JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA · 3 PRATARMö Jau nuo senų laikų...

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBöS M. VALANČIAUS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

JUODUPöNŲ FILIALAS

JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ

KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA

KOPLYČIOS, KRYŽIAI, KOPLYTSTULPIAI

Pareng÷ Kretingos rajono savivaldyb÷s M. Valančiaus viešosios bibliotekos Juodup÷nų filialo vyr. bibliotekinink÷ Viliojata Gembutien÷

Juodup÷nai

2007

2

TURINYS

PRATARMö.......................................................................................................................................... 3

JUODUPöNAI IR APLINKINIAI KAIMAI ........................................................................................ 5

KOPLYTöLöS, KOPLYTSTULPIAI, KRYŽIAI SENUJŲ JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ

KAIMŲ GYVENTOJŲ PRISIMINIMUOSE ....................................................................................... 7

KOPLYTöLöS ............................................................................................................................. 8

Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, pastatyta pavasarininkų organizacijos...................................... 8

Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, Staniaus sodyboje..................................................................... 11

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, maro kapeliuose ......................................................................... 13

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Prano Vasiliausko sodyboje...................................... 15

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Gedrimų sodyboje ..................................................... 17

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je............................................................... 19

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje....................................................... 21

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, K. Nomgaudžio žem÷je ............................................................. 23

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Juozo Kuprio sodyboje .............................................................. 25

KOPLYTSTULPIAI ..................................................................................................................... 27

Koplytstulpis Juodup÷nų kaime šalia Sereckių sodybos......................................................... 27

Koplytstulpis Narmantų kaime ............................................................................................... 29

KRYŽIAI ...................................................................................................................................... 31

Kryžius Jakštaičių kaime ........................................................................................................ 31

Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje.......................................................... 33

Kryžius Jakštaičių kaime, buvusioje Antaninos Milien÷s sodyboje ....................................... 34

Kryžius Jakštaičių kaime (vietinių gyventojų vadinamas Varnakų kryžiumi) ....................... 35

KAIMO MAŽOJI ARCHITEKTŪRA MARO KAPELIUOSE................................................... 36

Narmantų kaimo maro kapeliai............................................................................................... 36

Jakštaičių kaimo maro kapeliai ............................................................................................... 38

Juodup÷nų kaimo maro kapeliai ............................................................................................. 40

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ........................................................................................ 43

3

PRATARMö

Jau nuo senų laikų neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis buvo kryžiai, koplytstulpiai,

medin÷s ir mūrin÷s koplyčios, nedidel÷s prie medžių prikalamos koplyt÷l÷s. Šie statiniai vieni iš

įdomiausių liaudies dail÷s paminklų visoje Europoje.

Ypač jų daug buvo statoma Žemaitijoje: vieną kilometrą pravažiavus, pakel÷je buvo galima

pamatyti vidutiniškai tris tokius paminklus. O kiek dar stov÷jo sodybose, prie takų, vedančių į

namus, kaimus, – niekas negal÷jo suskaičiuoti.

Šie mažosios architektūros paminklai buvo statomi d÷l įvairių priežasčių:

• Nelaimingos mirties vietose, – kad nesivaidentų;

• Kad apsaugotų nuo perkūnijos;

• Kad nesirgtų gyvuliai;

• Kad sektųsi gyventi ir nebūtų gaisrų;

• Kad nemirtų naujagimiai;

• Kad gimtų berniukas(mergait÷) ir sveikas augtų;

• Kad s÷kmingai grąžintų skolą, pirktų žemę ir kt.

Lietuviai labai gerai mok÷jo parinkti vietas kryžiams, koplytstulpiams. Tai – ramios, jaukios

kelio ar tako vietos, upelio ar ežero krantas, kryžkel÷, pamišk÷, medžių gojelis ir kt.

Didesnius statinius – koplyt÷les statydavo šeimos, kaimynai ar visas kaimas. Statul÷l÷s

būdavo statomos taip, kad žiūr÷tų į sodybą – fundatorių. Dirbant šiuos paminklus, pasireikšdavo

begalinis meistrų kūrybiškumas, fantazija, talentas. Išpuošdavo vingriais ornamentais, g÷l÷mis,

žalčiukais, mediniais skambaliukais. Kalviai nukaldavo saulutes – viršūnes. Skulptūras darydavo

dievdirbiai.

Koplyt÷lių ir koplytstulpių turinys labai įvairus, dažniausiai susijęs su fundatoriaus intencija.

