I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X
Transcript of I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETRINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA (IŠTĘSTINĖS STUDIJOS)
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
DIANA KRAPIKIENĖ
3 kursas 1grupė
I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X
MOKYKLOJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė
KAUNAS, 2015
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMA
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas "I-V klasių moksleivių maitinimo gerinimas X
mokukloje"
1. Yra atliktas mano paties / pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literaturos saraša.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBE UŽ LIETUVIU KALBOS
TAISYKLINGUMA ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklinguma atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO
GYNIMUI
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(data) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)
3
TURINYS
SANTRUMPOS ...................................................................................................................... 4
SANTRAUKA ........................................................................................................................ 5
SUMMARY ............................................................................................................................ 6
ĮVADAS .................................................................................................................................. 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................... 9
1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai ........................................................................... 9
1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga .................................................... 14
1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose ............................................................ 15
1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui .................................. 15
1.3.2. Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse ..... 18
1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai ............................................................................ 20
1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje ............................................. 24
2. TYRIMO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ................................................................ 28
3. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................... 31
3.1. Valgiaraščio gerinimas ................................................................................................. 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................. 49
IŠVADOS ............................................................................................................................... 51
PASIŪLYMAI ........................................................................................................................ 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................. 53
PRIEDAI
4
SANTRUMPOS
GHP - Geros higienos praktikos taisyklės
GMO - Genetiškai modifikuotas organizmas
Kcal. - Kalorija
PSO ir ES - Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga
Proc. - Procentai
RVASVT - Rizikos veiksnių analizės svarbiųjų valdymo taškų sistema
5
SANTRAUKA
Krapikienė D. I-IV klasių moksleivių maitinimo gerinimas X mokykloje./ Veterinarijos maisto
saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 lent., 31 pav.
Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių
moksleivių maitinimą X mokykloje.
Tiriamajame darbe autorė siekia atskleisti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo
sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
Pirmoje dalyje remiantis mokslinės bei teisinės literatūros šaltiniais nagrinėjama teorinė dalis: sveikos
mitybos svarba vaikams, mokinių maitinimo mokyklose organizavimas bei esamos situacijos
Lietuvoje - mokinių mitybos įpročių analizė. Antroje dalyje pagrindžiama tyrimo problema,
pateikiamas instrumentarijus, aptariama atliekamo tyrimo eiga. Trečioje dalyje analizuojamas I-IV
klasių moksleivių tėvų požiūris į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą
maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes. Ketvirtoje dalyje aptariami gauto tyrimo rezultatai.
Tyrimo metodika: Mokslinės bei teisinės literatūros analizė, anketinis metodas.
Vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai dažnai valgo bandeles,
mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, retai vartoja vaisius ir daržoves bei retai kada pusryčiauja
namuose. Visą maitinimą mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo
renkasi patiekalūs patys atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką
maistą. Vaikams reikėtų pateikti daugiau tausojančių patiekalų. Rekomenduotina keptus varškėčius
pakeisti į daržovių troškinį su mėsa; kiaulienos snicelį rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su
daržovių įdaru; žemaitišką maltinį rekomenduotina pakeiti į Balandėlius. Siekiant gerinti maitinimą
mokykloje, rekomenduotina mokyklose vykdyti edukacines programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne
tik vaikus, bet ir tėvus, pedagogus; organizuoti konkursus, projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui
koreaguoti mokyklos patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką
receptą; informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų vaikui – pristatant valgyklos
darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo; organizuojant dietinį maitinimą gali būti
sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų patvirtintas ugdymo įstaigos vadovo bei suderintas su
visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo valgiaraščiai būtų sudaromi 10 dienų arba dviem
savaitėm.
6
SUMMARY
Krapikienė D. I-IV grades of school children cateriny in the X school / Veterinarijos maisto
saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 tabl, 31 graph.
The aim - according to the students 'and their parents' opinions, improve I-IV class X students
meals at school.
Public media noticeable active interest in children's nutrition and its impact on health. Due to
poor nutrition, excessive energy consumption reduced physical activity increasing overweight and
obese children. As well as the increased incidence of food allergy - a rapidly growing problem of
school-age children around the world. Scientists offer more attention to children's eating habits, child
nutrition in schools, at home, highlights the influence of nutrition professionals, parents' role in shaping
and developing children healthy eating habits.
In the thesis the author seeks to show the I-IV classes, parents' approach to the existing power
supply system at school X - about canteen food and the need to improve the power and potential. In the
first part of the scientific literature, and the rule at issue in the theoretical part: the importance of a
healthy diet for children, students and school feeding organization of the current situation Lithuania -
students eating habits analysis. The second part of the problem based on the studies, the
instrumentation and discusses the progress of the investigation. The third part analyzes the I-IV classes,
parents' approach to the existing power supply system at school X - about canteen food and the need to
improve the power and potential. The fourth part discusses the results of the investigation.
Methods: The scientific and legal literature analysis, questionnaire method.
Children's eating habits analysis showed that primary school students often eat cakes, rarely eat
fruits and vegetables, and rarely have breakfast at home. Recommended to change the curd baked
vegetable stew with meat; pork schnitzel is recommended to change to beef croquette stuffed with
vegetables; Samogitian balls dove is recommended to convert to. In order to improve school meals, it is
advisable to carry out educational programs in schools on healthy eating to include not only children
but also parents and teachers; organization of competitions and projects involving parents; inform
parents about dietary dish great for their child - the presentation of the canteen workers only need to
present certificates from the doctor; organizing diet meals can be drawn dietary menu, which would be
approved by the head of the educational institution and consistent with public health center. Dietary
catering menus are drawn up for 10 days or two weeks.
7
ĮVADAS
Mitybos mokslas per pastaruosius keletą dešimtmečių sparčiai pažengė įpriekį. Klasikinius
tyrimus, kai maisto medžiagų trūkumas buvo siejamas su maisto nepakankamumu, pakeitė nauji
tyrimai, įrodantys, jog įsivyravo maisto medžiagų perteklius ir disbalansas. Dėl pakitusio gyvenimo
būdo ir nesveiko maisto pertekliaus atsirado naujų mitybos problemų, kurios sukėlė nutukimo ir lėtinių
ligų protrūkį. Žiniasklaidoje daugybė laikraščių, žurnalų ir kitų leidinių, kuriuose propaguojama
tinkama mitybos kultūra, pateikiama daug išsamios informacijos, apie sveikos mitybos principus ir
taisykles, maisto pasirinkimo piramides, faktai apie vitaminų ir kitų vertingų maistinių medžiagų
reikšmę ir poveikį žmogaus organizmui. Pastebimas ir aktyvus visuomenės ir žurnalistų
susidomėjimas vaikų mityba. Tai viena opiausių temų šiuolaikinėje visuomenėje, nes pamažu atsiranda
supratimas, jog nesubalansuota mityba įtakoja daugumos vaikų sveikatos sutrikimus ir ligas pvz.:
nutukimą, mažakraujystę, diabetą, osteoporozę, Beriberi ligą, apykaitos sutrikimus, rachitą, regėjimo
sutrikimus, įvairias dermatologines ligas ir kt.
V. Grabauskas ir kt. (2004) teigia, kad sveikatos pagrindas - sveika mityba. Mitybos įpročiai
įtakoja sveikatą net 25–30 proc., o gera sveikata – svarbi sąlyga ugdyti vaikus visavertėmis
asmenybėmis, derinančiomis savyje fizinės, psichinės raidos ir dvasingumo vienovę (Grabauskas ir kt.,
2004). Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai
lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę (Cecchini ir kt., 2010), tai priklauso nuo
žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimo (Carlson et al, 2005).
Lietuvos sveikatos programoje nurodytos Sveikos mitybos politikos gairės, o 2010 m. Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo
lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodomi nustatyti mokinių maitinimo valgiaraščių
mokykloje sudarymi reikalavimai. Tačiau atlikti Lietuvos mokinių mitybos tyrimai verčia susimąstyti.
Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos
formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbi ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso
ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių
ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų
sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. Mitybos įpročiai
paprastai susiformuoja jau vaikystėje ar paauglystėje. Todėl jau vaikui esant mažam reikėtų formuoti
sveikos mitybos įpročius (Šurkienė, Stukas, 2003). Tam pritaria ir J. Tysoe ir C. Wilson (2010) ir
teigia, kad ankstyvosios vaikystės laikotarpis yra ypač svarbus, kadangi būtent tuomet formuojasi
8
mitybos įpročiai, kurie išlieka vaikui suaugus. Mokslinių tyrimų duomenimis (Alasevičius, Uleckienė
2012; Griškonis ir kt., 2011; Vingras, Stukas, 2008 ir kt.), Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra
tinkami, o dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio
aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto
alergija – sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje.
Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose,
namuose, pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos
mitybos įpročius.
Tinkamai organizuojama mityba tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose turi atitikti pagrindinius
sveikos mitybos principus: nuosaikumą, subalansuotumą, įvairumą, reguliarumą. Atsižvelgiant į šiuos
principus yra sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių
medžiagų ir energijos poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo
veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto, todėl atsižvelgiant į
rekomendacines normas, mokslininkų rekomendacijas ir anketinės mokinių tėvų apklausos rezultatus,
galima būtų optimaliai suderinti maitinimo poreikius ir sveikatingumą.
Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių
moksleivių maitinimą X mokykloje.
Darbo uždavinai:
1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą mokykloje X, I-IV klasių mokinių ir jų tėvų atsiliepimus
apie valgykloje tiekiamą maistą bei dietinio maitinimo poreikį.
2. Praturtinti valgiaraštį sveikiasniais ir subalansuotais patiekalais, remiantis apklausos rezultatais
prisilaikant mitybos normų bei mokslinių rekomendacijų.
3. Numatyti maitinimo mokykloje X tobulinimo būdus, pateikti rekomendacijas maitinimo
gerinimui.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai
Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir technologinė pažanga palengvino maisto ruošimo ir gamybos
procesus, sudarė sąlygas žmogui greičiau ir paprasčiau maitintis. Tačiau pasikeitė suaugusių ir vaikų
mityba: ji tapo nevisavertė, nepakankama arba per gausi. Išryškėjo netinkamos mitybos ir
nepakankamo fizinio aktyvumo problemos, siejamos su nutukimu bei padidėjusiu sergamumu.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė
gyventojų turi antsvorio. Apie 20–30 proc. iš jų yra nutukę (Strazdienė, 2014). Žmonės ne visada žino,
kokį maistą ir kaip dažnai reikia valgyti (Urbonas ir kt., 2012). Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje
formuojami mitybos įpročiai, kurie ateityje galėtų apsaugoti nuo daugelio lėtinių neinfekcinių ligų,
pvz., nutukimo (Erinosho et al., 2012).
Profilaktinių patikrinimų metu nustatyta, kad sergančių vaikų kasmet daugėja: padaugėjo nervų
sistemos, kvėpavimo, taip pat virškinimo sistemos organų ligomis sergančių vaikų. Vienas pagrindinių
sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei virškinimo sistemos organų ligų profilaktikos elementų yra
sveikos mitybos įpročiai (Zaborskis ir kt., A, 2006).
Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos
formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbu ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso
ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių
ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų
sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. (Power et al.,2010).
Sveika mityba saugo ir stiprina sveikatą (Baker-Henningham, Grantham-McGregor, 2004).
Vaiko augimui, vystymuisi, fiziniam aktyvumui bei gerai sveikatai būtinas tinkamas maistas
(Poškuvienė, 2006). Tam pritaria ir L. Škėmienė ir kt. (2009) ir teigia, kad „sveika ir visavertė mityba
daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui“. Todėl svarbu žinoti
sveikos mitybos taisykles jau vaikystėje ir taip stiprinti vaiko imunitetą (Labanauskas ir kt., 2008). R.
Proškuvienė (2003) teigia, kad tinkama vaiko mityba įtakoja vaiko gerą sveikatą, augimą ir fizinį
aktyvumą. Prastai besimaitinantys vaikai greitai pavargsta, mažėja jų protinis ir fizinis aktyvumas,
dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai, gali sutrikti jų augimas, vėluoti lytinė
branda. (Proškuvienė, 2006). Tam pritaria ir V. Gudžinskienė (2006). Autorės manymu dėl netinkamos
ar nepakankamos vaiko mitybos gali pablogėti vaiko fizinis vystymąsis, tai ypatingai gali atsiliepti
10
lytinio brendimo metu. Sveika mityba svarbiausia vaikystėje ir paauglystėje, kadangi tuo periodu
sparčiausiai auga ir vystosi organizmas (B. Strukčinskienė ir kt., 2012),
Kiti autoriai kaip L. Licari et al. (2005) teigia, kad labiausiai reikia atkreipti dėmesį į tinkamą
vaikų mityba, kadangi jie yra labiausiai pažeidžiami ir patys nesugeba nuspręsti ir rinktis kaip
maitintis.
Tinkama mityba –sveikatos pagrindas, nes sveikata priklauso nuo:
- paveldimumo –20 proc.
- aplinkos užterštumo –20 proc.
- medicininės pagalbos –10 proc.
- gyvenimo būdo –50 proc., iš kurio 80-90 proc. – mityba, maistas, geriamasis vanduo
(Labanauskas ir kt., 2008).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl rekomenduojamų paros
maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (1999) pateikiamos rekomenduojamos paros
energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams (Žin., 1999, Nr. 102-2936). (1 lentelė).
1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams
Amžius Lytis Energija,
kcal
Baltymai,
g
Riebalai, g Angliavandeniai,
g
1 - 3 m. 1400 45 50 193
4 - 6 m. 1700 55 60 235
7 – 8 m. 2030 65 66 294
11 – 14 m. Bern. 2420 75 80 350
11 – 14 m. Merg. 2200 70 75 311
15 – 18 m. Bern. 2890 95 93 396
15 – 18 m. Merg. 2400 80 85 329
Šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų paros maistinių
medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).
11
Galima teigti, kad vaikams rekomenduojami maistinių medžiagų ir energijos kiekiai priklauso:
- Nuo amžiaus
- Nuo 11 metų –ir nuo lyties
- Nuo 11 metų berniukams reikia daugiau energijos
- Sportuojantiems paaugliams, nepriklausomai nuo lyties reikia daugiau energinių medžiagų
Taigi mityba turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus ir taisykles.
Sveikos mitybos principai išdėstyti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje
(http://www.sam.lt/go.php/lit/4-svarbiausi-sveikos-mitybos-principai)
Nuosaikumas - svarbu žinoti, kad net ir būtinų maisto medžiagų nereikia vartoti per daug, nes
nesaikingas jų vartojimas gali neigiamai atsiliepti sveikatai;
Įvairumas - svarbu vartoti kuo įvairesnį maistą, kadangi nė vienas maisto produktas neturi visų
reikalingų maisto medžiagų). Valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių
reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Subalansuotumas - svarbu su maistu gauti reikiamą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų bei
vitaminų.
Sveikos mitybos taisyklės:
- valgyti kiek galima įvairesnį maistą;
- kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių;
- valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių, uogų. Gaminant
daržovių ir vaisių patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus;
- riebią mėsą ir mėsos produktus keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa
mėsa;
- rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių
gėrimų, saldumynų;
- vartoti kuo mažiau druskos. Vartoti druską su jodu;
- išlaikyti normalų kūno svorį (KMI –20-25), kasdien aktyviai judėti.
Maisto pasirinkimo piramidės modelis parodo, kokią dalį paros maisto racione turi sudaryti viena
ar kita maisto produktų grupė (1 pav.). Paveiksle parodyta mitybos piramidė, kurioje vaizduojamos 8
stiklinės vandens (privalomas skysčių kiekis per parą). Kadangi mityba glaudžiai susijusi su fiziniu
aktyvumu, todėl aplink piramidę vaizduojamos fizinio aktyvumo figūros. „Mityba – tai maisto
medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas“, todėl labai svarbu laikytis balanso
tarp gavimo ir eikvojimo. Nesant šiam balansui, t.y. mažai judant ar kaloringai maitinantis, gresia
12
nutukimas, antsvoris ar lėtinės ligos. Vaikams aktyviai judėti rekomenduojama ne mažiau kaip valandą,
o suaugusiam bent pusę valandos. Apatinė piramidės dalis suskirstyta į dvi dalis: vienoje grūdiniai
produktai ir bulvės, o kitame vaisiai ir daržovės - jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. „Daržovių ir
vaisių dienos norma 400-500 gramų“. Sekančiame piramidės sektoriuje – mėsa ir pieno produktai.
Šiame sektoriuje skiriama vieta ir aliejui bei riešutams. Antro piramidės aukšto produktus
rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Piramidės viršuje – saldumynai, cukrus,
druska – juos rekomenduojama vartoti mažais kiekiais (Sveikatos apsaugos ministerija). Piramidė
nuspalvinta šviesaforo spalvomis – raudona, geltona, žalia.
1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė
Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija
Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės (2 pav). Kalbant apie
vaikų sveiką mitybą, svarbu, kad vaikai valgytų kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų, „nes tai
mikroelementų ir vitaminų šaltinis“ (Dregval ir kt., 2007).
PSO (Pasaulio sveikatos organizacija – reikia iskelti i santrumpas) rekomenduoja išgerti ne
mažiau 1,5 litro skysčių per parą, kurių pagrindą turėtų sudaryti vanduo, tačiau dažnai vaikai renkasi ne
vandenį, o įvairius vaisvandenius, sultis (Matevičiūtė, 2011). Anot VU Medicinos fakulteto
13
prof.habil.dr. Rimanto Stuko, remiantis atliktų tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojams jau ne
vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau
vietinių daržovių sulčių. Minimalus daržovių dienos kiekis – 400 g, idealus – 600 g, o mes vidutiniškai
suvalgome tik 312 g.
2 pav. Ankstesnė mitybos piramidė
Šaltinis: „Northway“ medicinos centras
Sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Toje pačioje gamtinėje geografinėje platumoje
užaugintos ekologiškos daržovės ir vaisiai priimtiniausios ten pat gyvenantiems žmonėms.
Apibendrinant galima teigti, kad mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir
vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Sveika mityba padeda vaikams
išvengti ligų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir
įvairaus maisto. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių,
mineralinių druskų (makro ir mikroelementų), vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Vienų ar kitų
medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus, todėl
maistinės medžiagos privalo būti subalansuotos.
14
1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga
Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė
nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Be to, vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau
nei suaugusieji. Mokyklinio amžiaus vaikai nuolatos auga, didėja jų kaulų tankis, raumenų masė,
lytiškai bręsta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą maistą – gerą mineralų ir vitaminų šaltinį, pakankamai
aprūpinantį organizmą energija ir baltymais, reikalingais augimui (Dainauskienė, 2011).
Mokykloje vaikui įgavus daugiau savarankiškumo ir kai bendraamžiai ima daryti vis didesnę
įtaką, sveiki maitinimosi įpročiai ir teigiamas požiūris į sveiką gyvenseną gali būti pagrindas,
pasirenkant įprastą maistą. Taisyklingi mitybos režimo principai išlieka ir šiuo amžiaus tarpsniu, bet
optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi (Balčiūnienė ir kt., 2005).
Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo
daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto alergija –
sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Mokslininkai siūlo daugiau
dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėžiama mitybos
specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius (Stukas ir kt.,
2011). PSO laikosi nuostatos, kad subalansuota ir sveika mityba yra vaikų sveikatos pagrindas (Taylor
et al., 2005).
Graikijos mokslininkai tyrė 6–12 m. amžiaus vaikų mitybos įpročius, fizinį aktyvumą bei ieškojo
sąsajų su nutukimu. Apibendrinus rezultatus, nustatyta, kad nepusryčiaujantys vaikai yra dažniau
nutukę nei vaikai, kurie pusryčiauja kasdien (Mickevičienė ir kt., 2006). Panašius tyrimo rezultatus
pateikė ir HBSC teigdami, kad antsvorio paplitimas yra žemesnis tarp tų vaikų, kurie kasdien
pusryčiauja (Currie et al., 2012). Dauguma mitybos specialistų akcentuoja, kad pusryčiai yra būtina
sveikos mitybos dalis ir tai ypač svarbu vaikystėje (Morgan et al., 2010).
Kalbant apie pusryčių svarbą, autoriai As. Ask et al. (2006) bei Gc. Rampersaud et al. (2005)
teigia, kad pusryčiai svarbūs ir reikalingi vaiko organizmui, kadangi suteikia energijos gerai dienos
pradžiai, be to įtakoja protinį darbą.
L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams
reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Netinkamas mitybos rėžimas dažnu atveju būna susijęs
su įvairiomis vaiko ligomis. Pagrindinės moksleivių mitybos klaidos:
- Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai, kt.;
- Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais;
15
- Vartoja per mažai daržovių;
- Nevalgo pusryčių (virš 40 proc. mokinių);
- Nesilaiko mitybos režimo;
- Mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą, kt.;
- Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais (Labanauskas ir kt., 2009).
Apibendrinant galima teigti, kad subalansuota ir sveika mityba nuo mažų dienų yra sveiko
gyvenimo pamatas. Pradėjus lankyti mokyklą, dažnai keičiasi ir vaikų mitybos įpročiai, nes prieš tai
vaikų mityba labiau rūpinosi tėvai. Mokykloje vaikai dažniausiai patys sprendžia, ką valgyti ir ne,
visuomet pasirenka sveiką maistą. Svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų būtų supažindinti ir mokomi
sveikos mitybos.
1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose
1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui
Siekiant, kad vaikai mokyklose gautų tinkamą maistą, jų mityba yra reglamentuojama įvairių
nutarimų, aprašų ir pan.
Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsižvelgiant ne tik į sveikos mitybos principus
ir taisykles, bet ir į mokinių amžių bei fiziologinius poreikius.
Beto produktai, jų tiekimas, tvarkymas bei įranga turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei
kitų teisės aktų reikalavimus (Stukas, Šiurkienė, 2003).
Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo,
bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Šis tvarkos aprašas
nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų
socialinės globos įstaigose, reikalavimus. Siekiant iš esmės pagerinti vaikų, esančių organizuotuose
kolektyvuose mitybą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo
organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose
tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo
bendruose reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti tokius maisto
produktus kaip bulvių ar kukurūzų traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus
gaminius, saldainius, šokoladus, gazuotus gėrimus, energetinius gėrimus, rūkytos žuvies ir jos gaminių,
16
sultinių koncentratus, nepramoninius gamybos konservuotus gaminius, subroduktus, maisto papildus ar
maistą iš iš genetiškai modifikuotų organizmų.
To paties įstatymo 19 punkte nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau šviežių vaisių bei
daržovių, o maisto produktų pirmumas vaikų ugdymo įstaigoms teikiamas iš ekologinių ūkių. Tvarką
prižiūri sveikatos priežiūros specialistai. Išorinė kontrolė atliekama visuomenės sveikatos centrų bei
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (LR Sveikatos apsaugos ministerija).
„Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų
socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” 19 punktas:
„Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų
patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai;
pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau
vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa,
paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma,
keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo
(negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės
kokybės produktų gamintojų“.
Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto.
Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas,
todėl valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas,
rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams.
Jeigu mokyklos savininkas ar įgaliotas asmuo pasirašo sutartį dėl vaikų maitinimo paslaugų
teikimo mokyklose, sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo patalpų
higienos reikalavimų užtikrinimą.
Vaisiai, daržovės, uogos, bulvės gali būti perkami iš fizinių asmenų, kurie turi laikytis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai
netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati Mokykla ar socialinės globos įstaiga,
tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus.
2014 m. Lietuvoje Sveikatos ministerija priėmė nutarimą, kuriuo siekiama gerinti vaikų mitybą
mokymosi įstaigose. Šiuo nutarimu siekiama, kad tėvams būtų suteikta galimybė pateikti
pageidavimus, ko vaikas negalėtų valgyti mokykloje, ar kokius produktus jam pateikti. Tai rodo, kad
siekiama pagerinti vaikų mitybos įpročius ir jais rūpintis mokyklose.
17
Mitybos specialistų nuomone, svarbu sumažinti cukrų, druską ir sočiuosius riebalus maiste bei
mokyklose tiekti sveikatai palankesnį maistą. Tam pritaria ir R. Stukas, G. Šurkienė (2009), ir teigia,
kad tinkama vaikų mityba bus tuomet kai vaikai valgys daugiau „vaisių ir daržovių, nemaltų grūdų
patiekalų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies,
paukštienos, mažai cukraus ir druskos“. Vaikams nepatartini maisto produktai, kuriuose yra skonio
stipriklis (621) ir konservantas - natrio benzoatas (E 211). Manoma, jog maisto priedai skatina vaikų
hiperaktyvumą. Gydytojai teigia, jog Lietuva pagal cheminių priedų maiste naudojimą vienam
gyventojui jau aplenkė JAV. Nuo 2004 m. Velso (kuriame gyventojų panašiai kaip Lietuvoje)
mokyklose atsisakyta produktų su skonio stiprikliu. Pastraisiais metais atlikti tyrimai rodo, jog Velse
sumažėjo vaikų su hiperaktyvumo sindromu (Morgan et al.,2010). Virsvorio problema įgauna ir kitus
aspektus. Blogas ne tik pats žmogaus nutukimas, bet tai kad riebalinėse ląstelėse kaupiasi 7 kartus
daugiau teršalų. Žmogus tuos teršalus “nešiojasi” su višsvoriu, nes iš riebalinių ląstelių jie nepasišalina
(Tysoe et al., 2010).
PSO ir ES mitybos specialistai mokyklose skatina (2014 m. kovo 12 d.Europos Parlamento
rezoliucija „Europos gastronomijos paveldas: kultūros ir švietimo aspektai“):
- FORMUOTI vaikams sveikos mitybos ĮGŪDŽIUS;
- MOKYTI vaikus PASIRINKTI MAISTO PRODUKTUS, kurių vartojimas atitiktų sveikos
mitybos reikalavimus;
- VARTOTI vaikams KUO DAUGIAU švieţių darţovių, vaisių, vaisių sulčių, grūdinių
produktų, neriebių, nesūrių, su kuo mažesniu cukraus kiekiu produktų;
- SUDARYTI SĄLYGAS gauti šiltą maistą mokyklose.
Apibendrinant galima teigti, kad mokyklose mokinių maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į
sveikos mitybos taisykles bei principus. Atsisakoma skonio stipriklių (621) ir konservantų - natrio
benzoato (E 211), bei maisto priedų, kurie skatina vaikų hiperaktyvumą. Nuodoma, kad vaikai turi
gauti tik šviežią bei sveiką maistą. Taip pat užtrausti riebūs, saldūs bei daug drukos turintys maisto
produktai, įskaitant ir GMO turinčius maisto produktus. Nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau
šviežių vaisių bei daržovių.
18
1.3.2 Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse
Maitinimo organizavimas mokyklų ruošimo skyriuose vykdomas, remiantis Geros higienos
taisyklėmis, diegiama savikontrolės sistema.
Pagal Lietuvos Maisto įstatymą, „maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka
taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto
saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti“ (Žin., 2000, Nr. 32-893).
Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos
diegimo variantą:
Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą
Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.
„GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto
tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki
galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų
grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus
valdymo taškas konkrečioje įmonėje“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-
tvarkymo-imonese) .
„RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto
gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema – tai
pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą.
Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto
sauga“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-tvarkymo-imonese).
Ugdymo įstaigose savikontrolės sistema tai tikrinimas; mėginių ėmimas ir analizė; personalo
higienos tikrinimas; raštiškos medžiagos ir dokumentų tikrinimas; įvairios tikrinimo sistemos, kurios
buvo nustatytos įmonės, ir pagal jas gautų rezultatų tikrinimas (Maisto saugos užtikrinimas.
Valstybinio audito ataskaita, 2014).
19
3 pav. Savikontrolės sistemos pagrindinės nuostatos
Šaltinis: sudaryta autorės
Savikontrolės objektu galima laikyti darbo vietą, gamybai skirtas patalpas, tarnybines patalpas,
transporto priemones, mechanizmus bei įrangas ir jų naudojimą, žaliavą, sudedamąsias dalis,
technologines priemones ir kitokius produktus, naudojamus maisto produktų paruošimui ir gamybai;
pusgaminius; galutinius produktus; medžiagas ir gaminius, besiliečiantčius su maistu; valymo ir
taisymo priemones, procesus ir pesticidus; maisto produktų gamybą ar perdirbimo procesus; maisto
produktų ženklinimą ir jų pateikimo būdą; laikymo būdus (Drejeris R., 2011).
Apibendrinant galime teigti, kad savikontrolės sistema turi užtikrinti, kad vartotojui bus tiekiami
tik saugūs, kokybiški ir švieži produktai, kadangi visose gamybos stadijose yra numatyti galimi rizikos
veiksniai, pradedant gaunamos produkcijos kokybės įvertinimu, perdirbimu, sandėliavimu ir
patiekiamu vartotojui. Kokybės procese dalyvauja viso grandys nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo
iki valgytojo. Savikontrolės sistema padeda užtikrinti, kad maitinimo organizavimas mokyklose atitiktų
fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikatos principus, taisykles.
20
1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai
Norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo įstaigose, turi būti sudaromi tokie
valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos
poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai
palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto.
Su maistu vaikas turi gauti įvairias maisto medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius,
mineralines druskas, vandenį, skaidulines medžiagas ir vitaminus. Vienokių ar kitokių medžiagų
esančių maiste trūkumas arba perteklius gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo organizavimo
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos
aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo bendruose
reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti šiame tvarkos apraše
vaikų maitinimui draudžiama teikti:
• Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
saldainiai;
• Šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos
gaminiai (kuriuose natrio daugiau kaip 0,4 g/100 g);
• Maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais;
• Gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio
pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
• Kisieliai;
• Sultinių koncentratai;
• Rūkyta žuvis;
• Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų
vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
• Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai;
• Mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai);
• Maisto papildai;
• Maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio
sudėtį įeina GMO.
21
Rekomenduojamos šios maisto grupės:
• Daržovės
• Bulvės
• Vaisiai
• Uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios)
• Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai
• Pienas ir pieno produktai
• Liesa mėsa ir jos produktai
• Žuvis ir jos produktai
• Kiaušiniai.
Gaminant maistą turi būti naudojama, kuo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, kuomet riebi mėsa
yra keičiama į liesą mėsą, paukštieną, žuvį arba į ankštines daržoves. Kur įmanoma gyvūninės kilmės
riebalai ir margarinas, keičiami aliejais. Geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.
Valgiaraščius sudaryti turėtų medicinos darbuotojas. Juos sudarant, atsižvelgiama į:
- Vaiko amžių, fizinio ir psichinio krūvio dydį, sveikatos būklę;
- Pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) energijos poreikio normas ir
jų subalansavimą;
- Maisto produktų mitybinę vertę;
- Piniginę valgiaraščio vertę (Šurkienė G., Stukas R., 2003).
Patiekalų įvairumas, kaip ir maisto paruošimas ir turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos
mitybos principus bei taisykles. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų –
statybinių, energinių, funkcinių – kūnas gauna iš maisto.
Mokyklinio amžiaus vaiko augimas, fizinis ir protinis vystymasis, jo sugebėjimai priklauso nuo
taisyklingos mitybos. Mokinių maitinimas organizuojamas sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui
pavalgyti prie stalo. Mokykloje taip pat gali būti laisvai pasirenkami šalti ar šilti užkandžiai. Užkandžių
asortimento sąraše turi būti nurodytas produkto ar patiekalo pavadinimas, gamintojas bei etiketėje ar
receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose nurodytos sudedamosios dalys.
Valgiaraščiai turi būti sudaryti:
Remiantis patarimais apie sveikos mitybos pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje
http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/mityba.html
Pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas bei maitinimo paslaugos teikėjo bei turi atitikti
maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos
22
įstaigose tvarkos aprašo (Nr. V – 964) reikalavimus, beto turi būti derinami su teritorine visuomenės
sveikatos priežiūros įstaiga.
Savarankiškai maitinimo paslaugos tiekėjo, vadovaujantis Receptūrų pavyzdžiais derinant su
paslaugos tiekėjo parengtais valgiaraščiais.
Mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo pagrindiniai
reikalavimai:
Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos
normas vaikams.
Vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas, verdant vandenyje ar
garuose – arba troškinant.
Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų
pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros su maistu gaunamos energijos, pietūs – 30 – 40 proc.,
priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-
bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
Valgiaraščiai sudaromi, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių mokinių amžių. Skiriamos dvi
amžiaus grupės:
6 – 10 metų amžiaus mokinių grupė.
11 bei vyresnio amžiaus mokinių grupė.
Nesant galimybės sudaryti valgiaraščių abiem amžiaus grupėms, sudaromas vienas valgiaraštis
pagal 11 ir vyresnio amžiaus mokinių maistinių medžiagų fiziologinius poreikius. Sudaromi 15 dienų
laikotarpiui, prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta energinės vertė (kcal) ir kiekis (g).
(http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-
sudarymo-reikalavimai/).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl
rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, nurodoma, kad 6 – 9 metų
mokinys per dieną turi gauti maždaug 2100 (kcal). Šio amžiaus mokiniui reikia maždaug 65 g baltymų,
o brendimo laikotarpiu jų reikia 15 – 30 g daugiau. Šiuo metu ypač daug reikia gerti pieno, valgyti
mėsos ir gaminių iš grūdinių produktų, kitaip gali sutrikti normalus vystymasis. Visiems mokyklinio
amžiaus grupių vaikams per dieną patartina gauti 68 – 95 gramai baltymų.
(http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-
sudarymo-reikalavimai/).
23
Kadangi „pasitaiko atvejų, kai mokiniams pietų metu tiekiamos saldžios bandelės, o jų energetinė
vertė sudaro nemažą dalį pietų energetinės vertės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų
gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ (Žin., 2010,
Nr. 120-6147) taip neturėtų būti. Konditerijos gaminius verčiau įtraukti į meniu pusryčiams arba
pavakariams“ (http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/)
L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams
reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Beto mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione
baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas
kiekis maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros
maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 (kcal.). Nuo dešimtųjų gyvenimo metų
mergaitėms ir berniukams kalorijų ir angliavandenių reikia nevienodo kiekio. Mergaitėms nuo 15 metų
užtenka jų 311 – 329 g, berniukams: 350 – 396 g angliavandenių (Labanauskas L., 2008).
Mokiniui vitaminų reikia daug daugiau, negu ikimokyklinio amžiaus vaikui. Todėl maistas turi
būti ypač įvairus, susidėti iš augalinės ir gyvulinės kilmės maistingųjų medžiagų.
Prieš brendimą ir jo metu organizmui ypač daug reikia kalcio, todėl reikia vartoti pieno ir jo
produktų.
Pietų patiekalo reikalavimai
Pietų patiekalas turi būti sudarytas iš:
mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių ir pieno bei jo produktų – ty. iš produktų
turinčių baltymų.
Bulvių, makaronų, kruopų – ty. iš produktų turinčių angliavandenių.
Daržovių / vaisių arba jų salotų.
Duonos (rekomenduojama ypač ruginė).
Pietų metu turi būti patiekiami pasirinkti 1 – 3 karšti tos pačios maisto produktų kategorijos karšti
pietų patiekalai (mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ar miltų/ bulvių / varškės). Prie karštų patiekalų
gali būti siūlomi keli garnyrai (ryžiai, bulvės), kuriuos mokiniai gali pasirinkti laisvai. Tas pats karštas
pietų patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites. Valgymo metu ant stalo neturi
būti padėta druskos. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-
mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
24
Apibendrinant galime teigti, kad norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo
įstaigose, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų
maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų:
baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų.
1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje ir pasaulyje atliekama nemažai mokinių mitybos įpročių tyrimų, tačiau, nors tyrimų,
analizuojančių moksleivių mitybos problemas, skaičius nemažas, poreikis išlieka. Vis dažniau
diskutuojama apie mokinių mitybos gerinimo priemones.
Europos komisijos duomenimis, ketvirtadalis Europos moksleivių 2012 m. turėjo antsvorio arba
buvo nutukę. Prognozuojama, kad kasmet jų skaičius didės daugiau kaip milijonu, iš kurių 300 tūkst.
bus nutukę. Europos šalyse vaikų nutukimo ir antsvorio paplitimas siekia 20 proc. (Laskienė ir kt.,
2009). Per pastaruosius 10 metų keli tyrimai akivaizdžiai parodė, kad užkirsti kelią vaikų nutukimui
galima tiksline veikla bendruomenėse siekiant pakeisti mitybos įpročius ir didinant fizinį aktyvumą
(Europos komisija. Visuomenės sveikata).
Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat pastebima, kad turinčių antsvorio arba
nutukusių 7–8 metų vaikų Lietuvoje daugėja (Petrauskienė ir kt., 2012). 2011 metais nustatyta, kad
Tauragės apskrities pradinukų kūno masės indekso pokytis buvo susijęs su jų mitybos ir fizinio
aktyvumo įpročiais. Vaikai, priaugę daugiau svorio, pasižymėjo geresniu apetitu, valgė mažiau
daržovių, buvo mažiau fiziškai aktyvesni (Matevičiūtė, 2011). Matyti, kad netinkama mityba lemia ir
mažesnį vaikų fizinį aktyvumą, nes vaikai, turintys antsvorio dažniausiai renkasi pasyvias laisvalaikio
praleidimo formas.
Nustatyti ir statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmokų mitybos būklės ir apetito. Tarp
kasdien pusryčiaujančių pirmos klasės moksleivių nustatyta statistiškai reikšmingai mažiau turinčių
antsvorio, lyginant su retai pusryčiaujančiais pradinių klasių moksleiviais. Pirmokai, kurie dažniau
vartojo grūdus ir pieno produktus produktus, mažiau turėjo antsvorio (Albavičiūtė, 2013).
Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų
mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo
maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymų
tiekiančių maisto produktų (Alasevičius, Uleckienė 2012). Užsienio šalyse atliktų pradinių klasių
mokinių mitybos tyrimų rezultatai atskleidė panašias problemas – mokiniai dažnai nevalgo pusryčių,
25
per mažai vartoja daržovių ir vaisių, per daug vartoja saldumynų, saldžiųjų gėrimų (Perez-Rodrigo et
al., 2006).
Kiti autoriai kaip G.F. Moore et al. (2007) pastebi, kad žemos socialinės ir ekonominės padėties
šeimų vaikai mažiau valgo vaisių ir daržovių, lyginant su aukštesnės socialinės padėties vaikais.
Tyrimai rodo glaudų ryšį tarp visavertės mitybos, moksleivių akademinių pasiekimų ir elgesio
(Dabriegaitė, ir kt., 2013). Atlikus 15-os Europos valstybių mitybos tyrimų duomenų sisteminę
apžvalgą nustatyta, kad daržovių ir vaisių vartojimas didėja didėjant išsilavinimui, žemesnės socialinės
klasės asmenų mityba mažiau sveika (Stukas ir kt., 2011).
2006 metais atlikus „Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai“ tyrimą, nustatyta,
kad dauguma moksleivių teigė nepusryčiaujantys arba pusryčiaujantys kartais. Tyrimo duomenimis
didžioji dalis pradinukų (59 proc.) pietaudavo namuose, kita dalis – mokykloje. Vaisius ir daržoves
dauguma moksleivių vartojo tik vasarą, ir tik mažuma – pavasarį ir žiemą. Vaisių pradinukų tėvai
duodavo vaikams dažniau nei daržovių. Piena, kefyra, jogurtą vartojo 58,6 proc. apklaustų tėvų vaikai,
o varškę bei baltą sūrį tik kas ketvirtas moksleivis. Retai vartojami buvo ir tokie maisto produktai kaip
žuvis, grūdiniai produktai, tačiau per dažnai ir per daug vartojama cukraus (Petrauskienė, Jurevičiūtė,
2007).
Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad pradinukų mityba yra problematiška.
Galima daryti prielaidą, kad netinkama vaikų mityba susijusi su tėvų mitybos įpročiais.
A. Zaborskis ir R. Lagūnaitė analizavo moksleivių mitybos įpročius 2002–2010 metais.
Nustatyta, kad Lietuvoje jaunesnio amžiaus moksleivių kiekvieną dieną valgo: 51,7 proc. – margariną;
43,8 proc. saldainius ar šokoladą; 43 proc. – rūkytą mėsą ir dešrą; 22,5 proc. – pyragaičius, sausainius,
tortus; 15,1 proc. – bulvių traškučius; 8,2 proc. – mėsainius, keptas dešreles (Zaborskis, Lagūnaitė,
2011).
Taip pat ir Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuras , bendradarbiaudamas su Higienos
institutu, 2010 m. atliko mokinių mitybos tyrimą. Tyrimas parodė, jog mokinių mityba yra neracionali.
Mokinių kasdien vartojančių vaisius bei šviežias daržoves buvo - 42 proc.; pieno produktus - 42,6
proc.; geria gazuotus saldžius gėrimus -31,8 proc.; saldumynus - 26,2 proc.; užkandžius kasdien perka -
10,2 proc. (Pačiauskaitė, 2011).
Nustatyta, kad dalies Lietuvos didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos
režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai
arba iš viso nepusryčiauja. Be to, pirmokai nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių
sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų. Nustatyta, kad vaisių pirmokai kasdien vartoja dažniau negu
26
daržovių. Kai kurių rekomenduojamų vartoti saikingai maisto produktų pirmokai vartojo retai, tačiau
fermentinio sūrio, saldumynų ir kitų saldžių užkandžių dalis tiriamųjų vartojo per dažnai (Petrauskienė
ir kt., 2012).
Škėmienei ir kt. (2009) atlikus tyrimą, nustatytė, kad tiek Kauno miesto, tiek Raseinių rajono
vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą
nepusryčiavę.
Taip pat ir Lietuvoje atlikto PSO koordinuojamo vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenimis,
didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc.
pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba iš viso nepusryčiauja,
nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų
Petrauskienė ir kt., 2012).
L. Narkauskaitei ir N. Umbrasienei 2009-2010 metais ištyrus pradinukų mitybą, nustatė, kad
didžioji jų dalis vaikų valgo 3 kartus per dieną, 8,5 proc. – tik 2 kartus per dieną. 39,5 proc. apklaustųjų
nepusryčiauja kasdien darbo dienomis, penktadalis – ir poilsio dienomis. 23,3 proc. pradinukų
nepietauja kasdien. Daugiau nei pusė apklaustųjų valgo nereguliariai. (Narkauskaitė, Umbrasienė,
2010).
Paskutiniai 2013 metų tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri.
Apklaustieji mokiniai:
- 64 proc. pusryčius valgo kiekvieną dieną, kita dalis nepusryčiauja. Pastebima, kad daugiau
pusryčiauti yra linkę berniukai (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.);
- 47 proc. karštus pietus valgo mokykloje, 29 proc. namie, 8 proc. teigė nespėję pavalgyti dėl
trumpos pertraukos;
- Nepavalgę pietų vaikai linkę užkandžiauti. 64 proc. - užkandžiauja kiekvieną dieną, 31 proc. –
kartais. 61 proc. moksleivių užkandžiais tampa vaisiai, o 55 proc. – bandelės. Kiti moksleiviai
užkandžiais įvardijo sultis, saldumynus, bulvių traškučius ir pan.
Manoma, kad dėl netinkamą mitybą įtakoja sveikos mitybos žinių stoka. Tyrimo duomenimis
apie sveiką mitybą mokiniai daugiausia sužino iš mokytojų bei tėvų.
(http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-
aktyvumo-iprocius).
„Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, nustatyta, kad mokinių apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto
produktą mažiausiai įtakoja kaina, vaikams svarbiausi jų bei jų draugų pomėgiai. Tyrimas parodė, kad
tik 19 proc. mokinių maitindamiesi mokyklose pirmiausiai atkreipia dėmesį į maisto sveikumą.
27
Tyrimo metu nustatyta, kad „tik 84 proc., mokinių rytais pusryčiauja (daugiau tarp
pusryčiaujančiųjų yra pradinių klasių, 7–11 m. vaikų), o būdami alkani, pamokose jie sunkiau
susikaupia, pertraukų metu dažniau ieško užkandžių už mokyklos ribų“.
(http://www.pontem.lt/lt/naujiena/83-mokyklu-valgyklose-pietauja-du-trecdaliai-mokiniu-vyresni-
renkasi-kebabines.html). Vadinasi, pradinių klasių moksleivių mityba yra netinkama, nes ketvirtadalis
nepietauja, trečdalis – nepusryčiauja. Galima daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju renkasi
užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis.
Apibendrinant galima teigti, kad netinkamos mitybos problema bei su ja susiję sveikatos
sutrikimai kaip antsvoris ar nutukimas pasaulyje vis aktualesni. Tyrimais įrodyta, kad dažniau pradinių
klasių moksleiviai maitinasi netinkamai. Siekiant išvengti netinkamos mitybos pasekmių, būtina
kontroliuoti vaikų mitybą ir mokyti juos sveikos mitybos įpročių, nes nesubalansuota ir netinkama
mityba susijusi su ligomis vyresniame amžiuje. Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių
mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma
maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių,
cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymingų maisto produktų.
28
2. TYRIMŲ ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimas buvo atliekamas Raseinių mokykloje. Tema "I-IV klasių moksleinių maitinimasis X
mokykloje". Ir tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 iki 2015m.
Siekiant atskleisti I-V klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X -
apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, buvo atliktas tyrimas.
Tyrimas buvo atliekamas naudojant anketinę apklausą - anketa (1 priedas) - tokiu būdu atliktas
kiekybinis tyrimo metodas.
Pasirinktoje Raseinių X mokykloje 2014 m. rugsėjo 1 d. duomenimis užfiksuoti 193 mokiniai.
2 lentelė. Raseinių X mokykloje mokinių skaičius 2014-09-01 duomenimis
Klasė Mokinių skaičius
klasėje
Mokinių skaičius
komplekte
1a 25 51
1b 26
2a 26 48
2b 22
3a 18 37
3b 19
4a 15 57
4b 22
4c 20
Raseinių miesto X mokyklos moksleivių tėvų požiūriui atskleisti bei iširti apie sveikos mitybos
svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo
poreikį ir galimybes, buvo sudaryta anketa – kurioje buvo pateikti uždaro tipo klausimai, leidžiantys
respondentams pasirinkti vieną ar kelis jiems priimtinus atsakymus. Neprašoma pateikti jokių
asmeninių duomenų – taip suteikiamas anonimiškumas bei konfidencialumas. Tyrimo tikslas - išgauti
respondentų nuomonę apie sveikos mitybos svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie
valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
29
Tyrimo eiga – 2015 m. vasario mėn. 193 Raseinių X mokyklos tėvams išplatinta anketa – 134
tėvai atsakė į anketos klausimus.
Sutarus su Raseinių X mokyklos pradinių klasių mokytojomis bei gavus direktoriaus leidimą, per
Tamo.lt 1 sistemą apklausti 134, I-IV klasių moksleivių tėvai elektroniniu būdu – anketos patalpinimas
internetinėje erdvėje www.apklausa.lt.
Anketavimui atlikti pasirinktas atsitiktinės atrankos metodas – respondentais buvo I-IV klasių
moksleivių tėvai, nei amžiui, nei išsilavinimui jokių reikalavimų nebuvo. Apklausos metu buvo
užtikrinamas tyrimo duomenų anonimiškumas bei etiškas jų panaudojimas. Duomenys apdoroti MS
Word ir MS Excel kompiuterinių programų pagalba.
Anketą sudaro dvidešimt penki klausimai:
1) įžanga, kurioje apibrėžiamas tyrimo aktualumas, tikslas, anonimiškumas;
2) klausimai apie sveikos mitybos svarbą – požiūris į ją (anketos 1 - 2 klausimai);
3) klausimai apie vaiko mitybos įpročius bei alergijas (anketos 3 - 5 klausimai).
4) Požiūris į mokyklos teikiamą maitinimą bei įpročius (anketos 6 – 19 klausimai).
5) Klausimai apie galimus pasiūlymus mokykloje teikiamo maitinimo gerininimui (klausimai
20 - 22).
6) Demografinė – socialinė dalis, tai klausimai apie respondentų lytį, amžių, išsilavinimą bei
vaikų amžių (anketos 23 - 27 klausimai).
Tausojančio pateikalo būtinumas vertinamas 5 balų Likert skalėje (nuo 1 „visiškai nepritariu“ iki
5 „visiškai pritariu“. Įvertinimo skalėje yra vidurinis įvertis „3“, leidžiantis pasirinkti neutralią
vertinimo poziciją – “nei pritariu, nei nepritariu”(4 pav.).
1 „Tavo Mokykla" – tai informacinė sistema švietimo įstaigoms, sukurta, prižiūrima ir tobulinama UAB „Tavo
mokykla“ bei sėkmingai naudojama daugiau nei 550 mokyklų visoje Lietuvoje.
30
1 2 3 4 5
Visiškai Nežinau Visiškai
nepritariu pritariu
4 pav. 5 Balų Likert Skalė
Tyrimo imtis – 193 I-IV klasių moksleivių tėvai. Iš kurių, elektroniniu būdu apklausti – surinkti
duomenys iš 134 respondentų.
Duomenų analizės metodas. Gautai informacijai netaikyti statistiniai metodai. Tyrimo duomenys
buvo išanalizuoti bei nagrinėjami remiantis iškeltais klausimais. Duomenys vertinami subjektyviai.
Pasitelkus šį metodą, analizuojamas apklaustų dalyvių požiūris apie sveikos mitybos svarbą, esamą
maitinimo sistemą Raseinių miesto mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo
poreikį ir galimybes.
31
3. TYRIMO REZULTATAI
Atlikus tyrimą atskleidžiant I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą
mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, pirmiausia
turime sužinoti ar apklausiami tėvai turi pakankamai žnių apie sveiką mitybą (5 pav.).
38%
11%
51%
Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas
Ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus.
5 pav. Respondentų žinios apie sveiką mitybą: kaip manote, kas yra sveika mityba? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (51 proc.) apklausiamųjų sveiką mitybą siejo su įvairiomis
šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis, bei patiekalais, turinčiais mažiau riebalų, druskos ir
cukraus. Kita dauguma (38 proc.) mano, kad sveika mityba yra sietina su nuosaikingumu, įvairumu ir
subalansuotumu. Galime daryti prielaidą, kad apklausiami tėvai supranta, kas yra sveika mityba,
kadangi sveikos mitybos pagrindiniai principai yra maisto įvairumas bei nuosaikumas, o sveikos
mitybos taisyklėse nurodoma, kad reikia valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių
ir vaisių, uogų, o gaminant patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus.
Sekančiu klausimu siekiame ištirti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į nesveiką mitybą, todėl
jų klausiame Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (6 pav.).
32
55%
0%
0%
45%
Riebus, koloringas maistas
Ne ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus
Nesubalansuotas, neįvairus maistas ir nenuosaikinga mityba
6 pav. Respondentų žinios apie nesveiką mitybą: Kaip manote, kas yra nesveika mityba?
(n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Tyrimo duomenimis, dauguma (55 proc.) apklaustų I-IV klasių moksleivių tėvų mano, kad
nesveika mityba tai riebus ir koloringas maistas, kita dauguma (45 proc.) mano, kad nesveika mityba
sietina su nesubalansuotu, neįvairiu maistu ir nenuosaikinga mityba. Galime teigti, kad apklausiami
tėvai supranta, kas yra nesveika mityba, todėl manytina, kad I-IV klasių moksleivių tėvai galės išsakyti
savo požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo
gerinimo poreikį ir galimybes.
Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo
daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat vis dažniau pasireiškia maisto alergija – sparčiai
didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Todėl pirmiausia siekiame ištirti ar
vaikai alergiški kokiems nors maitos produktams (7 pav.).
33
46%
54%
Taip Ne
7 pav. Respondentų nuomonės apie vaikų alergiją maistui pasiskirstymas (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (54 proc.) Raseinių miesto mokykloje X, I-IV klasių
mokiniai nėra alergiški maisto produktams, tačiau net 46 proc. anot I-IV klasių mokinių tėvų yra
alergiški kai kuriems maisto produktams.
Kadangi atlikus literatūros apžvalgą, pastebėjome, kad atliktų tyrimų duomenimis dauguma
moksleivių namuose nepusryčiauja, o tai rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri, todėl sekančiu
klausimu Ar Jūsų vaikas pusryčiauja namuose prieš išeidamas į mokyklą? siekiame ištirti Raseinių
miesto mokykloje X, I-IV klasių mokinių mitybos įpročius (8 pav.).
25%
50%
25%
Taip, visada Kartais Ne, niekada
8 pav. Respondentų vaikų mitybos įpročiai (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
34
Kaip matome, Raseinių miesto mokykloje X, daugumos (50 proc.) I-IV klasių mokinių tėvai
teigia, kad jų vaikai retai kada pusryčiauja namuose, likę 25 proc. vaikų namuose nepusryčiauja, tiek
pat (25 proc.) pusryčiauja namuose visada.
Vadinasi, tiriamoje Raseinių miesto mokykloje X, pradinių klasių moksleivių mityba yra
netinkama, nes 25 proc. apklaustų vaikų visada pusryčiauja namuose. Galima daryti prielaidą, kad
vaikai tokiu atveju pertraukų metu renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis.
Be to, būdami alkani, pamokose jie greičiausiai sunkiau susikaupia.
Sekančio klausimo Kiek kartų vaikas valgo mokyklos valgykloje per dieną? atsakymai pateikti 9
paveiksle.
49%46%
5%
vieną kartą du kartus daugiau nei tris kartus
9 pav. Respondentų vaikų valgymo dažnis mokykloje (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (49 proc.) 1-4 klasių mokinių mokykloje valgo tik vieną
kartą, nors tik keliais procentais (46 proc.) mažiau mokinių valgo du kartus.
Įdomu buvo sužinoti Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar pakanka mokykloje per
pietus, vakarienę gaunamo maisto? (10 pav.).
35
35%
26%
8%
31%
Teigia, kad pakanka, bet grįžęs/usi dar valgo
Teigia, kad nepakanka ir grįžęs/usi jaučiasi alkanas/a
Teigia, kad pakanka, nesijaučia aklanas/a ir grižęs/usi beveik nevalgo.
Teigia, kad pakanka – gaunamo pateikalo mokykloje viso nesuvalgo, bet grįžęs/usi namo dar valgo.
10 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar
pakanka mokykloje per pietus, vakarienę gaunamo maisto? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Kaip matome, dauguma (35 proc.) I-IV klasių mokinių tėvų teigia, kad jų vaikams teikiamo
maisto mokykloje pakanka, nors grižę dar valgo. Beveik tiek pat (31 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad jų
vaikams gaunamo patiekalo mokykloje užtenka – jo viso nesuvalgo, bet grįžę namo dar valgo. Tik 8
proc. apklaustųjų teigia, kad jų vaikai grįžę po mokyklos nesijaučia alkani ir daugiau tą dieną nevalgo.
Kiti 26 proc. teigia, kad vaikui gaunamo maisto mokykloje neužtenka ir vaikai jaučiasi alkani.
Susumavus tyrimo duomenis, galime teigti, kad daugumai I-IV klasių mokinių gaunamo maisto
mokykloje pakanka, tačiau grįžę namo jaučiasi alkani ir dar valgo namuose.
Įdomu ištirti Kaip vaikas vertina mokyklos maistą, atsakymai į šį klausimą pateikti 11 paveiksle.
46%
21%
33%
Skanus Neskanus Kartais skanus
11 pav. Vaikų mokyklos teikiamo maisto vertinimas (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
36
Gauto tyrimo duomenimis, 46 proc. apklaustų tėvų vaikai teigia, kad mokykloje tiekiamas
maistas yra skanus. Kitai daugumai (33 proc.) kartais skanus. Galime daryti prielaidą, kad vaikai
teikiamą maistą – pateikalus mokykloje vertina gerai, jie jiems skanūs visada ar bent kartais,
Raseinių miesto mokyklos X atliekant tyrima teiravausi ar tėvai žino,kad valgykloje yra galimybė
pasirinkti karštus patiekalus? (12 pav.).
57%
43%
Taip Ne
12 pav. Karštų patieklų pasirinkimo galimybės (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Tyrimo duomenimis, 43 proc. apklausti tėvai teigia, kad vaikai negali pasirinkti karštų
patiekalų, o dauguma (57 proc.) mano, kad vaikai karštus patiekalus vaikai pasirinkti gali.
58%
42%
Patiekalus užsako auklėtoja ir jie visiems vienodi Renkasi pats, kai neišsiperka visos dienos maitinimo
13 pav. Patiekalų pasirinkimo galimybės (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
37
Tėvai pažymėjo, kad išsipirkus maitinimą jo pasirinkti negalima – patiekalai būna vienodi
visiems vaikams, o neišsipirkus maitinimo vaikas už savo pietus ar tai pusryčius moka pats ir gali
rinktis.
Europos komisijos duomenimis, ketvirtadalis Europos moksleivių 2012 m. turėjo antsvorio arba
buvo nutukę. Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat pastebima, kad turinčių antsvorio
arba nutukusių 7–8 metų vaikų Lietuvoje daugėja (Petrauskienė ir kt., 2012). Todėl sekančiai
klausiame Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra galimybė pasirinkti dietinius patiekalus?
(14 pav.).
7%
93%
Taip Ne
14 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra
galimybė pasirinkti dietinius patiekalus? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (93 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad mokykloje nėra
galimybių rinktis dietinius patiekalus.
Atliekant tyrimą svarbu buvo sužinoti. Ar vaikai mokykloje gauna daržovių, vaisių – atsakymai
pateikti 15 paveiksle.
38
39%
61%
Taip Ne
15 pav. Vaisiai ir daržovės mokykloje (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Dauguma (61 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad mokykloje vaikai negauna vaisių ir daržovių, kiti
39 proc. teigė, kad jų gauna, tačiau retai. Kai kurie tėvai pažymėjo, kad žiemą vaikai prie karšto
patiekalo gauna dažniausiai tik burokėlius arba kopūstus.
Statistika rodo, jog 60- 80 vaikų iš 1000 serga virškinimo trakto ligomis. Todėl mokyklose turi
būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas - sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir
kitomis ligomis.
„Tausojantis patiekalas – šiltas maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos
būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje.“ Ar mokykloje
vaikas bent kartą į savaitę gauna tokį patiekalą atsakymai pateikiami 16 paveiksle.
4%
96%
Taip Ne
16 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar mokykloje vaikas bent kartą į savaitę gauna
tausojantį patiekalą?(n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
39
Gauto tyrimo duomenimis, beveik visi (96 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad tausojantis
patiekalas netiekiamas mokykloje. Tačiau dauguma (92 proc.) tėvų teigia, kad toks patiekalas būtinas
nors kartą per savaitę mokykloje (17 pav.).
0%0% 8%
34%
58%
visiškai nepritariu nepritariu nei pritariu nei nepritariu pritariu visiškai pritariu
17 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Kaip vertinate tausojančio pateikalo būtinumą
mokykloje? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Sekančiu klausimu Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kaip manote kas
svarbiausia vaikui? Siekiame ištirti vaikų mitybos įpročius (18 pav.).
1%
42%
26%
31%0%
Kaina
Išvaizda (patiekalas atrodo estetiškai ar ne)
Paprotys (ar vaikas pageidauja panašių patiekalų, tokių kokius jis įpratęs valgyti namuose)
Skonis
Patiekalas kuris labiau naudingas sveikatai
18 pav. Vaikų mitybos įpročiai – faktoriai įtakojantys patiekalo pasirinkimą (n- 65)
Šaltinis: sudaryta autorės
40
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (42 proc.) apklaustų I - IV klasių mokinių tėvų manymu,
vaikų patiekalo pasirinkimą įtakoja išvaizda ir skonis (31 proc.). Mažiausiai kaina. „Spinter tyrimai“
atlikus apklausą, nustatyta, kad mokinių apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto produktą mažiausiai
įtakoja kaina, vaikams svarbiausi jų bei jų draugų pomėgiai. Tyrimas parodė, kad tik 19 proc. mokinių
maitindamiesi mokyklose pirmiausiai atkreipia dėmesį į maisto sveikumą. Galime daryti prielaidą, kad
tiek šio, tiek „Spinter tyrimų“ duomenys sutampa – svarbiausiais patiekalo pasirinkimo faktoriais
galima laikyti išvaizdą ir skonį, o mažiausiai įtakoja kaina ir naudingumas sveikatai.
Įdomu sužinoti ir kokius produktus mokyklos valgykloje dažniausiai renkasi vaikas (Jei vaikas
renkasi patiekalus mokykloje pats) (19 pav.).
0%
33%
9%0%
58% 0%
Sriubą Karštą antrą patiekalą
Saldų patiekalą (blynai, varškės apkepas) Daržovių salotas
Pyragaitį, sausainius, bandelę Obuolius, bananus ar kitus vaisius
19 pav. Vaiko patiekalų pasirinkimas (n- 65)
Šaltinis: sudaryta autorės
Apklausos duomenimis, vaikai, kurie neišsipirkę maitinimo, dažniausiai (58 proc.) renkasi
bandeles, kita dalis 33 proc. – karštus patiekalus. Galime daryti prielaidą, kad vaikų mityba nėra
tinkama.
Ar mokykloje vaikas valgo picą? atsakymai pateikti 20 paveiksle.
41
9%
82%
9%
Taip, dažnai Taip, kartais Ne
20 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar mokykloje vaikas valgo picą? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, net 82 proc. apklaustų tėvų teigė, kad vaikai kartais mokykloje
valgo ir picą. Kai kurie tiriamieji pažymėjo, kad ar leisti vaikams valgyti picą ar ne buvo nuspręsta
susirinkimo metu – dauguma pritarė, kad vaikams būtų leidžiama valgyti picą kartą per savaitę.
Virš pamatinės sveikosios piramidės grupės vienodu lygiu pateikiamos dviejų produktų grupės –
daržovių ir vaisių grupė2, tad reišktų, kad vieną ar du kartus per savaitę (mokslo savaitė – penkios
dienos) galima virti saldžiąją sriubą – „turtingą“ įvairiais vaisiais. Sekančiu klausimu klausiame tėvų ar
jie pritaria tokiai sriubai vieną ar du kartus per savaitę mokykloje (21 pav.).
18%7%
75%
Sutinku
Nesutinku
Tą dieną kai bus tiekiama saldžioji sriubą, turi būti ir siūloma alternatyvioji sriuba, kadangi ne visi vaikai mėgsta
21 pav. Saldžios sriubos poreikis mokykloje (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
2 L. Labanauskas, R. Rokaitė ir kt., 2008m.
42
Apklausos duomenimis, dauguma (75 proc.) tėvų mano, kad tiekiant saldžia sriubą mokykloje
vieną ar du kartus per savaitę turėtų būti siūloma ir alternatyvi sriuba, kadangi ne visi vaikai saldžią
sriubą mėgsta.
Įdomu ištirti ir tėvų požiūrį į sriubos būtinybę ir svarbą, todėl sekančiai tėvų klausiame kodėl jų
manymu vaikai turėtų valgyti sriubas mokykloje (22 pav.).
16%
45%
4%35%
todėl, kad pigiau nei antras patiekalas
kadangi tai yra sveikas ir lengvai pasisavinamas maistas augančiam – bręstančiam vaiko – mokyklinuko organizmui.
Vaikui, kurio apetitas didesnis, rekomenduojama geriau suvalgyti du kartus sriubą, nei vieną kartą antą patiekalą, ar
saldų patiekalą, ar desertą. Nesutinku, kad sriuba yra vertinga ir vaikai turėtų rinktis ją kartu su ar vietoje antro patiekalo.
22 pav. Nuomonių apie sriubos svarbą analizė (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (45 proc.) tėvų mano, kad sriuba yra sveikas ir lengvai
pasisavinamas maistas mokyklinuko organizmui. Kita dauguma (35 proc.) tėvų nesutinka, kad sriuba
yra būtina ir teigia, kad vaikai neturėtų rinktis sriubos vietoje antro patiekalo. 16 proc. Mano, kad
sriubą verta rinktis tik todėl, kad yra pigiau nei antras patiekalas.
Sekančiai klausiame Ar turite pageidavimų kažką keisti Jūsų valgyklos meniu siūlomose sriubose,
pvz.: kelis ir/ar vieną ingradientą?- atsakymai pateikiami 23 paveiksle.
43
1%
99%
Taip Ne
23 pav. Pasiūlymai keisti sriubas (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
99 proc. apklaustų tėvų neturi jokių pasiūlymų ar pageidavimų apie galimą valgyklos sriubų
meniu pakeitimą. Keli tėvai teigė, kad sriubos turėtų būti įvairesnės, sveikesnės – naudojama daugiau
daržovių arba saldžios sriubos pasirinkimas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma (49 proc.) tėvų nežino kaip teikiama maitinimo paslauga
mokykloje, kita dalis (51 proc.) teigė,mokykloje vykdomas centralizuotas maitinimas (24 pav.).
51%
0%
49%
Centralizuotas maitinimas Savarankiškas maitinimo organizavimas Nežinau
24 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: kokia mokyklose maitinimo paslauga teikiama,
organizuojama ir vykdoma? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Sekančio klausimo Ar turite pasiūlymų, pageidavimų dėl jūsų auklėtinio, sūnaus – dukros, dienos
maisto raciono gerinimo mokyklos valgykloje? atsakymai pateikiami 25 paveiksle.
44
16%
84%
Taip Ne
25 pav. Pasiūlymai ir pageidavimai - dienos maisto raciono gerinimas mokyklos valgykloje
(n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Apklausos duomenimis, 84 proc. apklaustų tėvų neturi jokių pasiūlymų dėl dienos maisto
raciono gerinimas mokyklos valgykloje, kiti 16 proc. tėvų paminėjo vaisių pasirinkimo galimybę bei
dietinius patiekalus.
Įdomu sužinoti tėvų nuomonę apie sveikos mitybos švietimo pamokas vaikams (26 pav.).
84%
16%
Taip Ne
26 pav. Švietimo pamokos apie sveiką mitybą būtinybė (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Tyrimo duomenimis, net 84 proc. tėvų mano, kad sveikos mitybos pamoka būtų vaikams
naudinga, kiti 16 proc. mano, kad tokia pamoka nereikalinga.
45
Aktyviausi (28 proc.) šioje apklausoje buvo IV klasės mokinių tėvai. Tačiau ir kitų klasių tėvai
taip pat buvo gana aktyvūs. I klasės mokinių tėvai sudarė 26 proc. visų apklaustų tėvų, II – 24 proc., III
– 22 proc. (27 pav.).
26%
24%22%
28%
I klasėje II klasėje III klasėje IV klasėje.
27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klases (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Demografiniai veiksniai (amžius, lytis, išsilavinimas ir kt.) gali įtakoti tėvų požiūrį į esamą
maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir
galimybes. Nuo demografinių veiksnių gali priklausyti ir požiūris į sveiką mitybą bei vaikų mitybos
įpročių formavimą. Todėl sekančiai tirtima respondentų lytis, amžius, išsilavinimas ty. visos
demografinės charakteristikos, kurios gali įtakoti supratingumą apie sveiką mitybą bei požiūrį į esamą
maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir
galimybes. Respondentų lytis pateikiama 28 pav.
82%
18%
Moteris – Mama Vyras – Tėvas
28. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
46
Kaip manome, daugiausia (82 proc.) I - IV klasės mokinių tėvų dalyvavusių apklausoje sudarė
moterys – mamos. Galime manyti, kad moterų – mamų atsakymai yra svarbūs ir reikšmingi, kadangi
dažniausiai moterys – mamos rūpinasi vaikų mityba, žino vaikų įpročius.
Svarbu nustatyti respondentų amžių, kadangi vyresnio amžiaus žmonės gali kitaip suvokti
sveikos mitybos svarbą mokyklinio amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo
sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes,
nei jaunesnio amžiaus respondentai. Respondentų amžius pateiktas 29 paveiksle.
0%
91%
9%0%
Iki 20 metų 21 – 45 46 – 60 61 ir daugiau
29 pav. Respondentų amžius (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Kaip matome, daugiausia (91 proc.) apklaustų I - IV klasės mokinių tėvai yra 21 – 45 metų.
Vyresni nei 46 – 60 m. sudarė tik 9 proc. visų apklaustųjų. Galime manyti, kad tyrime amžius
respondentų atsakymų neįtakojo, kadangi dauguma jų priklausė vienai amžiaus grupei.
Sekančiai analizuojamas apklaustų respondentų išsilavinimas (30 pav.). Išsilavinimas taip pat
svarbus faktorius, kuris taip pat gali įtakoti supratingumą apie sveikos mitybos svarbą mokyklinio
amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje
tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
47
45% 19%
33%3%
aukštasis aukštesnysis vidurinis nebaigtas vidurinis
30 pav. Respondentų išsilavinimas (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (45 proc.) apklaustų I-IV klassių mokinių tėvų turėjo
aukštąjį išsilavinimą. Tačiau nemaža dalis (33 proc.) turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Galima manyti,
kad šiame tyrime pasisakė įvairiaus išsilavinimo žmonės, kurie gaimai turi skirtingą požiūrį į sveikos
mitybos svarbą mokyklinio amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo sistemą
mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
3.1. Valgiaraščio gerinimas
Atlikus tyrimą X mokykloje ir išanalizavus I-IV klasių moksleivių maitinimosi valgiaraštį
siūlomas valgiaraščio gerinimas (2 priedas).
I savaitės 1 d., 2 d. ir 5d. valgiaraščio keisti nereikėtų, kadangi juose pietums siūlomas tausojantis
patiekalas. – tai atitinka mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo
pagrindinius reikalavimus: vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas,
verdant vandenyje ar garuose – arba troškinant.
I savaitės 3 d. karštą patiekalą (Keptus varškėčius) rekomenduotina keisti taip pat į tausojanį
patiekalą - Daržovių troškinį su mėsa.
I savaitės 4 d. karštą patiekalą (Kiaulienos snicelį) rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su
daržovių įdaru - kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo
organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose
48
tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo
bendruose reikalavimuose nurodoma, kad vaikams rekomenduojamos šios maisto grupės:
• Daržovės
• Bulvės
• Vaisiai
• Uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios)
• Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai
• Pienas ir pieno produktai
• Liesa mėsa ir jos produktai
• Žuvis ir jos produktai
• Kiaušiniai.
Gaminant maistą turi būti naudojama, kuo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, kuomet riebi mėsa
yra keičiama į liesą mėsą, paukštieną, žuvį arba į ankštines daržoves.
Todėl tikslinga pietums vaikams geriau pateikti ne patiekalą iš kiaulienos, bet liesesnę mėsą –
jautieną, be to jautienoje yra daugiau baltymų, geležies bei vitamino B12 ir mažiau riebalų
(http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-jos-produktai) (3 lentelė).
3 lentelė. Baltymų, riebalų, cholesterolio, geležies ir vitamino B12 kiekis jautienoje ir kiaulienoje
Mėsos rūšis Baltymai
(g)
Riebalai
(g)
Cholesterolis
(mg)
Geležies
kiekis (mg
Vitaminas
B12 (µg)
Kiauliena (pusriebė) 12,5 40,0 68,0 1,1 1,0
Jautiena 18,3 17,1 80,0 2,7 5,0
Šaltinis: sudaryta autorės pagal Mėgaukis maistu
2 savaitės valgiaraščio 1 d., 3 d., 4 d. keisti nereikėtų, kadangi juose pietums siūlomas tausojantis
patiekalas. – tai atitinka mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo
pagrindinius reikalavimus.
2 savaitės 2 d. valgiaraštyje nurodytą patiekalą (žemaitišką maltinį) rekomenduotina pakeiti į
tausojantį patiekalą Balandėlius.
49
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad pradinukų mityba yra problematiška.
- Daugumos (50 proc.) I-IV klasių mokinių tėvai teigia, kad jų vaikai retai kada pusryčiauja
namuose, likę 25 proc. vaikų namuose nepusryčiauja. Tik 25 proc. pusryčiauja namuose visada. Galima
daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju pertraukų metu renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra
tinkama mitybos dalis. Be to, būdami alkani, pamokose jie greičiausiai sunkiau susikaupia.
- Susumavus tyrimo duomenis, galime teigti, kad daugumai I-IV klasių mokinių gaunamo maisto
mokykloje pakanka, tačiau grįžę namo jaučiasi alkani ir dar valgo namuose.
- Dauguma (61 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad mokykloje vaikai negauna vaisių ir daržovių, kiti
39 proc. teigė, kad jų gauna, tačiau retai.
Nors Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo
ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“
pakeitimo“ (2014 m. liepos 4 d. Nr. V-769), nurodoma, kad:
„20.8. kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių, rekomenduotina, sezoninių, šviežių;“
- Beveik visi (96 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad tausojantis patiekalas netiekiamas mokykloje.
Dauguma (92 proc.) tėvų teigia, kad toks patiekalas būtinas nors kartą per savaitę mokykloje.
Tačiau tuo pačiu dauguma (45 proc.) tėvų mano, kad sriuba yra sveikas ir lengvai pasisavinamas
maistas mokyklinuko organizmui, tačiau nemažai tėvų (35 proc.) nesutinka, kad sriuba yra būtina ir
teigia, kad vaikai neturėtų rinktis sriubos vietoje antro patiekalo.
O juk sriuba - tai ne tik sveikas maistas, šis patiekalas priskiriamas ir tausojančio maitinimo
kategorijai. Sriuba yra ne tik visus sveikos mitybos reikalavimus atitinkanti patiekalas.
- Dauguma (42 proc.) apklaustų I - IV klasių mokinių tėvų manymu, vaikų patiekalo pasirinkimą
įtakoja išvaizda ir skonis (31 proc.). Mažiausiai kaina.
- Vaikai, kurie neišsipirkę maitinimo, dažniausiai (58 proc.) renkasi bandeles, kita dalis 33 proc.
– karštus patiekalus.
- Net 82 proc. apklaustų tėvų teigė, kad vaikai kartais mokykloje valgo ir picą.
- 93 proc. apklaustų tėvų teigė, kad mokykloje nėra galimybių rinktis dietinius patiekalus. Tačiau
tėvai nežino, kad vaikui, kuriam gydytojas yra paskyręs specialią dietą, valgykla privalo pateikti
50
maistą, kuris atitinka visus jos reikalavimus. Tam valgyklos darbuotojoms tereikia pateikti specialią
pažymą iš gydytojo.
Taigi vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai vartoja dažnai valgo
bandeles, mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, mažai vartoja vaisių ir daržovių. Visą maitinimą
mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo renkasi patiekalūs patys
atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką maistą. Tėvai rūpinasi savo
vaikų mityba įvairiais būdais (užsako vaikams pietus mokykloje, skiria piniginių lėšų), tačiau galime
pastebėti, kad yra ir tokių tėvų, kurie skiria nepakankamai dėmesio savo vaikų mitybai mokykloje.
Picos valgymas mokykloje tik parodo, kad netinkama vaikų mityba susijusi su tėvų mitybos
įpročiais bei požiūriu į sveikos mitybos svarbą.
Atlikta apklausa parodė, kad vaikams pateikti reikėtų daugiau tausojančių patiekalų: troškintų
daržovių ir kt., todėl būtina tobulinti valgiaraštį (Valgiaraščio gerinimas I-IV kl. valgiaraštis – 2
PRIEDAS), prisilaikant mokslininkų rekomendacijų bei sveikos mitybos principų, taip pat Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ugdymo, bendrojo
ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (2014
m. liepos 4 d. Nr. V-769), kuriame nurodoma, kad:
„33. Pietų metu vienas iš patiekiamų karštųjų pietų patiekalų (išskyrus bendrojo ugdymo
mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose) turi būti tausojantis patiekalas. Valgiaraščiuose
toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų
patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi
būti tausojantys patiekalai.“
51
IŠVADOS
1. Vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai dažnai valgo bandeles,
mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, retai vartoja vaisius ir daržoves bei retai kada pusryčiauja
namuose.
2. Visą maitinimą mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo
renkasi patiekalūs patys atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką
maistą.
3. Tėvų manymu mokykloje nėra teikiamas tausojantis patiekalas, nėra galimybių rinktis dietinius
patiekalus, tačiau apklausti tėvai neturi jokių pasiūlymų dėl dienos maisto raciono gerinimo mokyklos
valgykloje.
4. Vaikams reikėtų pateikti daugiau tausojančių patiekalų. Rekomenduotina keptus varškėčius
pakeisti į daržovių troškinį su mėsa; kiaulienos snicelį rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su
daržovių įdaru; žemaitišką maltinį rekomenduotina pakeiti į Balandėlius.
5. Siekiant gerinti maitinimą mokykloje, rekomenduotina mokyklose vykdyti edukacines
programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne tik vaikus, bet ir tėvus, pedagogus; organizuoti konkursus,
projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui koreaguoti mokyklos patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su
vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką receptą; informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų
vaikui – pristatant valgyklos darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo; organizuojant
dietinį maitinimą gali būti sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų patvirtintas ugdymo įstaigos
vadovo bei suderintas su visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo valgiaraščiai būtų sudaromi
10 dienų arba dviem savaitėm;
52
PASIŪLYMAI
Tėvams:
- Vienas iš būdų padėti kontroliuoti, ką valgo vaikai mokykloje - išperkamieji pietūs.
Tėvai iš visų valgyklos siūlomų patiekalų gali išsirinkti labiausiai tinkančius savo vaikui ir taip
suformuoti jam individualų valgiaraštį savaitei ar mėnesiui.
- Jei neišperkami pietūs vaikui, į jo mokyklinę kuprinę įdėti sveikų ir nereikalaujančių
specialių laikymo sąlygų užkandžių, pavyzdžiui, šviežių ar džiovintų vaisių, riešutų.
Ugdymo įstaigai:
- Mokyklose vykdyti edukacines programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne tik vaikus,
bet ir tėvus, pedagogus;
- Organizuoti konkursus, projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui koreaguoti mokyklos
patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką receptą;
- Informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų vaikui – pristatant valgyklos
darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo;
- Organizuojant dietinį maitinimą gali būti sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų
patvirtintas ugdymo įstaigos vadovo bei suderintas su visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo
valgiaraščiai būtų sudaromi 10 dienų arba dviem savaitėm;
- Į valgiaraštį įtraukti ne tik sriubą kaip tausojantį patiekalą, bet ir antrą tausojantį
patiekalą – kaip troškinį su mėsa ar žuvimi bei daržovėmis;
- Iš laisvai pasirenkamų patiekalų išbraukti picos tiekimą.
53
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Alasevičius T., Uleckienė V. (2012). Vaikų nutukimas.
http://medpraktika.lt/naujienos/naujiena/303/vaik-nutukimas prieiga per internetą: 2014-07-28.
2. Albavičiūtė E. Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai
rodikliai ir jų sąsajos su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Daktaro disertacija. Biomedicinos
mokslai, visuomenės sveikata. Kaunas, 2013, 112 p.
3. Ask AS., Hernes S., Aarek I., Johannessen G., Haugen M. Changes in dietary pattern in
15 year old adolescents following a 4 month dietary intervention with school breakfast-a pilot study.
Nutrition Journal. 2006. 5:33. P.22.
4. Balčiūnienė I. ir kt. Vaiko priežiūros ir ligų žinynas. Vilnius. 2005. P.33
5. Baker–Henningham H., Grantham–McGregor S. Nutrition and child development. In:
Gibney MJ, Margetts BM, Kearney JM, Arab L. Public health nutrition. Nutrition society. London:
Blackwell Publishing; 2004. P. 247–63.
6. Bartkevičiūtė R., Gudanavičienė I., Banienė A., Bugailiškienė E., Nemanienė J.,
Švelnienė D. Sveikos mitybos užtikrinimas ir teisingų mitybos įgūdžių mokymas mokykloje.
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Vilnius. 2011. P. 51-55.
7. Carlson A., Lino M., Fungwe T. V., Guenther P. M. Eating a Heatthy Diet: Is Cost a
Major Factor? Center for Nutrition Policy and Promotion. United States Department of Agriculture.
2005. http://ageconsearch.umn.edu/bitsteream/49259/2/AAEA%20611602.pdf prieiga per internetą
2014-08-18.
8. Cecchini M., Sassi F., Lauer J. A., Lee Y., Guajardo-Barron V., Chisholm D. Tackling
of unhealthy diets, physical inactivity, and obesity: healtheffects andcost-effectiveness. Lancet. 2010.
9. Currie C., Zanotti C., Morgan A., Currie D., de Looze M., Roberts C., World Health
Organization. Social determinants of health and well-being among people. Health Behaviour in School-
Aged children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. 2012. P. 107.
10. Dabriegaitė V., Dudonienė V., Imbrasienė D., Kesminas R. Mitybos ir fizinio aktyvumo
poveikis moksleivių elgesiui ir akademiniams pasiekimams. Reabilitacijos mokslai: slauga,
kineziterapija, ergoterapija. 2013. Nr. 1 (8):4–8. P.12-22.
11. Dainauskienė A. Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai, 2011.
http://www.dzukuzinios.lt/mokyklinio-amziaus-vaiku-mitybos-ypatumai prieiga per internetą 2014-08-
18.
54
12. Dregval L., Petrauskienė A., Petkutė S. Šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus
vaikus, kai kurie gyvensenos ypatumai. Ugdymas, kūno kultūra, sportas. 2007. Nr. 4 (67); 200. P.12—
19.
13. Drejeris R. Naujų patiekalų technologijos planavimo problema maitinimo versle ir jos
sprendimo gairės. Verslo ir teisės aktualijos. 2011. 6(2), p. 349–366
14. Europos komisija. Visuomenės sveikata. EEN EPODE. Vaikų nutukimo prevencija.
http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/3/news_20120720_childhood_obesity_lt.htm prieiga per
internetą 2014-08-03.
15. Europos komisija. Visuomenės sveikata. Nemokamų vaisių vaikams!
http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/15/short_content_lt.htm prieiga per internetą 2014-08-03.
16. Erinosho T, Dixon LB, Young C, Brotman LM, Hayman LL Nutrition practices and
childrens dietary intakes at 40 child-care centers in New York City J Acad Nutr.Diet. 2012;112:671-84.
17. Gudžinskienė V. Pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas ir jį lemiantys veiksniai.
Sporto mokslas: mokslo darbai. 2006, Nr. 4 (46), P. 55–59.
18. Grabauskas V., Petkevičienė J., Kriaučionienė V., Klumbienė J. Lietuvos gyventojų
sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Medicina. 2004. Nr. 40(9):875-83.
19. Griškonis S., Strukčinskienė B., Strazdienė N. Vakarų Lietuvos ikimokyklinio amžiaus
vaikų mitybos ypatumai: Šilutės rajono atvejis. Sveikatos mokslai. 2011. Nr. 4(21). P.42–47.
20. Labanauskas L., Rokaitė R., Kučinskienė R. Sveiko vaiko maitinimas. Kaunas: Vilniaus
kolegija. Sveikatos priežiūros fakultetas. 2008.
21. Laskienė S., Zuozienė I. J., Zuoza A. K. Ketvirtos klasės mokinių fiziškai aktyvių ir
pasyvių laisvalaikio leidimo formų analizė. Visuomenės sveikata. 2009. 1 (44). P. 70–77.
22. Labanauskas L., Rokaitė R., ir kt. Universiteto vadovėlis. Vaikų dietologija. Kaunas.
2009. P. 44–100; P. 209-210.
23. Lagūnaitė R., Zaborskis A. Ar vaikų mitybos gerinimo programos yra veiksmingos:
sisteminė straipsnių apžvalga. Visuomenės sveikata. 2011. Nr. 4 (55). P.18–29.
24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų
paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“. 1999. Nr. 510., Valstybės žinios, 1999., Nr.
102-2936.
25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl mokinių maitinimo
organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2010 m. liepos 19d. Nr. V-
645.
55
26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl maitinimo
organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose
tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964
27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl maitinimo
organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose
tvarkos aprašo patvirtinimo”. Žin., 2011, Nr. 140-6573, 2012, Nr. 71-3695.
28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-
877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal
mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ Žin., 2010, Nr. 120-6147.
29. Licari L., Nemer L., Tamburlini G. Children’s health and enviroment. Development
action plans. World Health Organization 2005.
30. Maisto saugos užtikrinimas. Valstybinio audito ataskaita. 2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. VA-
P-10-10-10.
31. Matevičiūtė T. Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometinių rodiklių
pokyčiai ir jų ryšys su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais. Magistro diplominis darbas: Visuomenės
sveikata ir mityba. Kaunas, 2011.
32. Moore GF., Tapper K., Murphy S., Clark R., Lynch R., Moore L. Validation of a
selfcompletion measure of breakfast foods, snacks and fruits and vegetables consumed by 9-11 year old
schoolchildren. European Journal of Clinical Nutrition. 2007. Vol. 61(3). P. 420-430.
33. Morgan P.J., Warren J.M., Lubans D.R., Saunders K.L., Quick G.I., Collin C.E. The
impact of nutrition education with and without a school garden on knowledge, vegetable intake and
preferences and quality of school life among primary-school students. Public Health Nutrition. Public
Health Nutrition. 2010. Vol. 13. Issue 11. P.1931-1940.
34. Mickevičienė D., Motiejūnaitė K., Skurvydas A. Fizinis aktyvumas ir moksleivių
sveikatos stiprinimas. Kaunas, 2006.
35. Mėsa ir jos produktai. http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-
jos-produktai prieiga per internetą 2015 04 21.
36. Narkauskaitė L.,Umbrasienė N. Mokinių mitybos ypatumai. Baigiamoji ataskaita,
Vilnius, 2010; P. 50-56. http:// www.hi.lt/images/MOKI NIU %20MIT YBA.pdf prieiga per internetą
2014 08 04.
56
37. Ne visada ugdymo įstaigų valgiaraščiai sudaromi teisingai.
http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/ prieiga per
internetą 2014 08 31.
38. Pačiauskaitė I. Nutukimas, lėtinės ligos ir patyčios – dažna vaikų problema. 2011.
http://www.vlmedicina.lt/2011/07/nutukimas-letines-ligos-ir-patycios-dazna-vaiku-problema/ prieiga
per internetą 2014 08 24.
39. Petrauskienė A., Jurevičiūtė S. Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai,
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, XI tomas, Nr. 1, Kaunas. 2007.
40. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų
Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2012. Nr. 4 (59). P. 103–109.
41. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Rusickaitė O. Vilniaus apskrities pirmokų
mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuomenės sveikata. 2012. Nr. 4(59). P. 86-95
42. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų
Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2012,.Nr. 4(59). P. 103-110.
43. Perez-Rodrigo C., Aranceta Bartrina J., Serra Majem L., Moreno B., Delgado Rubio A.
Epidemiology of obesity in Spain. Dietary guidelines and strategies for prevention. International
Journal for Vitamin and Nutritio Research. 2006. Vol. 76(4):163-71.
44. Power Th., Bindler RC., Goetz S., Daratha K.B. Obesity Prevention in Early
Adolescence: Student, Parent, and Teacher Views. Journal of School Health. 2010. Vol. 80, Issue 1,
P.13–19.
45. Poškuvienė R. Mityba. Judėjimas. Vilnius: VPU. 2006. P. 7-51.
46. Rampersaud GC., Pereira MA., Girard BL., Adams J., Metzl JD. Breakfast habits,
nutritional status, body weight, and academic performance in children and adolescents. J Am Diet
Assoc. 2005. 105(5):743-60.
47. Rašimaitė T. Lietuvos mokiniai neprivalgę – bet nutukę. 2009.
http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/lietuvos-mokiniai-neprivalge-bet-
nutuke.d?id=20737589 prieiga per internetą 2014 08 24.
48. Savikontrolės sistema. http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/savikontroles.sistemos/ prieiga
per internetą 2014 08 24.
49. Strazdienė N. Vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas pradinėje mokykloje: mokytojų
nuomonė. ISSN 1392-3137. Tiltai. 2014, 1.
57
50. Strukčinskienė B., Raistenskis J., Šopagienė D., Kurlys D., Stasiuvienė D., Griškonis S.,
Radžiuvienė R. Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata. Klaipėda: S.Jokužio leidykla-spaustuvė, 2012.
51. Stukas R., Savickaja K., Bartusevičiūtė R., Dobrovolskij V. Vilniaus pradinių mokyklų
mokinių mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2011. Nr. 21(7). P.85–90.
52. Stukas R., Šiurkienė G. Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas. Vilnius. 2003
53. Stukas R., Šurkienė G. Mityba ir jos vertinimas. Vilnius: VU leidykla. 2009.
54. Stukas R., Kalibatienė D., Vingras A., Dobrovolskij V., Savickaja K. Vilniaus miesto
pradinių klasių mokinių gyvensena ir sveikata. Medicinos teorija ir praktika. 2011 T. 17 (4). P. 430–
436.
55. „Sveikatiada" atliko tyrimą apie moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-
aktyvumo-iprocius prieiga per internetą 2014 08 04.
56. Sveikatos apsaugos ministerijos ,,Maisto pasirinkimo piramidė".
http://www.sam.lt/go.php/Vaiku-sveikata5258655 prieiga per internetą 2014 08 14.
57. Sveikos mitybos piramidė. http://nmc.lt/medicinos-paslaugos/gydymas/gydytoju-
konsultacijos/dietologai/sveikos-mitybos-piramide/ prieiga per internetą 2014 08 14.
58. Šurkienė G., Stukas R. Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimai. Vilnius:
Vilniaus universitetas. 2003. P. 74-80.
59. Škėmienė L., Ustinavičienė R., Radišauskas R., Kirvaitienė J., Lažauskas R.,
Sabonaitytė S. Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos
įpročiai. Medicina. 2009. 45(4).
60. Taylor J.P., Evers S., McKenna M. Determinants of Healthy Eating in Children and
Youth. Canadian Journal of Public Health.
61. Vol. 96, Supplement 3: Understanding the Forces That Influence Our Eating Habits:
What We Know and Need to Know. 2005. P. S20-S26.
62. Tysoe J, Wilson C. Influences of the family and childcare food environments on
preschoolers‘ healthy eating. Australasian Journal of Early Childhood 2010; 35(3): 105-110.
63. Tuzikaitė E. Mokinių sveikatos sutrikimai nesikeičia. 2013.
http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/519-mokini-sveikatos-sutrikimai-nesikeiia.html prieiga per
internetą 2014-08-03.
64. Urbonas V., Čižauskaitė D., Jašinskaitė M. Vaikų mityba vaikų ligoninės duomenimis.
Sveikatos mokslai. 2012, Volume 22, Number 6, P. 38-4.
58
65. Vaikų nutukimo prevencija. Europos komisija.
http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/3/news_20120720_childhood_obesity_lt.htm prieiga per
internetą 2014 08 04.
66. Vingras A., Stukas R. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimasis. Ukmergė: Valdo
leidykla. 2008.
67. Vingras A., Stukas R. Papildomas kūdikių maitinimas: kada ir koks? Medicinos teorija
ir praktika 2008. 14(3). P. 250-259.
68. Zaborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Diržytė A. Moksleivių gyvenimo būdas ir
sveikata. Vilnius: Leidybos centras. 1996. P.125.
69. Zaborskis A., Petronytė G., Buitvydaitė R., Lubienė J., Ambrazevičienė I.,
Kuzmarskienė G. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės
sveikata. 2006. 1(32):40-5.
70. Zaborskis A., Lagūnaitė R. Vaisiai ir daržovės mokinio valgiaraštyje: mityba ir
socialiniai netolygumai 2002–2010 metais. Visuomenės sveikata. 2011. 2(53). P. 65-81.
71. Žilinskienė E., Gudžinskienė V. Gyvensena ir sveikata. Vilnius: VDU leidykla. 2003.
72. 2014 m. kovo 12 d.Europos Parlamento rezoliucija „Europos gastronomijos paveldas:
kultūros ir švietimo aspektai“. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-
//EP//TEXT+TA+P7-TA-2014-0211+0+DOC+XML+V0//LT prieiga per internetą 2014 08 04.
59
PRIEDAI
60
1 priedas
X MOKYKLĄ LANKANČIŲ MOKSLEIVIŲ TĖVŲAPKLAUSA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos II
kurso studentė Diana Krapikienė rašo magistrinį darbą tema: „I – IV klasių
moksleivių maitinimo gerinimas X mokykloje“, darbo vadovė: Gintarė
Zaborskienė.
Ši anketa – apklausa skirta nustatyti kaip keičiant racioną bent
minimaliai galima būtų pagerinti moksleivių maitinimą, kadangi maitinimas tiesiogiai įtakoja
kiekvieno mokyklinuko sveikatą. Į anketos – apklausos toliau pateiktus klausimus gali atsakyti tik „X“
mokykloje dirbantys darbuotojai ir I – IV klasių moksleivių tėvai. Gauti tyrimo duomenys yra ir bus
anoniminiai, duomenys bus panaudojami rasti optimaliausią būdą tiriant (šiame moksliniame darbe)
kaip reiktų gerinti moksleivių maitinimą. Tikiuosi sąžiningų atsakymų. Ačiū už Jūsų skirtą laiką!
1. Kaip manote, kas yra sveika mityba? (pažymėkite Jums priimtiniausią atsakymą)
Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas
Ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau
riebalų, druskos, cukraus.
2. Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (pažymėkite Jums priimtiniausią atsakymą)
Riebus, koloringas maistas
Ne ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau
riebalų, druskos, cukraus
Nesubalansuotas, neįvairus maistas ir nenuosaikinga mityba.
3. Ar Jūsų vaikas alergiškas kokiems nors maisto produktams?
Taip Ne
61
4. Ar Jūsų vaikas pusryčiauja namuose prieš išeidamas į mokyklą?
Taip, visada
Kartais
Ne, niekada
5. Kiek kartų vaikas valgo mokyklos valgykloje per dieną?
vieną kartą
du kartus
daugiau nei tris kartus
6. Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar pakanka mokykloje per pietus, vakarienę
gaunamo maisto
Teigia, kad pakanka, bet grįžęs/usi dar valgo
Teigia, kad nepakanka ir grįžęs/usi jaučiasi alkanas/a
Teigia, kad pakanka, nesijaučia aklanas/a ir grižęs/usi beveik nevalgo.
Teigia, kad pakanka – gaunamo pateikalo mokykloje viso nesuvalgo, bet grįžęs/usi namo dar
valgo.
7. Kaip vaikas vertina mokyklos maistą? Ji/jis teikia, kad maistas mokykloje:
Skanus
Neskanus
Kartais skanus
8. Ar mokyklos valgykloje yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus?
Taip Ne
9. Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra galimybė pasirinkti dietinius
patiekalus?
Taip Ne
62
10. Ar mokykloje Jūsų vaikas patiekalus renkasi pats ar visi vaikai gauna vienodą
patiekalą?
Patiekalus užsako auklėtoja ir jie visiems vienodi
Renkasi pats, kai neišsiperka visos dienos maitinimo
11. Ar vaikas mokykloje gauna daržovių, vaisių?
Taip Ne
12. „Tausojantis patiekalas – šiltas maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu
gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje.“ Ar
mokykloje vaikas bent kartą į savaitę gauna tokį patiekalą?
Taip
Ne
13. Kaip vertinate tausojančio pateikalo būtinumą mokykloje?
1
visiškai
nepritariu
2
nepritariu
3
nei pritariu, nei
nepritariu
4
pritariu
5
Visiškai pritariu
14. Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kaip manote kas svarbiausia
vaikui?
Kaina
Išvaizda (patiekalas atrodo estetiškai ar ne)
Paprotys (ar vaikas pageidauja panašių patiekalų, tokių kokius jis įpratęs valgyti namuose)
Skonis
Patiekalas kuris labiau naudingas sveikatai (pvz.: jei mėsinis patiekalas, jis tiekiamas su
daržovėmis ar kruopomis ar su makaronais, tačiau ne su bulvėmis (keptomis, ar virtomis su
įvairiausiais užpilais).
63
15. Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kokius produktus mokyklos
valgykloje dažniausiai renkasi vaikas?
Sriubą
Karštą antrą patiekalą
Saldų patiekalą (blynai, varškės apkepas)
Daržovių salotas
Pyragaitį, sausainius, bandelę
Obuolius, bananus ar kitus vaisius
16. Ar mokykloje vaikas valgo picą?
Taip, dažnai
Taip, kartais
Ne
17. Virš pamatinės sveikosios piramidės grupės vienodu lygiu pateikiamos dviejų
produktų grupės – daržovių ir vaisių grupė3, tad reišktų, kad vieną ar du kartus per savaitę
(mokslo savaitė – penkios dienos) galima virti saldžiąją sriubą – „turtingą“ įvairiais vaisiais;
Sutinku;
Nesutinku;
Tą dieną kai bus tiekiama saldžioji sriubą, turi būti ir siūloma alternatyvioji sriuba,
kadangi ne visi vaikai mėgsta (kiti dėl sveikatos negali valgyti saldžiai) saldumynus, saldžiai
pagamintus patiekalus.
18. Priežastys, kodėl vaikai turėtų valgyti sriubas mokykloje?
todėl, kad pigiau nei antras patiekalas (pastebėjimas: vaikas, kuris turi galimybę valgyti
nemokamą valgyklos maistą, jis valgo ir pirmą patiekalą, t.y. sriubą ir antrą patiekalą);
kadangi tai yra sveikas ir lengvai pasisavinamas maistas augančiam – bręstančiam
vaiko – mokyklinuko organizmui.
3 L. Labanauskas, R. Rokaitė ir kt., 2008m.
64
Vaikui, kurio apetitas didesnis, rekomenduojama geriau suvalgyti du kartus sriubą, nei
vieną kartą antą patiekalą, ar saldų patiekalą, ar desertą.
Nesutinku, kad sriuba yra vertinga ir vaikai turėtų rinktis ją kartu su ar vietoje antro
patiekalo.
19. Ar turite pageidavimų kažką keisti Jūsų valgyklos meniu siūlomose sriubose, pvz.:
kelis ir/ar vieną ingradientą?
Taip
ne, tinka toks meniu, koks yra siūlomas.
_____________________________.
20. Jūsų mokyklose maitinimo paslauga teikiama, organizuojama ir vykdoma?
Centralizuotas maitinimas
Savarankiškas maitinimo organizavimas
Nežinau.
21. Ar turite pasiūlymų, pageidavimų dėl jūsų auklėtinio, sūnaus – dukros, dienos
maisto raciono gerinimo mokyklos valgykloje?
Taip Ne
22. Kaip manote, ar I – IV klasių moksleiviams reikalinga švietimo pamoka – paskaita
kaip pagerinti savo dienos racioną (mokykloje)?
a. Taip b. Ne
23. Jūsų vaikas/ vaikai mokinasi:
I klasėje
II klasėje
III klasėje
IV klasėje.
24. Jūs esate:
Moteris – Mama
Vyras – Tėvas
65
25. Jūsų amžius:
Iki 20 metų
21 – 45
46 – 60
61 ir daugiau
26. Koks Jūsų išsilavinimas?
aukštasis
aukštesnysis
vidurinis
nebaigtas
27. Jūsų socialinis statusas?
Studentas
Bedarbis
Dirbantis
Senjoras
2 priedas
Valgiaraščio gerinimas 1 – 4 klasė
I savaitė
1 diena
Žirnių sriuba 250 Balt. 0,27
(T) Naminis kotletas padaže 75/50/150/150 Rieb. 28
Multivitaminų sultys 200 Angl. 128
Obuolys 160 Kcal. 840
Duona 50
Garnyras
Bulvių košė 150
Kopūstų salotos 150
2 diena
Pieniška ryžių sriuba 250 Balt. 37
(T) Prienų kukuliai 115/50/100/150 Rieb. 41
Šv. Obuolių kompotas 200 Angl. 172
Obuolys 160 Kcal. 1075
Naminė bandelė 150
Garnyras
Bulvių košė 150
Kopūstų salotos 150
3 diena
Pupelių sriuba 250 Balt. 43
(T) Daržovių troškinys su mėsa 150/20/10 Rieb. 31
Persikų sultys 200 Angl.358
Kriaušė 220 Kcal. 1033
Kiškio pyragėlis 80
Duona 50
4 diena
Agurkinė sriuba 250/10 Balt. 13,27
(T) Turistų kukuliai 75/100/150/100 Rieb. 11,04
Persikų sultys 108 Angl.9,7
Kriaušė 220 Kcal. 180,52
Duona 50
Garnyras
Bulvių košė 100
Kopūstų salotos 150
5 diena
Daržovių sriuba su ryžiais 250/10 Balt. 36
Jautienos maltinukas su
daržovių įdaru
75/5/150/150 Rieb. 31
Šviežių obuolių kompotas 200 Angl.171
Kiškio pyragėlis 80 Kcal. 1047
Obuolys 160
Duona 50
Garnyras
Ryžių košė 100
Morkų salotos su majonezu
100
II savaitė
1 diena
Pieniška perlinių kruopų sriuba 250 Balt. 30
(T) paukštienos maltinis 100/50/100/100/100 Rieb. 31
Persikų sultys 200 Angl.174
Obuolys 160
Batonas 30
Garnyras
Grikių košė 100
Burokėlių salotos 100
Morkų salotos su
majonezu 100
2 diena
Darvožių sriuba 250 Balt. 36
(T) Balandėliai 120/100/100/100 Rieb. 38
Šviežių obuolių kompotas 200 Angl.151
Obuolys 160
Duona 50
Garnyras
Bulvių košė 100
3 diena
Šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis 250/10 Balt. 25
(T) Virtų bulvių cepelinai su mėsa 200/40 Rieb. 35
Džiovintų vaisių (razinų) kompotas 200 Angl.355
Kriaušė 220
Duona 25
4 diena
Pieniška grikų sriuba 250 Balt. 35
(T) Turistų kukuliai 115/20/150/150 Rieb. 43
Multivitaminų sultys 200 Angl.142
Apelsinas 200 Kcal. 936
Bulvių košė 100
Šviežių kopūstų salotos
150
5 diena
Burokėlių sriuba su
bulvėmis
250/10 Balt. 34
Žuvies šnicelis 100/50/150/150 Rieb. 29
Persikų sultys 200 Angl.142
Mandarinas 140 Kcal. 872
Duona 50
Garnyras
Bulvių košė 100
Šviežių kopūstų salotos
150