Jurbarko rajono kaimiškųjų vietovių endogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)

Jurbarko rajono kaimiškųjų vietoviųJurbarko rajono kaimiškųjų vietoviųendogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)endogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)

A.A. Aleksandravičius, LŽŪUAleksandravičius, LŽŪU

INTEREG III B

HINTERLAND

HINTERLAND PROJEKTO TIKSLAS IR REZULTATAI

TIKSLAS REZULTATAIValdyti nuosmukio (nedarbo gyventojų senėjimo, migracijos, infrastruktūros bei kraštovaizdžio nykimo ir kt.) problemas kaimiškajame regione (Hinterland‘e)

•Nuosmukio regionų apibrėžtis ir tipai •Numatytos nuosmukio regionų plėtros galimybės•Kooperacijos tarp miesto ir kaimo modelių sukūrimas •Scenarijų ir strategijų/strateginių požiūrių sukūrimas nuosmukio regionams

HINTERLAND PROJEKTO STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Kaimiškųjų vietovių analizė, tyrimas ir apžvalga vietos lygmenyje;

2. Vidinių kaimo vietovių plėtros galimybių mobilizavimas – naujos/esamos priemonės;

3. Partnerytės skatinimas sprendžiant vystymosi problemas tiriamosiose pilotinėse kaimo vietovėse;

4. Kaimiškųjų regionų plėtros politikos ir nuosmukio proceso kaimiškuosiuose regionuose palyginimas Baltijos jūros regione ir ES kontekste.

PILOTINIŲ VIETOVIŲ ATRANKOS KRITERIJAI (1):

1. Kaimo vietovė, kurioje gyvena ne mažiau kaip 1000 gyventojų;

2. Aiškus kaimo vietovės branduolys, pagrindas, t.y. vietovė turi savo plėtros istoriją, raidą;

Kaimo vietovės plėtra pasižymi:Kaimo vietovės plėtra pasižymi:

- vietos plėtros veikėjai sėkmingai sprendžia vystymosi problemas, vietovė atradusi savo konkurencinius pranašumus, vietovės ekonominė ir socialinė būklė palanki (Veliuonos,Skirsnemunė sen.);

- vietos plėtros veikėjai pradėję spręsti vystymosi problemas, ieško savo konkurencinių pranašumų, vietovės ekonominė ir socialinė būklė vidutiniška (Viešvilės, Raudonės, Seredžiaus, Eržvilko sen.);

- vietos plėtros veikėjai nepradėję spręsti vystymosi problemų, kol kas neieško (ar neranda) savo konkurencinių pranašumų, vietovės ekonominė ir socialinė būklė nepalanki (Juodaičių, Girdžių sen.).


Pagal miesto ir kaimo erdvinį santykį kaimo vietovės skirstomos į 3 tipus:

– kaimiškosios priemiestinės vietovės (Veliuonos, Skirsnemunės, Girdžių sen.)

– agrarinės, pereinamosios kaimo vietovės, kuriose žemės ūkis užima svarbią vietą, tačiau su tendencija didinti ekonominę diversifikaciją, tokiose sferose kaip žemės ūkio produkcijos perdirbimas, amatai ir paslaugos. Namų ūkiai tokiose vietovėse yra didesni nei kitose vietovėse (Viešvilės, Raudonės, Seredžiaus sen.)

– kaimiškosios periferinės, nutolusios kaimo vietovės, kurios paprastai yra retai apgyvendintos ir daugeliu atvejų esančios periferinėse šalies teritorijos dalyse, toli nuo miesto vietovių centrų (Juodaičių, Eržvilko sen.)


