INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS—s...2 Inžinerijos studijų krypčių grupės...
Transcript of INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS—s...2 Inžinerijos studijų krypčių grupės...
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS
Vilnius, 2014 m.
2
Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašas yra parengtas Studijų kokybės vertinimo centrui
įgyvendinant projektą „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra (SKAR-2)“, projekto
kodas VP1-2.2-ŠMM-01-V-01-002, vykdomą pagal 2007‒2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-01-V priemonę
„Studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ar atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus kokybinius
reikalavimus“, finansuojamą Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšomis.
Šį inžinerijos studijų krypčių grupės aprašą parengė ekspertų grupė, veikianti pagal 2013 m.
rugsėjo 17 d. viešojo pirkimo paslaugų sutartį Nr. 7ESF9-25, kurią sudaro:
prof. dr. Algirdas Juozapaitis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), dr. Vaidotas Kondroška
(VĮ „Oro navigacija“), prof. Aušrius Juozapavičius (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademija), dr. Darius Rudinskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Aušra
Zigmontienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Rasa Čingienė (Aleksandro
Stulginskio universitetas), doc. dr. Dovilė Deltuvienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas),
doc. dr. Artur Rogoža (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. habil. dr. Romanas
Martavičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. dr. Gintautas Daunys (Šiaulių
universitetas), doc. dr. Zita Savickienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. habil. dr.
Gintautas Tamulaitis (Vilniaus universitetas), dr. Romanas Tumasonis (Vilniaus kolegija), doc. dr.
Kęstutis Venslauskas (Aleksandro Stulginskio universitetas), doc. dr. Arūnas Aleksandras Navickas
(Kauno technologijos universitetas), doc. dr. Arūnas Jaras (Vilniaus Gedimino technikos
universitetas), Lina Sakalauskienė (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), Vidas Šlivinskas (AB
„Panevėžio statybos trestas“), prof. dr. Arūnas Jakštas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas),
doc. dr. Kęstutis Pilkauskas (Kauno technologijos universitetas), doc. dr. Dalia Čikotienė (Šiaulių
universitetas), dr. Gražina Strazdienė (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), doc. dr. Rima
Mickevičienė (Klaipėdos universitetas), doc. dr. Jonas Čerka (Klaipėdos universitetas), dr. Inga
Bartusevičienė (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), prof. dr. Vytautas Turla (Vilniaus
Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Algimantas Rotmanas (Lietuvos edukologijos
universitetas), doc. dr. Egidijus Dragašius (Kauno technologijos universitetas), prof. habil. dr.
Vladas Algirdas Bumelis (UAB „Biotechpharma“), prof. dr. Rimantas Raudonis (Vilniaus
universitetas), prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas), Birutė
Tamulaitienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Vilius Bartulis (Vilniaus
Gedimino technikos universitetas), dr. Rytis Zautra (Alytaus kolegija), prof. dr. Stasys Slavinskas
(Aleksandro Stulginskio universitetas).
3
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami inžinerijos
studijų krypčių grupės studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin.,
2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), ir atsižvelgiant į EUR-ACE
inžinerijos programų akreditavimo standartą (2008).
3. Aprašo paskirtis:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas pirmosios studijų pakopos koleginių ir universitetinių bei
universitetinių antrosios studijų pakopos inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.
5. Inžinerijos studijų krypčių grupė priklauso technologijos mokslų sričiai. Grupę sudaro
šios kryptys: bendroji inžinerija (H100), statybos inžinerija (H200), mechanikos inžinerija (H300),
aeronautikos inžinerija (H400), jūrų inžinerija (H500), elektronikos ir elektros inžinerija (H600),
gamybos inžinerija (H700), chemijos ir procesų inžinerija (H800) ir sausumos transporto inžinerija
(E200). Baigus inžinerijos studijų krypčių grupei priklausančias studijų krypties studijų programas
įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus pirmosios studijų pakopos kolegines studijas suteikiamas vienos iš grupę
sudarančių krypčių (šakų) profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu
profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus pirmosios studijų pakopos universitetines studijas įgyjamas vienos iš grupę
sudarančių krypčių (šakų) bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro
diplomu.
5.3. Baigus antrosios studijų pakopos universitetines arba vientisąsias studijas įgyjamas
vienos iš grupę sudarančių krypčių (šakų) magistro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos
išduodamu magistro diplomu.
5.4. Baigus studijas pagal valstybės reguliuojamos specialybės akredituotą studijų programą
kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos suteikimo pažyma.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų
sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo
mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, o magistro laipsnis atitinka septintąjį
Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį
bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
7. Inžinerinių krypčių studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma.
Inžinerinių krypčių studijų programų apimtis:
4
7.1. Koleginių studijų – 180–210 studijų kreditų, o tais atvejais, kai tai nustatyta kituose
norminiuose teisės aktuose, studijų programos apimtis gali būti 240 studijų kreditų.
7.2. Pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų – ne mažiau kaip 240 studijų kreditų.
7.3. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų – 90–120 studijų kreditų.
7.4. Universitetinių vientisųjų studijų – 300–360 studijų kreditų.
8. Inžinerinių studijų krypčių studijas organizuojant skirtingomis formomis, to paties
kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo ir mokymosi
būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Inžinerijos krypčių grupės pirmosios studijų pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas ‒
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) ‒ kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:
10.1. Į pirmosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys,
įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos arba
technologijos studijų krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį
(pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro
laipsnį ir tenkinantys aukštosios mokyklos nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Per
pirmosios studijų pakopos studijas pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti
inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos
reiškinių naudojimo žmonių poreikiams tenkinti įrankius, priemones ir sistemas. Inžinerinė veikla –
tai pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai,
kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius,
įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą.
12. Pagrindinis visų inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra suteikti būsimiems
specialistams tokį išsilavinimą, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai aukštųjų technologijų naudojimo
globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis
aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendrasis universitetinių inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra sukurti ir
užtikrinti prielaidas įgyti pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų,
inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti gebėjimus tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias.
Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti
galimybes ir pramonės bei rinkos poreikius.
14. Koleginės inžinerijos studijų krypčių grupės studijos turi būti nukreiptos į mokslo žinių
ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, taip pat į projektų įgyvendinimą
ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar pažymėjimus
išduoda įgaliotosios institucijos. Inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programos turi būti
sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos
5
papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti
sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
16. Kadangi jūrų inžinerijos studijų krypčiai priklauso ir kai kurios specialybės, priskirtos
valstybės reguliuojamų profesijų grupei, šių programų samprata ir reikalavimai nustatomi jas
reglamentuojančiais tarptautiniais teisės aktais.
17. Planuojant ir vykdant inžinerijos krypčių grupės studijas būtina atsižvelgti į tai, kad
inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir
taikomaisiais moksliniais tyrimais, joje naudojami technologiniai metodai ir procesai, materialieji ir
nematerialieji skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankiai.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Sudarant naujas studijų programas šiame skyriuje pateikti pagrindiniai inžinerijos
studijų krypčių grupės studijų programų studijų rezultatai turi būti konkretinami taip, kad studijų
programa geriausiai atitiktų specifinius konkrečios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos
reikalavimus.
19. Gebėjimai, kuriuos įgyja studentai, sėkmingai baigę inžinerijos studijų krypčių grupės
studijų programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis Aprašo 21–23 punktuose.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,
reikalingus studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams
suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties sąvokas ir
suprasti jų turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančios inžinerijos
krypties žinių.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos
krypties problemoms kūrybiškai spręsti žinomais metodais.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant inžinerinius uždavinius ir juos
spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus sprendžiant studijų programą
atitinkančios inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje
inžinerijos kryptyje atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioje
inžinerijos kryptyje formuluojant ir vykdant projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir kitus
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltinius.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos
kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:
6
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suvokti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, kad galėtų suprasti
studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties fundamentinius pagrindus.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties
esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios inžinerijos
krypties žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos
krypties problemoms formuluoti ir spręsti pasirenkant tinkamus metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluojant ir analizuojant inžinerinius
uždavinius, jiems spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus studijų
programą atitinkančioje inžinerijos kryptyje.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje
inžinerijos kryptyje atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties inžinerines žinias ir
supratimą kuriant ir įgyvendinant projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir
kitus informacijos šaltinius.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis,
pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos
kryptyje, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius gebėjimų:
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines
aplinkybes.
7
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties principus ir gebėti
juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius pasiekimus inžinerijos srityje.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai specifikuotas
problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams
spręsti pritaikant teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį
modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių
reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje
inžinerijos kryptyje atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą sprendžiant nepažįstamas problemas,
tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti identifikuoti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudojant duomenų bazes ir kitus informacijos šaltinius.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus,
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
22.4.3. Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių studijų programą atitinkančios inžinerijos
krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkosauginius ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.
8
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų
efektyviai pasiekti atitinkamos inžinerijos krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi
ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos
reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualių
dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų darbui su inžinerija susijusiose srityse.
Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas
žinias ir inovatyvius mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač
svarbus studijų komponentas yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Studentai turi būti skatinami ir rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą
gyvenimą procesą ir mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius
dėstymo metodus siekdami optimaliai išnaudoti turimus materialinius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos studijų
krypties žinių ir gebėjimų įgijimą. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji
dėstymo metodai, savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai, tiriamojo pobūdžio metodai,
kontrolės ir savikontrolės metodai.
31. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys dėstymo ir studijavimo metodai,
besiskiriantys užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir
mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai darbai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje;
esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje mokymo įstaigoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu, naudojant virtualią mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas,
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.
9
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų diskutuotiniems klausimams spręsti.
Pagrindiniai dėstymo uždaviniai:
32.1. Pagrindinės studijavimo medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Studijavimo medžiagos pagrindinių koncepcijų identifikavimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijavimo medžiagos, identifikavimas ir aptarimas.
32.4. Studijavimo šaltinių, tinkamų iškeltoms problemoms spręsti, nurodymas.
33. Inžinerijos studijų krypties absolventai studijų laikotarpiu turi būti įgyvendinę projektų.
Projektai turi ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą inžinerijos
problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleis studento įgytus
gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema publikuotą literatūrą, kurioje pristatomi ir žinomi dalykai, ir
dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas turimų (paplitusių) žinių kontekste.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Itin vertinga studijų programos dalis yra darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos
vietoje, jis turi būti tinkamai organizuojamas. Būtinos sudėtinės studijų proceso dalys yra studentų
paruošimas, dėstytojų ir įmonės praktikos vadovų bendradarbiavimas rengiant studentams
individualias užduotis, praktikos įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas
ir įvertinimas.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų
sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, absolventų
baigiamųjų darbų pristatymas praktikos vietose, studentų, dėstytojų ir praktikų ar gamybininkų
bendros publikacijos ir pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų laikotarpiu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo ir siektinų rezultatų
suderinamumo. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų programą, kurią baigus
suteikiamas krypties (šakos) magistro laipsnis, turi sudaryti krypties dalykai, turinio požiūriu
kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys
atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi išsamiai pristatyti studentams dėstomojo
dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamus studijų
dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir kriterijus
(egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius,
parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro sąlygas
teorijos ir praktikos ryšio plėtotei (teoriniai kursai papildomi praktikumais, supervizijomis ar
refleksijomis grįžtamajam ryšiui įtvirtinti), gerosios patirties sklaidai (studentai analizuoja ir
praktikoje bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus dėl praktikos
organizavimo, įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi,
teikia siūlymus dėl studijų proceso; socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti paskaitose,
konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
10
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento
pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina studentų
pasiekimų vertinimo tvarką savo mokymo įstaigoje.
42. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais
principais:
42.1. Pagrįstumo – vertinimu turi būti matuojamas studijų rezultatų pasiekimo lygis.
42.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo
pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems.
42.3. Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir
vertinamiesiems.
42.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti
prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai ir
vaidmuo studentams įgyjant žinių ir gebėjimų, susijusių su inžinerinės krypties kvalifikacija.
Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės
dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus
veiksnius. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo,
nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.
44. Studentų pasiekimų vertinimo procedūros turi būti pagrįstos aiškiai suformuluotais
kriterijais, suteikiančiais galimybę tinkamai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi, jie turi apimti darbo atlikimo sąlygas ir turimus išteklius. Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimams vertinti gali būti
taikomi šie būdai:
44.1. Egzaminas raštu arba žodžiu.
44.2. Kolokviumas.
44.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
44.4. Uždavinių sprendimas.
44.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.
44.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.
44.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
44.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
44.9. Praktikos ataskaita.
44.10. Baigiamasis darbas (projektas) ir jo gynimas
44.11. Kita.
45. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi apibendrinti studento
įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar
magistro laipsnio kvalifikacinius reikalavimus.
46. Studento pasiekimams vertinti gali būti naudojami diagnostinis (vykdomas norint
išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamasis
(nuolat vykdomas per studijų procesą), kaupiamasis (vykdomas sumuojant per tarpinius
atsiskaitymus gautus studijų rezultatų įvertinimus) ir apibendrinamasis (formaliai patvirtinantis
studento pasiekimus studijų programos pabaigoje) vertinimas.
47. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Per kolegialų vertinimą
studentus egzaminuoja dėstytojų ir (arba) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
48. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
11
49. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir
apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir
numatyti studijų proceso tobulinimo perspektyvą. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas
naudojant įvairias jo užtikrinimo formas, įskaitant galimybę pačiam studentui refleksijos būdu
įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš
studentų.
50. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
51. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
apibūdinantys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys skirti studentui minimalų teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
52. Inžinerijos studijų krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių
išteklių.
53. Dėstytojai vertinami pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą
moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje
ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,
kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose,
profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams
dėl jų studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos
žinios ir gebėjimai.
54. Dėstytojams keliami šie reikalavimai:
54.1. Visose studijų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba
jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
54.2. Ne mažiau kaip pusė atitinkamos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip atitinkamos inžinerijos krypties magistro
arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų šios inžinerijos krypties
dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirtį.
54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su atitinkamos
inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.
55. Ne mažiau kaip 10 proc. koleginių studijų programos studijų krypties dalykų apimties
turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos krypties
tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 proc. krypties
programos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje
patirtį, ne rečiau kaip kas penkeri metai atnaujinamą dviejų mėnesių trukmės mokymais ar praktika
stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o valstybės reguliuojamose studijų programose – ir
atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.
56. Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę inžinerijos
krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos
inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys
nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, o valstybės reguliuojamų specialybių
dėstytojai turi turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirtį, susijusią su dėstomuoju
dalyku. Ne mažiau kaip 10 proc. studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos
studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
12
57. Ne mažiau kaip 80 proc. (arba 60 proc., kai atitinkamos inžinerijos krypties studijų
programa orientuota į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi
turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 proc. (arba 40 proc., kai atitinkamos inžinerijos
krypties studijų programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos
kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki
40 proc. atitinkamos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per
pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią
profesinės veiklos patirtį. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams
šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 proc. studijų
krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas
einantys dėstytojai.
58. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose – daugiau
kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje pagal
pagrindinio darbo sutartį.
