Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO

PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS

Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS

LIETUvOS RESPUbLIKOS ŠvIETIMO IR MOKSLO MINISTERIjA LIETUvOS RESPUbLIKOS SOcIALINėS APSAUGOS IR DARbO MINISTERIjA

Vilnius, 2008

© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“

Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius

EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas

K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !

PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS

�

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas; ugdymo turinio modeliavimas; profesinės kompetencijos tobulinimas.5.�. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančiose švietimo įstaigose su vaikais nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. 5.4. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas atpažįsta bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus, išsiaiškina esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoja jų tenkinimo būdus, interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoja, organizuoja vaikų veiklą, kuria vaiko fizines bei psichines galias stimuliuojančią aplinką, įtraukia šeimą į aktyvią ir rezultatyvią pedagoginę sąveiką.5.5. Sėkmingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.6. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo tikslas – padėti šeimai ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką. 7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo veiklos sritys, kompetencijos

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas – S514�02.�. Suteikiama kvalifikacija – auklėtojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

4

pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo rengimo standarto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5

veiklos sritys Kompetencijos1. Vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas 1.1. Atpažinti bendruosius ir individualiuosius vaiko

raidos ypatumus1.2. Nustatyti esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoti jų tenkinimo būdus1.�. Atpažinti sergantį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą

2. Ugdymo turinio modeliavimas 2.1. Individualizuoti ir integruoti ugdymo turinį2.2. Interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą2.�. Kurti vaiko fizines ir psichines galias stimuliuojančią aplinką 2.4. Įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę sąveiką

�. Profesinės kompetencijos tobulinimas �.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą�.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones�.�. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto1 priedas

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIjOS

6

IKIM

OK

YK

LIN

IO IR

PR

IEŠM

OK

YK

LIN

IO U

GD

YM

O P

EDA

GO

GO

KO

MPE

TEN

cIj

Ų R

IbO

S, S

TU

DIj

Ų

TIK

SLA

I IR

KO

MPE

TEN

cIj

Ų v

ERT

INIM

AS

Ikim

okyk

linio

ir p

rieš

mok

yklin

io u

gdym

o pe

dago

go re

ngim

o st

anda

rto

2 pr

ieda

s

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1. V

aiko

pa

žini

mas

ir

indi

vidu

alum

o pr

ipaž

inim

as

1.1.

Atp

ažin

ti be

ndru

osiu

s ir

indi

vidu

aliu

osiu

s va

iko

raid

os

ypat

umus

Ana

tom

inia

i, fiz

iolo

gini

ai ir

ps

icho

logi

niai

vai

ko r

aido

s ypa

tum

ai.

Vaik

o as

men

ybės

ir p

sich

ikos

rai

dos

dėsn

ingu

mai

, ind

ivid

ualū

s rai

dos

ypat

umai

.Ik

imok

yklin

io ir

pri

ešm

okyk

linio

am

žiau

s vai

ko fi

zinė

s, ko

gnity

vinė

s ir

soc

ialin

ės r

aido

s pri

elai

dos,

dėsn

ingu

mai

bei

rai

ška.

Vaik

o ra

idos

sutr

ikim

ai b

ei jų

pr

ieža

stys

ir p

agal

bos v

aiku

i būd

ai.

1.1.

1. Iš

man

yti i

kim

okyk

linio

ir

pri

ešm

okyk

linio

am

žiau

s va

iko

fizin

ės, p

ažin

tinės

bei

ps

icho

soci

alin

ės r

aido

s dės

ning

umus

Paai

škin

ti ik

imok

yklin

io

ir p

rieš

mok

yklin

io a

mži

aus

vaik

o fiz

inės

, paž

intin

ės

bei p

sich

osoc

ialin

ės r

aido

s dė

snin

gum

ai.

Api

būdi

nta

vaik

o as

men

ybės

ps

ichi

kos s

truk

tūra

. A

tpaž

inti

ir a

pibū

dint

i in

divi

dual

ūs v

aiko

rai

dos

ypat

umai

, tai

p pa

t vai

kų su

yp

atin

gais

por

eiki

ais r

aido

s yp

atum

ai.

Api

brėž

ti ir

paa

iški

nti d

ažne

sni

ikim

okyk

linio

ir p

rieš

mok

yklin

io

amži

aus v

aikų

rai

dos s

utri

kim

ai

bei j

ų pr

ieža

stys

.

1.1.

