âiauli Ð universitetasnew.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales... · 2015. 10....

iauli universitetas

Visuomen s sveikatos mokslinis centras

ra Vladas Vaitkevi ius

Sveikatos rizikos veiksni valdymas irsavikontrol

dirbant kompiuteriu

Mokomoji knyga

iauliai2006

2

UDK

Recenzavo: prof. habil. dr. Vytautas Gudonis doc. dr. Irena Kaffemanien doc. dr. Liuda Radzevi ien

Leidinys aprobuotas U Socialin s gerov s ir negal s studij fakulteto taryboje 2006 10 30, protokolo Nr. 0-02.

Leidinyje analizuojama moksleivi savijauta dirbant kompiuteriu,aplinkos pritaikymas iai veiklai. Patariama kaip efektyviau analizuoti, kontroliuoti ir

vengti ioje veikloje kylan sveikatos rizikos veiksni . Mokomosios knygosmed iaga gal s pasinaudoti pedagogai, asmens ir visuomen s sveikatos prie rosspecialistai, kvalifikacijos kurs klausytojai, t vai, studentai ir moksleiviai.

Autorius d koja iauli miesto savivaldyb s Bendruomen s sveikatostarybai par musiai io leidinio publikavim .

ISBN.......

3

Turinys

Pratarm ............................................................................................................4Moksleivi po ris kompiuter ir jo sukuriam sveikatosaplink ...............................................................................................................6Sveikatos rizikos veiksni , dirbant kompiuteriu, analiz irvaldymas...........................................................................................................14Svarbesni rizikos veiksni profilaktikos gair s dirbantkompiuteriu.......................................................................................................25

1. Laiko biud eto fiziologijos ir higienos pagrindai.................................262. Dienotvark s praktikumas....................................................................283. Higienos rekomendacijos organizuojant darb

kompiuteriu...........................................................................................404. Special s aki ir fiziniai pratimai.........................................................41

Literat ra...........................................................................................................49Priedai...............................................................................................................50

4

PRATARM Amerikie profesorius psichologas ir informatikas Herbert A.Simon[7] filosofi kai interpretuoja apie kintan visuomenini vertybi iriuolaikin s technologijos tak organizacij elgsenai. Jo nuomone, kompiuteris yra

svarbus m visuomenei, jo svarba dar tik pradeda ry ti, ir asmenini kompiuteripasirodymas ma daug prie de imt met tikriausiai buvo lemiamas pos kio ta kas.Kokias svarbias naujas u duotis kompiuteriai gali spr sti, galima numatyti vienu b du

reikia per ti metaforas, taikomas jiems apib dinti. Pirma, kompiuteris yrane tik tinai galingas skai grau ikas. Antra, kompiuteris yra didel atmintiestalpykla. Tre ia, kompiuteris yra ekspertas, gebantis palyginti moni pasirengimprofesiniam lygiui kai kuriose medicinos diagnostikos, in inerinio planavimo,aidimo achmatais, juridin s paie kos srityse ir kt. Ketvirta, kompiuteris yra naujo

pasaul apiman io komunikacij tinklo pagrindas, informacijos greitkelis . Penkta,kompiuteris yra mil ini kas protas , galintis galvoti, spr sti problemas ir, inoma,priimti sprendimus. Ta iau d l pasaulini neribotos informacijos tinkl , i kyla naujastr kumas: mon ms, norintiems koja kojon eiti su mus u pl stan ia informacija,tr ksta laiko. Informacijos revoliucija padidino informacijos, kuri atskiras mogusgali gauti apie organizacij ar apie pasaul , apimtis; ji nepadidino paros valand ,kurias kiekvienas mogus turi informacijai apibendrinti, skai iaus. Tod l, m nuomone, priimti, analizuoti, kaupti ir produkuoti naujinformacij , nepakenkiant sau, savo sveikatai, nepakanka vien tik ini , b tina tur ti

. J formavimas yra vienas i svarbiausi ugdymo sistemos tiksl , nesvietimas informacin s visuomen s k rimosi pagrindas.

Pedagogai vietimo sistemos rankiai, rengiantys mokinius gyvenimuiinformacin je visuomen je, pasi ymin ioje dinami kumu, atvirumu, informacijosgausa, informacini technologij integravimu vairias veiklos sritis, visuomen sdiferenciacija, globalizacija, kult ros niveliacija, ini masi kumu, auk to asmens

simokslinimo lygio poreikiu nurodo aparnyt [17]. Castellso [1] teigimu, viskas sutelkta visuotiniame tinkle, kuris apima

kapitalizm , m pasaulio demokratines institucijas, tarptautin pramon ,iniasklaid .

Europos ir pasaulio ali vyriausybi auk iausio lygio susitikimasinformacin s visuomen s klausimais vyk s Tunise, Kram Palexpo savo ataskaitojepripa sta ypating informacini technologij (IT) ir ypa interneto vaidmen vaikugdyme. Konferencijos ataskaitoje nurodomas prioritetinis sipareigojimas r pintisvaik saugumu [20]. Ugdytini saugumas nevienareik s voka. Pedagogaisusiduria su ugdytiniais, kurie turi speciali poreiki ne tik specialiojo ugdymostaigose, bet ir bendrojo lavinimo mokyklose, kur mokosi integruoti speciali

poreiki vaikai. Prakti kai visose ugdymo grandyse tenka identifikuoti specialiuosiusporeikius, bei poreikius, kurie randasi susirgus mia ar l tine liga nurodo Grinien ,Gudonis [5, 6]. Kaminsko ir Pei iaus [8] nuomone iandien Lietuvoje (kaip irdaugumoje Ryt bei Vidurio Europos ali ) vyksta gana sparti socialintransformacija ir modernizacija, kuri metu formuojasi tinklin visuomen su savonaujomis socialin s s veikos formomis, naujo pob io socialiniais santykiais irsocialiniais ry iais. Manome, kad neu ilgo tinklin mis ir informacin mistechnologijomis naudosim s ugdymo sistemoje ir ypa tuomet, kai kils neai kum d l

5

sveikatos sutrikim prevencijos. Kaip teigia Darkins ir Cary [3] telemedicinosvaidmuo auga ne tik biomedicinos moksl pa angos kontekste, ji aktuali sociologijospo riu, nes naujos informacin s komunikacijos technologijos spar iai kei iaindivido ir organizacij gyvenimo bei veiklos b , sukurdamos informacin svisuomen s, kurioje gyvename, pagrindus. ie poky iai laukia ateityje.

iuolaikin je ini visuomen je kompiuteris ir informacin stechnologijos tampa nepakei iama ne tik ugdymo ir saviugdos priemone, bet ir vienaprie as , lemian mogaus sveikat bei socializacij globaliniu aspektu. Kaunomedicinos ir Kauno technologijos universitet [10] duomenimis Lietuvoje nuperkamaapie 30 40 t kstan kompiuteri . 2000 metais buvo instaliuoti 23000 kompiuteri .Apie pus milijono Lietuvos gyventoj dal laiko arba net vis dien praleid iadirbdami kompiuteriu, ta iau, ne rint tai Dagien s [2] teigimu, net Azoro salynomokyklose 20 moksleivi tenka 1 kompiuteris, o namuose net 75% moksleivi turikompiuterius. Autor nurodo, kad dauguma dalyk mokytoju kompiuter naudojasavo pamokose. vietimo informacini technologij centro atlikta mokytoj apklausaparod , jog 39% respondent mano kad informacin s technologijos (IT) padidinamokini motyvacij , 38,3% - kad taikant kompiuterines technologijas mokymosiprocesas tampa domesnis bei patrauklesnis, 33,8% - kad IT pagerina ugdymokokyb , 12,3% - IT suteikia nauj mokymosi metodu ir 10,4% nurodo, kad IT leid iagrei iau gauti bei sisavinti informacij [21].

Pl tojamos informacin s technologijos ir tinklai ir j prieinamumasvisuomen je ir ypa vaikams, sukuria problem , kurios vienaip ar kitaip takoja jfizin , dvasin ir socialin sveikat . Viena i toki problem yra informacijosperteklius. Neigiamus sveikatos poky ius sukelia sunkumai susij su informacijospaie ka, jos determinavimu, kokybe, analize ir panaudojimu. Bendruomenin b tismogui padeda veikti daug psichologini atskirties problem , tuo tarpu kompiuterio

panauda, ypa vaikyst je ir paauglyst je, da niausiai veda vienatv ir socialinatskirt . Visa tai sukuria daug dvasini , fizini ir socialini sveikatos problem . taiatkreipia d mes Europos Parlamento ir tarybos sprendimas [4]. l Bendrijosveiksm programos sveikatos ir vartotoj apsaugos srityje 2007-2013 m.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime l valstybin s vietimostrategijos 2003-2012 met nuostat [14] numatoma, kad alies mastu busgyvendinama informacijos ir komunikacijos technologij diegimo mokyklose

programa. Bus kuriama technologij baz s palaikymo ir nuolatinio atnaujinimosistema. Visos mokyklos bus jungiamos interneto tinkl . Lietuva pagal mokyklkompiuterizavimo rodiklius pasieks Europos S jungos ali vidurk . is nutarimasatkreipia d mes vaik sveikatos saug , tod l is leidinys pirmiausiai skiriamas tiemskurie betarpi kai susiduria su kompiuterizuota aplinka ir naudojasi informacin mistechnologijomis. Jis bus naudingas pedagogams, kvalifikacijos kurs klausytojams,visuomen s ir asmens sveikatos prie ros specialistams, studentams, t vams irmoksleiviams.

6

MOKSLEIVI PO RIS KOMPIUTER IR JO SUKURIAMSVEIKATOS APLINK

iandien randasi aktuali problema kaip pad ti ugdytiniams i vengti rizikosveiksni , susijusi su kompiuterio panaudojimu kasdienin je veikloje: mokantis,pramogaujant, bendraujant ir palaikant ry ius su socialiniais partneriais, draugais.Pirmiausiai, m nuomone, labai svarbus vartotojo po ris iuolaikinestechnologijas. Siekdami i siai kinti moksleivi po kompiuter ir jo sukuriamsveikatos aplink atlikome moksleivi apklaus . I viso buvo apklausta 1020respondent . I j 45,9% berniuk ir 54,1% mergai . 34,7% apklaust mok sividurin je mokykloje, 21,2% - gimnazijoje, 43,8% - pagrindin je mokykloje ir 0,4%mok si atskiroje pradin je mokykloje. iauli miesto ir rajono ugdymo staigos buvoparinktos atsitiktine tvarka. Daugiausiai respondent buvo i devint klasi 238, 8klasi 186 ir 6 klasi 114. Kit klasi respondent skai ius svyravo nuo 23 iki 96. Kaip rodo m tyrimo rezultatai kai kurie moksleiviai kompiuteriunaudojasi jau daug laiko. Yra toki kurie juo naudojasi de imt ir daugiau met (1lentel ).

1 lentel

Kompiuterio naudojimosi trukm

Naudojimositrukm

(metais)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Respondentskai ius(%) 9 40 16 15 9 4 3 2 1 1

Daugiau moksleivi (70%) kompiuteriu naudojasi nuo dviej ikiketveri met . Tarp besinaudojan iki met daugiau yra mergai , is irdaugiau met - berniuk . 2005 metais enkliai suma jo (30,7%) moksleivibesinaudojan kompiuteriu augimo tempai. Galima prielaida iai tendencijai stabilizavosi paklausos rinka. Moksleivi , kurie naudojosi kompiuteriu, skai iausaugimo tempai buvo padid 2001, 2002 metais (prieaugis po5,6%) ir 2004 metais 23,8%. iuo laikotarpiu vyriausyb suteik mokestini lengvat gra indamaasmenims, sigijusiems kompiuterin technik ir IT, dal mok . Tai, matyt, irpaskatino sigyti daugiau kompiuteri ir jais naudotis. I apklaust 183 vaikainetur jo kompiuterio. I j 64,8% mergait s ir 35,2% berniukai.

Pasidom jome kiek laiko per dien moksleiviai praleid ia priekompiuterio mokykloje ir namuose (2 lentel ).

2 lentelDarbo trukm s kompiuteriu per dien da nis (%)

Trukm Mokykloje NamuoseIki 1 valandos 66,6 20,3Nuo 1 iki 2valand 7,6 31,6Nuo 2 iki 3valand 3,1 21,8Nuo 3 iki 4valand 1,0 12,1Ilgiau kaip 4 valandas 1,6 14,2Nesinaudoja 20,2 -

7

Kaip rodo tyrimo rezultatai mokykloje kompiuteris moksleiviams n rapakankamai prieinama ugdymo priemon . Du tre daliai moksleivi kompiuteriumokykloje dirba ne daugiau, kaip valand , tarp j mergai yra 9,6% daugiau neiberniuk , ilgiau dirban tarpe enkliai vyrauja berniukai (vir 4val 50%, 4 val. 40%, 3val. 22,6% ir 2 val. - 10,6%), 62,5% - neturi pastovios darbo vietosinformatikos kabinete. Galime teigti, kad IT ugdymo procese, kaip metodinepriemone naudojasi labai nedaug pedagog ir labai trumpai. Penktadalis respondentteig , kad mokykloje kompiuteriu nesinaudojo. Namuose moksleiviai kompiuteriunaudojasi da niau ir per dien ilgiau. Pus moksleivi kompiuteriu dirba nuo dviejiki trij valand , penktadalis keturias ir daugiau valand per dien . Tarp dirbanvien ir dvi valandas daugiau yra mergai , nei berniuk , atitinkamai 38,8% ir22,2%, ilgiau dirban nei dvi valandas daugiau yra berniuk (iki 3 valand 2,8%,iki 4 valand 24,8% ir ilgiau nei 4 valandas 55,2%). Moksleiviai kompiuteriudirba ne tik namuose, 59,6% j naudojasi kompiuteri klub , svetaini paslaugomis(3 lentel ).

3 lentel

Kaip da nai moksleiviai naudojasi kompiuteri klub ir svetaini paslaugomis(%)

Trukm Iki 1 val. Nuo 1 iki 2val.

Nuo 2 iki 3val.

Nuo 3 iki 4val.

Ilgiau nei 4 val. Nesinaudoja

Moksleiviskai ius (%)

23,7 21,3 6,2 2,3 5,1 41,4

Svetain se moksleiviai prie kompiuterio praleid ia da niausiai iki 2valand . Vienai (18,6%), dviem (4,8%) ar trim (9,6%) valandom svetaines ar klubusprie kompiuterio u suka da niau mergait s, o ilgesn laik (keturioms val. 45,4%,ilgiau nei keturioms 28,0%) da niau b na berniukai. Kasdien tam tikslui i leid iamaapie vien t kstant lit , per metus apie tre dal milijono. Valstyb investavusi ITmokykloje eimai sutaupyt nema sum pinig ir da niausiai berg iai praleistlaik bei plintan ius iame pramog versle alingus pro ius: r kim , narkotikus ir kt.Ne rint tai, kad penktadalis respondent , turi namuose kompiuterius, naudojasisvetaini paslaugomis. Kokia veikla da niausiai moksleiviai u siima s damivalandomis prie kompiuterio? Labai aktualus klausimas. Jei i veikla susijusi susaviugda, savi vieta, gal b t gal tume pateisinti kompiuterio darom al sveikatai,ie koti efektyvesni saugos metod dirbant juo. Paai jo labai platus edukacin s,rekreacin s ir socialin s srities veiklos spektras (4 lentel ).

8

4 lentel

Kompiuterio panaudojimo kasdienin je veikloje sritys ir da nis (%)

Veiklos srityje da nis

Veiklos sritis N KasdienKelis

kartus persavait

Re iau neikart per

savaitNiekada

Ra o vairiustekstus 1019 2,7 21,2 43,7 32,3

Ra o referatus 1018 1,0 13,0 36,0 50,1

aid iakompiuteriniusaidimus

1016 27,1 40,6 21,9 10,3

Bendraujapokalbisvetain je, ra o irskaito el. lai kus

1019 18,8 28,8 19,7 32,5

Ie ko informacijos 1015 9,0 36,8 30,5 23,5

ri filmus 1015 7,9 37,2 33,3 21,6

Moko kitusnaudotiskompiuteriu

1017 2,2 10,0 35,8 52,0

Visi i vardinti 982 5,3 47,4 28,9 18,4

Kaip matome i pateiktos informacijos, kompiuteris moksleiviamskasdienin je veikloje tarnauja poilsiui. Tai aidim , pramog ir tarpusaviobendravimo priemon . Kasdien iose srityse veikia per 50% moksleivi . Tai apskritaiprioritetin s veiklos sritys. Jos da nesn s berniuk tarpe. Jie da niau nei mergait skasdien (atitinkamai 75,3% ir 24,7) aid ia kompiuterinius aidimus, da niau (42,0%)

ri kino filmus. N ra abejon s, kad tai priklauso ir nuo vaik am iaus. Populiariausiie u si mimai yra tok , septintok , a tuntok ir devintok tarpe, pav. 31,3%

devintok tarpusavyje bendrauja kompiuteriu da nai ir 26,8% kasdien. Tai b dingakompiuteriniams aidimams ir film per rai. Tuo tarpu de imtok ir vyresni tarpetokiu yra vos 2%, pradinuk - iki 6,9%. Saviugdos srityje vyrauja informacijospaie ka internete. Tre dalis moksleivi kelis kartus per savait naudojasi internetoteikiamomis paslaugomis informacijos paie kos srityje. ia taip pat ymiai aktyvesni

tuntokai ir devintokai. Toks pat j skai ius kompiuteriu ra o referatus ar renkakitoki med iag atsiskaitymams, kuriuos privalo parengti ra tu. Tai da niausiainam darbai ir kitos individualios u duotys. ia ymiai aktyvesn s yra mergait s.Kasdien tai daro 40,0%, kelis kartus per savait 41,0% daugiau mergai neiberniuk . Ir ia septintokai, a tuntokai ir devintokai yra patys aktyviausi. Prakti kaikelis kartus per savait kas antras moksleivis dirba kompiuteriu visose auk iau

vardintose srityse. Taigi galima daryti i vad , kad kompiuteriu moksleiviainaudojasi da nai ir jam skiriama nema ai laiko.

9

Moksleiviai, praleid iantys daug laiko prie kompiuterio, skund iasivairiais negalavimais: nuovargiu, skausmu vairiose k no srityse, gal ni tirpimu ir

kt. (5 lentel ).

5 lentelNuovargio ir skausmo simptom da nis dirbant kompiuteriu (%)

Eil. Nr. Nuovargio ir skausmosimptom lokalizacija

N Da nis

1. Akys 372 36,62. Galva 147 14,53. Sprandas 122 12,04. Nugara 118 11,65. Rankos 80 7,96. Pla takos 55 5,4

Da niausiai moksleiviai skund iasi aki nuovargiu ir skausmu. iuosnusiskundimus da nai lydi aki per jimas ir a arojimas. ie simptomai b dingi kastre iam respondentui. Mergait s tuo skund iasi da niau (25,8%). Darbas kompiuteriuda nai i aukia galvos skausmus. Ilgas s jimas prie kompiuterio, netaisyklingalaikysena, ergonomi kai nepritaikyti baldai i aukia ne tik rank ir pla tak , bet irsprando bei nugaros raumen nuovarg ir skausmus. Mergait ms da nesni nugarosskausmai ir nuovargis (25,4%). Yra moksleivi (16,9%), kurie iuos simptomuspasteb jo jau pirm m nes . Per 2 3 m nesius ie simptomai i ry jo 10,5%, per 4 5 m nesius - 5,4% ir per antr pusmet - 17,0% moksleivi , mergait ms visada

da niau nei berniukams (atitinkamai 24,6%; 24,8%; 9,8%; 12,2%). Tre dalisrespondent (31,6%) sitikin , kad tai yra darbo kompiuteriu pasekm . Labiau tuositikinusios mergait s (36,8%). Kas de imtas (11%) moksleivis tai nekreipia

mesio, tod l ie nusiskundimai v liau gali virsti sunkesniais, ilgalaikiais laikysenosir kraujotakos sutrikimais. Kas tre ias moksleivis (37,6%) sitikin s, kad darbaskompiuteriu neturi jokios takos j savijautai. ie sitikinimai da nesni tarp berniuk(10,4%). Kaip nurodo Kempf [9], 60% moni skund iasi atramos ir judamojoaparato negalavimais, 60% nuolat skauda galv , 40% vargina aki negalavimai,nusiskundim daug ja dirbant prie kompiuterio ilgesn laik , moterys paprastai

vardija daugiau negalavim nei vyrai, mon s su akiniais da niau skund iasireg jimo sutrikimais.

Da nai is rizikos veiksnys nepakankamai vertinamas, tod linformacija susijusi su aplinkos ir veiklos higiena dirbant kompiuteriu b tinai turipasiekti vartotoj . Pasiteiravome respondent ar jie ino kokias profilaktikospriemones reikia taikyti ,norint suma inti rimt sveikatos sutrikim rizik (6 lentel ).

10

6 lentel

Sveikatos sutrikim profilaktikos priemoni taikymas dirbant kompiuteriu

Eil.Nr.

Profilaktikos priemon N Da nis %

1 Darbo laiko kompiuteriu ribojimas 240 24,52 Relaksaciniai pratimai akims, pir tams,

liemeniui130 13,3

3 Pirmas ir antras kartu 107 10,94 Stiprinti asmens sveikat , profilaktin s

priemon s neb tinos78 8,0

5 Nenaudoti senos kompiuterin s technikos 75 7,76 Sekti, kad darbo vieta atitikt saugumo

reikalavimus56 5,7

7 Pirmas, antras ir tas kartu 54 5,58 Pirmas ir tas 36 3,59 Naudoti tik ne iojamus kompiuterius 26 2,5

10 vair s kiti deriniai nevir ijantys 1,8% 244 19,4

Kaip rodo apklausos rezultatai moksleiviai yra menkai susipa in susveikatos sutrikim profilaktika dirbant kompiuteriu. Tik 45% moksleivi ino irtaiko vien i svarbiausi profilaktikos priemoni darbo trukm s ribojim . J tarpemergai yra 30,0% daugiau nei berniuk . Taikant visas kitas profilaktinespriemones vyrauja berniukai, kai kuriais atvejais pvz. darbo vietos saugumo

tikrinimas - 25%, ne iojam kompiuteri 46,6%, naujausios kompiuterin stechnikos 25,4%, relaksacini pratim akims, pir tams, k nui 8,6% naudojimas.Galima teigti, kad moksleiviai ino apie relaksacini pratim , nauj technologijpoveik darbo efektyvumui ir sveikatai. Svarbi sveikatos i saugojimo priemon yratinkamas darbo vietos ap vietimas, mikroklimatas, darbo vietos ergonomika.Papra me respondentus vertinti savo darbo aplink (7 lentel ).

