LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Žemės ūkio mašinų katedra

Rima Baranauskaitė

ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ SĖJOS PAKRIKĄJA SĖJAMĄJA

TYRIMAI

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Mechanikos inžinerija Studijų programa: Žemės ūkio mechanikos inžinerija

Akademija, 2010 m.

2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. )

Pirmininkas: Europos inžinierių sąjungos narys, profesorius habil. dr. Bronius Kavolėlis.

Nariai:

1. Doc. dr. Vidmantas Butkus, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

2. Doc. dr. Henrikas Novošinskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

3. Prof. dr. Juvencijus Deikus, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

4. Prof. dr. Gvidonas Labeckas, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

5. Doc. dr. Egidijus Šarauskis, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

6. Prof. dr. Juozas Padgurskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

Mokslinis vadovas doc. dr. E. Šarauskis, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

Recenzentas doc. dr. A. Sakalauskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

Katedros vedėjas doc. dr. Dainius Steponavičius, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

Oponentas: prof. dr. Juvencijus Deikus, Lietuvos žemės ūkio universitetas.

3

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA

Magistrantūros baigiamasis darbas

Žieminių kviečių sėjos pakrikąja sėjamąja tyrimai

Autorius: Rima Baranauskaitė Vadovas Egidijus Šarauskis Kalba – lietuvių

Darbo apimtis – 60 p. Lentelių skaičius – 4 Paveikslų skaičius – 47 Naudota informacijos šaltinių – 38 Priedų skaičius – 4

Santrauka

Darbo tikslas – išanalizuoti dirvą bei energijos išteklius tausojančias javų sėjos

technologijas ir mašinas. Nustatyti žieminių kviečių sėjos �akriktąja sėjamąja įtaką dirvos

fizikinėms – mechaninėms savybėms ir biometriniams rodikliams.

Sėklų guoliavietės paruošimas augalų sėjai daro labai svarbią įtaką sėklų sudygimui,

tolesniam augalų vystimuisi, derliui ir jo kokybei. Sėklų guoliavietės rodikliai labiausiai

priklauso nuo dirvos fizikinių savybių, žemės ūkio mašinų konstrukcinių ypatybių ir dirvos

dirbimo intensyvumo. Mažinant žemės dirbimo intensyvumą, gerėja dirvos fizikinės savybės,

taip pat sąlygos kokybiškesnei sėklų guoliavietei suformuoti. Dėl šių priežasčių didėja žemės

ūkio augalų derlius bei mažėja darbo ir energijos sąnaudos.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, diskiniai noragėliai.

4

LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING DEPARTMENT OF AGRICULTURAL MACHINERY

Master theses

Investigation of winter wheat seeding with rambling seeder

Author: Rima Baranauskaitė Supervisor: Egidijus šarauskis Language – Lithuanian Pages – 60 p. Tbles – 4 Pictures – 47 Sources of literature – 38 Annexes – 4

Summary

The goal of diploma work – to analyze the soil and energy - saving technologies and crop

sowing machinery. Set of winter wheat with rambling seeder drill soil physical - mechanical

properties and biometric indicators.

The aim of agriculture technology are: to save power, decrease work rate and to treasure

the main implement – soil. In this article were presented the four different types of soil tillage

and two seeding – machines influence to a seedbed preparation, for a seed insertion and

germination. When we want to reducing tillage intensity, improving the soil physical properties,

as well as comparisons of the conditions to form a seedbed. For these reasons, increasing crop

yield and reduced labor and energy costs.

Keywords: winter wheat, disc drill.

TURINYS

ĮVADAS ..........................................................................................................................................9

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ................................................................................10

1.1. Dirvą bei energijos išteklius tausojančios technologijos....................................................10

1.2. Javų sėjos technologijos ir mašinos....................................................................................13

1.2.1. Sėjos agrotechniniai reikalavimai................................................................................13

1.2.2. Sėjos būdai...................................................................................................................14

1.2.3. Sėjamųjų klasifikacija ir jų apžvalga...........................................................................16

1.2.4. Sėjamųjų konstrukciniai ypatumai ..............................................................................22

2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................26

3. TYRIMŲ METODIKA .............................................................................................................27

3.1. Teorinių tyrimų apžvalga ...................................................................................................27

3.1.1 Dirvos pjovimas diskinio peilio ašmenimis..................................................................27

3.1.2 Diskinio peilio išpjovos parametrų pagrindimas ..........................................................28

3.1.3. Ražieninės sėjos darbinių dalių palyginamieji tyrimai................................................29

3.2. Eksperimentinių tyrimų metodika ......................................................................................32

3.2.1. Tyrimų vieta ir įranga J. Navicko ūkyje ......................................................................32

3.2.2 Tyrimo duomenų matematinis statistinis įvertinimas...................................................39

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.......................................................................40

4.1. Metereologinės sąlygos ......................................................................................................40

4.2. Dirvos cheminės, fizinės ir biologinės savybės..................................................................42

4.4. Traktorinio agregato pasipriešinimo traukai skaičiavimas.................................................48

4.5. Ekonominiai – eksploataciniai skaičiavimai ......................................................................50

4.6. Mechanizuoti javų sėjamosios ir transporto darbai ir įkainiai............................................52

IŠVADOS......................................................................................................................................56

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS....................................................................................57

MOKSLINIO DARBO APROBACIJA ........................................................................................60

PRIEDAI .......................................................................................................................................61

SIMBOLIŲ, SANTRUPŲ AIŠKINIMAMASIS ŽODYNAS

a mm (m) dirvos purenimo gylis;

A m2 purenamo dirvos sluoksnio skerspjūvio plotas;

A1 m2 supurento dirvos sluoksnio skersinio skerspjūvio plotas,

b m norago plotis;

f - trinties koeficientas;

F kg (N) jėga, reikalinga antgaliui į dirvą įspausti;

F1 N dirvos priešpriešos pjovimui jėga;

F2 N dirvos sluoksnio inercijos jėga;

F3 N jėga, įvertinanti pasipriešinimą dirvos pjovimui.

g m⋅s2 laisvojo kritimo pagreitis;

G g dirvos masė;

Gas g absoliučiai sauso dirvos mėginio masė;

Gd g drėgno dirvos mėginio masė;

Gs g išdžiovinto dirvos mėginio masė;

GA - gilusis arimas;

GP - gilusis purenimas;

h m norago antgalio aukštis;

k kg·cm-2 dirvos kietis;

L m atstumas tarp kultivatoriaus noragų skersine kryptimi;

Ln m atstumas tarp noragų išdėstymo ant rėmo išilgine kryptimi;

l m norago ašmenų ilgis;

l1 m atstumas, kuriame supurenama dirva prieš norago antgalį;

n vnt. kultivatoriaus noragų skaičius;

ND - nulinis žemės dirbimas (tiesioginė sėja);

R mm rotoriaus (veleno) spindulys;

S cm-2 įspaudžiamo antgalio plotas;

SA - seklusis arimas;

SP - seklusis purenimas;

t s laikas;

td g·cm-3 dirvos tankis;

V cm-3 tūris;

v m·s-1 dirvos sluoksnio judėjimo absoliutusis greitis;

7

va m·s-1 apskritiminis greitis;

ve m·s-1 dirvos sluoksnio keliamasis greitis;

vm m·s-1 mašinos judėjimo greitis;

vmax m·s-1 maksimalus peilio greitis;

vmin m·s-1 minimalus peilio greitis;

Wa proc. dirvos drėgnis;

ρ g⋅cm-3 dirvos sluoksnio tankis;

α laipsn. jėgos F1 padėties kampas;

β laipsn. trupinimo kampas;

λ - darbo režimo kinematinis koeficientas;

λ1 laipsn. kampas, įvertinantis dirvos deformaciją abiejose norago pusėse;

φo laipsn. taško pasisukimo kampas;

φ laipsn. jėgos F3 padėties kampas;

ω rad s-1 kampinis greitis;

ψ laipsn. sluoksnių pasislinkimo kampas dirvoje.

k kN m-1 mašinos lyginamasis pasipriešinimas traukai;

b m mašinos darbo plotis;

Fr kN traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga;

Fi kN jėga įkalnei įveikti;

f - riedėjimo pasipriešinimo koeficientas;

G kN traktoriaus sunkio jėga;

m kg traktoriaus masė;

b1 m sėjamosios plotis;

Vd km h-1 sėjamosios darbinis greitis;

τ - pamainos laiko panaudojimo koeficientas;

β - sėjamosios darbinio pločio panaudojimo koeficientas;

Bd kg h-1 valandinės degalų sąnaudos agregatui dirbant;

Bte kg h-1 valandinės degalų sąnaudos važiuojant tuščiomis;

B0 kg h-1 valandinės degalų sąnaudos varikliui dirbant mažais apsisukimais;

Td h darbo trukmė per pamainą (apie 80 % Tpam);

Tte h tuščios eigos trukmė per pamainą, (apie 15 % Tpam);

T0 h variklio darbo trukmė per pamainą,kai agregatas stovi vietoje;

Iį Lt įkainis už darbo laiką arba atlikto darbo vienetą;

ce Lt eksplotavimo išlaidos už darbo laiko arba atlikto dabo vienetą;

di Lt tiesioginis darbo apmokėjimas už darbo laiko arba darbo vienetą;

8

bi Lt netiesioginės sėjos išlaidos už darbo laiko arba atlikto darbo vienetą;

Pi Lt planinis pelnas už žolių sėjamosios darbo laiko arba darbo vienetą;

ca Lt išlaidos sėjamąjai atnaujinti;

cr Lt išlaidos sėjamosios remontui ir techniniam aptarnavimui;

cl Lt mašinos laikymo išlaidos;

ck Lt išlaidos degalams ir tepalams bei elektros energijai;

Bi Lt balansinė sėjamosios kaina; f

rA % remonto, techninio aptarnavimo, padangų išlaidos; n

iT h normatyvinis metinis išdirbis valandomis;

−nrA % atskaitymai remontui, techniniam aptarnavimui, padangų keitimui

−fiT h faktinis sėjos išdirbis valandomis ūkyje;

Aa % atskaitymai sėjamosios atnaujinimui;

Sd Lt h-1 darbų savikaina;

ct Lt h-1 sėjamosios tiesioginės išlaidos;

cbg Lt h-1 bendros gamybinės išlaidos;

cbu Lt h-1 bendros ūkinės išlaidos;

z % pridėtinės išlaidos;

Ih Lt h-1 valandinis įkainis;

P % planinis pelnas;

Id Lt ha-1 įkainis darbo vienetui;

t h ha-1 valandinė laiko norma hektarui.

ĮVADAS

Rudeninis dirvos arimas jau daug dešimtmečių yra pagrindinis žemės dirbimas. Plūgai

apverčia armens sluoksnį, o tai skatina biocheminius ir biologinius procesus, kurie įtakoja

kultūrinių augalų vystymąsi. Tačiau artoje dirvoje labai mažėja drėgmė, o vėjas ir vanduo gali

sukelti eroziją. Kartais rudeninis arimas neįmanomas užsitęsus derliaus dorojimui dėl techninių

ar organizacinių nesklandumų arba dėl gamtinių sąlygų. Neartoje dirvoje įprastos sėjos mašinos

ne visada gali kokybiškai pasėti. Sėjai neartoje dirvoje arba ražienoje naudojamos tiesioginės

sėjos sėjamosios. Tokiomis sėjamosiomis galima sumažinti darbo sąnaudas, nes mažėja žemės

dirbimų skaičius, kurie reikalauja daug energijos. Sėjant tiesiogiai dirvos nedirbamos iki

pavasario, o tada sėjama tiesioginėmis sėjamosiomis. Šių sėjamųjų konstrukcija, lyginant su

įprastinėmis sėjamosiomis, skiriasi tik savo darbinėmis dalimis, kurios liečiasi su dirva [1].

Daugelyje metų sprendžiama kaip geriau tausoti dirvą, įterpiant sėklas į natūralią,

mechaninėmis priemonėmis neįdirbtą dirvą. Taipogi, kad sėkla būtų tinkamai įterpta ir tinkamas

sėklų sąlytis su dirva.

Vienas iš geriausių inžinierinių sprendimų yra naudoti diskinius sėjos noragėlius, kadangi

pleištiniai, inkariniai, kaltiniai, strėliniai ar panašūs noragėliai labai kemšasi esamomis

liekanomis. Kad taip neatsitiktų tinkamiausias būdas naudoti diskinius noragėlius.

Tyrimų tikslas – išanalizuoti dirvą bei energijos išteklius tausojančias javų sėjos

technologijas ir mašinas. Nustatyti žieminių kviečių sėjos pakrikąja sėjamąja įtaką sėklų įterpimo

kokybei ir biometriniams rodikliams.

Uždaviniai :

• Išanalizuoti dirvą bei energijos išteklius tausojančias javų sėjos technologijas.

• Apžvelgti javų sėjamąsias, jų darbinių dalių konstrukcijas, sėjos noragėlių

technologinius parametrus, darbo technologinius procesus bei jų įtaką dirvos

fizikinėms - mechaninėms savybėms.

• Atlikti javų sėjamųjų darbinių dalių, turinčių sąlytį su skirtingų savybių dirva,

mokslinių tyrimų analizę.

• Atlikti pakrikos javų sėjamosios eksperimentinius tyrimus ir nustatyti pakrikos sėjos

technologijos ir sėjamosios technologinių režimų bei noragėlių parametrų įtaką dirvos

fizikinėms – mechaninėms savybėms, biologiniam dirvos aktyvumui, sėklų įterpimo

tolygumui.

• Įvertinti javų sėjos technologinę operaciją ekonominiais - energetiniais aspektais.

10

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1. Dirvą bei energijos išteklius tausojančios technologijos

Augalams vystytis labai nepalankus ir per didelis, ir per mažas dirvožemio suslėgimas.

Per daug suslėgtame dirvožemyje nuo 1,5 - 1,6 Mg m-3 smarkiai sulėtėja drėgmės ir šaknų

skverbimasis į dirvožemį, o jam padidėjus iki 1,7-1,9 Mg m-3, šaknų augimas visai sustoja [1].

Lipiec, Simota 1994 metais atlikinėjo tyrimus ir teigia, kad žalingas dirvožemio

suslėgimo poveikis trunka visą augalų vegetacijos laikotarpį. Į suslėgtą ir nelygią dirvą yra labai

sunku įterpti augalų sėklas, todėl iki 40 procentų gali sumažėti jų daigumas [1]. Būtent tokioje

dirvoje susidaro nelygus pasėlis, ko pasekoje augalai sudygsta nevienodai, subręsta nevienodu

laiku.

Javų brendimas suslėgtuose dirvožemiuose gali vėluoti 3-5 dienas, nes dirva sutankėja

netolygiai ir taip padaro nuostolius nuimant derlių. Taip pat suslėgtame dirvožemyje padidėja

piktžolių kiekis, augalai tampa silpnesni ir ligotesni. Taip nutinka todėl, kad suslėgtas dirvožemis

išlaiko visus ligų sukėlėjus [1].

