JURBARKO VB VADŽGIRIO FILIALO

2006m

M E T R A Š T I S

Parengė Vadžgirio filialo vyresnioji bibliotekininkė Izabelė Luko^i efoe2007m

Turinys

1. Žinios apie autorių................ .............1 psl.2. Filialo bazė.........................................2 psl.3. Bibliotekos talkininkai........ .......... .....6 psl.4. Knygų fondai.... .................................8 psl.5. Bibliotekinis skaitytoju aptarnavimas.

Bibliotekos reklama........... ................9 psl.6. Renginiai........................................10 psl.7. Darbas su skaitytojais vaikais......... 14 psl.8. Informacinis darbas..........................17 psl.9. Kraštotyros darbas........................... 17 psl.

10. Problemos. Išvados......................... 17 psl.11. Priedai.............. ............................ 18 psl.12 Panaudotos literatūros sąrašas..... 18 psl.13 Nuotraukos .................................... 18 psl

I Žinios apie autorių

2006 metų bibliotekos metrašti parengė vyresnioji filialo biblio­tekininkė Izabelė Lukošienė,

Izabelė Lukošienė 200fi m sausio mėnesį, pirmosiomis darbo dienomis Nuo­trauka Aistės Aleksaitės.

Ji filiale dirbo nuo 1962 iki 2002 08 20 dienos. Tada darbą perėmė Lina Lukošienė ir dirbo iki 200*5 sausio 9 dienos. Žodžiu, šiame metraštyje bus aprašomas Lino! praėjusių metų darbas. Izabelė Lukošienė dirbs bibliotekoje laikinai, kol po dekretinių atostogų griš tikroji bibliotekininkė Lina Lukošienė.

Izabelė Lukošienė 1954 metais yra baigusi Raseinių Darbo jaunimo vidurinę mokyklą, lankiusi bibliotekininkų, o taip pat kultūros darbuotojų pasitobulinimo kursus.

Yra parengusi visus savo darbo bibliotekoje metraščius, išsky­rus 2002 metų metraštį, kurį parengė Lina.

II Filialo bazė

Per 40 metų darbo laiką, biblioteką, dėl įvairių priežasčių, teko perkraustyti penkis kartus. O tai tikrai sunkus darbas, nes kiek­viena knyga turi būti padėta tik į jai vienai skirtą vietą. Tačiau, į paskutines bibliotekos patalpas - buvusį Vadžgirio kolūkio sandė­liuką, bibliotekininkė kėlėsi su didžiausiu džiaugsmu ir labai štai- giai, vos tik buvusi Šimkaičių seniūnijos seniūnė Nijolė Pempienė leido jai tai padaryti. Ir ne be reikalo. Vos persikrausčius, atėjusi į biblioteką nepažįstama moteris labai nustebo ir nusiminė, jog jai seniūnės pažadėtos gyvenimui patalpos jau užimtos. Apsidžiaugė tik bibliotekininkė, nes senosiose patalpose, vėtrai nudraskius sto­

gą, kiekvienas lietaus lašas patekdavo tiesiai į biblioteką. O tais metais, kaip tyčia, dažnai ir gausiai lydavo. Dar ilgai niekas tų pa­liktų, erdvių, tipinių buvusios bibliotekos patalpų stogo neremonta­vo ir viskas ten taip supuvo, jog ant medinių apdailos detalių ėmė augti grybai. Visai normalūs, su kotais ir nemažomis galvutė­mis...Todėl naujomis, nors ir labai jau kukliomis patalpomis, bib­liotekininkė buvo labai patenkinta. Patalpos, taupant elektrą, be­veik nešildomos, bet užtat vanduo neteška ant lentynų ir knygų.

Didžiausiu savo ilgamečio darbo bibliotekoje nuopelnu Izabelė Lukošienė laikė tai, jog jai pavyko vietoj savęs bibliotekoje įdarbinti Liną Lukošienę. Teko pravesti labai subtilią ir ilgalaikę agitaciją. Tikriausiai, tik iki pusės etato sutrumpintas darbo laikas, apsikro­vusiai įvairiais darbais, Linai buvo paskutinis įtikinamas argumen­tas.

Vos 2002 metais pradėjusi dirbti, Lina ėmėsi bibliotekos re­monto darbų. Išmontavo seniausiai neveikiančią šildymo sistemą, išgriovė skydinę elektros spintą, gadinusią bibliotekos vaizdą ir už­ėmusią nemenką dalį patalpų.

2003 metais dažė langus, palanges.

Nuotraukoje pats remonto darbų įkarštis bibliotekoje. Nuotrauka Linos Lukošienės.

Tuo tarpu virš bibliotekos gyvenantys nuomininkai įsivedė į sa­vo namus vandenį.

2004 metais biblioteką net tris kartus buvo užlieta vandeniu. Žinoma, netyčia ir ne nuolatos mirkoma, bet vis tiek bjauru. Bet Li­

na iš darbo nepabėgo, dėl ko gerokai būgštavo anksčiau dirbusi bibliotekininkė.

Naujajai bibliotekininkei ramybės nedavė mažos, vos 28 kvadra­tinių metrų patalpos. O ir sandėliukas labai tolimame namo kampe atsidūrė, kai remontininkai užkalė šalutines kultūros namų salės duris. Atsilaisvinus netoli esančiai patalpai, Lina joje nedelsdama įsitvirtino.

2005 metais vėl vanduo du kart užliejo biblioteką. Šį kartą ant sienos buvę sukabinti vaikų piešinukų nuvarvėję dažai ją smarkai subjaurojo. Tačiau didžiausiai prieš tai dirbusios bibliotekininkės nuostabai, Lina vis tiek neatsisakė nedėkingo darbo, o priešingai vis tikėjosi ir laukė gerų permainų.

Per tuos metus šalia bibliotekos esantis medicinos punktas buvo remontuotas kelis kartus. Tame pačiame pastate esantis paštas taip pat. Tik ne biblioteka...Bibliotekininkė iš savo namų nešė į biblioteką po remonto atlikusį linoleumą, kilimus,užuolaidas ir vis laukė geresnių laikų.

2006 metų sausio mėnesį prasidėjo kapitalinis medicinos punkto remontas, nors palyginus su biblioteka jis atrodė gan neblogai tas medicinos punktas.

2006-ji bibliotekai - kaip niekada dosnūs. Kadangi vėl buvo remontuojamas šalia bibliotekos esantis medicinos punktas, tai ir bibliotekai teko dalis naujovių. Pirmiausiai buvo prijungtas greta bibliotekos buvęs kambarys, kuris turėjo atlikti laukiamojo prie med.punkto funkciją, tačiau jame niekada žmonės nesėdėdavo, nes patogiau laukti prie gydytojos kabineto durų. O kaip paaiškėjo finale, tas kambarėlis teisiškai eilę metų buvo priskirtas bibliotekai. Išgriovus sieną, bibliotekos plotas padidėjo bemaž 12m2.

3

Kapitalinis bibliotekos remontas prasidėjo.Tarp lentynų matyti išgriautos sienos pėdsakai. Nuotrauka Linos Lukošienės, daryta 200S- metais.

Netrukus Šimkaičių seniūnijos rūpesčio dėka buvo pakeisti visi keturi bibliotekos langai plastikiniais. Senieji mediniai buvo la­bai jau nesandarūs ir joks jų kamšymas ir klijavimas šilumos bib­liotekoje nesulaikydavo. Pakeistos ir palangės, užmūrytos nereika­lingos durys. Nauji langai suteikė tuos labai reikalingus šilumos laipsnius, kurių bibliotekoje žiemomis niekada nebūna per daug.

4

Balandžio pradžioje prasidėjo kapitalinis pašto remontas, labai pagerinęs šios įstaigos vaizdą ir darbo sąlygas.

Bibliotekininkė sugebėjo pasinaudoti statybininkų patarimais ir darbu, Šimkaičių seniūnijos palankumu. Kiek galėdama padėjo ir Jurbarko Centrinė biblioteka.

Nuo pavasario bibliotekoje darbuojasi nauja valytoja, tad vasarą dviese buvo pasidarbuota iš peties: nutinkuotos ir perdažytos bib­liotekos sienos bei lubos, sutvarkyta langų apdaila, nudažytos du­rys, perstatytos knygų lentynos, pradėta tvarkyti elektros instaliaci­ja, įvestas apšvietimas koridoriuje, naujai perstatytos lentynos, du langai pasipuošė vertikaliomis žaliuzėmis, bibliotekininkė minkštai ir patogiai įsitaisė naujutėlaitėje vadovo kėdėje.

Skaitytojai džiaugiasi erdvia ir šviesa biblioteka, kurioje dabar telpa visi norintys pabūti, paskaityti, pasmalsauti. Net ir nemaža kalėdinė eglutė tilpo.

Patogiai sustatytos knygų lenty­nos. Vaizdas po bibliotekos remonto 200ft m .Nuotrauka Iz. Lukošienės.

5

Lina sugebėjo su visais skaitytojais rasti bendrą kalbą. Be abejo, turint fenomenalią atmintį, jai nebuvo sunku prisiminti skaitytojų vardus ir pavardes. Ji gerai žinojo ir kas kokią knygą ar žurnalą mėgsta.

Traukė skaitytojus ir jos išradingumas bei pelnytai užtarnauta pagarba, nes nebuvo darbo, kurio ji nebūtų sugebėjusi gerai padalyti, jei tik jo imdavosi. Tikrai taip buvo ir, tikiuosi, bus ateityje.

Nuotraukoje mažiausiems bibliotekos skaitytojams skirtas kampelis. Mažiesiems čia labai patinka pasibūti. Iz. Lukošienės 200|P m dalyta nuotrauka.

Užtenka vietos ne tik suaugusiems, bet ir vaikams įrengtas žavus kampelis. Mažieji skaitytojai mėgsta bibliotekoje pasibūti, pažaisti. Ypač, jei tenka kiek palaukti autobuso.

Dabar liko sutvarkyti bibliotekos grindis ir elektros instaliaciją. Panašu, jog tie remonto darbai turės palaukti, kol sugrįš tikroji bibliotekininkė. Ją pavaduojanti Izabelė Lukošienė absoliučiai patenkinta esama padėtimi.

Be to, per ketverius poilsio metus daug kas pamiršta, kai kas pakeista, tad jai užtenka einamųjų darbų. Jų tikrai neįmanoma at­likti per keturias darbo valandas. Tenka guostis tik tuo, jog ir Lina beveik niekada nepareidavo iš darbo laiku ir dar namuose, - dirb-

u

Be to, vėl sugrįžus į biblioteką, rado užaugusią naują jaunųjų skaitytojų kartą. Tenka su jais susipažinti.

Nuotraukoje,prisiglaudusi prie spintos Ragana, kaip ir dau­guma vaikų, laukia kada paga­liau sugrįš tikroji jos šeimininkė Lina, su kuria praleista daug gražių dienų. Nieko neveiksi - teks kiek paliūdėti. Nuotrauka Iz Lukošienės daryta 2007 metais .

III. Bibliotekos talkininkai

Be bibliotekininkės ir valytojos, darbavosi ir nuolatiniai knygne­šiai: periodinius leidinius ir knygas vaikai nešdavo savo tėvams, o suaugusieji - draugams bei kaimynams. Bibliotekininkė aptarnavo į biblioteką negalinčius atvykti skaitytojus: pardavėjas, vyresnių kla­sių moksleivius, kurie lanko Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus gim­naziją ar Eržvilko vid. m-klą ir grįžta namo tik apie 16.30 val., kai biblioteka jau nebedirba. Taip pat knygos buvo nešamos keliems vyresnio amžiaus žmonėms.

Nuotraukoje geriausios 2006 metų bibliotekos talkininkės: Aistė ir Dovilė Aleksaitės savo namuose. 2007 metų Iz. Lukošienės nuotrauka.

Seserys Aistė ( 6kl.) ir Dovilė (8kl.) Aleksaitės beveik nuolatinės bibliotekos darbuotojos: tvarkė žurnalus, laikraščius, išdėliojo skai­

tytojų grąžintus spaudinius į lentynas. Nešė spaudinius pardavė­joms, o kai į biblioteką užplūsdavo nemažas būrys skaitytojų vaikų, jos padėdavo užrašyti į formuliarus pasirinktas knygas.

Dovilė taip pat vaidino bibliotekos lėlių teatre.Apie Vadžgirį ir jame vykstantį gyvenimą buvo galima paskaityti

rajono laikraščiuose “Šviesa” ir „Mūsų laikas", žurnale „Sodo spal­vos".

7

Bibliotekoje vaikai lankydavosi ir remonto metu.Kažkiek padėdavo bibliote­kininkei ir galėdavo pasiimti paskaityti knygų. Nuotr. daryta bibliotekos remon­to metu 2006 metais. Autorė Lina Lukošienė.

Nuotr. bibliotekos remonto vaizdas. Kad nenukentėtų knygos, lenty­nos ir kiti baldai, jie buvo nešiojami iš vieno kambario į kitą. Nes reikėjo tinkuoti ir dažyti ne tik sienas, bet ir lubas. Nuotr. Linos Lukošienės, daryta 2006 m re­monto metu.

Bibliotekoje nėra nė vienos knygos ar lentynos, sugadintos remonto metu. Aišku, be suaugusių paramos nebuvo išsiversta. Bibliotekai remonto, ir ne tik remonto, bet ir eiliniuose darbuose padėjo ir suaugusieji.

8

Nuotr. Ryšių skyriaus mršininkė Dalia Tiškevičienė pasaugodavo skaitytojų atneštas knygas, jei biblioteka tuo laiku dar nedirbdavo ar bibliotekininkė būda­vo išvykusi.. Nuotr. Iz. Lukošienės, daryta 2007 metų pradžioje.

IV Knygų fondai

Nuolat brangstantys periodiniai leidiniai tuštino bibliotekos piniginę, bet lentynas papildė vis mažiau spaudinių. Prenumeruojamųjų leidinių kasmet vis mažėjo. 2006m. skaitytojai vartė šiuos spaudinius : “Valstiečių laikraštis”, „Šviesa", „Lietuvos rytas", „Šeimininkė". Vaikams skirtus: "Top Giri”, “Panelė”, „Papūga", „Flintas", „Naminukas". Liūdina tai, kad prenumeruodami leidinius, nežinome apie jų redakcijų patikimumą, nes antrajame pusmetyje pradingo žurnalai „Papūga" ir „Atleisk". Suaugusieji mėgo šiuos žurnalus: "Moteris”, “Edita”, „Mano namai", „Nuo...Iki", „Stilius", „Tv antena", „Sodo spalvos". Vaikinai ir vyrai dalinosi žurnalais : “4 ratai” ir "Krepšinis”. Pastebimai sumažėjo ankstesniais metais buvęs labai aktyvus periodinių leidinių skaitymas. Dažnas skaitytojas pasidžiaugia galįs pats užsiprenumeruoti norimą leidinį, pasirinkęs ir pagal kainą, ir pagal turinį.

2006 m nenurašyta nei viena susidėvėjusi ar skaitytojų pamesta knyga. Nurašyta tik susidėvėję 362 periodiniai leidiniai, o likusioji nurašytų knygų dalis - 308 egz. perduoti į mainų fondą.

Kontroliniai rodikliai

M e t a i 2006 m buvo 2006 m gauta 2006 m nurašyta 2007 m yra

Viso spaudinių 8922 265 670 8517

Knygų 7025 108 308 6825

Žurnalų 1758 148 358 1548

Laikraščių ir kt. 139 9 4 144

V. Biotekinis skaitytojų aptarnavimas.

Bibliotekos reklama

Kontroliniai rodikliai

• Sutelkta skaitytojų - 306• Suaugusių skaitytojų -162 ( darbininkai - 22, tarnauto­

jai - 25, ūkininkai - 10, pensininkai - 19, bedarbiai - 43, moksleiviai - 43)

• Vaikų skaitytojų - 144 ( ikimokyklinio amžiaus ir pradi­nukai - 75, V - VIII kl. - 69)

• Išduota skaitytojams spaudinių - 7075• Spaudinių suaugusiems - 4160• Spaudinių vaikams -2915• Apsilankymų skaičius - 4155• Vaikų apsilankymų skaičius - 2610• Suaugusiųjų apsilankymų skaičius - 1545

Nežiūrint visų remonto vargų, 2006 metais bibliotekoje sutelk­ta aštuoniais skaitytojais daugiau, nei 2005 metais. Apsilankyta taip pat truputį daugiau kartų. Tikriausiai, bibliotekos talkinin­kams, padirbėjus bibliotekoje, buvo nesmagu tuščiomis grįžti na­mo...

Apie bibliotekos reklamą nėra ką naujo pasakyti. Interneto ad­resas www. Vadžgirys, lt/biblioteka nepasikeitė, bet 2006 metais nebuvo papildytas. O šiaip nė vienas didesnis renginys ar šventė

Vadžgiryje nebuvo pravesti be bibliotekininkės iniciatyvos, be jos patarimų ir darbo. Tai ir buvo pati didžiausia reklama biblioteklai. Juo labiau, kad visi įdomesni renginiai buvo aprašomi rajoninėje spaudoje.

VI, RenginiaiSuaugusiems:

Parodos01 17 Juozui Marcinkevičiui - 60.01 17 Kraštiečiui Gasparui Aleksai - 60.01 19 Antano Venclovos šimtmetis.02 03 Gyvenimo miškas... Baliui Sruogai 110.02 14 Pr.Vaičaičiui - 130.02 14 Viktorui Miliūnui 90.03 14 120 - sis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gimtadienis.03 29 Gabrielei Petkevičaitei-Bitei 145.04 12 Nakties muzika skamba Vyt.Sirijos-Girai 95 - jo jubiliejaus proga.04 13 Rašytojų sąjungos leidyklos leidinių katalogų paroda.04 14 Gamtos bičiuliui Gediminui Isokui 75.04 18 Kalbos gydytojui, kraštiečiui A.Piročkinui 75.05 03 Jurbarko krašto mūzos, žurnalistės Albinos Danisevičiūtės jubiliejiniai žiedai...06 10 Senolės lopšyje išsūpuotas poetas Vytautas Mačernis švenčia 85 - mėtį.06 JO Žalpių krašto vaikui Juozui Apučiui 70.11 29 Jonas Basanavičius - Lietuvis iš didžios raidės - jau 155m. su savo tauta.11 29 Juozui Grušui - 105.12 22 65-eri metai rašytojui Povilui Dirgėlai.

