2007 Vasaris Nr. 2

INTERVIU SU GYDYTOJU

VAISTININKO PATARIMAI

ARBATOS PASLAPTYS

SPORTAS

TULÛIES AKMENLIGÉ

ALERGIJA

MOÆIUTÉS PATARIMAI

PLEISTRAS NUO SKAUSMO

ATSARGIAI - PÉDÙ GRYBELIS

KVEPIANÆIO BALZAMO GALIA

GERÙJÙ BAKTERIJÙ STEBUKLAS

2

‘07 Vasaris

Dëkoju uþ Jûsø aktyvumà, kurio susilaukiau po pirmojo leidinio ið-leidimo. Jûsø dëka ðis numeris tapo didesnis, þaismingesnis, informatyve-snis, patrauklesnis. Ðiame numeryje kiekvienas galës rasti sau tinkamà ru-brikà: apie sportà, vitaminus, moèiutës patarimus, kryþiaþodþius, sudoku, interviu ir daugelá kitø publikacijø.

Virðelio nuotrauka Lauros Kymantaitës.Maketavo Ligita Kardiokaitë.Uþ pateiktas publikacijas atsako straipsniø autoriai.Informacijà draudþiama platinti ir naudoti kitose informavimo priemonëse.

Ðio leidinio ieðkokite: „Impuls“ sporto klubuose, „Eurovaistiniø“ tinkle, didþiausiose ðalies poliklinikose ir ligoninëse.

Ðio numerio tiraþas 40 000 egzemplioriø.

Gyvename informaciniame amþiuje. Viskas vystosi taip greitai, jog daþnai nespëjame þengti su technologijomis koja kojon. Ðis leidinys padës gauti nau-jausià ir idomiausià informacijà, susijusià su medicinos naujovëmis. Þurnale visuomet rasite: medicinos naujoviø, informacijos apie medikamentus, liaudies medicinos patarimø... visa tai yra rekomendacijos, leidinys negali nuspræsti kaip Jums gyventi, galime tik patarti, kitaip tai bûtø per daug sa-vanaudiðka.

Visuomet laukiu Jûsø atsiliepimø, pageidavimø, klausimø!

Pagarbiai,„+36,6°C“ projekto vadovas Antanas Kudarauskas366@reklamoscentras.lt

GERBIAMI SKAITYTOJAI,

Linkiu gerai praleisti laikà su ðiuo numeriu ir visuomet jaustis gerai!

Mûsø kontaktai: UAB „Technopanorama“, Metalo g. 4, LT - 02190 VilniusTel. +370 5 2130529

“ projekto vadovas Antanas Kudarauskas

eklamoscentras.lt

“ projekto vadovas “ projekto vadovas Antanas Kudarauskas

eklamoscentras.lt

Kitame numeryje pradedama rubrika „Pokalbis su treneriu“, kurioje á Jûsø klausimus atsakinës þymus Lietuvoje kulturizmo treneris Gediminas Adomaitis: galite uþduoti rûpimus klausimus apie sportà, mitybà, vitaminus. Klausimus siøskite jau dabar, atsakymus isvysite kitame numeryje.

+36,6°C

5

Kokie perðalimo ligø simpto-mai daþniausiai vargina þmones?

Ko gero, á ðá klausimà gali atsakyti bet kuris þmogus – tai ger-klës skausmas, perðëjimas ir sausu-mas, uþkimimas, sloga, bendros savij-autos pablogëjimas. Perðalimo ligomis sergantys pacientai neretai skundþiasi skausmingu seiliø rijimu. Tokiose situa-cijose stengiamasi kaip galima greièiau numalðinti gerklës skausmà.

Ar daþnai þmonës, sergantys perðalimo ligomis, pageidauja gydy-tis antibiotikais?

Deja, nemaþai þmoniø mano, kad geriausias vaistas nuo gerklës skausmo ir kitø perðalimo ligø simp-tomø – antibiotikai. Taèiau ðiuos va-istus gali rekomenduoti tik gydytojas. Vaistinëje be gydytojo recepto gali-ma ásigyti veiksmingø pastiliø su na-tûraliu gamtos dovanotu antibiotiku – propoliu. Tai PROPOLKI pastilës su vitaminu C.

Manau, skaitytojams bûtø ádomu plaèiau suþinoti apie gyd-omàsias propolio savybes.

Propolis, prieðingai nei kiti bièiø gaminami produktai (medus, þieda-dulkës), neturi jokios maistinës ver-tës. Taèiau jo gydomosios savybës ne-turi sau lygiø. Labiausiai iðtyrinëtas ir geriausiai þinomas yra antimikrobinis propolio poveikis: naikina ligas sukeli-anèias bakterijas, virusus, grybelius ir pirmuonis. Nuo seno þinoma, kad pro-polis spartina þaizdø gijimà bei audi-niø regeneracijà. Be to, nustatyta, kad propolis stiprina imunitetà, stimuliuoja medþiagø apykaità, slopina skausmà ir pasiþymi antioksidantiniu aktyvumu. Naujausi moksliniai tyrimai parodë, kad propolá galima pasitelkti gydant kai ku-rias onkologines ligas, hipertenzijà ir kitas lëtines ligas.

Vadinasi, tokiomis pat savybë-mis pasiþymi ir PROPOLKI pa-stilës?

Be jokios abejonës. Ðios pa-stilës gaminamos ið standartizuoto propolio ekstrakto RS-97 su vitaminu C. Tokia pastiliø sudëtis uþtikrina ypa-tingà poveiká: gydo gerklës ir burnos ertmës uþdegimus, uþkimimà, didina organizmo atsparumà, rûkaliams suð-velnina gerklës sausumà, naikina ne-gerà burnos kvapà. PROPOLKI pasti-liø sudëtyje esantis propolio ekstraktas patogeninius mikrobus veikia bakteri-cidiðkai ir bakteriostaziðkai, stimuliuo-ja audiniø atsinaujinimà, malðina vietiná skausmà, aktyvina imuninës sistemos veiklà bei toksinø pasiðalinimà. Savo ruoþtu vitaminas C – slopina uþdegimà ir gleivinës paburkimà, stiprina natûra-lias apsaugines organizmo savybes, maþina laisvøjø radikalø þalà organiz-mo làstelëms. Propolio ekstraktas ir vitaminas C, esantys PROPOLKI pa-stilëse, papildo ir sustiprina vienas kito veikimà.

Kokio poveikio galima tikëtis vartojant PROPOLKI pastiles?

PROPOLKI pastilëse esantis propolio ekstraktas veikia bakterici-diðkai ir bakteriostaziðkai (stabdo mi-krobø dauginimàsi), skatina audiniø regeneracijà, stimuliuoja imuninës sistemos veiklà ir net vietiðkai aneste-zuoja. Vitaminas C, esantis pastilëse, maþina uþdegimà ir burnos bei gerklës gleivinës pabrinkimà, stiprina apsaugi-nes ir gynybines organizmo sistemas, stimuliuoja audiniø atsinaujinimo pro-cesus. Pastilës veikia antiuþdegi-miðkai, baktericidiðkai, ðvelnina ger-klës skausmà, dezinfekuoja burnos ir ryklës ertmæ, stiprina imunitetà, gero-kai sutrumpina sveikimo laikà.

INTERVIU SU GYDYTOJU

6

‘07 Vasaris

- netepa odos, lengvai ir ne-skausmingai nuimamas.

- tinka ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.

Aukðtos kokybës hidrogelini-ai pleistrai, liesdamiesi su þmogaus kûnu, dël temperatûrø pokyèio garuoja ir ðaldo odà, todël savijau-ta akimirksniu pagerëja. Hidrogelio sudëtyje esantys augaliniai ekstrak-tai sustiprina ðaldomàjá, skausmà malðinantá, uþdegimà slopinantá v e i k i m à .

Ðaldomasis hidro-gelinis pleistras „Cold patch“ pa-

lengvina raumenø ir sànariø skaus-mus po traumø ar sumuðimø. Dël augaliniø ekstraktø – rutulinio euka-lipto (Eucalyptus globulus), kalninës arnikos (Arnica montana), ðliauþi-anèiojo inkaruoèio (Harpagophytum procumbens) ir juodojo serbento (Ribes nigrum) – poveikio akimirks-niu jauèiamas gaivumas, skausmas malðta. Poveikis trunka 1-2 valan-das. Ðaldomasis hidrogelinis plei-stras „Paromar patch“ gerina savi-

Daugelis þmoniø yra ne kar-tà patyræ traumø, sumuðimø ar jautæ raumenø, sànariø skausmà. Skausmui malðinti griebiamasi pir-mos pastaikiusios priemonës – te-palo, kurio átrynus oda suðyla ar atðàla, ledo gabalo, skausmà malðinanèios tab-letës. Retas ku-ris pagalvoja, kad gali bûti ir dar efektyve-snë, akimirksniu ir ilgà laikà veiki-anti priemonë. Tai – ðildantys, ðaldantys, karðèi-avimà maþinan-tys pleistrai, pa-gal paþangià technologijà pa-gaminti NTC S.r.l., Italijoje. Tepalai, kremai jau istorija – atei-tis priklauso plei-strams! Pleistrams vertëtø teikti pir-menybæ, nes jie :

- garantuoja intensyvø, pastovø veikimà nekenkiant virðkinimo trak-tui.

- aktyvios medþiagos per odà paðalina ligos prieþastis, apsaugo nuo galimø komplikacijø,

- pleistro vartojimas patogus - nuëmus apsauginæ plëvelæ,

lengvai priklijuojamas prie skauda-mos vietos.

NAUDOK PIRMOS PAGALBOS PLEISTRÀ -

PAMIRÖK SKAUSMÀ!

Ðaldomasis hidro-

atðàla, ledo gabalo, skausmà

+36,6°C

7

jautà karðèiuojant, nepakeliamai skau-dant galvà. Nuo sàlyèio su karðta kak-ta, hidrogelis garuoja ir ðaldo odà. Pleistro sudëtyje esantys miðkinës dedeðvos (Malva silvestris) ekstraktas ir mento-las veikia ðaldomai ir slopina skausmà. Pleistrà galima suk-arpyti maþesniais gabaliukais. Poveikis trunka 2 valandas. Ðildomasis pleistras „Warm patch“ idealiai tinka raumenø skausmui malðinti po fizinio krûvio, pasitem-pus, esant nerviniø làsteliø uþdegi-mui. Vietiðkai veikia kaklo, nugaros, strënø skausmus. Sudëtyje esntis aitriosios paprikos (Capsicum frute-scens) ekstraktas pasiþymi

ðildomo-siomis savybëmis, o pluoðtinë bos-velija (Boswellia serrata) malðina skausmà, veikia prieðuþdegimiðkai.

Pleistro poveikis trun-ka 8 valandas. Pleistrus reikia kli-juoti tik ant nepaþeistos odos. Prieð tai gerai nuvalyti odà, nuo ple-istro pavirðiaus nuklijuoti apsaugi-næ plëvelæ ir lengvai paspaudþiant priklijuoti prie skaudamos vietos. Praëjus reikiamam laikui, lengvai ir

neskausmingai nuimti. Antrà kartà to paèio pleistro naudoti negalima.

N e k e n t ë k i t e skausmø, nesitaikstyki-te su negalavimais! Ásigykite vaistinëse pleistrø – jie puiki

pirmos pagalbos priemonë!

Vaistininkë Þydruolë Jocienë

UAB MaxPharmaBaltija tel.2730876, office@maxpharma.lt

strënø skausmus. Sudëtyje esntis aitriosios paprikos (Capsicum frute-scens) ekstraktas pasiþymi

ðildomo-siomis savybëmis, o pluoðtinë bos-velija (Boswellia serrata) malðina

naudoti negalima.N e k e n t ë k i t e

skausmø, neste su negalavimais! Ásigykite vaistinëse pleistrø – jie puiki

pirmos pagalbos priemonë!

tel.2730876,

10

‘07 Vasaris

Þaliosios ir juodosios arbatþolës tai to paties arbatmedþio lapai, perdirbti skirtingais bûdais. Vieni jø fermentuoja-mi (juodoji), kiti ne (Þalioji). Dirbtiniu bûdu fermentuotø arbatþoliø kvapas sodresnis, kitokia ir cheminë jø sudëtis. Taigi Þalioji arbata natûralesnë, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji.

