II · 2019-02-21 · sako, kad giltine gyvena svirne po balkiu Sd. Prisimintina, kad kletis...
Transcript of II · 2019-02-21 · sako, kad giltine gyvena svirne po balkiu Sd. Prisimintina, kad kletis...
f
I I
„VELNIO K E D E " Mitologinit{ personazi^
aplinka frazeologijoje:
namai, sodyba, haznycia
\m mil
§ 1. Mint is parasyti sj darb^ kilo netiketai, gana savotiskomis aplinkybemis. Sios knygos autorei dialektologineje ekspedicijoje su informantemis begeriant arbat^, didelis, sunkus sidabrinis pei-lis garsiai nubildejo ant grindi j . Is K u l i i j (Plunges raj.) k i lusi infor-mante taip nusake sj senamadisk^ daikt^: Tas peilis - bieso persteke, nuo prancuzo meti} (atseit, labai senas ir net ikfs ) ! Siame, rodos, trumpame sakinyje j i vykusiai pavartojo net kelis frazeologinius junginius, kur i i j nera nei L K Z , nei naujajame „Frazeologijos zo-dyne" (2001). Tiesa, siuose saltiniuose randame ne vien^ s inoni-misk^ frazeologizm^ su kintamaisiais komponentais. Stai kul iski i j pasakymas nuo prancuzo metif „nuo senij senoves, nuo neatmena-my laiki^", F Z duomenimis, turi siuos sinonimiskus panasios reiksmes posakius: nuo bimbalo meti} M s , nuo kerezos metq rs, is kacii} karo metq S imon, nuo makaro metq U p , nuo maro meti} Gs , Z e m , nuo milzinii metif Brb , nuo patapo meti} D g l , nuo pavietres metij S I , nuo tvano metif Z e m . Kaip matome, paprastai juose minimos se-niai buvusios jsidemetinos nelaimes: karas, tvanas, maras, pavietre. M u m s rupimas kul i sk i^ pasakymas nuo isvardyti^j^ skiriasi tuo, kad jame jamzintas konkretus istorinis jvykis - Napoleono vado-vaujamos prancuzij kariuomenes zygiavimas per Lietuv^ X I X a. pradzioje, vadinamasis prancuzmetis. Frazeologizmo vidine forma siuo atveju fiksuoja situacij^, kazkada is tiesij buvusi^ tikroveje, j ^ tipizuoja ir pavercia tam t ikru kalbos stereotipu, kuris yra s^lygo-tas kolektyvines istorines atminties, pig. ( C F J 1991, 139).
§ 2. Etnolingvistiskai ziurint, ypac jdomus kitas Kuliuose uzra-sytas posakis - bieso persteke „didelis, gremezdiskas, nedailus, ne-patogus vartoti jrankis". Pats zodis persteke „jrankis zuvims nudurti, zeberklas" S l l , U z v , V d k , E i g , T l , P i n , Sv, R s n , K l , E n d - germa-
S V E N T I E J I IR N E L A B I E | I F R A Z E O L O G I J O I E IR L I A U D I E S K U L T U R O J E
nizmas, L K Z duomenimis, zinomas is siaures bei pietij zemaiciij ploto. L K Z bei F Z randame ir daugiau panasios sandaros daiktavar-dinii4 frazeologiniij jungini^ su jrankius reiskianciais kintamaisiais komponentais, galinciij tureti jvairias reiksmes, pvz. : velnio lazda Ds, velnio pagaikstis S in , Skn, velnio pagalys Svnc „nesugyvenamas zmogus, nesantaikos kurstytojas", velnio kriukis Z d , velnio menturis Z d , velnio grUstuvys Z d „blogas zmogus, nedorelis", velnio vetykle L k s „plevesa, lengvabiidis", velnio kule Ds „toks vandens augalas", velnio sluota Ds „laumes sluota, amalas".