Žodiniai renginiai

05 07 Motinos dienos minėjimas, kuris vyko šv.Juozapo bažnyčioje. Bibliotekininkė buvo pagrindinė šio renginio organizatorė. Su grupe suaugusių skaitovų buvo paruošta labai graži poetinė kompozicija, kurią atliko Izabelė Lukošienė, Janina Čiumielienė, Kęstutis Puišys, Ramutė Dobilienė, Ieva Barauskaitė, Alma ir Monika Lukošiūtės bei talkino sakralinės muzikos ansamblio dainininkai. Minėjimo daly­viams patiko tai, kad padėkos žodžius Motinoms tarė ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės.

11

Nuotr. iš dešinės: eiles, skirtas Motinai, skaito Janina Čiumielienė, Izabelė Lukošienė, kanklėmis groja Lina Lukošienė, šalia jos stovi Ieva Barauskaitė, Kęstutis Puišys ir Ramutė Dobttienė. Gaila, jog čia nėra Monikutės ir Almutės, kurios žiūrovams ypač patiko. Nuotrauka Henriko Lukošiaus.2006 m.

11 28 „Tupperwarre“ firmos gaminių pristatymas, kurio metu smalsiausioms Vadžgirio šeimininkėms viešnios iš Jurbarko prista­tė puodus, virtuvės darbus palengvinančius indus bei prietaisus.12 15 Vadžgiriečių kūrybos vakaras, kurį organizavo Vadžgirio bendruomenės centras. Tai tradicinis renginys, sukviečiantis įvai­raus amžiaus vadžgiriečius. Biblioteka vadžgiriečiams pristatė iš Užraguvio kaimo kilusio bei į Ameriką emigravusio rašytojo Jeroni­mo Ignatavičiaus - Ignatonio (rašytojo Eugenijaus Ignatavičiaus dė­dės ) romaną „Ir neleisk mūsų gundyti". Apie šį Vadžgirio krašto šviesuolį ir pasididžiavimą vakaronės dalyviai išgirdo pirmą kartą. Ištrauką iš romano skaitė ir biografinius faktus pristatė mokytoja Janina Čiumielienė. Renginyje dėl ligos negalėjo dalyvauti Eug. Ig­natavičius, vienaip ar kitaip atsiprašė negalėje atvykti ir kai kurie kiti kraštiečiai.

Nepaisydamas tolimo kelio ir ypač nepalankaus oro, su savo žmona Danute bei broliu, dalyvavo Vadžgiryje užaugęs ir vidurinę mokyklą baigęs poetas, kelių knygų autorius Albinas - Antanas Kazlauskas. Nelauktai įvyko jo naujos knygos “ Nelaikykim vyturio narve” pristatymas.

12

Nuotr. vadžgiriečio Albino-Antano Kazlausko naujoji knyga.Nuotr. Iz. Luko­šienės

Vakaro dalyviams labai patiko profesionaliai vedamas Kęstučio Puišio renginys. Jis, kiekviena proga, skaitė autoriaus eilėraščius, leido ir pačiam autoriui skaityti savo eiles, bei sugebėjo jį išprovo­kuoti pasigirti ir kitais, jau savo grynai žmogiškais, nuopelnais. Kazlauskas pasigyrė, jog jau 40 metų gyvena vedęs ir vis su ta pa­čia žmona. O po jo žodžių: "... ir išauginome 5 dukteris ir sūnų” salė griaudėjo nuo aplodismentų.

Renginys buvo tikrai jaukus ir šiltas. Bendruomenės atstovai labai nerimavo, kaip čia viskas bus be Linos, nes ji dalyvavo kitame renginyje Jurbarke. Vos Linai grįžus moteiys puolė teirautis, kaip jai pavyko taip išradingai papuošti salę.

Viena tik bėda, jog baisus oras atbaidė dalį žiūrovų ir jie vėliau dėl to liūdėjo.

05 19 dieną Vadžgiryje buvo pristatyta Albino Stoškaus knyga “Vadžgirys”. Šito renginio paruošimui Lina tikrai įdėjo labai daug darbo. Ji man leido šį renginį aprašyti bibliotekos metraštyje, bet pasakė:“Čia ne bibliotekinis renginys. Aš tik scenarijų parašiau”.Keista. Visą rengimo laiką buvo kalbamą apie Albino knygą, vaidinami pagal šią knygą parašyti siužetai ir staiga - ne bibliotekinis renginys. Žinoma, dirbo nuoširdžiai visi ir mokykla, ir bendruomenė, bet Lina ten viską organizavo, režisavo, puošė salę, rūpinosi vaidintojų apranga. Ir visa tai buvo skirta ne kam kitam, o knygos reklamai. Žinoma, knyga nebuvo kritiškai aptariama ir ver­tinama, bet mūsų skaitytojams išsamus aptarimas būtų tik nuobo­dulį įvaręs. Renginio tikslas buvo pagerbti nuoširdžiai eilę metų

prie šio darbo triūsusį kraštietį Albiną Stoškų ir atkreipti dėmesį į jo mums, vadžgiriškiams, tikrai įdomią knygą.

13

Nuotr. Vadžgirio pagrindinės mokyklos mokytoja Virginija Stoškienė džiaugiasi savo dėdės knyga, kurią kaip suvenyrą atsivežė į Marijampolėje vykusį sakralinės muzikos festivalį “Džiūgaukim.. .Aleliuja!”.

Nuotr. Linos Lukošienės, daryta festivalio dieną.

A.Stoškaus knygos pristatyme dalyvavo dauguma iš Vadžgirio kilusių žymių žmonių.

Eugenijus Igna-

Nuotr.apačioje:Ieva Barauskaitė, Linai Lukošienei tyliai grojant kanklėmis, knygos pristatymo metu, skaito eiles. Abi nuotraukos Henriko Lukošiaus.

rašytojastavičius džiaugiasi kadaise buvusio bendramokslio pasiekimais.

14

VII. Darbas su skaitytojais vaikais Individuali veikla

Nuolat mažėjo vyresniųjų klasių mokinių apsilankymai bibliotekoje, nes mokykloje įrengta erdvi kompiuterių klasė, VIPT, o mokyklinis autobusas jau nuo 13.30 val. pradeda išvežioti mokinius namo. Ilgiau bibliotekoje užsibūna tik pačiame Vadžgiryje gyvenantys moksleiviai. Didžiulius “nuostolius” bibliotekai suteikia į kitas mokyklas išvažiuojantys mokytis 8-12 kl. moksleiviai. Vyresniųjų stygiaus nebekompensuoja ikimokyklinukai, pradinių ir vidurinių klasių moksleiviai, nes į pirmąją klasę kasmet ateina vis mažiau vaikų. Liūdna ir dėl to, kad nuolat brangstantys spaudiniai jau seniai toli užnugaryje paliko bibliotekos biudžetą, ir gaunamas naujų knygų kiekis kasmet vis mažėja. Norėdami, kad jauni žmonės skaitytų, turėtume jiems pasiūlyti kuo daugiau naujausios ir pačios įvairiausios literatūros.

Skaitytojai vaikai labai siekia betarpiško bendravimo: jiems patinka tvarkyti bibliotekos knygų lentynas, išrinkti suplyšusius žurnalus bei knygeles ir jas suklijuoti, apžiūrinėti katalogus ir kar­totekas, bibliotekos sandėliuką.

Vaikai atsinešdavo saldainių, bulvių traškučių, limonado, torto ar kokių nors kitokių gardėsių ir labai džiaugdavosi, kai koks nors gardėsis pasirodydavo ir iš bibliotekininkės stalčiaus.

KnygnešiaiVaikų dėka spaudiniai patenka į suaugusiųjų rankas.

Atokesnėse vietose gyvenantys bibliotekos suaugusieji skaitytojai, neturi galimybių patys apsilankyti bibliotekoje, tad vaikų parneštos knygos ar periodiniai leidiniai paįvairina jų kasdienybę. Kantriai spaudinius nešė Eimante ir Ieva Švedaitės (6kl.), Dovilė (8kl.) ir Aistė (6kl.) Aleksaitės, Džemilė (6kl.), Žaneta (5kl.) ir Viktorija (2kl.) Agajevaitės, Eimante Kelpšaitė (5kl.), Sandra Jovarauskaitė (6kl.), Eglė Kulikauskaitė (6kl.), Greta Kulikauskaitė (9kl.), Sigutė Danilevičiūtė (7kl.), Milda Ambrazaitytė (6kL).

Vaizdiniai renginiai04 03 Vaikų ir ne vaikų poetui M.Martinaičiui 70.04 04 Paroda tarptautinei Vaikų knygos dienos paminėti.10 23 Suradusi mūzų raktą. Poetei Ramutei Skučaitei - 75.11 13 Šiaurės šalių bibliotekų savaitė „Kvapą gniaužiančios Šiaurės šalių istorijos".

Žodiniai renginiai03 17 Patriotinio eilėraščio skaitymo konkursas, skirtas Kovo I l ­sios ir Knygnešio dienos paminėjimui. Konkurse dalyvavo 26 pradinių klasių mokinukai. Likusieji moksleiviai - aktyviai palaikė savo klasės draugus ir bičiulius. Mokinukams pasiruošti padėjo mokytojos: Lina Trumpaitytė, Virginija Stoškienė, RimutėKrikščionaitienė ir Ania Mockevičienė. Pralaimėjusių nebuvo, nes kiekvienas įteiktas diplomas buvo už specialų nuopelną. Ypatingai gražiai skaitę vaikai buvo apdovanoti kukliomis dovanėlėmis. Visi konkurso dalyviai vaišinosi saldainiais ir smagiai fotografavosi.

15

Linos Lukošienės nuotraukoje patriotinio eilėraščio skaitymo dalyviai su laimėtais įvairiausiais diplomais. Nuotr. L. Lukošienės.

Loterijos06 01 ir 12 21 Vaikų labiausiai laukiamas renginys, kuomet burtų keliu pasidalinami pusmetį kaupti žurnalų priedai - dovanėlės. Bibliotekoje tą dieną apsilanko beveik visi pradinių ir vidurinių klasių mokiniai.Popietės12 J 9 Jau tradicija tapusi kalėdinių rankdarbių popietė šiais metais buvo skirta kalėdinių žaisliukų gamybai. Vaikų žaisliukais buvo papuoštos bibliotekos ir miestelio eglutės.Spektaklis04 06 Bibliotekos mini lėlių teatras su spektakliu „Penkiese iš vie­nos ankšties" ( pagal H.K.Anderseno pasaką ) viešėjo Skirsnemunės bibliotekoje. Spektaklyje vaidina 2 aktoriai - Dovilė Aleksaitė (8kl.) ir Lina Lukošienė.

16

Skirsnemunės bibliotekoje: vaidinimo dekoracijos. Bilioteki-

ninkė Giedrė Jasinskienė pri­stato Vadžgirio svečius. Nuotr. iš Linos Lukošienės albumo.

Kiti renginiaiJuozapo mugė 2006-03-20. Kadangi Vadžgirio bažnyčioje vyksta šv. Juozapo atlaidai, tai tą dieną, po sekmadienio šv.Mišių visi smal­saujantys rinkosi mokyklos sporto salėje, kurioje šurmuliavo moki­nių surengta mugė. Patys vaikai kepė sausainius, pyragus, mezgė, siuvo, piešė, lipdė, vėrė vėrinius, daugino gėlių daigus ir t.t. O su­augę tik krapštė savo pinigines ir džiaugėsi vaikų išradingumu. Bib­liotekos nuopelnas - mugės metu veikusi vadžgirietės siuvinėtojos Danutės Trumpaitienės darbų paroda.

Nuotr. vaizdai iš mugės: pirmojoje .Monika ir Alma skanauja šventinį kuge- lį.Antrojoje Vadžgirio klebonas Virgilijus Rutkūnas “derasi” su vaikais, parduo­dančiais savo darbelius. Nuotraukos H. Lukošiaus.

Kontroliniai rodikliaiSutelkta skaitytojų vaikų - 144.

17

Jie apsilankė bibliotekoje- 2610 kartų.Vaikams išduota spaudinių - 2915 egz.Vaikams paruošta - 4 parodos ir surengti 5 žodiniai renginiai.

VIII* Informacinis darbas

2006 metais skaitytojai pateikė 153 užklausas: 99 temines, 29 adresines, 7 faktografines. 18 užklausų liko neatsakytos.

Dažniausiai skaitytojai teiravosi grožinės literatūros - 64 užkl., 0 skyriaus - 24 užkl., 3,9 skyrių - 1 lužkl.

Skaitytojai nuolat teiraujasi reikiamos informacijos. Ieškant atsakymų praverčia turimi asmeniniai internetiniai adresai bei nuorodos, asmeninė biblioteka. Mokytojai savarankiškiems vaikų darbams skiria šiuolaikiškas temas, o rasti literatūros joms sunku. Dvejopą nuotaiką sukelia žinojimas, kad internete vaikai ras reikiamą informaciją. Bet internetas ne bibliotekoje, o reikiamų knygų bibliotekoje taip pat nėra. Bibliotekoje vaikai dažniausiai neranda pačios naujausios grožinės literatūros, kurios fragmentus randa mokykloje skaitymo vadovėliuose.

IX. Kraštotyros darbas

Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais parašytas ir 2005 metų bibliotekos metraštis, pristatytas rajono kraštotyros konferencijoje.

Prie kraštotyros darbų būtų galima priskirti ir straipsnius spaudoje, nes jų dėka fiksuojami ir reklamuojami įdomesni bibliotekos, bendruomenės renginiai ar įvykiai.

Kraštotyros kartoteka 2006m. buvo dėmesio centre, nes paskelbtame kraštotyros kartotekų konkurse ji buvo paminėta tarp geriausių.

X. Problemos. Išvados.

Moksleiviai dažnai nerasdavo bibliotekoje jiems mokytojų reko­menduotų perskaityti ar savo vadovėliuose nurodytų knygų. Kai kas pasigesdavo naujų knygų suaugusiems.

Jeigu Vadžgirio bibliotekai bus duotas kompiuteris, pagerės informacinis skaitytojų aptamavimas.Tačiau, jei reikės visas knygas suvesti į kompiuterį, keturių darbo valandų tikrai bus mažoka.

18

Priedai

Panaudotos literatūros sąrašas

1. Vadžgirio filialo 2006 metų ataskaita.2. Vadžgirio filialo 2006 metų metraštis.3. Fondo visuminės apskaitos knyga.4. Bibliotekos 2001 metų metraštis.

Nuotraukos

2006m. liepos 5 d. Šimkaičių miške vyko partizanų generolo J. Žemaičio pagerbimo šventė.

Nuotraukoje, besiruošdami šventei, Linos artistai po repeticijos pozuoja H. Lukošiui, kaip jie keistai atrodo su rusiškomis kareivių uniformomis ir šaiposi vieni iš kitų, kad nelabai gražūs...

Sėdi: Arnoldas Juodis ir Lina Lukošienė. Stovi Ieva Barauskaitė, Marija ir Aldevinas Siriūnaičiai bei Živilė Šiuikienė.

Mes visi kaip vaikai, nors kartais ir dideli. Mums smagu gauti kokią pagerbimo dovanėlę. O mažiesiems tai jau tikrai labai svarbu.

Tokius Linos pagamintus diplomus gavo visi skaitovai.

202006m.nigsėjo 17 d. Vadžgirio šv. Juozapo bažnyčioje buvo pagerbtas ku-

nigo-tremtinio A. Čiumieliaus atminimas. Gieda Jurbarko tremtinių choras. Nuotr Iz. Lukošienės.

Renginio metu Albinas Stoškus dovanojo tokius reklaminius lapelius.

Vaidinimai A. Stoškaus knygos “ Vadžgirys” pristatymo metu.21

Tyliai dainuojant ansambliui, partizanų vadas( Henrikas Lukošius) priimama partizanų priesaiką. Klūpo Vincas Bakšaitis, stovi Žygimantas Kaminskas. Už jų gerai matyti ir viena dainininkė - Danutė Latvienė. Nuotr.Linos Lukošienės.

Antrasis vaidinimas pagal A. Stoškaus knygą “ Vadžgirys”- Vargo mokykla, įsteigta Vadžgirio parapijos kunigo-šviesuolio Juozo Dargužo klebonijos svirne.

Nuotraukoje iš kairės: ponia Silvestramčienė atėjo aplankyti klebonąf vaidina mokytoja Janina Čiumielienė), Klebonas Juozas Dargužas (vaidina ūkininkas Liu­das Ambrožaitis).gerai matomi pirmos eilės mokinukai: Deividas Juškys, Aistė Alek­saitė,Ieva Tamošaitytė, Eimante Švedaitė ir Dovilė Aleksaitė.

Užgavėnės Vadžgiryje jau senokai švenčiamos kasmet.Organizuoja mokyk­la. Kūrenamas laužas, deginama More, skanaujami blynai. Patriukšmavę mokyk­los stadione, dalis persirengėlių būreliais pabyra po miestelį blynaudami.

22

2006 metais Lina Lukošienė nutarė paįvairinti šventę, Prisiprašė ūkininką Stanislovą Petraitį, kad, pasikinkęs arklį, užgavėniautojus pavežiotų ne tik po miestelį, bet nuvežtų ir pas toliau gyvenančius linksmus žmones. Susiorganizavę specifinę muzikantų grupę, patraukė į linksmą kelionę.

*Vairuotojas” Stanislavas Petraitis, gale vežimo Vincas Bakaitis.

Nuotraukos Linos Lukošienės.

2006 metais, po sunkios ligos, mirė ilgametė bibliotekos skaitytoja Dalia Jū- rėnienė. Ji labai gražiai pindavo įvairius darbelius iš vytelių. Manau nemažai šei­mų Vadžgiryje turi jos darbelių, nes ji dalyvaudavo mokykloje organizuojamose mugėse ir savo pinikus mielai parduodavo.

Iz. Lukošienės nuotraukoje vienas iš

kuklesnių Dalios Jūrėnienės darbelių.

Pamiršę liūdesį ir praradimus, Vadžgiriškiai šventė ir linksminosi. Toks jau tas žmogaus gyvenimas.

Lina Lukošienė 2006 metais surengė Jurbarke ketvirtąjį sakralinės muzikos festivalį.

