Specialioji ataskaita Kaip ES institucijos ir įstaigos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?

LT 2014 Nr. 14

EUROPOSAUDITORŪMAI

EUROPOS AUDITO RŪMAI 12, rue Alcide De Gasperi 1615 Luxembourg LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: eca-info@eca.europa.eu Tinklavietė: http://eca.europa.eu

Twitter: @EUAuditorsECA YouTube: EUAuditorsECA

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2014

ISBN 978-92-872-0870-5doi:10.2865/68421

© Europos Sąjunga, 2014Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Luxembourg

LT 2014 Nr. 14Specialioji ataskaita Kaip ES institucijos ir

įstaigos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?

(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

02Turinys

Dalis

Žodynėlis

I–VII Santrauka

1–7 Įvadas

1–2 Europos Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio

3–4 Pavojingos klimato kaitos užkardymas yra prioritetinis Europos Sąjungos tikslas

5–7 Viešojo administravimo institucijos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant su klimatu susijusius tikslus

8–11 Audito apimtis ir metodas

12–101 Pastabos

12–61 ES institucijos ir įstaigos neturi patvirtinusios bendros savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėjimo ir mažinimo politikos

12–29 Visas ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakas nėra žinomas, o dėl turimų fragmentiškų duomenų iškyla rizika, kad sumažės ataskaitų teikimo patikimumas

30–43 Įrodymų, kad bendras ES institucijų ir įstaigų išmetamų teršalų lygis mažėjo, yra gauta, tačiau jie susiję tik su energijos suvartojimu pastatuose

44–51 Daugiau kaip pusė audituotų ES institucijų ir įstaigų nebuvo nustačiusios jokių jų išmetamų teršalų mažinimo kiekybinių tikslų, o 2020 metams nustatytus tokio pobūdžio tikslus buvo nustačiusios tik dvi institucijos

52–61 Likutinių teršalų kompensavimo mechanizmas naudojamas ribotai, o ES institucijos ir įstaigos neturi patvirtinusios bendro metodo

62–101 ES institucijos ir įstaigos visapusiškai nesinaudoja Komisijos propaguojamomis aplinkosaugos vadybos priemonėmis

62–76 Su Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimu susijusi pažanga yra vangi

77–89 Pagal galiojančias taisykles aplinką tausojantys viešieji pirkimai traktuojami kaip galimybė rinktis, o ne kaip prievolė, todėl tik kelios institucijos ir įstaigos jais sistemingai naudojosi

90–101 Su energiniu naudingumu susiję aplinkai nekenksmingos statybos standartai statant naujus pastatus ir vykdant didelio masto renovacijos projektus nėra sistemingai taikomi

03Turinys

102–114 Išvados ir rekomendacijos

Priedas. Audito metodas, taikomas vertinant aplinką tausojančius viešuosius pirkimus

Atsakymus pateikė šios institucijos:

— Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Taryba

— Europos Komisija

— Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

— Europos Centrinis Bankas

— Europos Audito Rūmai

— Europos išorės veiksmų tarnyba

— Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos Sąjungos

regionų komitetas

— Europos investicijų bankas

— Europos aviacijos saugos agentūra

— Europos aplinkos agentūra

— Europos vaistų agentūra

— Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam

dizainui)

04Žodynėlis

Anglies dioksidas (CO2): tai natūraliai susidarančios dujos ir iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos, dujų ir anglies deginimo šalutinis produktas, kuris taip pat gaunamas deginant biomasę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant pramoninius procesus (pavyzdžiui, gaminant cementą). Tai pagrindinės antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančios etaloninės dujos, pagal kurias matuojamas kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis.

Anglies pėdsakas: terminas, liaudiškai naudojamas apibūdinti bendrą anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja tam tikras produktas ar veikla arba kurios yra susijusios su žmogaus ar organizacijos veikla, kiekį. Nėra nustatytų privalomų anglies pėdsako skaičiavimo ES taisyklių.

Aplinkai nekenksmingos statybos programa (GBP): savanoriškai įgyvendinama Europos Komisijos programa, kuria remiamos ekonomiškai efektyvios priemonės, skirtos negyvenamuosiuose pastatuose pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir juose pradėti naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų (GPP) priemonių rinkinys: Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato parengtos aplinką tausojančių reikalavimų, kurie sudaro techninių specifikacijų, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų bei nuostatų dėl sutarties vykdymo dalį, įtraukimo į konkurso dokumentus praktinės gairės.

Aplinką tausojantys viešieji pirkimai (GPP): procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami.

Atsinaujinančių išteklių energija: Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ji apibrėžta kaip iš neiškastinių išteklių gaunama energija, kaip antai vėjo, saulės energija, oro terminiai, geoterminiai, hidroterminiai šaltiniai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos.

Beveik nulinės energijos pastatas: Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo jis apibrėžtas kaip pastatas, kurio energinis naudingumas labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

CO2 ekvivalentas (CO2e): visuotinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimo vienetas, atspindintis jų skirtingą visuotinio atšilimo potencialą.

EMAS: savanoriška Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema. Ši sistema yra suderinta su ISO 14001, tačiau jos taikymo sritis yra platesnė įvykdintinų reikalavimų prasme.

Energijos vartojimo efektyvumas: energijos vartojimo efektyvumas didesnis, jei suvartojus tokį patį energijos kiekį yra gaunama daugiau arba tiek pat jos suvartojus mažiau. Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas – tai energijos suvartojimo mažinimo arba suvartojamos energijos augimo apribojimo būdas.

05Žodynėlis

Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elgesio kodeksas: Europos Komisijos propaguojamas savanoriškai taikomas elgesio kodeksas, susijęs su energijos vartojimu duomenų centruose ir poreikiu sumažinti susijusį poveikį aplinkai, ekonomikai ir energijos tiekimo saugumui.

Gamintojų grandies išmetami teršalai: pagal ŠESD protokolą gamintojų grandies išmetami teršalai yra netiesioginiai su nupirktomis ar įsigytomis prekėmis ir paslaugomis susijęs išmetamas ŠESD kiekis. Jie susidaro iki atsiskaitančiajai organizacijai gavus apie juos ataskaitą, todėl jie taip pat yra vadinami ikigamybinio etapo teršalais.

ISO 14001: Tarptautinės standartizacijos organizacijos parengtame standarte, kuris gali būti sertifikuojamas, nustatyti aplinkosaugos vadybos sistemos kriterijai. Jame nereikalaujama laikytis aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimų, tačiau jame išdėstytas pagrindas, kurio bendrovė ar organizacija gali laikytis siekdamos įdiegti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą.

Klimato kaita: pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją reiškia klimato pokyčius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kyla dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas.

Kompensavimas: išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimas – tai mechanizmas, pagal kurį asmenys ar organizacijos kompensuoja savo visą išmetamą ŠESD kiekį ar jo dalį sumokėdami kam nors už kurioje nors kitoje pasaulio dalyje sumažintą lygiavertį ŠESD kiekį, t. y. už išmetamuosius teršalus, kurie buvo sumažinti naudojant vėjo jėgaines, pakeitusias anglimis kūrenamas jėgaines. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal atskaitos padėtį, kuriai apibūdinti naudojamas hipotetinis scenarijus; jame numatyta, koks teršalų kiekis būtų išmetamas, jeigu nebūtų įgyvendinamas teršalų išmetimo mažinimo projektas ir taip kompensuojamas teršalų išmetimas.

Neutralumas anglies dioksido požiūriu: padėtis, kai atlikus tų išlakų, kurių nebuvo galima išvengti, kompensavimą, su produktu ar veikla susijusios grynosios anglies dioksido išlakos yra lygios nuliui.

Nuotėkis: ta sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis privalomų normų besilaikančiose šalyse, galinti vėl atsirasti šalyse, kurios nėra saistomos tokių ribų. Pavyzdžiui, bendrovės, siekdamos išvengti su išlakomis susijusių apribojimų, gali perkelti savo produkciją iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodas: Europos Komisijos rekomenduojamas organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo per visą gyvavimo ciklą matavimo ir pranešimo apie jį metodas. Jis apima ataskaitas apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau vien tuo neapsiribojama.

Poveikio švelninimas: pastangos sumažinti išlakas arba pagerinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus. Pavyzdžiai: efektyvesnis iškastinio kuro panaudojimas, perėjimas prie atsinaujinančių išteklių energijos, geresnis pastatų apšiltinimas ir platesnis tokių absorbentų, kaip miškai, naudojimas siekiant iš atmosferos pašalinti didesnius anglies dioksido kiekius.

06Žodynėlis

ŠESD protokolas: pagal ŠESD protokolo iniciatyvą parengtas plačiai taikomas savanoriškas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ir ataskaitų apie jį teikimo standartas. Ši iniciatyva – tai daugelį suinteresuotųjų šalių – įmonių, nevyriausybinių organizacijų, vyriausybių ir kitų Pasaulio išteklių instituto suburtų subjektų, Vašingtone įsikūrusios aplinkosaugos NVO ir Pasaulio verslo darnaus vystymosi tarybos (Ženevoje įsikūrusios tarptautinių bendrovių koalicijos) partnerystė.

Šiltnamio efektas: šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąlygotas karšto oro susikaupimas netoli Žemės paviršiaus esančioje atmosferoje (troposferoje), sukeliantis visuotinį atšilimą. Panašiai kaip šiltnamio stiklinės sienos padidina jo viduje esančio oro temperatūrą, taip ir dėl šiltnamio efekto sušyla mūsų planetos paviršius. Be natūralių šiltnamio efektą sukeliančių dujų temperatūra būtų žemesnė už užšalimo taško temperatūrą. Tačiau žmogaus veikla labai sustiprino natūralų šiltnamio efektą, sukeliantį visuotinį atšilimą ir klimato kaitą.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD): anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs) – tai vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios absorbuodamos saulės spindulius sukelia šiltnamio efektą. Atsižvelgiant į jų skirtingą visuotinio atšilimo potencialą, šiltnamio efektą sukeliančios dujos dažnai apskaičiuojamos ir pateikiamos anglies dioksido ekvivalentais (CO2e).

Tvarus vystymasis: pagal Junginių Tautų Generalinei Asamblėjai skirtą 1987 m. Brundlandt ataskaitą tvarus vystymasis – tai vystymasis, atitinkantis dabarties poreikius ir neatimantis iš ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius.

Visos darbo dienos ekvivalentas (VDDE): dydis, skirtas asmenų skaičiui nustatyti taip, kad tai taptų palyginamu dydžiu, nors tie asmenys gali dirbti skirtingą valandų skaičių per savaitę.

Visuotinio atšilimo potencialas (GWP): juo nustatoma, koks po tam tikro laiko bus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis visuotiniam atšilimui, lyginant su anglies dioksido poveikiu.

07

ITam, kad Europos Sąjungos aplinkos politika būtų pati­kima, ES institucijos ir įstaigos, kaip viešojo administra­vimo institucijos, turi būti itin pažangios rengdamos ir įgyvendindamos savo išmetamo šiltnamio efektą suke­liančių dujų kiekio (anglies pėdsako) mažinimo poli­tiką. Po 2005 m. ES institucijoms ir įstaigoms pavyko pakeisti su jų pastatais susijusio didėjančio išmeta­mųjų teršalų kiekio tendenciją, tačiau jos nepasinau­dojo galimybe parengti ir įgyvendinti bendrą politiką, skirtą prisidėti prie Sąjungos 2020 m. tikslo lyginant su 1990 m. lygiu 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

IIŠešios iš 15 audituotų ES institucijų ir įstaigų 2012 m. nepranešė apie savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o tos, kurios tai padarė, neap­skaičiavo arba neatskleidė tikrojo jų masto Todėl visas anglies pėdsakas nėra žinomas, o dėl turimų fragmen­tiškų duomenų iškyla rizika, kad sumažės ataskaitų teikimo ir poveikio švelninimo pastangų patikimumas.

IIIĮrodymų, kad bendras ES institucijų ir įstaigų išme­tamų teršalų lygis mažėjo, yra gauta tik dėl energijos suvartojimo pastatuose. Duomenys dėl kitų išmeta­mųjų teršalų, visų pirma susijusių su judumu, neleidžia nustatyti aiškios tendencijos.

IVIki šiol pasiektus bendrus sumažinimus didžia dalimi sąlygojo iš atsinaujinančių energijos šaltinių gautos elektros, kuri anglies pėdsako skaičiavimuose yra trak­tuojama kaip teršalų neišskirianti energija, pirkimas.

VES institucijos ir įstaigos visapusiškai nesinaudoja Komisijos propaguojamomis aplinkosaugos vadybos priemonėmis. Su Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimu susijusi pažanga yra vangi. Viešojo administravimo institucijos užsiregis­truoti EMAS gali nuo 2001 m., o 2014 m. birželio mėn. buvo užsiregistravusios septynios iš 15 audituotų ES institucijų ir įstaigų. Aplinką tausojantys viešieji pirkimai traktuojami kaip galimybė rinktis, o ne kaip prievolė, todėl tik kelios institucijos ir įstaigos jais sistemingai naudojosi.

VIĮgyvendinant siektiną 2030 m. su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusį ES tikslą ES institucijoms ir įstaigoms suteikiama nauja galimybė parengti ir įgyvendinti bendrą politiką.

VIIAudito Rūmai rekomenduoja Komisijai pasiūlyti bendrą ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsako maži­nimo politiką. Tokia politika turėtų apimti kiekybiškai išmatuojamą bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslą. ES institucijos ir įstaigos turėtų:

a) pradėti taikyti suderintą ataskaitų apie išmeta­muosius teršalus, įskaitant visus susijusius netiesio­ginius išmetamuosius teršalus, teikimo metodą;

b) parengti bendrą metodą, skirtą savanoriškai kom­pensuoti tą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurio jos negali išvengti;

c) visapusiškai pasinaudoti Komisijos propaguoja­momis aplinkosaugos vadybos priemonėmis, visų pirma susijusiomis su aplinką tausojančiais viešai­siais pirkimais.

Santrauka

08Įvadas

Europos Sąjungos aplin­kos politika siekiama aukšto apsaugos lygio

01 Sutarties dėl Europos Sąjungos vei­kimo (SESV) 11 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjun­gos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

02 Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą atlygina teršėjas1.

Pavojingos klimato kaitos užkardymas yra prioriteti­nis Europos Sąjungos tikslas

03 ES iki 2020 m. tvirtai įsipareigojo2 bent 20 % sumažinti savo išmetamą šiltna­mio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį palyginti su 1990 m. lygiu3.

04 Europos Komisija pasiūlė 2030 metams nustatyti ES viduje išmetamų ŠESD sumažinimo 40 % tikslą, palyginti su išmestu jų kiekiu 1990 m.4 Europos Parlamentas paragino teršalų kiekį sumažinti bent 40 %5.

Viešojo administravimo institucijos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant su klimatu susijusius tikslus

05 Du svarbiausi ŠESD šaltiniai Europoje yra energijos gamyba deginant kurą ir transportas6. Visų lygių viešojo admi­nistravimo institucijos pakeisdamos savo darbo pobūdį gali daryti įtaką šių ir kitų išmetamųjų teršalų mastui. Vykdydamos reikalingų darbų, prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus jos gali skatinti priimti aplinkos požiūriu tvarius sprendimus.

06 Tam, kad ES klimato politika būtų pati­kima, svarbu, kad ES institucijos, įstai­gos, tarnybos ir agentūros (toliau – ES institucijos ir įstaigos) rodytų pavyzdį ir būtų itin pažangios rengdamos ir įgyvendindamos viešojo administravi­mo institucijų anglies pėdsako maži­nimo strategijas. 1 langelyje pateikta informacija apie tai, kaip apskaičiuoja­mas organizacijos anglies pėdsakas.

07 Atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus principus, yra du vienas kitą papildan­tys ES institucijų ir įstaigų išmetamų ŠESD poveikio aplinkai mažinimo būdai:

a) šių išmetamųjų teršalų mažinimas, kuriam teikiama pirmenybė;

b) likutinių išmetamųjų teršalų atsvė­rimas juos kompensuojant.

1 Žr. SESV 191 straipsnį.

2 Žr. 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios šalies išvadų 32 dalį.

3 Europos Vadovų Taryba pasisiūlė sugriežtinti šį įsipareigojimą užtikrinant besąlygišką 30 % išmetamų teršalų sumažinimo tikslo pasiekimą, jei kitos didžiosios ekonomiškai reikšmingos šalys sutiks prisiimti sąžiningą dalį įsipareigojimų sumažinti pasaulinį išmetamų teršalų kiekį.

4 COM(2014) 15 final, 2014 m. sausio 22 d. – „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“.

5 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (2013/2135(INI).

6 Eurostato mažo formato leidinys „Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai“, 2013 m. redakcija.

09Įvadas

Organizacijos anglies pėdsako apskaičiavimas

Anglies pėdsakas atitinka bendrą tiesiogiai ar netiesiogiai su organizacijos veikla susijusių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Šių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, pavyzdžiui, yra elektros gamyba elektrinėse, šildymas naudojant iškastinį kurą ir transporto operacijos.

Tokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaip anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidro­fluorangliavandeniliai (HFCs) visuotinio atšilimo potencialas yra nevienodas. Pavyzdžiui, viena metano tona atitinka 25 anglies dioksido tonas. Siekiant į tai atsižvelgti, kiekvienos rūšies išmetamųjų dujų kiekis yra paverčia­mas anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), kad bendras visų šaltinių poveikis būtų apibendrintas vienu skaičiumi.

Plačiai taikomame ŠESD protokole skiriamos trys išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kategorijos (pakopos). Toliau pateiktoje diagramoje parodyti kai kurie su viešojo administravimo institucijomis labiausiai susiję šaltiniai.

Iš pradžių organizacijų teikiamose ataskaitose daugiausia dėmesio būdavo skiriama 1 ir 2 pakopų išmetamie­siems teršalams. Tačiau palaipsniui buvo pradėta atsižvelgti ir į 3 pakopos išmetamuosius teršalus siekiant visapusiškai valdyti su ŠESD susijusią riziką ir galimybes.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

1 la

ngel

is

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2 pakopa – Netiesioginiaiišmetamieji teršalai

Elektros pirkimas

Miesto šildymoir aušinimo sistema

3 pakopa – Netiesioginiaiišmetamieji teršalai

Kelionės į darbą ir atgal

Dalykinės kelionės

Tiekiamos prekėsir paslaugos

Ilgalaikis turtas

1 pakopa – Tiesioginiaiišmetamieji teršalai

Savo kuro deginimas

Savo pačių transportopriemonės

10Audito apimtis ir metodas

08 Į audito apimtį buvo įtrauktos visos 2012 m. daugiau nei 500 darbuotojų turėjusios ES institucijos ir įstaigos. Be to, buvo įtraukta ir Europos aplinkos agentūra, kadangi jos vykdomos speci­finės užduotys yra tiesiogiai susijusios su audito tema. 1 lentelėje išvardytos audito metu nagrinėtos 15 ES institu­cijų ir įstaigų. Audito tikslais Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Ta­ryba (toliau taip pat vadinama Taryba) buvo traktuojamos kaip vienas subjek­tas, kadangi Europos Vadovų Taryba neturi savo sekretoriato, jai padeda ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Euro­pos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas (toliau taip pat vadinami komitetais) taip pat buvo traktuojami kaip vienas subjek­tas, kadangi jie dalijasi savo pastatais, logistika ir vertimo tarnybomis bei juos kartu administruoja. Audito metu ypa­tingas dėmesys buvo skirtas Europos Komisijai ne tik dėl jos dydžio, bet taip dėl jos, kaip teisėkūros iniciatyvą turin­čios ES institucijos, vaidmens.

09 Audito Rūmai audito metu vertino, ar ES institucijos ir įstaigos turėjo patvir­tinusios savo vykdomų administracinių operacijų poveikio aplinkai mažinimo politiką, ir nagrinėjo, ar ši politika buvo veiksmingai įgyvendinama. Audito Rūmai nagrinėjo, ar ES institucijos ir įstaigos:

a) apskaičiavo savo išmetamą šiltna­mio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažino išmetamuosius teršalus ir atsvėrė likutinius išmetamuosius teršalus juos kompensuodamos;

b) visapusiškai pasinaudojo Komisijos propaguojamomis aplinkosaugos vadybos priemonėmis, skirto­mis išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti.

10 Auditas buvo pagrįstas klausimynais, interviu ir audituotų ES institucijų ir įstai gų paskelbtų ar pateiktų doku­mentų ir statistinių duomenų analize. Jis taip pat apėmė viešųjų pirkimų procedūrų imties nagrinėjimą.

11 Šis auditas nebuvo anglies junginių išlakų auditas, t. y. nebuvo siekiama (pakartotinai) atlikti audituotų ES in­stitucijų ir įstaigų išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimą arba patikrinti pagrin­dinių duomenų tikslumą. Šioje ata­skaitoje cituojami duomenys yra susiję su 2012 metais, nebent būtų nurodyta kitaip.

11Audito apimtis ir metodas 1

lent

elė 15 audito metu tikrintų ES institucijų ir įstaigų

2012 m. (2014 m.) personalo plane numatytų pareigybių

skaičiusVieta

Europos Komisija 25 065 (24 901)

Briuselis, Liuksemburgas, Ispra, Gelis, Karlsrūhė, Petenas, Sevilija, Greindžas, atstovybės valstybėse narėse

Europos Parlamentas 6 684 (6 773)

Briuselis, Liuksemburgas, Strasbūras, informacijos biurai valsty-bėse narėse

Europos Vadovų Taryba1 3 153 (3 101)

Briuselis

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, Liuksemburgas

Europos investicijų bankas2 2 1853 (2 369)3 Liuksemburgas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 1 952 (1 991) Liuksemburgas

Europos išorės veiksmų tarnyba 1 670 (1 661) Briuselis4

Europos Centrinis Bankas 1 448 (2 602) Frankfurtas prie Maino

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas5 1 255

(1 252) BriuselisEuropos Sąjungos regionų komitetas 5

Europos Audito Rūmai6 887 (882) Liuksemburgas

Vidaus rinkos derinimo tarnyba 775 (861) Alikantė

Europos aviacijos saugos agentūra 634 (685) Kelnas

Europos vaistų agentūra 590 (599) Londonas

Europos aplinkos agentūra 136 (135) Kopenhaga

1 Europos Vadovų Tarybai padeda ES Tarybos generalinis sekretoriatas.2 EIB audite dalyvavo savanoriškai.3 Pareigybių skaičius susijęs su 2012 m. pabaiga ir 2013 m. pabaiga.4 Būstinė.5 Komitetai dalijasi savo pastatais, logistika ir vertimo tarnybomis bei kartu juos administruoja.6 Išorės įstaigos nepatvirtino su Europos Audito Rūmais susijusių nustatytų faktų.

12Pastabos

ES institucijos ir įstaigos neturi patvirtinusios ben­dros savo išmetamo šilt­namio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėjimo ir mažinimo politikos

Visas ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakas nėra žino­mas, o dėl turimų fragmen­tiškų duomenų iškyla rizika, kad sumažės ataskaitų tei­kimo patikimumas

12 Audito Rūmų nuomone, patikima ir iš­sami informacija apie faktinį ES institu­cijų ir įstaigų anglies pėdsako dydį yra būtina veiksmingų poveikio mažinimo strategijų, kurios būtų patikimos ir įti­kinamos ir pasitarnautų kaip pavyzdys, rengimo ir įgyvendinimo sąlyga. Tokios informacijos, susijusios su daugeliu ES institucijų ir įstaigų, šiuo metu negali­ma gauti.

Nėra bendro ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsako apskaičiavimo metodo

13 Nėra privalomų viešojo administravi­mo institucijų anglies pėdsako apskai­čiavimo ES teisės aktų. Todėl iš esmės ES institucijos ir įstaigos gali nuspręsti, ar joms pranešti apie su jų veikla susijusius išmetamuosius teršalus, ir jei taip, kaip juos apskaičiuoti ir stebėti. Savo atitinkamose priimančiosiose

šalyse joms gali būti taikomos tam tikros atskaitomybės prievolės, susiju­sios, pavyzdžiui, su energiniu nau­dingumu jų pastatuose. Tačiau šios atskaitomybės prievolės nėra suderin­tos visos ES mastu.

14 Priešingai kintančiai praktikai priva­čiame sektoriuje7, ES Finansiniame reglamente (FR)8 nereikalaujama, kad į ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal jo IX antraštinę dalį („Sąskaitų pateikimas ir apskaita“) būtų įtraukta informacija apie aplinką9. Šiuo po­žiūriu nėra priimta tarpinstitucinių susitarimų.

15 Organizacijos, dalyvaujančios nepri­valomoje ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)10, privalo pranešti apie pagrindinio rodiklio „iš­metamieji teršalai“, apimančio bendrą metinį ŠESD kiekį, išreikštą CO2 ekvi­valento tonomis, duomenis. Tačiau, kaip nurodyta Komisijos sprendime dėl naudojimo vadovo, kuriame pateiktos dalyvavimo EMAS nuostatos11, turi būti aiškiai išdėstytas išmetamųjų teršalų kiekybinio nustatymo metodas. Bet kokiu atveju vadove rekomenduojama, kad organizacijos praneštų ne tik apie tiesiogines, bet ir apie netiesiogines reikšmingas ŠESD išlakas (žr. 1 langelį).

