ir gamtos išteklių valdymo“ Biologinės invazijos ir jų...

1

Biologinės invazijos ir jų

poveikis aplinkai dr. Laura Šukienė

Šiaulių universiteto lektorė

Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo abipus sienos programa 2007-2013. LLIV-250 TEAMWORK “Vieningas priešinimasis biologinėmis invazijoms siekiant tvaraus žiemės ūkio ir gamtos išteklių valdymo“

Invazija – kas tai?

“Svetimžemių organizmų invazijos tapusios globalia, sunkiai sprendžiama problema”

(2005 m. ataskaita Aplinkos ministerijai apie sosnovskio

barščio invaziją Lietuvoje)

2

Pradėkime nuo pradžių

Pangėja ~ prieš 225 mln. metų

Kaip suprasti invazijas?

Svetimžemės

rūšys – tai augalai

ir gyvūnai, tikslingai

ar atsitiktinai įvežti į

vietovę, kurioje jie

niekada anksčiau

neaugo, negyveno.

Sinonimai – introdukuota rūšis,

nevietinė rūšis, svetimkraštė

rūšis.

3


Natūralizacija – procesas, kurio metu svetimkraštė rūšis prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, sudaro tvarias populiacijas ir ima plisti į pažeistas, pusiau natūralias ar natūralias buveines.

http://www.swistak.pl/a11593828,Lubin-trwaly-Lupinus-polyphyllus.html http://adlayasanimals.files.wordpress.com/2013/08/raccoon_2.jpg


Invazija – spartus svetimžemių organizmų plitimas ir skverbimasis į naujas teritorijas ir ekosistemas.

4


Invazinis augalas

– svetimžemis,

sparčiai plintantis

augalas, kuris

žalingas ekosistemai

ir (ar) kenkia žmonių

sveikatai.

http://www.kamanos.lt/fotogalerija.php

Ar visos svetimžemės rūšys yra

invazinės?

Lietuvoje užregistruota ~ 2 000 augalų rūšių.

Apskritalapė saulašarė Paprastoji šilagėlė Miškinė lelija

http://www.growsundews.com/sundews/rotundifolia_charl

es_darwin.html http://www.arteyjardineria.com/2011/06/dicotiledoneas-familia-

de-los.html

http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/retu-ir-

saugomu-augalu-kolekcija-visuomenes-

aplinkosauginio-svietimo-erdve/

5


invazinės?

Apie

90 svetimžemių augalų rūšių, archeofitų, dėl

žmonių veiklos Lietuvoje atsiradusių iki 1500 m.

570 augalų rūšių, neofitų, į šalį patekusių

Naujaisiais amžiais, po 1500 m.


invazinės?

Iš visų svetimžemių rūšių (~ 660 rūšių):

daugiau kaip 40 yra invazinės,

apie 70 rūšių – potencialiai invazinės,

ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių

problemų.

6

Invazijų plitimas

Laukinių triušių (Oryctolagus cuniculus) XVIII a. invazija

Australijoje.

1788 m. introdukuoti iš D. Britanijos. Veisiami kaip

maistas gyvūnams narvuose, vėliau paleisti.

First Fleet, D. Britanijos laivas Sirius Laukiniai triušiai, 1938 m., Australija

http://www.anmm.gov.au/webdata/shop/images/image_92_1.jpg http://gostudyinaustralia.wordpress.com/2011/04/06/rabbits-the-surprisingly-interesting-tail-of-

this-invasive-species/

Invazijų plitimas

Laukinių triušių išplitimas Australijoje

(šaltis: Landscape Health in Australia

database, 2001).

Laukinių triušių išplitimas Australijoje

(šaltinis: Shelley Parer)

Laukinis triušis

http://www.iucnredlist.org/details/full/41291/0

7

Invazijų plitimas

Afrikinės bitės (Apis

mellifera scutellata). Kilmė –

Afrika, Pietų Sachara. 1950

m. netyčia paleista

eksperimento metu

Brazilijoje. 1990 m. aptikta

Teksase.