Nuotraukoje latvių ansamblio ”Anima solla”dainininkės po koncerto Jurbarko cerkvėje.Iš kairės.rajono meras Aloyzas Zairys, Lina Lukošienė,už dainininkių- Lat­vijos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis, ansamblio vadovė Mante Purina ir latvių kompozitorius Rihards Dubra.

24Linos organizuotame sakralinės muzikos festivalyje dalyvavo ir ansamblis

iš Kauno “Cantate Domino”. Vadovas Rolandas Daugėla. Linos pakviesti jie kon­certavo ir Vadžgirio bažnyčioje.

Vadžgirio bažnyčioje po koncerto ansamblio”Cantata Domine” vadovas ir vargonininkė Lina Lukošienė.

Nuotraukoje ansamblis iš Kauno “Cantate Domino”gieda Vadžgirio bažnyčio- je.Kairėje pusėje ansamblio vadovas Rolandas Daugėla kalbasi su Lina, kuri, deja, į šią nuotrauką beveik ir netilpo...Nuotr. Iz. Lukošienės.

Linos sakralinės muzikos ansamblis labai gražiai giedojo per šv. Mišias Ši­luvoje atlaidų metu.

25

Prieš šv. Mišias Lina kalbasi su Šiluvos klebonu Brastų Murausku, kuris, prieš jį iškeliant į Šiluvą, aštuonis mėnesius dirbo Vadžgirio šv. Juozapo bažnyčioje.

Ansamblis jau pasiruošęs. Tuoj prasidės šv.Mišios.Iš kairės: Gintaras Stoškus, Henrikas Lukošius, Virginija Stoškienė,Angelė Jucikienė,Jolanta Puišienė, Stasė Tamošaitienė, Živilė Šiuikienė ir Ieva Barauskaitė. Lina tariasi su techniniu darbuo­toju. Fotografavo Iz. Lukošienė.

Nuotraukoje iš kairės-fotk roko dainininkai:Aldevinas Siriūnaitis, Ieva Baraus­kaitė, Henrikas Lukošius ir palapinės gilumoje vos matomas Arnoldas Juo­dis. Gaspadinė su savo nepamainoma skrybėle vaišina vadžgirietę, nepamainomą daugelio Vadžgirio renginių dalyvę, skardžiabalsę Ireną Kybartienę.

2006 metais Lina Lukošienė ir su folk roko grupe. Labai šiltai klausytojai priėmė jų koncertą Raudonėje, “Panemunės žiedai” šventėje. Jų grupė scenoje at­rodė tikrai labai graži ir idomi. Deja, nuotraukos kažkur nusimetė. Liko tik vaizdai iš kitų šventės momentų.

26

Nuotraukos kairėje sėdi šauniausia Vadžgirio gaspadinė Diana Juškienė, užsidėjusi savo nepamainomą aprangos detalę -

keistoką skrybėlę ir stebi linksmus, sočiai jos gardaus iškepto kugelio prisikirtusius vadžgiriečius. Nuotrauka L.

Lukošienės.

Po koncerto ir kai kurie folk roko dainininkai atėjo pas šauniąją gaspadinę paskanauti, ar ir ši kartą jai pavyko iškepti gardų kugeli.

Lina padėjo surengti ir partizanų generolui Jonui Žemaičiui atminti skirtą minėjimą Šimkaičių miške.

27

Nuotraukoje vaidinimo dalyviai prie generolui J.Žemaičiui skirto paminklo Šimkaičių miške. Baisokai atrodo“rusų” kareiviai.Labai šauniai, įsijautęs į jam skirtą partizanų vyresniojo vaidmenį, prie pat paminklo stovi Linos atradimas- ūkininkas-artistas Liudas Ambrozaitis, Ryšininkė - Lina su vaikais šviečia baltumu, o eilinis partizanas- Raimondas Jucikas sukritęs prie medžio lyg tikrai jau būtų rusų nušautas. Nuotr. Iz.Lukošienės.

Ryšininkė (Lina Lukošienė) su mergytėmis eina susitikti su partizanais.Antroje nuotraukoje Lina su gaspadinė Diana aptaria svečių maitinimo pro­

blemas. Nuotr. Iz Lukošienės.

Linos Lukošienės vyresnioji duktė Alma 2006 metais- jau

pirmoke. Nuotraukoje Alma švenčia

rugsėjo pirmąją.

28

Nuotraukoje 2006m rugsėjo pirmoji.Po šventinių pamaldų visi mokinukai su mokytojais įsiamžino prie Vadžgirio bažnyčios didžiųjų durų.Linksmas mokyklos direktorius Sigitas Vaitiekūnas (jis ir Vadžgirio bendrovės pirmininkas) skuba toliau nuo vaikų, kad galėtų pats juos nufotogrąfuotLKairėje pusėje,antroje eilėje iš vir­šaus,žalią sutana dėvėdamas, įsislaptinęs klebonas Virgilijus Rutkūnas,Linos lyg ir

Kulturos salaNaujų metų viltis - didesni atlyginimai Metų pabaigoje laikas panašus į sraunią upę,

plukdančią nebaigtus darbus, rūpesčius, verčian­čią lėkti, skubėti, atiduoti skolas, pasakyti tai, kas svarbiausia. Metų pradžia pilna vilčių ir nerimo, ) kiek aprimusi laiko tėkmė vėl įsuks į putotus įvykių verpetus, vėl vers skubėti. Kokie buvo pra­ėjusieji metai ir ko tikimės naujaisiais, klausiame Kultūros skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, Jurbarko kultūros centro direktorės Danutės Sa- nienės ir jos pavaduotojos kaimo kultūros reika­lams Dauros Giedraitienės.

loginius radinius, pasakoti apie pi­lis ir piliakalnius. Šilinėje įsikūru­siame Panemunių regioninio par­ko direkcijos pastate dera laivybos Nemunu ekspozicija.

Manome, kad rajone reikalingas archeologo etatas, nes dar daug tu­rime netyrinėtų objektų.

Daugiau naujovių,aktyvumo,kūrybingumo

Kultūros skyriaus vedėja Rade- ta SAVICKIENĖ:

- Praėjusiais metais liko neišspęs- tas kultūros darbuotojų atestacijos klausimas. Ji skirta įvertinti darbą ir finansiškai skatinti geriau dirbti, todėl yra tiesiogiai susijusi su atly­ginimų didinimu. Tačiau Kultūros ir ' ’sterija papildomų pinigų vis u Ja. Įtaką bandė daryti Lietuvos savivaldybių asociacija. Metų pa­baigoje kultūros ministras pakvie­tė rajonų merus aptarti šį klausimą, deja, pokalbio metu viceministras paaiškino, kad dėl lėšų trūkumo kultūros darbuotojų atestacija ati­dedama vėlesniam laikui. Neseniai paaiškėjo, kad atestacija nukeliama iki 2007 m. sausio 1 d.

Kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas itin aktualus. Oficiali ministerijos pozicija - kultūros dar­buotojų atlyginimus kelti šiais me­tais. jNuo sausio - bibliotekininkų, nučoiepos - muziejininkų. Deja, ki­tų kultūros darbuotojų atlyginimai padidės tik 2007 m.

Daugiau tikimės iš regioninės kultūros plėtros programos. Ji baig­sis šiais metais, todėl norėtume, kad būtų tęsiama. Per šią programą ap­skrities mastu gauname papildomų lėšų kolektyvams pasiruošti Dainų šventėms, įsigyti instrumentų, sce­ninių kostiumų, vykdome kitą kul­tūrinę veiklą.

?. Savickienė: , Linkėčiau, tad atsirastų laugiau enginių aunim ui”.

būti nukreipta į kultūringo žmo­gaus ugdymą.

Šie metai saviveiklininkams bus pasirengimo 2007 m. vyksiančiai Pasaulio lietuvių dainų šventei. Į ją pirminiame etape jau pakviesta per 20 mūsų rajono kolektyvų. Apskri­tai mes, palyginti su kitais rajonais, turime daug saviveiklos kolektyvų. Labiau reikėtų skatinti vaikų ir jau­nimo kolektyvų gyvavimą. Linkė­čiau, kad atsirastų daugiau rengimų jaunimui. 2009 m. minėsime Lie­tuvos tūkstantmetį, šią datą pažy­mėsime gausiais ir turiningais ren­giniais.

Tikimės, kad šiais metais biblio­tekai pavyks įgyvendinti savo pro­jektą ir iš esmės pasikeis kultūros įstaigos darbo sąlygos, padidės ko­kybiškesnių ir gausesnių paslaugų pasiūla. Šiais metais norime suak­tyvinti projektinę bibliotekininkių veiklą, sulaukti daugiau naujovių. Laukiam, kad turizmo centras išsi­keltų į dvaro pastatą. Pritaikius pie­tinę parko oficiną turizmo centrui, galėtume pradėti vykdyti turizmo informacijos centro funkcijas, o kar­tu sutvarkytume ir buvusio dvaro pastatų kompleksą.

Jei pažvelgtume į konkrečius žmones, metų atradimu laikau Aušrą Mičulę. Ji - kultūros žmo­gus didžiąja raide: muzikantė, fol­kloro kolektyvų vadovė, bandoni- ninkė, įvairių renginių iniciatorė. Daug tikimės iš Dauros Giedrai­tienės darbo su rajono kultūros dar­buotojais. Norėtume, kad kai kurie darbuotojai su justų ne tik prieš ates-

Ne tik tradicinių renginių, bet ir

- profesionalaus meno

Jurbarko kultūros centro direk­torė Danutė SAMIENĖ:

tivalis „Veliuonos kadrilis44, šventė „Mituvos sūkuriai”, dokumentinių filmų festivalis, mėgėjų teatrų festi­valis „Senjorai ir jaunystė44 ir kiti. Norėtume Jurbarke matyti daugiau profesionalių teatrų pasirodymų, todėl rengsime profesionalų spek­taklių festivalį.

Galime didžiuotis „Bandonijų mokykla44, nes bandonija groti pra­dėjo ir vaikai, ir jaunimas, ir suau­gusieji. Šios mokyklos veiklos ap­tarime dalyvavęs Lietuvos kultūros centro specialistas Arūnas Lunys siūlė Eržvilke rengti šalies bando- nininkų šventę. Džiugina Vadžgirio sakralinės muzikos ansamblio kū­rybinė veikla, kasmet rengiamas sakralinės muzikos festivalis.

Bendrai dirbti lengviau ir įdomiau ^

Jurbarko kultūros centro direk­torės pavaduotoja kaimo kultūros reikalam s Daura G IEDRAITIE­NĖ:

D. Giedraitienė: „Tikiu, kad atestacija pažadins kai kurių darbuotojų norą tobulėti

D. Samienė: „Norėtume Jurbarke matyti daugiau profesionalių teatrų pasirodymų”.

- Labiausiai norėtume, kad kuo greičiau pakiltų kultūros darbuoto­jų atlyginimai. Dabar kaimo kultū­ros centrų specialų vidurinį išsila­vinimą turinčio kultūros darbuoto­jo atlyginimas, neatskaičiavus mo­kesčių, nesiekia 800 Lt, turinčiojo aukštąjį išsilavinimą - beveik 70 Lt daugiau. Tačiau nemažai darbuoto­jų dirba tik pusę etato. Reikėtų svarstyti, ar 22 rajone turimi filia­lai nėra per daug. Kituose rajonuo­se kultūros centrų gerokai mažiau.

Šiais metais vėl bus daugybė ren­ginių. Vyks S. Šimkaus chorų festį

- Aš už bendradarbiavimą, todėl pirmiausia nusiteikusi ieškoti ben­dros kalbos su darbuotojais ir jiems padėti. Manau, kad daugelį darbų būtų galima lengviau įveikti susiko­operavus. Taip yra ir daugiau tiki­mybės, kad bendras projektas laimės finansinę paramą, kita vertus, pasi­tarus, pasidalijus darbus, lengviau juos nudirbti.

Kartais kaimo kultūros darbuoto­jai skundžiasi, kad už tokius pini­gus, kokius jie gauna, net neverta stengtis. Aš manau, kad net už tuos menkus pinigus reikia šį tą padaryti - bent vieną renginį per mėnesį. Ir, projektus reikia rašyti, nors ir nesi tikras, kad jie bus finansuojami. Dau­geliui darbuotojų būtina kelti kvali­fikaciją, tačiau kaimo žmonės neno­riai vyksta į seminarus. Tikiu, kad atestacija pažadins norą tobulėti.

Noriu užbėgti už akių popieri­niams renginiams, todėl važinėsiu į renginius, reikalausiu, kad jie iš

garsėjo savo gražiais audimų raštais. O iš Kauno paviešėti atvykdavusios , Vinco pusseserės vis ragindavo austi: jos parveždavo siūlų, parduodavusios audinius. Kadangi prie žemės ūkio . darbų Vincui buvo sunku, jis ėmė mo­kytis audimo. Mokinys pasirodė be­sąs gabus ir greitai perėmė viską iš sa- t vo mokytojos. Dar savarankiškai ne­pradėjęs austi, Vincas jau mokėjo pa­ruošti stakles: išlenkti siūlus, apmesti audimą su mestuvais, suverti siūlus į « skietą ir į nytis, pritrinti šeivas.

Kaip pasakoja brolis Izidorius, aus­ti mokėję tiys broliai: Vincas, Izido- # rius ir Povilas. Pradžioje Vincas kar­tu su žmona audė skareles, takelius, lovatieses, audinius kostiumams ir suknelėms. Pageidavimų buvo gau­su. Vienintelė audėjų sąlyga - užsa­kovas turėjo duoti savo siūlus.

1966-1967 m. Vincas Globys pra­dėjo ėmė Kauno „Dailės” Raseinių 1 filiale. Ten dirbo 14 metų. Už naujų audimo raštų lovatiesėms sukūrimą respublikinėje dailės dirbinių paro­doje gavo H laipsnio diplomą. Ihip * pat yra gavęs pagyrimo raštų ir apdo­vanojimų už gerą darbą.

Apie 1988 m. Globiai persikėlė gy­venti į Vadžgirį, kad bažnyčia ir Onos Globienės tėviškė būtų arčiau. Nors Gegėse Ona pragyveno beveik 50 me­tų, širdis traukė namo, Vadžgirio link.Į Vadžgirį Vincas parsigabeno ir savo , stakles. Naujame name, stovinčiame tiesiai priešais bažnyčią, audimui pa­skyrė mažą kambarėlį, kuriame tilpo tik staklės ir krosnis. Kai žmona dėl * susilpnėjusio regėjimo atsisakė austi kartu su juo, Vincas darbavosi vienas.

Paskutiniais savo gyvenimo metais daug audinių Globys išdalijo jį gy ­džiusiems gydytojams bei artimie­siems. Keletas jo darbų yra Vadžgi- , rio ir Paupio bažnyčiose.

Ateidavo pas audėją moksleivių eks­kursijos iš Vadžgirio mokyklos. Au­dėjas rodydavo savo išaustus audinius f ar dar tebesančius staklėse. Tačiau nie­kas nesugalvojo jo pakalbinti ilgiau, . išgirsti autentišką pasakojimą apie au­dėjo gyvenimą, prisiminimus apie Vadžgirį, gal net pasimokyti austi... 4

Ltttcc UiltoSieųtParengta pagal

Stasės Noreikicnės ir Izidoriaus (Hobio prisiminimus

Kiekvieno žmogaus gyvenimas — įdomi, vertinga ir nepakartojama istorija. Daug talentingų, savi­tų savo gyvenimo tradicijomis, pasaulėžiūra žmonių nuėjo ir nueina užmarštin... Ir tik po keleto metų, kartais visai atsitiktinai laiko dulkes nupūtus, atsiveria nepaprasta dvasia turtingų žmonių gyvenimai.pakuodavo žemę, sėdavo, pjaudavo - jam tekdavo didesnė dalis ūkio dar­bų. Globiai turėję 57 ha žemės, 7 ar­klius, karvių, kiaulių, visko, ko rei­kėjo pragyventi didelei šeimynai.

Kaip prisimena Izidorius, jo brolis Vincas, būdamas 17-18 metų, grūdų malti važiuodavęs į Sujainių malūną.Namo grįždavęs sušalęs ir pavargęs.Globių šuva jau iš tolo pažindavo dar­dantį vežimą ir pradėdavo loti. Po kiek laiko pasigirsdavo ir Vinco bal­sas, raginantis greičiau atkelti vartus.Nukakti į malūną nebuvo taip pa­prasta: Gegių kaimas - vidury miš­ko. Raseinių link vieškelių nebuvo, tad važiuodavo paupiu. Bet daugu­ma ūkininkų neleisdavo važiuoti per savo žemes, o miškininkai saugojo miškų keliukus, kad žmonės su veži-

s neišklampotų, todėl dėdavę wctudžiamuosius ženklus ir gaudy­davę pažeidėjus. Žiemą draudimų bū­davo mažiau.

Dirbo Vincas daug ir sunkiai, kaip dauguma ano meto žmonių. Izido­rius juokauja, kad Vincas net į patal­kius neidavęs, nes per dieną tiek pa- vargdavęs, kad vakare džiaugdavosi pasiekęs lovą.

1928-1930 m. Vincas tarnavo Kau­ne, Šančiuose, 5-ajame kulkosvaidi­ninkų pulke. Grįžęs iš kariuomenės 1931 m. susituokė su Ona Giedrai­tyte iš Paskynų kaimo.

„Tai dabar, dėde, ėmeisi moteriš­kų darbų?” - radęs Vincą Globį au­dimo staklėse, užkalbino sūnėnas A.Kupstys. „Gal ir nesiimčiau, bet rei­kia”, - atsakė Vincas.

Tai buvo 1959 m. rudenį. Pasibai­gus Antrajam pasauliniam karui, kul- damas javus Vincas sumanė patepti besisukančios, arkliais varomos Im­amosios dantračius, kurie pagriebė

co kairės rankos alkūnę. Dėl pa­stirtos traumos ir sutrikusios sveika­tos tuometiniame kolūkyje dirbti bu­vo sunku.

Ona ir Vincas Globiai.