7 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtojoje Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (OL L 222, 1978 8 14, p. 11), numatyta, kad prireikus ir tiek, kiek tai reikalinga siekiant suvokti bendrovės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ir būklę, metinėje ataskaitoje taip pat turi būti pateikta nefinansinė informacija, įskaitant su aplinkos klausimais susijusią informaciją. 2013 m. balandžio mėn. Komisija, siekdama, kad tokios ataskaitos būtų privalomos bendrovėms, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, pateikė teisėkūros pasiūlymą (COM(2013) 207 final, 2013 m. balandžio 16 d.).

8 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1). Reglamentas netaikomas Europos Centriniam Bankui ir Europos investicijų bankui. ES agentūros turi patvirtinusios finansines taisykles, kurios yra parengtos remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomomis taisyklėmis.

9 Į Europos Centrinio Banko metinę ataskaitą yra įtrauktas su aplinkosaugos klausimais susijęs skirsnis. Europos investicijų bankas už aplinkosaugos klausimus atsiskaito Banko atsakomybės ataskaitoje, kuri yra EIB grupės metinės ataskaitos dalis.

10 62–76 dalyse pateikta išsami su EMAS susijusi informacija.

11 Žr. 2013 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimo 2013/131/ES, kuriuo paskelbiamas naudojimo vadovas, jame išdėstant veiksmus, reikalingus siekiant dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (OL L 76, 2013 3 19, p. 1), 25 ir 26 puslapius.

13Pastabos

16 2013 m. balandžio 9 d.12 patvirtintoje rekomendacijoje Komisija skatina nau­dotis viešųjų organizacijų aplinkosau­ginio veiksmingumo per visą gyvavimo ciklą matavimo ir pranešimo apie jį organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodu, apimančiu ataskaitų apie ŠESD išlakas teikimą. OAP sukūrė Komisijos Jungtinis tyrimų centras, atsižvelgdamas į rekomendacijas, pa­teiktas jau patvirtintuose ir visuotinai pripažįstamuose organizacijų aplinko­saugos apskaitos metoduose ir reko­mendaciniuose dokumentuose.

17 Pasak Komisijos, OAP metodą sukurti paskatino tai, kad „pastaruoju metu didėjanti aplinkosauginio veiksmin­gumo vertinimo ir pranešimo apie jį metodų ir iniciatyvų įvairovė kelia sumaištį ir nepasitikėjimą informacija apie aplinkosauginį veiksmingumą13“. Kaip parodė Audito Rūmų auditas, ši analizė taip pat taikoma ES institucijų ir įstaigų ataskaitų apie jų anglies pėdsa­kus teikimui.

Šešios iš 15 audituotų ES institucijų ir įstaigų 2012 m. nepranešė apie savo ŠESD išlakas, o tos, kurios tai padarė, neapskaičiavo arba neatskleidė tikrojo jų masto

18 Audito metu buvo nagrinėjama 2012 m. ES institucijose ir įstaigose lengvai prieinama su jų atitinkamomis ŠESD išlakomis susijusi informacija. Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Taryba, Europos Audito Rū­mai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos aviacijos saugos agentūra ir Europos vaistų agentūra 2012 m. nepa­skelbė jokios su jų išlakomis susijusios informacijos. Kitos institucijos pateikė ne visą informaciją.

19 Kadangi nėra privalomų organizacijos anglies pėdsako apskaičiavimo taisy­klių, audito metu kaip orientyras dėl savo didelės apimties buvo panaudota Europos Parlamento anglies pėdsako ataskaita. 2 lentelėje parodytas išlakų šaltinių, į kuriuos buvo ar nebuvo at­sižvelgta, sąlyginis pasiskirstymas bei pranešti išlakų lygiai.

12 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

13 Žr. Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES 2 konstatuojamąją dalį.

14Pastabos

2 le

ntel

ė

Europos Parlamentas

Teisingumo Teismas

Europos investicijų bankas

Europos Centrinis Bankas

Vidaus rinkos derinimo tarnyba

Europos aplinkos agentūra

Europos Komisija

Komitetai (EESRK ir RK)

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba

Europos Audito Rūmai

Europos išorės veiksmų tarnyba

Europos aviacijos saugos agentūra

Europos vaistų agentūra

Išlak

os 20

12 m

. (CO

2e ton

omis)

91

893

18 80

116

441

17 79

32 1

4570

442

911

1 066

N.d.

N.d.

N.d.

N.d.

N.d.

ATSK

AITO

MYB

ĖS A

PIM

TIS ap

ima i

šlaka

s iš š

ių ša

ltini

ų:

Past

atuo

se su

varto

ta en

ergi

ja1

22

xx

xx

x

Aušin

imo d

ujų n

uotė

kisx

xx

xx

xx

xx

x

Prek

ių ga

beni

mas

()

xx

xx

xx

xx

xx

x

Žmon

ių ga

beni

mas

Kelio

nės į

 darb

ą ir a

tgal

xx

xx

xx

xx

xx

Dalyk

inės k

elion

ės3

4x

xx

xx

x

Lank

ytojai

xx

xx

xx

x x

x

Prek

ių ir

pas

laugų

pirk

imas

(

)5

5x

xx

xx

xx

xx

Atlie

kos

xx

xx

xx

xx

xx

Ilgala

ikis t

urta

s6

Pasta

tų st

atyb

a(

)x

xx

xx

xx

xx

xx

Biurų

balda

i(

)x

xx

xx

xx

xx

xx

IT įra

nga

()

xx

xx

xx

xx

xx

x

Kita į

rang

a(

)x

xx

xx

xx

xx

xx

1 Pa

skel

bti t

ik b

endr

i 201

0–20

12 m

. duo

men

ys, o

 ne

met

inia

i duo

men

ys.

2 Ti

k į a

plin

kosa

ugos

vad

ybos

sis

tem

os E

MA

S ap

imtį

įtrau

kti p

asta

tai.

3 N

eįtr

aukt

os P

arla

men

to n

arių

kel

ionė

s į p

osėd

žius

Briu

sely

je ir

Str

asbū

re.

4 Įtr

aukt

i tik

tarn

ybin

iai a

utom

obili

ai.

5 Įtr

aukt

as ti

k po

pier

ius.

6 Te

ršal

ai, i

šmes

ti ga

min

ant i

lgal

aiki

o va

rtoj

imo

prek

es a

r sta

tant

nek

ilnoj

amąj

į tur

tą.

Past

aba:

Dau

gum

a su

išla

kom

is s

usiju

sių

duom

enų

paim

ti iš

met

inių

ES

inst

ituci

jų ir

įsta

igų

aplin

kosa

ugos

ata

skai

tų. T

eisi

ngum

o Te

ism

o du

omen

ys p

aim

ti iš

išor

ės

angl

ies

pėds

ako

tyrim

o at

aska

itos,

o E

IB a

tvej

u –

iš jo

201

2 m

. ang

lies

pėds

ako

atas

kaito

s.

Su 2012 m. susijusios CO2e išlakų ataskaitos (naudota tik paskelbta informacija arba informacija, kurią ketinama skelbti, o kaip orientyru buvo pasinaudota Europos Par­lamento atskaitomybės apimtimi)

Paai

škin

imai

:

įtrau

kta į

apim

tį(

) įtr

aukt

a nau

doja

nt įv

ertį

iš

dalie

s įtra

ukta

x ne

įtrau

kta į

apim

tįN.

d. n

ėra d

uom

enų

15Pastabos

20 Kaip parodyta 2 lentelėje, Europos Parlamentas, prieš atsiskaitydamas už bendrą metinį išmestų teršalų kiekį, at­sižvelgė į labai įvairius išlakų šaltinius. Dėl šios plačios apimties Parlamento praneštas išmetamųjų teršalų kiekis yra beveik toks pat kaip ir visų kitų ES institucijų ir įstaigų praneštas kiekis kartu paėmus. Nors Parlamento nag­rinėjamos išlakų šaltinių kategorijos iš principo yra išsamios, jis nusprendė nepranešti apie išlakas, kurias sąlygoja jo narių kelionės iš jų gimtosios šalies į Briuselyje ir Strasbūre rengiamus posėdžius.

21 2013 m. Komisijos metinėje aplinkosau­gos ataskaitoje pateikti duomenys apie ŠESD išlakas išmetamų CO2 ekvivalentų požiūriu buvo susiję tik su išmeta­maisiais teršalais, kuriuos sąlygoja energijos suvartojimas į EMAS apimtį įtrauktuose Briuselyje, Liuksemburge ir Petene14 įsikūrusiuose pastatuose ir kuriuos išmeta šiose vietovėse naudo­jami tarnybiniai automobiliai..

22 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komite­tas pranešė tik apie išmestus terša­lus, susijusius su energijos vartojimu pastatuose. Komitetai paaiškino, kad, patvirtinus pagal ES standartą, kuris yra pagrįstas OAP metodu, parengtą metodiką, jie norėjo dar kartą svarstyti, ar apskaičiuoti išsamų aplinkosauginį pėdsaką, ar ne.

Trys ES institucijos ir įstaigos siekė pagerinti savo teikiamas ataskaitas

23 Europos Centrinio Banko atskaitomy­bės apimtis nuo 2008 m. buvo laips­niškai plečiama. Tačiau nebuvo ap­skaičiuoti teršalų kiekiai, išmetami dėl darbuotojų keliavimo iš namų į tarnybą ir naujų Banko patalpų statybos.

24 Nuo 2012 finansinių metų Europos investicijų bankas taiko ŠESD proto­kolu grindžiamą metodiką15. Tačiau į atskaitomybės apimtį neįtraukti dėl perkamų produktų (išskyrus popierių) gamybos išmetami teršalai, perkamų paslaugų sąlygojami teršalai arba teršalai, išmetami gaminant gamybos priemones (kaip antai įrangą ir trans­porto priemones).

25 Vidaus rinkos derinimo tarnyba, remdamasi išorės konsultanto atliktu tyrimu, nuo 2013 m. ketina išplėsti savo atskaitomybės sritį. Tačiau į šio tyrimo apimtį nebuvo įtraukti su perkamomis prekėmis ir paslaugomis bei gamybos priemonėmis susiję gamintojų gran­dies išmetami teršalai. Be to, jis apėmė tik su skrydžiais susijusius išmetamuo­sius teršalus, o ne teršalus, susijusius su kitomis dalykinėmis kelionėmis ar VRDT lankančių nacionalinių institucijų darbuotojų kelionėmis.

14 Žr. 6 lentelę.

15 Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba / Pasaulio išteklių institutas, Bendrovėms taikomas ŠESD protokolo standartas.

16Pastabos

Trys ES institucijos turi pasirengti ataskaitų apie išmetamuosius teršalus teikimui, kadangi jos pradėjo prisijungimo prie EMAS procesą

26 Tarybos generalinis sekretoriatas keti­na užsakyti atlikti tyrimą, skirtą Tary­bos anglies pėdsakui nustatyti. Tyrimas apims tik Briuselyje vykdomą veiklą. Į planuojamo atlikti tyrimo apimtį neį­eina išmetamieji teršalai, kurie susidaro dėl valstybių narių atstovų kelionių iš/į jų gimtąją šalį, kurios rengiamos tam, kad šie dalyvautų Tarybos generalinio sekretoriato rengiamuose posėdžiuo­se. Nebus atsižvelgta ir į Liuksemburge ar valstybėse narėse rengiamus Tary­bos posėdžius.

27 Teisingumo Teismas gavo išsamų savo anglies pėdsako išorės tyrimą 2010 m. Teismo ir Parlamento anglies pėdsako skaičiavimo metodai buvo tokie patys. Šis su pagrindiniais išlakų šaltiniais susijęs metodas buvo atnau­jintas 2011 ir 2012 m. Duomenys buvo paskelbti 2014 m. birželio mėn.

28 2013 m. lapkričio mėn. Audito Rūmai sudarė sutartį su išorės konsultantu, kad šis padėtų pasirengti prisijungimui prie EMAS. Audito metu dar nebuvo priimtas tolesnis sprendimas dėl išme­tamųjų teršalų ataskaitų teikimo.

Komisija dar nenusprendė, ar savo ataskaitose taikyti organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodą

29 Atlikus OAP metodo tyrimą, kuris buvo vykdomas Jungtinio tyrimų centro Ispros patalpose, paaiškėjo, kad šis metodas taip pat gali būti taikomas viešojo administravimo institucijai. Tačiau Komisija dar nepradėjo vykdyti išsamesnių viešojo administravimo institucijoms skirtų OAP sektorinių tai­syklių (OAPST) rengimo proceso. Be to, anot Komisijos, galima metodo plėtotė bus toliau analizuojama, visų pirma at­sižvelgiant į šiam metodui įgyvendinti būtinus išteklius.

Įrodymų, kad bendras ES institucijų ir įstaigų išme­tamų teršalų lygis mažėjo, yra gauta, tačiau jie susiję tik su energijos suvartojimu pastatuose

30 Kadangi nėra išsamios ir patikimos informacijos apie faktinį ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsako dydį, sudė­tinga nustatyti jų bendras išmetamo ŠESD kiekio tendencijas. Siekiant tai padaryti audito metu kartais turėjo būti kliaujamasi prielaidomis, kurios yra tikėtinos, bet kurioms pagrįsti reikalingi patvirtinamieji įrodymai yra labai riboti.

17Pastabos

16 Pavyzdžiui, 2005 m. bendras energijos suvartojimo Briuselyje įsikūrusiuose Komisijos pastatuose lygis buvo maždaug 60 % didesnis nei lygis, pasiektas 2000 m. (tai buvo anksčiausi metai, kurių duomenys buvo pateikti Audito Rūmams).

17 Bendram energijos suvartojimo pastatuose lygiui įtakos turi įvairūs veiksniai, visų pirma pastatų skaičius ir dydis, gyvenimo juose intensyvumas, t. y. gyvenančių asmenų skaičius ir naudojimo laikotarpiai, jų energinis naudingumas techniniu požiūriu, pastatų administravimo efektyvumas, darbuotojų elgesys ir klimato svyravimai.

18 Ekologiška elektra turi atitikti kilmės garantijos kriterijus, išdėstytus 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

19 Komisijos metinėje aplinkosaugos su Briuselyje esančiais pastatais susijusioje ataskaitoje ekologiška elektra nėra nurodyta kaip netaršioji.

31 Priimant ES sprendimus dėl išmeta­mųjų teršalų kiekio mažinimo arba juos siūlant remiamasi ataskaitiniais 1990 m. (žr. 3 ir 4 dalis). Tačiau konkre­čių su 1990 m. susijusių ES institucijų ir įstaigų duomenų apie išmetamųjų teršalų kiekį negalima gauti. Todėl neįmanoma palyginti jų dabartinės veiklos rezultatų su faktiniu 1990 m. išmestu teršalų kiekiu.

32 Vis dėlto yra tam tikrų įrodymų, patvirtinančių, kad jų bendras išmeta­mųjų teršalų kiekis po 1990 m. ženkliai išaugo ir tokia tendencija buvo paste­bima bent iki 2005 m.16 Šis padidėjimas susijęs su ES plėtra, besiplečiančia jau įsteigtų institucijų ir įstaigų veikla ir naujų įstaigų steigimu.

33 2006 m. buvo imtasi didesnių pastan­gų sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Požiūris visiškai pasikeitė: daugiausia dėmesio buvo skiriama teršalams, išmetamiems dėl energijos suvartoji­mo pastatuose. Šių išmetamųjų teršalų mastas priklauso nuo bendro su šildymu, aušinimu, apšvietimu, valgio gaminimu, elektrinių ir elektroninių prietaisų naudojimu ir duomenų cen­trais17 susijusio energijos suvartojimo lygio bei suvartojamos energijos, kuri yra pagaminama į aplinką išmetant labai mažą ŠESD kiekį ar visai šių dujų neišmetant, dalies.

Ekologiškos elektros naudojimas padėjo pakeisti dėl energijos suvartojimo pastatuose didėjančio išmetamųjų teršalų kiekio tendenciją…

34 2007 m. ES institucijos ir įstaigos pra­dėjo pirkti elektrą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (ekologišką elektrą18), kad padengtų elektros, kuri nebuvo pagaminama naudojant jų pačių gamy­bos priemones, paklausos dalį. Dabar visų audituotų ES institucijų ir įstaigų naudojama ekologiška elektra atsveria visą iš išorinių šaltinių tiekiamą elektrą ar bent jau didelę jos dalį.

35 Apskaičiuojant anglies pėdsaką ekologiška energija išmetamų teršalų prasme paprastai užskaitoma kaip visiškai jų neišmetanti19. Apskaičiuota, kad ekologiškos elektros su teršalų mažinimu susijęs poveikis bendriems anglies pėdsako skaičiavimams siekia apie 20 % su sąlyga, jei visa elektra yra gauta iš atsinaujinančių šaltinių ir jei taikoma išsami su išmetamu ŠESD kiekiu susijusi atskaitomybės apimtis. Taigi perėjus prie ekologiškos elektros sumažėja bendras išmetamų teršalų kiekis, nebent tuo pat metu taip išaug­tų bendras iš neatsinaujinančių šaltinių gautos suvartojamos energijos lygis, kad jo poveikio ekologiška elektra negalėtų sušvelninti. Tačiau audituo­tose ES institucijose ir įstaigose tokia padėtis nebuvo užfiksuota.

18Pastabos

… tačiau iš išorės tiekėjų gaunama ekologiška elektra kaip priemonė išmetamam ŠESD kiekiui mažinti turi savo trūkumų

36 Didžioji dalis ES institucijų ir įstaigų vartojamos ekologiškos elektros yra perkama iš išorės tiekėjų Briuselyje ir Liuksemburge sudarant tarpinsti­tucines sutartis. Tačiau išorės tiekėjų tiekiama ekologiška elektra turi du reikšmingus trūkumus, turinčius įtakos išmetamo ŠESD kiekio mažinimui: ja šiuo metu pasinaudoti gali ne kiek­vienas ir ši energija nėra nuolatinio energinio naudingumo tobulinimo priemonė.

37 Rinkoje esančios ekologiškos elektros kiekis šiuo metu yra ribotas. Todėl perkama ekologiška elektra sumažina pasaulinį išmetamą ŠESD kiekį, tik jei dėl tokių pirkimų iš iškastinio kuro gau­namą elektrą pakeičia iš naujų papildo­mų atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių gaunama elektra. Tačiau tikėtina, kad dėl išaugusios ekologiš­kos elektros paklausos ilgainiui atsiras didesnė jos pasiūla.

38 Ekologiška elektra yra vienkartinė priemonė, skirta užtikrinti greitą ir akivaizdų išmetamųjų teršalų su­mažinimą, tačiau ji nėra nuolatinio tobulinimo priemonė. Perėjimas prie ekologiškos elektros suteikia papildo­mo laiko, reikalingo norint įdiegti kitas bendro energijos poreikio mažinimo priemones.

Turimi duomenys dėl išmetamųjų teršalų, susijusių su judumu, neleidžia nustatyti aiškios tendencijos

39 Dėl specifinio ES institucijų ir įstaigų pobūdžio su judumu susiję išmetamieji teršalai dažniausiai yra didesni nei teršalai, kuriuos išmeta dauguma vals­tybių narių administravimo institucijų. Tam, kad būtų galima atlikti išsamų su judumu susijusių išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimą, būtina atsižvelgti į šiuos šaltinius:

a) keliones į darbą ir iš darbo;

b) dalykines keliones/komandiruotes;

c) lankytojų ir kviestinių dalyvių insti­tucijų ir įstaigų organizuojamuose posėdžiuose ir konferencijose skaičių.

40 Įtraukus šiuos šaltinius, su judumu susiję išmetamieji teršalai sudarytų mažiausiai pusę bendro ES institucijų ir įstaigų nurodomo išmetamųjų terša­lų kiekio. Tačiau šiuo metu dauguma duomenų apie su judumu susijusius išmetamuosius teršalus yra ne tokie išsamūs ir patikimi kaip duomenys apie energijos suvartojimą pastatuose. Pavyzdžiui, duomenyse, naudojamuo­se apskaičiuojant teršalų kiekį, susijusį su darbuotojų kelionėmis į darbą ir iš darbo, dažnai yra daug klaidų. Tik Eu­ropos Parlamento ir Europos investicijų banko duomenys leido įvertinti ilges­nio laikotarpio tendenciją, o atitinkami absoliučia verte išreikšti rezultatai yra labai skirtingi.

19Pastabos

20 Buvo atsižvelgta tik į Parlamento subsidijuojamas keliones.

21 Parlamentas pranešė, kad 2012 m. darbuotojų kelionės iš (į) šias tris pagrindines vietoves sudarė 2,5 % anglies pėdsako dydžio. Darbuotojų kelionės kitomis kryptimis (daugiausia lėktuvu) sudarė 6,9 % anglies pėdsako dydžio.

22 Parlamento naudojama „visos darbo dienos ekvivalento“ sąvoka (žr. žodynėlį) apima ne tik narius ir darbuotojus, bet ir lankytojus.

Sumažėjęs teršalų, išmetamų dėl kelionių tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro, kiekis

2012 m. su Europos Parlamento darbuotojų kelionėmis tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro susijęs išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2006 m., sumažėjo 34 %. Šį faktą daugiausia paaiškina tai, kad kelionės traukiniu didžia dalimi pakeitė keliones lėktuvu.

Kilometrai (milijonais) 2006 2012 Raida

Automobiliu 10,4 9,3 – 10 %

Traukiniu 3,0 7,1 + 139 %

Lėktuvu 4,8 0,5 – 90 %

Iš viso 18,1 16,9 – 7 %

Šaltinis: Europos Audito Rūmų atlikti skaičiavimai remiantis Parlamento pateiktais duomenimis.

Pastaba: Detalios sumos gali nesutapti su bendromis sumomis dėl apvalinimo.

2 la

ngel

is

41 Europos Parlamento praneštas su judumu susijusių išmetamųjų terša­lų, išreikštų absoliučia verte, kiekis 2012 m. buvo maždaug 20 % didesnis nei 2006 m. Šį padidėjimą daugiausia sąlygojo dėl Parlamento lankytojų20 kelionių į Briuselį ir Strasbūrą padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis, taip pat tai, kad dalykinių kelionių išlaidos, nesu­sijusios su šiomis trim vietovėmis21, buvo didesnės nei sutaupytos lėšos, susijusios su darbuotojų kelionėmis tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Stras­būro (žr. 2 langelį). Tačiau Parlamentas santykinai 3,3 % sumažino su judumu susijusių išmetamųjų teršalų, tenkan­čių vienam visos darbo dienos ekviva­lentui, kiekį22.

42 Europos investicijų bankas pranešė, kad jo su judumu susijusių išmeta­mųjų teršalų kiekis 2012 m. buvo 6 % mažesnis nei 2007 m. Vienam asmeniui tenkantis su judumu susijęs išmetamų­jų teršalų kiekis sumažėjo 36 %.

20Pastabos

Dažnai ilgalaikis turtas bei tiekiamos prekės ir paslaugos, nepaisant jų svarbos, nėra traktuojami kaip išmetamųjų teršalų šaltiniai

43 Dėl tiekiamų prekių (kaip antai maisto ar raštinės reikmenų) arba teikiamų paslaugų (kaip antai valymo ar aprū­pinimo maistu ir gėrimais paslaugų) išmetami teršalai, kurie retai kada bū­davo vertinami, išskyrus su popieriumi susijusius teršalus. Tas pats pasakytina ir apie teršalus, išmetamus gaminant ilgalaikio vartojimo prekes (kaip antai IT įrangą) ir statant arba renovuojant pastatus. Tik Europos Parlamentas ap­skaičiavo visą ilgalaikio turto bei tiekia­mų prekių ir teikiamų paslaugų poveikį jo anglies pėdsakui, kuris sudarė apie 30 % bendro 2012 m. pranešto jo lygio. Teisingumo Teismo atveju šis poveikis buvo apskaičiuotas remiantis 2010 m. duomenimis.

Daugiau kaip pusė audituo tų ES institucijų ir įstaigų nebuvo nustačiusios jokių jų išmetamų teršalų maži­nimo kiekybinių tikslų, o 2020 metams nustaty­tus tokio pobūdžio tikslus buvo nustačiusios tik dvi institucijos

44 Audito Rūmų nuomone, planuojant ir užtikrinant organizacijos aplinkosau­gos vadybos tvarumą, svarbu nustatyti tokio pobūdžio kiekybinius teršalų mažinimo tikslus. Svarbu apie šiuos tikslus viešai pranešti ir juos pasiekti, kad išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangos būtų įtikinamesnės.

45 2013 m. daugiau kaip pusė audituotų ES institucijų ir įstaigų nebuvo nusta­čiusios jokių jų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kiekybinių tikslų. Kitos insti­tucijos buvo nustačiusios su jų konkre­čia veikla ar išmetamų teršalų šaltiniais susijusius tikslus ar bendrus tikslus, o Europos Parlamentas buvo nustatęs abiejų tipų tikslus (žr. 3 lentelę).