Arbatþoliø veikliosios medþiagos

Nepaprastai sub-tilus Þaliosios arba-tos skonis smaguri-ui gali pasirodyti net nemalonus, taèiau visai paprasta, be to, ir sveika arba-tà pagardinti - te-reikia praskiesti pienu, grietinële, ðvieþiomis, paèiø iðs-paustomis apelsinø arba obuoliø sultimis. Ir po keliø dienø ði arba-ta taps jums miela. Þaliàjà arbatà ypaè pradedame vertinti, suþinojæ, kokiø medþiagø joje yra. Ðtai jos:

o Kofeinas (anksèiau vadintas teinu) kiek svaigina, stimuliuoja.

o Teofilinas ir teobrominas - tai alkaloidai, pleèiantys kraujagysles, skatinantys ðlapimo iðsiskyrimà, ðir-dies veiklà.

o Rauginës medþiagos slopina virðkinimo organø jautrumà, gerina jø veiklà.

o Mikroelementas fluoras apsau-go nuo ëduonies.

o Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamu-osius audinius, kaulus, kremzles.

o Vitaminas Bl (tiaminas) stipri-na nervø làsteles ir raumenis.

o Vitaminas B2 (riboflavinas) spartina medþiagø apykaità.

o Vitaminas B3 (niacinas, niko-tino rûgðtis) skatina odos ir gleivinës regeneravimà, smegenø bei nervø là-steliø medþiagø apykaità.

o Vitaminas C stiprina imunitetà, lëtina oksidacijà, reguliuoja medþiagø apykaità.

o Flavonoidai reguliuoja riebalø apykaità, lëtina oksidacijà.

o Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina

ðirdá, gerina kraujotakà. o Saponinai regu-liuoja riebalø apy-

kaità.

Poveikis...

Geriant þaliàjà arbata: o Pavojus susirgti navikinëmis

ligomis, hipertonija, artenoskleroze arba angina, patirti ðirdies infarktà, in-sultà gerokai sumaþëja

o Pagerëja virðkinimas, susti-prëja imunitetas. Be to, þalioji arbata laikoma silpnu antibiotiku

o Þalioji arbata tinka ir iðoriniam vartojimui – apsaugo odà nuo perne-lyg kaitriø saulës spinduliø, aplinkos terðalø...

ÛALIOJI ARBATA

+36,6°C

11

...Ir akivaizdi nauda Þaliojoje arbatoje kofeino gau-

siau, nei juodojoje, taèiau pirmosios kofeinas veikia ilgiau ir silpniau Juodoji arbata arba kava gali sukelti átampà, prakaitavimà, þaliosios arbatos poveikis visiðkai kitoks. Iðgëræ jos, atsipalaiduo-site ir drauge tapsite gyvybingesnis. Þaliàjà arbatà ypaè vertina þmones, dir-bantys protiná darbà, t. y. tie, kuriems bûtina ilgà laikà iðlaikyti sutelkus dë-mesá. Þaliosios arbatos derëtø gerti ir vadovaujantiems darbuotojams, nuola-tos patiriantiems stresà.

Kaip plikyti Þaliosios arbatos nieku gyvu ne-

plikykite verdanèiu vandeniu: vandens temperatûra, nelygu arbatos rûðis, turëtø bûti 60-80°C. Taigi uþvirkite van-dens, maþdaug 5 min. paauðinkite ir tik po to plikykite arbatà. Kinijoje þa-liàjà arbatà áprasta „plauti“. Uþplikius arbatþoles ir palaikius 30 sek., van-duo iðpilamas. Tos paèios arbatþoles plikomos antrà kartà – tuomet arba-tos skonis kur kas subtilesnis. Kinijoje, iðgërus arbatà, arbatþoles paliekamos arbatinuke – iðkreèiamos jos tik tuo-met, kai norima uþsiplikyti naujø.

Kiek arbatþoliø berti o Puodeliui arbatos paprastai

beriama nubrauktas arbatinis ðaukðtas

arbatþoliø; jei plikote daugiau nei 5 puodelius, áberkite ðaukðtelá priedo – „arbatinukui“.

o Plikykite verèiau pabiras, o ne supilstytas á maiðelius arbatþoles – tu-omet lapeliai geriau iðsiskleis.

o Tas paèias arbatþoles galite plikyti keletà kartø. Pirmà kartà uþ-plikæ, palaikykite, kad pritrauktø, 3-8 min.; kitus kartus tik po 2-3 min.

Kiek kartø plikyti Tos paèios þaliosios arbatþoles pli-

komos 3-4 kartus, kiekvieno uþpilo skonis bus kiek kitoks. Kinijoje vado-vaujamasi taisykle:

o Pirmasis uþpilas pasigardþiuoti. o Antrasis pasilepinti. o Treèiasis akims. o Ketvirtasis atsipalaiduoti

Nebe pirmà kartà plikomas ar-batþoles, kad pritrauktø, reikëtø palai-kyti tik 3 min. Þinoma, ðitaip plikomø arbatþoliø skonis kinta; vis dëlto jei arbatþoles kainavo pakankamai bran-giai, taèiau ir ketvirtà kartà uþplikius, arbata buvo kvapni ir gardi, vadinasi, vertëjo jas pirkti.

Vaikams Þalioji arbata rekomenduotina ir

vaikams - ji þadina apetità, padeda su-telkti dëmesá. Jei vaikas ápranta prie þaliosios ar-batos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta. Vaikams þa-lioji arbata paprastai pa-gardinama natûraliomis sultimis arba kiek pasal-dinama.

siauliuliftas.w3.lt

12

‘07 Vasaris

Þiem

a.

Dau

geliu

i ji

asoc

i-ju

ojas

i su

slyd

inëj

imai

s, b

altu

sni

e-gu

ir p

oils

iu g

amto

je. T

aèia

u þi

ema

gali

iðkr

ësti

daug

pok

ðtø,

nes

per

-m

aini

ngi j

os o

rai b

ûna

perð

alim

o,

kosu

lio i

r sl

ogos

prie

þast

imi.

Ðie

ne

gala

vim

ai

visa

da

nem

alon

ûs,

nes

sutr

ukdo

su

plan

uota

po

ilsá

gam

toje

, ne

atid

ëlio

tinus

da

rbus

, pr

iver

èia

lank

ytis

pas

gyd

ytoj

us.

Tam

, ka

d to

iðv

engt

i re

ikia

st

iprin

ti sa

vo i

mun

itetà

, pa

stov

iai

spor

tuot

i, sv

eika

i m

aitin

tis i

r gr

û-di

ntis

. K

asdi

enin

iuos

e da

rbuo

se

pask

endæ

þm

onës

ne

reta

i ta

m

pritr

ûkst

a la

iko.

Vis

iðka

i pam

irðta

-m

a ta

i, kà

org

aniz

mo

stip

rinim

ui

ar

paga

lbai

pe

rðal

us

naud

oda-

vo m

ûsø

moè

iutë

s ir

mam

os.

Tai

laba

i pa

pras

ta.

Kad

bût

i st

ipre

s-ni

ems

ir at

spar

esni

ems

vart

okite

m

edø,

ne

pam

irðki

te

èesn

ako

ir sv

ogûn

o be

i vita

min

o C

ðal

tinio

–

citr

inos

. Per

ðalu

s ne

reik

ia g

riebt

is

antib

iotik

ø. P

radë

kite

nuo

ete

riniu

puðø

ir e

ukal

iptø

alie

jø in

halia

cijø

, ka

mpa

ro –

átr

inti

krût

inei

ar

ger-

klës

sriè

iai,

pëdø

kai

tinim

o ka

rðta

-m

e va

nden

yje

su

jûro

s dr

uska

, ko

mpr

esø.

Dþi

ugu,

kad

vai

stin

ëse

at-

sira

do

vien

inte

lis

vais

tas

inha

-lia

cijo

ms

ir átr

ynim

ams

tinka

ntis

M

enth

olat

um b

alza

mas

. Ta

i pu

i-ku

s va

ista

s, k

urio

gar

ø in

halia

ci-

jos

padë

s at

sikr

atyt

i sl

ogos

, pa

-le

ngvi

ns k

vëpa

vim

à be

i sum

aþin

s di

rglø

kos

ulá.

Pak

anka

pus

ës a

rba-

tinio

ðau

kðte

lio b

alza

mo

Ger

klës

sr

ities

, krû

tinës

átry

nim

ai n

akèi

ai –

pa

dary

s st

ebuk

là ir

jau

ryte

pas

iju-

site

sve

ikes

ni. J

o su

dëty

je e

sant

ys

puðø

ir e

ukal

iptø

ete

rinia

i alie

jai b

ei

men

tolis

dez

infe

kuos

Jûs

ø kv

ëpa-

vim

o ta

kus,

sum

aþin

s no

sies

gle

i-vi

nës

pabu

rkim

à, p

alen

gvin

s at

si-

kosë

jimà.

P

atep

us

Men

thol

atum

ba

lzam

u no

sies

prie

angi

o ar

ðne

r-vi

ø sr

itá,

odos

par

audi

mas

, ki

læs

dël s

logo

s, o

ir p

ati s

loga

dël

me-

tilo

salic

ilato

gyd

anèi

o po

veik

io,

grei

tai

iðny

ks.

Men

thol

atum

bal

-za

mo

sudë

tyje

suk

aupt

a na

tûra

-li

patir

tis g

ydan

t pe

rðal

imo

sim

p-to

mus

, ku

rià

naud

odav

o m

ûsø

mam

os i

r m

oèiu

tës.

Nau

doki

te j

á átr

ynim

ams,

pat

epim

ams

ir in

ha-

liaci

jom

s es

ant:

- slo

gai,

- kat

arui

,- b

ronc

hitu

i,- k

osul

iui,

- uþk

imim

ui,

- sin

usitu

i, - l

arin

gitu

i.-

Ðis

bal

zam

a pu

ikia

i tin

ka

pate

pti

Her

pes

viru

so s

ukel

tiem

s pû

slel

inia

ms

bërim

ams

ant

Jûsø

lû

pø.

Men

thol

atum

ba

lzam

as

– ne

mal

oni

stai

gmen

a þi

emos

pe

rðal

imam

s. G

yd

. A

rûn

as

Gri

nke

viè

ius

+36,6°C

15

Taisyklës

Elementaraus Sudoku þaidimo laukà sudaro 81 langelis (9x9). Taigi yra 9 horizontalios ir 9 vertikalios eilutës, bei 9 maþi kvadratëliai, kuriuose skaièiai su-raðomi nuo 1 iki 9. Nei eilutëje, nei stulpelyje, nei maþame kvadratëlyje skaièiai negali kartotis.

Ðis Sudoku turi penkis tokius laukus, susijusius tarpusavyje. Tai paleng-vina sprendimà, taèiau reikalauja daugiau atidumo ir susikaupimo!

16

‘07 Vasaris

Kuomet patartumëte ásigyti vitaminu?

Mûsø organizmas pats negamina beveik jokiø vitaminø, visus reikiamus vitaminus mes gauname kartu su maistu. Daugiausiai vitaminø yra darþovëse ir vaisiuose ið kuriø mûsø organizmas pasisavina jø daugi-ausia. Þmonës ðiandien skuba, tau-po laikà, tad vis daugiau dienos ma-isto racione atsiranda „greito“ maisto. Mes maþai arba visiðkai nebevalgome darþoviø. Tokiame dienos maisto raci-one esanèiø naudingøjø medþiagø ne-pakanka aprûpinti organizmà visomis reikiamomis medþiagomis, todël pa-tarèiau vartoti vitaminus.

Pagal kà þmonës turëtø rinktis vitaminus? Á kà reikëtø atkreipti dëmesá?