Pilotinių seniūnijų SSGG analizę

JUODAIČIŲ seniūnijos SSGG analizė

STIPRYBĖS• Stiprus vietos gyventojų tarpusavio ryšys – organizuojamos talkos,

pagalba „kaimynas kaimynui“;• Glaudūs ryšiai tarp gyventojų ir seniūnijos administracijos;• Kokybiškos socialinės paslaugos. Yra socialinių paslaugų centras;• Veikia senelių globos namai;• Stiprus dvasinis kultūrinis paveldas. • Gerai organizuotas kultūros institucijų darbas.• Gerai išvystytas informacinių paslaugų tinklas;• Žymus mokyklos darbuotojų indėlis į krašto istorijos atgaivinimą ir

išsaugojimą;• Tyras oras. Neužterštas pramonės.

• Sparčiai auganti emigracija, ypatingai jaunų žmonių;• Žemas gyventojų išsilavinimo lygis;• Kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Nekvalifikuotiems darbuotojams trūksta

motyvacijos dirbti ir kelti kvalifikaciją;• Darbo vietų trūkumas;• Bloga kelių būklė;• Seniūnijos ekonomikos bloga būklė lemia šeimų skurdą ir kitas socialinės atskirties

apraiškas;• Mažos investicijos į vietovę, užsienio investicijų apskritai nėra;• Bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO stoka;• Seniūnija nutolusi nuo rajono centro ir kitų didžiųjų miestų;• Nepatraukli gamta kaimo turizmui plėtoti.


SILPNYBĖS

• Viešųjų darbų organizavimas;• Bendruomenių sukūrimas;• „Iš apačios į viršų“ principo taikymas bendradarbiavimo su

seniūnijos/savivaldybės administracija, tikslais;• Kultūrinės veiklos organizavimas;• Elektroninių paslaugų paklausa ir prieinamumas;• Nuolatinio mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas

pripažįstančios visuomenės ugdymas;• Ekologinių ūkių plėtra;• Tradicinės žemės ūkio veiklos diversifikavimas.


GALIMYBĖS

• Profesionalios, kvalifikuotos darbo jėgos ir „protų“ nutekėjimas į kitus rajonus ir jaunesnių bei iniciatyvesnių žmonių emigracija;

• Vietovės konkurencingumo stoka;• Gyventojų senėjimas – auganti kaimų depopuliacija;• Senstantys seniūnijos gyventojai didins socialinės paramos poreikį

seniūnijoje;• Blogėjanti demografinė ir ekonominė situacija, gyventojų

abejingumas didins socialines problemas;• Didėjanti socialinė atskirtis (nepatrauklus vietovės įvaizdis).


GRĖSMĖS

• Gera geografinė padėtis: istorinis Lietuvos karo prekybos kelias Kaunas – Jurbarkas, taip pat Nemuno upė;

• Platus ir plačiai nusidriekęs Nemuno upės slėnis, turintis išskirtinę kraštovaizdžio ir ekologinę vertę;

• Seniūnijos įeina į VVG „Nemunas“ teritoriją, kurioje šiuo metu rengiami svarbūs šalies turizmo maršrutai;

• Daug materialaus kultūrinio paveldo bei valstybės saugomų paminklų;• Pritraukiamos užsienio investicijos;• Geras susisiekimas iš seniūnijos centro;• plėtojami senieji amatai;• Pastebimos nekvalifikuotų bedarbių pastangos persikvalifikuoti;• Geros vaikų švietimo sąlygos.

VELIUONOS seniūnijos SSGG analizė

STIPRYBĖS

• Jaunų specialistų emigracija;• Vietinės darbo jėgos trūkumas;• Didelis gyventojų mirtingumas. Miršta 3-4 kartus daugiau nei

gimsta. Seniūnijoje vyrauja neigiamas populiacijos saldo;• Didelis socialiai remtinų ir skurstančių gyventojų skaičius. Kasmet

didėja gaunančių socialines išmokas žmonių skaičius;• Didelis mokytojų trūkumas seniūnijoje;• Didelė seniūnijos gyventojų dalis pensinio mažiaus (1/3 dalis);• Bloga namų ūkių šulinių vandens kokybė.