Afrikinių bičių plitimas Jungtinėse Amerikos

valstijose, 1990-2003 m. (šaltinis: National

Atlas of the United States)

Invazijų plitimas

Išstumia kitus

apdulkintojus,

neigiamai veikia

medaus pramonę.

Afrikinės bitės plitimas 1950-1998 m. (šaltinis:

University of Central Arkansas)

8

Invazijų plitimas

Rudoji gyvatė (Boiga irregularis) – kilusi iš Saliamono

salų, Naujosios Gvinėjos, Australijos, Indonezijos. 1952

m. atsitiktinai laivais atplukdyta. Išplito Guame, Ramusis

vandenynas.

Rudoji gyvatė (Boiga irregularis) (šaltinis:

Gordon Rodda,U.S. Geological Survey) Rudosios gyvatės paplitimas (šaltinis:

USGS)

Invazijų plitimas

Ženkliai sumažino

paukščių

populiaciją.

Rudosios gyvatės išplitimas

Guamo saloje, paukščių sk.

(šaltinis: University of

Windsor)

9

Invazijų plitimas

Geltonoji pamišusi skruzdėlė (Anoplolepis gracilipes) –

išplitusi nuo Havajų iki Seišelių salų ir Zanzibaro.

Iki 1900 m. aptikta ir Azijoje, ir Afrikoje. Kai kurių autorių

kildinamas iš Kalėdų salos (Indijos vandenynas).

Geltonųjų pamišusių skruzdėlių paplitimas

(šaltinis: Georgijos universitetas, JAV)

Invazijų plitimas

Mažina bioįvairovę: žaloja

augalus, plėšrios.

Sukelia ekosistemų kaitą.

Sukelia nepageidaujamus

žemės ūkio pasėlių pokyčius.

Veržiasi į žmonių

gyvenamąją aplinką.

Geltonųjų pamišusių skruzdėlių

rūgšties sukelti pažeidimai (šaltinis:

Žemės ūkio departamentas, JAV )

http://antkey.org/taxonomy/term/48

20/media © Eli Sarnat

http://photography-on-the.net/forum/showthread.php?t=1018797

10

Invazijų plitimas Kalėdų saloje gyvena raudonieji krabai (Gecarcoidea

natalis). 2001 m. populiaciją sudarė apie 50 milijonų

individų.

1934 m. atsitiktinai introdukuotos geltonosios pamišusios

skruzdėlės. 1989 m. pastebėta pirmoji superkolonija (dėl

mutualistinių santykių su skydamariais).

Raudonųjų krabų migracija

http://prafulla.net/graphics/nature/christmas-island-red-crab-gecarcoidea-

natalis-red-crab-migration/

http://prafulla.net/graphics/nature/christmas-island-red-crab-gecarcoidea-

natalis-red-crab-migration/

Invazijų plitimas

Pakrantės krabas (Carcinus maenas) – Europos vietinė

rūšis, paplitęs šiaurės rytinėje Atlanto vandenyno

priekrantėje ir Baltijos jūroje.

1817 m. aptiktas rytinėje JAV pakrantėje, tuo tarpu

vakarinėje tik 1989 m.

Priekrantės krabas

http://pisaster.genetics.uga.edu/groups/evolution3000/wiki/cb536/ Priekrantės krabo paplitimas (šaltinis: National

Introduced Marine Pest Information System

(NIMPIS), Australia

11

Invazijų plitimas

Šio rūšies prisitaikymas:

Labai agresyvi rūšis – plėšrūnas keičiantis jūrinę

ekosistemą.

Minta smulkesniais krabais, moliuskais, vėžiagyviais.

Tolerantiškas aplinkos sąlygoms ir labai vislus.

Dėl priekrantės krabo JAV patiria apie 22 mln. nuostolių

per metus.

