ISTORITOS §ALTINIUTYRIMAI

LIETUVOS ISTORI|OS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

ISTORITOS §ALTINIUTYRIMAI

SudareDarius Antanavi€ius

Darius Baronas

IlltJ-[JDIkul

VILNIUS 2008

UDK930.2(093)Is81

Redaktoriu kolegij a:

Darius Antanavi6ius(Lietavos istorijos institutas)

Darius Baronas(Lietuvos istorijos institutas)

Zenonas Butkus(Vilniaus universitetas)

Arthras Dubonis (pirmininkas)(Lietavos istorijos institutas)

Mathias Niendorf(Kylio universitetas)

Rimvydas Petrauskas(Vilniaus universitetas)

Irena Valikonyte(Vilniaus universitetas)

Redkolegijos adresas :Lietuvos istorijos institutas,RTaziu5,LT-01108Vilnius,Lietuvae/. p. dubonis@istorija.1t

ISSN2029-0705 © Lietuvos istorijos institutas, 2008© Straipsniu autoriai, 2008

TURINYS

Pratarme

Stralpsnini ir studijos

Artdras DubonisDvylika Traidenio valdymo metu: Hali6o-Voluines metra§6io lietuviskujuZiniuinformatyvumoklausimuTwelve Years of Traidenis' Rule(About the Data on Lithuania in the Halych-Volhynian chronicle). Sz{mmczry ..................... 24

Darius BaronasPilenai ir Margiris: faktai ir fikcijosPilenai castle and Duke Margiris in 1 336: Facts and Fiction. Sztmmczry ............................... 64

Stephen C. RowellNe visai primintinos kautynes: ka byloja §altiniai apie 1399 in. mti§ities Vorsklos upe?An Almost Forgotten Conflict: What do the Sources Reveal of the Battle ofvorskla, 1399?Summary

Rimwydas PetrauskasRIteriaiLietuvosDidiojojeKunigaikftystejeRIva.pabaigoje-Xvla.pradfroje................91The Knights in the Grand Duchy of Lithuania Between the Late Fourteenth andEarly Sixteenth Centuries. Sz¢m#!¢ry

Eugenijus Savi55evasSuvaldyti chaosa: bandymas nauj ai tirti Lietuvos didiioj o kunigaiks6ioKazimiero suteik5iu knygaOrdering Chaos: An Attempt to Research Anew the Cartulary (ksiega danin)of Grand Duke Casimir of Lithuania. SztmJ7'!tzry

Laimontas KaraliusLietuvos Metrikos haygap vaidmuo Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoj e®roblemos aktualumas ir tyrimo perspektyvos)The Role of the Books of the Lithuanian Metrica in the ChanceryofGrandDukeAlexander(1492-1506)(RelevanceofthelssueandResearchprospects)Summary 215

6 TURINYS

Raimonda Ragauskien6Galimybes klastoti baj orij os dokumentusLietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XVI a.Possibilities of Forgery of Gentry Documents in the Grand Duchyof Lithuania in the Sixteenth Century. Sz4mmczry

Jonas DrungilasJono Gruzevskio archyvo registras (XVI a. pab.-XVII a. pr.)Register of Jonas Gruzevskis ' Archive (Late-Sixteenth -Early-Seventeenth centuries).Summary

Stanislovas PamerneckisLietuvos dvaru tikine dokumentacij a: paj amu-i§laidu knygosXIX a. pirmojoj e puseje (Adutiskio dvaro archyvo pagrindu)Economic Documentation of Lithuanian Estates : Early Nineteeth-Century Ledgersas Exemplified by the Holdings of the Archive ofAdutiskis Estate. S%fflmczry .................... 297

Diskusija£4/gz.7idczs Bcz/z.w/z.s. Lietuvos istorijos §altiniu, ra§ytu kirilica, kai kurios skelbimo

problemosSome Problems of the Publication of Lithuanian Historical Sources in the Cyrillic Script.Summary

5ahinio publha,cijaVilniaus vyskupo koadjutoriaus Jurgio Radvilos 1575 in.1iepos 4 d.inforrr\acinis procesas (pareng6 Darius Antanavi5ius)Processus Informativus of 4 July 1575 on Coadjutor Bishop Jurgis Radvilas ofvilnius

(Edited by Darius Antanavi6ius). Sz/mmczry

Recenz:ijos, Anotacijos0. KymuncbKwi. AKmu rna boKyMermu TanqubKo-Bo]iuncbKo2o KItfi3i8cm8aXIII -nepunct no]ioeunu XIV cmo]zirnb / Hocf libacemfz. TeKcmu. JlbirlB,2004, pp.1282, [4]. 500 egz., 42 il. ISBN 966-7155-85-4 -(4rf¢ros Dc/ZJo#!.s) ..... 345

Mindaugas Pcknys. Vilniaus miestas ir miestie5iai 1636 in.: namai, gyventojai,svecYz.czz., Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla, 2006, 318 p.ISBN 9955-624-71-X -(Dczr!.I/I Bcz7io#clJ)

Apie autoriusAutoriamsGuide for Authors

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Darius Baronas

Ivadas

XIII-XV a. vyke lietuviu ir kryziuo6iu karai Siu laiku lietuviu istorineje samonejeuzima svarbia vieta. 15 gausybes to meto ivykiu tik retas sulauke tokio demesio irsusizavejimo kaip 1336 in. Pilequ pilies gynyba, kuri daugumos tautie5iu akyse vis dari§kyla kaip nepaprasto lietuviu didvyri§kumo pavyzdys. 2006 in. nuo §io ivykio sukakolygiai 670 metu. Tai ir paskatino atidziau pasidometi Pilequ apgulti aprasiusiais Salti-niais, geriau susipazinti su §ia problematika tyrusiu istoriku darbais. Pazinties rezulta-tas gerokai pranoko ltikes6ius. Pasirode, kad ilga laika savaime suprantamu laikytasvaizdinys kelia rimtu abejoniu del jo pagristumo]. Tai, kad iki pat 2006 in. Lietuvosakademineje istoriografijoje nebuvo rimtos §io vaizdinio altematyvos2, galima ai§kintikeliais dalykais: a) Lietuvos istoriografijoje vis dar nelengvai prigyja Siuolaikinei Eu-ropos medievistikai savaime suprantami metodai; b) nepakankamai aktyviai tiriamiViduramziu Saltiniai, apsiribojama „sausu" faktu deliojimu pagal istoriografijoje nusi-stovejusi, daznai nezinia i§ kur „paveldeta" modeli, kuris Saltiniu kritikos pozitiriunebtitinai ir ne visada pasirodo tinkamas; c) kyla itarimas, kad istorikai tiesiog peremei§ grozines literathros keriniu „didvyri§kuju Pilequ" ivaizdi, kuri „sumokslino" pastidy-dami erudicinio pobtidiio informacija. Savo ruoztu Svietimo darbuotojai -literaffiros iristorijos mokytojai -ji toliau platino tarp savo mokiniu. Sito siekiant buvo netgi pa-traukliai i§1eista mokymo priemoniLb kuriose labai idomiai derinami moksliniai faktai irliterathriniai pasazai3. Net ir akademineje literathroje kova Pilenuose galima i§vystikaip tautinio mentaliteto proverzi - mat tiek liaudis, tiek tuometinis elitas vienodai

I D. Baronas, „Pilenai: skaudaus pralaimejimo jubiliejus", Vez.dczs 2006 02 23, nr. 8, p. 4244.2 Pirmuoju bandymu tenka laikyti pastabas, esan6ias straipsnyje: K. Gudmantas, „Senosios isto-

riografijos isstikis", rczrpdz.scz.p/I.#z.#z.czz. rysYz.czz. /I.fztcz#z.sfz.kojc, Vilnius,1999, p. 91. UZ §ia nuoroda dekojucituojamo straipsnio autoriui (200712 03).

3 A. Nikzentaitis, Pz./G73% mz.s/G, Vilnius, 1993. Taip pat Zr. J. Jurginis, £z.efwvz.% epczs.. Dz.dvyrz.a!z.,

karvedziai, kunigaihi6iai, Kannas, 1992, p. 122-125.

https://doi.org/10.33918/20290705-01002

28 DARIUS BARONAS

tvirtai laikesi prie§o akivaizdoje4. Lietuvos archeologai ir krastotyrininkai iki pat Siudiequ tebeiesko Pileng pilies vietos5. 2006 in. geguzes 13 d. Iegendu apipintoje Pu-nioje buvo masiskai paminetas Pileng „dygdarbis`` ir, atrodo, Sios tradicijos bus lai-komasi toliau6. Populiarumo aukstumose tebera dar 1955 in. Vytauto Klovos sukurtaopera „Pilenai"7. Artejant Lietuvos thkstantme5iui ( 1009-2009) buvo planuota sukurtilietuviska istorini filma „Margiris" (rezisierius Sardnas Bartas). Matant tokia gausybeduomequ apie Margirio populiaruma, o dar pridejus visa grupe lietuviu literathrosklasiku (pradedant M. Valan6iumi ir baigiant V. Kreve), paskyrusiu savo ktirinius

garsiesiems Pilenams, neturetume stebetis, kad romantinis Pilequ ivaizdis daugeliuitapo kultiniu objektu, garsinamu paramoksliniais ra§iniais8 arba ir tokiais, kuriuosenesivarzoma dergti kitokia nuomone turinti autoriu9.

Siame straipsnyje nesiruo§iame ieskoti atsakymu i klausimus, koki vaidmeni didlvyri§kieji Pilenai suvaidino lietuviu tautinio atgimimo metu ir taapukario Lietuvoje,kodel jie buvo priimtini sovietiniam rezimui, ka §io vaizdinio gajumas sako apie kaikuriu Siu laiku lietuviu samones btikle. Siame straipsnyje mums labiausiai rdpi patysSaltiniai ir Lietuvos istoriografija Pilenu klausimu.

Istoriografine byla

Tik nepriklausomoje talpukario Lietuvoje ( 1918-1940) susikloste salygos formuotisakademinei Lietuvos istoriografijai. Tuo metu pasirode iki tol nematyto lygio darbailietuviu kalba, rasyti profesionaliu istoriku. Didele dalis Siu darbu ir Siandien nepra-rado savo aktualumo. Nagrinejant triju i§kiliu nepriklausomos Lietuvos istoriku -Juo-zo Jak§to, Zenono Ivinskio ir Adolfo Sapokos - darbus, kuriuose nagrineta ar paliestaPileng tema, atsiskleidzia ne tik „silpnosios" vietos, apie kurias ka tik uzsiminta irkurioms buvo lemta daryti didele itaka formuojant lietuviskuju istorijos vaizdiniu pa-

4 E. Gudav±6ins, Lietuvos istorija, t.1.. Nuo seniausiqu laiky iki 1569 metu, VI+nuns,1999, p.118.5 G. Zabiela, „Pilenu pilies paie5kos 1995 metais", ,4rcfeco/ogz.7".cH. fyrz.#d/.z.m¢z. £z.efwi;o/.e /994 I.r /99j

mefczz.s, Vilnius, 1996, p. 350-353.6 „Ant Margirio kalno bus paminetas Pilequ dygdarbis", www.delfi.It (2006 05 11).7 |domu, kad beveik tuo pat metu vyko ir Punios piliakalnio archeologiniai tyrinejimai. Aptariant

ju rezultatus, vis buvo svarstoma Pilenu egzistavimo 5iame piliakalnyje galimybe (R. Volkaite-Kulikaus-kiene, „Punios piliakalnio (Jiezno raj.) 1958-1959 in. tyrinejimu rezultatai``, JSY /I.efww.% 4w//#ros I.sforzj.os,Vilnius, 1961, t. 3, p. 63. Taip pat Zr. R. Volkaite-Kulikauskiene, Pw#z.os pz./I.czkcz/#z.s, Vilnius, 1974, p.3_] , 2:I _2:9 , r7 5_] 6 .

8 R. Matulis, „Pilequ tragedijai - 670 metu", Lz.cfwvos Az.dczs 2006 02 24, nr. 45 (9838), p. 1 ir 2.

Bene geriausiai §io ra§inio paramoksli§kumas i§ry§keja toje vietoje, kur autoriaus vaizduoteje viduramziukrik§5ionys ima rodytis baisesni net uZ §iuolaikinius musulmoqu teroristus. Visisku kliedesiu reikialaikyti minti, kad „XIV a. Bazny5ia laimino i§tisu tautu i§fudyma del tikejimo" (ten pat, p. 2).

9 T. Baranauskas, „Pilequ gynejai vietoj vergijos pasirinko mirti", www.omni.It (2006 02 25). I. Ba-

ranauskiene, „Pilequ gynejai nenusipelne pagarbos?!", Vorztfcz 2006 04 01, nr. 7 (601), p. 1 ir 6.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

sauli, bet ir tie „stiprieji" bruozai, kurie ilga laika buvo nepanaudoti ir neaktulizuotiveliau rasiusiu istoriku.

|domiu sutapimu nepriklausomos Lietuvos istoriografij a Pilequ klausimu geriausiaireprezentuojantys ka tik minetu istoriku darbai pasirode 1936 in., kai nuo Pilequivykiu buvo prabege lygiai 600 metu. Pilequ apgultis buvo tik vienas epizodas pla6ia-me J. Jak§to darbe apie Vokie6iu ordino ir Lietuvos santykius Vytenio ir GediminolaikaisL°, tad jam skirsime maziau demesio negu Z. Ivinskio ir A. Sapokos straips-niams, para§ytiems specialiai mus dominan6ia temaL 1. Nors pastaruju autoriu straips-niai paskelbti periodineje spaudoje ir skirti veikiau istorijos populiarinimui, negu ana-litiniam Pileng ivykio nagrinejimui, ju moksli§kumu nera pagrindo abejoti. Siuo atvejuformaltis mokslinio straipsnio kriterijai tikrai neturi lemiamos reik§mes.

rz

Z. Ivinskio ir A. Sapokos straipsniai rodo, kad juos rage autoriai gerai suvokeistoriko darbo ir ra§ytojo kerybos skirtuma, ir galime sakyti, kad jiems abiem rfupejoistorine tiesa. Z. Ivinskis stengiasi paie§koti „§iam ivykiui faktu tikroves" ir „grazulietuviu kovu su kryziuo6iais epizoda priminti kroniku Ziniu akivaizdoje``[2. A. Sapokaitaip pat rdpi „priminti, kas apie ta legendu ispuosta ivyki yra randama patikimuoseistorijos Saltiniuose"1 3. Abiem autoriams rfupi Pilchu lokalizacijos klausimas, jiems abiemsveika skepticizma kelia kroniku pateikiami skai6iai ir abu jie isivaizduoja, kad jurekonstrukcija turi tvirta p¢Jz.fo.map §altiniu pamata. Bet Cia ir i§kyla pati didziausia

problema: fo4z.ap §altiniu?J. Jakstas, Z. Ivinskis, A. Sapoka ir absoliuti dauguma kitu Lietuvos istoriku laikesi

nuomones, kad taxp ankstyvuju §altiniu Vygando Marburgie6io kronika bus pla6iausiaiapra§iusi Pilequ apgulti. Tokiai nuomonei galima tik pritarti, ta6iau Cia iskyla VygandoMarburgie6io kronikos „tikrojo" teksto problema. Nuo seno Zinoma, kad Sios kronikosoriginalas buvo para§ytas eiliuota vokie6iu kalba apie 1394 in. Originalus kronikostekstas mtisu diequ nepasieke, isskyrus keleta fragmentib i§1ikusiu Prisijos istorikoKasparo Schtitzo (t 1 594 09 16) veikale Hz.sJorz.cz Rcrztrm Prwssz.cczrz{m, paskelbtamespaudoje 1592 ir 1599 in.14 Dalis i§ kronikos originalo paimtu Ziniu i§1iko ir kito XVI a.

10 J. Jak§tas, „Vokie6iu ordinas ir Lietuva vytenio ir Gedimino metu", Se#ovG, t. 2, 1936, p. 45-

47.11 Z. Ivinskis, „Pilenai ir Margis pries 600 metu", Kandczs, nr. 23 (252), 1936, p. 614-617. Kick

veliau Z. Ivinskis paskelbe dar vieng labai pana5aus turinio straipsni: Z. Ivinskis, „Didiioji 1336 in.tragedija Pilenuose", rrz.7#!.fczs, nr. 50,1939, p.1216-1218. A. Sapoka, „Pileng gynimas 1336 in. vasario24-25 d.``, Lz.cfwvos Az.cZczs 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4; tesinys ten pat, 1936 02 27, nr. 94 (2710),

p.4.12 Z. |vinskis, „Pilenai ir Margis``, p. 614.13 A. Sapoka, „Pilequ gynimas 1336 in.", Lz.efwvos Az.dczs 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4.14 Historia Rerum Prussicarun, dos ist warha:ffte and eigentliche Beschreibung des Ink,e Pretlssen,

jrer Gelegenheit, Nanren and I:eilunge von del eltesten K6nigen an, derselben Regierung and HeidnischerAufopfferung, auch vom Ursprung des Deutschen Ordens and was sich bey eins jeglichen HohmeistersLeben and regierung z,ugetragen hat, vom ersten bis z.urn letz,ten, darirmen auch die ALnkurife und,

29

30 DARIUS BARONAS

Prfusijos kronikininko Stenzelio Bombacho (tl597 03 27) 1290-1394 in. Prfusijos is-torijos Ziniu sayadeL5. Laime, mtisu laikus pasieke prozinis kronikos vertimas i lotyqukalba, kuri Lenkijos istoriko Jono Dlugo§o (1415-1480) pavedimu atliko KonradasGeselenas, dvasininkas i§ Torfunes]6. Sis vertimas nera tobulas, jis buvo parengtas

paskubomis (1464 in. per 22 dienas[7), jame yra klaidu ir netikslumu. Ypa6 prastanuomone apie Si vertima turejo vienas is serijos Scrz.pforef Rerz4m Prz4ssz.cczrztminiciatoriu Maxas T6ppenasL8. Panasiai mane ir Sios kronikos leidejas TheodorasHirschas, kuriam mtisu laikus pasiekusi Vygando Marburgie5io kronikos forma atrodekaip siaubingas kevalas, trukdantis skintis kelia prie mokslui vertingu Ziniu branduo-lio]9. Vedinas kuo geriausiu ketinimu T. Hirschas pateike rekonstrukcini VygandoMarburgie6io kronikos leidima, kurio pagrindu buvo pasirinktas lotyniskas kronikosvertimas, papildytas originaliais fragmentais ir pexpasakojimais, perspausdintais isS. Bombacho ir K. Schtitzo istoriniu veikalu. Mus dominanti Pilequ epizoda lotyqukalba taip pat papildo gerokai ilgesne K. Schtitzo veikalo istrauka2°. T. Hirschas ma-ne, kad btitent K. Schtitzo veikale i§1iko visas Vygando Marburgie5io kronikos epizo-das apie Pilenus, o vertejas i lotyng kalba bus perteikes tik paskirus, is visumosistrauktus fragmentus21.

Jaunosios Lietuvos istorikams solidzios Vokietijos istoriografijos atstovo T. Hirschoautoritetas buvo toks didelis, kad dauguma Lietuvos istorijos tyreju §ia jo nuomonepereme nekriti§kai ir nepatikrine. Tad nebuvo btitinybes lyginti lotynisko ir vokisko

Erbawung der kdniglicher Stad Dantzjg, and wie sie von Jaren I.ugenorrrmen, foeissig und mit allenOmbstdnden beschrieben und angezeigt wird, aus bewerter Schriften, Historien und Recessen, z,usan-mengetragen und beschrieben durch M. Caspar Schtltzen, der Stad Dantz,ig Secretarium, bedrucke z,IAZerbst durch Bonaventurschmid, Anno M.D.XCII I:tohilan - K. Schiitz,, Historia Rerum Prussicarum

592].Historia Rerum Prussicarum [...] durch M. Caspar Schatzen, der Stadt Dantz.ig Secretarium. Hierz,u

ist kommen eine Continuation der Preusischen Chroniha, von der Zeit an, da M. Caspar SchtltzenHistoria endet, nemlich von dem 1525. Jahr, bis auff gegerowertige zeit, durch Herrm D. DavidemChytraeum [...] Typis et sumtibus Grosianis gedruckt im Jahr nach Christi Geburt, M.D.XCIX T:tohilou -K. Schi+z, Historia Rerum Prussicarum 1599|.