SILPNYBĖS

• Nemuno slėnis viena perspektyviausių vietos ir užsienio turizmo trasų. Nemuno upę ir pakrantėse esančias gyvenvietes atgaivins vandens turizmas;

• Turizmo plėtra atskleis vietos gyventojams nevisiškai išnaudotų vandens išteklių ir kultūros paveldo tikrąją vertę;

• Investicijų pritraukimas užtikrins vietos ekonomikos augimą, įtraukiant į aktyvią veiklą kaimo gyventojus;

• Kultūrinio paveldo lankymas sukuriantis seniūnijai pridėtinę vertę;• Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra (bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio

įmonėmis);• Kaimo turizmo plėtra.• Ekologinių ūkių plėtojimas;• Kvalifikuotos darbo jėgos didėjimas.


GALIMYBĖS

• „Protų nutekėjimas“ ir jaunų bei iniciatyvių žmonių praradimas;• Didelis pensinio amžiaus žmonių skaičius seniūnijoje didins

socialinės paramos poreikį;• Senųjų seniūnijos gyventojų mažėjimas, silpnins vietovės senąsias

tradicijas;• Vietovės darbo jėga seniūnijos plėtrai nebus išnaudojama dėl

nepakankamos kvalifikacijos.


GRĖSMĖS

• Labai didelis rekreacijos potencialas. Tarptautinės reikšmės „Natūra 2000“ teritorija;

• Daugialypis plėtros potencialas, tinkamas ekologiškų ir natūralių produktų gamybai bei kitoms šiuolaikinėms kaimo plėtros funkcijoms (aplinkosaugos, pažinimo, rekreacijos ir pan.) vykdyti;

• Gausūs materialiojo kultūrinio paveldo ištekliai: seni XX a. pradžios vokiečių laikų pastatai, saugomi kapinynai;

• Didėjančios investicijos;• Teigiamas populiacijos saldo;• Seniūnijoje veikiančiuose vaikų globos namuose yra darbo vietų

seniūnijos gyventojams.

VIEŠVILĖS seniūnijos SSGG analizė

STIPRYBĖS

• Didelė emigracija;• Darbo išteklių stoka;• Motyvacijos stoka dirbti dėl gaunamų socialinių pašalpų;• Kaimo gyventojai nėra pakankamai informuoti apie viešąjį

gyvenimą, nėra viešosios interneto prieigos;• Dirvožemiai nėra tinkami intensyviai žemės ūkio gamybai;• Sunykusi pramonė ir dėl kylančių reikalavimų užsidariusios kaimo

turizmo sodybos.


SILPNYBĖS

• Rekreacinių zonų išplėtojimas;• Gamtinių išteklių panaudojimas vietovės pridėtinei vertei kurti;• Sukurtas vietovės identitetas;• Gyventojų skaičiaus augimas;• Turistų lankomi gamtiniai ir kultūriniai paminklai.


GALIMYBĖS

• „Protų nutekėjimas“;• Nedarbo seniūnijoje augimas;• Gyventojų abejingumas didins socialines problemas;• Konkurencingumo stoka;• Socialiai remtinų žmonių seniūnijoje skaičiaus augimas.


GRĖSMĖS

Strateginė kryptis – tai orientacija į sritį, kuriai vietovė turi stipriausią potencialą. Strateginės krypties nustatymui dažniausiai naudojamas SSGG analizės metodas, iš kurio nustatomi strateginiai ryšiai.

Scenarijaus kūrimas apima ne tik plėtojamų sričių numatymą, bet ir pačio scenarijaus kūrimo dalyvių, partnerių, galutinių vartotojų nustatymą. Scenarijus leidžia apibūdinti daugiau kokybinės ateities situaciją per ją įtakojančius veiksnius. Šis metodas yra kaip priemonė strategijos rengimui, siekianti priimti geresnius sprendimus dabartiniu metu, orientuotus į ilgalaikes ateities pasekmes.

Dėkoju už dėmesį

Jurbarko rajono kaimiškųjų vietovių endogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)

Documents

Transcript of Jurbarko rajono kaimiškųjų vietovių endogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)