Viskas priklauso nuo gyvenimo bûdo. Pavyzdþiui, dirbantiems protiná darbà: studentams, mokslininkams, vadovams, vadybininkams... reikia „maitinti“ smegenis vitaminais, nes aktyviai dirbanèios smegenys jø su-vartoja gerokai daugiau. Þmonëms, dirbantiems sunkø fiziná darbà: visi-ems sportininkams, statybininkams, sandelio darbuotojams... Organizmo darniam funkcionavimui uþtikrinti reikia visai kitokio vitaminø komplek-to. Taip pat labai daug kas priklauso nuo amþiaus, lyties. Kokiomis ligomis þmogus serga, ar yra alergiðkas á visa tai reikia atsiþvelgti norint ásigyti vita-minø, todël rekomenduoèiau pasitar-ti su savo vaistininku, gydytoju arba treneriu.

Kokiu paros metu patartumëte vartoti

vitaminus?Ryte yra greitesnë organizmo

medþiagø apykaita, tai reiðkia greite-sná ir efektyvesná medþiagø pasisavi-nimà ið maisto. Todël vitaminus re-komenduoèiau vartoti pirmoje dienos pusëje.

Ar skiriasi vitaminai perkami vaistinëje nuo tø kuriuos gauname su kasdieniu maistu?

Skiriasi kaip kaitintis saulëje ir soliariume.

Kokiu metø laiku þmogui labiausiai reikia vitaminø? Kodël?

Nenorëèiau skirstyti á metø lai-kus. Pastaruoju metu ðvieþiø vaisiø, darþoviø galime ásigyti iðtisus metus daugelyje prekybos centrø. Ypatingai daug vitaminø yra ávairiose uogo-se: þemuogëse, braðkëse, mëlynë-se, bruknëse, spanguolëse, avietë-se, treðnëse, vyðniose, agrastuose, serbentuose ir kitose. Daugiausiai jø Lietuvoje galima ásigyti vasaros sezo-no metu. Gausu maistingø medþiagø: bananuose, ananasuose, citrinose, greipfrutuose... ir kituose vaisiuose. Taip pat burokai, morkos, kopûstai ir kitos darþovës puikiai aprûpina mûsø organizmà ávairiomis maistinëmis medþiagomis, tame tarpe ir vitamin-ais. Tie kurie ðaltuoju sezono metu jø nevartoja, arba jø kiekiai yra nepa-kankami, vitaminø poreikis organizme iðauga. Todël rekomenduoèiau þiemà vitaminø vartoti daugiau.

tarèiau vartoti vitaminus.

Pagal kà þmonës turëtrinktis vitaminus? Á kà reikëtø atkreipti dëmesá?

VITAMINAI

Ar skiriasi vitaminai perkami vaistinëje nuo tø kuriuos gauname su

+36,6°C

17

Ar galima vartoti kasdien ir nuolat?

Girdëjau sakant, kad kasdienis pirktiniø vitaminø

vartojimas maþina natûraliai gaunamø su maistu pasisavinimà. Taèiau tai moksliniais faktais neárodyta, todël tai tëra tik hipotezë. Þmonëms kurie gyve-na aktyvø gyvenimà: daug sportuoja, dirba, mokosi, rekomenduoèiau vita-minus vartoti nuolat. Taip tik uþtikrin-site sau gerà nuotaikà ir darnia orga-nizmo veiklà.

Ar duodate vitaminø savo vaikams?

Taip. Auganèiam orga-nizmui yra þymiai didesnis vita-

minø poreikis. Ypatingai tai aktualu intensyvaus augimo laikotarpiais – vai-kystëje 5-7 metais ir paauglystës laiko-tarpiu. Gaunamas optimalø kieká reiki-amø medþiagø, tame tarpe ir vitaminø organizmas dar-niai funk-c i o n u o j a . Vaikai gerai auga, yra e n e r g i n g i ir sveiki, o jø organiz-mas har-m o n i n g a i v y s t o s i . Todël savo v a i k a m s v i t a m i n ø duodu nu-olat.

Kà galëtumëte patarti skaitytojui?

Rekomenduoèiau daugi-au dëmesio skirti savo mitybai, pilna-vertiðkai maitintis. Maþiau vartoti „pus-fabrikaèiø“, daugiau dëmesio skirti augaliniam maistui. Daugiau laiko pra-leisti gamtoje, bëgioti, eiti pasivaikðèi-oti. Rekomenduoèiau nuolatos man-kðtintis ir daugiau judëti, tai didina raumenø tonusà, gerëja viso organiz-mo savijautà. Palinkëèiau nepamirðti, kad kiekvieno sveikata 80% priklauso nuo gyvenimo bûdo taip, kad rûpin-kitës savo sveikata. Rekomenduoèiau visais mitybos ir sporto klausimais kreiptis á specialistus: savo gydytojus, trenerius, vaistininkus... jie visuomet jums padës savo gerais patarimais. Nepamirðkite – tai tik patarimai, visà kità turësi padaryti tu pats!

niai funk-c i o n u o j a . Vaikai gerai auga, yra e n e r g i n g i ir sveiki, o

Ar galima vartoti kasdien ir nuolat?

vartojimas maþina natûraliai gaunamø

skaitytojui?

Ar duodate vitaminø savo vaikams?

nizmui yra þymiai didesnis vita-minø poreikis. Ypatingai tai aktualu

18

‘07 Vasaris

Sparèiai populiarëjantys na-tûralaus jûros vandens purðkikliai, pasak specialistø, gali padëti ne tik lengviau susidoroti su nosies glei-vinës uþdegimu, bet ir padëti jo iðvengti. Kasdien milijonus bakteri-jø sutinkanèius dantis valome bent du kartus per dienà. Rankas – dar daþniau, taèiau plauti nosá net ir ið pirmo þvilgsnio atrodo neáprasta. Taèiau bûtent tokiu bûdu galima uþtikrinti kasdienæ vieno svarbiau-siø þmogaus organø higienà, uþ-kirsti kelià infekcijai ir galimoms komplikacijoms, palengvinti nosies iðpûtimà, greièiau atstatyti paþeista nosies gleivinæ.

Jûros vandens purðkikliu naudotis itin paprasta: ákiðti antgalá á kiekvienà ðnervæ ið eilës ir purkðti aerozolá apie 1 sekundæ 2-3 kar-tus per dienà. Vaikiðkas purðkiklis su specialiu antgaliu, apsauganèiu nosies landas nuo suþalojimo yra skirtas vaikams nuo 1 iki 15 metø. Vyresniems kaip 15 metø þmonëms – purðkiklis suaugu-siems. Vienkartinës ampulës skir-tos kûdikiams nuo 1 mënesio, bet tinka vartoti vaikams ir suaugu-siems. Ypaè jos patogios naudoti kelionëse.

Susirgus sloga, iðgyvename ne-paprastai daug nemalonumø. Ar tai bûtø uþgulusi nosis, ar vandeningos iðskyros – sloga kuriam laikui atima galimybæ jaustis pilnavertiðkai ir ne-retai paguldo á lovà. Dar didesná nepa-togumà patiria vaikai, kuriems sunku kvëpuoti per burnà ar gerai iðpûsti nosá. Humer jûros vanduo stimuliuoja epiteliniø làsteliø gyvybingumà, drëki-na sudþiûvusias gleives ir suskystina nosies sekretà.

Tam skirtas sterilus ne-skiestas Humer jûros vanduo, kurio sudëtyje gausu mikroele-mentø: vario, mangano, aukso, si-dabro, magnio, sieros bei seleno. Ðios natûraliame jûros vandeny-je esanèios medþiagos pasiþymi prieðvirusinëmis, prieðuþdegiminë-mis bei prieðelerginëmis savybë-mis.

Sloga – tai vienas daþniausiø ir paèiø nemaloniausiø perðalimo palyd-ovø, persekiojanèiø mus visus iðtisus metus. Ir jei anksèiau guodëmis tuo, jog gydoma sloga praeina per septy-nias dienas, o negydoma – per savai-tæ, ðiandien palengvinti gyvenimà gali ne vienas ðiuolaikinis preparatas.

Bjaurios savijautos, susir-gus infekcine ar alergine sloga, iðvengti padës ne tik tinkamas gydymas, bet ir kasdienë no- sies ertmës higiena. Plaunant nosá kasdien, galima iðvengti ir kitø þa-lingø aplinkos poveikiø nosies ertmei, kuriuos sukelia sausas ar kondicionuotas oras, tabako dû-mai, chloruotas baseino vanduo, sporto saliø dulkes, jau nekalbant apie èiaudanèius klasës ar kiemo draugus.

KAM PLAUTI NOSÌ?

20

‘07 Vasaris

AvinasVargu ar ðiais metais tap-site nuolatiniu poliklinikos lankytoju, labai retai teks

naudotis medicinos paslau-gomis – daþniausiai iðsiversite

savo jëgomis. Beje, jums, kaip ir kitø þenklø atstovams, ðià þiemà itin rekomenduojama daugiau dëmesio skirti profilaktikai. Jeigu planuojate pradëti sportuoti, prie naujo ritmo ge-riausiai prisitaikysite birþelá. Norintieji paslidinëti turës bûti itin valingi.

JautisPavasará Jauèiø gali tyko-ti avitaminozë. Jeigu jums brangi jûsø sveikata ir nevi-lioja perspektyva porà më-nesiø vaikðèioti ðniurkðèio-

jant iðtinusia nosimi, kovo gale reikëtø planuoti kelionæ á ðiltas ða-lis – kur saulë ir jûra, galima maudytis. Jûsø polinkis naudotis savo fantazija gerokai pagraþins jûsø ir greta esanèiø þmoniø gyvenimà. Taèiau gali sukelti kraðtutinumø.

DvyniaiJeigu ðiais metais nuo-lat kamuos sloga ar galvos

skausmas – juos gydykite komedijomis ir autogenine

treniruote. Jeigu uþklups rimtesnës problemos –

eikite pas tà, kuris suge-bës padëti. Galbût kvalifikuotas psi-choterapeutas jus greitai pastatys ant kojø. Beje, galima ir nelaukti, kol pri-reiks ðio specialisto paslaugø. Tiesiog nepamirðkite, kad jums itin svarbi psi-chologiðkai jauki aplinka.

SVEIKATOS HOROSKOPAS 2007-SIEMS

VëþysKuo daugiau naudosite energijos, tuo daugiau jos turësite. Ðio keistoko dësnio neturëtø pamirðti pirmiausiai tie, kuriems

sportas nëra gyvenimo bûdas. Jums kur kas naudingiau aktyviai leisti laikà. Nebûtina vaikðèioti á sporto salæ: ðoki-ai iki auðros – taip pat nebloga man-kðta. Galima ir tiesiog pasivaikðèioti (ypaè rekomenduojame, nes didþiau-sias jûsø sveikatos prieðas – nuobod-ulys ).

LiûtasVisø sveikatos problemø ðaknys slypës jø profesinëje veikloje. Metas reikalauti atostogø dienø, didesnio at-lyginimo ar net pagerinti dar-

bo sàlygas. Jeigu dirbate ne itin kenks-mingoje aplinkoje ir neturite pagrindo reikðti pretenzijø virðininkams, blogos savijautos prieþastimi gali bûti nuovar-gis. Gal per daug jëgø atiduodate dar-bui? Iðsprendus problemà sveikata tik-riausiai rûpesèiø nebekels.

MergelëMergelës bus linkusios gydy-tis paèios, taèiau bet ku-ris specialistas jums spal-vingai nupasakos, koks liûdnas gali bûti rezultatas.

Todël neatmeskite galimybës suþino-ti daugiau informacijos. Tà patá galima pasakyti ir apie polinká savarankiðkai nustatyti diagnozæ, o vëliau smarkiai nuogàstauti dël savo sveikatos, bûklei blogëjant „nuo nervø“. Kitaip tariant, nelaikykite savæs ligoniu, ir nesirgsite.