7 lentel

Kaip moksleiviai vertina savo darbo aplinka

Darbo aplinkos parametr vertinimas Darbo s lygosLabaiblogai

Blogai Patenkinamai Gerai Labaigerai

Patalpos ap vietimas 3.3 4,9 31,2 44,5 16,1Darbo vietos ap vietimas 2,5 7,5 30,6 41,5 18,0Triuk mo lygis 9,1 12,8 34,0 31,4 12,7Mikroklimatas 5,2 7,6 30,3 41,8 15,2Darbo stalo auk tis 2,3 6,1 29,2 42,7 19,8Darbo vietos plotas 3,0 8,4 30,3 42,2 16,1Kompiuterio mazg

stymas3,5 5,8 33,7 41,4 15,6

8,5 13,2 24,5 33,1 20,7

11

Respondent nuomone darbo aplinkos s lygos pakankamai geros.Toki teigini skai ius svyruoja nuo 44.1% iki 62,5%, ta iau, kaip matome 7 lentel jelikusi respondent darbo s lygos netenkina. Ypatingai daug respondent (55,9%)nurodo didel triuk mo lyg bei blog mikroklimat (43,1%). Reik moksleiviussupa indinti su ergonomikos pagrindais, nes netinkamai konstruojama darbo vieta,nepatogiai i stomi kompiuterio mazgai: vaizduoklis, klaviat ra, pel , netinkamaiparinkti baldai, ypatingai daug problem kyla d l nepatogios k s. Nepritaikytaugdytinio giui k , neparinktas tinkamas darbo stalo, klaviat ros auk tis gali labaigreitai sukelti psichomotorin nuovarg , o ilgainiui laikysenos ir psichosomatiniussutrikimus. Darbo stalo auk tis, kompiuterio mazg i stymas daugiau problemkelia berniukams, nei mergait ms (atitinkamai 72,8%, 55,6%,). Pasiteiravomerespondent apie regos problemas. Tyrimo rezultatai parod , kad 7,6% tiriamteigia pastoviai naudojantys akinius, 15,5% nurodo, kad jie jiems b tini. 21,2%respondent nurodo, kad jiems prad jus dirbti kompiuteriu pablog jo reg jimas,ta iau reg jimo sutrikim pirmuosius simptomus pasteb jo 43,2% ugdytiniu irda niausiai per pirmuosius darbo kompiuteriu metus ir tik 15,6% ugdytiniu iuosrei kinius pasteb jo v liau, t.y. pra jus daugiau nei vieneriems darbo kompiuteriumetams. Nepriklausomai nuo darbo kompiuteriu trukm s da niau reg jimo sutrikimsimptomus pastebi mergait s nei berniukai. Kas ketvirtas moksleivis (24,3%) d l iosprie asties kreip si aki gydytoj , i j 10,4% tik pedagog ar t paraginti.Da niau tai daro mergait s nei berniukai. Mergait s savo iniciatyva tai daro da niau33%, o paraginti mokytoj ar t tik 3,4%. Kelia r pest tai, kad kompiuterio nelaikorizikos veiksniu sveikatai 72% respondent . Tarp j yra 14,4% daugiau berniuk neimergai . Tai yra, tod l, kad pedagogai, ypatingai informatikos dalyko mokytojai,

vai apie tai mokiniams ai kina labai retai. Moksleivi teigimu toki atvej da nisyra 12,4%. Reguliariai io pob io informacij i j gauna tik 4,2% respondent .

Informacijos teikimas ugdytiniams yra svarbi pedagogo veiklos sritis,Ta iau labai svarbu formuoti teisingus darbo ius ir elgsen dirbant kompiuteriu,

mokti saugoti ir stiprinti savo ir kit sveikat . Pasidom jome k ioje ugdymohigienos srityje kompiuteri klas je ar kituose kabinetuose, kur j yra, dirbapedagogai (8 lentel ).

12

8 lentel

Pedagogo teikiamos pagalbos ugdytiniams higienos srityje da nis (%)

Da nisHigienossritys N Taip Ne Kartais

Darbo vieta(k , stalas,klaviat ra, pel ,monitorius)

992 32,8 44,8 22,5

Darbo vietosap vietimas,triuk mas,mikroklimatas,vara

992 36,3 42,4 21,3

Atstumas nuoaki ikimonitoriaus,laikysena,ergonomika

991 23,3 60,5 16,1

Darbokompiuteriutrukm

987 44,9 40,7 14,4

Kaip matome, pedagogai ne taip da nai, kaip to nor si, r pinasiugdytiniu sveikata. Kaip matome 8 lentel je, kiek da niau pedagogai reglamentuojadarbo kompiuteriu trukm . Ma iausiai jiems r pi moksleivi laikysena. Apskritaigalime teigti, kad dviem tre daliams pedagog i veiklos sritis yra labai tolima.

Pasiteiravome kaip respondentai ri kompiuterio panaudojim vairidalyk pamokose (1 pav). Dauguma respondent tai ri palankiai. Mergai jtarpe yra 41,4% daugiau nei berniuk , ta iau neigiamo po rio atvej yra daugiautarp berniuk (25%).

67,7

12,416,6

1,81,6

Teigiamas

Grei iau teigiamas neineigiamasNe ino

Grei iau neigiamas neiteigiamasNeigiamas

1 pav. Po rio kompiuterio panaudojim vairi dalyk pamokoseda nis (%).

13

Ugdytiniai yra sitikin , kad kompiuteris pagerino j pasiekimusdaugelyje dalyk , ne vien tik informatikoje. Toki atsakym da nis yra 41,8%,berniuk j tarpe yra 3,4% daugiau nei mergai . 33,8% yra sitikin , kad tai daugiaupriklauso nuo asmens geb jim , o ne nuo kompiuterio. Taip mano 61,7% mergai ir38,3% berniuk , ir tik19,4% absoliu iai ignoruoja kompiuterio reik saviugdai .

Visada svarbu inoti darbo kompiuteriu poveik moksleivi sveikatai,savijautai, nuovargiui. Darbas kompiuteriu vis dar i lieka svarbus rizikos veiksnysindivido sveikatai. iuo metu keliamas priklausomyb s kompiuteriui klausimas. Apietai buvo paklausti m respondentai. Atsakiusi taip, buvo 11,4%. I j mergai 35,1%, berniuk 64,9%. Priklausomyb s nesugeb jo vertinti 15,2%. Tai

potencial s priklausomybei asmenys. Visi ie duomenys pakankamai patikimi. Yra dudai kaip apsisaugoti nuo kompiuterio, kaip rizikos veiksnio sveikatai: kontrol ir

savikontrol . Svarbu inoti tai, kad kontrol n ra pakankamai efektyvus b das jovengti. Svarbesn yra savikontrol [18].

14

SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNI , DIRBANT KOMPIUTERIU,ANALIZ IR VALDYMAS

Prognozuojant rizikos veiksni (RV) dirbant kompiuteriu pasirei kimotikimyb , atliekama rizikos veiksni analiz ir nustatomos svarbios valdymo grandys(SVG). i sistema leid ia visapusi kai i nagrin ti ir vertinti pavojus ir rizikosveiksnius, susijusius su darbu kompiuteriu.

Mokslininkai [6] teigia, kad nepakanka , jog mes suaugusieji vaikkompiuteriniam ugdymui taikysime saugaus darbo normas, bet vaikai apie tai netne inos arba nesuvoks, kam to reikia. Svarbu, kad vaikai b informuoti apieneigiam kompiuterio poveik sveikatai ir apie b dus , kaip ma inti neigiam poveik .

tina, kad jie inot , kod l reikia elgtis b tent taip, o ne kitaip, kad suvoktu, jogpatys, o ne kiti yra atsakingi u sveikat , kad tik jie jaus neigiamas ir, ko gero,nepataisomas pasekmes teigia Gudonis ir Bytautien . Schemati kai rizikos veiksni valdym ir savikontrol (RVVS) einaie elementai [14]:

o Rizikos veiksni nustatymas ir rizikos laipsnio vertinimas(rizikos analiz )

o Svarbi valdymo grand , kuriose reikia kontroliuoti nustatytusveiksnius, pasirinkimas

o Kritini dyd , kurie parodo ar procesas yra kontroliuojamassvarbioje valdymo grandyje, nustatymas

o Sekimo sistem (monitoringo) suk rimas ir gyvendinimaso Korekcini priemoni vykdymaso Sistemos patikrinimaso Duomen i saugojimaso RVVS rezultat vie as aptarimas

RVVS sistemos kontekste terminas rizika vartojamas bet kuriamnepriimtinam kompiuterio ir vartotojo s veikos aspektui, potencialiai galin iamatsiliepti veiklos kokybei ir vartotojo saugumui, pa ym ti. N ra abejon s, kad iamekontekste galima kalb ti ir apie technologin saugum , ta iau iame leidinyjeprioritet teikiame dirban saugumui.

Rizikos analiz yra proced ra, naudojama galimai rizikai nustatyti, irvertinti jos mast ir tikimyb , tai yra jos realizavimosi galimyb .

Svarbi valdymo grandis (SVG) yra darbo kompiuteriu, jo panaudojimosistemoje vieta , veiksmai, darbo organizavimas ir procesas, aplinkos parametraikurie gali b ti kontroliuojami, siekiant suma inti rizik ar jos i vengti. Reikiapa ym ti, kad valdymas tai technini , organizacini , socialini , pedagogini ,psichologini , ekonomini , juridini , ergonomini , biologini ir kitoki proces ,veiksm panaudojimas siekiant optimali rezultat . Rizikos analiz naudojama tam,kad nustatytume, kuri kontrol s grandis ar jos sritis yra lemiama. Savaime ai ku, kadrizika su dideliu pavojumi yra nepageidautina ir i grandis turi b ti kontroliuojama irvaldoma. Grandyje rizika gali b ti pa alinta arba suma inta.

Kritin s ribos yra nepriimtinos RV reik s ir charakteristikos, kur josbeb i matuotos ar stebimos. Monitoringas yra SVG efektyvumo tikrinimas. josud ti eina sistemingas steb jimas, matavimas, duomen fiksavimas ir vertinimas.Tam tikslui galima panaudoti i orinio audito (steb jimo) elementus.

Sukuriama kontrol s sistema, susidedanti i reguliaraus valdymo irpagalbini priemoni , tuo atveju, jeigu SVG kontrol sutrikt . Parengiamas RVVSsistemos darbo planas ir rezultat registravimo sistema, kaip atlikto darbo

15

patvirtinimas. Diegiant sistem yra svarbus vis sistemos dalyvi : pedagog ,moksleivi , ugdymo staigos administracijos s moningumas, naujausios informacijosapie darb kompiuteriu ir jo rezultatus gavimas ir panaudojimas praktiniame darbe irkt. diegus sistem pereinama nuo galutini rezultat kontrol s prie prevencin sveiklos kontrol s, tame tarpe sveikatos ir gyvensenos (gyvenimo /life skils)kontrol s. Tai leid ia panaudoti efektyvesnius ir saugesnius darbo kompiuteriumetodus, u tikrinan ius ne tik asmens ar kolektyvo saugum , bet ir saugesn vaikyst ,paauglyst , jaunyst , produktyvesn subrendusio am iaus period ir laiming senatv ,nes iandien m egzistencija be informacini technologij ir kompiuterio visgyvenim ne sivaizduojama.

RV tyrimus gali atlikti asmuo kuris naudojasi kompiuteriu arbamultidisciplinin grup sudaryta i kompiuteri specialist ir visuomen s sveikatossrities specialist . Kiekvienas tokios grup s narys turi tur ti speciali ini apieRVVS sistem . grup inicijuoja vadovas ar atsakingas u kompiuteri prieasmuo arba informatikos specialistas.. Bet kuriuo atvej ie asmenys grup je privalo

ti. Grup je turi b ti ir paslaug vartotojai. Der apsiriboti 3-5 asmen grupe,ta iau esant reikalui j gali b ti konsultantais kvie iami ios srities specialistai.RVVS grup gali b ti kuriama ir kompiuteri klas je. Moksleiviai, klas s aukl tojasir net t atstovas gali b ti grup s nariai. Grup s vadovas organizuoja grup s veikl ,vadovauja pasitarimams, diskusijoms, sekretorius turi visk protokoluoti. Grupnuosekliai i nagrin ja visas u duotis, apra ytas emiau. Grup s i vadosapibendrinamos RVVS duomen urnale (1 priedas).

Pirma u duotis: Rizikos veiksni nustatymas

Grup privalo i nagrin ti pagrindines darbo kompiuteriucharakteristikas, atsi velgiant RV. Svarbiausios charakteristikos b ios:kompiuterizuotos darbo vietos sveikatos aplinka ir ergonominiai aspektai namuose,informatikos kabinete, klas je, auditorijoje ir t.t.; darbo procesas ir turinys; dalyviai:moksleiviai, pedagogai, t vai ir kt. Apib dinant galimus RV ir j pavojingumo laipsn

tina numatyti socialinius, edukacinius, sveikatos ir higienos tyrimus. Jie efektyv stuomet, kai yra profesional s ir priimtini ios srities paslaugos teik jui ir gav jui, t.y.visos alys dalyvaujan ios RVS turi b ti suinteresuotos tuo. Pavyzd iui, gali b tivertintas informatikos kabineto, kompiuterizuotos darbo vietos namuose, klube ar

svetain je teikian ioje ias paslaugas, mikroklimatas, v dinimo efektyvumas,ap vietimas, baldai, darbo organizavimas ( Lietuvos Higienos norma HN 32 [13] ; 2priedas), kompiuterizuotos mokymo(si) vietos rengimo reikalavimai mokyklojepateikiami 3 priede (Lietuvos higienos norma HN 21, [11]), mokykloje pamoktvarkara tis, ugdymo modelis, pedagoginis personalas bei didaktikos elementai ir t.t.,ta iau tuo turi b ti suinteresuota administracija, paslaug teik jai ir gav jai,mokykloje - pedagog kolektyvas, ugdytiniai ir j t vai.

Antra u duotis: Svarbi valdymo grand nustatymas

Vartotojas ar grup , tur dami gerai parengt darbo schem , privalonustatyti tas vietas kur RV gali kilti. Pasitelk specialistus privalo i nagrin ti vis ardal darbo kompiuteriu tarpsnio ir kiekvienam RV bet kurioje grandyje (pamoka,pamok ruo a, laisvalaikis, nar ymas internete, pramogos ir t.t.) atsakyti iuosklausimus:

16

o Ar ios grandies RV yra i orin s kilm s ar vidin s, ar jis galipasiekti nepageidautin lyg ?

o Ar grandies modelis yra optimalus, u tikrinant jo saugum ?o Ar vartotojas, kaip grandies dalyvis saugus?o Ar saug s kiti dalyviai?o Ar ugdymo procesas u tikrina ir palaiko kontrol s ir

savikontrol s s lygas, kad RV nepasiekt pavojing lygi ?Kiekviename proceso etape vartotojas ar grup privalo i nagrin ti

galimo nukrypimo nuo normos pasekmes, ar tokios pasekm s gal b tinepriimtinos ir kokia yra galimyb , kad tai atsitiks. Be to, grup privalo numatyti RVtolimesnes pasekmes t.y. b tinas ne tik taktinis bet ir strateginis m stymas. Jeigu RVanaliz s metu i ai ja, kad sunku valdyti atskir veiksn konkre ioje grandyje, tairei kia, kad veiklos modelis privalo b ti pakeistas taip, kad tos grandies ar jojeegzistuojan RV prielaid neb . Pvz. IT dalykas, informatikos pamoka, kuriojekyla pastov s konfliktai tarp pedagogo ir ugdytini . Grup savaranki kai arpasikvietusi specialist (mokyklos psicholog , socialin pedagog ) analizuoja ar isRV - i orin s ar vidin s kilm s t.y. ar j takoja s lygos, kurios yra u klas s rib ar jisyra vidin s kilm s ir j provokuoja nekompetentingas pedagogas, provokatoriusugdytinis, ar j grup ir ar tai gali pasiekti nepageidaujam lyg konfliktuojanasmen agresyvius veiksmus, psichin s ar fizin s sveikatos sutrikimus, ar saug s kitiugdymo modelio informatikos pamokoje dalyviai, ar mokyklos administracija, klas svadovas u tikrino ir sudar s lygas io konflikto prielaid kontrolei ir savikontrolei,kad jis neperaugt nepageidaujam lyg , pvz. informatikos mokytojo atestacija ?

Tre ia u duotis: Kritini rib nustatymas

SVG gali b ti konkreti darbo kompiuteriu faz , vieta, veiksmas,didaktikos elementas, pavyzd iui:

- konkreti kompiuterio aplinkos sritis: darbastalis,vaizduoklio, klaviat ros, procesoriausergonominis i stymas, ap vietimas,mikroklimato parametrai, k ir t.t.;

- konkretus darbo kompiuteriu etapas: konkretusveiklos pob dis: u duo sprendimas,informacijos paie ka internete, pramogos ir t.t.;konkretus darbo laikas: valanda, savait s diena,mokslo met tarpsnis ir t.t.;

- konkre ios vartotoj (pvz. moksleivi , pedagog )individualios savyb s: sveikata, veiklosstereotipai ir fizinis bei protinis darbingumas,charakterio bruo ai, pom giai, geb jimai,intelektas, asmens higienos iai, laikoplanavimo iai ir t.t.;

- konkreti t , glob taka vaikui, kai jis dirbakompiuteriu, jo veiklos efektyvumui ir josaugumui;

- vietimo plan , program , teis s akt poveikis;- konkretus vartotojo veiklos ir poilsio re imas, jo

elementai, konkreti vartotojo socialin aplinka irt.t.

17

Grup privalo nustatyti kontrol s sistem ir kontroliuotinus rodiklius bei ribines reik mes, kurios garantuot SVG kontrol . Ribine reik me laikomas toks

jos dydis ar forma, kuris skiria priimtin lyg nuo nepriimtino kiekvienai SVG. Galiti nustatomi grie tesni reikalavimai, kad b ti tikriems, jog ribini reik mi bus

visuomet laikomasi. Tai pateikiama 9 lentel je, kuri iliustruoja, kaip gali b ti pildomaduomen forma.

9 lentelRVVS ugdyme duomen lapas

SVG RV Valdymopriemon s

SVGparametr

ai

Kritins ribos

Tikslis

reiks

Monitoringas

Korekcin spriemon s

Informatikoskabineto

mikroklimatas

Temperat ra

Orojud jimogreitis

Santykindr gm

Administracijos, kio

tarnybos,informatikos irkit mokytoj

mokymas

Administracijos, kiotarnybos,informatikos irkit mokytojmokymas


iluminiskomfortoaplinka



ildymo

sezonu< 17C° >27C°

iltuoju metlaikotar

piu<17 C°

> 29C°

altuoju metlaikotarpiu<0,02m/s >0,3m/s

iltuoju metlaikotarpiu<0,1m/s >0,6m/s<30%>80%

ildymo

sezonu20C° -

24 C°iltuoj

umetlaikotarpiu23 C°- 25C°

altuojumetlaikotarpiu0,05m/s 0,1m/s

iltuojumetlaikotarpiu0,15m/s 0,5m/s40%-60%

Mikroklimato duomen

registras

Mikroklimato duomenregistras

Mikroklimato duomen

registras

altuojumet

laikotarpiuildymo

reguliavimas,orini sienir pavir

ilumin svar os

didinimas,dinimas,

apranga, orokondicio-navimosistem

taikymas.

Efektyvesniventiliacini

sistemprojektavimas

ildymoreguliavimas,oro kondicio-

navimosistem

taikymas

18

Informatikoskabinetoap vieta

Nat ralusap vietimas

Dirbtinisap vietimas

Darbo stalopavir iausbendroap vietimoap vieta

Vaizduoklio ap vieta




NAK(Nat ralau

sap vietimokoeficient

as)K

viesoskoeficient

as)

W/m²

Lx

lx

< 1,4% >3,0%

< 1,2 >1,6

Kaitriniam< 20W/m²Liuminescenciniam<48

W/m²

ra

ra

1,5%-2,0%

1/4 -1/5

Kaitriniam20W/m²Liuminescenciniam 48W/m²

ne<300ne>500

ne<100ne>250

Ap vietimoduomenregistras




Nat raliaiviesai laid

patalpospavirprojektavimasir prie ra

Ap vietimoaltini

prie ra irkorekcija

Ap vietimoaltini

prie ra irkorekcija

Ap vietimoaltini

prie ra irkorekcija

Kiti aktual sSVG RV

Pvz.triuk mas,vibracija,spinduliuot ,vartotojo irkompiuterio

saja ir t.t.r. HN 32,

2 priedas

Ketvirta u duotis: Sekimo/ monitoringo sistemos suk rimas

Turi b ti sukurta monitoringo sistema, kuri apr pt informacij apiekonkre ugdymo, paslaug sistem ar jos strukt rin element tam, kad u tikrintjos kontrol , t.y., kad sitikint , jog laikomasi aplinkai, dalyviams, procesui ir t.t.nustatyt kriterij . Tai iliustruojama 9 lentele, kuri nurodo SVG (kas tur b ti

19

kontroliuojama kiekvienoje su RV susijusioje ugdymo grandyje). Steb jimo metodaiprivalo b ti greiti, efektyv s, informatyv s. Pavyzd iui, tam, kad vertintimikroklimato ilumos komfort nepakanka klas je ar darbo vietoje tur ti termometr ,

tini prietaisai oro jud jimo grei iui (anemometras, katatermometras), santykineidr gmei (psichrometras) matuoti. Juos turi aplinkos tyrim laboratorijos, pvzVisuomen s sveikatos prie ros centr laboratorijos. Galima kviestis j specialistus.Visi sistemingai ar atsitiktinai registruojami rezultatai tur b ti saugomi valdymui,vidiniam ir i oriniam auditui, tendencij analizei, RV prevencijos priemoniefektyvumui nustatyti.