2. A

tpaž

inti

indi

vidu

aliu

s va

iko

raid

os ir

vai

ko su

spec

ialia

is

pore

ikia

is y

patu

mus

1.

1.�.

Išm

anyt

i daž

nesn

ius

ikim

okyk

linio

ir p

rieš

mok

yklin

io

amži

aus v

aikų

fizi

nės,

paži

ntin

ės ir

ps

icho

soci

alin

ės r

aido

s sut

riki

mus

be

i jų

prie

žast

is1.

1.4.

Kur

ti są

lyga

s vai

kui

paju

sti s

avo

galim

ybes

ir v

ertę

in

divi

dual

izuo

jant

ugd

ymą

1.2.

Nus

taty

ti es

min

ius

ikim

okyk

linio

ir

prie

šmok

yklin

io

amži

aus v

aiko

po

reik

ius i

r in

divi

dual

izuo

ti jų

tenk

inim

o bū

dus

Vaik

o ku

ltūro

s ypa

tum

ai.

Vaik

o gl

obos

ypa

tum

ai.

Emoc

inia

i, so

cial

inia

i, pa

žint

inia

i, fiz

inia

i (sa

ugum

o, m

iego

, jud

ėjim

o,

mai

tinim

osi,

poils

io) i

kim

okyk

linio

ir

pri

ešm

okyk

linio

am

žiau

s vai

ko

pore

ikia

i. Va

ikų

su y

patin

gais

por

eiki

ais,

paty

rusi

ų sk

urdą

, sm

urtą

ar

soci

alin

ę at

skir

tį; g

abių

, elg

esio

ar

emoc

ijų

sutr

ikim

ų tu

rinč

ių v

aikų

por

eiki

ai ir

1.2.

1. N

agri

nėti

vaik

o ku

ltūro

s po

žym

ius

Nus

taty

ti ir

paa

iški

nti v

aiko

ku

ltūro

s pož

ymia

i; iš

nagr

inėt

i es

min

iai e

moc

inia

i, fiz

inia

i (s

augu

mo,

mie

go, j

udėj

imo,

m

aitin

imos

i, po

ilsio

), so

cial

inia

i, pa

žint

inia

i vai

ko p

orei

kiai

ir įg

yti

indi

vidu

aliz

uoto

jų te

nkin

imo

įgūd

žiai

.A

pibū

dint

os v

aiko

lygi

ų ga

limyb

ių re

aliz

avim

o są

lygo

s. A

pibū

dint

os g

alim

os s

ąlyg

os

1.2.

2. P

aste

bėti

vaik

o so

cial

inę

atsk

irtį

1.2.

�. N

umat

yti i

kim

okyk

linio

ir

prie

šmok

yklin

io a

mži

aus v

aikų

po

reik

ių te

nkin

imo

ište

kliu

s ir

taik

yti j

ų įg

yven

dini

mo

prie

mon

es1.

2.4.

Tir

ti va

iko

pore

ikiu

s

7

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

jų te

nkin

imo

įgūd

žiai

.Ly

gių

galim

ybių

suvo

kim

as ir

pr

ipaž

inim

as.

Ugd

ymo

aplin

ka, j

os m

odel

iavi

mo

ir k

ūrim

o bū

dai i

r įg

ūdži

ai.

Žai

dim

o sv

arba

vai

ko r

aida

i. Ta

ikom

ųjų

tyri

mų

met

odai

.Va

iko

pore

ikių

tyri

mų

met

odai

ir

vykd

ymas

.

vaik

ui p

ajus

ti sa

vo g

alim

ybes

ir

vert

ę.A

pibū

dint

i vai

kų g

rupė

s in

tere

sų ir

por

eiki

ų de

rini

mo

met

odai

.N

usta

tyti

ikim

okyk

linio

ir

prie

šmok

yklin

io a

mži

aus v

aiko

po

reik

ių te

nkin

imo

ište

klia

i ir

paai

škin

ti jų

įgyv

endi

nim

o bū

dai.

Atli

kti i

r pa

kom

entu

oti v

aiko

po

reik

ių ty

rim

ai.

1.�.

Atp

ažin

ti se

rgan

tį va

iką,

sute

ikti

pirm

ąją

paga

lbą

Ikim

okyk

linio

ir p

rieš

mok

yklin

io

amži

aus v

aiko

sve

ikat

os s

ampr

ata.

Vaik

o ps

ichi

nės i

r fiz

inės

sve

ikat

os

saug

ojim

o ir

stip

rini

mo

prie

mon

ės

bei j

ų ta

ikym

o įg

ūdži

ai.