15 Scrz.pforef Rcrwm Prz4ssz.cczrz4m [toliau -SRP], t. 2, parenge T. Hirsch, M. T6ppen, E. Strehlke,

Leipzig,1863, p. 434. S. Bombachas buvo aistringas kroniku rinkejas ir perrasinetojas.1564 in. uzbaigta

jo kronika sudaro keturi stori foliantai, §iuo metu saugomi Berlyno valstybineje bibliotekoje (StenzelBombach, Cro#z.ccl dcs Prcz4ssc7t/cz#des, t. 14. Staatsbibliothek zu Berlin, Ms. Boruss. I. 245-248;drormenys pa;teTk+1 pa,gal.. U. A:rrro+A, Studien z,ur preussischen Historiographie des 16. Jahrhunderts,Bonn, 1967, p. 172-173, 230, 236).

16 M. Perlbach, „Der Uebersetzer des Wigands von Marburg``, A/fprcz4ss!.cfec Mo#czfsfcferz#, t. 32,

1895, p. 413414, 422.17 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, parenge T. Hirsch, p. 662.\8 M. Tt5ppen, Geschichte der preussischen Historiographie von Peter von Dusburg bis auf Kaspar

Scferi.fz, Berlin, 1853, p. 29-32.19 SAP, t. 2, p. 429.20 Ten pat, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488489.21 p|g. ten pat, p. 489 (nuoroda nr. 251).

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCITOS

pasakojimo variantu ir „nereikejo" spresti kai kuriu elementariu §altinio informacijosperteikimo problemu. Mtisu turimomis Ziniomis, ne vienam i5 Lietuvos istoriku neianuomet 1936 in., nei iki pat 2006 in. rimtu abejoniu nesukele visiskai formalus, plikaakimi lengvai pastebimas ir kerybini nerima turejes kelti dalykas : Vygando Marburgie-6io kronikos originalas buvo eiliuotas, o K. Schtitzo veikalo i§trauka -prozos tekstas.Mums rfupimu pozitiriu didiiausia kritines istoriografijos auk§tuma bus pasiekes A. Sa-poka, kuris, kaip saziningas mokslininkas, negalejo nuslepti savo nuogastavimu delK. Schtitzo teksto patikimumo22.

Viduramziu istoriografijoje buta atveju, kai kronika buvo ver5iama is vienos kalbosi kita ir pan. Ar6iausiai po ranka gulintis pavyzdys btitu Petro Dusburgie6io Pr¢szj.osZemGs fro#z.faos lotynisko teksto vertimas i vokie6iu kalba, kuri padare jo amzininkasMikalojus Jeroschinas. ISvertus Sia kronika, prozos tekstas tapo eiliuotas. Nors Jeros-chino tekstas i§ esmes gerai perteikia pirmavaizdi, vis delto ir jam btidingi tarn tikripakeitimai, praleidimai ar papildymai, galbtit atsirade i§ mtisu dienas nepasiekusiuP. Dusburgie6io nuorasu23. Zodziu, situacija iprastine dirbant su Viduramziu ar kuriokito laikotalpio giminingais tekstais, kurie specifiniu bruozu igavo tik jiems btidingojeteapeje. Aisku, kad prozos tekstas nera tapatus eiliuotam net ir tuo atveju, kai vertejasnedaro nieko kito, o tik ver6ia. Kalbant apie K. Schtitzo veikala, reikia priminti, kadjis neskelbe Vygando Marburgie5io kronikos, jis nebuvo §altinio leidejas, o papras6iau-siai juo naudojosi. Tad Siuo atveju skirtumas taxp eiliuoto ir prozos teksto turejo keltirimta klausima del pirminio ir antrinio teksto santykio. Kiekvienam tyrejui §i problematuretu pasidaryti dar svarbesne, kai jis, paem?s i savo rankas K. Schtitzo veikala,nesunkiai pastebes, kad jo autorius kartais pateikia ez./I.c4o/ap Vygando Marburgie6iokronikos teksto fragmentu. Apie Pilenus eiliuoto, t. y. originalaus, teksto nera. 1§ tiesustulbina, kad niekam is Pilenu tema ra§iusiu istoriku, i§skyrus A. Sapoka, net nebuvokiles itarimas, ar tik nebus K. Schtitzas §iame epizode V. Marburgie6io teksto laisvai

perpasakojes papildydamas ir pagrazindamas -juk tokiam darbui jis, kuri laika (1562-1564) retorika Karaliau6iaus universitete dest?s asmuo, buvo profesionaliai pasiruo-S?s24.

Dauguma lietuviu istoriku, skaitydami K. Schtitzo XVI a. teksta, isivaizdavo skaitaVygando Marburgie6io Pilenu epizodo originalu fragmenta25. Net ir naujausioje Seno-

22 A. Sapoka, „Pilenu gynimas", Lz.cfwvos Az.dczs 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4.23 Pig. U. ALrrwhd, op. cit., p.14, ir I.V\Jen+a., Studien tiber die Ordensgeschichtsschreibung am

Beispiel Preufoens, To"h, 2000, p. 22L-223.24 P. H. Thielen, „Schtitz, Caspar", A/fpreztssz.scfec Bz.ogrczpfez.c, parenge K. Forstreuter, F. Gause,

Marburg [1961], t. 2, d. 4, p. 642.25 Tarn tikra isimtimi reikia laikyti prie lietuvi§ko Vygando Marburgie6io kronikos vertimo pridetus

priedus, kuriuose teisingai nurodoma, kad juose pateikiami penkiolika K. Schtitzo „Prfusijos istorijos"fragmentu ir dvi Vygando Marburgie6io kronikos voki§kojo originalo i§traukos (vertimai). Zr. VygandasMarburgietis, IVczw/.o/.z. Prasz/.os fro73z.4tz, verte R. Jasas, Vilnius, 1998, p. 217.

31

32 DARIUS BARONAS

sios Lietuvos istorijos mokslineje sintetineje studijoje vis dar galima perskaityti Vygan-do Marburgie6io kronikos fragmenta26. Deja, Saltiniu tyrimai rodo ka kita. Eilini kartatenka isitikinti, kaip kartais pavojinga nekriti§kai perimti svetimas nuomones. Neabe-

jodami tuo, kad joks rimtas istorikas negali apsieiti be kitu savo cecho meistru darbo,ir jausdami dekinguma savo pirmtakams uZ ju pastangas parodyti faktine Pilequtragedijos tikrove, tikimes, kad ir Sis tyrimas pades geriau pazinti mtisu Zila praeiti.

Lyginant Z. Ivinskio ir A. Sapokos straipsnius apie Pilenus, negalima nepastebeti,kad pastarasis autorius pranoksta savo kolega kaip geresnis Saltiniu kritikas. Z. Ivins-kiui K. Schtitzo istorinio veikalo epizodas yra „to fakto Zymiai platesne istrauka" isVygando Marburgie6io kronikos originalo27, o A. Sapokai yra aisku, kad, „deja, Schtitzenera patikimas istorikas. Ar viskas, kajis sakosi imas is Vygando, i§ tikro is jo paimta,sunku pasakyti``28. Dar geriau laika pralenkes A. Sapokos izvalgumas matyti is jominties, kuriai visi§kai pritariame: „Taigi, viskas yra pastatyta ant labai neai§kausVygando Marburgie6io pagrindo. Pirmasis ta ivyki pla6iau i§garsino Schitze, dar priesji savotiskai padailino Dlugosas, veliau Grunau, Stryjkovskis, Kojalavi6ius, Lucas Da-vidas, pagaliau Kotzebue, Voigt ir Narbutas, o i§ 5iu paeme poetai ir beletristai -Syrakomle, Krasevskis, Siauleniskis. Tuo tarpu istorikas apie ivyki nedaug tegali pa-sakyti"29. Tad sugretin? du i§kilius Lietuvos istorikus, visai neketiname iskelti A. Sa-

pokos Z. Ivinskio saskaita, tik norime parodyti, kad jie is esmes buvo to paties kalibromokslininkai.

PZ

A. Sapokos izvalgos ir pastebejimai negalejo btiti toliau pletojami del gerai Zinomu

politiniu ir socialiniu kataklizmu, istikusiu Lietuva Antrojo pasaulinio karo sckuryje.Sovietineje Lietuvoje tarp lietuviu buvo aktyviai kultivuojamas aukos sindromas, darnet ir Siandien reikia rimtai isiklausyti i Stepheno C. Rowello Zodzius, kad daznosovietinio istoriko rasinyje matome ne tiek Viduramziu realijas, kiek bolseviku fobijas,atsiradusias po 1945 in.30 Toki pat reiskini galime nesunkiai uzfiksuoti ir sovietinesLietuvos istoriku rastuose apie Pilenus. Istorikas Rokas Varakauskas rage: „Toksvoki§kuju fasistu atgyvenu subruzdimas Vakaru Vokietijoje, ju avantitiristines „Drangnach Osten" svajones, gyvai mums primena senus istorinius laikus, kai vokie6iu fe-odalai organizuodavo Zygius pries 1ietuvius, primena tas mtisu tautos ir broliskut.u tautuliaudies kovas ir kan6ias, kurias jos pergyveno nuo voki§]quju grobiku ivairiais laikais,

26 A. Bumblauskas, Sc;tosz.os Lz.cfztvos I.sfor!j.cz JOO9-I 795, Vilnius, 2005, p. 71. Karfu reikia pazy-

meti, kad §io veikalo autoriaus kritine distancija tradicinio Pilenu vaizdinio atzvilgiu, pripazistant jiapaugus „ivairiomis inteapretacijomis, vizijomis, stereotipais", pasirodo visai korekti§ka (plg. ten pat).

27 Z. |vinskis, „Pilenai ir Margis", p. 615.28 A. Sapoka, „Pilequ gynimas", Lz.cfz4vos A!.cZczf 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4.29 A. Sapoka, „Pilequ gynimas", Lz.cfz{vos Az.dczf 1936 02 27, nr. 94 (2710), p. 4.30 S. C.Ttowell, Lithuania ascending.. A pagan empire within East-Central Europe,1295~1345,

Cambridge, 1994, p. 290.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

primena mums ir Siuapios Pilequ tragedijos, ir kitu baisiu ivykiu epizodus, Saukian6iusmtisu Zmones budeti ir stiprinti taika"3 1. Kolektyvineje monografijoje Lz.cfc4vz.ap 4czrczss# kyzz.wocYz.cH.s atsirado nepriklausomos Lietuvos istorikams pro akis praslydusi Ziniaapie „baisuti" popieziu: „ 1336 in. popieziaus Benedikto XII Saukimu i Prdsus suplaukedaug feodalu is Vokietijos bei Prancdzijos su ginkluotu kariu btiriais"32. Sitoki vczz.z-dczvz.mo btida geriau galima suprasti prisimenant tai, kad sovietineje Lietuvoje bddavokalamos tokios ateistines propagandos vinys kaip Papz.ezz.czz. /z.efc4vz.ap fczw/os prz.esYczz.33.

Galima tik pakartoti, kad sovietine propaganda su tikm mokslu neturejo nieko bendro.Reikia pabrezti ir kita tipiska reiskini: ka tik pacituotuose veikaluose sovietine propa-

ganda jaukiai derejo su suliterathrintu ir Saltiniu kritikos pozitiriu silpnai surestu Pilequgynybos vaizdiniu. Pastarasis buvo silpnesnis negu nepriklausomos Lietuvos istoriku.R. Varakauskas priekaistavo J. Jak§tui del jo „nihilistines pazitiros i §i ivyki"34 irnesugebejo atskirti, kur paties J. Jaksto nuomone apie ivyki, o kur - J. Jaksto nuo-mone apie „Vygando Marburgie6io" nuomone35. Sovieti§kai „nihilistine", o i§vertus iZmoniu kalba, „visai normali" J. Jaksto mintis - „Kiek Siame aprasyme yra tiesos irkiek prasimanyta, negalima, Zinoma, patirti"36, -sovietineje Lietuvoje neturejo salygu

pletotis. Minetiems trims Lietuvos istorikams buvo priekai§tauta del siekio pilenie5iukova pavaizduoti „kaip kokia legenda"37.

Kokybiskai naujesnius poky6ius galime fiksuoti tik paskutiniaisiais sovietu impe-rijos gyvavimo metais ir Lietuvos Atgimimo laikais. Jaunesnes kartos lietuviu isto-rikas Alvydas Nikzentaitis, susidomejes tikslesnes Pilenu vietos nustatymu, priejovisai tiketina isvada, kad Pilenu pilis bus, ko gero, stovejusi Malovenu piliakalnyje38.A. Nikzentaitis pateike ir gana idomia minti, kad Margiris buvo L. d. k. Gedimino

(1316-1341) brolis39. Vis delto A. Nikzentai5io pozitiris i Pileng gynyba isliko tradi-ciskai „patikimas": „Pilenu gyneju, vadovaujamu Margirio, narsa gerai visiemsZinoma"4o.

31 R. Varakauskas, Pz./G#gf g};7".mfls, Vilnius, 1960, p. 4.32 £z.efc4vz.ap 4czrczs sw kyzz.wocYz.czz.s, redagavo J. Jurginis, Vilnius, 1964, p. 216.33 P. Pakarklis, RczsYfczz... czJez.zmczs, Vilnius, 1987, p. 43-182.

34 R. Varakauskas, Pz./G#ap g);7%.mczs, p. 6-7.35 Vyganda Marburgieti para§iau kabutese, nes tai, ka J. Jakstas laike tikruoju Vygando Marburgie6io

tekstu, tebuvo K. Schtitzo atpasakojimas, bet apie tai - toliau.36 I. |ak§tas, op. cz.f., p. 46.37 R. Varakauskas, Dz.dvyrz.sYke.e/.I. Pz./G72czz., Vilnius, 1969, p. 8.

38 A. Nikzentaitis, Pz./G73g4 77cz.s/G, p. 18-23, 37-38. A. Nikzentaitis, IVwo Da!wmcz#fo I.kz. Gedz.#".#o..

IhikriRE6ioni5kos Lietavos visuomenes bruozai (Acta Historica Universitatis Kldipedensis, t. 5), Klali-

peda, 1996, p. 67-68.39 A. Nikzentaitis, Gcdz.mz.#czf, Vilnius, 1989, p. 11.40 Ten pat, p. 48.

33

34 DARIUS BARONAS

Bandant sudaryti pastaraisiais de§imtme6iais atliekamu Pilenu tyrimu balansa,matyti, kad sovietines Lietuvos istoriografija §iuo pozitiriu patyre nuosmuki. Sovie-

V

tineje Lietuvoje §ia tema rase istorikai nepranoko A. Sapokos. Vis delto Sis nuos-mukis nebuvo tragiskas, jeigu neimsime domen antivakarietiskos ideologijos aprais-ku sovietiniu istoriku darbuose. Jau minejome, kad taapukario Lietuvoje buvo Zengtitik pirmieji Zingsniai, bet jie buvo sunktis del abejotinos vertes prielaidu ir nuomoniuapie Vygando Marburgie5io teksta. Atrodo, kad ir tie lietuviu istorikai, kurie pasi-trauke i Laisvati pasauli, neperzitirejo savo ankstesniu tyrimu rezultatu, o pasilikojau gerai pravazinetose vezese. Tai pasakytina apie Z. Ivinski, kuris i§eivijoje visdrasiau Pilenu didziavyrius lygino su knygnesiais, partizanais ir rezistentais, kovoju-siais uZ lietuvybe ir Lietuvos nepriklausomybe4L. Gerai suvokdami tokiu palyginimu

politine-emocine nauda Lietuvai tragi§ku metu, negalime nepastebeti, kad tokie teks-tai vis labiau tolo nuo kritines istoriografijos kanonu. Jie vis labiau eme atspindetine keturioliktojo, bet dvide§imtojo amziaus realijas. Vien politiskai-tautiskai korektis-ka nuostata negarantuoja moksliskai nepriekaistingos pozicijos. Fiksuodami tokiusdalykus galime teigti, kad tiek iseivijoje, tiek sovietinio mokslo baruose Pilenu legen-da buvo interpretuojama skirtinguose kontekstuose. Viena interpretacija galima pa-vadinti tautine-romantine („teisinga"), kita - sovietine-intemacionalistine („klaidin-ga"). Nors priesisku stovyklu kovotojai akcentavo skirtingas prasmes, jie mazdaugvienodu atstumu buvo nutole nuo tikrojo mokslo dirvonu. Kelias i mokslo dirvonusveda tik per czd /o#fes.

|vykio rekonstrukcija

Pileng pilies puolimas, ivykes 1336 in. vasario 25 d., buvo beveik vienu metuaprasytas daugelyje Saltiniu. Noretume juos trumpai pristatyti.

Sc[rhoi:]os kel"T]IirlITko Prdsijos istorijos santraukoje (Epitome gestorum Prus-sz.czc) aprasyti visuotines ir vietines istorijos ivykiai nuo 3 iki 1338 in. Si veikalaM. T6ppenas buvo suskirstes i devynias dalis ir suteikes joms atskirus pavadinimus.W. Amdtas isskyre trylika §io veikalo daliu. Viena Zinia apie Pilenus yra desimtojojedalyje, kurioje sugrupuotos Zinios apie Vokie6iu ordino 1249-1338 in. kovas su prfu-sais, 1ietuviais ir lenkais42. Pr#sz/.os I.s/orz/.os scz#frczwfrcz pranesa, kad 1336 in. Sv.Motiejaus diena didysis Vokie6iu ordino magistras uzeme Lietuvos pill Pilenus (Pille-nen)43. Kadangi 1336 in. buvo keltiniai, tai 1336 in. Sv. Motiejaus diena buvo vasario

4t PIS. Z. Ivins:]ds, Rinktiniai ra§tai, t. 3.. Lietuviy: kovos su vokie6iu riteriais XIII-XV a.. Tto",

1989, p. 70, 83-84, 447, 462, 469.42 I. Wenta, op. cz.f., p. 213.43 Monumenta Germaniae Historica, Scriptorun Ttohiian - MGH SS| t. 19.. Canonici Sambiensis

£473#cz/eLr, parenge W. Amdt, Hannoverae,1866, p. 703: „Anno Domini 1336 expugnatum fuit castrumPillenen in Littovia per magistrum generalem Theodoricum de Aldenburg, in die Mathie". Sis kerinys,

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

25 d. Kita Zinia dar lakoni§kiau pamini, kad Vokie6iu ordino riteriu kariuomene 1336 in.nuniokojo lietuviu pill su daug thkstan6iu Zmoniu44.

Lenku istoriko Jaroslawo Wentos nuomone, Pr#szj.os I.sforz/.os scz77frczw4q sudarooriginaltis analai, kurie buvo uzra§inejami iki 1338 in.45 Sis istorikas taip pat pateikenauju argumentu, rodan6iu, kad Siu analu autorius galejes btiti Petras Dusburgietis46.Tokia nuomone atrodo tiketina, nors dar Gerardas Labuda ja vertino tik kaip viliojan6iahipoteze47. Ta6iau tiek Petro Dusburgie5io kronikos, tiek Pr¢sz/.os I.sforzj.os scz#frczc4-fros turinio analize rodo, jog §ie ktiriniai atsirado toje texpeje, kurioje palyginti nesunkiaibuvo galima gauti patikimu Ziniu apie ivykius rytinese VO Prfusijos valdose48 ir, ai§ku,Lietuvoje.

Lakoni§ku Ziniu apie Pilequ apgulti yra ir kituose daugmaz vienalaikiuose Prfusijosanaluose. Sia proga reikia kalbeti apie Pc/p/I.#o ir Pr¢sz/.os /rwmpwosz.ws cz77cz/ws beiWoofenbuttelio kronikq (Der Chronist von Wolfenbtlttel49). §ie trys a;"rdi, G. La.-budos nuomone, yra kile i§ vieno archetipo, kuri sitiloma vadinti Przszj.os se73z.owsz.czz.scz72cz/cH.a, ir jie yra Vokie6iu ordino oficialios istoriografines veiklos pedsakas5°. Pe/p/I.-73o cz72cz/ap aprasomi ivykiai nutrfuksta 1293 in.51, todel savaime ai§ku, kad juose irnegali btiti kalbos apie Pilenus. Prdrsz/.os Zrwmpz.e/.z. cz#cz/czz. baigiasi 1337 in., bet juosetaip pat nera Zinios apie Pilenus. P7'¢szj.os frc4mpz.e/.z. cz73cz/czz. po 1293 in. pauzesi§vardija 1311-1337 in. ivykius, ir btitent tokia §iu analu strukthra rodo, kad juossudaro dvi dalys, kuriose i§vardyti XIII a. ivykiai ir 1311-1337 in. ivykiai52. Tai rodo,kad Sie analai buvo rasomi daugmaz tuo metu, kai vyko apra§omi ivykiai. Zinia apiePilenus yra WoJ/e#Z7j/.fJc/I.o kro#z.kojc. Sis kerinys yra i§1ikes kaip XVI a. viduriokopija53 ir, mtisu Ziniomis, iki §iol dar nera paskelbtas jokiame istorijos Saltiniu rinkiny-

1abiausiai Zinomas Epz.fomc Gcsforz" PrzAssz.czc pavadinimu, kuri jam suteike jo atradejas ir pirmasisskelbejas M. T6ppenas, yra paskelbtas ir SAP rinkinyje, Leipzig,1861, t.1, p. 275-290 (mus dominantiZinia apie Pilenus yra p. 283), ta5iau W. Amdto leidimas laikomas esas geresnes kokybes ®1g. J. Wenta,op. cz.r., p. 213).

