IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA -...

1

Vilniaus Vaduvos darželis – mokykla

IKIMOKYKLINIO

UGDYMO PROGRAMA

Vilnius, 2007

VADUVOS DARŽELIO - MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2007 m. d.

įsakymu Nr.

PATVIRTINTA

Vilniaus Vaduvos darželio-mokyklos

direktoriaus 2007 m. d.

įsakymu Nr.

IKIMOKYKLINIO

UGDYMO PROGRAMA


TURINYS

1. Bendrosios nuostatos 4

2. Ikimokyklinio ugdymo programos principai 7

3. Programos tikslas ir uždaviniai 8

4. Ugdymo turinys

4.1. Socialinė kompetencija, raiška, veiklos sritys,

vaiko veiksenos ir metodai 9

4.2. Pažintinės kompetencija, raiška, veiklos sritys,


4.3. Komunikavimo kompetencija, raiška, veiklos sritys,


4.4. Meninė saugojimo kompetencija, raiška, veiklos sritys,


4.5 Sveikatos kompetencija, raiška, veiklos sritys,


5. Ugdymo būdai 31

6. Ugdymo priemonės ir metodai 32

7. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas 33

Literatūra 34


1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Vilniaus Vaduvos darželis –mokykla – valstybinė švietimo įstaiga.

Vilniaus Vaduvos darželio –mokyklos steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus Vaduvos darželis –mokykla - ikimokyklinio ir pradinio ugdymo

programų teikėjas: – formaliojo ir neformaliojo ugdymo savivaldybės institucija priskiriama

ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokyklų tipui.

Įstaiga atidaryta 1991 m. rugsėjo 1 d., 1995m. balandžio 3 d. darželiui - mokyklai

suteiktas, Vaduvos vardas. Ugdymo kalba – lietuvių. Darželyje - mokykloje veikia

ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupės ir klasės.

Adresas, pašto indeksas: Vaduvos 14 A, LT-02308, Vilnius, Lietuvos Respublika

Faksas/telefonas: (8 5) 232 2877; tel. 232 2979

El. pašto adresas: [email protected]

1.2. Požiūris į vaiką ir vaikystę.

Programos filosofija – duoti savarankiškai vaiko iniciatyvai erdvės, laiko ir

profesionalaus dėmesio; skatinti tirti pasaulį, bandyti ir klysti; pripažinti vaiko saviraiškos

formų įvairovę; dialogu ir teigiamu požiūriu grįsti vaiko ir suaugusiojo santykius; rodyti

pagarbą vaiko asmenybei.

Ikimokyklinio amžiaus vaikas – pilnavertis, didelių galimybių žmogus –

„besimokantis vaikas“. Vaikas – asmuo, asmenybė, individualybė, kurį svarbu pastebėti ir

įvertinti kiekvieno iš jų saviraišką. Pats svarbiausias ugdymo dalyvis inicijuojantis pačią

ugdymo(-si) sąveika yra vaikas, skatinamas ir siekiantis veikimo įvairovės bei reflektuojantis

kartu su bendraamžiais ir suaugusiais. Juo pasitikima ir sukuriamos sąlygas jo asmenybės

sklaidai, kuri būtų nukreipta į vaiko kultūrą, visą grupę ir kartu į atskirą vaiką. Įžvelgiant

individualius vaiko ugdymo(si) poreikius, sudaromos galimybės tobulinti jau turimą patyrimą

bei garantuojama sėkmė kiekvienam vaikui čia ir dabar.

Programos ugdymo samprata grindžiama humanistine ir progresyvine ugdymo

koncepcijomis.

Humanistinė ugdymo koncepcija gina vaiko unikalumą, jo poreikius, sėkmės

garantijas, savigarbos puoselėjimą ir saugojimą per kūrybingumą, saviraišką (A. Maslow, C.

Rogerts). Partnerystė, demokratinis stilius ir žmoniškųjų santykių normos yra svarbiausi

pedagoginės veiklos ypatumai, kurie grindžiami šiais sąveikos principais: - siekti nuoširdaus

bendravimo su ugdytiniu (nuolat teigiamai vertinti, skatinti intelektinio, emocinio ir valios

potencialo plėtrą); - padėti ugdytiniui suvokti save ( problemas saviraidos tikslus

transformuoti į veiklos motyvus); - bendradarbiauti su ugdytiniais planuojant ugdymo veiklą

(atsakomybės pajautimas už veiklą, jos rezultatus); - optimizuoti ugdymo procesą, grindžiamą

ugdytinių poreikiais.

Progresyvinėje ugdymo koncepcijoje pabrėžiama ugdytinio individualybė laisvai

plėtrai, remiantis jo interesais (A.Ferjeras) bei taikomas individualizuotas ugdymo turinys,

ieškoma individualizavimo metodų (O.Dekroli, S.Frenė). Suteikiamas sėkmės pajautimas

kiekvienam, skatinamos saviraiškos galimybės, pažinimo motyvacija, siekiama kartu

reflektuoti. Progresyvinė ugdymo filosofija remiasi šiais principais: - laisvės principas (

ugdytiniams sudaromos sąlygos laisvai vystytis); - individualios patirties ( sistemingas savo

polinkių ir interesų tikrinimas); - eksperimentavimo principas ( mokymo pagrindą sudaro reali

tikrovė, jos vidiniai ir išoriniai prieštaravimai); - pedagoginio konsultavimo ( ugdytojas –

ugdymo proceso organizatorius ir patarėjas); - rėmimosi šeima principas ( tiesioginis tėvų

dalyvavimas ugdymo procese, drauge su ugdytojais spręsti, ko reikia jų vaikui ir kaip vertinti

ugdymo rezultatus.

mailto:[email protected]


1.3. Įstaigą lankančių vaikų poreikiai, tėvų lūkesčiai.

Vaduvos darželį – mokyklą lanko vaikai nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Išanalizavus

vaikų poreikius galima teigti, jog vienas iš pagrindinių ir esminių vaiko veiksenos poreikių

yra žaidimas, kurio metu kaupiama patirtis ir tobulėjama. Žaidžiant vaikas patiria motyvuotą

pasitenkinimą, kurio metu svarbiausia veikla, o ne jos rezultatas. Vaikui žaidimas yra

sudėtinga išoriniais ir vidiniais prieštaravimais grindžiama veikla, reikalaujanti iš jo didžiulių

psichinių ir fizinių pastangų. Pasitenkinimas, kurį išgyvena vaikas, kyla tik nugalėjus save ir

sugebėjus atlikti ar patirti tai, ko anksčiau jis padaryti nepajėgė ar nebandė. Anot L.

Vygotskio, būtent žaidimas nulemia vaiko psichikos raidą ir sukuria optimalias jo visuminės

raidos sąlygas. Taigi žaidimas yra viena fundamentaliųjų žmogaus veiklų ir, be abejo, –

pagrindinė mažo vaiko veikla, užtikrinanti optimalią jo raidą. Tuo tarpu suaugusiojo vaidmuo

– kryptingas žaidimo inicijavimas ar inspiravimas.

Tėvų lūkesčių analizė parodė, jog daugeliui tėvų svarbu, kad:

- vaikas darželyje būtų saugus ir gerai jaustųsi;

- norėtų veikti, pažinti ir patirti;

- išmoktų bendrauti su bendraamžiais;

- įgytų savarankiškumo ir atsakomybės jausmą;

- turėtų sąlygas individualiems gebėjimams vystytis;

- pasirengtų mokyklai.

Taigi pagrindiniai programos principai, tikslas ir uždaviniai, ugdymo kryptys bei

ugdymo turinys orientuoti į vaikų saugumo, sveikatos bei poreikių tenkinimą: žaisti,

eksperimentuoti, patirti, atrasti kurti, aktyviai reikštis įvairiomis saviraiškos formomis

patenkinimą.

1.4. Įstaigos ypatumai.

Darželis - mokykla, modelis dėkingas nuoseklumo, perimamumo, vientisumo

principams įgyvendinti ugdymo procese. Įstaigoje ugdomoji kalba – lietuvių, bet ją lanko ir

vaikai iš mišrių šeimų kalbiniu požiūriu. Pramoninis, bendrabučių rajonas turi neigiamų

veiksnių socialinei ugdomų vaikų šeimų aplinkai ir šeimos bei įstaigos kultūrai.

Įstaiga įsikūrusi atokiame Vilniaus miesto pakraštyje - Žemuosiuose Paneriuose.

Gražus gamtovaizdis ir istorinės vietos suteikia daug galimybių ugdyti pilietiškumo ir

pažinimo patirtį. Taigi įstaigos savitumą lemia teikiamas prioritetas sveikatos tausojimo ir

pasaulio pažinimo ugdymo patirčiai per meninę-kūrybinę ir tiriamąją veiklą. Darželis

mokykla dalyvauja VŠĮ vykdomoje programoje „Zipio draugai“, turi keramikos studiją, šokių

būrelį, muzikinė studija, biblioteka.

Tėvai aktyvūs, reiklūs, bendradarbiauja siekiant įvairiapusiško ugdymo įstaigoje.

Dalyvauja įstaigos savivaldoje ir ugdymo procese.

Įstaigoje dirba pedagogai turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, įgiję vyresniųjų

auklėtojų, auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacines kategorijas.

Pedagogai vykdantys programą „Zipio draugai“ priešmokyklinėse grupėse yra šios programos

konsultantai. Įstaigos pedagogai nuolat dalinasi gerąja praktinio darbo patirtimi: skaito

paskaitas, veda atviras veiklas respublikos, miesto, metodinio ratelio ikimokyklinio ugdymo

pedagogams, dalyvauja įvairiuose kvalifikaciniuose renginiuose, konferencijose.