§ 3. Naturaliai kyla klausimas, kiek ir kokii j su mitinemis b u -tybemis susijusiij socialines sferos daiktij ar reiskinii j yra patekf j frazeologiJ4 ir kas tokiems posakiams biidinga. Siame skyriuje aptariamas palyginti nedidelis frazeologizmij, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindi mitologinii j personazij gyvenamoji aplinka, pluos-tas. T u r i m i galvoje tie frazeologiniai junginiai , j kuriuos drauge su mitinivj biitybii} pavadinimais jeina: 1) viesi j j i j ar privacii j pasta-tij pavadinimai, 2) atskiri^ patalpij pavadinimai, 3) pastatq dalii j bei namij interjero elementij pavadinimai, 4) baldtj pavadinimai, 5) sodybos interjero komponentij pavadinimai, 6) baznycios i n terjero dalii j bei apeiginiij daiktij pavadinimai, 7) jvairi i j rastij, rasytiniij dokument^ pavadinimai^ Siam darbui is viso surinkta 119 tokio pobudzio frazeologiniij jungini i j . Jie r inkt i is „{vade" min imi j saltini^. Toliau nuosekliai panagrinesime kiekvieng mus dominancii j frazeologizmo temin^ grup^.
§4. Gana nemaz^ tokii j posakiij dalj sudaro frazeologiniai j u n giniai su jva i r i^ viesij j i j bei privacii j pastatij arba statiniij pavadinimais. fvairiuose saltiniuose rasti 23 tokie frazeologizmai, pvz. : Dievo namai „baznycia" (daug kur Lietuvoje) ; velnio namai S imon „smukle"; Dievo Metis K p „kalejimas"; Laume ragana pirt} kure-na — vanosis K p „sakoma pamacius vaivorykst^"; Velniai pirtin eina G r v „pucia stiprus vejas"; PUkscia kaip velnias po pirciai Z r ; Ko cia
' Pastarieji posakiai cia nagrinejami todel, kad juose minimos realijos (metrikai, sutartis su Dievu ir pan.) glaudziai siejasi su baznycia bei rel igi-niais vaizdiniais.
„VELNIO K E D E " . Mitologini i j personazij aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, haznycia
brazdinies kaip kildisas (velnias) po jaujq?! S I ; Blaskos it laume po jaujq V P 9; Ir puldines kaip velnias jaujos degti U z v ; Lakstai kaip kipsas po jaujq V P 28; Issoko kaip angelas is jaujo (staiga, netiketai) Prng ; Atdare Dievas savo darzin^ Grg „pavasarj atsirado svie-zios zoles gyvul iams" ; Nuo Jurgio (balandzio 23 d.) Dievas darzin^ atidaro L T S V 339 ( Ign) ; Balandziui atejus Viespats atidaro savo stogin^ K r v P (zemaiciai) ; salinese Jurgis sedi V r n „pavasarj baigiasi pasaras"; kaip po Dievo salosium (pasiure, t. y. ramiai, gerai gyvena) V s ; Anksta kaip velniui baznycioj K r v P ( N m n ) ; Gaus kaip pas velniq dovanq baznyciai statyti K r v P ( R t n ) „nieko negaus"; Lygu biesas baznycioje tulei Slnt „apie besitrainiojantj del skaiciaus, del k o m -panijos"; velniq spitole V a r n „nedoreliij namai" ; Susirinko jaunimo kaip velniq Sarkes dvare (labai daug) S k d ; kaip laumes lauzas (ap-leistas, griiivantis pastatas) P v n „labai netvarkingas"; Dievo tiltas Ds, Dgls, D b k „ledas".