Vaik

ų lig

ų po

žym

iai.

Pirm

osio

s pag

albo

s sut

eiki

mo

įgūd

žiai

.Va

iko

raid

os su

trik

imų

kore

kcijo

s m

etod

ai.

1.�.

1. Iš

man

yti i

kim

okyk

linio

ir

prie

šmok

yklin

io a

mži

aus v

aiko

ps

ichi

nės i

r fiz

inės

sve

ikat

os

saug

ojim

o ir

stip

rini

mo

prie

mon

es ir

jų

taik

ymą

Api

būdi

ntos

ikim

okyk

linio

ir

prie

šmok

yklin

io a

mži

aus v

aiko

ps

ichi

nės i

r fiz

inės

sve

ikat

os

saug

ojim

o be

i stip

rini

mo

prie

mon

ės.

Api

būdi

ntos

ligo

s, ku

riom

is

dažn

iaus

iai s

erga

vai

kai,

atpa

žint

i ir

paa

iški

nti v

aikų

ligų

sim

ptom

ai.

Paai

škin

ti pi

rmos

ios p

agal

bos

sute

ikim

o bū

dai.

1.�.

2. A

tpaž

inti

ligas

, kur

iom

is

dažn

iaus

iai s

erga

vai

kai,

atpa

žint

i se

rgan

tį va

iką

1.�.

�. S

utei

kti p

irm

ąją

paga

lbą

2. U

gdym

o tu

rini

o m

odel

iavi

mas

2.1.

Indi

vidu

alizu

oti

ir in

tegr

uoti

ugdy

mo

turi

nį

Ugd

ymo

turi

nio

sam

prat

a.

Ugd

ymo

turi

nys s

kirt

ingo

se

ugdy

mo

sist

emos

e.Te

orin

ių ž

inių

pra

ktin

is

inte

rpre

tavi

mas

ir a

dapt

avim

as.

Peda

gogi

nės i

nova

cijo

s ik

imok

yklin

iam

e ir

pr

iešm

okyk

linia

me

ugdy

me.

Ugd

ymo

met

odų

anal

izė,

išm

okim

as ir

tiks

linga

s tai

kym

as.

Paži

nim

o st

iliai

.U

gdym

o ap

linko

s ir

prie

mon

ės

sam

prat

a.

2.1.

1. M

odel

iuot

i ir

kurt

i ik

imok

yklin

io ir

pri

ešm

okyk

linio

ug

dym

o tu

rinį

, ats

ižve

lgti

į kie

kvie

no

vaik

o po

reik

ius i

r pa

žini

mo

stili

ų

Pade

mon

stru

oti u

žduo

tyje

ik

imok

yklin

io ir

pri

ešm

okyk

linio

ug

dym

o tu

rini

o m

odel

iavi

mo

ir

jo k

ūrim

o įg

ūdži

ai.

Pade

mon

stru

oti s

ukur

toje

si

tuac

ijoje

ugd

ymo

turi

nio

indi

vidu

aliz

avim

o (įv

airi

ų pa

žini

mo

stili

ų; sp

ecia

liųjų

po

reik

ių, g

abia

m, e

lges

io, e

moc

ijų

sutr

ikim

ų tu

rinč

iam

vai

kui)

įg

ūdži

ai.

Išva

rdyt

i ir

apib

ūdin

ti ug

dym

o tu

rini

o in

tegr

avim

o bū

dai.

2.1.

2. V

aldy

ti in

divi

dual

izav

imo,

di

fere

ncija

vim

o ir

inte

grav

imo

met

odus

2.1.

�. P

arin

kti i

r ta

ikyt

i ugd

ymo

met

odus

2.

1.4.

Išm

anyt

i teo

rini

ų ži

nių

ir

prak

tinės

pat

irtie

s ref

lekt

avim

ą, in

terp

reta

vim

ą ir

ada

ptav

imą

8

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Pade

mon

stru

oti u

gdym

o m

etod

ų m

odel

iavi

mo,

kūr

imo

ir

tiksli

ngo

taik

ymo

įgūd

žiai

.2.

2. In

tera

ktyv

ios

peda

gogi

nės

sąve

ikos

pro

cese

pl

anuo

ti,

orga

nizu

oti,

vert

inti,

an

aliz

uoti,

do

kum

entu

oti

vaik

ų ve

iklą

Inte

rakt

yvau

s ugd

ymo

proc

eso

spec

ifika

. U

gdym

o pr

inci

pai i

r m

etod

ai.