Tai vienintelė ugdymo įstaiga rajone, todėl yra atvira rajono bendruomenės poreikiams

ir bendradarbiavimui.


1.5. Programos parengimo aspektai.

Vilniaus Vaduvos darželio – mokyklos ugdymo programa rengta vadovaujantis

valstybiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, norminiais teisės aktais,

sukaupta įstaigos patirtimi dirbant pagal ikimokyklinio ugdymo programą „Vėrinėlis“,

ikimokyklinio ugdymo gaires (1993), vadovaujantis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo(si)

programa bei įstaigos „Konkrečiąja priešmokyklinės grupės programa“, atsižvelgiant į vaikų

poreikius, tėvų lūkesčius, įstaigos vertybines nuostatas bei programos filosofiją.

Į individualią Vaduvos darželio mokyklos ikimokyklinio ugdymo programą

integruojama:

1. Individuali įstaigos sveikatingumo ugdymo programa Sveiki vaduviečiai.

2. Ilgalaikiai projektai: Pažinkime pasaulį , Iš darželio į mokyklą,

Būsimasis darželietis.

3. Individualūs (grupių) ugdomosios veiklos planai.

Ikimokyklinio amžiaus programa skirta, padėti šeimai ugdyti ir auklėti vaiką.

Programa bus nuolat atnaujinama, tobulinama atsižvelgiant į vaiko poreikių pasikeitimų

analizės rezultatus, tėvų lūkesčius, pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas.


2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS

PRINCIPAI

Ugdymo programos principai tai pagrindinė idėja, nušviečianti visų ugdymo

veiksmų turinį, priemones, metodus, būdus (Jovaiša L, 1993). Vaduvos darželio – mokyklos

ugdymo programa parengta remiantis Vaiko teisių konvencijos (1995) principu: vaikai turi

teisę fiziškai, emociškai, psichologiškai, socialiai, kognityviai, kultūriškai gyventi ir vystytis.

Tai neatsiejama nuo: pagarbos vaikui kaip asmeniui, individualumo, humaniškumo,

demokratiškumo, nuoseklumo ir tęstinumo, integracijos, refleksijos principų.

Pagarbos vaikui kaip asmeniui principas

Vaikas yra asmuo, jis unikalus, turintis savo poreikius ir nuomonę.

Individualumo principas Vaiko galių ir jo asmeninių savybių puoselėjimas atsižvelgiant į jo individualybę, taikomos

individualaus ugdymo formos.

Humaniškumo principas Pripažįstama vaiko teisė būti kitokiu negu visi, plėtojamas jo individualumas,

nepriklausomybė ir savarankiškumas. Ugdymas grindžiamas vaikui asmeniškai reikšmingais

faktais, procesais, problemomis. Sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimuisi,

harmoningam asmenybės vystymui (si).

Demokratiškumo principas

Ne tik pedagogai ir vaikai, bet ir šeima dalyvauja ugdymo procese. Visi lygūs ir yra už kažką

atsakingi.

Nuoseklumo ir tęstinumo principas

Ugdymo turinys nuoseklus suderintas su priešmokyklinio ugdymo turiniu, atsižvelgiant į

vaiko turimą patirtį bei ugdymo (si) perspektyvą.

Integralumo principas Ugdymo turinys atitinka vaiko visuminį pasaulio suvokimą, bei raidos ypatumus, siekiant

ugdymo šeimoje ir darželyje darnos. Sudaromos sąlygos vaiko ir visuomenės sociokultūrinės

integracijos prielaidoms formuotis.

Refleksijos principas Grįžtamasis ryšys padeda analizuoti pasiekimus ir siekti kokybinių pokyčių.


3. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti

sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat etninės, socialinius,

pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

1. Sudaryti sąlygas visapusiškam vaiko asmenybės skleidimuisi, prigimtinių, kultūros,

socialinių, pažintinių poreikių tenkinimui ir padėti juos ugdyti;

2. Plėsti ugdytinių supratimą apie aplinkinį pasaulį, plėtoti jų emocinę, socialinę bei

kultūrinę patirtį, sudaryti sąlygas patirti pažinimo džiaugsmą;

3. Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę bei fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą;

4. Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, smalsumą, atrandant naują patirtį,

perimant tėvų, protėvių, tautos kultūros vertybes, dorinio elgesio normas.

5. Ugdyti gebėjimus adaptuotis naujoje aplinkoje.

6. Bendradarbiauti su šeima, pradinio ugdymo pedagogais;

7. Skatinti pasitikėjimą savimi, motyvaciją lankyti mokyklą;

9

4. UGDYMO TURINYS

4.1. SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

RAIŠKA

VEIKLOS

SRITIS

VAIKO VEIKSENOS, METODAI

2 – 3 metai

3 – 4 metai

4 – 5 metai

5 – 6 metai

Socialumas,

pasitikėjimas

savimi, savo

gebėjimais ir

kitais

žmonėmis

Kalba ir

bendravimas;

Pažintinė-

tiriamoji;

Fizinė-

emocinė;

Menai;

žino savo vardą;

pradeda tapatinti save

su to paties amžiaus ir

lyties vaikais;

vertina save ir kitus

apibūdamas „geras“,

„blogas“;

žaidimų metu skiria

savojo „aš“ pojūtį;

stebėdamas pratinasi

prie naujai sutiktų

žmonių;

pasitikėjimą savimi

reiškia nuotaikų kaita;

suvokia tam tikras

tvarkos, saugumo

žino savo vardą ir

pavardę;

skatinamas susiranda

sau įdomų žaislą,

žaidimo vietą, draugą;

vertina save ir kitus

apibūdamas „geras“,

„blogas“;

užmezga santykius su

kitu vaiku;

žaisdamas atlieka savąjį

vaidmenį bendrajame

žaidime su dviem

veikiančiais asmenimis;

siekia kolektyvinio

žaidimo paklūstant

žino savo vardą,

pavardę, namų adresą;

pasitikėjimą savo

gebėjimais išreiškia

noru kažką veikti,

minčių išsakymu;

žaidimų metu rodo norą

turėti draugų;

žaisdamas derina savo

veiksmus su

vienmečiais, pasiskirsto

vaidmenimis;

sveikinasi su

suaugusiais ir vaikais;

supranta grupės

taisykles;

žino svarbią informaciją

apie save;

noriai bendrauja su

draugais, suaugusiais –

pasakodami įspūdžius

kurdami pasakas;

aktyviai ir kūrybiškai

plėtoja savo

sumanymus –

organizuojant

žaidimus, vaidindami;

drauge su kitais kuria

grupės taisykles bei jų

laikosi;

teigiamai save vertina,

nusakydamas 1-3


taisykles;

supranta ribas „galima“

– „“negalima“.

vienas kitam;

išklauso ir bando

suprasti taisykles;

išreiškia stiprų savojo

„aš“ pojūtį.

stebi aplinką, kitų

žmonių elgesį,

apibūdina.

pozityvius dalykus apie

save;

susitaria, derina

veiksmus, priima

bendrus sprendimus

buityje, žaidžiant,

kuriant.

Gebėjimas

elgtis

savarankiškai,

bendravimas

bendradarbia-

vimas,

problemų

sprendimas

Kalba ir

bendravimas;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

Fizinė-

emocinė;

pratinasi bendrauti su

įvairias žmonėmis

kartu su su suaugusiu

tvarko žaisliukus;

pats bando ir renkasi

žaidimus, žaidimo vietą;

sveikinasi su vaikais ir

suaugusiais;

prašo pagalbos;

mėgdžioja suaugusiojo

elgesį;

bando pats įvertinti

sunkumus, skatinamas

teigiamų emocijų;

skatinamas žaidžia

greta, dalinasi žaislais,

žaislus padeda į vietą.

žaidimų metu pradeda

savarankiškai spręsti

tarpusavio santykius;

ieško abipusio

supratimo norėdami

palaikyti gerus

santykius su

bendraamžiais;

mandagiai kreipiasi į

visus, padėkoja,

atsiprašo;

sveikinasi su vaikais,

suaugusiais.

savarankiškai susitvarko

savo darbo vietą;

žaidžiant derina savo

veiksmus su

vienmečiais;

žaidžia socialinius

žaidimus remdamasis

turima patirtimi;

savo norus pajungia

kolektyvo

sumanymams;

aktyvus siekdamas

tikslo;

pratintina (si) reikšti

savo požiūrį į

svarstomus dalykus,

juos bando vertinti.

savarankiškai ir

draugiškai kuria

žaidimo aplinką;

tarpusavyje tariasi dėl

vaidmenų paskirstymo;

žaidžia vaizduotės

žaidimus;

elgiasi savarankiškai

žaidimų, išvykų metu;

susipažįsta su

žmonėmis, prisitaiko

pasako kitiems ko nori,

kas patinka ir nepatinka,

ką būtina žaisti;

numato savo elgesio

pasekmes sau ir kitiems.

Domėjimasis

kitais ir

gebėjimas

juos suprasti,

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

domisi žmonių

panašumais ir

skirtumais;

sužino, kad yra dvi

įvardina žmonių

panašumus ir skirtumus;

norėdamas palaikyti

gerus santykius su

apibūdina žmonių

panašumus ir skirtumus;

žaidžia ir daug

klausinėja įvairių

suprasta ir paguodžia,

kai draugui liūdna,

nusiminęs, įvairių

veiklų metu;


nujausti kitų

vaikų emocinę

būseną

Menai;

Fizinė-

emocinė

lytys: „berniukai ir

mergaitės“, „tetos ir

dėdės“;

pasako kas jis berniukas

ar mergaitė;

skiria žmones pagal

amžių: „vaikai,

suauguseji, seneliai“;

užjaučia kai „negera“,

„skauda“, stengiasi

padėti, “myluoja“, kartu

verkia.

bendraamžiais, ieško

abipusio supratimo;

emocingai reaguoja į

suaugusiojo ir

vienmečių išgyvenimus;

jaučia teigiamus

jausmus: gerumą,

švelnumą, simpatiją.

dalykų;

užjaučia, stengiasi

paguosti užsigavusį

draugą;

jaučia emocinę nuotaikų

kaitą.