59. Materialinė ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
59.1. Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga (didelės
auditorijos – ir įgarsinimo įranga) ir atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus; auditorijų vietų
skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios studijų pakopos studentams, išskyrus
pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma skaityti pirmoje
dienos pusėje.
59.2. Turi būti specialių patalpų, tinkamų darbui grupėse, bendravimo gebėjimams lavinti ir
pan.
59.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti ne senesnių kaip 5 metų inovatyvių mokomųjų ir inžinerinio projektavimo programų.
59.4. Atitinkamos inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionarių ar mobiliųjų laboratorijų su reikiama įranga.
59.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšiu
prieigai prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
59.6. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos turi
turėti mokymo programai būtinų mokymo priemonių (treniruoklių ir kitų mokymo ir vertinimo
priemonių ar įrangos) ir paskirti dėstytojus ar instruktorius, turinčius reikiamą kvalifikaciją dirbti su
šia įranga.
59.7. Techninių tarnybų darbu turi būti sudaromos pakankamos studentų praktinių gebėjimų
formavimo, programos individualizavimo sąlygos.
59.8. Su studijomis susijusi organizacinė informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje.
59.9. Turi būti specialiesiems poreikiams pritaikytų priemonių.
60. Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų dalis.
Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.
61. Antrojoje studijų pakopoje, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali būti
numatyta profesinės veiklos arba mokslinė praktika.
62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos
organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžti praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos
užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema (apimanti studento įgytų gebėjimų
vertinimo būdus ir kriterijus), parama studentui praktikos laikotarpiu.
63. Praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos praktinio mokymosi, jungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą, sąlygos.
13
64. Organizuojant praktiką turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos
organizavimo tobulinimo procesą.
64.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį
kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama
praktika, ir teorijos bei praktikos plėtojimo integralumą.
65. Aukštoji mokykla turi būti sudariusi praktikos atlikimo sutartis su šiuolaikinę
technologinę bazę turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės
įmonėmis ar bendrovėmis. Jei aukštoji mokykla turi reikiamą technologinę ar techninę įrangą ir
gebančių ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje
mokykloje.
66. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos savo
veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos kokybės sistemų standartų
reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti ir palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,
kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.
67. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų inžinerijos krypčių studijos baigiamos viešai
ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o valstybės reguliuojamų specialybių studijos, kai suteikiama
profesinė kvalifikacija – kvalifikacijos suteikimo egzaminu arba kvalifikacijos suteikimo egzaminu
ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
68. Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas
taikomojo ar tiriamojo pobūdžio darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai
žinių, įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą atitinkamos studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikines inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones ir metodus, tinkamai formuluoti išvadas, socialinės ir komercinės aplinkos, teisės aktų ir
finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, informacinių
technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos įgūdžius.
69. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti
pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip
projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)
magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų
asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos
krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų
išvadas.
70. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo
komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas baigiamojo darbo (projekto) gynimo
komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
71. Skiriami šie studijų rezultatų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai),
tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai).
Slenkstinis lygmuo suprantamas kaip lygis, kurį turi pasiekti visi studentai, įgyjantys diplomą.
72. Pirmosios studijų pakopos koleginėse studijose pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
72.1.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.
14
72.1.2. Absolventui analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus
mąstymas, puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinias ir praktinius gebėjimus atitinkamos krypties inžinerinėje veikloje greitai
pritaiko prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų
pažangos.
72.1.4. Įprastinius skaičiavimus, aiškinimus, interpretacijas ir analizes atlieka greitai,
sklandžiai ir tiksliai. Geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus.
72.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai. Turi puikius bendruosius
gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.
72.1.6. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su atitinkamos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
72.2.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
72.2.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kuriais
įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.
72.2.4. Įprastinius inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmus atlieka
tiksliai.
72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir geba valdyti
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.
72.2.6. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su atitinkamos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
72.3.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios yra tik bazinės, o su jomis susiję praktiniai
gebėjimai ‒ fragmentiški.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo jas naudoti.
72.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastinę atitinkamos inžinerijos krypties veiklą
veikdamas pagal analogiją, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės.
72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau reikia
pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, bet ne visuomet ‒ jas taisyti.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento)
pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečios srities, kurioje labai
svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, bet nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių, praktiku.
73. Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
73.1.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios, sistemiškas supratimas ir su ja susiję
praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos praktinės inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai atitinkamos krypties inžinerinėje veikloje greitai
pritaikomi prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų
pažangos.
15
73.1.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka greitai,
sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus;
problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.
73.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.
73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
73.1.7. Įgijęs profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.
Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų
valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
73.2.1. Atitinkamos inžinerijos krypties išmanymas ir sistemiškas supratimas bei su ja susiję
praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikta per studijas.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
73.2.3. Geba greitai taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kuriais įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.
73.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai,
sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Darbo karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
73.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų valdymą.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
73.3.1. Turi bazinį atitinkamos inžinerijos krypties išmanymą, supratimą ir su tuo susijusius
praktinius gebėjimus, tačiau jie yra fragmentiški.
73.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau jam trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus
veikdamas pagal analogiją, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės.
73.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau reikia pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, tačiau ne visuomet ‒ jas taisyti.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento)
pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečių sričių, kuriose nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.
74. Antrosios studijų pakopos ir vientisosiose universitetinėse studijose pasiektų studijų
rezultatų lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
74.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir artimų inžinerijos krypčių
veikloje greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai
prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
16
74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius ir tyrimo
metodus, o problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai.
74.1.6. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.
74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
74.1.8. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
74.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose studijuojamos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinėje
veikloje pritaikyti prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir
technologijų pažangos.
74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti
darbotvarkę.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
74.2.7. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
atitinkamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
74.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimą ir
su tuo susijusius fragmentiškus praktinius gebėjimus.
74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinojimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti.
74.3.3. Geba taikyti studijuojamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kuriais
įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.
74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, tačiau ne visuomet ‒ jas taisyti.
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo
pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.
17
1 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
AERONAUTIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami
aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin.,
2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325.), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios
pakopos aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.
5. Aprašas taikomas šioms aeronautikos inžinerijos studijų krypties šakoms: Aviacijos
inžinerija (H410), Aviacijos mechanikos inžinerija (H420), Aviacijos elektronikos ir elektros
inžinerija (H430), Oro uostų inžinerija (H440).
6. Baigus aeronautikos inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas įgyjama
aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus kolegines studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų profesinio
bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
6.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį
sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
6.3. Baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas įgyjamas krypties ar
vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro
diplomu.
6.4. Baigus studijas pagal valstybės reguliuojamos specialybės akredituotą studijų programą
kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos pažyma.
7. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus aeronautikos
inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos
mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės
kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
18
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
8. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir
ištęstine forma. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti:
8.1. Koleginių studijų – 180–210 kreditų.
8.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.
8.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8.4. Universitetinių vientisųjų studijų apimtis – 300–360 kreditų.
9. Organizuojant aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijas skirtingomis formomis to
paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei
mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
10. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji
mokykla.
11. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
11.1. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne
žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
11.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę aeronautikos inžinerijos, elektros
ir elektronikos inžinerijos, informatikos inžinerijos bei mechanikos inžinerijos krypčių studijas ir
įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų
studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys universiteto nustatytus
pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi
užtikrinti pasirengimą studijuoti aeronautikos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų
programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Aeronautikos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir efektyviai bei
saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, naudojančias gamtinius išteklius ir gamtos
reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo oru poreikiams tenkinti. Joje technologijų ir inžinerijos
mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant oro transporto
priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar patobulinti priemones ir
sistemas saugiam, efektyviam, greitam, komfortiškam, ekonomiškai ir ekologiškai darniam žmonių
judėjimui ir krovinių pervežimui. Per aeronautikos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį
išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sukuria pakankamą pagrindą profesinei inžinieriaus
veiklai. Aeronautikos inžinerija apima orlaivius, pervežimus oru užtikrinančios infrastruktūros
mašinas, įrenginius bei technologijas.
13. Pagrindinis aeronautikos inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą
būsimiems specialistams, kad jie:
13.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms technologijoms
naudoti globaliose rinkose.
13.2. Išsiugdytų poreikį domėtis aeronautikos inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti
įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
13.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
13.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
19
14. Bendrasis universitetinių aeronautikos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų
matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti
gebėjimą žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.
15. Koleginės aeronautikos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į
mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į projektų
įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
16. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar pažymėjimus
išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Aeronautikos inžinerijos studijų
krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios
bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų
pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
17. Kadangi Aeronautikos inžinerijos studijų krypčiai priklauso kai kurios specialybės
Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reguliuojamų profesijų grupei, šių programų sampratą
ir reikalavimus nustato jas reguliuojantys tarptautiniai civilinės aviacijos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktai: 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008
dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą,
panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą
2004/36/EB, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011, kuriuo
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių
vadovų licencijų ir tam tikrų pažymėjimų taisyklės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 3-517 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų
licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 91-4130).
18. Planuojant ir vykdant aeronautikos inžinerijos studijas būtina atsižvelgti į tai, kad
inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir
taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus, materialiuosius ir
nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
19. Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius
aeronautikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų
programa geriausiai atitiktų specifinius aeronautikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos
reikalavimus.
20. Universitetinės ir koleginės aeronautikos inžinerijos pirmosios pakopos studijų
programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai
reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius
gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti aeronautikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas,
tačiau koleginės studijos labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių
sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių
įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių
sprendimų radimas.
21. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę aeronautikos inžinerijos studijų
krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 23–25 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
20
22. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus
studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams
suprasti.
22.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias aeronautikos inžinerijos krypties
sąvokas ir suprasti jų turinį.
22.1.3. Turėti pagrindinių aeronautikos inžinerijos studijų programos žinių, svarbių dirbant
praktiškai.
22.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms aeronautikos
inžinerijos krypties problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.
22.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems
spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
22.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas studijų programą
atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą, formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
22.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
22.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų
rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
22.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos
inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
22.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:
22.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
22.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
22.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
22.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
22.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
22.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
22.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
22.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
23. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:
23.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
23.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų
programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
23.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos
krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21
23.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių aeronautikos
inžinerijos žinių.
23.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
23.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
23.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios aeronautikos
inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
23.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti pasirinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
23.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios aeronautikos
inžinerijos krypties analitinius ir modeliavimo metodus.
23.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
23.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos krypties
inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus
reikalavimus.
23.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
23.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
23.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
23.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti, vertinti jų duomenis ir
pateikti išvadas.
23.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos
inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
23.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
23.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
23.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
23.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugos ir komercines aplinkybes.
23.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
23.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
23.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
23.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
23.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
23.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
23.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
24. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:
24.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
24.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti bei suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties
principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
24.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.
24.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
24.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
24.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22
24.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams
spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
24.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių
reikalavimų svarbą.
24.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
24.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
24.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas problemas, tarp
jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
24.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.
24.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
24.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
24.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
24.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
24.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos krypties
inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
24.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
24.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
24.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
24.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
24.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
24.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
24.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
24.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
25. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti aeronautikos inžinerijos krypties studijų programos numatytus studijų
rezultatus.
26. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
27. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi
ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius aeronautikos inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės
didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
28. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualių
dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant su aeronautikos inžinerija
susijusiose srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą
integruojant naujas žinias ir naujus mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą
23
koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių
formavimas.
29. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir rengiami
būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
30. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius
dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
31. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
suvoktų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
32. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
aeronautikos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų
metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų
savarankišką veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji
dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamojo pobūdžio ir kontrolės bei savikontrolės
metodai.
33. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė), dėstomo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
33.1. Paskaitos.
33.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
33.3. Individualios konsultacijos.
33.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
33.5. Pratybos.
33.6. Parodomieji užsiėmimai.
33.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
33.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
33.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualią mokymo aplinką.
33.10. Pažintinės išvykos.
33.11. Atvejų analizė.
33.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
33.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų bei straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
33.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.
34. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstant studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti
diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
34.1. Pagrindinės studijavimo medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
34.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
34.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
34.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
35. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą
aeronautikos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri
atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
24
35.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais dalykais, ir
atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
35.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
35.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
35.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
35.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
35.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
35.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
36. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų programos
dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų
įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės procesų
išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios studijų
proceso dalys.
37. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų
sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
38. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su komandiniu
darbu.
39. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
40. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti dėstomojo
dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti laukiamus
studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir
kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir
kt.).
41. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius,
parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro
galimybę plėtoti teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar
refleksijomis, siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir
praktikose bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos
organizavimo, įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi,
teikia siūlymų dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami
dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
42. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento
pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir praktinius
gebėjimus.
43. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
44. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai ir
vaidmuo studentams įgyjant aeronautikos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė
rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomo
25
dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami studentų
pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir
geranoriškumo principais.
45. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir įvertinantys darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami:
45.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.
45.2. Kolokviumu.
45.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
45.4. Uždavinių sprendimu.
45.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.
45.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.
45.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
45.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
45.9. Praktikos ataskaita.
45.10. Baigiamuoju darbu (projektu), bei jo gynimu ir kt.
46. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento
įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar
magistro kvalifikacinius reikalavimus.
47. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti
studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat
vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpinių atsiskaitymų
įvertinimus) ir apibendrinamuoju (formaliai patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos
pabaigoje) vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus
dalyką, semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat
stebėti judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
48. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Per kolegialų vertinimą
studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) aeronautikos inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
49. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
50. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei
nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant
įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.
51. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų aeronautikos inžinerijos studijų krypties apraše.
52. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai, atspindintys
privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą įvertinimą.
26
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
53. Aeronautikos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių ir
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
54. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
55. Aeronautikos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
55.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
55.2. Ne mažiau kaip pusė aeronautikos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti aeronautikos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį
laipsnį.
55.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip aeronautikos inžinerijos krypties magistro
arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų
dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
55.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su aeronautikos
inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti aeronautikos inžinerijos krypties veiklos
pavyzdžiais.
56. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos aeronautikos krypties dalykų
turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys aeronautikos inžinerijos krypties
tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų
aeronautikos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomo dalyko
praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus
sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo
kursuose ir mokymuose Lietuvoje ar užsienyje.
57. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų aeronautikos inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys aeronautikos
inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys
nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios
pakopos studijų aeronautikos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
58. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai aeronautikos inžinerijos krypties
studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų dėstytojų
turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai aeronautikos
inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų
mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama
į praktinę veiklą, iki 40 procentų aeronautikos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali
būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius
dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų
dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20
procentų antrosios pakopos studijų aeronautikos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas
einantys dėstytojai.
27
59. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose – daugiau,
kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje pagal
pagrindinio darbo sutartį.
60. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
60.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
60.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams lavinti ir
pan.