Penkta u duotis: Korekcini priemoni vykdymas

Kada kritin s ribos yra pa eid iamos, nekontroliuojama situacija turiti nedelsiant i taisyta ir privalu imtis sekimo priemoni . Jos turi b ti grup je

aptartos ir sura ytos 9 lentel je. Pavyzd iui, SVG aplinkos temperat ros rodiklisdarbo aplinkoje yra 14 Cº. vertinama centralizuoto ildymo sistema ir kiti veiksniai(pvz., pernelyg aktyvus v dinimas iem ) galintis takoti aplinkos temperat rossuma jim . Esant reikalui informuojama administracija, lygiagre iai imamasiiluminio diskomforto prevencijos priemoni , kad pana s atvejai nepasikartot . Jei

dirbama ne grup je, o individualiai, pvz. namuose, rekomenduojama susikurtiindividuali sekimo sistem ir pasir pinti savo saugumu.

ta u duotis: Sistemos patikrinimas

Tinkamai atlikus RVVS tyrimus sudaromas potenciali rizikos veiksniir juos atitinkan SVG s ra as. Kartu kiekvienai SVG nustatomos leistinos ribos irsekimo b dai. Pats faktas, kad individuali sistema yra parengta pasitarus suspecialistais, o grup je gerai apsvarstyta ir visos s vokos tiksliai apibr tos darneu tikrina jos efektyvaus funkcionavimo. Koks nors RV ar SVG gali b ti praleista(pvz. i orinio triuk mo faktorius), arba blogai parinkta kuri nors poveikio priemon ,arba netinkama sekimo priemon (neb tina matuoti centrinio ildymo radiatoritemperat ros kiekvienoje patalpoje, gal pakaks vertinti termofikacinio vandenstemperat ). Taigi, patikrinimas RVVS koncepcijoje turi savus privalumus. Taisavoti kas vidinis sistemos auditas. jo sud eina RVVS sistemos per ra, tyrimir test panaudojimas sekimo sistemos rezultatams patvirtinti, ugdymo dalyviatsiliepim , nuomoni , kritini pastab vertinimas. RVVS turi garantuoti darbokompiuteriu kokyb turint mintyje vis dalyvi : vartotoj ir paslaug teikvisapusi saugum .

Septinta u duotis: Duomen saugojimas

Duomen saugojimas yra ypatingas RVVS sistemos elementas. Jistikrina, kad informacija, surinkta sistemos k rimo, modifikavimo ir veikimo metu,

bus prieinama ne tik informatikos mokytojui, bet ir ugdytiniams, kiekvienamvartotojui ir ja besidomin iam pvz., dalyko, socialiniam pedagogui, sveikatos

20

specialistui, t vams. Tai garantuoja sistemos ilgalaiki kum . Protokolin jemed iagoje turi b ti paai kinimai, kaip buvo parinktos SVG, vykdoma kontrol ,pateikti sistemos pakeitimai, j efektyvumas, registruoti duomenys, neatitinkantysreikalavim .

tunta u duotis: RVVS rezultat vie as aptarimas

Jei darbas kompiuteriu yra ugdymo strukt rin dalis, labai svarbu vie aiaptarti savikontrol s rezultatus. Ugdymo dalyvi (ugdytiniai, ugdytojai: aukl tojai,pedagogai, t vai, kiti eimos nariai) ir ikimokyklin staig , mokykl , kit ugdymoinstitucij supan ios bendruomen s, savivaldos administracijos, sveikatos specialist ,nuomon s, kritin s pastabos pad s tobulinti RVVS sistem . Vie o aptarimo b dai gali

ti vair s pvz. rezultat skelbimas iniasklaidoje, atvira diskusija ugdymo staigoje,visuomen s sveikatos prie ros tarnyboje, bendruomen s sveikatos taryboje,savivaldyb s sveikatos biure, seminaruose, konferencijose, renginiuose ir t.t. Svarbusavikriti kai vertinti informacij ir j panaudoti savikontrol s tobulinimui ir geresnirezultat siekimui.

Kada diegti RVVS?

Teori kai RVVS sistema diegiama modeliuojant veikl . Priepasirenkant veiklos model reik numatyti galimas SVG ir jose RV. Be abejon smodelio pasirinkimas bus susij s su tam tikra aplinka, dalyviais, veiklos turiniu.Privalome inoti ne tik keliamus iai veiklai reikalavimus, bet ir t visum kurioje jieformuojami. Prad prad ia materialin baz ir geras programos projektas. Jis turiatitikti ne tik iuolaikin s vietimo sistemos tikslus, bet ir iuolaikines technologijas.Pagrindinis tikslas, kaip nurodo Lietuvos vietimo reformos gair s [15], sietinas susiekimu laiduoti kuo visapusi kesn mogaus fizini , psichini ir dvasini galipl tot (prisiminkime sveikatos apibr im : sveikata visapusi ka asmens irvisuomen s fizin , psichin ir socialin gerov ), sudaryti s lygas atsiskleisti joindividualybei, pa adinti nor tobul ti, ugdyti savo asmenyb , atsidavusi gimtajaikult rai ir bendra mogi kosioms vertyb ms.

Taigi jau projektiniame informatikos kabineto, darbo vietos, darboproceso variante der pamastyti apie RVVS sistemos pritaikym numatant galimusRV ir j prevencijos galimybes. Pavyzd iui, pasirinkdami architekt projektui rengti,privalote sitikinti jo kompetencijomis sanitarijos, higienos ir sveikatos sutrikimprofilaktikos srityse. Statybos norm ir taisykli inojimas dar neatskleid iakompetencij sveikatos srityje. Projektiniame variante analizuosite ne tik busimugdymo program , bet ir numatysite administracin pedagogin personal ir ianeapsieisite be RVVS sistemos, nuo to priklausys ugdymo projekto s km irpaklausa.

Sekantis RVVS sistemos pritaikymo etapas susipa inimas su jauegzistuojan iais, pana iais projektuojam profil , variantais. Tai pad s i vengtiklaid , kuri d l vairi prie as nesugeb jo i vengti veikianti sistema. Taivadinamojo eksperimento RVVS sistema. Daugeli atvej tai pasiteisina praktikoje,bandant nekartoti padaryt klaid . Gal gale tame gl di ir ekonominissuinteresuotumas kam daryti klaidas u kuri taisym v liau reik s mok ti.

Paskutin RVVS sistemos diegimo galimyb jau esan iomis ugdymolygomis, esan ioje ugdymo programoje, su esan iais ugdymo dalyviais. Dar ne

21

lu, ta iau ekonomi kai tai ves prie papildom s naud . Manome, kad norintgyvendinti bendra mogi ja prasme ugdymo tikslus s naudos pasiteisins. RVVS

tina atlikti ir prie bet kokius ymesnius ugdymo grand poky ius, taip galimavengti daugelio problem ir laiku pritaikyti prevencines priemones.

Darbo kompiuteriu, ugdymo informatikos kabinete RVVS sistemaLietuvoje valstybiniu mastu n ra diegta, tod l si loma sistema gali b ti tobulinama.

Atlikus RV analiz , b tina sukurti sistem , kuri pad sekti RV ir jveikiamo objekto( ) s veik , t.y. valdyti susiklos iusi situacij .

RV valdymas yra ne kas kita, kaip j kontrol , stabilizavimas,pa alinimas arba suma inimas iki priimtino lygio. Labai svarbu i skirti svarbesnesvaldymo grandis ioje veiklos sistemoje ir tik tada analizuoti RV. ia galimi vair svariantai. J pasirinkti rizikos veiksni savikontrol s tikslai lems grand

skyrim . Teori kai reik apr pti vis ugdymo sistem , ta iau tai padaryti sunku irtenka apsiriboti tomis veiklos sritimis kurios labiausiai takoja ugdytini sveikat ir jsaugum . Tam, kad pasakytume ar dirbant kompiuteriu yra SVG, tyrim grupprivalo atsakyti iuos 2 klausimus:

1 klausimas. Ar manoma, kad nagrin jamas rizikos veiksnys dirbantkompiuteriu vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG

Jeigu taip, tai: 2 klausimas. Ar edukacin aplinka, darbo procesas ir turinys, dalyvi

(vartotoj ) individualios savyb s, fizin organizacin aplinka pa alins RV ar suma ins iki priimtino lygio?

NE TAIP Ne SVG Jeigu ne tai:

Edukacin aplinka d l rizikos veiksnituri b ti vertinama kaip SVG.

Tam, kad pasakytume ar darbo procese yra SVG reikia atsakyti tuospa ius klausimus:

1 klausimas. Ar manoma, kad nagrin jamas rizikos veiksnys darboprocese vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG


individualios savyb s, fizin organizacin aplinka pa alins RV ar suma ins j ikipriimtino lygio?

NE TAIP Ne SVG Jeigu ne, tai:

Darbo procesas d l rizikos veiksni turi b ti vertinamas kaip SVG.

Tam, kad pasakytume ar darbo turinyje yra SVG reikia atsakyti tuospa ius klausimus:

22

1 klausimas. Ar manoma, kad nagrin jamas rizikos veiksnys darboturinyje vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG




darbo turinys d l rizikos veiksni turi b ti vertinamas kaip SVG.

Tam, kad pasakytume ar proceso dalyvi individualios savyb s yra SVGreikia atsakyti tuos pa ius klausimus:

1 klausimas. Ar manoma, kad nagrin jamas rizikos veiksnys ugdymo,darbo procese vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG


individualios savyb s, fizin , organizacin aplinka pa alins RV ar suma ins j ikipriimtino lygio?


Ugdymo dalyvi individualios savyb s d l rizikos veiksnituri b ti vertinamos kaip SVG.

Tam, kad pasakytume ar fizin je, organizacin je aplinkoje yra SVGreikia atsakyti tuos pa ius klausimus:

1 klausimas. Ar manoma, kad nagrin jamas rizikos veiksnys fizin jeorganizacin je aplinkoje vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG

Jeigu taip, tai: 2 klausimas. Ar edukacin aplinka, ugdymo procesas ir turinys, dalyvi


NE TAIP Ne SVG Jeigu ne, tai:Fizin , organizacin aplinka d l rizikos veiksni turi b ti vertinama kaip SVG.Paliet me visas darbo kompiuteriu RVS sistemos sritis neatsitiktinai.

Nor jome parodyti kad tiek pla iose, tiek siauresn se SVG analiz s seka tokia pat.

23

Reikia stengtis SVG kaip manoma daugiau susiaurinti, tuomet savikontrol srezultatai bus geresni. B tinas analiz s nuoseklumas pvz. darbas kompiuteriu fizin aplinka mikroklimatas altasis met periodas aplinkos temperat ra.Baigiamasis temperat ros, kaip RV nagrin jimas bus toks:

1 klausimas. Ar manoma, kad darbo vietos aplinkos temperat raaltuoju met periodu vir ys priimtin lyg ?

TAIP NE Ne SVG

Jeigu taip, tai: 2 klausimas. Ar fizin , organizacin aplinka pa alins

RV ar suma ins j iki priimtino lygio? NE TAIP Ne SVG Jeigu ne, tai:Fizin , organizacin aplinka d l io rizikos veiksnio turi b ti vertinama kaip SVG.

Taigi, jeigu atsakymas antr klausym yra neigiamas (NE), taitemperat ra turi lemiam reik dirban iojo savijautai ir sveikatai, tod l rogesruo iame vasar . Numatome ( r. 9 lentel ) valdymo ir korekcines priemones, gal

t net tokiame lygmenyje, kad ioje patalpoje negal s vykti ugdymo procesas.Korekcin s priemon s gali tik laikinai pa alinti RV, tod l laikin b kl , kai neveikiarizikos veiksnys, iuo atveju netinkamas temperat ros re imas, reikia stabilizuoti, t.y.visi kai pa alinti RV.

Galima taikyti ir supaprastint semikvantitatyvin rizikos veiksnianaliz :

SVG Nr. RV Gr sm Rizika T P T×P

Prio

rite

tas SRV Prevencijos

priemon s

MikroklimatasInformatikoskabinetasAdaptacijosperiodas

1 ematemperat ra

sit susiadaptacijaMenkas

dinimasemas

protinisdarbingumas

Per alimas 3 5 15 1 + AprangaVeiksmaididinantyspatalpostemperat

Ap vietimasInformatikoskabinetasAdaptacijosperiodas

2 Nepakankamasnat ralusap vietimas

sit susiadaptacija

emasprotinisdarbingumas

Regospatologija

2 2 4 2 + Dirbtinisap vietimas

24

T tikimyb , matuojama nuo 1 iki 5. 1 rei kia ma tikimyb , o 5 didel .

P pasekm s, 1 ma iausios pasekm s ugdytiniui, asmeniui, o 5 did iausios.

Prioritetas rei kia RV rang pagal vert T×P. Pirmenyb visadateikiama RV surinkusiam daugiausiai ta , nes jo pasekm s rim iausios.

SRV (svarbus rizikos veiksnys) nurodo, ar RV yra svarbus ar ne.

Svarbesn s makrovaldymo grandys formaliajame ugdyme:§ Ugdymo staigos pasirinkimas;§ Pri mimas ugdymo staig ;§ Informatikos kabineto ir kompiuterizuotos darbo vietos rengimas;§ Mokymo(si) kr vis;§ Individualios savyb s, kaip svarbi valdymo grandis (spec. poreikiai, sveikata ir

t.t.);§ Adaptacijos ugdymui tarpsniai;§ Vaiko raidos rizikos periodai;§ Egzamin laikotarpis ir kt.

Kiekvienoje svarbioje makrovaldymo grandyje aptiksime svarbimikrovaldymo grand . Pavyzd iui, ugdymo staigos pasirinkimo makrovaldymograndis. Renkantis ugdymo staig mus domins ugdymo kokyb , s lygos, pedagogai,maitinimas, kaina (jei privati ugdymo staiga) ir t.t. Ta iau reik pasidom ti kokiaskompiuterines technologijas, programas naudoja ugdymo staiga, kaip pla iai josdiegtos ugdymo turin , ar j turimas kompiuteris ir jo programos der s su ugdymostaigoje esan ia kompiuterine technika ir programine ranga. Ir tik v liau teks

analizuoti rizikos veiksnius. Tam ir b tina savikontrol s sistema. Niekas to u musnepadarys tai m , savikontrol s u davinys, nes iose grandyse tik tini stipriaiveikiantys rizikos veiksniai ir vienas i j kompiuteris.

25

SVARBESNI RIZIKOS VEIKSNI PROFILAKTIKOSGAIR S DIRBANT KOMPIUTERIU

Mokyklos, nam , svetain s ir t.t. kompiuterizuotoje darbo vietoje jus veikiadaug vairiausi veiksni . Vieni i j indiferenti ki, kiti kenksmingi (RV), dar kiti turiteigiam poveik m organizmui, gyvensenai ir t.t. J poveikis, beje, yraindividualus ir priklauso nuo asmens konkre savybi : am iaus, lyties, sveikatos,pom gi , geb jim , emocij ir daugelio kit savybi . Jei darbo kr vis yra per didelis,o moksleivio galimyb s menkos atsiranda organizme diskomforto rei kiniai.Pirmiausia visa tai lokalizuojasi atskirose sensorin se ir motorin se funkcin sesistemose, kuriose pradeda vyrauti slopinimo rei kiniai. Jie ple iasi, asocijuojasi ir

liau virsta sisteminiu nuovargiu, kuris gali peraugti pervargim ir gilesniussveikatos sutrikimus.

Darbas kompiuteriu labiausiai veikia:1. Reg2. Laikysen3. Psichik

Dirbant kompiuteriu labiausiai vargsta akys. Svarbiausias RV akinuovargiui, pervargimui, o v liau ir regos sutrikimams yra per ilgas darbaskompiuteriu. Akimis sekame vaizduoklio ekrane ir klaviat roje esan ius simbolius, otai reikalauja didel s aki ir regos analitin s sistemos tampos. Be to, nema aireik s iems procesams turi nepakankamas ekrano ry kumas, mirg jimas, jopad tis, blogas darbo vietos ap vietimas, reg jimo sutrikimai ir nepakankama jkorekcija, netaisyklinga laikysena [11;13] ir kiti RV.

Laikysenos RV da niausiai susij su ergonomi kai netinkamai rengtadarbo vieta, dideliu statiniu kr viu ir veiklos monotonija ( nuolat pasikartojantysjudesiai). Nema a diskomfort sukelia nuolatinis liemens raumen sitempimas,spazmai, aplinkos vizualiniai stresoriai (rei kinys, kai esame kit stebimi).

Psichikos RV mokykloje, namuose, aidim svetain se ir kitur turipana ir skirting bruo . Mokykloje da niau susiduriama su nerimu ir baime d lnesusidorojimu su u duotimis, klaidomis, prieinamumo, priklausomybe nuo pedagogokompetencijos, charakterio, elgsenos. Mokykloje per pamok da nai pritr ksta laikomed iagai sisavinti, nesuformuojama motyvacija veiklai. Namuose, svetain se da naisusiduriama su pernelyg dideliu kr viu akims (ilgai s dima prie kompiuterio),psichine tampa (ilgai aid iant sud tingus kompiuterinius aidimus), delinkventiniu

26

elgesiu ir m stysena, kas skatina pyk io, iaurumo ir kitus afektus. Nepatogi k nopad tis ir judesi eiga gali takoti psichin labilum ir nuovarg .

Daugum preliminari RV galime nustatyti patys, tik v liau juos b tinaaptarti su specialistais. Kelet RV si lome sid ti: labai menkas arba labai ry kusaplinkos ap vietimas; ilgai ir be pertraukos rite ekran ; labai da nai rite klaviat (spausdami bet kur klavi j fiksuojate vilgsn ); nepajuntate, kaippriart jate prie ekrano nes matote smulki element ekrane nery vaizd (pvz. 12punkt raid rift ), akys a aroja, per ti, parausta, dirbate prisimerk ; jau iatestres ; skauda galv , sprando pe juostos ir nugaros raumenis; tirpsta pla takos,rankos; dirgina aplinkinis triuk mas, sunkiai galite susikaupti, pastebite, kad ilgai

sis jote, nor tum te atsistoti, pajud ti, ta iau didel darb apimtis, atsakomybtrukdo tam; po darbo kompiuteriu jau iat s pervarg , blogai miegate, prarandatemotyvacij bendravimui su draugais, artimaisiais, tiesiog jau iate, kad jie jumsneegzistuoja, jums daug papras iau nusiusti inute mobiliuoju telefonu neipabendrauti akis ak draug b ryje.

Kad i vengtum te RV pirmiausia si lome vertinti savo laiko biud et ,nes da niausiai mes prie kompiuterio praleid iame per daug laiko.

1. Laiko biud eto fiziologijos ir higienos pagrindai

Laiko biud etas m veiklos ir poilsio strateginis planas tairacionalus vairi veiklos ir poilsio r derinimas tam tikrame laiko cikle [19]. Jofiziologin esm gl di laiko ir tam tikros veiklos s lygini ir bes lygini refleksderinime ir tampri neuropsichologini ry suformavime. I esm s tai dinaminisstereotipas s lygini ir (ar) bes lygini refleks grandin , sitvirtinusi galvossmegen iev je. Neurofiziologine prasme tai jaudinimo ir slopinimo procespusiausvyros b sena, kuri s lygoja optimali , ritmi , maksimaliai efektyvi irekonomi organizmo veikl . Tokiu b du gali susiformuoti ilga s lygini refleksgrandin , kai bet kuri ankstesn veikla tampa stimulu ir s lyginiu dirgikliu tolesneiveiklai. Ypa stereotipinei veiklai padeda susidar s s lyginis laiko refleksas. Tai labaisvarbu organizuojant darb kompiuteriu Vaikams ir paaugliams laiko refleksaisusiformuoja pakankamai greit, ta iau jie n ra patvar s. Tinkama motyvacija,teigiamas emocinis fonas ir po ris laiko organizavim dirbant kompiuteriurefleksus daro patvaresnius, ilgalaikius. Siekiant i laikyti stereotip reikia stengtisnenutolti nuo susikurto veiklos modelio, ta iau tai nerei kia, kad jis neturi tobul ti.Reikia siekti pozityvios stereotipo dinamikos.

veikl ir poils sudaro ilgesn laik trunkantys pana ios veiklos irpoilsio elementai per par . Svarbiausi j yra ie:

o Mokymas(is) apima ugdytinio veikl ugdymo(si) srityje dar elyje,mokykloje, namuose ar kitur. ioje veiklos srityje be kompiuterionei siversime.

o Papildomojo ugdymo ir visuomenin veikla: b reli , sporto sekcij ,papildomasis ugdymas meno srityse (muzika, choreografija, dail ir kt.),jaunimo visuomenin veikla ir kt. ia taip pat rasime kur pritaikytikompiuter .

o Aktyvaus poilsio ( laisvalaikio veikla aidimai, pasivaik iojimai grynameore, i vykos, ekskursijos, turizmas ir kt.) ir pasyvaus poilsio ( dienos ir naktiesmiegas, gro in s literat ros, laikra ir urnal skaitymas, muzikosklausimas, TV laidos ir kt.) formos. Kaip jums atrodo, ar ia atsiras vieta

27

kompiuteriui? Taip, J s teis s, labai daug! Daugiausia nei bet kurioje kitojesferoje.

o Mityba: pusry iai, prie pie iai, piet s, pavakariai, vakarien .o Nam ruo a, k no, drabu ir avalyn s prie ra.

Racionali veiklos ir poilsio kaita bei trukm teigiamai veikia vaik , paaugli ,jaunimo ir be abejon s brandos am pasiekusi moni fizin i sivystym , sveikat ,protin ir fizin darbingum , psichoemocin b sen .

Kad b racionaliai paskirstyta veikla ir poilsis, si lome vadovautis tokiomisfiziologijos ir higienos rekomendacijomis:

1. veikla ir poilsis paros laikotarpiui turi b ti i styti taip, kad derint sisu m organizmo bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita.Tai ypa svarbu traukiant dienotvark darb kompiuteriu;

2. veiklos ir poilsio trukm turi atitikti am , fizin i sivystym , sveikat ,protin ir fizin darbingum ;

3. racionaliai derinti tarpusavyje vairias veiklos ir poilsio r is, jelementus. Pavyzd iui, protin ir fizin darb , darb ir poils , darbkompiuteriu ir fizinius pratimus ar pan.;

4. veikl ir poils b tina planuoti ilgesniam laikui savaitei, m nesiui(strategija!);

5. laisvalaikio pob reikia pasirinkti atsi velgiant fizin i sivystym ,sveikat , pom gius, geb jimus. B kite racional s ir tvirtireglamentuodami poils prie kompiuterio;

6. siekti maksimalaus individualizavimo sudarant dienotvark ;7. sudarant dienotvark rekomenduojama pasikonsultuoti su visuomen s

ar asmens sveikatos prie ros specialistu.Tinkamai sudarytas ir vykdomas veiklos ir poilsio re imas padeda

vaikams, paaugliams ir jaunuoliams veikti problemas, kurios gali atsirasti netik fizin s bet ir psichin s raidos srityse. Problemos ugdytiniams da niausiairandasi iose psichin s raidos srityse:

§ savimon s ( sav s pa inimo, mok jimo reik ti savo jausmus irbendrauti, dirbti grup je, veikti poky ius );

§ priklausimo grupei ( bendraam grup s taka, buvimas grup snariu, draugyst , atst mimas ir praradimai. Negalia, etniniaiskirtumai ir pan.),

§ poreikiai, teis s ir atsakomyb ( m elgesio pasekm s,poreiki i siai kinimas, gyvenimas eimoje, r pinimasis kitais,sveikatos ugdymas);

§ kasdien s situacijos ( r kimas, alkoholis, pirmoji pagalba,konflikt sprendimas, savisauga, reklamos taka ir pan.);

§ rizikos situacijos ( rizikos supratimas, i gyvenimas, narkotikai,sportas, IV, seksualinis elgesys, internetas).