G lobiai apie 1925 m. (iš kairės) Jonas, Vincas,Ona ir Leokadija.

venimų dienų Leonas Blažys grojo Eržvilko „Bandonijos” ansamblyje. Lenonui kartu su ansambliu teko gro­ti ir tolimuose kraštuose - Maskvos, Ispanijos festivaliuose, Moldovoje, Vokietijoje, Baltarusijoje. Su koncer­tais išvažinėti visi Lietuvos rajonai, miestai ir miesteliai. Visur Leonas Blažys buvo autoritetingas atliekamų kūrinių vertintojas. Bandonijos mu­zika buvo tiesiog įaugusi į Leono pirš­tus. Tačiau savo privalumais jis nesi- didžiavo, buvo draugiškas ir dėme­singas bičiuliams bandonininkams, mokėjo patarti, paaiškinti, kaip ge­riau atlikti muzikinį kūrinį.

Siekiant išsaugoti šimtametes gro- iimo bandoniia tradicijas. 2004 m. bu-

Neatskiriama L. Blažio gyvenimo draugė buvo bandonija.

Plėtros strategija - vartai i ateiti 3

biuo metu Lietuvoje veikia 33 vietos veiklos grupės. Numatyta fi­nansuoti 7 bandomąsias strategi­jas. Pristatydamas vietos veiklos grupės „Nemunas” parengtą stra­tegiją, Lietuvos žemės ūkio univer­siteto Kaimo plėtros centro kon­sultantas Rimantas Ciūtas sakė, kad ji yra žvilgsnis į ateitį, bandy­mas įtraukti kaimo žmones į ben­drą veiklą. v »

Pasak R. Ciūto, Pagėgių ir Jur­barko savivaldybes sieja nederlin­gos žemės, Mažoji Lietuva ir „NA­TŪRA 2000” programa, todėl „Nemunui” artimiausia Leader-h tema „Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas, į ant ES buveinių, atrinktų pa- gV-„NATURA 2000” programą, vertės didinimas”. Ši programa iš­skiria ir saugo paukščių buveines, augalų radimvietes, kurios yra svarbios Europos Sąjungai, todėl ji teikia paramą.

Strategija siekia, kad iki 2020 m. Jurbarko ir Pagėgių kraštas taptų unikaliu ir klestinčiu pasienio re­gionu šalia vaizdingos Nemuno upės, kad išsaugotų Žemaitijos, Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografinius bruožus, būtų pa­trauklus savitu kraštovaizdžiu, kultūriniu ir istoriniu paveldu, o šio krašto bendruomenė būtų ver­tinanti, kurianti ir gerinanti savo aplinką, aktyvi, bendradarbiaujan­ti, versli, svarbi ir jaunėjanti.

„Pastebėjome, kad kaimo žmo­nės nepasitiki ir su nerimu žiūri į ateitį. Tai tarsi išmoktas bejėgišku­mas - patogi pozicija, kai už viską atsakinga valdžia, ir nenoras imti gyvenimo į savo rankas. „Nemu­nas” siekia pažadinti bendruome­nes, skatindamas lyderius ir visus aktyvius žmones mąstyti apie atei­

tį. Žmonės turi pajusti susitelkimo jėgą, nes surėmus pečius galima kur kas daugiau nuveikti”, - teigė vie­tos veiklos grupę konsultavęs Lie­tuvos žemės ūkio universiteto dar­buotojas.

Konsultantas pripažino, kad val­džia ne visada nori tartis su gyven­tojais - apklausiant bendruome­nes, žmonės piktinosi, kad savival­dybė svarbius sprendimus priima neatsiklaususi gyventojų. „Kalbė­dami su kaimo bendruomenių at­stovais, Jurbarko rajone ypač daž­nai girdėjome, kad valdžia su pa­prastais žmonėmis nesitaria ir ne­nori jų įtraukti į projektų įgyven­dinimą”, - teigė R. Ciūtas. Todėl prieš rengdami strategiją, vietos veiklos grupės nariai susitiko su se­niūnijų, bibliotekų darbuotojais, mokytojais, regioninių parkų atsto­vais, tarėsi su bendruomenių ir jau­nimo organizacijų nariais ir į stra­tegiją sudėjo jų lūkesčius.

Parengtą kaimo plėtros strategi­ją sudaro trys prioritetai. Norėda­mi paskatinti gyventojus aktyviau dalyvauti regiono turizmo plėtro­je, saugoti kultūros paveldą ir uni­kalius gamtos išteklius, pirmajam prioritetui - turizmo paslaugų pri­dėtinės vertės didinimui, panaudo­jant vietos kultūros ir gamtos po­tencialą, vietos veiklos grupės na­riai strategijoje numatė skirti 129 tūkst. Lt.

„Tai nėra dideli pinigai, tačiau į Jurbarko ir Pagėgių kraštą ir taip ateina parama turizmui plėtoti. Čia yra visos prielaidos turizmui vys­tytis, tačiau jei šiame versle neda­lyvaus vietos gyventojai, valdžios „primestas” turizmas kraštui gali padaryti neigiamą įtaką. Tik tuo­met, jei šiame versle dalyvaus ver­slininkai ir vietos gyventojai, turė­sime garantiją, kad jie bus suinte­resuoti saugoti gamtą ir kultūrą”,- aiškino „Nemuno” konsultantai.

Strategijoje numatyta apklausti žmones, gyvenančius šalia numa­tomų dviračių ir pėsčiųjų takų, ki­tų turistams patrauklių objektų, iš­siaiškinti, kiek iš jų norėtų ir galė­tų įsitraukti į šį verslą ir kokių ži­nių jiems šioje srityje trūksta. Atli­kus apklausą, gyventojams numa­toma rengti kursus ir teikti kon­sultacijas. Siekiant turizmo ir rek­reacijos plėtrai veiksmingiau pa­naudoti gamtos ir kultūros ištek­lius, numatyta sudaryti galimybes bendruomenėms istoriniuose miesteliuose ir kultūrai svarbiose vietovėse pastatyti mažosios archi­tektūros paminklus- koplytstul­pius, atminimo lentas, informaci­nius skydus, kad jie ir vietos gyven­tojus, ir turistus supažindintų su tų vietovių kultūros paveldu. Maža­jai turizmo infrastruktūrai kurti, laužavietėms, apžvalgos aikšte­lėms, pėsčiųjų takams įrengti nu­matyta 20 tūkst.Lt.

„Čia svarbiausias turi tapti min­ties polėkis - kodėl gi kur nors ato­kiai gyvenantis ūkininkas negalė­

tų parengti projektą, pastatyti ke­letą suolelių ir įrengti pamiškėje griežlių koncertų salę? Tam, kad jis nerizikuotų, už suolelius jam sumoka vietos veiklos grupė, o įgy­vendinus projektą, jo autorius ima pinigus iš vokiečių, norinčių pasi­klausyti paukštelių čiulbėjimo”, - fantazavo strategijos autoriai. Lė­šų numatyta skirti ir turizmo pa­slaugų įvairovei didinti. Šitaip ti­kimasi paskatinti kaimo sodybų sa­vininkus siūlyti savo svečiams amatininkų, kaimo meistrų dirbi­nius ir gyventojų paslaugas.

Antrasis prioritetas strategijoje numatytas gamtos išteklių įvairo­vei išsaugoti ir kraštovaizdžiui ge­rinti. Tam labai svarbu skatinti gamtai palankų ūkininkavimą, di­dinant Šeimos ūkių konkurencin­gumą.

„Iki Šiol buvo teigiama, kad smulkūs šeimyniniai ūkiai byloja apie regiono atsilikimą. Jūsų regio­ne ši aplinkybė gali tapti privalu­mu. Jei šiuos mažus ūkelius išsau­

gosime; turėsime ir unikalų kraš­tovaizdį - kultūringo kraštovaiz­džio pagrindą sudaro ne laukinė gamta, o vienkiemiai ir kaimeliai. Smulkūs šeimos ūkiai neturi var­žytis, kas pigiau ir daugiau gamins, jie turi varžytis dėl pinigų, kurie skiriami aplinkosaugai - pievoms šienauti bei prižiūrėti. Ir žmonės čia galės iš to gyventi”, - aiškino R. Ciūtas.

Net 50 tūkst. Lt vietos veiklos grupė planuoja skirti vandens tar­šos prevencijai. Bendruomenės ir biudžetinės organizacijos už šias lėšas galės tvarkyti upių ir vandens telkinių apsaugines zonas, poilsio vietas. Kaimo bendruomenių, ūki­ninkų ir verslininkų švietimui bei ekologiniam sąmoningumui didi­nti kaimo plėtros strategijoje nu­matyta keletas veiksmų. Tai ir kur­sai ekologinių ūkių savininkams, kuriuose jie bus informuojami apie paramą, skirtą gamtai palan­kiam ūkininkavimui užtikrinti, ir pagalba regione esantiems ekolo­giniams klubams bei gamtosaugi­nių organizacijų parengtiems pro­jektams.

Daugiausia lėšų - bene 200 tūkst. Lt parengtoje strategijoje numaty­ta skirti kaimo organizacijų part­nerystei stiprinti ir bendruomenių veiklai aktyvinti. Net 60 tūkst. Lt gali būti skiriama skatinti bendra­darbiavimą, sprendžiant svarbiau­sias vietos problemas.

„Kaimo bendruomenės dažniau­siai dar tik kuriasi, todėl labai svar­bu joms padėti, finansuoti bendra- dabiavimo projektus - juk ben­draudamos, draugaudamos ir kar­tu dirbdamos su stipresniais kai­mo bendruomenių centrais, jos greičiau sustiprės, sukaups patir­ties. Strategijoje numatėme skirti lėšų ir bendruomenių sutelktumo projektams, sudarant visoms gy­ventojų grupėms sąlygas naudotis internetu. Tačiau vietos veiklos gru- _

pė mano, kad visuomet bus žmo­nių, kurie neprieis prie kompiute­rio, todėl žadama finansuoti ir tuos projektus, kurie užtikrins, kad in­formacija pasiektų ir šiuos gyven­tojus”, - kalbėjo R. Čiūtas.

Net 140 tūkst. Lt strategijoje nu­matyta skirti naujoms bendruome­niškumo raiškos formoms diegti ir kaimo gyventojams skatinti. Už šiuos pinigus tikimasi pagerinti kaimo jaunimo laisvalaikio ir sporto sąlygas, finansuoti kaimo gyvenviečių ir .miestelių viešosios aplinkos tvarkymo projektus, tra­dicines šventes bei kitus renginius.

„Strategija parengta, ji bus pri­statyta konkursui. Jei pavyks jį lai­mėti, turėtume gauti 508 tūkst. Lt. Tačiau jei ir nelaimėsite, pradėtą darbą reikės tęsti - į mokymus pa­kviesti dar daugiau žmonių, kaup­ti patirtį, nes nuo 2007 m. Leader+ programai skiriamos IčSos padidės 25 kartus. 2007 - 2013 metais nu­matyta itin didelė parama kaimo plėtros projektams, ir ji bus skiria­ma bendruomenėms. Tos vietovės, kur jų nėra - liks nuskriaustos, to­dėl žmonėms būtina sukrusti, o vietos veiklos grupė turi suprasti, kad gyvybiškai svarbu skatinti kai­mo gyventojus burtis, stiprinti jau veikiančius centrus”, - ragino Že­mės ūkio universiteto konsultan- tas.

R. Ciūtui pritarė ir Seimo narys Saulius Lapenas, parengtą strate­giją pavadinęs vietos veiklos gru­pės dovana rajono bendruome­nėms.

„Ne tiek svarbu laimėti finansa­vimą šiai strategijai įgyvendinti - ji turės reikšmę siekiant ir kitos ES paramos. Vėliau ar anksčiau supra­sime, kad tik šiuo keliu einant vie­tos bendruomenių veikla padės at­sigauti kaimui. Pastaruosius dve­jus metus savivaldybė nevyriausy­binėms organizacijoms skyrė po 25 tūkst. Lt. Šiemet tikimės didesnės paramos. Bendruomenės turi di­džiules galimybes, ir nuodėmė bū­tų tomis galimybėmis nepasinau­doti bei neskatinti kaimo žmonių tą daryti”, - tvirtino S. Lapenas.

Vietos veiklos grupei „Nemu­nas” vadovaujantis rajono tarybos narys Egidijus Giedraitis tiki kon- kursūi teikiamos kaimo plėtros strategijos „Vartai į ateitį” sėkme. Penktadienį jis kvietė bendruome­nes pradėti rengti projektus, mat net jei strategija konkurso nelai­mėtų, tikimasi, kad pinigų jiems įgyvendinti šiek tiek bus. „Vyriau­sybė dar pernai skyrė bendruome­nėms 3 mln. Lt. Siūlysime išdalin­ti šiuos pinigus toms vietos veik­los grupėms, kurių pateiktos stra­tegijos nelaimės konkurso ir ne­gaus finansavimo. Nors tada gali­mybių turėtume mažiau, tačiau ir toliau galėtume mokytis dirbti ir ruoštis Leader+ programai”, - ti­kino į strategijos pristatymą susi­rinkusius bendraminčius E. Gied­raitis.

Daiva BARTKIENĖ

E. Giedraitis tikisi, kad parengta Kaimo plėtros strategija paskatins žmones burtis į bendruomenes.

kaimo bendruomenėms

Šauniausia - gimnazijos komanda 4Vasario 7 d. Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos

sporto salėje vyko finalinės rajono bendrojo lavinimo mo­kyklų jaunesnių klasių moksleivių žaidimo „Drąsūs, stiprūs, vikrūs” varžybos, kuriose dalyvavo zoninių varžybų nugalė­tojai: Varlaukio, Vadžgirio ir Girdžiu pagrindiniu mokyklų bei

iedraičio-Giedriaus gimnazijos komandos.Jurbarko A.GiedPo dviejų estafečių pirmauti ėmė gim­

nazijos komanda, surinkusi 8 taškus. Siek tiek atsiliko Girdžių moksleiviai, dides­niu atotrūkiu palikę Vadžgirio ir Varlau- kio pagrindinių mokyklų komandas. Bet tai ir buvo pats įdomiausias šių azartiš­kų ir nuotaikingų varžybų momentas, kai dar įmanoma viskas, o iki varžybų pabai­gos lieka daug galimybių iškovoti taurę ir pirmąją vietą.

Varlaukio J. Gudavičiaus pagrindinės mokyklos šeštoKė Vestina Neverdauskai- tė ir penktokės Eglė Baužytė, Rūta Skrodenytė, Aistė Urbonaitė bei jų ko­mandos draugai nesikrimto dėl nelabai pavykusio starto. „Mes namuose labai daug treniravomės, - vos ne vienu bal­su patikino mergaitės, - ir spustelėsime varžovus kitose estafetėse. Atvažiavo­me parodyti ir savo charakterį, ir tai, ką išmokome - esame išties ir drąsūs, ir stiprūs, ir vikrūs. Tokia visa mūsų ko­manda”.

Su panašia nuotaika į varžybas atvyko j ir vadžgiriečiai. Po pirmų estafečių jie labai jaudinosi, nes nežinojo savo rezul­tatų. Vaikai jautė, kad labai gerai pasi­rodyti nepavyko. Klaudas Janusas kalbėjo, kad visos komandos labai gerai pasiruošusios, ir nors jie nusiteikę lai­

mėti arba tapti prizi: ninkais, tai padaryti nebus paprasta.

Sudėtingiausia vai­kams buvo ta estafe­tė, kurioje išmetus į viršų kamuolį, po kū­liavirsčio reikia jį pa­gauti ir skubėti per­duoti komandos draugui. Iš tiesų šio­je estafetėje ne vie­nam varžybų dalyviui teko kartoti užduotį ir taip gaišti papil­domas sekundes.

Labai atkakliai dėl sekundžių kovojo draugiška Girdžių pagrindinės mokyklos komanda, vilkinti raudonos spalvos marškinėliais. Užkalbintos mergaitės aiškino, kad zonos varžybose joms buvo lengviau pasiekti pergalę, užtat čia, Jur­barke, apmaudu, kai nesiseka.

Gimnazijos komanda, vilkinti juodais marškinėliais, labai jaudinosi dėl kiek- vienos nesėkmės estafetėse ir tarsi be rei­kalo sugaištų sekundžių. Tačiau daug ką lėmė varžybų įtampa. Kad viskas sektųsi kaip sviestu patepta, reikėjo daugiau treniruotis, o kai skubi, išvengti klaidų ne visuomet pavyksta. Tačiau kad ir kaip

Varlaukio pagrindinės mokyklos komandos dalyvės (iš kairės) V.Neverdauskaitė, E.Baužytė, R.Skrodenytė ir A.Urbonaitė.

jaudinosi vieni kitus azartiškai palaikan­tys gimnazistai, varžyboms baigiantis jų veidai ėmė šviesėti - visose estafetėse jie pasirodė geriausiai, surinko 28 takus ir iškovojo pirmą vietą ir taurę. r Antrą vietą laimėjo Girdžių pagrindi­nės mokyklos komanda, trečįą pelnė Var­laukio ir ketvirtą - Vadžgirio pagrindi­niu mokyklų komandos. Prizininkai bu­vo apdovanoti diplomais, kiekvienas da­lyvis - padėkos raštais, kuriuos įteikė Jur­barko kūno kultūros ir sporto centro vyr. metodininkas Stasys Kliukas.

Už nuopelnus Lietuvos kulturai ir menui įteiktos Vyriausybės premijos

Vasario 11—ąją Vyriausybės rumuose ministraspirmininkas Algirdas Brazauskas pasveikino trylikaVyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų.