Sėti į neartą dirvą jau pradėta XX a., kur tyrimais buvo nustatyta, kad keletą metų

nenaudojant jokio plūgo pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis dirvoje, sumažėja

dirvos suspaudimas [2, 3, 4, 5].

C. Becker (1997 m.) tyrinėjo žemės dirbimą ir įtaką cukriniams runkeliams [5, 6]. Jis

priėjo išvados, kad tiek artoje, tiek neartoje dirvoje cukrinių runkelių kokybė nesumažėjo.

F. Tebrügge 1995 metais tyrinėjo žemės dirbimo ir sėjos būdus ir priėjo tokios išvados,

kad atsisakius arimo ir visiško žemės dirbimo, sumažėja laiko ir degalų sąnaudos bei galingų

traktorių poreikis (1 lentelė) [5, 7].

1 lentelė. Žemės dirbimo ir sėjos būdų palyginimas [5,7]

Dirvos dirbimo ir

sėjos būdas

Galingumo poreikis kW/m

Įdirbimo gylis mm

Degalų sąnaudos

l/ha

Darbo sąnaudos

h/ha

Suvažinėta paviršiaus

proc.

Derliaus liekanų

kiekis iki 5,0 mm gylyje

proc. Tiesioginė

sėja 3 30-40 6 0,4 13 100

Rotorinis kultivatorius (FK) + sėja

20 30-40 14 0,8 30 90

Rotorinis kultivatorius (VRK) + sėja

30 40-80 18 0,7 36 80

11

1 lentelės tęsinys.

Dirvos dirbimo ir sėjos būdas

Galingumoporeikis kW/m

Įdirbimo gylis mm

Degalų sąnaudos

l/ ha

Darbo sąnaudos

h/ha

Suvažinėta paviršiaus

proc.

Derliaus liekanų kiekis

iki 5,0 mm gylyje proc.

Seklaus purenimo kultivatorius + akėčios

+ sėja 32 60-100 24 0,9 36 70

Gilaus purenimo kultivatorius + akėčios

+ sėja 35 200-240 25 1,0 40 60

Arimas plūgu + seklaus purenimo kultivatorius

+ sėja 75 200-240 35 2,0 79 0

Iš šios lentelės matyti, kad sėjant kviečius į neartą dirvą išlaidos žemės dirbimui ir sėjai

sumažėja apie 40-50 proc., į nedirbtą – apie 70 proc. lyginant su įprastine sėja suartoje dirvoje.

Taip pat sėjant visiškai nedirbtose dirvose pagerėja dirvos struktūra, padidėja biologinis dirvos

aktyvumas, sumažėja dirvos tankis [7, 8].

Dirvą tausojančias technologijas tyrinėjo V. Derpsch nuo 1989 metų iki 2008 m. ir

pateikė tokią statistiką (1.1 pav.) [9].

8 10 13 1825 29 33 38

4653 55 60 64

7180

8895 98101105

0

20

40

60

80

100

120

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

Metai

žemės

plo

tas

mln

. ha

1.1 pav. Dirvą tausojančios javų sėjos technologijos paplitimas pasaulyje 1989-2008 m.

S. Kriukas ir kt. teigia kad tris metus visiškai nedirbtoje dirvoje sliekų biomasė padidėjo

23 %. Tačiau visiškai nedirbtoje dirvoje iki 700 % lyginant su arta dirva. Dirvos dalelių

išplovimas iškritus 1,9 mm min-1 kritulių kiekiui, neartoje dirvoje sumažėjo 74 % ir visiškai

nedirbtoje – 98 %. Vandens nutekėjimas dirvos paviršiumi neartoje dirvoje buvo 48 %, o visiškai

nedirbtoje – 79 % mažesnis negu artoje (1.2 pav.) [5].

12

1.2 pav. Žemės dirbimo ir sėjos būdų įtaka dirvų erozijai:

1 – filtracija; 2 – nuotekos [5]

Panašius tyrimus atliko C. Linke, kuris neartos arba minimaliai įdirbtos dirvos biologinius

ypatumus tyrinėjo 4 metus. Jis nustatė, kad lyginant tiesioginės sėjos technologiją su tradicine,

sliekų skaičius padidėjo daugiau negu 10 kartų, o biomasė – 7,5 karto [10].

S. V. Kuliešas 1984 metais pateikė keletą atvejų kaip dirvožemis sunkiuose sluoksniuose

turi būti sukultūrintas [1]: 1) būti pakankamo storio, kad augalų šaknų sistema optimaliai augtų ir

vystytųsi; 2) padėti pašalinti drėgmės perteklių viršutiniuose sluoksniuose ir pagreitinti jų fizinę

brandą, paviršinį vandens nuotėkį pervesti į vidinį, sukaupti drėgmę poarmeniniuose

sluoksniuose, kad per visa vegetacijos periodą patenkintų kultūrinių augalų drėgmės poreikius;

3) pagerinti oro ir šilumos režimus dirvožemio ir poarmeniniuose sluoksniuose, sudaryti pastovų

teigiamą maisto medžiagų balansą, sustiprinti mikrobiologinius procesus, kurie leistų padidinti

augalų pasisavinimų maisto medžiagų sukaupimą; 4) būti nepiktžolėtas; 5) turėti išlygintą

paviršių, būti tinkamas panaudojant šiuolaikinę techniką atlikti laukų, ypač sėjos, derliaus

nuėmimo ir jo transportavimo darbams [1].

G. Brundtlandas teigia, kad kiekvienais metais dėl oro sąlygų prarandama nuo 6 iki 7 mln.

ha dirbamų žemės plotų [11]. Taip atsitinka todėl, kad padidėjus vėjo (1.3 c pav.) ir vandens (1.3

a, b pav.) erozijai, išplaunamos dirvos, kopos. Norint to išvengti reikalinga kuo mažiau dirbti

dirvą iki smulkių dalelių.

13

a) b)

c)

1.3 pav. Vėjo ir vandens erozija: a) vandens erozija dirvoje; b) vandens erozija kopose; c) vėjo erozija [12].

C. Bekeris, K. Šteinertas, J. Bišofas ir kt. autoriai teigia, sėjant į minimaliai išdirbtą dirvą,

turi įtakos dirvos kietis, liekanos ir darbinių dalių konstrukcija [13, 15, 16]. Tačiau M. Telenas

atlikinėjęs tyrimus pastebėjo, jog nedirbtos dirvos viršutinis sluoksnis, kuris priklauso nuo dirvos

struktūros, gali būti nuo 2 iki 20 kartų kietesnis nei įprastos dirvos [14]. Todėl sėjamųjų

noragėlių konstrukcija turi būti labiau patvaresnė, kadangi sąveikauja didesnė pasipriešinimo

jėga.

1.2. Javų sėjos technologijos ir mašinos

1.2.1. Sėjos agrotechniniai reikalavimai

Sėjamųjų paskirtis yra nubrėžti vagutes dirvos paviršiuje, reikiamu gyliu įterpti į jas

vienodą sėklų kiekį, užžerti puriu sluoksniu ir prispausti [18].

Sėjamųjų darbo procesas: iš sėkladėžių sėklos byra į sėjamuosius aparatus, kurie jas

dozuoja ir tolygiai išberia į sėklavamzdžius. Sėklavamzdžiais sėklos krenta į noragėlių nubrėžtas

vagutes, kuriose užžertuvais užžeria sėklas puriu dirvos sluoksniu ir prispaudžiamos prispaudimo

voleliais [18].

14

Sėja yra viena iš svarbiausių technologinių parametrų, nuo kurių priklauso sėklų

sudygimas, brendimas ir derlius. Todėl, kad tai įgyvendinti reikalingi tokie sėjamosios

agrotechniniai reikalavimai:

sėkla negali būti žalojama;

sėja turi vykti tinkamiausiu ir trumpiausiu laiku, neturėtų būti sėjama ilgiau kaip 6

dienas [17];

sėjamieji aparatai turi išberti nustatytą sėklų kiekį. Leistinas sėklos kiekio nuokrypis

iki 3,0 %.;

sėklos turi būti įterpiamos vienodu gyliu. Vidutinis sėjos gylio nuokrypis nuo

leistinojo, sėjant nuo 3,0 iki 4,0 cm gyliu, neturi būti didesnis kaip 0,5 cm, o sėjant

nuo 6,0 iki 8,0 cm gyliu – 1,0 cm [17];

sėklų eilutės turi būti tiesios, o tarpueiliai vienodo pločio. Tarpueilių plotis neturi

skirtis nuo kitų daugiau kaip 2,0 cm;

sandūrinis tarpueilių plotis neturi skirtis nuo kitų tarpueilio pločio, nuokrypis negali

viršyti 5,0 cm [17].

1.2.2. Sėjos būdai

Sėjos būdai skirstomi pagal dirvos įdirbimą sėjai ir pagal sėklų išsidėstymą dirvoje [6].

Tačiau pagal dirvos įdirbimą sėja yra skirstoma į įprastinę, minimalią ir tiesioginę. Kiekviena

sėja turi savus trūkumus ir privalumus.

Įprastine sėja vadinama, kai įterpiamos sėklos į dirvą, tačiau prieš sėjant dirva buvo

suarta akėta, kultivuota ir voluota. Keletas įprastinės sėjos privalumų būtų tai, kai organinės

trąšos ir derliaus liekanos įterpiamos giliai į dirvą ir dėl to nemaišo sėjai. Piktžolės naikinamos

mechaniškai, o sėklos įterpiamos įprastinėmis sėjamosiomis ir tokia sėja tinka ekologinei

žemdirbystei. Tačiau vienas minusas tas, kad gadinama dirvos struktūra ir taip susidaro armens

padas, naikinama dirvos fauna ir padidėja dirvos erozija bei didelės darbo, laiko ir degalų

sąnaudos.

Sėja į minimaliai įdirbtą dirvą. Tai tarpinis būdas tarp tiesioginės sėjos ir įprastinės. Šis

sėjos būdas skiriasi nuo kitų tuo, kad sėklos įterpiamos į dirvą, kuri prieš sėją nebuvo arta, tačiau

buvo kultivuota. Šiais laikais sparčiai vystosi šis sėjos būdas, kadangi jis beveik susideda iš

įprastinės ir tiesioginės privalumų.

Tiesioginė sėja. Sėklos įterpiamos į neartą ir nuo praėjusio derliaus neįdirbtą dirvą. Tai

naujas sėjos būdas, kuris tik paskutiniaisiais metais pradėtas taikyti. Tiesioginė sėja gali būti sėja

į ražieną, sėja į pievą ir sėja po kaupiamųjų augalų [17].

15

Tiesioginės sėjos privalumai:

• mažesnės darbo ir laiko sąnaudos;

• mažesnis degalų sunaudojimas;

• mažesnis dirvos suspaudimas;

• mažesnė dirvos erozija;

• geresnė dirvos struktūra;

• daugiau sliekų ir didesnis biologinis aktyvumas;

• mažesnis nitratų išplovimas į gruntinius vandenis [17]. Trūkumai: • ne visus augalus galima sėti šiuo būdu;

• lėtesnis dirvos įšilimas pavasarį, dėl to ilgiau dygsta sėklos;

• negalima piktžolių išnaikinti mechaninėmis priemonėmis;

• kietesnis dirvos paviršius;

• sudėtingas sėklų įterpimas: trukdo derliaus liekanos, jas būtina išvežti arba susmulkinti ir tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje;

• sudėtinga sėjamųjų konstrukcija, nes reikalingos papildomos darbinės dalys, kurios perpjautų arba nužertų praėjusio derliaus liekanas, suformuotų sėklų vagutę, užžertų ir prispaustų sėklas [17].

Pagal sėklų išsidėstymą dirvoje sėja skirstoma į pakrikąją, eilinę (paprastąją, siauraeilę,

plačiaeilę, juostinę, punktyrinę, lizdinę) ir ruožinę [18].

Pakrikoji sėja – sėklos išbarstomos dirvos paviršiuje rankomis arba barstomosiomis

mašinomis ir įterpiamos akėčiomis. Sėklos pasiskirsto dirvos paviršiuje netolygiai ir įterpiamos

nevienodu gyliu [4].

Eilinė sėja – sėklos išberiamos eilutėmis. Sunaudojama mažiau sėklų negu sėjant

pakrikai. Sėklos įterpiamos vienodu gyliu, todėl vienodžiau sudygsta. Tai labiausiai paplitusi

sėjos technologija. Paprastoji eilinė sėja, kai tarpueiliai nuo 12 iki 20 cm, siauraeilė – nuo 6,5 iki

8,5, plačiaeilė – nuo 45 iki 70 cm. [19].

Juostinė sėja – kelios eilutės sėjamos arti viena kitos (nuo 8 iki 20 cm tarpueiliais), po to

paliekamas nuo 50 iki 70 cm tarpueilis ir vėl kelios eilutės sėjamos arti viena kitos [19].

Punktyrinė sėja – sėja eilutėmis, kai sėklos išberiamos vienodais atstumais viena nuo

kitos. Tai pati tiksliausia sėja [19].

Lizdinė sėja – eilutėje išberiama po kelias sėklas į vieną vietą – lizdą. Atstumai tarp lizdų

vienodi. Kai atstumai tarp eilučių yra tokie pat, kaip ir atstumai tarp lizdų, tokia sėja vadinama

kvadratine-lizdine [19].

16

Ruožinė sėja – tarpinė tarp eilinės ir pakrikosios. Nuo eilinės skiriasi tuo, kad sėklos

išbarstomos pakrikai per visą noragėlio plotį. Gaunama ne sėklų eilutė, o platesnis ruožas. Tarp

ruožų paliekami tarpueiliai [19].

1.2.3. Sėjamųjų klasifikacija ir jų apžvalga

Sėjamosios klasifikuojamos į įprastines ir tiesiogines. Tačiau jos skirstomos pagal

paskirtį, sėjos būdą, sukabinimą su jėgos šaltiniu, sėjamąjį aparatą, darbinių dalių, (noragėlių,

sėklavamzdžių, užžertuvų, prispaudimo volelių konstrukciją. Šią sėjamųjų klasifikaciją (1.4

pav.) sudarė E. Šarauskis 1999 metais [20].

1.4 pav. Sėjamųjų klasifikacija [20]

Paskutiniu metu atliekama labai daug tyrimų, įvertinančių kokią įtaką minimalaus žemės

dirbimo bei sėjos technologijos turi piktžolėms bei ligų kenkėjams. Buvo prieita tokios išvados,

kad arimo galima atsisakyti tik sukultūrintose dirvose. Tačiau herbicidų kiekis niekuo nesikeičia

kaip ir tradicinės sėjos. Manoma, kad neariant keletą metų dirvos sumažėja piktžolių rūšių ir jų

auga vis mažiau.