Invazijų plitimas

Javinė mangusta (Herpestes auropunctatus (javanicus)

– vietinė rūšis Irane, Indijoje, Mianmare, Malakos

pusiasalyje. 1800 m. ši rūšis buvo introdukuota į

Mauricijų, Fidžį, Havajus, kad kontroliuotų žiurkių

populiacijas.

Išnaikino daugiau nei 30

nykstančių rūšių.

http://www.baladeornithologique.com/php/enani30200.html

Javinė mangusta

http://www.natureswindow.dk/Update_013_reptiles.html

Išnaikintas emo scinkas Pasiutligės nešiotojas Jamaikinis

audrapaukštis

12

Invazijų plitimas

Varnėnas (Sturnus vulgaris) – vietinė rūšis Europoje,

Azijoje, Afrikoje.

Į JAV introdukuota 1890 m. Priežastis: noras atsivežti ir

paleisti Šekspyro darbuose paminėtus paukščius.

Niujorke paleista 50 porų.

Varnėnas

©Star Spangled

Varnėno kiaušinis

Invazijų plitimas

Viena gausiausių ir plačiausiai paplitusių paukščių rūšių

JAV.

Dabartiniu metu populiaciją sudaro apie 200 mln.

individų paplitusių Š. Amerikoje, Meksikoje, Karibuose.

Varnėno

paplitimas

(šaltinis:

Georgijos

universitetas,

JAV)

13

Invazijų plitimas

Neigiami aspektai:

Kenkia žemės ūkio kultūroms.

Konkuruoja su kitomis perinčių paukščių rūšimis.

Susijęs su 25 ligų pernešimu, įskaitant ir psitakozę

(bakterinė užkrečiama liga).

Invazinių augalų platintojas (pvz., išnešioja sėklas).

http://www.arkive.org/european-starling/sturnus-vulgaris/image-A18923.html

Mark Bretherton /Alamy

Invazijų plitimas

Vandens hiacintas (Eichhornia crassipes) – P. Amerikos

(Brazilija) augalų rūšis, labiausiai paplitusi vandens “piktžolių”

pasaulyje.

Dekoratyvus augalas – populiarus kūdrose.

Populiaciją padvigubina per 12 dienų.

Vandens hiacinto žiedas

Wouter Hagens Vandens hiacinto paplitimas

(šaltinis: Georgijos universitetas, JAV)

14

Invazijų plitimas

Dabar išplitęs daugiau nei 50 šalių, esančių skirtinguose

kontinentuose.

Keli neigiami aspektai:

“Įkalina” laivus, valtis trikdo žvejybą.

Dramatiškai mažina bioįvairovę.

Svetimžemių rūšių plitimas

Keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ohridella) -

kilusi iš Makedonijos, masiškai plisti pradėjo 1985 m.

Pirmą kartą Lietuvoje kenkėjo pirmos stadijos lervų

“minos” buvo pastebėtos 2002 m. rudenį Klaipėdos

priemiestyje Smiltynėje.

Keršosios kaštoninės kandelė Keršosios kaštoninės kandelės paplitimas

(šaltinis: Daisie)

© D.Green Butterfly Conservation

15

Invazinių rūšių sukeliamos

problemos

Ekologinės – bioįvairovės mažėjimas,

ekosistemų pokyčiai.

Ekonominės – produkto ekonominės

vertės mažėjimas, tiesioginiai ir

netiesioginiai mokesčiai.

Socialinės – maisto saugumas,

gyvenamosios aplinkos prastėjimas,

ligų proveržiai.

Evoliucinės – invazinių rūšių

prisitaikymo ir dominavimo potencialas.

Rūšių adventiškumą ribojantys

veiksniai Geografiniai barjerai – jūros, vandenynai, kalnai, upės, ežerai...

Klimatiniai barjerai – oro temperatūra, kritulių kiekis, saulės radiacija...

Ekologiniai barjerai – sąveika su kitomis rūšimis...