Premijos įteiktos aktorei Gražinai Balandytei-Čygienei, >. kūrusiai per 80 vaidmenų teatre ir kine, poetui Algi man: Baltakiui, 2005 m. išleidusiam 2 poezijos rinkinius. Muzie ninkas Romualdas Budrys apdovanotas už kultūros vertyh saugojimą, puoselėjimą, jaunimo ugdymą. Vienintelis šiem apdovanotas fotografas Vitalijus Butyrinas priskirtas Lietuv fotografiją pasaulyje išgarsinusiai menininkų kartai. Dailini n > grafikė Irena Teresė Guobienė įvertinta už subtilias vaikų kr. gų iliustracijas. Nacionalinio dramos teatro aktoriui Vytaut. Grigoliui premija skirta ne tik už puikius vaidmenis scenoj bet ir už jo žmogiškas savybes. Persekiojimus, tremtis patvr rašytojas, dramaturgas, vertėjas nugeni jus Ignatavičius a:\i vanotas už istorinės atminties puoselėjimą. Už nuopelnus L tuvos kulturai apdovanotas ir netikėtą tautiškos giesmės ve siją sukūręs dainininkas Eduardas Kaniava, nepamirštas ir Ka no miesto meniniu švyturiu vadinamas kompozitorius Gie rius Kuprevičius. Dainininkė Judi ta Lei tai tė iš kitų meniniu k išskirta už tai, kad koncertuoja ne tik didžiosiose salėse, bet senelių namuose, bažnyčiose. Vyriausybės premijų apdovan. jimo ceremonijoje ovacijomis pasitikta Lietuvos kultūros ar. basadorė Prancūzijoje, tarptautinį pripažinimą pelniusi pian tė, pedagogė Mūza Rubackytė. Premija pagerbtas ir Naciona nio operos ir baleto teatro dirigentas Vytautas Viržonis, ta: pat garsiausių lietuviškų kino filmų „Gražuolė", „Riešutų du na“, „Seklio Kalio nuotykiai" ir kitų nepamirštamų kino dar : kūrėjas, pedagogas Arūnas Zebriūnas.

Laureatus iš 28 pasiūlytų kandidatų atrinko Vyriausybės k; tūros ir meno premijų komisija, vadovaujama poeto Justino M. cinkevičiaus. Kam teikti premijas, kurioms valstybė skyrė 245 tūkst. litų, šiemet pirmą kartą sprendė patys meno pasaulio atsr vai - aukščiausiai vertinami menininkai.

„Šeimininkės" informac

Už nuopelnus - valdžios atlygisMinistrų kabinetas trylikai as­

menų už nuopelnus skyrė Vyriau­sybės kultūrės ir meno premijas.

Premijos paskirtos aktorei Gra­žinai Balandytei-Čygienei, poetui Algimantui Baltakiui, muziejinin­kui Romualdui Budriui, fotomeni­ninkui Vitalijui Butyrinui, aktoriui

Vytautui Grigoliui, dailininkei Ire­nai Teresei Guobienei, rašytojui Eu­genijui Ignatavičiui, dainininkei Ju­ditai Leitaitei, dainininkui Eduar­dui Kaniavai, pianistei Mūzai Ru- backytei, dirigentui Vytautui Viržo- niui, kompozitoriui Giedriui Kupre­

vičiui, kino režisieriui Arūnui Žeb- riūnui.

Laureatus iš 28 pasiūlytų kan­didatų atrinko Vyriausybės kultū­ros ir meno premijų komisija, ku­rios pirmininkas yra poetas Justi­nas Marcinkevičius.

„Šįmet siekėme, kad patys me­no pasaulio atstovai spręstų apie savo kolegas. Būtent todėl komisi­ja sudaryta iš aukščiausiai vertina­mų menininkų”, - BNS sakė prem­jero patarėjas Vilius Kavaliauskas.

Premijos laureatams turėtų tek­ti maždaug po 18 tūkst. 750 litų.

| Paskirtos meno premijosTrylikai menininkų ir kultūros

veikėjų paskirtos ir įteiktos Vyriau­sybės kultūros ir meno premijos.

Už nuopelnus Lietuvos kultū­rai ir menui premijos po 18 tūkst. 750 litų paskirtos aktorei Graži­nai Balandytei-Čygienei, poetui Algimantui Baltakiui, muziejinin­kui Romualdui Budriui, fotomeni­ninkui Vitalijui Butyrinui, aktoriui Vytautui Grigoliui, dailininkei Ire­nai Teresei Guobienei, rašytojui

Eugenijui Ignatavičiui, daininin­kui Eduardui Kaniavai, daininin­kei Juditai Leitaitei, kompozito­riui Giedriui Kuprevičiui, pianistei Mūzai Rubackyteį dirigentui Vy­tautui Viržoniui ir kino režisieriui Arūnui Žebriūnui.

Laureatus iš 28 pasiūlytų kandi­datų atrinko Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, pirmininkau­jama poeto Justino Marcinkevičiaus.

VL, Eltos inf.

6

Juodasis diržas -, v . jSiAajo-.žaot

visai čia patm ^ ^Jurbarko kiokušin karatė klubo sportininkai sėkmingai kovojo Lie­

tuvos kiokušin karatė jaunių ir jaunučių čempionate, kovo 18 d. vyku­siame Klaipėdoje. Savo svorio kategorijose bronzos medalius iškovo­jo Aivaras Pankauskas, Erikas Biletavičius ir Julius Bakanauskas.

Jurbarko „Kumitė“ klubo karatė (iš kairės) vadovas ir treneris A. Enčeris, sportininkai J.Bakanauskas. E.Biletavičius ir A.Pankauskas.

Svorio kategorijoje iki 65 kg ko­vojusiam jauniui Airidui Bladaičiui galimybę patekti į Lietuvos rinkti­nę ir dalyvauti Europos čempiona­te koją pakišo neseniai nugalėta li­ga, todėl jis negalėjo kovoti visa jė- a ir pelnė ketvirtą vietą.• Vadžgirio pagrindinės mokyklos

aštuntoje klasėje besimokantis J. Bakanauskas^ Klaipėdoje vykusia­me čempionate vieną kova taškais laimėjo, o kitą pralaimėjo. Tai bu-

' v o pirmas jo debiutas respubliki­nėse varžybose. Šia sportininko ko^ va treneris Artūras Enčeris verti­na kaip labai sėkminga.

Jau geltonu diržu su žalia juos­tele susijuosęs Julius šiuo sportu susidomėjo prieš trejus metus ir ti­kina, kad karatė jam yra labai įdo­mus sportas: Pagal pasiektą meist­riškumą jis jau gerai įvaldė „kata“ veiksmų seką, kurią ir jos elemen­tus panaudojo kovodamas su savo priešininkais Klaipėdoje.

Klubo senbuvis E. Biletavičius iš

Klausučių karatė užsiima nuo pat klubo susikūrimo ir yra vieninte­lis, likęs iš pirmosios šiuo sportu susidomėjusiųjų grupės. Pasak Eri­ko, jis dar šiemet tikisi rudą diržą pakeisti juodu. Jo pasiektų perga­lių skaičius tikrai nemenkas, dar įspūdingesnis kovų skaičius, o Klaipėdoje vykusiame čempiona­te iškovotas medalis papildė spor­tininko kolekciją. „Įspūdingiausios kovos buvo 2003 m. Marijampolė­je, čempionate, kai vaikų grupėje, laimėjęs penkias kovas, tapau nu­galėtoju, - prisiminė Erikas. - Sia­me sporte reikia tvirto charakterio, greičio ir jėgos, svoris nėra toks svarbus".

Trenerio A. Enčerio nuomone, E. Biletavičius pagal sportinius pa­siekimus ir pasiruošimą neabejo­tinai patenka į geriausių sportinin­kų penketuką ir turi galimybių siekti dar aukštesnių rezultatų.

Vincas KRIŠČIŪNAS

Kraštotyra bibliotekose

Visais laikais buvo žmonių, kurie gerai pažinojo savo gy­venamąją vietovę, praeitį ir dabartį, čia gyvenančius žmo­nes, jy buitį, kalbą, papro­čius. Šias žinias jie perdavė iš kartos į kartą sekdami pa­sakas, dainuodami dainas, jas užrašydami.

Bibliotekose nuolat kaupia­ma kraštotyros informacija. Nauji ekonominiai santykiai,

I naujos technologijos sparčiai keičia gyvenimo būdą, tradici­jas, todėl sukaupti dokumentai, turintys kraštotyros informaci­jos - tai lobis ateities kartoms. Šiuo tikslu buvo paskelbta Vie­šosios bibliotekos filialų kraš­totyros kartotekų apžiūra. Bib­liotekininkės itin suaktyvino kraštotyros veiklą, aprašė spausdintą medžiagą apie to krašto gyvenimą, žymius žmo­nes ir fiksavo dabarties įvykius, j kurie po keleto metų taps vie- j

ną ar kitą faktą liudijančia in­formacija. Bibliotekos užduo­tis - lankytojui pateikti ne tik dokumentą, bet ir informacijos apie kraštą, faktus bei informa­cijos šaltinius, kurių bibliote­ka savo fonduose neturi.

, Skaitytojai galbūt ir nežino., kad kiekvienoje kaimo biblio­tekoje galima rasti užfiksuotus įdomiausius to krašto gyveni­mo įvykius, svarbiausias žinias apie veikiančias įstaigas, įmo­nes, kolūkius, mokyklas, jų per­tvarkymą, darbuotojus, sužino­ti, kuriais metais buvo labai šalta žiema ar jaučiamas žemės drebėjimas, kaip keičiasi gy­ventojų demografinė padėtis ir kt.

Apsilankykite bibliotekose ir visa tai sužinosite. Ypač daug informacijos apie istoriją, žy­mius žmones turi Eržvilko,

f Vadžgirio, Girdžių, Skirsne- munes, Žindaičių kraštai, todėl jų bibliotekose nuolat yra nau­jos informacijos.

Genovaitė JOKŪBAITYTĖViešosios bibliotekos vyriausioji

metodininkė

Miesto šventę pagyvins „Kumite" sportininkai

Gintarė ValeikaitėŠventėje ,Jurbarko miestelio ir

verslo dienos 2006“ nuo 9.45 val. savo parodomąją programą viešai rodys karatė klubo „Kumite" spor­tininkai.

Jurbarko karatė klubas „Kumi- te“ (liA. - nuosaikus) įsikūrė 2002 metais. Kyokushin karatė - atviro smūgio karatė rūšis. Japonų kalba „kyokushin44 reiškia aukščiausiąją, absoliučiąją tiesą. Apie klubą ir ka­ratė ypatumus pasakoja Artūras En­čeris.

- Kaip prasidėjo Jūsų sportinis gyvenimas?

- 1993 metais Juodaičiuose įsi­kūrė Kyokushin karatė klubas ir aš tapau jo nariu. Tuo metu tai buvo nauja sporto šaka Lietuvoje, todėl sportavo nedaug vaikinų. Juodaičių sportininkus treniravo Rolandas Kringelis. Tačiau treneriui išsikėlus gyventi į Kauną, treniruočių skai­čius palaipsniui sumažėjo. Baigęs mokyklą, metus tarnavau Lietuvos armijoje Pravieniškėse, tačiau noras

treniruotis nedingo. Todėl net tar­naudamas armijoje du kartus per sa­vaitę važiuodavau į treniruotes Kau­ne. Mano mokytojas buvo Romas Vitkauskas, dabartinis Lietuvos kio- kushin karatė federacijos preziden­tas. Nors jaunystėje domėjausi ir ki­tomis sporto šakomis - krepšiniu, kultūrizmu, tačiau tikrasis mano pa­šaukimas yra karatė.

Didžiausias mano pasiekimas - 4- oji vieta antrajame Respublikos Ky­okushin karatė čempionate. Grįžęs iš armijos ėmiau mokyti Klausučių vaikus. Dabar Jurbarko mieste ir rajone noriai sportuoja apie 160 jau­nųjų karatistų iš Veliuonos, Stakių, Vadžgirio, Eržvilko, Smalininkų, Viešvilės. Jurbarkiečiai treneriai mo­ko ir Sudargo (Šakių r.) karatė sporti­ninkus. Džiaugiuosi, kad treniruotėse nepasitaiko rimtų traumų.

-Ar yra nustatytas sportininkų am­žiaus limitas?

- Norintiems sportuoti karatė, am­žius nėra svarbu. Šiuo metu jauniau­siam sportininkui penkeri, vyriausiam- keturiasdešimt trys metai. Aš treni­ruoju tuos, kurie nori ir stengiasi.

- Karatė - tai savigynos rūšis ar unikalus sportas?

- Karatė - tai visų savo žemosios prigimties įpročių nugalėjimas. Mo­kantis karatė, nugalima baimė kovoti. Treniruotėse sportininkai ne vien lavi­na judesio techniką, tačiau įgyja ir te­orinių žinių. Kyokushin karatė svar­biausia yra ne fizinis, o psichologinis pasirengimas. Todėl labai svarbu gilinti savo žinias. Praėjusiais metais dalyva­vome seminare Kaune, į kurį buvo at­vykęs ir Pasaulio Kyokushin karatė fe­deracijos prezidentas Kendžis Mido-

ris. Seminaro dalyviams jis pasako­jo apie šį sportą, dalinosi patirtimi, pristatinėjo karatė techniką.

- Kaip dažnai vyksta treniruo­tės? Ar visi sąžiningai jas lanko?

- Treniruojamės du kartus per sa­vaitę, o prieš varžybas ir egzaminus- dar dažniau. Stengiuosi mokinių labui, nes matau jų begalinį norą ly­giuotis į mane. Kai kurie jaunieji sportininkai svajoja ir apie trenerio ateitį. Tačiau norint pasiekti sporti­nių aukštumų, būtina sąžiningai lan­kyti treniruotes. Todėl atsisveikina­me su jaunuoliais, per metus pralei­dusiais daugiau kaip 14 užsiėmimų.

-r Kokios spalvos pirmasis Kyo­kushin karatė diržas?

- Baltąjį diržą gali užsirišti visi be- sitreniruoj antys. Pasiekus aukštesnį sportinį lygį, užrišamas oranžinis, vė­liau mėlynas ir 1.1. diržai. Aukščiau­siąjį sportinio meistriškumo lygį pa­siekęs Kyokushin meistras įgauna tei­sę ryšėti juodu su trimis juostelėmis diržu. Juodą diržą karatė sportinin­kas gali užsiristi tik nuo 18 metų. Sa­vąjį kimono juosiuosi rudu diržu, o šią vasarą ketinu laikyti juodojo diržo egzaminą. Jeigu turėčiau nuolatinį sa­vo trenerį, ruoščiausi įvairioms var­žyboms ir rungtynėms. Tačiau jeigu daugiau laiko skirčiau sau, mano mo­kiniai nepasiektų tokių rezultatų kaip dabar, todėl stengiuosi skirti jiems visą savo dėmesį. Taigi, tenka rinktis tarp savo ir vaikų poreikių.

- Kokie Jūsų klubo ateities pla­nai?

- Gegužės 13 dieną važiuosime į Kyokushin karatė žaidynes Šiauliuo­se. Galbūt nuvyksime ir į Šveicariją.

RengėjasČeslovasSKARŽINSKAS

Veiklos stimulas - noras gyventi geriauVioleta Seredžiuvienė______VL žurnalistė

Jurbarko r. Vadžgirio kai­mo bendruomenės centras įkurtas prieš ketvertą metų. „Nors iki Šimkaičių seniūni­jos - tik 9 kilometrai, Vadž­girys jau buvo tapęs tikru užkampiu - apmiręs kul­tūrinis gyvenimas, viskuo nepatenkinti žmonės,.. Nu­sprendėme - reikia kažką daryti, nes norėjosi gyventi geriau", - bendruomenės centro įkūrimo pradžią prisimena Sigitas Vaitiekū­nas, Vadžgirio pagrindinės mokyklos direktorius. Jis ir tapo pagrindiniu ben­druomenės centro kūrimo iniciatoriumi, subūrusiu aktyviausius vadžgiriečius. Šiandien Vadžgirio kaimo bendruomenės centrui pri­klauso apie 50 narių. Įgy­vendintas ne vienas visai kaimo bendruomenei svar­bus projektas, kuriami nauji ateities pianai.

Nukelta į 17 psl.

Autorės nuotrauka

Vadžgirio kaimo bendruomenės tarybos nariai Edmundas Barauskas, Kęstutis Puišys ir pirmininkas Sigitas Vaitiekūnas žino, kad norint sutvarkyti seno­jo dvaro parką teks visiems vadžgiriečiams sutelktai padirbėti.

Veiklos stimulas - noras gyventi geriauMiKena is / psl.

Kaimas atgijo ir suaktyvėjo

Kaip teigia Vadžgirio kaimo bendruomenės centro pirmininkas S.Vaitiekūnas, kol yra entuziazmo, kol žmonės trokšta gyventi geriau, galima tikrai nemažai nuveikti. Dar daugiau būių galima padaryti, jei būti; i&spręstas klausimas dėl etati­nio darbuotojo bendruomenės cen­tre. Žmonėms, turintiems didelius darbo krūvius, papildomai užsiimti visuomenine veikla bendruomenės centre, tvarkyti krūvas dokumentų yra tikrai labai sunku. „Nuolat apie tai kalbama įvairiuose susitikimuose, tačiau situacija nesikeičia. Žinoma, iš kitos pusės bendruomenės prarastų dalį savarankiškumo, nes valdžia, iš­laikydama etatinį darbuotoją, galėtų daryti tam tikrą įtaką kaimo bendruo­menių centrams", - samprotauja VL pašnekovas. Šiuo metu svarbiau­sius bendruomenės klausimus apta­ria ir įgyvendina iš 7 asmenų suda­ryta bendruomenės taryba. Nuolat pirmininkui talkina mokyklos direk­toriaus pavaduotoju ūkio reikalams

dirbantis Edmundas Barauskas, ver­slininkas Kęstutis Puišys, pedagogė Izabelė Lukošienė ir kiti tarybos na­riai. Įkūrę bendruomenę, vadžgirie- čiai pirmiausia ėmėsi formuoti orga-

- nizacijos įvaizdį, didelį dėmesį skyrė informacijos sklaidai. Parengę pro­jektą ir iš Atviros Lietuvos fondo gavę finansavimą, jie pirmiausia su­kūrė savo interneto svetainę. Pagal PHARE programai pateiktą ir prieš kelerius metus jgyvendintą projektą Vadžgirio gyventojų namus pasiekė internetinis ryšys, buvo įsteigtas in­terneto prieigos taškas, gauti 5 kom­piuteriai. Kabinetas įrengtas mo­kyklos patalpose, tad kompiuteriais naudojasi tiek mokiniai, tiek kaimo jaunimas bei vyresnio amžiaus žmo­nės. Svarbiausia tai, anot pirminin­ko, kad Vadžgirio kaimo bendruo­menės centras turi savas patalpas. Buvę kultūros namai dabar atiduo­ti bendruomenės reikmėms, tačiau bėda ta, kad apšepusį, jau daug metų remonto nemačiusį pastatą reikia iš esmės pertvarkyti. Darbai po trupu­tį juda į priekį - padedant Jurbarko rajono savivaldybei, pirmame aukš­te sudėti plastikiniai langai. Vadžgi- riečiai viliasi, kad 3 mln. litų dalybo­se ir jiems „nubyrės" tie 20 tūkst. litų

patalpų remontui. „Paruo­šėme projektą, laukiame re­zultatų. Dar nežinome, ar pavyks į kaimą pritraukti lėšų pagal W G „Nemunas" parengtą projektą, nes atsa­kymo dar taip-pat nėra", - sako S.Vaitiekūnas, priklau­santis ir W G „Nemunas" tarybai.