Sav s pa inimo, bendravimo, bendradarbiavimo, sprendim pri mimo irgyvenimo sunkum veikimo iai sustiprins veiklos ir poilsio dinamin stereotipvisose vaik , paaugli ir jaunuoli psichin s bei fizin s raidos srityse. Pavyzd iui,sprendimo pri mimo dis padeda priimti konstruktyvius veiklos ir poilsiorealizavimo ir savikontrol s sprendimus. Ugdytinis turi mok ti pats pasirinkti,nuspr sti ir savo kailiu pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo padarinius. Tadaprie pasielgdamas vienaip ar kitaip jis pirmiausia pagalvos apie galimas pasekmes,sitikins veiklos ir poilsio planavimo svarba. Gyvenimo sunkum veikimui skirtas

atsisakymo dis galina pasiprie inti bendraam ar kitokiam spaudimui vartoti

28

narkotines med iagas ir alkohol , r kyti, piktnaud iauti kompiuteriu. Tvirtas veiklos irpoilsio reglamentas, v liau virt s stereotipu, patirtis jame sustiprins ir ,galinant pasakyti NE priklausomybei kompiuteriui.

Si lome palengvinti gyvenimo sunkum veikim dienotvark s praktikumu.

2. Dienotvark s praktikumas

turite inoti dirbdami kompiuteriu apie laiko planavim irvaldym ?

Kas yra laiko planavimas ?

Tai geriausias paties vertingiausio J turtolaiko panaudojimas. Kompiuter keisite da nai.

Ligos niekada nepakeisite tokia sveikata, kokia ji buvo prie j !

Mes inome:

1. Sistem , kuri pad s jums pasiektisavo tikslus;

2. Praktines u duotis, kaip efektyviai panaudoti laik ;3. Kaip pasielgti susiduriant su kli timis.

s patys inote savo pro ius, tikslus ir dienos met kada esate budriausi,darbingiausi ir produktyviausi. B tent tuo laiku dirbsite kompiuteriu. Laikoplanavimas i tikr rei kia tai, kad j s save kontroliuojate. Tai yra b das b tilaimingesniu, siekti savo veiklos efektyvumo ir s km s.

Kod l laiko planavimasyra toks svarbus ?

Laiko planavimas yra priemon , kurios jums reikiamokykloje, namuose ir visur kitur!

Tai suteikia jums galimyb :

1.Gerinti pasiekimus mokantis, pramogaujant ir inoma, tam naudojant kompiuter , irapskritai, akademin je karjeroje;

2.Tur ti daugiau laisvo laiko ir dalyvauti jums svarbiose veiklos srityse, ne vien tik valand valandas s ti prie kompiuterio;

3.Gyventi subalansuot gyvenim , m gautis darbu ir laisvalaikiu;

4.Susidurdami su gyvenimo sunkumais gal site tvirtai kontroliuoti savo psichik , elgsen , emocijas ir darb . T jums palengvins atlikti kompiuteris, nes su juo

29

puikiai sutariate. Ar taip?

Pagalvokite! Esate sau nusikalt , nes be reikalo prarandate laik !Tai, kaip j s naudojate savo laik parodo, koks esate mogus ir kokiu norite b ti. Jeijums r pi j ateitis, tada t ri r ti laiko savikontrol - b das, kaip kontroliuoti,planuoti ir vadovauti laikui, kaip analizuoti ir valdyti rizikos veiksnius, kurie trukdotvarkyti j laik .

Ar laikoplanavimas tikrai jums PAD S ? inoma!

Jums domu, ar laiko planavimas nepavers j gyvenimo per daugsuplanuoto, monotoni ko ir nebeteiks pasitenkinimo ir j s nebegal site panorpris sti prie kompiuterio?

NE! Laiko planavimas neatima gyvenimo spontani kumo. Tai duoda laisv taigi

s galite daryti su savo gyvenimu NORITE!

s ir taip norite daug k padaryti. Ar laiko planavimas n ra dar vienaveikla atimanti i j laik ?

NE! Atvirk iai, laiko planavimas pad s jums i vengti laiko vaistymo nesvarbiems irne domiems dalykams, pad s susikoncentruoti ties jums svarbia ir tikrai b tina veikla.Ji taps labai patraukli ir domi. TU JOS LAUKSI!

30

Ar gerai planuojate

laik ?

Atsakykite iuos teiginius tam,kad suprastum te ar gerai planuojate laik .

TAIP NE1. A manau , kad kasdienis planavimas yra laiko vaistymas,

geriau j paskirsiu kompiuteriui2. Mano veiklos tikslai yra pakankamai ai s3. U duo atid liojimas iki paskutin s minut s, man yra

didel problema4. A labai gerai organizuoju savo laik5. Nor iau tur ti daugiau motyvacijos laiko planavimui6. Man lengva greitai pabaigti arba atid ti pokalb su

mon mis, kurie u suka, kai a dirbu kompiuteriu armokausi

7. mon s jau iasi laisvai lankydami mane bet kada8. A inau, kokioje veikloje svarbu susikoncentruoti, kokioje

galima atsipalaiduoti9. A siekiu tobulumo visame kame, k darau, ypa dirbdamas

kompiuteriu10. A turiu pakankamai laisvo laiko

TA KAI:Nelyginiu skai iumi pa ym ti teiginiai 1 ta kas u kiekvien TAIPLyginiu skai iumi pa ym ti teiginiai - 1 ta kas u kiekvien NE

JEIGU J S SURINKOTE:

1 - 2 ------- J s galb t gerai tvarkot s, bet galite dar geriau3 4 ------- Laik leid iate veltui5 7 ------- Laiko kontrol jums problema8 10 ------- j s esate ant chaoso ribos. Skaitykite toliau!

Kur dingsta

laikas ?

Kol prad stei planuoti laik , jums reikia su inoti kai j leid iate dabar.

31

tai kaip galite tai i siai kinti :

REGISTRUOKITE LAIK !Skamba kvailai? Visai ne!

o Ne iokit s u ra knygut kur beeitum te. Kas 15 min. u sira ykite k darote.o sira ykite k veikiate ia pat, tai darydami. Nelaukite ir neatid liokite!o Laik registruokite vis savait . Galite susikurti kompiuteryje tam tikslui byl .

VERTINKITE REZULTATUSTai smagiausia dalis!Per velkite laiko biud et ir paklauskite sav s:

o Ar padariau visk k tur jau?o Ar skub jau, kad susp iau visk atlikti?o Ar veikiau visas kli tis?o Kokie asmeni ki pro iai neleido pasiekti tiksl ?o Kokiu dienos metu buvau produktyviausias? Kokiu ma iausiai produktyvus?

analizuokite tobul laiko biud et :

7:00 Keliuosi7:15 Mank tinuosi, prausiuosi7:30 Pusry iai7:45 I einu mokykl8:00 Pirmoji pamoka, negaliu susikaupti8:15 Dirbu8:30 Dirbu8:45 Kalbu su suolo draugu9:00 Pertrauka, aid iu lauke9:15 Antroji pamoka, dirbu9:30 Dirbu9:45 Dirbu10:00 Pagaliau pertrauka, lstu10:15 Tre ioji pamoka, dirbu10:30 Pagaliau ir mokytoja pasteb jo, kaddirbu10:45 Dar stengiuosi dirbti, pilvas neduodagyventi11:00 Pagaliau valgau11:15 Persivalgiau, ilsiuosi11:30 Ketvirtoji pamoka, taip norisi miego,gaila, kad ne fizinis11:45 Atsakin ju prie lentos, nelabaipavyko12:00 Nusira in ju nuo draugo u davin

12:15 Pagaliau pertrauka, gal pab gti ipamok12:30 Sukaupiau vali ir s iu penktojepamokoje12:45 Kaip ne domu ir dar saul vie ia13:00 Pagaliau rodo film , pamiegosiu13:15 Galu gale baig si pamokos, einunamo13:30 Ilsiuosi, nuvargau13:45 Laikas pietauti14:00 Skaniai mama gamina14:15 O dabar pogulio14:30 Turb t sapnavau, kad trimestrematieka i ved 3

14:45 Tebesapnuoju, kad ir su chemija taspats.15:00 Einu lauk , gal palengv s, pa aisiusu draugais15:15 Labai smagu15:30 Pradeda lyti, laikas namo15:45 riu nauj multfilm16:00 Oi! Laikas ruo ti pamokas16:15 Visai pamir au savo draugkompiuter !Na dabar tai s siu...20: 31 OHO....

Kitas ingsnisPASIDARYKITE I SAM S RA K PLANUOJATE DARYTI.

Padalinkite j :

32

TVIRTUS SIPAREIGOJIMUS

Tai u duotys, kurias turite padaryti tiksliu laiku susitikimai, treniruot s,susirinkimai ir t.t. Kiti pavyzd iai skaitant:

o Pamokaso Miego Valgo Darb kompiuteriu

LANKS IUS SIPAREIGOJIMUS

Tai yra sipareigojimai, kuriuos galite planuoti patys. Pavyzd iui:

o Darbas bibliotekojeo Nam darbaio Visuomenin veiklao Laikas skirtas draugamso Aktyvus ir pasyvus poilsiso Pramogavimas kompiuteriu

TIKSLIAI NAUDOKIT S S RA U

SIRA YKITE!

Sura ykite visk , k turite padaryti. Kol s ra as nebus sudarytas darbai,kuriuos turite atlikti , yra netinkami atlikimui!

ATNAUJINKITE S RA

Kiekvien dien i braukite punktus, kuriuos atlikote ra ykite naujus!

DABAR TAI KAS SVARBU( ir kas ne!) Tai yra raktas, pad siantis jums pasijusti

savaranki kiems ir nepriklausomiems

NUSTATYKITE PRIORITETUS!Savo Darb s ra e, kuriuos turite padaryti nurodykite prioritetus. Prie kiekvien

duot pa ym kite raid ar skai , nurodydami jos svarb . Taip apsistosite ties:

33

o PRIORITETAIS:Darbai turi b ti atliekami neatid liojant

o PRIORITETAIS:Darbai, kurie gali palaukti, kol bus atlikti

sipareigojimai

o PRIORITETAIS:Nelabai svarb s darbai, galima lukter ti

NAUDOKIT S S RA U

Pasi kite j ! Sekite juo!

SUTILPKITE LAIK

Planuokite laik taip, kad atliktum te prioritetus.

MOKYKIT S PLANUOTI

Planavimas leis jums pasirinkti geriausilaik aidimams ir darbui. Tai pad s jumsvadovauti savo laikui. mon s, kuriemssekasi - tai ino, ir planuoja laik !

Pirmadienis, rugs jo 15 d.8:00-14:00 Mokausi mokykloje, nepamir ti

matematikos ir chemijos15:15 Susitinku su Jonu d l turistinio ygio

tadien 16 :00 Pasiruo ti informatikai

KAIP PLANUOTI?

NAUDOKIT S PLANAVIMOVADOVU

Nusipirkite arba pasidarykite savo savaitin vadov . Suplanuokite pagrindiniusvykius, projektus, terminuotus darbus. Ir nepamir kite, juk tam turite kompiuter !

34

PADALINKITE IR VEIKITE

Padarykite savo darb vykdomu. Padalinkite stambias u duotis kelet smulkesnidali ir u baikite darbus laiku.

KONCENTRUOKIT STIES TIKSLAIS

Nepasimeskite tarp didesni darb ir tiksl . inokite savo ateities tiksl !

INOKITE SAVO GERIAUSI , DARBINGIAUSILAIK !

Jei esate toks, kaip dauguma moni , j s tikriausiai m gaujat s tuo dienos laiku, kadajau iat s geriausiai. Kada yra tas laikas?

AKTYV S, DARBINGILAIKOTARPIAI

Pirmadienis

o Turite daugiausia energijoso Jau iat s produktyviausiuo stote geriausiai

Tarp valand :

00:00 00:00

PASYV SLAIKOTARPIAI

Pirmadienis

o Greitai nusilpstateo Turite ma iausiai energijoso Ma iausiai jautr s pavojams

Tarp valand :

00:00 00:00

DARYKITE TAI, KAS TINKAMIAUSIADARBINGU LAIKOTARPIU

35

Planuokite dirbti ties prioritetais geriausiu laiku. Planuokite ma iaureikalaujan ias darbo ar ma iau reik mingas u duotis pasyviu laikotarpiu.

KONTROLIUOKITE TRUKD IUS

TRUKD IAI GALI ATIMTI DAUG LAIKO

Da niausiai pasitaikantys trukd iai:

o Lankytojai, sve iaio Triuk maso Telefono skambu iaio susikurtos pramogos:

1. aidimai kompiuteriu2. inu siuntin jimas3. plepalai internete ir t.t.

o alingi pro iai pvz.kymas

Bet j s juos gali kontroliuoti.tai kaip:

TUR KITE SAVO PASTOVI DARBO VIETNaudokit s ramia, gerai izoliuota vieta darbui, mokymuisi. Jums lengviau bussusikaupti, susikoncentruoti ties pasirinkta veikla. Skaitykla bibliotekoje da niausiai geriausias variantas.

PLANUOKITE VISUOMENIN LAIKs pasieksite puiki pusiausvyr tarp darbo ir poilsio, inodami, kad skyr te

pakankamai laiko abiem.

MOKITE PASAKYTI NEkite atkakl s. Mandagiai, bet tvirtai leiskite savo draugams ir telefonu

skambinantiems suprasti, kad esate u si s. Lygiai taip pat, ne planuotu laiku,nes skite prie kompiuterio.

KONTROLIUOKITE PRAMOGAS

36

junkite TV arba magnetofon . Nesileiskite trukdomas. Sukurk savo aplinkpalanki darbui tiek kiek manoma.

DAR DAUGIAU SVARBI DETALIPad sian jums pailginti laik

NAUDOKIT S LAIKU KAI KO NORS LAUKIATEPagalvokite apie laik , praleist eil se, kai n ra pamok ir t.t. Panaudokite jknygos skaitymui, trumpam min u ra ymui, dienora iui, laiko planavimui.Beje, tai ne pats palankiausias laikas naudoti kompiuter !

NEAPKRAUKITE SAV STai neefektyvu ir neveiksminga. Galu gale tai vargina! Susiorganizuokite, kaipdirbsite ar mokysit s ir skirkite sau daugiau laiko, juk j s visada r pinat s savimi.

PIRMIAUSIA DIRBKITE SUNKESNIUS DARBUSJuk yra toki ! Matematika? Lietuvi ? Istorija? Gal chemija? Trumpampasinaudokite kompiuteriu, internetu, tik nepersistenkite! Bus puik s pasiekimai.Diena suteikusi pasitenkinim pralekia akimirksniu. Kurkite savo s km !

VENKITE TOBULUMOTam, kad pasiektum te tobulum , ne vaistykite savo laiko atlikin dami tobulaismulkius, nereik mingus darbus.

37

TUR KITE VEIKLOS SISTEM

INOKITE TAISYKLES IR METODUSra didesnio laiko vaistymo, kaip pasirinkti klaidingi u duo sprendimo b dai.

Jei nesate sitikin , pasiklauskite t kurie ino. Sutaupysite laik .

RYBINGAI PLANUOKITE LAIKKiekvien dien planuokite laik dalykams, kurie atstato i eikvotus energetinius resursus ir padedapa velgti ateit . Kas 20 min. darykite trumpas pertrauk les, o po valandos darbo ilg 20 30minu trukm s.

PASIR PINKITE SAVIMITinkami fiziniai pratimai ir maistas pad s jums i likti fizi kai stipriems ir proti kai aktyviems. Suraskite laiko abiem! ( Pasikonsultuokite su savo gydytoju prie prad dami sportuotiar keisdami diet ).

NEPERSISTENKITETik per daug nepersistenkite. sipareigokite tik tai veiklai, kuriai turite paskyr laiko.

SUSIREMKITE SU ATID LIOJIMU!

Atid liojimas yra tikra kli tis gerai planuoti laik . Tai vienas i blogiausi s km s prie . Bet yra, kaip su juo kovoti:

PRIPA INKITE PROBLEMPripa inkite tai esate klimp s. Ta iau turite jud ti toliau.

VEIKITE U DUOTPadalinkite darb smulkias dalis.

DARYKITE K NORS!Prad kite nuo lengviausios u duoties dalies ir dirbkite15 30 minu . Laikuibaigiantis, gal site mesti ar v l bandyti arba tiesiog t sti toliau.

TIKINKITE SAVEPasakykite sau kokie patenkinti jausit s, kada pagaliau baigsite u duot veikti.

PA AD KITE SAU ATSILIGINTIKai u baigsite pasidarykite sau vent . Pa ad kite sau:nueiti kin , skan patiekal ar kok kit malonum , kuri retai sau leid iate, pavyzd iui,ilgai ne aisti kompiuteriu! CHA!!! O gal i ties veiksite kli ?

38

O DABARSuplanuokite savo veiklartimiausioms trims dienoms

KM S

DIENOTVARK S PROJEKTAS

200 n. d. 200 n. d. 200 n. d.savait s

dienasavait s

dienasavait s

diena07.00

08.00

09.00

10.00

11.00

12.00

13.00

14.00

15.00

16.00

17.00

18.00

19.00

20.00

21.00

22.00

ra lengva, ar ne taip? Ta iau daug sunkiau laikytis suplanuotos dienotvark s, betpabandyti verta. Jei pasiseks laikas j s jungininkas!

Tai buvo pagrindin s nuorodos apie laiko planavim . O dabar apie tai, kaip susikurtisaugi ir sveik aplink dirbant kompiuteriu.

39

3. Higienos rekomendacijos organizuojant darb kompiuteriu

Keli patarimai:

1. Atid iai perskaitykite 2 ir 3 pried (Lietuvos higienos norma HN 32:2004 Darbas suvideoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai , Lietuvos higienos norma HN21:2001. Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai ).

2. Susikurkite tinkam darbo viet :• Parinkite tinkamus baldus;• Sukomplektuokite ger technik ;• Remdamiesi ergonomikos reikalavimais j i stykite;• Pasirinkite reikiam ap vietim ;• Pasir pinkite mikroklimatu;• Sekite darbo kr ir laik .

is tas apie baldus

1.Geriausiai tinka sukamosios, reguliuojamojo auk io k s su porankiais. S dimdal reikia pasikelti pakinkli auk , launys turi b ti horizontalioje pad tyje arbasu nedideliu (iki 5 cm.) nuolyd iu priek . K s i orinis kra tas neturi spaustipakinkli . Nugara turi remtis vertikal , spyruokliuojant atlo . B tu puiku, jei jo

linkimas atitikt j stuburo juosmens lordoz , o spyruokliavimas leist trumpampasimank tinti. Porankiai turi b ti tokiame pat auk tyje, kaip alk s.2. StalasErgonomi kai ia yra dvi svarbiausios vietos: vaizduoklis ir klaviat ra.Vaizduoklis turi b ti ne ar iau kaip 40 cm nuo aki . Jo vir utinis tre dalis gal b tiaki lygyje. Ta iau optimal variant ( iek tiek toliau, auk iau ar emiau) perilgesn laik pasirinksite patys. Jei naudojate special dokument laikykl , j statotetaip, kad dokumentai b alia vaizduoklio tokiu pat atstumu. Rekomenduojama kaspusvaland pakeisti jo viet , kad ma iau vargt akys.Klaviat ra tur b ti alk ni lygyje arba iek tie emiau (3-5 cm). Rie pad tis turi

ti neutrali: pla taka ir dilbis turi b ti vienodame auk tyje, kad nereik lenktirie o. Prie klaviat ra palikite vietos (7-10 cm) rankoms pasid ti. Jei dirbant tenkara yti, konspektuoti, geriausiai naudoti i traukiam lentyn klaviat rai, o iamtikslui naudoti laisv plot alia vaizduoklio.

is tas apie darbo aplink

3. Erdv s reikalavimaiDarbo vieta turi b ti suprojektuota ir rengta taip, kad prie jos galima b laisvaiprieiti, b pakankamai vietos ne tik dirbti, bet ir k no pad iai pakeisti, atlikti

40

nesud tingiems relaksaciniams pratimams. Esant galimybei tai realizuoti b geriaukitoje erdvesn je patalpoje.4. Ap vietaPirmiausiai ji turi b ti pakankama, tolygi, atitinkanti darbo pob di ir dirban iojoregos ypatumus, viesos srauto kokyb tur b ti artima nat raliam ap vietimui.Da niausiai vargina atspind iai vaizduoklyje ir stiprus tiesioginis viesos srautas j ,tod l to reik vengti.5. Triuk masDa niausi triuk mo altiniai yra susij su pasenusia kompiuterine ranga arba

oriniais laikinais ar pastoviais triuk mo altiniais. Kartais susiduriame suorganizaciniu triuk mu, kai nesugebama u tikrinti tylios darbo aplinkos kolektyve.Tai vadovo kalt . Maksimali triuk mo riba 40 db.6. MikroklimatasDarbo aplinkoje turi b ti palaikoma optimali temperat ra (18 C°-20 C°), santykindr gm (40%-60%) ir ventiliacija (aeracijos koeficientas 1:50, oro jud jimo greitis 0,2 m/s).

4. Special s aki ir fiziniai pratimai

Keli patarimai kaip mank tintis:• Prisiminkite, kad J s nesportuojate. Tai relaksacin k no kult ra. Jos tikslas

atpalaiduoti s nari rai ius ir j raumenis, liemens, gal ni sitempusiusraumenis, padidinti raumen tonus , pagerinti kraujotak .

• Prie mank b tinai i dinkite patalp , kurioje mank tinsit s.• Mank tinkit s ne tik s dami, bet ir stov dami, gul dami, inoma, geriausiai kitoje patalpoje.• Mank tindamiesi sekite savo kv pavim . Kv puokite ramiai ir tolygiai.• Mank tintis galima tyloje, bet galima tai daryti ramiame muzikiniame fone.• Mank tindamiesi pasistenkite susikoncentruoti tai k darote ir kod l tai

darote sutelkdami d mes tuos raumenis kuriuos mank tinate. Kartaispadeda atsipalaiduoti sutapatinant savo atliekamus judesius, su pana iaisgyv judesiais, ypa tempimo.