Tačiau kaip jau žinoma, kad ekologiškai ūkininkauti neįmanoma neariant dirvos

tiesiogiai. Manoma, kad prieš sėją visiškai nedirbant dirvų, didėja kenkėjų skaičius, o derliaus

liekanos, likusios ant dirvos paviršiaus, gali būti ligų pernešėjais. Todėl naudojant naujas,

17

minimalaus žemės dirbimo ir sėjos technologijas, būtina atidžiai sekti augalų vegetacijos ir

tinkamai parinkti augalų priežiūros priemones, bei metodus [20].

Norint, kad sėja į nedirbtą dirvą būtų sėkminga, reikalinga įvertinti, kaip ankstesnio

derliaus liekanos susmulkintos ir paskleistos dirvos paviršiuje. Kuo smulkiau nuimto derliaus

liekanos susmulkintos ir paskleistos, tuo sėkla kokybiškiau įterpiama į dirvą.

Pasak E. Šarauskio nauja žemės ūkio augalų auginimo technologija iškėlė nemažai

uždavinių žemės ūkio technikos gamintojams: kaip įterpti sėklą į mažai įdirbtą arba neįdirbtą

dirvą, kaip sukonstruoti sėjamąją, kad ji nesikimštų šiaudais ar kitomis derliaus liekanomis, taip

pat, kad sėkla nebūtų įterpta tik paviršiuje gulinčius šiaudus [20].

Martinonis ir Šarauskis 2006 metais tyrinėjo aktyvių diskinių sėjos noragėlių, dirvos ir

augalinių derliaus liekanų sąveiką (1.5 pav.). Nustatyta, kad geriausias įterpimo būdas su

diskiniais noragėliais, kadangi kaltiniai, strėliniai ir pan. noragai kemšasi.

1.5 pav. Aktyvių diskinių sėjos noragėlių, dirvos ir augalinių derliaus liekanų sąveikos tyrimas [5]

Šiuo metu jau galima rasti nemažai gamintojų, kurie gali pasiūlyti daug įvairios

konstrukcijos universalių, eilinių sėjamųjų pritaikytų žieminių kviečių sėjai visiškai neįdirbtose

dirvose. Kadangi sėjant i nedirbtą dirvą sąveikauja didelės pasipriešinimo jėgos, tai sėjamųjų

konstrukcijos privalo būti patvarios.

Viena iš pirmųjų ražienines sėjamąsias pradėjo gaminti įmonė iš Švedijos „Väderstad“. Ši

įmonė sparčiai plečiasi ir jau Lietuvoje taip pat 2002 metais įkūrė savo filialą. Väderstad - 600P

DISC-SYSTEM (1.6 pav.) sėjamojoje yra minimalaus sėklų lygio signalizacija, darbinis plotis 4

z=22

z=20

z=46

z=22 z=18 z=13,14,15,16,17,18,19,20

3

1

2

18

metrai, tačiau su hidrauliniu vertikaliu sulankstymo į transportinę padėtį mechanizmu.

Ventiliatorius sukamas nuo hidraulinės variklio pavaros.

a) b)

1.6 pav. a) „Väderstad“ - 600P DISC-SYSTEM ; b) „Väderstad“ diskinis - išgaubtas - karpytas noragėlis [21]

Suomijos įmonė „Tume“ pasižymi tuo, kad jos gaminamos sėjamosios yra kombinuotos,

su trąšų įterpimo įtaisais. Ji eksportuoja savo produkciją į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją ir

kitas valstybes.

Javų sėjamosios Nova Combi 3000 (1.7 pav.) darbinis plotis 3 metrai, bunkerio talpa

3250 l. Atstumas tarp sėklų eilučių – 12 cm [22]. Trąšos įterpiamos, kas antrą sėklų tarpueilį.

Sėjamosios priekyje sumontuotas lygintuvas.

1.7 pav. „Tume“ ražieninė Nova Combi 3000 sėjamoji [22]

Sėjamosios gale pritvirtintas metalinis ar guminis prispaudimo volas užtikrina, kad sėklos

suspaudžiamos dirvoje sėjimo proceso metu ir užlygina dirvą. Kadangi šios dalys yra lengvai

keičiamos, todėl šį elemtą galima lengvai reguliuoti ir nustatyti sėklų įterpimo gylį.

19

Gigante 600 (1.8 pav.) ir Gigante 900 DP (1.9 pav.) serijos sėjamosios, kurios gaminamos

„Gaspardo“ įmonės yra taip pat su hidrauliniu rėmu, kurio pagalba sumažinamas sėjamosios

darbinis plotas iki 3 metrų. Taip palengvinamas sėjamosios transportavimas keliu.

1.8 pav. „Gaspardo“ Gigante 600 diskinė ražieninė sėjamoji [23]

Sėkmingam sėjimui reikalingas tikslus sėklos išbėrimas ir įterpimas į dirvą. Šios

kombinuotos sėjamosios gali būti eksploatuojamos pagal sėklų dydį. Pavyzdžiui aguonų, rapsų

sėklos gali būti išberiamos nuo 0,5 kg ha-1, o javai, žirniai pupos ir kt. sėklos iki 450 kg ha-1 [24].

1.9 pav. DP Gigante 900 sėjamoji [24]

Šiomis sėjamosiomis sėjant smulkias sėklas, ant mašinos ašies pakeičiama sėjomainos

kryptis į priešingą pusę. Taip padaryti yra paprasčiausias būdas su krumpline pavara, esančioje

šoninėje važiuoklės pusėje. Ričių pagalba sėklos paskirstomos į sėklavamzdžius. Per juos

patenka į dirvą ir užspaudžiamos gale pritaisytais volais.

Platus pasirinkimas nuo pačių paprasčiausių mechaninių iki modernių greitaeigių

pneumatinių sėjamųjų pateikiamas įmonės „Horch“ asortimentas.

20

Sėjamosioms Mega-Speed T ir Combi-Speed T (1.10 pav.)priekyje galima montuoti

įvairios paskirties dirvos dirbimo agregatus (lyginimo lentą, peilines akėčias, skirtingų formų

spyruoklės, skirtingus dirvos tankinimo volus). Galima sėtį į įdirbtą ir minimaliai dirbtą dirvą.

Garantuotas didelis darbo našumas bei tolygus sėjos gylis bet kokioje dirvoje [25].

1.10 pav. “Speed” sėjamoji [25]

“Horsch” gamina tiesioginės sėjos ir minimalaus žemės dirbimo techniką jau virš 30

metų. Ši technika tinka dirbant įvairaus klimato ir dirvos sąlygomis. Be sėjamųjų su mechanine

sėjos sistema, įmonėje pradėta gaminti pneumatinė sėjimo sistema “Airseeder”.

Pneumatinės sėjamosios “Horsch – DuoDrill” – tai paprastos, tvirtos mašinos

universalaus naudojimo. Su jomis galimas tradicinis sėjimas po arimo, po minimalaus dirvos

dirbimo ir tam tikromis sąlygomis, tiesioginė sėja į dirvą. Sėjamoji “Horsch – DuoDrill” (1.11

pav.)naudojama ne tik paprastam ir tiksliam sėjimui, bet ir tuo pačiu metu įterpti birias ir skystas

trąšas. “Horsch – DuoDrill”, leidžia įterpti skystas trąšas tiesiai po sėklomis.

1.11 pav. “Horch - DuoDrill” javų sėjamoji [26]

„Agrisem” international pasirinko sėją su nepriklausomais diskiniais noragais, esant

dideliems greičiams. Naudojant tradicinį diskinį noragėlį sėjimo metu, viršutinis dirvos sluoksnis

perstumiamas į šoną ir žemė nepakeliama į viršų. Taigi “Agrisem” išsprendė šią problemą su

21

“Disc- O- Sem” karpytu, išgaubtu diskiniu noragėliu (1.12 pav.). Jis, keldamas dirvos sluoksnį

aukštyn, antros eilės diskais atskiria dirvą ir susmulkina stambius grumstelius. Taip pirmiausiai

nukrenta puri dirva, kuri padengia sėklą, o tuo metu didesni grumsteliai, šiaudai lieka paviršiuje

ir sudaro paviršinį mulčą [27].

1.12 pav. “Disc- O- Sem” karpytas, išgaubtas diskinis noragėlis [27]

Šie diskai turi galimybę dirbti laukuose, kur yra daug ankstesnio derliaus liekanų. Su jais

gali sėti iškart po kukurūzų, saulėgražų, sojos arba rapsų derliaus nuėmimo. Tokiu būdu

nebereikia papildomai važiuoti per lauką ir ir atlikti papildomo liekanų smulkinimo.

Prie “Agrisem” sėjamosios pritvirtinamas juostinis volas (1.13 pav.), kuris esant dideliems

greičiams naudojamas susmulkinti ražieną. Tačiau flexi –Pack volas naudojamas tada, kai

vėluoja sėja ir žemė lipni, arba labia puri.

a) b)

1.13 pav. “Agrisem” sėjamoji [27] a) be flexi – pack volo; b) su flexi – pack volu.

“Agrisem” sėjamųjų sėkladėžės gali būti tvirtinamos traktoriaus priekyje (1.14 pav.) arba

gale. Jos gaminamos nedidelės, kad netrukdytų matomumui.

22

1.2.4. Sėjamųjų konstrukciniai ypatumai

Sėjamųjų konstrukcija priklausomai nuo paskirties ir sėjos būdo skirtinga. Eilinę javų

sėjamąją sudaro: rėmas, sėkladėžė, sėjamasis aparatas, sėklavamzdžiai, noragėliai, užžėrimo

įtaisai, gylio reguliatorius, perdavos ir kitos dalys [19].

Noragėliai tai pagrindinės sėjamųjų detalės, be kurių nebus įterpta į dirvą sėkla. Su jų

pagalba sėklos nukreipiamos į prieš tai padarytas vagutes. Žieminių kviečių sėjamosios būna su

diskiniais ir inkariniais (1.14 pav.) noragėliais. Tačiau diskiniai noragėliai pranašesni sėjant

iškart į nedirbtą dirvą, kadangi jie nesikemša. Viendiskiai noragėliai dar būna banguotais

ašmenimis ir išpjaustytais ašmenimis (1.15 pav.)

1.14 pav. Noragėliai: a) diskinis; b) “Amazone” inkarinis ws tipo noragėlis.

Taip pat diskiniai noragėliai būna viendiskiai ir dvidiskiai. Dvidiskį vienaeilį noragėlį

sudaro korpusas, diskas, kuris 100 kampu pakreiptas, ilgasis arba trumpasis pavadėlis. Strypelis

su spyruokle, kėlimo šakutė uždėta ant veleno. Patys pavadėliai prie sėjamosios prijungiami prie

sijos, kadangi nuleidus noregėlius šakutė spaudžia noregėlius žemyn.

Siauraeilių sėjamųjų dvieilių diskinių noragėlių diskai pastatyti didesniu kampu – 18

laipsn., todėl abu diskai daro atskiras vagas. Atstumas tarp jų – 7 cm. Esantis skyriklis dalija

byrančių sėklų srautą pusiau ir nukreipia į vagutes [28].

Viendiskai noragėliai (1.15 pav.) būna su lygių, išpjaustytų arba banguotų ašmenų

diskais. Tokie noragėliai veikia kaip peiliai, pjauna dirvos paviršių bei ant jo esančias liekanas.

1.15 pav. Viendiskiai noragėliai [5]:

a – banguotais ašmenimis; b – išpjaustytais ašmenimis

23

Dvidiskiai noragėliai geriau negu viendiskiai kietame dirvos paviršiuje formuoja vagutę.

Kad augalų liekanos nestrigtų tarp diskų paliekamas tarpelis, arba vienas iš diskų

perstumiamas pirmyn, kitas – paskui jį (1.16 pav.) [5].

1.16 pav. Dvidiskiai noragėliai [5]: a) su tarpu tarp diskų; b) vienas perstumtas pirmyn.

Augalinės derliaus liekanos (šiaudai, stiebai, lapai ir kt.) perpjaunamos geriau, kai abu

diskai sukasi skirtingais greičiais, ir kai jie yra ne vienodų matmenų arba skiriasi jų ašmenų

konstrukcija (1.17 pav.). Tada lėčiau besisukantis diskas prispaudžia augalines liekanas prie

dirvos, o greičiau besisukantis – pjauna. Be to, kai yra du diskai ir abu augalines liekanas į dirvą

spaudžia dviejose skirtingose vietose, liekanos yra tempiamos ir, viršijus tempimo leistinuosius

įtempimus, gali būti nutrauktos [5].

1.17 pav. Dvidiskiai noragėliai [5]: a) skirtingos skersmens lygių ašmenų; b) skirtingo skersmens išpjaustytų ašmenų;

c)skirtingo skersmens lygių ir išpjaustytų ašmenų

Tridiskiai noragėliai (1.18 pav.) sudaryti iš trijų diskų. Iš jų priekinis vertikalus diskas yra

lygiagretus važiavimo krypčiai. Jo paskirtis – pjauti dirvos paviršių ir ant jos esančias liekanas.

Du galiniai diskai sudaro kampą (kaip dvidiskiame noragėlyje). Jie rieda priekinio disko

išpjautu plyšiu dirvoje ir formuoja vagutę. Sėklos į vagutę išberiamos sėklavamzdžiu, kuris

tvirtinamas tarp dviejų galinių diskų. Sėklų įterpimo gylis reguliuojamas atraminiais ratukais,

kurie montuojami abejose diskų pusėse [5].

24

1.18 pav. Tridiskis noragėlis [5] Kaltiniai noragėliai (19 pav.) tinka sėti į neartas dirvas. Tokios formos noragėlių antgaliai

į dirvą gerai sminga smailiu kampu, todėl esant visiškai neįdirbtam dirvos paviršiui, jie gali sėti

nustatytu gyliu. Šie noragėliai prastai dirba dirvose, kurių paviršiuje yra derliaus liekanų,

kadangi užsikemša ir neužtikrina tolygaus sėklų įterpimo.

1.19 pav. Kaltinis noragėlis [5]:

1 – antgalis; 2 – trąšavamzdis; 3 – sėklavamzdis; 4 – korpusas; 5- atraminis ratukas

Įmonė „Väderstad“ siūlo sėjamąsias, tinkančias naudoti įvairiomis sąlygomis. Tam būtina

pasirinkti tik tinkamą sėjamųjų ir dirvos dirbimo padargų sistemą. Jie siūlo sėjamąsias su

dviguba plokščių noragėlių „Agrilla“, su sudvejintų diskų ir su „Stella“ pirštų sistemomis (1.20

pav.) [5].

a) b) c) d) e)

1.20 pav. „Väderstad“ sėjamųjų dirvos dirbimo padargai [5]: a) diskinis karpytas noragėlis; b) kaltinis noragėlis; c) „Agrilla“ sistemos noragėlis d)

„Stella“ sistemos noragėlis; e) plokščias noragėlis

25

Dvi eilės plokščių noragėlių (1.20 pav. a) tinka sunkesnėse molingose dirvose, kai reikia

išlyginti arimo paviršių. Pagrindinis lyginimo darbas atliekamas priekine noragėlių eile, o galine

– lyginimas užbaigiamas. Gamintojų nuomone, geriausias rezultatas gaunamas priekininius

noragėlius statant kuo statesniu kampu. Tada perstumiamas didesnis dirvos sluoksnis ir geriau

išlyginamas paviršius.