§ 5. Is nurodytij pavyzdzii j matyti, kad mus dominanciuose frazeologiniuose junginiuose m i n i m i ne tik praktiskai v is i svar-biausi kaimo sodybos pastatai (namai „gyvenamoji troba, pirkia", kletis „pastatas grudams bei jvairiems daiktams laikyti" , jauja „pas-tatas javams kul t i , l inams dziovinti", pirtis „pastatas, kuriame prau-siamasi, dziovinami linai", darzine, saline, stogine, salosius „jvairus pastatai sienui ir ki tokiam pasarui sukrauti" ) , bet ir viesieji pastatai ar statiniai (baznycia „maldos namai", dvaras „prabangus, paprastai aukstuomenei priklausantis pastatas ar sodyba", spitole „parapi-jos islaikoma neturteliij prieglauda", tiltas „statinys, jungiantis du upes ar daubos krantus") . K a i kurie daiktavardiniai frazeologizmai, kuri i j pagrindinis zodis - pastato pavadinimas, o priklausomasis zodis — mitines butybes pavadinimas, suponuoja mint j , kad tie pastatai priklauso tokiai bijtybei arba yra jos pastatyti, pvz. : Dievo namai, velnio namai, Dievo kletis, laumes lauzas, velniq spitole, Dievo tiltas. Siuo poziuriu panasus ir kai kurie kitokios strukturos posakiai, pvz.: Dievas darzin^ atidaro, kaip po Dievo salosium, Vies-Pats atidaro savo stogin^. Kituose frazeologizmuose m i n i m i atski-ram zmogui ar visai bendruomenei priklausantys pastatai, k u r i u o se mitines butybes nuolatos gyvena, rodosi ar veikia, pvz.: Blaskos
S V E N T I E | I IR N E L A B I E | I F R A Z E O L O G I | 0 ( E IR L I A U D I E S KULTURO|E
it laume po jaujq; Velniai pirtin eina; Anksta kaip velniui baznycioj; Susirinko jaunimo kaip velniq Sarkes dvare^.
§ 6. Apie tai, kad jvairus mitologiniai personazai gali tureti, valdyti pastatus, buti namij ar sodybos seimininkai , zinome pir -miausia is pasakojamojo folkloro tekstij. Stai pasakymo velnio namai „karciama" vidine forma pasakojamosios tautosakos tekstuose (sakmese, pasakose) gali buti vartojama ir kaip laisvasis junginys. Is jo suzinome, kad velnias turi namus ir seim^, kad tie namai -pekla, pvz. : Po kiekvienu didesniu akmeniu velnias turi namus ir zmon^ T D r I I I 158 (Kbr)^ ; Velnias pavog^s vien^ akmenj. Pavogt^ akmenj jdejgs savo grycios pamatan L T s I V 525; O tas ponas tai buvo velnias, o tie namai - pekla V V 395 (Brt)"*. M u s dominan-cio frazeologizmo reiksme „karciama", atsiradusi metaforizacijos budu, rodo prast^ visuomenes poziurj j tokias jstaigas. Is tiesij, X V I I I - X I X a. gyvensenos etnologiniai tyrimai rodo, kad karcia-mos tada turejo i t in prast^ slovf ne tik del to, kad jose buvo gir-taujama, bet ir del it in glaudziy rysii j su kr iminal in iu pasauliu^. Panasiai greiciausiai bus susiformavusi ir pasakymo velniq spitole „nedoreliij namai" perkeltine reiksme: prieglaudos ir ji j elgetau-jantys gyventojai, priklausantys paciam zemiausiam visuomenes sluoksniui , auksto statuso negalejo tureti'^.
2 C ia turimas galvoje konkretus dvaras netoli Skuodo. Apie frazeologinius junginius su konkreciy vietoviij pavadinimais zr. B a r a u s k a i t e 1982, 4 1 .
^ Velniq, gyvenantj namuose su seima, samdantj darbininkus, matome ir rusii folklore, zr. D a l ' 1996, 406.
Lietuviy tautosakoje pragaras kartais jsivaizduojamas kaip degantys namai ( V e l i u s 1987, 63).
^ Tais laikais jvairiausi plesikai bei valkatos leido laikij karciamose. C i a jie gyveno savaitemis: gere, lose kortomis ir kauliukais, pardavinejo vogtus daiktus, kure naujus „verslo" planus. Karciama buvo savotiska jij gyvenimo asis ( P r a s p a l i a u s k i e n e 2000, 106).