Dievdirbiai vaizdavo tuos šventuosius, kuriuos aplinkiniai valstiečiai labiausiai myl÷jo,

gerb÷, iš kurių, kas be ko, lauk÷ ir praktiškos pagalbos užklupus ligai, badui ar potvyniui. Laukų

darbus pad÷jo dirbti Šv. Izidorius su s÷tuve rankose, dviem angelais ir jaučiais vagoje. Šaunusis

riteris Šv. Jurgis, nuo balto žirgo smeigiantis ietimi į besiraitantį po kanopomis slibiną, globojo

sodiečių gyvulius. Ypač savas valstiečiui ir neatskiriamas nuo jo gyvenimo buvo Rūpintoj÷lis.

Giliai susimąstęs žvelg÷ jis į žmones iš pakel÷s stogastulpių ir koplyt÷lių. Nuo maro epidemijų

saugojo piligrimas Šv. Rokas, nuo gaisro – nesiskiriantis su vandens kubil÷liu Šv. Florijonas.

Visos koplyt÷l÷s yra atidengtos, kad būtų matyti jose pastatytos statul÷l÷s. Jos dvelkia

paprastumu, rimtumu, kartu ir subtilumu.

4

Iš amžių gelm÷s at÷jęs lietuvių paprotys – savo gyvenimo džiaugsmą ir liūdesį pažym÷ti

koplytstulpio ar kryžiaus pastatymu – v÷l grįžta. Statomi kryžiai tremtiniams ir rezistentams, iš

kaimo iš÷jusių ir negrįžusių atminimui, buvusio kaimo vietoje.

Šis kraštotyros darbas skirtas Juodup÷nų bendruomenei ir visiems rajono gyventojams;

ateities kartoms. Dauguma Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų koplyčių, kryžių ir koplytstulpių n÷ra

įamžinti ir pristatyti visuomenei. Dalis šio kultūros paveldo jau nyksta, tod÷l kuo skubiau jį buvo

būtina užfiksuoti nuotraukose, aprašyti, išsaugoti.

Šį projektą r÷m÷ Kretingos rajono savivaldyb÷.

Visi mažosios architektūros paminklai aprašyti remiantis senųjų kaimo gyventojų

pasakojimais 2007 metais. Darbe panaudoti kaimo gyventojų pasakojimai, užrašyti dar 1996 metais.

Juodup÷nų kaimo kapinių aprašymui naudota Juliaus Kanarsko surinkta medžiaga

„Juodup÷nų kaimo kapin÷s“ [1].

Visus objektus fotografavo ir pasakojimus užraš÷ V. Gembutien÷ 1996 ir 2007 metais.

5

JUODUPöNAI IR APLINKINIAI KAIMAI

Juodup÷nų kaimas yra pavažiavus 3 kilometrus į vakarus nuo plento Skuodas –Plung÷.

Juodup÷nų kaimo žem÷s ribojasi su Erl÷nų, Leliūnų, Žudgalio, Bargalio, Grūšlauk÷s, ir Skuodo

rajono Palšių kaimo žem÷mis. Artimiausias miestelis – Salantai – už 6 kilometrų.

Juodup÷nų kaime 2007 m. gyveno 342 žmon÷s, Jakštaičių kaime – 34, Narmantų kaime – 16

gyventojų.

Juodup÷nų kaime yra Kretingos rajono savivaldyb÷s M. Valančiaus viešosios bibliotekos

filialas, kuriame įsikūręs viešo interneto prieigos taškas, Kretingos rajono kultūros centro

Juodup÷nų filialas, Juodup÷nų medicinos punktas. Juodup÷nuose veikia šios verslo įmon÷s:

- N. Stanien÷s prekybos įmon÷;

- A.Turauskio prekybos įmon÷;

- UAB „Stanius ir Co“ (auto-motociklų variklių remontas, variklių galvučių

šlifavimas, stūmoklių gamyba, paskirstymo velen÷lių restauravimas, aliuminio

virinimas);

- Vidmanto Litvino akmens apdirbimo įmon÷;

- Pilelien÷s Zitos medžio apdirbimo įmon÷.

Jakštaičių kaime yra įsikūrusi individuali įmon÷ „KANEVA“ kuriai vadovauja V.

Sendrauskait÷.

Puiki Juodup÷nus supanti gamta. Miškai turtingi grybais ir uogomis, paukščiais ir žv÷rimis.

Nepakartojami reginiai atsiveria nuo Juodupio upelio šlaitų. Pakeles puošia mažosios architektūros

paminklai.

Juodup÷nų kaime išlikusios kelios XIX a. etnoarchitektūrin÷s sodybos.

Per kaimą teka Juodup÷s upelis, davęs pavadinimą ir kaimui. 1978 m. ties Juodup÷nais jis

užtvenktas. Įrengta vandens saugykla.

Kaimo kryžkel÷je sueina Erl÷nų – Narmantų ir Aleliūnų – Juodup÷nų keliai.

Manoma, kad Juodup÷nų kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pus÷je, po valakų reformos.

