INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS—s...2 Inžinerijos studijų krypčių grupės...

INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS

Vilnius, 2014 m.

2

Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašas yra parengtas Studijų kokybės vertinimo centrui

įgyvendinant projektą „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra (SKAR-2)“, projekto

kodas VP1-2.2-ŠMM-01-V-01-002, vykdomą pagal 2007‒2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-01-V priemonę

„Studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ar atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus kokybinius

reikalavimus“, finansuojamą Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

lėšomis.

Šį inžinerijos studijų krypčių grupės aprašą parengė ekspertų grupė, veikianti pagal 2013 m.

rugsėjo 17 d. viešojo pirkimo paslaugų sutartį Nr. 7ESF9-25, kurią sudaro:

prof. dr. Algirdas Juozapaitis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), dr. Vaidotas Kondroška

(VĮ „Oro navigacija“), prof. Aušrius Juozapavičius (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo

akademija), dr. Darius Rudinskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Aušra

Zigmontienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Rasa Čingienė (Aleksandro

Stulginskio universitetas), doc. dr. Dovilė Deltuvienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas),

doc. dr. Artur Rogoža (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. habil. dr. Romanas

Martavičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. dr. Gintautas Daunys (Šiaulių

universitetas), doc. dr. Zita Savickienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), prof. habil. dr.

Gintautas Tamulaitis (Vilniaus universitetas), dr. Romanas Tumasonis (Vilniaus kolegija), doc. dr.

Kęstutis Venslauskas (Aleksandro Stulginskio universitetas), doc. dr. Arūnas Aleksandras Navickas

(Kauno technologijos universitetas), doc. dr. Arūnas Jaras (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas), Lina Sakalauskienė (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), Vidas Šlivinskas (AB

„Panevėžio statybos trestas“), prof. dr. Arūnas Jakštas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas),

doc. dr. Kęstutis Pilkauskas (Kauno technologijos universitetas), doc. dr. Dalia Čikotienė (Šiaulių

universitetas), dr. Gražina Strazdienė (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), doc. dr. Rima

Mickevičienė (Klaipėdos universitetas), doc. dr. Jonas Čerka (Klaipėdos universitetas), dr. Inga

Bartusevičienė (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), prof. dr. Vytautas Turla (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Algimantas Rotmanas (Lietuvos edukologijos

universitetas), doc. dr. Egidijus Dragašius (Kauno technologijos universitetas), prof. habil. dr.

Vladas Algirdas Bumelis (UAB „Biotechpharma“), prof. dr. Rimantas Raudonis (Vilniaus

universitetas), prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas), Birutė

Tamulaitienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), doc. dr. Vilius Bartulis (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas), dr. Rytis Zautra (Alytaus kolegija), prof. dr. Stasys Slavinskas

(Aleksandro Stulginskio universitetas).

3

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami inžinerijos

studijų krypčių grupės studijų programų specialieji reikalavimai.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin.,

2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Studijų pakopų

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d.

įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų

rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų

studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139), Magistrantūros


ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375), Nuolatinės ir ištęstinės

studijų formų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m.

gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), ir atsižvelgiant į EUR-ACE

inžinerijos programų akreditavimo standartą (2008).

3. Aprašo paskirtis:

3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti rengdamos,

vykdydamos ir vertindamos studijų programas.

3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant studijų

programą.

3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti studijų programas.

4. Aprašas taikomas pirmosios studijų pakopos koleginių ir universitetinių bei

universitetinių antrosios studijų pakopos inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.

5. Inžinerijos studijų krypčių grupė priklauso technologijos mokslų sričiai. Grupę sudaro

šios kryptys: bendroji inžinerija (H100), statybos inžinerija (H200), mechanikos inžinerija (H300),

aeronautikos inžinerija (H400), jūrų inžinerija (H500), elektronikos ir elektros inžinerija (H600),

gamybos inžinerija (H700), chemijos ir procesų inžinerija (H800) ir sausumos transporto inžinerija

(E200). Baigus inžinerijos studijų krypčių grupei priklausančias studijų krypties studijų programas

įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

5.1. Baigus pirmosios studijų pakopos kolegines studijas suteikiamas vienos iš grupę

sudarančių krypčių (šakų) profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu

profesinio bakalauro diplomu.

5.2. Baigus pirmosios studijų pakopos universitetines studijas įgyjamas vienos iš grupę

sudarančių krypčių (šakų) bakalauro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro

diplomu.

5.3. Baigus antrosios studijų pakopos universitetines arba vientisąsias studijas įgyjamas

vienos iš grupę sudarančių krypčių (šakų) magistro laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos

išduodamu magistro diplomu.

5.4. Baigus studijas pagal valstybės reguliuojamos specialybės akredituotą studijų programą

kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos suteikimo pažyma.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų

sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo

mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, o magistro laipsnis atitinka septintąjį

Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį

bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.

7. Inžinerinių krypčių studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma.

Inžinerinių krypčių studijų programų apimtis:

4

7.1. Koleginių studijų – 180–210 studijų kreditų, o tais atvejais, kai tai nustatyta kituose

norminiuose teisės aktuose, studijų programos apimtis gali būti 240 studijų kreditų.

7.2. Pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų – ne mažiau kaip 240 studijų kreditų.

7.3. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų – 90–120 studijų kreditų.

7.4. Universitetinių vientisųjų studijų – 300–360 studijų kreditų.

8. Inžinerinių studijų krypčių studijas organizuojant skirtingomis formomis, to paties

kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo ir mokymosi

būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9. Inžinerijos krypčių grupės pirmosios studijų pakopos studijose gali būti numatytos

dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas ‒

pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) ‒ kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus

stojantiesiems į gretutinę inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji mokykla.

10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:

10.1. Į pirmosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys,

įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

10.2. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos arba

technologijos studijų krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį

(pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro

laipsnį ir tenkinantys aukštosios mokyklos nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Per

pirmosios studijų pakopos studijas pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti

inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programas.

II. STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS SAMPRATA IR APRĖPTIS

11. Inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos

reiškinių naudojimo žmonių poreikiams tenkinti įrankius, priemones ir sistemas. Inžinerinė veikla –

tai pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai,

kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius,

įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą.

12. Pagrindinis visų inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra suteikti būsimiems

specialistams tokį išsilavinimą, kad jie:

12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai aukštųjų technologijų naudojimo

globaliose rinkose.

12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis

aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su

humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą

visuomenės raidai.

12.3. Būtų plačios erudicijos, gebėtų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti.

12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją mokydamiesi visą gyvenimą.

13. Bendrasis universitetinių inžinerijos studijų krypčių grupės studijų tikslas yra sukurti ir

užtikrinti prielaidas įgyti pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų,

inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti gebėjimus tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias.

Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti

galimybes ir pramonės bei rinkos poreikius.

14. Koleginės inžinerijos studijų krypčių grupės studijos turi būti nukreiptos į mokslo žinių

ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, taip pat į projektų įgyvendinimą

ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar pažymėjimus

išduoda įgaliotosios institucijos. Inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programos turi būti

sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos

5

papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti

sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16. Kadangi jūrų inžinerijos studijų krypčiai priklauso ir kai kurios specialybės, priskirtos

valstybės reguliuojamų profesijų grupei, šių programų samprata ir reikalavimai nustatomi jas

reglamentuojančiais tarptautiniais teisės aktais.

17. Planuojant ir vykdant inžinerijos krypčių grupės studijas būtina atsižvelgti į tai, kad

inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su fundamentiniais ir

taikomaisiais moksliniais tyrimais, joje naudojami technologiniai metodai ir procesai, materialieji ir

nematerialieji skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankiai.

III. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

18. Sudarant naujas studijų programas šiame skyriuje pateikti pagrindiniai inžinerijos

studijų krypčių grupės studijų programų studijų rezultatai turi būti konkretinami taip, kad studijų

programa geriausiai atitiktų specifinius konkrečios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos

reikalavimus.

19. Gebėjimai, kuriuos įgyja studentai, sėkmingai baigę inžinerijos studijų krypčių grupės

studijų programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto

nuostatomis, išvardytomis Aprašo 21–23 punktuose.

20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas asmuo turi:

20.1. Įgyti šias žinias ir gebėjimus:

20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius,

reikalingus studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams

suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties sąvokas ir

suprasti jų turinį.

20.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančios inžinerijos

krypties žinių.

20.1.4. Žinoti gretimų inžinerinių krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą.

20.2. Gebėti atlikti inžinerinę analizę:

20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos

krypties problemoms kūrybiškai spręsti žinomais metodais.

20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant inžinerinius uždavinius ir juos

spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus sprendžiant studijų programą

atitinkančios inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektavimo darbams studijų programą atitinkančioje

inžinerijos kryptyje atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioje

inžinerijos kryptyje formuluojant ir vykdant projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.

20.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti.

20.4. Gebėti atlikti taikomuosius tyrimus:

20.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir kitus

mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltinius.

20.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti

jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.

20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje inžinerijos

kryptyje, įgūdžių.

20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių sprendžiant inžinerinius uždavinius:

6

20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingus šiems

sprendimams įgyvendinti.

20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas.

20.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines aplinkybes.

20.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius darbo ir

gaisrinės saugos reikalavimus.

20.6. Turėti šiuos asmeninius ir socialinius gebėjimus:

20.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir komandoje.

20.6.2. Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.

20.6.3. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės

etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus.

20.6.4. Inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo

aspektus.

20.6.5. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas asmuo turi:


21.1.1. Žinoti ir suvokti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, kad galėtų suprasti

studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties fundamentinius pagrindus.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties

esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios inžinerijos

krypties žinių.

21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo

krypčių metodus ir procesus.


21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios inžinerijos

krypties problemoms formuluoti ir spręsti pasirenkant tinkamus metodus.

21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluojant ir analizuojant inžinerinius

uždavinius, jiems spręsti parenkant tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus studijų

programą atitinkančioje inžinerijos kryptyje.



21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties inžinerines žinias ir

supratimą kuriant ir įgyvendinant projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.


21.4. Gebėti atlikti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus:

21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudojant duomenų bazes ir

kitus informacijos šaltinius.

21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis,

pateikti išvadas.



21.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius gebėjimų:

21.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą inžineriniams

sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas,

turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.

21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant inžinerines problemas.

21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugines ir komercines

aplinkybes.

7

21.5.4. Suprasti inžinerinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą

ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.


21.6.1. Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje.


21.6.3. Holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis

profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.

21.6.4. Išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus, suprasti technologinių sprendimų

sąsajas su jų ekonominiais padariniais.


22. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:


22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus,

nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties principus ir gebėti

juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.

22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius pasiekimus inžinerijos srityje.


22.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai specifikuotas

problemas.

22.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines problemas, gebėti jas aiškiai

formuluoti ir spręsti.

22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams

spręsti pritaikant teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį

modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.

22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir komercinių

reikalavimų svarbą.

22.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus specifinėms problemoms spręsti ir jų




22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą sprendžiant nepažįstamas problemas,

tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.

22.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus.

22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus susidūrus su daugialypėmis, techniškai

neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis.


22.4.1. Gebėti identifikuoti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis

naudojant duomenų bazes ir kitus informacijos šaltinius.

22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus,

kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.

22.4.3. Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių studijų programą atitinkančios inžinerijos

krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

22.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:

22.5.1. Gebėti sujungti į visumą skirtingų krypčių žinias ir spręsti daugialypes inžinerines

problemas.

22.5.2. Išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti

inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.

22.5.3. Išmanyti etinius, aplinkosauginius ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.

22.5.4. Žinoti inžinerinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių sąveiką,

gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.

8


22.6.1. Tenkinti pirmosios pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios pakopos

lygiu.

22.6.2. Gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių krypčių ir lygių atstovai, lyderiu,

veiksmingai dirbti ir bendrauti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.

IV. DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

23. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų

efektyviai pasiekti atitinkamos inžinerijos krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus.

24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti

ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.

25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi

ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos

reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.

26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų aktualių

dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų darbui su inžinerija susijusiose srityse.

Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas

žinias ir inovatyvius mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač

svarbus studijų komponentas yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.

27. Studentai turi būti skatinami ir rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą

gyvenimą procesą ir mokymosi rezultatus.

28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius

dėstymo metodus siekdami optimaliai išnaudoti turimus materialinius išteklius.

29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir

studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai

įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.

30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos studijų

krypties žinių ir gebėjimų įgijimą. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji

dėstymo metodai, savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai, tiriamojo pobūdžio metodai,

kontrolės ir savikontrolės metodai.

31. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys dėstymo ir studijavimo metodai,

besiskiriantys užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir

mokymosi formos gali būti tokios:

31.1. Paskaitos.

31.2. Laboratoriniai darbai.

31.3. Individualios konsultacijos.

31.4. Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse).

31.5. Pratybos.

31.6. Parodomieji užsiėmimai.

31.7. Praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje;

esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje mokymo įstaigoje).

31.8. Individualūs arba komandiniai projektai.

31.9. Mokymas nuotoliniu būdu, naudojant virtualią mokymo aplinką.

31.10. Pažintinės išvykos.

31.11. Atvejų analizė.

31.12. Referatų ir rašto darbų rašymas.

31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas,

žodinių pranešimų rengimas ir pristatymas.

31.14. Realių situacijų imitavimas treniruokliuose ir kt.

9

32. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu informacijos šaltinių teksto atkartojimu.

Studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų diskutuotiniems klausimams spręsti.

Pagrindiniai dėstymo uždaviniai:

32.1. Pagrindinės studijavimo medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant

svarbiausią informaciją.

32.2. Studijavimo medžiagos pagrindinių koncepcijų identifikavimas ir aptarimas įvairiais

aspektais.

32.3. Problemų, kylančių iš studijavimo medžiagos, identifikavimas ir aptarimas.

32.4. Studijavimo šaltinių, tinkamų iškeltoms problemoms spręsti, nurodymas.

33. Inžinerijos studijų krypties absolventai studijų laikotarpiu turi būti įgyvendinę projektų.

Projektai turi ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą inžinerijos

problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleis studento įgytus

gebėjimus:

33.1. Suprasti projekto tema publikuotą literatūrą, kurioje pristatomi ir žinomi dalykai, ir

dabartinių žinių ribos.

33.2. Pasirinkti tyrimo metodologiją (metodiką).

33.3. Projektuoti, tirti ir sukurti.

33.4. Analizuoti ir kiekybiškai įvertinti rezultatų neapibrėžtumą.

33.5. Aiškiai ir glaustai pateikti išvadas.

33.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas turimų (paplitusių) žinių kontekste.

33.7. Apibendrinti pagrindines išvadas ir pateikti tikslią atlikto darbo apžvalgą.

34. Itin vertinga studijų programos dalis yra darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos

vietoje, jis turi būti tinkamai organizuojamas. Būtinos sudėtinės studijų proceso dalys yra studentų

paruošimas, dėstytojų ir įmonės praktikos vadovų bendradarbiavimas rengiant studentams

individualias užduotis, praktikos įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas

ir įvertinimas.

35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų

sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip

moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, absolventų

baigiamųjų darbų pristatymas praktikos vietose, studentų, dėstytojų ir praktikų ar gamybininkų

bendros publikacijos ir pranešimai mokslinėse konferencijose.

36. Pageidautina, kad studentai studijų laikotarpiu dalyvautų veikloje, susijusioje su

komandiniu darbu.

37. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo ir siektinų rezultatų

suderinamumo. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų programą, kurią baigus

suteikiamas krypties (šakos) magistro laipsnis, turi sudaryti krypties dalykai, turinio požiūriu

kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys

atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai.

38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi išsamiai pristatyti studentams dėstomojo

dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamus studijų

dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir kriterijus

(egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir kt.).

39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius,

parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro sąlygas

teorijos ir praktikos ryšio plėtotei (teoriniai kursai papildomi praktikumais, supervizijomis ar

refleksijomis grįžtamajam ryšiui įtvirtinti), gerosios patirties sklaidai (studentai analizuoja ir

praktikoje bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus dėl praktikos

organizavimo, įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi,

teikia siūlymus dėl studijų proceso; socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti paskaitose,

konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).

10

40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento

pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.

41. Vertinimo kriterijai turi parodyti, ar studento veiklos kokybė atitinka nustatytus

reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina studentų

pasiekimų vertinimo tvarką savo mokymo įstaigoje.

42. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais

principais:

42.1. Pagrįstumo – vertinimu turi būti matuojamas studijų rezultatų pasiekimo lygis.

42.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo

pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems.

42.3. Aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir

vertinamiesiems.

42.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti

prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.

43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai ir

vaidmuo studentams įgyjant žinių ir gebėjimų, susijusių su inžinerinės krypties kvalifikacija.

Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės

dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus

veiksnius. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo,

nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.

44. Studentų pasiekimų vertinimo procedūros turi būti pagrįstos aiškiai suformuluotais

kriterijais, suteikiančiais galimybę tinkamai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių

įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Vertinimo kriterijai turi būti iš anksto

žinomi, jie turi apimti darbo atlikimo sąlygas ir turimus išteklius. Atliktų darbų ir projektų

įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimams vertinti gali būti

taikomi šie būdai:

44.1. Egzaminas raštu arba žodžiu.

44.2. Kolokviumas.

44.3. Kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.

44.4. Uždavinių sprendimas.

44.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas.

44.6. Žodiniai ir stendiniai pranešimai.

44.7. Rašto darbai (literatūros apžvalga, esė ir pan.).

44.8. Individualaus ar komandinio projekto ataskaita.

44.9. Praktikos ataskaita.

44.10. Baigiamasis darbas (projektas) ir jo gynimas

44.11. Kita.

45. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi apibendrinti studento

įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar

magistro laipsnio kvalifikacinius reikalavimus.

46. Studento pasiekimams vertinti gali būti naudojami diagnostinis (vykdomas norint

išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamasis

(nuolat vykdomas per studijų procesą), kaupiamasis (vykdomas sumuojant per tarpinius

atsiskaitymus gautus studijų rezultatų įvertinimus) ir apibendrinamasis (formaliai patvirtinantis

studento pasiekimus studijų programos pabaigoje) vertinimas.

47. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Per kolegialų vertinimą

studentus egzaminuoja dėstytojų ir (arba) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų

profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.

48. Dėstytojai turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo metodų.

11

49. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir

apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir

numatyti studijų proceso tobulinimo perspektyvą. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas

naudojant įvairias jo užtikrinimo formas, įskaitant galimybę pačiam studentui refleksijos būdu

įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš

studentų.

50. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai

dokumentuota ir leisti aukštojo mokslo institucijai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys

studentai yra pasiekę studijų rezultatus.

51. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai,

apibūdinantys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys skirti studentui minimalų teigiamą

įvertinimą.

V. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

52. Inžinerijos studijų krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti

pakankamai akademinio ir studijų pagalbinio personalo, materialinių, metodinių ir informacinių

išteklių.

53. Dėstytojai vertinami pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą

moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje

ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,

kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose,

profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams

dėl jų studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos

žinios ir gebėjimai.

54. Dėstytojams keliami šie reikalavimai:

54.1. Visose studijų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba

jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

54.2. Ne mažiau kaip pusė atitinkamos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio

personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip atitinkamos inžinerijos krypties magistro

arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų šios inžinerijos krypties

dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirtį.

54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su atitinkamos

inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.

55. Ne mažiau kaip 10 proc. koleginių studijų programos studijų krypties dalykų apimties

turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos krypties

tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir

tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 proc. krypties

programos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje

patirtį, ne rečiau kaip kas penkeri metai atnaujinamą dviejų mėnesių trukmės mokymais ar praktika

stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o valstybės reguliuojamose studijų programose – ir

atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.

56. Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę inžinerijos

krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos

inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys

nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, o valstybės reguliuojamų specialybių

dėstytojai turi turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirtį, susijusią su dėstomuoju

dalyku. Ne mažiau kaip 10 proc. studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos

studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

12

57. Ne mažiau kaip 80 proc. (arba 60 proc., kai atitinkamos inžinerijos krypties studijų

programa orientuota į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi

turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 proc. (arba 40 proc., kai atitinkamos inžinerijos

krypties studijų programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos

kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki

40 proc. atitinkamos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per

pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią

profesinės veiklos patirtį. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams

šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 proc. studijų

krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas

einantys dėstytojai.

58. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose – daugiau

kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje pagal

pagrindinio darbo sutartį.

59. Materialinė ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

59.1. Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga (didelės

auditorijos – ir įgarsinimo įranga) ir atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus; auditorijų vietų

skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios studijų pakopos studentams, išskyrus

pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma skaityti pirmoje

dienos pusėje.

59.2. Turi būti specialių patalpų, tinkamų darbui grupėse, bendravimo gebėjimams lavinti ir

pan.

59.3. Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.

Kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinių programų paketus ir interneto ryšį. Būtina

turėti ne senesnių kaip 5 metų inovatyvių mokomųjų ir inžinerinio projektavimo programų.

59.4. Atitinkamos inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti

stacionarių ar mobiliųjų laboratorijų su reikiama įranga.

59.5. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti

reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų

lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšiu

prieigai prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.

59.6. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos turi

turėti mokymo programai būtinų mokymo priemonių (treniruoklių ir kitų mokymo ir vertinimo

priemonių ar įrangos) ir paskirti dėstytojus ar instruktorius, turinčius reikiamą kvalifikaciją dirbti su

šia įranga.

59.7. Techninių tarnybų darbu turi būti sudaromos pakankamos studentų praktinių gebėjimų

formavimo, programos individualizavimo sąlygos.

59.8. Su studijomis susijusi organizacinė informacija (studijų planai, dalykų aprašai,

tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

59.9. Turi būti specialiesiems poreikiams pritaikytų priemonių.

60. Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų dalis.

Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.

61. Antrojoje studijų pakopoje, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali būti

numatyta profesinės veiklos arba mokslinė praktika.

62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos

organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžti praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos

užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema (apimanti studento įgytų gebėjimų

vertinimo būdus ir kriterijus), parama studentui praktikos laikotarpiu.

63. Praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos praktinio mokymosi, jungiant

profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą, sąlygos.

13

64. Organizuojant praktiką turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:

64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos

organizavimo tobulinimo procesą.

64.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį

kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama

praktika, ir teorijos bei praktikos plėtojimo integralumą.

65. Aukštoji mokykla turi būti sudariusi praktikos atlikimo sutartis su šiuolaikinę

technologinę bazę turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės

įmonėmis ar bendrovėmis. Jei aukštoji mokykla turi reikiamą technologinę ar techninę įrangą ir

gebančių ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje

mokykloje.

66. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos savo

veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos kokybės sistemų standartų

reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti ir palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,

kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.

67. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų inžinerijos krypčių studijos baigiamos viešai

ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o valstybės reguliuojamų specialybių studijos, kai suteikiama

profesinė kvalifikacija – kvalifikacijos suteikimo egzaminu arba kvalifikacijos suteikimo egzaminu

ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

68. Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas

taikomojo ar tiriamojo pobūdžio darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai

žinių, įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą atitinkamos studijų krypties (šakos) analitinio ir

projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti

nuodugnų nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo

kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikines inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo

priemones ir metodus, tinkamai formuluoti išvadas, socialinės ir komercinės aplinkos, teisės aktų ir

finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, informacinių

technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos įgūdžius.

69. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti

pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip

projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)

magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų

asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos

krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų

išvadas.

70. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo

komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų

profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas baigiamojo darbo (projekto) gynimo

komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.

VI. PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS

71. Skiriami šie studijų rezultatų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai),

tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai).

Slenkstinis lygmuo suprantamas kaip lygis, kurį turi pasiekti visi studentai, įgyjantys diplomą.

72. Pirmosios studijų pakopos koleginėse studijose pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

72.1. Puikus pasiekimų lygmuo:

72.1.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra

išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.

14

72.1.2. Absolventui analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus

mąstymas, puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.

72.1.3. Žinias ir praktinius gebėjimus atitinkamos krypties inžinerinėje veikloje greitai

pritaiko prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų

pažangos.

72.1.4. Įprastinius skaičiavimus, aiškinimus, interpretacijas ir analizes atlieka greitai,

sklandžiai ir tiksliai. Geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus.

72.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai. Turi puikius bendruosius

gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.

72.1.6. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su atitinkamos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:

72.2.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra

geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas.

72.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias

ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

72.2.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kuriais

įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.

72.2.4. Įprastinius inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmus atlieka

tiksliai.

72.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir geba valdyti

darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.

72.2.6. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su atitinkamos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:

72.3.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios yra tik bazinės, o su jomis susiję praktiniai

gebėjimai ‒ fragmentiški.

72.3.2. Absolventas suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose,

tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo jas naudoti.

72.3.3. Studentas pasirengęs vykdyti įprastinę atitinkamos inžinerijos krypties veiklą

veikdamas pagal analogiją, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės.

72.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau reikia

pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, bet ne visuomet ‒ jas taisyti.

72.3.5. Naujų žinių įgyja lėtai ir sunkiai.

72.3.6. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento)

pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečios srities, kurioje labai

svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, bet nereikia

reguliariai taikyti fundamentinių žinių, praktiku.

73. Pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose pasiektų studijų rezultatų

lygmenys:


73.1.1. Atitinkamos inžinerijos krypties žinios, sistemiškas supratimas ir su ja susiję

praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.

73.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus sisteminis

mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos praktinės inžinerinės veiklos išmanymas.

73.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai atitinkamos krypties inžinerinėje veikloje greitai

pritaikomi prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų

pažangos.

15

73.1.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka greitai,

sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus;

problemą ir jos sprendimus vertina kritiškai.

73.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius


73.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina tęsti studijas magistrantūroje.

73.1.7. Įgijęs profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.

Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų

valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


73.2.1. Atitinkamos inžinerijos krypties išmanymas ir sistemiškas supratimas bei su ja susiję

praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikta per studijas.

73.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias

ir gebėjimus galima pritaikyti naujose atitinkamos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

Turėdamas inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

73.2.3. Geba greitai taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,

kuriais įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.

73.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai,

sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.

73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir gerai valdo

darbotvarkę. Darbo karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.

73.2.6. Šio lygmens absolventai gali studijuoti magistrantūroje.

73.2.7. Įgijęs profesinės patirties absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos

apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų valdymą.


73.3.1. Turi bazinį atitinkamos inžinerijos krypties išmanymą, supratimą ir su tuo susijusius

praktinius gebėjimus, tačiau jie yra fragmentiški.


tačiau jam trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti.

73.3.3. Geba taikyti atitinkamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus

veikdamas pagal analogiją, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės.

73.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,

tačiau reikia pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, tačiau ne visuomet ‒ jas taisyti.


73.3.6. Minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.

73.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento)

pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečių sričių, kuriose nereikia

reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.

74. Antrosios studijų pakopos ir vientisosiose universitetinėse studijose pasiektų studijų

rezultatų lygmenys:


74.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo

susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojantys informacija, pateikiama per studijas.

74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus analitinis

mąstymas, puikus literatūros ir atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.

74.1.3. Geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.

74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir artimų inžinerijos krypčių

veikloje greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai

prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.

16

74.1.5. Gilesnių žinių reikalaujantys skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai

atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius ir tyrimo

metodus, o problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai.



74.1.7. Šio lygmens absolventai pageidaujami doktorantūroje.

74.1.8. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis

parodyti gerus eksperto sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, inovacijų

kūrimą, studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę.


74.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo

susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama per studijas.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose studijuojamos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos

situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.

74.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinėje

veikloje pritaikyti prie nuolatinių, paprastai nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir

technologijų pažangos.

74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus

atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.

74.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus ir moka valdyti

darbotvarkę.

74.2.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas doktorantūroje.

74.2.7. Įgijęs profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus

analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą,

atitinkamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


74.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimą ir

su tuo susijusius fragmentiškus praktinius gebėjimus.

74.3.2. Suvokia, kokias bendrąsias žinias galima taikyti naujose situacijose, tačiau trūksta

žinojimo ir pasitikėjimo tas žinias naudoti.

74.3.3. Geba taikyti studijuojamos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kuriais

įvertinami iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.

74.3.4. Gali atlikti gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų

analizes, tačiau reikia pagalbos ir kontrolės. Geba įžvelgti klaidas, tačiau ne visuomet ‒ jas taisyti.


74.3.6. Įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.

74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo

pareigoms. Įgijęs atitinkamos profesinės patirties, gali tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

17

1 priedas

INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS

AERONAUTIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami

aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.






rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų

programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo





gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325.), EUR-ACE inžinerijos programų

akreditavimo standartu (2008).

3. Aprašo paskirtis ir tikslai:




programą.


4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių antrosios

pakopos aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

5. Aprašas taikomas šioms aeronautikos inžinerijos studijų krypties šakoms: Aviacijos

inžinerija (H410), Aviacijos mechanikos inžinerija (H420), Aviacijos elektronikos ir elektros

inžinerija (H430), Oro uostų inžinerija (H440).

6. Baigus aeronautikos inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas įgyjama

aukštojo mokslo kvalifikacija:

6.1. Baigus kolegines studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų profesinio

bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.

6.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį

sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

6.3. Baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas įgyjamas krypties ar

vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro

diplomu.

6.4. Baigus studijas pagal valstybės reguliuojamos specialybės akredituotą studijų programą

kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos pažyma.

7. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus aeronautikos

inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos

mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės

kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos

18

kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei

Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.

8. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir

ištęstine forma. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti:

8.1. Koleginių studijų – 180–210 kreditų.

8.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 kreditų.

8.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 kreditų.

8.4. Universitetinių vientisųjų studijų apimtis – 300–360 kreditų.

9. Organizuojant aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijas skirtingomis formomis to

paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei

mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

10. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos

dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas

pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Reikalavimus

stojantiesiems į gretutinę aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji

mokykla.

11. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:

11.1. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne

žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

11.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę aeronautikos inžinerijos, elektros

ir elektronikos inžinerijos, informatikos inžinerijos bei mechanikos inžinerijos krypčių studijas ir

įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų

studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys universiteto nustatytus

pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi

užtikrinti pasirengimą studijuoti aeronautikos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų

programas.

II. STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

12. Aeronautikos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir efektyviai bei

saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, naudojančias gamtinius išteklius ir gamtos

reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo oru poreikiams tenkinti. Joje technologijų ir inžinerijos

mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant oro transporto

priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar patobulinti priemones ir

sistemas saugiam, efektyviam, greitam, komfortiškam, ekonomiškai ir ekologiškai darniam žmonių

judėjimui ir krovinių pervežimui. Per aeronautikos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį

išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sukuria pakankamą pagrindą profesinei inžinieriaus

veiklai. Aeronautikos inžinerija apima orlaivius, pervežimus oru užtikrinančios infrastruktūros

mašinas, įrenginius bei technologijas.

13. Pagrindinis aeronautikos inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą

būsimiems specialistams, kad jie:

13.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms technologijoms

naudoti globaliose rinkose.

13.2. Išsiugdytų poreikį domėtis aeronautikos inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti

įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos pagrindais, su


visuomenės raidai.



19

14. Bendrasis universitetinių aeronautikos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų

matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti

gebėjimą žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti

individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos poreikius.

15. Koleginės aeronautikos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į

mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į projektų

įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

16. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar pažymėjimus

išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Aeronautikos inžinerijos studijų

krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios

bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų

pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

17. Kadangi Aeronautikos inžinerijos studijų krypčiai priklauso kai kurios specialybės

Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reguliuojamų profesijų grupei, šių programų sampratą

ir reikalavimus nustato jas reguliuojantys tarptautiniai civilinės aviacijos ir Lietuvos Respublikos

teisės aktai: 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008

dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą,

panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą

2004/36/EB, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011, kuriuo

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių

vadovų licencijų ir tam tikrų pažymėjimų taisyklės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 3-517 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų

licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 91-4130).

18. Planuojant ir vykdant aeronautikos inžinerijos studijas būtina atsižvelgti į tai, kad


taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus, materialiuosius ir

nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.


19. Sudarant naujas studijų programas reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius

aeronautikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų

programa geriausiai atitiktų specifinius aeronautikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos

reikalavimus.

20. Universitetinės ir koleginės aeronautikos inžinerijos pirmosios pakopos studijų

programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai

reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius

gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti aeronautikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas,

tačiau koleginės studijos labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių

sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių

įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių

sprendimų radimas.

21. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę aeronautikos inžinerijos studijų

krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto

nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo 23–25 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose

apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir

supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai atlikti tyrimus), inžinerinis

projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji gebėjimai (socialiniai ir

asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų rezultatai, tačiau skirtingose

studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir novatoriškumas.

20



22.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus

studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams

suprasti.

22.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias aeronautikos inžinerijos krypties

sąvokas ir suprasti jų turinį.

22.1.3. Turėti pagrindinių aeronautikos inžinerijos studijų programos žinių, svarbių dirbant

praktiškai.



22.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms aeronautikos

inžinerijos krypties problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.

22.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir jiems

spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

22.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas studijų programą

atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.

22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios aeronautikos

inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:

22.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą, formuluodamas ir vykdydamas

projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.



22.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais

mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.

22.4.2. Gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų

rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas.

22.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos

inžinerijos kryptyje, įgūdžių.




22.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines problemas.

22.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes.




22.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius savarankiškai ir komandoje.





aspektus.




23.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus studijų

programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

23.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos

krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21

23.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių aeronautikos

inžinerijos žinių.

23.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo



23.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios aeronautikos

inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.

23.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius

uždavinius bei jiems spręsti pasirinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

23.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios aeronautikos

inžinerijos krypties analitinius ir modeliavimo metodus.



23.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos krypties

inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus

reikalavimus.



23.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją, naudodamasis duomenų

bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.

23.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti, vertinti jų duomenis ir

pateikti išvadas.

23.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje aeronautikos

inžinerijos kryptyje, įgūdžių.

23.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius gebėjimų:

23.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones bei įrangą inžineriniams




23.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkosaugos ir komercines aplinkybes.


bei pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.





profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.




24. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas asmuo turi:



nuodugniai žinoti bei suprasti studijų programą atitinkančius aeronautikos inžinerijos krypties

principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.

24.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius inžinerijos srities pasiekimus.


24.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas.



22


spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,

skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.







24.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas problemas, tarp

jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.


24.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūrus su daugialypėmis, techniškai

neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdintomis problemomis.


24.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis

naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.

24.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti


24.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios aeronautikos inžinerijos krypties

inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.

24.5. Turėti praktinio darbo spręsti inžinerinius uždavinius įgūdžių:


problemas.



24.5.3. Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.


gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.



lygiu.




25. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai

galėtų efektyviai pasiekti aeronautikos inžinerijos krypties studijų programos numatytus studijų

rezultatus.

26. Dėstytojai turi išmanyti dėstomąjį dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti



ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius aeronautikos inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės

didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.


dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant su aeronautikos inžinerija

susijusiose srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą

integruojant naujas žinias ir naujus mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą

23

koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių

formavimas.

29. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir rengiami

būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.


dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.



suvoktų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.

32. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos

aeronautikos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų

metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų

savarankišką veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji

dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamojo pobūdžio ir kontrolės bei savikontrolės

metodai.

33. Dėstymo metodikos pasirinkimas labai priklauso nuo studijų formos (nuolatinė,

ištęstinė), dėstomo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo

gerosios patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias

kompetencijas konkrečiais metodais. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys

dėstymo ir studijavimo metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir

studento savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:

33.1. Paskaitos.

33.2. Laboratoriniai užsiėmimai.



33.5. Pratybos.


33.7. Profesinė praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų

institucijoje).


33.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualią mokymo aplinką.




33.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų bei straipsnių skaitymas;




Dėstant studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti

diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:



34.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos koncepcijų atpažinimas ir aptarimas įvairiais

aspektais.

34.3. Problemų, kylančių iš studijuojamos medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.

34.4. Studijų šaltinių, padėsiančių spręsti iškeltas problemas, nurodymas.

35. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti

projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą

aeronautikos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri

atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:

24

35.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais dalykais, ir

atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.





35.6. Interpretuoti ir aptarti išvadas, remiantis turimomis (paplitusiomis) žiniomis.


36. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų programos

dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos vadovų

įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės procesų

išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios studijų

proceso dalys.

37. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų


moksliniai-praktiniai seminarai, studentų vykdomi tyrimai praktikos institucijose, pristatant

absolventų baigiamuosius darbus praktikos vietose, bendri studentų, dėstytojų ir praktikų ar

gamybininkų straipsniai bei pranešimai mokslinėse konferencijose.

38. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su komandiniu

darbu.

39. Studijų dalykus būtina išdėstyti laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų

suderinamumo.

40. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti dėstomojo

dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti laukiamus

studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir

kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir

kt.).


parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro

galimybę plėtoti teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar

refleksijomis, siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir

praktikose bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos


teikia siūlymų dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami

dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).


pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir praktinius

gebėjimus.


reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina savo mokymo

įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ir tvarka

grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų

pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo

vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo

sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo –

vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų

įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.

44. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai ir

vaidmuo studentams įgyjant aeronautikos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė

rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomo

25

dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami studentų

pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir

geranoriškumo principais.

45. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti pagrįstos aiškiai

suformuluotais kriterijais, įgalinančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių


žinomi ir įvertinantys darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų

įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami:

45.1. Egzaminu raštu ar žodžiu.

45.2. Kolokviumu.

45.3. Kontroliniais darbais, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo užduotis.

45.4. Uždavinių sprendimu.

45.5. Laboratorinių darbų ataskaita ir gynimu.

45.6. Žodiniais ir stendiniais pranešimais.

45.7. Rašto darbais (literatūros apžvalga, esė ir pan.).



45.10. Baigiamuoju darbu (projektu), bei jo gynimu ir kt.

46. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento


magistro kvalifikacinius reikalavimus.

47. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (vykdomas norint išsiaiškinti

studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat

vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpinių atsiskaitymų

įvertinimus) ir apibendrinamuoju (formaliai patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos

pabaigoje) vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus

dalyką, semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat

stebėti judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,

bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo

metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.

48. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Per kolegialų vertinimą

studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) aeronautikos inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų



50. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys leidžia nuolatos tirti ir apmąstyti

bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir numatyti

studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei

nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant

įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu įsivertinti,

kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš studentų.



studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų aeronautikos inžinerijos studijų krypties apraše.

52. Formuluojant vertinimo kriterijus, nurodomi ir slenkstinio lygmens kriterijai, atspindintys

privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą įvertinimą.

26


53. Aeronautikos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti

pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių ir

informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.

54. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro

bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų

mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo

metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti

užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse,

pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų

studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų,

kuriais remiantis vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.

55. Aeronautikos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:

55.1. Visose studijų programų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip

magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

55.2. Ne mažiau kaip pusė aeronautikos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio

personalo turi turėti aeronautikos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį

laipsnį.

55.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip aeronautikos inžinerijos krypties magistro

arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų

dėstymo ar praktinės veiklos patirties.

55.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su aeronautikos

inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti aeronautikos inžinerijos krypties veiklos

pavyzdžiais.

56. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos aeronautikos krypties dalykų

turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys aeronautikos inžinerijos krypties

tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir

tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų

aeronautikos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomo dalyko

praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus

sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo

kursuose ir mokymuose Lietuvoje ar užsienyje.

57. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų aeronautikos inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys aeronautikos

inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys

nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios

pakopos studijų aeronautikos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

58. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai aeronautikos inžinerijos krypties

studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų dėstytojų

turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai aeronautikos

inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų

mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama

į praktinę veiklą, iki 40 procentų aeronautikos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali

būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius

dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų

dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20

procentų antrosios pakopos studijų aeronautikos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas


27

59. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose – daugiau,

kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje pagal

pagrindinio darbo sutartį.

60. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

60.1. Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,

didelėse auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos

reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios pakopos

studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų įmanoma

skaityti pirmoje dienos pusėje.