60.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
60.4. Aeronautikos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias
ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
60.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
60.6. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos turi
turėti mokymo programai būtinas mokymo priemones (treniruoklius ir kitas mokymui ir vertinimui
naudojamas priemones ar įrangą) ir paskirti dėstytojus ar instruktorius, turinčius reikiamą
kvalifikaciją tinkamai dirbti su šia įranga.
60.7. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
60.8. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
60.9. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
61. Aeronautikos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų
pakopos ir vientisųjų studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti
praktinės veiklos įgūdžiai.
62. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali
būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
63. Aeronautikos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios
mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema
(apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus), parama studentui
praktikos metu.
64. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant profesinę
veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
65. Organizuojant praktiką turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
65.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei praktikos
organizavimo tobulinimo procesą.
65.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį
kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama
praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
66. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
28
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
67. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos savo
veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės sistemų standartų
reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti ir palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,
kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.
68. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų aeronautikos inžinerijos krypčių studijos baigiamos
viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o valstybės reguliuojamų specialybių studijos, kai
suteikiama profesinė kvalifikacija, – kvalifikacijos suteikimo egzaminu arba kvalifikacijos
suteikimo egzaminu ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
69. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis ar
tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą aeronautikos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo darbo
patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų nagrinėjamos
temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą, gebėjimą naudoti
šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti metodus, tinkamai
formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių
aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, informacinių technologijų
naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos įgūdžius.
70. Antrosios pakopos ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas
savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,
atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)
magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų
asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos
krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų
išvadas.
71. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo
komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų aeronautikos krypties specialistų – mokslininkų,
praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei
vykdoma programa aukštosios mokyklos. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati
intelektinės nuosavybės ir (arba) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo
(meno) darbui.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
72. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studentų žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
73. Skiriami šie aeronautikos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:
slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus
(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo,
kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
74. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
29
74.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
74.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji
gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.
74.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
74.1.7. Kai absolventas įgisĮgijęs profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas.
Karjeros perspektyvos siejamos su aeronautikos krypties inžinerine veikla bei vadybine
atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir
gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
74.2.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir aeronautikos inžinerijos pažanga.
74.2.4. Įprastiniai aeronautikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo
veiksmai atliekami tiksliai.
74.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti
darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
74.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su aeronautikos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali
užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Aeronautikos inžinerijos krypties žinios yra tik bazinės, o su jomis susiję praktiniai
gebėjimai – fragmentiški.
74.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
74.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą aeronautikos inžinerijos krypties
veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.
74.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku,
kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau
nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
75. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
75.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 75.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.
75.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.
75.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
75.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai
ir tiksliai; sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus; problema ir jos
sprendimai vertinami kritiškai.
30
75.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji
gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.
75.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje.
75.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos krypties inžinerinių veiklų valdymą bei
reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
75.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 75.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
75.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir
gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
Turėdamas aeronautikos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
75.2.3. Geba greitai taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
75.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
75.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir gerai valdo darbotvarkę.
Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
75.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
75.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis
reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
75.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 75.3.1. Turi bazinių aeronautikos inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų praktinių
gebėjimų.
75.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.
75.3.3. Geba pagal analogiją taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
75.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
75.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
75.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
75.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities
inžinieriumi , kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.
76. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
76.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 76.1.1. Fundamentalus aeronautikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.
76.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.
76.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
76.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
76.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai.
31
76.1.6. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji
gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.
76.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
76.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, aeronautikos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo
darbuotojo poziciją.
76.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 76.2.1. Fundamentinis aeronautikos bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
76.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir
gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
76.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų
pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
76.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
76.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę.
76.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
76.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
aeronautikos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
Yra pasirengęs užimti į aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo
poziciją.
76.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 76.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį aeronautikos bei jai artimų inžinerijos krypčių
supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
76.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
76.3.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
76.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
76.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
76.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
76.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities
inžinieriumi.
32
2 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
BENDROSIOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrosios inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami
bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin.,
2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325.), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių
antrosios pakopos bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programoms.
5. Aprašas taikomas šioms bendrosios inžinerijos studijų krypties šakoms: Integruota
inžinerija (H110), Saugos inžinerija (H120), Inžinerinis projektavimas (H130), Matavimų inžinerija
(H140), Biomechanikos inžinerija (H150), Biomedicinos inžinerija (H160), Aplinkos inžinerija
(H170), Biosistemų inžinerija (H180). Baigus bendrosios inžinerijos studijų krypčiai priklausančios
studijų šakos studijų programas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų
profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį
sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį
sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus bendrosios
inžinerijos studijų krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
33
7. Bendrosios inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine
forma. Bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti:
7.1. Koleginių studijų – 180–210 kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8. Organizuojant bendrosios inžinerijos studijų krypties studijas skirtingomis formomis to
paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei
mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Bendrosios inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji
mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip
vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos, technologijos ar
fizinių studijų krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį
(pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro
laipsnį ir atitinkantys universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios
pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos
studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Bendroji inžinerija – tai tarpdisciplininė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, kuria
siekiama sukurti įrankius, priemones ir sistemas žmogaus ir visuomenės poreikiams tenkinti
efektyviai naudojant gamtinius išteklius, vertinant ir valdant medžiagų ir reiškinių keliamą riziką.
Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi kuriant, planuojant, projektuojant
technologinius įrenginius, priemones ir sistemas, skirtas gerinti gyvenimo kokybę, vertinant jas
technologiniu, techniniu, saugos, aplinkosauginiu, ekonominiu, vadybiniu ar kitais aspektais. Per
bendrosios inžinerijos krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine
patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.
12. Pagrindinis bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų tikslas yra suteikti tokį
išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai aukštųjų technologijų
naudojimui globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis bendrosios inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti
įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendrosios inžinerijos krypties studijų bendrasis tikslas yra įgyti pakankamų
matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti
gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.
14. Koleginės bendrosios inžinerijos krypties studijos labiau nei universitetinės yra
nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į
projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
34
15. Bendrosios inžinerijos krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos
teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo
praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos
patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant bendrosios inžinerijos krypties studijas būtina atsižvelgti į tai, kad
inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir
taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus, materialiuosius ir
nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius
bendrosios inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų
programa geriausiai atitiktų specifinius bendrosios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos
reikalavimus.
18. Universitetinės ir koleginės bendrosios inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos
studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai
reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius
gebėjimus, siekia suteikti ir tobulinti bendrosios inžinerijos kompetencijas, tačiau koleginės studijos
labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o
universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių suvokimas bei taikymas,
netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.
19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę bendrosios inžinerijos studijų krypties
programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis,
išvardytomis šio Aprašo 21–23 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose apibrėžtas
gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,
reikalingus bendrosios inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias bendrosios inžinerijos studijų krypties ir šakų sąvokas ir suprasti
jų turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių bendrosios inžinerijos žinių.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos krypties problemoms
išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas bendrosios
inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
35
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus bendrosios
inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti bendrosios inžinerijos krypties esminius teorinius ir
taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių bendrosios
inžinerijos krypties žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos krypties problemoms
suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus bendrosios inžinerijos krypties analitinius ir
modeliavimo metodus.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti bendrosios inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą
kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitaiss informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos kryptyje ir šakose, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsdamas inžinerinius uždavinius gebėjimų:
36
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti bei suprasti bendrosios inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti
naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams
spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių
reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nepažįstamas problemas, tarp jų
ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
22.4.3. Gebėti ištirti naujų bendrosios krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir
būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
37
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti bendrosios inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi
ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius bendrosios inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės
didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualių
dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant su bendrąja inžinerija susijusiose
srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant
naujas žinias ir naujus mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač
svarbi studijų sudedamoji dalis yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius
dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų dėstymo ir studijavimo
metodų lankstų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai suvoktų
žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
bendrosios inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai
reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką
veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji dėstymo,
skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji , kontrolės ir savikontrolės metodai.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė ), dėstomo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
38
31.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualią mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstant studentai orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti diskutuotinus
klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos atpažinimas ir aptarimas įvairiais aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Bendrosios inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą
bendrosios inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri
atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais dalykais, ir
atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų programos
dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų
įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės procesų
išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios studijų
proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų
sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su komandiniu
darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti dėstomojo
dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti laukiamus
studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir
kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir
kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius,
parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro
39
galimybę plėtoti teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar
refleksijomis, siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir
praktikose bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos
organizavimo, įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi,
teikia siūlymų dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami
dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento
pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias bei praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai
ir vaidmuo studentams įgyjant bendrosios inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė
rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomo
dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami studentų
pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir
geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami :
43.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumu.
43.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimu.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.
43.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.
43.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu ir kt.
44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti
studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro,
bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti
studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat
vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpiniuose atsiskaitymuose
gautus studijų rezultatų įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų
programos pabaigoje) vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų
pasiekimus baigus dalyką, semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis
vertinimas leidžia nuolat stebėti judėjimą siekiamo rezultato link, identifikuoti sunkumus, skatina
analizuoti pasiekimus, bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų
pasiekimų vertinimo metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
40
46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo metu
studentus egzaminuoja dėstytojų ir (arba) bendrosios inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
47. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei
nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant
įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų bendrosios inžinerijos studijų krypties apraše.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Bendrosios inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių ir
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
52. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Bendrosios inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie
reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.2. Ne mažiau kaip pusė bendrosios inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti bendrosios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį
laipsnį.
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip bendrosios inžinerijos krypties magistro
arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų
dėstymo ar praktinės veiklos šioje kryptyje patirtį.
53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su bendrosios inžinerijos
krypties problematika, teorines žinias iliustruoti bendrosios krypties veiklos pavyzdžiais.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos bendrosios inžinerijos krypties
dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys bendrosios inžinerijos krypties
tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų bendrosios
inžinerijos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko
praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus,
sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo
kursuose.
41
55. Ne mažiau kaip pusę bendrosios universitetinių pirmosios pakopos studijų inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys bendrosios inžinerijos
krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose
bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios pakopos
studijų bendrosios inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai bendrosios inžinerijos krypties
studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų dėstytojų
turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai bendrosios
inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) bendrosios inžinerijos krypties
dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų
programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų bendrosios inžinerijos krypties dalykus
dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų
dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą
orientuotų programų, specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos
patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų bendrosios inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
58. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
58.1. Visos Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelės auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams lavinti
ir pan.
58.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei penkerių
metų.
58.4. Bendrosios inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias
ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
58.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
58.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
58.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
58.8. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
59. Bendrosios inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų
pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos
įgūdžiai.
60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali
būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
61. Bendrosios inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios
mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema,
42
apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus), taip pat parama
studentui praktikos metu.
62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygos, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
63. Organizuojant praktiką turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
63.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei praktikos
organizavimo tobulinimo procesą.
63.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį
kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama
praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
64. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
65. Pirmosios ir antrosios pakopų bendrosios inžinerijos krypties studijos baigiamos viešai
ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis ar
tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo
darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų
nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą,
gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti ir
metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei komercinės aplinkos, teisės
aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius,
informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos
įgūdžius.
67. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais
moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis
programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti
žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus
bendrosios inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos)
tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
68. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų
bendrosios inžinerijos studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių
partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios
mokyklos. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)
komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
69. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
70. Skiriami šie bendrosios inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:
slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus
(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo,
kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
71. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
71.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
43
71.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
71.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.
71.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
71.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
71.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Ppuikūs bendrieji
gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
71.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerine veikla bei vadybine
atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 71.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
71.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos krypties veiklos situacijose.
71.2.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir bendrosios inžinerijos pažangą.
71.2.4. Įprasti bendrosios inžinerijos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo
veiksmai atliekami tiksliai.
71.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
71.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geru inžinieriumi praktiku. Karjeros
perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos krypties (šakos) krypties inžinerine veikla ir
vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 71.3.1. Bendrosios inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai – fragmentiški.
71.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą bendrosios inžinerijos krypties
veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
71.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
71.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
71.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
71.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku, kur
labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau
nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
72. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.
44
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai,
sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai.
72.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji
gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.
72.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje.
72.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerinių
veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo
ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos krypties inžinerinės veiklos
situacijose. Turėdamas bendrosios inžinerijos krypties inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis
moksline literatūra.
72.2.3. Geba greitai taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.
72.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai,
sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
72.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
72.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerinių
veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į
aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Turi bazinių bendrosios inžinerijos krypties žinių ir supratimą, fragmentiškų
praktinių gebėjimų.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.
72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos krypties (šakos) profesinės patirties, taps geru konkrečios
srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.
73. Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Fundamentalus bendrosios inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir
su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama
studijų metu.
45
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
73.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos
aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių
deriniai.
73.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
73.1.6. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji
gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.
73.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
73.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, bendrosios inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Fundamentinis bendrosios inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir
su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos bei jai artimų inžinerinių krypčių
veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.
73.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
73.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
73.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
bendrosios inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo
darbuotojo poziciją.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos bendrosios inžinerijos bei jai artimų
inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
73.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.3.4. Gali atlikti išsamesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities inžinieriumi.
46
3 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
CHEMIJOS IR PROCESŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas)
reglamentuojami chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji
reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių
antrosios pakopos chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programoms.
5. Aprašas taikomas šioms chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties (H800)
šakoms: Chemijos inžinerija (H810), Procesų inžinerija (H820), Dujų inžinerija (H840), Naftos
inžinerija (H850). Baigus šios krypties studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties (šakos) profesinio bakalauro laipsnis,
liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties (šakos)
bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties (šakos) magistro
laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus chemijos ir
procesų inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
47
7. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine
ir ištęstine forma. Studijų programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų, tais atvejais, kai apimtis nustatyta kitais
norminiais teisės aktais, studijų programos apimtis gali būti 240 kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – 210–240 kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8. Studijas organizuojant skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio
studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų
turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Chemijos ir procesų inžinerijos pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programą nustato aukštoji
mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar technologijos
krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po
papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys
universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios pakopos studijų metu
pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės
magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Chemijos ir procesų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrankius,
priemones ir sistemas, skirtas cheminėms medžiagoms žmonių poreikiams tenkinti gaminti,
perdirbti ir pritaikyti. Per šios krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su
praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.
12. Pagrindinis chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį
išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms
technologijoms naudoti globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti įvairiomis
aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją, mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras universitetinių chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų tikslas yra
įgyti pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo
žinių, išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai
turi išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos
poreikius.
14. Koleginės chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos labiau nei universitetinės
yra nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą,
labiau į projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Chemijos ir
48
procesų inžinerijos krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės
ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir
specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijas, būtina
atsižvelgti į tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi
su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius
chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad
studijų programa geriausiai atitiktų specifinius chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties ar jos
šakos reikalavimus.