44 SAP, t. 1: Epitome Gestorum Prussie, parenge M. T6ppen, p. 288: „Devastaverunt castrum

Litwanorum cum multis milibus hominum. Post hoe eodem anno in die corporis Christi fratresinceperunt edificare castrum in terra eorum, ubi confusum fuit negotium."

45 I. Wenta, op. c!.r., p. 216.46 Ten pat, p. 217.47 G. Labuda, „0 Zr6diach „Kroniki Pruskiej" Piotra z Dusburga", Komw#z.kczty A4czzztrsko-Wczr-

"z.risfrz.e, nr. 2-3 (112-113), 1971, p. 229.48 Ten Pat.49 Samoningai nevartoju pazodinio vertimo „Wolfenbtittelio kronikininkas", nes lietuviu kalboj e tokia

vartosena, kalbant apie daikta, btitu visai neiprasta.50 G. Labuda, „Studia nad annalistyka Pomorska z XIII-XV wieku. cz. I", Zapz.skz. rowczrzytwcz

IVczwkowcgo w rorw#z.zt, t. 20, 1955, p. 103, 111-113.51 SAP, t. 1: Annales Pelplinenses, parenge M. T6ppen, p. 271.52 G. Labuda, „Studia nad annalistyka Pomorska", p.111.53 SRP, t. 3, p. 726.

35

30 DARIUS BARONAS

je. Neturedami galimybes de vz.sw kalbeti apie §i kerini, esame priversti pasitenkintita informacija, kuria pateike T. Hirschas komentuodamas Vygando Marburgie6io kro-nika. Anot Ziniu pateikejo, Wo//e#bjjfJCJz.a kro#z.kojc minima, kad dygyje dalyvavo200 broliu riteriu ir 6 000 kariu. Si kronika nurodo ir Pilequ pilies pavadinima Po/o-7zz.in - veikiausiai ganetinai iskreipta54.

Su §iuo metu tik hipoteti§kai galimais rekonstruoti Przsz/.os se#z.czc4sz.oz.s cz#cz/czz.ssusije §iek tiek velesni Tordnes analai, atsirade Sio miesto pranciskoqu aplinkoje.Mazdaug 1317 in. Tornnes pranci§kong vienuolyne imtos kaupti ir uzrasineti istorinesZinutes, kurios 1317-1337 in. Iaikotalpiu buvo susietos ir sudare seniausia Tornnesanalu dali55. Torfunes analai prane§a, kad 1336 in. Brandenburgo markgrafo Liudviko

(g.1316-tl361)56 ir Vokie6iu ordino kariuomene nuniokojo Trapequ Zeme ir uzemePilequ pili57. Sis irasas vertingas tuo, kad ne tik aiskiai ivardija viena is svarbiausiu1336 in. Ziemos Zygio dalyviu, bet ir nurodo, jog Pilequ pilis stovejusi Trapequ Zemeje.Tokia pat lokalizacija nurodo ir Vygandas Marburgietis58. Be to, pats Pilequ pilies

pavadinimas „Pileno" skamba ganetinai autentiskai.Kitas nedaug nuo mums rfupimu ivykiu nutoles istoriografinis kerinys yra Przszj.os

frc477cpo/.z. ez./I.c{ofo/.I. fro#z.4cz. Sios kronikos i§likusiuose fragmentuose apdainuojamiVO 1252-1338 in. karai. Astuoniolikoje eilu5iu nurodoma, kad VO magistras Dytri-chas Altenburgas (1335-1341) ir markgrafas Liudvikas i§Zygiavo Lietuvos link, tenbuvo apgulta viena pilis ir po kuri laika trukusio Sturmo buvo uzimta. Kronikos autoriusnurodo, kad mazai kas is pilies pabego, ir netgi pasako, kad jam pa6iam teke girdeti,jog tuo metu Zuvo 5000 ar daugiau Zmoniu, del ko pagonims smarkiai skaudeje59.

Zinia apie Pilenus uzfiksuota ir vokie5iu kalba para§ytame epiloge, uzbaigian6iameJobo knygos parafraze (1aisva atpasakojima). Knygos epilogas rodo, kad jo autoriusJobo knygos parafraze baige perrasineti 1338 in.60 Siame epiloge Pileng pilies uzemi-

54 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488 (nuorodos nr. 248 ir 250).55 G. Labuda, „Studia mad annalistyka Pomorska", p. 121, 125.56 W. Paravicini, Dz.c Prez4sse#rez.sc# dcs cwropj#scfoc# AdeJs, Sigmaringen, 1989, d. 1, p. 147.57 SAP, t. 3: Annalista Thorunensis, parenge E. Strehlke, p. 72: „Anno 1336 Ludovicus marchio

Brandeburgensis, filius cesaris, fuit in Prussia et in terra Lituanorum expugnando cum dominis nostristerrain Troppin et castnm Pileno."

58 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488.59 SAP, t. 2: Kurze Reimchronik von Preussen, parenge E. Strehlke, p. 7: „Von Crists gebut thsent

jar / ccc und sechs und dn^zic gar / d6 quam der marcgreve in daz lant / von Brandenburc, da er vant /den meister brider Diten^ch. / Der nam in lfplfch zu sich / und vfir mit im eine hervart / him kegen Littowenwart, / d6 iz wol zu handen gienc. / Eine burc man ummevienc. / Si sturmeten si s6 lange, / bis von dessturmes prange / di burc wart gewunnen. / Vil wenic darabe entrunnen; / ir wurden gevangen und geslagen,als ich vorwat h6rte sagen, wol vumf ffisent oder me; / daz tet der heidenschaft we."

60 SAP, t.1: Schlussrede einer Uebersetzung des Buches Hiob, parenge E. Strehlke, p. 646: „[...]

Gelobt si Crist, der himelberc, / von des geburt her ttisent zwat / dn^hundert achtunddn^zec jar / volbrachtham ich diz bfichelin / nach den besten sinnen man. . ."

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

mas minimas kaip didele Vokie6iu ordino magistro Dytricho Altenburgo pergale: Pi-1enai buvo paimti §turmu, fuvo daugiau kaip 4000 lietuviu6[.

Trumpai pristatyti vienalaikiai Saltiniai, uzfiksave Pilequ Sturma 1336 in., rodo, kadSis ivykis sulauke pakankamai plataus atgarsio62. Kartu galime nesunkiai pastebeti,kad ankstyviausiej i Saltiniai perteikia trafareti§ka ir labai lakoni§ka pasakoj ima, i§ kurionegalime susidaryti detalesnio ivykiu vaizdo. Tokia galimybe suteikia tik VygandasMarburgietis. Jau uzsimineme apie tarn tikras problemas, kurios i§kyla tiriant §ioskronikos turini, mat originalas nei§liko. Istoriografijoje del vygando Marburgie6io kro-nikos lotyniskojo vertimo ilga laika vyravo perdem pesimistines nuotaikos, nors jauminetas kronikos leidejas T. Hirschas savo baigiamosiose pastabose atkreipe demesii tai, kad lotyni§kasis vertimas vis delto gana gerai perteikia pati kronikos turini63. Kurkas pozityviau lotyniskedi vertima ivertino lenku istorikas Slawomiras Zonenbergas,paskyres Vygando Marburgie6io kronikai monografine studija64. Zinoma, ir po Siosstudijos niekur nedingo Kourado Gesseleno gramatikos, vertimo netikslumo klaidos,kai kuriu praleidimu ir trumpinimu paliktos „baltosios demes", §okinejanti chronologij air pan. Bet kur kas svarbiau, kad S. Zonenbergas, kruops6iai lygindamas originaliusfragmentus ir K. Gesseleno vertima, parode, jog vertejas is esmes stengesi geraiatlikti savo darba ir tai jam neblogai pavyko. Paaiskejo, kad kai kurie M. T6ppenopriekai§tai vertejui buvo arba nepagristi, arba perdeti65, o kai kurios i vertima isive-1usios klaidos priskirtinos ne vertejui, bet tikrajam kronikos autoriui Vygandui Marbur-gie6iui66. Savo baigiamosiose pastabose del vertimo i lotyqu kalba S. Zonenbergaspadare visai pagrista i5vada, kad K. Gesseleno vertimas, nepaisant gramatiniu irkitokio pobtidzio klaidu, vis delto perteikia eiliuotosios kronikos esmini turini ir yra nejos fragmentas, bet beveik visas jos vertimas67. Tokiai nuomonei pritare ir kiti Prfusijosistoriografij os specia|istai68.

Tokios isvados mums yra svarbios imantis rekonstruoti Pilenu ivyki pagal 1otynis-kojo vertimo teksta. Tai megino padaryti jau A. Sapoka. Vis delto A. Sapokos re-

61 Ten pat, p. 646: „Ich spreche offenbate, / daz her in dem ersten jane, / da her zu meister wart

irkom, / vur Pelen blis tif sin horn. / Das hfis mit sturme her gewan. / Alda smc man und verbran /virtfisent Littowen uncle me; / daz tet der andem undit we". / Im was fif di Littouwen gach. /"

62 Siuo metu apivelgiame tik ankstyvuosius Saltinius. Velesniuosiuose §altiniuose, kuriuose taip pat

gali atsispindeti mtisu dienas nepasiekusiu senuju analu fragmentai, taip pat esama Ziniu apie Pilenus,ta6iau jie i§ esmes nepateikia tokiu faktu, kokiu negaletume rasti jau minetuose ankstyvuosiuose§altiniuose ®1g. SAP, t. 3: Annales expeditialis Prussici. 1233-1414, parenge E. Strehlke, p. 9. Ten pat,t. 3: Aus Detmar, parenge E. Strehlke, p. 72. Ten pat, Leipzig, 1874, t. 5: Die Chronikon von Olivaund Bruchsthcke alterer Chroniken, parenge T. Hirsch, p. 613).

63 SRP, t. 2, p. 441.64 S. Zonenberg, Kro#z.kcz Wz.gcz#cZcz z A4czrb#rgcz, Bydgoszcz, 1994.65 Ten pat, p. 32-39.66 Ten pat, p. 39.67 Ten pat, P. 50.68 I. Wenta, op. cz.I., p. 228-229.

37

38 DARIUS BARONAS

konstrukcijos negalime laikyti sekminga, nes tarn tikrus dalykus jis neabejotinaipereme is K. Schtitzo kronikos, btitent prie§ingai jo paties Zodziams, jis remesi nevien lotynisko teksto versija69. Ziniu apie i lauza sumestas moteris ir vaikus A. Sa-

poka lotyniskajame vertime negalejo rasti, nes ten ju nera7°. Tokia pat pastaba tinkair A. Sapokos Zodziams apie Margiri, kuris neva „ypatingai narsiai gynesis"71. Vis

Pl

delto A. Sapokos garbei reikia pasakyti, kad jis i§ esmes teisingai fiksavo VygandoMarburgie5io aprasyta lietuvius istikusia baime, karius apemusia nevilti ir pan.,ta6iau, negaledamas patiketi katastrofos mastu ir pilyje kilusio chaoso vaizdais,1aikesi abejotinos i§ankstines prielaidos: „Apie pati pilies gynima Vygando kronikoje

pasakoj ama labai nenuosekliai"72. Kaip matysime toliau, Vygando Marburgie6io teks-tas kur kas nuoseklesnis, nei gali pasirodyti is pirmo Zvilgsnio. Tik Sis tekstas irleidzia priarteti prie Pilenu tragedijos esmes, kiek tai i§ viso yra imanoma. Mtisu

V

Ziniomis, po A. Sapokos bandymo rekonstruoti Pilenu tragedijos vaizda, niekas §iodarbo nesieme dar karta. Net ir ypa6 vertingoje S. Zonenbergo monografijoje jau-6iama nuo seno isigalejusios tradicijos itaka. Nors Sis lenku istorikas ne viena kartaremesi Ziniomis apie Pilenus kalbedamas apie originalo ir vertimo santyki, ta6iau,atrodo, kad ir toliau laikesi tradicines nuomones del K. Schtitzo pasakojimo kaipi§samesnio Pileng epizodo varianto73. Tad matydami lengvai pastebima nemazaskirtuma taap K. Gesseleno „lotyniskutu" Pilenu ir K. Schtitzo „vokiskuju" Pilenu,negalime grieztai pritarti nuomonei, kad iki pat 1357 in. ivykiu K. Gesseleno irK. Schtitzo informacija is esmes sutampanti74. Tad belieka imtis lotyni§ko teksto,nes, mtisu manymu, jis pakankamai reprezentatyviai atspindi mums rfupima VygandoMarburgie6io kronikos originalu epizoda.

Rimanto Jaso vertimas is esmes gerai perteikia lotyniska teksta: juo galima nau-dotis stengiantis suvokti bendra ivykiu eiga, nors siekiant didesnio tikslumo ir ie§kanttarn tikn± prasmes niuansu, 1abiau dera remtis lotynisku tekstu.

Bent kiek isiskait? i pati teksta, nesunkiai pastebesime, kiek smarkiai jo perteikia-mas vaizdas skiriasi nuo mtisu istoriografijoje (ir grozineje literathroje) iprasto didvy-ri§kos Pilequ gynybos vaizdo. Pirmiausia reikia padymeti, kad Vygando Marburgie5iotekstas aiskiai rodo, jog dczr 7?e/ 7zeprczsz.df/.#s tikrajai apgul6iai, o vien tik I.sYvydz45

prie§o kariuomene, pilenus apeme baime ir jie neteko vilties apginti savo pill. Prasidejosavo susinesto turto naikinimas ir taapusavio Zudynes, kuriose ypa5 pasizymejo vienasena pagone, kirviu kapojusi gentainius, o galiausiai ir pati nusizudziusi. Tai, ka rodo

69 A. Sapoka, „Pilenu gynimas", Lz.cfz4vos Az.dczf 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4.70 Plg. SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488489.7] A. Sapoka, „Pilequ gynimas", Lz.cfz4vos Az.dczs 1936 02 26, nr. 93 (2709), p. 4.72 Ten pat, p. 4. Labai pana§iai lotyni§kedi vertima inteapretavo ir A. Nikzentaitis, Pz./G#ap 773z.s/G,

p. 14.73 P|g. S. Zonenberg, op. cz.f., P. 45.74 Ten pat, p. 49.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCI|OS

SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg,p. 487489

Vygrrndzrs Ma:Ibulgivchs, Naujoji Prdsijos kroni-kcz, verte R. Jasas, Vilnius, 1999, p. 83-84

Anno 1336. 3° Kal. April. [kovo 30 d.] idemTheodericus item fit magister generalis. ||Hic merito cum fratribus Deum laudavit, quumtempore suo multi principes etc. ei subveniunt,sc. Brandenburgensis, comes de Namen, similiterde Hennenberg, quidam de Francia et Austria etalii multi bene compositi in armis, ultra 200galeas habentes; uncle magister in dominica re-misniscere transiit cum eis in Lithwaniam im-pugnando castrum Pillenen in terra Troppen, adquod pagani plus quam 4000 de 4 terris confu-gerant. Pagani exercitum videntes perteriti sunt,desperantes de castri observacione, infinita bonain ignem projecerunt, se ipsos occiderunt, ubi, utayunt, quedam vetula pagana cum securi 100 exeis occiderit et se ipsam post interemit. In taliconflictu pagani sic vulnerati multi hinc equita-bant, uncle comes de Hennenberg ibideri'bene sehabuit in hoe castro. Rex Lithwanorum quesivitvindictam in Prutenos, qui ignem, 1igna et lapidesin castrum et regem jactabant. Rex tamen a suisclientibus cum schutis protectus, tandem terroreconcussus, fugit in quoddam latibulum et conju-gem suam transfixit et in ignem jecit. Pagani intanta afflictione concussi inclinaverunt cervicessuas, et rex omnes occidit. Et sic in profectumPrutenorum et christianitatis castrum Polenendestructum est, de quo captivos et rapinam du-cunt magnam.

Per 1336 metu balandzio Ill kalendas [111.30] SisDytrichas [i§ Altenburgo] tapo didziuoju magist-ru. Su broliais jis prideramai 5lovino Dieva, tuometu daug kunigaiks6iu ir kt. atvyko jam i pa-galba, kaip antai Brandenburgo [kunigaik§tis], Na-meno grafas, toks pat [grafas] i§ Henebergo, kaikurie i§ Pranctizijos ir Austrijos ir daug kitu geraiginkluotu, atsivesdami daugiau kaip 200 Salmu.Todel sekmadieni, vadinama Rcmz.#z.scc7ie [133611 25], magistras Zygiavo su jais i Lietuva, pul-dami Pilenu pill Trapenu Zemeje, i kuria buvosubeg? daugiau kaip 4000 stabmeldiiu i§ 4 vals6iu.Pamat? [kriks6ioniul kariuomene, stabmeldziaismarkiai i§sigando, netekdami vilties apginti pill.Jie sumete i ugni aibe turto [ir] patys i§sizude.

|| Pasakoja, kad tenai viena sene stabmelde §imtaju kirviu nukirtusi, o paskui pati sau atemusigyvybe. Per toki mtisi daug stabmeldziu suzeis-tu i§trfuko i§ ten raiti. 0 [mti§yje] Henebergo

grafui toje pilyje gerai sekesi. Lietuviu karaliusstengesi atsimoketi prfusams, kurie svaide ugni,medzius (rastus, malkas) ir akmenis i pill ir ikaraliu. Ta6iau karaliu jo pavaldiniai denge sky-dais; pagaliau baimes pakirstas jis nubego i kaz-kokia skyle, pervere [kalaviju] savo Zmona irmete i liepsna. Tokios nelaimes pritrenkti stab-meldziai nulenke savo sprandus, ir karalius visusnufude. Taip Pileng pilis buvo sugriauta prisuir krik§6ioniu naudai.1§ jos i§siveda belaisvius irdideli grobi.

Vygando Marburgie6io tekstas - tai ne didvyri§ka gynyba, bet kruvinas chaosas, kurisprasidejo dar priesams neuzpuolus pilies ir t?sesi net ir tada, kai Henenbergo grafo75kariai isiverze i pill, nes btitent jiems pirmiesiems teko isvysti pilies gyneju agonija.

1§ pirmo Zvilgsnio toks iracionalus reagavimas i artejan6ia prie§o kariuomene galiatrodyti sunkiai suvokiamas. Jis i§ tiesu yra nelengvai paai§kinamas, nes vienasaliskainformacija (tik i§ vokie6iu puses ! ) neleidzia iivelgti taip besielgian6iu Zmoniu motyvu.Vis delto pasidairius aplinkui matyti, kad panasiu reakciju galima isvysti ir kitaisatvejais. Geras pavyzdys gali btiti 1348 in. Veliuonos pilies apgultis. Stipriai Vokie6iuordino kariuomenei priartejus prie pilies, jos gynejai smarkiai susijaudino: Pczgcz#z.

75 Vygandas Marburgietis uzsimena, ko gero, apie Henenbergo graft Jona I-edi (Zr. SAP, t. 2:

Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488, nuoroda nr. 247).

39

40 DARIUS BARONAS

fez{z.wsmodz. czz4dz.c7!fcs pe7~Jz4rbczfz. sz47if76. Ju „susijaudinima" - „perturbacija" - paste-

bej? vokie6iai siun6ia savo pasiuntini, sitilanti jiems atiduoti pill i magistro rankas irtaip i§gelbeti savo gyvybes. Toks pasitilymas gynejams pasirode labai sunkus. Taibuvo ultimatumas, kuris rei§ke, kad pasiprie§inimo atveju pasigailejimo nebus77. Pilies

gynejai, apsvarste susidariusia situacija, ne tik atvere pilies vartus vokie6iu kariuome-nei, bet ir patys pasidave i nelaisve, o pilis buvo sudeginta.