60.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams lavinti ir

pan.



turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei 5 metai.

60.4. Aeronautikos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias

ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.



ir kt. leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su

internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.

60.6. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos turi

turėti mokymo programai būtinas mokymo priemones (treniruoklius ir kitas mokymui ir vertinimui

naudojamas priemones ar įrangą) ir paskirti dėstytojus ar instruktorius, turinčius reikiamą

kvalifikaciją tinkamai dirbti su šia įranga.

60.7. Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams

gebėjimams formuoti, programai individualizuoti.

60.8. Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,

tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos tinklalapyje.

60.9. Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.

61. Aeronautikos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų

pakopos ir vientisųjų studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti

praktinės veiklos įgūdžiai.

62. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali

būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.

63. Aeronautikos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios

mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos

reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema

(apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus), parama studentui

praktikos metu.

64. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant profesinę

veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.


65.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei praktikos




praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.

66. Aukštoji mokykla turi turėti sudariusi sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę

turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis ar

bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos

28

technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės specialistų, dalis ar

visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.

67. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos savo

veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės sistemų standartų

reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti ir palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,


68. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų aeronautikos inžinerijos krypčių studijos baigiamos

viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o valstybės reguliuojamų specialybių studijos, kai

suteikiama profesinė kvalifikacija, – kvalifikacijos suteikimo egzaminu arba kvalifikacijos

suteikimo egzaminu ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

69. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis ar

tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų

gebėjimų ir turi pakankamą aeronautikos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo darbo

patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų nagrinėjamos

temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą, gebėjimą naudoti

šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti metodus, tinkamai

formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių

aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, informacinių technologijų

naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos įgūdžius.

70. Antrosios pakopos ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas

savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,

atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)




išvadas.

71. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo

komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų aeronautikos krypties specialistų – mokslininkų,

praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei

vykdoma programa aukštosios mokyklos. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati

intelektinės nuosavybės ir (arba) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo

(meno) darbui.


72. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studentų žinių ir praktinių mokėjimų

apibūdinimas, siejamas su akademinės ir (ar) profesinės karjeros galimybėmis.

73. Skiriami šie aeronautikos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:

slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus

(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo,

kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.

74. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,

neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.

74.1.2. Analizuojant ir svarstant darbo rezultatus, aiškiai pasireiškia originalus mąstymas,

puikus aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.

74.1.3. Žinios ir praktiniai gebėjimai greitai pritaikomi prie nuolatinių ir paprastai

nenuspėjamų pokyčių, atsirandančių dėl žinių ir technologijų pažangos.

29

74.1.4. Įprasti skaičiavimai, aiškinimai, interpretacijos ir analizės atliekamos greitai,

sklandžiai ir tiksliai, taikomi analitiniai ir modeliavimo metodai.

74.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji

gebėjimai ir gerai valdoma darbotvarkė.

74.1.6. Šio lygmens absolventai gali tęsti studijas magistrantūroje.

74.1.7. Kai absolventas įgisĮgijęs profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas.

Karjeros perspektyvos siejamos su aeronautikos krypties inžinerine veikla bei vadybine

atsakomybe. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau

apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.

74.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus absolventas supranta, kokias žinias ir

gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

74.2.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie

padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir aeronautikos inžinerijos pažanga.

74.2.4. Įprastiniai aeronautikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo

veiksmai atliekami tiksliai.

74.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą valdyti

darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.


74.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su aeronautikos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali

užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Aeronautikos inžinerijos krypties žinios yra tik bazinės, o su jomis susiję praktiniai

gebėjimai – fragmentiški.


tačiau neturi gebėjimų ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.

74.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą aeronautikos inžinerijos krypties

veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.

74.3.4. Gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus, paaiškinti įprastus rezultatus, tačiau tam

reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.


74.3.6. Yra įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms.

74.3.7. Šio lygmens absolventas tiks techninio arba bendrojo valdymo (asistento) pozicijai

užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku,

kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau

nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.

75. Pirmosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

75.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 75.1.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.



75.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai, sklandžiai

ir tiksliai; sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus; problema ir jos

sprendimai vertinami kritiškai.

30

75.1.5. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji


75.1.6. Šio lygmens absolventams rekomenduotina studijas tęsti magistrantūroje.

75.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius novatorius. Karjeros

perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos krypties inžinerinių veiklų valdymą bei

reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio

administravimo darbuotojo poziciją.

75.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 75.2.1. Aeronautikos inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.


gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

Turėdamas aeronautikos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

75.2.3. Geba greitai taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,

kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.

75.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba

taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.

75.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir gerai valdo darbotvarkę.

Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.


75.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos

apima tyrimus, naujovių kūrimą, aeronautikos krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis

reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

75.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 75.3.1. Turi bazinių aeronautikos inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų praktinių

gebėjimų.


tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip jas naudoti.

75.3.3. Geba pagal analogiją taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo

metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.

75.3.4. Geba atlikti įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,

tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne visuomet.


75.3.6. Yra minimaliai pasirengęs studijoms magistrantūroje.


užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities

inžinieriumi , kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

76. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų

lygmenys:

76.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 76.1.1. Fundamentalus aeronautikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo

susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros bei aeronautikos inžinerinės veiklos išmanymas.

76.1.3. Absolventas geba planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.

76.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos aplinka

intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių deriniai.


atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, taikomi teoriniai modeliai ir tyrimo metodai, o

problema ir jos sprendimas vertinami kritiškai.

31

76.1.6. Naujų aeronautikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji



76.1.8. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius analitikas, galintis


kūrimą, aeronautikos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo

darbuotojo poziciją.

76.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 76.2.1. Fundamentinis aeronautikos bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo

susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


gebėjimus galima pritaikyti naujose aeronautikos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos


76.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų

pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.


atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.

76.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę.


76.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus


aeronautikos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

Yra pasirengęs užimti į aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo

poziciją.

76.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 76.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį aeronautikos bei jai artimų inžinerijos krypčių

supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.


žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.

76.3.3. Geba taikyti aeronautikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie

padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.


analizes, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne

visuomet.


76.3.6. Turi įgijęs minimalų pasirengimą tolesnėms studijoms doktorantūroje.

76.3.7. Šio lygmens absolventas tiks aukštesnio techninio arba bendrojo valdymo pozicijai

užimti. Kai įgis aeronautikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities

inžinieriumi.

32

2 priedas


BENDROSIOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Bendrosios inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami

bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.













gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325.), EUR-ACE inžinerijos programų






programą.


4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos ir universitetinių

antrosios pakopos bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

5. Aprašas taikomas šioms bendrosios inžinerijos studijų krypties šakoms: Integruota

inžinerija (H110), Saugos inžinerija (H120), Inžinerinis projektavimas (H130), Matavimų inžinerija

(H140), Biomechanikos inžinerija (H150), Biomedicinos inžinerija (H160), Aplinkos inžinerija

(H170), Biosistemų inžinerija (H180). Baigus bendrosios inžinerijos studijų krypčiai priklausančios

studijų šakos studijų programas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų

profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.

5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį

sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas įgyjamas krypties ar vienos iš kryptį

sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus bendrosios

inžinerijos studijų krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir

Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo

erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos



33

7. Bendrosios inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine

forma. Bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti:

7.1. Koleginių studijų – 180–210 kreditų.



8. Organizuojant bendrosios inžinerijos studijų krypties studijas skirtingomis formomis to

paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei

mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9. Bendrosios inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos



stojantiesiems į gretutinę bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji

mokykla.


10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip

vidurinį išsilavinimą.

10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos, technologijos ar

fizinių studijų krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį

(pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro

laipsnį ir atitinkantys universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios

pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos

studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programas.


11. Bendroji inžinerija – tai tarpdisciplininė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, kuria

siekiama sukurti įrankius, priemones ir sistemas žmogaus ir visuomenės poreikiams tenkinti

efektyviai naudojant gamtinius išteklius, vertinant ir valdant medžiagų ir reiškinių keliamą riziką.

Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi kuriant, planuojant, projektuojant

technologinius įrenginius, priemones ir sistemas, skirtas gerinti gyvenimo kokybę, vertinant jas

technologiniu, techniniu, saugos, aplinkosauginiu, ekonominiu, vadybiniu ar kitais aspektais. Per

bendrosios inžinerijos krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine

patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.

12. Pagrindinis bendrosios inžinerijos studijų krypties studijų tikslas yra suteikti tokį

išsilavinimą būsimiems specialistams, kad jie:

12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai aukštųjų technologijų

naudojimui globaliose rinkose.

12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis bendrosios inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti



visuomenės raidai.



13. Bendrosios inžinerijos krypties studijų bendrasis tikslas yra įgyti pakankamų


gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi išreikšti


14. Koleginės bendrosios inžinerijos krypties studijos labiau nei universitetinės yra

nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į

projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

34

15. Bendrosios inžinerijos krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos

teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo

praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos

patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant bendrosios inžinerijos krypties studijas būtina atsižvelgti į tai, kad






bendrosios inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų

programa geriausiai atitiktų specifinius bendrosios inžinerijos studijų krypties ar jos šakos

reikalavimus.

18. Universitetinės ir koleginės bendrosios inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos

studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai

reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius

gebėjimus, siekia suteikti ir tobulinti bendrosios inžinerijos kompetencijas, tačiau koleginės studijos

labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o

universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių suvokimas bei taikymas,

netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę bendrosios inžinerijos studijų krypties

programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis,

išvardytomis šio Aprašo 21–23 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose apibrėžtas

gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas dalis (skliaustuose): žinios ir








reikalingus bendrosios inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias bendrosios inžinerijos studijų krypties ir šakų sąvokas ir suprasti

jų turinį.

20.1.3. Turėti pagrindinių bendrosios inžinerijos žinių.



20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos krypties problemoms

išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.

20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir

jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas bendrosios

inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų bendrosios inžinerijos krypties projektavimo darbams

atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas ir vykdydamas



35






20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos kryptyje, įgūdžių.














aspektus.




21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus bendrosios

inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti bendrosios inžinerijos krypties esminius teorinius ir

taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių bendrosios

inžinerijos krypties žinių.




21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą bendrosios inžinerijos krypties problemoms

suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.


uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus bendrosios inžinerijos krypties analitinius ir

modeliavimo metodus.


atlikti:

21.3.1. Gebėti taikyti bendrosios inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą

kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.




bazėmis ir kitaiss informacijos šaltiniais.

21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti ir vertinti jų duomenis

bei pateikti išvadas.

21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama bendrosios inžinerijos kryptyje ir šakose, įgūdžių.

21.5. Turėti praktinio darbo spręsdamas inžinerinius uždavinius gebėjimų:

36





21.5.3. Suprasti ir įvertinti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines

aplinkybes.











22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas asmuo turi:



nuodugniai žinoti bei suprasti bendrosios inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti

naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.














atlikti:

22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nepažįstamas problemas, tarp jų

ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.









22.4.3. Gebėti ištirti naujų bendrosios krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir

būdų pritaikomumą.

22.5. Turėti praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius įgūdžių:


problemas.

37





gebėti vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais.



lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti bendrosios inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.

24. Dėstytojai turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti



ir tobulinami atsižvelgiant į naujausius bendrosios inžinerijos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės

didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.


dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant su bendrąja inžinerija susijusiose

srityse. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant

naujas žinias ir naujus mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač

svarbi studijų sudedamoji dalis yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.

27. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija reikalauja, kad studentai būtų skatinami ir

rengiami būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.


dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.

29. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų dėstymo ir studijavimo

metodų lankstų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai suvoktų

žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.


bendrosios inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai

reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką

veiklą, studijas. Studijų procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji dėstymo,

skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji , kontrolės ir savikontrolės metodai.


ištęstinė ), dėstomo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo





31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.


38


institucijoje).


31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualią mokymo aplinką.




31.13. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų ir straipsnių skaitymas;



Dėstant studentai orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti diskutuotinus

klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai:

32.1. Pagrindinės studijų medžiagos nurodymas ir trumpas aptarimas, akcentuojant


32.2. Pagrindinių studijuojamos medžiagos atpažinimas ir aptarimas įvairiais aspektais.



33. Bendrosios inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti


bendrosios inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri


33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais dalykais, ir

atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.







34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų programos


įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės procesų

išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios studijų

proceso dalys.

35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir jų





36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su komandiniu

darbu.


suderinamumo.

38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti dėstomojo

dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti laukiamus

studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir

kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir

kt.).


parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro

39

galimybę plėtoti teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar

refleksijomis, siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir

praktikose bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos


teikia siūlymų dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami

dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).


pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias bei praktinius gebėjimus.










42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai

ir vaidmuo studentams įgyjant bendrosios inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė

rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomo







žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų

įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimai gali būti vertinami :


43.2. Kolokviumu.








43.10. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu ir kt.

44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti

studento įgytas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro,

bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.



vykdomas studijų proceso metu), kaupiamuoju (vykdomas sumuojant tarpiniuose atsiskaitymuose

gautus studijų rezultatų įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų

programos pabaigoje) vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų

pasiekimus baigus dalyką, semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis

vertinimas leidžia nuolat stebėti judėjimą siekiamo rezultato link, identifikuoti sunkumus, skatina

analizuoti pasiekimus, bendradarbiauti su dėstytojais priimant sprendimus dėl studijų rezultatų

pasiekimų vertinimo metodų, užduočių skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.

40

46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo metu

studentus egzaminuoja dėstytojų ir (arba) bendrosios inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų




bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą ir numatyti







studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų bendrosios inžinerijos studijų krypties apraše.


atspindintys minimalų privalomą rezultatą leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą

įvertinimą.


51. Bendrosios inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti

pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių ir










53. Bendrosios inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie

reikalavimai:



53.2. Ne mažiau kaip pusė bendrosios inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio

personalo turi turėti bendrosios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį

laipsnį.

53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip bendrosios inžinerijos krypties magistro


dėstymo ar praktinės veiklos šioje kryptyje patirtį.

53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su bendrosios inžinerijos

krypties problematika, teorines žinias iliustruoti bendrosios krypties veiklos pavyzdžiais.

54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos bendrosios inžinerijos krypties

dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys bendrosios inžinerijos krypties


tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų bendrosios

inžinerijos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko

praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus,


kursuose.

41

55. Ne mažiau kaip pusę bendrosios universitetinių pirmosios pakopos studijų inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys bendrosios inžinerijos

krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose

bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios pakopos

studijų bendrosios inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai bendrosios inžinerijos krypties


turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai bendrosios

inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) bendrosios inžinerijos krypties

dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų

programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų bendrosios inžinerijos krypties dalykus

dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų

dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą

orientuotų programų, specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos

patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų bendrosios inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

57. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje

mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį.


58.1. Visos Auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,

didelės auditorijose turi būti ir įgarsinimo įranga. Jos turi atitikti higienos ir darbo saugos




58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams lavinti

ir pan.



turėti inovatyvias mokomąsias ir inžinerinio projektavimo programas, ne senesnes nei penkerių

metų.

58.4. Bendrosios inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias





internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.






59. Bendrosios inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų

pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos

įgūdžiai.

60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali

būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.

61. Bendrosios inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios


reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema,

42

apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus), taip pat parama

studentui praktikos metu.

62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygos, sujungiant

profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.


63.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei praktikos




praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.






65. Pirmosios ir antrosios pakopų bendrosios inžinerijos krypties studijos baigiamos viešai

ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis ar

tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų

gebėjimų ir turi pakankamą bendrosios inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo

darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų

nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą,

gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti ir

metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei komercinės aplinkos, teisės

aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius,

informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos

įgūdžius.

67. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais

moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis

programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti

žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus

bendrosios inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos)

tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.

68. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų

bendrosios inžinerijos studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių

partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios

mokyklos. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)

komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.


69. Pasiektas studijų rezultatų lygmuo – tai studento žinių ir praktinių mokėjimų


70. Skiriami šie bendrosios inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:

slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus





43

71.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,

neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.


puikus bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.





71.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Ppuikūs bendrieji

gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.


71.1.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerine veikla bei vadybine


71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 71.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos krypties veiklos situacijose.

71.2.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie

padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir bendrosios inžinerijos pažangą.

71.2.4. Įprasti bendrosios inžinerijos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo


71.2.5. Sugeba lengvai įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius mokėjimus ir gebėjimą

valdyti darbotvarkę. Karjeros pradžioje bus reikalinga išorės pagalba.


71.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geru inžinieriumi praktiku. Karjeros

perspektyvos siejamos su bendrosios inžinerijos krypties (šakos) krypties inžinerine veikla ir

vadybine atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 71.3.1. Bendrosios inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai – fragmentiški.



71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą bendrosios inžinerijos krypties

veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.






užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku, kur

labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau



72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.

44



72.1.4. Įprasti skaičiavimai, interpretacijos, analizės ir aiškinimai atliekami greitai,

sklandžiai ir tiksliai, sugebama parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,

problema ir jos sprendimai vertinami kritiškai.

72.1.5. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji




perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerinių

veiklų valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo

ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Bendrosios inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję praktiniai



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos krypties inžinerinės veiklos

situacijose. Turėdamas bendrosios inžinerijos krypties inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis

moksline literatūra.

72.2.3. Geba greitai taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,

kurie padeda įvertinti iš anksto žinomi pokyčiai ir inžinerijos pažanga.

72.2.4. Įprastinius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai,

sugeba taikyti įvaldytus analitinius ir modeliavimo metodus.


darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorinės pagalbos.


72.2.7. Kai absolventas įgis profesinės patirties, bus geras inžinierius. Karjeros

perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, bendrosios inžinerijos krypties (šakos) inžinerinių

veiklų valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į

aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Turi bazinių bendrosios inžinerijos krypties žinių ir supratimą, fragmentiškų

praktinių gebėjimų.



72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo


72.3.4. Geba atlikti įprastus skaičiavimus, interpretacijas, rezultatų analizes ir aiškinimus,





užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos krypties (šakos) profesinės patirties, taps geru konkrečios

srities inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

73. Antrosios pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų lygmenys:

73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Fundamentalus bendrosios inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir

su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama

studijų metu.

45


mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos bendrosios inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.


73.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos

aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių

deriniai.



problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.

73.1.6. Naujų bendrosios inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji





kūrimą, bendrosios inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą

vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti labai aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio


73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Fundamentinis bendrosios inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir

su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose bendrosios inžinerijos bei jai artimų inžinerinių krypčių

veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.

73.2.3. Geba žinias ir praktinius gebėjimus pritaikyti prie nuolatinių ir paprastai

nenuspėjamų pokyčių, atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.

73.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus

atlieka tiksliai, spręsdamas pritaiko įvaldytus teorinius modelius ir tyrimo metodus.

73.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerų bendrųjų gebėjimų ir moka valdyti darbotvarkę.




bendrosios inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo


73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos bendrosios inžinerijos bei jai artimų

inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.



73.3.3. Geba taikyti bendrosios inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie


73.3.4. Gali atlikti išsamesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas ir rezultatų


visuomet.




užimti. Kai įgis bendrosios inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities inžinieriumi.

46

3 priedas


CHEMIJOS IR PROCESŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas)

reglamentuojami chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji

reikalavimai.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu

(Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos











gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325), EUR-ACE inžinerijos programų



3.1. Suformuluoti gaires, į kurias aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti, rengdamos,



programą.



antrosios pakopos chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programoms.

5. Aprašas taikomas šioms chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties (H800)

šakoms: Chemijos inžinerija (H810), Procesų inžinerija (H820), Dujų inžinerija (H840), Naftos

inžinerija (H850). Baigus šios krypties studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas krypties (šakos) profesinio bakalauro laipsnis,

liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu.

5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties (šakos)

bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties (šakos) magistro

laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus chemijos ir

procesų inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir





47

7. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine

ir ištęstine forma. Studijų programų apimtis turi būti tokia:

7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų, tais atvejais, kai apimtis nustatyta kitais

norminiais teisės aktais, studijų programos apimtis gali būti 240 kreditų.

7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – 210–240 kreditų.