18. Universitetinės ir koleginės chemijos ir procesų inžinerijos krypties pirmosios
pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei
veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius
gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos
yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o
universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei
taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų
radimas.
19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę chemijos ir procesų inžinerijos
krypties studijų programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 21–23 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos dėsningumus ir
dėsnius, reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias chemijos ir procesų inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų
turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos krypties
problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas chemijos ir procesų
inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties
projektavimo darbams atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
49
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suprasti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos pagrindus,
reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti chemijos ir procesų inžinerijos krypties esminius
teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos krypties
problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus chemijos ir procesų inžinerijos krypties analitinius
ir modeliavimo metodus.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties
projektavimo darbams atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą
kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
50
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei
matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti bei suprasti chemijos ir procesų inžinerijos krypties
principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams
spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties
projektavimo darbams atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nepažįstamas problemas, tarp jų
ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
22.4.3. Gebėti ištirti naujų chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerinių problemų
sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
51
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programos studijų
rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius chemijos ir procesų inžinerijos mokslo
pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų lankstų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad
studentai įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai reguliuoja dėstytojo
veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką veiklą, studijas. Studijų
procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji dėstymo, skatinantys savarankiškas
studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė), dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
52
31.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas,
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti
diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu
įgyvendinti projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant
sudėtingą chemijos ir procesų inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas
ataskaitoje, kuri atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų
programos dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos
vadovų įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos
įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos
sudedamosios studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
53
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti
teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,
siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei
konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,
įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti
paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo
aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant chemijos ir procesų inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui
paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį,
vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius.
Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo,
abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami:
43.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumu.
43.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimu.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.
43.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.
43.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu ir kt.
44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti
studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro,
bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti
studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat
vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpinių atsiskaitymų
įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)
vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
54
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) chemijos ir procesų inžinerijos specialistų –
mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
47. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei
nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant
įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų studijų krypties apraše.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys
turi turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių
bei informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
52. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie
reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.2. Ne mažiau kaip pusė chemijos ir procesų inžinerijos krypties dalykus dėstančio
akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį
laipsnį.
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip chemijos ir procesų inžinerijos krypties
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos
krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su chemijos ir
procesų inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos
pavyzdžiais.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų turi
dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys chemijos ir procesų inžinerijos krypties
tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
55
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų krypties
programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties.
Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių
trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.
55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų chemijos ir procesų
inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys chemijos ir
procesų inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir
dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10
procentų pirmosios pakopos studijų chemijos ir procesų inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti
profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai chemijos ir procesų inžinerijos
krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų
dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai
chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties
dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų
programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų chemijos ir procesų inžinerijos krypties
dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3
metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą
orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos
patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų chemijos ir procesų
inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
58. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
58.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
58.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
58.4. Chemijos ir procesų inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
58.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
58.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
58.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
58.8. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
59. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios
studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės
veiklos įgūdžiai.
60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
56
61. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis
aukštosios mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje
apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų
vertinimo sistema, apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip
pat parama studentui praktikos metu.
62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
63. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
63.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir
praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
63.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
64. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
65. Pirmosios ir antrosios pakopų chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos
baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis
ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei
komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų
analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
67. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais
moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis
programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti
žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus
chemijos ir procesų inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties
(šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
68. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino
vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties
specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos
narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.
69. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)
komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
70. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
71. Skiriami šie chemijos ir procesų inžinerijos krypties absolventų pasiektų studijų
rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški
57
reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo
suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
72. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
72.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai,
gerai valdoma darbotvarkė.
72.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe.
Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri,
tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės krypties veiklos situacijose.
72.2.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
72.2.4. Įprasti chemijos ir procesų inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo
veiksmai atliekami tiksliai.
72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai –
fragmentiški.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą chemijos ir procesų inžinerijos
krypties veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities
praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas,
tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
73. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
58
73.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję
praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai,
sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai.
73.1.5. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje.
73.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos krypties veiklų
valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar
inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję
praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės krypties veiklos situacijose.
Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
73.2.3. Geba greitai taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
73.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerinių veiklų
valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio
lygmens vykdytojo poziciją.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų
praktinių gebėjimų.
73.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.
73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų
sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
73.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities
inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.
74. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
59
74.1.1. Fundamentalus chemijos ir procesų ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su
tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų
metu.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos
aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių
deriniai.
74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
74.1.6. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
74.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, chemijos ir procesų bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su
tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti
darbotvarkę.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
74.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos
ir procesų bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerijos
krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
74.3.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
60
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities
inžinieriumi.
61
4 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
ELEKTRONIKOS IR ELEKTROS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas)
reglamentuojami elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji
reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių
antrosios pakopos elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programoms.
5. Aprašas taikomas šioms elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties šakoms:
Elektronikos inžinerija (H610), Elektros inžinerija (H620), Elektros energija (H630),
Telekomunikacijų inžinerija (H640), Sistemų inžinerija (H650), Valdymo sistemos (H660),
Robotika ir kibernetika (H670), Optoelektroninė inžinerija (H680), Kompiuterių inžinerija (H690).
Baigus elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas,
įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų
profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš
kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš
kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus elektronikos
ir elektros inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
62
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
7. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos
nuolatine ir ištęstine forma. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programų
apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8. Organizuojant elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijas
skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų
kreditai, mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali
būti numatytos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus
suteikiamas dvigubas pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis
laipsnis. Reikalavimus stojantiesiems į gretutinę elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties
studijų programą nustato aukštoji mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos, technologijos ar
fizinių studijų krypčių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį. Asmenys,
neturintys elektronikos ir elektros inžinerijos krypties bakalauro laipsnio, turi baigti papildomąsias
ar išlyginamąsias studijas, kad atitiktų universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti magistrantūros
studijų programas reikalavimus.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Elektronikos ir elektros inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti,
efektyviai bei saugiai naudoti elektronikos ir elektros įtaisus ir sistemas, naudojančias gamtinius
išteklius ir gamtos reiškinius žmonių saugiai, efektyviai, komfortiškai, ekonomiškai ir ekologiškai
darniai veiklai. Per elektronikos ir elektros inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą,
kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.
Elektronikos ir elektros inžinerija apima elektronikos, elektros bei elektros energijos įtaisus ir
sistemas, telekomunikacijas, valdymo sistemas, robotiką, optoelektroninę ir kompiuterių inžineriją.
12. Pagrindinis elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį
išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms technologijoms
naudoti globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis elektronikos ir elektros inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų
jas taikyti įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos
pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir
svarbą visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras universitetinių elektronikos ir elektros inžinerijos studijų tikslas yra įgyti
pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių,
išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi
išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos
poreikius.
63
14. Koleginės elektronikos ir elektros inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra
nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į
projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Elektronikos ir
elektros inžinerijos studijų krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės
ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir
specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant elektronikos ir elektros inžinerijos studijas būtina atsižvelgti į tai,
kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su
fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius
elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad
studijų programa geriausiai atitiktų specifinius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties ar
jos šakos reikalavimus.
18. Universitetinės ir koleginės elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties
pirmosios pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis
inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius
inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų
krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų
mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių
specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje
sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.
19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę elektronikos ir elektros inžinerijos
studijų krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 21–23 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius,
reikalingus studijų programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos krypties
fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias elektronikos ir elektros inžinerijos
krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančių elektronikos ir
elektros inžinerijos žinių.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos
ir elektros inžinerijos krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
64
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą
atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkantiems elektronikos ir
elektros inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir
elektros inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų
programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams
suprasti.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros
inžinerijos krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių elektronikos ir
elektros inžinerijos žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos
ir elektros inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus
metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios elektronikos ir
elektros inžinerijos krypties analitinius ir modeliavimo metodus.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
65
21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos
krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius
apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir
elektros inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros inžinerijos
krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiškai spręsdamas inžinerinius
uždavinius ir pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas problemas,
tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.
66
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos
krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programos numatytus
studijų rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius elektronikos ir elektros inžinerijos mokslo
pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni
studijų metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų
savarankišką veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji
dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.
67
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė), dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento
savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti
diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu
įgyvendinti projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant
sudėtingą elektronikos ir elektros inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti
aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos..
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų
programos dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos
vadovų įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės
procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios
studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
68
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti
teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,
siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei
konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,
įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti
paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus ir palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo
aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant elektronikos ir elektros inžinerijos žinių ir gebėjimų.
Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės
dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus
veiksnius. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo,
nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami:
43.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumu.
43.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimu.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.
43.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.
43.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
69
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamuoju darbu bei jo gynimu ir kt.
44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento įgytas
bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro
kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti
studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat
vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpinių atsiskaitymų
įvertinimus) ir apibendrinamuoju ( patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)
vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) elektronikos ir elektros inžinerijos specialistų –
mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
47. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir
apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei
numatyti studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę,
tęstinumą bei nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas
naudojant įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu
įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš
studentų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties
apraše.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis
padalinys turi turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų,
metodinių bei informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
52. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie
reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
70
53.2. Ne mažiau kaip pusė elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykus dėstančio
akademinio personalo turi turėti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties magistro arba jam
prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip elektronikos ir elektros inžinerijos
krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios
inžinerijos krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su elektronikos ir
elektros inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos
pavyzdžiais.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos elektronikos ir elektros
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys elektronikos ir
elektros inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei
dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne
mažiau kaip 50 procentų elektronikos ir elektros krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau
kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau
kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba
kvalifikacijos kėlimo kursuose.
55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų elektronikos ir
elektros inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys
elektronikos ir elektros inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose
leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose Ne
mažiau kaip 10 procentų pirmosios pakopos studijų elektronikos ir elektros inžinerijos krypties
dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai elektronikos ir elektros
inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų
dalykų dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai
elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą)
elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų
dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų
elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per
pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios
profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams
šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios
pakopos studijų elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas
einantys dėstytojai.
57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
58. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
58.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
58.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
58.4. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti
būtina turėti stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
71
58.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
58.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
58.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
58.8. Turi būti studentams, turintiems specialiųjų poreikių, pritaikytų priemonių.
59. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma
pirmosios studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti
praktinės veiklos įgūdžiai.
60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
61. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis
aukštosios mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje
apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų
vertinimo sistema, apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip
pat parama studentui praktikos metu.
62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
63. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
63.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir
praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
63.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
64. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką.
65. Pirmosios ir antrosios pakopų elektronikos ir elektros inžinerijos krypčių studijos
baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis
ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą elektronikos ir elektros studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei
komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų
analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
67. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais
moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis
programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti
žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus
atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus,
aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
68. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų
elektronikos ir elektros inžinerijos krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų,
72
socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa
aukštosios mokyklos.
69. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)
komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
70. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
71. Skiriami šie elektronikos ir elektros inžinerijos krypties absolventų pasiektų studijų
rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški
reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo
suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
72. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
72.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
72.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerine veikla bei vadybine
atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės krypties veiklos
situacijose.
72.2.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius bei elektronikos ir elektros inžinerijos
pažangą.
72.2.4. Įprasti elektronikos ir elektros inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei
valdymo veiksmai atliekami tiksliai.
72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine
atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai –
fragmentiški.
73
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą elektronikos ir elektros
inžinerijos krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities
praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas,
tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
73. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos
studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai,
sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai.
73.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
73.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos krypties
inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens
vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo
susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės krypties veiklos
situacijose. Turėdamas elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline
literatūra.
73.2.3. Geba greitai taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
73.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerinių veiklų
valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio
lygmens vykdytojo poziciją.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
74
73.3.1. Turi bazinių elektronikos ir elektros inžinerijos žinių ir jų supratimą bei
fragmentiškų praktinių gebėjimų.
73.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.
73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų
sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
73.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities
inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.
74. Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Fundamentalus elektronikos ir elektros ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir
su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama
studijų metu.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
74.1.6. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė..
74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
74.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, elektronikos ir elektros bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis elektronikos ir elektros bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas
ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros bei jai artimų inžinerinių krypčių
veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.
74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti
darbotvarkę.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
74.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
elektronikos ir elektros bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
75
atsakomybę. Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo
poziciją.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį studijuojamos elektronikos ir elektros bei jai
artimų inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
74.3.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru
konkrečios srities inžinieriumi.
76
5 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
GAMYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami
gamybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos gamybos inžinerijos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant gamybos
inžinerijos studijų programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių
antrosios pakopos gamybos inžinerijos studijų programoms.
5. Aprašas taikomas šioms gamybos inžinerijos krypties šakoms: Gamybos sistemų
inžinerija (H710), Kokybės užtikrinimo inžinerija (H720), Mechatronika (H730), Spaudos
inžinerija (H740), Medžiagų inžinerija (H750), Suvirinimo inžinerija (H760), Pramonės inžinerija
(H770), Inovatyvioji inžinerija (H780). Baigus gamybos inžinerijos krypčiai priklausančią studijų
programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas gamybos inžinerijos ar vienos iš kryptį
sudarančių šakų profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro
diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, suteikiamas gamybos inžinerijos
ar vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro
diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, suteikiamas gamybos inžinerijos
ar vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro
diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus gamybos
inžinerijos studijų krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
77
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
7. Gamybos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine
forma. Šios krypties studijų programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8. Organizuojant gamybos inžinerijos krypties studijas skirtingomis formomis to paties
kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi
būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Gamybos inžinerijos krypčių grupės pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į studijų programą, kurioje gamybos inžinerijos krypties studijos vykdomos kaip
gretutinės, nustato aukštoji mokykla, tačiau jie negali būti žemesni už bendruosius reikalavimus.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar technologijos
krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po
papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys
universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti gamybos inžineriją (ar jos šaką) reikalavimus.
Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti
gamybos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Gamyba – tai žmogaus fizinėmis ir intelektinėmis pastangomis sukurta veikimo
būdų ir priemonių visuma, kai žaliava paverčiama medžiaga, o medžiaga – gaminiu. Gamybos
inžinerija – tai mokslinė ir praktinė inžinieriaus veikla, kurios tikslas – prižiūrėti, kad techniškai
veiktų visa įranga, ir kurti naujus gamybos būdus bei priemones, naudojant žinomas ir kuriant
naujas arba iš esmės tobulinant jau sukurtas medžiagas, technologijas, įrenginius, procesus,
gaminius, paslaugas, taip pat rengti jų įdiegimą, planuoti ir organizuoti gamybos procesus. Per
gamybos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi
sudaro pakankamą gamybos krypties inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą.