“Agrilla” dirvos dirbimo noragėlių (20 pav. b) sistema gerai tinka pavasarį lengvesnėms

smėlingoms dirvoms purenti. Taip pat ši sistema puikiai dirba ir rudenį šviežiai suartose

molingose dirvose, kuriose sėjama iš karto po arimo. Dviejų eilių diskinių noragėlių (20 pav., c)

sistema yra efektyvi, kai reikia intensyviai lyginti arimą, trupinti grumstus ir pan. Gamintojai

teigia, kad šios sistemos darbinių dalių traukimui reikalinga jėga yra nedidelė lyginant su darbu,

kuris yra atliekamas.

“Stella” dirvos dirbimo noragėliai (20 pav.d) geriausiai dirba dirvose, kuriose nėra

akmenų, šakų ar pan. Noragėliai prie rėmo montuojami atskirai, todėl norint galima kiekvieną iš

jų reguliuoti atskirai. Noragėlių apsauga – mechaninė kaištinė [28].

Kiekvieną kartą, kai tik ruošiamasi sėti reikia sėjamąją patikrinti. Patikrinama hidraulinės

sistemos veikimas, grandininės pavaros įtempimas, sėkladėžės ir tręšiamųjų aparatų, noragėlių,

movų būklė ir kiti sutrikimai. Darbo metu visada tikrinama kaip dirba sėjamieji ir tręšiamieji

aparatai, pavaros, signalizacijos įtaisai, valomi užsikimšę aparatai ir noragėliai.

Pabaigus sėjimą, mašina yra tvarkingai nuvaloma, išpilamos likusios trąšos ir sėklos.

Baigus sėjos sezoną, atskiri sėjamosios mazgai išardomi, pavaros grandinės išplaunamos, o

susidėvėjusios detalės pakeičiamos naujomis arba suremontuojamos. Grandinės vieną valandą

virinamos alyvoje [28].

Sėjamąsias geriausia laikyti patalpoje, o jei jų nėra – aikštelėse. Perdažyta, suremontuota,

sutepta apsauginiais tepalais sėjamoji pakeliama ant atramų taip, kad ratai nesiektų žemės. Po

noragėliais padedama lenta. Slėgis padangose sumažinamas 30 proc. Padangos nudažomos

specialiais dažais arba uždengiamos. Hidrauliniai cilindrai laikomi sandėlyje [28].

2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimų tikslas – išanalizuoti dirvą bei energijos išteklius tausojančias javų sėjos

technologijas ir mašinas. Nustatyti žieminių kviečių sėjos pakrikąja sėjamąja įtaką sėklų įterpimo

kokybei ir biometriniams rodikliams.

Uždaviniai :

• Išanalizuoti dirvą bei energijos išteklius tausojančias javų sėjos technologijas.

• Apžvelgti javų sėjamąsias, jų darbinių dalių konstrukcijas, sėjos noragėlių

technologinius parametrus, darbo technologinius procesus bei jų įtaką dirvos

fizikinėms - mechaninėms savybėms.

• Atlikti javų sėjamųjų darbinių dalių, turinčių sąlytį su skirtingų savybių dirva,

mokslinių tyrimų analizę.

• Atlikti pakrikos javų sėjamosios eksperimentinius tyrimus ir nustatyti pakrikos sėjos

technologijos ir sėjamosios technologinių režimų bei noragėlių parametrų įtaką dirvos

fizikinėms – mechaninėms savybėms, biologiniam dirvos aktyvumui, sėklų įterpimo

tolygumui.

• Įvertinti javų sėjos technologinę operaciją ekonominiais - energetiniais aspektais.

27

3. TYRIMŲ METODIKA 3.1. Teorinių tyrimų apžvalga

3.1.1 Dirvos pjovimas diskinio peilio ašmenimis

Nagrinėjant neartos ir nedirbtos dirvos atvejus šiaudai gali trukdyti darbui. Pjovimo metu,

diskinio noragėlio ašmenys susidūrę su šiaudu pirmiausia jį gniuždo, tada tik jį perpjauna.

Šis tyrimas buvo atlikinėjamas 2008 metais И. Д. Кобяков. Jis tyrinėjo kaip veikia

diskinį noragėlį pasipriešinimo jėgos.

Pjovimo jėga Fpj, kuri tiesiogiai spaudžiant veikia peilį (3.1 pav.), turi įveikti įvairios

sudėties šiaudo pasipriešinimo jėgas. Tokiu momentu, kai šiaudas perpjaunamas, vyksta

didžiausia pjovimo jėga. Todėl kritine jėga galima vadinti sąlyga Fpj = Fpj max :

Fpj ≥ F1 + F2 + Fgn (2.2.1)

čia: Fpj – kritinė pjovimo jėga;

F1 – trinties jėga;

F2 – projekcinė trinties jėga;

F3 – trinties jėga veikianti peilio ašmenis;

Fp – diskinio peilio pasipriešinimo jėga.

a) b)

3.1 pav. Diskinio peilio veikiančių jėgų darbo schema [29]: a) diskinį peilį veikiančios jėgos; b) dirvos perpjovimas diskinio peilio ašmenimis

Dažniausiai diskinio peilio ašmenys būna iš abiejų pusių užaštrintos, nes taip geriau

veikia peilio jėgos. Diskinio peilio ašmenys spaudžia ir gniuždo šiaudą iki tol, kol suveikia

pasipriešinimo jėgą Fpj = Fpj max. Tuo momentu ašmenis veikianti pasipriešinimo jėga Fp, kuri

priešinasi šiaudo pjovimui ir yra priešinga diskinio peilio smigimo krypčiai [29].

Sėklos į dirvą turi būti įterpiamos taip, kad sėkla nebūtų sužalojama ir įterpiama

nepergiliai. Sėklas užžerti puriu dirvos sluoksniu. Dirvos pjovimo kokybė priklauso nuo diskinio

peilio greičio. Dirvos pjovimo technologija parodyta 3.1 pav. Jame matyti kaip diskinį peilį

28

veikia spaudimo ir pjovimo Fpj jėgos ir yra lygios diskinių peilio ašmenų storiui, ilgiui ir peilio

įtempimui [29]:

Fpj = Fp = δ Δa δp (2.2.2)

čia δ – diskinio peilio ašmenų storis, mm;

Δa – diskinio peilio ašmenų ilgis, mm;

Δp – diskinio peilio įtempimai N/mm2.

3.1.2 Diskinio peilio išpjovos parametrų pagrindimas

Nagrinėjams diskinis peilis yra karpytas. Diskinio peilio išpjovos parametrai gaunami, kai

sukantis diskiniui peiliui kiekvienas ašmenų taškas brėžia cikloides, išpjovos – sutrumpina

cikloidę [5].

Taško padėtį pusapvalėje išpjovoje galima nustatyti parametrinėmis lygtimis:

ϕθϕθ

sincos1cossin1

i

i

ryrx

−=−=

, (2.3.1)

čia l – atstumas tarp diskinio peilio ir išpjovų centrus, mm;

ri – išpjovos spindulys mm;

φ - šiaudo padėties kampas centro atžvilgiu, laipsniais;

θ - šiaudo padėties kampas diskinio peilio centro atžvilgiu, laipsniais.

Kai diskinis peilis pasiekia šiaudą, jis slysta išpjovos paviršiumi. Pats šiaudo slydimo

kelias priklauso nuo diskinio peilio ir jo išpjovos matmenų. Tačiau, kai šiaudo sugnybimo

kampas (x) susilygina su trinties kampų suma, šiaudas perkerpamas [5].

Taškas M pažymėtas tarp dviejų apskritimų sankirtoje (3.2 pav.). Tuomet:

MB= r sin θ (2.3.2)

MB= ri sin θ (2.3.3)

3.2 pav. Taško M padėties diskinio peilio ir jo išpjovos centro atžvilgiu:

29

čia: ri – išpjovos spindulys mm; φ - šiaudo padėties kampas centro atžvilgiu laipsniais; l – atstumas tarp diskinio peilio ir išpjovos centrų, mm; θ - šiaudo padėties kampas diskinio peilio centro atžvilgiu laipsniais; r – diskinio peilio spindulys, mm. Atstumas tarp diskinio peilio ir pusapvalės išpjovos centrų lygus:

ϕθ coscos21 ii rrrrrlOO +=Δ−+== . (2.3.4)

Šiaudo slydimo pusapvalės išpjovos paviršiumi liestinės lygtis:

⎥⎦⎤

⎢⎣⎡ −−

+

⎟⎠⎞

⎜⎝⎛ −

−−=⎟⎟

⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−⎟

⎠⎞

⎜⎝⎛ −

− ϕϕϕ

ϕϕϕ cossinsincos i

i

ii

ii

ii r

rr

lxrctg

rr

l

rrl

lctgrr

rrl

ly . (2.3.5)

Šiaudą prispaudus prie dirvos paviršiaus, y=0 . Tuomet:

0cossin =⎥⎦

⎤⎢⎣

⎡⎟⎠⎞

⎜⎝⎛ −−

+

⎟⎠⎞

⎜⎝⎛ −

−−ϕϕ

ϕ

ϕ

ii

ii

ii

rrr

lxrctg

rr

l

rrl

lctgr. (2.3.6)

Šiaudo slydimo kelias dirvos paviršiumi:

ϕϕ cossin ii rrr

lx −= . (2.3.7)

Randami šiaudo padėties kampai diskinio peilio ir jo išpjovos centrų (O1 ir O2) atžvilgiu.

Šiaudui nustojus slysti dirvos paviršiumi, jo greitis lygus nuliui. Šiaudo padėties kampas (φ)

išpjovos centro atžvilgiu, įvertinus slydimo trintį:

rlfarctg−=ϕ , (2.3.8)

čia f - slydimo trinties koeficientas.

Šiaudo padėties kampas θ priklauso nuo slydimo trinties koeficiento, diskinio peilio

skersmens, pusapvalės išpjovos spindulio ir gylio. Minuso ženklas rodo, kad šiaudo slydimo

kryptis yra priešinga diskinio peilio sukimosi krypčiai [21].

3.1.3. Ražieninės sėjos darbinių dalių palyginamieji tyrimai

K. Lukošiūnas, L. Germanas, A. Bakasėnas 2005 metais atlikinėjo tyrimus. Jie bandė

eksperimentiškai įvertinti trijų tipų ražieninių sėjamųjų: Horsch CO6 (HCO), John Deere 750A

(JD), Vaderstad Rapid RD-300C (VR) darbinių dalių poveikį sėklų guoliavietei, dirvos

padengimui šiaudais, augalų dygimui, vystymuisi ir derliui [29].

30

Lauko–laboratorinėmis sąlygomis nustatytas sėjos ir purenimo darbinių dalių poveikis

purenimo gyliui, paviršiaus ir dugno nelygumų aukščiui, dirvos frakcinei sudėčiai, dirvos

paviršiaus padengimui šiaudais, augalų dygimui ir derliui. Prieš kiekvieną bandymą buvo

nustatytas dirvos drėgnis ir kietis [29].

Dirvos paviršiaus banguotumas ir purenimo (3.3 pav.) gylis nustatyti naudojant 0,5× 0,5

m rėmelį, 15 pakartojimų. Purento sluoksnio dugno banguotumas nustatytas pašalinus supurentą

dirvą rėmelio viduje. Įdirbimo gylis apskaičiuotas iš dugno matavimo duomenų atėmus

paviršiaus banguotumo duomenis [29].

3.3 pav. Vidutinis grumstelių skersmuo (MWD) dirvos paviršiuje ir sėjos gylyje po sėjos

(H – purenta Horsch FG; V – purenta Vaderstad Carrier; h – sėta Horsch CO; j – sėta John Deere; v – sėta Vaderstad Rapid) [29]

Raidės virš stulpelių rodo statistiškai patikimą skirtumą, esant 0,05 tikimybės lygmeniui.

Vertikalios linijos žymi vidutinę kvadratinę nuokrypą [29].

Frakcinei sudėčiai nustatyti dirvos pavyzdžiai paimti iš 0,25×0,5 m plotelių, atskirai

paviršiuje ir purentame sluoksnyje ir gauti tokie rezultatai:

Augalų dygimui ir krūmijimuisi didesnę įtaką turėjo sėjos darbinės dalys. Pasėjus su

šiomis sėjamosiomis HCO ir VR gauti rodikliai buvo panašūs (3.4 pav.).

3.4 pav. Daigų ir stiebų skaičius sėjos variantuose: HCO – sėta Horsch CO 6; JD – sėta

John Deere 750A; VR – sėta Vaderstad Rapid RD-300C [29]

31

Raidės virš stulpelių rodo statistiškai patikimą skirtumą, esant 0,05 tikimybės lygmeniui.

Vertikalios linijos žymi vidutinę kvadratinę nuokrypą [29]. Tačiau pagal gautus rezultatus

žieminių kviečių sėja bei šiaudų dorojimo būdas esminės įtakos neturėjo, gautas grūdų derlius

svyravo nuo 6,26 iki 7,12 t ha-1.

Pažymėtina, kad mažesni derliaus svyravimai šiaudus nugrėbus (±0,33 t ha-1). Įterpus

susmulkintus šiaudus šie svyravimai didesni (nuo 0,95 t ha-1 iki 1,38 t ha-1). Smulkintų šiaudų

variante stabilesnis derlius pasėjus HCO sėjamąja – ±0,95 t ha-1 [29].

Didesnė sėjos darbinių dalių įtaka šiaudų derliui (3.5 pav.). Išskirti galima HCO ir VR

sėjos darbines dalis. Pasėjus VR jis statistiškai patikimai 0,95-4,0 t ha-1 didesnis. Didesnę šiaudų

masę pasėjus VR galėjo nulemti mažesnis sėjos gylis, kuris lėmė geresnį augalų krūmijimąsi

[29].

3.5 pav. Grūdų ir šiaudų derlius: h – sėta Horsch CO; j – sėta John Deere; v – sėta Vaderstad Rapid [29]

Raidės virš stulpelių rodo statistiškai patikimą skirtumą, esant 0,05 tikimybės lygmeniui.

Vertikalios linijos žymi vidutinę kvadratinę nuokrypą [29].

32

3.2. Eksperimentinių tyrimų metodika

3.2.1. Tyrimų vieta ir įranga J. Navicko ūkyje

Moksliniai – gamybiniai tyrimai buvo vykdomi Kretingos rajone J. Navicko ūkyje.

Tyrimų tikslas – atlikti skirtingų žemės dirbimo ir sėjos technologijų palyginamuosius

tyrimus, nustatyti žieminių kviečių pakrikos sėjos „Agrisem“ mašinomis ir sėjamosiomis

kokybinius rodiklius, augalų sudygimą, derlių bei jo kokybinius parametrus, auginant augalus

skirtingai įdirbtose dirvose. Agronominiais, techniniais ir ekonominiais rezultatais įvertinti bei

palyginti žemės dirbimo ir sėjos technologijas.