1846 metų duomenimis, Salantų parapijos Juodup÷nų kaime buvo 21 dūmas. 1870 metais 323

kaimo valstiečiai atlikin÷jo atodirbio prievolę už žemę grafui J. Tiškevičiui.

1923 metais kaime buvo 29 ūkiai ir 199 gyventojai. 1923 metais įsteigta pradžios mokykla.

Pokario metais kaimas buvo apylink÷s ir Kirovo kolūkio centru. Po reformų XX a.

aštuntame dešimtmetyje Juodup÷nų apylink÷ buvo prijungta prie Grūšlauk÷s, v÷liau prie Imbar÷s

apylink÷s. Kirovo kolūkis buvo prijungtas prie Alkos kolūkio. Pradin÷ mokykla 1953 metais

6

pertvarkyta į septynmetę. 1962 metais – į aštuonmetę. Nuo XX a. 9 dešimtmečio kaime liko tik

pradin÷ mokykla.

1959 ir 1970 metais kaime gyveno 284 žmon÷s. 1979 metais – 383, o 1985metais – 326

žmon÷s. [1].

Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų mažosios architektūros objektų žem÷lapis [4]

7

KOPLYTöLöS, KOPLYTSTULPIAI, KRYŽIAI

SENUJŲ JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ GYVENTOJŲ

PRISIMINIMUOSE

(pagal Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų gyventojų pasakojimus)

Aš nor÷čiau prikelti bent vieną senelį

Iš kapų milžinų!

Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį

Iš senov÷s laikų!

/Maironis/

8

KOPLYTöLöS

Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, pastatyta pavasarininkų organizacijos

„Ši koplyčia pastatyta Juodup÷nų kaime šalia kelio vedančio į Leliūnų kaimą. Šią koplyčią

pastat÷ pavasarininkų organizacijos nariai: Petras Giedra, Jurgis Pilelis, Juozas Stanius. Pad÷jo ir

Adomas Pabr÷ža – dav÷ arklius, nes reik÷jo užpilti prūdą. Lentos koplyčiai statyti buvo išpjautos

Juozo Staniaus lentpjūv÷je. Meistras buvo Petras Giedra. Šios koplyčios atsiradimo istorija tokia:

„Baltel÷s kaime netoli K. Rapalio ūkio buvo nugriuvusi sena koplyčia, tai pavasarininkai surinko

statul÷les, P. Giedra jas restauravo. Koplyčią pastat÷ mokyklos žem÷je. Kunigas pašventino

koplyčią ir ta proga vyko didžiausias balius, kurį ir dabar dar daugelis prisimena.“ (Papasakojo O

Stanien÷ (g. 1927 m.) ir O.Pilelien÷,( g. 1920m.). Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m., Juodup÷nų

bibliotekos bibliotekinink÷).

„Kai koplyčią šventino buvau dar labai maža gal 6 metų prisimenu, kad švent÷s metu buvau

pasiklydusi, o sesę mama neš÷si ant rankų, dar nevaikščiojo, sesuo buvo gimusi 1933 metais sausio

15d.“ (Papasakojo Stefa Budrien÷ (g.1927 m.) Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m., Juodup÷nų

bibliotekos bibliotekinink÷).

„1984 m. koplyčia buvo perstatyta. Petras Giedra v÷l restauravo statul÷les. Pilelis Jurgis iš

savo l÷šų perstatydino koplyčią. Pasamd÷ meistrą Juozą Venckų, gyvenantį Salantuose. Nuvež÷

medieną į Salantus ir parsivež÷ gatavą padarytą koplyčią. Kaimo vyrai pad÷jo iškelti iš mašinos ir

pad÷ti ant fundamento.“ (Papasakojo O Stanien÷ (g. 1927 m.). Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m.,

Juodup÷nų bibliotekos bibliotekinink÷).

Geguž÷s m÷nesį prie šios koplyčios kaimo žmon÷s renkasi vakarais giedoti gegužinų maldų.

Koplyt÷l÷ medin÷ aštuoniakamp÷ vienų durelių. Atidengta iš trijų pusių. Stogelis apkaltas skarda.

Daug metų koplyčią ir jos aplinką tvark÷ Ona Pilelien÷. Dabar ją tvarko ir prižiūri Aldona

Stonkien÷.

9

Apie 1933 m. pavasarininkų organizacijos pastatyta koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime.

Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

10

Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Žmon÷s renkasi giedoti „ Majaus“ – gegužinių pamaldų. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

11

Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, Staniaus sodyboje

Koplyčia ir kryžius pastatyti 1990 m. Juodup÷nų kaime prie Petro Staniaus sodybos, šalia

kelio sankryžos Leliūnai – Erl÷nai. Koplyčios ir kryžiaus meistras yra pats Petras Stanius. Statul÷les

restauravo Petras Giedra. Koplyčia ir kryžius yra naujai padaryti ir truputi perkelti į kitą vietą.