Pirmenybė buvo teikiama trumpalaikiams tikslams…

46 Dauguma atvejų nustatomi vienerių–trejų metų laikotarpio trumpalaikiai tikslai. Audito metu nustatyta, kad tokie trumpalaikiai tikslai gali būti nau­dingi tol, kol galima pasiekti greitą po­veikį, pavyzdžiui, išmetamųjų teršalų mažinimo pereinant prie ekologiškos elektros atveju. Pagrindinė su trumpa­laikiais tikslais susijusi rizika yra ta, kad juos nustačius atitinkamas laikotarpis yra nepakankamas vykdyti tuos veiks­mus, kuriems reikia ilgesnio pasirengi­mo, o juos užbaigus tik kelerius metus po pradinio sprendimo yra užtikrina­mas sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis (visų pirma statybos projektų atveju). Be to, audito metu nustatyta, kad kasmet nustatant trumpalaikius su energijos suvartojimu pastatuose su­sijusius tikslus iškyla rizika, kad padėtį iškreips klimato svyravimai.

21Pastabos3

lent

elė Kiekybiniai Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai

Sekt

orin

iai t

iksla

i

Bend

ri tik

slai

Besą

lygi

ški t

iksla

i

Sant

ykin

iai t

iksla

i

Trum

pala

ikia

i (vi

e-ne

rių–t

rejų

met

ų la

ikot

arpi

o) ti

ksla

i

Vidu

rio la

ikot

arpi

o (2

020

m.)

tiksla

i

Ilgal

aiki

ai (2

030

m.)

tiksla

i

Europos Parlamentas x x 1 x

Europos Komisija x x x

Europos Centrinis Bankas x x x x

Komitetai (EESRK ir RK) x x x x

Europos investicijų bankas x x x x

Europos aplinkos agentūra x x x

Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba x x x x x x x

Teisingumo Teismas x x x x x x x

Europos Audito Rūmai x x x x x x x

Europos išorės veiksmų tarnyba x x x x x x x

Vidaus rinkos derinimo tarnyba x x x x x x x

Europos aviacijos saugos agentūra x x x x x x x

Europos vaistų agentūra x x x x x x x

1 Be to, buvo nustatyti tam tikri tarpiniai iki 2016 m. įgyvendintini energijos, popieriaus ir atliekų mažinimo tikslai.

Kiekybiniais tikslais nustatoma, kiek per tam tikrą laiką turi būti sumažinta išmetamųjų teršalų. Skiriami keturi kiekybinių tikslų tipai: ο Sektoriniai tikslai taikomi konkrečios veiklos sąlygotiems išmetamiesiems teršalams (pavyzdžiui, dėl pastatų šildymo ir aušinimo

išmetamiems teršalams). ο Bendras tikslas taikomas visam dėl institucijos (įstaigos) veiklos išmetamam teršalų kiekiui. ο Absoliučiais tikslais siekiama sumažinti bendrą dėl konkrečios veiklos išmetamą ar institucijos (įstaigos) sąlygojamą teršalų kiekį,

palyginti su ataskaitiniais metais išmestu teršalų kiekiu. ο Santykiniais tikslais siekiama sumažinti vienam asmeniui ar kvadratiniam metrui tenkantį išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su

ataskaitiniais metais išmestu teršalų kiekiu.

Paaiškinimai: Taip

x Ne

47 Būdavo nustatomi arba besąlyginiai (bendro išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo) arba santykiniai (vienam gyventojui arba vienam kvadratiniam metrui tenkančių teršalų mažinimo) tikslai, arba jų derinys. Besąlyginių tikslų nustatymas labiau atitinka ES klimato politiką, kuria įsipareigojama

sumažinti bendrą teršalų kiekį. Be to, siekiant besąlyginių teršalų mažinimo tikslų taip pat santykinai gerėja veiklos rezultatai, nebent institucija ar įstaiga mažina savo vykdomos veiklos apimtis.

22Pastabos

… o tais atvejais, kai yra nustatyti 2020 m. tikslai, jie yra santykiniai

48 Europos Parlamentas ir Europos investicijų bankas yra nustatę 2020 m. tikslus. Šie tikslai yra santykiniai tikslai.

49 Parlamento aplinkosaugos ataskaitoje nustatytas tikslas 2006–2020 m. 30 % sumažinti vienam visos darbo dienos ekvivalentui tenkančių išmetamųjų teršalų kiekį. 4 lentelėje lyginami 2006 m.23 ir 2012 m. vienam visos darbo dienos ekvivalentui tekę išmesti teršalų kiekiai jų absoliučiąja ir santyki­ne vertėmis24.

23 2006 m. buvo pirmieji metai, už kuriuos buvo pateikta ataskaita dėl Parlamento anglies pėdsako.

24 Grynosios išlakos (ekologiška elektra užskaityta kaip netarši). Parlamento sąvoka „visos darbo dienos ekvivalentas“ (žr. žodynėlį) apima ne tik Parlamento narius ir darbuotojus, bet ir lankytojus.

25 Grynosios išlakos (ekologiška elektra užskaityta kaip netarši). Pažymėtina, kad dėl skirtingų pagrindinių metodinių sąvokų EIB išmetamųjų teršalų statistika negali būti lyginama su Parlamento išmetamųjų teršalų statistika.

Parlamento išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas absoliu­čiąja ir santykine vertėmis

2006 2012 Sumažinimas

Bendras išmetamų teršalų kiekis (tonomis CO2

ekvivalentų) 100 138 91 893 – 8,2 %

Išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienam visos darbo dienos ekvivalentui 9,37 6,89 – 26,4 %

Šaltinis: 2013 m. Europos Parlamento aplinkosaugos ataskaita.

4 le

ntel

ė5

lent

elė

50 2012 m. EIB anglies pėdsako ataskai­toje iki 2020 m. įvykdytinas vienam asmeniui tenkančio anglies pėdsako sumažinimo bent 20 % tikslas naudo­jamas stebėti ir pranešti apie pasieki­mus, lyginant su 2007 baziniais metais. 5 lentelėje lyginami 2007 m. ir 2012 m. vienam darbuotojui tekę išmesti ter­šalų kiekiai jų absoliučiąja ir santykine vertėmis25.

EIB išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas absoliučiąja ir santykine vertėmis

2007 2012 Sumažinimas

Bendras išmetamų teršalų kiekis (tonomis CO2

ekvivalentų) 17 932 16 441 – 8,3 %

Vienam darbuotojui tenkantis išmetamų teršalų kiekis 11,9 7,5 – 37,0 %

Šaltinis: 2012 m. Europos investicijų banko anglies pėdsako ataskaita.

23Pastabos

Ilgalaikiai tikslai po 2020 m. nebuvo nustatyti

51 Nė viena ES institucija ir įstaiga nėra nustačiusi ilgalaikių tikslų po 2020 m. prasidėsiančiam laikotarpiui. 2014 m. sausio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl privalomo iki 2030 m. pasiekti išmeta­mo ES ŠESD kiekio sumažinimo tikslo (žr. 4 dalį) ES institucijoms ir įstaigoms numatyta galimybė plėtoti ir įgyven­dinti bendrą ilgalaikį metodą.

Likutinių teršalų kompensa­vimo mechanizmas naudoja­mas ribotai, o ES institucijos ir įstaigos neturi patvirtinu­sios bendro metodo

52 Išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimas26 – tai mechanizmas, pagal kurį organizacija kompensuoja savo visą išmetamą ŠESD kiekį ar jo dalį sumokėdama kam nors už kurioje nors kitoje pasaulio dalyje sumažintą lygiavertį anglies dioksido kiekį, t. y. už išmetamuosius teršalus, kurie buvo sumažinti naudojant vėjo jėgaines, pakeitusias anglimis kūrenamas jėgai­nes. Aukštos kokybės kompensacijos turėtų būti tikrinamos pagal pripažintą schemą siekiant įsitikinti, kad išmeta­mųjų teršalų sumažinimai turi papildo­mą poveikį (t. y. nėra skaičiuojami tie sumažinimai, kurie šiaip ar taip būtų atlikti), jie yra nuolatiniai, nėra apskai­tomi dukart ir yra išvengiama nuotė­kio. Jei visi išmetamieji teršalai, kurių negalima išvengti, yra kompensuojami, veikla yra laikoma anglies dioksido į aplinką neišmetančia veikla27.

53 ES institucijos ir įstaigos neprivalo nau­doti anglies dioksido kompensavimo mechanizmų. Tačiau kai kurios jų, nors ir ribotai, pradėjo juos naudoti. Audito metu buvo nustatyta, kad kompensuo­damos anglies dioksidą jos sumokėjo nuo 3,45 iki 24,5 euro už toną CO2e, taigi šios kainos buvo daug žemesnės už Europos Parlamento ir Tarybos ne­taršių transporto priemonių direktyvo­je28 nustatytą maksimalią 40 eurų kainą (skaičiuojant 2007 m. kainomis).

Tik nedidelė ES institucijų ir įstaigų dalis savanoriškai taikė anglies dioksido kompensacinę schemą

54 Pirmoji anglies dioksido kompensacinę schemą pradėjo taikyti Europos aplin­kos agentūra. 2006 m. buvo įdiegta dalykinėms kelionėms taikoma anglies dioksido kompensacinė schema. EAA kelionių agentūra apskaičiuoja išme­tamų teršalų kiekį, o vadinamiesiems Afrikoje vykdomiems auksinio standar­to29 energijos efektyvumo projektams yra taikomos atitinkamos kompensa­cijos. 2012 m. bendros su 745 tonomis susijusios kompensavimo išlaidos siekė 11 286 eurų arba 15,15 euro už toną. Be to, 2013 m. liepos mėn. buvo nuspręs­ta, kad Turkijoje vykdomo vėjo jėgainių projekto atveju 2010, 2011 ir 2012 m. su šildymu susijusių išmestų teršalų kompensacijos sieks 2 420 eurų arba 10 eurų už vieną toną.

26 Anglies dioksido kompensavimas neturėtų būti painiojamas su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) – didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, taikoma labai daug energijos reikalaujančiai veiklai. Žr. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

27 Žr. JK energetikos ir klimato kaitos departamento dokumente „Anglies dioksido kompensavimo viešajame sektoriuje vadovas“ (2 redakcija) pateiktą apibrėžtį, 2011 m., p. 11: „Anglies dioksido į aplinką neišmetanti veikla – tai veikla, kai vykdant skaidrų išmetamų teršalų skaičiavimo, jų mažinimo ir likutinių išmetamų teršalų kompensavimo procesą, grynoji išmetamo anglies dioksido kiekio vertė yra lygi nuliui“.

28 Žr. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5) priedą (2 lentelę).

29 2003 m. nevyriausybinių organizacijų grupės inicijuotas auksinis standartas – tai plačiai naudojamas savanoriškas anglies dioksido kompensavimo projektų sertifikavimo standartas.

24Pastabos

55 Vidaus rinkos derinimo tarnyba, siek­dama palaipsniui tapti neutrali anglies dioksido požiūriu ir atsižvelgdama į tai, kad artimiausiais metais jos išmetamo CO2 kiekio atskaitomybės apimtis bus platesnė, anglies dioksido kompen­sacinę schemą naudoja nuo 2010 m. Už 2012 m. praneštas 2 145 tonas išmetamųjų teršalų buvo pritaikyta 52 549 eurų arba 24,5 euro už toną kompensacija, siekiant paremti efekty­viai kurą naudojančių medinių krosnių populiarinimo Nigerijoje projektą.

56 Europos Parlamentas anglies dioksido kompensacinę schemą pirmą kartą pritaikė 2012 m. Parlamento Biuras nusprendė kompensuoti tam tikras iš­metamųjų teršalų kategorijas (visų pir­ma susijusias su energijos suvartojimu pastatuose ir pareigūnų dalykinėmis kelionėmis), kurios sudarė apie 27 % Parlamento 2011 m. pranešto anglies pėdsako kiekio. Dėl anglies dioksido kompensacinių vienetų rinkos kainų sumažėjimo už vienoje Kinijos plieno gamykloje vykdomą kokybės požiūriu30 auksinį standartą atitinkantį energijos vartojimo efektyvumo projektą vietoj pradinės prognozuotos 705 000 eurų kainos Parlamentas faktiškai sumokėjo 89 558 eurus31 (3,45 euro už toną).

57 Europos Centrinis Bankas anglies diok­sido kompensacinę schemą taikė da­lykinėms kelionėms traukiniu. 2012 m. į aplinką išmestas 30,9 tonų CO2 kiekis sudarė tik labai nedidelę dėl dalykinių kelionių išmestų teršalų dalį. Kalbant apie tarptautinių dalykinių kelionių paslaugų pirkimus, 2012 m. gruodžio mėn. ECB tvarių viešųjų pirkimų gairė­se32 rekomenduojama Bankui įtraukti reikalavimą, kad konkurso laimėtojas turi padengti 100 % dėl dalykinių kelionių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Gairėse siūloma, kad projektai, kuriais kompensuojamas anglies dioksidas, atitiktų papildomumo ir pastovumo kriterijus, kad būtų išvengta anglies dioksido nuotėkio ir dvigubo apskai­tymo ir kad kompensavimą tikrintų nepriklausomas trečiosios šalies tikrin­tojas. Audito metu rekomendacija dar nebuvo įgyvendinta.

Dvi ES įstaigos nusprendė pasinaudoti kompensacine schema, tačiau atidėjo ar laikinai sustabdė jos įgyvendinimą

58 2007 m. Europos investicijų banko val­dymo komitetas patvirtino neutralumo anglies dioksido požiūriu principą ir nusprendė, kad jis, „pasinaudodamas aukštos kokybės anglies dioksido kreditais, kompensuos savo likutinius teršalus po to, kai bus imtasi atitinka­mų priemonių jiems sumažinti“. Tačiau tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, sprendimas dar nebuvo įgyvendintas. EIB nusprendė, kad jo įgyvendinimas prasidės 2014 m. kompensavus likutinį 2013 m. anglies pėdsako kiekį.

59 2008 m. Europos aviacijos saugos agentūra pasirašė bendrąją anglies dioksido kompensavimo paslaugų, skirtų kompensuoti dėl kelionių oro transportu išmetamus teršalus, sutartį. Pasak Agentūros, 2010 m., pranešus apie kelionėms skirto biudžeto sumaži­nimą, sutarties vykdymas buvo laikinai sustabdytas. 2012 m. Agentūra kom­pensacinę schemą pritaikė dalykinėms kelionėms traukiniu.

30 Tai sudarė mažiau nei 10 % Parlamento su anglies dioksido kompensaciniais vienetais susijusioms išlaidoms pagal 239 straipsnį numatyto biudžeto (950 000 eurų) sumos. Tačiau likusi pagal 239 straipsnį turima suma nebuvo panaudota didesniam anglies dioksido kompensacinių vienetų kiekiui nupirkti.

31 Techninėse specifikacijose nebuvo pateikta jokių su anglies dioksido kompensacinių vienetų kilmės šalimis susijusių reikalavimų, nepaisant to, kad Parlamento išorės konsultantas buvo rekomendavęs pirmenybę teikti ES valstybėms narėms arba mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

32 Taip pat žr. 88 dalį.

25Pastabos

Komisija nesinaudoja kompensacine schema

60 Komisijos interneto svetainėje33 už klimato politiką atsakingas Komisijos narys ES piliečiams siūlo apsvarstyti su skrydžiais susijusios kompensacinės schemos savanoriško taikymo galimy­bę. (žr. 3 langelį).

61 Tačiau Komisija, kaip ir dauguma kitų ES institucijų ir įstaigų, šiuo metu nekompensuoja savo išmetamų ter­šalų, įskaitant tuos teršalus, kurie yra išmetami dėl jos narių ir darbuotojų kelionių lėktuvu. Institucijų ir įstaigų vadovai, kurie šiuo metu nekompen­suoja savo išmetamų teršalų, naudoja įvairius argumentus, kuriuos būtų galima apibendrinti taip:

a) Anglies dioksido kompensavi­mas laikomas ne papildančia savo išmetamų teršalų mažinimo priemone, o veikiau alternatyva, kuri yra ne tokia įtikima palyginti su savo išmetamų teršalų mažini­mo pastangomis. Todėl visi turimi biudžeto asignavimai turėtų būti investuojami į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

b) Manoma, kad anglies dioksido kompensavimas nėra savalaikė priemonė ir taikytina tik tada, kai visos kitos galimybės panaikinti ar sumažinti išmetamus teršalus yra išnaudotos.

c) Tam, kad būtų galima naudojant anglies dioksido kompensacinę schemą tapti neutraliu anglies dioksido požiūriu, būtina turėti tinkamą teisinį ir finansinį pagrin­dą, kurį būtų patvirtinusios visos ES institucijos ir įstaigos.

d) Anglies dioksido kompensacijų ko­kybė ne visuomet yra pakankamai užtikrinama.

Audito Rūmų nuomone, šie klausimai bus tinkamai išspręsti, jei aukštos kokybės kompensacijos bus taikomos kartu su išmetamųjų teršalų mažinimo priemonėmis (o ne vietoj jų).

33 Ways you can fight climate change, January 2014 (http://ec.europa.eu/clima/citizens/tips/tips_04_en.htm).

Už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys siūlo apsvarstyti tų skry­džių, kurių negalima išvengti, kompensavimo galimybę

Skrydžiai lėktuvu – tai sparčiausiai didėjantis išmetamo ŠESD kiekio šaltinis pasaulyje. Jei skrendate lėktuvu, tuomet apsvarstykite savo išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo galimybę. Yra organizacijų, kurios apskaičiuos jūsų išmestus teršalus ir investuos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

3 la

ngel

is

26Pastabos

ES institucijos ir įstaigos visapusiškai nesinaudoja Komisijos propaguojamo­mis aplinkosaugos vady­bos priemonėmis

Su Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimu susijusi pažanga yra vangi

62 Komisija remia tai, kad visose valsty­bėse narėse būtų skatinama naudotis ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema. EMAS tikslas – nuolatinis organizacijų aplinkosauginio veiks­mingumo gerinimas sistemingai ir reguliariai vertinant jų vykdomą visų jų veiklos aplinkosauginių aspektų, ne tik susijusių su išmetamu ŠESD kiekiu, valdymą. Prieš valstybių narių kompe­tentingoms įstaigoms atitinkamą or­ganizaciją užregistruojant, akredituoti išorės aplinkosaugos vertintojai privalo patvirtinti, ar ji laikosi EMAS reglamen­to nuostatų bei reguliariai tai daryti prieš tokią registraciją atnaujinant34. Anot Komisijos, Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) „yra patikimiausia ir stabiliausia aplinkosau­gos vadybos priemonė rinkoje“35. Ja taip pat gali naudotis ES nepriklausan­čios organizacijos.

63 EMAS taikymas yra savanoriškas, o ją taikančios organizacijos „gali gau­ti papildomos naudos teisės aktais numatytos kontrolės, lėšų taupymo ir viešojo įvaizdžio požiūriu, jei jos gebėtų įrodyti, kad pasiekė didesnį aplinkosauginį veiksmingumą“36. Pagal EMAS reglamentą dalyviams leidžiama registruoti tik organizacijos dalis.

Viešojo administravimo institucijos užsiregistruoti EMAS gali nuo 2001 m., o 2014 m. birželio mėn. buvo užsiregistravusios septynios audituotos ES institucijos ir įstaigos

64 Pirmasis 1993 m. priimtas EMAS regla­mentas buvo taikomas tik pramonės sektoriuose veikiančioms įmonėms. 2001 m. atlikus pirmąją EMAS regla­mento peržiūrą (EMAS II), schema buvo pradėta taikyti visiems ekono­mikos sektoriams, įskaitant viešąsias ir privačias paslaugas. ES institucijos buvo paragintos „stengtis diegti šiame reglamente nustatytus principus“37. 2009 m. atlikus antrąją peržiūrą (EMAS III), schema tapo patrauklesnė mažoms organizacijoms, įskaitant mažiau nei 250 asmenų įdarbinusias viešojo sekto­riaus institucijas.

34 2014 m. sausio mėn. EMAS buvo užregistruotos daugiu kaip 4 500 organizacijų ir maždaug 7 800 vietovių.

35 Žr. EMAS informacijos suvestinę „EMAS ir ISO 14001: sutaptys ir skirtumai“ (http://ec.europa.eu/environment/emas/pdf/factsheet/EMASiso14001_high.pdf).

36 Žr. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB, 8 konstatuojamąją dalį (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

37 Žr. 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (OL L 114, 2001 4 24, p. 1) 21 konstatuojamąją dalį.

27Pastabos

65 2014 m. birželio mėn. septynios audituotos ES institucijos ir įstaigos buvo užsiregistravusios EMAS sis­temoje, o kitos penkios ruošėsi tai padaryti. 6 lentelėje pateikta situacijos apžvalga.

66 Pagal EMAS sertifikuotos trys ES insti­tucijos ir įstaigos pasinaudojo galimy­be registruoti tik jų įsikūrimo vietų ar pastatų dalis. Šie apimties apribojimai daugeliu atvejų yra laikini ir susiję su pastatais, kurie dar neatitinka EMAS nuostatų arba kuriuos artimiausiais metais planuojama atlaisvinti.

Registravimasis ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje

Institucija/įstaiga Užsiregistruota EMAS arba ketinama tai padaryti Pastatų paviršiaus ploto aprėptis 2013 m.

Europos aplinkos agentūra Nuo 2005 m. 100 %

Europos Komisija Nuo 2005 m.

Briuselis 85 %

Liuksemburgas 31 %

Petenas (JTC) 100 %

Kitos JTC įsikūrimo vietos 0 %

Leidinių biuras (Liuksemburgas) 0 %

Greindžas 0 %

Vykdomosios agentūros 0 %

Atstovybės valstybėse narėse 0 %

Bendras įtrauktas paviršiaus plotas 57 %

Europos Parlamentas Nuo 2007 m.Trys pagrindinės įsikūrimo vietos 85 %

Valstybėse narėse įsikūrusios tarnybos 0 %

Vidaus rinkos derinimo tarnyba Nuo 2008 m. 77 % (neįtrauktas vienas nuomojamas pastatas)

Europos Centrinis Bankas Nuo 2010 m. 100 % (neįskaitant ploto išorės duomenų centre)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Nuo 2011 m. Išimtinai užimta 100 % penkių pastatų ploto

0 % pastatų, kuriais dalijamasi su KomisijaEuropos Sąjungos regionų komitetas

Europos Vadovų TarybaVykdomi parengiamieji darbai, ketinama registruotis 2015 m. n.d.

Europos Sąjungos Taryba

Europos vaistų agentūra Vykdomi parengiamieji darbai, ketinama registruotis 2015 m. n.d.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Vykdomi parengiamieji darbai, ketinama registruotis 2016 m. n.d.

Europos Audito Rūmai Vykdomi parengiamieji darbai, ketinama registruotis 2016 m. n.d.

Europos investicijų bankasRengiamasi prisijungti prie aplinkosaugos vadybos sistemosSprendimas patvirtinti EMAS nėra priimtas (kaip alternatyva svarstomas ISO 14001)

n.d.

Europos aviacijos saugos agentūra Sprendimas dėl pasirengimo prisijungti prie EMAS nepriimtas n.d.

Europos išorės veiksmų tarnyba Sprendimas dėl pasirengimo prisijungti prie EMAS nepriimtas n.d.

6 le

ntel

ė

28Pastabos

Šiuo metu Komisijoje taikomos EMAS apimtis yra labai ribota

67 Komisijos atveju dabartiniai EMAS ap­imties apribojimai yra didesni nei kito­se institucijose ir įstaigose. Tai iš dalies paaiškina Komisijos dydis, visų pirma turint omeny įvairiose valstybėse narė­se išsibarsčiusias jos tarnybas, ir didelis įtrauktinų pastatų skaičius. Tačiau šie delsimo atvejai taip pat atsirado dėl vangaus sprendimų priėmimo proceso ir menko turimiems žmogiškiesiems ištekliams skiriamo dėmesio.

68 2005 m. sėkmingai užbaigus bando­mąjį kai kurioms tarnyboms taikomą aštuonis Briuselyje įsikūrusius pastatus apimantį EMAS projektą, Komisija tik 2009 m. rugsėjo pabaigoje nuspren­dė išplėsti EMAS registracijos apimtį į ją įtraukiant visas Briuselyje ir Liuk­semburge vykdomas veiklos rūšis ir esančius pastatus. Dar nenustatytas šio tikslo pasiekimo terminas.

69 2010 m. penkių Jungtinio tyrimų cen­tro vietovių valdymo sistemos buvo sertifikuotos pagal ISO 14001. Tačiau buvo praleista galimybė tuo pat metu gauti EMAS registracijos pažymėjimą38.

70 2013 m. lapkričio mėn. Komisija įsi­pareigojo „atėjus laikui EMAS taikyti visoms Europos Sąjungoje vykdomoms veiklos rūšims ir vietoms“39. Sprendime aiškiai nurodyta, kad EMAS taip pat bus įregistruotos Jungtinio tyrimų cen­tro ir Greindže įsikūrusios Maisto ir ve­terinarijos tarnybos vykdomos veiklos rūšys ir ten esantys įrenginiai. Tačiau jame nieko nepasakyta apie vykdo­mąsias įstaigas ir valstybėse narėse esančias Komisijos atstovybes (kurios įsikūrusios daugiau kaip 35 pastatuose, kurių bendras plotas siekia maždaug 38 000 kvadratinių metrų). Sistemos naudojimas atstovybėse – tai galimybė valstybėse narėse aktyviai skatinti, kad būtų taikoma EMAS ir parodyti, kad ji taip pat gali būti naudinga mažoms organizacijoms40.