Pradine gyneju reakcija i prie§o kariuomene tiek Pilenuose 1336 in., tiek Veliuo-noje 1348 in. buvo pana§i -juos apeme baime i§vydus tokias prieso pajegas, prieskurias nebuvo vilties atsilaikyti. Niekad nesuzinosime, kokias svarste nuomones Ve-liuonos gynejai pries pasiduodami i nelaisve 1348 in. Siuo atveju buvo dvi pagrindinesaltematyvos: arba priesintis neturint vilties atsilaikyti, arba perleisti pill magistrui (toreikalavo vokie6iai). Kick galima spresti is kronikos teksto, vokie6iai nereikalavo, kad

jie pasiduotu i nelaisve. R. Jaso kronikos vertimas gerai „pagauna" pa5iu vokie6iunustebima del tokio elgesio: „Maza to -visi gyventojai -semi, jauni ir t. t. -pasidave

i nelaisv?..."78 Mes negalime iki galo paaiskinti, kodel pilies gyventojai pasielge taip,o ne kitaip. Reikalas paprastas: ra5ytiniai §altiniai pateikia labai fragmentisku Ziniuapie XIV a. Lietuvos santvarka ir to meto socialinius santykius. Ta5iau kai kurie

pavyzdziai mums leidzia §iek tiek daugiau nu§viesti tamsiuosius Lietuvos istorijosamzius.1322 in. po viena diena trukusios Pie§tves pilies apgulties pilies gynejai pri-

pazino vokie6iu valdiia, ta6iau veliau, patyre Lietuvos didiiojo kunigaik§6io spaudima,atsimete nuo „tikejimo"79.1329 in. Zemaitijos didikai prase Vokie5iu ordino magistraVemeri Orselna (1324-1330), kad jis juos gintu nuo Lietuvos didziojo kunigaik§5io

pyk6io8°. Magistras negalejo suteikti jokiu garantiju ir Zemai6iai „atkrito i pirmykstipaklydima kaip Suo, sugriztantis prie [savo] vemalo"81. Kita vertus, Zinodami apiepagoniskosios Lietuvos valdovu Ziauruma, paliudyta ne vienasyk, galime manyti, kadsavo valia pill atidavusiems veliuoniskiams nebtitu buve lengva isvengti mirties ar kitossunkios bausmes, tad tiketina, jog Zmones, gelbedami savo gyvybes, sutiko veikiau

persikelti i ramesni ir tikini pakilima i§gyvenanti kra§ta - Prfusija, negu sulaukti ne-malonumu is savo „prigimtinio" valdovo Kestu5io ar Algirdo.

76 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., P. 100.77 Tokia buvo Viduramziais visuotinai paplitusi praktika, 1eidusi ginkluota pasipriesinima iveiku-

siems nugaletojams elgtis savo nuozitira tick su pralaimejusiuju gyvybemis, tick su ju turtu (Zr., pvz.,J. Bradbury, 7lfoe mcdz.cvcz/ sz.egg, Suffolk, 2002, p. 161, 166).

78 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., P. 100.79 SAP, t. 1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, parenge M. T6ppen, p. 186.80 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 464465.81 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., p. 69.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Vygando Marburgie6io kronika pateikia ir kitu pana§iu atveju, pasibaigusiu kiekkitaip. 1363 in. Piestves pilies gynejai, pamate Vokie5iu ordino kariuomene, padarei§vada, kad „neatsilaikysime pries juos", ir toliau Ragaines komtrfui Henrikui Sionin-genui ai§kino, kad „mes link? i§eiti [i§ pilies] ir su visu turtu atiduoti save, Zmonas,vaikus ir t. t. i magistro rankas ir neapgaudinesime, o i§tikimai [to laikysimes]"82Vokie6iams davus dar laiko galutiniam atsakymui, Piestwes pilyje besiglaud? Zmone;eme ir pabego. Be gyneju likusi pilis buvo sudeginta. Panasi situacija pasikartojo ir1367 in. Veliuonoje. Didziojo magistro Vinricho Kniprodes (1352-1382) atvesta stiprikariuomene pilyje buvusiems bajorams ir kitiems Zmonems ivare baimes ir jie, panasiaikaip ir Pilenuose, nelauke pilies puolimo ir nebande jos ginti, patys padege ja ir visajoje buvusi turta83. Tiek Pie§twes, tiek ir Veliuonos gyventojams, atrodo, pasisekesekmingai pasprukti. Tenka tik apgailestauti, kad §altiniu skurdumas mums niekokonkretaus neleidzia pasakyti apie tolesni ju likima.

Matyti, kad veliuoniskiai 1348 in. ir piestveniskiai 1363 in. sugebejo „ramiai" is-spr?sti juos i§tikusia krize, nors abiem atvejais reikejo daryti sunkius sprendimus84.1336 in. Pilenuose susiklos6iusi situacija pakrypo „sunkiai prognozuojama" linkme, nes

pilyje kiles kruvinas chaosas liudija, kad jiems nepavyko prieiti vienos nuomones.XIII-XIV a. 1ietuviu karuose su kryziuo6iais ne taip retai btidavo kur kas racionaliaureaguojama i artejan6ia prieso kariuomen?: bddavo griebiamasi altematyvos -pabegtisiekiant issaugoti gyvedajega. Lietuviu didikas Surminas,1290 in. didvyriskai apgynesKolainiu pill, savo dievu galia prisieke daugiau niekada jokioje pilyje nelaukti Vokie6iuordino kariu uZpuolimo85. Prisiminkime, kad ne tik 1367 in. Veliuonos, bet ir 1365 in.Mai§iagalos, ir 1390 in. Kemaves pilys buvo paliktos nelaukiant, kol jas apguls Vo-kie6iu ordino ir jo talkininku kariuomene86. Tad ginkluotos kovos ginti savo pill alter-natyva -pabegti is pilies -nebuvo tokia jau reta ar neiprasta. Kazka panasaus galimaizvelgti net ir Pileng atveju. Lotyni§kame Vygando Marburgie5io tekste apie Pilenusminima, kad „daug" (mzt/Jz.) gyneju i§jojo i§ pilies. Tiesa, §i pasakojimo vieta nera tokiaai§ki, kad vienprasmi§kai btitu galima suprasti ju i§jojimo tiksla, -neaisku, ar tai buvo

82 Ten pat, p. 127. Manytume, kad R. Jaso vertimas ne visai gerai perteikia pie§tveng Zodzius „non

insidiari sed fidem suscipere" (SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 546). Labai galimasdaiktas, kad Pie§tvenai Zadejo ne tik i§tikimai laikytis susitarimo, bet ir priimti krik§6ioniu tikejima, neskaip matome ir is 1329 in. ivykiu prie Medvegalio pilies, VO valdzios pripazinimas rei§ke ir krik§topriemima.

83 Ten pat, p. 137. SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 559.84 Pie§tves atveju reikia pamineti dar viena idomu dalyka. Ragaines komthrui pasiteiravus Piestves

senitino, koks btisias galutinis atsakymas, senitinas atsake nezinas, ka pie§tvenai ketina daryti: „nesciointentionem eorum``. Galimas daiktas, kad senitinas, kaip Traku kunigaiks6io Kestu6io atstovas, tiesiogbuvo nepageidaujamas asmuo vietos gyventojams sprendiiant savo tolesnio likimo klausimus (SAP, t. 2:Die Chronik Wigands von Marburg, p. 546).

85 SAP, t. 1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, p. 152.86 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 552-553, 641.

41

42 DARIUS BARONAS

ispuolis pries artejan6ia kariuomen?, ar desperatiskos pastangos istrfukti is tarpusaviofudynese skestan6ios pilies. Sis epizodas kronikoje ivardintas lakoni§ku Zodziu co#-

#z.cfz4s. Mano galva, 1abiau tiketina, kad Vygando Marburgie6io minimas co7t#z.cfz4snurodo ne susidirima su avangardiniais prieso kariuomenes bthais, bet pilyje kilusiastarpusavio Zudynes. Btitina pazymeti, kad Vygando Marburgie6io tekstas pasako, joglietuviai i§ pilies i§jojo /.czz4 suzeisti ir tik po to su jais susidtire prie pilies besiverz?sHenenbergo grafas ir jo kariai. Perskrod? i§ pilies began6iu raitu lietuviu minia, jieisiverze i pill, kur ir isvydo Siurpulinga regini. Pirmasis pilies uzemimo etapas buvobaigtas.

Atsizvelgiant i tai, kad to meto tipiska lietuviu pill sudare papilys ar prie§pilis ir„tikroji" pilis ant kalvos, galime manyti, kad ka tik rekonstruoti ivykiai paaiskina, kaipbuvo uzimtas Pilenu pilies papilys ar priespilis. Pakako tiesiog isiverzti raitomis, priestai i§bla§kius lietuviu raitelius. „Tikroji pilis" paprastai btidavo geriau itvirtinta ir reikejo

panaudoti subtilesne karine technika. Galima manyti, kad uzemus papili/priespili, Vo-kie6iu ordino ir jo talkininku kariuomene parenge apgulties pabtiklus, kurie netrukuseme svaidyti padegamuosius sviedinius, rastus (ietis?) ir akmenis. Sprendziant i§ to,kad vokie6iu kariai Saude „ugnimi, medziais ir akmenimis"87 ir i pilies sienas, ir i„karaliu" (t. y. naudojo apgulties pabtiklus, tinkamus ir gyvosios jegos naikinimui),galime manyti, jog jie naudojo savo atsigabentas balistas ir nesunkias akmensvaidesma§inas (mangonelus)88. Sturmuojant pill, jos isulos padetis greit tapo bevilti§ka. Lie-tuviu pilies vadas, patyres ikiparakines artilerijos pabtiklu galia, ieskojo btidu, kaipatkersyti vokie5iu kariams. Kersto planas buvo kuriamas prisidengus savo kariu sky-dais. Svaidomiesiems pabtiklams prie§priesinti tik lietuviu kariu skydai rodo, kad Pi-1enu pilis nebuvo tinkamai paruosta gynybai. Menkas pilies gynybinis pajegumas ir

pakankamai efektyvus pilies Sturmas sutrukde baimes pakirstam vadui sugalvoti kanors geresnio kaip tik nuskubeti i rfusi pas savo Zmona ir ja nudurti. Suprantama, kadkarvedys, savo „kersto plana" isyvendines nufudydamas Zmona, vargiai galejo savovyrus ikvepti didvyri§kai kovai. Kariai, viena vertus, spaudziami vokie6iu artilerijos, okita vertus, matydami savo Zmonos krauju susitepusi vada, galutinai paltizo. Jie pasi-rinko savanori§ka mirti nuo vado rankos. Vadas nepriestaravo tokiam savo vyrusprendimui ir paslaugiai juos nufude. |domu, kad Vygandas Marburgietis nemini, koksbuvo tolesnis vado likimas. Mes tik galime spelioti: galbtit jis nusizude, galbtit Zuvo,

galbtit pateko i nelaisve ir savo gyvenima baige mums nezinomomis aplinkybemis.Kad ir kaip btitu, jo mirtis 0.eigu jis i§ tikritl.u mire btitent Pilenu §turmo metu) buvotikriausiai ne tokia isptidinga kaip minetosios senutes ir tikriausiai btitent del to josneuzfiksavo Vygandas Marburgietis, uzbaiges Pilequ §turma trafaretine pabaiga: „Taip

87 Ten pat, p. 489.88 Plg. J. Bradbury, op. cz.I., p. 250, kur nurodomi ivairiu apgulties pabtiklu pagrindiniai taikiniai.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Pilenu pilis buvo sugriauta prfusu ir krik56ioniu naudai. IS jos i§siveda belaisvius irdideli grobi"89.

Antrasis ir galutinis Pilequ pilies uzemimo etapas ne maziau „keistas" negu pirma-sis. Ir Cia nematyti, kad btitu kaip nors uzsiminta apie czfrfyvap Pilequ gyneju priesi-nimasi uZpuolikams. Negalima paneigti, kad buvo priesintasi, nes Viduramziu kovosetokie susikirtimai buvo tiesiog nei§vengiami. Tai buvo artimos kovos epocha, kuriosatsvaitu dar buvo galima izvelgti ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914-1918), kaikariai mesdavosi i durtuvu atakas. Duslu lietuviu priesinimosi aida tikriausiai galimei§girsti Pr¢sz/.os f7'wmpo/.o/.e ez./I.wofo/.e fro#z.4o/.e, kurioje kalbama apie pilies Sturma,trukusi tol, kol pilis buvo paimta9°. Remdamiesi trim eilutem: „Si sturmeten si s6 1ange,/ bis von des sturmes prange / di burc wart gewunnen", vargu ar galime kalbeti apiewZsz.Z?swsz. Sturma, o kituose vienalaikiuose Saltiniuose nieko panasaus nematyti -

pasak ju, Pilenai buvo paimti per viena diena. Be to, i§rai§ka „s6 lange" galejo btitipavartota tiesiog norint rimo, nes ji gerai dera su „prange". Kiekvienu atveju tiketinapriesinimasi visiskai nustelbia ir uzgozia ypa6 isptidingos scenos is talpusavio fudyniu.Kaip tik tai ir ver6ia manyti, kad 1336 in. Pilenu gynyba i§siskyre ne pasiprie§inimoheroji§kumu, bet taxpusavio Zudynemis ir nematyto chaoso vaizdais. Tenka pripazinti,kad savo Zmona persmeigian5io ir savo karius Zudan6io karvedzio tipas tikrai yraganetinai ypatingas. Vis delto atrodo, kad toks elgesio modelis nebuvo unikalus. Pa-lyginti geras pavyzdys yra kumang ®olovcu) kunigaikstis Gutas, kuris, issigand?s joitvirtinimus puolusio Austrijos kunigaiks6io, pats nusizude pries tai dar spejes pasird-pinti, kad btitu nufudytos dvi jo Zmonos ir nami§kiai9L. Tiketina, kad tokiu ir panasiupavyzdziu galima btitu rasti ir daugiau. Perspektyvi vieta ie§koti btitu tie §altiniai,kuriuose kalbama apie papro6ius ir gyvenimo btida tu tautu, kurios Viduramziaisgyveno uZ krik56ioniskos Europos ribu. Jau dabar ai§ku, kad Margirio elgesys Pile-nuose visiskai nesuderinamas su riteri§ko elgesio modeliu. Pilies vadas tiesiog „nesu-valde" situacijos, o fudydamas savo karius, netgi pagreitino Pilenu agonijos pabaiga.Visa tai liudija ypa5 tragi§kai pasibaigusia katastrofa.

Neturime galimybes suzinoti, kokie is tikruju buvo Siu tragi§kai savo gyvenimabaigusiu Zmoniu elgesio motyvai. Sprendziant „is i§ores", galimi bent du variantai:a) kariai nenorejo paklititi i nelaisve; b) nenorejo ifeti nuo prieso kalavijo. Ta6iau delju elgesio, pavaizduoto Vygando Marburgie6io kronikoje, kyla tarn tikn± nepatogiuklausimu, i kuriuos galima ie§koti tik apytiksliu atsakymu, remiantis pana§iais atvejais.

89 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., p. 84.90 Zr. nuoroda nr. 59.91 A4GH SS t. 9: Continuatio Sancrucensis secunda, parenge D. Wilhelmus Wattenbach, Hannoverae,

1851, p. 640: „[...] quorum rex nomine Gutan se ipsum interfecit, prius interfectis duabus reginis etaliis qui secum in domo convenerant, pre timore ducis Austrie, qui domum illam impugnabat, et tandemexpugnabat." Aprasyti ivykiai nutiko Vengrijoje apie 1242 in. Minimas Austrijos hercogas - taiFrydrichas 11 Kovingasis (der Streitbare, 1230-1246).

43

44 DARIUS BARONAS

Ieskodami lietuviu savifudybes pavyzdiiu, netrunkame suzinoti, kad lietuviu kariusavifudybes nebuvo retas rei§kinys. Ne viena karta vokie6iu kroniku buvo paliudyta,kad lietuviu kariai nusifudydavo nepakeldami del pralaimejimo ar nesekmes patirtosgedos92. Likimo ironija, ta6iau vienas pirmtu.u lietuviu kunigaik§6iu, pasirodziusiu is-torijos arenoje, taip pat buvo savifudis. Btidamas kalavijuo5iu nelaisveje, kunigaik§tisDaugerutis i§ Lietuvos gavo nemaloniu Ziniu ir nusizude93.

Zudydavosi ne tik vyrai, bet ir moterys - tai ypa6 gerai parodo Heuriko Latviokronikos Zinia apie penkias desimtis lietuviu moteru, kurios, gavusios Zinia apie savovyru ifeti, pasikore94. Senoves baltu psichologija gana gerai pazines Petras Dusbur-gietis atkreipe demesi i tai, kad senoves prdsams savifudybe buvo iprastas i§kilusiuproblemu sprendimo btidas95. Tad ir Pilequ atveju mes veikiausiai matome tarn tiknipozithu balti§ka problemu sprendimo btida. Sakome „tam tikni pozitiriu", nes savifu-dybes toleravimas ir netgi jos skatinimas tarn tikrais atvejais nebuvo vien tik baltuspecifinis bruozas. Tyrejai yra atskleide, kad savizudybes toleravo tiek Indijos gyven-tojai, tiek senoves germanai ar romenai96.

Jokiu btidu nenorime teigti, kad bevilti§kas ir net nusizudyti skatines reagavimo inelaime btidas buvo vienintelis galimas ar ypa6 daznai pasitaikantis, - turime daugpavyzdziu, kad ir i§ tos pa6ios Vygando Marburgie6io kronikos, kurie ai5kiai rodo: a)lietuviai narsiai gindavo savo pilis; b) sugebedavo pasirinkti kabinimosi i gyvenimaaltematyva, kuri reiske ir galimybe toliau kovoti. Jau minetas 1290 in. Kolainiu piliesgynejas Surminas dar ir 1313 in. vadovavo laivu mtisiui Nemune. Jo metu Lietuvosdidiiaj am kunigaiks6iui nerima sukeles kryziuo6iu karo laivas buvo sunaikintas97. Kal-bant apie aktyvu piliu gynima, reikia padymeti, kad net ir lakoni§kose Ziniose nesunkuiivelgti aktyvaus prie§inimosi podymiu. Stai Eiliuotoji Livonijos kronika, apra§ydama1261 in. kritusia kursiu Dzintares pill, kuria gyne lietuviu (Zemai6iu) kariu igula,ai§kiai duoda suprasti, kad gaisro apimtoje pilyje visi kariai hovo/.a iki paskutinioatodtisio98. Ju narsa prie§ai pastebejo ir ivertino. Tikrai didvyriska buvo ir pelnytaii§garsejo Kauno pilies gynyba 1362 in.99 Pileng atveju nieko panasaus nematyti.

92 SAP, t.1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, p.153,167,176. Plg. MGH, SS, t. 23: Heinrici

Chronicon Lyvoniae, parenge W. Amdt, Hannoverae,1874, p. 315.93 Ten pat, p. 285. Tajlp pat Zr. Mindaugo knyga. Istorijos 5altiniai apie Lietuvos karaliap, pa;reng6

ir i lietuviu kalba i§verte D. Antanavi6ius, D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius, 2005, p. 103.94 A4GH, SS, t. 23: Heinrici Chronicon Lyvoniae, p. 250. Taip pat Zr. Mz.#dcz#go knygcz, p. 96.95 SAP, t. 1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, p. 55.96 A. Murray, Suicide in the Middle Ages, t. 2.. The Curse on SeifMurder, Oxford,1998, p. 539-

541, 565-567 (del Saltiniu apie germanu savifudybes Saltinius Zr. p. 568-569), p. 527.97 SAP, t. 1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, p. 179-180.98 Lz.vJd.#dz.scfec Re!.mcfeno#!.k, parenge L. Meyer, Paderbom, 1876, eil. 5930-5961. Taip pat Zr.

Mindaugo knyga, p. 282.99 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 531-538. Taip pat Zr. Vygandas Marburgietis,

op. c!.f., p.113-120.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Istoriografijos paradoksas yra tas, kad ivykis, priskirtinas prie anomaliju, buvo pa-skelbtas tipi§ku lietuviu pasiprie§inimo pavyzdziu.