Žieminiai kviečiai pasėjami pakrikai “Agrisem” sėjamąja tiesiogiai į neišdirbtą dirvą.

Prieš tai dirvoje augę vasariniai kviečiai. Sėjamosios technologiniai rodikliai nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Tyrimams naudotos mašinos techninė charakteristika [31].

Parametrai Techniniai

duomenys

Darbinis plotis 3 m.

Bendras plotis 3,3 m

Sėjimo greitis iki 18 km h-1.

Reikalingas traktoriaus galingumas 100-180 AJ

svoris 2 767 kg.

Diskų skaičius 24 vnt.

Bunkerio talpa 1 040 l.

Tyrimai atlikinėjami lauko ir laboratorinėmis sąlygomis. Prieš sėją buvo imami mėginiai 0-20

cm dirvos sluoksnyje agrocheminėms savybėms nustatyti bei atliekami dirvos kiečio matavimai.

Taip pat buvo matuojamas dirvos paviršiaus gūbriuotumas. Iškart po sėjos buvo vykdomi dirvos

kiečio, sėklų įterpimo kokybinių parametrų, dirvos drėgnio skirtinguose dirvos sluoksniuose

nustatymas. Stebimas biomasės kiekis. Vėliau skaičiuojami sudygę augalai.

Dirvos struktūra ir jos patvarumas buvo nustatomas N. Savinovo metodu, o dirvos

drėgmė ir tankis - paimant mėginius Nekrasovo grąžtu. Dirvos kietis buvo matuotas elektroniniu

prietaisu “penetrologgeriu” (3.6 pav.).

Meteorologiniai duomenys paimti iš Kauno meteorologijos stoties. Skaičiavimai ir

laboratoriniai tyrimai atlikti Lietuvos žemės ūkio universitete.

33

3.6 pav. Elektroninis dirvos kietmatis „Penetrologger“ : 1 – korpusas; 2 – smūgių

amortizatorius; 3 – zondavimo strypas; 4 – kūginis antgalis; 5 – gylio referentinė plokštelė; 6 – jungtis; 7 – GPS antena; 8 – ekranas; 9 – valdymo skydelis; 10 – nivelyras; 11 – rankenos [32].

Tiriant dirvos kietį, 1,0 m2 plote atliekami penki matavimai elektroniniu kietmačiu

(penetrologger). Kiekvienam matavimui atliekami po 5 pakartojimus. Pagal dirvos struktūrą

užsukami ant zondavimo strypo galo skirtingi kūginiai antgaliai (3.7 pav.). Jų išviso yra 4.

Zondavimo strypas prijungiamas prie penetrologgerio smūgių amortizatoriaus. Spaudžiant kūginį

antgalį į dirvą elektroninio kietmačio jutiklis tiksliai registruoja gylį iki 80 cm tam panaudojant

gylio referentinę plokštelę. Gaunami dirvos drėgnio, kiečio ir buvimo vietos (GPS sistema)

duomenys išsaugojami elektroninio kietmačio kaupiklyje. Iš jo ištraukiama informacija

prijungiant prie kompiuterio.

3.7 pav. Kūginiai elektroninio kietmačio antgaliai [32]

Sėklos guoliavietės parametrai nustatyti I.Kritz metodu (Švedija). Šis metodas leidžia

įvertinti dirvos įdirbimo ir sėklų įterpimo gylį, dirvos paviršiaus ir sėklos guoliavietės dugno

gūbriuotumą. Taip pat galima įvertinti guoliavietės agregatinę sanklodą, drėgnį ir sėklų įterpimo

34

tolygumą skirtinguose sėklos guoliavietės sluoksniuose bei dirvos drėgnį ir agregatinę būklę

sluoksnyje po sėkla [30].

Tyrimas atlikinėjamas taip: plieninis rėmas kurio matmenys 40 x 40 cm, 10 cm aukščio (3.8

pav.) su atidaromu rėmu kurio matmenys 25 x 40 cm, aukštis 10 cm yra įspaudžiami į dirvą ir

išlyginami gulsčiuku.

3.8 pav. I.Kritz metodo rėmas

Po to profiliomačiu (3.9 pav.) išmatuojamas dirvos paviršiaus gūbriuotumas (atstumas

nuo rėmo iki dirvos paviršiaus), įvertinant aukščiausio ir žemiausio profilio taškų skirtumą. Šis

prietaisas buvo tvirtinamas ant pagrindinio rėmo (400 x 400). Ir taip buvo kartojama 5 kartus kas

50 mm sudalintose vietose. Atkasama sėklų eilutė ir profilometru išmatuojamas atstumas iki

sėklų . Iš šių atstumų vidurkio atėmus atstumų nuo rėmo iki dirvos paviršiaus vidurkį (dirvos

paviršiaus gūbriuotumą ), gaunamas sėjamosios noragėlio išbrėžtos vagutės (guoliavietės) ar

sėklos įterpimo gylis. Profiliomačio rodmenų paklaida 1 mm.

3.9pav. K.Trečioko (LŽŪU) profiliomatis

Mažame rėmelyje, įspaudžiamas virš sėjos eilutės, kastuvėliu (3.10 pav.) nukasami trys

(įgilinant kas 15 mm) dirvos sluoksniai.

35

3.10 pav. Kastuvėliu nukasama dirva

Nukastas dirvos sluoksnis žeriamas ant sietų, išsijojamas ir išskiriamos < 2 mm, 2-5 mm

ir > 5 mm skersmens dirvos grumstelių frakcijos. Kai dirva išsijojama sietais ir suskaičiuojamos

kiekviename nukastame dirvos sluoksnyje rastos sėklos (3.11 pav.). Jos apibudina sėklų įterpimo

guoliavietėje pasiskirstymo tolygumą. Tyrimai atlikti vykdant ne mažiau kaip tris pakartojimus

skirtingose dirvos vietose.

3.11 pav. Skaičiuojamos sėklos pasiskirsčiusios dirvos sluoksnyje (E.Šarauskis)

Išsijota dirvos procentinė sudėtis nustatoma pilant atskiras frakcijas iš sietų į matavimo

cilindrą (3.12 pav.), kuris yra 2 litrų. Žinant bendrą nukasto dirvos sluoksnio frakcijų tūrį,

apskaičiuojama sėklų guoliavietės grumstelių tūrinė sudėtis procentais. Inde sumaišius viso

nukasto dirvos sluoksnio atskiras grumstelių frakcijas, paimami mėginiai dirvos drėgmei

nustatyti.

3.12 pav. Nukastos dirvos struktūros bėrimas į cilindrą

36

Stebint liekų kiekį dirvoje buvo naudojamas 0,5 x 0,5 m metalinis rėmelis ir formalinas.

Rėmelis buvo įspaudžiamas į dirvą ir pripilamas skystis sumaišytas su vandeniu. Santykis: 10

litrų vandens praskiedėme 0,4 mg formalino. Supylėme i remelį ir laukėmė, kol sliekai iškils į

paviršių. Išlindusius sliekus į paviršių surinkome (3.13 pav.) ir suskaičiavome. Svėrėme jau grįžę

i Lietuvos žemės ūkio universitetą, laboratorijoje. Tada atlikome dirvos analizę.

Buvo atlikinėjami 5 pakartojami skirtingai įdirbtose dirvos vietose.

3.13 pav. Sliekų rinkimas

Pasėlio ir dirvos struktūros rezultatams pateikti buvo imami ėminiai. Kadangi dirvos

struktūra skiriasi, tai reikia kruopščiai išmaišyti paimtą ėminį ir paimti mėginį.

Paimti dirvos struktūros mėginiai plačiau analizuojami laboratorijoje. Iš paimtų frakcijų

sudaromas vidutinis 50g mėginys. Į jį imamas tik ketvirtadalis frakcijos. Mažiausia frakcija

neimama, kadangi ji bus išplauta.

Sudarytas vidutinis mėginys supilamas į stiklinį cilindrą ir sudrėkinamas. Tačiau

reikalinga labai atsargiai dirvos struktūrą drėkinti, kadangi kitaip ji suirs. Kai dirva sudrėgsta,

tada cilindras apverčiamas vandenyje ant sietų ir jie nardinami į vandenį, ištraukiami iki viršaus

vandens (3.14 pav.). Kai taip atliekama 10 kartų ištraukiami sietai ir likusi frakcija ant sietų

suplaunama ir sveriama. Kai mėginiai susverti, kaitinama 1050 C temperatūroje iki pastovaus

svorio. Išdžiūvusios frakcijos ataušinamos ir sveriamos. Gauti agregatų duomenys susumuojami

ir pateikiamos išvados apie patvarumą vandeniui.

3.14 pav. Struktūros patvarumo nustatymas [38]

37

Pasėlio tankumas nustatinėjamas (0,5 x 0,5) m laukelyje vieliniu rėmeliu (3.15 pav. a).

Rėmelio arba laukelio plote esantys stiebai suskaičiuojami.

a) b) c)

3.15pav. a) žieminiai kviečiai 0,5×0,5 m rėmelio plote, b) nupjautas plotelis ėminio paėmimui; c) sudygimo nustatymui pažymėtas laukelis; 1 – rėmelis; 2 – vasariniai miežiai.

Apskaičiuojamas bendras vidutinis pasėlio tankumas. Keturiuose ploteliuose stiebai

nupjaunami (3.15 pav. b.) ir sudedami į polietileninius maišelius. Į kiekvieną maišelį įdedama

etiketė, kurioje užrašomas bandymo pavadinimas, augalo pavadinimas, ėminio numeris bei

ėminio paėmimo data. Visi paimti ėminiai vežami į laboratoriją. Laboratorijoje kiekvieno ėminio

produktyvūs stiebai suskaičiuojami ir nustatomas produktyvių stiebų skaičius kvadratiniame

metre. Sudygusių augalų skaičius kvadratiniame metre nustatomas suskaičiavus augalus

keturiuose ploteliuose (3.15 pav. c.) ir apskaičiavus vidutinį augalų skaičių.

Nustatinėjant biometrinius rodiklius reikalingas augalo varpoje skaičius, augalo aukštis,

varpos ilgis, bendro ir neišsivysčiusių grūdų skaičiaus varpoje.

Augalo varpoje grūdų skaičius. Iš kiekvieno ėminio paimame po penkis atsitiktinius

stiebus. Varpos nuskinamos ir suskaičiuojamos. Apskaičiuojamas vidutinis augalo varpų

skaičius.

Augalų aukštis. Augalų aukščiui nustatyti liniuote išmatuojamas į rėmelio plotą

patenkančių atsitiktinių 5 augalų aukštis. Augalų aukštis matuojamas nuo dirvos paviršiaus iki

augalo viršūnės. Jeigu augalai pagulę, jų viršūnės prie liniuotės priliečiamos ranka. Miežių

aukštis matuojamas iki varpos viršūnės. Akuotų ilgis neįskaitomas į bendrąjį augalo aukštį.

Apskaičiuojamas vidutinis augalo aukštis [33].

Varpos ilgis. Varpos vidutiniam ilgiui nustatyti laboratorijoje iš kiekvieno ėminio

paimame po 10 produktyvių stiebų. Nuo kiekvieno stiebo nuskinamos varpos, išmatuojamas jų

ilgis ir apskaičiuojama vidutinė reikšmė [33].

38

Bendro ir neišsivysčiusių grūdų skaičiaus varpoje nustatymas. Iš kiekvienos imties

paimame po 10 atsitiktinių stiebų. Varpos nuskinamos, o iš kiekvienos varpos iškulti grūdai

suskaičiuojami. Iš bendro grūdų skaičiaus atskiriami ir suskaičiuojami neišsivystę grūdai [33].

Apskaičiuojamas vidutinis grūdų skaičius ir neišsivysčiusių grūdų skaičius.

Analogiškai yra nustatomas ir vidutinis sėklų skaičius ankštarėlėje.

Šalutinių stiebų skaičiaus nustatymas. Kiekviename ėminyje esantys šalutiniai stiebai

suskaičiuojami ir apskaičiuojamas vidutinis šalutinių stiebų skaičius.

Augalo šakelių skaičius nustatymas. Ant kiekvieno augalo esančios šakelės

suskaičiuojamos. Apskaičiuojamas vidutinis šakelių skaičius [33].

Varpos produktyvumo nustatymas. Varpos produktyvumas nustatomas viename

kvadratiniame metre esančių grūdų masę ( standartinio drėgnio) padalinus iš produktyvių stiebų

skaičiaus. Vidutinis miežių varpos produktyvumas buvo nustatytas keturių ėminių grūdų masę

padalinus iš produktyvių stiebų skaičiaus kvadratiniame metre.

Pasėlio pagulimo nustatymas. Procentinis pasėlio pagulimas skaičiuojamas taip: vizualiai

nustačius pagulusio pasėlio plotas, dalinamas iš bendro pasėlio ploto ir dauginamas iš 100.

Pagulusių augalų intensyvumas nustatomas balais. 1 balo pagulimas – kai javų negalime nupjauti

kombainais nenaudojant papildomų priemonių, 2 – javus sunku pjauti kombainais, tačiau

papildomos priemonės nebūtinos, 3 – pasėlis pagulęs, tačiau tai netrukdo kombainų darbui, 4 –

pasėlis nežymiai pagulęs, 5 – pasėlis nepagulęs. Dažnai pasėlio pagulimo intensyvumas visame

lauke skiriasi, tuomet nustatomas vidutinis pasėlio pagulimas balais [33].

Grūdų ir sėklų drėgnio nustatymas. Drėgniui nustatyti iš kiekvieno ėminio į 3 biukselius

supilame po 10 – 15 g grūdų arba sėklų. Biukseliai iš anksto sunumeruojami ir pasveriami kartu

su sėklomis arba grūdais. Nuėmus dangtelius biukseliai dedami į prieš tai įkaitintą iki 1050 C

džiovinimo spintą. Grūdams arba sėkloms išdžiūvus iki pastovios masės, džiovinimo spinta

atidaroma, biukseliai nedelsiant uždengiami ir paliekami spintoje. Kai biukselių su grūdais arba

sėklomis temperatūra nukrenta iki laboratorijos temperatūros, jie pasveriami. Iš bendros

biukselio su grūdais masės atėmus biukselio masę gauname drėgnų arba sausų grūdų masę ir

apskaičiuojam pagal formulę: [33].

,100s

sd

mmm

W−

= (3.1)

čia W - grūdų arba sėklų drėgnis proc.,

md - drėgnų grūdų arba sėklų masė g;

ms – sausų grūdų arba sėklų masė g.

39

Biologinis derlius apskaičiuojamas. Grūdų ir sėklų biologinis derlius t ha-1 [33]:

,1004aDb = (3.2)

čia a - 0,25 m2 plote (ėminyje) esančių grūdų arba sėklų masė g.

Grūdų derlius išreiškiamas standartinio drėgnio (javų grūdų – 15 proc., ir 100 proc.

švarumo grūdų arba sėklų kiekiu t ha-1 [33 ].