71 Tas pats taikytina ir ES delegacijoms, kurių veiklą dabar administruoja Eu­ropos išorės veiksmų tarnyba (jos yra įsikūrusios daugiau nei 140 šalių, o jų bendras užimamų patalpų paviršiaus plotas siekia apie 250 000 kvadratinių metrų). EIVT dar nėra priėmusi įsiparei­gojimo patvirtinti EMAS.

38 EMAS apima visus ISO 14001 reikalavimus (ir ne tik). Abi sistemos gali būti patvirtintos ir sertifikuotos vienu metu. Tokiu būdu tuo pat metu atliekant abu veiksmus patiriamos tik labai nedidelės papildomos išlaidos (arba jos apskritai nepatiriamos).

39 2013 m. lapkričio 18 d. Sprendimas C(2013) 7708 final dėl Komisijos tarnybų taikomos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS).

40 Komisija yra paskelbusi EMAS „gaires mažoms organizacijoms“ ir skatina taikyti standartizuotą „EMAS Easy“ metodiką.

29Pastabos

Taikant EMAS patiriama išlaidų, tačiau yra užtikrinami patobulinimai aplinkosaugos srityje ir kartu sutaupoma lėšų

72 Audito metu nustatyta, kad EMAS eks­ploatavimo išlaidos siekė nuo 50 000 iki vieno milijono eurų per metus priklausomai nuo ES institucijos ar įstaigos dydžio ir su sistemos veikimu susijusių užmojų. Ši sąmata apima išlaidas darbuotojams ir su tikrinimu ir vidaus audito tarnybomis susijusias išlaidas, bet ne su EMAS susijusias investicijas.

73 Paprastai įdiegus EMAS pagerėja veiklos rezultatai, kurie tampa pas­tebimi pasirengimo pirmajai EMAS registracijai etape. Pavyzdžiui, 2012 m. tiek Europos Centrinis Bankas (jis EMAS registruotas nuo 2010 m.), tiek komite­tai (jie EMAS registruoti nuo 2011 m.) pranešė, kad, palyginti su 2008 m., vienam darbuotojui tenkantis suvarto­jamos elektros kiekis sumažėjo maž­daug 20 %; abiem atvejais nuo 2009 m. buvo pastebima pastovaus šio kiekio mažėjimo tendencija.

74 Toks energijos sutaupymas yra teigia­mas ne tik aplinkos, bet ir finansiniu požiūriu. Apskritai EMAS įdiegusios ES institucijos ir įstaigos specialiai ne­stebi, kiek dėl to yra sutaupoma lėšų. Tačiau EMAS teigiamas finansinis po­veikis yra iškart pastebimas tuomet, kai suvartojama energija ir kiti ištekliai yra sutaupomi prieš tai neatlikus išanks­tinių investicijų, visų pirma pradėjus geriau administruoti pastatus (pavyz­džiui, koreguojant šildymo laikotarpius ir vidutinę temperatūrą) arba pakeitus darbuotojų elgesį (pavyzdžiui, prieš išeinant iš kabineto išjungiant elektro­ninius prietaisus).

75 Tais atvejais, kai veiklos rezultatų pagerinimams užtikrinti yra reikalingos investicijos, praeis daugiau laiko, kol bus sutaupyta lėšų. Pavyzdžiui, Vidaus rinkos derinimo tarnyba apskaičiavo, kad 2010–2012 m. laikotarpiu su EMAS susijusių investicijų, skirtų jos pastate suvartojamos energijos efektyvumui padidinti (saulės baterijų plokščių, patalpų renovavimo, šaldymo įrangos), finansinis poveikis siekė apie 2,5 mi­lijono eurų. Pasak Tarnybos, atsižvel­gus į numatomas sutaupyti energijos sąnaudas, galima tikėtis užsitikrinti maždaug septynerių metų trukmės investicijų grąžos laikotarpį.

76 Komisija apskaičiavo, kad 2012 m. dėl EMAS priemonių, skirtų Briuselyje esančiuose pastatuose suvartojamos energijos ir vandens kiekiui sumažin­ti, buvo sutaupyta bendra maždaug septynių milijonų eurų suma41. 2012 m. bendras Briuselyje esančiuose Komisi­jos pastatuose42 suvartotos energijos kiekis buvo maždaug 15 % mažesnis nei 2005 m.

Pagal galiojančias taisykles aplinką tausojantys viešieji pirkimai traktuojami kaip galimybė rinktis, o ne kaip prievolė, todėl tik kelios ins­titucijos ir įstaigos jais siste­mingai naudojosi

77 Aplinką tausojantys viešieji pirkimai (GPP) Komisijos komunikate „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrin­ti“43 yra apibrėžti kaip „procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplin­kai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami“.

41 Pagal taikomą metodiką 2005 m. buvo pasirinkti kaip baziniai metai. 2012 m. virtualus energijos suvartojimas (neįgyvendinus EMAS energijos ir vandens taupymo priemonių) buvo apskaičiuotas remiantis 2005 m. energijos suvartojimo rodikliu (kwh/m2) ir faktiniu 2012 m. paviršių plotu. 2012 m. virtualus energijos suvartojimas buvo palygintas su faktiniu 2012 m. energijos suvartojimu. Siekiant sužinoti, kiek buvo sutaupyta lėšų, šios virtualios suvartotos energijos sąnaudos, kurios buvo apskaičiuotos 2012 m. kainomis, buvo palygintos su faktinėmis/tikrosiomis 2012 m. sąnaudomis.

42 Duomenys yra susiję su pastatais, kuriuose yra įsikūrusios Komisijos tarnybos. Jie yra įtraukiami į kiekvienų atitinkamų metų nekilnojamojo turto portfelį. Į skaičiavimų apimtį nebuvo įtrauktos vykdomosios įstaigos.

43 COM(2008) 400 final, 2008 m. liepos 16 d.

30Pastabos

78 Į šiuo metu ES institucijų ir įstaigų vyk­domas viešiesiems pirkimams taikomas taisykles, išskyrus vieną išimtį44, neį­traukta prievolė pirkti prekių, paslaugų ir darbų, darančių mažesnį poveikį aplinkai. Aplinką tausojantys viešieji pirkimai traktuojami kaip alternatyva ir nėra privalomi.

79 ES Finansiniame reglamente nedaroma nuoroda į aplinką tausojančių viešųjų pirkimų naudojimą45. Jo įgyvendinimo taisyklėse46 leidžiama vykdant viešuo­sius pirkimus taikyti aplinkos apsaugos aspektus; jose nustatytos taisyklės, kuriose nurodoma, ką daryti, jei tokie aspektai naudojami techninėse speci­fikacijose arba taikomi kaip atrankos ar sutarčių sudarymo kriterijai arba minimi sutarties vykdymo sąlygose. Įgyvendinimo taisyklių nuostatos yra suderintos su ankstesne ES viešųjų pirkimų direktyva47.

80 Tačiau į įgyvendinimo taisykles nebuvo įtrauktos Direktyvos dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai ener­giją vartojančias kelių transporto priemones48 nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad valdžios institucijos atsižvelgtų į eksploatacinio laikotar­pio poveikį energetikai ir aplinkai. Tas pats taikoma Direktyvai dėl energijos ženklinimo49, kurioje buvo reikalauja­ma, kad perkančiosios organizacijos stengtųsi pirkti tik tokius gaminius, ku­rie atitinka aukščiausių veiksmingumo lygių ir aukščiausios energijos vartoji­mo efektyvumo klasės kriterijus50.

Galiausiai Finansinio reglamento įgy­vendinimo taisyklėse taip pat dar nėra atsižvelgta į atitinkamas Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo51 nuostatas. Todėl šiuo metu visoms ES institucijoms ir įstaigoms taikomos su aplinką tausojančiais viešaisiais pirki­mais susijusios teisinės prievolės yra ne tokios griežtos, palyginti su prievolė­mis, kurias turi vykdyti valstybių narių institucijos.

Komisija skatina savanoriškai vykdyti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus

81 Komisijos biudžeto generalinio direk­torato paskelbtame viešųjų pirkimų žinyne52 ir jo aplinkraštyje dėl aplin­kos apsaugos aspektų įtraukimo į ES institucijų sudaromas viešųjų pirkimų sutartis53 skaitytojui pateikiama nuo­roda į Komisijos aplinkos generalinio direktorato (toliau – Aplinkos GD) pa­skelbtas savanoriškų aplinką tausojan­čių viešųjų pirkimų rekomendacijas54 ir GPP priemonių rinkinį.

44 Šiuo metu ES institucijos privalo vykdyti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus tik vienoje srityje, susijusioje su efektyviai energiją vartojančia raštinės įranga, kuri patenka į „Energy Star“ programos taikymo sritį. Žr. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (OL L 39, 2008 2 13, p. 1) 6 straipsnį.

45 Tiksliau tariant, Finansiniame reglamente taip pat nenurodomos sąvokos „aplinka“, „tvarus vystymasis“ ar „tvarumas“.

46 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

47 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114).

48 Direktyva 2009/33/EB.

49 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010 6 18, p. 1).

50 Žr. Direktyvos 2010/30/ES 9 straipsnį.

51 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, keičianti direktyvas 2009/125/EB ir 2010/30/EB ir panaikinanti direktyvas 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

52 2013 m. balandžio mėn. redakcija.

31Pastabos

82 GPP priemonių rinkinyje siūloma ekologinius reikalavimus įtraukti į technines specifikacijas, atrankos ir (arba) sutarčių sudarymo kriterijus ir konkurso dokumentuose išdėstytas sutarčių vykdymo sąlygas. Prasidėjus Audito Rūmų auditui, kartu su šiuo rinkiniu skatinami taikyti GPP kriterijai apėmė 19 produktų/paslaugų grupių55. Kiekvienai šių produktų/paslaugų gru­pei siūlomi du GPP kriterijų tipai. Pasak Aplinkos GD:

a) Pagrindiniai kriterijai yra tie krite­rijai, kuriuos gali naudoti bet kuri perkančioji organizacija ir kuriuos taikant atsižvelgiama į svarbiausią poveikį aplinkai. Jie parengti taip, kad reiktų minimalių papildomų tikrinimo pastangų arba mažiausiai didėtų atitinkamos išlaidos siekiant užtikrinti paprastą GPP taikymą.

b) Išsamūs kriterijai yra skirti tiems subjektams, kurie nori pirkti rinkoje esančius geriausios koky­bės ekologiškus produktus. Tam gali prireikti papildomų tikrinimo pastangų ir (arba) didesnių išlaidų palyginti su kitais tokias pačias funkcijas turinčiais produktais.

Dauguma institucijų ir įstaigų naudojosi aplinką tausojančiais viešaisiais pirkimais, tačiau tik nedaugelis jų tai darė sistemingai

83 Audito metu nustatyta, kad Europos aplinkos agentūra ir Europos Centrinis Bankas56, paskelbę vidaus naudojimui skirtas instrukcijas ir vykdydami siste­mingą priežiūrą, užtikrino, kad aplinką tausojantys viešieji pirkimai de facto būtų privalomi visais svarbiais atvejais. Regionų komitete ir Europos ekono­mikos ir socialinių reikalų komitete privalomus aplinką tausojančius vie­šuosius pirkimus jų jungtinės tarnybos vykdė tik kvietimų teikti pasiūlymus atveju. Europos išorės veiksmų tarnyba informavo Audito Rūmus, kad ji dar nesinaudoja aplinką tausojančiais vie­šaisiais pirkimais. Visos kitos tarnybos jais naudojosi, tačiau nesistemingai.

84 Audito metu siekiant įsitikinti, ar į su kvietimais teikti pasiūlymus susijusius dokumentus buvo įtrauktas GPP prie­monių rinkinys ar kiti ekologiškumo kriterijai, buvo vertinami su 160 viešųjų pirkimų procedūrų, kurias vykdė visos ES institucijos ir įstaigos, susiję aplinką tausojančių viešųjų pirkimų atveju svarbūs konkurso dokumentai. Dau­guma šių procedūrų buvo pradėtos vykdyti ir (arba) užbaigtos 2012 m. 7 lentelėje apibendrinti rezultatai, o daugiau informacijos apie audito metodą pateikta Priede.

53 2007 m. gegužės mėn., atnaujinta 2013 m. sausio mėn.

54 Europos Komisija, Pirkti kas tausoja aplinką! Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų vadovas, 2 leidimas, 2011 m. „Komisijos tarnybų nurodantysis dokumentas“, kuris „jokiu būdu negali būti laikomas privalomu institucijai“.

55 1. Kopijuojamąjį ir rašomąjį popierių; 2. Valymo produktus ir paslaugas; 3. Biurų IT įrangą; 4. Statybas; 5. Transportą; 6. Baldus; 7. Elektrą; 8. Maistą ir maitinimo paslaugas; 9. Tekstilės gaminius; 10. Sodo reikmenis ir paslaugas; 11. Langus, stiklintas duris ir stoglangius; 12. Šiluminę izoliaciją; 13. Kietąsias grindų dangas; 14. Sienų plokštes; 15. Bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą; 16. Kelių tiesimą ir eismo ženklus; 17. Gatvių apšvietimą ir šviesoforus; 18. Mobiliuosius telefonus; 19. Vidaus apšvietimą.

56 ECB dar buvo anksti vertinti, ar šių instrukcijų buvo visapusiškai laikomasi, nors buvo aišku, kad yra padaryta pažanga.

32Pastabos

85 Dėl vienos iš šių priežasčių daugiau nei pusė procedūrų buvo įvertin­tos kaip neekologiškos arba nelabai ekologiškos.

a) Į konkurso dokumentus nebuvo įtraukti aplinkosaugos kriterijai arba konkurso dalyviams buvo nu­statyta tik viena prievolė: laikytis taikomų aplinkosaugos teisės aktų (neekologiška).

b) Pagrindiniais GPP priemonių rinki­nyje rekomenduojamais kriterijais buvo apskritai nesinaudojama (neekologiška) arba jais buvo naudojamasi labai ribotai (nelabai ekologiška).

c) Sutarčių sudarymo aplinkosaugos kriterijams buvo suteiktas mažas santykinis lyginamasis svoris, o dėl to buvo mažai tikėtina, kad bus galima paveikti procedūros baigtį, jei šie kriterijai nebūdavo derinami su į technines specifikacijas arba atrankos kriterijus įtrauktais aplin­kosaugos reikalavimais (nelabai ekologiška).

Komisijos GPP kriterijai neapima visų svarbių viešųjų pirkimų sričių, o pagrindiniams kriterijams kartais trūksta užmojo

86 Nuo 2008 m. Komisija paskelbė 22 GPP kriterijų rinkinius. Vis dėlto dar nėra įtrauktos kai kurios svarbios viešųjų pirkimų sritys. Į 2014 m. Aplinkos GD GPP57 darbo programą neįtrauktos priemonių rinkiniui taikomos rekomen­dacijos, skirtos šioms sritims: duomenų centrams58, pastatų priežiūrai ir remon­tui bei dalykinėms kelionėms (pavyz­džiui, ekologiškiems viešbučiams, oro transportui, automobilių išperkamajai nuomai). Šiuo metu kopijuojamajam ir rašomajam popieriui taikomi kriterijai neapima spausdinimo paslaugoms taikomų kriterijų.

57 Darbo programos yra paskelbtos Aplinkos GD interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/environment/gpp/gpp_criteria_wp.htm).

58 Tačiau ši sritis yra įtraukta į Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elgesio kodeksą (žr. 101 dalį).

7 le

ntel

ė Ekologiškumo kriterijų taikymas konkurso dokumentuose

Kategorija Skaičius Bendrą skaičių sudaranti dalis

Ekologiškas pagal savo pobūdį 8 5 %

Labai ekologiškas 21 13 %

Ekologiškas 32 20 %

Nelabai ekologiškas 57 36 %

Neekologiškas 42 26 %

Visas patikrintų procedūrų skaičius 160 100 %

33Pastabos

87 Kai kuriais atvejais audito metu buvo nustatyta, kad pagrindiniams GPP kriterijams trūksta užmojo, jų laikytis buvo labai paprasta arba jais nebuvo nustatyta daugiau, nei jau yra reikalau­jama pagal taikomus teisės aktus59. Kita vertus, kai kurie įgaliojimus suteikian­tys pareigūnai paaiškino, kad jie buvo nelinkę taikyti išsamių kriterijų dėl rizikos, kad dėl jų taikymo gali sumažė­ti potencialių dalyvių skaičius, kadangi ne visi jie gali pajėgti šiuos kriterijus atitikti.

88 Europos Centrinis Bankas, daugiausia remdamasis Komisijos GPP rekomen­dacijomis, parengė vidaus naudojimui skirtas tvarių viešųjų pirkimų gaires. ECB gairėse negalima pasirinkti kokius kriterijus – pagrindinius ar ambicinges­nius – taikyti, tačiau jose siūloma nau­doti vieną bendrą kiekvienai perkamai prekių ar paslaugų kategorijai skirtą kriterijų rinkinį. ECB kriterijai dažniau­siai yra griežtesni nei GPP priemonių rinkinyje pateikti pagrindiniai kriterijai, tačiau jie ne visiškai atitinka išsamiuo­sius kriterijus. Tačiau IT įrangos atveju ECB kriterijai pranoksta priemonių rin­kinyje numatytus išsamiuosius kriteri­jus. Be to, gairės apima kai kurias sritis, kuriose nėra nustatyti GPP rinkinio kri­terijai, pavyzdžiui, raštinės reikmenų/įrangos ir tarptautinių kelionių sritis.

Nevisapusiškai atsižvelgta į gyvavimo ciklo sąnaudas

89 Gyvavimo ciklo sąnaudos tam tikru mastu yra įtrauktos į dabartinius GPP priemonių rinkinio kriterijus. Tačiau naujojoje 2014 m. vasario mėn. viešųjų pirkimų direktyvoje60 nustatyti griežti reikalavimai. Joje numatyta, kad gyva­vimo ciklo sąnaudos tiek, kiek tinkama, turi apimti toliau nurodytų išlaidų dalis ar visas išlaidas per visą produkto, pa­slaugos ar darbų gyvavimo ciklą:

a) perkančiajai organizacijai ar kitiems naudotojams tenkančias išlaidas, kaip antai: su įsigijimu su­sijusias išlaidas, naudojimo išlaidas, kaip antai energijos ir kitų išteklių vartojimą, priežiūros išlaidas, gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, kaip antai surinkimo ir perdirbimo išlaidas;

b) išlaidas dėl išorinių aplinkos veiks­nių, susijusias su produktu, paslau­ga arba darbais per jų gyvavimo ci­klą, su sąlyga, kad galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę; tokios išlaidos gali apimti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir kitais išmetamais teršalais susijusias išlaidas ir kitas klimato kaitos mažinimo išlaidas.

Tokios išsamios gyvavimo ciklo sąnau­dos šiuo metu į GPP priemonių rinkinį nėra įtrauktos.

59 Žr. pagrindinius vidutinio efektyvumo aktyviuoju režimu veikiantiems mobiliųjų telefonų įkrovikliams (išoriniams maitinimo šaltiniams) taikomus GPP kriterijus, kurie paprasčiausiai atkartoja 2009 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 278/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi išorinių maitinimo šaltinių elektros energijos suvartojimo be apkrovos ir vidutinio efektyvumo aktyviuoju režimu ekologinio projektavimo reikalavimai, nustatytus reikalavimus (OL L 93, 2009 4 7, p. 3).

60 Žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, panaikinančios Direktyvą 2004/18/EB, 68 straipsnį (gyvavimo ciklo sąnaudos) (OL L 94, 2014 3 28 p. 65).

34Pastabos

Su energiniu naudingumu susiję aplinkai nekenks­mingos statybos standartai statant naujus pastatus ir vykdant didelio masto reno­vacijos projektus nėra siste­mingai taikomi

Pastatų energinio naudingumo gerinimas bus pagrindinis artimiausių metų uždavinys

90 Pastatams tenka apie 40 % bendro Są­jungoje suvartojamos energijos kiekio. Todėl pastatų energinio naudingumo gerinimas yra svarbi išmetamo šiltna­mio efektą sukeliančių dujų kiekio ma­žinimo priemonė. Didžiausią poveikį būsimam energiniam naudingumui galima pasiekti naujo pastato statybos arba kapitalinės renovacijos projek­tavimo metu. Todėl, jei ES institucijos ir įstaigos nori sumažinti išmetamų teršalų kiekį, svarbu, kad jos nustatytų ambicingus su jų pastatais susijusius tikslus.

91 Tam, kad atitiktų aukščiausius ener­ginio naudingumo standartus, ES institucijos ir įstaigos turės siekti, kad būtų statomi tokie pastatai, kurie ati­tinka išsamius GPP priemonių rinkinio statybos kriterijus. Pagal šiuos savano­riškus kriterijus rekomenduojamos dvi alternatyvos:

a) pastato energinis naudingumas turi atitikti mažai energijos var­tojančio arba pasyviojo namo standarto kriterijus

b) arba turi būti sudaryta galimybė vietinius (pačiame pastate esan­čius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip antai saulės plokštes, biomasės katilus ir vėjo turbinas ir pan.) derinti su maksimalia bendra energijos paklausa, kuri yra dqug mažesnė nei maksimali ati­tinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta riba.

92 Pagal ne tokius griežtus pagrindinius GPP priemonių rinkinio kriterijus rekomenduojama nustatyti bendrus energijos suvartojimo standartus, kurie yra kur kas žemesni nei maksimalūs atitinkamuose teisės aktuose nustatyti standartai. Šis metodas naudojamas Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2005 m. pradėtos vykdyti Aplinkai nekenksmingos statybos programos (GBP) atveju. Ši savanoriška programa yra skirta negyvenamųjų pastatų sa­vininkams, kuria jie skatinami vykdyti ekonomiškai efektyvias jų pastatų energinį naudingumą didinančias priemones61. Aplinkai nekenksmingos statybos partneris turi įgyvendinti šiuos uždavinius:

a) Naujieji pastatai (jei tai ekonomiš­kai įgyvendinama) turi suvartoti 25 % mažiau visos pirminės ener­gijos, nei numatyta pagal galiojan­čius statybos standartus.

b) Šiuo metu esantys pastatai po atnaujinimo turėtų suvartoti bent 25 % mažiau bendros pirminės energijos.

61 Pagal programą registruotų pastatų skaičius: 936 (padėtis 2014 m. vasario 24 d.).

35Pastabos

Briuselyje ES institucijų vykdomai pastatų politikai trūksta užmojo energinio naudingumo požiūriu

93 Audito metu nė viena audituota ES institucija nesilaikė pagal GPP prie­monių rinkinį propaguojamo metodo ir nevykdė GBP programos Briuselyje vykdomiems statybos projektams.

94 Komisijos infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje (ILB) kaip referen­ciniu dokumentu naudojosi 2011 m. gruodžio mėn. standartinių statybos specifikacijų vadovu, kad nustatytų privalomas pastatų, kuriuose turi būti patalpintos Komisijos tarnybos, techni­nes charakteristikas62. Vadove nurody­ta, jog pakanka, kad pastatai atitiktų regioninius minimalius teisinius su suvartojamos pirminės energijos kiekiu susijusius reikalavimus.

95 Komisija tikisi, kad iki 2025 m. ji bus pakeitusi ar renovavusi 50 % savo ben­dro Briuselyje esančio paviršių ploto. OIB dar neįvertino Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2010/31/ES (naujos redakcijos) nuostatų poveikio šiam projektui. Pagal Direktyvą reika­laujama, kad po 2018 m. nauji valdžios institucijoms priklausantys pastatai, kuriuose jos yra įsikūrusios, būtų beveik nulinės energijos pastatai ir iki 2020 m. pabaigos visi kiti nauji pastatai atitiktų šį standartą.

96 Kai Europos Parlamentas 2010 m. paskutinį kartą ištyrė vietos Briuselio nekilnojamojo turto rinką, pagal su aplinkosauginiu veiksmingumu susijusį atrankos kriterijų buvo reikalaujama pateikti informaciją apie siūlomų projektų veiksmingumą nenustatant jokių minimalių tokio veiksmingumo reikalavimų. Atrinkto Trebelio projekto vykdytojas prisiėmė įsipareigojimą už­tikrinti, kad naujasis pastatas neviršytų didžiausio pagal Briuselyje taikomus teisės aktus leistino suvartojamos pir­minės energijos dydžio.

97 Parlamentui artimiausiu metu reikės atnaujinti savo pagrindinius pastatus Briuselyje. Paul Henri Spaak pastatą renovuos pirmiausia. Parlamento admi­nistracija pasiūlė keturias alternatyvas, iš kurių pati ambicingiausia – beveik nulinės energijos pastatas. 2012 m. rugsėjo mėn. Pastatų, transporto ir ekologiško parlamento darbo grupė pasirinko antrą tinkamiausią aplinko­sauginio veiksmingumo požiūriu alter­natyvą. Audito metu Parlamento Biuras dar nebuvo priėmęs savo sprendimo.