1986 m. platinant kelią, koplyčia ir kryžius atsidūr÷ kelio viduryje. Kadangi senoji koplyčia ir

kryžius jau buvo supuvę, tai visiškai tokius pat savo l÷šomis iš naujos medienos ir padar÷ pats

Petras Stanius. Kryžius padarytas iš ąžuolo. Kryžiaus viršūn÷je matosi baltas pelikanas, sparnais

apgl÷bęs savo vaikus. Šitas pelikanas simbolizuoja šeimos santarvę ir stiprybę. Pasakojama, kad

bado metu pelikanas snapu peš÷ iš savo kūno kraują ir maitino vaikus. Kiekvieną geguž÷s m÷nesį,

kas vakarą, kaimo žmon÷s renkasi prie šios koplyt÷l÷s giedoti „Majaus“. Susirinkę pakalba apie

darbus, sužino visas kaimo naujienas.

Apie senąją koplyčią pasakojama taip: „Koplyčia buvo pastatyta 1896 m. Ją pastat÷

S. J. Vičiai. Jau daug metų gyvendami kartu jie nesusilauk÷ vaikų. Prisi÷m÷ apžadus, gimus vaikui

pastatyti koplyčią. Vičiai susilauk÷ dukters Onut÷s, kuri v÷liau ištek÷jo už Vlado Valužio ir

susilauk÷ penkių dukterų. Senasis kryžius buvo pastatytas 1903 metais. Jį pastat÷ Juodup÷nų kaimo

vyrai. Iniciatorius šio kryžiaus statybai buvo Adomo Pabr÷žos brolis. Tais metais labai daug vyrų

sirgo raupais. Kad ši liga aplenktų kaimo gyventojus ir pastat÷ šį kryžių.“ (Stanien÷ Ona, g. 1927m.)

12

Koplyt÷l÷ su ornamentuotu kryželiu ir ornamentuotas kryžius Juodup÷nų kaime, P. Staniaus

sodyboje. Koplyt÷l÷ pastatyta 1896 m. (restauruota 1990 m.) Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007m.

Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Prie koplyt÷l÷s kaimo žmon÷s gieda „Majų“.


13

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, maro kapeliuose

„Koplyt÷lę pastat÷ 1939 m. Man tada buvo šešiolika metų. Ją pastat÷ pavasarininkų

organizacija. Kunigas pašventino. Buvo didel÷s iškilm÷s. Prie koplyčios statybos daug prisid÷jo

broliai Kazimieras ir Leonas Maksvyčiai, Gikarai, Gedrimai. Koplyt÷lę visą laiką prižiūr÷jo

Kazimieras ir Magdelena Maksvyčiai“. (Bron÷ Gedrimien÷, gim. 1922 m.).

Koplyt÷l÷ mūrin÷ su penkiais bokšteliais kurių viršūnes puošia metaliniai kryželiai.

Koplyt÷l÷ atidengta iš trijų pusių.

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaimo maro kapeliuose. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

14


Koplyt÷l÷ atidengta iš trijų pusių. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

15

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Prano Vasiliausko sodyboje

„Kai melioracija nukeldino pastatus laukuose beliko tik viena koplyt÷l÷. Prieš kelis metus

atvažiavęs Vasiliauskų sūnus Pranis suremontavo, sutvark÷, aptv÷r÷ tvorele. Koplyt÷l÷ stovi

Vasiliauskų žem÷je. Dabar tą žemę išnuomoja ūkininkams“. (Rimkien÷ Elvyra, g. 1959 m.)

Koplyt÷l÷ atidengta iš vienos pus÷s, be durelių, langas – išimamas.

Koplyt÷l÷ Prano Vasiliausko žem÷je, Narmantų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

16


Koplyt÷l÷ aptverta, kad neniokotų žv÷rys. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

17

Koplyt÷l÷ Narmatų kaime, buvusioje Gedrimų sodyboje

„Šioje vietoje koplyt÷l÷ stovi nuo pat XIX a. vidurio. Ją pastat÷ mano t÷vo (g. 1910 m.)

seneliai.

1968 metais t÷vas ją perstat÷. Mano sūnus Arūnas 1999 metais padar÷ naują koplyt÷lę ir

pastat÷ senojoje vietoje. Iš vienos sodybos pus÷s stov÷jo koplytstulpis iš kitos pus÷s koplyt÷l÷.