įžvelgia kitų nuotaiką,

buitinius ir socialinius

ženklus, mimikas,

žodžių, gestų,

intonaciją, laikyseną.

perima tinkamo elgesio

būdus iš bendraamžių ir

suaugusiųjų.

Noras ir

mėginimas

padėti kitam

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Menai;

Fizinė-

emocinė

padeda sutvarkyti ir

taisyti žaislus;

mėgina padėti kitam

žaidimų metu;

stebi ką daro kitas, ima

tą patį žaislą, tiesia

žaislą kitam;

tvarko žaislus;

sudarytose tam tikrose

situacijose, padeda

draugui, suaugusiajam;

stengiasi padėti draugui,

kai jam nesiseka;

skatina kitą vaiką

veikti, padeda jam

piešti, dėlioti;

aktyviai gelbėja

grupėje, padeda

auklėtojai, padėjėjai;

padeda šalia esančiam

kuriant pasaką,

žaidžiant;

aktyviai padeda kitam

žaidimų metu, atliekant

užduotis, menant

mįsles, galvosūkius.

Kitaip

žaidžiančio

vaiko

toleravimas

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Menai;

Fizinė-

emocinė

žaidžia greta kitaip

žaidžiančio vaiko

kviečia žaisti kartu,

siūlo žaislus, siekia

dalintis;

palaiko bendras žaidimo

formas su kitaip

žaidžiančiu vaiku.

užleidžia kitaip

žaidžiančiam vaikui

vietą prie stalo, žaidime

(ratelyje), lauko

aikštelėje (smėlio

dėžėje);

jaučia draugiškumą

įtraukia į savo žaidimą

kitaip žaidžiantį vaiką;

taktiškai reiškia savo

nesutikimą su

vienminčių pasiūlymais;

žaidžia ir susitaria su

draugais didaktinių,


kitaip žaidžiančiam

vaikui;

stengiasi išklausyti

draugo noro žaidžiant

įvairius žaidimus,

tariasi;

išsako savo nuomonę,

motyvuoja veiksmus.

vaidmeninių, siužetinių

žaidimų metu, kuriant

pasakas, pokalbio metu.


4.2. PAŽINIMO KOMPETENCIJA

RAIŠKA

VEIKLOS

SRITIS


2 – 3 metai

3 – 4 metai

4 – 5 metai

5 – 6 metai

Domėjimasis

aplinka,

įvairiais

daiktais,

žmonėmis jų

veikla, gamta,

jos reiškiniais

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Matematika;

Menai;

Fizinė-

emocinė

su aplinka susipažįsta

per paveikslėlius ir

žaislus (kreipti vaikų

dėmesį);

stebi žmones, domisi ką

veikia;

patirtus įspūdžius

atkuria žaisdamas;

orientuojasi jam

įprastoje, žinomoje

aplinkoje;

įvardija jam žinomus

daiktus, reiškinius;

įvardina pagrindinius

gamtos reiškinius: lyja,

sninga, šviečia saulė;

stebi kas vyksta

aplinkui;

įsimena reikšmingus

įvykius, daiktus,

veiksmus, jų

pavadinimus;

domisi kompiuteriu,

nori spausdinti įvairius

ženklus;

supranta apie

suaugusiojo darbo

reikšmę;

domisi augalais ir

gyvūnais, rūpestingai su

jais elgiasi;

skiria ir pavadina paros

dalis, naktį ir dieną;

bando apibūdinti

pagrindinius gamtos

reiškinius.

stebi aplinką, daug

klausinėja susipažįsta su

žymiais žmonėmis;

bando lyginti,

analizuoti, apibūdinti;

domisi suaugusiųjų

darbu, įvardina kelias

profesijas;

noriai sėdasi prie

kompiuterio piešti,

žaidžia nesudėtingus

žaidimus

domisi gamta, ja gėrisi,

rūpestingai elgiasi,

susipažįsta su metų

laikais;

apibūdina orą, nusako

kai kurias vandens ir

sniego savybes.

stebi tiriamą objektą, jį

apibūdina, gali nurodyti

kelis požymius.

aplinka domisi žaidimo

metu bendraujant su

kitais vaikais;

išvykų metu užduoda

daug klausimų;

daro išvadas;

žaidžia kompiuteriu,

bando pats susirasti

žaidimus internete,

įvardina su

informacinėm

technologijom

susijusius terminus;

suvokia žmonių darbo

įvairovę, įvardina

daugelį profesijų;

prižiūri, stebi, augintinį

(augalą, gyvūną);

stebi, tyrinėja,

apibūdina, orus, jų

pokyčius;


supranta ir nusako

augalo auginimą, iš

sėklos, jo priežiūros

būdus;

susipažįsta su metų

laikais, juos apibūdina.

Aplinkos

pažinimo

būdai stebint,

tyrinėjant-

eksperimen-

tuojant,

klausant,

ieškant

įvairios

informacijos

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Fizinė-

emocinė;

Matematika;

Menai;

stebi, liečias, čiupinėja,

ragauja, uosto;

domisi aplinka

pasivaikščiojimų metu;

pažįsta paukštį, gyvūną,

medį, juos parodo

paveikslėlyje ir

pavadina;

kreipia dėmesį į

skiriamuosius

požymius;

klausosi skaitomų

kūrinėlių apie gamtą;

tyrinėja savo kūną;

įvardija pagrindines

kūno dalis.

sodina augalus, juos

stebi;

stebi domisi įvairiais

reiškiniais;

atlieka paprastus

bandymus su sniegu,

vandeniu, augalais;

klausosi skaitomų

knygų;

savo bandymus,

tyrinėjimus vaizduoja

piešinyje, juos įvardina;

stebi savo kūną,

judesius, jo galimybes;

pagal skonį, spalvą,

formą įvardina 2-3

daržovių ir vaisių rūšis.

sėja, sodina augalus,

juos stebi;

atpažįsta ir pavadina 5-6

daržovių ir vaisių rūšis,

nusako jiems būdingus

požymius;

naudojasi knygomis,

paveikslėliais;

domisi įvairiais

reiškiniais, bando

analizuoti;

tyrinėja daiktus,

nuosekliai išskirdami

juose atskiras dalis,

bando nustatyti ryšius

tarp jų

žino ir įvardina kūno

dalis, nusako jų

požymius ir funkcijas.

sėja, sodina augalus,

juos stebi kaip auga, kur

greičiau išdygsta, kas

priima pasirodo daigas

ar šaknys;

stebėjimui ir tyrinėjimui

naudoja įvairias

priemones;

bando patys ieškoti

informacijos knygose,

enciklopedijose;

tyrinėjimų metu

užduoda daug klausimų;

atsakymų į klausimus

ieško bendraudami su

bendraamžiais ir

suaugusiais;

domisi žmogaus kūno

sandara, įvardina

pagrindinius vidaus

organus.


Loginio,

kritinio,

kūrybinio

mąstymo

pradmenys

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Matematika;

Menai;

Fizinė-

emocinė

sako savo vardą,

pirštukais parodo, kiek

metų;

įvardina save kaip

asmenį „aš“;

turi savo kūno vaizdą;

parodo kryptį: pirmyn,

atgal;

pradeda konstruoti;

pagal paskirtį pavadina

artimiausios aplinkos

daiktus: žaislus, baldus,

indus, aprangą ir kt.

rūšiuoja, skirsto arba

dėlioja daiktus;

nori būti savarankiški;

žino kur kas padėta,

laikoma;

nuolat ką nors veikia.

sako savo vardą,

pavardę, metus;

bando žaisti

nesudėtingus stalo

žaidimus;

grupuoja, rūšiuoja

daiktus pagal dydį,

spalvą;

supranta ir vartoja

žodžius: vienas, daug,

nė vieno;

deda kaladėles didesne

plokštuma, pridedant

vieną prie ,kitos;

pavadina skritulį,

kvadratą, regėjimo,

lytėjimo bei judėjimo

pojūčiais;

lygina kontrastingus ir

vienodus daiktus pagal

ilgį, plotį, aukštį;

teisingai naudojasi

buities daiktais.

išskiria esminius –

funkcinius daiktų

požymius ( daiktai

grupuojami pagal

medžiagą, iš kurios jie

padaryti, kokybę ir

paskirtį);

žaidžia loginius stalo

žaidimus;

geba skaičiuoti iki 5;

konstruodamas

panaudoja detales

atsižvelgiant į

konstravimo savybes:

formą, dydį, patvarumą;

pavadina trikampį,

kubą, rutulį, randa

atitinkamos formos

daiktus;

dėlioja daiktus didėjimo

arba mažėjimo tvarka

pagal ilgį, plotį, aukštį,

storį;

savarankiškai naudojasi

buities daiktais;

atlieka užduotis pagal

pateiktą pavyzdį;

teisingai vartoja

sąvokas: vakar,

šiandien, rytoj.

eksperimentuodami su

įvairiomis medžiagomis

vaikai lygina, matuoja

sveria, gretina;

atlieka problemines

užduotis – mįslių

galvosūkių pagalba;

susipažįsta su

skaitmenimis žaidimų,

pasakų pagalba,

skaičiuoja iki 10;

noriai, savarankiškai

konstruoja, darbą

užbaigia iki galo.

pažįsta pagrindines

geometrines figūras,

dalina skritulį, kvadratą,

stačiakampį į 2 ir 4

lygias dalis;

matuoja iš skystų ir

birių medžiagų tūrį,

naudojant sąlyginius

matus.

pažįsta savaitės dienas,

žino jų pavadinimus,

pasako, kuri šiandien

diena, kuri buvo vakar,

kuri bus rytoj.