Reprodukciniai barjerai – dauginimosi ar kryžminimosi barjeras, palikuonių gebėjimas daugintis...

Bendrijų uždarumas – buveinėse gyvenančių organizmų tarpusavio sąveika...

wallpaperfreehd.com

16

Invazinių rūšių plitimo priežastys

Pagrindinė invazijų priežastis – žmogus ir jo veikla.

Tarptautinė prekyba palengvino rūšių judėjimą.

http://www.treehugger.com/culture/cartoonist-shows-sardonic-eco-humor-is-alive-and-well.html

http://www.behance.net/gallery/Repel-the-Invaders/5885079


Invazijų plitimo priežastys:

Augalai – maistui, pluoštams, dėl vaistinių savybių,

dekoratyvumo.

Per visą JAV istoriją introdukuota apie 50 000 augalų

rūšių. 5000 rūšių “pabėgo” ir įsitvirtino ekosistemose.

Floridoje, atvežta apie 25 000 augalų rūšių, pagrinde

dėl dekoratyvinių augalų savybių. 900 iš jų įsitvirtino

ekosistemose.

17


Vaistinis abras (Abrus precatorius),

Floridos pavyzdys

http://medicinal-plant-abrus.blogspot.com/ Drumondo pilis, D. Britanija

©Drummbold castle


Privatūs vandens telkiniai, akvariumai

Caulerpa dumblių paplitimas Viduržemio jūroje

http://cisr.ucr.edu/caulerpa_taxifolia.html

Zebrinė sparnapelekė (Pterois volitans)

išplito Š. Amerikos pakrantėse

http://www.vistaalmar.es/images/ampliadas/volitans-pez-leon.jpg

18


Invazijų plitimo priežastys:

Laivai – balastiniais vandenys.

Dreisenos

http://www.publicnewsservice.org/index.php?/content/article/33423-1

http://news.seadiscovery.com/post/2013/07/12/Preventing-Ballast-Water-

Invasive-Species-Propagation.aspx


Formuojasi dvi prielaidos:

1) kai kurios svetimos rūšys yra

pageidaujamos ir įvežamos, pvz.,

vykdant prekybą, apgalvotai:

dėl komercinių interesų,

puošybos tikslais,

kaip gyvūnai augintiniai,

biologinės kontrolės reikmėms.

http://imgur.com/fI4HT

Fenekas (Vulpes zerda) – gyvena Š. Afrikoje

http://www.slowlorispet.com/

Loris (Nycticebus) – Pietų, Pietryčių Azija

19


2) kai kurios svetimos rūšys

įvežamos neapgalvotai

kaip prekių teršalai (kai

prekiaujama kitomis prekėmis),

kaip pakeleiviai transporto

priemonėse,

nepastebimai pervežamos

keliautojų.

http://abstract.desktopnexus.com/get/1372343/?t=l1r8db4lj0auhd1k8d5jkb20j15235a15be613a

http://en.ce.cn/National/pic-news/200701/08/W020070108481009644506.jpg

Biologinių invazijų sąsajos Biologinės invazijos

Klimato kaita Žmogaus

veikla

Paleoaplinka

Vietos biologinės

sistemos: • Populiacijos

• Bendrijos

• Ekosistemos

Svetimkraštės

rūšys: • Įvairovė

• Plitimas

• Biologinės savybės

• Adaptacijos ir evoliucija

Socioekonomika Prognozavimas

ir valdymas

Šaltinis: Nacionalinė mokslo

programa “Lietuvos ekosistemos:

klimato kaita ir žmogaus poveikis”

20

Teigiama, kad Žemėje yra 7 227 130 rūšių

(A. D. Chapman, 2009).

Kiek daug gali būti iššūkių, su kuriais galbūt

dar teks susidurti.

ir gamtos išteklių valdymo“ Biologinės invazijos ir jų...

Documents

Transcript of ir gamtos išteklių valdymo“ Biologinės invazijos ir jų...