Ugd

ymo

prog

ram

os, a

titin

kanč

ios

vaik

o ug

dym

o/si

por

eiki

us ir

in

tere

sus,

kūri

mas

.Ž

aidi

mo

ir sp

onta

nišk

os v

aiko

ve

iklo

s sva

rba.

K

ūryb

inių

įvai

rios

kie

kvie

no

vaik

o ra

iško

s (pa

žint

inės

, soc

ialin

ės,

men

inės

, kom

unik

acin

ės ir

kt.)

ge

bėjim

ų pu

osel

ėjim

as.

Vaik

o pa

siek

imų

vert

inim

as ir

da

rom

os p

ažan

gos f

iksa

vim

as.

Peda

gogi

nės i

nova

cijo

s. U

gdyt

ojų

ir u

gdyt

inių

teis

ės,

pare

igos

ir v

aidm

enys

.Šv

ietim

o or

gani

zavi

mą

ir

ikim

okyk

linį b

ei p

rieš

mok

yklin

į ug

dym

ą re

glam

entu

ojan

tys t

eisė

s ak

tai.

2.2.

1. V

aldy

ti in

tera

ktyv

ios

peda

gogi

nės s

ąvei

kos m

etod

usPa

aišk

inti

inte

rakt

yvio

s pe

dago

ginė

s sąv

eiko

s met

odai

.A

pibū

dint

os v

aikų

akt

yvum

o,

sava

rank

išku

mo

ir k

ūryb

inės

po

tenc

ijos s

klai

dos s

ąlyg

os.

Išva

rdyt

i ir

paai

škin

ti ug

dom

ojo

pove

ikio

, gar

antu

ojan

čio

vaik

ų ve

iklo

s nat

ūral

umą

ir

spon

tani

škum

ą, bū

dai.

Pare

ngta

s ir

paai

škin

tas v

aikų

ve

iklo

s pla

nas.

Api

būdi

nti v

aikų

vei

klos

an

aliz

ės ir

ver

tinim

o kr

iteri

jai.

Api

būdi

nti i

nstit

ucijo

s lyg

men

s do

kum

enta

i – st

rate

gini

s pla

nas,

met

inė

veik

los p

rogr

ama,

ik

imok

yklin

io ir

pri

ešm

okyk

linio

ug

dym

o pr

ogra

ma,

vid

aus a

udito

at

aska

ita; a

pibū

dint

as p

edag

ogo

vaid

muo

įsta

igos

vei

klos

įs

iver

tinim

e ir

kt.

2.2.

2. K

urti

sąly

gas v

aikų

akt

yvum

ui,

sava

rank

išku

mui

ir jų

kūr

ybos

sk

laid

ai2.

2.�.

Išm

anyt

i vai

kų v

eikl

os

plan

avim

ą, or

gani

zavi

mą,

vert

inim

ą, an

aliz

ę

2.2.

4. V

aldy

ti ug

dym

o tu

rini

o do

kum

enta

vim

o –

plan

avim

o,

sist

emin

go v

aiko

pas

ieki

mų

vert

inim

o, d

arom

os p

ažan

gos

fiksa

vim

o, re

flekt

avim

o –

būdu

s2.

2.5.

Žin

oti i

ndiv

idua

laus

ugd

ymo

plan

o re

ngim

o pr

adm

enis

ir ju

os

taik

yti

2.�.

Kur

ti va

iko

fizin

es ir

ps

ichi

nes g

alia

s st

imul

iuoj

anči

ą ap

linką

Kul

tūro

s, so

cial

inių

ir e

kono

min

ių

aplin

kos v

eiks

nių

pove

ikis

indi

vidu

i.Be

ndrų

jų ž

mon

ijos v

erty

bių

ir

taut

os d

vasi

nės k

ultū

ros p

agri

ndai

. Ik

imok

yklin

io ir

pri

ešm

okyk

linio

am

žiau

s vai

kų s

ocio

kultū

rinė

s in

tegr

acijo

s ypa

tum

ai.

Vaik

o gl

obos

ypa

tum

ai.

Ugd

ymo

aplin

kos i

r pr

iem

onės

sa

mpr

ata.

2.�.

1. T

aiky

ti be

ndrų

jų ž

mon

ijos

vert

ybių

bei

taut

os d

vasi

nės k

ultū

ros

pagr

indų

puo

selė

jimo

būdu

s

Api

būdi

nti s

ocia

linės

ir

kultū

rinė

s vai

kų in

tegr

acijo

s m

etod

ai.