Apetitas auga bevalgant

Vadžgirio miestelyje gy­vena apie 500 gyventojų. Su­sibūrę į kaimo bendruome­nę, vadžgiriečiai pamažu ėmė suprasti, kad bendromis pastangomis galima daug nuveikti. Atgijo kaime kul­tūrinis gyvenimas, žmonės pradėjo garsiai kalbėti apie klestinčias negeroves, kel­ti viešumon problemas. Ne vienas tiesiog užsuka į mo­kyklą, ateina pas bendruo­menės pirmininką klausti patarimo ar prašyti pagalbos. Už pačių vadžgiriečių paau­kotus pinigus bendruome­nės patalpose buvo įrengta

Violetos Seredžiuvienės nuotrauka

Vadžgirio kaimo bendruomenės centro pirmi­ninkas Sigitas Vaitiekūnas pats administruoja bendruomenės interneto svetainę, kviečia ben­druomenės narius ir svetainės svečius diskutuo­ti, reikšti savo nuomonę.

šarvojimo salė, bendruomenės na­rių pastangomis suremontuoti kai­mo keliukai, miestelyje sutvarky­

tas apšvietimas. Bendruomenės centras nuolat bendradarbiauja su mokykla, bažnyčia. Jei pavyks gauti lėšų bendruomenės patalpų remontui, čia planuojama įreng­ti sporto klubą jaunimui, repetici­jų salę saviveiklininkams. Vadžgi­riečių ateities svajonė - sutvarkyti miestelio centre esantį buvusio Silvestravičių dvaro parką, išvalyti tvenkinius. Čia turėtų būti įreng­ta poilsio zona, vasarą galėtų vyk­ti įvairūs renginiai. Bendruome­nės pirmininkas jau sumanęs, jog į talką pasikvies melioratorius, jo Vadžgiryje surengus kūrybinį plenerą, buvę mokyklos auklėti­niai, tautodailininkai ir skulpto­riai savo darbus turėtų padova­noti būsimam parkui. Jau įprasta, kad kiekvieną pavasarį organi­zuojamos talkos, tvarkoma mies­telio aplinka, ieškoma rėmėjų. Didžiuojasi kaimo žmonės savo kraštiečiu Albinu Stoškumi ir dė­kingi jam už tai, kad šis neseniai išleido beveik 700 puslapių apim­ties knygą „Vadžgirys". Juk tie, kurie sugeba gerbti savo krašto istoriją, niekada nebus abejingi ir savo krašto ateičiai.Straipsnio numeris balsavimui

šia, kad Ispanijoje muzikantai paju­to norą ne tik puikiai atlikti kūrinius, bet ir žaismingai atrodyti, todėl ke­tina su muzika derinti kūno kalbą, judesius.

Šiuo metu „Sodeikiečio“ orkest­ras turi 25 muzikantus. Tai ne tik mu­zikos mokyklos, bet ir kitų mokyklų moksleiviai. Kartais per svarbesnius

Kelionės skatina keistisJurbarko A. Sodeikos muzikos

mokyklos pučiamųjų instrumen­tų orkestras „Sodeikietis“ per 18 savo gyvavimo metų yra koncer­tavęs ne viename tarptautiniame festivalyje. Neseniai šis kolekty­vas atstovavo Lietuvai Ispanijo­je. Balandžio 29-30 d. tradicinė­je Figuero miesto šventėje, be lie­tuvių, koncertavo svečiai iš Vokie­tijos, Slovakijos, Italijos, Prancū­zijos, Meksikos ir Martinikos.

Dvi dienas orkestrai ir šokėjų gru­pės demonstravo savo sugebėjimus, kuriais žavėjo reiklią Ispanijos publi­ką. Jurbarkiečiai muzikantai koncer­tavo su šokėjų iš Anykščių grupe.

Pasak „Sodeikiečio" orkestro va­dovo Algirdo Marcinkevičiaus, Jur­barko kolektyvas šventėje buvo pats mažiausias, o temperamentingumu, spalvingais tautiniais kostiumais ir da­lyvių gausa išsiskyrė orkestras iš Mek­sikos. Jame dalyvavo per 120 muzi­kantų - nuo mokyklinio iki pagyve­nusio amžiaus. Tačiau pats festivalis Jurbarko muzikantus stebino papras­tumu. Čia nesigirdėjo pas mus įpras­tų iškilmingų kalbų, dėkojimų ir ap­dovanojimų. Svečiai džiaugėsi gero­mis gyvenimo sąlygomis viešbutyje, gausiu patiekalų pasirinkimu, turi­ningu laisvalaikiu.

Su įdomumu laisvą popietę muzi­kantai praleido garsaus dailininko Salvadoro Dali muziejuje, susipažino su mįslinga ir kerinčia dalininko kū­ryba. Figueras - tai dailininko gimta­sis miestas, čia menininkas ir palai­dotas.

„Įveikėme daugiau kaip šešis tūks­tančius kilometrų, aplankėme šešias valstybes, septynis miestus, braidė-

„Sodeikiečio” muzikantai Ispanijoje

me po Viduržemio jūrą, džiaugėmės šiltu oru. Daug malonių įspūdžių parsivežėme iš Vienos, Genujos, Barselonos, Strasbūro, Prahos", - pasakojo A. Marcinkevičius. Jo tei­gimu, nors muzikantai pavargo, ta­čiau visi liko patenkinti, juk tokios kelionės - tai didžiausias atpildas už ilgą laiką, praleistą repeticijose. Be­je, pasak vadovo, prieš šią išvyką, „Sodeikiečio" muzikantai repetavo nei daugiau, nei mažiau kaip įpras­ta. Jau nusistovėjusi tvarka, kad kar­tą per savaitę renkasi visas orkest­ras, o kitomis dienomis repetuoja grupėmis. Iš Ispanijos jurbarkiečiai parsivežė naujų kūrybinių idėjų, to­dėl ateityje žiūrovams tikisi pateikti ne vieną malonią staigmeną. A. Marcinkevičiaus teigimu, svarbiau-

atstovavo mūsų šaliai.pasirodymus orkestro pajėgas su­stiprina iš aukštųjų mokyklų sugrį­žę studentai. Ne vienas orkestro da­lyvis svajoja ateityje tapti jprofesio- naliu muzikantu.

Silpniausia orkestro vieta, vadovo teigimu, ne kasmet besikeičiantys moksleiviai, bet instrumentų trūku­mas. Pigesnius instrumentus papras­tai įsigyja patys muzikantai, tačiau sudėtingų instrumentų mokykla ne* pajėgia nupirkti, todėl tarptautiniuo­se festivaliuose orkestras atrodo ne- solidžiai.

Tačiau kelionės verčia keistis, ieš­koti naujų galimybių, tad ir šįkart prieš išvyką į Ispaniją „Sodeikiečio“ muzikantai pasipuošė naujais kon­certiniais kostiumais. Gerų permai­nų tikimasi ir ateityje.

GRAŽESNĮ JURBARKĄ SUKURSIMEDIRBDAMI KARTU!

Lietuvos Respublikos Seimo narys Saulius Lapenas kartu su Liberalų ir centro sąjungos Jurbarko skyriaus nariais tęsia pradėtą tradiciją kasmet tvarkyti Imsrės upelio pakrantes Jurbarko mieste. 2004 metais, įstojimo į Europos Sąjungą datai įamžinti, buvo pasodinti ąžuoliukai. Kitais metais piktavalių rankomis nulaužti ąžuoliukai buvo atsodinti.

„Būtų gerai, kad galėtume kasmet sodinti medelius ir nereikėtų atso­dinti nulaužtų. Taip labiau pagražintume savo miestą“, - sakė LiCS Jur­barko skyriaus pirmininkas Ričardas Juška.

Pirmadienį, balandžio 24 d., 17 val. kviečiame į talką su patalkiu (gai­vieji gėrimai ir sumuštiniai) Imsrės upelio aplinkai neabejingus žmones, galinčius prisidėti prie ąžuoliukų sodinimo ir aplinkos tvarkymo. Su grėb­liu ir kastuvu atsineškite gerą nuotaiką, o muzika bus vietoje.

LiCS Jurbarko skyriaus pirmininkas Ričardas JUŠKA

TALKA PAIMSRYJE! TALKA PAIMSRYJE!Užsak Nr. 497.

n a u jie n ė lė s

Išrinkome juokų karalius

Vadžgirio pagrindinės mokyklos pradinukai karūnavo didžiausius

j mokyklos juokdarius. Nutarėme, kad kiekviena klasė įgalės išsirinkti savo juokų karalių. Šventę pradėjo pirmokai. Netramdomas juokas ly­dėjo Luko išdaigas. Šypsojomės iš-

i girdę antroko Modesto anekdotus. Garsių plojimų sulaukė trečiokas Julius. Plojome ir juokėmės, kai sa­vo juokelius ėmė pasakoti ketvirto­kė Agnė. Juoko karaliai gavo padė- kos raštus, jiems uždėjome juokda­rių karūnas.

Rūta DOBILAITĖ Vadzgino pagrindinės mokyklos mokinė

žmonės myli gėlesPasak E. Šileikienės, seniūnijoje

yra apie 30 sodybų, kurios gali daly­vauti kasmet Jurbarko rajone ren­giamoje gražiausių sodybų apžiūro­je-konkurse, todėl seniūnijos komi­sijai tikrai nėra lengva išrinkti kele­tą išskirtinių. „Kad nenuskriausta­me žmonių, kurie sodyboms tvarky­ti skiria daug laiko ir pinigu, kiek­vieną rudenį visų gražiausių sodybų šeimininkus kviečiame į vakaronę, kurioje padėkojame už jų darbą, su­teikiame žmonėms galimybę pabūti kartu, pabendrauti, pasidalyti patir­timi",- teigė Šimkaičių seniūnė.

E. Šileikienė džiaugėsi, kad kas­met seniūnijoje daugėja gražių so­dybų, daug dėmesio aplinkai tvarkyti skiria naujakuriai. Važinėdama po kaimus, seniūnijos sudaryta komisi­ja pasidžiaugė Vadžgiryje gražiai tvarkomaG. Stoškaus. Baltraitiskiu kaime - K. Stašaičio, Šimkaičiuose- B. Anusaitienės sodyba. Gražiai sutvarkyta aplinka prie R. Mačiulai- tienės, R. Girdžijauskienės, R. Ja­ko namų Šimkaičiuose, Pauliuose - pas Joną Gaidamavičių, Zofiją Ju- cikienę, Danguolę Kasputienę bei

Onos Girdžiutės sodyba Vadžgiryje sutvarkyta šiuolaikiš­kai ir niekuo nesiskiria nuo miestiečių būstų a pi i n kęs.

Kraštotyrayvresn. bibliotekininkė Lina Lu­

košienė parengė Vadžgirio biblio­tekos ZUU3jiieĮjj_veiKibs metrastft l fti nuoseklus! savitas pasakoi imas' apie Vadžgirio kultūrlnrgvveriimą.

kuituros darbuotoj auksuoda­mi kultūros sklaidą, įamžina ir to meto žmonių kultūros sampratą.

Pinigai padalyti

Šiais metais iš rajono biu­džeto kultūros veiklai buvo skirti 55 tūkst. Lt. Kultūros veiklos programų vertinimo komisija sulaukė 73 projektų, tačiau tik 46 skyrė lėšų.Tarptautinis vaikų ir jaunimo te­atrų festivalis „Vaivorykštė” su­laukė 4800 Lt. Jurbarko miesto Magdeburgo teisių suteikimo 395 m. sukakčiai paminėti teko 7000 T t, Stasio Šimkaus chorų festiva-

ai „Kur bakūžė samanota” - 5000 Lt, tarptautiniam folkloro festivaliui „Ant vandens” - 3000 Lt. Po 1000 Lt paskirta tarptauti­niam mėgėjų teatrų festivaliui „Senjorai ir jaunystė” ir Jurbar­ko kultūros centro saviveiklinin­kų šventei. Jurbarko krašto mu­ziejus gavo 3900 Lt stiklo kepi­mo krosniai įsigyti, 1500 - audi­mo mokyklėlei steigti, 2000 Lt - adventiniams vakarams rengti, 1100 Lt dailės paskaitoms ir pa­rodoms rengti. Miesto kalėdinės eglės įžiebimo šventei numatyta 3000 Lt. Viešvilės kultūros cen­tro rengiamai kūrybinei stovyk- lai-keramikos simpoziumui teko per 1600 Lt.

Kai Kurie renginiai tmansuoti tik tam, kad butų galima nusipirk­ti trūkstamų priemonių. Girdžių kultūros klojimo teatrų šventė fi­nansuota 1000 Lt prožektoriams

šviesos pultui, V^ Tpij-įo ben- i aomenės namų šventė - 15Q0 .

Lt Instrumentui gaminti, Baltari- tiškiųu bendruomenes namai - 1000 Lt muzikiniam centrui pirk­ti, Jurbarku seniūnijos etnokul­tūros dienos - 800 Lt akordeo­nui įsigyti, Klausučių kolektyvo5 metų veiklos šventė paremta 500 Lt kostiumui atnaujinti, Jur­barko kultūros centre numaty­tiems folklorinių šokių moky­mams skirtą 800 Lt instrumen­tams nusipirkti, Šimkaičių kultū­ros centro renginiui 600 Lt teko akordeonui įsigyti.

Nf azesnės sumos padalytos do- . kumentinių filmų festivaliui (600 j Lt), novelės vakarui Veliuonoje , (425 Lt), po 700 Lt - vokalinių j ansamblių šventei „Daina”, terpi tautiniam sakralinės muzikos tes^ rtivaiiui „ ie bęum Laųdam usy "respublikinei liaudiškų kapelų šventei „Pamituvio armonika

Vadžgirio pakraštyje prieš dešimtį metų įsikūrusįOiia Girdžiutė save vis dar vadina naujakure ir džiaugiasi, kad tuo metu, kai kiti kaime šeria gy­vulius ir rūpinasi ūkiu, ji gali tvarkyti aplinką ir džiaugtis gėlynais. Net dar­žo čia beveik nėra - tik mažas šiltna- mėlis, kuriame vaisius brandina keli pomidorų daigai. Miestietiškos O. Girdžiutės valdos sutvarkytos šiuolai­kiškai, malonią vėsą teikia žydinčio­mis lelijomis papuoštas didokas tven­kinys sodybos pakraštyje ir jauki me­dinė pirtelė su terasa, iš kurios atsi­veria vaizdas į sodyboje išsaugotą erd­vę. Žvelgiant į ją, pamiršti, kad čia kaimas ir už tvoros kapstosi vištos. Bet tokių žmonių, kurie turi specia­lybes ir gali atsisakyti ūkio, kaime at­siranda vis daugiau. Dažniausiai jų sodybos ir tampa pavyzdinėmis.

Daiva BARTKIENĖ

Raudonėje penktą kartą skleidėsi „Panemunių žiedai”Gegužės 27-ąją penktą kartą

Raudonės pilies bokšte suplazdė­jo miestelio vėliava, paskelbusi „Panemunių žiedų” šventės pra­džią. Kiekvieną pavasari senoji Raudonės pilis atgyja, sukviesda- ma gausų būrį svečių.

Tradicine tapusi šventė prie Ne­muno šiemet sulaukė ne vien Jur­barko krašto gyventojų ar iš kitų

! miestų ir miestelių atvykusių svečių, bet ir rajono bičiulių iš Moldovos Kriulenio rajono savivaldybės bei iš Kirovsko (Baltarusija) atvažiavusių

' muzikantų ir šokėjų.Šiemetinė šventė j dainos, šokio,

: muzikos pynę jsuko „Imsrės” fol- ! kloro ansambli ir „Eržvilko bando­n i j ą ”, Vadžgirio modernaus folklo­ro grupę ir",Vėjuką”. „Panemunių vėjų dainos” pavadintame koncer­te mūsiškę „Mituvą” keitė skambi baltarusių liaudies dainų ansamblio

Milovica” daina ir gražus šokis, iš Kriulenio atvykusių kolektyvų pa­sirodymas.

Svečiai iš Moldovos šiemet į šven­tę atvažiavo su ypatinga misija. Ne vieną dešimtmetį draugystės ir ben­dradarbiavimo ryšiai sieja Jurbarką su Moldovos Kriulenio rajono sa­vivaldybe. Tad gegužės 27 d. Rau­donės pilies salėje Jurbarko rajono meras Aloyzas Zairys ir Kriulenio rajono savivaldybės vadovas Grigo-

Rajono meras Aloyzas Zairys ir Kriulenio rajono savivaldybės vadovas Grigore Sirbu pasirašė bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį.nės, šventė po atviru dangumi turi savo privalumų, bet ją visuomet ly­di nerimas dėl gamtos užgaidų. Ste­bint orų prognozes, nuotaika tam­sėjo kaip slenkantys debesys, tačiau pirmuosius šventės dalyvius išgąs­dinęs lietus daugiau nebegrasino.

Nors finansinio nuostolio renginys nepatyrė, šaltas ir perm ainingas oras, matyt, buvo ta priežastis, dėl kurios „Panemunių žiedai” šiemet sulaukė mažiau lankytojų.

Nuslinkus rūpesčiams, šventės rengėjai žvelgia į kitų metų planus.

re Sirbu pasirašė bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį, patvirtinda­mi, jog prieš daugelį metų užsimez­gusi pažintis atveria naujas galimy­bes. Iš Moldovos su oficialia dele­gacija drauge atvykę liaudies šokių ansamblis „Loziuare” ir vyrų voka­linis folkloro ansamblis „Soimani” ' šventę sušildė ir nuoširdum u, ir profesionalumu. Beje, „Panemunių žiedai” ir svečiams buvo kaip reta gera proga pabendrauti, pažinti mūsų krašto tradicijas, papročius. Scenoje kolektyvai keitė vieni kitus, pilies prieigose virė gyvenimas - tradicinius krašto amatus demonst­ravo tautodailininkai, akį traukė meno dirbinių paroda - mugė, se­niūnijos išradingai pristatė Jurbar­ko krašto etninių regionų kulinari­nį paveldą.