Visoje lietuviu karu su kryziuo6iais istorijoje nerandame tokio atvejo, kuri gale-tume lyginti su Pilenais, kur tick gausu „keistu" scenu: kirviu mosuojanti senute,savo Zmona nusmeiges ir savo karius nukirsdines karvedys. Vygando Marburgie6iokronika neleidzia mums tiksliai suzinoti, kokiu btidu nusifude „sena pagone". Velesnirasytojai logiskai sugalvojo, kad ji tai padare tuo pa6iu savo kirviu. Jie gali btititeistis, bet ne maziau idomu priminti, kad §i senute turejo btiti nepaprastai isiaud-rinusi, kad vienu ypu galetu sau atimti gyvybe. Ir Margirio atveju matome netipi§kaelgesio modeli. Mes tik galime spelioti, del kokiu priezas5iujis nuzude savo Zmona:a) gal bijojo, kad ji gali btiti i§prievartauta; b) gal norejo ja i§siusti anapilin anks6iau,negu ten pats ketino nukeliauti ir pan. Kita vertus, mes negalime tiksliai Zinoti, ar

jo Zmona tro§ko tokio likimo -juk jos vyras uztiko ja dar nenusizudziusia. Atsizvelg-dami i sunkiai paaiskinamus Pilenu gyneju elgesio pavyzdzius, turime pagrindo ma-nyti, kad juos buvo apemusi masine panika ir psichoze. Tokios btikles Zmoniu veiks-mai tampa sunkiai prognozuojami. Tarn tikFT panikos pavyzdziu istorija mums galipateikti. Stai 1264 in. taap Nikejos gyventoju kilo masine isterija, kai juos pasiekeZinia, kad mongolai vidury baltos dienos uzeme ju miesta. Nors tai buvo tik gandasbe realaus pagrindo, jo uzteko, kad Zmones imtu §okineti nuo miesto sienu arsleptusi kapavietese. Miesto sargybiniams teko padeti nemazai pastangu, kad Zmo-nes nurimtu, o Bizantijos imperatorius Mykolas VIII Paleologas (1261-1282) radoreikala Nikejos gyventojams parasyti laiska, raginanti rodyti didesn? drasa[°°. Tokieir panastis pavyzdziai gali padeti geriau suprasti ir Pilenu gyneju reakcija i besiar-tinan6ia prie§o kariuomene. Nors palyginti su kryzeiviu kariuomenemis, kurios XI-XIII a. traukdavo i Kryziaus Zygius Artimuosiuose Rytuose, 1336 in. Pilenu kam-

panijos kryzeiviu kariuomene atrodo nedidele, ta6iau regiono masteliais tai buvoisties stipri jega. Cia dalyvavo Brandenburgo markgrafas Liudvikas, Namiuro grafasPilypas Ill (g.1319-tl337)101, Henenbergo grafas ir daug Zymesniu kryzeiviu isPranctizijos ir Austrijos. Tai, kad atvyko daugiau kaip 200 riteriu padeti Vokie6iuordinui, rodo, kaip gerai VO buvo pasireng?s Siam Zygiui. Neatsitiktinai WemerisParavicinis §io Zygio rezultatus apibtidina dvejopai: krastas nuniokotas ir pilis uzim-taL°2. Anot Vygando Marburgie6io, i pill buvo subege apie 4000 Zmoniu is keturiu

gretimu Zemiu. Tai rodo, kad nemaza pilies gyneju buvo civiliai, netureje nei jegu,nei, kaip parode tolesni ivykiai, ryzto ir patirties grumtis su tokia galinga kariuomene,kuri 1336 in. vasario 25 d. priartejo prie Pilenu pilies. Lietuvos didziojo kunigaiks6iokariuomene buvo toli, ir Pilenu pilis krito per viena diena.

100 D. M. Nicol, 7lfec Lczff Cc#fztrz.cs o/ Byzcz#fz.win J26/-J453, Cambridge,1993 (2nd ed.), p. 84.lot W. Paravicini, op. c!.f., d. 1, p. 74.102 Ten pat, Sigmaringen, 1995, d. 2, p. 24.

45

46 DARIUS BARONAS

Taip jau susikloste, kad lietuviu istoriografijai is esmes nebtidingas nei geografinioZvilgsnio platumas, nei atvirumas kitoms humanitarinems disciplinoms. Tokia pastaba

ypa6 tinka buvusiai nuo taaptautinio akademinio pasaulio izoliuotai Lietuvos istorijostyrimu tradicijai. Tai viena is priezas6iu, kodel tarn tikrus reiskinius Lietuvos istorikaitik dabar „atpazista". Jei istoriku Zitira laiku btitu praturtine sociologijos, etnologijos,Europos viduramziu tyrimai, daugelis praeities dalyku, kurie atrodo nesuprantami,issigalvoti ar prie§u „antilietuviskos" propagandos sukurti, taptu pazinesni ir supranta-mesni. Pilenus kaip tik ir gaube tir§ta romantiska migla, kuri neleido pamatyti to, karodo Saltiniai.

Kariu savizudybes visada yra delikatus reikalas. Pastebima, kad §iuolaikinesekariuomenese savizudybes mastai nera menki, nes kariams, kaip teigia vienas i§sociologijos mokslo pradininku Emilis Durkheimas, btidingas juodai-baltas garbeskodeksas. Romenu kariai, gresiant neisvengiamam pralaimejimui, taip pat gana daz-nai nusizudydavoL°3. Viduramziais tokiu atveju btita kur kas maziau, ir Cia reikia

izvelgti krik§6ioni§kosios etikos ir riterio etoso itaka. Kaip pazymi fundamentaliosstudijos apie savizudybes rei§kini Viduramziu Europoje autorius Alexanderis Mur-ray, retos isimtys patvirtina tai, kad romeniska savizudybes praktika tarp krik§6io-niskosios Europos kareiviu praktiskai buvo i§nykusi. Keletas jo pateiktu pavyzdziutik patvirtina Sia bendra taisykle ir mums leidzia geriau suprasti ir Pilenu drama.925 in. pagonys normanai pasismeige ant savo ie6iu, nelaukdami, kol juos sudorosapsup? franku kariai. 1245 in. §ventvagiu anglu gauja, atejusi i Velsa apiple§tivienuolyno, uzklupta kelyje namo, uZuot laukusi teiseto atpildo uZ nusikaltima, ver-6iau pasirinko mirti nusiskandindama[°4. Abiem Siais atvejais matome, kad pagrin-diniai veikejai pasirinko savanoriska mirti, net nebande prie§intis. Tiesa, ir Europosviduramziu §altiniai rodo, kad pasitaikydavo tokiu krik§6ioniu riteriu, kurie bandyda-vo nusizudyti po mtisio, kai prie§ai juos taip suzeisdavo, kad jiems nebelikdavovilties toliau kovoti ar stimulo toliau gyventi]°5. 1187 in. i kampa uZspeisti kryzininkai

grasino Saladinui, kad jie i§Zudys visus Jeruzales musulmonus, sunaikins visa turtair patys nusizudys. Saladinas atlego ir buvo rastas abi §alis patenkines kompromi-sas[°6. Pasitaikydavo ir savizudybiu is baimes del tolesnio likimo. 1246 in. Caapac-cio pilies gynejai pasismeige savo kalavijais arba §oko nuo uolos i jtiros gelmesbijodami imperatoriaus Frydricho 11 (1220-1250) Ziaurumo]°7. Apskritai Viduram-Ziais kilminguju savizudybes buvo ypa6 retas rei§kinys. Gresiant mirtinam pavojui

103 A. Murray, op. cz.f., t. 1: 7lfoe VI.oJe#f clgcz!.#sf 7lfoermseJves, Oxford, 1998, p. 61nd2. Ten pat

nuorodos i tolesn? dalyko literathra.104 Ten pat, p. 62.105 Ten Pat.

106 I. Bradburry, op. cz.f., p. 326.107 Ten pat, p. 332.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

artimose kautynese, pagrindine problema buvo nuzudyti priesa, bet ne saveL°8. TodelViduramziais Vakaru teologus ir domino klausimas, kuo skiriasi savizudybe ir bepro-ti§ka riterio narsa, pvz., kai vienas karys pasileisdavo i priesu minia, nei§vengiamai

pasitikdamas/pasirinkdamas savo mirti. Ypatingos narsos ir savanoriskos savizudy-bes palyginimas leis dar geriau suprasti kriks6ioni§kosios ir pagoniskosios etikosantinomi§kuma.

Atrodo, kad Pilequ gynybos vadui kunigaik§5iui Margiriui savo gyvenimo kelyjeteko susidurti su pelnytai Europos riterijos Ziedu laikytu Cekijos karaliumi Jonu Liuk-semburgie6iu ( 1340-1346). Nors ir labai abejodami, kol kas pasitikime A. Nikzentai5ionuomone, kad is Pilenu Zinomas Margiris ir 1329 in. ivykiu stikuryje veik?s lietuviukunigaik§tis Margalis buvo tas pats asmuo. Jono de Prezo romanas, aprases 1329 in.Vokie6iu ordino ir jo talkininku dygi i Zemaitija, pasakoja, kaip Jonas Liuksemburgietisir Margalis (Margiris?) stojo i dvikova. Kadangi keli lietuviu kariai puole padeti savovadui, dvikovos salygos buvo pazeistos ir Margaliui teko pasiduoti i nelaisve[°9. Siameepizode Margalis neabejotinai pasielge garbingai ir su juo buvo elgiamasi kaip su

garbingu belaisviu]]°. Pilequ gynybos metu Margiriui -jei tai i§ tiesu buvo ankstes-niame romane aprasytas veikejas -pristigo riteri§ko narsumo ir jis i§ istorijos arenos

pasitrauke nuzudes savo Zmona ir i§kapojes savo karius. Nors, kaip jau minejome, jogyvenimo pabaigos aplinkybes nera aiskios, vis delto jos ne i§ tolo negali prilygti JonoLiuksemburgie6io paskutinei gyvenimo akimirkai. Jonas Liuksemburgietis fuvo Cr6cymti§yje (1346 08 25). Tuo metu jau visi§kai apakes 6eku karalius papra§e savo riteriuispildyti paskutini jo nora -pulti ir mirti kaip dera riteriui su kalaviju rankose. Pasku-tinei mirtinai atakai riteriai suriso savo Zirgus ir visi drauge Zuvo] 1 1. Nors tokia mirtisbuvo nurfuktgalviskai drasi ir pana§ejo i savizudybe, ta6iau 6eku karaliaus narsaamziams liko neblestan5io riterisko narsumo pavyzdziu.

Pileng tragedijoje nematome nei beribio narsumo pavyzdziu, nei atkaklios gynybos.Nera pagrindo toki vaizda laikyti tendencingu Vygando Marburgie6io issigalvojimu,nes Sis kronikininkas, ejes VO heroldo pareigas, buvo pasaulietis, garsejes savo ge-bejimu detaliai aprasyti karo ivykius, nesaliskai parodyti tiek Vokie6iu ordino, tick jo

108 P|g. ten pat, p. 60-61.109 A. Nikzentaitis, Gedz.mz.#czs, p. 43.1 10 Jono de Prezo kronikos i§trauka apie Jono Liuksemburgie6io ir Margalio (Margirio?) dvikova -

stipriai suliterathrintas kerinys, kurio istorinio patikimumo ir retorinio salygotumo problema mtisutemai nera tiek svarbi, kad Siuo metu i tai reiketu gilintis. Minimos istraukos vertima i lietuviu kalbapateikia A. Nikzentaitis, Pz./G#ap 77cz.s/G, p. 27-30.

111 A. Murray, op. cz./., t. 1, p. 65. Pla6iausiai Si epizoda apra§e pranctizu kronikininkas Jeanas

Froissart'as (t XV a. pradzioje) savo kerinyje Cfero"I.gwcs dc Frcz#cc, d'A72g/cfcrrc, cZ'Ecossc, dcBretagne, de Gascogne, de Flandre et lieux circonvoisins.

47

48 DARIUS BARONAS

priesu lenku ar lietuviu kariu narsumaLL2. Pilenu atveju lietuviu narsumo nematytine todel, kad Vygandas Marburgietis suskubo ji nuslepti, bet todel, kad tai buvokatastrofiskas lietuviu pralaimejimas, prasidejes moraliniu paltizimu ir pasibaigestaapusavio Zudynemis bei savanori§komis savizudybemis. Tai, kas §iandien gali at-rodyti keista ar nesuprantama, ar tiesiog neitiketina, daugiau parodo SiuolaikiniamZmogui iprasta tiketinu ivykiu horizonta, bet ne pa6ia praeitin nugrimzdusia istorinetikrove.

Reikia pamineti ir tai, kad ir Viduramziu kriks6ionims pagoniskos Lietuvos pa-dangeje tekdavo matyti kitonisko, jiems neiprasto mentaliteto apraisku. Parankiuvadovu mums gali btiti XIV a. Kryziaus Zygiu dainius Philippe'as de Mezieresas

(1327-1405), kuris gerai Zinojo, kad i rytus nuo Vokie6iu ordino valdu baigiasikriks5ioni§ka Europa ir prasideda „Totorijos prieangis" - „Lietuvos karalyste"113.Rasydamas savo didiji veikala Sc77ojo pz.Jz.grz.mo sczp#czs, jis panoro pralinksmintiskaitytojus pasakojimu apie vieno vokie5iu riterio belaisvio nuotykius Lietuvoje („Et

pour faire rire un pou les lisans de cestui Songe [...]"114). Patekes i nelaisve, riterispelne didele didziojo kunigaiks6io malone, o Siam mirus, jam buvo suteikta garbsgyvam sudegti valdovo laidotuviu lauze. Vokie6io kriks6ionio tokia perspektyva ne-viliojo ir jis sugudravo. Btidamas vienaakis, jis lietuviu bajorus itikino tuo, kad nerafiziskai tinkamas lydeti anapilin toki tobula valdova. Lietuviu bajorai sutiko su tokiuargumentu ir §ia garbs suteike fiziskai tobulam lietuviui, kuris sekmingai i§1ydejosavo valdova i dausas. I§gelbejes savo gyvybe, riteris negalejo atsidziaugti, matkadaise mtisyje netekes vienos akies, jis dabar galejo visas i5sigelbeti. Philippe'asde M6zieresas tikina savo skaitytojus, kad tai nutik? neseniai ir apie laiminga riterioi§sigelbejimajam papasakoje VO riteriaiL]5. A. Nikzentaitis spejo, kad Siame epizo-de Philippe'as de M6zieresas kalba apie L. d. k. Gedimino laidotuves]]6. KryziausZygiu dainius savo kerini rage praslinkus keletui desimtme6iu po ivykio ir pats

prisiminimas apie tai buvo gyvas taap VO riteriu. Vokie6iu riteriu pozitiriu, tokiopobtidzio savanoriskas pasiaukoj imas, prilygstantis pritarimui savizudybei, priklausekategorijai tu keistu dalyku, kurie, karta i§girsti, ilgam pasilieka atminty. Vokie6iuriteriu akimis Zitirint, panasiai keistas turejo btiti ir Margirio elgesys: nuzud?s savoZmona, jis pribaige ir savo karius. Kuo skubesnis pasitraukimas anapilin, net nelau-kiant susidtirimo su prie§u, tikrai yra ganetinai savoti§ko mentaliteto apraiska.

112 pig. U. Amold, op. cJ.r., P. 20.113 Philippe de M6zieres, Lc So7tgc c7z4 Vz.cz7 Pc/erg.jt, parenge G. W. Coopland, Cambridge,1969, t.1,

p. 235.114 Ten pat, p. 236.115 Ten pat, p. 236-237.116 A. Nikzentaitis, Gcdz.mz.#czs, p. 99-100.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Norint geriau suvokti pasakojimo apie Pilenus populiarumo tarp vokie6iu riteriupriezastis, galima atkreipti demesi ir i taxp kryzeiviu gyvavusia legenda apie KalnuSent, kuris XII a. ikere asasiqu sekta (dabartiniu teroristu pirmtake). Pasakojama,kad apie 1194 in. Kalnu Semis pasikviete titulini Jeruzales karaliu Henrika i§ Sampa-nes pakalbeti apie sedungos pries turkus galimybe. Sutikes garbinga sve6ia, KalquSenis parode savo pilis, o priejes prie tvir6iausios, parei§ke, kad karalius neturi tokiu

paklusniu tamu kaip jis. Karalius atsake: „Galimas daiktas". Kalnu Senis su§ukodviem bokste budejusiems savo sektos nariams ir Sie metesi sta5ia galva Zemyn i

griovi nusisukdami sprandus. Toks pasakojimas buvo pla6iai paplites taap kryzeiviu, irnors jis nelaikomas fakti§kai patikimu, jo tikslas buvo demonstruoti ta praraja, kuriZioj ejo tap riterisko narsumo ir grynos, atstumian6ios, nekriks6ioniskos savifudybesl 17.

Kasparas Schtitzas apie Pilenus

Kasparo Schtitzo veikalas Hz.sforz.cz Rcrwm Prwssz.cczrz{m pasirode 1592 in. Ai§-ku, jis nebuvo pirmasis XV-XVI a. istorikas, apra§es Pilenu apgulti. Pilenu ivaiz-dzio genezes tyrimas parodo, kad mes turetume pradeti nuo J. Dlugoso, kurio pa-sakojime apie Pilenus pz.r777q 4czrfq iskyla lietuviu clktyvz.of kovos vaizdai]]8. Norsnuodugnesnis Vygando Marburgie6io ir J. Dlugo§o pasakojimu apie Pilenus palygi-nimas nera §io straipsnio tikslas, net ir pavir§iumi slystantis Zvilgsnis lengvai pastebi,kaip laisvai J. Dlugosas „varijuoja" Pilequ puolimo tema, i savo pasakojima neveng-damas ipinti ir tokio akivaizdziai anachroni§ko dalyko kaip bombardos, kurias nevanaudojo vokie6iu kariuomene puldama PilenusL[9. Kai mes lyginame lotyniska Vy-

gando Marburgie6io teksta apie Pilenus, kuri neabejotinai po ranka turejo J. Dlugo-§as[2°, ir paties J. Dlugoso A#czJztosc esanti pasakojima apie tuos pa6ius Pilenus,

pastaraj ame pasigendame daugybes konkretybiu, kuriu esama lotyniskame VygandoMarburgie6io kronikos fragmente, pvz.: 200 §almuotu riteriu, tiksli Zygio data, Tra-penu Zeme, kirviu mosuojanti senute ir kt. Tarn tikras Zinias, kuriu nera lotyniskametekste, bet randamas pas J. Dlugosa, nesunkiai galime paaiskinti jo erudicija. Isto-riografijoje jau seniai kalbama apie antikos istoriku, tokiu kaip Livijus, itaka J. Dlu-go§ui, kai Siam „prireikdavo" nutapyti kvapa gniauzianti kovos vaizdaL2t. Todel labai

117 A. Murray, op. c!.f., t. 1, P. 70.+\8 Ioannis Dlugossi Annales seu Cronicae incliti regni Poloniae, Varsav±aie, 1978, lm:yga. r[r. TX,

p. 192-193.119 Ten pat, p. 193.120 SAP, t. 2, p. 431.