1911 metais, kai siaut÷jo šiltin÷, t÷vo sesuo septyniolikmet÷ Salom÷ja mir÷ nuo šiltin÷s. Po kelių

m÷nesių pats senelis Gedrimas susirgo šiltine. Tada visa šeima ÷jo keliais apie koplyt÷lę

melsdamiesi. Kai niekas beveik neišgydavo, senelis išgijo stebuklingai. Senoji koplyt÷l÷ buvo labai

apž÷lusi alyvomis, tai iškirtome, apval÷me aplinką prieš pastatant naująją koplyčią.“ (Joana

Benetien÷, g. 1939 m.).

Koplyt÷l÷ vienkamar÷, durel÷s įstiklintos.

Nauja koplyt÷l÷ senojoje vietoje. Meistras – Arūnas Benetis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

18

Koplyt÷l÷ iš šono. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.


19

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je

„Koplyčel÷ pastatyta Kopr÷ Ontuona žemie, anou pastat÷ mona vyra tieva. Vo int÷nc÷j÷

statyt÷ bova tuoki (aš papasakuojo tou kou mon bova pasakuoj÷s mona jau m÷r÷s vyrs). Anuo

tievams pradžiuo gyven÷ma d÷d÷le liob m÷rs vaka, tad, kad nem÷rtu, prisiem÷ tuokius apžadus ÷r

pastat÷ tou koplyčel÷. ö ka tik g÷m÷ Juonis, tai tas vaks ÷ v÷s÷ k÷t÷ po tuo nebm÷r÷. Jegu būtu

onksčiau ne÷šm÷r÷, būtų bov÷ 14 vakų, vo beožauga tik 9 vaka. Tou koplyčel÷ aptvier÷ mona

omž÷nat÷lsi vyrs. Bova ÷švuogtas statulel÷s, nup÷rkuom ÷ sodiejuom ÷š nauj÷. Meistros tuos

koplyčel÷s bova Petkos ÷š tuo pateis kaima. Tas Petkos bova pad÷rb÷s ÷ k÷ta koplyčel÷, katra dabar

stuov mona sūnaus suodybuo.“ (Kuprien÷ Justina, g. 1922m.)

Koplyt÷l÷ medin÷ keturių navų. Kiekvienoje navoje stovi statul÷l÷ arba šventas paveikslas.

Koplyt÷l÷ atidengta iš keturių pusių. Pastatyta 1938 metais.

Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

20

Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai, Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Šv. Teres÷l÷s statul÷l÷.


21

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje

Ši koplyt÷l÷ yra negyvenamoje Jono Vaičekausko sodyboje. Koplyt÷l÷ statyta XIX a.

Koplyt÷lę puošia ornamentuotas metalinis kryželis. Saugoma valstyb÷s. Šioje privačioje sodyboje

buvo pirmoji Jakštaičių pradin÷ mokykla.

Jakštaičių kaimo koplyt÷ J. Vaičekausko sodyboje, saugoma valstyb÷s. Fotografuota

V. Gembutien÷s, 2007 m.

22

Ornamentuotas metalinis koplyt÷l÷s kryželis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Koplyt÷l÷s vaizdas iš šono. Koplyt÷l÷s stogelis skardinis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

23

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, K. Nomgaudžio žem÷je

Koplyt÷l÷ pastatyta Jakštaičių kaime, pačiame kaimo centre.

„Apie 1915 metus šią koplyčią pastat÷ K. Nomgaudis. Jeigu dievas būtų davęs sveikatos šis

žmogus nor÷jo pastatyti didelę koplyčią-bažnyčią, bet jis mir÷ 1940 metais. Kadangi jo statyta

koplyčia supuvo, tai toje pačioje vietoje, pasisamdęs meistrą Kniūkštą Juzupą, apie 1954 metus ją

perstačiau. 1995 metais Veronika Sendrauskait÷ perdaž÷ šią koplyčią.“ (Papasakojo Antanas

Kubilius, g. 1910 m. Pasakojimą užraš÷ V. Gembutien÷s, 1996 m.).

Koplyt÷l÷ medin÷ su vienomis įstiklintomis durel÷mis, kurias saugo medin÷s langin÷s.

Koplyt÷l÷ saugoma valstyb÷s.

24

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime Perstatyta A. Kubiliaus. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.


25

Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Juozo Kuprio sodyboje

„Ši koplyt÷l÷ perkelta iš tolimiausio Narmantų kaimo kampelio. Ji stov÷jo Litvinien÷s

sodyboje. Vykstant melioracijai, Litvinien÷s sodyba buvo nugriauta. Litvinien÷ pasistat÷ namą

Jakštaičių kaime ir ten persik÷l÷ koplyt÷lę.

Šią koplyt÷lę nusipirkome kartu su namu. Tačiau iš koplyt÷l÷s vagys jau buvo išnešę visas

skulptūr÷les. Nupirkau Šv. M. Marijos skulptūr÷lę, keletą paveikslų ir sutvarkiau koplyt÷lę“. (Nijol÷

Kuprien÷, g.1965 m.)

