Žiedinės ekonomikos elementai Šiaulių miesto strateginiuose

dokumentuose, proveržio kryptysProf. dr. Diana Cibulskienė

Regionų plėtros institutas, Šiaulių universitetas

ŽIEDINĖ EKONOMIKA KONKURENCINGIEMS REGIONAMS:

IŠŠŪKIAI, GALIMYBĖS IR BŪDAI

2019 m. lapkričio 28 d., Šiauliai

EK žiedinės ekonomikos principų taikymas

• 2015 m. gruodžio 2 d. Europos Komisija pateikė žiedinės ekonomikos taikymo siūlymą, kurį įgyvendinant siekiama:• tausiau ir efektyviau naudoti išteklius produkto projektavimo, gamybos

procese;

• sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, atliekas paversti ištekliais;

• didesnio atliekų perdirbimo, medžiagų pakartotinio panaudojimo;

• mažinti poveikį aplinkai ir gerinti Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonominį efektyvumą.

Pagrindiniai siūlymai iki 2030 m.

• Komunalinių atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo 2030 m. tikslo padidinimas iki 65 proc.

• Pakuočių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui –padidinti iki 75 proc. (tai vidurkis visų pakuočių perdirbimui nustatytų užduočių, t. y. plastiko pakuotei – 55%; medinei pakuotei – 75%; juodųjų metalų pakuotei – 85%; aliuminio pakuotei – 85%; stiklo pakuotei – 85%; popieriaus ir kartono pakuotei – 85%).

• Naudojamas plastikų kiekis ES nuolat auga, tačiau surinktų plastiko atliekų perdirbama mažiau nei 25 proc., o apie 50 proc. keliauja į sąvartynus.

• Iki 2030 m. laipsniškas komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose sumažinimas iki 10 proc.

Kodėl žiedinė ekonomika?

• Remiantis ES Taryba (2018): Žiedinė ekonomika padeda visiškai sumažinti atliekas:• IŠTEKLIAI – mažinti priklausomybę nuo gamtinių išteklių importo iš ne ES šalių;• EKOLOGINĖS INOVACIJOS – naudojami produktai nekenkiantys aplinkai;• PERDIRBIMAS – atliekos grąžinamos į ekonomikos procesą per perdirbimą,

pakartotinį naudojimą, biologiškai skaidžias atliekas;• DARBO VIETOS – kuriamos naujos verslo galimybės ir skatinamos inovacijos didina ES

konkurencingumą.

• ES siūlomais veiksmais remiama kiekviena žiedinės ekonomikos vertės grandinės grandis – nuo gamybos iki vartojimo, remonto ir pergaminimo, atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų, kurios grąžinamos atgal į ekonomiką.

• Šiuo metu ES žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo lygis siekia apie 12 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje apie 4,5 proc.

Ką pirmiausiai paveiks?

• Atliekų tvarkymo sektorių, gamybos procesus.

• Su iššūkiais susidurs gamybos įmonės, kurios turės persiorientuoti gaminti produktus, kurie bus lengviau išardomi, perdirbami ir kt.

• Žiedinės ekonomikos principai glaudžiai siejasi su tokiais ES prioritetais kaip: darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, investicijos, klimatas ir energetika, socialiniai aspektai ir pramonės inovacijos, o taip pat ir su visuotinėmis darnaus vystymosi pastangomis.

Iššūkiai Lietuvai iki 2030 m.

• Ypatingai svarbus atliekų tvarkymo sektorius, nes pirmieji su žiedinės ekonomikos pasiūlymų teisės aktų pakeitimai yra atliekų direktyvų pakeitimai.

• EK pateikdama žiedinės ekonomikos iniciatyvą ją skatinti pradėjo nustatydama ambicingus atliekų perdirbimo, nešalinimo sąvartynuose tikslus, kuriuos iš esmės įgyvendinti galima tik pasitelkiant:• mažaatliekes,

• beatliekes technologijas,

• taikant ekologinį gaminių projektavimą, darniuosius standartus ir kt. komunikato veiksmų plane numatytas priemones.

Šiaulių miesto strateginiai dokumentai

• Šiaulių miesto strateginis veiklos planas 2015-2024 m. (2016)

• Šiaulių regiono 2014-2020 m. plėtros planas (2013)

• Šiaulių miesto 2019-2021 m. strateginis veiklos planas – aplinkos apsaugos programa.

• Šiaulių miesto darnaus judumo planas iki 2030 m.

• Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija (2019)

• Šiaulių – išmanaus miesto – koncepcijos parengimas: esamo situacijos analizė pirmosios įžvalgos (2019)

Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane 2015-2024 m. vienas iš trijų prioritetų –3. SAUGUS: draugiška gamtai kokybiška gyvenamoji aplinka.

3.2. Sukurti ir išlaikyti patogią, draugišką aplinkai, visiems prieinamą ir saugią

susisiekimo sistemą

3.3. Vystyti ir palaikyti saugią ir švarią aplinką

3.2.1. Sukurti vieningą ir saugų susisiekimo tinklą3.2.2. Mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai, kuriant tinkamą infrastruktūrą3.2.3. Didinti visuomeninio transporto patrauklumą

3.3.1. Vystyti efektyvią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą3.3.2. Modernizuoti ir optimizuoti centralizuotus komunalinius tinklus3.3.3. Sukurti vaizdo stebėjimo ir informacijos valdymo sistemą3.3.4.Mažinti triukšmą probleminėse teorijose ir išsaugoti tyliąsias zonas

Šiaulių miesto 2019-2020 m. veiklos planas: aplinkos apsaugos programa

01 uždavinys - Vystyti efektyvią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą

06 uždavinys – Vykdyti miesto aplinkos kokybės stebėseną

Įgyvendinant uždavinį bus tvarkomos komunalinės atliekos, jų surinkimas ir tolimesnis tvarkymas, rinkliavos administravimas, asbesto turinčių gaminių atliekų tvarkymo išlaidų asmenims kompensavimas. Projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“ tikslas – pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Šiaulių regione, išplečiant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir didinant visuomenės sąmoningumą atliekų prevencijos bei tvarkymo klausimais.

Vykdomas Šiaulių municipalinis aplinkos monitoringas (triukšmo, oro ir atvirų vandens telkinių kokybės stebėsena), įgyvendinama aplinkos oro kokybės valdymo programa (pavasarinis gatvių valymas dėl pakeltosios taršos), vykdoma požeminio vandens ir dirvožemio užterštumo būklės stebėsena, priemonės lėšomis finansuojama savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių miesto municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija

07 uždavinys – Vykdyti miesto bendruomenės aplinkosauginį ugdymą

Numatyta remti nevyriausybinių organizacijų aplinkosaugos projektus, įsigyti informacinius ir kt. leidinius, organizuoti aplinkosauginius renginius, visuomenės švietimą ir informavimą.

Šiaulių regiono plėtros planas 2014-2020 m.

Vizija: Šiaulių regionas – reikšmingą vietą šalies ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime užimantis regionas, kuriame sukurtas konkurencingas ūkis ir pasiekta didesnė visuomenės socialinė sanglauda.

1 Prioritetas: Stiprėjanti ir konkurencinga ekonomika

1.1. Sukurti efektyvią ekonominę infrastruktūrą

1.1.1. Modernizuoti transporto infrastruktūrą, skatinti darnų judumą1.1.3. Modernizuoti ir plėsti atliekų tvarkymo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizacinę bei inžinerinę infrastruktūrą1.1.4. Gerinti aplinkos kokybę: mažinti aplinkos taršą, tvarkyti užterštas teritorijas ir vykdyti taršos prevenciją

Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija (2019-2034 m.)Vizija: ekonomiškai stiprus, konkurencingas Lietuvos regioninis centras, kuriame telkiasi išmani tradicinė pramonė ir

paslaugos, logistika ir mokslu, technologijomis ir inovacijomis, grįstas naujos karto verslas, kuriantis gerovę visuomenei

3 tikslas. Skatinti verslo inovatyvumą, kūrybines industrijas ir efektyvumą

Priemonės:- Verslo ir švietimo bendradarbiavimas, siekiant inovacijų kūrimo.- Tarptautinių ir nacionalinių MTEP partnerysčių skatinimas.- „Startup“ verslų inkubavimas, mentoriavimas, renginių organizavimas.- Investicijų pritraukimas.- Verslo sąlygų lengvinimas.- Didinti verslo efektyvumą.

Žiedinės ekonomikos principai ir jų atspindys Šiaulių regiono ar miesto strateginiuose dokumentuose (1):

Atsinaujinantys energijos ištekliai

Šiaulių miesto strateginis veiklos planas 2015-2024 m.: vienas iš siektinų rodiklių „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas centrinio šildymo sektoriuje“ – 2005 m. 0 proc.; 2015 m. 80 proc., planuojama 2025 m. 85 proc. Centrinio šildymo sektoriuje naudojamas biokuras. ES numatomas rodiklis iki 2020 m. 60 proc. Šioje srityje Šiauliai pasiekia ES siektiną reikšmę.

Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija:

„Pramonės įmonių, atsinaujinusių savo energetinę infrastruktūrą, dalis, proc.“- 20 proc. – 2024 m.; 60 proc. –2034 m.; „Pramonės įmonių, įsidiegusios pilnai automatizuotas gamybos linijas, dalis, proc.“- 20 proc. – 2024 m.; 50 proc. –2034 m.

Aplinkos oro kokybėŠiaulių miesto strateginis veiklos planas 2015-2024 m.:

vienas iš siektinų rodiklių „Išmetamų teršalų kiekis“ (kg/gyv.)–2005 m. 10,5; 2015 m. 5,4, planuojama 2025 m. 5. Tai lemiaefektyvesnių aplinkos apsaugos priemonių diegimas gamyboje.

Atliekų rūšiavimas

Žiedinės ekonomikos principai ir jų atspindys Šiaulių regiono ar miesto strateginiuose dokumentuose (2):

Šiaulių regiono plėtros planas 2014-2020 m.: vienas iš siektinų rodiklių „Panaudotų (perdirbtų) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio (proc.)” – 2013 m. reikšmė 7,6 proc., siektina reikšmė 2020 m. 45 proc.

Šiaulių miesto strateginis veiklos planas 2015-2024 m.: vystyti efektyvią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą -atliekų rūšiavimas; išrūšiuotų atliekų dalis nuo bendro atliekų kiekio, proc.

UAB Ecoservice ir UAB Švarinta vykdo atliekų surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo darbus.UAB Ecoservice veikia moderni atliekų rūšiavimo sistema, kurios dėka didelė dalis atliekų pateikiamos perdirbimui. Ecoplasta pažangiomis ir naujomis technologijomis perdirba plastiką pakartotiniam naudojimui. Gaunama produkcija yraaukščiausios kokybės pirminiai plastiko gaminiai. Gaminamos granules iš antrinių žaliavų. Gamybai priimama skaidri, spalvota ir juoda polietileno plėvelė, kurios lieka ūkinėje, komercinėje veikloje ar buityje.

SMART miesto koncepcija – rengiama (UAB CIVITTA)

• Situacijos apžvalgoje pateikti kitų šalių išmaniųjų miestų pavyzdžiai, kuriuose aiškiai akcentuojami žiedinės ekonomikos taikymo principai:

• mokslo institucijų įtraukimas vysto ir nagrinėja būdus, kaip patobulinti žiedinės ekonomikos perpanaudojimo) principus mieste.

• energija ir CO2: rekonstruojami namai yra pritaikomi aukščiausiems energijos standartams, Mieste paleidžiami elektriniai autobusai; piliečiai skatinami naudotis automobilių dalinimosi paslaugomis.

Išmanaus miesto vienos iš vystymo krypčių susijusių su žiedinės ekonomikos principais• Išteklių valdymas: išmaniajame mieste esančios technologijos gali padėti sekti

kiek yra naudojama išteklių, perspėti artėjant pavojingoms riboms ir bendrai didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Veiklos kryptys: Skatinamas energinis efektyvumas ir miesto bendruomenės supratingumas; automatiškai stebima oro kokybė ir užtikrinama tvarkinga aplinka, kurios užtikrina miesto gyventojų gyvenimo kokybę; kontroliuojamas CO2 pėdsakas, skatinimas atliekų perdirbimas, kontroliuojamas vandens kokybė ir suvartojimas.

• Produktyvumas: Efektyvesnis išteklių ir darbo jėgos panaudojimas mažina poveikį aplinkai bei didina konkurencingumą. Veiklos kryptys: darbuotojų produktyvumo didinimas optimizuojant ir skaitmenizuojant veiklos procesus; gamybos procesų optimizavimas naudojant esamą įrangą; technologijų (tokių kaip robotizavimas) taikymas gamybos procesuose.

• Ekologiškas transportas: Išmanaus miesto sprendimai padeda efektyviau organizuoti viešąjį transportą, mažinti poveikį aplinkai. Veiklos kryptys:Skatinamas ir efektyviai valdomas ekologiškas transportas (pvz. dviračių takai, dviračių dalijimasis, automobilių dalijimasis, elektromobiliai, viešasis transportas).

Situacijos analizė: Išteklių valdymas

• Mieste nėra vieningos išteklių valdymo strategijos, kuria būtų siekiama efektyvinti energijos vartojimą, vartoti atsinaujinančius energijos šaltinius, mažinti atliekų bei suvartojamo vandens kiekį.