121 U. Borkowska, „Historiograficzne pogledy Jana Dhigosza", D/wgossz.o#cz. Sfwdz.cz fez.sJorycz#e w

pz.€Csef/ecg.e jm!.e#cz. /cz#cI DZwgoszcz, d. 2., Warszawa, Krak6w, 1985, p. 51. T. Livijus ir XVI a. buvopopuliarus taxp tuometiniu istoriku ®la6iau Zr.: W. Madyda, „Wzory klasyczne w `Historii Polski'Dhigosza", Eos, t. 49, sas. nr. 2, 1957-1958, p. 178-183. M. Kowalczyk6wna, „Jagiellohskie rekopisy

49

50 DARIUS BARONAS

tiketina, kad motyvas apie lietuviu Zudomus vaikus ir moteris i J. Dlugoso veikala

pateko i§ antikos laiku istoriografiniu paminklu, kurie, aisku, neturejo nieko bendrasu XIV a. Lietuvos istorija. Trumpa ekskursa i J. Dlugoso istorine virtuve sauleidome tik todel, kad lietuviu istoriografijoje pasitaiko gana miglotu i§vedziojimu.Stai Rita Trimoniene sakosi sulyginusi „J. Dlugoso pasakojima apie 1336.11.25 d.kryziuo6iu Zygi i Trapenu Zeme su K. Siuco paskelbtu Marburgie5io eiliuotos kro-nikos fragmentu [...]", ir §io tyrimo rezultatas toks, kad „matyti, jog naudotasioriginalu"122. Sioje vietoje turime beda su metodologi§kai klaidingai atlikta analize.Koja tokiai isvadai pakisa visiskai paprastas dalykas. Kaip netrukus galesime isiti-kinti, K. Schtitzas nera paskelbes „Marburgie6io eiliuotos kronikos fragmento", jistik naudojosi juo ir todel dvieju skirtingu antriniu tekstu lyginimas vargu ar ka nors

gali pasakyti apie pirmini teksta (originala). Nepakankamai pagristi atrodo ir spe-jimai, kad J. Dlugosas naudojosi Vygando Marburgie6io kronikos voki§ku origina-1uL23, nes istoriografijoje vyrauja isitikinimas, jog J. Dlugosas nemokejo vokie5iukalbos ir buvo priverstas naudotis vertimais i lotynu kalba]24. Reikia pridurti, kadtarn tikri J. Dlugo§o kronikos epizodai neleidzia kategoriskai nuneigti galimybes, jog

jis kazkokiu btidu galejo naudotis galbtit tikslesniais vertimais ar net ir vokiskaisoriginalais, ta6iau tai tera tik hipoteze, kuriai patvirtinti Siuo metu geriausias VygandoMarburgie5io kronikos Zinovas S. Zonenbergas neranda kokiu nors rimtu argumen-tu[25.1§ tiesu Si diskusija mums rfupimam Pileng tragedijos klausimui didesnes itakosnedaro, nes lotyniskas Vygando Marburgie6io fragmentas tiek tiksliai atspindi origi-nalu teksta ir jame tiek gausu fro#47iecYz.os informacijos, jog jis J. Dlugo§o pasako-

jima daro idomu tik literattiros ir XV a. istoriografiniu ideju kontekste. Palyginti sulotyni§kuoju tekstu, J. Dlugo§o pasakojimas apie Pilenus nepateikia jokiu papildomufaktiniu Ziniu. Jis svarbus tik kaip atsirandan6ios legendos pradzia.

Matydami tai, kad J. Dlugo§as bus, ko gero, pirmasis rasytojas, prabiles apieistabia Pilenu gynyba, galime Si lenku istorika laikyti pirmuoju didvyriskuju Pilenulegendos autoriumi. Tolesnis tyrimas, kuris analizuotu tiek paties J. Dlugo§o, tiek irveliau rasiusiu bei jo pavyzdziu sekusiu kitu Lenkijos, Lietuvos ir Prfusijos istoriku -M. Miechovitos, M. Kromerio, M. Stryjkovskio, S. Grunau ir kt. -pasakojimus apie

Liwiusza z marginaliami Jana Dfugosza``, Eos, t. 58, sas. nr. 2, 1969-1970, p, 219-229. A. Dziuba,Wczesnorenesansowa historiografia Polskolacihska, L""In, 2000, p. Z3).

122 Vygandas Marburgietis, op. cz.I., P. 18.123 Ten Pat.

124 S. Zonenberg, op. cz.I., p. 22, 28. R. Trimonienei Sis dalykas yra Zinomas (Zr. Vygandas Mar-

burgietis, op. cz.I., p. 19, nuoroda nr. 26). Galimas daiktas, kad mintis apie J. Dlugo§o sugebejimanaudotis Saltiniais vokie6iu kalba pateko i§ T. Hirscho, kuris, beje, laikesi nuomones, kad konkre6iamPilenu gynybos apra§ymui J. Dlugo§as naudojosi tik vertimu ®1g. SAP, t. 2, p. 431).

125 S. Zonenberg, op. c!.r., P. 28.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Pilenus, turetu nuosekliai atskleisti Pilenu legendos radimosi ir jos pletros etapusL26.Tiketina, kad pirminis J. Dlugoso sukurtas didvyriskuju Pilenu ivaizdis i Prfusijosistoriografija pateko per 1521 in. i§spausdinta Miechovitos I,e7!4g€ fro73z.4q, kuri tometo Prdsijoje buvo bene svarbiausia J. Dlugo§o Ziniu sklaidos priemoneL27. XVI a.antrosios puses - XVI a. pabaigos Prfusijos istorikai, tokie kaip Lukas Davidas,Kasparas Henenbergas, K.-Schtitzas, jau remesi platesne nei ju pirmtakai §altiniubaze ir ju veikaluose jau galime izvelgti mokslines istoriografijos pradmenuL28. Ti-ketina, kad ir apra§ydamas mus dominanti Pilenu epizoda, K. Schtitzas galejo remtisne siauresne Saltiniu baze negu M. Stryjkovskis. Pastarasis istorikas pateike daugantikos autoriu, kurie apra5o savizudiskus tvirtoviu gynybos pavyzdzius is Antikoslaiku]29. To meto istorikams tokie sugretinimai buvo aprasomu ivykiu autenti§kumo

garantas, o Siuolaikinei kritinei istoriografijai tokios nuorodos labai vertingos, nesatskleidzia tas istoriografines versmes, i§ kuriu kerybingi humanistines istoriografijosatstovai lipdydavo isptidingas „verbalines" skulpthras. Siuo metu tai jau tik laikoklausimas, kada bus parodytas labiausiai itiketinas Antikos Saltinis(-ai), ikvep?s tickJ. Dlugosa, tiek veliau juo sekusius Ankstyvuju naujuju laiku istorikus jiems ie§kant„trfukstamu`` detaliu, kuriu jie pasigedo Vygando Marburgie6io „sunkiai suprantama-me" pasakojime. Galimas daiktas, jog vienu is ikvepimo §altiniu buvo JuozapasFlavijus (g. apie 37-t apie 100), kuris savo garsiajame veikale Z};clap 4czrczs ispti-dingai apra§e Masados tvirtoves kritimo aplinkybes]3°. Masada buvo paskutinisZydu atsparos punktas per didiji Zydu sukilima pries romenus (66-70). Po Jeruzalessugriovimo 70 in. pastariesiems apsupus Masada, kur buvo pasislepe Zydu zelotai,prireike keleriu metu apgulties, kol galiausiai gynejai, vadovaujami Eleazaro benJairo, nusprende nusizudyti, kad tik nepaklititu i romenu rankas. Juozapo Flavijauspasakojime randame motyva, kuriam, anks6iausiai pasirodziusiam J. Dlugoso veika-le, buvo lemta „didele ateitis" tiek velesniu istoriku, tiek Pilenus apdainavusiu ra-§ytoju keriniuose, -bntent moteru ir vaiku ZudynesL3L. Juozapo Flavijaus veikalai

126 Mathias de Miechow, Cfero#z.ccz Po/o#orztm, Cracoviae 1521 (fotostatinis perleidimas, Krak6w,

1986), p. ccxxxiiii. Martini Cromeri, Dc Orz.gz.#c cf Rcbzts Gesfz.I Po/o#orwm Lz.brz. XXX, Basileae [1555],

p. 300. M. Stryjkowski, Kro#z.4cz Po/s4cz, I,z.fews4cz, Zmc5c7z4cz I. wsz);sffa.e/. jt#sz. [...], Kr61ewiec, 1582,p. 426. S. Grunau, Prcztssz.scfoc Cforo#z.k, parenge M. Perlbach, Leipzig, 1876, p. 581-582. Pastarojoautoriaus pasakojimui apie Pilenus pakaks pacituoti leidejo Zodzius: „Dieser und der folgende Paragraphsind aus den Quellen nicht zu belegen" (ten pat, p. 582, nuoroda nr. 1). Tokia pastaba nepadare jokioisptidiio R. Varakauskui, kuris drasiai remesi S. Grunau „pasaka" (Zr. R. Varakauskas, Dz.dvyrz.sYfaz.e/.I.Pilenai, p. 2L).

127 p|g. u. Amo|d, op. c!.r., p. 33, 163-166.128 Ten pat, p. 165.

129 M. Styjkowski, op. cz.f., p. 426.130 Flavii Iosephi Hebraei, Opcrcz om#z.cz grczccc cf /czfz.#c, parenge F. Oberthtir, Lipsiae, 1785, t. 3,

p. 1093-1125.131 Ten pat, p. 1121-1123.

51

52 DARIUS BARONAS

buvo gerai Zinomi apsiskai6iusiai Viduramziu ir Renesanso laiku publikai. Tad An-tikos ir Viduramziu istorijos ir literathros lobyna tenka laikyti tuo gausybes ragu, iskurio ikvepimo semesi ankstyvuju Naujuju laiku autoriai, uoliai puoseleje retorinesistoriografij os tradicij as.

Jau dabar aisku, kad norint atsekti Pilequ legendos formavimasi, turetume i ka tikminetu istoriku greta irasyti ir K. Schitza. Ta6iau tarn trukdo sena istoriografinetradicija, teigianti, kad K. Schtitzas pateike platesni, originalu Vygando Marburgie6iokronikos varianta. Del Sios priezasties pirmiausia turime analizuoti K. Schtitzo teksta

apie Pilenus, per daug kol kas nesigilindami i jo pirmtaku itaka tapomam paveikslui.Kad btitu patogiau ir aiskiau, fezes, parodan6ias K. Schtitzo teksto pobtidi, ir jasparemian5ius czrgz4mc#fz4s suskirstysime i keleta grupiu.

AL. Schtitzo tekstas apie Pilenus nera Vygando Marburgie6io4ro#z.4os I.sYfroc44¢. Si teze tampa visiskai akivaizdi, jeigu tyrejas sugeba nuo

pradzios iki galo perskaityti vadinamed a Vygando Marburgie5io kronikos „istrauka",kuria paskelbe Sios kronikos leidejas T. Hirschas. Prfusijos istorikas K. Schtitzas, mi-nedamas Vokie6iu ordinui i pagalba atvykusius talkininkus (Brandenburgo markgrafa,Henenbergo graft ir kt.) padymi, kad tikruosius ju vardus „aplaidis perrasinetojaipraleido"132. Visiskai aisku, jog, rimuodamas savo eiles, Vygandas Marburgietis nega-1ejo numatyti, kad „aplaidis perra§inetojai praleis" Vokie6iu ordino talkininku vardus.Tai K. Schitzo, ano meto mokslininko, nuomone apie teksta, kurio ir lotyniskamevertime nerasime Siu talkininku vardu. K. Schtitzo tekste, vadinamojoje istraukoje,anot Z. Ivinskio, du kartus kalbama apie Vyganda Marburgieti tre6iuoju asmeniu:„Vygandas vadina", „Vygandas taip pat raso"133. Sis balsas neabejotinai yra patiesK. Schtitzo. Tokios paprastos pastabos jau dabar nepaneigiamai irodo, kad minetoK. Schtitzo teksto negalime laikyti Vygando Marburgie6io kronikos i§trauka. Lyginantlotyniska Vygando Marburgie6io kronikos fragmenta su K. Schtitzo tekstu, i§ryskejatarn tikros klaidos, kurias galime priskirti tik pastarajam autoriui. K. Schtitzas pasako-ja, kad VO ir jo talkininku kariuomene nusprende susiruosti i kygi pries 1ietuvius„artejanti balandzio menesi", o jau Gavenios sekmadieni jzemz.#z.sce7ie (t. y. vasario 25diena!) jie esa jau apgule Pilequ piliL34. Lotyni§kame tekste visai nekalbama apie„artejanti balandzio" menesi, todel jame nera ir tokios apmaudzios klaidos, rodan6ios,kad K. Schtitzas gan laisvai elgesi su Vygando Marburgie5io tekstu. Vygando Mar-burgie6io tekste perskaites klaidinga Zinia, kad Dytrichas Altenburgas didziuoju ma-gistru tapo tik kovo 30 d., K. Schtitzas nusprende, kad Zygis pries Pilenus turejesivykti balandzio menesi]35. Logi§kai apskai6iuotam laikui mechaniskai buvo priskirta

132 K. Sctirfuz., Historia Rerum Prussicarum 1592, \. 77r.133 Ten pat, I. 77V.

134 Ten pat, I. 77r.135 Dytrichas Altenburgas VO didziuoju magistru jau buvo 1335 06 29 (Zr. Vygandas Marburgietis,

op. cit., p. 265-266).

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

vasario data - antrasis Gavenios sekmadienis - ir Sitaip radosi klaidingas derinys,kurio nera lotyniskame Vygando Marburgie6io tekste.

8. Schtitzo tekstas apie Pilenus - laisvo ir kdrybingo per-pczscz4o/.I.in o fr¢7`z.#);s. K. Schtitzo literatinnis talentas, perdirbant Vygando Mar-burgie6io teksta, gerai atsiskleidzia tada, kai gretiname bendras lotynisko ir voki§koteksto vietas. Lotyniskas tekstas pranesa, kad i Pilenus subego 4000 inoniu, o K. Schtitzoplunksna Sia minia paver6ia kariuomene i5 4000 kariu, „galin6iu valdyti ginklus ir kala-vija"136. Lotyniskame tekste „Jie sumete i ugni aibe turto [ir] patys issifude"137, oK. Schtitzas pateikia detalesne informacija apie lietuvius : jie „uzdege dideli lauza, sumeteten visa turta ir manta, paskui issmauge moteris ir vaikus, po to eme Zudyti vienikitus"138. Lotyniskame tekste Margiris papras6iausiai „pervere [kalaviju] savo Zmo-na"139, o K. Schtitzo tekste jis „perkirto ja kalaviju pusiau"140. Visi Sie pavyzdiiai aiskiairodo vieng tendencija -dranatizuoti situacija, ir tai dar geriau atsiskleidzia tuose K. Schfitzopasafuose, kuriu tiesioginiu atitikmeng lotyni§kame tekste neral41.

C. Schtitzo teksto didziqjq dali sudaro jo paties sukurtoscz mp /z./I.frcz c z./. o s. Vygando Marburgie5io lotyni§kame tekste nera aiskiu uZuomiquapie aktyvia lietuviu gynyba, o K. Schtitzo tekstas perkrautas dramatisku kovos vaiz-du. Jo tapomame paveiksle tick vokie6iai, tiek lietuviai kaunasi is visu jegu: „savoruoztu lietuviai buvo pasiryze veikiau sulaukti paskutiniosios, negu pasiduoti su tvirtoveir patekti i prieso rankas, ypa6 del religijos, kurios jie taip nekente, kad lengviau jiemsbuvo mirti"142. K. Schtitzo pastaba apie religija ypa6 vertinga bandant suprasti jopaties istorine vaizduote. Ne viena Viduramziu kronika neperteikia religiniu fanatizmupersmelktos lietuviu kovos. K. Schtitzo veikale atsirades ir lietuviams priskirtas reli-ginio fanatizmo motyvas yra tik paties ra§ytojo vaizduotes produktas, gerai perteikian-tis jo gyvenamuoju laikotaxpiu Europoje siautusiu religiniu karu atmosfera]43. XIV a.Lietuvos istorijos kontekste tokia Zinia - aiskus anachronizmas.

K. Schtitzo kaip rasytojo talentas gerai atsiskleidzia beletristinio stiliaus pasazuo-se. Nutapes savo Zmonas ir vaikus smaugian6ius, vienas kita Zudan5ius lietuvius bei

136 P|g. SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488, ir K. Schtitz, Hz.s/orz.cz Rcrztm

Prussicarum 1592,1. Tlr.137 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., P. 83.138 Ten pat, p. 220.139 Ten pat, p. 84.t4° Ten pat, p. 220. Sioje vietoje taip pat galime nurodyti idoqu teksto vertimo atveji. Voki§kame

tekste ginklas, kuriuo Margiris nudtire savo Zmona, vadinamas „Sebel", t. y. kardas, ne kalavijas. Sisnetikslumas idomus tuo, kad filologu verstuose tekstuose gana daznai neskiriamas vakarieti§kas ginklaskalavijas nuo rytieti§ko kardo ir ten, kur originalo kalba yra „kalavijas", daznai jo vietoje atsiranda„kardas". Si karta turime prie§inga atveji: vertejas-istorikas „karda" pakeite „kalaviju".

141 Situacijos dranatizavimas buvo viena i§ daugelio humanistines istoriografijos naudotu priemoniu,

1eidusiu naratyva praturtinti papildoma mediiaga. Plg. R. Land fester, Hz.sforz.cz 773czgz.sJrcz vz.fczc. U#fc7i5w-changen z.ur ha:ri,ianistischen Geschichistheorie des 14. bis 16. Jahrhanderts, Geirfeve,1972, p. 79-8;9.

142 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., P. 220.143 pig. u. Amold, op. cz.r., p. 190.

53

54 DARIUS BARONAS

galva sau kirviu persikirtusia senute, K. Schtitzas prabilo apie VO riteriu liejamasa§aras ir dideli ju patirta skausma i§vydus toki siaubinga vaizda. Prdsijos istorikasnepamirso ir eiliniu vokie5iu kariu, kuriuos „priverte" skubiai gelbeti savizudiius nuougnies ir kalavijo[44. Nutapes vaizda, primenanti beprotnamio Sturma, K. Schtitzas visdelto pasirode esas neprastas psichologas, nes jo pavaizduotos vokie6iu pergalesskonis net nugaletojams buvo koktus: „Taigi Ordino kariai patrauke i Prfusija laimejedaugiau Zaizdu negu grobio, isskyrus gyvulius, kuriu tie bepro5iai gailejosi labiau negupa6iu saves"145.

Tikroji istorija mums gali pateikti pavyzdziu, rodan5iu, kad is tikngju btidavotokiu pergaliu, po kuriu net nugaletojai nebeturedavo ypatingo pagrindo dziaugtis.Ankstu 1349 in. kovo 6 d. ryta bizantie6iu laivyno eskadra i§plauke susiremti sugenujie6iais jtiru mti§yje prie Konstantinopolio sienu. Dar neprasidejus mti5iui, Ge-nujos jtirininkus nustebino graikai, nezinia, kodel em? Sokin6ti pro laivu bortustiesiai i jtira. Vieni ju pasieke kranta, kiti pateko i genujie6iu rankas, bet daugumaju nugrimzdo tiesiai i dugna: „Ir i§ §io didelio laivyno liko tik burbulai, jis pasirodeir pranyko Zaibo grei6iu", -sako XIV a. ra§ytojas Aleksijus Makrembolitas]46. Nei

genujie6iu admirolas, nei kitu bizantie6iu laivu kapitonai negalejo suvokti, kas at-sitiko. Panika apeme ir graiku sausumos kariuomene, kuri, i§vydusi, kas nutiko,mete ginklus Salin ir leidosi begti, kiek kojos ikerta, atgal i Konstantinopoli. AntKonstantinopolio sieng buve Zmones kuri laika stovejo nustere kaip lavonai, paskuistaiga galvotrfuk6iais pasileido begti mindziodami ir trypdami vieni kitus. Ju prie§aigenujie6iai isptite akis stebejos, kas darosi, ne tiek dziaugdamiesi savo pergale, kiekuzjausdami del nelaimes, nes jiems atrode, kad kazkokia piktoji dvasia bus uzval-dziusi Zmones ir privertusi juos laisvai aukoti savo gyvybes, nors niekas ju neper-Sekiojol47.

K. Schtitzo erudicija ir vaizduote padejo jam ispletoti Pilenu siuzeta. Verta at-kreipti demesi i tai, kad K. Schtitzo kronikoje esama epizodu, kurie gerai perteikia,kaip Sis ir kiti Renesanso laiku autoriai isivaizdavo velnio pavergtus prfusus. K. Schtitzonuomone, senieji prfusai savo dievams, tiksliau tarus, velni§kiems dievai5iams, auko-davo save, savo Zmonas ir vaikus, draugus ir gimines, ypa6 tada, kai jie noredavesavo dievus itin pagerbti, arba kada sunkiai sirgdavo ir jiems reikedavo stiprausdievu isikisimoL48. Be abejo, „Zinios" apie tokius ir panasius ritualus leidzia suprasti,

144 K. Schtitz, Hz.sforz.cz Rcrz" Prz4ssz.ccz"773 J592,I. 77v. Vygandas Marburgietis, op. cz.f., p. 220.145 Ten Pat.

146 D. M. Nicol, op. cz.I., P. 224.147 Ten pat, p. 224-225.148 K. Schtitz, Hz.sforz.cz Rerztm Prz4ssz.cczrz" J592, I. 3v: „Sie opfferten auch denselben Teufelsg6tem

sich selbest, ihre Weiber, Kinder, Freunde und Gesinde, wenn sie ihnen eine grosse Ehre und Gottes-dienst thun wolten, sondrlich wenn sic krank waren und am Leben verzagten. Solchs theten auch ireKyrwaiten, das war ihr Bapst oder Hoheapriester" heist in jhrer Sprache der Mund Gottes, wenn sicalt und schwach worden."