62 Vadovas taikomas naujiems pastatams ar pastatams, kuriuose buvo vykdoma didelio masto renovacija.

36Pastabos

98 Tarybos manymu, GBP yra netinkama priemonė jos šiuo metu statomam pa­statui „Europa“. Pagrindinės į projektą integruotinos pastato dalys buvo pa­statytos 1922–1927 m. ir yra įtrauktos į sąrašą. Pasak Tarybos, tai yra svarbi techninė kliūtis, kuri gali turėti didelės įtakos pastato energiniam naudingu­mui. Dar nebuvo priimti sprendimai dėl Justus Lipsius pastato renovacijos. Taryba ketino 2015 m. pradėti pastato aplinkosaugos leidimo atnaujinimo procesą.

Kitose vietose pradėti vykdyti nauji energinio naudingumo prasme plataus užmojo statybos projektai

99 Audito metu buvo nustatyta, kad dauguma kitose ES institucijų ir įstaigų įsikūrimo vietose vykdomi statybos projektai yra ambicingi energinio nau­dingumo standartų laikymosi prasme ir todėl atitinka pagal GPP priemonių rinkinį ir GBP propaguojamą metodą. Tačiau Europos Centrinis Bankas yra vienintelė institucija, kuri oficialiai pagal GBP užregistravo savo naujas Grossmarkthalle (Frankfurte) esančias patalpas.

100 Kai kurie vadovai teigia, kad pageidau­tina ir (arba) pakanka naudoti BREEAM (BRE63 aplinkosauginį vertinimo meto­dą) arba panašias komercinio vertini­mo schemas, kaip antai DGNB64. Tačiau GBP yra labiau orientuota į statybos projekto energijos vartojimo efektyvu­mą nei tokios vertinimo schemos, be to, tuo pat metu taikant tokias sche­mas galima laikytis ir GBP.

Nė viena audituota ES institucija ir įstaiga nebuvo pasirašiusi savanoriškai taikomo Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elgesio kodekso

101 Duomenų centrai yra svarbi didėjančio energijos poreikio administraciniuose pastatuose priežastis. Nuo 2008 m. Komisija skatina taikyti Europos ener­gijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elgesio kodeksą. Šis nepri­valomas kodeksas buvo sukurtas kaip atsakas į didėjantį energijos suvarto­jimą duomenų centruose65 ir poreikį sumažinti poveikį aplinkai, ekonomikai ir energijos tiekimo saugumui. Jo tiks­las – informuoti ir skatinti duomenų centrų operatorius ir savininkus eko­nomiškai efektyviai sumažinti suvarto­jamos energijos kiekį. Kodekso laikytis galima kaip dalyviui ir (arba) vizuotojui. Nė viena ES institucija ir įstaiga audito metu nebuvo pasirašiusi šio kodekso.

63 Statybų tyrimų įstaiga (Building Research Establishment (BRE) – tai buvusi JK valdžios sektoriaus įmonė (o dabar privati organizacija), kuri vykdo su statybos ir apstatytos aplinkos sektoriais susijusius mokslinius tyrimus ir testus bei teikia konsultacines paslaugas.

64 Deutsches Gütesiegel Nachhaltiges Bauen, DGNB GmbH.

65 Elgesio kodekse terminas „duomenų centrai“ apima visus pastatus, infrastruktūrą ir patalpas, kuriose įrengti įmonių serveriai, serverių komunikacinė įranga, vėsinimo įranga bei energijos įranga, ir kurie teikia tam tikras duomenų paslaugas (pavyzdžiui, nuo didelio masto pagrindiniams uždaviniams itin svarbių įrenginių iki biurų pastatuose esančių mažų serverių patalpų).

37Išvados ir rekomendacijos

102 Tam, kad ES klimato politika būtų įtikima, svarbu, kad ES institucijos ir įstaigos rodytų pavyzdį. Jos turi būti viešojo administravimo įstaigų anglies pėdsako mažinimo politikos rengimo ir įgyvendinimo lyderės.

103 ES institucijos ir įstaigos neturi patvir­tinusios bendro šiai užduočiai spręsti skirto metodo. Jos nepasinaudojo ga­limybe parengti ir įgyvendinti bendrą politiką, skirtą prisidėti prie Sąjungos 2020 m. tikslo, lyginant su 1990 m. lygiu, 20 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

104 Komisija nėra pasiūliusi jokių konkre­čių privalomų ES institucijų ir įstaigų administracinę veiklą reglamentuojan­čių taisyklių siekiant atsižvelgti į Su­tarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnyje numatytą tvaraus vysty­mosi principą.

105 Pastangos sumažinti išmetamųjų terša­lų kiekį davė apčiuopiamų rezultatų. Po 2005 m. ES institucijoms ir įstai­goms pavyko pakeisti su jų pastatais susijusio didėjančio išmetamųjų terša­lų kiekio tendenciją, tačiau privalomų taisyklių nebuvimas buvo pagrindinė pavėluotų, nepakankamų veiksmų ar to, kad jie apskritai nebuvo vykdomi, priežastis.

106 Įgyvendinant siektiną 2030 m. su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusį ES tikslą ES institucijoms ir įstaigoms suteikiama nauja galimybė parengti ir įgyvendinti bendrą politiką.

Rekomendacija Bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio

mažinimo politika

1. Komisija turėtų pasiūlyti bendrą ES institucijų ir įstaigų administracinių operacijų sąlygojamo anglies pėdsa­ko mažinimo politiką. Tokia politika turėtų:

a) apimti kiekybinį 2030 metams nustatytą bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažini­mo tikslą ir, pageidautina, – tar­pinius penkerių metų laikotarpio riboženklius;

b) atitikti su tarptautinių derybų kli­mato kaitos klausimais susijusį ES metodą, todėl turėtų būti nustaty­tas absoliutaus sumažinimo tikslas.

107 15 audituotų ES institucijų ir įstaigų neturi patvirtinusios bendro savo ŠESD kiekio stebėjimo metodo. Šešios jų nepranešė apie savo išmetamuo­sius teršalus, o tos, kurios tai padarė, neapskaičiavo arba neatskleidė tikrojo jų masto. Todėl visas ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakas nėra žinomas, o dėl turimų fragmentiškų duomenų iškyla rizika, kad sumažės ataskaitų teikimo ir poveikio mažinimo pastangų patikimumas.

38Išvados ir rekomendacijos

108 Įrodymų, kad bendras ES institucijų ir įstaigų ŠESD lygis mažėjo, yra gauta tik dėl energijos suvartojimo pastatuo­se. Turimi duomenys dėl išmetamųjų teršalų, susijusių su judumu, neleidžia nustatyti aiškios tendencijos. Į ga­mintojų grandies išmetamus teršalus, susijusius su perkamų prekių gamyba, perkamomis paslaugomis ar pastatų statyba, dažnai nėra atsižvelgiama.

109 Iki šiol pasiektus sumažinimus didžia dalimi sąlygojo iš atsinaujinančių ener­gijos šaltinių gautos elektros, kuri an­glies pėdsako skaičiavimuose paprastai yra traktuojama kaip netarši, pirkimas.

Rekomendacija Suderintas išmetamųjų teršalų apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo būdas

2. ES institucijos ir įstaigos turėtų parengti suderintą jų tiesioginių ir netiesioginių šiltnamio efektą suke­liančių dujų kiekio apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo metodą. Ataskaitos turėtų:

a) apimti visus susijusius netiesiogi­nius išmetamuosius teršalus atsi­žvelgiant į Komisijos organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodo plėtotę;

b) atskaitomybė turėtų sudaryti sąlygas įvertinti pažangą, padarytą siekiant išmetamųjų teršalų maži­nimo tikslų įvairiose ES institucijo­se ir įstaigose.

110 Savanoriška likutinių teršalų kompen­savimo schema buvo tik labai ribotai naudojamasi, o ES institucijos ir įstai­gos neturi patvirtinusios bendro šiam klausimui spręsti skirto metodo.

Rekomendacijos Bendras savanoriško

teršalų kompensavimo metodas

3. ES institucijos ir įstaigos turėtų taikydamos EMAS parengti bendrą savanorišką jų likutinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kompensavi­mo metodą.

4. Tais atvejais, kai yra taikomos kom­pensacijos, jos turėtų būti aukštos kokybės ir patikrintos pagal pripa­žintas schemas.

5. Tais atvejais, kai yra taikomos kom­pensacijos, jos turėtų būti skiriamos tiems projektams, kurie ne tik prisi­deda prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet ir prie tvaraus vysty­mosi, užtikrinant naudą su projektais susijusiems vietos gyventojams.

111 ES institucijos ir įstaigos visapusiškai nesinaudoja Komisijos propaguojamo­mis aplinkosaugos vadybos priemonė­mis. Dėl to iškyla rizika, kad sumažės pasitikėjimas jomis, o kartu ir šiomis priemonėmis.

39Išvados ir rekomendacijos

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Milan Martin CVIKL, 2014 m. birželio 24 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

112 Su Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos diegimu susijusi pažanga yra vangi. Viešojo administra­vimo institucijos užsiregistruoti EMAS gali nuo 2001 m., o 2014 m. birželio mėn. buvo užsiregistravusios septynios iš 15 audituotų ES institucijų ir įstaigų. Komisijoje taikomai EMAS būdingi dideli apimties apribojimai.

113 Pagal taikomas ES finansines taisykles aplinką tausojantys viešieji pirkimai traktuojami kaip galimybė rinktis, o ne kaip prievolė, todėl tik kelios ES institucijos ir įstaigos jais sistemingai naudojosi. Audito Rūmai patikrinę 160 tiesiogiai susijusių procedūrų nusta­tė, kad į daugiau nei pusę jų nebuvo įtraukti jokie aplinkosaugos kriterijai arba buvo taikomi nepatikimi kriteri­jai: mažai tikėtina, kad jie būtų galėję turėti kokios nors įtakos procedūros rezultatams. Su energiniu naudingumu susiję Komisijos nustatyti savanoriškai taikomi aplinkai nekenksmingos staty­bos standartai statant naujus pastatus ir vykdant didelio masto renovacijos projektus nėra sistemingai taikomi.

114 Nė viena ES institucija ir įstaiga audito metu nebuvo pasirašiusi savanoriškai taikomo Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elge­sio kodekso.

Rekomendacijos Visapusiškas EMAS

įgyvendinimas ir aplinką tausojantys viešieji

pirkimai

6. Visos ES institucijos ir įstaigos turėtų užsiregistruoti Europos aplinko­saugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir ją įgyvendinti palaipsniui mažinant bet kokius jos taikymo srities apribojimus. Jos taip pat turėtų apsvarstyti Europos duomenų centrų energijos vartojimo efekty­vumo elgesio kodekso pasirašymo galimybę.

7. ES institucijos ir įstaigos, esant galimybei, turėtų vykdyti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus. ES institucijoms ir įstaigoms taikomose finansinėse ir (arba) viešųjų pirkimų taisyklėse turėtų būti numatytos prisidėjimo prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi priemonės, tuo pačiu metu užtikrinant, kad prieš sudarydamos sutartis jos gautų eko­nomiškai naudingiausią pasiūlymą.

40Priedas

Audito metodas, taikomas vertinant aplinką tausojančius viešuosius pirkimus

Siekiant įsitikinti, ar į kvietimų teikti pasiūlymus dokumentus buvo įtraukti aplinkosaugos kriterijai, audito metu buvo ver­tinamos tiesiogiai su aplinką tausojančiais viešaisiais pirkimais susijusios 160 viešųjų pirkimų procedūrų, kurių vertė viršijo 60 000 eurų ribą. Su šiomis procedūromis susiję gauti pasiūlymai ar sprendimai sudaryti sutartis nebuvo įvertinti.

Konkurso dokumentų vertinimo kriterijai

Aplinką tausojančius viešuosius pirkimus (GPP) Komisija apibrėžė kaip „procesą, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami“1.

Komisija pateikė GPP gaires2 ir parengė kvietimų teikti pasiūlymus rengimui skirtą priemonių rinkinį, kuris audito metu apėmė 19 skirtingų gaminių/paslaugų grupių3. Kiekvienai šių produktų/paslaugų grupei siūlomi du kriteri­jų tipai: „pagrindiniai“ kriterijai ir ambicingesni „išsamūs“ kriterijai. Pasak Aplinkos GD:

a) Pagrindiniai kriterijai yra tie kriterijai, kuriuos gali naudoti bet kuri perkančioji organizacija ir kuriuos tai­kant atsižvelgiama į svarbiausią poveikį aplinkai. Jie parengti taip, kad reiktų minimalių papildomų tikrinimo pastangų arba mažiausiai didėtų atitinkamos išlaidos siekiant užtikrinti paprastą GPP taikymą.

b) Išsamūs kriterijai yra skirti tiems subjektams, kurie nori pirkti rinkoje esančius geriausios kokybės ekologiš­kus produktus. Tam gali prireikti papildomų tikrinimo pastangų ir (arba) didesnių išlaidų palyginti su kitais tokias pačias funkcijas turinčiais produktais.

Pavyzdys, kuriame lyginami kopijuojamajam ir rašomajam popieriui taikomi pagrindiniai ir išsamieji kriterijai

Rašomojo popieriaus, perdirbto iš šimtaprocentinių popieriaus pluošto atliekų, pirkimas

Pagrindiniai kriterijai Išsamieji kriterijai

Popierius turi būti pagamintas iš šimtaprocentinių popieriaus pluošto atliekų. Popieriaus pluošto atliekos apima tiek vartotojų panaudotus, tiek nepanau-dotus iš popieriaus fabriko gautus antrinio perdirbimo popieriaus pluoštus, dar vadinamus broku. Vartotojų panaudoti antrinio perdirbimo popieriaus pluoštai gali būti gaunami iš vartotojų, biurų, spaustuvių, įrišėjų ir pan.

Popierius turi būti pagamintas iš šimtaprocentinių popieriaus pluošto atliekų, kurių bent 65 % sudaro vartotojų panaudoti antrinio perdirbimo pluoštai. Popieriaus pluošto atliekos apima tiek vartotojų panaudotus, tiek nepanau-dotus iš popieriaus fabriko gautus antrinio perdirbimo popieriaus pluoštus, dar vadinamus broku. Vartotojų panaudoti antrinio perdirbimo popieriaus pluoštai gali būti gaunami iš vartotojų, biurų, spaustuvių, įrišėjų ir pan.

Popieriaus sudėtyje bent jau neturėtų būti elementinio chloro. Taip pat priimamas visiškai chloro neturintis popierius.

Turi būti įvykdyti ES ekologinio ženklo arba kitų pirmojo tipo nacionalinių ekologinių ženklų, tiesiogiai susijusių su popieriaus gamyba (o ne fabriko valdymo praktika), ekologiniai kriterijai. Su visais dokumentais, kuriuose nustatyti kriterijai, galima susipažinti: ES ekologinis ženklas:http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/product/pg_copyingpaper_en.htm

Šaltinis: „Kopijuojamasis ir rašomasis popierius – aplinką tausojančių viešųjų pirkimų (GPP) gaminių informacinis lapas, Europos Komisijos GPP mokymo priemonių rinkinys – 3 modulis: Pirkimo rekomendacijos, Briuselis, 2008 m. (http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/toolkit/pa­per_GPP_product_sheet.pdf)

1 COM(2008) 400 final, p. 4.

2 Pirkti kas tausoja aplinką! Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų vadovas, 2 leidimas, 2011 m.

3 1. Kopijuojamąjį ir rašomąjį popierių; 2. Valymo produktus ir paslaugas; 3. Biurų IT įrangą; 4. Statybas; 5. Transportą; 6. Baldus; 7. Elektrą; 8. Maistą ir maitinimo paslaugas; 9. Tekstilės gaminius; 10. Sodo reikmenis ir paslaugas; 11. Langus, stiklintas duris ir stoglangius; 12. Šiluminę izoliaciją; 13. Kietąsias grindų dangas; 14. Sienų plokštes; 15. Bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą; 16. Kelių tiesimą ir eismo ženklus; 17. Gatvių apšvietimą ir šviesoforus; 18. Mobiliuosius telefonus; 19. Vidaus apšvietimą.

Prie

das

41Priedas

Kai tik būdavo įmanoma, audito metu buvo vertinami konkurso dokumentai – lyginami su priemonių rinkinyje pateiktomis rekomendacijomis. Jei priemonių rinkinys nebūdavo taikomas tam tikrai susijusiai sričiai, auditorių grupė, pasitelkusi analogiją, taikydavo priemonių rinkinio kriterijus kitoms gaminių/paslaugų grupėms. Pavyz­džiai: kopijavimo mašinoms nebuvo nustatyta jokių priemonių rinkinio kriterijų, tačiau kai kurie IT įrangai skirti priemonių rinkinio kriterijai galėjo būti taikomi pagal analogiją; nebuvo nustatyta jokių pastato (išperkamajai) nuomai taikomų priemonių rinkinio kriterijų, tačiau galėjo būti taikomi kai kurie statybai skirti priemonių rinki­nio kriterijai.

Penkios procedūrų klasifikavimo kategorijos

Siekiant suklasifikuoti tikrintas procedūras buvo naudojamos šios penkios kategorijos.

Neekologiška

Į konkurso dokumentus nebuvo įtrauktos jokios nuorodos į aplinkos apsaugos aspektus arba buvo įtrauktos tik tos sąlygos, kurios neturi jokio poveikio pirkimų metu taikomam metodui. Pavyzdžiai: įtraukta institucijos ben­drosios aplinkos politikos dokumento kopija arba nuoroda į ją arba reikalaujama laikytis taikomų aplinkosaugos teisės aktų.

Nelabai ekologiška

a) Jei priemonių rinkinys yra parengtas: tik iš dalies laikomasi pagrindinių kriterijų. Tuo atveju, jei vykdant proce­dūrą didžiausias dėmesys ekologiškumo požiūriu yra skiriamas sutarties sudarymo kriterijams, aplinkosaugos kriterijams tenkanti lyginamojo (kainos ir kokybės) svorio dalis yra mažesnė nei 10 %.

b) Jei priemonių rinkinys nėra parengtas: į konkurso dokumentus įtrauktos tam tikros aplinkos sąlygos, tačiau jos susijusios tik su a) siūlomos sutarties antrinės svarbos ypatumu (­ais). Tuo atveju, jei vykdant procedūrą didžiausias dėmesys ekologiškumo požiūriu yra skiriamas sutarties sudarymo kriterijams, aplinkosaugos kriterijams tenkanti bendro lyginamojo (kainos ir kokybės) svorio dalis yra mažesnė nei 10 %.

Ekologiška

a) Jei priemonių rinkinys yra parengtas: visiškai arba iš esmės laikomasi pagrindinių kriterijų ir (arba) tik iš dalies laikomasi išsamiųjų kriterijų Tuo atveju, jei vykdant procedūrą didžiausias dėmesys ekologiškumo požiūriu yra skiriamas sutarties sudarymo kriterijams, aplinkosaugos kriterijams tenkanti bendro lyginamojo svorio dalis yra 10 % ar daugiau.

b) Jei priemonių rinkinys nėra parengtas: į konkurso dokumentus įtrauktos reikšmingos aplinkos sąlygos, kurios yra susijusios su pirmine perkamų prekių, paslaugų ar darbų funkcija. Tuo atveju, jei vykdant procedūrą didžiausias dėmesys ekologiškumo požiūriu yra skiriamas sutarties sudarymo kriterijams, aplinkosaugos kriterijams tenkanti bendro lyginamojo svorio dalis yra 10 % ar daugiau.

Prie

das

42Priedas

Labai ekologiška

a) Jei priemonių rinkinys yra parengtas: visiškai arba iš esmės laikomasi išsamiųjų kriterijų. Tai reiškia, kad yra įtraukti aplinkosaugos atrankos kriterijai, techninėse specifikacijose nurodyti dideli aplinkosaugos reikala­vimai ir (arba) taikant sutarties sudarymo kriterijus aplinkos aspektams skiriama daug dėmesio (lyginamasis svoris yra 25 % ar daugiau).

b) Jei priemonių rinkinys nėra parengtas: konkurso dokumentai daugiausia pagrįsti geriausia aplinkosaugos prak­tika. Tai reiškia, kad yra įtraukti aplinkosaugos atrankos kriterijai, techninėse specifikacijose nurodyti dideli aplinkosaugos reikalavimai ir (arba) taikant sutarties sudarymo kriterijus aplinkos aspektams skiriama daug dėmesio (lyginamasis svoris yra 25 % ar daugiau).

Ekologiška savo pobūdžiu

Tai kategorija, pagal kurią pirminė perkamų prekių, paslaugų ir darbų funkcija yra ekologiškumas, pavyzdžiui, ekologiško stogo statyba arba konsultacinių paslaugų pirkimas siekiant pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą.

Atrinkta imtis

Iš viso buvo patikrintos 160 su visomis audituotomis ES institucijomis ir įstaigomis (išskyrus Europos išorės veiks­mų tarnybą) susijusių viešųjų pirkimų procedūrų4.

Į imtį buvo įtrauktos 2012 m. sausio mėn.–2013 m. vasario mėn. pradėtos vykdyti ir (arba) užbaigtos procedūros. Siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą, į imtį taip pat buvo įtrauktos kai kurios prieš prasidedant šiam laikotarpiui arba jam pasibaigus pradėtos vykdyti procedūros, visų pirma susijusios su mažesnėmis ES institucijomis ir įstai­gomis, kurios vykdo tik kelias tokio pobūdžio procedūras.

4 EIVT informavo Audito Rūmus, kad ji dar netaiko Komisijos propaguojamų aplinką tausojančių viešųjų pirkimų procedūrų.

Prie

das

43

Europos Komisija

Santrauka

IEuropos Sąjunga atlieka lyderės vaidmenį akty­viai vykdydama kovos su klimato kaita politiką ir įgyvendindama ją tarptautiniu lygmeniu. Komisijos nuomone, EMAS yra tinkama politikos priemonė ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakui mažinti. Be to, yra daug pavyzdžių, kai politikos priemonės, įgyvendinamos siekiant iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą teršalų kiekį, taip pat taikomos ir viešojo administravimo institucijoms, įskaitant ES institu­cijas ir jų darbuotojus. Šio požiūrio bus laikomasi ir siekiant naujų 2030 m. tikslų (įskaitant siūlomą tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %).

Savo pačios veiklai Komisija taiko aplinkos politiką, kurioje pirmenybė teikiama taršos prevencijai, efek­tyviam gamtos išteklių naudojimui, išmetamo CO2 kiekio mažinimui, atliekų susidarymo mažinimui, perdirbimo skatinimui, aplinkosaugos kriterijų įtrau­kimui į kvietimus teikti pasiūlymus, aplinkos teisės aktų reikalavimų laikymuisi, tausesniam darbuotojų ir suinteresuotųjų subjektų elgesiui ir t. t.

Todėl Komisijos strategija – mažinti realų savo kasdienės ir administracinės veiklos poveikį aplinkai taikant EMAS aplinkos vadybos sistemą.

Taikydama EMAS, Komisija siekia iš tikrųjų sumažinti poveikį aplinkai, o ne tiesiog mažinti (ypač kompen­suojant) išmetamą CO2 kiekį.

Atsižvelgiant į Komisijos dydį ir organizacinę struktūrą, pirmą kartą EMAS įdiegta keliuose jos pastatuose Briuselyje, o vėliau jos aprėptis palaips­niui išplėsta. 2013 m. EMAS buvo įregistruota 89 % visose Komisijos patalpose dirbančių darbuotojų ir 57 % užimamo šių pastatų ploto.

Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos TarybaTarybos generalinis sekretoriatas (TGS), atsižvelg­damas į tai, kad aplinkosaugos klausimai tampa vis svarbesni, jau daugelį metų imasi veiksmų, kad būtų didinamas jo veiklos aplinkosauginis veiksmingu­mas. Pripažindamas, kad gali teigiamai prisidėti prie darnaus visuomenės vystymosi, TGS siekia į savo kasdienę veiklą integruoti tinkamo aplinkosau­gos valdymo principus. TGS rengia aplinkosaugos valdymo programą, pagal kurią būtų galima įgy­vendinti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009.

Galiausiai TGS pažymi, kad jo aplinkosaugos valdymo programos tikslai atitinka Teismo rekomendacijas.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 44

VIIKomisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija. Komisijos nuomone, EMAS yra tinkama politikos priemonė ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakui mažinti. Todėl Komisija į šią rekomendaciją atsi­žvelgs toliau diegdama EMAS.

Tačiau, nustačius kiekybiškai išmatuojamą bendrą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslą, nebūtų plačiau atsižvel­giama į tokias aplinkybes, kaip išlaidų efektyvumas ir ES institucijų bei įstaigų specifiškumas.

Be to, Komisija toliau rengs atitinkamas politikos priemones išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti (įskaitant iki 2030 m.) ekono­miškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu, remdamasi nuodugniais poveikio vertinimais, kuriuose prireikus pateikiamas išsamus atitinkamų sąnaudų ir naudos įvertinimas.

Išmetamo teršalų kiekio mažinimas kuo mažesnė­mis sąnaudomis yra pagrindinis dabartinės politi­kos aspektas, ir būtent todėl privalomi mažinimo tikslai paprastai nustatomi tik Europos ir valstybių narių, o ne organizacijų lygmeniu. Taip užtikrinamas reikalingas lankstumas, kad tikslus būtų galima kuo geriau įgyvendinti.