8. Studijas organizuojant skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio

studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų

turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9. Chemijos ir procesų inžinerijos pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos



stojantiesiems į gretutinę chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programą nustato aukštoji

mokykla.


10.1. Į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, įgiję ne žemesnį

kaip vidurinį išsilavinimą.

10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar technologijos

krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po

papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys

universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios pakopos studijų metu

pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės

magistrantūros studijų programas.


11. Chemijos ir procesų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrankius,

priemones ir sistemas, skirtas cheminėms medžiagoms žmonių poreikiams tenkinti gaminti,

perdirbti ir pritaikyti. Per šios krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su

praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.

12. Pagrindinis chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį


12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms

technologijoms naudoti globaliose rinkose.

12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti įvairiomis



visuomenės raidai.


12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją, mokydamiesi visą gyvenimą.

13. Bendras universitetinių chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų tikslas yra

įgyti pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo

žinių, išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai

turi išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos

poreikius.

14. Koleginės chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos labiau nei universitetinės

yra nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą,

labiau į projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar

pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Chemijos ir

48

procesų inžinerijos krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės

ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir

specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijas, būtina

atsižvelgti į tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi

su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,

materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius.


17. Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius

chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad

studijų programa geriausiai atitiktų specifinius chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties ar jos

šakos reikalavimus.

18. Universitetinės ir koleginės chemijos ir procesų inžinerijos krypties pirmosios

pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei

veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius

gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos

yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o

universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei

taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų

radimas.

19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę chemijos ir procesų inžinerijos

krypties studijų programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto







20. Baigęs pirmosios studijų pakopos kolegines studijas, asmuo turi:


20.1.1. Žinoti bendruosius chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos dėsningumus ir

dėsnius, reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias chemijos ir procesų inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų

turinį.

20.1.3. Turėti pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.



20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos krypties

problemoms išspręsti, taip pat kūrybiškai taikyti žinomus metodus.

20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius ir

jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas chemijos ir procesų


20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties

projektavimo darbams atlikti:




49






20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos kryptyje, įgūdžių.














aspektus.


21. Baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, asmuo turi:


21.1.1. Žinoti ir suprasti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei matematikos pagrindus,

reikalingus chemijos ir procesų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti chemijos ir procesų inžinerijos krypties esminius

teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių.




21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą chemijos ir procesų inžinerijos krypties

problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.


uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus chemijos ir procesų inžinerijos krypties analitinius

ir modeliavimo metodus.



21.3.1. Gebėti taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą

kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.







21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama chemijos ir procesų inžinerijos kryptyje, įgūdžių.


50






aplinkybes.











22. Baigęs antrosios studijų pakopos studijas, asmuo turi:


22.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei

matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti bei suprasti chemijos ir procesų inžinerijos krypties

principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.









22.2.4. Suprasti socialinių, sveikatos, darbo ir gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir

komercinių reikalavimų svarbą.





22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsti nepažįstamas problemas, tarp jų

ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.









22.4.3. Gebėti ištirti naujų chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerinių problemų

sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.



problemas.

51








lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programos studijų

rezultatus.



25. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai

peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius chemijos ir procesų inžinerijos mokslo

pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.

26. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti sukurta taip, kad studentams suteiktų

aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant. Dėstymo turinys turi būti

nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir naujus mokymo

metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Ypač svarbi studijų sudedamoji dalis

yra tinkamas studentų praktinio darbo įgūdžių formavimas.


rengiami būti atsakingi už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.

28. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti

įvairius dėstymo metodus siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.


studijavimo metodų lankstų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad

studentai įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.


studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai reguliuoja dėstytojo

veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką veiklą, studijas. Studijų

procese gali būti taikomi gnoseologiniai ir veikdinamieji dėstymo, skatinantys savarankiškas

studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.


ištęstinė), dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo





31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.


52


institucijoje).


31.9. Mokymas nuotoliniu būdu naudojant virtualiąją mokymo aplinką.








Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti





aspektais.



33. Chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu

įgyvendinti projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant

sudėtingą chemijos ir procesų inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas

ataskaitoje, kuri atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:

33.1. Suprasti projekto tema skelbtą literatūrą, kuria supažindinama ir su žinomais

dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos.







34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje yra itin vertinga studijų

programos dalis, kuri turi būti tinkamai organizuojama. Studentų paruošimas, dėstytojų ir praktikos

vadovų įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos

įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos

sudedamosios studijų proceso dalys.

35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais

ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip




36. Pageidautina, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su

komandiniu darbu.


suderinamumo.

38. Kiekvieno semestro pradžioje dėstytojai turi studentams išsamiai pristatyti

dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, aptarti

laukiamus studijų dalyko rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo

tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų

terminus ir kt.).

53

39. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti specialistų, atitinkančių darbo rinkos

poreikius, parengimą, todėl savianalizės (reflektyviųjų) gebėjimų ugdymas sudaro galimybę plėtoti

teorijos ir praktikos ryšį (teoriniai kursai papildyti praktikumais, supervizijomis ar refleksijomis,

siekiant įtvirtinti grįžtamąjį ryšį), skleisti gerąją patirtį (studentai analizuoja ir praktikose bei

konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymų dėl praktikos organizavimo,

įvardija profesinius lūkesčius ir pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų

dėl studijų proceso; socialinio darbo profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti

paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).

40. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti

studento pasiekimus, palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir

praktinius gebėjimus.










42. Dėstytojams turėtų būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo

aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant chemijos ir procesų inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui

paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį,

vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius.

Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo,

abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.




žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius Atliktų darbų ir projektų



43.2. Kolokviumu.








43.10. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu ir kt.







įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)

vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,

semestrą, kursą ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti

54

judėjimą siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus,

bendradarbiauti su dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo


46. Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialaus vertinimo

metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) chemijos ir procesų inžinerijos specialistų –

mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.



bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei numatyti







studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų studijų krypties apraše.


atspindintys minimalų privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą

įvertinimą.


51. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys

turi turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių

bei informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.









53. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie

reikalavimai:



53.2. Ne mažiau kaip pusė chemijos ir procesų inžinerijos krypties dalykus dėstančio

akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį

laipsnį.

53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip chemijos ir procesų inžinerijos krypties

magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos

krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.

53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su chemijos ir

procesų inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos

pavyzdžiais.

54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų turi

dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys chemijos ir procesų inžinerijos krypties


55

tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų krypties

programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties.

Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių

trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.

55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų chemijos ir procesų

inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys chemijos ir

procesų inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir

dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10

procentų pirmosios pakopos studijų chemijos ir procesų inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti

profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai chemijos ir procesų inžinerijos

krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų dalykų

dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai

chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties


programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų chemijos ir procesų inžinerijos krypties

dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3

metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą

orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos

patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų chemijos ir procesų

inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.









58.2. Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams

lavinti ir pan.




58.4. Chemijos ir procesų inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti

stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.




interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga.






59. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios

studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės

veiklos įgūdžiai.

60. Magistrantūros studijų programose, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio,

gali būti numatytos profesinės veiklos arba mokslinės praktikos.

56

61. Chemijos ir procesų inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis

aukštosios mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje

apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų

vertinimo sistema, apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip

pat parama studentui praktikos metu.

62. Organizuojant praktiką, reikia sudaryti praktinio mokymosi sąlygas, sujungiant


63. Organizuojant praktiką, turi būti bendradarbiaujama su socialiniais partneriais:

63.1. Socialinių partnerių skirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir

praktikos organizavimo tobulinimo procesą.

63.2. Aukštoji mokykla organizuoja (esant poreikiui) praktikos vadovų mokymą,

užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur

atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtotės integralumą.






65. Pirmosios ir antrosios pakopų chemijos ir procesų inžinerijos krypties studijos

baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

66. Pirmosios pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti savarankiškas taikomasis

ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių, įgijęs reikiamų

gebėjimų ir turi pakankamą chemijos ir procesų inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir



kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo

priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės bei

komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų

analizės įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos

vartosenos įgūdžius.





chemijos ir procesų inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties

(šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.

68. Baigiamojo darbo (projekto) ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino

vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų chemijos ir procesų inžinerijos krypties

specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos

narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.

69. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (arba)





71. Skiriami šie chemijos ir procesų inžinerijos krypties absolventų pasiektų studijų

rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški

57

reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo

suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.


72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra

išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.


puikus chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.





72.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai,

gerai valdoma darbotvarkė.



perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe.

Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo poziciją.

72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri,

tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės krypties veiklos situacijose.

72.2.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,


72.2.4. Įprasti chemijos ir procesų inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo






perspektyvos siejamos su chemijos ir procesų krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai –

fragmentiški.



72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą chemijos ir procesų inžinerijos

krypties veiklą, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.






užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities

praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas,

tačiau nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių.



58

73.1.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję

praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.






73.1.5. Naujų chemijos ir procesų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs

bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.



perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos krypties veiklų

valdymą bei reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar

inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Chemijos ir procesų inžinerijos žinios ir sistemiškas supratimas bei su juo susiję

praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų inžinerinės krypties veiklos situacijose.


73.2.3. Geba greitai taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo

metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.

73.2.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus atlieka tiksliai, sugeba



darbotvarkę. Karjeros pradžioje reikės išorės pagalbos.



apima tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos ir procesų inžinerijos krypties inžinerinių veiklų

valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio

lygmens vykdytojo poziciją.

73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinių chemijos ir procesų inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų




73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų

sprendimo metodus, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.






užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities

inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.

74. Antrosios studijų pakopos universitetinių studijų pasiektų studijų rezultatų

lygmenys:


59

74.1.1. Fundamentalus chemijos ir procesų ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su

tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų

metu.


mąstymas, puikus literatūros bei chemijos ir procesų inžinerinės veiklos išmanymas.


74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla bei jos

aplinka intensyviai kinta, pokyčiai sunkiai prognozuojami, veiklą sudaro nuolat kintantys užduočių

deriniai.









kūrimą, chemijos ir procesų bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą



74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su

tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerinių krypčių veiklos







darbotvarkę.



analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, chemijos

ir procesų bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį chemijos ir procesų bei jai artimų inžinerijos

krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.



74.3.3. Geba taikyti chemijos ir procesų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,




visuomet



60


užimti. Kai įgis chemijos ir procesų inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities

inžinieriumi.

61

4 priedas


ELEKTRONIKOS IR ELEKTROS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas)

reglamentuojami elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji

reikalavimai.



















programą.



antrosios pakopos elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

5. Aprašas taikomas šioms elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties šakoms:

Elektronikos inžinerija (H610), Elektros inžinerija (H620), Elektros energija (H630),

Telekomunikacijų inžinerija (H640), Sistemų inžinerija (H650), Valdymo sistemos (H660),

Robotika ir kibernetika (H670), Optoelektroninė inžinerija (H680), Kompiuterių inžinerija (H690).

Baigus elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas,




5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš

kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš

kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus elektronikos

ir elektros inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir



62



7. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijos gali būti organizuojamos

nuolatine ir ištęstine forma. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijų programų

apimtis turi būti tokia:

7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 kreditų.



8. Organizuojant elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties studijas

skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų

kreditai, mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali

būti numatytos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus

suteikiamas dvigubas pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis

laipsnis. Reikalavimus stojantiesiems į gretutinę elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties

studijų programą nustato aukštoji mokykla.




10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos, technologijos ar

fizinių studijų krypčių studijas ir įgiję bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnį. Asmenys,

neturintys elektronikos ir elektros inžinerijos krypties bakalauro laipsnio, turi baigti papildomąsias

ar išlyginamąsias studijas, kad atitiktų universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti magistrantūros

studijų programas reikalavimus.


11. Elektronikos ir elektros inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti,

efektyviai bei saugiai naudoti elektronikos ir elektros įtaisus ir sistemas, naudojančias gamtinius

išteklius ir gamtos reiškinius žmonių saugiai, efektyviai, komfortiškai, ekonomiškai ir ekologiškai

darniai veiklai. Per elektronikos ir elektros inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą,

kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą.

Elektronikos ir elektros inžinerija apima elektronikos, elektros bei elektros energijos įtaisus ir

sistemas, telekomunikacijas, valdymo sistemas, robotiką, optoelektroninę ir kompiuterių inžineriją.

12. Pagrindinis elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį


12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei veiklai ir aukštosioms technologijoms

naudoti globaliose rinkose.

12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis elektronikos ir elektros inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų

jas taikyti įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos

pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir

svarbą visuomenės raidai.



13. Bendras universitetinių elektronikos ir elektros inžinerijos studijų tikslas yra įgyti

pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių,

išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi

išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos

poreikius.

63

14. Koleginės elektronikos ir elektros inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra

nukreiptos į mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į

projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.

15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia bei jas liudijančius diplomus ar

pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Elektronikos ir

elektros inžinerijos studijų krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės

ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir

specifinėmis žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant elektronikos ir elektros inžinerijos studijas būtina atsižvelgti į tai,

kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su

fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, taiko technologinius metodus ir procesus,




elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad

studijų programa geriausiai atitiktų specifinius elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties ar

jos šakos reikalavimus.

18. Universitetinės ir koleginės elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties

pirmosios pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis

inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius

inžinerinius gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti elektronikos ir elektros inžinerijos studijų

krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų

mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių

specifika yra ir naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje

sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę elektronikos ir elektros inžinerijos

studijų krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto









20.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius,

reikalingus studijų programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos krypties

fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančias elektronikos ir elektros inžinerijos

krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.

20.1.3. Turėti pagrindinių praktikoje svarbių studijų programą atitinkančių elektronikos ir

elektros inžinerijos žinių.



20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos

ir elektros inžinerijos krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.

20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas inžinerinius uždavinius ir

jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

64

20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą

atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkantiems elektronikos ir

elektros inžinerijos krypties projektavimo darbams atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas








20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir

elektros inžinerijos kryptyje, įgūdžių.

20.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti inžinerinius uždavinius:













aspektus.





programą atitinkantiems elektronikos ir elektros inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams

suprasti.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros

inžinerijos krypties esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančių elektronikos ir

elektros inžinerijos žinių.




21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančioms elektronikos

ir elektros inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus

metodus.


uždavinius bei jiems spręsti parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios elektronikos ir

elektros inžinerijos krypties analitinius ir modeliavimo metodus.

21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros


65

21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos

krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius

apibrėžtus reikalavimus.



21.4.1. Gebėti rasti reikiamą mokslinę ir profesinę informaciją naudodamasis duomenų




21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje elektronikos ir

elektros inžinerijos kryptyje, įgūdžių.







aplinkybes.


ir pagrindinius reikalavimus, inžinerinės veiklos grandžių sąveiką.












nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančius elektronikos ir elektros inžinerijos

krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.






22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiškai spręsdamas inžinerinius

uždavinius ir pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,






22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros


22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas problemas,

tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.


66

22.3.3. Gebėti priimti inžinerinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai







22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios elektronikos ir elektros inžinerijos

krypties inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.



problemas.








lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programos numatytus

studijų rezultatus.




peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius elektronikos ir elektros inžinerijos mokslo

pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.







rengiami būti atsakingais už savo mokymosi visą gyvenimą procesą ir savo mokymosi rezultatus.





įsisavintų žinias ir išlavintų specialiuosius, socialinius bei asmeninius gebėjimus.


elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni

studijų metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų


dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.

67





dėstymo ir studijavimo metodai, jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento

savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:

31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.



institucijoje).














aspektais.



33. Elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu


sudėtingą elektronikos ir elektros inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti

aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų šiuos studento įgytus gebėjimus:


dalykais, ir atskleidžiamos dabartinių žinių ribos..









vadovų įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės

procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios

studijų proceso dalys.




68




komandiniu darbu.


suderinamumo.





terminus ir kt.).










studento pasiekimus ir palyginti juos su siekiamais rezultatais, kartu vertinti teorines žinias ir












aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant elektronikos ir elektros inžinerijos žinių ir gebėjimų.

Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės

dydį, vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus

veiksnius. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo,

nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.







43.2. Kolokviumu.







69


43.10. Baigiamuoju darbu bei jo gynimu ir kt.

44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento įgytas

bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro

kvalifikacinius reikalavimus.




įvertinimus) ir apibendrinamuoju ( patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)

vertinimu. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,






metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) elektronikos ir elektros inžinerijos specialistų –

mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.


48. Studentų pasiekimų vertinimo grįžtamasis ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir

apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) rezultatyvumą bei

numatyti studijų proceso tobulinimo galimybę. Tai padeda užtikrinti studijų proceso kokybę,

tęstinumą bei nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas

naudojant įvairias jo užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybę pačiam studentui refleksijos būdu

įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kurį dėstytojas gauna iš

studentų.



studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypties

apraše.



įvertinimą.


51. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis

padalinys turi turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų,

metodinių bei informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti.









53. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie

reikalavimai:



70

53.2. Ne mažiau kaip pusė elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykus dėstančio

akademinio personalo turi turėti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties magistro arba jam

prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip elektronikos ir elektros inžinerijos

krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios

inžinerijos krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.

53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su elektronikos ir

elektros inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos

pavyzdžiais.

54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos elektronikos ir elektros

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys elektronikos ir

elektros inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei

dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne

mažiau kaip 50 procentų elektronikos ir elektros krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau

kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau

kaip kas penkerius metus, sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba

kvalifikacijos kėlimo kursuose.

55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų elektronikos ir

elektros inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys

elektronikos ir elektros inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose

leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose Ne

mažiau kaip 10 procentų pirmosios pakopos studijų elektronikos ir elektros inžinerijos krypties

dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai elektronikos ir elektros

inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios pakopos visų studijų

dalykų dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai

elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą)

elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų

dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų

elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per

pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios

profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams

šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios

pakopos studijų elektronikos ir elektros inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas











lavinti ir pan.




58.4. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti

būtina turėti stacionariąsias ar mobiliąsias laboratorijas su reikiama įranga.

71









58.8. Turi būti studentams, turintiems specialiųjų poreikių, pritaikytų priemonių.

59. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma

pirmosios studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti




61. Elektronikos ir elektros inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis

aukštosios mokyklos parengta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje

apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų

vertinimo sistema, apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip

pat parama studentui praktikos metu.











bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką.

65. Pirmosios ir antrosios pakopų elektronikos ir elektros inžinerijos krypčių studijos

baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).



gebėjimų ir turi pakankamą elektronikos ir elektros studijų krypties (šakos) analitinio ir












atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus,

aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.

68. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų

elektronikos ir elektros inžinerijos krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų,

72

socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa

aukštosios mokyklos.






71. Skiriami šie elektronikos ir elektros inžinerijos krypties absolventų pasiektų studijų

rezultatų lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški

reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo

suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.


72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra



puikus elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.





72.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs




perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerine veikla bei vadybine


72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra

geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės krypties veiklos

situacijose.

72.2.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo

metodus, kurie padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius bei elektronikos ir elektros inžinerijos

pažangą.

72.2.4. Įprasti elektronikos ir elektros inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei

valdymo veiksmai atliekami tiksliai.





perspektyvos siejamos su elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine

atsakomybe. Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai –

fragmentiški.

73



72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą elektronikos ir elektros

inžinerijos krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.






užimti. Kai įgis elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities

praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas,



73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo

susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos

studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.






73.1.5. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs




perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos krypties

inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens

vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Elektronikos ir elektros inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo

susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros inžinerinės krypties veiklos

situacijose. Turėdamas elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline

literatūra.

73.2.3. Geba greitai taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo








apima tyrimus, naujovių kūrimą, elektronikos ir elektros inžinerijos krypties inžinerinių veiklų

valdymą; galima tikėtis reikšmingos vadybinės atsakomybės bei karjeros augimo į aukštesnio

lygmens vykdytojo poziciją.


74

73.3.1. Turi bazinių elektronikos ir elektros inžinerijos žinių ir jų supratimą bei

fragmentiškų praktinių gebėjimų.