Penkto ji „Panem unių ž ied ų ” šventė jos rengėjams kaip niekad kėlė daug rūpesčių. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Radetos SaVickie-

____ 1 J

„Nelengva^apsisp/ęstidėl pagrindi­nio šventės koncerto. Šiemetinė fol- kroko misterija „Žaibo gėlės” su­laukė gerų atsiliepimų, tačiau suras­ti tinkamą pastatymą vis sunkiau, juo labiau jog mūsų pasirinkimą ri­boja renginio biudžetas”, - kalbėjo R. Savickienė. Kultūros skyriaus ve­dėjos nuomone, toks didelis rengi­nys - ne vieno žmogaus darbas, jo sėkmė priklauso nuo visų už jį at­sakingų žmonių požiūrio, iniciaty­vos, profesionalumo. „Esame dė­kingi už pasiūlymus, idėjas. Sureng­ti šventę kultūros darbuotojam s kaip visad padėjo komunalininkai, policija, nuoširdų ačiū noriu pasa­kyti rėmėjams, visiems mums linkė­jusiems sėkmės”, - sakė R. Savic­kienė.

„Panemunių žiedai” jau tapo ne­atskiriam i nuo Jurbarko krašto. Kiekvienas, atvykęs į Raudonę, sa­vaip vertino šventę, o jos rengėjai tikisi, jog kitą gegužę „Panemunių žiedai” vėl sulauks gausaus būrio svečių. Telieka tikėtis ne tik įdo­maus šventės scenarijaus, bet su vil­timi žvelgti į dangų ir laukti gero

Jolita PILECKIENĖ

Nauji puslapiai „Mituvos” istorijoje

Rajono tautodailininkai į klubą susibūrė 1985: n. Jiems iki šių metų pradžios vadovavo Zigmas Vlorlencas, o pastaruoju metu tautodailininkų klu >o “Mituva” vairas perduotas į Dauros Giedrai-] ienės rankas.

Iki šiol tautodailininkai yra surengę nemažai pa-j 'odų, kūrybinių stovyklų. Mę^jfb'drožėjai skulp- ūromis papuošė miesto skverus, poilsiavietes, žy-j nių kraštiečių gimtąsias sodybas.

Apie ateityje numatomą klubo veiklą, svajones ir •ūpesčius kalbamės su klubo pirmininke D. Gied- aitiene, baigusia anuometinio Vilniaus dailės insti-* uto Taikomosios dailės fakulteto Tekstilės katedrą.

- Saviveikla, tautodailė šalia pro- esionalaus meno neretai nu- )lanksta, sulaukia menkesnio ver- ininio. Koks Jūsų požiūris j tai?- Labai vertinu tautodailininkų

'eiklą. Ji man nėra svetima. Dirb- lama Raseinių krašto istorijos mu- :iejuje liaudies meno ir etnografijos rityse, kuravau tautodailininkų Iraugiją „Sodžius”, stengiausi pa­kreipti jų kūrybą etnografijos link. Raseinių rajono kūrėjai turi ir pro­fesionalių menininkų bendriją „Pe­gasas”. Jos veikloje ir aš dalyvavau. „Mituvos” klubas buria ne tik tauto­dailininkus, kuriems kūiyba yra vien pomėgis, bet ir aukštąsias, aukštes­niąsias dailės mokyklas baigusius įmones, galinčius save vadinti pro­fesionaliais dailininkais. Mano ma­nymu, svarbiausia ne kas esi, bet ko­kį supratimą apie liaudies meną tu­ri. Kita vertus, tautodailininkai daž­nai dirba labai nuoširdžiai, kuria iš mielos šauksmo kurti ir negalėjimo to nedaryti. Be to, kūrybinė patirtis yra daug vertesnė už išsilavinimą.

- Kokiais rūpesčiais gyvena „Mi­tuvos” klubo nariai.

- Pirmiausia peržiurėjom klubo narių sąrašą ir pasirodė, kad nema­žai žmonių nebesurandami, nes pa­sikeitė jų telefonai, adresai. Labai no­rėtume, kad norintieji dalyvauti klu­be patys atsilieptų. Labai džiaugia­mės, kad į klubą įsiliejo naujų narių. Kai kalbame apie veiklą, laukiame

„Mituvos” klubui nuo šių metų pradžios vadovauja DauraGiedraitienė.didesnės tautodailininkų iniciatyvos. Norėčiau, kad klube būtų komandi­nis darbas.

Didelis rūpestis Ugniagesių gatvė­je turimos patalpos. Jas klubui pagal panaudos sutartį nuomoja savivaldy­bė. Tačiau praktiškai jomis nesinau­dojama, nes patalpos yra nešildomos, reikalauj ančios kapitalinio remonto. Deja, klubas lėšų neturi. Jų galima būtų ieškoti per fondus, bet ar verta į nuomojamas patalpas daryti dideles investicijas? Juo labiau kad ir daugu­ma tautodailininkų patys turi susikū­rę darbo sąlygas. Ugniagesių gatvėje esančių patalpų tiek ilgai niekam ne­prireikė, kad vargu ar kam jos būtų reikalingos kaip dirbtuvės dabar.

Žinoma, šaunu būtų turėti dailės saloną, bet tam reikia samdyti bu­halterį, administratorių, vadinasi, ir vėl būtini pinigai. Dabar mūsų susi­rinkimai vyksta Jurbarko kultūros centre, Čia ketiname rengti ir paro­das. Parengėm naujus klubo įstatus atsižvelgę į naują Asociacijų įstaty­mą. Pagal juos ateityje klubo veikla galėtų būti plati ir įvairi, svarbu, kad nepritrūktų visiems nariams entu­ziazmo veikti.

- Kokia veikla ketina klubo na-

VADŽGIRYJE. Rugsėjo 17 d. 10 val. Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčioje šv. Mišiomis prasi­dės minėjimas, skirtas kun. An­tano Čimieliaus 90-osioms gi­mimo, 65-osioms kunigystės ir 60-osioms žūties metinėms paminėti. Lietuvos patriotas, politinis kalinys, kun. A. Čimie- lius kilęs iš Paskynų kaimo, mo­kėsi Vadžgirio pradžios mokyk­loje ir Jurbarko gimnazijoje, ku­nigavo Kelmėje. Po šv. Mišių pranešimą skaitys kartu su ku­nigu lageryje kalėjęs dr. Min­daugas Bloznelis, giedos Jur­barko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ver-

,smėu.

riai atkreipti visuomenės dėmesj?- Kaip ir anksčiau, klubas žada

rengti kalėdines ir velykines paro­das - pardavimus. Rimantas Plevo- kas ėmėsi intemėtinio klubo pusla­pio rengimo. Svarstom apie medžio drožėjų kūrybinę stovyklą Gir­džiuose, prie „Mituvos” svečių na­mų, kur turėtų atsirasti mažosios ar­chitektūros elementų, skulptūrinių kompozicijų. Mąstom apie įvairius medžio skulptūrų ansamblius ir ki­tose rajono vietose. Medžio drožėjai rengiasi skulptūromis papuošti 100 m jubiliejui besiruošiančios Jurbar­ko bažnyčios šventorių. Klubo na­riai Eglė ir Juozas Budzinauskai nu­mato kolegas pakviesti į kūrybinę sto- \yklą pajūryje, Karklėje. Gražių idė­jų, turi keramikė Angelė Orlovsky- tė. Ieškosim būdų plačiau pasirody­ti tapytojams, tekstilininkams, kera­mikams. Šiemet parengiau penkis bendrus Jurbarko kultūros centro ir „Mituvos” klubo projektus, deja, jie nesulaukė palankaus Kultūrinės veiklos projektų atrankos komisijos dėmesio ir nebuvo finansuoti. Kitais metais patobulintus šiuos projektus bandysim pristatyti respublikiniams fondams.

2006 METŲ RUGPJŪČIO 26 D.

ŠVENTOJOJE. Daugiau kaip keturios dešimtys neįga­liųjų iš Vadžgirio, Šimkaičių, Veliuonos, Jurbarku, Viešvilės seniūnijų ir Jurbarko rugpjūčio viduryje ilsėjosi Šventosios mo­kymo ir reabilitacijos centre. Kai kurie neįgalieji čia lankėsi pirmąkart. Pasak vienos iš šios išvykos dalyvės Janinos Pra­naitienės, per kėlias poilsiavi­mo dienas jurbarkiečiai malo­niai laiką leido pajūryje, lankė­si koncertuose, kopose prisirin­kę žolynų Šventosios bažnyčio- ; je šventė Žolinę, linksmai va­karojo kartu su Radviliškio ne­įgaliaisiais.

ViIr/fl P i u h i e n e )d ± ę h & i iKtnfizc^^o kiiLfc'flte-

-kO h f) kn/J\ y ] cOj u

v Iš beveik pustrečio tūkstančio Šimkaičių seniūnijos gyventojų daugiau kaip pusė yra darbingo amžiaus. Darbo biržos bedarbių sąrašuose užsiregistravę 76, arba6 proc. darbingo amžiaus gyven­tojų. Šimkaičių seniūnės Elenos Šileikienės pastebėjimu, dalis žmonių darbo biržoje registruo­jasi ne norėdami įsidarbinti, nes ir taip pakankamai darbų turi tė­vų, uošvių ar senelių registruota­me ūkyje, bet norėdami užsitik­rinti socialines garantijas. „Anks­čiau tarp bedarbių buvo nema­žai jaunimo. Dabar tiek jaunų žmonių nepamatysi stovinčių ~~<e parduotuvių - išsilakstė, iš-

inėjo po užsienius", - tvirtina seniūnė, apgailestaudama, kad seniūnijoje nedaug verslininkų, galinčių pasiūlyti darbo.

Kaimo žmogų reikia suprasti

Dvylikti metai Vadžgiryje gyvuoja < Stepono Siriūnaičio vadovaujama įmonė. UAB „Transmesta“ turi me­dienos apdirbimo cechus Vadžgiryje

saaaącffiSEjtojai,brigadininkai,buhalteriai,vady- pĄ s Sin> „fčio , ^ m s naujai

bininkai, bet ir traktorininkai, dirban- įsidarbinęs žmogus neturi ne tik dar- t y s 4 7 0 h a žemės sklypuose, kuriuose bo įgūdžių, bet ir reikalingų žinių, auginami kviečiai, miežiai ir rapsai, traktorininkų, vairuotojų teisių, todėl , Anksčiau turėjom dar daugiau dar- tokius darbuotojus pirmiausia būtina buotojų. Dauguma jų vietiniai, — pa- siųsti mokytis, makojo bendrovės direktorius ir atkrei- Mediniai padėklai iš Vadžgirio iš-

» dėmesį, kad norint darbe išlaikyt: gabenami į Austriją, Belgiją, Vokieti- Kaimo žmones, reikia jiems sudaryt ją, Prancūziją. Dabar „Transmestos“ ypatingas sąlygas. - Juos reikia išleis vadovas kuria planus keisti įmonės ga- ti, kai laikas kasti bulves, kai karvė su mybos profilį, tik tai priklausys ne tik sirgo ar būtina Šieną vežti. Kaime nuo jos pačios, bet ir nuo nau ju part­

nerių, todėl apie tai dar ankstoka kal­bėti.

Seniūnė E. Šileikienė į verslininką S. Siriūnaitį neretai kreipiasi kaip | pagrindinį seniūnijos renginių rėmėją.

Prekės pagal užsakymą

Vadžgiryje yra ne viena parduotuvė, todėl kiekvienas gali rinktis priimti­niausią. Užsukusi į Vilijos Puišienės parduotuvę pagyvenusi moteris neslė­pė, kad jai čia labai patinka, nes visada maloniai aptarnaujama ir randa rei­kalingų prekių. Dalyje gyvenamojo na­mo įsikūrusi mažutė parduotuvė raibs­ta nuo prekių gausos. Čia yra ne tik maisto produktų, tarp kurių galima pa­matyti savo krašto gamintojų prekių, bet vietos pakanka viskam, ko kaimo žmogui bet kada gali prireikti - kalio­šų ar pieno bidonėlių, kitų daiktų.

Pardavėja Irena Bakanauskienė pa­stebėjo, kad kitos Vadžgirio parduo­tuvės uždaromos anksčiau, nei šioji, dirbanti iki 20 valandos, todėl vakare čia pagausėja pirkėjų. Kita vertus, par­davėjos teigimu, akivaizdžiai perkama daugiau, kai mokamos pensijos ir at­lyginimai, o paskui kelios savaitės bū­na tuštesnės.

Parduotuvės savininkė V. Puišienė pasakojo, kad lengviau būtų nuspėti pirkėjų norus, vadžgiriečiai jau įprato savo užsakymus pateikti rastu. Tad ir vežama į parduotuvę reikiamo dydžio guminių batų, sėklų ar puodų. Bran­gindama pirkėjus, V. Puišienė teigė ypač žiūrinti, kad ant prekystalio pa-

i tektų tik šviežios ir kokybiškos pre- ' kės, todėl jei tik kuri kelia įtarimą, ne­

šasi namo. Kad sudominti pirkėją kur kas lengviau, nei jį susigrąžinti, V. Pui­šienė gerai žino, tad jau yf7 metų gy­vuojanti jos parduotuvė, matyt, bus rei­kalinga ilgai.

Ramutė PINKEVIČIENĖ

r. Bakanauskienė (kairėje) ir V. Puišienė negaili pastangų, kad parduotuvė būtų patraukli. R- Pinkevicienes nuotr.

Šiauliuose prizininkais tapo A. Enčerio treniruojami sportinjnkai (iš kairės): E. Biletavičius, *(> jfa

mė ketvirtąją vietą.Ateinantį šeštadienį stipriausi 10-

14 metų „Kumitė“ klubo sportinin­kai jėgas išbandys Kaune vyksiančio­

se Lietuvos vaikų kiokušin karatė as­meninės ir komandinės taurės varžy­bose.

Ramutė PINKEVIČIENĖ

2006 metų lapkričio 11d.;

P i rmosios Eržvilko krašto' -w a _ B ' ’ ^Ketvirtoje vietoje liko antroji

m . ■ * A l % § M ^ O Girdžių komanda, penktoje - ko-SDOVTO Z d l l lV l l“ w manda -M ilda“. VadžgiriečĮaLJF vienintelį kartą gerai pasirodę ma-

Lapkričio 3 d. Jurbarke rinkosi aktyviausi pirmųjų, dar balandžio ^ ^ ^ u l V š t š d ' o d k tinklinį mėnesį prasidėjusių, Eržvilko krašto sporto žaidynių dalyviai ir or- . aidusį eržvjlkječil’ komanda liko ganizatoriai. Jų laukė įspūdingi prizai, medaliai ir pokalbis apie spor- septįntoje vietoje tą kaime. _____

Eržvilko krašto sporto žaidynės

Šiemet pirmą kartą vyksta Eržvilko krašto žaidynės. Jos prasidėjo dar balandžio mė­nesį. Pagal nuostatus žaidy­nių tvarkaraštyje numatytos šaškių, šachmatų, krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teni­so, žvejybos, smiginio, galiū­nų varžybos. Žaidynes numa­tyta baigti spalio mėnesi.

Kaip pasakojo vienas šių žai­dynių organizatorių Petras Va­lutis, tokia žaidynių organiza­vimo forma yraf>atogiausia jų dalyviams. Nors kaimuose žmonių nedaug, tačiau norin­čio sportuoti jaunimo netrūks­ta. Žaidynėse kol kas pirmau­ja pirmoji Girdžių komanda, antroje vietoje yra Varlaukio, trečioje - Pašaltuonio, ketvir­toje - degalinės „Milda“, penk­toje - antroji Girdžių, šeštoje - Vadžgirio komandos.

Gal ne visiems patinka, kad žaidynės vyksta visuomeni­niais pagrindais, kad organiza­cinės išlaidos tenka jų daly­viams. Tačiau žaidynėse įgyta | sportinė patirtis bus neabejo­tinai naudinga kitąmet. Paren­gę projektą, kaimo sportinin­kai gali tikėtis programinio fi­nansavimo iš rajono savivaldy-

-------- - bės sportiniam darbui skiria-. ;^ rnų lėšų .

20b6jįrį§įųšpalio 18 d.,

LengvaatlečiaiPetras ValutisatminimoprizuapdovanojoEržvilkokrašto sportožaidyniųiniciatoriųGintarąKasputį.

V. Kriščiūno nuotr.

Tarptautinėse lengvosios atleti­kos varžybose „Jurbarkas 2006“ dalyvavę sportininkai varžėsi sep­tyniolikoje rungčių. Bene visi ge­riausiai pasirodę Jurbarko leng­vaatlečiai - trenerio V. Giedrai­čio auklėtiniai. Bėgdami vieną mylią puikių rezultatų pasiekė jau­niai Laimonas G iedraitis (4:48,24) fr Andrius Didžbalis(4:49,12), tik šiek tiek atsilikę nuo pirmosios vietos laimėtojo iš Kuršėnų P. Juodžio (4:44,47). Ra­minta Gustaitė antra nubėgo 400 m dįstanciją, o kartu su E. Almi- naite, I. Dieninyte ir R. Gaidyte bėgdama estafetę 4x100 m buvo

Šiauliuose praėjusį šeštadienį vykusiose Lietuvos suaugusiųjų, jaunių ir jaunučių kiokušin ka­ratė komandinės ir asmeninės

j taurės varžybose dalyvavo per j 400 šalies sportininkų ir svečių j iš Latvijos. Mūsų rajonui atsto­

vavo 10 kiokušin karatė klubo „Kumitė" sportininkų, treni­ruojamų Artūro Enčerio.

Geriausiai varžybose sekėsi Airi- dui Bladaičiui iš Šimkaičių. Sis vai­kinas varžėsi su sportininkais, sve­riančiais iki 70 kg, ir visas tris kovas laimėjo, todėl pelnė pirmąją vietą.