VISKAS APIE DANTØ BALINIMÀ, NEMALONØ BURNOS KVAPÀ IR APSAUGÀ NUO BURNOS SAUSUMO www.burnoshigiena.lt

+36,6°C

21

SvarstyklësSvarstyklës bus linkusios pervertinti savo organiz-mo galimybiø ribas. Tai yra tos galimybës potencialiai beribës, bet juk jûs nesa-

te tokie treniruoti, kad galëtumëte taip apie save kalbëti? Todël neverta savæs iðsunkti lyg citrinos, manant, kad dar ne tokie þygdarbiai suteiks iðtvermës.Taip pat nesistenkite iððokti virð gal-vos, kad padarytumëte áspûdá – uþsi-dirbsite nemalonià traumà ir daugiau nebegalësite ðokinëti.

SkorpionasBaisiausia, kas ðiemet gali atsitikti Skorpionui, – ûmus dantø skausmo priepuolis,

kurá sukeltø pokalbis su itin atgrasiu paðnekovu. Vertëtø iðmokti tokiais at-

vejais pasinerti á nirvanà – þinoma, je-igu nesugebate tiesiog iðvengti tokiø varginanèiø ir psichikai kenkianèiø po-kalbiø. Ákyriausi þmonës, su kuriais jums teks bendrauti, bus kiti to paties þenklo atstovai.

ÐaulysÐiais metais Ðauliai bus itin neabejingi groþiui. Tai gali

bûti pretekstas susitvarky-ti savo namø interjerà. Nors verèiau ásigyti akvariumà ar

gëliø – vargu ar pasaulyje esama tapetø, grakðtumu galinèiø prilygti

gyviems gamtos kûriniams. Stenkitës daþniau buvoti uþmiestyje – vaikðtinëti ir gërëtis apylinkiø groþiu. Jeigu groþybës ir tyras oras – deficitas, tie-siog nuvaþiuokite á kità miestà.

OþiaragisNenusialinkite – net ir jums kai kada reikia pailsëti. Galbût trumpai, taèiau reguliariai. Pavyzdþiui, grieþtai privalote kasdien miegoti. Vasarà turë-

site bûti apdairesni. Ypaè tie, kurie nori pasinaudoti ðiuo metø laiku ir susitvarkyti iðvaizdà pagal savo idealus.Nerekomenduojama ir pernelyg inten-syviai sportuoti. Norëdami kuo greièiau pasiekti rezultatà, galite sau pakenkti.

VandenisNet ir nesunkiai susir-gæ, savæs gailësitës taip, lyg bûtø atëjusi pasku-tinioji. Nepersistenkite

– taip galite prisiðaukti ir rimtø bëdø. Rekomenduojama sveikatingumo gimnastika. Ne siekti sportiniø aukðtu-mø, o tik gerinti tonusà ir palaikyti nor-malià organizmo bûsenà. Spaudþiant ðalèiams geriau naudoti apsauginá kremà – jeigu ðiemet uþleisite pozicijas raukðlëms, vëliau jø nebeatsikovosite. Þuvys

Saugokite galvà – þiemà ne-vaikðèiokite be kepurës, ne-leiskite saulei spiginti á galvà.

Neapsikraukite darbais taip, kad vien tik mintis, kad juos reikia padaryti artimiausiu

metu, jums sukeltø galvos skausmà. Svarbiausia – stenkitës netapti psichia-tro pacientu. Stenkitës, kad mintys bûtø tvarkingos, patys valdykitës. Ðiais me-tais baisiausias jûsø prieðas – jûsø pa-ties pyktis. Jeigu sugebësite já nuslopinti – sveikatos problemø neturësite.

VISKAS APIE DANTØ BALINIMÀ, NEMALONØ BURNOS KVAPÀ IR APSAUGÀ NUO BURNOS SAUSUMO www.burnoshigiena.lt

22

‘07 Vasaris

Kaip áveikti skausmà, jei jis kan-kina jus kasdien?

Ðiandien siûloma ðimtai keliø, kaip nugalëti ir sunaikinti skausmà. Tûkstanèiai þmoniø kiekvienà vakarà gulasi ir kiekvienà rytà keliasi su nu-garos ar sànariø skausmais. Daugeliui þmoniø skausmai lydi kiekvienà ju-desá. Bûna atvejø, kai be rimto medi-kamentinio gydymo sunku iðsiver-sti. Taèiau tais atvejais, kai raumenø ar sànariø skausmai atsiranda tik lai-kas nuo laiko – gali pagelbëti ir pap-rasèiausi ðildantys tepalai ar kompre-sai. Ðilumos teigiamas poveikis esant sànariø skausmams yra tikrai þinomas ir daugelio iðbandytas. Vieni þmonës ðildo skaudancias sritis ávairiais kom-presais, kiti ðildytuvais, treti ieðko ðildancio tepalo. Tepalai èia ypaè pa-tikimi, nes ne tik suðildoma skaudanti sritis, bet kartu ir gydomosios medþia-gos ásigërusios per odà á uþdegimo sritá, veikia gydanèiai.

Be uþdegimo nebûna skaus-mo. Já nugalëjus rimsta ir iðnyksta visi skausmai ir kiti simptomai. Ðiluma ir antiuþdegiminës medþiagos – tokios kaip Metilo Salicilatas, veikia butent taip. Metilo salicilatas yra gerai þinoma vaistinë medþiaga. Ásigërusi á þmogaus audinius ir patekusi á uþdegimo sritá ji virsta á aspirinà panasià medþiagà (sa-liciline rûgðtimi), kuri slopina uþde-gimà ir malðina skausmà. Svarbu pa-minëti tai, kad Metilo salicilatas veikia tik ten (á salicilinæ rûgðtá virsta tik ten), kur yra uþdegimas. Taip atsitinka dël to, kad ðá virtimà lemia uþdegimo srity-

DEEP HEAT RUB - TEPALAS NUGALI

SÀNARIÙ SKAUSMÀ

je esantys ir susikaupæ fermentai, ku-riø nëra sveikuose audiniuose. Tai va-istas, kuris veikia ten, kur bûtina!

Taigi, tokiu atveju, kai skau-da raumenis ir sànarius, juos „suka“ ar skauda dël besikeièianèiø orø, skausmà áveikti padës kremas DEEP HEAT RUB.

Ðio tepalo veikimas yra ypatin-gas, nes jis yra ðvelniai ðildantis dël veikliøjø medþiagø. Á ðá kremà áeina jau minëtas Metilo Salicilatas, mentolis, eukalipto ir terpentino aliejai ir dël to já patepus sukeliamas ðilumos pojûtá.

DEEP HEAT RUB kremo suk-eliantis ðilumos pojûtis iðpleèia krau-jagysles. Pagerëjusi kraujotaka at-palaiduoja raumenis ir sumaþina jø sustingimà. Dël to skausmas dar la-biau rimsta.

DEEP HEAT RUB kremà labai lengva vartoti. Jis tepamas ir átrinamas skaudanèioje srityje, kol susigeria. DEEP HEAT RUB kremo ðiluma:

- gerina kraujo cirkuliacijà, - malðina sànariø skausmus- maþina nugaros skausma, - maþina juosmens skausmà, - reumatiná skausmà, - iðnirimø ar sumuðimø skausmà

(tepti 24 val. po traumos)- nuðalimø simptomus. DEEP HEAT RUB poveikis

jauèiamas ið karto!Kremas DEEP HEAT RUB tinka-

mas vartoti suaugusiems ir vyresniems kaip 5 metø vaikams. Patartina átrinti ne daþniau nei 3 kartus per dienà.

Sudeginkite skausmà su DEEP HEAT kremo ðiluma.

24

‘07 Vasaris

Kosulys

1. 50 gramø razinø uþpilama 1 stikline verdanèio vandens, 30 mi-nuèiø palaukiama, perkoðiama. Á gautà antpilà ápilami 3 valgomieji ðaukðtai svogûnø sulèiø ir iðgeriama nedideli-ais gurkðneliais.

2. Jei kosulys stiprus, ryte ir prieð miegà uþlaðinti ant lieþuvio ðak-nies 3-5 laðus gryno aliejaus.

3. Sutrinti smulkiai keletà èesna-ko skilteliø. Prieð miegà koðele iðtep-ti kojø padus ir apmauti vilnones ko-jines.

4. 500 g susmulkintø svogûnø uþpilama 1 litru vandens, áberiama 400 g cukraus, 3 val. pavirinama ant silpnos ugnies, atvësinama, ádedama 50 g medaus, supilama á butelá ir sand-ariai uþkemðama. Kosint vartoti po 4-6 valgomus ðaukðtus per dienà po valgio.

MOÆIUTÉS PATARIMAI

Bronchitas

1. Imti ridikà su „uodegële“, nupjauti virðø ir iðskobti maþdaug apie treè-dalá vidaus. Á já ádëti truputá medaus. Ridikà ástatyti á stiklainá su vandeniu, ámerkus já uodegële. Maþaug po 4 val. ridikas bus pilnas sulèiø. Sultis iðgerti ir vël ádëti medaus. Taip daryti 2 dienas, kol ridikas iðdþiûsta. Sergantys tokias sultis turi gerti po 1 arbatiná ðaukðtelá 3-4 kartus per dienà.

2. Bronchità efektyviai gydo aviþø kisielius sumaiðytas su pienu ar grie-tine.

3. Du iðplakti kiauðiniai iðkepami su kiaulës taukais ir pabarstomi druska. Atvësinta kiauðinienë prieð naktá uþdedama ant ligonio krûtinës.

4. Sergant bronchitu, rekomenduojama valgyti gleivingas mieþiø sriubas bei koðes ir gerti jø kisieliø.

Gripas 1. Naudoti gripo epidemijos

metu. Sutarkuoti svogûno galvutæ ir 10-15 min. kvëpuoti svogûno skleidþiamu aitriu kvapu.

2. Vitaminingas gërimas. 40 g ðvariø puðø spygliø uþpilti 215 g vandens, áberti 8 g cukraus, áme-sti 1 citrinos þievelæ ir uþdengti. 30 min. pavirti. Perkoðti, ápilti citrinos sulèiø ir gerti po 50-100 ml per di-enà.

3. Á ketvirtá litro degtinës áberti aitriojo pelyno. 21 dienà laikyti tam- sioje vietoje, po to nukoðti. Gerti po 20 g kartà per dienà, jeigu perðalo-te ar suðalote. Vartoti ne ilgiau kaip 2-3 dienas.

4. 1 saujà susmulkintø juo-dojo serbento ðakeliø uþpilti 4 stik-linëmis vandens. Virti 5 min., po to ant silpnos ugnies – dar 4 valan-das. Nakèiai iðgerti po 2 stiklines ðilto nuoviro. Ligos metu gydymà pakartoti 2 kartus.

+36,6°C

25

Vyriðkis ateina pas gydytojà. Ðis klausia jo vardo, pavardës.

– P-p-p-pedro P-p-p-peres. – Jûs mikèiojate? – Ne, mano tëtis buvo mikèius, o

tasai, kuris áregistravo gimusá mane, buvo tikras idiotas.

Ligoninës koridorium gydytojas stumia veþimëlá su pacientu.

– Gydytojau, gydytojau, o gal vis dëlto mane á reanimacijà?

– Ligoni, nedemonstruokite èia savo kaprizø! Jei pasakiau á morgà, vadinasi, á morgà.

Operacinë. Ant operacinio stalo guli ligonis. Áeina anesteziologas ir il-gai bando uþdëti narkozës kaukæ ligo-niui. Ligonis:

– Daktare, jûs gi girtas! Anesteziologas: – Að girtas? Að negirtas. Va, tuoj

ateis chirurgai...

– Ligoni, jûs rûkote?– Ne.– Geriate?– Ne.– Ir tik nereikia taip kvailai ðypsotis,

að vistiek kà nors rasiu!

Ateina pas chirurgà blondinë ir sako:

– Girdëjau, visi sako, kad maneke-niø kojos nuo paþastø. Ar galite man tokias padaryti?

– Na, nebent prisiûèiau rankas prie uþpakalio... – sako chirurgas.

– Ir taip, ligoni, kiek gi jums metø?– Greitai, daktarëli, bus ðeðias-

deðimt.– Nesijaudinkit, nebus...

Iðeina þmogus ið ligoninës baisiai nusiminæs ir susitinka draugà.