Švarių grūdų arba sėklų derlius t ha-1 esant standartiniam drėgniui apskaičiuojamas pagal

formulę [33]:

,100

)100(

st

bbst W

WDD

−−

= (3.3)

čia W - faktinis grūdų arba sėklų drėgnis proc.;

Wst – standartinis grūdų arba sėklų drėgnis proc.

3.2.2 Tyrimo duomenų matematinis statistinis įvertinimas

Norint surasti paklaidas, bandymų duomenis reikia įvertinti statistiniais rodikliais [34].

Dispersija skaičiuojama [34]:

2

1

2 )(1

1 xxn

Sn

ii∑

=

−−

= , (3.4)

čia n – bandymo pakartojimų skaičius vnt;

xi – bandymo pakartojimo rezultatas vnt;

x– bandymo pakartojimų rezultatų vidurkis.

Standartinis kvadratinis nuokrypis skaičiuojamas pagal tokią formulę [34]:

2SS = . (3.5)

Vidurkio įvertinimo eksperimentinė standartinė paklaida [34]:

1n

SS t

t = . (3.6)

Imties vidurkio įvertinimo maksimali paklaida [34]:

Δyn,p=tss, (3.7)

čia ts – Stjudento koeficientas, kai 4 pakartojimai, tai t = 4,30.

Variacijos koeficientas [34]:

100xSv = . (3.8)

Vidurkio paklaidos apskaičiuojamos prie tikimybės 0,95 [34].

40

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Metereologinės sąlygos

Išanalizavus 2008 m. meteorologines sąlygas tenka konstatuoti, kad šių metų

meteorologinės sąlygos buvo ypatingai nepalankios Pajūrio zonai. Pavasario laikotarpiu (augalų

sėjos ir dygimo laikotarpiu – 04 19 – 06 11) iškrito tik 3,3 mm kritulių (4.1 pav. a), kai tuo tarpu

daugiametis vidutinis šio laikotarpio kritulių kiekis yra apie 80 mm. Todėl pasėtiems javams

dygti labai trūko drėgmės ir daugeliu atvejų, javai labai prastai sudygo, vėlavo augalų vegetacija.

Tačiau temperatūra (4.1 pav. b) šiuo laikotarpiu buvo labai artima daugiametei vidutinei

laikotarpio temperatūrai. Nors rugpjūčio – rugsėjo mėn. cikliški gausūs lietaus krituliai neleido

laiku ir kokybiškai atlikti sėjos darbus (ypatingai pajūrio zonoje).

a)

b)

4.1 pav. 2008 m. Kauno ir Klaipėdos meteorologiniai duomenys: a – krituliai; b – temperatūra.

41

Kitiems respublikos regionams šis laikotarpis buvo gerokai palankesnis, nes tuo pačiu

laikotarpiu iškrito daugiau kaip 60 mm kritulių.

Tačiau 2009 metais kritulių kiekis pavasario laikotarpis buvo nepalankus augalų

vystymuisi, nes balandžio II ir III dekados buvo be kritulių (4.2 pav. a), o gegužės mėnesį

Šiaulių regione iškrito apie 70 proc., likusiuose regionuose apie 40 proc. mažiau negu

daugiametis kritulių vidurkis.

Trūko drėgmės žieminių augalų vegetacijos atsinaujinimui bei vystymuisi, kai tuo tarpu

temperatūra (4.2 pav. b) buvo 1 – 2 laipsniais aukštesnė už daugiametę. Taip pat tai turėjo daug

įtakos augalų sėjos kokybei, augalų dygimui. Ypatingai šis laikotarpis drėgmės stokos atžvilgiu

buvo nepalankus pajūrio regionui.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 0 1 1 1 2 1 3 1 4 1 5 1 6 1 7 1 8 1 9 2 0 2 1 2 2 2 3 2 4 2 5 2 6 2 7 2 8 2 9 3 0 3 1

Klaipėda, 2009 m. Daugiametė

Kri

tulia

i, m

m

1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 I II III IV V VI VII VIII IX X

a)

-10

-5

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 0 1 1 1 2 1 3 1 4 1 5 1 6 1 7 1 8 1 9 2 0 2 1 2 2 2 3 2 4 2 5 2 6 2 7 2 8 2 9 3 0 3 1

Klaipėda, 2009 m. Daugiametė

Tem

pera

tūra

, lai

psn.

1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 I II III IV V VI VII VIII IX X

b)

4.2 pav. 2009 m. Kauno ir Klaipėdos meteorologiniai duomenys: a – krituliai; b – temperatūra.

42

Pagal tokius metereologijos duomenis javapjūtė prasidėjo gerokai vėliau nei įprasta –

rugpjūčio mėnesį. Taigi javapjūtė labiausiai sutriko Klaipėdos regione, kai visą rugpjūčio II – ją

dekadą gana gausiai lijo, negalima buvo ne tik doroti derlių, buvo didesni derliaus nuėmimo

nuostoliai, bet ir paruošti dirvas žieminių javų sėjai.

4.2. Dirvos cheminės, fizinės ir biologinės savybės

2008 metais buvo atlikti dirvos struktūros tyrimai ir pastebėta, kad po vasarinių kviečių,

ruošiantis žieminiams kviečiams sėti, pasėlio liko negausus medžiagų kiekis. Todėl jie yra artimi

neutraliai reakcijai, kadangi pH nuo 6,5-6,7 (4.1 lent.).

4.1 lentelė. Dirvos cheminės savybės, 2008 metai.

Gylis cm pH P2O5 mg/kg

K2O mg/kg

Humusas proc.

N-NO3 mg/kg

N-NH4 mg/kg

N min. mg/kg

0-10 6,6 88 147 2,60 7,15 3,66 10,81 10-20 6,5 49 90 1,91 6,51 3,16 9,67 20-30 6,7 40 88 1,85 5,67 5,19 10,86 30-40 6,6 32 82 1,45 4,21 4,67 8,88

Dirvožemiai buvo mažo ir labai mažo fosforingumo, vidutinio ir mažo patvarumo,

priklausomai nuo sluoksnio gylio. Armens paviršius buvo didelio humusingumo, o gilesni

sluoksniai – vidutinio. Mineralinis azotas pasiskirstė beveik vienodai po visą armenį.

Mažėjant žemės dirbimui drėgmės kiekis sumažėjo, nes dalis vandens nubėgo nuo dirvos.

Todėl dirvos armenyje daugiausiai drėgmės rasta giliai artoje dirvoje.

Atlikinėjant dirvos tyrimus buvo nemažai drėgmės, nes buvo paliję. Todėl beverstuviniu

būdu įdirbtoje dirvoje ar visai nedirbtame paviršiniame armens sluoksnyje buvo daugiausia

drėgmės. Mažėjant žemės dirbimo intensyvumui, dirvos tankis pradėjo nuosekliai didėti ir

didžiausias jis buvo neįdirbtos dirvos. Struktūringumo požiūriu geriausia struktūra buvo

nustatyta po seklaus kvietienos nuskutimo. Čia rasta mažiau mega struktūros nes grumstai

blogina sėjos kokybę, o struktūros patvarumas buvo pats didžiausias palyginus su neįdirbtomis,

giliai purentomis ir skustomis bei giliai artomis ražienomis (4.2 lent.).

43

4.2 lentelė. Dirvos fizikinės savybės 2008 ir 2009 metai.

2008 metai Struktūra proc.

Fonas Gylis cm

Drėgnis proc.

Tankis g cm3-1 Mega

>10 mm Makro

10 - 0,25 mm

Mikro <0,25 mm

Patva-rumas

vandeniui proc.

Giliai purenta +

skusta

0-10 10-20

28,0 23,0

1,12 1,33 47,3 ±1,8 51,0 ± 0,47 1,7 ± 0,3 67,8 ± 3,6

Skusta 0-10 10-20

25,7 21,4

1,22 1,34 38,0 ± 3,7 60,3 ± 0,93 1,7 ± 0,7 74,6 ± 5,6

Ražiena 0-10 10-20

21,7 19,3

1,32 1,41 48,0 ± 2,8 49,0 ± 0,56 3,0 ± 1,2 69,1 ± 5,2

2009 metai Giliai

purenta + skusta

0-10 10-20

9,4 10,0

1,30 1,41 52,7 ± 9,5 42,0 ± 0,98 5,3 ± 1,5 76,7 ± 4,9

Skusta 0-10 10-20

9,4 10,6

1,17 1,37 48,3 ± 1,9 45,5 ± 0,96 6,2 ± 0,8 76,4 ± 3,6

Ražiena 0-10 10-20

8,4 9,7

1,42 1,51 58,0 ± 2,4 46,0 ± 0,94 9,0 ± 0,9 74,8 ± 2,1

Iš pateiktų lentelės duomenų galima teigti, kad daugiausiai drėgmės dirvoje buvo rudenį

artoje dirvoje tiek paviršiniame, tiek ir giluminiame sluoksnyje (4 lentelė). Galbūt dėl iškritusio

didesnio kritulių kiekio.

Mažiausias dirvos tankis 0-10 cm gylio sluoksnyje 2009 metais buvo nustatinėjamas prieš

sėją skustoje dirvoje – 1,17 g cm-3. Po žiemos tiriant ražienoje dirvos tankį gavome, kad jis buvo

didesnis lyginant su kitais variantais. Viršutinio dirvos sluoksnio (0-10 cm) tankis vidutiniškai

siekė 1,42, o gilesnis (10-20 cm) – 1,51 g cm-3.

Tačiau 2008 metų tyrimų duomenys rodo , kad mažiausias dirvos tankis 0-10 gylio

sluoksnyje artoje dirvoje – 1,07 g cm-3. Dirvos tankis didžiausias yra ražienoje ir didžiausias už

kitus variantus.

Kokybiškiausia dirvos struktūra po žiemos susiformavo skustoje ir giliai purentoje bei

skustoje dirvose. Šiose dirvose rasta mažiau mega ir mikro struktūros dirvos agregatų, o jų

patvarumas siekė virš 76 proc. Nors megastruktūros ir buvo daugoka, tačiau mėginiai buvo imti

apie 8 mėnesiai po žemės dirbimo, todėl buvo įsivyravus natūrali dirvos agregatinė būklė.

Vasarinių kviečių ražienose 4 lauko vietose buvo nustatytas sliekų skaičius ir masė.

Paaiškėjo, kad armenyje buvo 134 sliekai m2, kurie svėrė 28,9 g.

44

4.3. Sėklų guoliavietės rodikliai

Žieminiai kviečiai sėti pakrikąja Agrisem sėjamąja. 2008 ir 2009 metais žieminiai

kviečiai sėti rugsėjo menesį. Sėjos laikas priklausė nuo temperatūros kaitos ir nuimto ankščiau

derliaus.

Sėklos įterpimo gylis, dirvos paviršiaus ir guoliavietės dugno gūbriuotumas. Giliai

purentoje ir skustoje dirvoje žieminių kviečių sėklos buvo pasėtos 55 mm gyliu arba 4 mm giliau

nei tik skustoje dirvoje (4.3 pav.). Didesnį sėjos gylį įtakojo mažesnis dirvos tankis. Guoliavietė

suformuota kiek per giliai, tačiau tai neturėjo didesnės įtakos sėklų sudygimui.

55 51

1612

0

10

20

30

40

50

60

70

Giliai purenta+skusta skusta

Dirv

os g

ylis

, mm

Paviršiaus gūbriuotumas Guoliavietės gūbriuotumas

R 0,5=0,97

4.3 pav. Dirvos paviršiaus ir guoliavietės gūbriuotumas

Iš grafiko matyti, jog didelio skirtumo nėra. Skustoje dirvoje gylis buvo sumažintas iki 51

mm. O guoliavietės gūbriuotumas skustoje ražienoje pamažėjo iki 12 mm.

Taip pat sėjant buvo tyrinėjamas žieminių kviečių guoliavietės drėgnis (4.4 pav.).

4.4 pav. Žieminių kviečių sėklų guoliavietės drėgnis

45

Nustatyta, kad giliai purentoje ir skustoje dirvoje pasėtų sėklų guoliavietės drėgnis buvo

kur kas mažesnis, nei tik skustoje dirvoje. Galima teigti, kad priežastis yra gera drėgmės filtracija

giliai purentoje dirvoje. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju dirvoje drėgmės pilnai pakako.

Sėklų guoliavietės dirvos agregatinė sudėtis. Pakrikai sėjant žieminius kviečius, buvo

pastebėta, kad kai kuriose vietose neįterpiamos sėklos. Tačiau manoma, kad tai dėl to, kad dirva

buvo drėgna ir sulipusi. Dirvos struktūra lipo tarpusavyje ir netrupėjo į mažesnius dirvos

gabaliukus (4.5 – 4.6 pav.). Praktiškai visais tyrinėtais atvejais, vidutinio dydžio dirvos

struktūros buvo labai mažai, nes daugiausiai susidarė didesnių nei 5,0 mm dydžio grumstelių.

Taigi, esant per sausai dirvos struktūrai būtų labai didelė problema, kadangi dirva labai sukietėtų.

Bet jei dirvai drėgmės pakanka, tai neturėtų sudaryti jokių problemų sėkloms sudygti ir bręsti.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

60-80 40-60 20-40 iki 20

Sėjos gylis, mm

%

>5 mm

2 - 5 mm

<2 mm

4.5 pav. Sėklų guoliavietės agregatinė sudėtis (giliai purenta + skusta)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

60-80 40-60 20-40 iki 20

Sėjos gylis, mm

%

>5 mm

2 - 5 mm

<2 mm

4.6 pav. Sėklų guoliavietės agregatinė sudėtis (skusta)

46

Abiem atvejais įdirbtų dirvų sėklų guoliaviečių paviršiuje vyravo stambesni dirvos

agregatai (<5mm). Tačiau sėklų įterpimo zonoje vis dar išliko stambesnės agregatų frakcijos,

nuo ko blogėjo dirvos-sėklų sąlytis. Taip atsitiko todėl, kad sėjos metu buvo per didelis drėgmės

kiekis dirvoje. Taip pat reiktų nepamiršti, kad pajūrio zonoj vyko sėja ir ten visada daugiau

kritulių nei bet kituose Lietuvos regionuose.

Žieminių kviečių sėklų sudygimas. Žieminių kviečių pasėlio sudygimas buvo įvertintas

2008 metų lapkričio mėnesį. Buvo atlikti kiekviename bandymų varijante po 3 pakartojimus ir

suskaičiuoti sudygę žieminiai kviečiai. Pagal gautus duomenis nustatėm, kad geriausiai sėklos

dygo giliai purentoje + skustoje dirvoje (365 vnt. kv. m) (4.7 pav.). Tačiau skustoje dirvoje

žieminių kviečių sudygimas ne ženkliai atsiliko tik 36 vnt. kv. m .