Nors ES teisės aktais viešojo administravimo insti­tucijoms nenustatomi konkretūs išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, vis dėlto šiuo lygmeniu galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tolesnį EMAS diegimą, kuris yra bendra ES institucijų ir įstaigų administracinės veiklos anglies pėdsako mažinimo politika.

VII a)Komisija sutinka su šia rekomendacija, į kurią bus atsižvelgta sėkmingai parengus viešojo adminis­travimo institucijoms skirtą organizacijos aplinko­sauginio pėdsako metodą. Be to, Komisija mano, kad, įdiegusi EMAS, ji nustatė tinkamą svarbiausio tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkai, įskai­tant jos išmetamą ŠESD kiekį, nustatymo, vertinimo ir ataskaitų apie jį teikimo metodą.

Atsižvelgdama į esamas biudžeto sąlygas, Komisija, panaudodama turimus išteklius, palaipsniui plečia savo sistemos taikymą. Komisija, pirmininkaudama Tarpinstitucinei aplinkosaugos vadybos grupei (pranc. Groupe inter‑institutionnel de management environnemental), savo pavyzdžiu skatina kitas insti­tucijas ir įstaigas diegti EMAS.

IIKomisija nuolat plečia EMAS aprėptį ir išmetamo teršalų kiekio ataskaitų apimtį. Tai, kad EMAS aprėp­tis labai išsiplėtė, aiškiai rodo Komisijos pasiryžimą mažinti savo organizacijos poveikį aplinkai. Teikti išsamias ataskaitas tebėra Komisijos tikslas, o tai taps įmanoma visiškai įdiegus EMAS.

IVNuo 2005 m. Komisija pasiekė, kad būtų gerokai sumažintas energijos vienam kvadratiniam metrui suvartojimas Briuselyje, tačiau dėl elektros energijos suvartojimo išmetamo teršalų kiekio neskaičiavo kaip nulio (2005–2012 m. – –46,2 % biurų pasta­tuose, kuriuose įdiegta EMAS).

VAtsižvelgiant į reglamento reikalavimus ir biudžeto apribojimus, EMAS diegimas ir nuolatinė plėtra Komisijoje gerokai pasistūmėjo į priekį. Be to, atsižvelgiant į Komisijos dydį, geografinį pasiskirs­tymą ir organizacinę struktūrą, reikėtų manyti, kad plečiant EMAS aprėptį padaryta nemaža pažanga.

Aplinkosaugos kriterijų įtraukimas į viešuosius pirki­mus yra vienas iš Komisijos aplinkos politikos tikslų.

VIKomisija ketina toliau diegti EMAS, o tai ir yra ben­dra ES institucijų ir įstaigų administracinės veiklos anglies pėdsako mažinimo politika.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 45

Įvadas

01Klasikinė tvarios plėtros apibrėžtis – plėtra, kuria tenkinami dabartiniai visuomenės poreikiai, nema­žinant ateities kartų galimybės tenkinti savo porei­kius. Todėl, siekiant užtikrinti tokią aplinką, kad būtų tenkinami ir dabartinės visuomenės, ir ateities kartų poreikiai, į šią apibrėžtį įtraukta „apribojimų“ sąvoka.

04Europos Sąjunga atlieka lyderės vaidmenį akty­viai vykdydama kovos su klimato kaita politiką ir įgyvendindama ją tarptautiniu lygmeniu. Yra daug pavyzdžių, kai politikos priemonės, įgyvendinamos siekiant iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą teršalų kiekį, taip pat taikomos ir viešojo administravimo institucijoms, įskaitant ES institucijas ir jų darbuo­tojus. Šio požiūrio bus laikomasi ir siekiant naujų 2030 m. tikslų (įskaitant siūlomą tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %).

06Komisija ketina toliau aktyviai vykdyti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita politiką ir toliau rengs atitin­kamas politikos priemones išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ekonomiškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu. Nors ES teisės aktais viešojo administravimo institucijoms nenustatomi konkretūs išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, vis dėlto šiuo lygmeniu galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tolesnį EMAS die­gimą. Tai, kad EMAS aprėptis labai išsiplėtė, aiškiai rodo Komisijos pasiryžimą mažinti savo organizaci­jos poveikį aplinkai.

07Komisija toliau sieks iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį įgyvendindama jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS, o kartu svarstys ir kitas galimybes, pvz., kompensavimą.

VII b)Komisija sutinka su šia rekomendacija, tačiau pabrė­žia, kad šis metodas turi būti taikomas savanoriškai ir kad kiekviena ES institucija ir įstaiga turi teisę nepriklausomai spręsti, ar joms tinka toks galimas kompensavimo būdas.

Be to, Komisija toliau sieks iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį įgyvendindama jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS.

Taikant tokį bendrą metodą, taip pat reikės atsi­žvelgti į: 

i) poreikį vengti atgrasyti nuo tolesnių pastangų iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

ii) esamus mechanizmus, įskaitant prekybą apyvar­tiniais taršos leidimais ir

iii) tai, kokia atskaitomybės tvarka taikoma, ir ar yra galimybė taikyti pakankamai aukšto lygio kom­pensavimo sistemas. Taip pat reikės atlikti po­veikio ES ištekliams ir viešųjų lėšų panaudojimui vertinimą.

VII c)Komisija sutinka su šia rekomendacija ir visiškai pritaria EMAS taikymo skatinimui. Aprėpties apribo­jimai yra pačios EMAS dalis, jie skirti tam, kad kie­kviena organizacija galėtų spręsti su svarbiausiais aplinkosaugos aspektais susijusius klausimus.

Komisija apsvarstys galimybę pasirašyti Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų cen­truose elgesio kodeksą, papildomai įvertinusi, ar tai suderinama su finansinėmis programomis, o ypač – ar tam gali būti skirta administracinių asignavimų.

Dabartinėje peržiūrėtoje Finansinio reglamento ir jo taikymo taisyklių (FR/TT) redakcijoje nustatyta reglamentavimo sistema, kuria, remiantis Direktyva 2014/24/ES, toliau skatinama vykdyti žaliuosius vie­šuosius pirkimus ir taikyti gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką.

Komisija toliau rengs su žaliaisiais viešaisiais pirki­mais susijusius rekomendacinius dokumentus ir per GIME grupės posėdžius ragins šiais dokumentais naudotis.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 46

212014 m. EMAS veiksmų plane jau pasirūpinta pateikti daugiau informacijos apie veiklą, todėl 2013 m. ataskaita bus išsamesnė, taip pat bus gauta papildomų rezultatų.

29Šiuo metu (iki 2016 m. pabaigos), kaip rekomendavo Komisija, vykdomi išsamūs OAP metodo taikymo bandymai.

Vienas iš bandomojo etapo tikslų – apibrėžti tam tikrus techninius reikalavimus, kurie bus labai svar­būs dideliu mastu diegiant šį metodą tokią organi­zacinę struktūrą, kaip Komisija, turinčioje viešojo administravimo institucijoje. Be to, remiantis bando­mojo etapo rezultatais, OAP metodas tikriausiai bus peržiūrėtas ir (arba) patobulintas. Vykdydama šią procedūrą, Komisija pirmenybę teikia sektoriams, kuriuose poveikis aplinkai yra didžiausias, skirtų OAP metodo taikymo taisyklių rengimui. Viešojo administravimo sektorius nėra vienas iš jų. Po ban­domojo etapo rezultatų peržiūros, kai tik bus galima taikyti peržiūrėtą OAP metodą, Komisija apsvarstys galimybę pradėti vidaus bandomąjį etapą, kurio metu bus rengiamos konkrečios sektoriams skir­tos Komisijos ar panašių viešojo administravimo institucijų aplinkosauginio pėdsako skaičiavimo ir ataskaitų apie jį teikimo taisyklės.

31Daugumos organizacijų 1990 m. išmestų teršalų kiekis nežinomas. Šiuo metu jų išmetamas teršalų kiekis, palyginti su faktiniu 1990 m. išmestu teršalų kiekiu, paprastai įvertinamas atliekant apytikrius skaičiavimus.

35Komisija mano, kad, remiantis ekologiškos elektros energijos naudojimu, išmetamą teršalų kiekį nuro­dant kaip nulį, gali būti nuslėptas tikrasis energijos suvartojimo sumažėjimas (arba padidėjimas).

37Pirkdamos ekologišką elektros energiją, institucijos skatina elektros energijos gamintojus rinktis atsi­naujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius.

Svarstant minėtus aspektus, taip pat reikės atsi­žvelgti į: 

i) poreikį vengti atgrasymo nuo tolesnių pastangų iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

ii) esamus mechanizmus, įskaitant prekybą apyvar­tiniais taršos leidimais, ir

iii) į tai, kokia atskaitomybės tvarka taikoma, ir ar yra galimybė taikyti pakankamai aukšto lygio kompen­savimo sistemas. Taip pat reikės atlikti poveikio ES ištekliams ir viešųjų lėšų panaudojimui vertinimą.

Pastabos

12Patikima ir išsami informacija apie anglies pėdsaką nėra būtina poveikio mažinimo strategijų rengimo ir įgyvendinimo sąlyga. Komisijoje taikomos poveikio mažinimo priemonės, kuriomis akivaizdžiai mažina­mas poveikis aplinkai.

16Komisija mano, kad pagal jos 2013 m. balandžio 9 d. rekomendaciją bendro organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo per visą gyvavimo ciklą matavimo ir pranešimo apie jį (OAP) metodo taikymas turėtų būti skatinamas, tai turėtų daryti ir EMAS užsiregistravu­sios organizacijos. Po bandomojo etapo rezultatų peržiūros, kai tik bus galima taikyti peržiūrėtą OAP metodą, Komisija apsvarstys galimybę pradėti vidaus bandomąjį etapą, kurio metu bus rengiamos konkre­čios sektoriams skirtos Komisijos ar panašių viešojo administravimo institucijų aplinkosauginio pėdsako skaičiavimo ir ataskaitų apie jį teikimo taisyklės.

18Kalbant apie minėtą faktą, kad ES institucijos ir įstaigos nepraneša apie tikrąjį jų išmetamo ŠESD kiekio mastą, EMAS reglamente nurodyta, kad organizacijos apie išmetamą teršalų kiekį privalo pranešti tam tikrais atvejais, jeigu tai svarbu. Orga­nizacijoms leidžiama apie tiesiogiai ir netiesiogiai jų išmetamą teršalų kiekį pateikti ne visą informa­ciją, atsižvelgiant, be kita ko, į jų EMAS registracijos apimtį. Nepateikusios jokios informacijos apie vieną iš pagrindinių EMAS rodiklių, organizacijos turi pateikti paaiškinimą.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 47

išmatuojami išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, vis dėlto šiuo lygmeniu galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tolesnį EMAS diegimą.

52Yra labai daug įvairių ir labai skirtingos kokybės galimų kompensacinių kreditų.

Esamų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas kom­pensacijų taikymas atitikčiai ES klimato politikos teisės aktams užtikrinti, ES institucijos, siekdamos užtikrinti nuoseklumą, turėtų laikytis taikydamos bet kokius kompensavimo metodus. Šios taisyklės yra susijusios ir su išmetamu teršalų kiekiu, palyginti su pačių organizacijų veiksmais, ir su pakankamai kokybiška laikoma kompensacijos rūšimi. Pavyzdžiui, svarbu užtikrinti, kad sukčiavimo galimybėms kuo labiau sumažinti su kompensavimu susiję veiksmai turėtų papildomą poveikį, būtų griežtai stebimi, apie juos būtų teikiamos ataskaitos, jie būtų tikrinami ir jiems būtų taikomos apskaitos taisyklės, kuriomis užtikrinama galimo dvigubo skaičiavimo prevencija.

Komisija toliau daugiausia dėmesio skirs tam, kad išme­tamas teršalų kiekis būtų iš tikrųjų sumažintas įgyven­dinant jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS, o kartu svarstys ir kitas galimybes, pvz., kompensavimą.

Svarstant minėtus aspektus, taip pat reikės atsižvelgti į:

i) poreikį vengti atgrasymo nuo tolesnių pastangų iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

ii) esamus mechanizmus, įskaitant prekybą apyvar­tiniais taršos leidimais ir

iii) tai, kokia atskaitomybės tvarka taikoma, ir ar yra galimybė taikyti pakankamai aukšto lygio kompen­savimo sistemas. Taip pat reikės atlikti poveikio ES ištekliams ir viešųjų lėšų panaudojimui vertinimą.

61. Paskutinė įtraukaKomisija toliau sieks iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį įgyvendindama jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS, o kartu apsvarstys reko­mendaciją parengti bendrą ES institucijoms skirtą kompensavimo metodą.

Svarbu turėti omenyje tai, kad nuo 2012 m. per visus skrydžius Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir tarp jų išmetamas CO2 kiekis yra įtrauktas į ES

39 c)Dauguma lankytojų ir kviestinių dalyvių apie savo kelio­nės metu išmestą teršalų kiekį gali pranešti per savo organizaciją, todėl jis gali būti įskaitytas du kartus.

44Nors ES teisės aktais viešojo administravimo instituci­joms nenustatomi konkretūs kiekybiškai išmatuojami išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, vis dėlto šiuo lygmeniu galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tolesnį EMAS diegimą.

Išmetamo teršalų kiekio mažinimas kuo mažesnėmis sąnaudomis yra pagrindinis dabartinės politikos aspek­tas, ir būtent todėl privalomi mažinimo tikslai paprastai nustatomi tik Europos ir valstybių narių, o ne organiza­cijų lygmeniu. Taip užtikrinamas reikalingas lankstumas, kad tikslus būtų galima kuo geriau įgyvendinti.

462014 m. sausio mėn. EMAS iniciatyvinio komiteto posėdyje Komisija nusprendė be jau esamų meti­nių tikslų nustatyti ilgalaikius tikslus. Tai padaryti nuspręsta, kad jos tarnybos turėtų geresnes metinių tikslų ir veiksmų nustatymo rekomendacijas.

47Kadangi Komisijos darbuotojų mažėja (pagal dabar­tines finansines programas – –5%), o EMAS aprėptis nuolat didėja, ji toliau teiks duomenis ir absoliučiu, ir santykiniu dydžiais.

51Komisija toliau rengs atitinkamas politikos priemones išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti (įskaitant iki 2030 m.) ekonomiškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu, remdamasi nuodugniais poveikio vertinimais, kuriuose prireikus pateikiamas išsamus atitinkamų sąnaudų ir naudos įvertinimas.

Išmetamo teršalų kiekio mažinimas kuo mažesnėmis sąnaudomis yra pagrindinis dabartinės politikos aspek­tas, ir būtent todėl privalomi mažinimo tikslai paprastai nustatomi tik Europos ir valstybių narių, o ne organiza­cijų lygmeniu. Taip užtikrinamas reikalingas lankstumas, kad tikslus būtų galima kuo geriau įgyvendinti.

Nors ES teisės aktais viešojo administravimo institucijoms nenustatomi konkretūs kiekybiškai

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 48

76Reikėtų pabrėžti, kad 2005–2012 m. energijos suvar­tojimas Briuselio pastatuose sumažėjo 15 %, nors dėl Europos Sąjungos plėtros Komisijos darbuotojų skaičius tuo laikotarpiu padidėjo 25 %.

79Kad ES taisyklės būtų suderintos su valstybių narių taikomomis taisyklėmis, Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse pateikiami tie patys principai, kurie nustatyti direktyvose.

Naujuoju Finansiniu reglamentu (FR) ir jo taikymo taisyklėmis (TT), kuriems šiuo metu taikoma patvir­tinimo procedūra, remiantis Direktyva 2014/24/ES turėtų būti toliau skatinama atsižvelgti į aplinkosau­gos aspektus, o gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką taikyti kaip sutarčių sudarymo metodą.

80FR/TT yra horizontalusis reglamentas, skirtas ne sektorių įpareigojimams pagal kiekvieną politikos priemonę išvardyti, o bendroms biudžeto vykdymo taisyklėms pateikti.

FR/TT, kuriam šiuo metu taikoma patvirtinimo procedūra, turėtų būti numatyta, kad, taikydamos gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką, ES institucijos, jeigu galima, taikytų ES lygmeniu patvirtintus meto­dus. Šią galimybę EMAS politikoje turėtų įgyven­dinti atitinkamos tarnybos.

81Komisija pritaria vadovo ir konkrečių rekomenda­cijų naudojimui savanoriškiems žaliesiems viešie­siems pirkimams skatinti, kartu užtikrinant gerosios patirties sklaidą ir suteikiant galimybę valstybėms narėms naudotis jais kaip pagalbine medžiaga.

prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (nuo 2014 m. sausio 1 d. tai taikytina ir Kroatijai).

Tai reiškia, kad oro vežėjai privalo įsigyti ir grąžinti apyvartinius taršos leidimus visam šiam išmetamam teršalų kiekiui padengti. Taigi skrydžiams EEE viduje taikoma ES ATLPS anglies dioksido kaina, o ją galima laikyti lygiaverte kompensacijai.

Žr. pastabą dėl 52 dalies.

65Komisija norėtų pabrėžti, kad 6 lentelėje nenurodo­mas faktinis EMAS registruotas plotas kvadratiniais metrais, tik pastatų paviršiaus ploto procentinė dalis.

67Nereikėtų nuvertinti Komisijos pastangų užtikrinti atitiktį EMAS reikalavimams. Komisija neabejotinai yra didžiausia institucija. Atsižvelgdama į turimą biudžetą, Komisija vykdo aiškią laipsniškos EMAS plėtros politiką, kad ši būtų įdiegta visose Komisijos patalpose ir taikoma visoms jos veiklos rūšims (žr. sprendimą C(2013) 7708).

68EMAS plėtra įtraukiant Briuselį ir Liuksemburgą prasidėjo iš karto po to, kai buvo priimtas 2009 m. sprendimas, 2010 m. užregistruotos visos veiklos rūšys Briuselyje, o 2012 m. – Liuksemburge. 2015 m. bus baigta Briuselio pastatų registracija, o palaips­niui – ir kitose vietose.

69Sprendimas atlikti penkių Jungtinio tyrimų centro institutų sertifikavimą pagal ISO 14001 buvo priim­tas iki 2009 m. Komisijos sprendimo išplėsti EMAS aprėptį priėmimo. Šiuo metu vykdoma šių institutų registracija EMAS.

70Komisija nusprendė, kad EMAS plėtrą aukštu lygiu turi stebėti EMAS iniciatyvinis komitetas. Plėtra vykdoma palaipsniui, pirmiausia – svarbiausiose vietose. Pagal paviršiaus plotą Komisijos atstovybės valstybėse narėse užima apie 2 % viso Komisijos pastatų ploto; kai kuriuos iš jų eksploatuoja kitos institucijos.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 49

87Kriterijų atnaujinimas yra toks procesas, kuriam įvykdyti reikia labai daug išteklių. Komisija stengiasi pašalinti esamas spragas ir peržiūrėti gaminių gru­pes panaudodama turimus išteklius. Mobiliesiems telefonams skirti kriterijai iš interneto svetainės pašalinti, nes iš tiesų nebebuvo pakankamai plataus užmojo, be to, patariamoji grupė žaliųjų viešųjų pirkimų klausimais nusprendė jiems neskirti aukš­tesnio prioriteto.

89Gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką nebūtinai yra tikslinga taikyti visoms gaminių grupėms. Pavyz­džiui, jeigu pirkėjai nori pirkti ekologišką popierių, pakaktų nurodyti, kad popierius turėtų būti „per­dirbtas“ arba „pagamintas iš tvarių išteklių“, nes, pirkdamas šios gaminių grupės produktus pirkėjas, nepatirtų priežiūros ar eksploatavimo išlaidų.

Komisija rengiasi šią direktyvą perkelti į Finansinį reglamentą. Tačiau tai nereiškia, kad taikyti gyva­vimo ciklo sąnaudų metodiką bus privaloma.

89. Paskutinė įtraukaŠiuo metu Komisija svarsto galimybę parengti gyva­vimo ciklo sąnaudų metodikos taikymo rekomenda­cinius dokumentus.

90Taikydama EMAS, Komisija yra nustačiusi pastatų energinio naudingumo tikslus ir pasiekusi gerų rezultatų. Pavyzdžiui, savo plane Komisija nustatė tikslą Briuselyje, kur taikant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES kasmet sutau­poma 0,13 % energijos, per metus sutaupyti 1 % energijos, t. y. aštuonis kartus daugiau.

1 The Uptake of Green Public Procurement in the EU‑27 („Žaliųjų viešųjų pirkimų taikymas 27 ES valstybėse narėse“), Europos politikos studijų centras, http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/CEPS­CoE­GPP%20MAIN%20REPORT.pdf.2 2008 m. rugsėjo 22 d. Tarybos išvados, http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2013067%202008%20INIT.

84Apskritai tam tikri ŽVP kriterijai į viešuosius pirki­mus dažniausiai įtraukiami, nors vykdant daugelį šių pirkimų aplinkos tausojimas nėra užtikrinamas visais aspektais. Vertinant pagal šiuos rezultatus, ES institucijų pažanga šioje srityje yra didesnė už Europos viešojo sektoriaus institucijų vidurkį. Pagal studiją1, atliktą remiantis ES masto tyrimo rezul­tatais, vidutiniškai 54 % šiame tyrime dalyvavusių viešojo sektoriaus institucijų 2009–2010 m. laikotar­piu į savo paskutinįjį viešąjį dešimties pirmenybinių gaminių grupių (statyba, elektros energija, valymo priemonės ir paslaugos, tekstilė, maisto produktai ir maitinimo paslaugos, baldai, biuro IT įranga, popie­rius, sodo prekės ir įrankiai, transportas) prekių ar paslaugų pirkimą įtraukė kokį nors ekologiškumo kriterijų.

85Komisijos komunikate „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ (žr. 43 išnašą) Komisija pasiūlė, kad iki 2010 m. 50 % visų viešųjų pirkimų proce­dūrų turėtų būti „žalios“; šiuo atveju „žalios“ reiškia „atitinkančios patvirtintus bendruosius pagrindinius ŽVP kriterijus“. Tokią procentinę dalį turės sudaryti tiek „žaliųjų“ sutarčių skaičius, tiek jų vertė, paly­ginti su bendru sutarčių tuose sektoriuose, kuriems yra nustatyti bendrieji pagrindiniai žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, skaičiumi ir verte. Vėliau šį tikslą patvirtino Taryba2.

Kadangi Audito Rūmai taip pat įtraukė gaminių grupes, kurioms netaikomi jokie ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, jų žaliųjų viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo vertinimo metodikos yra ne visiškai suderinamos.

86Kartu su valstybėmis narėmis, kurių atstovai įtraukti į patariamąją grupę žaliųjų viešųjų pirkimų klau­simais, Aplinkos GD 2012–2013 m. atliko žaliųjų viešųjų pirkimų prioritetų nustatymo procedūrą, kuria siekta įvertinti žaliųjų viešųjų pirkimų krite­rijų rengimo poreikį. Duomenų centrams suteiktas aukštas prioritetas, ir netrukus bus nuspręsta, ar bus rengiami duomenų centrams skirti kriterijai. Į būsi­mus biuro pastatams skirtus kriterijus numatoma įtraukti pastatų priežiūrą. Verslo kelionės laikytos neturinčiomis konkretaus prioriteto.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 50

101Duomenų centrų elgesio kodekso reikalavimų taikymas Komisijos pastatuose turėtų labai didelį poveikį biudžetui. Nusprendus jų laikytis, taip pat reikėtų atlikti nuodugnią pastatų patikrą, o kai kurių reikalavimų Komisijos pastatuose dėl jų amžiaus netgi neįmanoma įvykdyti. Vis dėlto duomenų cen­trų vidaus organizacinė struktūra atitinka elgesio kodekso rekomendacijas.

Komisija ne tik turi savo duomenų centrus, bet ir nuomojasi duomenų centrų patalpas Liuksemburge ir Briuselyje. Šių duomenų centrų patalpų savininkai yra pasirašę elgesio kodeksą.

Šiuo metu Komisija peržiūri savo duomenų centrų politiką, įskaitant debesijos naudojimą.

Išvados ir rekomendacijos

102Europos Sąjunga atlieka lyderės vaidmenį aktyviai vykdydama kovos su klimato kaita politiką ir įgyven­dindama ją tarptautiniu lygmeniu; šio požiūrio bus laikomasi ir siekiant naujų 2030 m. tikslų bei siū­lomo tikslo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %.

103Komisijos nuomone, EMAS yra tinkama politikos priemonė ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakui mažinti.

Be to, yra daug pavyzdžių, kai politikos priemonės, įgyvendinamos siekiant iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą teršalų kiekį, taip pat taikomos ir viešojo administravimo institucijoms, įskaitant ES institu­cijas ir jų darbuotojus. Šio požiūrio bus laikomasi ir siekiant naujų 2030 m. tikslų (įskaitant siūlomą tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %).

93Nors ši programa tebevykdoma, Infrastruktūros ir logistikos biuro Briuselyje, Infrastruktūros ir logisti­kos biuro Liuksemburge ir Jungtinio tyrimų centro prioritetai atitiko taikytinus nacionalinius arba regioninius standartus. Tai nereiškia, kad kai kurie iš naujesnių Komisijos statybinių projektų, ypač tie, kurie vykdomi Jungtinio tyrimų centro Ispros patal­pose, negalėtų atitikti Ekologiškos statybos progra­mos reikalavimų. Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje prisijungs prie šios programos ateityje, jeigu bus pridėtinės vertės.