• Nacionaliniu lygiu yra renkami duomenys apie oro kokybę (O3, CO, SO2, NO2, KD10, KD2,5), šie duomenys yra atviri; miesto lygiu yra paskelbtas atviras energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo spec. planas; tačiau šie duomenys nėra integruojami į kitas paslaugas.

Situacijos analizė: Produktyvumas

• Šiaulių miesto strateginiuose dokumentuose produktyvumas nėra minimas kaip vienas iš ekonomikos prioritetų.

• Žinoma kiekviena verslo įmonė bei organizacija stengiasi užtikrinti savo produktyvumą, tačiau neegzistuojant miesto strateginei krypčiai į produktyvumą nebus atsižvelgiama viso miesto mastu, nebus skatinamos bendros privataus ir viešojo sektoriaus iniciatyvos produktyvumo didinimui.

• Egzistuoja iniciatyvos suteikiančios lengvatas verslui (pvz. Šiaulių LEZ), taip leidžiančios didinti verslų produktyvumą.

Situacijos analizė: Verslumas ir inovacijos

• Verslų dalinimasis duomenimis nėra paplitęs, egzistuoja keletas pavienių atvejų.

• Atsiranda iniciatyvos lengvinančios ir skatinančios verslų bendradarbiavimą ir dalinimąsi patirtimi (pvz. Šiaulių verslo inkubatorius).

• Iniciatyvų, skatinančių inovatyvius verslus ir mokslo bendradarbiavimus ir bendro produkto komercializavimą, yra vis dar mažokai.

Situacijos analizė: Žaliasis transportas

• 2015-2024 m. Šiaulių miesto strateginės plėtros plane ir 2018 m. Šiaulių miesto darnaus judumo plane yra numatytas ekologiškos transporto infrastruktūros vystymas.

• Yra renkami duomenys apie eismo taršą ir eismo triukšmą. Šie duomenys yra atviri gyventojams, tačiau jie nėra apjungiami, gyventojams nėra pateikiamos suprantamos išvados. Šie duomenys menkai naudojami tobulinti egzistuojančias ar kurti naujas paslaugas.

• Mažokai paslaugų skatinančių žaliojo transporto vartojimą (dalinimosi dviračiais, automobiliais ar elektromobiliais paslaugų).

• Yra 1 privataus verslo administruojama elektromobilių įkrovimo stotelė, dar 4 planuojamos įrengti ir savivaldybės. Bendarbiaujama su verslo objektais dėl krovimo stotelių plėtros.

Apibendrinant

• Šiaulių miesto ir regiono strateginiuose dokumentuose iki šiol didžiausias akcentas skiriamas: • aplinkos oro kokybės gerinimui, mažinant CO2 kiekį; • atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame,• atliekų surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui.

• Tokiu būdu: mažinamas poveikis aplinkos užterštumui per sumažintą į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, perdirbant atliekas, padidėja energijos vartojimo efektyvumas.

• Dėmesys menkiau dar skiriamas žiedinės ekonomikos principams: • pramonės inovacijos, taikant technologines inovacijas perdirbant atliekas ir taikant gamybos

procesuose antrines žaliavas,• darbo vietų kūrimas,• uždaro ciklo sukūrimas.

• Tikėtina, kad didžioji dalis šių elementų atsiras Šiaulių – SMART – miesto strategijoje.

IŠŠŪKIAI – GALIMYBĖS - KRYPTYS• Norint sukurti dinamišką antrinių žaliavų rinką labai svarbu, ar būtų

pakankama jų paklausa, kurią lemia perdirbtų medžiagų naudojimas tolimesnėje gamyboje. Klasterių formavimosi galimybės – poreikis.

• Kuriant paklausą ir formuojant tiekimo grandines labai svarbus vaidmuo tenka privačiajam sektoriui: pramonės įmonės bei kiti ekonomikos subjektai turėtų užtikrinti, kad dėl tvarumo ir ekonomijos priežasčių tam tikrą rinkai teikiamų jų produktų dalį sudarys perdirbtos medžiagos.

• Gamybos procesuose taikomos beatliekės arba mažaatliekės technologijos.

• Sukurtų naujų darbo vietų skaičius, susijęs su žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimu.

• Savivaldybės perdirbtų medžiagų paklausą gali didinti laikydamosi atitinkamos viešojo pirkimo politikos, skatindamos socialines verslo iniciatyvas, sutiekiant joms prioritetą ir skatinant įmonėms persiorientuoti prie žiedinės ekonomikos principų.

Ačiū už dėmesį!