ávyko pirmasis koncertas.Ðiuo metu ðiam þydø folklo-ro ansambliui vadovauja La-risa Vyðniauskienë. Kolekty-vo nariai – ne tik þydai, bet irlietuviai, rusai, lenkai, ukrai-nieèiai. Tai bene vienintelisansamblis Europoje, populia-rinantis nykstanèià jidið kul-tûrà muzika, dainomis, ðo-kiais bei organizuojantis pa-grindines tradicines ðventes.Ateinanèiais metais kolekty-vas minës kûrybinës veiklos50-metá. Tai buvo puiki gali-
mybë Merkinës gimnazijosmokiniams, miestelio gyven-tojams bei sveèiams artimiaupaþinti þydø kultûrà, tradici-jas bei paproèius.
Ðá renginá suorganizavo Va-rënos kultûros centro struk-tûrinis, teritorinis padalinys -Merkinës kultûros centras.Dëkojame pagrindiniams rë-mëjams: Vyriausybës kance-liarijai, Varënos rajono savi-valdybës administracijai. Mû-sø partneriai: Merkinës krað-to muziejus, V. Krëvës-gim-nazija, bistro „Ðilo kopa“,Merkinës miestelio bendruo-menë. Ypatingà aèiû sakomeAlgiui Pigagai ir VytautuiMarcinkoniui uþ akmenøkompozicijos techniná iðpil-dymà.
Jurgita KERÐIENËMerkinës kultûros centro
direktorëMindaugo Èerniausko
nuotr.
Ið sovietinio Varënos saugumo dokumentøIð KGB statistikos1945 m. gruodþio 1 d. þinio-
mis Merkinës valsèiaus terito-rijoje veikusi Antano Gruðaus-ko-Siaubo partizanø grupë tu-rëjo iki 150 þmoniø, suskirsty-tø á 5 bûrius. Grupë susikûrë1945 m. vasario mën. ir orga-nizavimosi pradþioje joje buvoiki 70 þmoniø. Grupës vadas A.Gruðauskas ið Radyðèiaus kai-mo, buvæs Lietuvos kariuome-
nës leitenantas. Areðtuotas va-do pavaduotojas Vincas Baltu-lionis-Sakalas ið Jonioniø kai-mo. Vado adjutantas VytautasPigaga irgi ið Jonioniø taip patareðtuotas. Pirmajame bûryje,kuriam vadovauja pats Gru-ðauskas, yra iki 50 þmoniø, ki-lusiø ið Merkinës ir Leipalin-
gio valsèiø. Ant-rojo bûrio vadasVladas Ragelis,g. 1908 m. SanktPeterburge, – bu-væs Lietuvos ka-riuomenës pus-karininkis. Bûry-je buvo iki 20þmoniø, bet jødauguma jau su-imti. Treèiajamebûryje, vadina-mame Liðkiavi-niu, kadangi ja-me buvo dau-giausia Liðkiavosgyventojai, bûtaiki 40 þmoniø.Bûrio vadas Mi-kas Lukoðiûnas,anksèiau gyvenæsKibyðiuose, nu-kautas. Ketvirta-
sis bûrys, kurio vadas Remei-ka, su 10 þmoniø, tarp jø dviemvokieèiais, veikë Kampø, Pil-vingiø ir Subartoniø miðkoapylinkëje. Penktajame bûryjeyra 12-15 þmoniø; vadas An-tanas Ivanauskas ið Masaliðkiø.Radausko namuose Jonioniøkaime Legalizavæsis V. Baltu-lionis Radausko namuose Jo-nioniø kaime 1945 m. spalio 1d. surengë vakarëlá. Jame da-lyvavæ partizanai nukovë èekis-tinës operacijos narius –NKVD kariðkius: leitenantàZaicevà, virðilà Kozlovà ir jau-nesnájá serþantà Charèenkà.Agentûriniø bei operatyviniøpriemoniø dëka saugumas tik1945 m. spalio mënesá areðta-vo 55 Siaubo grupës þmones,o apskritai grupë neteko 10 nu-kautø, 62 buvo sulaikyti, 17 le-galizavosi. Spalio 1 d. grupëjebuvo belikæ 20 aktyviø partiza-nø. Juos sekdamas dirbo agen-tas Vëþys.