Išva

rdyt

i ir

paai

škin

ti ug

dym

o ap

linko

s kūr

imo

būda

i, tin

kam

i tie

k vi

sai v

aikų

gru

pei,

tiek

kiek

vien

am v

aiku

i. A

tsiž

velg

us į

vaik

o am

žių,

po

reik

ius,

inte

resu

s, va

iko

kultū

ros y

patu

mus

, paž

inim

o

2.�.

2. N

agri

nėti

soci

alin

ės ir

ku

ltūri

nės i

nteg

raci

jos m

etod

us b

ei

ikim

okyk

linio

ir p

rieš

mok

yklin

io

amži

aus v

aikų

soc

ioku

ltūri

nės

inte

grac

ijos y

patu

mus

2.�.

�. V

aldy

ti ug

dym

o ap

linko

s kū

rim

o bū

dus,

tinka

mus

tiek

vis

ai

9

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Stim

uliu

ojan

čios

, fun

kcio

nalio

s, sa

ugio

s, es

tetiš

kos,

žais

min

gos v

aikų

ug

dym

o ap

linko

s kūr

imo

bend

riej

i pr

inci

pai i

r ra

iško

s įva

irov

ė.U

gdym

o/si

apl

inko

s, pr

iem

onių

at

itikt

is v

aiko

am

žiui

, por

eiki

ams,

inte

resa

ms,

vaik

o ku

ltūro

s yp

atum

ams.

grup

ei v

aikų

, tie

k ki

ekvi

enam

vai

kui

stili

ų, a

pibū

dint

os s

ąlyg

os

(apl

inka

ir p

riem

onės

), tin

kam

os

vaik

o in

divi

dual

ybės

skla

idai

.

2.4.

Įtra

ukti

šeim

ą į a

ktyv

ią

peda

gogi

nę

sąve

iką

Šeim

os s

varb

a va

iko

raid

ai.

Ugd

ytin

io š

eim

os y

patu

mų

atpa

žini

mas

. In

tera

ktyv

aus,

kryp

tingo

be

ndra

darb

iavi

mo

su š

eim

a bū

dai,

situ

acijo

s.In

stitu

cijo

s ir

šeim

os u

gdym

o są

veik

a ir

tęst

inum

as.

Šeim

os, k

aip

lygi

aver

čio

ugdy

mo

proc

eso

part

neri

o, s

ampr

ata.

Tėvų

(glo

bėjų

) sis

tem

ingo

in

form

avim

o ap

ie v

aiko

dar

omą

paža

ngą

būda

i. So

cial

inių

ir e

duka

cini

ų pa

slau

gų

vaik

ui ir

šei

mai

der

mės

ypa

tum

ai.

Suau

gusi

ųjų

švie

timo

met

odai

.Įv

airi

os s

ocia

linės

par

tner

ystė

s ga

limyb

ės ir

jų p

anau

dojim

as

ikim

okyk

linia

me

ir

prie

šmok

yklin

iam

e ug

dym

e.

2.4.

1. S

upra

sti š

eim

os, l

ygia

verč

io

ugdy

mo

proc

eso

part

neri

o, s

ampr

atą

Atli

kta

ir p

aaiš

kint

a va

iko

ugdy

mo

šeim

oje

ypat

umų

atpa

žini

mo,

vai

ko p

atyr

imo,

įp

roči

ų, n

uost

atų

anal

izė.

Suda

ryta

s ir

paai

škin

tas

kons

truk

tyva

us

bend

rada

rbia

vim

o su

ugd

ytin

io

šeim

a pl

anas

. Iš

vard

yti į

vair

ūs in

stitu

cijo

s ir

šeim

os s

ąvei

kos b

ūdai

.A

pibū

dint

i pag

rind

inia

i pa

ram

os š

eim

ai b

ūdai

ir p

aram

ą te

ikia

nčio

s ins

tituc

ijos.

Pare

ngta

s ped

agog

inio

tėvų

šv

ietim

o pl

ano

frag

men

tas.

Api

būdi

ntos

įvai

rios

soc

ialin

ės

part

nery

stės

gal

imyb

ės ir

jų

pana

udoj

imas

ikim

okyk

linia

me

ir

prie

šmok

yklin

iam

e ug

dym

e.

2.4.

2. A

tpaž

inti

ugdy

tinio

šei

mos

yp

atum

us, a

tsiž

velg

ti į v

aiko

ug

dym

o še

imoj

e sp

ecifi

ką, v

aiko

in

divi

dual

umą

2.4.