94Standartinių statybos specifikacijų vadove (MIT) siekiama užtikrinti pasyvų pastato energinį naudin­gumą ir nustatomi šie būtiniausi projektams keliami reikalavimai:

— Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų ener­ginio naudingumo reikalavimai;

— būtiniausi regioniniai teisiniai reikalavimai.

Energijos vartojimo efektyvumo sprendimų įgy­vendinimui ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui įvertinti MIT taip pat reikalaujama atlikti energijos vartojimo auditus ir (arba) energetikos tyrimus.

95Komisija yra pasiryžusi rodyti pavyzdį kitoms vie­šosioms įstaigoms taikydama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES (4 ir 5 straipsnių) reikalavimus, o Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje įvertino techninį šios direktyvos taikymo poveikį jos pastatams.

Bet kuriuo atveju (kalbant ir apie naujus, ir apie renovuojamus pastatus), planuojant būsimų pro­jektų mastą ir susijusias išlaidas, reikėtų neviršyti pagal 2014–2020 m. DFP numatytų metinių biu­džeto asignavimų.

100Komisija neapsiriboja vien pastatų energinio nau­dingumo užtikrinimu ir mano, kad BREEAM ar pana­šios programos yra visapusiškesnės ir labiau atitinka jos politiką ir visuotinį veiklos poveikį aplinkai.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 51

Nors ES teisės aktais viešojo administravimo insti­tucijoms nenustatomi konkretūs išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, vis dėlto šiuo lygmeniu galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant tolesnį EMAS diegimą, kuris yra bendra ES institucijų ir įstaigų administracinės veiklos anglies pėdsako mažinimo politika.

a) ir b) Komisija nepritaria šiai rekomendacijos daliai, nes joje plačiau neatsižvelgiama į tokias aplinkybes, kaip išlaidų efektyvumas ir ES institucijų bei įstaigų specifiškumas. Tokiam metodui taikyti reikėtų įro­dymų, kad jis bus toks naudingas, kaip teigiama.

107Taikydama EMAS, Komisija ketina griežtinti savo išmetamo ŠESD kiekio stebėseną.

108Energijos suvartojimui pastatuose Komisija dau­giausia dėmesio skyrė todėl, kad tai buvo pagrin­dinis ŠESD šaltinis ir šioje srityje buvo galima gauti didžiausią investicinę grąžą. Šiuo metu Komisija sprendžia judumo, kuris yra antras pagal dydį išme­tamųjų teršalų šaltinis, klausimą.

109Komisija netaiko nulinio pėdsako metodo Briuselyje suvartojamai elektros energijai. EMAS registruo­tuose biurų pastatuose energijos suvartojimas 2005–2012 m. sumažėjo 40,5 % (Briuselis, kWh/m2).

104Komisija politika siekiama išmetamą ŠESD kiekį mažinti ekonomiškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu, visų pirma įgyvendinant klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. Dėl ES ins­titucijų administracinės veiklos išmetamas teršalų kiekis yra nedidelis, todėl, Komisijos nuomone, tokio masto veiklai privalomų taisyklių nustatyti nebūtina. Bet kuriuo atveju šie išmetamieji teršalai įtraukti į ES ar nacionaliniu lygmeniu nustatytus mažinimo tikslus.

105Nėra jokių įrodymų, kad, visoms ES institucijoms ir įstaigoms nustačius privalomas taisykles, būtų pasiekta geresnių rezultatų.

106Komisija ketina toliau diegti EMAS, o tai ir yra ben­dra ES institucijų ir įstaigų administracinės veiklos anglies pėdsako mažinimo politika.

Rekomendacija. Bendra išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politika1. Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija. Komisijos nuomone, EMAS yra tinkama politikos priemonė ES institucijų ir įstaigų anglies pėdsakui mažinti. Todėl Komisija į šią rekomendaciją atsi­žvelgs toliau diegdama EMAS.

Be to, Komisija toliau rengs atitinkamas politikos priemones išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti (įskaitant iki 2030 m.) ekono­miškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu, remdamasi nuodugniais poveikio vertinimais, kuriuose prireikus pateikiamas išsamus atitinkamų sąnaudų ir naudos įvertinimas.

Išmetamo teršalų kiekio mažinimas kuo mažesnė­mis sąnaudomis yra pagrindinis dabartinės politi­kos aspektas, ir būtent todėl privalomi mažinimo tikslai paprastai nustatomi tik Europos ir valstybių narių, o ne organizacijų lygmeniu. Taip užtikrinamas reikalingas lankstumas, kad tikslus būtų galima kuo geriau įgyvendinti.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 52

Rekomendacijos. Bendras savanoriško teršalų kompensavimo metodas3. Komisija sutinka su šia rekomendacija, tačiau pabrė­žia, kad šis metodas turi būti taikomas savanoriškai ir kad kiekviena ES institucija ir įstaiga turi teisę nepriklausomai spręsti, ar joms tinka toks galimas kompensavimo būdas.

Be to, ES kovos su klimato kaita politikoje ar teisės aktuose iš tiesų nenumatytos jokios privalomos išmetamo teršalų kiekio kompensavimo sistemos. Komisija toliau sieks iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį įgyvendindama jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS.

Taikant tokį bendrą metodą, taip pat reikės atsižvelgti į:

i) poreikį vengti atgrasymo nuo tolesnių pastangų iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

ii) esamus mechanizmus, įskaitant prekybą apyvar­tiniais taršos leidimais ir

iii) tai, kokia atskaitomybės tvarka taikoma, ir ar yra galimybė taikyti pakankamai aukšto lygio kompen­savimo sistemas. Taip pat reikės atlikti poveikio ES ištekliams ir viešųjų lėšų panaudojimui vertinimą.

4. Komisija sutinka su šia rekomendacija. Yra labai daug įvairių ir labai skirtingos kokybės galimų kom­pensacinių kreditų.

Esamų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas kom­pensacijų taikymas atitikčiai ES klimato politikos teisės aktams užtikrinti, ES institucijos, siekdamos užtikrinti nuoseklumą, turėtų laikytis taikydamos bet kokius kompensavimo metodus. Šios taisyklės yra susijusios ir su išmetamu teršalų kiekiu, palyginti su pačių organizacijų veiksmais, ir su pakankamai kokybiška laikoma kompensacijos rūšimi. Pavyzdžiui, svarbu užtikrinti, kad sukčiavimo galimybėms kuo labiau sumažinti su kompensavimu susiję veiksmai turėtų papildomą poveikį, būtų griežtai stebimi, apie juos būtų teikiamos ataskaitos, jie būtų tikrinami ir jiems būtų taikomos apskaitos taisyklės, kuriomis užtikrinama galimo dvigubo skaičiavimo prevencija.

Komisija toliau daugiausia dėmesio skirs tam, kad išme­tamas teršalų kiekis būtų iš tikrųjų sumažintas įgyven­dinant jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS, o kartu svarstys ir kitas galimybes, pvz., kompensavimą.

Rekomendacija. Suderintas išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo metodas2. Komisija sutinka su šia rekomendacija, į kurią bus atsižvelgta sėkmingai parengus viešojo adminis­travimo institucijoms skirtą OAP metodą. Komi­sija mano, kad, įdiegusi EMAS, ji nustatė tinkamą svarbiausio tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkai, įskaitant jos išmetamą ŠESD kiekį, nusta­tymo, vertinimo ir ataskaitų apie jį teikimo metodą. Taikydamos EMAS ir plėtodamos tolesnį tarpusa­vio bendradarbiavimą, institucijos turės galimybę taikyti suderintą jų išmetamo ŠESD kiekio apskaičia­vimo metodą.

a) Šiuo metu (iki 2016 m. pabaigos), kaip rekomendavo Komisija, vykdomi išsamūs OAP metodo taikymo bandymai. Vienas iš bandomojo etapo tikslų – api­brėžti tam tikrus techninius reikalavimus, kurie bus labai svarbūs dideliu mastu diegiant šį metodą tokios sudėtingos organizacinės struktūros viešojo administravimo institucijoje kaip Komisija. Be to, remiantis bandomojo etapo rezultatais, OAP meto­das tikriausiai bus peržiūrėtas ir (arba) patobulintas. Vykdydama šią procedūrą, Komisija pirmenybę teikia sektoriams, kuriuose poveikis aplinkai yra didžiausias, skirtų OAP metodo taikymo taisyklių rengimui. Suprantama, viešojo administravimo sek­torius nėra vienas iš jų. Po bandomojo etapo rezul­tatų peržiūros, kai tik bus galima taikyti peržiūrėtą OAP metodą, Komisija apsvarstys galimybę pradėti vidaus bandomąjį etapą, per kurį bus rengiamos konkrečios sektoriams skirtos Komisijos ar panašių viešojo administravimo institucijų aplinkosauginio pėdsako skaičiavimo ir ataskaitų apie jį teikimo taisyklės.

110ES kovos su klimato kaita politikoje ar teisės aktuose iš tiesų nenumatytos jokios privalomos išmetamo teršalų kiekio kompensavimo sistemos. Komisija siekia iš tikrųjų sumažinti išmetamą teršalų kiekį įgyvendindama jau esamas politikos priemones, įskaitant EMAS.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 53

114Komisija svarsto galimybę atlikti išsamesnį verti­nimą, ar Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų centruose elgesio kodekso reikalavimų laikymasis yra suderinamas su finansinėmis progra­momis, o ypač – ar tam gali būti skirta administraci­nių asignavimų.

Rekomendacijos. Visiškas EMAS įdiegimas ir žalieji viešieji pirkimai6. Komisija sutinka su šia rekomendacija ir visiškai pritaria EMAS taikymo skatinimui. Aprėpties apribo­jimai yra pačios EMAS dalis, jie skirti tam, kad kie­kviena organizacija galėtų spręsti su svarbiausiais aplinkosaugos aspektais susijusius klausimus.

Komisija apsvarstys galimybę pasirašyti Europos energijos vartojimo efektyvumo duomenų cen­truose elgesio kodeksą, papildomai įvertinusi, ar tai suderinama su finansinėmis programomis, o ypač – ar tam gali būti skirta administracinių asignavimų.

7. Komisija sutinka su šia rekomendacija. Dabartinėje peržiūrėtoje FR/TT redakcijoje nustatyta reglamen­tavimo sistema, kuria, remiantis Direktyva 2014/24/ES, toliau skatinama vykdyti žaliuosius viešuo­sius pirkimus ir taikyti gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką.

Komisija toliau rengs su žaliaisiais viešaisiais pirki­mais susijusius rekomendacinius dokumentus ir per GIME grupės posėdžius ragins šiais dokumentais naudotis.

5. Komisija sutinka su šia rekomendacija, tačiau pabrė­žia, kad nauda vietos gyventojams yra tik vienas iš aspektų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta vertinant kompensacijų kokybę.

111Komisija pritaria Audito Rūmų pastabai, kad insti­tucijos turėtų pradėti taikyti arba geriau naudoti EMAS.

114EMAS yra griežta ir didelių išlaidų reikalaujanti val­dymo priemonė, todėl greitas jos įdiegimas nesu­derinamas su daugumos ES institucijų finansiniais suvaržymais. EMAS aprėpties apribojimai yra pačios EMAS dalis. EMAS turi būti įdiegta ekonomiškai efektyviu ir kiek įmanoma holistiniu būdu.

112Apskritai tam tikri ŽVP kriterijai į viešuosius pirkimus dažniausiai įtraukiami, nors vykdant daugelį šių pir­kimų aplinkos tausojimas nėra užtikrinamas visais aspektais. Vertinant pagal šiuos rezultatus, ES insti­tucijų pažanga šioje srityje yra didesnė už Europos viešojo sektoriaus institucijų vidurkį. Pagal studiją (žr. 1 išnašą), atliktą remiantis ES masto tyrimo rezul­tatais, vidutiniškai 54 % šiame tyrime dalyvavusių viešojo sektoriaus institucijų 2009–2010 m. laikotar­piu į savo paskutinįjį viešąjį dešimties pirmenybinių gaminių grupių (statyba, elektros energija, valymo priemonės ir paslaugos, tekstilė, maisto produktai ir maitinimo paslaugos, baldai, biuro IT įranga, popie­rius, sodo prekės ir įrankiai, transportas) prekių ar paslaugų pirkimą įtraukė kokį nors ekologiškumo kriterijų.

Daugumai savo renovuojamų ir (arba) naujai statomų pastatų Komisija paprastai taiko BREEAM standartą „puikiai“, kuris taikomas ne tik energiniam naudingumui.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 54

Taip galima teisingai įvertinti iki šiol pasiektą pro­gresą, kaip antai:

— pradėtas įgyvendinti EMAS projektas;

— išsamiai nustatyta 2010 m. dėl Teisingumo Teis­mo veiklos susidariusi ŠESD emisija ir įgyven­dintos pagrindinės „Bilan Carbone“ nuostatos 2011 ir 2012 m.;

— nuo 2010 m. labai sumažinta ŠESD emisija dėl įgyvendintų kelių pagerinimo veiksmų;

— atsižvelgta į aplinkos apsaugos kriterijus per viešuosius pirkimus;

— taikytas BREEAM standartas 5­ajam Teisingumo Teismo pastatų plėtros projektui.

„Bilan Carbone“ reikalavimai Teisingumo Teismui ir labai pagerėjęs anglies pėdsakas (12–61)Rūpindamasi, kad ŠESD emisija sumažėtų, nuo 2010 m. Teisingumo Teismo administracija pirmą kartą nustatė dėl šio teismo veiklos susidariusią ŠESD emisiją ir šio „Bilan Carbone“ nuostatos buvo atnaujintos 2013 m. už 2011 ir 2012 m.

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas pasirikino labai aukšto lygio nustatymo perimetrą, nes nuostata „Kelionės“ apima ne tik kelionę iš namų į darbą ir atgal, bet ir profesines bei lankytojų keliones. Be to, pastangos pagerinti Teisingumo Teismo anglies pėdsaką yra susijusios ne tik su „Energijos“ aspektu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Įžanga (01–11)Kaip įprastai metinių arba specialių ataskaitų atveju Teisingumo Teismas labai dėmesingai atsižvelgia į Audito Rūmų pastabas ir visada stengiasi imtis būtinų priemonių įgyvendinti galimas pateiktas rekomendacijas.

Kaip tai matyti iš šios specialios ataskaitos, Tei­singumo Teismas skiria ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai ir ryžtingai įsipareigojo šioje srityje visų pirma remdamasis išsamia ir struktūruota EMAS (Eco Management and Audit Scheme), nepaisant žmogiškųjų ir finansinių išteklių ribojimų, kurie buvo nustatyti pastaraisiais metais. Be to, dėl šio įsipareigojimo atsirado teigiami rezultatai, kaip tai matyti iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėjimo.

Tolesniais atsakymai taip pat iš esmės siekiama nau­dingai patikslinti tam tikras Audito Rūmų pastabas ir rekomendacijas.

Pastabos (12–101)Apskritai kalbant, skirtingų Europos institucijų progresas aplinkos apsaugos srityje taip pat turi būti vertinamas atsižvelgiant į išteklius, kuriuos jos gali tam skirti. Taigi reikia pažymėti, kad pastangos ir veiksmai, kurių ėmėsi Teisingumo Teismas ir kurie nurodyti šioje specialioje atskaitoje, buvo atlikti kiek įmanoma taupant išteklius (ypač tai, kad įsteigta tik viena nauja vieta, kuriai pritarė biudžeto institucija 2012 m.).

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 55

Kalbant apie ŠESD emisijos sistemos kompensa­vimo nebuvimą, Teisingumo Teismo administracija mano, kad nereikia numatyti tokių kompensavimo projektų finansavimo, kol nebus išnaudotos visos kitos galimybės siekiant išvengti ir sumažinti esan­čią emisiją, ypač siekiant išlaikyti visų institucijoje veikiančioje šioje srityje asmenų didelį susitelkimą ir labiau paskatinti imtis būtinų iniciatyvų šioje srityje. Be to, Teisingumo Teismo administracija mano, kad tokiems kompensavimo projektams finansuoti reikia pirmiausia nustatyti bendrą tarpinstitucinę kryptį, ypač kiek tai susiję su biudžeto programa, priimtinų projektų kriterijais bei rūšimis ir biudžeto lėšomis, kurios galėtų būti tam skirtos.

Ryžtingas Teisingumo Teismo įsipareigojimas įgyvendinant EMAS projektą (62–75)Pažymėtina, kad Teisingumo Teismui įgyvendinant EMAS įvyko lemiamas lūžis 2012 m., ypač kai buvo paskirtas EMAS koordinatorius.

Pirmiausia Teisingumo Teismo administracija atkreipė dėmesį į reguliarių komunikacijos ir sensi­bilizacijos veiksmų tarnybose ir personalo atžvilgiu aplinkos apsaugos klausimais svarbą.

Buvo sukurta dviejų lygių veikimo struktūra, siekiant ilgalaikėje perspektyvoje valdyti EMAS projektą.

2013 m. buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti EMAS projekto kryptį institucijoje. Be institucijos lygio aplinkos apsaugos srityje, atsižvelgiant į EMAS reglamento reikalavimus, nustatymo, šiame tyrime iš esmės siekiama nustatyti būtinus pasiekti etapus tam, kad būtų gauti tokie rodikliai, kurie turėtų būti pasiekti 2016 m. pagal siūlomą grafiką.

Keli iš eilės atlikti nustatymai leido objektyviai nustatyti Teisingumo Teismo emisijos sumažėjimą nuo 2010 m., ypač šiuose sektoriuose:

— 2011­2012 m. ŠESD emisija, susijusi su „Lankyto­jų kelionėmis“, sumažėjo 14 %;

— 2010­2011 m. ir 2011­2012 m. ŠESD emisija, susi­jusi su elektros sunaudojimu, sumažėjo atitinka­mai 98 % ir 6 %;

— 2011­2013 m. šiukšlių tvarkymo išlaidos sumažė­jo 25 % ir buitinių atliekų kiekis sumažėjo 10 % per tą patį laikotarpį.

Šie sumažėjimai – tai šių projektų rezultatas:

— žalios energijos sutarties su elektros tiekėju sudarymas;

— priemonių, kurios pagerina pastatų izoliaciją, įgyvendinimas;

— tam tikrų pastatų energetinio programavimo optimizavimas;

— organinių šiukšlių sumažėjimas ir šiukšlių rūšia­vimo pagerinimas.

Be to, tikslesnis emisijos, susijusios su „kelionėmis iš namų į darbą ir atgal“ ir su „šaldalų ištekėjimais“, įvertinimas leido pagerinti duomenų, susijusių su šiomis „Bilan Carbone“ nuostatomis, kokybę, taip sumažinant neaiškumą dėl šių nuostatų.

Siekiant skaidrumo Ataskaitos dėl Teisingumo Teismo „Bilan Carbone“ buvo paskelbtos Curia interneto svetainėje ir taip yra prieinamos Europos piliečiams.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 56

BREEAM standarto svarba siekiant labiau sumažinti Teisingumo Teismo nekilnojamojo turo poveikį aplinkai (90–10)Siekdama sumažinti Teisingumo Teismo nekilno­jamojo turto poveikį aplinkai jo administracija pasirinko BREEAM, o ne GBP standartą, kurį Audito Rūmai minėjo kaip referenciją, taikyti 5­ajam Tei­singumo Teismo pastatų plėtros projektui. Iš tiesų BREEAM standartas nėra apribotas vien „energijos taupymo“ aspekto, bet apima ir kitus ne mažiau svarbius aspektus (kaip antai vandens suvartojimas, šiukšlių tvarkymas ir tvarus judėjimas) ir būtent dėl to Europos institucijos plačiau taiko šį standartą.

Išvados ir rekomendacijos (102–114)Apskritai kalbant, Teisingumo Teismas palankiai vertina šioje Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas pastabas ir rekomendacijas.

Pritardamas Audito Rūmų išvadoms Teisingumo Teismas pripažįsta, kad svarbu dalyvauti EMAS sis­temoje ir tai jis aktyviai daro nuo 2012 m., ypač dėl paskirto EMAS koordinatoriaus, kurį buvo galima paskirti biudžeto institucijai leidus sukurti darbo vietą. Neatsižvelgdamas į išteklių taupymą, su kuriuo susiduria Teisingumo Teismas dėl dabartinės ekonominės krizės, jis siekia gauti EMAS registraciją už 2016 m.

Be to, Teisingumo Teismas ketina ir toliau gerinti savo „Bilan Carbone“ ir skatinti naudoti aplinkos apsaugos kriterijus viešuosiuose pirkimuose, kurie priklauso jo kompetencijai, laikantis taikytinų teisės aktų nuostatų. 5­uoju Teisingumo Teismo pastatų išplėtimu taip pat bus visiškai prisidėta siekiant sumažinti Teisingumo Teismo pastatų parko poveikį aplinkai labiau laikantis BREEAM reikalavimo šioje srityje.

Dėl aplinkos apsaugos tikslų, ypač ŠESD emisijos sumažinimo, Teisingumo Teismo administracija veikiau pritartų santykinių (pavyzdžiui, palyginti su pastatų plotu ir (arba) asmenų skaičiumi) tikslų, kuriuos būtų galima išmatuoti pagal EMAS regla­mente (EB Nr. 1221/2009) nurodytus indikatorius, nustatymui. Iš tiesų tikslų nustatymas absoliučiais skaičiais yra tinkamas, tik jei duomenų bazė, kuria remiamasi, yra labai patikima, ir jei remiantis pasi­rinktu indikatoriumi galima gauti nuoseklią infor­maciją tam tikrą laiką. Tačiau jei sąlygos, būtinos nustatyti pakankamai patikimą indikatorių skaičiais, netenkinamos šiame etape, jos turi būti įgyvendin­tos netolimoje ateityje toliau įgyvendinant EMAS projektą.

Palankiai vertinti aplinkos apsaugos kriterijus per viešuosius pirkimus („žalieji pirkimai“) (77–89)Teisingumo Teismo administracija pritaria Audito Rūmų rūpesčiui palankiai vertinti aplinkos apsaugos kriterijus per viešuosius pirkimus ir siekti tvaresnio vystymosi, be kita ko, naudojant Komisijos išplatintą „Green Public Procurement tolkit“. Todėl Teisin­gumo Teismo viešųjų pirkimų gairėse yra speciali dalis, susijusi su ekologiniais viešaisiais pirkimais, kurioje pateikiama tiesioginė nuoroda į Europos Komisijos atitinkamą informaciją. Tačiau Teisin­gumo Teismo administracija mano, kad kiekvienos institucijos leidimus suteikiančios tarnybos turėtų išsaugoti pakankamą diskreciją aplinkos apsaugos kriterijų srityje, kad teisingai palaikytų pusiausvyrą tarp skirtingų vertinimo kriterijų atsižvelgiant į pra­dėtų viešųjų pirkimų specifiką.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 57

Europos Centrinis Bankas

Europos Centrinis Bankas (ECB) reiškia padėką Europos Audito Rūmams už atliktą auditą, kaip ES institucijos ir organai apskaičiuoja, mažina ir kom­pensuoja jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir palankiai vertina Audito Rūmų specia­liąją ataskaitą. ECB yra tvirtai įsitikinęs, kad labai svarbu – tvari politika. Be to, svarbios ir bendros pastangos kovojant su sunkumais, su kuriais dabar susiduria mūsų ekonomika ir natūrali gamtinė aplinka. Todėl ECB ypač dėkingas už Audito Rūmų bendrus pastebėjimus apie galimybes, kurios atsiras nustačius bendrą ES institucijų požiūrį ir padės įgyvendinti ilgalaikį Europos Sąjungos tikslą, t. y. sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Atsižvelgdamas į tai, ECB atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai patvirtino, jog ECB ėmėsi veiksmų, siekdamas sumažinti neigiamą savo administraci­nės veiklos poveikį aplinkai, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 28 d. paskelbtoje ECB anglies pėdsako valdymo audito ataskaitoje. Papildant ECB atsaky­mais į pastarojoje ataskaitoje iškeltus klausimus, toliau pateikiami ECB atsakymai į specialiojoje atas­kaitoje išdėstytus pastebėjimus ir rekomendacijas.

8 dalis. 1 lentelė2014 m. visą darbo dieną dirbančių ECB dar­buotojų padaugėjo iki 2 602, palyginti su 1 448,5 etato 2012 m., skaičius išaugo daugiausia dėl Bendro priežiūros mechanizmo sukūrimo.

23 dalisKalbant apie išmetamų teršalų kiekį, kuris susidaro banko darbuotojams vykstant į darbą ir namo, ECB dabar ruošia skaičiavimo metodą, pagal kurį šis teršalų kiekis būtų įtrauktas į kitą kartą skelbiamą pranešimą apie anglies pėdsaką.