• Naudokite ne tik sinchroninius, bet ir asinchroninius, ciklinius ir acikliniuspratimus.

• Nepamir kite, kad relaksacijoje taip pat galioja savikontrol s sistema. Tod lpasitar su kitais problem galite i spr sti jums priimtinu ir saugiu b du.

Lietuvos higienos norma [12] rekomendavo specialius aki ir fizinius pratimus, kurietaikomi dirbant kompiuteriu.

Pratimai akims.

Pratimai atliekami s dint, galv laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4-5kartus.

Pirmas variantas:

41

1. Pla iai atmerkite akis ir nukreipkite vilgsn tol . U merkite akis,stipriai temkite aki raumenis. Po to atsipalaiduokite.

2. Nepasukdami galvos nukreipkite vilgsn de in . Po to nukreipkitervilgsn kair .

3. merkite de in ak ir pla iai atmerkite kair . Ir prie ingai.4. kelkite rodom pir tiesiai prie nos ir nukreipkite vilgsn j .

Po to nukreipkite vilgsn tol .5. Suraukite kakt , kite piktai. Po to u merkite akis ir

atsipalaiduokite.

Antras variantas:

1. Ne tempdami aki raumen u simerkite. Po to pla iai atsimerkite irnukreipkite vilgsn tol .

2. Nukreipkite vilgsn nosies galiuk . Po to nukreipkite vilgsn tol .3. Nepasukdami galvos l tai atlikite akimis sukamuosius judesius:

vir de in apa kair ir pakartokite prie ing pus . Poto nukreipkite vilgsn tol .

4. Nepasukdami galvos nukreipkite vilgsn vir , po to tiesiai.Analogi kai: apa ir tiesiai, de in ir tiesiai, kair ir tiesiai.

Tre ias variantas:1. Galv laikykite tiesiai, ne temdami aki raumen pamirks kite.2. Nepasukdami galvos u simerkite, po to pa kite de in , kair ir

tiesiai. Pakelkite akis vir , nuleiskite emyn ir pa kite tiesiai.3. Nukreipkite vilgsn nosies galiuk , po to tol .4. Vidutiniu tempu atlikite 3 4 sukamuosius aki judesius de in , po

to kair , atpalaidav aki raumenis nukreipkite vilgsn tol .

Pratimai, skirti pe juostos ir rank nuovargiui ma inti.

Kiekviena tempimo pad tis turi b ti atliekama pagal galimybes kelet sekund ir sugr tantpradin pad . Atsipalaidavimui pakanka pakartoti pratimus 5 10 kart . Raumen tempimopratimai atliekami 15 20 kart , tris kartus per dien .

Pirmas variantas:1. Laisvai atsipalaidav mosuokite rankomis vid (apkabinkite save per kr tin ) ir i or

(laisvai pakelkite rankas vir ).2. Rankos sulenktos per alk nes. Sulenkite pla takas per rie us vid ( save) ir tvirtai

suspauskite kum ius, po to pasukite pla takas per rie us i or (nuo sav s) ir stipriaisk skite pir tus. Kartokite pratim greitu tempu.

3. Rankos sulenktos per alk nes, delnas prie deln . Pasukite pla takas per rie us nyk iais priek , po to pasukite juos ma aisiais pir tais priek . Papurtykite pla takas.

4. Rankos sulenktos per alk nes. Sukite pla takas per rie us pakaitomis abi puses.5. Rankos sulenktos per alk nes. Pasukite pla takas delnais vir , po to apa .6. Pad kite rankas laisvai ant pilvo, po to i sk skite jas alis.

Antras variantas:

42

1. Pe ius pakelkite po to nuleiskite. Kartokite 6 8 kartus. Atpalaiduokite pe juostosraumenis. Tempas l tas.

2. Pad kite pla takas i orine puse ant juosmens. Stumkite alk nes priek ir emyn lenkitegalv . Po to stumkite alk nes atgal, kelkite galv ir i sirieskite. Tempas l tas. Kartokitepratim 4 6 kartus, po to nuleiskite rankas emyn ir atpalaidav pakratykite.

3. De in rank tieskite priek , kair - vir . Keiskite rank pad . Pratim baikite,nuleiskite rankas ir pakratykite pla takas. Tempas vidutinis.

4. Laisvu judesiu pakelkite rankas alis, lengvai i rieskite nugar , numeskite rankas po tojas pakelkite ir sukry iuokite ant kr tin s.

Pratimai, gerinantys galvos smegen kraujotak .

Pirmas variantas:

1. Pakelkite rankas u galvos. Alk nes pla iai i sk skite alis, galv atlo kite atgal. Alk nesstumkite priek . Rankas atpalaiduokite ir nuleiskite emyn, galv palenkite priek .Kartokite pratim 4 6 kartus. Tempas l tas.

2. tai ir atsargiai atlo kite galv . Po to l tai ir atsargiai galv lenkite priek , pe nekelkite.Kartokite 4 6 kartus.

3. Rankas i sk skite delnais priek , pir tus prask skite. Stipriai apkabinkite save rankomis perpe ius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4 -6 kartus. Tempas greitas.

4. Rankos ant juosmens. Pasukite galv de in , sugr kite pradin pad . Kartokite 6 8kartus. Tempas l tas.

Antras variantas:

1. Rankos ant juosmens. Kaire rank mostu u kite ant peties, galv pasukite kair .Sugr kite pradin pad .. T pat darykite de ine ranka. Kartokite 4 6 kartus. Tempas

tas.2. Palenkite galv de in pus , sugr kite pradin pad . Palenkite galv kair pus , v l

sugr kite pradin pad .. Kartokite 4 6 kartus. Tempas vidutinis.3. Rankas pakelkite prie pe , suspauskite kum ius, galv atlo kite atgal. Pasukite rankas

alk mis vir , galv palenkite priek . Pratim kartokite 4 6 kartus. Tempas vidutinis.4. Palenkite galv de in , sugr kite pradin pad . Pasukite galv de in , v l pradin

pad . T pat atlikite kair pus . Kartokite 4 6 kartus. Tempas l tas.

Si lome kelet netradicini , relaksacini , atsipalaidavimo pratim [16]. Jie skirtijuosmens, kr tin s ir kaklo raumen bei tarpslankstelini disk stiprinanimui. Nuolat taikomas

pratim kompleksas pagerina laikysen , yra gera radikuliopatij profilaktikos priemon .Vienintel s lyga reikia rasti vietos atsigulti ant grind . Pratim tempas vidutinis. Jiekartojami 4 6 kartus. Pratimus galima atlikti pasirinktinai. Jei jau iate nuovarg juosmenssrityje, atlikite pratimus skirtus juosmens raumenims ir diskams, jei kr tin je kr tin sraumenims ir diskams. M pasi lymas - atlikti juos visus nes tuomet efektyvesnis poveikis.Tr kstant laiko galima ma inti atliekamo pratimo kartojim iki 3 kart .

1 pratimas.

Tikslas - i mokti tempti ir atpalaiduoti k no raumenis.

43

Pradin pad tis - gulint ant nugaros, rankos pusiau alis.Stengtis temti k no raumenis, palaikyti suskai iuojant iki penki , atpalaiduoti.

2 pratimas

Tikslas - stiprinti rank ir vir utin s liemens dalies raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, rankos alis.De ine ranka mojame prie kair s, pakeldami de in pet ir ment . Po to mojame kair rank .

3 pratimas.

Tikslas - patempti k no raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros.kv pdami l tai pasitempiame ir i tiesiame rankas vir galvos. I kv pdami rankas nuleid iame

l prie liemens.

4 pratimas.

Tikslas - atpalaiduoti klubo s nari rai ius ir raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros.Pakaitomis ilginame tai de in , tai kair koj . Pastaba: kojos tiesios.

5 pratimas.

Tikslas - atpalaiduoti klubo s nari rai ius ir raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius. Pakaitomis sukame apskritimustai de iniu, tai kairiu klubo s nariu (va iuojame dvira iu) priek .

6 pratimas.

Tikslas - atpalaiduoti klubo s nari rai ius ir raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Pakaitomis sukame apskritimus tai de iniu, tai kairiu klubo s nariu (va iuojame dvira iu) atgal.

7 pratimas.

Tikslas - atpalaiduoti klubo s nari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius ir raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Horizontal s judesiai dubeniu de in ir kair .

8 pratimas.

Tikslas - stiprinti klubo s nari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Horizontal s sukiniai dubeniu pagal laikrod io rodykl .

44

9 pratimas.

Tikslas - stiprinti klubo s nari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis -gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Horizontal s sukiniai dubeniu prie laikrod io rodykl .

10 pratimas.

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai pilvu pagal laikrod io rodykl .

11 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai pilvu prie laikrod io rodykl .

12 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai kr tin s l sta pagal laikrod io rodykl .

13 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai kr tin s l sta prie laikrod io rodykl .

14 pratimas

Tikslas - stiprinti klubo s nari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Vertikal s sukiniai dubeniu pagal laikrod io rodykl .

15 pratimas

45

Tikslas - stiprinti klubo s nari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Vertikal s sukiniai dubeniu prie laikrod io rodykl .

16 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai pilvu pagal laikrod io rodykl .

17 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Horizontal s sukiniai pilvu prie laikrod io rodykl .

18 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Vertikal s sukiniai kr tin s l sta pagal laikrod io rodykl .

20 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.Vertikal s sukiniai kr tin s l sta prie laikrod io rodykl .

21 pratimas

Tikslas - stiprinti klubo sanari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.stri i sukiniai dubeniu de in pagal ir prie laikrod io rodykl .

22 pratimas

Tikslas - stiprinti klubo sanari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.stri i sukiniai dubeniu kair pagal ir prie laikrod io rodykl .

23 pratimas

46

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s ir kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.stri i sukiniai pilvu de in pagal ir prie laikrod io rodykl .

24 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s ir kr tinin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.stri i sukiniai pilvu kair pagal ir prie laikrod io rodykl .

25 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.stri i sukiniai kr tin s l sta de ine pagal ir prie laikrod io rodykl .

26 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius, raumenis irtarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.stri i sukiniai kr tin s l sta kair pagal ir prie laikrod io rodykl .

27 pratimas

Tikslas - atpalaiduoti klubo sanari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius ir raumenis.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.Horizontal s judesiai dubeniu de in ir kair .

28 pratimas

Tikslas - stiprinti klubo sanari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.

tuoniuk dubeniu horizontalioje plok tumoje abiem kryptimis.

29 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s ir kr tinin s dalies rai ius ir raumenis bei tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.

tuoniuk pilvu horizontalioje plok tumoje abiem kryptimis.

30 pratimas

47

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius ir raumenis beitarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.

tuoniuk kr tin s l sta horizontalioje plok tumoje abiem kryptimis.

31 pratimas

Tikslas - stiprinti klubo sanari ir stuburo juosmenin s dalies rai ius, raumenis ir tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.

tuoniuk dubeniu vertikalioje plok tumoje abiem kryptimis.

32 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s ir kr tinin s dalies rai ius ir raumenis bei tarpslanksteliniusdiskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.

tuoniuk pilvu vertikalioje plok tumoje abiem kryptimis.

33 pratimas

Tikslas - stiprinti stuburo juosmenin s, kr tinin s ir kaklin s dalies rai ius ir raumenis beitarpslankstelinius diskus.Pradin pad tis - gulint ant nugaros, kojos tiesios.

tuoniuk kr tin s l sta vertikalioje plok tumoje abiem kryptimis.

48

LITERAT RA

1. Castells M. (2002). Tinklai ir j k riniai. Kult ros barai, p. 7-12.2. Dagien V. (2006). Informacin s technologijos Azoro salyno mokyklose. [ r. 2006 03 05].

Prieiga prie interneto 2006 03 08, http://www.vilnius.lt.3. Darkins A. W., Cary M. A. (2000). Telemedine and Telehealth. Principles, Policies,

Perfomance and Pitfalls. Springer Publishing Company, Inc.4. Europos Bendrij Komisija. Briuselis, 6.4.2005.KOM(2005) 115 galutinis. 2005/0042

(COD) C6-0097-05+C6-0225-05. Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai,Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir region komitetui. Sveikesni,saugesni, labiau pasitikintys pilie iai: sveikatos ir vartotoj apsaugos strategija. Pasi lymas.Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas d l Bendrijos veiksm programos sveikatos irvartotoj apsaugos srityje 2007-2013 m. {SEC (2005) 425}.

5. Grinien E., Vaitkevi ius J.V. (2003). Vaikai turintys somatini ir neurologini sutrikim .Specialiojo ugdymo pagrindai. iauliai, p. 393 410.

6. Gudonis V. Bytautien R. (2004). Nauj technologij taikymo galimyb s ugdantikimokyklinio am iaus reg jimo sutrikim turin ius vaikus. Specialusis ugdymas, 2.

7. Herbert A. Simon. Administracin elgsena. Vilnius, 2003.8. Kaminskas R., Pei ius E. (2006). Telemedicinos vaidmuo tinklin je visuomen je:

galimyb s, perspektyvos ir etin s problemos. Sveikatos mokslai Nr.1-2, p. 89 93.9. Kempf Hans-Dieter (1999). Sveikata ir kompiuteris. Vilnius, p. 6-7.10. Kompiuteris ir sveikata. [ r.2006 03 02]. Prieiga prie interneto

http://www.komirsveikata.lt/main1.html11. Lietuvos higienos norma HN 21: 2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai . Valstyb s inios, 2005, Nr. 76 2770.12. Lietuvos higienos norma HN 32: 1998 Darbas su videoterminalais . Oficialus leidinys. LR

SAM, Vilnius, 1999, p. 8-9.13. Lietuvos higienos norma HN 32: 2004 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos

reikalavimai . Valstyb s inios, 2004, Nr. 32 102614. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas l valstybin s vietimo strategijos 2003-2012

met nuostat . 2003 m. Liepos 4 d. Nr. Ix - 1700. Vilnius.15. Lietuvos vietimo reformos gair s (1993). Lietuvos kult ros ir vietimo ministerija.

Pedagogikos institutas. Vilnius, 14 p.16. Mockevi ien D., Vaitkevi ius J.V., L. idonien (2003). 5 7 met vaik motorikos

sutrikim profilaktika. iauliai, 59 p.17. aparnyt E. (2003). Kai kurie pedagog rengimo aspektai informacin s visuomen s

kontekste. Jaun mokslinink darbai, 1, 98-102.18. Vaitkevi ius J. V. (2005). Sveikatos rizikos veiksni valdymas ir savikontrol ugdymo

srityje. Mokomoji knyga. iauliai, 206 p.19. Vaitkevi ius J.V. (2003). Laiko vadyba. Mokomoji knyga. iauliai, 57 p.20. World Summit of Cities and Local Authorities on the informatikon society. Geneva 2003

Tunis 2005. Document WSIS-05/TUNIS/CONTR/11-E.13 December 2005. [ r. 2006 0308]. Prieiga per internet http://www.itu.int

21. Zabarauskas A. (2006). Mokytoj apklausa: IT pagerina ugdymo kokyb . [ r. 2006 03 10]Prieiga prie interneto 2006 03 08, http://www.vilnius.lt.

http://www.vilnius.lt

http://www.komirsveikata.lt/main1.html

http://www.itu.int

http://www.vilnius.lt

49

Priedai

1 priedas

RVVS sistemos plano pavyzd iai

Plano tikslai

1. RV identifikavimas;2. Poveikio programos ir jos detalizuoto plano, kaip valdyti RV, parengimas;3. RV stabilizavimas arba pa alinimas;4. Mokymasis tinkamai naudotis kompiuteriu.

daviniai

1. Sudaryti RVVS sistemos program bei metodines nuorodas;2. darb traukti kuo daugiau dalyvi .3. Aktyviai traukti eim didesn s rizikos alinimo strategijos vykdym .

Metodai ir priemon s

Pirmiausia vadovas turi priimti sprendim d l savikontrol s vykdymo ugdymoinstitucijoje, padalinyje ir t.t. Jis sakymu suformuoja 5 7 asmen savikontrol s grup (SG) irpaskiria jos vadov . Tai tur b ti kompetentingas asmuo turintis savikontrol s teorini ini irpraktini geb jim , taip pat suvokiantis sveikatos stiprinimo, lig profilaktikos bei sveikatospolitikos svarb ugdymo sistemoje. Savikontrol s vykdymo grup pasiskirsto veiklos sritimis.Grup s nariai padaliniuose inicijuoja savikontrol s komandas (SK). Savikontrol s grup rengiaugdymo staigos apra , savikontrol s komandos rengia padalinio, klas s, grup s ir t.t ugdymoapra (1 forma).

1 forma. Ugdymo apra asUgdymo etapas: GimnazijaMiestas iauliaiMikrorajonas DainaiAdresas Dain g. 100Mokykla Dain gimnazijaKlas 1 klasMokytoja PetraitienUgdymo planas ir programa Gimnazijos ugdymo planas ir jo ypatumai

(ugdymo plano sudarymas ir ugdymoproceso organizavimas).

Pozityv s ugdymo pasiekimai

50

SK rengia padalinio ugdymo diagram (2 forma), kurioje i ry kinamos pagrindin sRV grup s ir RV pasirei kimo etapai bei j parametrai. SG rengia ugdymo staigos diagram ,kurioje atsispind s bendri RV, kuri valdymo savikontrolei reik s grup s pastang .

2 forma. Ugdymo diagramaUgdymo etapo/SVG: Informatikos kabinetas/mikroklimatasFaktorius Etapas/eil s tvarka RV NormaTemperat ra

dinimasSantykin dr gmOro sl gisFizintar a(dulk tumas)Chemin tar aBiologin tar aTriuk mas ir kt.

Informatikospamoka

Sudaroma RV kontrol s programa (3 forma). Programos apimtis priklausys nuo jidentifikuot RV skai iaus. Jei RV nedaug - apr psite visus, jei daug apsiribosite prad iojesvarbiausiais RV. Juos pa aline ar stabilizav gal site kontrol s program pl sti.

3 forma. RV kontrol s programaInformatikos pamoka/mikroklimatasEtapas RV Kontrol s

veiksnysSVG Kritin

ribaSteb jimoda numas

Korekcinisveiksnys

ra as Atakingasasmuo

Dulk s VizualinisFizin star a

Grindvalymas

Tar osnebuvimas

Ryte PapildomasvalymasValymoinstrukcijaVanduoKvalifikacijaInventorius

Personalodarbokontrol surnalas

DirektoriausPavaduotojas(pagalsakym

paskirtasatsakingasasmuo)

Temperat ra Vizualinis Mikroklimatas 18 20 C° Nuolatinis V dinimasarbaildymas

Registracijosurnalas

Pagalsakym

paskirtasatsakingasasmuo

Informatikospamoka

dinimasir t.t.

P.s. Parengiama RV kontrol s sistema. Pvz. dulk s, turi b ti sakymas kas valo, valymografikas(valandomis), valymo b dai ir priemon s, pa ym tos ypatingos epidemiologin s situacijos(pvz. vadovautis VSC gyd. epidemiologo nurodymais), nurodytos konkre ios plovimo ir

51

dezinfekavimo med iagos bei j paruo imo b dai. Ypatingos valymo vietos, valymo eili kumas,apranga, inventorius, asmens higiena (tualetai).

Vienam ar keliems RV i vengti arba juos kontroliuoti, vedamas kontrol s urnalas (4forma). Atsaking u kontrol asmen , kontrol s da , kontroliuojamus RV numato SG arba SK.

4 forma. Kontrol s urnalasPatalp valymasPatalpa Data Kontrol s vieta Kontrol s

rodiklisKorekcija Para as

Informatikoskabinetas

2005-09-01 Grindys, suolai Dulk s AtliktaspapildomasvalymasValytojosatestacija

SG ir SK turi parengti nustatyt rizikos veiksni ir atsaking u j kontrol s ra . SKtok s ra rengia padaliniui. Jeigu yra bendr visiems padaliniams RV tok s ra rengia ir paskiriaatsakingus asmenis SG. s ra tvirtina savikontrol s grup s vadovas.

5 forma. Rizikos veiksni nustatymasUgdymo etapo/SVG: Informatikos kabinetas/mikroklimatasVis mikroklimato rizikos veiksni s ra as

Nustatyti rizikos veiksniai Atsakingas u kontrol asmuo1.2.

Data . Patvirtinta ..

RV yra apra omi 6 formoje. ia nurodomos RV kritin s ribos (galimi svyravimai),monitoringo proced ros (kaip ir kur fiksuojami RV), nurodomi koreguojantys veiksniai,proced ros. Atsakingi u korekcijos kontrol asmenys ir j para ai.

6 forma. Rizikos veiksni apra ymas

52

Ugdymo etapo/SVG: 1A klas /mikroklimatas

Rizikosveiksnio

apra ymas

Kritin s ribos Monitoringoproced ros

Koreguojantysveiksniai

Kontrol Atsakingasmen ra ai

7 formoje analizuojamos svarbios valdymo grandys, etapai ir juose veikiantys RV,ry kinami svarbiausi to etapo RV, j pavojingumo lygis, priimti j valdymui sprendimai ir j

pagrindimas.

7 forma. Rizikos veiksniai/SVGUgdymo etapaiEtapas Potencialus

Rizikosveiksnys

Ar RVpavojingas

Sprendimopagrindimas

Valdymopriemon srizikosveiksniamspa alinti

Ar tai SVG

Adaptacija Dulk s Taip Periodinvalytojosdarbokontrol

Taip

53

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO S A K Y M A S

L LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 32:2004 „DARBAS SUVIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2004 m. vasario 12 d. Nr.V-65Vilnius

Siekdamas perkelti 1990 m. gegu s 29 d. Tarybos direktyvos 90/270/EEB l saugos ir sveikatosapsaugos b tiniausi reikalavim dirbant su displ jaus ekrano renginiais reikalavimus:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos norm HN 32:2004 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatosreikalavimai (pridedama).

2. P r i p a s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6d. sakym Nr. 4 l Lietuvos higienos normos HN 32:1998 Darbas su videoterminalais. Saugos irsveikatos reikalavimai tvirtinimo ( in., 1999, Nr 5-122).

3. P a v e d u ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevi iui kontroliuoti io sakymo vykdym .

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS______________

PATVIRTINTALietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2004 m. vasario 12 d.sakymu Nr.V-65

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 32: 2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IRSVEIKATOS REIKALAVIMAI“

I. TAIKYMO SRITIS

1. i higienos norma nustato dirban su videoterminalais darbo aplinkos, videoterminalo rengini ,darbo ir poilsio re imo saugos ir sveikatos reikalavimus.