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

kodel K. Schtitzas mane, jog velni§ki prietarai prfusus buvo sukvailine daugiau, negutuo btitu galima patiketiL49. K. Schtitzas taip pat pazymi, kad prfusu santykiai sudievais ne visada buve geri. Prfusams pralaimejus kryziuo6iams (1242-1249 in. su-kilimo metu), ju santykiai su dvasiomis, kurias „filosofai vadina sukubais ir inkubais",

pa§1ijoL5°. Sunku buvo ir del to, kad §ios dvasios lisdavo i prfusu lovas ir santykiau-davo su ju moterimis. To prfusams jau buv? per daug. Todel, negaledami atkersytidvasioms, prfusai iszude savo moteris. Netrukus atejo dvasiu ker§to valanda. Prisi-emusios Zmogiska pavidala, jos eme persekioti prfusus: vienus svaide i ugni, kitus -i vandeni, kai kuriuos ir ant medziu pakardavo; prdsai nuo tu dvasiu netureje ramy-bes net ir savo namuoseL5]. Tokios negandos prispausti prfusai kreipesi patarimo isavo krivi, kuris jiems paaiskino, jog visa tai - senuju dievu kerstas uZ tai, kad jieatsizadejo savo proteviu istatymo ir religijos. Si velni§ka apgaule, anot K. Schtitzo,

paskatino „akla" 1iaudi prisiekti ver5iau pasismaugti, negu svetimam Dievui toliautamauti[52. Ir moteru Zudymo, ir fanatisko pasiryzimo nusizudyti motyvai netrukus

pasirodys ir Pileng dramoje. Nors §iu abieju epizodu konkre6ios ivykiu aplinkybesbuvo skirtingos, ta6iau tiek moteris fudziusiu prfusu, tiek savifudziu lietuviu apibtidi-nimas vienodas - „bepro6iai". Si charakteristika taip pat vargu ar padiktuota neval-domo emociju proverzio, mat Viduramziu stebuklu aprasymuose psichi§kai nesveikisavizudziai buvo vadinami czmc#s, /re#cfz.cz{s, sz4bczcfz# vcscz7%.czc ar de773o#z.czcz{s[53.

149 Ten pat, I. 3r: „Die alten Pretissen, wie sie hin und wider beschrieben werden, sind anfenglich

nicht allein ein barbarisch viehisch Volck gewesen, sondem auch mit Abg6tterey und teuflischemAberglauben, schier mehr als glaublich bet6rt und eingenommen [. . .].".

150 Beje, §ie demonai jau buvo „pazistami" Antikos laikais, o kuo toliau i Viduramzius, tuo labiau

literathroje gausejo pasakojimu apie moterims neabejingus graziais vyrais ar gyvinais pasivertusius+irkulhus. Zr. H. Gthter, Psychologie der Legende. Studien zu einer wissenschaftlichen Heiligen-Ges-cfez.cfeJe, Freiburg, 1949, p. 77. Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais (XVI-XVII a.) demonologines temos,aisku, niekur nei§nyko.

151 K. Schtitz, Hz.sforz.cz Rcrz{m Prwsfz.cczrz4m J592, 1. 30r: „Nach solcher Niederlage, melden die

Chroniken von einer sonderlichen unerh6rten Plage, damit dieselben Pretissen auff Pomesan, ungezwei-felt aus g6ttlicher Straffe und Verhengnis schrecklich angefochten und geplagt worden, von den Geistem,welche die Philosophi Succubos und Incubos nennen, die sich der Pretissen Bette anmasseten, und ihreWeiber beschliffen, wie sie sich bedtincken liessen, dartiber ihrer etliche gar unsinig worden, und weilsie sich an den Geistem nicht rechen kundten, jhre Weiber selbest ermordeten. Darentgegen dieteufelischen Geister in menschlicher Gestalt umbher giengen, und wurffen den einen ins Fewer, denandem ins Wasser, etliche hiengen sie an die Beume in den Walden, und hielten hin und wider gar ubelund erschrecklich Hausz mit jhnen."

152 Ten pat,1. 30r: „[. . .] Dieser Teufliche Betrug brachte die armen blinden Leute dahin, dasz sie

sich mit einander verschwuren, sic wolten sich ehe alle erwtirgen lassen, dann femer ein andem Gottannehmen, und wolten die newen Herren saint jhrem Gotte, mit htilff jhrer alten G6tter, (sic hetten liebersagen m6gen, Teufelsgespensten) wider aus dem Lande jagen, und hinfort keinem Christen Menschen,dessen sic mechtig wtirden, leben lassen [...]."

153 A. Murray, op. c!.I., p. 322.

55

56 DARIUS BARONAS

Reikia pazymeti, kad ir kiek keisti dabar gali atrodyti kai kurie senoves lietuviuelgesio bruozai, vis delto ju negalime laikyti gryna fikcija. Jau minejome Philippe'o deM6ziereso pasakojima apie Lietuvos valdovo laidotuves, is kurio aiskeja, kad lietuviubajorai savanoriska mirti susideginant laike garbes reikalu, kai reikedavo savo valdovalydeti anapilin. Nors valdovo laidotuves ir Pilenu tragedija -skirtingi dalykai, ta6iau

juos sieja savanori§ka mirtis del savo valdovo ar nuo savo valdovo.Kriks6ioniu pozitiriu, savizudybe buvo ypatingos nevilties israiska, pasidavimas

blogio jegoms. Tad neatsitiktinai tarn tikrus demoni§kumo elementus galime izvelgtiir Margirio portrete, kuri nutape energinga K. Schtitzo ranka. Anot jo, Margiris„didelis ir stiprus milzinas, nezmoni§kai gynesi, ir nusirito dar daug galvu, kol jispanoro atsisakyti savosios"154. Ne maziau kvapa gniauzia ir Margirio smtigis, smog-tas savo Zmonai, nuo kurio ji perply§usi pusiau. Lotyni§kame Vygando Marburgie5iotekste ji buvo „tik" perverta kalaviju ar ietimi, ir Sis epizodas yra kur kas tikrovis-kesnis nei smurto kupinas K. Schtitzo pateiktas paveikslas, kurio ikonografiniu ati-tikmeniu galetume laikyti olandu dailininko Jeronimo Boscho (1450-1516) tapytasmakabriskas scenas. Visuotineje istorijoje galima rasti pavyzdziu, kad priesai btida-vo perkertami pusiau. Stai vienas i§ Pirmojo kryziaus Zygio (1096-1099) vaduGotfrydas Buljonietis vieno susiremimo metu pusiau perkirto turka kaip „svogtina":vir§utine ktino dalis Znektelejo Zemen, antra, vis dar besilaikanti balne, Zirgo buvonune§ta pas savuosius]55. Ta6iau kur kas dazniau pusiau perkertamo prieso motyvasutinkame grozineje literathroje, riteriu romanuose ir epuose. Uztenka paskaitytijzo/cz77do gz.esm?, kad pamatytum riterius, perkertan6ius saracenus ir tuo pa5iusmtigiu uzmu§an6ius ju Zirgus, ir galetum nujausti, kiek tokio didvyrio motyvas buvo

paplit?s]56. Margiris skiriasi tik tuo, kad paprastai priesui rezervuotas „6empionosmtigis" teko varg§ei moteri§kei.

Literathrinis Margirio „apipavidalinimas", kuri padare K. Schitzas, dar geriau i§-

ry§keja jo vartojamoje terminijoje. Autoriui Margiris buvo „didelis stiprus milzinas".Lietuviskame vertime neatsispindi ,rytieti§kas" Margirio koloritas, nes Zodis „milzinas"tik i§ dalies perteikia vokisko Hcz472c prasme. Pasakes ar isgirdes „milzinas", lietuvisnet neitars, kad tas milzinas gali buti fez473w. Hcz4#c, §iandieninis Hjj.#c -savoka,daznai vartota pasakose, 1egendose ir Viduramziu istoriografljoje; ji skirta milziniskodydzio Zmogui apibtidintiL57. Siandienineje vokie6iu kalboje dar gyvas posakis Ez.#

154 Vygandas Marburgietis, op. cz.r., P. 220.155 I. Bradbuny, op. cz.f., p. 111.156 jzo/cz77do gz.es77cG. IVz.be/w7cgtt gz.esmG, is senosios pranctizu kalbos verte V. Petrauskas, Vilnius,

1988, p. 61-62, 63-64.157 Nuo§irdziai dekoju Arthurui Hermannui (Heidelberg) uZ §i paai§kinima.

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

H##c vo7t Gcsfcz/f]58. Visai desninga ir tai, kad K. Schtitzo Margiris, kaip ir deratikram fez4#z4z., savo Zmona perkirto kczrdz{ - grynai rytieti§ku ginklu.

Kaip jau minejome, lotyni§kame tekste nera Ziniu apie tolesni Margirio likimaiszudzius savo karius. 0 K. Schtitzas pranesa, kad Margiris „persidire pilva, kad i§ten i§lindo Zamos, parkrito §alia Zmonos ir isleido nelemta dvasia"159. Toks mirtiesvaizdavimas - tai ne kas kita kaip literathrine klise. Antikos ir Viduramziu literathroslobynas pateikia daugybe fz.pz.sYkos nevidonu mirties pavyzdziu. Tokio ivaizdzio proto-tipu galime laikyti savizudziu savizudi -Juda Iskarijota. Nuo pat pirmuju pokristiniuamziu kriks6ionys Zinojo, kad Judas Iskarijotas i§ nevilties pasikore taip, kad jam trcko

pilvas ir islindo Zamos. Btitent tokia scena dazna ir Viduramziu meno keriniuose,vaizduoj an5iuose „archetipini" savifudi.

Viduramziu Prfusijos istoriografijoje galima matyti panasiu dalyku. Stai vienalai-kiuose §altiniuose kalbant apie prdsu vado Pipino nuzudyma, pranesama, kad kryziuo-6iai ji pakor?, o velesniuose §altiniuose jis „nufudomas" pelpjovus jam pilva ir i§trau-kus ZamasL6°. Sie pavyzdziai rodo, kad K. Schtitzo pateikiamas Margirio mirties vaizdas

yra grynai literathrinis.I). Schtitzo tekste esama Vygando Marburgie6io pasakojimo

¢pz.e Pz./G72c% /z.frwcvz.tt. Nors K. Schtitzo tekste gausu amplifikaciju, jame islikoviena kita konkreti Zinia, perimta is Vygando Marburgie6io eiliuotosios kronikos. Patsvertingiausias dalykas, be jokios abejones, yra pats Margiris. Jei K. Schtitzas nebtitumums praneses, kad Wz.gcz7idz4f #c##cf yfe# kd.#z.g Mczrgcr, praeities tyrejai niekaipnebtitu galeje nustatyti, kas buvo Pileng gynybos organizatorius. Margirio vardas -taiZinia, kurios nera lotyni§kame jo kronikos vertime. Kronikos vertejas ji bus papras-6iausiai praleides, kaip tai jam yra nutike ir kitais atvejais]6[. 0 visos kitos Ziniosrandamos vertime. Tai btitu Zinia apie Brandenburgo, Hennenbergo ir Namiuro val-dovus, Zinia apie 40001ietuviu, apie 100 Zmoniu nufudziusia senute, apie nufudytaMargirio Zmona. Reikia pabrezti, kad Sios Zinios mums nepateikia nieko daugiau, ko

jau nebtitu lotyni§kame Vygando Marburgie6io kronikos epizode apie Pilenus. Kartureikia padymeti ir tai, kad daugelio konkre6iu duomequ, kuriu yra lotyniskame vertime,K. Schtitzo tekste nebera. Todel jau dabar galime daryti vienareiksme isvada: istorineskonkretikos pozitiriu K. Schtitzo pasakoj imas smarkiai nusileidzia lotyniskam VygandoMarburgie5io tekstui.

158 Taip pat Zr. I. Grimm, W. Grimm, Dcwf5cfocs Wd.rfcrbwcfe, Leipzig, 1877, t. 4, d. 2, p. 1290-

1291, 1942-1943.159 Vygandas Marburgietis, op. cz.f., p. 220-221.160 Plg. SAP, t.1: Petri de Dusburg Cronica terre Prussie, p. 56, ir ten pat, t.1: Die altere Chronik

von Oliva und die Schrifttaffeln von Oliva, p. 677.161 S. Zonenberg, op. cz.I., p. 37, 42.

57

58 DARIUS BARONAS

TL. Vygando Marburgie6io lotynivskam tekstui joks kitas §al-tinis negali prilygti net i5samumu, net tikslumu. VygrndasM:a;rbNI-gietis nurodo tikslia Pilequ apgulties data -1336 in. vasario 25 d. Sia dienajis vadinadomz.#z.ccz Rermz.7tz.sccre. Kitas jau minetas, ivykiui vienalaikis Saltinis Pr¢szj.os z.sforz/.osscz77/rczc44cz ta diena vadina apa§talo §v. Motiejaus diena, o tai, kaip pastebejo T. Hirs-chas, yra lygiavertis apibtidinimas, nes 1336 metai buvo keltiniai ir tais metais §ios dviSventes -antrasis Gavenios sekmadienis ir Sv. Motiejaus diena -sutapo[62. Tai rodo,kad Vygandas Marburgietis, rasydamas savo kronika XIV a. pabaigoje, dar remesipatikimais ir autenti§kais, turbtit tick ra§ytiniais, tiek verbaliniais §altiniais. Toki patisptidi palieka ir kitos konkre6ios, bet veikiausiai stereotipi§kos Zinios apie 200 riteriuar 4000 pagoniu, subegusiu is 4 Zemiu. Svarbu tai, kad jas patvirtina anks6iau aptarti,nuo 1336 in. ivykio laiko atzvilgiu nedaug nutole Saltiniai: Wo//e#bjt.#eJz.o kro#z.kosXVI a. nuorase kalbama apie 200 broliu riteriu; 4000 fuvusiu pagoniu minimi Joboknygos parafrazeje. Vygando Marburgie6io minima Trapequ Zem? ir jo kronikos ver-timo perteikiama Pileng pavadinimo varianta Pz.J/c#c#[63 pakartoja Torfunes analu au-torius: /crrczm rroppz.# cf cczsfrz4m Pz./c73o[64. Vygando Marburgie5io Pz.JJc#c# identi§kiPr¢sz/.os z.sforz/.os scz73/7'czw4os vartotam variantui Pz.//c#c73. Tai palyginus matyti: a)Vygandas Marburgietis naudojo tarn tikras kli§es, kurios savo ruoztu anaiptol neneigiaatpasakojamu ivykiu autenti§kumo; b) minetu detaliu atitikimas pateikia dar vienairodyma, kad Vygandas Marburgietis, pasakodamas apie Pilenus, remesi patikimaisSaltiniais. Papildomos Zinios, kuriu pateikia tik Vygandas Marburgietis, taip pat is esmesyra autentiskos, perimtos i§ tuo metu dar gyvos Zodines tradicijos. Kalbedamas apieypa6 sukre5ianti senutes nusizudyma, Vygandas Marburgietis nurode toki verbaliniSaltini-z4f czyz4#fL65 -„kaip sako" tie, kurie Zinojo, ka kalba.

F. Kasparo Schtitzo (laikina) pergale pries kritine istoriog-rcz/I./.q. Nusta5ius pagrindinius Pilequ legendos genezes demenis -btitent tai, kadi lotynu kalba isverstas Vygando Marburgie6io pasakojimas yra i§ esmes patikimas,ir tai, kad XVI a. K. Schtitzas suknre literaffiriniu pozitiriu ypa6 isptidinga kerini,turime rimta pagrinda Zavetis pastarojo autoriaus istoriografiniu talentu, jo tapomuvaizdu itaigumu, kuris net ir kritiskai nusiteikusius istorikus ilgam laikui buvo tarsipakerejes. Tuo laiku, t. y. XVI a. pabaigoje, K. Schtitzas tikrai buvo profesionaliaipasirenges istoriko darbui, jo parengta Hz.sfo7'z.cz Rcrwm Prz4ssz.cczrwm buvo pirmojikrasto istorija tikrar.a Sio Zodzio prasmeL66. Jis kriti§kai vertino savo pirmtaku Petro

162 SAP, t. 2: Die Chronik Wigands von Marburg, p. 488.163 Ten pat, p. 488. Tik pa6ioje apra§ymo pabaigoje i§nyra kiek kitokia forma „Polenen", kuria

T. Hirschas teisingai laike klaidingai uzra§yta (ten pat, p. 489, nuoroda nr. 254).164 Zr. nuoroda nr. 55.165 Ten pat, p. 489.166 N. Kersken, „Entwicklungslirien der Geschichtsschreibung Ostmitteleuropas in der Frihen Neu-

zje;rf` , Die Konstruktion der Vergangenheit. Geschichtsdenken, Traditionsbildung und Selbstdarstellung im

frtlhneuzeitlichen Ostmitteleuropa (Zieitschrif i f ur Historische Forschung. Be;+haft 2;9). Bed:in, 2J002. p. 2] .

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

Dusburgie6io, Vygando Marburgie6io ir kt. autoriu kronikas, nes, anot jo, ju autoriai,btidami dvasininkai (V. Marburgietis buvo pasaulietis!) tik trumpai ir blogai aprasekaro dygiusL67. Toks „Zitirejimas i§ auksto" 1eido K. Schtitzui „taisyti" kronikas taip,kaip mes regime Pilequ atveju. Sio principo jis netaiko visur, kur papuola, bet, bePilenu, tokiu atveju yra ir daugiauL68. Siuo pozidriu ypa6 idomus yra K. Schtitzo

pateikiamas isgalvotas Kestu6io bandymas rusu pirkliu pagalba uzimti Gdansko mies-taL69. Toks pasakojimas gali btiti idomus ir patrauklus kaip nuotykiu kupinas detekty-vas, ta6iau Saltiniu kritikos pozitiriu jis beveik nieko nepasako apie tuos tolimus laikus,apie kuriuos savo vaizduotes vedinas autorius tariasi kalbas. Tuo pat metu K. Schtitzasitin aukstai vertino dokumentinius §altinius, chronologini tiksluma ir kitus Siuolaikinesistoriografijos sz.#c gz" #o#. Tokios mintys XVI a. pabaigoje skambejo ypa6 nova-toriskai, o ir XIX a. dare dar dideli isptidi vienam is Prdsijos kritines istoriografijos

pradininku M. T6ppenui. Ta6iau visi §ie „5iuolaiki§ki" K. Schtitzo postulatai, geriausiaiatsispindej? jo pratarmeje, nebuvo tinkamai isyvendinti jo didziojo istoriografinio vei-kalo turinyje, kuris praktiskai reprezentuoja iprasta XVI a. kronika]7°. Geriausiu atvejuK. Schitza galime laikyti kritines istoriografijos Saukliu, bet ne jos atstovu. Jis nepra-1enke laiko, nes, Siu dieng supratimu, moksline istoriografija Vakaru Europos Salyse

Prasidejo tik XV|| a.171Ko gero, net ir trumpa pazintis su K. Schtitzo veikalu btitu leidusi lietuviu istori-

kams jau kur kas seniau peaprasti Pilenu misle. Susipazinus su anks6iau rasiusiulietuviu istoriku mintimis apie Pilenus, nesunku pajusti, kokia sunkia romantiniu vaiz-diniu nastajie turejo vilkti. Anks6iau ar veliau Si na5ta turejo pasiekti kritin? riba, kuria

perzengus prasideda tikrosios medievistikos valdos, kur ne tik Saltiniu perskaitymas,bet ir z.sz.s4czz.fy77cczs i juos tampa esmine istorinio pazinimo salyga.