– Kas gi nutiko? - klausia draugas.– Baisiausia, kas tik galëjo bûti gy-

venime. Man – vëþys! – ima skøstis þmogus.

– Na, èia tai dar ne pats baisiausias dalykas, – ramina já draugas.

– O kas gali bûti dar baisiau?– Na, pavyzdþiui, bûtø þymiai bai-

siau, jei tà vëþá bûtø nustatæ man.

– Na, kà gi, mielasis, rytoj jûs jau iðvyksite ið ðios ligoninës, – pareiðkia gydytojas ligoniui. – Paskambinkit þmonai, kad ateitø.

– Ne, gydytojau, ji ir taip uþsiëmu-si, gal neverta jos trukdyti? – sako li-gonis.

– Kaip tai neverta? O kas kûnà pa-siims?

ANEKDOTAI

+36,6°C

27

Kiekvienas þmogus savo gy-venime susiduria su blogosiomis bak-terijomis, parazitais ar virusais, kurie sukelia ávairius negalavimus ir ligas. Kovai su ðiais blogais mikroorganiz-mais praëjusio ðimtmeèio pradþioje buvo sukurti antibiotikai. Pastarieji to-bulinami iki ðiol ir jø veikimas vis stip-resnis. Kaip þinome – lazda turi du ga-lus. Naikindami blogàsias bakterijas antibiotikais þmonës suprato, kad jø organizme naikinamos ir gerosios bak-terijos, kurios visada gyvena þmogaus organizme ir atlieka eilæ svarbiø funkci-jø reikalingø bûti sveikam. Antibiotikai naikina visa kas gyva. Kai infekciniø susirgimø ar perðalimø metu skiriami antibiotikai kartu nukenèia ir gerosios bakterijos mûsø þarnyne, odoje, ðlapi-mo takuose.

Gerosios bakterijos dar vadi-namos probiotikais. Kiekvienoje vai-stinëje rasite daugybæ preparatø su gerosiomis bakterijomis. Po antibioti-kø kurso jie puikiai atstatys Jûsø þar-nyno mikrofloros pusiausvyrà, susti-prins imunitetà, sutvarkys sutrikusias virðkinimo ar tuðtinimosi problemas.

Kas þinotina, kai ruoðiatës ásigyti gerøjø bakterijø preparatà vaistinëje?

Visada reikia pasiteirauti ar bak-terijos ðiuose preparatuose yra gyvos. Bûtent jos dauginasi mûsø þarnyne, stimuliuoja imunitetà, gamina vitami-nus, iðskiria medþiagas neleidþianèias veistis blogosioms bakterijoms ir for-muoja rûgimo procesus, o tai sutvarko virðkinimo ir tuðtinimosi problemas.

Gerosios bakterijos turi bûti kap-sulëse. Tai labai svarbu, kai tikites tikrai veiksmingø probiotikø. Kapsulëse ge-rosios bakterijos geriau iðsilaiko, nes negauna deguonies, kuris yra praþûtingas Acidophilus ir Bifidum (paèios efektingiausios gerosios bak-

terijos) bakterijø ðtamams. Tableèiø gamybai bûtinos tam tikros sintetinës medþiagos tabletei suformuoti, paga-minti. Sintetinës medþiagos, dar vadi-namos emulsikliais, konservantais ar sintetiniais daþikliais neigiamai veikia þmogø, jo þarnynà bet ir paèià bakteri-jà. Paprastai tableèiø gamintojai norë-dami kompensuoti ðià savo kokybës spragà á tabletes bando supresuoti didþiulius kiekius (3-6 milijardus) bak-terijø, nes cheminiai priedai dalá bakte-rijø sunaikinà. Pilnai pakanka, kad vi-enoje kapsulëje bûtø 1 milijardas gyvø bakterijø, jei ðalia nëra jokiø cheminiø priedø. Bakterijos greitai dauginasi ir jau po keliø valandø ið vieno milijardo gyvø bakterijø pasidaro keli ar net ke-liolika milijardø. Svarbu, kad bakterijos bûtø gyvos ir jokios cheminës medþia-gos netrukdytø joms gyventi.

Yra nuomonë, kad kefyras pui-kus pagalbininkas. Tai tikra tiesa, taèiau, kai mes susiduriame su virðki-nimo problemomis, apsinuodijimais, viduriavimais ar antibiotikais, kurie ið-sekina þmogaus organizmà – nei jo-gurtas, nei raugintas pienas ar kefyras jau nëra iðeitis. 1 mililitras kefyro turi apie 1 milijonà bakterijø. Kad gauti 1 milijardà bakterijø, kuris gaunamas iðgërus 1 kapsulæ Vega Acidophilus Bifidus komplekso reiktø iðgerti 1 litrà kefyro.

Klauskite vaistinëje Vega Acidophilus Bifidus komplekso. Tai efektingos gyvos bakterijos.Vartojamos 1-2 kapsules per dienà arba taip, kaip nurodo gydytojas.

Gyd. Gintaras Urbonas

GERÙJÙ BAKTERIJÙ STEBUKLAS

28

‘07 Vasaris

KRYÛIAÛODIS

http://bigrim.user.lt/

Pirmieji trys teisingai atsakiusieji bus apdovanoti prizais.

Atsakymus siøskite adresu UAB „Technopanorama“,

Metalo g. 4, LT - 02190 Vilniusarba el. paðtu 366@reklamoscentras.lt

Nepamirðkite paraðyti savo vardo bei telefono numerio ir adreso.

Laimëtojai bus paskelbti kitame „+36,6°C“ numeryje ir informuojami asmeniðkai.

+36,6°C

29

Klausimai

HORIZONTALIAI:

2. Upë Ðveicarijoje, Reino kairysis in-takas.3. Eþeras Ignalinos rajone.5. Senovës graikø teatro dalis.7. Raðytojo A.Kriðèiukaièio pseudoni-mas.9. Latviø raðytoja.11. Jordanijos sostinë.13. Prancûzø raðytojas.15. Kalnø virðûnë Pamyre, aukðtis 6595 m.16. Trumpalaikis kokio nors reiðkinio populiarumas.17. Veikiantis vulkanas Sicilijos saloje.19. Staigus stiprus vëjo gûsis.24. Grakðèios formos, dainingos me-lodikos kûrinys.25. Chanø bûstinë.26. Popieþiaus leidþiamas raðtas, pot-varkis.27. Higieninis duðas.28. Horizantalus poþeminis kasinys be tiesioginio iðëjimo á þemës pavirðiø.29. Prekiø ápakavimas.30. Vaisiø arba uogø ekstraktas (gali bûti ir alkoholinis).32. Dekoratyvinis indas.33. Anglø lëliø teatro personaþas, ku-protas, kumpanosis.34. Bulgarijos uostas.36. Miestas Maroke, prie Atlanto.38. Romos valstybës veikëjas, oratori-us ir raðytojas.40. Þiaurus susidorojimas be teismo su negrais ar paþangiais veikëjais.41. Varþos vienetas.44. Afrikos tauta.45. Raudona dëmelë, kurià indës uþsi-daþo ant kaktos.

Praëjusio numerio kryþiaþodþio laimëtojai, pirmieji atsiuntæ

teisingus atsakymus:Aistë Bakðytë, Druskininkai,

Vytautas Monèys, Vilnius,Sigitas Kardokas, Kaunas,

Liudmila Sadauskienë, Vilnius,Laura Stasiûnaitë, Jasoniø km.

Laimëtojams bus iðsiøsti „YourLife“ vitaminai.

VERTIKALIAI:

1. Mitologinë bûtybë – pusiau moteris, pusiau paukðtis.4. Plëðrus delfinas.6. Katalikø kunigo liturginis baltas dra-buþis.8. Reguliarios pajamos, gaunamos ið kapitalo, þemës ar kitokio turto be dar-binës veiklos.10. Tibeto dvasininkø titulas.12. Pasakojamasis literatûros þanras.14. Þmogus, kurio atminimas áamþin-tas Muzikinio teatro sodelyje Kaune.18. Stipraus vynuogiø vyno rûðis.20. Azartinis þaidimas.21. Lietuviø dirigentas.22. Kraujo uþkrëtimas.23. Vienairklë valtis.31. Medþiagos dujinë fazë, kuri gali virsti skysèiu.35. Miestas Ukrainoje prie Bugo upës.37. Norvegijos sostinë.39. Eþeras trakø rajone.42. Kalnai Pietø Amerikoje.43. Velskopf-Henrich L. romanas.

32

‘07 VasarisALERGIJOS IR NAMÙ APLINKOS KONTROLÉ

Alerginis rinitas – tai alergenø su-keltas ir nuo IgE priklausantis daþniau-siai lëtinis nosies gleivinës uþdegimas. Tai pasaulyje daþna liga, kurios papli-timas populiacijoje siekia apie 10-25% ir sparèiai didëja. Gydymas kainuoja brangiai, nes 50% ligoniø serga ilgiau kaip 4 mënesius ir 20% ligoniø – ilgiau kaip 9 mënesius per metus.

Mokyklinio amþiaus vaikai ser-ga daþniau negu maþi. Beveik tiek pat jø serga nuolatiniu alerginiu rini-tu. Epidemiologiniø tyrimø duomenys parodë, kad Lietuvoje alerginis rinitas diagnozuotas apie 6% vaikø, taèiau per pastaruosius metus ligos simpto-mø buvo rasta net iki 40% vaikø. Prieð 10 metø alerginio vaikø rinito papli-timas nesiekë 1%, o prieð 30 metø Lietuvoje tai buvo reta, epizodinë liga. Taigi alerginis rinitas gali prasidëti iki 5-6 metø, bet didþiausias pikas esti tarp paaugliø.

Maþiems vaikams alergija gali bûti daugelio virðutiniø kvëpavimo takø ligø prieþastis, bet likti nepaste-bëta. Alerginis rinitas beveik tris kartus labiau paplitæs miestuose ir pramoni-niuose rajonuose negu kaime. Tai su-sijæ su terðalø „alergotoksiniu efektu”. Ávairûs nespecifiniai aplinkos veiksni-ai ir dirgikliai (pvz., tabako dûmai) gali provokuoti alergines reakcijas. Kartais alerginis rinitas siejamas net su vaiko gimimo mënesiu (kovas, spalis), nes ankstyvas kontaktas su alergenu (4-6 mënesiø amþiaus) gali lemti alergi-zacijà. Manoma, kad anksèiau negu áprasta ðienlige suserga tie vaikai, ku-rie kûdikystëje buvo jautrûs augalini-am maistui. Alerginis rinitas tapo pa-sauline sveikatos problema, nes ligos simptomai trikdo kasdienæ veiklà, dar-

bingumà, mokyklos lankomumà ir miegà, todël nukenèia ligonio gyveni-mo kokybë, pakinta socialinis gyveni-mas.

Alerginis uþdegimas neapima vien tik nosies. Astma ir alerginis rini-tas daþnai esti kartu. Todël pabrëþia-mas ðiuolaikinis poþiûris á problemà – vieni kvëpavimo takai – viena liga. Apie 30% vaikø serga ne tik alerginiu rini-tu ir astma, bet dar ir atopiniu derma-titu. Alerginis rinitas esti astmos rizikos veiksnys. Nosies ir bronchø gleivinës yra panaðios. Alerginiam rinitui ir ast-mai bûdingi etiologiniai ir patogeneti-niai panaðumai. Skirtumai daugiau su-sijæ su anatominiais ypatumais. Kitos su alerginiu rinitu susijusios ligos yra sinusitas ir konjunktyvitas. Ryðys tarp alerginio rinito ir nosies polipozës bei vidurinës ausies uþdegimo maþiau iðtirtas. Alerginá rinità provokuoja in-haliaciniai (ákvepiamieji) alergenai, kvëpavimo takø infekcija, terðalai, dir-gikliai (kvapai, daþai, aerozoliai, ðaltas ar sausas oras), vaistai, maisto priedai, histamino turintys maisto produktai.