73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų







užimti. Kai įgis elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities

inžinieriumi, kur nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.


74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Fundamentalus elektronikos ir elektros ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir

su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama

studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerinės veiklos išmanymas.


74.1.4. Geba žinias ir praktinius gebėjimus greitai pritaikyti ir tada, kai veikla ir jos aplinka





74.1.6. Naujų elektronikos ir elektros inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs

bendrieji gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė..




kūrimą, elektronikos ir elektros bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą



74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis elektronikos ir elektros bei jai artimų inžinerijos krypčių supratimas

ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose elektronikos ir elektros bei jai artimų inžinerinių krypčių

veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.


nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.

74.2.4. Gilesnių žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus



darbotvarkę.




elektronikos ir elektros bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

75

atsakomybę. Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo

poziciją.

74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį studijuojamos elektronikos ir elektros bei jai

artimų inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų.



74.3.3. Geba taikyti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties problemų sprendimo




visuomet.




užimti. Kai įgis atitinkamos elektronikos ir elektros inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru

konkrečios srities inžinieriumi.

76

5 priedas


GAMYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Gamybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami

gamybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.

















vykdydamos ir vertindamos gamybos inžinerijos studijų programas.

3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant gamybos

inžinerijos studijų programą.



antrosios pakopos gamybos inžinerijos studijų programoms.

5. Aprašas taikomas šioms gamybos inžinerijos krypties šakoms: Gamybos sistemų

inžinerija (H710), Kokybės užtikrinimo inžinerija (H720), Mechatronika (H730), Spaudos

inžinerija (H740), Medžiagų inžinerija (H750), Suvirinimo inžinerija (H760), Pramonės inžinerija

(H770), Inovatyvioji inžinerija (H780). Baigus gamybos inžinerijos krypčiai priklausančią studijų

programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas gamybos inžinerijos ar vienos iš kryptį

sudarančių šakų profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro

diplomu.

5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, suteikiamas gamybos inžinerijos

ar vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro

diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, suteikiamas gamybos inžinerijos

ar vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro

diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus gamybos



77




7. Gamybos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine

forma. Šios krypties studijų programų apimtis turi būti tokia:




8. Organizuojant gamybos inžinerijos krypties studijas skirtingomis formomis to paties

kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, mokymo bei mokymosi


9. Gamybos inžinerijos krypčių grupės pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos



stojantiesiems į studijų programą, kurioje gamybos inžinerijos krypties studijos vykdomos kaip

gretutinės, nustato aukštoji mokykla, tačiau jie negali būti žemesni už bendruosius reikalavimus.




10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar technologijos

krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po

papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų bakalauro laipsnį ir tenkinantys

universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti gamybos inžineriją (ar jos šaką) reikalavimus.

Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti

gamybos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programas.


11. Gamyba – tai žmogaus fizinėmis ir intelektinėmis pastangomis sukurta veikimo

būdų ir priemonių visuma, kai žaliava paverčiama medžiaga, o medžiaga – gaminiu. Gamybos

inžinerija – tai mokslinė ir praktinė inžinieriaus veikla, kurios tikslas – prižiūrėti, kad techniškai

veiktų visa įranga, ir kurti naujus gamybos būdus bei priemones, naudojant žinomas ir kuriant

naujas arba iš esmės tobulinant jau sukurtas medžiagas, technologijas, įrenginius, procesus,

gaminius, paslaugas, taip pat rengti jų įdiegimą, planuoti ir organizuoti gamybos procesus. Per

gamybos inžinerijos studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi

sudaro pakankamą gamybos krypties inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą.

12. Pagrindinis gamybos inžinerijos studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą


12.1. Turėtų žinių ir gebėjimų, reikalingų inžinerinei šiuolaikinės gamybos veiklai

globalios rinkos sąlygomis.

12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis gamybos inžinerijos ir kitų inžinerijos krypčių mokslų

žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su

verslo ir vadybos pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų savo

inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai ir aplinkai.



13. Bendras gamybos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų matematikos ir kitų

fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių, išsiugdyti gebėjimą tas žinias

taikyti gamyboje ir kurti naujas žinias. Konkrečios studijų programos tikslai turi išreikšti


78

14. Koleginės gamybos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į

praktikoje patikrintų žinių ir gamybos technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų

kūrimą, labiau į projektų įgyvendinimą ir technologinių gamybos procesų valdymą, o ne į

projektavimą.

15. Inžinieriaus profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius diplomus ar

pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Gamybos

inžinerijos, kaip ir visos inžinerijos krypčių grupės programos turi būti sudarytos taip, kad studentų

įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo


patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant gamybos inžinerijos studijas, būtina atsižvelgti į tai, kad

gamybos inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su


materialiuosius ir nematerialiuosius skaičiavimo bei informacijos apdorojimo įrankius. Be to,

atkreiptinas dėmesys į gamybą, kaip į potencialų neigiamo poveikio žmogaus gyvenamajai aplinkai

ir gamtai šaltinį, todėl būtina formuoti teigiamas studentų nuostatas dėl darnaus visuomenės ir

gamtos vystymosi.


17. Universitetinės ir koleginės gamybos inžinerijos pirmosios pakopos studijų

programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei veiklai

reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius gamybos

inžinieriaus gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau

koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių

sprendimų taikymą gamyboje, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir

naujausių mokslo žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje

sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę gamybos inžinerijos studijų

krypties programas, turi derėti su Inžinerijos studijų krypčių grupės apraše reglamentuotais

gebėjimais ir EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis. Jos apima šešias

EUR-ACE standartuose apibrėžtas gebėjimų grupes ir atitinka studijų pakopų apraše numatytas

dalis (skliaustuose): žinios ir supratimas (žinios, jų taikymas), inžinerinė analizė, tyrimai (gebėjimai

atlikti tyrimus), inžinerinis projektavimas, inžinerinė veikla (specialieji gebėjimai), perkeliamieji

gebėjimai (socialiniai ir asmeniniai gebėjimai). Taip grupuojami visų studijų pakopų studijų

rezultatai, tačiau skirtingose studijų pakopose skiriasi gebėjimų priimti sprendimus originalumas ir

novatoriškumas..



19.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus bei dėsnius,

reikalingus gamybos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

19.1.2. Žinoti svarbiausias gamybos inžinerijos studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.

19.1.3. Turėti pagrindinių gamybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.



19.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties

problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.



79

19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus gamybos inžinerijos studijų

krypties inžineriniams uždaviniams.

19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo

darbams atlikti:









19.4.3. Turėti darbo su tipine įranga, naudojama gamybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.

19.5. Turėti praktinių žinių ir įgūdžių spręsti gamybos inžinerinius uždavinius:



19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos inžinerines

problemas.

19.5.3. Suprasti gamybos inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines

aplinkybes.

19.5.4. Suprasti gamybos inžinerinės veiklos organizavimo principus, žinoti pagrindinius

darbo ir gaisrinės saugos reikalavimus.




19.6.3. Suprasti konkrečių gamybos inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai,

laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklos

rezultatus.

19.6.4. Išmanyti gamybos inžinerijos profesinės veiklos srities pagrindinius projektų

vykdymo ir valdymo aspektus.




20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus gamybos

inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti gamybos inžinerijos studijų krypties esminius teorinius

ir taikomuosius pagrindus bei sąvokas.

20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių gamybos inžinerijos žinių.




20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą gamybos inžinerijos studijų krypties

problemoms suformuluoti ir išspręsti, taikydamas tinkamus metodus.


uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos studijų krypties projektavimo

darbams atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti gamybos inžinerijos žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas

projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.

80







20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama gamybos inžinerijoje, įgūdžių.

20.5. Turėti praktinio darbo spręsti gamybos inžinerinius uždavinius gebėjimų:

20.5.1. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus metodus, priemones ir įrangą konkretiems

studijuojamos gamybos inžineriniams sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių

konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, turėti pradinių jų naudojimo gebėjimų.

20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas gamybos ir bendras tipines

inžinerines problemas.

20.5.3. Suprasti ir įvertinti studijuojamos gamybinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir

komercines aplinkybes.

20.5.4. Suprasti gamybinės veiklos organizavimo principus, darbo ir gaisrinės saugos svarbą

bei pagrindinius reikalavimus, gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką.





profesinės etikos principų ir švariosios gamybos normų, suvokti atsakomybę už savo veiklą.







nuodugniai žinoti ir suprasti gamybos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems

inžineriniams uždaviniams spręsti.

21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius gamybos inžinerijos srities pasiekimus.


21.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas gamybos

problemas.

21.2.2. Įžvelgti standartines ir nestandartines inžinerines gamybos problemas, gebėti jas

aiškiai formuluoti ir spręsti.

21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams gamybos

uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius ir tyrimo metodus, įskaitant matematinę

analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.



21.2.5. Gebėti taikyti novatoriškus metodus tipinėms ir specifinėms problemoms spręsti ir jų


21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų gamybos inžinerijos krypties projektavimo

darbams atlikti:

21.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą spręsdamas nepažįstamas gamybos

problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.

21.3.2. Gebėti inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas ir metodus.



81






21.4.3. Gebėti ištirti naujų ir naujai atsirandančių gamybos inžinerijos krypties inžinerinių

problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.



problemas.




21.5.4. Žinoti gamybinės veiklos organizavimo principus, suprasti jos grandžių veiklos

nuoseklumą ir sąveiką, gebėti vertinti gamybinę veiklą darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.



lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti gamybos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.

23. Inžinerijos krypties studijos turi būti pagrįstos dėstymo ir savarankiško studijavimo

sinteze.




peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius gamybos inžinerijos mokslo pasiekimus ir

šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius














studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų metodai reguliuoja dėstytojo

veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų savarankišką veiklą, studijas. Studijų

procese gali būti taikomi įvairūs dėstymo metodai.



82





31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.



institucijoje).








31.14. Realių gamybos technologinių procesų imitavimas kompiuteriniais simuliatoriais ir

kt.


Dėstymo metu studentai turi būti į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių spręsti diskutuotinus

klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:




aspektais.



33. Gamybos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti


gamybos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri












vadovų įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos

įmonės procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos

sudedamosios studijų proceso dalys.




83




komandiniu darbu.

37. Studijų dalykus būtina išdėstyti, laikantis jų nuoseklumo bei siektinų rezultatų

suderinamumo.





terminus ir kt.).






















aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant gamybos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama

teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir

dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami

studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės

pagarbos ir geranoriškumo principais.







43.2. Kolokviumu.







84


43.10. Baigiamuoju darbu bei jo gynimu ir kt.

44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas turi padėti apibendrinti studento įgytas

bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro





įvertinimus) ir apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje)

vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,






metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) gamybos inžinerijos specialistų – mokslininkų,

praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija.










studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų gamybos inžinerijos studijų krypties apraše.



įvertinimą.


51. Gamybos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti

pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei










53. Gamybos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:



53.2. Ne mažiau kaip pusė gamybos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio


85

53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip gamybos inžinerijos krypties magistro



53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su gamybos


54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos gamybos inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys šios inžinerijos

krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys

nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50

procentų krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko

praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus,


kursuose.

55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų gamybos inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys šios inžinerijos



pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai gamybos inžinerijos krypties


turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai gamybos

inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų

mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama

į praktinę veiklą, iki 40 procentų gamybos inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti

praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius

dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų

dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20

procentų antrosios pakopos studijų gamybos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus

pareigas einantys dėstytojai.


mokykloje pagal pagrindinio darbo sutartį. Materialioji ir metodinė bazė turi atitikti šiuos

minimalius reikalavimus:







lavinti ir pan.




57.4. Praktinio darbo gamybos inžinerijos kryptyje gebėjimams lavinti būtina turėti








86




58. Gamybos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios pakopos

studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos

įgūdžiai.



60. Gamybos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios



apimanti būdus ir kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama















64. Pirmosios ir antrosios pakopų gamybos inžinerijos krypčių studijos baigiamos viešai

ginamu baigiamuoju darbu (projektu).



gebėjimų ir turi pakankamą gamybos inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir projektavimo

darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu studentas turi parodyti nuodugnų

nagrinėjamos temos supratimą, mokėjimą spręsti kylančius uždavinius, savo kūrybingumą,

gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės, projektavimo bei tyrimo priemones, taikyti

metodus, tinkamai formuluoti išvadas, taip pat parodyti socialinės ir komercinės aplinkos, teisės

aktų bei finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius,

informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos vartosenos

įgūdžius.





gamybos inžinerijos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos)

tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.


vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų gamybos inžinerijos krypties specialistų –

mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi

būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.



87




70. Skiriami šie gamybos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:

slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus




71.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 71.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,



puikus gamybos inžinerijos veiklos išmanymas.





71.1.5. Naujų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji gebėjimai,

gerai valdoma darbotvarkė.



perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos krypties inžinerine veikla bei vadybine atsakomybe.


71.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 71.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos krypties veiklos situacijose.

71.2.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie


71.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai atliekami

tiksliai.





perspektyvos siejamos su gamybos inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.

Gali užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

71.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 71.3.1. Gamybos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.



71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą gamybos inžinerijos veiklą,

tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.





88


užimti. Kai įgis gamybos inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities praktiku, kur

labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas bei tipines ar įprastas technologijas, tačiau



72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės gamybos inžinerijos veiklos išmanymas.






72.1.5. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, puikūs bendrieji gebėjimai, gerai valdoma

darbotvarkė.



perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą

vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo


72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Gamybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos krypties veiklos situacijose. Turėdamas

inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

72.2.3. Geba greitai taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,








apima tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos inžinerijos krypties veiklų valdymą; galima tikėtis


72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Turi bazinių gamybos inžinerijos žinių ir jų supratimą, fragmentiškų praktinių

gebėjimų.



72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo






89


užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi, kur

nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo.


73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Fundamentalus gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su

tuo susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama

programos studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros bei gamybos inžinerinės veiklos išmanymas.







73.1.6. Naujų žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius bendruosius





kūrimą, gamybos inžinerijos bei jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą



73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Fundamentinis gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su

tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose gamybos inžinerijos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos







darbotvarkę.



analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, gamybos

inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.

Pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinį fundamentinį gamybos inžinerijos bei jai artimų inžinerijos krypčių




73.3.3. Geba taikyti gamybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie


90


analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, tačiau jas taisyti – ne

visuomet.




užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi.

91

6 priedas


JŪRŲ INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Jūrų inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami jūrų

inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.



Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 (Žin., 2010, Nr. 56-2761), Lietuvos studijų

pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21

d. įsakymu Nr. V-2212 (Žin., 2011, Nr. 143-6721), Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir

vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139),

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375),

Studijų krypties arba krypčių grupės aprašų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463, ir EUR-ACE

inžinerijos programų akreditavimo standartu (2008).





programą.


4. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios studijų pakopos ir

universitetinių antrosios studijų pakopos jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

5. Jūrų inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos kodas –

H500. Kryptį sudaro šios šakos: H510 Laivų statyba, H520 Laivų projektavimas, H530 Jūrų uostų

inžinerija, H540 Laivyno inžinerija, H550 Atviros jūros inžinerija, H560 Laivų jėgainių inžinerija.

Baigus jūrų inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo

kvalifikacija:

5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas vienos kryptį sudarančių krypčių šakų profesinio


5.2. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas, įgyjamas krypties ar

vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro

diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios studijų pakopos arba vientisąsias studijas krypties ar

vienos iš kryptį sudarančių šakų studijas, magistro laipsnis liudijamas universiteto išduodamu

magistro diplomu.

5.4. Baigus studijas pagal konvencinės (valstybės reguliuojamos) specialybės akredituotą

studijų programą, kartu su diplomu išduodama profesinės kvalifikacijos suteikimo pažyma.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus inžinerijos

krypčių grupės studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos

mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės

kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą; magistro laipsnis – atitinkamai septintąjį Lietuvos

92



7. Jūrų inžinerijos studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Jūrų

inžinerijos studijų programų apimtis turi būti tokia:

7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų, tais atvejais, kai tai nustatyta

kitais norminiais teisės aktais, studijų programos apimtis gali būti 240 studijų kreditų.

7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažesnė nei 180 ir ne

didesnė kaip 240 studijų kreditų.

7.3. Universitetinių antrosios pakopos studijų apimtis – 90–120 studijų kreditų.

7.4. Universitetinių vientisųjų studijų apimtis – 300–360 studijų kreditų.

8. Organizuojant jūrų inžinerijos studijas skirtingomis formomis, to paties



9. Jūrų inžinerijos pirmosios studijų pakopos studijose gali būti numatytos dviejų

krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas


stojantiesiems į gretutinę inžinerijos krypties studijų programą nustato aukštoji mokykla.

Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių dviejų krypčių studijų programų galimybės turi

būti derinamos su Lietuvos saugios laivybos administracija.


10.1. Į pirmosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami

asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

10.2. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę inžinerijos ar

technologijos krypčių grupių studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju

atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba tenkinantys universiteto nustatytus

pasirengimo studijuoti reikalavimus. Pirmosios studijų pakopos studijų metu pasiekti studijų

rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros

studijų programas.


11. Jūrų inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti įrenginius, priemones ir

sistemas, skirtas saugiai, efektyviai, ekonomiškai ir tausojančiai naudoti gamtiniams ištekliams ir

gamtos reiškiniams žmonių poreikiams tenkinti. Per jūrų inžinerijos studijas asmuo turi įgyti

aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus

veiklos pagrindą. Jūrų inžinerija sujungia įvairių inžinerijos krypčių žinias, reikalingas vandens

transporto priemonių ir jų propulsinėms bei bortinėms sistemoms projektuoti, statyti, eksploatuoti ir

techniškai prižiūrėti.

12. Pagrindinis jūrų inžinerijos krypties studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą




12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų taikyti jas įvairiomis



visuomenės raidai.


12.4. Sugebėtų palaikyti savo profesinę kompetenciją, mokydamiesi visą gyvenimą.

13. Bendras universitetinių jūrų inžinerijos krypties studijų tikslas yra įgyti pakankamų


93



14. Koleginės jūrų inžinerijos krypties studijos turi būti nukreiptos į mokslo žinių ir

technologijų taikymą bei projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą.


pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Jūrų inžinerijos

krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės praktinės žinios

bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, sudarytų

pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16. Papildomi jūrų inžinerijos studijų krypties konvencinėms (valstybės

reguliuojamoms) studijų programų reikalavimai yra nustatyti tarptautiniais teisės aktais, kuriuos yra

ratifikavusi ar kitaip pripažinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17. Planuojant ir vykdant jūrų inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į tai, kad





18. Universitetinės ir koleginės jūrų inžinerijos studijų krypties pirmosios studijų

pakopos studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis

fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti

suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas. Koleginės studijos turi būti nukreiptos į

praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų

programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių

uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas, naujų inžinerinių sprendimų radimas.

19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę jūrų inžinerijos krypties studijų

programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto nuostatomis,

išvardytomis šio Aprašo 20–22 punktuose.




reikalingus studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams

suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties sąvokas ir


20.1.3. Turėti pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos žinių, svarbių

dirbant praktiškai.



20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos

krypties problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.



20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas studijų programą

atitinkančios jūrų inžinerijos krypties inžinerinius uždavinius.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos

krypties projektavimo darbams atlikti:



94







20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama studijų programą atitinkančioje jūrų inžinerijos















aspektus.





programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties


21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos

žinių.

21.1.4. Žinoti platesnį daugiadalykį inžinerijos kontekstą, gebėti adaptuoti kitų mokslo



21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos

krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti pasirinkdamas tinkamus metodus.

21.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas jūrų

inžinerijos uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę

įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties

analitinius ir modeliavimo metodus.



21.3.1. Gebėti taikyti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties inžinerines

žinias ir supratimą kurdamas ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.





95

21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus jūrų inžinerijos eksperimentus, apdoroti ir vertinti

jų duomenis bei pateikti išvadas.







21.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas jūrų inžinerijos problemas.


aplinkybes.











22. Baigęs antrosios studijų pakopos ir vientisąsias studijas, asmuo turi:



nuodugniai žinoti ir suprasti studijų programą atitinkančios jūrų inžinerijos krypties principus ir

gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.