12. Pagrindinis gamybos inžinerijos studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą
būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei šiuolaikinės gamybos veiklai
globalios rinkos sąlygomis.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis gamybos inžinerijos ir kitų inžinerijos krypčių mokslų
žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su
verslo ir vadybos pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų savo
inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai ir aplinkai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras gamybos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų matematikos ir kitų
fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti gebėjimą tas žinias
taikyti gamyboje ir kurti naujas žinias. Konkrečios studijų programos tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.
78
14. Koleginės gamybos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į
praktikoje patikrintų žinių ir gamybos technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų
kūrimą, labiau į projektų įgyvendinimą ir technologinių gamybos procesų valdymą, o ne į
projektavimą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Gamybos
inžinerijos, kaip ir visos inžinerijos krypčių grupės programos turi būti sudarytos taip, kad studentų
įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo
praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos
patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant gamybos inžinerijos studijas, būtina atsižvelgti į tai, kad
gamybos inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su
fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius. Be to,
atkreiptinas dėmesys į gamybą, kaip į potencialų neigiamo poveikio žmogaus gyvenamajai aplinkai
ir gamtai šaltinį, todėl būtina formuoti teigiamas studentų nuostatas dėl darnaus visuomenės ir
gamtos vystymosi.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Universitetinės ir koleginės gamybos inžinerijos pirmosios pakopos studijų
programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai
reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius gamybos
inžinieriaus gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau
koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių
sprendimų taikymą gamyboje, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir
naujausių mokslo žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje
sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.
18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę gamybos inžinerijos studijų
krypties programas, turi derėti su Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše reglamentuotais
gebėjimais ir EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis. Jos apima šešias
EUR-ACE standartuose apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas
dalis (skliaustuose): žinios ir supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai
atlikti tyrimus), inžinerinis projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji
gebėjimai (socialiniai ir asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų
rezultatai, tačiau skirtingose studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir
novatoriškumas..
19. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
19.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
19.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius,
reikalingus gamybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
19.1.2. Žinoti svarbiausias gamybos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.
19.1.3. Turėti pagrindinių gamybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.
19.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
19.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
19.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties
problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
79
19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus gamybos inžinerijos studijų
krypties inžineriniams uždaviniams.
19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo
darbams atlikti:
19.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
19.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
19.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
19.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
19.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
19.4.3. Turėti darbo su tipine įranga, naudojama gamybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
19.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti gamybos inžinerinius uždavinius:
19.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos inžinerines
problemas.
19.5.3. Suprasti gamybos inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
19.5.4. Suprasti gamybos inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius
darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.
19.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
19.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
19.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
19.6.3. Suprasti konkrečių gamybos inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai,
laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklos
rezultatus.
19.6.4. Išmanyti gamybos inžinerijos profesinės veiklos srities pagrindinius projektų
vykdymo ir valdymo aspektus.
19.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus gamybos
inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti gamybos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius
ir taikomuosius pagrindus bei sąvokas.
20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių gamybos inžinerijos žinių.
20.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties
problemoms suformuluoti ir išspręsti, taikydamas tinkamus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo
darbams atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti gamybos inžinerijos žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas
projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
80
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama gamybos inžinerijoje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinio darbo spręsti gamybos inžinerinius uždavinius gebėjimų:
20.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą konkretiems
studijuojamos gamybos inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių
konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos ir bendras tipines
inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti ir įvertinti studijuojamos gamybinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir
komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti gamybinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos principų ir švariosios gamybos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklą.
20.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti gamybos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems
inžineriniams uždaviniams spręsti.
21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius gamybos inžinerijos srities pasiekimus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas gamybos
problemas.
21.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines gamybos problemas, gebėti jas
aiškiai formuluoti ir spręsti.
21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams gamybos
uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę
analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
21.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
21.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus tipinėms ir specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos krypties projektavimo
darbams atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas gamybos
problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
21.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus.
21.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
81
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
21.4.3. Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių gamybos inžinerijos krypties inžinerinių
problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
21.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
21.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
21.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
21.5.4. Žinoti gamybinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių veiklos
nuoseklumą ir sąveiką, gebėti vertinti gamybinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
21.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti gamybos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.
23. Inžinerijos krypties studijos turi būti pagrįstos dėstymo ir savarankiško studijavimo
sinteze.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius gamybos inžinerijos mokslo pasiekimus ir
šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai reguliuoja dėstytojo
veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką veiklą, studijas. Studijų
procese gali būti taikomi įvairūs dėstymo metodai.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė), dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
82
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31.14. Realių gamybos technologinių procesų imitavimas kompiuteriniais simuliatoriais ir
kt.
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstymo metu studentai turi būti į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti diskutuotinus
klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijavimo medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Gamybos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą
gamybos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri
atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų
programos dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos
vadovų įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos
įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos
sudedamosios studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
83
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti, laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti
teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,
siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei
konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,
įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti
paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo
aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant gamybos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama
teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir
dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami
studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės
pagarbos ir geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami:
43.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumu.
43.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimu.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.
43.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.
43.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
84
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamuoju darbu bei jo gynimu ir kt.
44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento įgytas
bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro
kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti
studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat
vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpinių atsiskaitymų
įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)
vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) gamybos inžinerijos specialistų – mokslininkų,
praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
47. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei
nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant
įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų gamybos inžinerijos studijų krypties apraše.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Gamybos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
52. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Gamybos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.2. Ne mažiau kaip pusė gamybos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
85
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip gamybos inžinerijos krypties magistro
arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų
dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su gamybos
inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos gamybos inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys šios inžinerijos
krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys
nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50
procentų krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko
praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus,
sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo
kursuose.
55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų gamybos inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys šios inžinerijos
krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys
nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios
pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai gamybos inžinerijos krypties
studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų dėstytojų
turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai gamybos
inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų
mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama
į praktinę veiklą, iki 40 procentų gamybos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti
praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius
dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų
dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20
procentų antrosios pakopos studijų gamybos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus
pareigas einantys dėstytojai.
57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos
minimalius reikalavimus:
57.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
57.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
57.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
57.4. Praktinio darbo gamybos inžinerijos kryptyje gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
57.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
57.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
86
57.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
57.8. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
58. Gamybos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios pakopos
studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos
įgūdžiai.
59. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
60. Gamybos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios
mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema,
apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama
studentui praktikos metu.
61. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
62. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
62.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir
praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
62.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
63. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
64. Pirmosios ir antrosios pakopų gamybos inžinerijos krypčių studijos baigiamos viešai
ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
65. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis
ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą gamybos inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo
darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų
nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą,
gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti
metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės ir komercinės aplinkos, teisės
aktų bei finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius,
informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos
įgūdžius.
66. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais
moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis
programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti
žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus
gamybos inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos)
tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
67. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino
vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų gamybos inžinerijos krypties specialistų –
mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi
būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.
68. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)
komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
87
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
69. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
70. Skiriami šie gamybos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:
slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus
(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo,
kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
71. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
71.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 71.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
71.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus gamybos inžinerijos veiklos išmanymas.
71.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
71.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
71.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai,
gerai valdoma darbotvarkė.
71.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe.
Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 71.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
71.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos krypties veiklos situacijose.
71.2.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
71.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami
tiksliai.
71.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
71.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 71.3.1. Gamybos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.
71.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą gamybos inžinerijos veiklą,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
71.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
71.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
71.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
88
71.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis gamybos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku, kur
labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau
nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
72. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės gamybos inžinerijos veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai,
sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai.
72.1.5. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma
darbotvarkė.
72.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros
perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo
darbuotojo poziciją.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos krypties veiklos situacijose. Turėdamas
inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
72.2.3. Geba greitai taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
72.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
72.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
72.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerijos krypties veiklų valdymą; galima tikėtis
reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Turi bazinių gamybos inžinerijos žinių ir jų supratimą, fragmentiškų praktinių
gebėjimų.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.
72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
89
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi, kur
nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.
73. Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Fundamentalus gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su
tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama
programos studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei gamybos inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
73.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
73.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
73.1.6. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius bendruosius
gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.
73.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
73.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, gamybos inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Fundamentinis gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su
tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
73.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
73.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti
darbotvarkę.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
73.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos
inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinį fundamentinį gamybos inžinerijos bei jai artimų inžinerijos krypčių
supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
73.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
90
73.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi.
91
6 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
JŪRŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jūrų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami jūrų
inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Lietuvos studijų
pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21
d. įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139),
Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375),
Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, ir EUR-ACE
inžinerijos programų akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir
universitetinių antrosios studijų pakopos jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programoms.
5. Jūrų inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos kodas –
H500. Kryptį sudaro šios šakos: H510 Laivų statyba, H520 Laivų projektavimas, H530 Jūrų uostų
inžinerija, H540 Laivyno inžinerija, H550 Atviros jūros inžinerija, H560 Laivų jėgainių inžinerija.
Baigus jūrų inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo
kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas vienos kryptį sudarančių krypčių šakų profesinio
bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas, įgyjamas krypties ar
vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro
diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios studijų pakopos arba vientisąsias studijas krypties ar
vienos iš kryptį sudarančių šakų studijas, magistro laipsnis liudijamas universiteto išduodamu
magistro diplomu.
5.4. Baigus studijas pagal konvencinės (valstybės reguliuojamos) specialybės akredituotą
studijų programą, kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos suteikimo pažyma.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus inžinerijos
krypčių grupės studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos
mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės
kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
92
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
7. Jūrų inžinerijos studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Jūrų
inžinerijos studijų programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų, tais atvejais, kai tai nustatyta
kitais norminiais teisės aktais, studijų programos apimtis gali būti 240 studijų kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažesnė nei 180 ir ne
didesnė kaip 240 studijų kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 studijų kreditų.
7.4. Universitetinių vientisųjų studijų apimtis – 300–360 studijų kreditų.
8. Organizuojant jūrų inžinerijos studijas skirtingomis formomis, to paties
kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi
būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Jūrų inžinerijos pirmosios studijų pakopos studijose gali būti numatytos dviejų
krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę inžinerijos krypties studijų programą nustato aukštoji mokykla.
Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių dviejų krypčių studijų programų galimybės turi
būti derinamos su Lietuvos saugios laivybos administracija.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami
asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar
technologijos krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju
atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba tenkinantys universiteto nustatytus
pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios studijų pakopos studijų metu pasiekti studijų
rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros
studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Jūrų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrenginius, priemones ir
sistemas, skirtas saugiai, efektyviai, ekonomiškai ir tausojančiai naudoti gamtiniams ištekliams ir
gamtos reiškiniams žmonių poreikiams tenkinti. Per jūrų inžinerijos studijas asmuo turi įgyti
aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus
veiklos pagrindą. Jūrų inžinerija sujungia įvairių inžinerijos krypčių žinias, reikalingas vandens
transporto priemonių ir jų propulsinėms bei bortinėms sistemoms projektuoti, statyti, eksploatuoti ir
techniškai prižiūrėti.
12. Pagrindinis jūrų inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą
būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms
technologijoms naudoti globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis
aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją, mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras universitetinių jūrų inžinerijos krypties studijų tikslas yra įgyti pakankamų
matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti
93
gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.
14. Koleginės jūrų inžinerijos krypties studijos turi būti nukreiptos į mokslo žinių ir
technologijų taikymą bei projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Jūrų inžinerijos
krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios
bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų
pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
16. Papildomi jūrų inžinerijos studijų krypties konvencinėms (valstybės
reguliuojamoms) studijų programų reikalavimai yra nustatyti tarptautiniais teisės aktais, kuriuos yra
ratifikavusi ar kitaip pripažinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17. Planuojant ir vykdant jūrų inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į tai, kad
inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir
taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus, materialiuosius ir
nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Universitetinės ir koleginės jūrų inžinerijos studijų krypties pirmosios studijų
pakopos studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis
fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti
suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas. Koleginės studijos turi būti nukreiptos į
praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų
programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių
uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.
19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę jūrų inžinerijos krypties studijų
programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis,
išvardytomis šio Aprašo 20–22 punktuose.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,
reikalingus studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams
suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties sąvokas ir
suprasti jų turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos žinių, svarbių
dirbant praktiškai.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą
atitinkančios jūrų inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
krypties projektavimo darbams atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
94
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje jūrų inžinerijos
kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų
programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties
esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas jūrų
inžinerijos uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę
įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties
analitinius ir modeliavimo metodus.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
krypties projektavimo darbams atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties inžinerines
žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
95
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus jūrų inžinerijos eksperimentus, apdoroti ir vertinti
jų duomenis bei pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos
kryptyje, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas jūrų inžinerijos problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas, asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties principus ir
gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius jūrų inžinerijos srities pasiekimus.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams jūrų inžinerijos uždaviniams
spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos
krypties projektavimo darbams atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nepažįstamoms problemoms spręsti,
tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus.
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius jūrų inžinerijos
krypties tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
96
22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties inžinerinių
problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios studijų pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios
studijų pakopos lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programos studijų rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius jūrų inžinerijos mokslo pasiekimus ir
šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus, siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos jūrų
inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti taikomi
įvairūs dėstymo metodai:
30.1. Gnoseologiniai metodai, nukreipti į pažintinių gebėjimų ugdymą ir žinių suteikimą
(pažinimo, žinių perteikimo akademinėse pratybose), žinių suvokimo metodai (pasakojimas,
pokalbis, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų
modeliavimas).
30.2. Veikdinamieji metodai, nukreipti į praktinių, taip pat socialinių bei asmeninių
gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai,
imitavimas, minčių lietus).
30.3. Savarankiškas studijas skatinantys metodai (savianalizė (refleksija), atvejo analizė,
problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš
patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai).
97
30.4. Tiriamieji metodai (informacijos paieška, savianalizė (refleksija), informacijos
analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų
interpretacija ir kt.).
30.5. Kontrolės ir savikontrolės metodai, teikiantys dėstytojui ir studentams profesinio
pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai įgalina studentą atlikti nuodugnesnius
taikomuosius tyrimus, įgyvendinant projektą ir rašant baigiamąjį darbą.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas priklauso nuo studijų formos (nuolatinė, ištęstinė),
dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo gerosios
patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Profesinė praktika. Rekomenduojama atlikti pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir
studijų institucijoje. Esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje
mokymo įstaigoje. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programų praktikas
rekomenduojama atlikti jūrų laivuose.
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu, naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.
32. Dėstymo metu studentai orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių
spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Jūrų inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą jūrų
inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų
šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
98
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos
dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų
įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės
procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios
studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais ir
jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Rekomenduojama, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti
teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,
siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei
konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,
įvardija profesinius lūkesčius bei pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti
paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, turi detalizuoti ir patvirtinti savo
mokymo įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.