Namø aplinkos alergenai Jiems priskiriama namø dulkiø

erkës (Dermatophagoides pterony-ssinus, D. farinae ir kitø rûðiø), nami-niø gyvûnø (ðunø, kaèiø) epidermis, plaukai, aviø vilna, paukðèiø plunksnos, vabzdþiai (pvz., tarakonai), mikrosko-

piniai grybai (Penicillium, Aspergillus, A l t e r n a r i a , M u c o r , Candida, Cla-dospor ium, Rh i zopus ) , augalai.

+36,6°C

33

tarakonai, mikroskopiniai grybai, pag-alviø pûkai. Jo klinika gali trukti iðtisus metus. Skirtingai nuo sezoninio aler-ginio rinito, jis daþniau reiðkiasi lëtinio rinito poþymiais – uþburkusi nosis ir nuolatinis iðskyrø nutekëjimas á nosia-ryklæ. Vaikams gali bûti ðiø poþymiø: „alerginiai ðeðëliai“ apie akis, „adeno-idinis veidas“ (dël uþtrukusio nosies uþburkimo ir nuolatinio kvëpavimo pro burnà bei adenoidø), gomurio ir suk-andimo sutrikimai, iðryðkëjusi apati-nio voko raukðlë – „Deni linija“ ir „ge-ografinis lieþuvis”, kai alerginis rinitas bûna kartu su atopiniu dermatitu. Nuo 20 iki 50% serganèiø atopiniu derma-titu vaikø gali sirgti ir alerginiu rinitu. Apie 50-60% vaikø nuo 3 iki 16 metø ir daugumai suaugusiøjø, kurie serga nuolatiniu alerginiu rinitu, kartu bûna ir sinusitas dël nosies gleivinës uþbur-kimo. Sergantiems ðiuo rinitu vyres-niems nei 12 metø vaikams bûdingi gyvenimo kokybës pokyèiai: nukenèia sportas, drausmë, mokslas, vaikas ne-ramus, suirzæs, blogai koncentruoja dëmesá, jam skauda galvà. 6-12 metø vaikø elgesys kitoks, emocinë iðraiðka maþesnë. Tëvai dël jø jaudinasi labiau, nei jie patys. Esant lengvos eigos ri-nitui, nëra varginanèiø simptomø ir ne-sutrinka gyvenimo kokybë. Sergant vidutinio sunkumo ir sunkios eigos ri-nitu atsiranda varginantys simptomai, sutrinka miegas, aktyvi veikla dienà, sportas, laisvalaikis, iðkyla problemø mokykloje.

Serganèiuosius rinitu sàlygiðkai galima suskirstyti á dvi grupes: „ðlapi-oji“ sloga (dominuoja rinorëja, èiaud-ulys) ir „sausoji“ sloga (dominuoja uþburkimas). Pirmiesiems bûdingas dieninis ritmas – pablogëja dienà, pa-gerëja naktá, daþnai – konjunktyvitas.

Nukelta á 44 psl.>>>

Epidemiologiniø tyrimø duome-nys rodo, kad terðalai sustiprina aler-genø poveiká ir provokuoja alerginiø ligø paûmëjimà, sunkina ligos simp-tomus. Terðalai namø aplinkos ore ypaè reikðmingi, nes industrinëse ða-lyse daugiau kaip 80% laiko þmonës praleidþia patalpose. Ðie terðalai yra: namø dulkës, dujos, ypaè – tabako dû-mai. Miesto terðalai daþniausiai susijæ su automobiliø transportu. Pagrindiniai atmosferos oro terðalai: ozonas, azo-to oksidai ir sieros dioksidas. Terðalai gali skatinti IgE gamybà ir alerginá uþ-degimà.

Alerginis rinitas pagal ligos truk-mæ skirstomas á epizodiná ir nuolatiná, pagal simptomus ir gyvenimo kokybæ – á lengvos eigos, vidutinio sunkumo ar sunkios eigos. Esant epizodiniam rinitui, simptomai uþtrunka trumpiau nei 4 dienas per savaitæ arba trum-piau nei 4 savaites. Ryðkiausi epizo-dinio alerginio rinito poþymiai: èiaud-ulys, nieþëjimas ir vandeningos nosies iðskyros, maþesnis nosies uþ-burkimas. Ryðkiausi nuolatinio aler-ginio rinito poþymiai: nosies uþburki-mas, uoslës praradimas, nespecifinis nosies jaudrumas (hiperreaktyvumas). Sulig kiekvienu kartotiniu kontaktu su alergenu didëja nosies jaudrumas tiek alergenui, tiek nespecifiniams dirgik-liams. Sergantiesiems nuolatiniu aler-giniu rinitu, be ilgalaikës slogos, gali bûti pakitæs balso tembras (nosinis), sutrikusi uoslë, knarkimas. Jø sveika-ta pablogëja namie, uþdarose patal-pose, nes ten daþniausiai esti pag-rindiniai alergenai. Nuolatinio rinito simptomai uþtrunka ilgiau nei 4 di-enas per savaitæ ir ilgiau nei 4 savaites. Nuolatiná alerginá rinità daþniausiai su-kelia namø dulkiø erkës, naminiø gy-vûnø (pvz., kaèiø, ðunø) epidermis,

34

‘07 Vasaris‘07 07 Vasar

>>>Atkelta ið 43 psl.Antriesiems bûdingi nuolatiniai

poþymiai, pablogëja naktá. Bûtent ðiu-os ligonius reikia iðtirti dël polipø ir kitø struktûriniø problemø, ypaè jei sutri-kusi uoslë. Jiems taip pat skauda ger-klæ, dþiûsta burna ir gerklë, atsiranda „nosinis“ balso tembras, knarkimas. Alerginiam rinitui bûdingi ne tik rinolo-giniai poþymiai: èiaudulys, nieþëjimas, rinorëja, nosies uþburkimas, iðskyros á nosiaryklæ, sutrikusi uoslë, bet ir akiø simptomai (alerginis konjunktyvitas), galvos skausmas, sutrikæs miegas ir kasdieninë veikla. Jei pastebima aler-ginio rinito simptomø, reikëtø kreiptis á gydytojà pediatrà, kuris spræs, ar reikia ir kada siøsti vaikà gydytojø specialistø (vaikø alergologo ir otorinolaringolo-go) konsultacijai. Ávertinæ ligonio savi-jautà, jie skirs reikiamus tyrimus (pvz., alergijos tyrimus, rinoskopijà ir kt.).

Alerginius rinitus reikia atskirti nuo infekciniø rinitø ir kitos kilmës (ne-alerginiø ir neinfekciniø) rinitø: idiopati-nio (vazomotorinio), hormoninio (pvz., paaugliø), vaistø sukelto, iritacinio (dir-gikliø sukelto), maistinio, emocinio, ne-alerginio eozinofilinio, atrofinio ir kitø.

Alerginiam rinitui gydyti taiko-mi trys pagrindiniai metodai: alergenø ir nespecifiniø dirgikliø ðalinimas ið aplinkos, gydymas vaistais, specifinë imunoterapija. Alerginiam rinitui gydy-ti vaistai parenkami individualiai, atsiþ-velgiant á tai, koks vaiko amþius, ko-kie ligos poþymiai ryðkiausi, koks ligos sunkumo laipsnis. Plaèiausiai vartojami neslopinantieji centrinës nervø siste-mos geriamieji antihistamininiai vaistai ir nosies gliukokortikoidai. Todël esant nuolatiniams simptomams, reikalingas reguliarus ilgalaikis gydymas. Jei ligo-nis gydomas nosies gliukokortikoidais ilgà laikà, patartina kas 3-6 mënesius

kreiptis á gydytojà otorinolaringologà konsultacijai. Savijautai negerëjant, reikalinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija dël chirurginio gydymo.

Patarimai pacientams• Raðyti dienynà, kuriame paþymëti

rinito poþymius, vaistø vartojimà, mete-orologines sàlygas. Tai padës alergo-logui parinkti tinkamà vaistà ar gydyti skirto alergeno dozæ.

• Vengti kontakto su rinità sukëlu-siu alergenu visuomet, kai tik ámano-ma.

• Jei serga ðienlige, nevartoti me-daus bent þydëjimo metu ir ið þieda-dulkiø pagamintø vaistø.

• Jei serga ðienlige, pradëti jos gydymà 2-4 savaites prieð þydëjimo sezonà ir simptomø atsiradimà.

• Planuoti profilaktines priemones prieð kontaktà su alergenais (pvz., iðvykà á gamtà, stovyklà, kaimà).

• Susipaþinti su bronchø astmos simptomais, planuoti jos profilaktikos priemones ir tuojau pat kreiptis á gydy-tojà, jei atsirado astmos simptomai.

• Ávertinti paskirtø vaistø veikimo pradþià ir trukmæ.

• Nevartoti slopinanèiøjø antihi-stamininiø vaistø (senøjø arba pirmo-sios kartos), nes jie blogina vaiko ge-bëjimà mokytis, sumaþina jaunuoliø ir suaugusiøjø darbingumà.

• Nepiktnaudþiauti vartojamais á nosá vietiðkai veikianèiais dekonge-stantais (nosies kraujagysles sutrau-kianèiais vaistais), vaistus purkðti ne á nosies pertvarà, bet á ðoniná nosies ðnervës pavirðiø. Nepurkðti reguliariai ir ilgalaikiai vartojamø prieðuþdegimi-nio poveikio vaistø (nosies gliukokor-tikoidø, kromonø) á uþburkusià, ypaè á visiðkai „uþblokuotà“ nosá, prieð tai ne-

+36,6°C

35

Med. m. dr., doc. Regina Ëmuþytë, Vilniaus universiteto

Medicinos fakulteto Vaikø ligø klinika

atstaèius jos praeinamumo. Tai pap-rasta patikrinti, jei pacientas kvëpuo-ja uþspaudæs tai vienà, tai kità nosies ðnervæ.

Patarimai pacientams ir serganèiø vaikø tëvams, kaip kontroliuoti namø aplinkà

• Vengti kontakto su alergenu vis-uomet, kai tik ámanoma. Ypaè svarbu jø vengti atopiðkiems vaikams, nes pa-deda apsisaugoti nuo sensibilizacijos naujiems alergenams.

• Nelaikyti namie kaèiø, ðunø ir kitø naminiø gyvûnø.

• Naikinti namø dulkiø erkes, mi-kroskopinius grybus (pelësius), tara-konus.

• Vonioje ar virtuvëje naudoti prieð-grybelines priemones nuo pelësiø.

• Nerûkyti ir nebûti prirûkytoje aplinkoje.

• Pagerinti ventiliacijà. • Stengtis, kad patalpose bûtø

maþesnë oro drëgmë ir þemesnë temperatûra, nes optimalios sàlygos erkiø dauginimuisi yra 60-80% santykinë oro drëgmë ir +25°C tempe-ratûra.

• Apvilkti èiuþinius ir pagalves dulkëms ne-laidþiais uþvalkalais.

• Paðalinti pûkinæ pa-talynæ ir kilimus, ypaè ið miegamojo.

• Vengti dir-ginanèiø, aðtriø kvapø, kvepalø, nevartoti aero-zoliniø dezodo-rantø.

Patarimai alergiðkiems vaikams

• Nepadëti tëveliams tvarkyti, valyti bûsto, nebûti tvarkomame kambaryje ir negráþti á já dvi valandas po valymo.

• Nemiegoti su minkðtais, pûkuota-is þaisliukais, nelaikyti jø miegama-jame. Tëveliai turi juos iðplauti, iðkra-tyti, iðsiurbti dulkes ar ádëti nakèiai á ðaldiklá (-20°C), kad þûtø erkës.

• Þaisti su minkðtais, skalbiamais þaislais ið nealergizuojanèios medþia-gos (nealerginiai þaislai).

• Neásigyti naminiø gyvûnëliø.• Nesukelti dulkiø – nedûkti namie,

ypaè miegamajame.• Negulëti ant kilimø þaidþiant.

Patarimai alergiðkiems mokiniams

• Atsargiai rinktis profesijà! Darbas (staliaus, kirpëjo, suvirintojo, da-

þytojo, veterinarijos gydytojo, maisto, chemijos ir farmaci-jos pramonës darbuotojo, bibliotekininko ir pan.) gali provokuoti ar apsunkinti kvëpavimo alergijà.