Galiausiai Teisingumo Teismas visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kuriomis siekiama labiau suderinti kryptis ir glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą tikrintoje srityje būtent dėl Komi­sijos pateiktų arba ateityje pateiktinų iniciatyvų. Šiuo klausimu Teisingumo Teismo administracija yra pasirengusi dalyvauti veikloje, kuri bus būtina nustatant bendras geriausias kryptis.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 58

Europos Audito Rūmai

Europos Audito Rūmų generalinis sekretoriatas pritaria Europos Audito Rūmų pastaboms ir pareiš­kia padėką už Audito Rūmų pateiktas tobulinimo rekomendacijas.

2 rekomendacijaGeneralinis sekretoriatas pritaria rekomendacijai ir įdiegs Audito Rūmų tiesioginio ir netiesioginio išmetamų ŠESD kiekio matavimo ir ataskaitų apie jį teikimo sistemą bei nustatys šio kiekio mažinimo tikslus. Pasibaigus šiuo metu vykdomam EMAS pro­jektui, anglies pėdsako matavimas ir ŠESD metodi­kos įgyvendinimas aplinkosaugos programoje bus įvardyti kaip didesnės svarbos tikslai.

3–5 rekomendacijosGeneralinis sekretoriatas pritaria rekomendacijoms ir nustatys Audito Rūmų likutinio išmetamų ŠESD kiekio kompensavimo politiką bei įdiegs aukštos kokybės kompensacinę schemą. Šie veiksmai bus nedelsiant pradėti vykdyti po to, kai bus užbaigtas 2 rekomendacijoje apibūdintas veiksmas.

6 rekomendacijaGeneralinis sekretoriatas pritaria rekomendacijai, o Audito Rūmai užsiregistruos Europos aplinko­saugos vadybos ir audito sistemoje. Šiuo metu diegiama į EMAS panaši aplinkosaugos vadybos sistema. 2014 m. balandžio 10 d. pradėta vykdyti pirminė aplinkosaugos analizė ir Audito Rūmų pa statų atitikties teisės aktams auditas.

Generalinis sekretoriatas taip pat pritaria savano­riško Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso bendrajai koncepci­jai ir tikslams „sumažinti visoje Europoje esančių duomenų centrų energijos suvartojimą, tokiu būdu sumažinant išlakas, apribojant visuotinį atšilimą ir sutaupant lėšų“. Todėl generalinis sekretoriatas apsvarstys galimybę pasirašyti Kodeksą po to, kai bus atlikta su galimais padariniais ir rizika susijusių išlaidų ir naudos analizė. Audito Rūmų tarnybos jau taiko daug geros praktikos pavyzdžių, kaip antai IT aparatinės įrangos virtualizavimą arba aplinką tausojančius viešuosius pirkimus.

83 ir 88 dalysECB palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai patvir­tino, jog nustačius vidaus nurodymus ir sistemingą stebėseną žaliasis viešasis pirkimas tapo de facto privalomas visais atitinkamais atvejais. Be to, savo metiniuose pareiškimuose dėl aplinkos ECB ketina pradėti teikti informaciją apie pasiekimus įgyvendi­nant tvarių viešųjų pirkimų gaires.

1–7 rekomendacijosECB palankiai vertina Audito Rūmų rekomendaciją sukurti bendrą politiką šiltnamio efektą turinčių dujų išmetimo mažinimo politiką, harmonizuoti išmetamo kiekio skaičiavimą ir duomenų apie išmetamą kiekį teikimą ir pradėti likutinio išmetamų dujų kiekio kompensavimą. ECB šiai rekomenda­cijai pritaria. Be to, ECB visiškai pritaria Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekse iškeltam tikslui „visoje Europoje sumažinant duomenų centrų suvartojamą energijos kiekį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pasaulio kli­mato atšilimą ir taupyti pinigus“ ir svarstys galimybę kreiptis dėl dalyvio statuso suteikimo.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 59

Europos išorės veiksmų tarnybaEuropos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) buvo įsteigta 2011 m. sausio 1 d. Didžioji dalis pagrindinės būsti­nės darbuotojų buvo įkurta naujame, šiuolaikiškame pastate, atitinkančiame aukščiausius energijos sunaudojimo ir aplinkos apsaugos standartus. EIVT iš Tarybos taip pat paveldėjo tris senesnius pastatus. Jų nuomos terminas baigiasi 2018 m. ir EIVT šiuo metu nagrinėja, kaip geriausiai būtų galima page­rinti jų efektyvumą ir kokių alternatyvų būtų galima rasti Briuselio nekilnojamojo turto rinkoje.

EIVT nekilnojamojo turto valdymas Briuselyje pati­kėtas Briuselio infrastruktūros ir logistikos biurui (OIB) pagal susitarimą dėl paslaugų lygio ir EIVT tikisi, kad valdydamas infrastruktūrą OIB laikysis geriausios praktikos principų.

2012 m. EIVT pasirašė sutartį dėl ekologiškos aukš­tos įtampos elektros energijos tiekimo pagrindinės būstinės pastatams (sutartis EEAS­106­DIVA4­SUP­DIR). Pagal ją tiekiama 100 % ekologiška elek­tros energija (LGO), sutartis taip pat atitinka Belgijos federalinio ir regioninio lygmens tiekimo licencijas.

Kalbant apie savanorišką dalyvavimą Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), EIVT norėtų daugiau sužinoti apie šios programos valdymą ir galimybes ją įgyvendinti nekeičiant biu­džeto. EIVT pasirengusi diegti ekologiško pirkimo principus, kai tik tai galima padaryti (tačiau tai, deja, ne visada įmanoma trečiosiose šalyse įsteigtose ES delegacijose).

Vis dėlto delegacijose turime keletą gerų pavyzdžių: šiuo metu nagrinėjamos galimybės sumontuoti saulės baterijų plokštes arba jos jau montuojamos delegacijose Kambodžoje, Žaliojo Kyšulio salose, Samoa ir Kosove.

7 rekomendacijaGeneralinis sekretoriatas pritaria rekomendacijai ir toliau sistemingiau naudos aplinką tausojančius viešuosius pirkimus integruojant GPP į Audito Rūmų aplinkosaugos vadybos sistemą – visų pirma rengiant vidaus procedūras ir atliekant sisteminę priežiūrą.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 60

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos Sąjungos regionų komitetas

65. 6 lentelėPenkiems iš šešių Komitetų pastatų visapusiškai taikomos EMAS nuostatos. Šeštąjį pastatą Komitetai dalijasi su Komisija, kuriai pastatas priklauso. Todėl jis nėra įtrauktas į Komitetų aplinkosaugos vadybos sistemą, nors šiame pastate dirbantys Komitetų darbuotojai turi laikytis EMAS procedūrų.

Komitetai šiuo metu svarsto galimybę šį pastatą įtraukti į Komitetų aplinkosaugos vadybos sistemą.

72EESRK ir RK laikosi nuomonės, kad reikia atsižvelgti į visus su EMAS susijusius teisinius reikalavimus (investicijos) ir tikrinimus.

832014 m. Komitetai nusprendė, kad ateityje visi jų departamentai privaloma tvarka konsultuosis sus EMAS dėl ekologiškų pirkimų (GPP), kurių sutartinė vertė viršys 60 000 EUR.

91EESRK ir RK sutinka, kad ES institucijos ir organai turėtų stengtis, kad jų pastatai atitiktų bendruo­sius GPP priemonių rinkinyje numatytus statybų kriterijus.

Tačiau toje Briuselio miesto dalyje, kurioje stovi Komitetų pastatai, galimybės pastatuose naudoti atsinaujinančiuosius vietos energijos išteklius yra ribotos. Todėl Komitetai savo pastatams negali tai­kyti GPP priemonių rinkinyje numatyto b punkto.

Paprašėme, kad už Burundyje, Nigeryje ir Meksikoje statomų naujų statinių projektus atsakingi architek­tai parengtų ekologiškus sprendimus, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama mažiau, ir skirtų ypatingą dėmesį aplinkosauginiams projektų aspektams (t. y., naudotų ekologiškas medžiagas, bioklimato sprendimus, alternatyvius energijos šaltinius ir kt.). Kitose nekilnojamojo turto rinkose padėtis yra sudėtingesnė.

EIVT yra įsipareigojusi veikti aktyviau, kad suma­žintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kiek tai yra įmanoma dėl šios veiklos sunkumų, kurių jai tenka patirti.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 61

3 rekomendacijaEESRK ir RK pritaria rekomendacijai, kad ES institu­cijos ir organai turėtų laikyti vienodos pozicijos šiuo klausimu.

Tačiau lėšos aplinkosauginio pėdsako padarinių mažinimui turėtų būti skiriamos tik tada, kai bus panaudotos visos galimos investicijos Komiteto aplinkos poveikiui mažinti.

111Komitetai norėtų pabrėžti, kad jie naudojasi visomis Komisijos rekomenduojamomis aplinkos valdymo priemonėmis.

114Žr. atsakymą dėl 101 punkto.

6 rekomendacijaŽr. atsakymus dėl 65 ir 101 punktų.

7 rekomendacijaEESRK ir RK pritaria rekomendacijai. 2014 m. Komite­tai nusprendė, kad visi jų departamentai privaloma tvarka konsultuosis sus EMAS dėl ekologiškų pir­kimų (GPP), kurių sutartinė vertė viršys 60 000 EUR.

Net jeigu Komitetai iš esmės padidintų savo pastatų fotovoltinių plokščių skaičių, tai sudarytų tik labai nedidelę visos suvartojamos elektros procentinę dalį. Komitetai nagrinėja galimybę sumontuoti kogeneracijos įrenginį, kad sumažėtų jų aplinkosau­ginis pėdsakas.

101EESRK ir RK išanalizavo elgesio kodeksą ir pažymi, kad jame daugiausia dėmesio skiriama po 2011 m. sukurtiems duomenų centrams, o Komitetų duo­menų centrai sukurti 2004 m.

Pasirašius elgesio kodeksą Komitetams tektų nerei­kalinga našta, kadangi jie jau įgyvendino daugelį kodekse propaguojamų gerosios patirties pavyz­džių „Informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir paslaugų“ srityje.

105Nors nėra visoms institucijoms privalomų taisyklių, įgyvendindami EMAS nuostatas Komitetai pasiekė konkrečių rezultatų mažindami išmetamą teršalų kiekį:

2013 m., palyginti su 2008 m., visų suvartotų gam­tinių dujų vienam žmogui tenkanti dalis sumažėjo 51 proc., o suvartotos elektros energijos dalis vienam žmogui, palyginti su 2008 m., sumažėjo 21 proc.

109Komitetai norėtų pabrėžti, kad jie ne tik perka eko­logišką elektros energiją, bet, investavus į techni­nius įrenginius, jiems pavyko sumažinti ir suvartoja­mos energijos kiekį (taip pat žr. 105 pt.).

2 rekomendacijaEESRK ir RK pritaria rekomendacijai. Kai bus nustaty­tas suderintas standartas, Komitetai galės skaičiuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sudaryti konkretų veiksmų planą. Kol neįvestas suderintas metodas aplinkosau­giniam pėdsakui apskaičiuoti, Komitetai skirs ište­klių aplinkosauginio pėdsako padarinių mažinimui.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 62

1 rekomendacijaEIB pritartų rekomendacijoje siūlomai bendrai anglies dioksido išmetimo rodiklio mažinimo ES ins­titucijų ir įstaigų administracinėje veikloje politikai.

2 rekomendacijaEIB pritartų ir suderintiems ES institucijų ir įstaigų tiesioginių ir netiesioginių šiltnamio efektą suke­liančių dujų išmetamųjų teršalų kiekio apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimams.

3–5 rekomendacijosNuo 2013 m. EIB kompensuoja savo liekamuosius anglies dioksido išmetamuosius teršalus, panaudo­damas REDD+ projektui skiriamus anglies dioksido taršos kreditus, patvirtintus pagal Patikrinto anglies dioksido standarto ir Klimato, bendruomenių ir bio­loginės įvairovės aljanso nustatytą aukso standartą. Tai ne tik padeda sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir užtikrina tvarų vystymąsi atitinkamos vietos bendruomenės naudai.

6 rekomendacijaEIB pasižymi šią Audito Rūmų rekomendaciją ir rim­tai ją apsvarstys įgyvendindamas Poveikio aplinkai valdymo sistemą.

1 Jungtinių Tautų sukurta programa „Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas“ (angl. Reducing Emissions from Deforestation and Degradation (REDD)) skirta padėti stabdyti pasaulio miškų naikinimą. REDD+ veikla apima ne vien siekius išvengti miškų naikinimo, bet ir tokias sritis, kaip laukinės gamtos išsaugojimas, bendruomenių vystymas ir darbo vietų kūrimas ir, tarp kitokios socialinės plėtros naudos, miško anglies sankaupų didinimą.

Europos investicijų bankas

Bendroji pastabaEuropos investicijų bankas (EIB) dėkoja Europos Audito Rūmams už EIB pakvietimą savanoriškai dalyvauti vykdant auditą „Kaip ES institucijos ir įstai­gos apskaičiuoja išmetamą šiltnamio efektą suke­liančių dujų kiekį, jį mažina ir kompensuoja?“

EIB, kaip Europos Sąjungos banko, veikla grin­džiama socialine atsakomybe, jis jau ne kartą įrodė gebąs nustatyti ir valdyti savo poveikį aplinkai. EIB labai vertina Audito Rūmų pastabas, kuriose pabrė­žiami puikūs Banko veiklos rezultatai šioje srityje, ir mielai pateikia papildomų komentarų dėl išanksti­nių pastabų:

19 ir 24 EIB nuolat tikrina savo šiltnamio efektą sukelian­čių dujų inventoriaus šaltinius ir koreguos savo ataskaitų aprėptį tiek, kiek reikės ir bus praktiškai įgyvendinama.

42 EIB sumažino vienam asmeniui tenkantį judumo išmetamųjų teršalų kiekį nuo 11,10 tCO2e 2007 m. iki 7,10 tCO2e 2012 m., t. y. 36 %.

45, 48 ir 50 EIB nuomone, ataskaitoje nurodant ir vienam asme­niui tenkantį anglies dioksido išmetamųjų teršalų kiekį geriau atskleidžiama veiklos veiksnių, tokių kaip verslo apimtis ir darbuotojų skaičius, įtaka jo anglies dioksido išmetamųjų teršalų kiekiui.

58 Įgyvendinęs ilgalaikes anglies dioksido išmetamųjų teršalų mažinimo priemones, kurių didžioji dalis jau pradėtos taikyti, EIB nutarė kompensuoti liekamąjį anglies dioksido išmetamųjų teršalų kiekį skaičiuo­jant nuo 2013 m. išmetamųjų teršalų kiekio ir kom­pensavimo pagrindu pasirinko REDD+1 projektą.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 63

18 ir 19Įgyvendinant „žaliąjį“ projektą bus ieškoma būdų, kaip išmatuoti EASA poveikio aplinkai rodiklius ir apie juos pranešti. Šie rodikliai taip pat apims 2014 m. ir vėlesnių metų teršalų kiekį, atskaitos tašku pasirenkant 2013 m. Svarstydama, kaip geriau išmatuoti teršalų kiekį ir apie jį pranešti, Agentūra atsižvelgs į Europos Parlamento ataskaitą apie anglies pėdsaką.

45

„Žaliajame“ projekte bus nustatyti EASA išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai, remiantis 2013 m. kaip atskaitos tašku. 59Dėl išmetamo anglies dioksido kiekio kompensa­vimo, EASA 2012 m. pradėjo naudoti dėl dalykinių kelionių traukiniu susidariusio anglies dioksido kompensacinę sistemą. Be to, „žaliuoju“ projektu bus skatinami aplinkai palankūs važiavimo į darbą ir atgal, dalykinių kelionių ir vizitų į agentūrą būdai. Jei bus sumažintas kelionėms skirtas biudžetas, Agentūra sieks kompensuoti kelionių lėktuvų daromą poveikį aplinkai.

65Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra 2016 m. persikels į naujas patalpas, įgyvendinant „žaliąjį“ projektą bus palaipsniui peržiūrimas tam tikrų EMAS elementų įgyvendinimas. EASA taip pat sieks, kad jos veikla aplinkosaugos srityje būtų pripažinta pagal mažiau formalias sistemas nei EMAS.

1 rekomendacijaEASA sutinka su bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo politika. Tokia politika turi atsižvelgti į institucijų ir įstaigų vykdomą įvairią veiklą. Reng­dama bendrą politiką, Komisija turėtų konsultuotis su institucijomis ir įstaigomis ir apsvarstyti galimybę subsidijuoti visas ar dalines su priemonių įgyven­dinimu susijusias išlaidas. Atkreipiame dėmesį, kad „žaliajame“ projekte bus nustatyti ŠESD kiekio mažinimo tikslai.

Europos aviacijos saugos agentūraEASA visiškai sutinka, kad ji turi kiek įmanoma labiau sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir dėl jos susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jai, kaip priežiūros institucijai, vienas iš teisės aktuose nustatytų įgaliojimų yra aplinkos apsauga civilinės aviacijos srityje.

Steigimo etapu 2003 m. EASA neturėjo galimybių parengti visapusiškas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo priemones. Dabar EASA jau veikia visu pajėgumu ir jos vado­vybė neseniai priėmė keletą sprendimų, kurie suda­rys sąlygas šiam klausimui skirti daugiau dėmesio:

1) 2014 m. Agentūros vykdomasis direktorius ini­cijavo organizacijos aplinkos apsaugos projektą „Project GREEN“ („žaliąjį“ projektą).

2) 2016 m. EASA persikels į naują būstinę ir dėl to turės galimybę sumažinti savo anglies pėdsaką.

3) Bus centralizuotos visos pagrindinės veiklos sri­tys (pvz., viešieji pirkimai, verslo kelionės ir kon­ferencijų rengimas) ir jos visos įtrauktos į „žaliąjį“ projektą.

„Žaliojo“ projekto tikslas – padidinti informuo­tumą apie EASA aplinkosauginius įsipareigojimus ir pastangas būti atsakingu kaimynu. Prioritetiniai projekto tikslai:

1) apibrėžti EASA aplinkos apsaugos politiką, kurioje atsižvelgiama į Agentūros veiklos pobūdį ir aplin­kai daromą poveikį;

2) apibrėžti pagrindinius veiklos aplinkos apsaugos srityje rodiklius ir progresinius tikslus;

3) nustatyti aplinką tausojančių viešųjų pirkimų procedūras;

4) dalyvauti vietos bendruomenių aplinkos apsau­gos projektuose.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 64

7 rekomendacijaEASA džiaugiasi pasiūlytu finansinių (viešųjų pir­kimų) taisyklių pakeitimu siekiant skatinti ir palen­gvinti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus. „Žaliuoju“ projektu remiamas EASA viešųjų pirkimų procedūrų aplinką tausojančių standartinių nuos­tatų kūrimas ir kai jos bus parengtos, bus stebimas jų įgyvendinimas. Kur reikia, bus naudojami ir į spe­cifikacijas (technines, atrankos (sutarties sudarymo) kriterijų) integruojami aplinką tausojančių viešųjų pirkimų priemonių rinkiniai.

2 rekomendacijaĮgyvendinant „žaliąjį“ projektą bus svarstoma, kaip Komisijos organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodą geriau pritaikyti EASA veiklai.

3, 4 ir 5 rekomendacijosEASA džiaugiasi galėdama bendradarbiauti su institucijomis ir įstaigomis kuriant bendrą savano­riško teršalų kompensavimo metodą, kuris paremtas aukštos kokybės pagal pripažintas schemas patik­rintų kompensacijų registru.

EASA pripažįsta, kad bendras kompensavimo meto­das prisidėtų ne tik prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet ir prie tvaraus vystymosi, užtikrinant naudą su projektais susijusiems vietos gyventojams. Jei ES institucijų lygmeniu būtų parengtas ir visoms agentūroms bei įstaigoms pateiktas kompensavimo metodas, būtų galima numatyti masto ekonomiją.

6 rekomendacijaAtsižvelgiant į tai, kad 2016 m. Agentūra persikels į naujas patalpas, „žaliajame“ projekte palaipsniui bus peržiūrimas pasirinktų EMAS elementų įgyven­dinimas. EASA apsvarstys, ar naudinga ieškoti jos aplinkos apsaugos gerinimo metodų pripažinimo per mažiau formalias sistemas nei EMAS.

Įgyvendinant „žaliąjį“ projektą taip pat bus apsvars­tyta, ar EASA naudinga pasirašyti Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodeksą, ypač žinant, kad Agentūra 2016 m. kelsis į naujas patalpas.

Pažymėtina, kad „žaliasis“ projektas yra EASA įsi­pareigojimas būti atsakingu kaimynu ir bendradar­biauti su vietos bendruomene.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 65

Europos vaistų agentūra

12 ir 13Europos vaistų agentūra jau ėmėsi priemonių siek­dama sumažinti savo anglies pėdsaką. Svarbiausia šių priemonių – atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos pirkimas. Daugiausia anglies dioksido išmetama Agentūrai reikalingai elektros energijai pagaminti. Perkant 100 proc. atsinaujinan­čių energijos išteklių energiją, šis rodiklis sumažin­tas iki nulio.

Agentūra neturi jokių kitų kuro deginimo įrenginių arba nuosavų automobilių.

Toliau ruošdamasi įdiegti suderintą anglies pėdsako matavimo metodiką, Agentūra taip pat stebi, kiek išmetamo anglies dioksido kiekio susidaro dar­buotojams vykstant į komandiruotes ir į Agentūrą atvykstant lankytojams, kai kelionę organizuoja Agentūra. Nuspręsta nuo 2015 m. nebenuomoti automobilių stovėjimo vietų ir taip skatinti savo darbuotojus į darbą atvykti ne automobiliu. Į EMA viešojo pirkimo gaires numatoma įtraukti ekologiš­kumo kriterijus.

182013 m. gruodžio mėn. patvirtinusi EMA aplinko­saugos strategiją, kuria įsipareigoja laikytis 2008 m. JK klimato kaitos įstatymo ir 2013 m. birželio mėn. patvirtintų JK aplinkosaugos ataskaitų teikimo gai­rių, Europos vaistų agentūra į savo būsimas ataskai­tas įtrauks ir aplinkosaugos informaciją.

19Kol nėra suderinto nurodymo teikti ataskaitas su aplinkosaugos informacija, Europos vaistų agentūra gali nuspręsti kai kuriuos susijusius savo pagrindi­nius veiklos rodiklius teikti su nefinansinio pobū­džio informacija apie energijos vartojimą, trans­portą ir atliekas.

Europos aplinkos agentūra

19 pastraipa. 2 lentelė2012 m., kaip ir ankstesniais metais, EAA pirko tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elek­tros energiją. 2012 m. su mūsų pagrindinio pastato, esančio Kongens Nytorv 6, šildymu susijusių išlakų kiekis buvo 71 t CO2. Šios išlakos ir dėl šildymo 2010–2011 m. susidariusių išlakų kiekis buvo kom­pensuotas (žr. ataskaitos 54 pastraipą).

RekomendacijosEAA visiškai sutinka su Audito Rūmų rekomendacijomis.

Audituotų ES institucijų ir įstaigų atsakymai 66

Vidaus rinkos derinimo tar­nyba (prekių ženklams ir pra­moniniam dizainui)

Atlikę audito ataskaitoje „Kaip ES institucijos ir įstai­gos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“ pateiktų pastabų turinio analizę atitinkami Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) padaliniai priėjo prie išvados, kad dėl minėtų pastabų VRDT ypatingų komentarų neturi.

Konkrečiai su VRDT susijusiose pastabose VRDT aplinkos apsaugos vadybos praktika, egzistavusi tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, yra aptarta teisingai.

Bendros su visomis nagrinėtomis institucijomis ir agentūromis susijusios pastabos atitinka objekty­vius audito ataskaitoje pateiktus duomenis.

Audito ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomenda­cijos yra pagrįstos ir tinkamos. Jose nurodyta, kaip gerais pavyzdžiais stiprinti pasitikėjimą Europos Sąjungoje skatinama aplinkos politika.

45EMA nustatys išmetamo ŠESD kiekio tikslus, reng­dama aplinkosaugos vadybos sistemos veiksmų planą.

65Laikydamasi įsipareigojimo saugoti aplinką Agen­tūra inicijavo aplinkosauginę peržiūrą. Po to bus parengta aplinkosaugos strategija ir aplinkosaugos vadybos sistema. 2015 m. numatoma galutinai užsi­registruoti ES EMAS.

99 ir 100Europos vaistų agentūra atkreipė pastato savi­ninko dėmesį į ES ekologiškų pastatų sertifikavimo sistemą ir buvo informuota, kad pastato savininkas nusprendė užsiregistruoti šioje programoje.

101Agentūra pasiruošė užsiregistruoti laikytis Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius galite:

• susisiekę su Europos Sąjungos leidinių biuro platintojais (http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

QJ­A

B­140­14­LT­C ISSN

1831­0885

Tam, kad Europos Sąjungos aplinkos politika būtų patikima, ES institucijos ir įstaigos turi būti itin pažangios rengdamos ir įgyvendindamos savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Specialiojoje ataskaitoje nagrinėjama, kaip ES institucijos ir įstaigos, mažindamos savo vykdomų administracinių operacijų poveikį aplinkai, sprendžia uždavinį prisidėti prie Sąjungos 2020 m. tikslo bent 20 % sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m.

EUROPOSAUDITORŪMAI