�. Įt

rauk

ti še

imą

į akt

yvią

ir

rezu

ltaty

vią

sąve

iką

2.4.

4. V

aldy

ti įv

airi

us in

stitu

cini

o ir

šei

mos

pov

eiki

o ug

dytin

iam

są

veik

os b

ūdus

2.4.

5. N

agri

nėti

pagr

indi

nius

pa

ram

os š

eim

ai b

ūdus

�. P

rofe

sinė

s ko

mpe

tenc

ijos

tobu

linim

as

�.1.

Ref

lekt

uoti

ir

mok

ytis

mok

yti

visą

gyv

enim

ą

Mok

ymos

i vis

ą gy

veni

mą

stra

tegi

ja.

Švie

timo

sist

emos

pri

ncip

ai.

Ugd

ymo/

si tu

riny

s.M

okyt

ojų

ates

taci

jos n

uost

atai

.

�.1.

1. Iš

man

yti m

okym

osi v

isą

gyve

nim

ą st

rate

giją

ir p

lanu

sPa

reng

tas k

arje

ros i

r/ar

pr

ofes

inės

vei

klos

pla

nas.

Pare

ngta

s ugd

ymo/

si tu

rini

o iš

dėst

ymo

plan

as.

Pare

ngta

s tyr

imo

proj

ekta

s.A

tlikt

a ty

rim

o re

zulta

tų a

naliz

ė.

�.1.

2. O

bjek

tyvi

ai v

ertin

ti sa

vo g

alia

s pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je, r

efle

ktuo

ti�.

1.�.

Org

aniz

uoti

ir v

ykdy

ti pr

ofes

inės

vei

klos

tyri

mus

10

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

�.1.

4. P

lanu

oti,

sist

emin

gai p

lėst

i be

ndrą

ją k

ultū

rinę

, soc

ialin

ę ir

pr

ofes

inę

kom

pete

nciją

�.2.

Nau

doti

info

rmac

ines

ko

mun

ikac

ijos

prie

mon

es

Nau

jaus

ios i

nfor

mac

ijos i

r ko

mun

ikac

ijos t

echn

olog

ijos.

Kal

bos k

omun

ikac

ija.

Kom

piut

erin

is r

aštin

gum

as.

�.2.

1. N

audo

ti na

ujau

sias

in

form

acijo

s ir

kom

unik

acijo

s te

chno

logi

jas

Susi

stem

inti

doku

men

tų

duom

enys

(len

telė

s, di

agra

mos

).Pa

reng

tas p

roje

ktas

. A

tlikt

a re

ikia

mo

šalti

nio

paie

ška.

Pare

ngti

rašt

o da

rbai

užs

ieni

o ka

lba.

�.2.

2. B

endr

auti

bent

vie

na V

akar

ų Eu

ropo

s kal

ba

�.�.

Tai

sykl

inga

i va

rtot

i gim

tąją

ka

lbą

real

ioje

ir

vir

tual

ioje

pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je

Kal

binė

rai

ška.

Ora

tori

niai

geb

ėjim

ai.

Lite

ratū

ra.

Peri

odik

a.

�.�.

1. S

uvok

ti ka

lbą

kaip

sva

rbia

usią

ta

utiš

kum

o po

žym

į, pu

osel

ėti

indi

vidu

aliu

s kal

binė

s rai

škos

ge

bėjim

us, k

ūryb

ines

gal

ias

Vest

a pa

mok

a.Pa

reng

tas š

vent

ės p

roje

ktas

, pa

mok

os p

lana

s-ko

nspe

ktas

.Pr

ista

tyta

s tea

trin

ės r

aišk

os

proj

ekta

s.A

tlikt

as įs

kaiti

nis l

iaud

ies a

rba

auto

rini

s kūr

inys

.

�.�.

2. N

audo

ti ve

rbal

iniu

s ir

neve

rbal

iniu

s kom

unik

avim

o bū

dus

skat

inan

t mok

inių

ben

drav

imą,

bend

rada

rbia

vim

ą�.

�.�.

Tob

ulin

ti pa

grin

dini

us

orat

orin

ius į

gūdž

ius,

impr

oviz

uoti

ir p

anau

doti

įvai

rią

teat

rinę

rai

šką

vaik

ų ka

lbai

ir k

ūryb

išku

mui

ugd

yti

Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas

Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt

Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7615

www.pmmc.lt

Išleido