• Pakeisti darbinio ir profesinio mokymo uþsië-mimus individualiomis uþ-

duotimis.

temperatûra, nes optimalios sàlygos erkiø dauginimuisi yra 60-80% santykinë oro drëgmë ir +25°C tempe-

• Apvilkti èiuþinius ir pagalves dulkëms ne-laidþiais uþvalkalais.

• Paðalinti pûkinæ pa-talynæ ir kilimus, ypaè

• Vengti dir-ginanèiø, aðtriø kvapø, kvepalø, nevartoti aero-

(staliaus, kirpëjo, suvirintojo, da-þytojo, veterinarijos gydytojo,

maisto, chemijos ir farmaci-jos pramonës darbuotojo,

mimus individualiomis uþ-duotimis.

36

‘07 Vasaris

1) Daþnas þmogus po dar-bo dienos nebeturi jëgø ir jauèiasi pavargæs. Ar patartumëte tokiems þmonëms sportuoti?

Bûtinai. Sportas ne tik fiziðkai jus sustiprins, bet ir suteiks energijos, atsikratysite blogø minèiø ir streso. Nuo senø laikø iðlikusi patarlë byloja: sveikame kûne – sveika siela. Tuo tar-pu þmonëms, dirbantiems sunkø fiziná darbà, siûlyèiau atsipalaiduoti mûsø baseine, saunoje ar sûkurinëje vonio-je. Taip pat atpalaiduos ir gerai nuteiks profesionalus masaþas

2) Kam patartumëte pradëti sportuoti?

Vyrams, norintiems nuo pilvo numesti metø naðtà, moterims, no-rinèioms iðlikti þavioms, jaunuoliams, trokðtantiems atletiðko kûno, vyresnio amþiaus þmonëms, ieðkantiems jau-natviðko þvalumo. Visiems be iðimèiø. Nesvarbu kuo uþsiimate, koks jûsø amþius, lytis ar fizinë bûklë. Sportuoti yra sveika ir tai yra bûtina gerai savi-jautai. Nebijokit pakeisti ramø nusi-stovëjusá gyvenimo bûdà – juk visa tai tik jûsø labui.

3) Kà galëtumëte patarti þmo-gui kuris jau nusprendë sportuoti bet neþino nuo ko pradëti?

Didþiausia problema su ku-ria susiduria pradedantys – jie neþi-

Ar daþnai pagalvojate, jog kaþkà reikëtø keisti Jûsø gyvenime, pradëti sveikai maitintis, sportuoti? Taèiau galbût neþinote nuo ko reik-tu pradëti ir ar jums iðviso to reikia.

Norëdamas rasti atsakymus á visus ðiuos klausimus nutariau uþsukti á vieno ið geriausiø ðiuo metu Lietuvoje „Impuls“ sporto klubà. Su plaèia ðypsena mane pasitiko atletiðkas ir ener-gingas treneris Rimas Matulaitis, kuris maloniai sutiko atsakyti á keletà klau-simø ir pasidalinti savo patirtimi.

no pratimø ir bando kopijuoti kitus. Að patarèiau kreiptis á profesionalø tre-nerá. Jis ne tik ávertins jûsø esamà fi-zinæ bûklæ, bet ir padës parinkti opti-malià Jums programà, nurodys, kaip teisingai atlikti pratimus. Neþinant pra-timø atlikimo technikos galima su-silaukti atvirkðtinio – neigiamo rezul-tato.

4) Kà patartumëte sportuoti skirtingo amþiaus atstovams?

Vaikams patarèiau plaukimà baseine; merginoms aerobikos uþ-siëmimus, treniruokliø salæ; jaunuo-liams – treniruokliø salæ, rytø kovos menus. Vidutinio amþiaus þmonëms treniruokliø salæ, plaukimà basei-ne, bëgimà. Garbingesnio amþiaus þmonëms rekomenduoju Tai-Èi uþsië-mimus, plaukimà baseine. Atstatyti vi-dinæ pusiausvyrà ir pramankðtinti kûnà puikiai padeda Vakaruose labai iðpo-puliarëjæ Jogos uþsiëmimai.

5) Koks skirtumas tarp sporto namuose ir sporto klube?

Sportuojant namuose ámanoma palaikyti gerà fizinæ formà. Taèiau yra ir daug neigiamø pusiø – vietos trûku-mas, maþas treniruokliø ir svoriø pa-sirinkimas. Aplinkui lakstantys vaikai, nuolat skambantis telefonas ir bëgan-tys puodai neleidþia tinkamai nusiteik-ti ir pilnai atsipalaiduoti. Atliekant tuos

+36,6°C

373737

paèius pratimus po kurio laiko paþan-ga sunkiai ávykdoma, todël namuose patarèiau geriau rytais atlikinëti man-kðtà, medituoti. Rimtai treniruotei pa-sirinkite sporto klubà, kuriame gera atmosfera, gausu sporto árangos, tre-neris , kuris patars tiek sporto tiek mi-tybos klausimais.

6) Kuo „Impuls“ skiriasi nuo kitø sporto klubø?

Ypatingas dëmesys skiriamas klientams, èia kiekvienas pasijus VIP. Kuriama jauki atpalaiduojanti aplinka. Gausus uþsiëmimø ir treniruokliø pa-sirinkimas, profesionali draugiðka ko-manda – visa tai lemia, kad „Impuls“ sporto klubas yra savo srities lyderis. Kasdien didëjantis klientø ratas tai pat-virtina ir ragina mus stengtis labiau.

7) Kokia jûsø nuomonë apie maisto papildus? Ar verta juos var-toti?

Pats vartoju maisto papildus, kadangi gyvenu aktyviai – daug judu, sportuoju. Susidariau gera nuomo-ne apie papildus. Taèiau siûlyèiau nepamirðti, jog tai yra maisto papil-dai, o ne pakaitalai. Todël rekomen-duoju sveikiau maitintis, valgyti daugi-au vaisiø ir darþoviø. Visiems patarèiau naudoti vitaminus, kurie yra reikalingi organizmui, ypatingai þiemos metu. Þmonëms gyvenantiems aktyviai, no-rintiems priaugti ar numesti svorio puikiai padëtø maisto papildai, kuriu-os jiems padëtø iðsirinkti treneris.

Nukelta á 38 psl.>>>

38

‘07 Vasaris

Atkelta ið 37 psl.>>>

8) Kà palinkëtumëte tiems, ku-rie jau sportuoja ir tiems, kurie apie tai dar tik galvoja?

Ðiuo metu þmonës pratæ maþiau judëti – labai daug þmoniø dirba së-dimà darbà, jaunimas maþiau juda ir labiau mëgsta þaisti kompiuterinius þaidimus. Taigi jei yra galimybë – ne-kvieskit lifto, o lipkite laiptais, eikit daþ-niau pasivaikðèioti, atraskit ið naujo senai uþmirðta dviratá, daþniau iðvyki-te á gamtà, kasdien darykite man-kðtà ir kuo daugiau judëkite. Jei jûs nusprendëte sportuoti rimtai ir neþino-te kurá sporto klubà pasirinki – uþeikite á Impuls ir mes Jums tikrai padësime! Linkiu visiems sëkmës siekiant uþsi-brëþto tikslo!

3838

„Impuls“ sporto klubus rasite ðiais adresais:

Fabijoniðkiø 97a., Vilnius Tel. (8-5) 273 60 90

Savanoriø pr. 28, VilniusTel. (8-5) 260 37 57, (8-5) 260 37 70

Ozo 41, Vilnius Tel. (8-5) 240 09 60

Kareiviø 14, VilniusTel. (8-5) 247 77 44, (8-5) 247 77 66

L.Asanavièiûtës 15, Vilnius Tel. (8-5) 216 99 49, (8-5) 216 99 68 Baltø pr. 16, KaunasTel. (8-37) 755 012, (8-37) 755 013

40

‘07 Vasaris

Gyd. dermatovenerologëVioleta Medvedeva

Grybelinë infekcija yra viena daþniausiai pasitaikanèiø pëdø ligø. Pëdø grybelá daþniausiai sukelia dermatofitas Trichophyton rubrum. Grybeliams ypaè palanki ðilta (28-30°C), drëgna aplinka. Patekus grybelio sporø ant paþeistos, maceruotos (t. y. ilgai drëgmëje buvusios) pëdø odos ar nago, grybelis ima daugintis, taèiau kurá laikà jokiø simptomø neatsiranda. Tai inkubacinis periodas. Jis gali trukti nuo keliø dienø iki keliø savaièiø. Todël daugelis pacientø neþino, kad jie serga grybeline pëdø bei nagø liga ir, lankydamiesi pirtyse, baseinuose, ðià ligà platina.

Pëdø grybelinës infekcijos rizikos veiksniaiPëdø grybeliu daþniausiai uþsikreèiama nuo kito þmogaus ar jo uþkrëstø

daiktø: rankðluosèiø, batø, ðlepeèiø, kilimø, vonios kilimëliø, mediniø groteliø pir-tyse ir baseinuose.

Pëdø grybelinës infekcijos rizikos veiksniai Iðoriniai veiksniai

•Ðarminës prausimosi priemonës (dþiovi-na ir erzina odà, keièia odos pH, todël pa-didëja infekcijø rizika) •Uþdara, guminë ar sintetinë, siaura ir ne-patogi avalynë•Sintetinës kojinës•Ávairios pëdø traumos•Sergantys ir nesigydantys ðeimos nariai•Naudojimasis bendromis prausyklomis (bendrabuèiuose, gamyklose, darbo vie-tose)•Lankymasis pirtyse, beseinuose•Sunkus fizinis darbas arba intensyvus sportas ir dël to padidëjæs prakaitavimas

Vidiniai veiksniai•Padidëjæs prakaitavimas•Sutrikusi medþiagø apykaita (nutukimas, cukrinis diabetas)•Sutrikusi kraujotaka•Paveldëtos odos ligos (ichtiozë, odos sausumas)•Susilpnëjæs imunitetas•Ilgalaikis gydymasis antibioti-kais, gliukokortikosteroidais, cito-statikais•Kontraceptikai•Sunkios lëtinës, sekinanèios li-gos (tuberkuliozë, vëþys, ÞIV in-fekcija)

ATSARGIAI - PÉDÙ GRYBELIS

Grybelinës infekcijos rûðysGrybelinë infekcija yra dviejø rûðiø. Onichomikozë – nagø grybelinë infek-

cija daþniau pasitaiko vyresniems, 50-65 metø amþiaus pacientams. Grybeline odos infekcija (paprastai paþeidþia pëdas, kirkðnis) daþniau serga vaikai ir jauni þmonës. Ir onichomikozë, ir odos grybelinë liga yra uþkreèiamos, greitai plin-tanèios infekcijos. Grybelio sporos iðlieka ilgus metus, todël lengvai galima uþkrësti ðeimos narius ar bendradarbius per drabuþius, rankðluosèius, avaly-næ. Negydoma infekcija iðplinta, tampa lëtinë, vargina kosmetinës problemos. Grybelinë infekcija pablogina gyvenimo kokybæ. Itin pavojinga grybelinë infek-cija, kai yra sutrikusi kojø kraujotaka, sergant cukriniu diabetu.

Nukelta á 38 psl.>>>

42

‘07 Vasaris

>>>Atkelta ið 36 psl.Daþniausiai pasitaikantys odos

(pëdø, kirkðniø ir kt.) grybelinës infek-cijos poþymiai yra:

• paraudimas;• pleiskanojimas;• pûsleliø formavimasis;• trûkinëjimas;• nieþëjimas;• deginimo jausmas

Sunkesniais atvejais gali atsi-rasti smulkiø ðlapiuojanèiø pûsleliø, skausmingø giliø átrûkimø, kartais pra-deda luptis oda.

Nagø grybelio simptomai yra baltos ar gelsvos linijos ant nagø, pakitusi jø spalva (gelsvi, pilkðvi), su-storëjusi, atðokusi ar suplonëjusi nago plokðtelë, paburkæs, paraudæs nago volelis. Esant bet kokiems nagø paki-timams, reikëtø kreiptis á gydytojà der-matologà.