42. Studentų pasiekimų vertinimo sistema bei tvarka grindžiama šiais pagrindiniais
principais:
42.1. Pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį.
42.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems.
42.3. Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir
vertinamiesiems.
42.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir
prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai
ir vaidmuo studentams įgyjant jūrų inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui turi būti paliekama teisė
rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir
dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami
studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės
pagarbos ir geranoriškumo principais. Dėstytojai, vertinantys studentus, studijuojančius
konvencines (valstybės reguliuojamas) specialybes, turi būti ne tik susipažinę su kompetencijos
įvertinimo metodais, bet ir privalo turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą
99
kompetenciją, vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją ir turi būti įgiję kompetencijos
vertinimo praktinės patirties. Jei, vertinant kompetenciją, būtinas treniruoklis, dėstytojai,
vertinantys studentus, turi būti įgiję praktinės patirties vertinti kompetenciją naudojant konkretaus
tipo treniruoklį. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti grindžiamos aiškiai
suformuluotais kriterijais, leidžiančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimų vertinimui gali būti
taikomi:
43.1. Egzaminas raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumas.
43.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimas.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.
43.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.
43.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamasis darbas ir jo gynimas ir kt.
44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas apibendrina studento įgytas bendrąsias
ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro
kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimų vertinimui gali būti naudojami šie metodai:
45.1. Diagnostinis vertinimas (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą
baigus temą ar kurso dalį).
45.2. Formuojamasis vertinimas (nuolat vykdomas studijų proceso metu).
45.3. Kaupiamasis vertinimas (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).
45.4. Apibendrinamasis vertinimas (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos
pabaigoje).
46. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
47. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
48. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomi ir slenkstinio lygmens
kriterijai, atspindintys minimalų privalomą pasiekti rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui
mažiausią teigiamą įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Jūrų inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
100
52. Jūrų inžinerijos krypties studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir
kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę
patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant
tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą
konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse,
mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą
patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis
vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Jūrų inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų jūrų inžinerinės krypties studijų pakopose gali dėstyti
asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.2. Ne mažiau kaip pusė jūrų inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip jūrų inžinerijos krypties magistro arba
jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų
dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
53.4. Visi studijų jūrų inžinerijos krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su
jūrų inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.
53.5. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programų dėstytojai turi
atitikti jiems nustatytus reguliuojančios konvencijos reikalavimus bei turėti atitinkamos
kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirtį.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų turi
dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos krypties tyrimus,
skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų krypties
programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties.
Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių
trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o konvencinių
(valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programose – atitinkamos kvalifikacijos darbo
patirties, susijusios su dėstomuoju dalyku.
55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų dalykų apimties turi
dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys jūrų inžinerijos krypties tyrimus,
skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių
studijų programų dėstytojai turi atitikti jiems nustatytus reguliuojančios konvencijos reikalavimus
bei turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirties. Ne mažiau kaip 10 procentų
pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys
dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai jūrų inžinerijos krypties studijų
programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų
turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai jūrų inžinerijos
krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės
veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę
veiklą, iki 40 procentų jūrų inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per
pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią
profesinės veiklos patirtį. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams
šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios
studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
101
57. Daugiau kaip pusė (konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų
programose – daugiau kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
58. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
58.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios studijų
pakopos studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų
įmanoma skaityti pirmoje dienos pusėje.
58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
58.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
58.4. Jūrų inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
58.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
58.6. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių programas vykdančios aukštosios
mokyklos turi turėti mokymo programai būtinas mokymo priemones (treniruoklius ir kitas
mokymui ir vertinimui naudojamas priemones ar įrangą) bei paskirti dėstytojus ar instruktorius,
turinčius reikiamą kvalifikaciją tinkamai dirbti su šia įranga.
58.7. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
58.8. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
58.9. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
59. Jūrų inžinerijos krypties praktika turi būti integrali ir privaloma pirmosios studijų
pakopos studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės
veiklos įgūdžiai.
60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
61. Jūrų inžinerijos krypties praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios
mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema
apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama
studentui praktikos metu.
62. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
62.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei
praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
62.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, bei teorijos ir praktikos plėtotės integralumą.
63. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
102
64. Konvencines (valstybės reguliuojamas) specialybių programas vykdančios
aukštosios mokyklos savo veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės
sistemų standartų reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti bei palaikyti kokybės sistemą kaip
priemonę, garantuojančią, kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.
65. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų jūrų inžinerijos studijų krypties studijos turi
būti baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o konvencinių (valstybės
reguliuojamų) specialybių studijos, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, – kvalifikacijos
suteikimo egzaminu, arba kvalifikacijos suteikimo egzaminu ir (ar) viešai ginamu baigiamuoju
darbu (projektu).
66. Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas
taikomasis ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių,
įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą jūrų inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės ir sintezės, projektavimo bei
tyrimo priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, parodyti socialinės bei komercinės
aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės
įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
67. Antrosios studijų pakopos studijų ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas)
turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas
kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu
(projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą,
vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus jūrų inžinerijos krypties darbus, savarankiškai mokytis ir
atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai
formuluoti tyrimų išvadas.
68. Baigiamojo darbo ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo
komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma
programa aukštosios mokyklos.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
69. Skiriami šie jūrų inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:
slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus
(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi
pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
70. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
70.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
70.1.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
70.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.
70.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
70.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
70.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Absolventas turi puikius
bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.
70.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
103
70.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos krypties veikla ir vadybine atsakomybe.
70.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
70.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
70.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos krypties veiklos situacijose.
70.2.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
70.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami
tiksliai.
70.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
70.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
70.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
70.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
70.3.1. Jūrų inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.
70.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
70.3.3. Yra pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą jūrų inžinerijos studijų krypties
veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
70.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
70.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
70.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
70.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities praktiku, kur
labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
71. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
71.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
71.1.1. Jūrų inžinerijos ir sisteminis jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra
išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
71.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros bei praktinės jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.
71.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
71.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka
greitai, sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus;
problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.
71.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
71.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
71.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas taps puikiu inžinieriumi novatoriumi.
Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų
valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
71.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
104
71.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos krypties veiklos situacijose. Turėdamas
inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
71.2.3. Geba greitai taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
71.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
71.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
71.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
71.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų valdymą.
71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
71.3.1. Turi bazinių jūrų inžinerijos žinių irjų supratimą bei fragmentiškų praktinių
gebėjimų.
71.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
71.3.3. Geba pagal analogiją taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
71.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
71.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
71.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
71.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.
72. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų
rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
72.1.1. Fundamentalus jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų
metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
72.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
72.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
72.1.6. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius
bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
72.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
72.1.8. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
72.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
105
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
72.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
72.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
72.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, jūrų ir
jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
72.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių
supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų
72.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda
įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
72.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis jūrų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi.
106
7 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
MECHANIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mechanikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami
mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.
įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų
programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros
studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės
studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), EUR-ACE inžinerijos programų
akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių
antrosios pakopos inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.
5. Mechanikos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos
kodas – H300. Kryptį sudaro šios šakos: Dinamika (H310), Mechanizmai ir mašinos (H320),
Mechanika (H330), Akustika ir vibracija (H340), Žemės ūkio technika (H350), Elektromechaninė
inžinerija (H360). Baigus mechanikos inžinerijos studijų krypčiai priklausančią studijų krypties
studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, suteikiamas mechanikos inžinerijos krypties ar vienos iš
kryptį sudarančių šakų profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio
bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas mechanikos inžinerijos
krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu
bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas mechanikos inžinerijos
krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu
magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus mechanikos
inžinerijos studijų krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
107
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
7. Mechanikos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir
ištęstine forma. Mechanikos inžinerijos studijų krypties programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.
8. Organizuojant mechanikos inžinerijos studijas skirtingomis formomis, to paties
kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi
būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Mechanikos inžinerijos krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (mechanikos inžinerijos ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas
dvigubas mechanikos krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis.
Reikalavimus stojantiesiems į gretutinę mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programą
nustato aukštoji mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę mechanikos inžinerijos ar
artimų jai kitų technologijos srities krypčių grupės studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro
laipsnį (pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų
bakalauro laipsnį ir tenkinantys universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus.
Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti
mechanikos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Mechanika – tai mokslas, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą –
mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Mechanikos inžinerija – tai
mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios
tikslas – palaikyti techniškai veikiančius ir kurti naujus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus
mechanizmus ir mašinas, skirtas naudoti gamtiniams ištekliams ir gamtos reiškiniams žmonių
poreikiams tenkinti. Per mechanikos inžinerijos krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį
išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą inžinieriaus profesinės veiklos
pagrindą.
12. Pagrindinis mechanikos inžinerijos studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą
būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms
technologijoms naudoti globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų nuostatą domėtis mechanikos inžinerijos mokslų naujovėmis, mokėtų
taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos
pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir
svarbą visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras universitetinių mechanikos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų
matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti
gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.
108
14. Koleginės mechanikos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į
mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į projektų
įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Mechanikos
inžinerijos krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės
praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis
žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant mechanikos inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į
tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su
fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius
mechanikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų
programa geriausiai atitiktų specifinius mechanikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos
reikalavimus.
18. Universitetinės ir koleginės mechanikos inžinerijos studijų krypties pirmosios
pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei
veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius
gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti mechanikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas,
tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių
inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir
naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas,
naujų inžinerinių sprendimų radimas.
19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę mechanikos inžinerijos studijų
krypties grupės programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 21–23 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,
reikalingus mechanikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti svarbiausias mechanikos inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.
20.1.3. Turėti pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.
20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos krypties problemoms
išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir
jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas mechanikos
inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.
109
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos krypties projektavimo
darbams atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas
projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:
20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems
sprendimams įgyvendinti.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus mechanikos
inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti mechanikos inžinerijos krypties esminius teorinius ir
taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių.
21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos krypties problemoms
suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.
21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus mechanikos inžinerijos krypties analitinius ir
modeliavimo metodus.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos krypties projektavimo
darbams atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti mechanikos krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir
įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
21.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
110
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,
turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.
21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
21.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
21.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
22.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti mechanikos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti
naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.
22.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams
spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios mechanikos
inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:
22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nepažįstamoms problemoms spręsti,
tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus.
22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
22.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis,
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti
kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
111
22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios mechanikos inžinerijos krypties
inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
22.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
22.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti mechanikos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius mechanikos inžinerijos mokslo pasiekimus ir
šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus, siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
mechanikos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų
metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų
savarankišką veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji
dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,
ištęstinė), dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo
gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
112
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Profesinė praktika. Rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir
studijų institucijoje. Esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje
mokymo įstaigoje.
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.
Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti
diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijavimo medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Mechanikos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą
mechanikos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri
atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų
programos dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos
vadovų įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės
procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios
studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
113
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti
teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,
siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei
konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,
įvardija profesinius lūkesčius bei pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti
paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka
grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų
pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo
sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –
vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų
įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo
aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant mechanikos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui
paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį,
vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius.
Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo,
abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimų vertinimui gali būti
taikomi:
43.1. Egzaminas raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumas.
43.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimas.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.
43.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.
43.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamasis darbas (projektas) ir jo gynimas ir kt.
44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti
studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro,
bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
114
45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (norint išsiaiškinti studento
pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat vykdomas
studijų proceso metu), kaupiamuoju (sumuojant tarpinių atsiskaitymų įvertinimus) ir
apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje) vertinimas.
Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką, semestrą, kursą
ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti judėjimą
siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus, bendradarbiauti su
dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodų, užduočių
skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) mechanikos inžinerijos specialistų – mokslininkų,
praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
47. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei
nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant
įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.
49. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų mechanikos inžinerijos studijų krypties apraše.
50. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
51. Mechanikos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi
turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
52. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro
bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų
mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo
metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti
užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,
pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų
studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,
kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.
53. Mechanikos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie
reikalavimai:
53.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
53.2. Ne mažiau kaip pusė mechanikos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti mechanikos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį
laipsnį.
53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip mechanikos inžinerijos krypties
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų mechanikos
inžinerijos krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
115
53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su mechanikos
inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.
54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos mechanikos inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys mechanikos
inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys
nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50
procentų mechanikos inžinerijos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus
dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas
penkerius metaus, sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba
kvalifikacijos kėlimo kursuose.
55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų mechanikos
inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys
mechanikos inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei
dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10
procentų pirmosios pakopos studijų mechanikos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus
pareigas einantys dėstytojai.
56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai mechanikos inžinerijos krypties
studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų dėstytojų
turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai atitinkamos
mechanikos inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) mechanikos
inžinerijos krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus.
Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų atitinkamos inžinerijos
krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne
trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į
praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta
profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų
mechanikos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
58. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
69.1 Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
69.2 Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
69.3 Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
69.4 Mechanikos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
69.5 Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
69.6 Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
69.7 Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
116
69.8 Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
59. Mechanikos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų
pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos
įgūdžiai.
60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
61. Mechanikos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios
mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema,
apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama
studentui praktikos metu.
62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
63. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
63.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir
praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
63.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.
64. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi mechanikos
inžinerijos krypties technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės
specialistų, dalis ar visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
65. Pirmosios ir antrosios pakopų mechanikos inžinerijos krypčių studijos baigiamos
viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis
ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą mechanikos inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei
komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų
analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
67. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais
moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis
programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti
žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus
atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus,
aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
68. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino
vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų mechanikos inžinerijos krypties specialistų
– mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi
būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.
69. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)
komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
117
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
70. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų
apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.
71. Skiriami šie mechanikos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:
slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus
(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo,
kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
72. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
72.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji
gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
72.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su mechanikos inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
72.2.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir mechanikos inžinerijos pažangą.
72.2.4. Įprasti mechanikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai
atliekami tiksliai.
72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su mechanikos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali
užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Mechanikos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai – fragmentiški.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą mechanikos inžinerijos krypties
veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
118
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities
praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas,
tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.
73. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros ir praktinės mechanikos inžinerinės veiklos išmanymas.
73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka
greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.
73.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius
bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
73.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.
Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos inžinerijos krypties inžinerinių
veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo
ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.
Turėdamas mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
73.2.3. Geba greitai taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
73.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis
reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinių mechanikos inžinerijos žinių ir jų supratimą, taip pat fragmentiškų
praktinių gebėjimų.
73.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.
73.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
119
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur
nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.
74. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Fundamentalus mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų
metu.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros ir mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
74.1.6. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs
bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.
74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
74.1.8. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, mechanikos inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą
vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio
administravimo darbuotojo poziciją.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos
situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.
74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.
74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti
darbotvarkę.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
74.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
mechanikos inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo
darbuotojo poziciją.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių
supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
74.3.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
120
74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, jas taisyti – ne visuomet.