2. i higienos norma netaikoma:2.1. kompiuteri sistemoms visose transporto priemon se ir mechanizm vairuotoj arba valdymo

kabinose;2.2. visuomenin s paskirties kompiuteri sistemoms (sistemoms, kurios naudojamos mokymuisi,

informacijos paie kai, laisvalaikiui ir pan.);2.3. portatyvioms sistemoms, kurios darbo vietoje naudojamos ne vis darbo dien ;2.4. skai iuotuvams, kasos aparatams ir kitiems renginiams, kuri nedidel informacin apimtis ir ma

matmen vaizduoklis;2.5. prastos konstrukcijos ra omosioms ma in ms (ma in ms su ekranu). 3. ia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:3.1.projektuojantys, rengiantys naujas ir naudojantys esan ias darbo vietas su videoterminalais;3.2. kontroliuojantys darbo s lygas ir darbo su videoterminalais poveik darbuotoj sveikatai.4. ios higienos normos reikalavimus turi b ti atsi velgta rengiant norminius ir techninius dokumentus,

susijusius su darbo su videoterminalais saugos ir sveikatos reikalavimais.

II. NUORODOS

5. ioje higienos normoje pateikiamos nuorodos teis s aktus:

54

5.1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ( in., 2002, Nr. 64-2569).5.2. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas ( in., 2003, Nr. 70-3170).5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 l Papildom ir

speciali pertrauk , skaitom darbo laik , nustatymo tvarkos patvirtinimo ( in., 2003, Nr.14-559).5.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegu s 24 d. sakymas Nr. 277 l

Lietuvos higienos normos HN 98:2000 Nat ralus ir dirbtinis darbo viet ap vietimas. Ap vietos ribin svert s ir bendrieji matavimo reikalavimai ( in., 2000, Nr. 44- 1278).

5.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos irdarbo ministro 2001 m. gruod io 13 d. sakymas Nr. 645/169 l Lietuvos higienos normos HN 23:2001Kenksming chemini med iag koncentracij ribin s vert s darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimaiin., 2001, Nr. 110-4008).5.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruod io 21 d. sakymas Nr.663 l

Lietuvos higienos normos HN 73:2001 Pagrindin s radiacin s saugos normos patvirtinimo ( in., 2002,Nr. 11- 388).

5.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos irdarbo ministro 2001 m. gruod io 21 d. sakymas Nr. 660/174 l Lietuvos higienos normos HN 110:2001Pramoninio da nio (50 HZ) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametr leid iamosios skaitin s

vert s ir matavimo reikalavimai ( in., 2002, Nr. 5-195).5.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugs jo 3 d. sakymas Nr. V 520 l

Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 Akustinis triuk mas. Leid iami lygiai gyvenamojoje ir darboaplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai patvirtinimo ( in., 2003, Nr. 87-3957).

5.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegu s 31 d. sakymas Nr.301 lProfilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prie ros staigose ( in., 2000, Nr.47-1365).

5.10. Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos 1998 m. gegu s 5 d. sakymas Nr.85/233 l Darbovie rengimo bendrnuostat patvirtinimo ( in., 1998, Nr. 44-1244).

5.11. Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. sakymas Nr.A1-159/V-612 l Profesin s rizikos vertinimonuostat patvirtinimo ( in., 2003, Nr.100-4504).

5.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. sakymas Nr. 19 l STR2.09.02:1998 ildymas, v dinimas ir oro kondicionavimas patvirtinimo ir 1998 08 31 sakymo Nr. 162dalinio pakeitimo ( in., 1999, Nr. 13-333).

III. TERMINAI IR APIBR IMAI

6. ioje higienos normoje pavartoti terminai ir j apibr imai:6.1. terminalas sistemos arba ry tinklo funkcinis vienetas, i kurio duomenys gali b ti vesti arba

gauti;6.2. vartotojo terminalas terminalas, skirtas vartotojui bendrauti su kompiuteriu;6.3. videoterminalas – vartotojo terminalas su displ jaus ekranu ir paprastai turintis informacijos

vedimo rengin klaviat ;6.4. vaizduoklis vesties renginys, pateikiantis duomenis vaizd forma;6.5. kompiuteris funkcinis vienetas, kuris gali atlikti svarbius skai iavimus, sudarytus i daug

aritmetini ir logini operacij be mogaus siki imo;6.6. enklas elementas, naudojamas duomenims vaizduoti, tvarkyti arba valdyti;6.7. kompiuterizuota darbo vieta vieta su vaizduoklio renginiais, kurioje gali b ti klaviat ra ar

duomen vesties renginys ir (arba) programin ranga, nuo kurios priklauso operatoriaus ir ma inos s saja,pasirinktos pagalbin s priemon s, i oriniai renginiai, tarp j diskasukis, telefono aparatas, modemas,spausdintuvas, dokument laikiklis, darbo k bei darbo stalas ar darbo vietos pavir ius, ir tiesiogin darboaplinka;

6.8. darbuotojas, dirbantis kompiuteriu kiekvienas darbuotojas, kuris nuolatos dirba suvideoterminalu kaip savo prasto darbo dalimi, pus ir daugiau darbo dienos (pamainos) laiko arba netrumpiau kaip 2 val. su pertrauka per darbo pamain .

IV. PAREIGOJIMAI DARBDAVIUI

55

7. Darbdavys pagal galiojan ius norminius teis s aktus organizuoja profesin s rizikos vertinim , kuriometu nustatomas darbo su videoterminalu poveikis darbuotojo sveikatai, ypa reg jimui, fizinei ir protineitampai [5.1, 5.2, 5.10, 5.11].

8. Darbo s lygos vertinamos pagal tai, kaip darbo su videoterminalu aplinka, darbo pob dis, darbo irpoilsio re imas atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos teis s akt nustatytus reikalavimus.

9. Darbdavys, nustat s profesin rizik , numato jos alinimo ir ma inimo priemones [5.11].10. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbo su videoterminalais

saugos ir sveikatos klausimais.11. Kiekvienas darbuotojas turi b ti apmokytas naudotis visais esan iais darbo vietoje videoterminalo

renginiais prie pradedant dirbti ir kai darbo vietoje vykdomi esminiai poky iai.12. Darbuotojas turi teis su inoti i padalinio vadovo, darbdavio apie j darbo su videoterminalais

aplinkoje esan ius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius.

V. DARBO IR POILSIO RE IMAS

13. Darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darb taip, kad, kasdien dirbant prie vaizduokli , bperiodi kai daromos pertraukos, skaitomos darbo laik , arba b kei iama veikla, suma inant darbo prievaizduoklio kr [5.1].

14. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val.15. Dirbant 8 val. darbo dien , reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukm s pertraukos nustatomos po

1 val. nuo darbo su videoterminalu prad ios [5.3].16. Dirbant 12 valand darbo dien (40 val. darbo savait ), reglamentuotos (specialios) pertraukos

pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos re im , likusias 4 val. po kiekvienos darbovalandos daroma 15 min. pertrauka.

17. Nuovarg ir tamp ma inti pertrauk metu ir pasibaigus darbui rekomenduojama atliekant specialiusaki ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba poilsio patalpoje.

VI. I ANKSTINIAI IR PERIODI KI DARBUOTOJ SVEIKATOS TIKRINIMAI

18. Dirbantiesiems su videoterminalais privalomi i ankstiniai (prie priimant darb su videoterminalu) irperiodi ki (per atitinkamai reguliarius laiko intervalus) sveikatos, ypa aki ir reg jimo, tikrinimai pagalSveikatos apsaugos ministerijos nustatyt tvark [5.9].

19. Jeigu d l patikrinimo rezultat nustatoma, kad to reikia ir jeigu negali b ti naudojami prastiniaikoreguojantys prietaisai, darbuotojai turi b ti apr pinami specialiais koreguojan iais prietaisais, tinkan iais

konkre iam darbui.20. Jei atsiranda reg jimo sutrikim , kurie gali b ti susij su darbu prie videoterminalo, darbdavys

privalo darbuotojui suteikti galimyb atlikti atitinkam aki ir reg jimo i tyrim (oftalmologiniai tyrimai).

VII. VIDEOTERMINALO RENGINIAI

21. Vaizduoklis21.1.Visi naudojami videoterminalo renginiai turi b ti nepavojingi darbuotoj sveikatai.21.2. enklai vaizduoklyje turi b ti ry kaus kont ro, lengvai skaitomi.21.3. Vaizdas turi b ti stabilus ir nemirg ti.21.4. Ry kumas ir/arba kontrastas tarp enkl ir fono turi b ti lengvai reguliuojamas.21.5. Vaizduoklis turi b ti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotoj poreikius.21.6. Atstumas nuo operatoriaus aki iki vaizduoklio turi b ti ne ma esnis kaip 40 cm.21.7. Vaizduoklis turi tur ti reguliuojam stov , kad b galima keisti jo pad .21.8. Darbo vietos turi b ti rengtos taip, kad viesos altiniai (langai, permatomos arba per vie iamos

pertvaros, ry kiai da yti renginiai arba sienos) neakint , kuo ma iau atspind vies vaizduoklyje irnesukelt darbuotojui nemaloni jutim ir aki nuovargio.

21.9. Languose ar alia j turi b ti priemon s, leid ian ios suma inti viesos sraut , krentant darboviet .

22. Klaviat ra, pel

56

22.1. Klaviat ros vietos auk tis turi b ti toks, kad leist i laikyti taisykling k no laikysen , i vengtipla tak , rie ir pe juostos nuovargio.

22.2. Prie ais klaviat turi b ti pakankamai erdv s, kad darbuotojas gal atremti pla takas ir rie us.22.3. Rie pad tis turi b ti neutrali: pla taka ir dilbis turi b ti vienodame auk tyje, kad nereik lenkti

rie o.22.4. Klaviat ra ir enkl klavi ai turi b ti i styti taip, kad b lengva ja naudotis.22.5.Klavi simboliai turi b ti atitinkamai kontrastini ir skaitomi.22.6. Klaviat ra ir pel turi b ti viename auk tyje.23. Darbo stalas ir darbo stalo pavir ius23.1. Darbo stalas ir darbo stalo pavir ius turi b ti pakankamai didelis, kad b galima patogiai i styti

vaizduokl , klaviat , dokumentus ir kitus b tinus renginius. Darbo stalo pavir ius turi b ti ma aiatspindintis.

23.2. Dokument laikiklis turi b ti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad iki minimumosuma int aki ir kaklo raumen nuovarg .

23.3. Darbo stalo konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus ir u tikrinti darbuotojui patogipoz , kurios pasirinkimui turi b ti pakankamai erdv s.

24. Darbo k24.1. Darbo k turi b ti stabili, leid ianti darbuotojui lengvai ir laisvai jud ti bei pasirinkti patogi

no pad .24.2. Darbo k s konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: k turi b ti su k limo ir sukimo

mechanizmu, leid ian iu keisti k s auk bei atlo o atlenkimo kamp ; tur ti porankius. Porankiai turi b tireguliuojami.

24.3. P atrama turi b ti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. P atramos auk tis irkampas turi b ti reguliuojami, kad galima b individualiai pritaikyti kiekvienam asmeniui.

24.4. K s s dimo pavir iaus priekin briauna turi b ti nuo ulni.

VIII. DARBO APLINKA

25. Erdv s reikalavimai25.1. Darbo vieta turi b ti suprojektuota ir rengta taip, kad darbuotojas gal laisvai prie jos prieiti,

tur pakankamai erdv s darbo ir kitiems judesiams atlikti bei k no pad iai keisti.25.2. Atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito videoterminalo u pakalinio pavir iaus turi b ti ne

ma esnis kaip 2 m, tarp onini pavir ne ma esnis kaip 1,2 m.25.3. Vienai darbo vietai turi b ti skiriama ne ma iau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne ma iau kaip

20 m3 erdv s.26. Ap vieta26.1. Patalpoje turi b ti higienos normos reikalavimus atitinkantis nat ralus ir dirbtinis ap vietimas [5.4].26.2. Patalpos ap vieta turi b ti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pob ir

tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.26.3. Darbo stalo pavir iaus bendro ap vietimo ap vieta turi b ti:26.3.1. darbo stalo pavir ne ma esn kaip 300 lx ir ne didesn kaip 500 lx;26.3.2. vaizduoklio ne ma esn kaip 100 lx ir ne didesn kaip 250 lx.26.4. Nat ralios ir dirbtin s ap vietos altiniai turi b ti rengti ir i styti taip, kad darbuotojas i vengt

akinan io blyksni ir atspind io vaizduoklyje poveikio.26.5. Esant reikalui, darbo patalpoje gali b ti rengtas vietinis dirbtinis ap vietimas. D l vietin s

ap vietos vaizduoklyje neturi b ti akinan blyksni .27. Triuk mas ir vibracija27.1. Triuk mo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus [5.8]. Esant reikalui,

patalp apdailai gali b ti naudojamos gars sugerian ios med iagos.27.2. Darbuotoj veikianti vibracija turi atitikti nustatytus reikalavimus.28. ilumin aplinka28.1. Darbo aplinkos ilumin aplinka turi atitikti galiojan norm reikalavimus [5.12].28.2. Patalpos ildymas, v dinimas ir oro kondicionavimas turi b ti rengtas pagal galiojan norm

reikalavimus [5.12].

57

29. Spinduliuot29.1. Bet kokia spinduliuot turi nevir yti sveikatai kenksming lygi .29.2. Leistinas elektromagnetinio lauko lygis turi atitikti nustatytus reikalavimus.29.3. Jonizuojan iosios spinduliuot s lygiavert s doz s galia 0,1 m atstumu nuo monitoriaus bet kurio

orinio pavir iaus turi nevir yti 1 mSv/h [5.6].30. Oro kokyb30.1. Patalpos oro kokyb turi atitikti higienos reikalavimus [5.5]. 31. Vartotojo ir kompiuterio s saja: projektuojant, parenkant, pradedant eksploatuoti ir modifikuojant

programin rang bei rengiant u duotis vaizduoklio renginiais, darbdavys atsi velgia iuos principus:31.1. programin ranga turi b ti tinkama u duot spr sti;31.2. programin rang turi b ti lengva naudoti, o prireikus pritaikyti vartotojo ini ar patirties lygiui;

be darbuotoj inios negali b ti naudojami jokie kiekyb s ar kokyb s kontrol s renginiai;31.3. sistemos turi u tikrinti darbuotojams gr tam informacij apie j darb ;31.4. informacija sistemose vartotojui turi b ti pateikiama priimtinos formos ir priimtinu grei iu;31.5. turi b ti taikomi programin s rangos ergonomikos principai, ypa kai duomenis apdoroja mogus.

58

3 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO S A K Y M A S

L LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2005 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA.BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2005 m. bir elio 9 d. Nr. V-476Vilnius

Siekdamas u tikrinti mokini sveikatos saug bendrojo lavinimo mokyklose:1. T v i r t i n u Lietuvos higienos norm HN 21:2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai (pridedama).2. P r i p a s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruod io

17 d. sakym Nr. 750 l Lietuvos higienos normos HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos higienosnormos ir taisykl tvirtinimo ( in., 1998, Nr. 112-3117; 1999, Nr. 37-1143).

3. P a v e d u sakymo vykdymo kontrol ministerijos sekretoriui pagal administravimo srit .

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ILVINAS PADAIGA______________

PATVIRTINTALietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2005 m. bir elio 9 d. sakymu

Nr.V-476

LIETUVOS HIGIENOS NORMAHN 21:2005 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA.

BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

I. TAIKYMO SRITIS

1. i higienos norma nustato pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos (toliau vadinama mokykla)pastato ir patalp projektavimo, statybos, rengimo bei eksploatavimo, mokini maitinimo, ugdymo procesohigienos, sveikatos ugdymo bei prie ros organizavimo reikalavimus.

2. Veikian ioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusij su pastato ar patalprekonstrukcijos darbais.

3. i higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, u siimantiems statybos technineveikla, mokykl steig jams bei vadovams, sveikatos saugos kontrol atliekan ioms institucijoms.

II. NUORODOS

4. Teis s aktai, kuriuos pateikiamos nuorodos ioje higienos normoje:4.1. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas ( in., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617).4.2. Lietuvos Respublikos statybos statymas ( in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).4.3. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens statymas ( in., 2001, Nr. 64-2327).4.4. Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo statymas ( in., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).4.5. Lietuvos Respublikos vietimo statymas ( in., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2003, Nr. 63-

2853).4.6. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas ( in., 1998, Nr. 115-3228).4.7. Lietuvos Respublikos k no kult ros ir sporto statymas ( in., 1996, Nr. 9-215).4.8. Lietuvos Respublikos tabako kontrol s statymas ( in., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317).4.9. Lietuvos Respublikos produkt saugos statymas ( in., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64 2324).

59

4.10. Lietuvos Respublikos moni u kre iam lig profilaktikos ir kontrol s statymas ( in., 1996,Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

4.11. Lietuvos Respublikos visuomen s sveikatos prie ros statymas ( in., 2002, Nr. 56-2225).4.12. Lietuvos Respublikos maisto statymas ( in., 2000, Nr. 32-893).4.13. Lietuvos Respublikos nuoding med iag kontrol s statymas ( in., 2001, Nr. 64-2330).4.14. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 m. gegu s 7 d. nutarimas Nr. 544 l Darb ir veiklos

sri , kuriose leid iama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir v liau periodi kaibesitikrinantiems, ar neserga u kre iamosiomis ligomis, s ra o ir darbuotoj sveikatos tikrinimositvarkos patvirtinimo ( in., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).

4.15. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. bir elio 14 d. nutarimas Nr. 746 l bendrojolavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokykl , pagalb mokiniui, mokytojui ir mokyklaiteikian staig steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterij s ra o patvirtinimo ( in.,2004, Nr. 95-3510).

4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. bir elio 29 d. sakymas Nr. V-479 lLietuvos higienos normos HN 42:2004 Gyvenam ir vie ojo naudojimo pastat mikroklimataspatvirtinimo ( in., 2004, Nr.105-3911).

4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. sakymas Nr.V-180 lkin s komercin s veiklos r , kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo tur ti leidim -

higienos pas , s ra o bei leidimo-higienos paso i davimo taisykli patvirtinimo ( in., 2005, Nr.41-1319).4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkri io 25 d. sakymas Nr. 510 l

Rekomenduojam paros maistini med iag ir energijos norm tvirtinimo ( in., 1999, Nr. 102-2936).4.19. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugs jo 17 d. sakymas Nr. ISAK-1462l teis s pa eidim , mokyklos nelankymo, narkotini ir psichotropini med iag vartojimo, IV/AIDS,

smurto ir nusikalstamumo prevencijos ( in., 2004, Nr. 145-5281).4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegu s 24 d. sakymas Nr. 277 l

Lietuvos higienos normos HN 98:2000 Nat ralus ir dirbtinis darbo viet ap vietimas. Ap vietos ribin svert s ir bendrieji matavimo reikalavimai ( in., 2000, Nr. 44-1278).

4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegu s 31 d. sakymas Nr. 301 lprofilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prie ros staigose ( in., 2000, Nr. 47-1365).

4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkri io 30 d. sakymas Nr. 622 lLietuvos higienos normos HN 55:2001 Vie ieji tualetai patvirtinimo ( in., 2001, Nr. 103-3688).

4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. bir elio 25 d. sakymas Nr. 356 lLietuvos higienos normos HN 105:2001 Polimeriniai statybos produktai ir baldin s med iagospatvirtinimo ( in., 2001, Nr. 58-2095).

4.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruod io 29 d. sakymas Nr. 687 lSaugos duomen lapo reikalavim ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo ( in.,2002, Nr. 26-946).

4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruod io 30 d. sakymas Nr. V-975l nuoding med iag pagal j toksi kum s ra o patvirtinimo ( in., 2005, Nr. 3-47).4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. sakymas Nr. 512 l

Lietuvos higienos normos HN 35:2002 Gyvenamosios aplinkos or ter ian med iag koncentracijribin s vert patvirtinimo ( in., 2002, Nr. 105-4726).

4.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. bir elio 18 d. sakymas Nr. 288 lPrivalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pa alinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkospatvirtinimo ( in., 2002, Nr. 63-2551).

4.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpj io 5 d. sakymas Nr. 394 lPavojing ir ypa pavojing u kre iam lig idini privalomojo aplinkos kenksmingumo pa alinimo(dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos patvirtinimo ( in., 2002, Nr. 80-3465).

4.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. sakymas Nr. 358 lBiocid autorizacijos ir registracijos nuostat patvirtinimo ( in., 2002, Nr. 79-3361).

4.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpj io 14 d. sakymas Nr. 421 lBiocid autorizacijos ir registracijos taisykli patvirtinimo ( in., 2002, Nr. 87-3760).

4.31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruod io 24 d. sakymas Nr. 673 lPrivalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimoobjektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo ( in., 2003, Nr. 12-444).

60

4.32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. sakymas Nr. 102 lLietuvos higienos normos HN 75:2002 Ikimokyklinio ugdymo staigos. Higienos normos ir taisyklpatvirtinimo ( in., 2002, Nr. 27-968).

4.33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. sakymas Nr. V-51 lAsmen , kurie privalo gyti ini sveikatos klausimais, profesij s ra o, ir Asmen , kurie d l savo darbo arkitos veiklos pob io privalo gyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo ini ir , profesij irveiklos sri s ra o bei mokymo tvarkos tvirtinimo ( in., 2003, Nr. 18-795).

4.34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. sakymas Nr. V-392 lLietuvos higienos normos HN 15:2003 Maisto higiena tvirtinimo ( in., 2003, Nr. 70-3205).

4.35. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. sakymas Nr. V-455 lLietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokyb s reikalavimai patvirtinimo

in., 2003, Nr. 79-3606).4.36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugs jo 3 d. sakymas Nr.V-520 l

Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 Akustinis triuk mas. Leid iami lygiai gyvenamojoje ir darboaplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai patvirtinimo ( in., 2003, Nr. 87-3957).

4.37. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruod io 31 d. sakymas Nr.V-791 lLietuvos higienos norm HN 50:2003 Vis mogaus k veikianti vibracija. Did iausi leid iami dyd iai irmatavimo reikalavimai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose ir HN 51:2003 Vis mogaus

veikianti vibracija: did iausi leid iami dyd iai ir matavimo reikalavimai darbo vietose patvirtinimoin., 2004, Nr. 45-1490).4.38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. sakymas Nr. V-65 l

Lietuvos higienos normos HN 32:2004 Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimaipatvirtinimo ( in., 2004, Nr. 32-1027).