Gebėjimas

įsivaizduoti,

fantazuoti

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Menai;

bando išreikšti save

mimika, veiksmu,

judesiais;

pradeda žaisti

vaidmeninius žaidimus;

mėgdžioja įvairius

garsus;

bando veikti

įsivaizduojamojoje

situacijoje;

bijo baubų, vaiduoklių,

tamsos.

pasakoja įvairius

įvykius: matytus,

jaustus, išgyvenimus,

sugalvotus;

žaidžia vaidmeninius –

siužetinius žaidimus;

bando suskurti

įsivaizduojamą aplinką

žaidimams;

žaidimų siužetą tapatina

su suaugusiojo veikla;

pradeda fantazuoti,

susikuria savo

personažus.

fantazuoja, savo

fantazijas pristato kaip

realius įvykius;

tęsia pradėtą sekti

auklėtojos ar draugų

pasaką, ją keičia;

piešia matytą ar

įsivaizduojamą objektą;

sugalvoja ir aptaria su

draugais nesudėtingą

siužetą;


su įvairiais personažais;

pradeda suprasti

priežastinius ryšius tarp

reiškinių;

nori pavaizduoti daiktus

pagal užsibrėžtus

sumanymus.


perkelia į žaidimą,

piešinius, vaidybą;

fantazuoja kurdami

pasakas, pasakojimus,

žaisdami vaidmeninius

– siužetinius žaidimus;


su literatūrinėmis

temomis;

kuria pasakas,

ketureilius apie jam

artimus žmones,

personažus;

žaislams ir personažams

suteikia norimas

išankstinį sumanymą

atitinkančias savybes.

Gebėjimas

pojūčius

išreikši

žodžiais

Kalba ir

bendravimas;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

Fizinė-

emocinė

liesdamas (karštas,

šaltas) ragaudamas

(rūgštus, saldus, sūrus),

uosdamas (kvepia,

nekvepia)

matytus patirtus vaizdus

išgyvenimus pasakoja

draugams, suaugusiems;

bando reikšti mintis;

išreiškia pasitenkinimą

ar liūdesį, džiaugsmą ar

pyktį emocijomis,

atskirais žodžiais.

pojūčius išreiškia

neilgais sakiniais;

reikšti savo nuomonę;

apibūdina draugo ar

žaislo savijautą;

vartydami knygelę,

paveikslėlius žodžiais

bando nusakyti

personažo nuotaiką.

pojūčius išreiškia

vaidindami realius

įvykius;

žaisdami žaidimus

vaizdžiai pasakoja

pojūčiais;

pojūčius pažįsta per

mįsles – galvosūkius,

pirštukinius žaidimus

vaidindami savo

sukurtus spektaklius.


4.3. KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

RAIŠKA

VEIKLOS

SRITIS


2 – 3 metai

3 – 4 metai

4 – 5 metai

5 – 6 metai

Komunika-

vimo patirties

įgijimas,

gebėjimas

kalbėti ir

bendrauti su

vaikais ir

suaugusiais

Kalba ir

bendravimas;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

Fizinė-

emocinė;

Matematika;

klausosi skaitomo

pasakojimo;

supranta paprastų

sakinių prasmę;

taria garsus;

pradeda sakyti 2

žodžius iš eilės;

žaidžia, bando kalbėti

su savimi;

mėgdžioja

bendraamžių ir

suaugusiųjų kalbą,

poelgius;

pasako savo, kitų vaikų

vardus, atsiliepia

pašauktas, bando

prisistatyti kitiems,

parodo pirštukais

metus;

sveikinasi, klausinėja,

vartoja žodelius: duok,

noriu, ačiū, prašau.

stebti aplinkoje

vykstančius reiškinius,

juos komentuoja;

bendrauja su vaikais

suaugusiais, užmezga

kontaktą;

domisi kitais

žmonėmis;

supranta suaugusiojo

kalbą, sakinių prasmę;

klausinėja apie daiktus,

reiškinius;

pasakoja ką mato

paveikslėlyje;

moka paklausti,

atsakyti į klausimą;

bando pasakoti patirtus

įspūdžiu.

bendrauja su mažai

pažįstamais žmonėmis

atėjusiais į grupę;

kopijuoja suaugusiųjų

(auklėtojų) kalbą;

mėgdžioja įvairius

garsus;

atsakinėja į klausimus;

trumpais sakiniais

pasakoja ką mato

paveikslėlyje;

atpasakoja

apsakymėlius, pasakas;

apibūdina savo žaislą;

papasakoja kai kuriuos

savo gyvenimo įvykius;

užmezga kontaktą su

vaikais, pakviečia kartu

pažaisti;

įsiklauso į bendraamžių

nuomonę;

kalbasi apie žmonių

bendrauja su

nepažįstamais į grupę

atėjusiais žmonėmis;

praneša, pasakoja didelei

vaikų grupei;

deklamuoja eilėraščius

švenčių metu, vienas

kitam;

tariasi dėl bendros

veiklos;

įvardina kito vaiko

puikias asmenybės

savybes;

pasakoja patirtus

įspūdžius po spektaklio,

poilsio dienų, išvykų,

pasivaikščiojimų,

švenčių;

kuria pasakas;

kalbasi apie meno

kūrinius, žmonių

santykius, apie


darbus, elgesį, aiškina,

pasakoja vaikams;

padaręs savo darbelį

stengiasi pasakyti,

papasakoti ką jis padarė

ar nupiešė;

pasakoja pagal

paveikslėlius, apibūdina

daiktus, išskiria

esminius požymius ir jų

savybes.

sudėtingus reiškinius;

diskutuoja įvairias

klausimais su

bendraamžiais ir

suaugusiais.

Gebėjimas

kalbinę raišką

sieti su

kitomis

raiškos

formomis,

įvairiomis

komunika-

cijos

priemonėmis

Kalba ir

bendravimas;

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

Matematika;

mimika, gestais reiškia

meilę, gerą nuotaiką,

nerimą, pyktį;

piešdami, tapydami

bando išreiškia savo

norus, nuotaikas;

reiškia palankumą,

pasitenkinimą

šypsodamiesi,

nepalankumą –

pykdami, verkdami;

bando improvizuoti,

atlieka įvairius

žaidybinius judesius

pagal žinomų žaidimų

tekstą;

garsiai komentuoja

vartomas knygeles

(kalba pats su savimi ir

iš šypsenos, žvilgsnio

pastebi kvietimą

bendrauti;

suvokia mimikos

komunikacinę prasmę

(šypseną, linksmas akis

ar ašaras), nuotaikų

kaitas;

bando suvokti gamtos,

muzikos nuotaiką;

atskirus žodžius sieja su

daile (piešia, lipdo,

aplikuoja);

papasakoja ką nupiešęs;

bando išsakyti savo

mintis, jausmus;

bando inscenizuoti.

nusako savo nuotaiką,

emocijas naudodamas

mimiką, gestus;

suvokia gamtos,

muzikos nuotaiką (įrašų

pagalba, judesiu

naudojant įvairias

priemones);

judesiu išreiškia

nuotaiką;

supranta fantazijas,

dviprasmybes, humorą;

kalbinę raišką sieja su

daile (piešia, lipdo,

aplikuoja);

komentuoja savo

veikimo eigą: kalba,

pasakoja ką veikia

dabar: ką piešia, ką

supranta kito vaiko

emocines nuotaikas,

reiškia savąsias, bando

jas derinti bendraujant;

kalbą sieja su

vaidinimais, naudojant

gestus, mimiką;

vaidindami,

improvizuodami –

pritaiko žaidimo metu

įgytą patirtį;

savo sumanymus,


išreiškia popieriaus

lape;

kuria stalo žaidimus,

įvairius statinius,

knygeles, atvirutes;

laisvai fantazuoja,


su vaikais).

žaidžia, ką daro ir kt.);

daro pauzes tarp žodžių

ir sakinių;

išsako savo mintis (ką

matė, girdėjo);

inscenizuoja.

kuria žodžiu, pasakas;

supranta kalbėjimo

toną: malonus,

draugiškas, atšiaurus.

Gebėjimas

klausyti ir

išklausyti,

išgirsti ir

suvokti

Kalba ir

bendravimas;

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

Matematika;

klauso suaugusiųjų;

klausosi pokalbių,

pasakų, sakomų

patarlių, priežodžių apie

darbą, gamtos grožį;

klauso įvairių muzikos

įrašų, dainuojamų

liaudies dainelių;

sava kalba kalbasi su

grupės draugais ir

suaugusiais;

domisi gamtos

reiškiniais;

vartoja malonius

žodelius (saulutė,

dienelė, vaikelis ir t.t.)

atkartoja ketureilius,

trumpus eilėraščius;

pratinasi susikaupus

stebėti daiktus, atlikti

nesudėtingus kito

įpareigojimus;

klausia: kodėl?, kas čia?

išklauso suaugusiojo,

vaikų. Stengiasi

suprasti;

klausosi dainų, lopšinių

pasakų, eilėraščių;

moka deklamuoti

eilėraščius;

kalba su kitais

(klausinėja, užkalbina,

prašo, pašaukia);

klausia: kodėl?;

pasako ir suvokia

taisykles;

bando atkartoti tai ką

išgirsta;

klauso ir išklauso savo

bendraamžių ir

suaugusiųjų kalbą;

klauso sekamų pasakų,

skaitomų grožinės,

pažintinės literatūros

kūrinių, skaitomų

eilėraščių;

atsako į pateiktus

klausimus, atsakinėja po

vieną, dalyvauja

bendrame pokalbyje;

dalinasi įspūdžiais

klausosi įrašų: mįslių,

tautosakos kūrinių;

deklamuoja eilėraščius,

seka pasakas,

atpasakoja apsakymus,

padavimus;

išklauso sekamų pasakų,

skaitomų grožinės,

pažintinės literatūros

kūrinių, skaitomų

eilėraščių;

pasakoja ką girdėjo

atsakydami į klausimus,

žaisdami žaidimus,

ieškodami informacijos

knygose;

išklauso įrašus (mįsles,

tautosakos kūrinius);

raiškai deklamuoja

eilėraščius, seka

pasakas, atpasakoja

apsakymus, padavimus;

išgirsta, išklauso,

pedagogo ar draugo

pasakojimus, siūlymus,

pastabas.


ką? kas?.