22.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius jūrų inžinerijos srities pasiekimus.





22.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams jūrų inžinerijos uždaviniams

spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,








22.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas žinias ir supratimą nepažįstamoms problemoms spręsti,

tarp jų ir susijusioms su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.







22.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius jūrų inžinerijos

krypties tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.

96

22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties inžinerinių




problemas.







22.6.1. Tenkinti pirmosios studijų pakopos absolventams keliamus reikalavimus antrosios

studijų pakopos lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti jūrų inžinerijos studijų krypties studijų programos studijų rezultatus.




peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius jūrų inžinerijos mokslo pasiekimus ir

šiuolaikinės didaktikos reikalavimus bei kintančius darbo rinkos poreikius.









įvairius dėstymo metodus, siekdami geriausiai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.




30. Dėstymo ir studijavimo metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento pasirinktos jūrų

inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti taikomi

įvairūs dėstymo metodai:

30.1. Gnoseologiniai metodai, nukreipti į pažintinių gebėjimų ugdymą ir žinių suteikimą

(pažinimo, žinių perteikimo akademinėse pratybose), žinių suvokimo metodai (pasakojimas,

pokalbis, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų

modeliavimas).

30.2. Veikdinamieji metodai, nukreipti į praktinių, taip pat socialinių bei asmeninių

gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai,

imitavimas, minčių lietus).

30.3. Savarankiškas studijas skatinantys metodai (savianalizė (refleksija), atvejo analizė,

problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš

patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai).

97

30.4. Tiriamieji metodai (informacijos paieška, savianalizė (refleksija), informacijos

analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų

interpretacija ir kt.).

30.5. Kontrolės ir savikontrolės metodai, teikiantys dėstytojui ir studentams profesinio

pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai įgalina studentą atlikti nuodugnesnius

taikomuosius tyrimus, įgyvendinant projektą ir rašant baigiamąjį darbą.

31. Dėstymo metodikos pasirinkimas priklauso nuo studijų formos (nuolatinė, ištęstinė),

dėstomojo dalyko specifikos, materialiosios ir metodinės bazės, dėstytojo įdirbio, jo gerosios

patirties ir asmeninių didaktinių gebėjimų pasiekti gerų studijų rezultatų ugdant konkrečias




31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.


31.7. Profesinė praktika. Rekomenduojama atlikti pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir

studijų institucijoje. Esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje

mokymo įstaigoje. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programų praktikas

rekomenduojama atlikti jūrų laivuose.


31.9. Mokymas nuotoliniu būdu, naudojant virtualiąją mokymo aplinką.







32. Dėstymo metu studentai orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų, padedančių

spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:




aspektais.



33. Jūrų inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti

projektus. Projektai turėtų ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą jūrų

inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų

šiuos studento įgytus gebėjimus:









98

34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos


įmonėje bendradarbiavimas, parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės



35. Studijavimas yra susietas su fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais ir

jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijavimo formas kaip




36. Rekomenduojama, kad studentai studijų metu dalyvautų veikloje, susijusioje su

komandiniu darbu.


suderinamumo.





terminus ir kt.).






įvardija profesinius lūkesčius bei pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų







reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, turi detalizuoti ir patvirtinti savo

mokymo įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.

42. Studentų pasiekimų vertinimo sistema bei tvarka grindžiama šiais pagrindiniais

principais:

42.1. Pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį.

42.2. Nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo

vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems.


vertinamiesiems.

42.4. Naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir

prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.

43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai

ir vaidmuo studentams įgyjant jūrų inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui turi būti paliekama teisė

rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir

dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius. Vertindami


pagarbos ir geranoriškumo principais. Dėstytojai, vertinantys studentus, studijuojančius

konvencines (valstybės reguliuojamas) specialybes, turi būti ne tik susipažinę su kompetencijos

įvertinimo metodais, bet ir privalo turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą

99

kompetenciją, vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją ir turi būti įgiję kompetencijos

vertinimo praktinės patirties. Jei, vertinant kompetenciją, būtinas treniruoklis, dėstytojai,

vertinantys studentus, turi būti įgiję praktinės patirties vertinti kompetenciją naudojant konkretaus

tipo treniruoklį. Studentų pasiekimams vertinti taikomos procedūros turi būti grindžiamos aiškiai

suformuluotais kriterijais, leidžiančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių


žinomi ir padėti įvertinti darbo atlikimo sąlygas bei esamus išteklius. Atliktų darbų ir projektų

įvertinimas turėtų būti lydimas konstruktyvių komentarų. Studentų pasiekimų vertinimui gali būti

taikomi:

43.1. Egzaminas raštu ar žodžiu.

43.2. Kolokviumas.








43.10. Baigiamasis darbas ir jo gynimas ir kt.

44. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir vertinimas apibendrina studento įgytas bendrąsias

ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias profesinio bakalauro, bakalauro ar magistro


45. Studento pasiekimų vertinimui gali būti naudojami šie metodai:

45.1. Diagnostinis vertinimas (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą

baigus temą ar kurso dalį).

45.2. Formuojamasis vertinimas (nuolat vykdomas studijų proceso metu).

45.3. Kaupiamasis vertinimas (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).

45.4. Apibendrinamasis vertinimas (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos

pabaigoje).

46. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką,






metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų






50. Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomi ir slenkstinio lygmens

kriterijai, atspindintys minimalų privalomą pasiekti rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui

mažiausią teigiamą įvertinimą.


51. Jūrų inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti



100

52. Jūrų inžinerijos krypties studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir

kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę

patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant

tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą

konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse,

mokslinėse bendrijose, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą

patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis

vertinamos studijų programos žinios ir gebėjimai.

53. Jūrų inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:

53.1. Visose studijų programų jūrų inžinerinės krypties studijų pakopose gali dėstyti

asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

53.2. Ne mažiau kaip pusė jūrų inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio


53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip jūrų inžinerijos krypties magistro arba

jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos krypties dalykų


53.4. Visi studijų jūrų inžinerijos krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su

jūrų inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.

53.5. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programų dėstytojai turi

atitikti jiems nustatytus reguliuojančios konvencijos reikalavimus bei turėti atitinkamos

kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirtį.


dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos inžinerijos krypties tyrimus,

skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir




trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o konvencinių

(valstybės reguliuojamų) specialybių studijų programose – atitinkamos kvalifikacijos darbo

patirties, susijusios su dėstomuoju dalyku.

55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų dalykų apimties turi

dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys jūrų inžinerijos krypties tyrimus,


tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių

studijų programų dėstytojai turi atitikti jiems nustatytus reguliuojančios konvencijos reikalavimus

bei turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo jūrų laivuose patirties. Ne mažiau kaip 10 procentų

pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys

dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai jūrų inžinerijos krypties studijų

programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų

turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai jūrų inžinerijos

krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės

veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę

veiklą, iki 40 procentų jūrų inžinerijos krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per

pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią

profesinės veiklos patirtį. Į praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams

šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios

studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

101

57. Daugiau kaip pusė (konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių studijų

programose – daugiau kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje





reikalavimus. Auditorijų vietų skaičius turi būti toks, kad daugumą paskaitų pirmosios studijų

pakopos studentams, išskyrus pasirenkamuosius ir specialiuosius studijų dalykus (modulius), būtų

įmanoma skaityti pirmoje dienos pusėje.


lavinti ir pan.




58.4. Jūrų inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti






58.6. Konvencinių (valstybės reguliuojamų) specialybių programas vykdančios aukštosios

mokyklos turi turėti mokymo programai būtinas mokymo priemones (treniruoklius ir kitas

mokymui ir vertinimui naudojamas priemones ar įrangą) bei paskirti dėstytojus ar instruktorius,

turinčius reikiamą kvalifikaciją tinkamai dirbti su šia įranga.






59. Jūrų inžinerijos krypties praktika turi būti integrali ir privaloma pirmosios studijų

pakopos studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės

veiklos įgūdžiai.



61. Jūrų inžinerijos krypties praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios


reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema




62.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio bei




atliekama praktika, bei teorijos ir praktikos plėtotės integralumą.






102

64. Konvencines (valstybės reguliuojamas) specialybių programas vykdančios

aukštosios mokyklos savo veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės

sistemų standartų reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti bei palaikyti kokybės sistemą kaip

priemonę, garantuojančią, kad studentai įgytų patirties ir žinių, numatytų studijų rezultatuose.

65. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų jūrų inžinerijos studijų krypties studijos turi

būti baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), o konvencinių (valstybės

reguliuojamų) specialybių studijos, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, – kvalifikacijos

suteikimo egzaminu, arba kvalifikacijos suteikimo egzaminu ir (ar) viešai ginamu baigiamuoju

darbu (projektu).


taikomasis ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių,

įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą jūrų inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir

projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu studentas turi parodyti


kūrybingumą, gebėjimą naudoti šiuolaikinės inžinerines analizės ir sintezės, projektavimo bei

tyrimo priemones, taikyti metodus, tinkamai formuluoti išvadas, parodyti socialinės bei komercinės

aplinkos, teisės aktų ir finansinių aspektų išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės

įgūdžius, informacinių technologijų naudojimo ir rašytinio bendravimo, taisyklingos kalbos


67. Antrosios studijų pakopos studijų ir vientisųjų studijų baigiamasis darbas (projektas)

turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas

kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu

(projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą,

vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus jūrų inžinerijos krypties darbus, savarankiškai mokytis ir

atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai

formuluoti tyrimų išvadas.

68. Baigiamojo darbo ir specialybės kvalifikacijos suteikimo egzamino vertinimo

komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų

profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei vykdoma

programa aukštosios mokyklos.


69. Skiriami šie jūrų inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:


(aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi

pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.



70.1.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,



puikus jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.





70.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Absolventas turi puikius

bendruosius gebėjimus ir gerai valdo darbotvarkę.


103

70.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos krypties veikla ir vadybine atsakomybe.


70.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau

apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.

70.2.2. Analizuodamas ir svarstydamas darbo rezultatus, absolventas supranta, kokias žinias

ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos krypties veiklos situacijose.

70.2.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos studijų krypties problemų sprendimo metodus, kurie


70.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami

tiksliai.




70.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius praktikas. Karjeros

perspektyvos siejamos su jūrų inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.


70.3.1. Jūrų inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.



70.3.3. Yra pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą jūrų inžinerijos studijų krypties







užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities praktiku, kur

labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas, tačiau nereikia

reguliariai taikyti fundamentinių žinių.



71.1.1. Jūrų inžinerijos ir sisteminis jų supratimas bei su juo susiję praktiniai gebėjimai yra



mąstymas, puikus literatūros bei praktinės jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.



71.1.4. Įprastus skaičiavimus, interpretacijas, analizes ir aiškinimus absolventas atlieka

greitai, sklandžiai ir tiksliai; sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus;


71.1.5. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius

gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.


71.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas taps puikiu inžinieriumi novatoriumi.

Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų

valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


71.2.1. Jūrų inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai


104


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos krypties veiklos situacijose. Turėdamas

inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

71.2.3. Geba greitai taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie







71.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius. Karjeros perspektyvos

apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos krypties inžinerinių veiklų valdymą.


71.3.1. Turi bazinių jūrų inžinerijos žinių irjų supratimą bei fragmentiškų praktinių

gebėjimų.


tačiau trūksta gebėjimo ir pasitikėjimo, kaip tas žinias naudoti.

71.3.3. Geba pagal analogiją taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,

tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.






užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur nereikia


72. Antrosios studijų pakopos ir vientisųjų universitetinių studijų pasiektų studijų

rezultatų lygmenys:


72.1.1. Fundamentalus jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo

susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų

metu.


mąstymas, puikus literatūros bei jūrų inžinerinės veiklos išmanymas.







72.1.6. Naujų jūrų inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai, absolventas turi puikius

bendruosius gebėjimus, gerai valdo darbotvarkę.


72.1.8. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus inžinierius analitikas, galintis


kūrimą, studijuojamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę.


72.2.1. Fundamentinis studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo


105


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos



nenuspėjamų pokyčių atsiradusių dėl žinių ir technologijų pažangos.

72.2.4. Gilesnius žinių reikalaujančius skaičiavimus, interpretacijas analizes ir aiškinimus


72.2.5. Geba įgyti naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, moka valdyti darbotvarkę.


72.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras inžinierius, galintis parodyti gerus

analitiko sugebėjimus. Karjeros perspektyvos apima mokslinius tyrimus, naujovių kūrimą, jūrų ir

jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


72.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį jūrų inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių

supratimą ir fragmentiškų praktinių gebėjimų



72.3.3. Geba taikyti jūrų inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie padeda

įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir inžinerijos pažangą.



visuomet.




užimti. Kai įgis jūrų inžinerijos profesinės patirties, taps geru konkrečios srities inžinieriumi.

106

7 priedas


MECHANIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Mechanikos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami

mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.



















programą.



antrosios pakopos inžinerijos studijų krypčių grupės studijų programoms.

5. Mechanikos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos

kodas – H300. Kryptį sudaro šios šakos: Dinamika (H310), Mechanizmai ir mašinos (H320),

Mechanika (H330), Akustika ir vibracija (H340), Žemės ūkio technika (H350), Elektromechaninė

inžinerija (H360). Baigus mechanikos inžinerijos studijų krypčiai priklausančią studijų krypties

studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:

5.1. Baigus kolegines studijas, suteikiamas mechanikos inžinerijos krypties ar vienos iš

kryptį sudarančių šakų profesinio bakalauro laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio

bakalauro diplomu.

5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas mechanikos inžinerijos

krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu

bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas mechanikos inžinerijos

krypties ar vienos iš kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu

magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus mechanikos



107




7. Mechanikos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir

ištęstine forma. Mechanikos inžinerijos studijų krypties programų apimtis turi būti tokia:




8. Organizuojant mechanikos inžinerijos studijas skirtingomis formomis, to paties



9. Mechanikos inžinerijos krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos

dviejų krypčių (mechanikos inžinerijos ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus suteikiamas

dvigubas mechanikos krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis.

Reikalavimus stojantiesiems į gretutinę mechanikos inžinerijos studijų krypties studijų programą

nustato aukštoji mokykla.




10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę mechanikos inžinerijos ar

artimų jai kitų technologijos srities krypčių grupės studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro

laipsnį (pastaruoju atveju – po papildomųjų ar išlyginamųjų studijų) arba turintys fizinių mokslų

bakalauro laipsnį ir tenkinantys universiteto nustatytus pasirengimo studijuoti reikalavimus.

Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti

mechanikos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų programas.


11. Mechanika – tai mokslas, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą –

mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Mechanikos inžinerija – tai

mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios

tikslas – palaikyti techniškai veikiančius ir kurti naujus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus

mechanizmus ir mašinas, skirtas naudoti gamtiniams ištekliams ir gamtos reiškiniams žmonių

poreikiams tenkinti. Per mechanikos inžinerijos krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį

išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą inžinieriaus profesinės veiklos

pagrindą.

12. Pagrindinis mechanikos inžinerijos studijų tikslas yra suteikti tokį išsilavinimą




12.2. Išsiugdytų nuostatą domėtis mechanikos inžinerijos mokslų naujovėmis, mokėtų

taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, sugebėtų derinti to taikymo gebėjimus su verslo ir vadybos

pagrindais, su humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis, suvoktų inžinerinių sprendimų įtaką ir

svarbą visuomenės raidai.



13. Bendras universitetinių mechanikos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų




http://lt.wikipedia.org/wiki/Fizika

108

14. Koleginės mechanikos inžinerijos studijos labiau nei universitetinės yra nukreiptos į

mokslo žinių ir technologijų taikymą, o ne į naujų žinių ir technologijų kūrimą, labiau į projektų

įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą, o ne į projektavimą.


pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Mechanikos

inžinerijos krypties programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos teorinės ir pirminės

praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo praktika ir specifinėmis

žiniomis, sudarytų pagrindą siekti sertifikuoto inžinerinės kvalifikacijos patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant mechanikos inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į

tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su




17. Sudarant naujas studijų programas, reikėtų šiame skyriuje pateiktus pagrindinius

mechanikos inžinerijos studijų krypties programų studijų rezultatus konkretinti taip, kad studijų

programa geriausiai atitiktų specifinius mechanikos inžinerijos studijų krypties ar jos šakos

reikalavimus.

18. Universitetinės ir koleginės mechanikos inžinerijos studijų krypties pirmosios

pakopos studijų programos, pagal kurias rengiami inžinieriai, remiasi tomis pačiomis inžinerinei

veiklai reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikia tuos pačius pagrindinius inžinerinius

gebėjimus ir siekia suteikti bei tobulinti mechanikos inžinerijos studijų krypties kompetencijas,

tačiau koleginės studijos yra labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių

inžinerinių sprendimų taikymą, o universitetinių studijų programų uždavinių specifika yra ir

naujausių žinių įsisavinimas bei taikymas, netipinių uždavinių netipinėje aplinkoje sprendimas,

naujų inžinerinių sprendimų radimas.

19. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę mechanikos inžinerijos studijų

krypties grupės programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto










reikalingus mechanikos inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti svarbiausias mechanikos inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.

20.1.3. Turėti pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.



20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos krypties problemoms

išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.



20.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas mechanikos


109

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos krypties projektavimo

darbams atlikti:









20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.


20.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems












aspektus.




21.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus mechanikos

inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

21.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti mechanikos inžinerijos krypties esminius teorinius ir

taikomuosius pagrindus ir sąvokas.

21.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių mechanikos inžinerijos žinių.




21.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą mechanikos inžinerijos krypties problemoms



uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę ir gamybinę įrangą.

21.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus mechanikos inžinerijos krypties analitinius ir


21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų mechanikos inžinerijos krypties projektavimo

darbams atlikti:

21.3.1. Gebėti taikyti mechanikos krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas ir

įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.




bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.

110



21.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama mechanikos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.







aplinkybes.














nuodugniai žinoti ir suprasti mechanikos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti

naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.







spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,






22.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų studijų programą atitinkančios mechanikos








22.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis,

naudodamasis duomenų bazėmis ir kitais mokslinės bei inžinerinės informacijos šaltiniais.



111

22.4.3. Gebėti ištirti naujų studijų programą atitinkančios mechanikos inžinerijos krypties

inžinerinių problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą.



problemas.








lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti mechanikos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.




peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius mechanikos inžinerijos mokslo pasiekimus ir















mechanikos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Vieni studijų

metodai reguliuoja dėstytojo veiklą, kiti – studijų atrankos medžiagą, treti – pačią studentų


dėstymo, skatinantys savarankiškas studijas, tiriamieji, kontrolės ir savikontrolės metodai.







31.1. Paskaitos.


112



31.5. Pratybos.


31.7. Profesinė praktika. Rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir

studijų institucijoje. Esant atskiram teisiniam reguliavimui, praktiką galima atlikti toje pačioje

mokymo įstaigoje.














aspektais.

32.3. Problemų, kylančių iš studijavimo medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.


33. Mechanikos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti


mechanikos inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri












vadovų įmonėje bendradarbiavimas parengiant studentams individualias užduotis, praktikos įmonės









komandiniu darbu.


suderinamumo.

113





terminus ir kt.).






įvardija profesinius lūkesčius bei pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymų
















aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant mechanikos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui

paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį,

vertinimo ir dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius.

Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo,

abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais.






taikomi:


43.2. Kolokviumas.








43.10. Baigiamasis darbas (projektas) ir jo gynimas ir kt.




114

45. Studento pasiekimai gali būti vertinami diagnostiniu (norint išsiaiškinti studento

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį), formuojamuoju (nuolat vykdomas

studijų proceso metu), kaupiamuoju (sumuojant tarpinių atsiskaitymų įvertinimus) ir

apibendrinamuoju (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje) vertinimas.

Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyką, semestrą, kursą

ar studijų programą, formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia nuolat stebėti judėjimą

siekiamo rezultato link, atpažinti sunkumus, skatina analizuoti pasiekimus, bendradarbiauti su

dėstytojais, priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodų, užduočių

skaičiaus ir apimties, vertinimo kriterijų.


metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) mechanikos inžinerijos specialistų – mokslininkų,











studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų mechanikos inžinerijos studijų krypties apraše.