4.39. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. sakymas Nr. 19 l STR2.09.02:1998 ildymas, v dinimas ir oro kondicionavimas patvirtinimo ir 1998 08 31 sakymo Nr. 162dalinio pakeitimo ( in., 1999, Nr. 13-333).

4.40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegu s 14 d. sakymas Nr. 242 l statybostechninio reglamento STR 1.11. 01:2002 Statini pripa inimo tinkamais naudoti tvarka patvirtinimo

in., 2002, Nr. 60-2475).4.41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. bir elio 14 d. sakymas Nr. 317 l STR

2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai moni su negalia reikm ms patvirtinimo ( in., 2001,Nr. 53-1898).

4.42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. sakymas Nr. D1-91 l statybostechninio reglamento STR 2.02.02:2004 Visuomenin s paskirties statiniai patvirtinimo ( in., 2004, Nr. 54-1851).

4.43. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. sakymas Nr. 113 lmoksleivi nelaiming atsitikim tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostat ( in., 2000, Nr. 15-403).

4.44. Lietuvos Respublikos valstybin s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpj io 27d. sakymas Nr. B1-750 l maisto tvarkymo subjekt patvirtinimo reikalavim patvirtinimo ( in., 2004,Nr. 135-4917).

4.45. Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministr s 1999 m. lapkri io 24 d. sakymas Nr.95 l saugos ir sveikatos apsaugos enkl naudojimo darboviet se nuostat ( in., 1999, Nr. 104-3014).

III. S VOKOS IR J APIBR IMAI

5. ioje higienos normoje vartojamos ios s vokos ir j apibr imai:5.1. bendrojo lavinimo mokykla mokykla, kurios pagrindin veikla yra ugdymas pagal formaliojo

vietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo ugdymo programas;5.2. mokymo klas mokomoji mokyklos patalpa, skirta ugdymo programai vykdyti;5.3. mokymo kabinetas mokomoji mokyklos patalpa, skirta ugdymo programai vykdyti su rengimais

specialiesiems darbams;5.4. prie mokyklinio ugdymo grup ugdomosios veiklos erdv , kurios plotas, baldai, ranga ir

priemon s u tikrina prie mokyklinio ugdymo programos gyvendinimui reikalingas s lygas;

61

5.5. kontrolinis darbas savaranki kas, projektinis, k rybinis, laboratorinis ar kitoks darbas, skirtasini ir geb jim patikrinimui, kuriam atlikti skiriama ne ma iau kaip 30 min. pamokos laiko ir jis yravertinamas;

5.6. ergonominiai reikalavimai darbo priemoni ir s lyg optimizavimas, tausojant mogaus sveikat ;5.7. kompiuterizuota mokymo(si) vieta vieta su vaizduokliu bei renginiais, kurioje gali b ti

klaviat ra ar duomen vesties renginys ir (arba) programin ranga.5.8. mokyklos teritorija nedalomas teritorinis vienetas, turintis nustatytas ribas ir pagrindin tikslin

su moksleivi ugdymu susijusi paskirt ;5.9. pusr sis (cokolinis auk tas) pastato dalis, kurioje vis patalp arba didesniosios pusr sio dalies

grindys yra emiau projektinio (nusistov jusio) em s pavir iaus, ta iau ne emiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent vienos pusr sio pus s yra langai;

5.10. sys kin ms ir technin ms reikm ms skirta apatin pastato dalis, kurioje patalp grindys i vispusi yra emiau projektinio (nusistov jusio) em s pavir iaus ir jose n ra lang , o jei lang yra pus arbadaugiau grind ploto gilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistov jusio em s pavir iaus;

5.11. ribin vert kenksmingos chemin s med iagos koncentracijos kv pavimo erdv s ore ir laikekintan io vidurkio did iausia leistina vert per standartizuot laiko tarp ;

5.12. sveikatos ugdymas sveikatos mokymo, sveikatos vertybi formavimo ir sugeb jimo kelti beispr sti sveikatos problemas visuma;

5.13. kin s paskirties aik tel mokyklos teritorijos dalis, skirta buitini atliek konteineriams laikytiir kio transportui;

5.14. specialioji ekspertiz ekspertiz s objekto vienos srities (aspekto) tyrimas ir ekspertiz s i vadpateikimas.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

6. Mokykloje turi b ti sudaromos saugios ir sveikos ugdymo s lygos, nekelian ios pavojaus mokinisveikatai [4.8, 4.9, 4.10, 4.11].

7. Mokykla gali veikti tik teis s akt nustatyta tvarka registravusi savo veikl ir tur dama galiojan iusdokumentus, patvirtinan ius, kad mokykla atitinka teis s akt reikalavimus [4.5, 4.17].

8. Mokykloje turi b ti numatytos visos reikiamos patalpos mokini ugdymo ir maitinimo procesuiorganizuoti. Mokyklos patalpose gali b ti vykdoma tik su mokini ugdymu susijusi veikla, taip pat kult rinisir neformalusis bendruomen s vietimas.

9. Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teis s akt nustatyta tvarka pasitikrin sveikat ir tur damisveikatos ini pa ym jimus, patvirtinan ius gytas inias sveikatos klausimais, o pedagoginiai darbuotojai dar ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais [4.14, 4.33].

10. Mokyklos teritorija ir pastatai turi b ti pritaikyti ir mokiniams, turintiems judesio ir pad tiessutrikim , bei atitikti teis s aktuose nustatytus reikalavimus [4.41].

V. MOKYKLOS SKLYPAS IR TERITORIJA

11. Teritorijos, kuriose gali b ti statomi mokykl pastatai, nustatomos atitinkamais teritorij planavimodokumentais [4.1].

12. Mokyklos sklypo dydis turi b ti nustatomas atsi velgiant planuojam mokini skai , bet turi b tine ma esnis kaip:

12.1. 50 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje iki 600 mokini ;12.2. 40 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 601 iki 800 mokini ;12.3. 33 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 801 iki 1100 mokini ;12.4. 21 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 1101 iki 1500 mokini ;12.5. 17 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje daugiau kaip 1500 mokini .13. Draud iama ma inti veikian mokykl sklyp dyd ius.14. Visa mokyklos teritorija turi b ti aptverta ne emesne kaip 1,5 metro tvora arba gyvatvore. Atstumas

nuo mokyklos teritorijos rib iki gretim statini turi b ti ne ma esnis kaip 25 m.15. Mokyklos teritorijoje turi b ti ios veiklos zonos: k no kult ros, poilsio, kin .

62

16. Teritorija turi b ti ap eldinta, sistemingai valoma. Vasar ol s auk tis turi b ti ne didesnis kaip 10cm. Ap eldinant mokyklos teritorij , kr mus galima sodinti ne ma esniu kaip 5 m atstumu nuo mokyklospastato, med ius 20 m atstumu. Draud iama teritorijoje sodinti ir auginti dygius ir nuodus i skirian iusaugalus.

17. Poilsio zona rengiama prie mokyklos pastato pagrindinio i jimo teritorij . Prie mokyklini grupivaikams, pradini klasi mokiniams turi b ti numatyta atskira poilsio zona.

18. K no kult ros zona turi b ti rengiama ne ma esniu kaip 25 m atstumu nuo mokyklos pastato ir i tosmokyklos pastato pus s, kurioje n ra mokymo klasi ir mokymo kabinet . K no kult ros zona turi sudarytiapie 35 40 % mokyklos teritorijos.

19. Mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokini , turi b ti ne ma esn kaip 3000 m2 futboloaik tel . Aplink futbolo aik tel rengiamas b gimo takas. Futbolo aik tel s danga turi b ti ol . B gimotakas padengiamas specialiai tam skirta danga.

Taip pat turi b ti rengta universali aik tel krep iniui, tinkliniui bei kitoms sporto akoms, ne ma esnkaip 800 m2.

20. Mokyklose, numatytose iki 1000 mokini , turi b ti rengta ma oji universali ne ma esn kaip 2000m2 aik tel sportiniams aidimams bei lengvosios atletikos rungtims.

21. Universalios aik tel s krep iniui, tinkliniui, sportiniams aidimams bei lengvosios atletikos rungtimspadengiamos specialiai tam skirtomis dangomis.

renginiai k no kult ros zonoje turi b ti patikimai sutvirtinti, techni kai tvarkingi, nekelti pavojausmokini sveikatai ir gyvybei.

22. kin s paskirties aik tel turi b ti rengta ar iau maisto tvarkymo patalp . Turi b ti rengtas atskirasva iavimas j . Aik tel s danga asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kuri b lengva valyti, o prireikus dezinfekuoti.

23. kin s paskirties aik tel je, ne ma esniu kaip 20 m atstumu nuo maisto tvarkymo patalp , turi b tirengta buitin ms atliekoms laikinai sand liuoti skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengian ia

konteinerius nuo lietaus ir sniego. Ji turi b ti aptverta ne emesniu kaip 1,2 m auk io aptvaru i trij pusi .Dangos nuolydis turi b ti ne didesnis kaip 2%. Konteineriai turi b ti su u daromais liukais.

24. Triuk mas bei oro kokyb teritorijoje turi atitikti visuomen s sveikatos prie ros teis s aktuosenustatytus reikalavimus [4.26, 4.36].

25. Tamsiu paros metu teritorijos ap vieta turi b ti ne ma esn kaip 10 lx.

VI. PATALPOS IR J RENGIMAS

26. Mokykla gali b ti steigiama pastate, kuris suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas, rengtas irpripa intas tinkamu naudoti pagal teis s akt reikalavimus [4.2, 4.39, 4.40, 4.41, 4.42].

27. Mokyklos gali b ti steigiamos ne auk tesniuose kaip 4 auk pastatuose. 4-ame auk te negali b tirengta daugiau kaip 25% vis mokymo patalp [4.42].

28. Laiptin s, laipt aptvaros turi b ti rengtos taip, kad u tikrint mokini saug . Aptvar , tur kl ,baliustrad auk tis turi b ti ne ma esnis kaip 1,2 m. Neleid iama rengti aptvar , tur kl su horizontaliudalijimu, o vertikalaus dalijimo bekli tis tarpas turi b ti ne didesnis kaip 0,10 m. Lauko laiptai ar j dalys iraik tel s turi b ti su aptvarais, jeigu j auk tis nuo em s pavir iaus yra ne ma esnis kaip 0,45 m [4.42].

29. Mokykloje turi b ti numatytos patalpos, naudojamos poilsiui, skiriant ne ma iau kaip 0,75 m² vienammokiniui.

30. Prie mokyklini grupi vaik , pradini klasi mokini mokymo patalpos turi b ti rengtos atskiramebloke, ne auk iau kaip 2-ame auk te.

31. Jeigu mokykloje organizuojamas prie mokyklinis ugdymas, kurio trukm iki 4 val. per dien ,prie mokyklinio ugdymo grup s veiklos erdv , o jeigu ilgiau tai ir vaiko prie ros s lygos, turi atitiktivisuomen s sveikatos prie ros teis s akt reikalavimus, taikomus ikimokyklinio ugdymo staigoms [4.32].

32. Mokymo klas s, mokymo kabinetai ir prie mokyklinio ugdymo grup s turi b ti izoliuotos nuopatalp , kuriose per pamokas sukeliamas triuk mas, taip pat nuo patalp , i kuri sklinda kvapai.

33. Mokymo patalp auk tis turi b ti ne ma esnis kaip 3 m. Pagalbini patalp , koridori auk tis galiti ma esnis, bet ne ma esnis kaip 2,1 m. Rekonstruojamose ar remontuojamose patalpose, jeigu patalp

auk io negalima padidinti nekei iant laikan konstrukcij , turi b ti atlikta specialioji higieninekspertiz [4.42].

63

34. Draud iama rengti mokymo klases ir mokymo kabinetus, prie mokyklinio ugdymo grupes r siuose,cokoliniuose auk tuose.

35. Mokyklos pastatas sklype turi b ti orientuotas taip, kad mokymo klas s, mokymo kabinetai borientuoti pietus, rytus, pietry ius, pietvakarius, biologijos kabinetas pietus, informatikos kabinetas iaur .

36. Mokymo klas se ir mokymo kabinetuose turi b ti naudojami tik mokykliniai baldai.37. Mokykliniai suolai, mokyklin s k s ir stalai (toliau suolai) turi b ti pa enklinti atitinkama spalva

ar funkcinio dyd io skaitmenine i rai ka.38. Suolai, pagaminti iki 2005 01 01, turi atitikti Lietuvos standarto LST ISO 5970 Baldai. Mokymo

staig k s ir stalai reikalavimus. Suol funkciniai dyd iai pateikti 1 lentel je.

1 lentel . Suol funkciniai dyd iai pagal Lietuvos standart LST ISO 5970 Baldai. Mokymo staigs ir stalai

Dyd io ymuo Dyd io spalvinis Stalvir io auk tis, cm S dyn s auk tis, cm Vidutinismokinio

kodas (nuokrypis±1) (nuokrypis±1) gis, cm

1 Oran inis 46 26 1052 Violetinis 52 30 1203 Geltonas 58 34 1354 Raudonas 64 38 1505 alias 70 42 1656 lynas 76 46 180

Suolai, pagaminti pagal LST L ENV 1729 Baldai. Mokymo staig k s ir stalai , turi atitikti iostandarto reikalavimus. Suol funkciniai dyd iai pateikti 2 lentel je.

2 lentel . Suol funkciniai dyd iai pagal LST L ENV 1729 Baldai. Mokymo staig k s ir stalai

Bald funkcinis dydis Dyd io spalvinis kodas Mokinio, kuriam skirtas baldas, gis (cm)

1 Oran inis Nuo 80 iki 1002 Violetinis Nuo 95 iki 1153 Geltonas Nuo 110 iki 1354 Raudonas Nuo 125 iki 1555 alias Nuo 140 iki 1706 lynas Nuo 160 iki 1907 Baltas Nuo 185

39. Mokiniai mokymo klas se ir mokymo kabinetuose turi s ti j atitinkan iuose suoluose.Mokini giui i matuoti pradin se klas se turi b ti rengtos gio matuokl s.

40. Grup s, klas s komplektuojamos teis s akt nustatyta tvarka [4.15]. Kiekvienam mokiniui mokymoklas je turi b ti numatyta ne ma esn kaip 2 m² mokymosi vieta, o mokymo kabinete 2,4 m².

41. Mokiniai mokymo klas je sodinami, atsi velgiant mokinio reg , klaus bei gydytojo pateiktusnurodymus. Silpnesn s regos ar blogesn s klausos mokiniai turi b ti sodinami priekyje, ne toliau kaip 3-iame suole nuo lentos, j giui pritaikyt suol . Jei mokinio rega pakankamai koreguota akiniais ir juosnuolat d vi, jis gali s ti bet kurioje mokymo klas s vietoje jo atitinkan iame suole. Mokiniai, turintysspeciali ugdymosi poreiki , mokymo klas je sodinami pagal pedagogini psichologini tarnyb ir /arbagydytoj rekomendacijas [4.6].

42. Jeigu mokiniai susodinami trimis ar keturiomis eil mis, per mokslo metus ne ma iau kaip du kartusjie turi b ti persodinami i vienos suol eil s kit , kei iant jimo kamp .

43. Atstumas nuo pirm suol iki lentos turi b ti ne ma esnis kaip 2,6 m statant suolus trimis eil mis,ne ma esnis kaip 3 m statant suolus keturiomis eil mis. Jei pamokos metu nereikia naudotis mokymoklas s lenta, suolai gali b ti statomi pusra iu, vieni prie kitus ir pan., u tikrinant pakankam stalo pavir iaus

64

ap vietim , taisykling k no laikysen . Pagrindinis ap vietimo srautas de iniarankiams turi kristi i kair s,kairiarankiams i de in s.

44. Sta iakampio formos mokymo klas se suolai statomi dviem ar trimis eil mis. Atstumas nuo i orin ssienos iki pirmos eil s suol turi b ti ne ma esnis kaip 0,6 m, tarp eili 0,6 0,7 m, nuo vidin s sienos ikiantros (tre ios) eil s suol 0,5 m, nuo galin s sienos iki paskutini suol 0,5 m.

45. Atstumas nuo paskutinio suolo iki lentos turi b ti ne didesnis kaip 9 m.46. Atstumai tarp suol turi b ti tokie, kad mokiniai netrukdomai gal i eiti i suolo.47. Kompiuterizuotos mokymo(si) vietos rengimo reikalavimai:47.1. visi kompiuterio renginiai turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus ir b ti nepavojingi

mokini sveikatai [4.9, 4.38];47.2. vaizduoklio ekrane vaizdas turi b ti ry kaus kont ro, stabilus ir nemirg ti, tekstas lengvai

skaitomas;47.3. atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio aki turi b ti ne ma esnis kaip 40 cm;47.4. viesos altiniai neturi akinti, turi kuo ma iau atspind ti vies ekrane ir nesukelti mokiniams

nemaloni jutim ir aki nuovargio;47.5. mokymosi vieta turi b ti suprojektuota ir rengta taip, kad mokinys gal laisvai prie jos prieiti,

tur pakankamai erdv s darbo ir kitiems judesiams atlikti bei k no pad iai keisti. Stalo ir k skonstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus ir u tikrinti mokiniui patogi k no pad ;

47.6. klaviat ros vietos auk tis turi b ti toks, kad leist i laikyti taisykling k no laikysen , i vengtipla tak , rie ir pe juostos nuovargio;

47.7. prie ais klaviat turi b ti pakankamai vietos, kad mokinys gal atremti pla takas ir rie us;47.8. klavi simboliai turi b ti kontrastingi ir skaitomi;47.9. klaviat ra ir pel turi b ti viename auk tyje;47.10. mokymosi vietai turi b ti skiriama ne ma iau kaip 6 m2 klas s ploto ir ne ma iau kaip 20 m3

erdv s;47.11. atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio u pakalinio pavir iaus turi b ti ne

ma esnis kaip 2 m, tarp onini pavir ne ma esnis kaip 1,2 m;47.12. elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojanti spinduliuot , vibracija turi atitikti visuomen s

sveikatos prie ros teis s akt reikalavimus [4.37, 4.38].48. Mokymo kabinetai rengiami viename mokyklos pastato bloke vienas vir kito, kad b patogiau

rengti i traukiam ventiliacij , vandentiek ir t.t.49. alia mokymo kabinet rengiami laborant kambariai su durimis mokymo kabinet ir koridori .50. Biologijos mokymo kabinetas rengiamas pirmame auk te.51. Chemijos mokymo kabinetas rengiamas vir utiniame pastato auk te. Kabinete turi b ti u tikrinta

nuolatin ir efektyvi oro kaita. Nat raliam v dinimui u tikrinti turi b ti rengti vir langiai ir/ar orlaid s.52. Chemijos mokymo kabinete ir laboranto kambaryje turi b ti rengiamos traukos spintos darbams,

kuriuos atliekant i siskiria kenksmingos dujos ir/ar garai.Priklausomai nuo to, su kokiomis chemin mis med iagomis dirbama, traukos spintose pro 15 20 cm

pravert traukos spintos s var oro greitis turi b ti: ne ma esnis kaip 0,5 m/s, jeigu chemin s med iagos nevir ytina ribin vert didesn nei 10 mg/m3; 0,6 m/s 1,0 m/s, jeigu chemin s med iagos nevir ytina ribin vert 0,1 10 mg/m3; 1,0 m/s 1,5 m/s, jeigu chemin s med iagos nevir ytina ribin vert ma esn kaip 0,1 mg/m3.

53. Chemijos kabinete gali b ti laikomos ir naudojamos tik tos chemin s med iagos, kurios reikalingosmokymui ir kuri laikymas ir naudojimas neprie tarauja teis s akt reikalavimams [4.13, 4.25].

54. Technologij kabinete turi b ti rengiamos darbo vietos ugdymo procese numatytoms priemon msvykdyti. Siuvimo ma inos statomos taip, kad pagrindinis viesos srautas krist i kair s pus s.

55. Med io ir metalo apdirbimo dirbtuv s rengiamos pirmame auk te ir atskiriamos nuo mokymo klasiir mokymo kabinet gars sugerian iomis kapitalin mis sienomis bei antrojo auk to perdengimais.Dirbtuv se kiekvienam mokiniui turi b ti numatyta 6 m2 darbo vieta.

56. Prie kiekvienos dirbtuv s rengiama ne ma esn kaip 15 m2 ranki ir aliavos laikymo patalpa.57. Dirbtuv se mokiniai turi dirbti su specialia j atitinkan ia apranga ir tur ti reikiam ranki

komplekt . Mokytojo darbo vieta rengiama ant pakylos, kur sustatomi demonstravimo rengimai.58. Darbastaliai med io apdirbimo dirbtuv se statomi statmenai langus arba 45° kampu, atstumas tarp j

turi b ti 0,8 m, o tarp eili 1,2 m.

65

59. Metalo apdirbimo dirbtuv se darbastaliai statomi taip, kad viesa krist ant gaminamos detal s ipriekio arba de in s pus s. Prie darbastali rengiami apsauginiai metaliniai tinkleliai.

60. Dirbtuv se daugiavie iai darbastaliai statomi skersai patalp . Atstumas tarp eili 1,0 m.61. Dirbtuv se prie kiekvieno darbastalio rengiama vieta atsis sti. Darbo vietose turi b ti specialios

spintel s, stovai arba lentynos rankiams laikyti.62. Dirbtuv se turi b ti pirmosios pagalbos rinkinys, kurio sud tis pateikta ios higienos normos 1 priede.63. Mokykloje priklausomai nuo numatyto mokini skai iaus turi b ti rengiama viena arba dvi sporto

sal s, skiriant 0,9 m2 plot vienam mokiniui. sporto sal s turi b ti i jimas k no kult ros zon .

64. Prie sporto sal s atskirai mergait ms ir berniukams turi b ti rengti persirengimo kambariai, numatantvienam mokiniui 0,35 m2 plot , du ai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su du irtualet patalpomis. jimas sporto sal turi b ti tiesiogiai i persirengimo patalp arba i atskiro koridoriaus.Persirengimo kambariuose turi b ti rengtos kabyklos arba spintel s drabu iams.

65. Pamok sporto sal je metu vienam mokiniui turi b ti numatytas ne ma esnis kaip 8,5 13,5 m2plotas.

66. Sporto sal je turi b ti tik ta ranga bei inventorius, kurie reikalingi pamokoms. Neturi b ti pa alinidaikt ar sugadintos rangos.

67. Sporto sal se, kur aid iama su kamuoliu, langai, viestuvai ir radiatoriai turi b ti apsaugomispecialia ranga.

68. Vienam mokiniui drabu in je turi b ti numatytas ne ma esnis kaip 0,15 m2 plotas. Prie mokyklinigrupi vaikams, pradini klasi mokiniams drabu in s turi b ti rengtos atskirai nuo vyresni klasi mokinidrabu ini . Draud iama drabu ines rengti mokymo klas se, prie mokyklinio ugdymo grup se.

69. Kiekviename auk te turi b ti rengiamas tualetas su prausykla, atskirai mergait ms ir berniukams. Jorin s durys neturi b ti prie ais mokymo, ugdymo patalp duris. Tualetuose kabinos turi b ti rengiamos

su u daromis durimis.70. Tualeto su prausykla patalpoje turi b ti asmens higienos priemoni : tualetinio popieriaus, muilo,

rank d iovintuvas (ar vienkartiniai rank luos iai).71. Sanitarini rengini skai ius priklauso nuo mokini skai iaus, ta iau turi b ti ne ma esnis kaip:71.1. 1 unitazas dvide im iai mergai ;71.2. 1 unitazas ir 1 pisuaras trisde im iai berniuk ;71.3. 1 praustuvas trisde im iai mokini ;71.4. 1 du o ragelis 5 mokiniams du in se.72. Unitazai ir praustuvai turi b ti sumontuoti taip, kad atitikt mokini : prie mokyklini grupi

vaikams ir pradini klasi mokiniams rengiami ma esnio auk io unitazai ir praustuv s.Visi sanitariniai renginiai turi b ti veikiantys ir techni kai tvarkingi.73. Mokykloje, kur vykdomas pagrindinis ir vidurinis ugdymas, turi b ti mergai asmens higienos

kabinos, skai iuojant vien kabin septyniasde im iai mergai .74. Jeigu mokykloje yra rengtas lauko tualetas, jo rengimas ir eksploatavimas turi atitikti visuomen s

sveikatos prie ros teis s akt reikalavimus [4.22].75. Patalp vidaus apdailos, bald med iagos turi atitikti visuomen s sveikatos prie ros teis s aktuose

nustatytus reikalavimus. Patalp vidaus apdaila turi atitikti j funkcin paskirt [4.23].76. Mokyklos patalp grind danga turi b ti neslidi, lygi, be ply , lengvai valoma dr gnu b du ir

atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos med iagoms.Grind auk pasikeitimai turi b ti pa ym ti sp jamaisiais enklais arba atitinkama spalva [4.45].

VII. AP VIETIMAS

77. Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi b ti tiesioginis nat ralus ap vietimas. Nat ralios ap vietoskoeficientas turi b ti ne ma esnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame ta ke, o insoliacija netrumpesn kaip 3 val.

Koridoriai, naudojami poilsiui, ir laiptin s turi b ti ap viesti nat raliai.78. Jei mokymo klas s plotis yra didesnis negu 6 m, turi b ti numatytas nat ralus ap vietimas ir i

de in s pus s.79. Mokymo proceso metu pagrindinis viesos srautas turi kristi mokiniams i kair s.

66

80. Tik dirbtinis ap vietimas leid iamas maisto sand liuose ir buitin se patalpose, kiniuose sand liuose,du in se ir tualetuose prie sporto sal s bei personalo tualetuose.

81. Mokymo klas se ir mokymo kabinetuose turi b ti rengtos u uolaidos ( aliuz s), apsaugan ios nuotiesiogini saul s spinduli .

82. Visose mokyklos patalpose turi b ti rengtas dirbtinis ap vietimas, atitinkantis visuomen s sveikatosprie ros teis s akt reikalavimus [4.20]. Patalp dirbtinio ap vietimo vert s pateiktos 3 lentel je.

3 lentel . Patalp dirbtinio ap vietimo vert s

Patalpos pavadinimas Ap vieta (lx), ne ma iau kaip Pavir ius, kuriam taikomaap vieta

1 2 3

1. Prie mokyklinio ugdymo grup , 300 Stalo horizontalus pavir iusmokymo klas , mokymo kabinetas, 0,8 m auk tyje nuo grindakt sal , skaitykla

2. Mokymo klas 300 Klas s lentos vertikaluspavir ius

3. Informatikos kabinetas 300 (ne daugiau kaip 500) Stalo horizontalus pavir ius0,8 m auk tyje nuo grind

100 (ne daugiau kaip 250) Vaizduoklio vertikaluspavir ius

4. Technologij kabinetas 400 Stalo horizontalus pavir ius0,8 m auk tyje nuo grind

5. Sporto sal 200 Horizontalus pavir ius(grindys)

6. Patalpos, naudojamos poilsiui 150 Horizontalus pavir ius0,8 m auk tyje nuo grind

7. Drabu in , vestibiulis, koridorius 100 Horizontalus pavir ius0,8 m auk tyje nuo grind

8. Laiptin , tualetas su prausykla 75 Horizontalus pavir ius0,5 m auk tyje nuo grind

9. Sveikatos kabinetas 200 Horizontalus pavir ius0,8 m auk tyje nuo grind

83. Dirbtiniam ap vietimui turi b ti naudojamos liuminescencin s lempos. Perdegusios, sugedusioslempos turi b ti tvarkomos teis s akt nustatyta tvarka [4.4].

84. Dirbtiniam ap vietimui turi b ti naudojami viestuvai ir lempos, pagal gamintojo deklaracij skirtikonkre patalp ap vietimui.

85. Prie stakli ir prie siuvimo ma in turi b ti numatytas ir vietinis ap vietimas.86. Vestibiulyje, koridoriuose, poilsio patalpose, laiptin se turi b ti rengtas avarinis ap vietimas.

Ap vietos ma iausia ribin vert turi b ti 5 lx ant grind .

VIII. ILDYMAS IR V DINIMAS

67

87. Mokykl patalp ildymo ir v dinimo sistemos bei j rengimas turi atitikti statybos techninioreglamento reikalavimus [4.39].

88. Patalp mikroklimatas pagal paskirt turi atitikti visuomen s sveikatos prie ros teis s aktaisnustatytus reikalavimus [4.16].

89. Mokyklos mokymo, ugdymo patalpose oro temperat ra ildymo sezonu turi atitikti 4 lentel jereglamentuotus dyd ius.

4 lentel . vairi patalp oro temperat vert s

Patalpos pavadinimas Oro temperat ra °C

1. Prie mokyklinio ugdymo grup 20 222. Mokymo klas , mokymo kabinetas, akt sal 18 195. Sporto sal 15 176. Persirengimo kambarys prie sporto sal s 20 217. Du as prie sporto sal s 25 268. Tualetas su prausykla 18 199. Sveikatos kabinetas 21 2310. Valgykla 20 2211. Vestibiulis, koridorius, laiptin 16 1812. Patalpos, skirtos poilsiui 17 19

90. Nevykstant pamokoms oro temperat ra mokyklos patalpose turi b ti ne emesn kaip 15° C.91. Nat raliam patalp v dinimui turi b ti numatytos orlaid s ir/ar vir langiai, kurie turi funkcionuoti

visais met laikais.92. Mokymo, ugdymo patalpos v dinamos per pertraukas, kai jose n ra mokini ir prie mokyklinio

ugdymo grupi vaik , o naudojamos poilsiui patalpos, pamok metu.93. Projektuojant mechanin v dinim turi b ti numatyta i traukiamoji ir tiekiamoji v dinimo sistemos.

traukiamoji v dinimo sistema turi b ti numatyta informatikos kabinete, maisto tvarkymo patalpose,tualetuose, du in se, sporto sal je.

94. Atskiros v dinimo sistemos turi b ti mokymo klas se ir mokymo kabinetuose, akt , sporto sal se,dirbtuv se, sveikatos kabinete, maisto tvarkymo patalpose ir tualetuose bei du in se.

95. Dirbtuv se prie stakli ir mechanizm , kuriais dirbant i siskiria iluma ir dulk s, turi b ti numatytavietin i traukiamoji ventiliacija.

IX. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS

96. Mokyklos turi b ti prijungtos prie centralizuoto vandentiekio ir nuotek tinkl . Jeigu n racentralizuoto vandentiekio ir nuotek , turi b ti rengti vietiniai vandentiekio ir nuotek tinklai ir nutekamojovandens valymo renginiai. Maisto tvarkymo patalpose buitin s nuotekos turi b ti efektyviai atskirtos nuogamybini , kad nekilt maisto u ter imo pavojus [4.34].

97. Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programin prie ra turi atitikti visuomen s sveikatos prie rosteis s akt reikalavimus [4.35].

98. U geriamojo vandens kokyb ir programin s prie ros organizavim atsakingi geriamojo vandenstiek jai ar kiti statymu nustatyti asmenys [4.3].

99. alto vandens iaupai turi b ti rengti mokymo klas se, informatikos kabinete, prie laboratorini irdemonstravimo stal chemijos, fizikos ir biologijos kabinetuose.

100. Kar tas ir altas vanduo turi b ti tiekiamas maisto tvarkymo patalpas, prausykl prie valgyklos,du ines, mergai asmens higienos kabinas, tualetus, sveikatos ir technologij kabinetus, techniniopersonalo patalpas.

101. I kar to vandens iaup i tekan io vandens temperat ra turi b ti ne emesn kaip 50°C ir neauk tesn kaip 60° C.

X. MAITINIMO ORGANIZAVIMAS

68

102. Mokykloje turi b ti sudarytos s lygos maitinimui organizuoti.103. U maitinimo organizavim yra atsakingas mokyklos steig jas, maitinimo paslaugos teik jas ir

mokyklos vadovas.104. Maitinimas turi b ti organizuotas taip, kad b sudarytos s lygos visiems pavalgyti ilto maisto.105. Maitinimas turi b ti organizuojamas pagal valgiara ius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus

su visuomen s sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka (3 priedas).106. mokyklos maisto tvarkymo patalpas turi b ti rengtas atskiras jimas i kin s paskirties aik tel s.107. Maisto produkt tiekimas mokykl , maisto tvarkymo ranga ir maisto tvarkymas turi atitikti

visuomen s sveikatos prie ros ir kit teis s akt reikalavimus [4.12, 4.34, 4.44].108. Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokini , vaik am iaus ypatumus bei sveikos mitybos

principus ir taisykles.109. Maitinimui tiekiam maisto produkt asortimentas turi b ti suderintas su visuomen s sveikatos

centru apskrityje.110. Rekomenduojamos maitinimui maisto produkt grup s: dar ov s, bulv s, vaisiai, uogos ir j

patiekalai, sultys; gr diniai (duonos gaminiai, kruop patiekalai (ko s) ir ank tiniai produktai; pienas ir joproduktai (i skyrus riebi grietin ir rieb s ); liesa m sa, pauk tiena; neriebi uvis ir j produktai;augalinis aliejus; kiau iniai.

111. Mokyklose turi b ti organizuojamas tausojantis maitinimas sergantiems vir kinamojo trakto, inkst ,kepen ir kitomis ligomis.

112. Mokyklos sveikatos prie ros darbuotojas turi pateikti mokyklos vadovui prie mokyklinio ugdymogrupi vaik ir mokini , kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, s ra . Tausojantis maitinimas turi b tiruo iamas pagal atskir valgiara .

XI. PATALP IR RENGINI PRIE RA

113. Bendro naudojimo patalpos ir renginiai pri rimi nuolat ir valomi pagal poreik . Visos kitosmokyklos patalpos ir jose esantys renginiai turi b ti tvarkomi, valomi kiekvien dien dr gnu b du.

114. Valgykloje stalai turi b ti valomi varia dr gna luoste po kiekvieno maitinimo, naudojantleid iamus pavir valiklius.

115. Valgykloje indai ir rankiai turi b ti plaunami naudojant tik ind plovimui skirtas plovimopriemones.

116. Lang stiklai, viestuvai turi b ti valomi pagal reikmes, bet ne re iau kaip du kartus per metus.117. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pa alinimas, esant susirgimams, atliekamas teis s akt

nustatyta tvarka [4.28].118. Mokykloje turi b ti atliekama kenk kontrol , kuri vykdoma teis s akt nustatyta tvarka [4.27].119. Naudojami valikliai, dezinfektantai, kiti biocidai turi b ti teis s akt nustatyta tvarka leistini naudoti

Lietuvos Respublikoje [4.29, 4.30].120. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemon mis,

turi mok ti naudotis iomis priemon mis ir laikytis gamintojo ar tiek jo saugos duomen lapuose nurodytsveikatos saugos reikalavim [4.24].

121. Tualeto valymo inventorius turi b ti pa enklintas ir laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.122. Valymo priemon s, dezinfektantai bei kiti biocidai turi b ti saugiai laikomi specialioje tam

pritaikytoje patalpoje ar renginiuose, mokiniams bei prie mokyklinio ugdymo grup s vaikamsneprieinamoje vietoje.

123. Draud iama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo pa alinim dezinfekcin mismed iagomis mokiniams esant mokykloje.

124. Draud iama mokiniams valyti tualetus, langus, viestuvus bei dirbti maisto tvarkymo patalpose.125. Buitin s atliekos turi b ti tvarkomos teis s akt nustatyta tvarka [4.4].

XII. MOKINI UGDYMO PROCESO HIGIENA

126. Mokslo met trukm I V klas se neturi vir yti 170 darbo dien , auk tesn se klas se 200 darbodien .

127. Maksimali mokymosi trukm per savait pateikta 5 lentel je.

69

5 lentel . Mokymosi trukm per savait

Klas s

I II III IV V VI VII VIII IX X XIXII

Maksimalus pamok skai ius 22 23 23 27 29 30 31 32 32

Papildomojo ugdymo pamok 4 4 4 3 3 3 3 3 4skai ius

Laikas, skirtas nam u duotims 0 0 0,5* 5 8 8 10 10 13 13atlikti, valandomis

*per antr pusmet

128. Pamokos trukm yra 45 min., pirmoje klas je 35 min. Jeigu ugdymo proceso metu organizuojamikontroliniai darbai, pamokos trukm gali b ti koreguojama, ta iau maksimali mokinio veiklos trukm bepertraukos neturi vir yti 45 min.

129. Mokymo kr vis per mokslo metus turi b ti paskirstomas taip, kad mokslo met prad ioje jispalaipsniui did , o pabaigoje ma . Minimaliu kr viu rekomenduojama dirbti: pirmoje klas je pirmas

ias savaites, kitose klas se pirmas dvi, tris savaites, savait trimestro pabaigoje, po kiekvien atostogpirm savait ir mokslo met paskutin m nes . Sud tingesn programa, didesnis kr vis turi b ti skiriamasdarbingiausiu periodu, atsi velgiant mokslo met suskirstym (pusme iais, trimestrais).

130. Sudarant pamok tvarkara turi b ti atsi velgta mokini darbingum . Sud tingiems mokymodalykams b tina skirti darbingiausi laik . B tinas optimalus atskir dalyk paskirstymas, racionalus gamtosir tiksli moksl pamok kaitaliojimas su muzikos, dail s, technologij , k no kult ros pamokomis persavait ir per dien .

131. Vis klasi mokiniams per savait privalomos ne ma iau kaip 3 k no kult ros pratybos [4.7].132. Papildomas ugdymas neturi b ti privalomas. Papildomas ugdymas turi b ti organizuojamas padarius

ne trumpesn kaip 30 min. pertrauk po pamok .133. Pamokos pirmoje pamainoje turi b ti pradedamos ne anks iau kaip 8 val. ir ne v liau kaip 9 val.134. Mokyklai dirbant dviem pamainom, pirm , antr ir baigiam klasi mokiniai turi mokytis pirmoje

pamainoje.135. Pamokas antroje pamainoje galima prad ti atsi velgiant mokyklos galimybes, bet baigti jas b tina:

pradini klasi mokiniams ne v liau kaip 17 val., o auk tesni klasi 18.30 val.136. Antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, po to b tina ne

trumpesn kaip vieneri mokslo met pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje.137. Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias dienas ir savait s laik antr ir tre

pamokas antradieniais ir tre iadieniais. Nerekomenduojama pirmadieniais ir penktadieniais. Mokiniai perdien gali tur ti ne daugiau kaip 1 kontrolin darb .

138. Per dien negali b ti daugiau kaip 7 pamokos.139. Pertrauk trukm gali b ti vairi, bet jos turi b ti ne trumpesn s kaip 10 min. B tina viena did ioji

30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.140. Per egzaminus turi b ti laikomasi bendrosios ir psichohigienos reikalavim . Egzaminai turi vykti

pirmoje dienos pus je, prad ia ne anks iau kaip 8 val. ryto, mokiniams inoma egzaminavimo forma.141. Per atostogas neturi b ti skiriami nam darbai.

XIII. MOKINI SVEIKATOS UGDYMAS BEI PRIE RA

142. Mokykloje turi b ti vykdomas mokini sveikatos ugdymas. Formalioji sveikatos ugdymo programaintegruojama kit mokymo dalyk programas.

143. Sveikatos ugdymas gali b ti vykdomas specialiose sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokose, kurisorganizuojamas kaip pasirenkamas kursas.

70

144. Formalusis sveikatos ugdymas tvirtinamas gyvendinant neformali sveikatos ugdymo programir tikslines, sveikat remian ias, trumpalaikes ar ilgalaikes sveikatos mokymo ir stiprinimo programas.

145. Mokykloje mokiniams turi b ti u tikrintas pirmini visuomen s sveikatos prie ros paslaugteikimas teis s akt nustatyta tvarka.

146. Sveikatos kabinete turi b ti pirmosios pagalbos rinkinys (2 priedas).147. Mokini sveikatos tikrinimas turi b ti vykdomas teis s akt nustatyta tvarka [4.21]. Mokiniai

kiekvienais metais iki rugs jo 15 d. mokyklai turi pateikti informacij apie profilaktinio sveikatospatikrinimo rezultatus. i informacija naudojama auditui bei steb senai [4.5].

148. U kre iam lig profilaktika bei informacija apie vaik u kre iam sias ligas, nelaimingusatsitikimus, susijusius su apsinuodijimais, turi b ti tvarkoma teis s akt nustatyta tvarka [4.10, 4.31, 4.43].

______________

Lietuvos higienos normos HN 21:2005Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai1 priedas

DIRBTUVI PIRMOSIOS PAGALBOS RINKINYS

Medicinos pagalbos priemon s pavadinimas Kiekis

1. Palaikomasis nesterilus tvarstis 1 vnt.2. Palaikomasis sterilus tvarstis 1 vnt.3. Pirmosios pagalbos vairi dyd pleistro juostel s 4 vnt.4. Lipnus pleistras (ritin lis) 1 vnt.5. Vienkartin s medicinin s nesterilios pir tin s 4 vnt.6. Iodum 5% sol.spir. Ma iausia vidin pakuot7. aizd dezinfekavimo tirpalas (Oktenidino dihidrochloridas arba kitas Ma iausia vidin pakuot

registruotas preparatas)8. Amonii causticum10% sol. Ma iausia vidin pakuot9. Pirmosios pagalbos irkl s 1 vnt.

______________



SVEIKATOS KABINETO PIRMOSIOS PAGALBOS RINKINYS

Medicinos pagalbos ir kit priemoni pavadinimas Kiekis Paskirtis

1. Didelis sterilus tvarstis, 10 cm x 12 cm 2 vnt.2. Karpomas pirmosios pagalbos pleistras, 10 cm x 6 cm 8 vnt.3. Lipnus pleistras, 2,5 cm x 5 m 1 vnt. Tvars iuipritvirtinti4. Neaustin s med iagos servet , 20 cm x 30 cm 10 vnt.5. Palaikomasis trikampio formos tvarstis 1 vnt. Pa eistai vir utinei

gal nei pari ti6. Palaikomasis tvarstis, 6 cm x 4 m 3 vnt.7. Palaikomasis tvarstis, 8 cm x 4 m 3 vnt.8. Pirmosios pagalbos irkl s 1 vnt.9. Pirmosios pagalbos pleistro juostel s 20 vnt.10. Plastikinis mai elis, 30 cm x 40 cm 2 vnt.

71

11. Sterilus aki tvarstis 2 vnt.12. Sterilus nudegim tvarstis, 40 cm x 60 cm 1 vnt.13. Sterilus nudegim tvarstis, 60 cm x 80 cm 1 vnt.14. Sterilus aizd tvarstis, 10 cm x 10 cm 6 vnt.15. Speciali antklod , ne ma esn kaip 140 cm x 200 cm 1 vnt.

Nukent jusiajampaguldyti ir (ar)

apkloti16. Tinklinis cilindrinis gal ni tvarstis, 4 m 1 vnt.17. Vidutinio dyd io sterilus tvarstis, 8 cm x 10 cm 3 vnt.18. Vienkartin s medicinin s nesterilios pir tin s 4 vnt.19. Iodum 5% sol. spir. Ma iausia vidin pakuot20. Ammonii causticum 10% sol. Ma iausia vidin pakuot21. aizd dezinfekavimo tirpalas (Oktenidino Ma iausia vidin pakuotdihidrochloridas arba kitas u registruotas preparatas)22. Rinkinio apra as 1 vnt. Tvirtinamas ant

ut s/spintel sdureli / dangteliovidin s pus s

______________



VALGIARA SUDARYMO IR DERINIMO SU VISUOMEN S SVEIKATOS CENTRUAPSKRITYJE TVARKOS APRA AS

1. Valgiara iai turi b ti sudaromi atsi velgiant rekomenduojamas paros maisto med iag ir energijosnormas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro [4. 18].

2. Valgiara iuose turi b ti nurodyti maisto produktai ir patiekalai bei j kiekiai.3. Turi b ti apskai iuoti kiekvienos dienos ir vidutiniai (i ne ma iau kaip 10 dien valgiara )

baltym , riebal , angliavandeni kiekiai (g) ir energin vert (kcal).4. Sudarant valgiara ius, rekomenduojama atsi velgti tai, kad mokyklinio am iaus vaikams pusry iai

tur sudaryti 25% paros energijos, piet s 30 40%, prie pie iai arba pavakariai 15%, (jei tokie yravalgiara iuose). Kai kurie produktai tur b ti patiekiami kiekvien dien dar ov s, vaisiai ar uogos,pienas ar pieno produktai, m sa, duona, kiti produktai gali b ti patiekiami kas antr dien (bet ne re iau kaip

2 kartus per savait ) vaisi ar dar ovi sultys, uvis, s ris, kiau iniai, grietin .5. Visuomen s sveikatos centrui apskrityje kasmet iki mokslo met prad ios turi b ti pateikti mokyklos

vadovo patvirtinti ne ma iau kaip 10 dien valgiara iai.6. Suderinti valgiara iai turi tur ti visuomen s sveikatos centro apskrityje ym .

______________

âiauli Ð universitetasnew.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales... · 2015. 10....

Documents

Transcript of âiauli Ð universitetasnew.su.lt/bylos/fakultetai/socialines_geroves_ir_negales... · 2015. 10....