4.7 pav. Žieminių kviečių sėklų sudygimas

2009 metų pavasarį atlikus žieminių kviečių pasėlio sudygimo įvertinimą pastebėta, kad

daugiausiai sudygo giliai purentoje ir skustoje dirvoje. Jame rastas gausus žieminių kviečių

stiebų skaičius – 753 vnt. m2. Be to dar pastebėta, kad augalai jau buvo pasiekę plaukėjimo

pradžios tarpsnį. Skustoje dirvoje augusių kviečių pasėlio tankumas buvo mažiausias. Jis siekė

375 stiebus kvadratiniame metre. Šie kviečiai buvo dar tik bamblėjimo tarpsnyje.

Dirvos kietis prieš žieminių kviečių sėją. Prieš žieminių kviečių sėją buvo imami

mėginiai dirvos kiečio (4.8 pav.). Kietis imtas ražienoje, giliai purentoje+skustoje ir skustoje

dirvoje.

47

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80

Ražiena Giliai įdirbta+skusta Skusta

Dirvos gylis, cm

Dirv

os k

ietis

, MPa

4.8 pav. Dirvos kietis skirtingai įdirbtose dirvose

Iš grafiko matyti, kad dirvos kietis iki 200 mm praktiškai neženkliai skyrėsi. Tačiau nuo

200 mm iki 500 mm didžiausias dirvos kietis buvo užfiksuotas ražienoje – 4,3 MPa.

Ražienoje ir skustoje dirvoje toks sluoksnis mažiau laidus vandeniui, todėl esant

lietingiems orams susidaro drėgmės perteklius, kai orai sausi – trūkumas. Taip atsitinka todėl,

kad drėgmė sunkiau pakyla iš gilesnių sluoksnių. Nuo 500 mm iki 800 mm dirvos sluoksnyje

žymaus dirvos kiečio skirtumo nenustatyta.

Dirvos kietis po žieminių kviečių sėjos. Tyrimais nustatyta, kad iki 5 cm dirvos gylyje

kietis buvo vienodas (4.9 pav.), nes viršutinis sluoksnis buvo papildomai supurentas sėjamosios

diskiniais noragėliais. 25 – 40 cm gylyje dirvos kietis skustoje dirvoje nežymiai didėjo, o

gilesnių sluoksnių kietis buvo mažesnis.

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Gylis, cm

Dirv

os k

ietis

, MP

a

Giliai purenta + skusta Skusta

4.9 pav. Dirvos kietis po žieminių kviečių sėjos.

Virš 50 cm gylyje dirvos kietis giliai purentoje + skustoje dirvoje buvo didesnis negu

skustoje.

48

Žieminių kviečių derliaus struktūros analizė. Kadangi žieminiai kviečiai buvo pasėti

2008 metų rudenį, tai šiemet nustatėme žieminių kviečių derliaus struktūros parametrus. Atliktais

tyrimais nustatyta, kad giliai purentoje + skustoje ir tik skustoje dirvoje auginamų žieminių

kviečių derliaus struktūros parametrai buvo panašūs.

Produktyvių stiebų skaičius giliai purentoje + skustoje dirvoje buvo 421 vnt. m-2, tik

skustoje – 369 vnt. m-2, artoje – 324 vnt. m-2. Neartose dirvose žieminiai kviečiai užaugo apie

0,62 metro aukščio. Artoje dirvoje žieminių kviečių aukštis buvo 0,74 m. Giliai supurentoje +

skustoje dirvoje auginamų žieminių kviečių biologinis derlius buvo apie 0,31 t ha-1 didesnis negu

tik skustoje, tačiau apie 1,2 t ha-1 mažesnis negu artoje dirvoje. Artoje ir tik skustose dirvose

pasėlis buvo retesnis, tačiau varpose subrendo stambesni grūdai (skustoje dirvoje 1000 grūdų

masė apie 43,9 g, artoje – 40,22 g, giliai supurentoje + skustoje – 35,67 g). Didžiausias grūdų

skaičius varpoje buvo artoje dirvoje 36,7 vnt., giliai supurentoje + skustoje dirvoje – 23,5 vnt.,

tik skustoje dirvoje – 19,8 vnt.

4.4. Traktorinio agregato pasipriešinimo traukai skaičiavimas

Traktorinio agregato pasipriešinimo traukai skaičiavimą pateikiu su pasyviomis ir

besisukančiomis darbinėmis dalimis. Toks pasipriešinimas traukai Rm skaičiuojamas pagal tokią

formulę [35]:

Rm ═ k · b (4.2.1)

Rm ═ 1,8 · 3,1 ═ 5,58 kN m-1,

čia k – mašinos lyginamasis pasipriešinimas traukai kN m-1;

b – mašinos darbo plotis m;

Kadangi grūdinių kultūrų sėjamųjų su diskiniais noragėliais pasipriešinimo trauka

renkama pagal dirvos struktūrą, tai parinktas lyginamasis pasipriešinimas traukai k=1,8 kN m-2.

Mano atlikinėjmų tyrimų atveju dirvos struktūra yra vidutinė [35].

Naudojantis supaprstinta traktorinio agregato traukos balanso lygtimi, neįvertinus

buksavimo ir lyginamojo mašinų pasipriešinimo padidėjimo dėl greičio pokyčio, apskaičiuojame

varančiąją jėgą taip [35]:

F ═ Rm + Fr ± Fi, (4.2.2)

F ═ 5,58 + 2,75 ± 7,65 ═ 15,4 kN,

čia Fr – traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga kN;

Fi – jėga įkalnei įveikti kN;

Traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga apskaičiuojama tap [35]:

Fr ═ f · G (4.2.3)

49

Fr ═ 0,09 · 30,6 ═ 2,75 kN,

čia f – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas, kai dirva su ražiena, traktoriaus važiuoklė

ratinė, tai f ═ 0,09.

G – traktoriaus sunkio jėga kN.

Taktoriaus sunkio jėga apskaičiuojama taip [35]:

G ═ 0,01 · m, (4.2.4)

G ═ 0,01 · 3060 ═ 30,6 kN,

čia m – traktoriaus masė kg.

Kadangi pasirinkto traktoriaus markė John Deere 1950, taigi jo masė m ═ 3060 kg.

Jėga įkalnei įveikti apskaičiuojama taip [35]:

Fi ═ i · G, (4.2.5)

Fi ═ 0,25 · 30,6 ═ 7,65 kN,

čia i – įkalnės dydis, išreikštas šimtosiomis vieneto dalimis.

Pagal apskaičiuotą varančiąją jėgą F parenkame traktoriaus IV pavarą.

Apskaičiuojant pagal traktoriaus agregato traukos balanso lygtį (4.2.2) (neįvertinant

buksavimo ir lyginamojo mašinų pasipriešinimo padidėjimo dėl greičio pokyčio), skirtingo tipo

dirvose. Gavome tokius rezultatus, kai dirva lengva, vidutinė ar sunki (47 pav.).

15,417,3

10,2

02468

101214161820

Dirva lengva Dirva vidutinė Dirva sunki

Var

anči

oji jėg

a F,

kN

4.10 pav. Traktoriaus varančiosios jėgos priklausomybė nuo dirvos struktūros.

Agregatų sudarymas, atsižvelgiant į traktoriaus pajėgumo panaudojimą, vertinamas pagal

faktinį traukos jėgos panaudojimo laipsnį ξ . Jis apskaičiuojamas taip [35]:

ξ ═νtF

F . (4.2.6)

ξ ═ 98,15

15 ═ 0,94.

Traktoriaus trauko jėga bus panaudota gerai, jeigu ξ reikšmė bus kiek galima artimesnė

vienetui. Optimali ξ reikšmė yra 0,75…0,95.

50

Jei netenkina šių reikalavimų, būtina parinkti kitą traktoriaus darbinę pvarą ir naujai

atlikti agregato skaičiavimą. Mūsų apskaičiuotu atveju ji tinkama ir pasirenkame IV pavarą.

4.5. Ekonominiai – eksploataciniai skaičiavimai

Norint analizuojamą javų sėjos technologinę operaciją įvertinti ekonominiu požiūriu,

reikėtų nustatyti šiuos rodiklius [35]:

Kintamas ir pastovias išlaidas;

Savikainą;

Minimalią sėjos darbų apimtį.

Techninis agregato našumas – tai našumas, kai optimaliai panaudojamas agregato plotis,

greitis ir darbo laikas. Javų sėjamosios valandinis našumas Wh apskaičiuojamas taip [35]:

βτ ⋅⋅⋅⋅= dh VbW 1,0 ha h-1 , (4.3.1)

čia b – sėjamosios plotis m;

Vd – sėjamosios darbinis greitis km h-1;

τ - pamainos laiko panaudojimo koeficientas;

β – sėjamosios darbinio pločio panaudojimo koeficientas (0,95) [35].

41,495,086,01831,0 =⋅⋅⋅⋅=hW ha h-1.

Našesnis agregatas per laiko vienetą įdirba didesnį plotą su mažesnėmis sąnaudomis.

Jeigu javų sėjamąją darbo metu aptarnauja nž darbuotojų (įskaitant ir pagalbinius darbininkus ) ir

sėjamoji pasiekia valandinį našumą Wh, tai darbo sąnaudos vienam hektarui galima apskaičiuoti

taip [35]:

hžha WnH /= h ha -1, (4.3.2)

23,041,4/1 ==haH h ha-1.

Eksplotuojant javų sėjamąją ir atliekant teorinius skaičiavimus, imamos valandinės,

pamaininės, lyginamosios, hektarinės degalų sąnaudos.

Valandinės degalų sąnaudos apibūdina degalų naudojimo (deginimo) spartą. Jos priklauso

nuo traktoriaus galios ir apkrovimo [36].

Pamaininės degalų sąnaudos nurodo, kiek degalų reikia turėti, kad būtų galima dirbti visą

pamainą.

Lyginamosios degalų sąnaudos rodo, ar javų sėjamoji ekonomiškai naudoja degalus. Tai

degalų sąnaudos mechaninio darbo vienetui. Eksplotuojant patogiausias matas yra gramai

51

kilovatvalandei (g kWh-1). Lyginamosios degalų sąnaudos rodo javų sėjamosios degalų

sąnaudas, atitinkančias motobloko efektyviąją galią arba traktoriaus traukos galią. Be to, jos

priklauso nuo traktoriaus ir jo apkrovos [36].

Hektarinės degalų sąnaudos apibūdina gamybinio proceso sunkumą. Tai degalų sąnaudų

norma arba faktinės sąnaudos vieno hektaro plotui įdirbti (kgha-1).

Valandinės degalų sąnaudos Bh apskaičiuojamos taip [35]:

pam

teteddh T

TBTBTBB 00++

= kgh-1, (4.3.3)

77,68

05,012,1568=

⋅+⋅+⋅=hB kgh-1,

čia Bd, Bte ir B0 – atitinkamai valandinės degalų sąnaudos agregatui dirbant, važiuojant

tuščiomis ir stovint vietoje, o varikliui dirbant mažais apsisukimais kgh-1;

Td –darbo trukmė per pamainą h (apie 80 % Tpam);

Tte – tuščios eigos trukmė per pamainą h (apie 15 % Tpam);

T0 – variklio darbo trukmė per pamainą,kai agregatas stovi vietoje h (apie 5 % Tpam).

Atlikus darbą, hektarinės degalų sąnaudos gaunamos sunaudotų degalų kiekį padalijus iš

įdirbto ploto. Apskaičiuoti jas galima [35]:

h

hha W

BB = kg ha-1, (4.3.4)

54,141,477,6

==haB kg ha-1.

Atlikus ekonominius - eksploatacinius skaičiavimus nustačiau, jog dirbant su “Agrisem”

sėjamąja, degalams ir tepalams prireiks 10,0 Lt ha-1, remontui ir techniniam aptarnavimui 9,05 Lt

ha-1. Taip pat javų sėjamosios atnaujinimui 5,17 Lt ha-1.

52

0

5

10

15

20

25

5,5 4,9 4,4 3,9 3,4

Valandinis našumas, ha/h

Gre

itis,

km

/h

4.11 pav. Sėjos valandinis našumas priklausantis nuo greičio

Pagal apskaičiuotus duomenis ir gautą grafiką galima teigti, kad sėjant į neartą dirvą 18

km h-1 greičiu, galima apsėti 4,4 ha. Vieno hektaro savikaina 70,4 Lt.

4.6. Mechanizuoti javų sėjamosios ir transporto darbai ir įkainiai

Sėjos įkainį sudaro pelnas ir išlaidos. Norint jas apskaičiuoti rekia įvertinti darbo

užmokestį, laiką ir gauta pelną. Taip galima atlikti pagal tokią lygtį [37]:

iiieį PbdcI +++= Lth-1, (4.4.1)

19,31061,651,555,2752,270 =+++=įI Lth-1,

čia Iį – įkainis už darbo laiką arba atlikto darbo vienetą Lt;

ce – eksplotavimo išlaidos už darbo laiko arba atlikto dabo vienetą Lt;

di – tiesioginis darbo apmokėjimas už darbo laiko arba darbo vienetą Lt;

bi – netiesioginės (bendros gamybinės ir bendros ūkinės) sėjos išlaidos už darbo laiko

arba atlikto darbo vienetą Lt;

Pi – planinis pelnas už pakrikos javų sėjamosios darbo laiko arba darbo vienetą Lt.

Javų pakrikos sėjamosios eksplotavimo išlaidos (ce) sudaro [37]:

krae ccccc +++= 1 , (4.4.2)

ce = 250 + 0,0231 + 10,5 + 10,0 = 270,52 Lt,

čia ca – išlaidos pakrikai javų sėjamąjai atnaujinti Lt;

cr – išlaidos pakrikai javų sėjamosios remontui ir techniniam aptarnavimui Lt;

cl – mašinos laikymo išlaidos Lt;

ck – išlaidos degalams ir tepalams bei elektros energijai Lt;

53

Šios išlaidos apskaičiuojamos vienai valandai. Tačiau remonto, techninio aptarnavimo,

padangų keitimo bei mašinų laikymo išlaidoms apskaičiuoti tiksliausia imti faktinį 2-3 metų

vidurkį.

Praėjusiųjų metų faktinės išlaidos nuo dabartinių, visai nerodo einamųjų išlaidų, nes 2-3

kartus pabrango atsarginės dalys, remonto medžiagos, 5 kartus – išlaidos elektros energijai,

degalams. Todėl šias išlaidas geriausia apskaičiuoti normatyviniu būdu [37].

Normatyvinės sėjos išlaidos remontui, techniniam aptarnavimui, padangų keitimui (cr)

apskaičiuojamos pagal šią formulę [37]:

ni

fri

r TAB

c⋅⋅

=100

, (4.4.3)

0231,01200100

173,016000=

⋅⋅

=rc Lt.

čia Bi – balansinė pakrikos javų sėjamosios kaina Lt; n

iT - normatyvinis metinis išdirbis valandomis h; f

rA - remonto, tech. aptarnavimo, padangų keitimo išlaidų atskaitymai ūkio sąlygomis %.

ni

nr

fif

r TAT

A⋅

= , (4.4.4)

173,01200

268=

⋅=f

rA %,

čia −nrA normatyviniai atskaitymai remontui, techniniam aptarnavimui, padangų keitimui

proc.