Sis straipsnis -tai bandymas per kritines istorines analizes reti persijoti patiki-mas, ne tokias patikimas ir visai nepatikimas Zinias. Tik sudarius patikimu Ziniusarasa imanoma moksli§kai prasminga interpretacine diskusija, i kuria tikslinga btituitraukti ir lyginameda medziaga is tipologi§kai artimu rei§kiniu, kurie laiko ar vietosatzvilgiu nuo XIV a. Lietuvos galetu btiti ir gerokai nutole.1336 in. Pilenu ivykiaiverti tokios diskusijos jau vien todel, kad Viduramziu Lietuvos kontekste tai buvonepaprastai tragi§kas ivykis, kuriam modemioje lietuviu istorineje vaizduoteje buvolemta uzimti ypatinga vieta. I§ai§kinus, kad populiarusis Pilenu ivaizdis i§ esmes yraNaujuju laiku mitologizacijos padarinys, nereiketu vengti ir diskusijos apie modemio-

L6] K. Schi+z, Historia Rerum Prussicarum 1592,1. riiv.168 P|g. S. Zonenberg, op. cz.f., P. 46.169 K. Schi+z, Historia Rerum Prussicarum 1592, p. 85-86.170 P|g. U. Amold, op. c!.r., p. 189-190.171 AL. Kla;wcryk. Historiografia krytycz,na. Formowanie sic nowozytnej postowy naukowej w pols-

kim pismienictwie historycznym XVII w., Lub\in, 1994, p. 32-38.

59

00 DARIUS BARONAS

sios lietuviu istorines samones antinomija taap to, kas europieti§ka, ir to, kas azijie-ti§ka.

Ne kiek neabejoju, kad ir toliau bus kuriami, skelbiami ir propaguojami tautiniai-romantiniai Pileng vaizdiniai. Mitu hirejai pries istorika mokslininka paprastai visadalaimi. Ta6iau akademine istoriografija turi vykdyti savo misija ir atskirti pseudomokslopelus nuo mokslo grddu. Tai imanoma atlikti tik taikant visuotinai pripazintus moks-1ines analizes metodus, kuriu taisyklingas taikymas ir laiduoja istorinio tyrimo moks-liskuma. Tikimes, kad akademineje bendruomeneje tikejimas XVI a. Prfusijos pseudok-ritisko istoriografo K. Schtitzo pramanais bus deramai ivertintas. Tikimes, kad i§destytaargumentacija ir teiginiai leis pelprasti Pilequ tragedija gaubian6ia migla, kurios vienasnemaloniausiu kvapu -savifudybes idealizavimas.

ISvados

1. ftyrimo metu isai§kejo, kad didvyriskosios Pileng gynybos vaizdinys -tai lietuviuromantines vaizduotes padarinys, ileides gilias Saknis i lietuviu istorine samone.

2. Lietuviu istoriku darbu, para§ytu iki 2006 in., analize parode, kad Pilequ istorijoskritiskam ivertinimui daugiausiai nusipelne Adolfas Sapoka. Kai kurios j o taiklios izval-

gos ir pastebejimai iki Siol aktualtis, nors iki pat mtisu dienuju tinkamai nei§pletojo neipats ju autorius, nei veliau Sia tema rag? kiti lietuviu istorikai.

3. Saltiniu kritika leido atskirti patikimus ir nepatikimus pranesimus apie 1336 in.

ivykius Pilenuose. Patikimu Saltiniu grupei priklauso XIV a. Prfusijos analai ir kronikos(Prdsijos istorijos santrauka, Pelplino .+I Prdsijos trumpieji analai, Wolfenbtlte-lio kronika, Tordn6s analai, Prdsijos trumpoji eiliuotoji kronika), 1338 rn. Iotooknygos parafraze. Nors §ie Saltiniai yra ankstyvi, jie perteikia lakoniska ir trafaretiskavaizda, kuriuo remiantis negalima detaliau rekonstruoti ivykiu. Tokia galimybe duodatik XIV a. pabaigoje rasyta Vokie6iu ordino heroldo Vygando Marburgie5io IVczc4/.o/.z.Prdsijos kronika.

3. Istyrus Vygando Marburgie6io kronikos teksto tradicija (t. y. perdavima ir isli-kima iki mtisu dieng), priejome i§vada, kad rekonstruoti Pilequ ivykius galima tikremiantis lotyni§kuoju Sios kronikos vertimu (originalus tekstas vokie6iu kalba nei§1i-k?s). Reikia pabrezti, kad imanoma tik daline §io ivykio rekonstrukcija, nes mes

galime remtis tik vokie6iu Saltiniais, o galimybe rasti nauju §altiniu prakti§kai lyginuliui. Nors ir niekad tiksliai nesuzinosime, kokie buvo tikrieji Pilequ gyneju elgesiomotyvai ir paskatos, vis delto manome, kad pagrindinius ivykiu konthrus galime atkurti

pakankamai tiksliai.4.1336 in. Pilequ ivykiai rodo, kad pilis buvo paimta dviem etapais. Isai§kejo, kad

dar net neprasidejus tikrajai pilies apgul6iai, pilenus apeme masin6 panika, greit per-augusi i taapusavio fudynes ir savo susine§to turto naikinima. Kilus kruvinam chaosui,

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

prieso kariams nesunkiai pavyko uzimti papili ir imtis tikrosios pilies apgulties, kuriagyne kunigaikstis Margiris ir jo kariai. Siuo atveju taip pat tenka konstatuoti, kadpilies gynejai paltizo neparod? rimtesnio pasiprie§inimo: baimes pakirstas Margirisnufude savo Zmona, o paskui i§fude savo karius, pasirinkusius savanoriska mirti nuosavo vado rankos, bet ne nuo prie§o kalavijo. Paties Margirio tolesnis likimas nezino-mas.

5. Vygando Marburgie5io kronika -velyviausias patikimas §altinis, kuriuo remda-miesi ra§ytojai eme kurti jiems priimtinesni ir suprantamesni didvyriskLtl.u Pilequ vaiz-dini ir taip suktire nepatikimu, antriniu §altiniu serija. Nustateme, kad lenku kroniki-ninkas Jonas Dlugo§as (1415-1480) buvo pirmasis istorikas, prakalbes apie narsiedaPilequ gynyba. J. Dlugoso pradeta tradicija tese kiti ankstyvuju Naujuju laiku istori-kai, kol ji pasieke savo „pilnatve" XVI a. pabaigos Prfusijos istoriko Kasparo Schtitzovelka+a Historia Rerum Prussicarum (1592:).

6. Kasparo Schtitzo teksto analize parode, kad jis nepateikia jokiu kitu autentiskudetaliu, isskyrus kunigaiks5io Margirio varda, kuriu nebtitu iki mtisu dieng islikusiameVygando Marburgie6io kronikos vertime i lotyqu kalba. K. Schtitzo tekstas atsiradokaip Vygando Marburgie6io kronikos laisvas ir kerybi§kas peapasakojimas, atsklei-dziantis ypatingus K. Schtitzo retorinius gebejimus ir pla5ia erudicija.

7. Anks6iau i§destytos i§vados mums leidzia atmesti akademineje istorineje litera-throje nuo XIX a. gyvuojan6ia minti, kad K. Schtitzo pasakojimas esas autenti§kaVygando Marburgie6io kronikos istrauka ar fragmentas. K. Schtitzo (laikina) pergalepries kritin? istoriografija pasibaige.

PRIEDAS

Kasparo Schtitzo pasakojimas apie Pilenus

Keletas {vadiniu: pastabuSiame priede pateikiamas originalus K. Schtitzo pasakojimo apie Pilenus tekstas,

paimtas i§ jo veikalo Hz.sforz.cz Rcrwm Prz{ssz.cczrwm pirmojo, 1592 in.,1eidimo. Sis joveikalo fragmentas dar nebuvo skelbtas. Scrz.pfore5 jtcrztm Prz4ssz.cczrwm (t. 2, p.489490) pateikiama K. Schtitzo veikalo istrauka yra paimta is velesnio, 1599 in.,1eidimo. Pastarasis leidimas nusileidzia pirmajam tuo, kad jame gana gausu klaidu, delkuriu kartais sunku suprasti ir pati teksta. Savo ruoztu Scrz.pfores jicrz4m Prz4ssz.ccz-rwm paskelbtame tekste esama tokiu klaidu, kokiu nera 1599 in.1eidime. Lietuviskovertimo fragmentas „Kai jie galejo gelbeti" rodo, kad vertejas nesireme nei 1592 in.,nei 1599 in. tekstu, bet Scrz.pfores Rcrwm Prztssz.cczrztm paskelbtu tekstu, kuris Sioje

61

02 DARIUS BARONAS

konkre6ioje vietoje defektuotas. Del §iu priezas5iu manome esant tikslinga paskelbti5i prieda.

Be to, kadangi Siame straipsnyje K. Schtitzo pasakojimui apie Pilenus skirta itindaug demesio, norime pateikti atlikto tyrimo rezultatus, kurie leis vaizdziai perteiktiK. Schtitzo pateikto pasakojimo strukthra.

Ai§kinamieji Zenklai- paprastu §riftu perteikiamas K. Schtitzo autorinis, jo paties sugalvotas, tekstas.-kursyvu perteikiamas Vygando Marburgie6io tekstas, kuri varijuoj a K. Schtitzas.- riebiu Sriftu perteikiami originalaus Vygando Marburgie6io teksto liku6iai, esantys

K. Schtitzo pasakojime apie Pilenus.

SantrumposHRP. 1592 -C. Schiitz, Historia Rerum Prussicarum 1592, I. 77r-]7v.HRP. 1599 -C. Schiitz, Historia Rerum Prussicarum 1599, p. 68-69.SAP. 2 - Scrz.pfo7ies Rcrwm Prwssz.cczrwm, parenge T. Hirsch, t. 2, p. 489490.

PUBLIKACIJOS SALTINIS

Historia Rerum Prussicarum, das ist warhaffte und eigenthche Beschrei-bung des Iiande Preiissen, jrer Gelegenheit, Namen und Tetlunge von del eltes-ten Ki}nigen an, dersel,ben Regierung und Heidnischer Aufopfferung, ouch vomUrsprung des Deutschen Ordens und was sich bey eins jeglichen HohmeistersLeben und regierung I;ugetragen hat, vom ersten bis I;urn letz;ten, darinnen ouchdie Ankunft und Erbawung der kbniglicher Stud Dantz;ig, und wie sie von JarenI;ugenommen, foeissig und mit allen Ombstdnden beschrieben und angezeigtwird, ous bewerter Schrifiten, Historien und Recessen, zusammengetragen undbeschrieben durch M. Caspar Schutzen, der Stad Dantz;ig Secretarinm, bedrucktI;u Zerbst durch Bonaventurschmid, Anno M.D.XCII, I.17r-17v.

TEKSTAS

1. 77r 1336. ZIAg cuff

Littawen.1-DA DIE CREUTZHERREN VERMERCKTEN, DAS SIE AUS POLEN-1 nichts

feindliches sich zu befahren, vnd gleichwol mitler weil widerumb nicht geringe htilffeaus Deutsch- vnd andemlanden von Ftirsten, Herren, Adel, vnd Pilgrim ins Landbekommen, die gegen die Heiden vnd vnglaubigen fumemlich zu streiten sich devo-

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCIJOS

tieret vnd verlobet hatten, vnter denen die fumemesten waren cz.# A4czrggrczz# vo7?Brandenburg, ein Graue von Hennenberg, vnd ein graue aus Franckreich, vonIVczmztrs, derer rechte namen durch die nachlessigen Scribenten vergessen, so berietesich der Hohmeister, mit seiner gantzen macht vnd seinen htilffensgenossen, in Lit-tawen einen Heerzug zu tuhen, darzu sich jederman gefast, vnd rtistig machte kegenstden angehenden Monat Aprilis am Sontage Reminiscere belegeten sic die Fes-tunge Pz4//c#, oder Pz.//cztc#, sttirmeten dieselb, mit aller macht etliche Tagelang aneinander. Die Littawen wehreten sich manlich, dcre# bcy vier tausend dczrz.##c#wczrc#, die Waffen vnd Schwert fuhrten, v7?d wczrc# vo73 cz//c7t o7~fc# czz4s dcrIVczcfebczrscfecz#, da sie der Brtider anzug vemamen, mit Weib, Kind, Viehe, Haabvnd Gut, da hinein in gute gewarsam geflogen. || I. 77v.

Des Ordens Volck war der Beute begierig, dartimb sie alle Menschliche vndm691iche Macht anwendeten die Festunge zu ersteigen, dakegen die Littawen sichentschlossen, ehe das eusserste zu erwarten, als die Festunge aufgeben, vnd denfeinden in die hende kommen, sonderlich der Religion halber, die jhnen so gantz widrigwar, dasz sie den Tod viel 1eichter achteten, wie sie es dann diszmal in der that gantzunmenschlicher weise dartheten, vnd erweiseten. Dann da sie merckten, dasz sie sichlenger nicht halten kundten, vnd jhre Polwerg vnd Wehren durch stetig vnaufli6rlichsttirmen albereit durchbrochen, vnd an etlichen 6rten fast nieder geworffen, da ztinde-ten sie ein grosses Fewer an, warffen alle Haab vnd Gut darein, folgig erwtirgetensie Weib und Kind, wurffen sie ins Fewer, damach mordeten sic sich vnter einander,der mehrer theil hielten jhrem Obersten (Wigandus nennet jhn K6nig Marger) dieHelse dar, dasz er einen nach dem andem abhiebe. Wigandus schreibet auch, daszda eine alte Heidinne gewesen sey, welche mit einer Axt vber hundert Manne,die gutwillig den Todt von jr empfiengen, entleibet, vnd sich selbst zu letzt, da derFeind eingebrochen, mit derselben Axt den Kopff zerspalten habe. D±sz schaeckli-che Spectakel kunten die Ordenszbrdder den mehrem theil wol sehen, vnd nicht oneThrenen, vnd grossen Jammer, dartimb jhr Volck desto mehr eileten, dasz sie nochden rest vom Fewer vnd Schwerdt erreten m6chten. Da sie aber der 2-Festunge-2mechtig, war allein der Oberste mit seinen Dienem noch vbrig, die sich noch einegute weil aus einem fortel dapffer wehreten, deren auch die meisten erschlagen, vndwenig sich gefangen ergaben. Der Oberste 3-Marger-3, als ein grosser starckerHeune, thet vnmenschliche Kegenwehr, vnd kostete noch manchen Kopff, ehe damner den seinen dahinden lassen wolte. Jns letzte, da er nicht mehr vermochte, sp7icz7!ger eilend z.u einem finstern Keller, oder Speluncken, da er sein Weib verstecketfeczffc, dz.c fez.cb cr mit dem Sebel in einem streich von einander, darnach schlug ersich selbst mit demselben Gewehr in den Bauch, dasz die Darmen hemach folgeten,fiel also nebenst der Frawen Danidder, vnd gab den vnseligen Geist auff. Dz.c Fcs-fz{#gc ward verbrent, I.# Grz4#d geb7iocfoc#, vnd gleichs der Erden geschleiffet. Also

63

04 DARIUS BARONAS

zog des Ordens Volck wider in Pretissen mit mehr Wunden, als Beute beladen,ausserhalb des Viehes, dessen die vnsinnigen Leute mehr, als jhrer eigenen Leibeverschonet hatten.

1-1 - 1592 in. 1eidime Sis fragmentas perteiktas minuskula ir riebiu §riftu.2-2 -HRP. 1592: Festunge. HRP. 1599, p. 69: Festunge. SRP. 2, p. 489: rettung.3-3 - Siuo metu jau neimanoma nustatyti, kiek karty originaliame Vygando Mar-

burgie6io tekste buvo minimas Margirio vardas, tad §ioje vietoje ji laikome originaloliku6iu remdamiesi tuo, kad K. Schtitzas anks6iau pateike toki pat varda.

Pilenai Castle and Duke Margiris in 1336: Facts and Fiction

Darius Baronas

Summary

This paper is devoted to the study of the story of Duke Margiris and the defence ofPilenai castle in 1336, a theme which in Lithuanian popular imagination came to beviewed as one of the most heroic examples of Lithuanian bravery. The popular storyhas it that when, after prolonged and bloody resistance, the defenders of the castlewere no longer able to hold out against the overwhelming forces of the TeutonicOrder and its supporters, they set the castle and all their property on fire and thencommitted mass suicide in order to escape slavery. The moral of the story is meantto convey the message about how heroic Lithuanians of old days were in defendingtheir motherland and freedom. Following a critical investigation into the related sour-ces and after having come to grips with the received wisdom of Lithuanian historiog-raphy, it became clear that such an image is higly spurious and steeped in romanticimagination, which up to now is one of the most enduring traits of Lithuanian self-perception.

As early as 1936 there were attempts at critical engagement with this story,EI

notably by the Lithuanian historian, Adolfas Sapoka, but they proved to have beenonly the first steps which failed to reveal the true character of the story by removingthe subsequent layers of historiographical and literary works which came to beheaped upon the story from the fifteenth century onwards. This line of reasoningcould not be developed further in Soviet Lithuania as this story was exploited inperpetuating the image of blood-stained Teutonic knights (a Western foe pczr c:xcc/-Jc#cc, as it were) who used to be set in sharp contrast with freedom-loving Lithu-anians. Only as late as 2006 the first real steps in critical evaluation of the story were

PILENAI IR MARGIRIS: FAKTAI IR FIKCITOS

taken. Earlier historiography was strongly indebted to the view of 19th-century Prus-sian historians such as Max T6ppen and Theodor Hirsch, whose opinion about thereliability of the Latin version of the chronicle of Wigand of Marburg was ratherskeptical, if not hypercritical. This position induced these scholars to give much creditto the Pilenai story, as it is presented in the pages of 16th-century Prussian historianKaspar Schtitz (tl594). The latter scholar was the last to have exploited the Wigandchronicle in its original German version, which is no longer extant. It must be stressedthat not so long ago the 15th-century Latin version of the said chronicle received arehabilitation from the pen of the Polish historian, Slawomir Zonenberg ( 1994) whoseresearch has shown that this version, despite obvious flaws, contains almost the entiretext of the original chronicle, not only part of it, as was earlier generally assumed.Despite his keen observations, in the particular case of Pilenai, S. Zonenberg alsoseems to have adhered to the traditional view which favours the text of K. Schtitzat the expense of the extant Latin text of Wigand of Marburg.

Close reading into the story as it is represented in the Latin version has revealeda totally different picture from that of K. Schtitz and those who followed in his steps.It reveals that the inmates of the castle became panic-stricken on sighting the appro-aching enemy forces and even before the siege began they despaired and lost con-fidence in their being able to defend it. Then bloody chaos broke out with mutualkilling and destruction of property. Some of the mounted warriors rode out from thecastle and sought to make their way through the ranks of attacking crusaders, whichwas not so succesful at all. Thus the suburb of the castle was taken as if c# 7ioz{fcbefore the siege of the proper castle began. The operation of siege engines causedDuke Margiris to lose heart with the result that he was moved to kill his wife andhis warriors who voluntarily accepted death at the hands of their lord. The furtherfate of Duke Margiris is unknown (his colourful suicide happens to be the literaryinvention of a much later date). One of the most striking features in this story is thetotal lack of active resistance on the part of the Lithuanians. Quite the contrary isthe picture starting with the account of the Polish chronicler Jan Dhigosz (1415-1480), who allowed thefirsf signs of Lithuanian active resistance to come to the fore.The full-fledged story of the defence of Pilenai is depicted most graphically by thesaid K. Schitz, whose account is strongly indebted to the rhetorical tradition of early-modem historiography. A comparison between the Latin version of Wigand of Mar-burg and the story by K. Schtitz resulted in several conclusions allowing us toadvance following observations: a) the latter text cannot be judged as an excerpt fromthe original text of Wigand of Marburg; b) the Schtitz text is the result of free andcreative reworking of the Wigand text by K. Schtitz; c) the Schtitz text is made upmostly of amplifications adduced by K. Schtitz himself; d) there are some remains ofthe original text of Wigand in the text produced by K. Schtitz, but, except for the very

65

66 DARIUS BARONAS

name of Margiris, they do not provide us with anything that would not be present inthe extant Latin version; e) the Latin version by Wigand has no match in any othersource in terms of its exhaustiveness and precision; f) K. Schtitz must be creditedwith producing a really impressive picture which has enthralled even many a criticalhistorian. Deep irony must also be viewed in the fact that this most unusual defenceof Pilenai castle was taken as examplary of the way the Lithuanians defended theirmotherland in their wars with the Teutonic knights.

The appendix of the paper contains the text of the story of the Pilenai castle takenfrom the first edition of Hz.sforz.cz Rcrz4m Prz4ssz.cczrz4m by K. Schtitz (1592). The text

produced by means of K. Schtitz's imagination is rendered in plain script; the text ofWigand of Marburg, which was reworked by K. Schtitz, is produced in italics; theremains of the original text of Wigand of Marburg are rendered in bold script.