Koplyt÷l÷ keturių kamar÷lių, kiekvienoje paveikslas arba skulptūr÷l÷.

Atidengta iš keturių pusių išimamais langeliais. Stogelis – skardinis. Viršuje – metalinis

kryželis.

Koplyt÷l÷ Juozo Kuprio sodyboje Jakštaičių kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

26

Šv. Jurgio paveikslas. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

27

KOPLYTSTULPIAI

Koplytstulpis Juodup÷nų kaime šalia Sereckių sodybos

„Koplytstulpis atstatytas 1999 m. Netoli šios vietos ir seniau stov÷jo koplytstulpis. Kolūkio

laikais jis buvo nugriautas. Visa Sereckių gimin÷ susid÷jom ir atstat÷m šį koplytstulpį. Dabartinio

koplytstulpio meistrai – Regina Sereckyt÷ - Jonušien÷ ir Justinas Jonušas, gimę 1926 m. Taip pat jų

padarytos ir statul÷l÷s esančios koplytstulpyje. Riteris Šv. Jurgis, ant balto žirgo smeigiantis ietimi į

slibiną, s÷j÷jas šv. Izidorius, amžinatilsį t÷vų Emilijos ir Kastontino Sereckių skulptur÷l÷s“.

(Magdelena Sereckien÷, g. 1934 m.)

Ornamentuotas koplytstulpis Juodup÷nų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

28

Emilijos ir Kastontino darytos skulptūr÷l÷s. Šv. Jurgio skulptur÷l÷. Fotografuota V. Gembutien÷s,

2007 m.

29

Koplytstulpis Narmantų kaime

Koplytstulpis stovi šalia kelio sankryžos Narmantai – Grūšlauk÷ – Žalgiriai.

„Stovi jis čia nuo pat XIX a. vidurio. Jį stat÷, prižiūr÷jo ir v÷l iš naujo atstat÷ mano seneliai,

t÷vai. Dabar jį naują v÷l padar÷ mano sūnus Arūnas. Mano seneliai net neprisimin÷ kada jis buvo

pastatytas. Žmon÷s, eidami į Grūšlauk÷s bažnyčią, nusikeldavo kepurę. Vaikai susidom÷ję

žiūr÷davo kaip šaunusis riteris Šv. Jurgis nuo balto žirgo smeigia ietimi į besiraitantį po kanopomis

slibiną. Šv. Jurgis globojo sodiečių gyvulius. S÷j÷jas – Šv. Izidorius su s÷tuve. Šv. Florijonas su

vandens kubil÷liu saugo nuo gaisro. Yra ir Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Visas šias statul÷les

padar÷ Edvardas Merkininkas, Narmantų kaimo gyventojas, iš prigimties gabus dailei, kaimo

vyras“. (Janina Benetien÷, g. 1939 m.)

Koplytstulpis aukštas, tad pavogti skulptūr÷les gana sunku. Stogelis skardinis su penkiais

kryželiais. Atidengtas iš keturių pusių.

Koplytstulpis Narmantų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

30

Matosi s÷j÷jas Šv. Izidorius. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Matosi Šv. Jurgio ir Šv. Florijono statul÷l÷s. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

31

KRYŽIAI

Kryžius Jakštaičių kaime

„Kryžius stovi Vičiulio žem÷je prieš Zitos Medutien÷s sodybą, čia buvo Vičiulių žem÷

r÷žiais . Jis buvo pastatytas 1937 metais (dar gerai prisimenu buvo Vičiulio t÷vo metin÷s buvo ir

kunigas tai po metinių ir pašventino tą kryžių). Neseniai Vičiulio sūnus Antanas atvažiavęs

atnaujino tą kryžių: sutrumpino, nupjov÷ supuvusią apačią, nudaž÷ ir v÷l įkas÷ į žemę. Užd÷jo naują

medinę Dievo skulptūr÷lę ir stogelį virš jos. Tod÷l kryžius paliko kiek žemesnis negu įprasta.“

(Barbora Bertauskien÷, g. 1929 m.).

Kryžius Jakštaičių kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

32

Kryžiaus Jakštaičiuose fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

33

Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje

Kryžius pastatytas 1901 metais. Stovi Jono Vaičekausko sodyboje tarp medžių. Vasaros

metu beveik nesimato.

“Aš par÷jau gyventi į Jakštaičius, – jis jau stov÷jo. Išsik÷liau iš Jakštaičių į Juodup÷nus

gyventi 1990 metais – jis dar tebestovi toks pat.“ (Bronislava Anužien÷, g.1932 m.).

Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje. Vasaros metu kryžiaus beveik nesimato.


Kryžius pastatytas 1901 m. Čia buvo ir pirmoji Jakštaičių kaimo pradžios mokykla.