Žodyno

gausinimas

Kalba ir

bendravimas;

Pažintinė-

tiriamoji;

Fizinė-

emocinė;

Matematika;

Menai;

gausėja žodynas,

ištaria 400-800 žodžių;

apibūdindamas,

nusakydamas savo

norus sudaro 2-3

žodžių sakinius;

pamėgdžioja dažnai

girdimus garsus

junginius ir žodžius;

vartoja žodžius skoniui

apibūdinti: saldu,

rūgštu, sūru;

žodį sieja su mintimi,

veiksmu.

stebėdamas domisi

aplinka, įsimena naujus

žodžius, juos taiko

praktikoje;

klausydami, įsimena

pasakas, eilėraščius;

piešdami, vaidindami,

klausydami muzikos

pasakoja;

stebi įvairius reiškinius

ir įsimena jų

pavadinimus;

pradeda vartoti

sinonimus, antonimus;

lygina daiktus, nusako

jų požymius;

domisi naujomis

sąvokomis;

nori sužinoti daugiau

naujų žodžių.

atranda, suvokia naujus

žodžius rašydami –

kurdami knygeles,

kvietimus, vartydami

knygeles;

susipažįsta su grupėje

analizuojamomis

temomis, su jomis

susijusiais naujais

žodžiais;

išgirsta, pastebi ir randa

knygose, kortelėse

įvairius žodžius.

Domėjimasis

knygomis,

rašytine kalba

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Menai;

Fizinė-

emocinė;

Matematika;

varto knygeles bei

žurnalus, ieškodami

tam tikrų daiktų pagal

nurodomą veiksmą ar

požymį;

pasako ką mato, ką ir

kas veikia

piešinėliuose,

paveikslėliuose,

knygutėse, „skaito“.

ramiai sėdi ir klausosi

pasakų;

domisi knyga;

varto įvairius leidinius,

knygas;

pradeda domėtis

raidėmis, prašo jas

pavadinti;

pratinasi saugoti, tausoti

knygas;

klausosi skaitomų

knygelių, patiems ir

„skaityti“

bando piešti, kurti savo

knygas.

varto knygutes, jas

pristato;

pasakoja iš paveikslėlių;

kuria pasakas, knygas;

apžiūrinėja raideles,

bando jas nukopijuoti;

pažįsta savo vardo

raidę;

domisi užrašytomis

raidėmis;

vartoja mandagumo

žodžius: ačiū,

prašau, atsiprašau.

įdėmiai varto, žiūrinėja

knygeles, atpažįsta

besikartojančius

simbolius;

domisi

enciklopedijomis,

žemėlapiais, jas

analizuoja;

pasakoja apie jam

skaitomas knygas,

analizuoja;

domisi žodžiu;

kuria knygeles, jas

pavadina;


domisi raidėmis, jas

kopijuoja, spalvina,

aplikuoja;

parašo savo vardą,

kopijuoja žodžius.


4.4. MENINĖ KOMPETENCIJA

RAIŠKA

VEIKLOS

SRITIS


2 – 3 metai

3 – 4 metai

4 – 5 metai

5 – 6 metai

Vaiko

saviraiška

daile, judesiu,

vaidyba,

improvizacija

Menai;

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

noriai susipažįsta su

dailės priemonėmis jų

savybėmis, grožisi savo

darbu;

piešia analizuojamus

daiktus savaitės temose

pirštukais, pieštukais,

dažais, aplikuoja;

naudoja įvairias

vaidybos išraiškos

priemones (lėlė

džiaugiasi, slepiasi,

šoka);

mėgdžioja judesius,

vaidina trumpas scenas,

improvizuoja

nesudėtingus daiktus,

reiškinius.

savarankiškai pieštai,

lipdo, spalvina,

aplikuoja pagal paruoštą

trafaretą;

paruošia pats

nesudėtingus trafaretus

atitinkančius dienos,

savaitės temas;

atlieka vienodo tempo

ratelius, šokius;

eina, bėga ratu, sukasi į

abi puses;

stovi ir sukasi poromis

pagal muzikos pobūdį ir

ritmą;

pasiruošia šokiui,

sudaro ratą, tvarkingai

išsisklaido baigus šokį;

emocingai atlieka

nuotaikingus kūrinius;

vaidina nesudėtingas,

savitai kopijuoja

nesudėtingus daiktus,

piešia gamtos

reiškinius;

kuria siužetus, veiksmo

vietą, personažus,

imituoja jų judesius,

balsus;

gaminasi kartonažo ar

glamžyto popieriaus

figūrėles;

noriai vaidina scenas

atitinkančias dienos,

savaitės temas;

savarankiškai atlieka

skirtingo tempo ratelius,

šokius;

šokdami keičia

judėjimo kryptį, didina,

mažina ratą sukantis po

vieną ir poromis;

vaizduoja žvėrių

paukščių judesius,

netikėtus tautosakinius

objektus, reiškinius,

spalvas, žodžius;

šoka tiesia linija, sukasi

po vieną ir po du;

šokių, žaidimų metu

išlaiko lygų ratą;

improvizuodami girdi

muziką, tempą į ją

įsijaučia;

išreiškia save

vaidindami lėlių

spektaklius, šešėlių

teatrą, pirštukinius

spektaklius;

piešia įvairiomis

technologijomis,

perteikia įspūdžius;

lipdo, klijuoja,


jam žinomas pasakas;

improvizuoja gamtos

reiškinius, nesudėtingus

pojūčius (linksmas,

liūdnas, šilta, šalta...).

išgauna ritmą nekeičiant

kūno padėties erdvėje

(siūbuoja, pritupia,

mojuoja);

bando išgauti ritmą

judant erdvėje:einant,

bėgant, šokuojant).

muzikuoja.

Kūrybišku-

mas,

natūralumas,

savitumas,

minties

išraiškos

drąsa

Menai;

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

paišinėja flomasteriu,

pieštuku;

domisi aplinkiniu

pasauliu, gamtos

reiškiniais,

savarankiškai bando

naudotis dailės

priemonėmis;

štampuoja nusakomus

gamtos reiškinius;

imituoja horizontalų

brūkšnį vaškine kreidele

bando spalvinti 2-3-5

pieštukais iš karto

(grupinių. darbų

savaitės atkūrimas);

nubrėžia apskritimą;

žaidžia muzikinius

žaidimus: šoka,

linguoja, trepsi, ploja;

pratinasi judesiais

bando derinti ir piešti

įvairiomis technikomis;

mąsto vaizdingai,

jautriai reaguoti į savo

ir draugo dailę, klausia,

džiaugiasi, išreiškia

save daile;

bando improvizuoti,

kurti ritminius motyvus

instrumentais, plodami,

trepsėdami;

skatinami inscenizuoja

dainą, ratelį;

juda skirtingu muzikos

ritmu;

skiria ramaus, judraus

pobūdžio šokių muziką.

piešia įvairiomis

technikomis, jas derina

tarpusavyje;

išsako tai ką jaučia;

patys kuria, stebi kitų

kūrinius, kalba apie

juos;

inscenizuoja žinomas

pasakas;

kūryba paremta

naujausiais įspūdžiai;

improvizuoja, kuria

ritminius melodinius

pratimus;

kuria ritmus ir

melodijas žodžiams;

kuria judesius rateliams,

šokių muzikai.

piešia tai ką jaučia,

mato, suvokia;

atranda linijas, spalvas,

formas;

po pažiūrėto spektaklio,

perskaitytos pasakos,

išvykos spontaniškai ir

kūrybiškai išreikšia

save, savo nuotaiką,

jausmus – piešdami,

vaidindami,

pasakodami;

tyrinėja garso išgavimo

būdus;

groja ritminius ir

melodinius pratimus;

improvizuoja muzikos

instrumentais;

kuria melodijas

eilėraščiams;

inscenizuoja pasakas su


perteikti skirtingą

muzikos ritmą.

dainuojamaisiais

intarpais.