Labai svarbu laiku nustatyti paþeidimà ir pradëti gydymà, kol liga neásisenëjusi, tuomet:

• didesnë sëkmingo gydymo tiki-mybë;

• trumpesnis gydymo laikotarpis;• maþesnës gydymo iðlaidos;• galima iðvengti komplikacijø;• sumaþëja kitø ðeimos nariø ir

aplinkos uþkrëtimo rizika;• iðvengiama estetiniø nepatogu-

mø.

Pëdø grybelinës infekcijos gydymas

Pëdø grybelinës infekcijos gydy-mui naudojami vietinio poveikio prepa-ratai (kremai, geliai, tirpalai) bei siste-minio poveikio preparatai (tabletës ir kapsulës). Esant nedideliems ir negi-liems paþeidimams uþtenka vietinio gydymo. Priklausomai nuo vaisto veik-liosios medþiagos skiriasi vaisto var-

tojimo trukmë ir daþnis. Greièiausiai efektas pasiekiamas ir ilgiausiai iðlie-ka vartojant fungicidinius preparatus. Tokiu poveikiu pasiþymi Terbisil 1% kremas. Terbisil veikia greitai ir patiki-mai, iðgydo per trumpesná laikà, ne-sivysto atsparumas vaistui ir atsparios sukëlëjø formos.

Kaip naudojamas Terbisil kre-mas:

• prieð tepant kremu grybeliø paþeistà odà reikia nuprausti ir nusau-sinti;

• paþeidimà ir aplink esanèià odà kartà per dienà patepti plonu kremo sluoksniu ir ðvelniai átrinti;

• jei infekcija yra tarp dviejø besi-lieèianèiø odos plotø (pvz. kirkðnyse), pateptà vietà galima uþdengti, ypaè nakèiai;

• esant pëdø grybeliniam paþeidi-mui gydymo kursas yra tik 1 savaitë;

• Terbisil kremo poveikis iðlieka po gydymo, net jei nebenaudojama va-isto;

• bûtina dezinfekuoti avalynæ ir lai-kytis higienos reikalavimø;

• patariama nekasyti paþeistø odos plotø, nes taip dar labiau iðplinta infek-cija, paþeidþiama ir lëèiau gyja oda.

Jei savarankiðkai gydantis prieð-grybeliniu kremu per 1 savaitæ ligos poþymiai nesusilpnëja, bûtina kreiptis á gydytojà dermatologà.

Kaip iðvengti pëdø grybelioNorint iðvengti ðios nemalonios

ligos, reikia laikytis ðiø reikalavimø: • daþnai plauti ir rûpestingai nuðlu-

ostyti kojas, ypaè tarpupirðèiø odà;• nagus kirpti reguliariai ir taisyk-

lingai: tiesiai, neapvalinant kampuèiø;• neskolinti asmeninio naudojimo

higienos reikmenø, rankðluosèiø, ava-lynës;

+36,6°C

43

• maudantis duðe, plaukimo base-inuose bûtina avëti gumines ðlepetes;

• vengti uþdaros avalynës, kai ga-lima avëti basutes ar atviras ðlepetes, kad oras galëtø laisvai cirkuliuoti tarp pëdø pirðtø, vengti ðilumos, drëgmës;

• mûvëti natûralaus pluoðto pusko-jines;

• daþnai keisti puskojines, kojines, pëdkelnes;

• gydyti gretutines ligas.Daugiau informacijos apie

odos/nagø grybelines ligas rasite tin-klalapyje www.sveikospedos.lt

TULÛIES AKMENLIGÉ

Vilniaus Universitetinë Antakalnio ligoninë Dienos chirurgijos skyrius Tel. 2-74-38-89, 2-74-38-73, Gyd. Dalius Dominauskas

Tulþies akmenligë – tai lëtinë liga, kuri pasireiðkia akmenø susida-rymu tulþies pûslëje, latakuose ir su-kelianti virðkinimo problemas bei pil-vo skausmus. Serga ávairaus amþiaus þmonës. Vaikams tulþies akmen-ligë retenybë. Moterys serga 3–4 kar-tus daþniau nei vyrai. 50% þmoniø vy-resniø kaip 70 metø turi akmenø tulþies pûslëje ar latakuose.

Ligà predisponuoja daugelis prieþasèiø. Jai atsirasti turi átakos pa-veldimumas, amþius, lytis, lëtinës li-gos – diabetas, nutukimas, þarnø ir skydliaukës ligos, nëðtumas, estro-genø vartojimas. 20% antsvoris dvi-gubina tulþies akmenø atsiradimà. Maistas, turintis daug cholesterolio, maþai skaiduliniø medþiagø, badavi-mas, persivalgymas átakoja ðios ligos progresavimà.

Tulþies pûslëje akmenligei for-muotis svarbûs ðie faktoriai:

1. tulþies pûslës ir latakø motori-kos sutrikimas. Dël jo atsiranda tulþies sàstovis, tulþies pûslë nepilnai iðsiva-lo;

2. sutrikusi tulþies pûslës glei-vinës rûgðèiø sekrecija. Tai skatina ið-kristi kalcá, kuris gali tapti branduoliu besikristalizuojanèiam cholesteroliui;

3. tulþies persotinimas choleste-roliu. Dël to formuojasi cholesterolio monohidrato kristalai – pirmas þings-nis á cholesteroliniø tulþies akmenø su-sidarymà. Nukelta á 40 psl.>>>

44

‘07 Vasaris

>>>Atkelta ið 39 psl.Pakinta santykis tarp tulþyje

esanèiø tulþies rûgðèiø, fosfolipidø ir cholesterolio. Cholesterolio padidë-ja dël jo intensyvesnës rezorbcijos ið þarnyno, suaktyvëjusios jo sintezës bei maþesnio jo virtimo lipoproteinais. Tai skatina antsvoris, organizmo polin-kis, estrogenø, klofibrato vartojimas, nëðtumas.

Tulþies rûgðèiø kiekio maþëjimà nulemia jø gamybos deficitas dël ke-penø ligø, amþiaus bei polinkio, klu-binës þarnos ligø.

Veikiant visiems ðiems fak-toriams formuojasi akmenys tulþies pûslëje. Jie gali bûti:

– cholesteroliniai (80%);– pigmentiniai (17%);– kalciniai (3%). Tai priklauso nuo to, kuri

medþiaga vyrauja. Formø ávairovë tie-siog stebina. Dydis svyruoja nuo keliø milimetrø iki keliø centimetrø.

50% þmoniø neatþymi jokiø skundø. Tai – besimptomë akmenligë. Jie nustatomi atsitiktinai, tiriant pa-cientà sonoskopu dël kitos ligos. 25% þmoniø po 5 metø atsiranda simpto-mai, kurie reikalauja gydymo.

Kitai daliai þmoniø tulþies ak-menligë pasireiðkia tipiniais skausmo priepuoliais – kepenø diegliais. Tai – pilvo skausmai deðinëje paðonëje arba po „duobute“. Jie gali plisti á nu-garà bei deðiná petá. Juos iðprovokuo-ja riebus, aðtrus ar gausus maistas. Skausmus gali lydëti pykinimas, vëmi-mas, riaugëjimas, pilvo putimas ir kiti simptomai. Diegliai trunka nuo 15 min. iki 5 val. Skausmus sukelia akmenu-kas, kuris skverbiasi per tulþies pûslës latakëlá.

Jei skausmai tæsiasi ilgiau, pakyla temperatûra, intensyvëja pyki-nimas ir vëmimas, blogëja ligonio bûklë, pilvas skausmingas spaudþiant deðinëje paðonëje, atsiranda pilvo rau-menø ásitempimas tai tada átariamos tulþies pûslës akmenligës komplikaci-jos. Tai – ûmus tulþies pûslës uþdegi-mas. Ðiuo atveju prie akmenligës pris-ideda bakterinë infekcija. Uþdegimas gali progresuoti arba nurimti. Jam pro-gresuojant vystosi tulþies pûslës fleg-monins, gangreninis uþdegimas arba jos pûlinys – empiema. Tulþies pûslë gali prakiurti ir komplikuotis pilva-plëvës uþdegimu, kuris pavojingas li-gonio gyvybei.

+36,6°C

45

Uþdegimui rimstant jis gali pe-reiti á lëtinæ formà. Tai – lëtinis tulþies pûslës uþdegimas. Tokiai eigai bû-dingi paûmëjimai. Pacientai skundþia-si ávairaus pobûdþio skausmais pilve, kurie sustiprëja po riebaus ir aðtraus maisto, alkoholiniø gërimø, sunki-ai dirbant arba pasikraèius kelionëje. Skausmas bûna maudþiantis, bukas. Uþsitæsia savaites ir net mënesius. Paprastai bûna ir ðleikðtulys, pykini-mas, kartumas burnoje ir kiti simpto-mai.

Bet kada lëtinis uþdegimas gali tapti ûmiu, pavojingu pacientui.

Laikui bëgant tulþies pûslës ak-menligë gali komplikuotis tulþies la-takø akmenlige. Uþkimðus akmenukui tulþies latakus atsiranda gelta, latakø pûlingas uþdegimas, gali iðsivystyti net kepenø cirozë. Jei konkrementas uþkemða ir kasos latakà, kyla pavojus susirgti labai pavojingu kasos uþdegi-mu, kurio gydymas yra labai sudëtin-gas, ilgas ir ne visada sëkmingas.

Daþniausia kasos uþdegimo prieþastis moterims yra tulþies pûslës akmenligë, vyrams – alkoholis.

Pagrindinis tulþies akmenligës gydymas yra chirurginis. Atliekama operacija, kurios metu paðalinama tulþies pûslë su akmenimis. Pagyjama visiðkai. Kuo anksèiau atliekama ope-racija, tuo maþiau akmenligë sukelia komplikacijø.

Laparoskopinë cholecistektomi-ja – geriausia priemonë. Pranaðumai:

– iðvengiama didelio pilvo sien-os pjûvio. Jokiø komplikacijø dël pilvo sienos þaizdos, o vëliau dël rando;

– geras kosmetinis efektas; – greitas mobilumo atstatymas. Operacijà galimà atlikti dien-

os stacionaro sàlygomis – ligonis gydomas ligoninëje iki paros laiko.

Anksèiau pacientà iðleidus á namus sumaþëja bakteriniø komplikacijø, na-muose ligonis greièiau gyja, greièiau gráþta á darbà.

Ðiuo metu jau labai retai atlie-kamos klasikinës tulþies pûslës ðali-nimo operacijos, kuriø metu buvo da-romi dideli pilvo sienos pjûviai, ligoniai ilgai gulëdavo ligoninëje. Tobulëjant laparoskopinei árangai (operacija su „vamzdeliais“, „lazeriu“) tulþies pûslës operacijos tapo saugios, greitos, efek-tyvios, greitai sugràþinanèios pacientà á normalià gyvenimo vagà.

Nechirurginiai akmenø ðalinimo metodai yra:

1. gydymas tulþies rûgðèiø pre-paratais. Tai ursofaik, chenofalk ir kt. Gydymas medikamentais turi grieþtas indikacijas, trunka 1–2 metus, brangus ir 50 % pacientø akmenys atsikartoja;

2. tulþies akmenø skal-dymas smûginëmis bangomis. Ekstrakorporinë litotripsija daþnai komplikuojasi tulþies latakø akmen-lige, kraujavimu, aplinkiniø organø paþeidimu, akmenø atsikartojimu.

Ðie minëti metodai taikomi tik iðimtinais atvejais.

Tulþies pûslës akmenligë yra daþna liga. Jos savalaikis chirurgi-nis gydymas yra saugus ir greitas. Akmenligës komplikacijos yra daþnos ir pavojingos. Joms atsiradus gydy-mas tampa sudëtingu. Gydymas me-dikamentais paðalina tik ligos simp-tomus, bet nepaðalina prieþasties. Todël, nustaèius tulþies akmenligæ pa-cientui, jis turëtø bûti konsultuojamas chirurgo ir sprendþiamas klausimas dël operacinio gydymo.