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities inžinieriumi.
121
8 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
SAUSUMOS TRANSPORTO INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sausumos transporto inžinerijos krypties studijų aprašu (toliau – Aprašas)
reglamentuojami sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji
reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Lietuvos studijų
pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21
d. įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139),
Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375),
Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, ir EUR-ACE
inžinerijos programų akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų
programą.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir
universitetinių antrosios studijų pakopos sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų
programoms.
5. Sausumos transporto inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų
sričiai. Kryptį sudaro šios šakos: Automobilių transporto inžinerija (E210), Geležinkelių transporto
inžinerija (E220), Transporto technologinių sistemų inžinerija (E230), Saugaus eismo inžinerija
(E240). Baigus sausumos transporto inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas,
įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas sausumos transporto inžinerijos profesinio
bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas sausumos transporto
inžinerijos bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas sausumos transporto
inžinerijos magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus sausumos
transporto inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
122
7. Studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Sausumos transporto
inžinerijos studijų programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 studijų
kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 studijų kreditų.
8. Organizuojant sausumos transporto inžinerijos krypties studijas skirtingomis
formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai,
mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Sausumos transporto inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali
būti numatytos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus
suteikiamas dvigubas pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis
laipsnis.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę sausumos transporto
inžinerijos krypties studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po
papildomųjų ar išlyginamųjų studijų). Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi
užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros studijų
programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Sausumos transporto inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir
efektyviai bei saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir
gamtos reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo sausuma poreikiams tenkinti. Joje technologijų
ir inžinerijos mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant
sausumos transporto priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar
patobulinti priemones ir sistemas saugiai, efektyviai, greitai, komfortiškai, ekonomiškai ir
ekologiškai darniai žmonėms judėti ir kroviniams pervežti. Per sausumos transporto inžinerijos
studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą
profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą. Sausumos transporto inžinerija apima kelių transportą,
geležinkelių transportą, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros mašinas bei įrenginius,
vamzdynų transportą.
12. Pagrindinis sausumos transporto inžinerijos studijų krypties tikslas yra suteikti tokį
išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms
technologijoms naudoti globaliose rinkose.
12.2. Poreikį domėtis sausumos transporto inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti
įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendrasis universitetinių sausumos transporto inžinerijos studijų tikslas yra įgyti
pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių,
išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi
išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos
poreikius.
123
14. Koleginės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijos yra nukreiptos į
mokslo žinių ir technologijų taikymą bei projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą.
15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar
pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Sausumos
transporto inžinerijos studijų krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos
teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo
praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos
patvirtinimo.
16. Planuojant ir vykdant sausumos transporto inžinerijos studijas, būtina atsižvelgti į
tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su
fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Universitetinės ir koleginės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties
pirmosios studijų pakopos studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai
reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius
gebėjimus ir siekti suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos
turi būti nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o
universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei
taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų
radimas.
18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę sausumos transporto inžinerijos
studijų krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 20–22 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose
studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.
19. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
19.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
19.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų fizikinius ir cheminius procesus bei reiškinius,
kuriais remiantis aiškinami gamtinės ir technologinės aplinkos vyksmai, taip pat matematikos
dėsningumus ir dėsnius, reikalingus sausumos transporto inžinerijos studijų krypties
fundamentiniams pagrindams suprasti.
19.1.2. Žinoti svarbiausias sausumos transporto inžinerijos studijų krypties sąvokas ir
suprasti jų turinį.
19.1.3. Turėti pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių apie mašinų konstrukcijas,
jų veikimo ir eksploatavimo principus, konstrukcines ir eksploatacines medžiagas, svarbių dirbant
praktiškai.
19.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
19.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
19.2.1. Gebėti taikyti savo dalykines žinias ir supratimą sausumos transporto inžinerijos
studijų krypties problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius, ir
jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę, laboratorinę bei gamybinę įrangą.
19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas sausumos transporto
inžinerijos studijų krypties kokybinius ir kiekybinius inžinerinius uždavinius.
124
19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties
projektavimo darbams atlikti:
19.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą, vykdydamas, organizuodamas bei
kontroliuodamas vidaus degimo variklių, mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių sistemų,
transporto mašinų technologinius procesus pagal apibrėžtus reikalavimus.
19.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti projektuodamas technologinius
procesus.
19.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
19.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją, naudodamasis informacinėmis
technologijomis, duomenų bazėmis, programine įranga ir kitais moksliniais bei inžineriniais
informacijos šaltiniais.
19.4.2. Gebėti atlikti sausumos transporto inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus
bandymus, praktinius ir laboratorinius darbus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų
praktines išvadas.
19.4.3. Turėti darbo su technologine įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos
studijų kryptyje, įgūdžių.
19.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:
19.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei technologinę įrangą,
reikalingą projektuoti, organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti transporto priemonių variklių, valdymo
sistemų valdymo bei reguliavimo įrenginių diagnostikos ir priežiūros technologinį procesą.
19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines transporto
priemonių saugaus eksploatavimo problemas.
19.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos, ekonomines ir komercines
aplinkybes.
19.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
19.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
19.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir daugiaprofilinėje grupėje
(komandoje).
19.6.2. Mokėti bendrauti taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų su
inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
19.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
19.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus, atsiskleidžiančius per organizacinius įgūdžius, mokėjimą planuoti ir įgyvendinti
produktyvius bei veiksmingus darbo metodus.
19.6.5. Suvokti individualaus profesinio tobulėjimo, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam
pasirengti.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos, mechanikos pagrindus, reikalingus
sausumos transporto inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.
20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties
esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.
20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių.
20.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą transporto priemonių parinkimo, tobulinimo,
pritaikymo specifiniams poreikiams, jų patikimumo ir saugumo didinimo bei kitoms sausumos
125
transporto inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti, pasirinkdamas tinkamus
metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius
uždavinius, ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, tinkamus sausumos
transporto inžinerijos kryptyje.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos krypties
projektavimo darbams atlikti.
20.3.1. Gebėti taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą
apie vidaus degimo variklių konstrukcinius, teorinius principus, transporto priemonių mechanines,
elektrines, hidraulines bei pneumatines darbo ir valdymo sistemas, jų struktūrą, veikimą,
tinkamumą, projektavimo principus, dinamiką, kurdamas ir įgyvendindamas projektus,
atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su mechaninių judesių, jėgų, virpesių, skysčių ir dujų srauto parametrų
matavimo įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
20.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams
transporto priemonių ir technologinės įrangos tobulinimo, pritaikymo specifinėms funkcijoms ar
darbo sąlygoms, saugumo didinimo ir kitiems sprendimams įgyvendinti, žinoti transporto
priemonių ir inžinerinių įrenginių konstrukcijas, išmanyti veikimo principus, funkcijas, turėti
pradinių jų naudojimo gebėjimų.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
20.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų, matematikos ir mechanikos
pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti sausumos transporto inžinerijos krypties mašinų, įrenginių
ir sistemų principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.
21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius sausumos transporto inžinerijos srities
pasiekimus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas transporto
priemonių ir technologinių įrenginių bei sistemų tobulinimo, tyrimo, projektavimo problemas.
126
21.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą, praktiškai spręsdamas inžinerinius
uždavinius taikyti teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,
skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
21.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
21.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos krypties
projektavimo darbams atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas transporto priemonių ir technologinių sistemų kūrimo,
eksploatavimo, projektavimo, tyrimo žinias ir supratimą, spręsdamas nepažįstamas problemas, tarp
jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
21.3.2. Gebėti inovatyviai taikyti ir plėtoti naujas, originalias inžinerines idėjas ir metodus.
21.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis,
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius transporto
priemonių, sistemų bei technologinių procesų tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis bei
pateikti kvalifikuotas išvadas.
21.4.3. Gebėti suprasti ir įvertinti naujų sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinių
problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.
21.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:
21.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
21.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
tinkamus inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
21.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
21.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
21.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti sausumos transporto inžinerijos krypties studijų programos studijų
rezultatus.
23. Inžinerijos krypties studijos turi būti pagrįstos dėstymo ir savarankiško studijavimo
sinteze.
24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
127
25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius inžinerijos mokslo pasiekimus bei šiuolaikinės
didaktikos reikalavimus ir kintančius darbo rinkos poreikius.
26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus, siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti taikomi įvairūs
dėstymo metodai.
31. Dėstymo metodikos pasirinkimas priklauso nuo studijų formos (nuolatinė, ištęstinė),
dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo gerosios
patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir
studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
31.1. Paskaitos.
31.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
31.3. Individualios konsultacijos.
31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
31.5. Pratybos.
31.6. Parodomieji užsiėmimai.
31.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų
institucijoje).
31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
31.10. Pažintinės išvykos.
31.11. Atvejų analizė.
31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.
32. Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų,
padedančių spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
32.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
32.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
33. Sausumos transporto inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu
įgyvendinti projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant
128
sudėtingą inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri
atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:
33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos
dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų
įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės
procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios
studijų proceso dalys.
35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
36. Rekomenduojama, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos
poreikius, parengimą.
40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, turi detalizuoti ir tvirtinti savo
mokymo įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.
42. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais
principais:
42.1. Pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį.
42.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems.
42.3. Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir
vertinamiesiems.
42.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir
prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai
ir vaidmuo, studentams įgyjant inžinerinių žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė rinktis
tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomojo
dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami studentų
129
pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir
geranoriškumo principais.
44. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimų vertinimui gali būti
taikomi:
44.1. Egzaminas raštu ar žodžiu.
44.2. Kolokviumas.
44.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
44.4. Uždavinių sprendimas.
44.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.
44.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.
44.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
44.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
44.9. Praktikos ataskaita.
44.10. Baigiamasis darbas (projektas) bei jo gynimas ir kt.
45. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti
studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro,
bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
46. Studento pasiekimai vertinami taikant šiuos metodus:
46.1. Diagnostinį vertinimą (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą
baigus temą ar kurso dalį).
46.2. Formuojamąjį vertinimą (nuolat vykdomas studijų proceso metu).
46.3. Kaupiamąjį vertinimą (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).
46.4. Apibendrinamąjį vertinimą (patvirtina studento pasiekimus studijų programos
pabaigoje).
47. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
48. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų
profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
49. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
50. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
51. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
52. Inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
130
53. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų
kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose
tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir
pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,
kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose,
profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl
jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos
žinios ir gebėjimai.
54. Inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
54.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
54.2. Ne mažiau kaip pusė sausumos transporto inžinerijos studijų krypties dalykus
dėstančio akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą
kvalifikacinį laipsnį.
54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip sausumos transporto inžinerijos
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos
krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su sausumos
transporto inžinerijos problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.
55. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų turi
dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys sausumos transporto inžinerijos krypties
tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų krypties
programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties.
Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių
trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.
56. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų sausumos transporto
inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys
atitinkamos inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei
dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10
procentų pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas
einantys dėstytojai.
57. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai sausumos transporto inžinerijos
krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų
dalykų dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai
sausumos transporto inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties
dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų
programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų sausumos transporto inžinerijos krypties
dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3
metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą
orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos
patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų krypties dalykų turi
dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
58. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose –
daugiau kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje
pagal pagrindinio darbo sutartį.
59. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
59.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
131
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
59.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
59.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
59.4. Atitinkamos inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti
stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
59.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
59.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
59.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
59.8. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
60. Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos studijų dalis. Ji turi
garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.
61. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta
profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje turi būti apibrėžiami praktikos
reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema,
apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama
studentui praktikos metu.
63. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
64. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio
bei praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
64.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, bei teorijos ir praktikos plėtotės integralumą.
65. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos
technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar
visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.
66. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos
savo veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės sistemų standartų
reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti bei palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,
kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.
67. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų sausumos transporto inžinerijos studijų
krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
68. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis
ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų
gebėjimų ir turi pakankamą sausumos transporto inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu studentas turi parodyti
132
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei
komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų
analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
69. Antrosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas
savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,
atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)
magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų
asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos
krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų
išvadas.
70. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino
vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų,
praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei
vykdoma programa aukštosios mokyklos.
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
71. Skiriami šie inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis
(minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei
vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti
visi diplomą įgyjantys studentai.
72. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
72.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.
72.1.5. Naujų inžinerijos žinių absolventas įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius
bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
72.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine
atsakomybe.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
72.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra
geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos krypties veiklos situacijose.
72.2.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,
kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
72.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami
tiksliai.
133
72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
72.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros
perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine
atsakomybe.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
72.3.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra
fragmentiški.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą sausumos transporto inžinerijos
krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities praktiku, kur
svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.
73. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
73.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros bei praktinės sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinės
veiklos išmanymas.
73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka
greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.
73.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
73.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.
Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto krypties inžinerinių
veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
73.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję
praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos krypties veiklos situacijose.
Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
73.2.3. Geba greitai taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
134
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
73.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinių veiklų
valdymą.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
73.3.1. Turi bazinių sausumos transporto inžinerijos žinių ir jų supratimą, taip pat
fragmentiškų praktinių gebėjimų.
73.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų
sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
73.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.
74. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
74.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
74.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo
susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų
metu.
74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.
74.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o
problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
74.1.6. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
74.1.8. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir
reikšmingą vadybinę atsakomybę.
74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
74.2.1. Fundamentinis sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių
supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama
studijų metu.
74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų inžinerinių
krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius
tyrimus.
74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
135
74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus.
74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę.
74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
74.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą bei reikšmingą
vadybinę atsakomybę.
74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų
inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų su tuo susijusių praktinių gebėjimų.
74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
74.3.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
74.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
74.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru sausumos transporto inžinerijos
srities inžinieriumi.
136
9 priedas
INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS
STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Statybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami
statybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Lietuvos studijų
pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21
d. įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139),
Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375),
Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, ir EUR-ACE
inžinerijos programų akreditavimo standartu (2008).
3. Aprašo paskirtis ir tikslai:
3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,
vykdydamos ir vertindamos statybos inžinerijos krypties studijų programas.
3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant šios
krypties studijų programas.
3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti statybos inžinerijos
krypties studijų programas.
4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir
universitetinių antrosios studijų pakopos statybos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.
5. Statybos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos kodas
–H200. Kryptį sudaro šios šakos: Statinių konstrukcijų inžinerija (H210), Kelių inžinerija (H220),
Vandens inžinerija (H230), Statinių inžinerinės sistemos (H240), Geotechninė inžinerija (H250),
Geodezija (H260), Urbanistinė inžinerija (H270). Baigus statybos inžinerijos studijų krypčiai
priklausančias studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų
profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.
5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš
kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.
5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš
kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.
6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus statybos
inžinerijos studijų krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos
kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
137
7. Statybos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine
forma. Statybos inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti tokia:
7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų.
7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 studijų
kreditų.
7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 studijų kreditų.