Gebėjimas

spontaniškai

reikšti mintis,

jausmus,

nuotaiką,

santykį su

pasauliu

Kalba ir

bendravimas;

Fizinė-

emocinė;

Pažintinė-

tiriamoji;

Menai;

jausmus reiškia

nepasitenkinimu,

džiaugsmu, liūdesiu;

bando atsakyti į

nesudėtingus klausimus;

bando atsakyti į

klausimus: kaip jautiesi,

ar patinka, ar tu

linksmas?

santykį su pasauliu

išreiškia emocijomis:

šokinėja, sukasi,

plasnoja;

„grodamas“ kokiu nors

instrumentu

improvizuoja,

aiškindamas ką reiškia

jo „muzika“.

atsako į pateiktus

klausimus;

pasakoja iš patirties;

įvardija pakitimus,

nuotaikas, priežastį;

tyrinėti artimą aplinką,

supantį pasaulį;

skiria natūralų ir

žmogaus sukeltų ar

skleidžiamų garsų

pasaulį;

domisi ir tyrinėja

muzikinius ir

nemuzikinius garsus;

išgirsta, bando įsijausti

ir atkurti gamtos

muziką.

piešdami, kurdami

išreiškia save dailėje,

piešiniuose atsispindi

vidinė vaiko būsena;

pasakoja tai, ką nupiešė,

ką mato, ką

įsivaizduoja;

stebi gyvąją ir negyvąją

gamtą, analizuoja;

po teatro, išvykų, įvairių

veiklų įvardija sėkmės

faktorius;

tapatina natūralių

gamtos bei žmogaus

buities garsus;

muzikos kūriniuose

atpažįsta gamtos garsų

pasaulį;

klausosi ir atpažįsta

įvairių atlikėjų ir grupių

muziką.

kūrybiškai ir natūraliai

išreikia save– kurdami

pasakas, knygeles;

išreiškia savo mintis

pokalbių, piešimo dėka;

randa gamtos garsų,

buitinio triukšmo

atkūrimo būdus balsu,

judesiu;

įsiklauso į įvairų

triukšmą, garsus ir

skiria jų stiprumą;

klausosi „gyvos“

muzikos, ją analizuoja.

Gebėjimas

dalintis savo

Kalba ir

bendravimas;

varto knygeles;

paklaustas bando

bando pasakoti

įspūdžius;

dalinasi savo patirties

įspūdžiais piešdami,

papasakoja apie savo

atliktą darbą;


meninės

patirties

įspūdžiais

Fizinė-

emocinė;

Menai;

Pažintinė-

tiriamoji;

išsakyti gražu ar ne;

klausydamas įvairių

gamtos garsų įrašų

bando įvardinti balsus,

kuriuos girdi, juos

imituoti: paukščių

balsų, lietaus, vėjo

šnarėjimo, perkūno

griausmo, įvairių dūžių

skambesio, miško

šlamėjimo;

emocingai balsu ir

judesiu reaguoja į

įvairinaus pobūdžio

muzikos kūrinius,

piešiniuose ir

statiniuose atsiranda

siužetas;

bando apibūdinti tai ką

mato;

klausydamas muzikos

moka nesiblaškyti,

sukaupti dėmesį;

dainuodamas stengiasi

tiksliai intonuoti;

šokdamas stengiasi

gerai ir darniai atlikti

judesius;

pasireiškia nevalingos

ekspresijos klausantis

muzikos;

dainuojant, šokant

reiškia ir kuria valingas

emocijas atitinkančias

muzikos kūrinio

nuotaiką;

intuityviai vertina ir

nemotyvuodamas

trumpai pasako, ar

kūrinys patiko, ar ne.

pasakodami,

konstruodami;

piešinių ir statinių

siužetai įvairūs;

žiūri reprodukcijas,

piešia, lipdo;

padeda auklėtojai

gaminti kaukes,

kepurėles, dekoracijas;

emocionaliai reaguoja ir

išgyvena kūrinio

nuotaiką;

intuityviai junta

teigiamą ar neigiamą

kūrinio įtaką;

išreiškia žodžiais

„patinka“, „nepatinka“;

bando motyvuoti;

išklausius kūrinį

nupiešia, nutapo ką

įsivaizduoja;

nuotaikai išreikšti

parenka tinkamas

spalvas.

džiaugiasi tuo ką padarė

parodėlių metu;

pasakoja iš „Autoriaus“

kėdės;

klausydamas ar

atlikdamas muzikos

kūrinį reiškia emocines

ekspresijas atitinkančias

suvokto kūrinio pobūdį;

intuityviai nustato

kūrinio reikšmę sau ir tą

kūrinį analizuodamas

vertina;

vertindamas motyvuoja.

Jautrumas

muzikos

garsams,

Menai;

Fizinė-

emocinė;

pratinasi dainuoti;

klausosi suaugusiojo

muzikavimo,

atpažįsta girdėtus

muzikos kūrinėlis;

noriai dainuoja, bando

pastebi įvairių muzikos

instrumentų tembrą,

muzikos skambėjimo

pratinasi taisyklingai

kvėpuoti dainuodami

dainas, žaisdami


dainavimui,

ritmikai

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

niūniavimo;

bando muzikuoti su

muzikiniais

instrumentais;

pratinasi klausytis

muzikos, atlikti

atitinkamus judesius

(belsti kaladėlėmis į

grindis, barškinti

barškučius);

bando eiti paskui

auklėtoją, judesius

perteikti linksmute

melodija (trepsėti

kojom, ploti rankom,

sukioti plaštakas, suktis

vietoje).

niūniuoti įvairiose

situacijose;

skatinami išreiškia save

spontanišku dainavimu;

įvairiai išmėgina savo

balsą surandant jo

galimybes;

intonuoja žaidimus,

dainas;

noriai klausosi muzikos,

ją atlieka;

apibūdina elementarius

muzikos kūrinius.

eigą, ritmą;

skiria ir įsimena dainas,

prozą, eilėraščius;

išklausius kūrinėlį

nusako savo nuotaiką,

ką įsivaizduoja;

skiria vaikiškų muzikos

instrumentų tembrus;

improvizuoja su savo

balsu;

pratinasi taisyklingos

kūno laikysenos,

kvėpavimo dainuojant;

bando teisingai

artikuliuoti, dainuoti

ritmiškai;

mokosi tiksliai intonuoti

melodiją.

muzikinius žaidimus;

groja lazdelėmis,

barškučiais, pagal

melodiją, ritmą;

improvizuoja

padainuodami savo

vardą;

klausosi muzikos

kūrinėlių;

jaučia malonumą,

nuotaiką dainuojant

liaudies dainas;

dainas atlieka raiškiai;

dainuoja dainas su

solistu;

intuityviai jaučia ritmo

pulsaciją, tempą,

melodijos kryptį.


4.5. SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA


RAIŠKA VEIKLOS

SRITIS

2 – 3 metai

3 – 4 metai

4 – 5 metai

5 – 6 metai

Gebėjimas

būti aktyviam,

susikaupti,

atsipalaiduoti,

pajusti kūno

galimybes,

išmokti

žaidimų,

sportinių

pratimų

Fizinė-

emocinė

Pažintinė-

tiriamoji;

Kalba ir

bendravimas;

Matematika;

išlaiko pusiausvyrą

eidamas, bėgdamas;

užlipa ant kėdutės,

suoliuko ir nulipa nuo

jų;

gali pastovėti ir eiti ant

pirštų galų;

peržengia per 30-38 cm.

kliūtis (virvelę, pagalį);

lipa gimnastikos

sienele;

mėto, spiria kamuolį,

juo džiaugiasi;

stengiasi atlikti

bendruosius pratimus;

koordinuoti rankų ir

kojų judesiai;

lipdamas laiptais

žemyn ir aukštyn stato

kojas ant kiekvienos

eidamas per įvairias

kliūtis išlaiko

pusiausvyrą siauroje

plokštumoje;

laipioja gimnastikos

sienele;

perlipa per įvairias

kliūtis;

atlieka bendruosius

pratimus;

pradeda žaisti

judriuosius žaidimus;

susipažįsta ir stengiasi

laikytis žaidimo

taisyklių;

stengiasi gaudyti,

ridenti kamuolį;

lipdamas laiptais

žemyn ir aukštyn stato

koją ant kiekvienos

bėgiodamas per įvairias

kliūtis išsilaiko

plokštumoje;

stengiasi derinti kojų ir

rankų judesius

atlikdami bendruosius

pratimus su

priemonėmis;

žaidžia judriuosius

žaidimus su

taisyklėmis;

išsirenka žaidimą,

pasiskirsto

vaidmenimis;

pasirenka žaidimui

reikalingas priemones;

tikslingai gaudo, ridena,

mėto kamuolį;

stengiasi peršokti per

įvairias, neaukštas

vertina savo kūno

galimybes;

žaisdamas susikaupia,

siekia tikslo;

supranta judriųjų

žaidimų taisykles, taiko

jas įvairiose situacijose,

improvizuoja;

išbando savo drąsą,

jėgą, vikrumą,

žaisdamas judriuosius

žaidimus;

atlieka bendruosius

pratimus su

priemonėmis

koordinuodami rankų ir

kojų judesius;

pradeda žaisti sportinius

žaidimus, estafetes;

moka važinėti dviračiu,


pakopos;

išmoksta važiuoti

triratuku;

bando leistis

čiuožynėmis nuo

kalniuko.

pakopos;

važinėja triratuku

įveikdamas kliūtis;

leidžiasi rogutėmis,

šliuožynėmis nuo

neaukštų kalniukų.

kliūtis;

važinėja paspirtuku

įveikdamas kliūtis;

pradeda žaisti estafetes

„be pabaigos“;

pradeda skirti šuolį

tolyn ir aukštyn;

važinėjasi rogutėmis ir

šliuožynėmis nuo

kalniuko.

riedučiais;

važinėdami rogutėmis ir

šliuožynėmis atlieka

įvairias užduotis.