įvertinimą.


51. Mechanikos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi

turėti pakankamai akademinio bei studijas aptarnaujančio personalo ir materialiųjų, metodinių bei










53. Mechanikos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie

reikalavimai:



53.2. Ne mažiau kaip pusė mechanikos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio

personalo turi turėti mechanikos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį

laipsnį.

53.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip mechanikos inžinerijos krypties

magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų mechanikos

inžinerijos krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.

115

53.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su mechanikos


54. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos mechanikos inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys mechanikos

inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys

nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50

procentų mechanikos inžinerijos krypties programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus

dėstomojo dalyko praktinio darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas

penkerius metaus, sukaupiant dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba

kvalifikacijos kėlimo kursuose.

55. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų mechanikos

inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys

mechanikos inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei

dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10

procentų pirmosios pakopos studijų mechanikos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus

pareigas einantys dėstytojai.

56. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai mechanikos inžinerijos krypties


turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai atitinkamos

mechanikos inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) mechanikos

inžinerijos krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus.

Jeigu studijų programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų atitinkamos inžinerijos

krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne

trumpesnės kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į

praktinę veiklą orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta

profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų

mechanikos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.




69.1 Visos auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga,





69.2 Turi būti įrengtos specialios patalpos dirbti grupėmis, bendravimo gebėjimams

lavinti ir pan.

69.3 Studentų darbui skirtų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius.



69.4 Mechanikos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti


69.5 Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti




69.6 Techninių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams


69.7 Organizacinė su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai,


116

69.8 Turi būti priemonių, pritaikytų studentams, turintiems specialiųjų poreikių.

59. Mechanikos inžinerijos krypties praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų

pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos

įgūdžiai.



61. Mechanikos inžinerijos krypties praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios








63.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir







bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką. Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi mechanikos

inžinerijos krypties technologinės ar techninės įrangos ir turi gebančių su ja dirbti aukštos klasės

specialistų, dalis ar visa profesinė praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.

65. Pirmosios ir antrosios pakopų mechanikos inžinerijos krypčių studijos baigiamos

viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).



gebėjimų ir turi pakankamą mechanikos inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir












atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus,

aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.


vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų mechanikos inžinerijos krypties specialistų

– mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; bent vienas komisijos narys turi

būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.



117




71. Skiriami šie mechanikos inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys:




72. Pirmosios pakopos koleginių studijų pasiektų studijų rezultatų:

72.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 72.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,

neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu.


puikus mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.





72.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyjama sparčiai ir užtikrintai. Puikūs bendrieji

gebėjimai, gerai valdoma darbotvarkė.



perspektyvos siejamos su mechanikos inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.


72.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 72.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

72.2.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie

padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir mechanikos inžinerijos pažangą.

72.2.4. Įprasti mechanikos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo bei valdymo veiksmai

atliekami tiksliai.





perspektyvos siejamos su mechanikos krypties inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe. Gali

užimti aukštesnio lygmens vykdytojo poziciją.

72.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 72.3.1. Mechanikos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai – fragmentiški.



72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą mechanikos inžinerijos krypties






118


užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities

praktiku, kur labai svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas,



73.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 73.1.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama programos studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros ir praktinės mechanikos inžinerinės veiklos išmanymas.




greitai, sklandžiai ir tiksliai, sugeba parinkti ir taikyti tinkamus analitinius ir modeliavimo metodus,


73.1.5. Naujų mechanikos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius



73.1.7. Kai įgis profesinės patirties, toks absolventas bus puikus inžinierius novatorius.

Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos inžinerijos krypties inžinerinių

veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę. Gali greitai užimti aukšto lygmens vykdytojo

ar inžinerinio administravimo darbuotojo poziciją.

73.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 73.2.1. Mechanikos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai

gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama programoje.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos inžinerinės krypties veiklos situacijose.

Turėdamas mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

73.2.3. Geba greitai taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,




73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo




apima tyrimus, naujovių kūrimą, mechanikos krypties inžinerinių veiklų valdymą; galima tikėtis


73.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 73.3.1. Turi bazinių mechanikos inžinerijos žinių ir jų supratimą, taip pat fragmentiškų




73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo

metodus, tačiau jam reikalinga pagalba ir kontrolė.





119


užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities, kur

nereikia reguliariai taikyti fundamentinių žinių ir sisteminio supratimo, inžinieriumi.


lygmenys:

74.1. Puikus pasiekimų lygmuo: 74.1.1. Fundamentalus mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo


metu.


mąstymas, puikus literatūros ir mechanikos inžinerijos inžinerinės veiklos išmanymas.












kūrimą, mechanikos inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą



74.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: 74.2.1. Fundamentinis mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose mechanikos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos

situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti, mokslinius tyrimus.






darbotvarkę.




mechanikos inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę. Yra pasirengęs užimti aukšto lygmens vykdytojo ar inžinerinio administravimo


74.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: 74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį mechanikos ir jai artimų inžinerijos krypčių




74.3.3. Geba taikyti mechanikos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie


120


analizes, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė. Geba įžvelgti klaidas, jas taisyti – ne visuomet.




užimti. Kai įgis mechanikos inžinerijos profesinės patirties, galės tapti geru šios srities inžinieriumi.

121

8 priedas


SAUSUMOS TRANSPORTO INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Sausumos transporto inžinerijos krypties studijų aprašu (toliau – Aprašas)

reglamentuojami sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji

reikalavimai.

















programą.



universitetinių antrosios studijų pakopos sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijų

programoms.

5. Sausumos transporto inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų

sričiai. Kryptį sudaro šios šakos: Automobilių transporto inžinerija (E210), Geležinkelių transporto

inžinerija (E220), Transporto technologinių sistemų inžinerija (E230), Saugaus eismo inžinerija

(E240). Baigus sausumos transporto inžinerijos studijų krypčiai priklausančias studijų programas,


5.1. Baigus kolegines studijas, įgyjamas sausumos transporto inžinerijos profesinio


5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas sausumos transporto

inžinerijos bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas sausumos transporto

inžinerijos magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus sausumos

transporto inžinerijos krypties studijų programą, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir





122

7. Studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Sausumos transporto

inžinerijos studijų programų apimtis turi būti tokia:

7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų.

7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 studijų

kreditų.


8. Organizuojant sausumos transporto inžinerijos krypties studijas skirtingomis

formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai,

mokymo bei mokymosi būdai ir kt.), studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.

9. Sausumos transporto inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali

būti numatytos dviejų krypčių (pagrindinės ir gretutinės) studijų programos, kurias baigus

suteikiamas dvigubas pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis

laipsnis.




10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę sausumos transporto

inžinerijos krypties studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po

papildomųjų ar išlyginamųjų studijų). Pirmosios pakopos studijų metu pasiekti studijų rezultatai turi

užtikrinti pasirengimą studijuoti inžinerijos studijų krypčių grupės magistrantūros studijų

programas.


11. Sausumos transporto inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti ir

efektyviai bei saugiai naudoti įrankius, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir

gamtos reiškinius žmonių susisiekimo ir gabenimo sausuma poreikiams tenkinti. Joje technologijų

ir inžinerijos mokslo principai taikomi planuojant, projektuojant, eksploatuojant ir valdant

sausumos transporto priemones, technologinius įrenginius ir infrastruktūrą, siekiant sukurti ar

patobulinti priemones ir sistemas saugiai, efektyviai, greitai, komfortiškai, ekonomiškai ir

ekologiškai darniai žmonėms judėti ir kroviniams pervežti. Per sausumos transporto inžinerijos

studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą

profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą. Sausumos transporto inžinerija apima kelių transportą,

geležinkelių transportą, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros mašinas bei įrenginius,

vamzdynų transportą.

12. Pagrindinis sausumos transporto inžinerijos studijų krypties tikslas yra suteikti tokį




12.2. Poreikį domėtis sausumos transporto inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti



visuomenės raidai.



13. Bendrasis universitetinių sausumos transporto inžinerijos studijų tikslas yra įgyti

pakankamų matematikos ir kitų fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, inžinerinio projektavimo žinių,

išsiugdyti gebėjimą tas žinias taikyti ir kurti naujas žinias. Konkretūs studijų programų tikslai turi

išreikšti individualius aukštosios mokyklos siekius ir atitikti galimybes bei pramonės ir rinkos

poreikius.

123

14. Koleginės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties studijos yra nukreiptos į

mokslo žinių ir technologijų taikymą bei projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų valdymą.


pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos. Sausumos

transporto inžinerijos studijų krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad studentų įgytos

teorinės ir pirminės praktinės žinios bei gebėjimai, juos papildžius reikiama inžinerinio darbo


patvirtinimo.

16. Planuojant ir vykdant sausumos transporto inžinerijos studijas, būtina atsižvelgti į

tai, kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su




17. Universitetinės ir koleginės sausumos transporto inžinerijos studijų krypties

pirmosios studijų pakopos studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai

reikalingomis fundamentinių mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius

gebėjimus ir siekti suteikti bei tobulinti tos pačios srities kompetencijas, tačiau koleginės studijos

turi būti nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o

universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti naujausių žinių įsisavinimas bei


radimas.

18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę sausumos transporto inžinerijos

studijų krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto









19.1.1. Žinoti bendruosius gamtos mokslų fizikinius ir cheminius procesus bei reiškinius,

kuriais remiantis aiškinami gamtinės ir technologinės aplinkos vyksmai, taip pat matematikos

dėsningumus ir dėsnius, reikalingus sausumos transporto inžinerijos studijų krypties

fundamentiniams pagrindams suprasti.

19.1.2. Žinoti svarbiausias sausumos transporto inžinerijos studijų krypties sąvokas ir


19.1.3. Turėti pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių apie mašinų konstrukcijas,

jų veikimo ir eksploatavimo principus, konstrukcines ir eksploatacines medžiagas, svarbių dirbant

praktiškai.



19.2.1. Gebėti taikyti savo dalykines žinias ir supratimą sausumos transporto inžinerijos

studijų krypties problemoms išspręsti, kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.

19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, analizuodamas inžinerinius uždavinius, ir

jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę, laboratorinę bei gamybinę įrangą.

19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas sausumos transporto

inžinerijos studijų krypties kokybinius ir kiekybinius inžinerinius uždavinius.

124

19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos studijų krypties


19.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą, vykdydamas, organizuodamas bei

kontroliuodamas vidaus degimo variklių, mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių sistemų,

transporto mašinų technologinius procesus pagal apibrėžtus reikalavimus.

19.3.2. Suprasti projektavimo metodikas ir gebėti jas taikyti projektuodamas technologinius

procesus.


19.4.1. Gebėti rasti reikiamą profesinę informaciją, naudodamasis informacinėmis

technologijomis, duomenų bazėmis, programine įranga ir kitais moksliniais bei inžineriniais

informacijos šaltiniais.

19.4.2. Gebėti atlikti sausumos transporto inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus

bandymus, praktinius ir laboratorinius darbus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų

praktines išvadas.

19.4.3. Turėti darbo su technologine įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos

studijų kryptyje, įgūdžių.


19.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei technologinę įrangą,

reikalingą projektuoti, organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti transporto priemonių variklių, valdymo

sistemų valdymo bei reguliavimo įrenginių diagnostikos ir priežiūros technologinį procesą.

19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines transporto

priemonių saugaus eksploatavimo problemas.

19.5.3. Suprasti inžinerinės veiklos etines, aplinkos apsaugos, ekonomines ir komercines

aplinkybes.




19.6.1. Gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir daugiaprofilinėje grupėje

(komandoje).

19.6.2. Mokėti bendrauti taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų su

inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene.




aspektus, atsiskleidžiančius per organizacinius įgūdžius, mokėjimą planuoti ir įgyvendinti

produktyvius bei veiksmingus darbo metodus.

19.6.5. Suvokti individualaus profesinio tobulėjimo, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam

pasirengti.



20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos, mechanikos pagrindus, reikalingus

sausumos transporto inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suprasti.

20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti sausumos transporto inžinerijos studijų krypties


20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių sausumos transporto inžinerijos žinių.




20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą transporto priemonių parinkimo, tobulinimo,

pritaikymo specifiniams poreikiams, jų patikimumo ir saugumo didinimo bei kitoms sausumos

125

transporto inžinerijos krypties problemoms suformuluoti ir išspręsti, pasirinkdamas tinkamus

metodus.

20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą, formuluodamas ir analizuodamas inžinerinius

uždavinius, ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, tinkamus sausumos

transporto inžinerijos kryptyje.

20.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos krypties

projektavimo darbams atlikti.

20.3.1. Gebėti taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą

apie vidaus degimo variklių konstrukcinius, teorinius principus, transporto priemonių mechanines,

elektrines, hidraulines bei pneumatines darbo ir valdymo sistemas, jų struktūrą, veikimą,

tinkamumą, projektavimo principus, dinamiką, kurdamas ir įgyvendindamas projektus,

atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.







20.4.3. Turėti darbo su mechaninių judesių, jėgų, virpesių, skysčių ir dujų srauto parametrų

matavimo įranga, naudojama sausumos transporto inžinerijos kryptyje, įgūdžių.



transporto priemonių ir technologinės įrangos tobulinimo, pritaikymo specifinėms funkcijoms ar

darbo sąlygoms, saugumo didinimo ir kitiems sprendimams įgyvendinti, žinoti transporto

priemonių ir inžinerinių įrenginių konstrukcijas, išmanyti veikimo principus, funkcijas, turėti

pradinių jų naudojimo gebėjimų.

20.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias, spręsdamas inžinerines problemas.


aplinkybes.













21.1.1. Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų, matematikos ir mechanikos

pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti sausumos transporto inžinerijos krypties mašinų, įrenginių

ir sistemų principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti.

21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius sausumos transporto inžinerijos srities

pasiekimus.


21.2.1. Gebėti spręsti nežinomas, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas transporto

priemonių ir technologinių įrenginių bei sistemų tobulinimo, tyrimo, projektavimo problemas.

126



21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą, praktiškai spręsdamas inžinerinius

uždavinius taikyti teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę,






21.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų sausumos transporto inžinerijos krypties


21.3.1. Gebėti taikyti savo įgytas transporto priemonių ir technologinių sistemų kūrimo,

eksploatavimo, projektavimo, tyrimo žinias ir supratimą, spręsdamas nepažįstamas problemas, tarp

jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos kryptimis.

21.3.2. Gebėti inovatyviai taikyti ir plėtoti naujas, originalias inžinerines idėjas ir metodus.




21.4.1. Gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikalingus duomenis,


21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius transporto

priemonių, sistemų bei technologinių procesų tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis bei

pateikti kvalifikuotas išvadas.

21.4.3. Gebėti suprasti ir įvertinti naujų sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinių




problemas.


tinkamus inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą.






lygiu.





galėtų efektyviai pasiekti sausumos transporto inžinerijos krypties studijų programos studijų

rezultatus.

23. Inžinerijos krypties studijos turi būti pagrįstos dėstymo ir savarankiško studijavimo

sinteze.



127


peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius inžinerijos mokslo pasiekimus bei šiuolaikinės

didaktikos reikalavimus ir kintančius darbo rinkos poreikius.














studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti taikomi įvairūs

dėstymo metodai.







31.1. Paskaitos.




31.5. Pratybos.



institucijoje).









32. Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų,

padedančių spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:




aspektais.



33. Sausumos transporto inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu


128

sudėtingą inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri










34. Darbas pramonės įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos











komandiniu darbu.


suderinamumo.





terminus ir kt.).


poreikius, parengimą.





reikalavimus. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, turi detalizuoti ir tvirtinti savo

mokymo įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.


principais:



vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi tikti visiems vertinamiesiems.


vertinamiesiems.



43. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai

ir vaidmuo, studentams įgyjant inžinerinių žinių ir gebėjimų. Dėstytojui paliekama teisė rinktis

tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomojo


129








taikomi:


44.2. Kolokviumas.








44.10. Baigiamasis darbas (projektas) bei jo gynimas ir kt.




46. Studento pasiekimai vertinami taikant šiuos metodus:

46.1. Diagnostinį vertinimą (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą

baigus temą ar kurso dalį).

46.2. Formuojamąjį vertinimą (nuolat vykdomas studijų proceso metu).

46.3. Kaupiamąjį vertinimą (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).

46.4. Apibendrinamąjį vertinimą (patvirtina studento pasiekimus studijų programos

pabaigoje).







metu studentus egzaminuoja dėstytojų ir (ar) inžinerijos specialistų – mokslininkų, praktikų








įvertinimą.


52. Inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti



130

53. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų

kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose

tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir

pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,


profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl

jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos


54. Inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:



54.2. Ne mažiau kaip pusė sausumos transporto inžinerijos studijų krypties dalykus

dėstančio akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą

kvalifikacinį laipsnį.

54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip sausumos transporto inžinerijos

magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip trejų metų šios inžinerijos

krypties dalykų dėstymo ar praktinės veiklos patirties.

54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su sausumos

transporto inžinerijos problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais.


dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys sausumos transporto inžinerijos krypties





trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.

56. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų sausumos transporto

inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys

atitinkamos inžinerijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei

dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 10

procentų pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas


57. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai sausumos transporto inžinerijos

krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų

dalykų dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai

sausumos transporto inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) krypties


programa orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų sausumos transporto inžinerijos krypties

dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3

metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą

orientuotų programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos

patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų krypties dalykų turi

dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

58. Daugiau kaip pusė (valstybės reguliuojamų specialybių studijų programose –

daugiau kaip trečdalis) dėstytojų turi dirbti studijų programą vykdančioje aukštojoje mokykloje

pagal pagrindinio darbo sutartį.





131




lavinti ir pan.




59.4. Atitinkamos inžinerijos krypties praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti











60. Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos studijų dalis. Ji turi

garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.



62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta

profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje turi būti apibrėžiami praktikos







64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio

bei praktikos organizavimo tobulinimo procesą.









66. Valstybės reguliuojamų specialybių programas vykdančios aukštosios mokyklos

savo veiklą turi vykdyti pagal Tarptautinės standartų organizacijos kokybės sistemų standartų

reikalavimus ir raštu įforminti, įdiegti bei palaikyti kokybės sistemą kaip priemonę, garantuojančią,


67. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų sausumos transporto inžinerijos studijų

krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).



gebėjimų ir turi pakankamą sausumos transporto inžinerijos studijų krypties (šakos) analitinio ir

projektavimo darbo patirtį. Baigiamuoju darbu (projektu) bei jo gynimu studentas turi parodyti

132







69. Antrosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas


atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu)




išvadas.


vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų,

praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos nei

vykdoma programa aukštosios mokyklos.


71. Skiriami šie inžinerijos krypties absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis

(minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei

vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip lygmuo, kurį turi pasiekti

visi diplomą įgyjantys studentai.



72.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra



puikus atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.





72.1.5. Naujų inžinerijos žinių absolventas įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius




perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine

atsakomybe.


72.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra

geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos krypties veiklos situacijose.

72.2.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus,


72.2.4. Įprasti inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai atliekami

tiksliai.

133





perspektyvos siejamos su sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerine veikla ir vadybine

atsakomybe.


72.3.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra

fragmentiški.



72.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą sausumos transporto inžinerijos

krypties veiklą, tačiau tam reikalinga pagalba ir kontrolė.







svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.



73.1.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei praktiniai



mąstymas, puikus literatūros bei praktinės sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinės

veiklos išmanymas.










Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto krypties inžinerinių

veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


73.2.1. Sausumos transporto inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos krypties veiklos situacijose.


73.2.3. Geba greitai taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų sprendimo




73.2.5. Lengvai įgyja naujų žinių, turi gerus bendruosius gebėjimus, gerai valdo


134



apima tyrimus, naujovių kūrimą, sausumos transporto inžinerijos krypties inžinerinių veiklų

valdymą.


73.3.1. Turi bazinių sausumos transporto inžinerijos žinių ir jų supratimą, taip pat

fragmentiškų praktinių gebėjimų.



73.3.3. Geba pagal analogiją taikyti sausumos transporto inžinerijos krypties problemų










lygmenys:


74.1.1. Fundamentalus studijuojamos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo


metu.


mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos inžinerinės veiklos išmanymas.












kūrimą, sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir

reikšmingą vadybinę atsakomybę.