34

Kryžius Jakštaičių kaime, buvusioje Antaninos Milien÷s sodyboje

Kryžius stovi Jakštaičių kaime antroje kelio

pus÷je prieš Juozo Kuprio sodybą. Kryžiaus apačioje prie

pat žem÷s matosi kryžiaus pastatymo data – 1891 metai.

Kryžius ornamentuotas ąžuolo lapais.

Melioracijai nukeldinus A. Milien÷s sodybą, liko

stov÷ti vienišas kryžius. Toks jis stovi nuo pat 1975 m.,

tik v÷jas ir lietus jį po truputį naikina.

Kryžius buvusioje A. Milien÷s sodyboje ornamentuotas ąžuolo lapais. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Kryžius buvusioje A. Milien÷s sodyboje. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

35

Kryžius Jakštaičių kaime (vietinių gyventojų vadinamas Varnakų kryžiumi)

Vietiniai gyventojai vietovę, esančią apie 2 km į šiaurę nuo Jakštaičių, kur buvo kryžius, o

dabar pastatytas paminklinis akmuo Varnakų kaimui atminti, tebevadina Varnakais.

„Varnakų kaimo kryžius buvo pastatytas 1993 metais

Varnakų kaimo atminimui. Varnakų kaime buvo 6 ūkiai.

Ramonai, Galdikai, Lapinskai, Žvinkliai – Česnauskai -

Vaurai, Venckai, Tarvydai.

1975 metais melioruojant laukus, kaimas buvo

galutinai sugriautas. Šio kryžiaus meistras Valteris Vaclovas,

gimęs Varnakų kaime (jau miręs). Pastatyti pad÷jo du broliai

Lapinskai. Iniciator÷ šio renginio yra Barbut÷ Galdikait÷ –

Fontain÷.“ (R. Lapinskien÷, g. 1932 m. ir R. Bertašien÷, g.

1961 m.).

Po kelerių metų kryžius buvo nupjautas piktadarių,

pasakojama, jog iš gretimo Palšių kaimo.

Tada vietoje kryžiaus tie patys organizatoriai pastat÷

paminklinį akmenį. „Varnakų kaimui atminti“

Kryžius Varnakų kaime, pastatytas Varnakų kaimo atminimui. Fotografuota V. Gembutien÷s, 1996 m.

Vietoje nupjauto kryžiaus, pastatytas paminklinis akmuo. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

36

KAIMO MAŽOJI ARCHITEKTŪRA MARO KAPELIUOSE

Narmantų kaimo maro kapeliai

Narmantų maro kapeliai yra važiuojant nuo Juodup÷nų 6 kilometrus Žalgirių kaimo link,

prie pat Peldin÷s miško.

“Kapeliai randasi Stanislovo Tarvydo žem÷je. Akmenų tvorel÷ išsilaikiusi tik rytin÷je

kapelių dalyje. Vienas kryžius nuvirtęs o kitas statytas 1926 metais vos, vos dar laikosi. Iš

koplyt÷l÷s tik dugnas belikęs ir skardos gabalas. Pagal senų žmonių pasakojimus kapeliai išlikę iš tų

laikų, kai siaut÷jo maro epidemija. Kapeliuose auga du ąžuolai, berželiai, alyvos.

Kadangi n÷ra tvoros, kapelius niokoja laukiniai žv÷rys. Usūriniai šunys yra iškasę daug gilių

urvų.

Kapeliams labai reikalinga žmonių pagalba.“ ( Jonas Gedrimas, g.1942m.).

Narmantų kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

37

Koplyt÷l÷s liekanos Narmantų kaimo maro kapeliuose. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

1926 metais statytas kryžius vos besilaiko. Šalia jo ant žem÷s guli kitas kryžius. Fotografuota

V. Gembutien÷s, 2007 m.

38

Jakštaičių kaimo maro kapeliai

Jakštaičių kaimo maro kapeliai yra pavažiavus 3 kilometrus nuo Juodup÷nų Narmantų

kaimo link.

Pavažiavus palei K. Daukšait÷s sodybą palei kanalą į šiaurę. Kapeliai gerai išsilaikę.

Tvarkinga akmenų tvorel÷. Juose pastatytas paminklas rezistentui Adomui Skersiui, slapyvardžiu

„Ąžuolas“, nužudytam 1947 metais. Jis čia ir palaidotas. Paminklas pastatytas 2003metais.

Kapeliuose yra 1938 metais pavasarininkų pastatyta mūrin÷ koplyčia. Kapelius prižiūr÷jo

arčiausiai gyvenantys Juozapas ir Magdelena Maksvyčiai. Jie ir sau čia 1980 metais pasistat÷

paminklą. Tik÷josi šiuose kapeliuose pasilaidoti. Tačiau v÷liau – persigalvojo. Abu jau mirę ir

palaidoti Grūšlauk÷s kapin÷se. Šiuo metu kapelius prižiūri Maksvyčių sūnus Pranas. Kapeliuose

auga ąžuolai, beržai ir kelios eglait÷s.