−fiT faktinis sėjos išdirbis valandomis ūkyje h;

Aa – atskaitymai atnaujinimui %.

Atnaujinimo išlaidos (ca) apskaičiuojamas pagal formulę [37]:

fi

iaa T

BAc

⋅⋅

=100

, (4.4.5)

2508100

160005,12=

⋅⋅

=ac Lt.

Faktinės 1 valandos javų sėjamosios laikymo išlaidos apskaičiuojamos kai metines

išlaidas L padalijus iš faktinio metinio mašinos apkrovimo fiT [37]:

54

fiTLc =1 , (4.4.6)

5,108

841 ==c Lt.

Norint sužinoti pakrikos javų sėjamosios laikymo išlaidas, reikia sudėti sėjamosios ir

traktoriaus visas priklausančias dalis atnaujinimo, remonto ir techninio aptarnavimo išlaidas.

Išlaidos degalams ir tepalams apskaičiuojamos padauginus degalų normą 1 darbo

valandai iš kompleksinės degalų kainos. Pastarąją sudaro: degalų ir tepalų kaina, jų vežimo ir

laikymo išlaidos, normatyviniai išgaravimo ir ir pilstymo nuostoliai. Nustatyta, kad šiuo metu

galima kompleksinę degalų kainą apskaičiuoti padauginus degalų kainą iš koeficiento 1,26 [37].

Apskaičiavus eksplotavimo išlaidas, reikia apskaičiuoti tiesiogines išlaidas – prie

eksplotavimo išlaidų pridėti apmokėjimą už darbą su visais priskaitymais ir darbo sąlygų

kenksmingumą.

Turint tiesiogines išlaidas apskaičiuojama darbų savikaina [37]:

100

ttbubgtd

czccccS

⋅+=++= , (4.4.7)

61,27100

55,2720,055,27 =⋅

+=dS Lt,

čia Sd – darbų savikaina Lt h-1;

ct – tiesioginės išlaidos Lt h-1;

cbg – bendros gamybinės išlaidos Lt h-1;

cbu – bendros ūkinės išlaidos Lt h-1;

z – pridėtinės išlaidos %.

Į bendras pakrikos javų sėjamosios išlaidas reikia įtraukti tas išlaidas, kurios susijusios su

serviso padalinio valdymu, patalpų bei įrengimų išlaikymu. Jei sėjamoji naudojama ne vien

servisui, bet ir pačiame ūkyje, bendros gamybinės ir bendros ūkinės išlaidos praktškai sutampa

su ūkio tomis pačiomis išlaidomis ir jų nereikia atskirai skaičiuoti. Tačiau jeigu serviso padalinys

tvarkosi ūkiskaitos, komerciniais pagrindais ir yra privati įmonė, pridėtines (bendros gamybinės

ir bendros ūkinės) išlaidas reikia apsiskaičiuoti. Valandinis įkainis už atliktą darbą nustatomas

pridėjus prie savikainos planinį pelną. Jis turėtų užtikrinti racionalią serviso šakų reprodukciją.

Šiuo metu pelnas turėtų būti ne didesnis kaip 20 % darbų savikainos [37].

100

ddh

SPSI ⋅+= , (4.4.8)

55

952,27100

61,2761,661,27 =⋅

+=hI Lt,

čia Ih – valandinis įkainis Lt h-1;

Sd – darbų savikaina Lt h-1;

P – planinis pelnas %.

Darbams, kurių yra išdirbio norma, reikia apskaičiuoti įkainį darbo vienetui [37]:

tII hd ⋅= , (4.4.9)

964,2075,0952,27 =⋅=dI Lt ha-1,

čia Id – įkainis darbo vienetui Lt ha-1;

t – laiko norma ha h-1.

Valandinė išdirbio norma n =t1 = 33,1

75,01

= ha h-1.

Patogiausia, kai nustatomas vieningas įkainis už užsėjimą su pakrikąja javų sėjamąja,

nepaisant kokiu agregatu jis atliekamas. Neturi jokio skirtumo ar tai giliai purenama dirva, ar

įterpiama į dirvą sėklos (Lt ha-1). Todėl geriausia yra iš anksto suplanuoti, kokiais sėjamosios

agregatais bus atliekami patarnavimai, kokie bus jų užsėjimo plotai. Taip žinant šiuos duomenis,

apskaičiuojamas tų agregatų įkainių svertinis vidurkius.

56

IŠVADOS 1. Teoriniais tyrimais nustatyta, kad šiuo metu pasaulyje dirvą ir energijos išteklius

tausojančios sėjos technologijos taikoma apie 107 mln. ha. Daugiausiai JAV,

Brazilija, Argentina ir kt. Europoje šios sėjos technologijos užima apie 3,0 mln. ha.

Daugiausiai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.

2. Ūkininko Navicko lauko dirvožemis buvo neutralios reakcijos, labai mažo-mažo

fosforingumo, mažo-vidutinio kalingumo, didelio humusingumo ir turintis nedaug

azoto. Tokį lauką būtina tręšti gan didelėmis trąšų normomis, nes bus pradėtas

skaidyti humusas;

3. Žieminių kviečių sėklų guoliavietės Agrisem sėjamąja buvo suformuotos artimu

leidžiamam maksimaliam gyliui, tačiau giliai purentoje + skustoje dirvoje jos

gūbriuotumas buvo didesnis nei tik skustoje. Daugiau drėgmės nustatyta skustoje

dirvoje suformuotose guoliavietėse, o agregatinė sankloda neatitiko modelinių

reikalavimų abiem atvejais, nes buvo sėjama per drėgnomis dirvos sąlygomis. Dėl

ekstremalių sėjos sąlygų nukentėjo ir sėjos tolygumas, neviršijęs 50 proc.;

4. Gausiausiai sudygo kviečiai, pasėti į giliai purentą + skustą dirvą, o tiek skustoje, tiek

giliai artoje dirvoje sudygusių sėklų skaičius buvo panašus.

5. Kokybiškiausia dirvos struktūra nustatyta po jos skutimo arba suarimo. Ražienose

rastas vidutinis sliekų kiekis – 134 vnt. kv. m, o jų masė buvo nedidelė – 28,9 g.;

6. Dirvą supurenus giluminiu purentuvu 35 cm gyliu, nustatyta, kad dirvos kietis nuo 7

iki 80 cm gylio buvo nuo 0,5 iki 1,0 MPa mažesnis lyginant su dirva, kuri buvo

įdirbta sekliai be giluminio purentuvo.

7. Suskaičiavus sudygusius žieminių kviečių augalus, nustatyta, kad giluminiu

purentuvu supurentoje dirvoje žieminių kviečių augalai buvo geriau sudygę.

8. Sėjant žieminius kviečius pakrikai didesniu nei 18 km/h greičiu sudėtinga išlaikyti

pastovų sėklų įterpimo tolygumą. Tolygiausiai sėklos įterptos į giliai purentą ir skustą

dirvą (67 % 3 cm gylyje).

9. Atlikus ekonominius - eksploatacinius skaičiavimus nustačiau, jog dirbant su

“Agrisem” sėjamąja, degalams ir tepalams prireiks 10,0 Lt ha-1, remontui ir

techniniam aptarnavimui 9,05 Lt ha-1. Taip pat javų sėjamosios atnaujinimui 5,17 Lt

ha-1.

57

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Maikštėnienė S., Velykis A., Arlauskienė A., Krikštaponytė I., Satkus A., 2008.

Tausojamoji žemdirbystė našiuose dirvožemiuose. Kaunas: Lietuvos žemdirbystės

institutas, 250 p.

2. Köller K. 1981. Bodenbearbeitung ohne Pflug. Hohenheimer Arbeiten 112, Verlag

Eugen Ulmer. Stuttgart 29 p.

3. Krause R., Lorenz F., Wieneke F. 1978. Bodenbearbeitung in den Tropen und

Subttropen. Berichte über Landwirtschaft 56 p. S.308-328.

4. Bauer A., Black A. 1983. Effect of tillage management on soil organic carbon and

nitrigen. North Dakota Farm Research 4, Nr.6. – S.27-31.

5. Šarauskis E., 2001.Cukrinių runkelių sėklų įterpimo neartose ir neįdirbtose dirvose

tyrimai. Daktaro disertacija. Kaunas. Akademija: Technologija, 65 p.

6. Becker C. 1997. Dauerhaft pluglose Bodenbearbeitungssysteme und Betriebsgrösse –

eine pflanzenbaunich – ökonomische Analyse Dissertation. Göttingen. S.131.

7. Haberland R. 1997. Vereinfachte Bestellung verlangt gutes Management Neue

Landwirtschhaft., Nr. 6. S. 1-4.

8. Tebrügge F., Böhrnsen A. Direktsaat. 1995. Auswirkungen auf bodenökologische

Faktoren und Ökonomie. Landtechnik Nr.1. –- S.6-7.

9. Asphalt Contractors Association of Florida. 2010. [žiūrėta 2009 10 12]. Prieiga

per:www.ACAF.org.

10. LINKE C. 1998. Direktsaat – eine Bestandsaufnahme unter besonderer

Berücksichtigung technischer, agronomischer und ökonomischer Aspekte. Dissertation.

Hohenheim, S.482 45 p.

11. BRUNDTLAND G. 1987. Unsere gemeinsame Zukunft. Weltkommission für

Umwelt und Entwicklung. Hrsg.: Hauff V., Verlag Eggenkamp. Greven. S. 146 p.

12. Earth‘s global energy budget. [2010-01-21]. Prieiga per

<http://plantandsoil.unl.edu/croptechnology2005/pagesincludes/printModule.jsp?informa

tionModuleId=1086025423>.

13. BECKER C. 1997. Zuckerrübenanbau ohne Pflug. Zuckerrübe. Nr.4. S.198-201.

14. THELEN M. 1995. Optimal ablegen und einbetten. Top Agrar Nr.2. S.92-95.

15. STEINERT K. 1998. Cukrinių runkelių bei kukurūzų tiesioginės bei į mulčių sėjos

vidurio Vokietijoje tyrimai. Inžinerija: Mokslo darbai 3(1). Kaunas: 104 p.

16. BISCHOFF J., HABERLAND R. 1999. Bodenbearbeitung unter wasserlimitierten

Bedingungen. Zuckerrübe, Nr.2. S.96-99.

58

17. ŠARAUSKIS E., SAKALAUSKAS A. 2004. Sėjamosios: Mokymo priemonė

Lietuvos žemės ūkio universiteto studentams. Akademija, LŽŪU leidybos centras, 49 p.

18. PETRULIS J. 1997. Kviečiai. Informacijos ir leidybos centras, 227 p.

19. ČIŽINIAUSKAS D., MARTINKUS M., ŠNIAUKA P. 1997. Sėjamosios ir

sodinamosios. Mokymo priemonė LŽŪU studentams, Kaunas. Akademija, 43 p.

20. ŠARAUSKIS E. 1999. Naujausia tiesioginės sėjos technika. Agroinžinerija ir

energetika. LŽŪU leidybos centras, 46 – 53 p.

21. Autoline - pirkimas pardavimas. [Žiūrėta 2010 01 26]. Prieiga per: <http://autoline-

eu.lt/sf/zems-kio-technika-siejamoji-VADERSTAD-600-P-Disc-System-

09112617031400038900.html>.

22. Tume katalogas apie naujas mašinas. [Žiūrėta 2010 01 26]. Prieiga per:

<http://www.tumeagri.fi/esitteet/Nova%20Combi_3110081%20suomenk.pdf>.

23. Machinerry gaspardo products. [Žiūrėta 2010 01 26]. Prieiga per:

<http://www.maschionet.com/gaspardo/products_det.asp?id=140>.

24. Prospektas // 2008-04 Gaspardo mod Gigante.

25. PROSPEKTAS. DP 400// - P. 1 – 3.

26. Horch technika. [Žiūrėta 2010 01 26]. Prieiga per:

<http://www.horsch.com/english/eindex.php?navid=151&language=en&action=products.

27. Kretagro tinklapis ir technika. [Žiūrėta 2009 05 21]. Prieiga per:

<http://www.kretagro.lt/nauja-zemes-ukio-technika/agrisem-international/Agrisem/>.

28. GERULAITIS V. 1994. Žemės ūkio mašinos – Vilnius. Valstybinis leidybos centras,

231 p.

29. ISSN 1392-1134. Dirvožemio savybių pokyčiai taikant tradicinę ir supaprastinto

rudeninio žemės dirbimo sistemas. Nr. 2 2008, 16–28 p.

30. ISSN 1392-1134. Pagrindinio žemės dirbimo supaprastinimo galimybės lengvo

priemolio dirvose. 2005. 30 p.

31. Agrisem pateikiama technik, detalės ir remontas. [Žiūrėta 2010 01 27]. Prieiga per:

<http://www.specagra.lt/lt/produktai/zemes_ukio_technika/sejamosios/agrisem_sejamosi

os/best_ds__1100__mechanine/>.

32. Geomor technic. Penetrologer. [Žiūrėta 2010 01 27]. Prieiga per:

<http://www.geomor.com.pl/beta/home.php>.

33. JOVAIŠIENĖ E. 1997. Miežių auginimas. Vilnius. Valst. Leidybos centras, 102 p.

34. KRUOPIS J. 1993. Matematinė statistika,Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla,

415 p.

59

35. R. Zinkevičius. 1998. Miškų ūkio darbų mechanizavimo kursinio projekto rengimo

metodika. Kaunas.Akademija, 47 p.

36. Naginė V., Skrebutienė I., Malūnavičienė V. 2003. Mechanizuotų agroserviso darbų

įkainiai. Vilnius, darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba. 30 p.

37. Dikčius A.,Tvaskus V. ir Žekonis J. 1992. Mechanizuotų laukininkystės, transporto

darbų, remonto ir techninio aptarnavimo įkainių apskaičiavimo metodika. Vilnius.

Informacijos ir leidybos centras, 23 p.

38. Kemėšius J., Romaneckas K. 1999. Agronomijos pagrindų metodiniai patarimai

žemės ūkio inžinerijos studentams. Kaunas. Akademija, 45 p.

60

MOKSLINIO DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose:

R. Baranauskaitė, S. Buragienė, A. Adamavičienė. Žemės dirbimo ir sėjos mašinų

poveikio dirvai tyrimai // Doktorantų mokslinės konferencijos “Jaunimas siekia pažangos –

2009” straipsnių rinkinys. Akademija, 2009, p.186-190.

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo leidinyje:

Šarauskis E., Vaiciukevičius E., Romaneckas K., Sakalauskas A., Baranauskaitė R.

Economic and Energetic Evaluation of Sustainable Tillage and Cereal Sowing Technologies

in Lithuania // Rural Development 2009. ISSN 1822-3230. 2009, Vol.4, Book 1, p.280-285.

(ISI Proceedings).

Mokslinio straipsnio kopija pateikta 1, 2 priede.

61

PRIEDAI