8. Organizuojant statybos inžinerijos krypties studijas skirtingomis formomis, to paties
kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi
būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
9. Statybos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos
dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas
pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus
stojantiesiems į gretutinę statybos inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji
mokykla.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį
kaip vidurinį išsilavinimą.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę statybos inžinerijos studijų
krypties studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po
papildomųjų ar išlyginamųjų studijų). Pirmosios pakopos universitetinių studijų metu pasiekti
studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti statybos inžinerijos studijų krypties
magistrantūros studijų programas.
II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Statybos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti bei efektyviai ir
saugiai naudoti įrangą, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius,
žmonių būsto, darbo ir poilsio užstatytos aplinkos poreikiams tenkinti. Inžinerinė veikla – tai
sistemingi mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiami darbai, kurių tikslas
– kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas statybos medžiagas, statinių konstrukcijas, jų
statybos technologijas, projektuoti, planuoti ir organizuoti statybą. Per statybos inžinerijos krypties
studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą
statybos inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą. Statybos inžinerija apima gyvenamuosius ir
negyvenamuosius pastatus, specialiuosius ir hidrotechninius statinius, sporto ir kitos paskirties
pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus.
12. Pagrindinis statybos inžinerijos studijų krypties studijų tikslas yra suteikti tokį
išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:
12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms
technologijoms naudoti globaliose rinkose.
12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis statybos inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti
įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su
humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą
visuomenės raidai.
12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.
12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.
13. Bendras universitetinių statybos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų
matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti
gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti
individualius aukštosios mokyklos siekius ir galimybes bei atitikti pramonės ir rinkos poreikius.
138
14. Koleginės statybos inžinerijos studijų krypties studijos turi būti nukreiptos į mokslo
žinių ir technologijų taikymą bei į statybos projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų
valdymą.
15. Statybos inžinerijos studijų krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad
studentai įgytų teorinių ir pirminių praktinių žinių bei gebėjimų, juos papildant reikiama inžinerinio
darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, kurios leistų siekti įgyti statybos inžinieriaus profesinę
kvalifikaciją.
16. Planuojant ir vykdant statybos inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į tai,
kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su
fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,
materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.
III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Universitetinės ir koleginės statybos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos
studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių
mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti suteikti bei
tobulinti statybos inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos turi būti
labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o
universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti ir naujausių žinių įsisavinimas bei
taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų
radimas.
18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę statybos inžinerijos studijų
krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto
nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo20–22 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose
apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir
supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis
projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir
asmeniniai gebėjimai).
19. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:
19.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
19.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,
reikalingus studijų programą atitinkančios statybos inžinerijos krypties fundamentiniams
pagrindams suprasti.
19.1.2. Žinoti svarbiausias statybos inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.
19.1.3. Turėti pagrindinių statybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.
19.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.
19.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
19.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos krypties problemoms
išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.
19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas statybos inžinerijos krypties
uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.
19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas statybos inžinerijos
krypties inžinerinius uždavinius.
19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
19.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas
statybos inžinerijos krypties projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.
19.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
19.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:
139
19.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais
mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
19.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti
jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.
19.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
19.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:
19.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems
sprendimams įgyvendinti.
19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines statybos
sektoriaus problemas.
19.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.
19.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir
gaisrinės saugos reikalavimus.
19.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
19.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.
19.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
19.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės
etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.
19.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo
aspektus.
19.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
20. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:
20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus statybos
inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suvokti.
20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti statybos inžinerijos krypties esminius teorinius ir
taikomuosius pagrindus bei sąvokas.
20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių statybos inžinerijos žinių.
20.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo
krypčių metodus ir procesus.
20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos krypties problemoms
suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.
20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas statybos
inžinerijos krypties uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei
gamybinę įrangą.
20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus statybos inžinerijos krypties analitinius ir
modeliavimo metodus.
20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
20.3.1. Gebėti taikyti statybos inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas
ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.
20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.
20.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
20.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų
bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
20.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis
bei pateikti išvadas.
20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.
20.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:
140
20.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams
sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, turėti
pradinių jų naudojimo gebėjimų.
20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.
20.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines
aplinkybes.
20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą
bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.
20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
20.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.
20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.
20.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis
profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
20.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų
sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.
21. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:
21.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:
21.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,
nuodugniai žinoti ir suprasti statybos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems
inžineriniams uždaviniams spręsti.
21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius statybos inžinerijos srities pasiekimus.
21.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:
21.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.
21.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai
formuluoti ir spręsti.
21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams statybos inžinerijos srities
uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę
analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.
21.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir
komercinių reikalavimų svarbą.
21.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų
sprendimams įgyvendinti.
21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos krypties projektavimo darbams
atlikti:
21.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nepažįstamoms problemoms spręsti,
tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.
21.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus.
21.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai
neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.
21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:
21.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis
naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.
21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus,
gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.
21.4.3. Gebėti ištirti naujų statybos inžinerijos krypties inžinerinių problemų sprendimo
metodų ir būdų pritaikomumą.
21.5. Turėti praktinio darbo įgūdžių spręsti statybos krypties inžinerinius uždavinius:
21.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines
problemas.
141
21.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti
inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.
21.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
21.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,
gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
21.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:
21.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos
lygiu.
21.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,
veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Dėstymo, studijų ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai
galėtų efektyviai pasiekti statybos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.
23. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti
ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
24. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai
peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius statybos inžinerijos mokslo pasiekimus ir
šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.
25. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų
aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti
nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo
metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis
yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.
26. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir
rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.
27. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti
įvairius dėstymo metodus, siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
28. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir
studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai
įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.
29. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos
statybos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti
taikomi įvairūs dėstymo metodai:
29.1. Gnoseologiniai, nukreipti į pažintinių gebėjimų ugdymą ir žinių suteikimą
(pažinimo, žinių perteikimo akademinėse pratybose), žinių suvokimo (pasakojimas, pokalbis,
iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų modeliavimas)
metodai.
29.2. Veikdinamieji metodai, nukreipti į praktinių, taip pat socialinių ir asmeninių
gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai,
imitavimas, minčių lietus).
29.3. Savarankiškas studijas skatinantys metodai (savianalizė (refleksija), atvejo analizė,
problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš
patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai).
29.4. Tiriamieji metodai (informacijos paieška, savianalizė (refleksija), informacijos
analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų
interpretacija ir kt.).
142
29.5. Kontrolės ir savikontrolės metodai teikia dėstytojui ir studentams profesinio
pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai leidžia studentui atlikti nuodugnius taikomuosius
tyrimus ir pristatyti juos projektu ar baigiamuoju darbu.
30. Dėstymo metodikos pasirinkimas priklauso nuo studijų formos (nuolatinė, ištęstinė),
dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo gerosios
patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias
kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys
dėstymo ir studijų metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento
savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:
30.1. Paskaitos.
30.2. Laboratoriniai užsiėmimai.
30.3. Individualios konsultacijos.
30.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).
30.5. Pratybos.
30.6. Parodomieji užsiėmimai.
30.7. Profesinė praktika (rekomenduojama atlikti pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir
studijų institucijoje).
30.8. Individualūs arba komandiniai projektai.
30.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.
30.10. Pažintinės išvykos.
30.11. Atvejų analizė.
30.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.
30.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas,
žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.
31. Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų,
padedančių spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:
31.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant
svarbiausią informaciją.
31.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais
aspektais.
31.3. Problemų, kylančių iš studijų medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.
31.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.
32. Statybos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti
projektus. Projektai turi ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą statybos
inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų
šiuos studento įgytus gebėjimus:
32.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais
dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.
32.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).
32.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.
32.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.
32.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.
32.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.
32.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.
33. Darbas statybos srities įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos
dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų
įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės
procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios
studijų proceso dalys.
143
34. Studijos turi būti susietos su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais
ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijų formas kaip
moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant
absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar
gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
35. Rekomenduojama, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su
komandiniu darbu.
36. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų
suderinamumo.
37. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti
dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti
laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo
tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų
terminus ir kt.).
38. Dėstymas ir studijos turi užtikrinti statybos srities specialistų, atitinkančių darbo
rinkos poreikius, parengimą.
39. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti
studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir
praktinius gebėjimus.
40. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus
reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo
įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.
41. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais
principais:
41.1. Pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį.
41.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo
vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai tikti visiems vertinamiesiems.
41.3. Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir
vertinamiesiems.
41.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir
prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
42. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai
ir vaidmuo studentams įgyjant statybos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui turi būti paliekama
teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir
dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus bei kitus veiksnius. Vertindami
studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės
pagarbos ir geranoriškumo principais.
43. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai
suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių
įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto
žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų
įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimų vertinimui gali būti
taikomi:
43.1. Egzaminas raštu ar žodžiu.
43.2. Kolokviumas.
43.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.
43.4. Uždavinių sprendimas.
43.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.
43.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.
43.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).
144
43.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.
43.9. Praktikos ataskaita.
43.10. Baigiamasis darbas (projektas) bei jo gynimas ir kt.
44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi apibendrinti studento
įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar
magistro kvalifikacinius reikalavimus.
45. Studento pasiekimams vertinti gali būti naudojami šie vertinimai:
45.1. Diagnostinis (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą
ar kurso dalį).
45.2. Formuojamasis (nuolat vykdomas studijų proceso metu).
45.3. Kaupiamasis (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).
45.4. Apibendrinamasis (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje).
46. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,
semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti
judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,
bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo
metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.
47. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo
metu studentus turi egzaminuoti dėstytojų ir (ar) statybos inžinerijos specialistų – mokslininkų,
praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.
48. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.
49. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti
bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei numatyti
studijų proceso tobulinimo galimybę. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant įvairias
jo užtikrinimo formas, tarp jų ir suteikimą galimybės pačiam studentui refleksijos būdu įvertinti,
kokių studijų rezultatų pasiekė.
50. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai
dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys
studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų statybos inžinerijos studijų krypties apraše.
51. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,
atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą
įvertinimą.
V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
52. Statybos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti
pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei
informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.
53. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų
kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose
tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir
pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,
kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose,
profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl
jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos
žinios ir gebėjimai.
54. Statybos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
54.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip
magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
145
54.2. Ne mažiau kaip pusė statybos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio
personalo turi turėti statybos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.
54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip statybos inžinerijos krypties magistro
arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų
dėstymo ar praktinės veiklos patirties.
54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su statybos
inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti statybos veiklos pavyzdžiais.
55. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos statybos krypties dalykų
turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys statybos inžinerijos krypties tyrimus,
skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir
tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų statybos
krypties studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio
darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant
dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.
56. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų statybos inžinerijos
krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys statybos inžinerijos
krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys
nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios
pakopos studijų statybos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys
dėstytojai.
57. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai statybos inžinerijos krypties
studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų
dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai statybos
inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) statybos krypties dalykų
dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa
orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų statybos inžinerijos krypties dalykus dėstančių
dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus
specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų
programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra
būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų statybos inžinerijos krypties dalykų
turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
58. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje
mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.
59. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
59.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,
didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos
reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos
studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma
skaityti pirmoje dienos pusėje.
59.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams
lavinti ir pan.
59.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.
Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina
turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.
59.4. Statybos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias
ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.
59.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti
reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų
ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su
interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.
146
59.6. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams
gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.
59.7. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,
tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.
59.8. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
60. Statybos inžinerijos studijų programose praktika turi būti integrali ir privaloma
pirmosios studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti
praktinės veiklos įgūdžiai.
61. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,
gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.
62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta
profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai,
konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema, apimanti būdus ir
kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama studentui praktikos
metu.
63. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant
profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
64. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:
64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio
bei praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
64.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,
užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur
atliekama praktika, bei teorijos ir praktikos plėtotės integralumą.
65. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę
turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar
bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką.
66. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų statybos inžinerijos krypties studijos baigiamos
viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
67. Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas
taikomasis ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių,
įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą statybos inžinerijos krypties (šakos) analitinio ir
projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti
nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo
kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo
priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei
komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų
analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos
vartosenos įgūdžius.
68. Antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas
savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,
atskleidžiantis statybos inžinerijos studijų krypties studijų programos tikslus atitinkančius
gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį,
gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties
(šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą
tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.
69. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino
vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų statybos inžinerijos studijų krypties
specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos
narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.
147
VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
70. Skiriami šie statybos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo
lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir
puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip
lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.
71. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
71.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
71.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,
neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
71.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,
puikus statybos srities inžinerinės veiklos išmanymas.
71.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
71.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,
sklandžiai ir tiksliai. Absolventas geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus.
71.1.5. Naujų statybos srities inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius
bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
71.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus statybos srities inžinierius.
Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
71.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau
apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
71.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos srities inžinerinės veiklos situacijose.
71.2.3. Geba taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir statybos inžinerijos pažangą.
71.2.4. Įprasti statybos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai
atliekami tiksliai.
71.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą
valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.
71.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.
71.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras statybos srities inžinierius.
Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.
71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
71.3.1. Statybos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.
71.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą statybos inžinerijos krypties
veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
71.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam
reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
71.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
71.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.
71.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities praktiku, kur
svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.
72. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
72.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
148
72.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
72.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis
mąstymas, puikus literatūros bei praktinės statybos inžinerinės veiklos išmanymas.
72.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.
72.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka
greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,
problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.
72.1.5. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
72.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.
72.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.
Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos statybos krypties inžinerinių
veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
72.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai
gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos inžinerinės krypties veiklos situacijose. Turėdamas
statybos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.
72.2.3. Geba greitai taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
72.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba
taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.
72.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo
darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.
72.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.
72.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos
apima tyrimus, naujovių kūrimą, statybos krypties inžinerinių veiklų valdymą.
72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
72.3.1. Turi bazinių statybos inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų praktinių gebėjimų.
72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,
tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo
metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.
72.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,
tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.
72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
72.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.
72.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur nereikia
reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.
73. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų
lygmenys:
73.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
73.1.1. Fundamentalus statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo susiję
praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.
73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis
mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos statybos inžinerinės veiklos išmanymas.
149
73.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
73.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka
intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.
73.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai
atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius bei tyrimo
metodus, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.
73.1.6. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius
gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.
73.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.
73.1.8. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis
parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų
kūrimą, statybos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę
atsakomybę.
73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
73.2.1. Fundamentinis statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo susiję
praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.
73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias
ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos situacijose,
geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.
73.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai
nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.
73.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus
atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus.
73.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę.
73.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.
73.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus
analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,
atitinkamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.
73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
73.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių
supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.
73.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta
žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.
73.3.3. Geba taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie
padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.
73.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų
analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne
visuomet.
73.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.
73.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.
73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai
užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.