Gebėjimas

justi erdvę,

kryptį, ritmą,

judesį

išreikšti kūnu

Pažintinė-

tiriamoji;

Fizinė-

emocinė;

Kalba ir

bendravimas;

Matematika;

Menai;

pradeda suvokti

rikiuotės pratimus:

ratas, vora;

derina savo judesius su

bendraamžiais;

keičia judesių tempą,

kryptį pagal žodį,

muziką, kitokį signalą;

žaisdami, vaikščiodami

aktyviai juda atlikdami

įvairius veiksmus su

daiktais;

mėgdžioja įvairių

gyvūnų, pasakos

personažų judesius,

suaugusiųjų veiksmus;

pagal muziką atlieka

skiria kūno padėtį

erdvėje: prieš mane, už

manęs;

derinasi prie

bendraamžių

judėdamas;

suvokia rikiuotės

pratimus: ratas, lankas,

vora;

keičia judėjimo tempą,

kryptį, pagal žodį,

muziką, kitokį signalą

žaidimų metu;

bando improvizuoti

įvairius judesius kūnu;

pagal pavyzdį, su

muziką atlieka atskirus


erdvėje: priekyje, gale,

šalia;

stengiasi išnaudoti

judėjimui skirtą erdvę;

žino sąvokas: aukštai

žemai;

keičia judėjimo tempą,

kryptį, pobūdį pagal

žodį, muziką, kitokį

signalą;

improvizuoja įvairius

judesius kūnu;

pagal muziką bando

atlikti grupinius

pratimus;


erdvėje: priekyje, gale,

šalia, kairėje, dešinėje;

pagal muziką bando

atliekti grupinius

pratimus;

improvizuoja įvairius

judesius kūnu

judėdamas;

pilnai išnaudoja

judėjimui skirtą erdvę;

judesiu, perteikia

įvairios muzikos pobūdį

naudojant įvairias

priemones;

žaisdami žaidimus

jaučia aikštės ribas,


judesius.

pratimus;

įsidėmi kryptį;

sukauptą fantazijos

patirtį kūnu išreiškia

daug judesių;

Gebėjimas

saugiai elgtis,

įgyti

savikontrolės

įgūdžius

Pažintinė-

tiriamoji;

Fizinė-

emocinė;

Kalba ir

bendravimas;

Matematika;

Menai;

susipažįsta su aplinka,

kurioje žaidžia ar žais;

vaikšto laisvai, moka

išvengti kliūčių,

nešdamas žaislą ir

daiktą;

intuityviai eina ten kur

nori, jaučia kaip

išvengti kliūčių;

stebi, domisi aplinka,


daiktus naudoja pagal

paskirtį;

nebėga į važiuojamąją

dalį;

neina su svetimais

žmonėmis;

saugiai elgiasi su jiems

žinomais daiktais ir

priemonėmis;

stengiasi įsiklausyti į

taisykles, jas taiko

praktikoje;

skiria saugius ir

nesaugius daiktus.

domisi ir pradeda

analizuoti aplinką,


žino kaip pereiti gatvę,

supranta šviesoforo

spalvų reikšmes;

valdo pykčio, agresijos

ir kt. apraiškas;

naudoja įvairius daiktus,

priemones, juos saugiai

taiko savo veikloje.

įsiklauso į taisykles, jas

taiko praktikoje.

analizuoja aplinką,


įvairius daiktus

prisitaiko žaidimui;

žino, kaip elgtis su

vaistais;

saugiai elgiasi gatvėje,

žino kelio ženklus;

žino informaciją apie

tėvų darbovietes;

vengia konfliktų su

aplinkiniais;

moka susikaupti,

atsipalaiduoti;

atsako už savo

veiksmus ir juos

kontroliuoja;

rūpinasi savo saugumu

(elektros prietaisai,

ugnies, aštrūs daiktai.).

Gebėjimas

laikytis

Pažintinė-

tiriamoji;

stebi savo kūną;

pratinasi atlikti rytinę

domisi savo kūnu;

laikosi dienos ritmo;

atlieka rytinę, mankštą

grūdinimo procedūras;

atlieka rytinę, mankštą

grūdinimo(si)


asmens

higienos,

sveikos

mitybos,

dienos ritmo

įpročių

Fizinė-

emocinė;

Kalba ir

bendravimas;

mankštą, grūdinimo

procedūras;

bando savarankiškai

plauti rankas prieš valgį

ir po jo, grįžę iš lauko;

stengiasi savarankiškai

valgyti, tinkamai laikyti

šaukštą;

pratinasi prie dienos

ritmo;

stengiasi rengtis,

susidėti drabužėlius;

žinoti savo daiktus,

rankšluostį, vieta už

stalo, rūbų spintelę;

pratinasi naudotis

servetėlę, pasilenkti prie

lėkštės, pavalgius

padėkoti, pristumti savo

kėdę prie stalo;

stengiasi savarankiškai

naudojasi tualetu.

stengiasi atlikti rytinę,

mankštą grūdinimo

procedūras;

žino ir naudoja vandenį,

muilą, dantų priežiūros

priemones,

savarankiškai plauna

rankas;

nusirengia, bando

apsirengti tvarkingai

susidėti drabužėlius;

tvarkingai valgo su

šaukštu;

bando valgyti su šakute;

naudojasi tualetu.

savarankiškai naudojasi

tualetu.

tvarkingai valgo su

šaukštu ir šakute;

pratinasi valgydami

naudoti peilį;

nusirengia, apsirengia

užsisega sagas, apsiauna

ir užsisega užtrauktuką,

susideda daiktus;

žino kas yra sveikas

maistas;

savarankiškai plauna

rankas, skalauja burną

po valgio.

stebi savo dienotvarkę,

įvardina savo dienos

ritmą (kada keliasi, ką

veikia).

.

procedūras;

tvarkingai valgo su stalo

įrankiais;

susitvarko savo daiktus;

stebi ir kontroliuoja

savo dienotvarkę,

suvokia jos reikšmę;

suvokia sveikos

mitybos įpročius,

stengiasi jų laikytis;

įvaldo asmens higienos,

kultūringo elgesio

(mandagiai bendrauja

prie stalo, kultūringai

valgo) įgūdžius;

Bendrosios ir

smulkiosios

motorikos

įgūdžiai

Pažintinė-

tiriamoji;

Fizinė-

emocinė;

Kalba ir

bendravimas;

atlieka veiksmus su

įrankiais (šaukšteliu

maitina lėlytę, kala

plaktuku, kaišioja

pagaliukus, naudoja

grėbliuką, kastuvėlį);

konstruoja statinius iš

įvairaus dydžio

kaladėlių;

piešia, spalvina, lipdo,

aplikuoja, varsto;

bando dėlioti paprastas


aplikuoja, varsto;

dėlioja įvairias dėliones,

mozaikas iš smulkių

detalių;

naudojasi žirklėmis;


aplikuoja, varsto;

dėlioja įvairias dėliones,

mozaikas iš daugybės

smulkių detalių;

žaidžiant pirštukinius


Menai;

Matematika;

konstruoja

paprasčiausius statinius

iš kaladžių;

dėlioja mozaikas,

piešia, atkabina

kabliukus, ką nors

išvynioja ir suvynioja,

išpakuoja.

dėliones iš didesnių

detalių;

pradeda naudotis

žirklėmis;

rūšiuoja smulkius

daiktus;

pradeda žaisti

pirštukinius žaidimus.

bando lankstyti

nesudėtingus

lankstinius;

žaidžia pirštukinius

žaidimus;

naudoja pirštukines

lėles.

žaidimus naudoja abiejų

rankų pirštus;

žaidžia su pirštukinėmis

lėlėmis;

gerai valdo žirkles;

užsiriša batų raištelius,

atsisega ir užsisega

sagas;

lanksto iš popieriaus.


5. UGDYMO BŪDAI

Ugdančios veiklos sudarymas:

daug vietos;

įvairios priemonės;

vaikų dėmesio centrai (nuolat atsirandantys nauji daiktai, ugdymo priemonės).

Situacinis spontaniškas ugdymas:

auklėtoja reaguoja į vaiko klausimą;

vaiko noras ir klausimas išgirstamas tuojau pat;

vieta vaikų sumanymams (atskira valanda, derinamos vaiko ir auklėtojos idėjos);

tėvų įtraukimas į veiklą;

vaikai siūlo vieni kitiems veiklą – minčių lietus.

Ugdymo(si) situacijų moderavimas (pedagogas pats nesako nuomonės, išlaukia):

taikomi vaiko patirčiai atviri klausimai;

atsiskleidžia vaiko patirtis;

klausimai nukreipia veiklai, mąstoma garsiai su vaikais;

problemos sprendimai, aiškinimasis;

minčių lietus problemoms spręsti.

Bendrų sprendimų priėmimas:

kalbama kartu, ką veiksime, tariamasi;

ką aš šiandien veiksiu, vaikas piešia lape ir talpina į bendrą stendą, aptariam

numatoma veikla;

diskusija, kai skirtinga vaikų patirtis, nebūtina priimti vieningą, sprendimą.

Pavyzdžio technologija: vaikų akivaizdoje pedagogas veikia atvirai;

pedagogas elgiasi empatiškai;

elgesio modeliavimas;

pedagogas pats žaidžia ir vaikai prisijungia;

pedagogas pradeda žaidimą, o vaikai toliau patys žaidžia;

pedagogas su vaikais veikia bendradarbiaudamas. Dalį veiklos, kuri sudėtinga,

daro pedagogas, o likusią dalį vaikai;

vaikai kviečiami padėti;

vaikai mokosi vienas iš kito.

Konstrukcinė interpretacinė veikla: ieškoti variantų, kaip atlikti idėją;

pedagogas pasiūlo konkretų būdą su nauja informaciją;

nuolat konstruktyviai bendrauja.


6. UGDYMO METODAI IR PRIEMONĖS

Socialinė kompetencija

Išvykos. Siužetiniai, vaidmeniniai žaidimai. Žaidimų savaitės. Gimtadienių šventimo

tradicijos. Viktorinos. „Minčių lietus“. Probleminių situacijų kūrimas bei sprendimas ir

diskusijos. Vaikų elgesio modeliavimas. Grupės taisyklių kūrimas. Kasdieninis bendravimas.