Antrame enkavedistø raðtesakoma, kad Siaubo grupæ se-kë 3 agentai: Rûta, Petrauskasir Andziulytë, o kitur dar pri-raðytas ir Kazys. 1946 m. lie-pos 6 d. sulaikytas Siaubo gru-
pës bendrininkas Antanas Vo-lungevièius ið Virðurodukiokaimo. Spalio1 d. grupëje bu-vo tik 10 aktyviø þmoniø. Lap-krièio 6 d. Merkinëje nusiþu-dë persekiotas grupës narys Jo-nas Bendorius. Varënos MGB1947 m. birþelio 17 d. sulaikëSiaubo partizanø ryðininkà iðSarkajiedø k. Antanà Bolá. Pojo parodymø suimta to patieskaimo gyventoja, aktyvi parti-zanø ryðininkë Olga Raulony-të. Ji papasakojo, kad jà kaipGeguþæ 1946 m. geguþës mën.uþverbavo partizanas Ðarûnas.Þinias ji perduodavo paèiamSiaubui ar Antanui Boliui.Taip pat sulaikytos aktyviospartizanø ryðininkës seserysDanulytës, vargingojo valstie-èio dukterys Eleonora-Rûta irGenë-Ðarka. Jas 1946 m. uþ-verbavo partizanas Fricas.Areðtuotas ir merginø tëvasVaitiekus Danulis-Seniûnasbei brolis Julius Danulis-Siau-bas (f. K-41, ap. 1, b. 1833).
1946 m. naktá ið kovo 3-io-sios á 4-àjà Darþeliø kaime paspil. Juliø Kibirkðtá buvo maþ-daug 20 partizanø. Maþdaug12-15 partizanø kovo 8 d. 23
val. buvo Marcinkonyse. Jie at-vaþiavo pastote. Ið Petro Bar-tulevièiaus paëmë 50 kg drus-kos, kostiumus, batus. Balan-dþio 8 d. Musteikoje 8-10 par-tizanø rinko ið þmoniø maistoproduktus . Paëmæ 2 gyvento-jø pastotes, nuvaþiavo Kabeliøkryptimi (f. K-11, ap. 1, b.4183).
Ádomiø þiniø apie partizanøbunkerius mûsø rajono ir da-bar Druskininkø savivaldybeipriklausanèiuose kaimuose yraAlbino Burës 1946 m. gruo-dþio 13 d. tardymo protokole.Tardomajam þinoma, kad Gu-deliø miðke 1 km atstumu nuoÞeimiø kaimo yra bunkeris,kuriame slëpësi jau nukautipartizanai Rudzis, Veèkys irBaltrus. Puðèios miðke netoliMizarø malûno yra bunkeris 5-iems þmonëms, kuriame sle-piasi Juozas Siaubas, JuozasMizeras ir Milþinas. Bunkery-je Maksimø kaime pil. Bara-nauskienës bute slepiasi parti-zanai – tëvas ir du jo sûnûs. Ro-dukos kaime pas Stepo Miðki-nio pusbrolá (jo pavardës ir var-do Burë neþino) bunkeryje lai-koma Siaubo grupës informa-
cija; apie tai Burei 1946 m.vasario mën. pasakojo bûriovadas Liepa. Per 3 km nuo La-teþerio k. balø salelëje yra bun-keris, kuriame telpa 10-15þmoniø; Burë gali tà bunkeráparodyti. 1 km atstumu nuoLateþerio k. yra bunkeris antRatnyèëlës upelio kranto. Ge-rai uþmaskuotas bunkeris yraprie Giros balos 3 km atstumunuo Lateþerio k. Bunkeris pa-èiame Lateþeryje yra pas Mo-nikà Sidaravièienæ. Leipalingiovalsè. Guobiniø kaime bunke-ris árengtas prie áëjimo á KostoLukoðevièiaus namus. Þeimiøkaime bunkeris yra uþ 150-200m nuo Burës giminaièio MatoBroniaus (?). Bunkeris yra ki-to Burës giminaièio kaimynosvirne Maksimø kaime. Leipa-lingio valsè. Neliuboniø kaimebunkeris yra pil. Vaiciekauskluone. Árengtas bunkeris antaukðto pas Petrà Vailioná Lei-palingio valsè. Mizarø kaime.Leipalingio valsè. Ringëliðkiøkaime pas Pranà Jurkoná bun-keris átaisytas name tarp sienø(f. K-41, ap. 1, b. 1833).Tæsinys. Pradþia Nr. 46, 48, 50, 59,
68, 75, 79
Vytautas ValentinasÈESNULISAntanas Gruðauskas-Siaubas