Jakštaičių kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

39

Paminklas Adomui Skersiui Jakštaičių kaimo maro kapeliuose.


1938 metais Pavasarininkų pastatyta mūrin÷ koplyčia Jakštaičių kaimo maro kapeliuose.


40

Juodup÷nų kaimo maro kapeliai

Kaimo žemių šiaurin÷je dalyje prie pat Juodupio upelio, 400 metrų į šiaurę nuo kelio

sankryžos centrin÷je gyvenviet÷je, yra Juodup÷nų kaimo maro kapeliai. Senieji kaimo gyventojai

pasakoja, kad jie yra išlikę nuo siaut÷jusios maro epidemijos laikų. Kapinait÷se yra pavasarininkų

organizacijos 1939 m. pastatytas kryžius maro aukoms atminti „Dieve laimink mūsų šalį“.

Anksčiau, apie 1968 metus, stov÷jo ir koplyt÷l÷, kuri supuvo ir nugriuvo. Jos vietoje palangiškis

Petras Giedra pastat÷ du metalinius kryželius. Kryželiai pastatyti 1996 metais. Ant vieno yra toks

užrašas „ Gerbkime bočių atminimą“. Kapelių tvoros rytin÷je dalyje yra akmuo su data 1846 m.

Kapeliuose auga labai gražios pušys, berželiai. Kapelius prižiūri puikios sielos moteris Jadvyga

Alonderien÷. Anksčiau juos prižiūr÷jo jos anyta Barbora Alonderien÷. Kiekvienais metais geguž÷s

m÷nesį, kapelius aplanko ir juose gieda giesmes kaimo tikintieji.

„Istorinių žinių apie kapinaites neturime. Vietiniai gyventojai jas vadina Senkapiais,

Markapiais. Pasakojama, kad daug juodup÷niškių jose buvę palaidota XVIII amžiaus pradžioje

maro epidemijos metu. Nuo XIX amžiaus kapin÷se laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę ir negyvi

gimę nesantuokiniai kūdikiai. Kapin÷s buvusios apjuostos akmenų pylimu, kurio aukštis vakarų

pus÷je siekia 0,8 metro, o plotis 1,10 metro. Jose nuo seno stov÷jo keli aukšti ąžuoliniai kryžiai,

kurių paskutinysis nugriuvo XX amžiaus 8 dešimtmetyje. Kapinių vakarin÷je pus÷je ties viduriu

buvo 1,5 metro pločio vartai. Kapinait÷s datuojamos XVI – XX a. pr. Žemaičių vyskupyst÷s

vadovybei uždraudus laidoti kaimų kapinait÷se, nuo XIX a. pradžios Juodup÷nų kaimo gyventojai

mirusius savo artimuosius ir gimines veždavo laidoti į Gargždel÷s kaime esančias Salantų parapijos

kapines.“ [1].

41

Juodup÷nų kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

1939 m. Juodup÷nų maro kapeliuose pastatytas kryžius. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

42

1996 m. Juodup÷nų maro kapeliuos pastatyti du metaliniai kryželiai. Ant vieno užrašas „Gerbkime

bočių kapines“. Kryželių autorius – Petras Giedra. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.

Kas gegužę, vieną kartą metuose, ateina kaimo žmon÷s pasimelsti prie kryžiaus.


43

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. KANARSKAS, Julius. Juodup÷nų kaimo kapin÷s (Imbar÷s apyl., Kretingos raj.). Kretinga,

1993. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4. b.196.

2. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaip÷da: Libra Memelensis, 2005, 96 p. ISBN 9955-

544-45-7.

3. LOVČIK, Klemensas. Mažoji architektūra. Iš Liaudies kultūra, 1998, Nr. 4.

4. Turistiniai maršrutai po Kretingos rajoną. Klaip÷da: Libra Memelensis, 2005, 8 p., iliustr.,

žml. ISBN 9955-544-39-2. 9955-544-38-2 klaidingas.

44

JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA

KOPLYČIOS, KRYŽIAI, KOPLYTSTULPIAI

Projektą finansavo Kretingos rajono savivaldyb÷

Projektą reng÷ ir medžiagą rinko Kretingos rajono savivaldyb÷s M.Valančiaus viešosios bibliotekos

Juodup÷nų filialo vyr. bibliotekinink÷ Viliojata Gembutien÷

Nuotraukos V. Gembutien÷s

JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA · 3 PRATARMö Jau nuo senų laikų...

Documents

Transcript of JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA · 3 PRATARMö Jau nuo senų laikų...