^ Spitoles Lietuvoje imta steigti nuo X V I a., pirmiausia miestuose. Jos budavo salia baznycios ir kapij. C i a gyveno nusen^ vienisi zmones, luosiai. Elgetos skalbe, slave baznyci^, skambino varpais, giedojo. Maistu spitoles selpe parapijieciai, bet pagrindinis pajamy saltinis buvo elgetyste. Visuome-neje vyravo priestaringas poziuris j elgetas. Is vienos puses, turime folkloro
„VELNIO K E D E " . Mitologini i j personazij aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, baznycia
§ 7. Tuo tarpu frazeologiniai junginiai Dievo namaf, Dievo kletis, atdare Dievas savo darzin^, surinkti j vien^ pluost^, rodo mums Diev^ kaip istisos sodybos seiminink^. Toki^ sodyb^ m a tome, pavyzdziui, placiai Lietuvoje zinomos pasakos apie l ipim^ pupa j dangij jvairiuose variantuose. Dievas paeiliui apnakvina svecius skirtinguose sodybos pastatuose (kluone, kletyje), draus-damas liesti visokius ten esancius daiktus, pvz. : Pasigailejo Dievas ir leido juos svirnan, dave lov^ M r k . Dievo kletj randame ir latvii j folklore ( S m i t a s 2004, 23) . Apskri ta i , kletj - nuosaliau stovintj pastat^ megsta ir ki t i mitologiniai personazai, pvz. : Zmones snek^, jog ant jo kleties aitvars es<js L P I I 236 (Maz. Lietuva) ; Dar zmones sako, kad giltine gyvena svirne po balkiu Sd. Pris imintina, kad kletis senoveje buvo svarbiij seimos apeigij (vestuvii j , kr ikstyni j , laidotuvio) vieta ( D u n d u 1 i e n e 1982, 117).
§8. Jvairus artimos reiksmes pasakymai, kuriuose minima D i e vo darzine, Dievo stogine, Dievo salosius ir pan. sietini su gyvuli i j isginimu pavasarj ant sviezios zoles, kas daug reiske zemdirbiui , iskentusiam sunki^ ziem^. Semantiskai tokie frazeologiniai jungi niai kaip atdare Dievas savo darzin§ ar Viespats atidaro savo staging „gyvuliai sulauke sviezio pasaro" (vadinasi, zmogui j i j daugiau ne-bereikia serti sienu, paprastai laikomu darzineje ar stogineje) labai artimi posakiams Dievo cebatai D s „basos kojos", svento Jono batais Sts „basas", su levos marskiniais G l v „nuoga", Dievo tiltas Ds , Dgls „ledas". V i e n i j i j nusako naturally zmogaus busen^, ki t i - savaime, be zmogaus pagalbos, vadinasi, dvasioms jsikisus atsiradusj daik-t^ arba reiskinj . C iona i prideretij aptarti ir Varenoje uzrasyt^ fra-
personazg Diev^ senelj, kuris gelbsti, moko ir baudzia zmones. Ki ta vertus, elgetos bridavo nemegstami del sukciavimo, apsimetinejimo ir visokii j pra-sizengimij, p i g . ( P r a s p a l i a u s k i e n e 2000, 44t,),
^ Dievo namai ir sodyba daznai minimi latviij tautosakoje. C i a , pavyzdziui, matome Vejo mot^ (Veja mate), sluojanci^ Dievo nam^ ir menese-lio kambarelj: Dieva namu slaucTdama, Menestina istabinu ( S m i t a s 2004, 37), Rusi} folklore pasitaikantys panasiis vaizdiniai atspindi krikscioni.skij ir pagoniskij elementij misinj, pvz.: He6o - xepem QomuA; aaeaflw - O K H a ,
O T K y f l a anrenbi C M O x p a T ( D a l ' 1989, 256),