74.2.1. Fundamentinis sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų inžinerijos krypčių

supratimas ir su tuo susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama

studijų metu.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų inžinerinių

krypčių veiklos situacijose, geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius

tyrimus.



135


atlieka tiksliai, spręsdamas taiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus.





sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą bei reikšmingą

vadybinę atsakomybę.


74.3.1. Absolventas turi bazinį fundamentinį sausumos transporto inžinerijos ir jai artimų

inžinerijos krypčių supratimą ir fragmentiškų su tuo susijusių praktinių gebėjimų.



74.3.3. Geba taikyti sausumos transporto inžinerijos problemų sprendimo metodus, kurie




visuomet.




užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru sausumos transporto inžinerijos

srities inžinieriumi.

136

9 priedas


STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS


1. Statybos inžinerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami

statybos inžinerijos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.















vykdydamos ir vertindamos statybos inžinerijos krypties studijų programas.

3.2. Informuoti studentus ir darbdavius apie kompetencijas, įgyjamas vykdant šios

krypties studijų programas.

3.3. Padėti išorinį vertinimą atliekančioms institucijoms vertinti statybos inžinerijos

krypties studijų programas.


universitetinių antrosios studijų pakopos statybos inžinerijos studijų krypties studijų programoms.

5. Statybos inžinerijos studijų kryptis priklauso technologijos mokslų sričiai, jos kodas

–H200. Kryptį sudaro šios šakos: Statinių konstrukcijų inžinerija (H210), Kelių inžinerija (H220),

Vandens inžinerija (H230), Statinių inžinerinės sistemos (H240), Geotechninė inžinerija (H250),

Geodezija (H260), Urbanistinė inžinerija (H270). Baigus statybos inžinerijos studijų krypčiai

priklausančias studijų programas, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:



5.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš

kryptį sudarančių šakų bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu.

5.3. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, įgyjamas krypties ar vienos iš

kryptį sudarančių šakų magistro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu magistro diplomu.

6. Profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai, suteikiami sėkmingai baigus statybos






137

7. Statybos inžinerijos krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine

forma. Statybos inžinerijos studijų krypties studijų programų apimtis turi būti tokia:

7.1. Koleginių studijų apimtis – 180–210 studijų kreditų.

7.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų apimtis – ne mažiau kaip 240 studijų

kreditų.


8. Organizuojant statybos inžinerijos krypties studijas skirtingomis formomis, to paties



9. Statybos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose gali būti numatytos



stojantiesiems į gretutinę statybos inžinerijos studijų krypties studijų programą nustato aukštoji

mokykla.




10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę statybos inžinerijos studijų

krypties studijas ir įgiję bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį (pastaruoju atveju – po

papildomųjų ar išlyginamųjų studijų). Pirmosios pakopos universitetinių studijų metu pasiekti

studijų rezultatai turi užtikrinti pasirengimą studijuoti statybos inžinerijos studijų krypties

magistrantūros studijų programas.


11. Statybos inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti bei efektyviai ir

saugiai naudoti įrangą, priemones ir sistemas, vartojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius,

žmonių būsto, darbo ir poilsio užstatytos aplinkos poreikiams tenkinti. Inžinerinė veikla – tai

sistemingi mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiami darbai, kurių tikslas

– kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas statybos medžiagas, statinių konstrukcijas, jų

statybos technologijas, projektuoti, planuoti ir organizuoti statybą. Per statybos inžinerijos krypties

studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudarytų pakankamą

statybos inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą. Statybos inžinerija apima gyvenamuosius ir

negyvenamuosius pastatus, specialiuosius ir hidrotechninius statinius, sporto ir kitos paskirties

pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus.

12. Pagrindinis statybos inžinerijos studijų krypties studijų tikslas yra suteikti tokį




12.2. Išsiugdytų poreikį domėtis statybos inžinerijos mokslų žiniomis, mokėtų jas taikyti



visuomenės raidai.



13. Bendras universitetinių statybos inžinerijos studijų tikslas yra įgyti pakankamų



individualius aukštosios mokyklos siekius ir galimybes bei atitikti pramonės ir rinkos poreikius.

138

14. Koleginės statybos inžinerijos studijų krypties studijos turi būti nukreiptos į mokslo

žinių ir technologijų taikymą bei į statybos projektų įgyvendinimą ir technologinių procesų

valdymą.

15. Statybos inžinerijos studijų krypties studijų programos turi būti sudarytos taip, kad

studentai įgytų teorinių ir pirminių praktinių žinių bei gebėjimų, juos papildant reikiama inžinerinio

darbo praktika ir specifinėmis žiniomis, kurios leistų siekti įgyti statybos inžinieriaus profesinę

kvalifikaciją.

16. Planuojant ir vykdant statybos inžinerijos krypties studijas, būtina atsižvelgti į tai,

kad inžinerija remiasi matematika ir kitais fiziniais mokslais, yra glaudžiai susijusi su




17. Universitetinės ir koleginės statybos inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos

studijų programos turi remtis tomis pačiomis inžinerinei veiklai reikalingomis fundamentinių

mokslų žiniomis, suteikti tuos pačius pagrindinius inžinerinius gebėjimus ir siekti suteikti bei

tobulinti statybos inžinerijos studijų krypties kompetencijas, tačiau koleginės studijos turi būti

labiau nukreiptos į praktiškai patikrintų mokslo žinių ir tipinių inžinerinių sprendimų taikymą, o

universitetinių studijų programų uždavinių specifika turi būti ir naujausių žinių įsisavinimas bei


radimas.

18. Gebėjimai, kurių įgyja studentai, sėkmingai baigę statybos inžinerijos studijų

krypties programas, turi derėti su EUR-ACE inžinerijos programų akreditavimo standarto

nuostatomis, išvardytomis šio Aprašo20–22 punktuose. Jos apima šešias EUR-ACE standartuose




asmeniniai gebėjimai).




reikalingus studijų programą atitinkančios statybos inžinerijos krypties fundamentiniams

pagrindams suprasti.

19.1.2. Žinoti svarbiausias statybos inžinerijos krypties sąvokas ir suprasti jų turinį.

19.1.3. Turėti pagrindinių statybos inžinerijos žinių, svarbių dirbant praktiškai.



19.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos krypties problemoms

išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus.

19.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą analizuodamas statybos inžinerijos krypties

uždavinius ir jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą.

19.2.3. Gebėti taikyti analitinius ir modeliavimo metodus spręsdamas statybos inžinerijos

krypties inžinerinius uždavinius.

19.3. Turėti žinių ir įgūdžių, reikalingų statybos inžinerijos krypties projektavimo darbams

atlikti:

19.3.1. Gebėti taikyti inžinerines žinias ir supratimą formuluodamas bei vykdydamas

statybos inžinerijos krypties projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus.



139





19.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.


19.5.1. Gebėti parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą, reikalingą šiems


19.5.2. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias spręsdamas inžinerines statybos

sektoriaus problemas.










aspektus.




20.1.1. Žinoti ir suprasti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, reikalingus statybos

inžinerijos krypties fundamentiniams pagrindams suvokti.

20.1.2. Žinoti ir sistemiškai suprasti statybos inžinerijos krypties esminius teorinius ir

taikomuosius pagrindus bei sąvokas.

20.1.3. Turėti nuosekliai susietų pagrindinių statybos inžinerijos žinių.




20.2.1. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą statybos inžinerijos krypties problemoms


20.2.2. Gebėti taikyti savo žinias ir supratimą formuluodamas ir analizuodamas statybos

inžinerijos krypties uždavinius bei jiems spręsti parinkti tinkamus metodus, eksperimentinę bei

gamybinę įrangą.

20.2.3. Gebėti parinkti ir taikyti tinkamus statybos inžinerijos krypties analitinius ir



atlikti:

20.3.1. Gebėti taikyti statybos inžinerijos krypties inžinerines žinias ir supratimą kurdamas

ir įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus.







20.4.3. Turėti darbo su įranga, naudojama statybos inžinerijos kryptyje, įgūdžių.


140


sprendimams įgyvendinti, žinoti tų inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, turėti

pradinių jų naudojimo gebėjimų.



aplinkybes.














nuodugniai žinoti ir suprasti statybos inžinerijos krypties principus ir gebėti juos taikyti naujiems

inžineriniams uždaviniams spręsti.

21.1.2. Žinoti ir kritiškai vertinti naujausius statybos inžinerijos srities pasiekimus.





21.2.3. Gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams statybos inžinerijos srities

uždaviniams spręsti pritaikydamas teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę

analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus.






atlikti:









21.4.2. Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo bei eksperimentinius tyrimus,

gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas.

21.4.3. Gebėti ištirti naujų statybos inžinerijos krypties inžinerinių problemų sprendimo

metodų ir būdų pritaikomumą.

21.5. Turėti praktinio darbo įgūdžių spręsti statybos krypties inžinerinius uždavinius:


problemas.

141








lygiu.




22. Dėstymo, studijų ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai

galėtų efektyviai pasiekti statybos inžinerijos krypties studijų programos studijų rezultatus.




peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius statybos inžinerijos mokslo pasiekimus ir















statybos inžinerijos studijų krypties gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti

taikomi įvairūs dėstymo metodai:

29.1. Gnoseologiniai, nukreipti į pažintinių gebėjimų ugdymą ir žinių suteikimą

(pažinimo, žinių perteikimo akademinėse pratybose), žinių suvokimo (pasakojimas, pokalbis,

iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų modeliavimas)

metodai.

29.2. Veikdinamieji metodai, nukreipti į praktinių, taip pat socialinių ir asmeninių

gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai,

imitavimas, minčių lietus).

29.3. Savarankiškas studijas skatinantys metodai (savianalizė (refleksija), atvejo analizė,

problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš

patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai).

29.4. Tiriamieji metodai (informacijos paieška, savianalizė (refleksija), informacijos

analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų

interpretacija ir kt.).

142

29.5. Kontrolės ir savikontrolės metodai teikia dėstytojui ir studentams profesinio

pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai leidžia studentui atlikti nuodugnius taikomuosius

tyrimus ir pristatyti juos projektu ar baigiamuoju darbu.





dėstymo ir studijų metodai, tačiau jie turi skirtis užduočių apimtimi bei sudėtingumu ir studento

savarankiškumo raiška. Mokymo ir mokymosi formos gali būti tokios:

30.1. Paskaitos.




30.5. Pratybos.


30.7. Profesinė praktika (rekomenduojama atlikti pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir

studijų institucijoje).








31. Dėstymo metu studentai turi būti orientuojami į gebėjimą ieškoti argumentų,

padedančių spręsti diskutuotinus klausimus. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra šie:




aspektais.

31.3. Problemų, kylančių iš studijų medžiagos, atpažinimas ir aptarimas.


32. Statybos inžinerijos studijų krypties absolventai turėtų studijų metu įgyvendinti

projektus. Projektai turi ugdyti tyrimo ir žinių taikymo, dažniausiai sprendžiant sudėtingą statybos

inžinerijos problemą, kompetentingumą. Projektas turi būti aprašytas ataskaitoje, kuri atskleistų

šiuos studento įgytus gebėjimus:









33. Darbas statybos srities įmonėje ar kitoje praktikos vietoje turi būti studijų programos





143

34. Studijos turi būti susietos su fundamentiniais bei taikomaisiais moksliniais tyrimais

ir jų sklaida praktikoje. Tai pasiekiama pasirenkant tokias dėstymo ir studijų formas kaip





komandiniu darbu.


suderinamumo.





terminus ir kt.).

38. Dėstymas ir studijos turi užtikrinti statybos srities specialistų, atitinkančių darbo

rinkos poreikius, parengimą.






įstaigos studentų pasiekimų vertinimo tvarką.


principais:



vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai tikti visiems vertinamiesiems.


vertinamiesiems.



42. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, metodiniai jų taikymo aspektai

ir vaidmuo studentams įgyjant statybos inžinerijos žinių ir gebėjimų. Dėstytojui turi būti paliekama

teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir

dėstomojo dalyko ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus bei kitus veiksnius. Vertindami


pagarbos ir geranoriškumo principais.






taikomi:


43.2. Kolokviumas.






144



43.10. Baigiamasis darbas (projektas) bei jo gynimas ir kt.

44. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir vertinimas turi apibendrinti studento


magistro kvalifikacinius reikalavimus.

45. Studento pasiekimams vertinti gali būti naudojami šie vertinimai:

45.1. Diagnostinis (norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą

ar kurso dalį).

45.2. Formuojamasis (nuolat vykdomas studijų proceso metu).

45.3. Kaupiamasis (sumuojami tarpinių atsiskaitymų įvertinimai).

45.4. Apibendrinamasis (patvirtinantis studento pasiekimus studijų programos pabaigoje).







metu studentus turi egzaminuoti dėstytojų ir (ar) statybos inžinerijos specialistų – mokslininkų,





studijų proceso tobulinimo galimybę. Veiksmingas grįžtamasis ryšys pasiekiamas naudojant įvairias

jo užtikrinimo formas, tarp jų ir suteikimą galimybės pačiam studentui refleksijos būdu įvertinti,

kokių studijų rezultatų pasiekė.



studentai yra pasiekę studijų rezultatų, nurodytų statybos inžinerijos studijų krypties apraše.



įvertinimą.


52. Statybos inžinerijos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti



53. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų

kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose

tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, patirtį dirbant tarptautinėje mokslinėje ir

pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose,


profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl

jų studijų planų ir profesinės karjeros bei kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos


54. Statybos inžinerijos krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:



145

54.2. Ne mažiau kaip pusė statybos inžinerijos krypties dalykus dėstančio akademinio

personalo turi turėti statybos inžinerijos krypties magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

54.3. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip statybos inžinerijos krypties magistro



54.4. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomąjį dalyką turi sieti su statybos

inžinerijos krypties problematika, teorines žinias iliustruoti statybos veiklos pavyzdžiais.

55. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos statybos krypties dalykų

turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys statybos inžinerijos krypties tyrimus,


tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų statybos

krypties studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus dėstomojo dalyko praktinio

darbo patirties. Ši patirtis turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus, sukaupiant

dviejų mėnesių trukmės mokymus ar praktiką stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose.

56. Ne mažiau kaip pusę universitetinių pirmosios pakopos studijų statybos inžinerijos

krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį, atliekantys statybos inžinerijos



pakopos studijų statybos inžinerijos krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys

dėstytojai.

57. Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai statybos inžinerijos krypties

studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų

dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai statybos

inžinerijos krypties studijų programa orientuojama į praktinę veiklą) statybos krypties dalykų

dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomuosius dalykus. Jeigu studijų programa

orientuojama į praktinę veiklą, iki 40 procentų statybos inžinerijos krypties dalykus dėstančių

dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnės kaip 3 metų dėstomus

specialiuosius dalykus atitinkančios profesinės veiklos patirties. Į praktinę veiklą orientuotų

programų specialiųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodyta profesinės veiklos patirtis yra

būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrosios pakopos studijų statybos inžinerijos krypties dalykų

turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.










lavinti ir pan.




59.4. Statybos inžinerijos praktinio darbo gebėjimams lavinti būtina turėti stacionariąsias






146






60. Statybos inžinerijos studijų programose praktika turi būti integrali ir privaloma

pirmosios studijų pakopos dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti




62. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta

profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai,

konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema, apimanti būdus ir

kriterijus, padedančius įvertinti studento įgytus gebėjimus, taip pat parama studentui praktikos

metu.




64.1. Socialinių partnerių paskirti vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio

bei praktikos organizavimo tobulinimo procesą.






bendrovėmis, kad studentai galėtų atlikti praktiką.

66. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų statybos inžinerijos krypties studijos baigiamos

viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).


taikomasis ar tiriamasis darbas. Juo studentas turi parodyti, kad yra sukaupęs pakankamai žinių,

įgijęs reikiamų gebėjimų ir turi pakankamą statybos inžinerijos krypties (šakos) analitinio ir








68. Antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas


atskleidžiantis statybos inžinerijos studijų krypties studijų programos tikslus atitinkančius

gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį,

gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties

(šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą

tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas.


vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų statybos inžinerijos studijų krypties

specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos

narys turi būti iš kitos nei vykdoma programa aukštosios mokyklos.

147


70. Skiriami šie statybos inžinerijos studijų krypties absolventų studijų pasiekimo

lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniški reikalavimai) ir

puikus (aukštesni nei vidutiniški reikalavimai). Slenkstinis pasiekimų lygmuo suprantamas kaip

lygmuo, kurį turi pasiekti visi diplomą įgyjantys studentai.



71.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra išsamūs,



puikus statybos srities inžinerinės veiklos išmanymas.




sklandžiai ir tiksliai. Absolventas geba taikyti analitinius ir modeliavimo metodus.

71.1.5. Naujų statybos srities inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius



71.1.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus puikus statybos srities inžinierius.

Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.


71.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir su jomis susiję praktiniai gebėjimai yra geri, tačiau

apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų metu.


ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos srities inžinerinės veiklos situacijose.

71.2.3. Geba taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie

padeda įvertinti iš anksto žinomus pokyčius ir statybos inžinerijos pažangą.

71.2.4. Įprasti statybos inžinerinių įrenginių ir procesų parengimo ir valdymo veiksmai

atliekami tiksliai.




71.2.7. Kai įgis profesinės patirties, absolventas bus geras statybos srities inžinierius.

Karjeros perspektyvos siejamos su statybos srities inžinerine veikla ir vadybine atsakomybe.


71.3.1. Statybos inžinerijos žinios yra tik bazinės, o praktiniai gebėjimai yra fragmentiški.



71.3.3. Studentas pasirengęs pagal analogiją vykdyti įprastą statybos inžinerijos krypties








svarbios žinios ir supratimas apie medžiagas ir tipines ar įprastas technologijas.



148

72.1.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai



mąstymas, puikus literatūros bei praktinės statybos inžinerinės veiklos išmanymas.






72.1.5. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius




Karjeros perspektyvos apima tyrimus, naujovių kūrimą, atitinkamos statybos krypties inžinerinių

veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


72.2.1. Statybos inžinerijos žinios ir sistemiškas jų supratimas bei su juo susiję praktiniai



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos inžinerinės krypties veiklos situacijose. Turėdamas

statybos inžinerinės veiklos uždavinį, geba naudotis moksline literatūra.

72.2.3. Geba greitai taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie








apima tyrimus, naujovių kūrimą, statybos krypties inžinerinių veiklų valdymą.


72.3.1. Turi bazinių statybos inžinerijos žinių ir supratimą, fragmentiškų praktinių gebėjimų.



72.3.3. Geba pagal analogiją taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo










lygmenys:


73.1.1. Fundamentalus statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo susiję

praktiniai gebėjimai yra išsamūs, neapsiribojama informacija, kuri yra pateikiama studijų metu.


mąstymas, puikus literatūros bei atitinkamos statybos inžinerinės veiklos išmanymas.

149





atliekami greitai, sklandžiai, tiksliai ir įžvalgiai, sprendimui pritaikant teorinius modelius bei tyrimo

metodus, o problema ir jos sprendimas yra vertinami kritiškai.

73.1.6. Naujų statybos inžinerijos žinių įgyja sparčiai ir užtikrintai, turi puikius bendruosius





kūrimą, statybos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę

atsakomybę.


73.2.1. Fundamentinis statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių supratimas ir su tuo susiję



ir gebėjimus galima pritaikyti naujose statybos ir jai artimų inžinerinių krypčių veiklos situacijose,

geba suprasti mokslinę literatūrą, moka planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus.




atlieka tiksliai, sprendimams pritaiko įvaldytus teorinius modelius bei tyrimo metodus.





atitinkamos ir jai artimų krypčių inžinerinių veiklų valdymą ir reikšmingą vadybinę atsakomybę.


73.3.1. Turi bazinį fundamentinį studijuojamos statybos ir jai artimų inžinerijos krypčių




73.3.3. Geba taikyti statybos inžinerijos krypties problemų sprendimo metodus, kurie




visuomet.




užimti. Kai įgis atitinkamos profesinės patirties, galės tapti geru konkrečios srities inžinieriumi.

INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS—s...2 Inžinerijos studijų krypčių grupės...

Documents

Transcript of INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS—s...2 Inžinerijos studijų krypčių grupės...