I Penkiolikmetis klausutiškis Erikas Biletavičius, šiuo metu laikomas kandidatu j Lietuvos rinktinę, ryžosi kovoti su sunkesniais už save sporti­ninkais ir buvo pripažintas antros vietos laimėtoju. Antrąją vietą iško­vojo ir Smalininkų technologijų ir ver­slo mokyklos moksleivė Agnė Urbi- kaitė. Už gerą pasirodymą trenerio pagyrimų nusipelnė Vadžgirio pa­grindinės mokyklos moksleivis Dei­vidas Juškys. Deja, rezultatai jam lė-

Geriausi sportininkai ruosiasi respublikinėms varžyboms

S. Brazaitis, J. Brazaitytė, S. Urbutytė, M. Baicaitis (is kairės) - „Kumitė” klubo taurės varžybų prizininkai.

70 geriausių kiokušin karatė klubo „K um itė“ sportin inkų

) spalio 28 d. jėgas išbandė Jur- | barko Vytauto Didžiojo vidurinė­j e mokykloje surengtose klubo taurės varžybose. Sportininkai varžėsi savo am žiaus grupėse nuo 7 iki 18 metų. Kad įrodytų savo sugebėjim us, sp ortin in ­kams teko dalyvauti 3-4 kovose.

Tarp septynmečių ir aštuonmečių geriausiai sekėsi Žygimantui Globiui, besimokančiam Sudargo (Šakių raj.) pagrindinėje mokykloje. Antrąją vie­tą pelnė Gausantiškių A. Valaičio pa­grindinės mokyklos mokinys Eiman­tas Mišeika, trečiąją - Veliuonos A. ir J. Juškų vidurinės mokyklos moks­leivis Paulius Dubinskas.

Tarp devynmečių ir dešimtmečių pirmavo Jurbarko Naujamiesčio vi­durinės mokyklos mokinys Simonas Brazaitis, antras buvo veliuonietis Saulius Vaičaitis, o trečias - smali- ninkietis Laurynas Bertašius. 11—12 metų berniukų grupėje geriausiai ko­vojo Stakiuose besimokantis Dainius Čelkis. Antra vieta teko veliuoniečiui Tautvydui Sinkui, trečia - smalinin- kiečiui Augustinui Povilaičiui.

13-14 metų paauglių grupėje pir­mavo Veliuonoje besimokantis Nag­lis Putrius. Antrą vietą iškovojo jur­barkietis Mindaugas Balčaitis, besi­mokantis Vytauto Didžiojo viduri­nėje mokykloje. Trečia vieta teko Sta­kių pagrindinės mokyklos mokslei­viui Aurimui Pankauskui. Jo broliui Aivarui Pankauskui pavyko iškovoti

| pirmąją vietą 15-16 metų berniukų i grupėje. Kitas dvi prizines vietas pa-

sidalij o Eržvilke besimokantys Linas Klinauskas ir Martynas Mockus. Du eržvilkiečiai gerai pasirodė vyriausių, 17-18 metų, vaikinų grupėje: pirmą­

ją vietą laimėjo Vytautas Pocius, tre­čiąją Robertas Bložaitis. Antras bu­vo Sudarge besimokantis Laimis Vi- šinskas.

Mergaitės kovojo susiskirsčiusios į tris amžiaus grupes. Tarp dešimt­mečių ir vienuolikmečių geriausiai pasirodė vadžgirietės: Rūta Dobilai- tė buvo pirmoji ̂ o Agnei Vaidukv- naiteiteko antra vieta. Ingrida S ukai- tytėiš Sudargo pelneTrecfą vietą.!2- 13 metų amžiaus grupėje sėkmin­giausiai kovojo Stakiuose besimo­kanti Milda Pankauskaitė. Antra vie­ta atiteko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivei Simonai Ur- butytei, trečia - Veliuonos A ir J. Juš­kų vidurinės mokyklos mokinei Gre­tai Andriulytei. 14-15 m. amžiaus grupėje išsiskyrė Vytauto Didžiojo vi­durinės mokyklos moksleivė Agnė |VIatelytė,^^rabuvo^a^^ietėW--

įgita Dobilaitė. trečia - Sudarge besi- Jmokanti Jūratė Brazaitytė.1 Treneris Artūras Enčeris pasako­jo, kad „Kumitė“ klubo taurės varžy­bas rėmė Jurbarko kūno kultūros ir sporto centras, Seimo narys Saulius Lapenas, rajono mero pavaduotojas Ričardas Juška, verslininkai Žilvinas Putrius, Renatas Šafikovas ir Regina Matelienė.

Dabar geriausių karatė sportinin­kų laukia Lietuvos taurės varžybos Šiauliuose ir Kaune. Klubo sportinin­kai Aivaras Pankauskas ir Erikas Bi­letavičius tapo Lietuvos jaunių rink­tinės kandidatais, tad jei jie taps pri­zininkais Lietuvos čempionate, atei­nančiais metais galės dalyvauti Vil­niuje vyksiančiame kiokušin karatė jaunių ir suaugusiųjų Europos čem­pionate.

Ramutė PINKEVIČIENĖ

Dainuojantys vaikai ir mokytojai susitiko GirdžiuoseGirdžių pagrindinės mokyklos mokytojos Onutės Pa-

tašienės surengta šventė „Skrisk, dainuže, per mūs kai- mus“ ilgam įsiminė visiems jos dalyviams. Paskutinį spa­lio penktadienį Girdžiuose dainavo ne tik iš daugelio ra­jono kaimo mokyklų suvažiavę vaikai - kartu dainą trau­kė ir jų mokytojai, dainuojantiems pritarė ir į taktą lin­gavo koncerto žiūrovai ir klausytojai.

Pirmokas Svajūnas Birgiolas dainavo „Mes vyra r , o visa salė jam pritarė.

Pradėdama šventę, mokytoja O. Patašie- nė sakė, kad išsipildė jos ilgai puoselėta svajonė - sukviesti vaikus ir visiems kartu padainuoti, pasidžiaugti tuo, ką išmoko, ir pasimokyti kūrybiškumo iš kitų. Įjos kvie­timą mielai atsiliepė Jurbarko A. Giedrai- čio-Giedriaus gimnazijos, Naujamiesčio ir Eržvilko vidurinių mokyklų, Raudonės, Vytėnų, .Vadžgirio pagrindiniu mokyklų dainininkai - solistai, ansambliai, dainavę populiarias įvairių stilių dainas ir savo kū­rybos kurinius. Svečius labai šiltai ir drau­giškai sutiko šeimininkai: dainavo mažųjų ansamblis* juos keitė vyresnieji, o vaikinų

J u rbarko i r Laakdalio draugyste

jau­nimas dainavo savo tėvų jaunystės dainą apie pašėlusį norą greičiau užaugti.

Visada nedrąsu prieš klausytojus stoti so­listams, tačiau šįkart jiems, regis, visai ne­buvo ko jaudintis: šventės dalyviai draugiš­kais plojimais palaikė ir Vytėnų pagrindi­nės mokyklos solistę Dovilę Bucholcaitę, ir savo mamytei skambią dainą traukiantį Gir­džių penktoką Edgarą Liorančą. Ypač ener­gingos ir linksmos mergaitės į šventę atvy­ko iš Vadžgirio. Smagia daina sudrebinu­sios salę, jos paleido į orą tūkstančius mui­lo burbulų. Vadžgiriškių mokytoja Jonė Zai- kauskienė pasiūlė tokią šventę kasmet reng­ti vis kitoje mokykloje - tuomet daininin­kai ne tik turėtų tradicinį renginį, bet ir su­sidraugautų, ir vieni apie kitus daugiau su­žinotų. Su tokia mintimi, sudainavus šven­tės himną - mokytojos O. Patašienės su­kurtą dainą „Skrisk, dainuže'4, ne taip liūd­na buvo ir šventei pasibaigus. Juolab kad daugelis pasinaudojo proga ilgiau Girdžiuo­se pasisvečiuoti, su naujais bičiuliais arti­miau susipažinti, o susipažinus - vėl kartu dainą užtraukti. Juk niekas kitas žmonių taip nesuartina, kaip daina.

Sventineje belgai jurbarkiečius vaišino skru-

_ dinlomis bulvytėmis. Svečius lietu- " viškų šokių ir žaidimų mokė Birutė

Šneiderienė ir Vadžgirio daininin­kai, vadovaujami Linos Lukošienės.

Oficialios Laakdalio delegacijos dalyviai su jurbarkiečiais atsisvei­kino. o jaunimas išvyko į pajūrį, kur Karklėje vyksta tarptautinė sportinė, kultūrinė ir pažintinė sto- vvkla.

ansambliui vyriškai užtraukus liaudies dai­ną, nuščiuvo net visko mačiusios mokyto­jos.

Gimnazistai Martynas Žemaitis ir Mo­desta Pečkaitytė užkrėtė kūrybiškumu, ta­čiau nė kiek jiems nenusileido pirmokas Svajūnas Birgiolas iš Naujamiesčio vidu­rinės mokyklos - nedaug savo instrumen­tą praaugęs dainininkas oriai traukė dai­ną „Mes vyrai“, o visi salėje sėdintys šven­tės dalyviai entuziastingai jam pritarė. Audringais plojimais salė pasitiko ir „Dai-

. nų dainelės44 konkurso laureatę Ievutę Strončikaitę. Girdžiuose padainavusi nau­jausią savo dainą, mergaitė neslėpė, kad ruošdama kūrini televizijos konkursui ^Žvaigždžių ringas“, su mokytoja Rūta ' Sličkute jį dar gerokai tobulins.

Didžiulis būrys dainininkių atvyko iš Raudonės pagrindinės mokyklos - nese­niai merginoms pradėjusi vadovauti mo­kytoja Rita Dovydaitytė šiais mokslo me­tais subūrė damų kolektyvą, todėl ir jų dai­nos smagiai skambėjo. Ovacijomis Gir­džiuose buvo sutikti dainininkai iš Eržvil­ko, atvežę šventės organizatoriams egzo­tišką gėlę - ananasą. Tačiau jų dainos toli

Girdžiųpagrindinėsmokyklosmergaičiųansamblisdainavo savomokytojosOnutėsPatašienėssukurtasdainas.

acmiu u m p uauuua i^apciiaa g i u u u a iu io u . su­sitiko su gyventojais Pašaltuonyje, Eržvilke, Vadž­giryje, Pauliuose ir pateikė savo darbo 2004-2006 metais Seime ataskaitą.

Gyventojai susitikimuose buvo itin aktyvūs: pateikė nemažai klau­simų, aktyviai įsijungė į diskusijas kalbant apie tiesioginius mero rin­kimus, gyventojų pajamų mokesčio mažinimo strategiją, domėjosi Sei­mo narių veikla, bendruomenių projektais ir finansavimu. Ūkinin­kai domėjosi, kodėl sustabdytas že­mės pirkimas iš valstybės, kas nu­stato pieno kainas, kada bus grąžinti išpirkti posodybiniai skly- pai.

Į Seimo narį kreipėsi Pašaltuo- :o pagrindinės mokyklos pedago-

_A siūlydami, kad kaimo mokyk­lėlės neišnyktų, neapibrėžti klasė­se mokinių skaičiaus (dabar jis yra nustatytas, mažiausiai 8 vaikai kla­sėje) ir apgailestavo, jei šito nepa­darys, kaimo mokyklos bus privers­tos užsidaryti. Seimo narys S. La­penas sakė: „Manau, reikia viską padaryti, kad kuo ilgiau vaikas ga­lėtų siekti mokslo savo gyvenamo­joje vietovėje”.

Pašaltuonio kaimo gyventojas pasiūlė, kad būtų nustatyta, jęg pieno supirkimo punktuose priva­loma įsirengti pieno riebumo ma­tavimo aparatus, nes šiuo metu ky­la daug nepatogumų ir barnių.

Kartu su Eržvilko seniūnijos se­niūnu Jonu Aleksiejumi ir Eržvil­ko parapijos klebonu Virgilijumi

Seimo narysSauliusLapenas(dešinėje)beveikkiekvienąsavaitęsusitinkasu rinkėjais.

Rutkūnu Seimo narys aptarė ben­druomenių ateities perspektyvas, finansavimą per projektinę veiklą, taip pat aktualias Eržvilko mieste­lio problemas. Klebonas teiravosi, ar numatoma grąžinti bažnyčiai nuosavybės teises į jos buvusią že­mę. Tai sudarytų sąlygas kaimo vie­tovėse esančioms bažnyčioms gauti bent šiek tiek papildomų pajamų įvairiems iškylantiems poreikiams

Vadžgiriečiai aktyviai įsijungė į diskusijas apie verslą Lietuvoje ir jo plėtojimo galimybes. Bendruo­menės pirmininkas Sigitas Vaitie-

kūnas apgailestavo, „kad nyksta kaimo mokyklos. Reikėtų nukreip­ti į kaimą jaunus pedagogus, nes kuo toliau, vis daugiau jų trūksta“. Bendruomenės nariai džiaugėsi nuveiktais miestelio labtii darbais: sutvarkytas gatvių apšvietimas, naujai želdinamas mokyklos sta­dionas, tikimasi, kad bus kompiu­terizuojama biblioteka, planuo­jama sutvarkyti parką. Vadžgirie­čiai nerimsta ir žada vieningai rei­kalauti, kad būtų įkurta seniūnijaVadžgirio miestelyje.__________ _

Susirinkę Paulių kaimo gyvento­jai aptarė Tautinio paveldo įstaty­

mo ir smulkaus verslo galimybes, darbą pagal verslo liudijimus, kai­me kylančius rūpesčius.

Seimo narys ir toliau numato rengti susitikimus su gyventojais ir pateikti susirinkusiesiems savo darbo 2004-2006 metais Seime ataskaitą. Artimiausiu metu pla­nuojama aplankyti Smalininkų, Veliuonos seniūnijas ir Jurbarko Naujamiesčio vidurinę mokyklą.

Onutė ENČERIENĖ Seimo nario padėjėja-sekretorė

Užsak. Nr. 1706.

Baigiasi 2006 - ieji ... einu per savo gimtąjį miestelį ir žiūriu, kas pasikeitė paskutiniu metu pas mus? Kas gero ir ko dar labai reikėtų, kad gyventi būtų geriau.

Viena vertus, įstojus į NATO ir ES, čia kaime, žymesnių pokyčių lyg ir nebuvo. Bet, kai įsigilini ir pamąstai, prisimeni, kaip atrodė pvz. mokykla prieš 5-6 metus, kokios buvo gatvių dangos, gatvių apšvietimas, kultūros namai, medicinos punktas, paštas, pajunti, kad skirtumas, palyginus su dabartimi, didelis.

Didelę paramą iš ES pajuto ir ūkininkai. Bet ES pinigus skirsto agentūros, ministerijos, o minėti objektai daugiausia yra savivaldybės įstaigos. Tad čia daugiausia dėmesio ir įtakos turi savivaldybės Taryba.

Kaip ir Seimas, taip ir mūsų Jurbarko rajono Taryba yra marga: iš įvairių partijų atstovų. įdomu buvo, kam labiausiai knietėjo tokių miestelių kaip Vadžgirys gyventojų gerovė. Savotiškai nustebau, bet pasirodo, tai dabar jau ir kritusiais reitingais ir neseniai skandalais, ypač Vilniuje, pagarsėjusi Liberalų ir centro sąjunga. Mūsų rajono laikraštis „Šviesa" irgi dažnai „pažnaibo" rajono Tarybos liberalcentristus (kaip ir kitas partijas) už vienokius ar kitokius sprendimus, nutarimus. Gal tai ir gerai, tam ir yra valdžia, kad ją kritikuotų. Bet negalima pamiršti ir pozityvaus požiūrio į kaimo žmonių reikalus ir pagaliau, realius darbus, kuriuos nuveikė minėtos partijos nariai - rajono deputatai.

Manau, kad daug kas pasikeitė į gerąją pusę. Pasirodo, kad liberalcentristai neliko abejingi mūsų kultūros namams. Jų dėka dabar kultūros namuose šviečia plastikiniai langai. Dar neseniai naktimis po miestelį „pušinėjome", dabar gi galim džiaugtis apšviestomis gatvėmis. Vėlgi tai labiausiai rūpėjo šios partijos atstovams rajono Taryboje.

Neliko be jų dėmesio miestelio gatvių būklė. Kai kurios puikuojasi atnaujinta asfalto danga. Ne be liberalcentristų pritarimo atlikta mokyklos renovacija, jaunimas vakarus leidžia gražioje sporto salėje.

Atrodytų, vos ne vieni liberalcentristai rūpinasi mūsų miestelio gerove. Toli gražu ne... Be kitų partijų pritarimo vargu ar būtų padaryta tai, ką minėjau. Tačiau, nors ir nesu nei šios partijos narė, pastebėjau dar vieną dalyką: pas mus, Vadžgiry (manau ir kitur), nereti svečiai šios partijos įvairių lygių atstovai. Su gyventojais neretai susitinka Seimo narys Saulius Lapenas, rudenį svečiavosi visa grupė šios partijos Seimo narių. Bendrauja su vietos žmonėmis iš rajono Tarybos liberalcentristai. Svarbiausia, mano nuomone, kad šie žmonės

-'susitinka su vietiniais ne dėl reklamos (nes ne tik prieš rinkimus susitinka su gyventojais), ne tik pasakoja apie savo pasiekimus, bet atidžiai klausosi kiekvieno žmogaus, įsigilina įjo problemas ir padeda jas spręsti. Manau, labai svarbu jau vien tai, kad domimasi kaimo žmonių reikalais. Žmogus pajunta, kad nėra valdžios užmirštas, kad galima savo problemas išspręsti padedant mūsų išrinktiesiems.

Manau, nebūsiu neteisi sakydama, kad, deja, kitų partijų atstovai, bent pas mus beveik nesirodo arba jų net negirdėti. O gaila... Juk ne vien už liberalcentristus balsuota per rinkimus.

Baigdama nenorėčiau, kad mano pamąstymai būtų suprasti kaip Liberalų ir centro sąjungos partijos liaupsinimas. Bet faktai neleidžia kitaip rašyti.

Nenoriu teikti, kad liberalcentristai neklysta, viską padaro, ką pažada. Visko būna.... Bet svarbiausia - jie daro. Realiai! Kad kaimo žmogus pasijustų gyvenąs geriau, lengviau. O tai ir yra svarbiausia.

Virginija Krikščionaitienė Vadžgirio kaimo gyventoja