Veikla grupėje. Bendravimas ryto rate. Bendravimo valandėlės. Atsipalaidavimo minutės.

Džiaugsmo minutės. Saviraiška menu. Susitikimai su įvairiais žmonėmis.

Pažinimo kompetencija

Eksperimentavimas, tyrinėjimas, bandymai. Aplinkos stebėjimas. Tyrimai.

Stebėjimų, eksperimentų bei tyrimo rezultatų analizė ir fiksavimas. Raiška meninėmis

priemonėmis. Informacijos ieškojimas knygose, enciklopedijose. Išvykos atradimai.

Kviestiniai asmenys grupėje. Probleminių situacijų kūrimas, prognozavimas. Diskusijos.

Pranešimai. Interviu. Įvairūs klausimai, sukeliantys minčių lietų. Loginiai, didaktiniai,

kūrybiniai, siužetiniai, vaidmeniniai žaidimai. Dalyvavimas įstaigos projekte „Pažinkime

pasaulį“

Komunikavimo kompetencija

Taisyklinga auklėtojos kalba. Kalbiniu požiūriu turtinga aplinka: knygos, žodynai,

užrašai grupėje, žodžių kortelės. Rašytinės kalbos naudojimas kasdieniniame gyvenime.

Grožinės literatūros skaitymas ir aptarimas. Loginiai, didaktiniai, kūrybiniai, siužetiniai,

vaidmeniniai žaidimai. Kalbiniai žaidimai. Pranešimai. Interviu. Vaikų knygelių leidyba.

Garso įrašų studija. Lankymasis darželio – mokyklos bibliotekoje. Grupės laikraščio leidyba.

„Minčių lietus“. Knygos, parodos, mugės. Raiškiojo skaitymo konkursai.

Meninė kompetencija

Meno kūriniais ir įvairiomis priemonėmis turtinga aplinka. Aplinkos daiktų ir

reiškinių stebėjimas ir tyrinėjimas. Profesionalių meno kūrinių, spektaklių stebėjimas.

Žodinės kūrybos klausymas. Dainavimas. Grojimas. Improvizavimas ir kūryba. Muzikos

klausymas. Šokiai, muzikiniai žaidimai, rateliai. Vaidmeniniai žaidimai. Improvizaciniai

žaidimai. Liaudies rateliai, šokiai, žaidimai, kalendoriniai žaidimai. Tradiciniai etniniai šokiai.

Socialiniai žaidimai. Lėlių ir dramos vaidybinės improvizacijos. Pokalbiai, diskusijos.

Probleminiai kūrybiniai pokalbiai. Įvairiomis technikomis atliekami dailės darbai. Naujų

technikų paieška. Vaidyba. Darbų eksponavimas. Autorinės vaikų darbų parodos. Pramogos

su tėvais.

Sveikatos saugojimo kompetencija

Saugi estetiška aplinka. Kūno kultūros valandėlės. Kasdieninė ryto mankšta.

Dienotvarkės laikymasis. Kasdieninis praktikavimasis. Sveikatos valandėlė. Grūdinimas.

Sporto savaitės. Laisvas judėjimas lauke ir grupėje. Tradiciniai žaidimai. Žaidimai su

taisyklėmis. Judrūs žaidimai. Siužetiniai žaidimai. Rankų pirštų žaidimai. Sportinės

pramogos. Saugaus eismo savaitės. Iškylos. Pokalbiai, grožinės literatūros skaitymas ir

aptarimas. Pokalbiai diskusijos. Probleminiai klausimai. Knygų, enciklopedijų vartymas.

Muzikos kūrinių klausymas. Meninė saviraiška. Atsipalaidavimo valandėlės. Laisvas

judėjimas pagal muziką. Kūrybinė improvizacija judesiu. Arbatos popietės. Vakarienė kartu

su tėvais. Dalyvavimas įstaigos projekte „Sveiki vaduviečiai“ ir „Gyvenimo įgūdžių

ugdymas“.


7. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Ugdymo(si) pasiekimai - individualūs vaiko gebėjimai atskirais amžiaus tarpsniais.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų vertinimas – informacijos apie vaiko

ugdymo(si) pažangą kaupimas, interpretavimas, apibendrinimas bei tolesnis ugdymo gairių

numatymas atsižvelgiant į vaiko individualias savybes. Ugdymo(si) pasiekimų vertinimas

visuminis. Vertinami atskirų ugdymo sričių pasiekimai pagal kompetencijas (socialinę,

pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo, meninę). Vertinimas pasižymi objektyvumu

ir visapusiškumu, nežeidžia vaiko orumo, suteikia pasitikėjimo savimi, skatina sėkmės pojūtį

ir grindžiamas pedagogo, vaiko ir jo tėvų bendradarbiavimu.

Vertinimo metodai. Informacija fiksuojama ir kaupiama vaiko pasiekimų aplankale

taikant šiuos vertinimo metodus: vaikų gebėjimų aprašus, darbelių analizę, vaikų veiklos

stebėjimų analizę, individualias programas, laisvuosius interviu su vaikais, tėvais ir kt.

Skatinama bei vertinama saviraiška, kūrybiškumas, kuriamos vaikų kūrybos knygelės, foto,

video įrašai. Vaikų ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai atsispindi grupių žurnaluose,

individualiose programose, projektuose, susistemintoje tyrimų medžiagoje, posėdžių

protokoluose. Informacija apie vaiko individualius pasiekimus neviešinama.

Vertinimo dažnumas. Bendradarbiaujant su tėvais ikimokyklinio amžiaus vaiko

pasiekimai vertinami du kartus metuose - mokslo metų pradžioje ir pasibaigus mokslo

metams (spalio ir gegužės mėnesiais), siekiant ugdymo(si)tęstinumo. Vaikui pradėjus lankyti

įstaigą ne nuo mokslo metų pradžios, tėvams pageidaujant, atliekamas individualus vaiko

vertinamas.

Vertinimo paskirtis - pažinti vaiką, jo individualumą, gebėjimų lygį, patirtį bei

pažangą (kaip kinta vaiko gebėjimai per tam tikrą laiko tarpą). Numatyti ir pritaikyti vaiko

ugdymo(si) procesą ir perspektyvas planuojant grupės mokslo metų veiklą, sudarant

individualias programas vaikui ar vaikų grupei numatyti paramos būdus. Darželio - mokyklos

ikimokyklinio ugdymo programa siekiama atliepti pagrindinius ugdytinių ir jų šeimų

poreikius: siekti nuoširdaus bendravimo su ugdytiniais (nuolat teigiamai vertinti, skatinti

intelektinio, emocinio ir valios potencialo plėtrą); - padėti ugdytiniui suvokti save

(problemas, saviraidos tikslus transformuoti į veiklos motyvus); - bendradarbiauti su

ugdytiniais planuojant ugdymo veiklą (atsakomybės pajautimas už veiklą, jos rezultatus); -

optimizuoti ugdymo procesą, grindžiamą ugdytinių poreikiais.


LITERATŪRA

1. Adaškevičienė A. Judėjimo džiaugsmas. V., 1996.

2. Ankstyvojo ugdymo vadovas. (sud. O. Monkevičienė). V., 2001.

3. Arbatauskas A. Atestacija, vadyba, ugdymo filosofija. V., 1996.

4. Armanavičiūtė V. Ugdymo samprata. V., 1998.

5. Bakūnaitė J. Humanistinio vaikų ugdymo programa. V., 1998).

6. Bendroji priešmokyklinio ugdymo(-si) programa. V., 2003.

7. Bitinas B. Ugdymo filosofija. V., 2000.

8. Becker – Textor Ingeborg. Kūrybiškumas vaikų darželyje. V., 2001.

9. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. V., 2004.

10. Gliokler, M. (2003), Tarpusavio santykių galia. Vilnius.

11. Grinevičienė N. Mažylių žaidimai. K., 1999.

12. Grigaitė, B.( 1998), Protinio vaikų brandinimo programa.

13. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. V., 1993.

14. Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. V., 1998.

15. Katinienė A., Vaičienė A. Muzika vaikų darželyje. Š., 2001.

16. Kritinio mąstymo ugdymas. Teorija ir praktika. (sud.D.Penkauskienė). V., 2001.

17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ĮSAK –

627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 52-1752).

18. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Švietimo ir

mokslo ministerijos leidinys. – Presvika, 2001, p. 235 – 241.

19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, IX – 1630 (Žin., 2003,

Nr. 63 – 2853).

20. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos

respublikos įstatymu Nr. 1 - 983.

21. Lietuvos švietimo koncepcija. – V., 1992.

22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymas Nr. ĮSAK –

1557 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos“ (Žin., 2005,

2005, Nr. 94 – 3522).

23. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas Nr. IX – 1700 „Dėl valstybinės

švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3216).

24. Monkevičienė O. Ankstyvojo ugdymo vadovas. V., 2001.

25. Monkevičienė O. Vėrinėlis. V., 1993.

26. Monkevičienė O. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai. I – II dalys. V., 1995.

27. Monkevičienė O., Palačionienė, L. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų

socialinių įgūdžių ugdymo ir žalingų įgūdžių prevencijos programa. V., 2003.

28. Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. V.,

2003.

29. Steišiūnienė J. Dainuojantys pirštai. V., 2002.

30. Vaiko asmenybės ugdymas ikimokykliniame amžiuje. Metodikos metmenys. K.,

1997.

31. Verseckienė O., Marcinkas, F. Po tėviškės dangum. Etninio ugdymo gairės. 1995.

SUDERINTA

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA -...

Documents

Transcript of IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA -...