AAP VADOVAS

VADOVAS DĖL ES TARYBOS 1989 M. GRUODŽIO 21 D. DIREKTYVOS 89/686/EEB TAIKYMO DERINANT VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMUS

SUSIJUSIUS SU ASMENINĖMIS APSAUGOS PRIEMONĖMIS

Teksto varianto data2009 m. rugpjūčio 26 d.

PASTABOS

1. Šis Vadovas parengtas kaip informacinis vadovas visoms šalims, kurioms tiesiogiai ar netiesiogiai taikoma Direktyva 89/686/EEB1, paprastai vadinama AAP (asmeninės apsaugos priemonių) direktyva. Atkreipiame skaitytojų dėmesį į tai, kad šis Vadovas yra skirtas tik padėti taikyti Direktyvą 89/686/EEB, o privalomas direktyvos taikymo tekstas yra tas, kuris yra perkeltas į nacionalinius įstatymus. Tačiau šiuo dokumentu gali remtis visi suinteresuoti dalyviai siekdami užtikrinti nuoseklų direktyvos taikymą. Vadovas yra skirtas padėti užtikrinti laisvą AAP judėjimą Bendrijos teritorijoje2 valstybių narių Vyriausybių ekspertams ir kitoms suinteresuotoms šalims sutikus.

2. Šį Vadovą rengė atitinkamos Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato tarnybos bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, Europos pramonės, Europos standartizacijos ir notifikuotomis įstaigomis.

3. Europos Komisija įsipareigoja tvarkyti ir prižiūrėti šį Vadovą. Mūsų tikslas yra pateikti savalaikę ir tikslią informaciją. Pastebėtas klaidas bandysime ištaisyti. Tačiau Komisija neprisiima jokios atsakomybės dėl Vadove pateiktos informacijos.

Čia pateikta informacija yra: bendro pobūdžio ir nėra skirta atsižvelgti į konkrečias atskiro individo ar asmens

aplinkybes; nebūtinai išsami, pilna, tiksli ar naujausia; kartais remiasi išorine informacija, kuri nėra pavaldi Komisijos tarnyboms, ir už

kurią Komisija neprisiima jokios atsakomybės; neteikia nei profesionalios, nei teisinės konsultacijos.

4. Visos nuorodos dėl CE ženklinimo ir EB atitikties deklaracijos šiame Vadove yra susijusios tik su Direktyva 89/686/EEB. Norint tiekti APP rinkai Bendrijos teritorijoje būtina laikytis visų kitų atitinkamų teisės aktų.

5. Daugiau patarimų, ypač konkrečių gaminių tipų klausimais, galima rasti Komisijos tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/index.htm

1 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl Valstybių Narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo, ir ją pataisančios direktyvos 93/68/EEB, 93/95/EEB ir 96/58/EB.

2 Pagal susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) [1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos ir Komisijos sprendimas 94/1/EB (ESOL nr. L 1, 1994 m. sausio 3d., p. 1)] Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos teritorijos Direktyvos 89/686/EEB taikymo atžvilgiu turi būti traktuojamos kaip Bendrijos teritorija. Kai šiame Vadove naudojama sąvoka Bendrijos teritorija, tai reiškia ir EEE teritoriją. Lygiai taip pat, išimtinai šios direktyvos atžvilgiu, „valstybių narių“ įsipareigojimai gali būti šių trijų šalių nacionalinių vyriausybių atitinkamai priimami.

2

ĮVADAS

Šio Vadovo tikslas yra paaiškinti kai kuriuos klausimus ir tvarką susijusią su Direktyva 89/686/EEB dėl Asmeninės apsaugos priemonių (AAP). Vadove pateikiamos priešpriešinės nuorodos iš oficialaus direktyvos teksto į ES sektorinių ekspertų išaiškinimus. Vadovas turi būti naudojamas kartu su direktyva ir su Europos Komisijos „Naujojo požiūrio ir Visuotinio požiūrio direktyvų įgyvendinimo vadovu (Mėlynasis vadovas)“.

Šis Vadovas skirtas ne tik valstybių narių kompetentingoms institucijoms, bet ir suinteresuotiems svarbiausiems ekonominiams subjektams, tokiems kaip pramonininkai, jų asociacijos bei kitos institucijos, atsakingos už standartų rengimą ar įgaliotos tikrinti atitikties įvertinimo procedūras.

Pirmiausia ir svarbiausia šis dokumentas turi užtikrinti, kad tinkamai taikoma direktyva padeda pašalinti kliūtis ir sunkumus susijusius su laisva prekių cirkuliacija (laisvu judėjimu) Europos Bendrijos teritorijoje (žr. 2 išnašą). Reikėtų pabrėžti, kad gairės skiriamos tik Direktyvos 89/686/EEB taikymui, jei nėra nurodyta kitaip. Visos suinteresuotos šalys privalo žinoti ir kitus reikalavimus, kurie gali būti taikomi šioje srityje (žr. 5 (6)(a) straipsnį).

AAP direktyva yra „Naujojo požiūrio“ direktyva nustatanti pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus (PSSR), perkeliant juos į standartus, pirmiausiai darniuosius Europos standartus, ir suteikiant jiems techninę išraišką.

Direktyva 89/686/EEB yra bendroji reikalavimų suderinimo direktyva, t.y. jos nuostatos keičia skirtingus nacionalinius ir Europos teisės aktus taikomus tiems patiems subjektams kaip ir numato Direktyva 89/686/EEB.

„Naudojimo“ direktyvos

Skaitytojams reikėtų žinoti, kad ten, kur darbo vietoje ketinama naudoti AAP, turi būti taikomi nacionaliniai ir Bendrijos teisės aktai siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą. Kadangi „Naujojo požiūrio“ direktyvos nustato aukščiausius galimus reikalavimus pagal bendruosius tikslus ir tokiu būdu neleidžia taikyti papildomų nacionalinių nuostatų šių direktyvų taikymo srityje, tai „Naudojimo“ direktyvos (89/391/EEB3, 89/656/EEB4) nustato minimalius reikalavimus. Tai reiškia, kad nacionaliniai valdžios organai remdamiesi susitarimais su kitomis Valstybėmis Narėmis Direktyvoje 98/34/EB nustatyta notifikavimo tvarka gali nustatyti papildomus reikalavimus dėl „naudojimo“ ir pasirinkimo, jeigu jie netrukdo prekybai.

3 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo

4 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos darbe reikalavimų darbuotojams naudojantiems asmenines apsaugos priemones darbo vietoje (trečioji atskira direktyva pagal Direktyvos 89/391/EEB 16(1) straipsnio nuostatas)

3

Turinys

AAP VADOVAS..............................................................................................................................1PASTABOS......................................................................................................................................2ĮVADAS...........................................................................................................................................3

Apibrėžimai.................................................................................................................................5 1.1. I SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS, PATEIKIMAS RINKAI IR LAISVAS JUDĖJIMAS..6

1.1.1 1 straipsnis...............................................................................................................61.1.2 2 straipsnis...............................................................................................................81.1.3 3 straipsnis..............................................................................................................101.1.4 4 straipsnis..............................................................................................................111.1.5 5 straipsnis..............................................................................................................111.1.6 6 straipsnis..............................................................................................................161.1.7 7 straipsnis..............................................................................................................17

1.2 II SKYRIUS – SERTIFIKAVIMO PROCEDŪROS.......................................................191.2.1 8 straipsnis...............................................................................................................191.2.2 9 straipsnis...............................................................................................................241.2.3 10 straipsnis..............................................................................................................251.2.4 11 straipsnis..............................................................................................................301.2.5 12 straipsnis..............................................................................................................34

1.3 III SKYRIUS - CE ŽENKLAS…………………………………………………..……….411.3.1 13 straipsnis..............................................................................................................41

1.4. IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS...............................................................411.4.1 14 straipsnis..............................................................................................................421.4.2 15 straipsnis..............................................................................................................421.4.3. 16 straipsnis..............................................................................................................421.4.4. 17 straipsnis..............................................................................................................43

1.5 I PRIEDAS........................................................................................................................441.6 II PRIEDAS.......................................................................................................................451.7 III PRIEDAS......................................................................................................................801.8 IV PRIEDAS......................................................................................................................811.9 V PRIEDAS.......................................................................................................................821.10 VI PRIEDAS.....................................................................................................................841.11 PRIEDAS SKIRTAS PADĖTI ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI ..............................................................................................86AAP PAGAL RŪŠIS..................................................................................................................89

4

Apibrėžimai

Paprastai šie apibrėžimai laikomi priimtinais.

Pateikimas į rinką – pirmasis atskiro produkto tiekimas Bendrijos rinkai platinimo ir/arba naudojimo tikslais už mokestį ar nemokamai.

Pateikimas naudoti – įvyksta, kai galutinis naudotojas Bendrijoje pirmą kartą panaudoja pateiktą produktą.

Gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris: Projektuoja ir/arba gamina produktą, kuriam taikoma Direktyva, ar kuris turi sukurtas

ir/arba pagamintas AAP skirtas teikti rinkai ar naudoti savo profesinėje ar asmeninėje veikloje savo vardu ar su savo firmos ženklu; arba kuris:

Tiekia AAP rinkai ir/arba teikia jas naudoti savo vardu ar pagal savo firmos ženklą.

Gamintojas yra atsakingas už:- analizės atlikimą nustatant ar jo produktui taikomi APP direktyvos reikalavimai ir

kurie;- pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų nustatytų direktyvoje laikymąsi

projektuojant ir gaminant AAP;- nustatytos tvarkos laikymąsi vertinat produkto atitiktį direktyvoje nustatytiems

pagrindiniams sveikatos ir saugos reikalavimams (PSSR);- ženklinimo ir saugaus APP naudojimo bei jų priežiūros instrukcijų ir kt. informacijos

pateikimą.

Gamintojas yra pilnai atsakingas už APP atitikimą šios ir kitų taikomų direktyvų reikalavimams. Reikalaujama, kad gamintojas žinotų produkto projektavimo ir gamybos technologiją ir galėtų pareikšti, kad produktas pilnai atitinka visus taikomose direktyvose keliamus reikalavimus bei nuostatas.

Įgaliotas atstovas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo įsisteigęs Bendrijoje ir turintis gamintojo įgaliojimą veikti jo vardu vykdant konkrečias užduotis susijusias su pastarojo įsipareigojimais pagal direktyvą. Įgaliojimas turi būti suteiktas raštu konkrečiai nurodant, kurie gamintojo įsipareigojimai gali būti suteikti įgaliotam atstovui.

5

1.1. 1 SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS, PATEIKIMAS RINKAI IR LAISVAS JUDĖJIMAS

1.1.1. 1 straipsnis

1. Ši Direktyva taikoma asmeninės apsaugos priemonėms, kurios toliau vadinamos AAP.

Direktyvoje išdėstytos sąlygos reguliuojančios AAP pateikimą rinkai bei laisvą judėjimą Bendrijoje ir pagrindinius saugos reikalavimus, kuriuos AAP turi atitikti, kad būtų užtikrinta naudotojų sveikata ir sauga.

APP Direktyva taikoma AAP skirtoms naudoti buityje, laisvalaikiu ar sportuojant, o taip pat ir profesinėje veikloje.

AAP Direktyvos tikslai: Nustatyti pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus (PSSR) taikomus AAP siekiant

apsaugoti numatomus naudotojus; Užtikrinti laisvą AAP judėjimą Bendrijoje.

Direktyva taikoma visoms asmeninės apsaugos priemonėms (AAP), kurios yra skirtos tiekti ir/arba naudoti Bendrijos rinkoje pirmą kartą. Tokiu būdu Direktyva yra taikoma visoms naujoms AAP pagamintoms valstybėse narėse ir visiems naujiems bei naudotiems AAP importuotiems iš kitų ne Bendrijos narių šalių.

Direktyvos nuostatos netaikomos AAP skirtoms tiekti į kitas ne Bendrijos narių šalis, arba importuojamoms į Bendrijos šalis nares turint tikslą jas eksportuoti į kitas ne Bendrijos narių šalis.

2. Šioje direktyvoje AAP – tai visokie prietaisai ar įrengimai, suprojektuoti tam, kad juos dėvintis ar turintis asmuo apsisaugotų nuo vieno ar keleto jo sveikatai ir saugai gręsiančių pavojų.

Šis apibrėžimas pasirodė lengvai suprantamas tiek priemonių gamintojams, tiek ir jų naudotojams, nors kai kuriais atvejais dar kyla klausimų. Kiekvienas terminas apibrėžime yra svarbus:

- AAP „dėvima“ ta pačia prasme kaip dėvimi rūbai, nešiojami akiniai, klausos protektoriai ar saugos diržai. Ir iš tiesų, dauguma AAP yra rūbai, ar tai būtų drabužiai, galvos apdangalai, pirštinės ar avalynė. Kitos AAP turi būti „laikomos“ rankoje, kaip skydai skirti akims ir veidui apsaugoti suvirinimo metu. Apsauga, kurią suteikia AAP priklauso nuo pavojaus veikiamo asmens veiksmo: priemonės užsidėjimo ar laikymo.

Nešiojamos priemonės, kurios nėra nei dėvimos, nei laikomos jų naudojimo metu nelaikomos AAP. Todėl, pvz., elektrikų naudojami izoliaciniai kilimėliai ar suoleliai dirbant su elektros srove ar apsauginiai skydai darbo vietose nepriskiriami AAP.

- AAP yra dėvimas ar laikomas „atskiro asmens“. Tai ir yra asmeninės apsaugos priemonės skiriamasis bruožas nuo kolektyvinės apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad AAP apibrėžimo terminai priskiria jas plačiai asmeninių apsaugos priemonių kategorijai. AAP sfera neapsiriboja tik bendromis darbuotojų naudojamomis priemonėmis, bet apima ir kitas su darbu nesusijusias sritis – sportą bei laisvalaikį. Akiniai nuo saulės, dviratininkų ar raitelių šalmai, pirštinės darbui sode, futbolininkų apsaugos kojoms, saugos diržai alpinistams ir kt. priemonės priskiriamos AAP.

6

- AAP naudojamos asmens „apsaugai“. Paprastai priemonė sudaro skydą tarp tos kūno dalies ir pavojaus ar rizikos, nuo kurių reikia apsaugoti žmogų: odinis skydas skirtas apsaugoti rankų odą nuo šiurkščių paviršių įdrėskimų, stiklo filtras - nuo radiacijos, kuri gali sužaloti akis, švino skydas – nuo rentgeno spindulių, kurie gali pažeisti kūno ląsteles, ir t.t. Šis AAP, kaip apsauginio skydo vaidmuo, yra pabrėžiamas AAP standartuose naudojamose piktogramose, kurios simbolizuoja apsaugą nuo įvairių pavojų: simbolis vaizduojantis pavojų yra pateikiamas skydo fone.

Iš kitos puses, priemonė perspėjanti apie pavojų, bet neatliekanti apsauginės funkcijos, tokia kaip signalizacijos priemonės, pvz., dujų detektoriai ar deguonies išeikvojimo detektoriai, nėra klasifikuojami kaip AAP. Tačiau, jei šie prietaisai yra integruoti į AAP, jie turi būti laikomi neatskiriama AAP dalimi. (Žr. PSSR . 2.8 p. 3 dalis ir PSSR 3.11.2b)

- AAP saugo nuo „vieno ar kelių pavojų“. Rizika paprastai apibrėžiama, kaip sąsaja iš dviejų elementų: pavojaus – reiškinio, kuris gali sužaloti, ir galimybės, kad individas susidurs su tokiu pavojumi. Kadangi AAP yra skirtos apsaugoti nuo pavojaus, tai jų funkcijos yra apsaugoti nuo sužalojimo žmogų, susidūrusį su tokiu pavojumi. Tokiu būdu, kai vienu metu gresia keli pavojai, AAP turi apsaugoti nuo jų visų, o ne nuo kurio nors vieno.

Ši savybė ir skiria AAP nuo įrangos, naudojamos po sužalojimo, kaip gelbėjimo ar pirmosios pagalbos priemonės, kurias paprastai naudoja trečioji šalis. Įranga, kuria naudojasi gelbėtojai, nėra klasifikuojama kaip AAP, išskyrus atvejus, kai ji skirta paties gelbėtojo apsaugai, pvz., ugniagesių naudojami respiratoriai gelbstint žmones iš dūmų apimtų pastatų.

Kalbama apie pavojus, kurie gali sužaloti įrangos naudotoją. Priemonės naudojamos apsaugoti kitus žmones, o ne tokių priemonių naudotoją, tokios kaip kaukės skirtos apsaugoti ligoninės pacientus, nėra AAP. Lygiai taip pat priemonės skirtos prekėms apsaugoti, tokios kaip pirštinės dėvimos norint apsaugoti maisto produktus ar elektronikos komponentus, nėra AAP.

AAP taip pat apima:

(a) aparatai, sudaryti iš kelių prietaisų ar įtaisų, gamintojo sujungtų į vieną aparatą, kad asmuo būtų apsaugotas nuo vieno ar keleto pavojų, galinčių kilti tuo pačiu metu;

Pavyzdžiui, šalmas sujungtas su antveidžiu ir/arba klausos apsauga.

(b) apsaugos prietaisai ar įtaisai, įrengti atskirai arba sujungti su asmeniniais ne apsaugos įrenginiais, kuriuos asmuo dėvi arba turi dirbdamas specifinį darbą;

Keletas tokio tipo priemonių pavyzdžių gali būti motociklininko aprangoje esantys protektoriai, ar kelių apsauga specialiose kelnėse, atliekant darbus atsiklaupus.

(c) AAP tarpusavyje pakeičiamos dalys, nuo kurių priklauso tinkamas jų veikimas ir naudojamos tik tam įrenginiui.

7

Yra nemažai priemonių patenkančių į šią kategoriją, įskaitant respiratorių filtrus ir skydus akių apsaugai.

3. Kiekviena sistema, pateikta rinkai kartu su AAP, kad būtų pajungta prie kito išorinio papildomo įrenginio, bus laikoma sudedamąja tokio įrenginio dalimi, net jei naudotojas neketina tos sistemos nuolat dėvėti ar nešioti visą pavojaus laiką.

Tokio įrenginio pavyzdžiu gali būti oro linijos kvėpavimo įrenginio prijungimas prie kompresoriaus.

4. Ši Direktyva netaikoma: AAP, kurias reguliuoja kita direktyva, siekianti tokių pat tikslų kaip ir šioje direktyvoje

nurodytieji, susiję su pateikimu rinkai, laisvu prekių judėjimu ir sauga;

Direktyva 96/98/EEB5 dėl laivų įrenginių, kurią pakeitė Direktyva 2002/75/EB ir Direktyva 2009/26/EB taikomos laivų įrenginiams, teigia, kad AAP (sąrašas pateikiamas prieduose A1 ir A2), jeigu suprojektuotos išimtinai naudoti tik jūrose plaukiojančiuose laivuose, nepatenka į AAP Direktyvos taikymo sritį ir yra reglamentuojamos tik laivų įrenginių direktyvos. Šioms priemonėms, jeigu jos naudojamos kaip nuolatinis laivo inventorius, AAP Direktyva netaikoma:

- gelbėjimosi liemenės;- nardymo kostiumai;- nardymo kostiumo ir gelbėjimosi liemenės komplektas;- kvėpavimo aparatai gaisrininkams.-

(Prašom atkreipti dėmesį į tai, kad išsamus priemonių sąrašas pateikiamas Direktyvos 96/98/EB, pakeistos Direktyva 2002/75/EB A priede).

Direktyva 96/98/EB taikoma visų naujų Europos Sąjungos laivų įrenginiams, nepriklausomai nuo laivo buvimo vietos jo statybos laikotarpiu ir visiems įrenginiams jau veikiančiuose laivuose, nepriklausomai nuo to ar įrenginys tiekiamas pirmą kartą, ar naudojamas pakeisti jau naudotą įrenginį laive.

Išskirtų AAP produktų klasifikacija I priede pateiktame sąraše nepriklauso nuo ankstesnėje pastraipoje paminėtų priežasčių.

I priede pateikiamas išsamus sąrašas išskirtų AAP produktų, kuriems netaikoma AAP Direktyva.

2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių, padedančių užtikrinti, kad 1 straipsnyje minėtos AAP galėtų būti pateiktos rinkai ir naudojamos tik tokiu atveju, jeigu jos saugo sveikatą ir užtikrina naudotojų saugą nekenkdamos kitų asmenų, naminių gyvulių sveikatai ar turto saugai, kai yra tinkamai eksploatuojamos ir naudojamos numatytu tikslu.

2 straipsnis apibrėžia valstybių varių prievolę vykdyti rinkos priežiūrą.

5 1996 m. gruodžio 20 d. Direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių (OL Nr. L 46, 1997 vasario 17, p. 25)

8

Rinkos priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad visoje Bendrijos teritorijoje būtų laikomasi taikomų direktyvų nuostatų. 2 straipsnio 1 pastraipa įpareigoja valstybes nares teisingai6 taikyti direktyvą ir kontroliuoti, kaip ji taikoma. Ekonominiams subjektams taip pat yra svarbu sekti ir prižiūrėti rinką, tokiu būdu išvengiant nesąžiningos konkurencijos.

Nacionalinės valdymo institucijos vykdančios rinkos priežiūros funkcijas privalo imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad gaminiai neatitinkantys AAP direktyvos nuostatų būtų pašalinti iš rinkos.

2 straipsnis įpareigoja valstybes nares imtis „visų tinkamų priemonių“ dėl AAP, jei jos nesaugo naudotojų sveikatos ir neužtikrina jų saugos, nepriklausomai nuo to, ar jos atitinka direktyvos reikalavimus, ar ne. Tokios priemonės taikomos vadovaujantis „subsidiarumo“ principu, t.y. valstybės narės pačios sprendžia dėl tinkamiausių priemonių taikymo, tačiau tokie veiksmai turi būti ir priverčiantys pakeisti savo nuomonę, ir proporcingi. Nacionaliniuose įstatymuose numatytų veiksmų diapazonas yra labai įvairus – nuo įspėjimo dėl neatitikimo iki (potencialių) tikslinių bausmių ir labai didelių finansinių baudų.

Taikydamos bet kurią iš šių priemonių, ribojančių AAP laisvą judėjimą, valstybės narės privalo apie tai pranešti atitinkamoms Komisijos tarnyboms 7 straipsnyje numatyta tvarka.

2. Ši direktyva neturi pažeisti valstybių narių teisės pagal Sutarties normas nustatyti bet kuriuos reikalavimus, jų manymu, būtinus naudotojo saugai užtikrinti, jei dėl to nereikia modifikuoti AAP, kurios neleistų vykdyti šios direktyvos nuostatų.

Valstybės narės išlaiko teisę nustatyti papildomus nacionalinius reikalavimus dėl AAP naudojimo siekiant užtikrinti darbuotojų ar kitų AAP naudotojų apsaugą.

Direktyvos 89/391/EEB ir 89/656/EEB nustato minimalius sveikatos ir saugos reikalavimus AAP naudotojams remiantis EB Sutarties 137 straipsniu. Valstybės narės gali priimti ar išsaugoti griežtesnius reikalavimus, jei jie neprieštarauja Sutarties nuostatoms.

Tačiau tokios priemonės neturi nei sudaryti sąlygų AAP priemonėms modifikuoti, jei jos buvo suprojektuotos ir pagamintos laikantis taikomose direktyvose nustatytų reikalavimų, nei įtakoti jų pateikimo į Bendrijos rinką sąlygų. Šiuo atveju kalbama apie AAP Direktyvą, kuri pagal Sutarties 95 straipsnį yra laikoma pagrindine suderinimo direktyva.

Nacionaliniai reglamentai (pvz., nacionaliniai leistini dydžiai) gali nustatyti skirtingas taisykles dėl AAP parinkimo ir naudojimo.

AAP Direktyva nenumato jokių prievolių naudotojams. Tačiau reikėtų prisiminti, kad pagal direktyvas parengtas remiantis EB Sutarties 137 straipsniu, darbdaviai yra atsakingi už darbo priemonių naudojimą darbo vietoje. Darbdaviu yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo darbo santykiais susijęs su darbuotoju (t.y. bet kuriuo darbdavio samdomu darbuotoju), ir yra atsakingas už įmonę ar įstaigą.

6 Žr.: http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/transpos.htm dėl nuorodų apie nacionalines priemones dėl direktyvos 89/686/EEB nuostatų perkėlimo.

9

3. Valstybės narės neturi trukdyti prekybos mugėse, parodose ir panašiuose renginiuose eksponuoti AAP, neatitinkančių šios direktyvos nuostatų, jei jos pažymėtos ženklais, aiškiai rodančiais, kad eksponuojamos AAP jų neatitinka ir yra draudžiama jas įsigyti bei (arba) naudoti bet kuriuo tikslu tol, kol gamintojas arba jo atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, nepakeitė jų taip, kad jos atitiktų visus standartus. 3 pastraipa skirta gaminių, kurie neatitinka Direktyvos reikalavimų, eksponavimui parodose. AAP eksponavimas prekybos parodose nėra „pateikimas į rinką“. Tačiau, jei AAP neatitinka Direktyvos reikalavimų, tai šis faktas turi būti aiškiai nurodytas šalia eksponuojamo AAP gaminio.

3 straipsnis

1 straipsnyje minimos AAP turi atitikti II priede nustatytus pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus. 3 straipsnis įpareigoja gamintojus projektuoti ir gaminti AAP atitinkančius II priede nustatytus reikalavimus. Gamintojas privalo užtikrinti, kad AAP išlaikytų PSSR visą jų galiojimo laiką.

Šioje Direktyvoje naudojamas terminas „Pagrindiniai sveikatos ir saugos reikalavimai“ (PSSR) yra tokie pat kaip ir „Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai“, kurio formuluotė dažniau vartojama taip vadinamose "Naujojo požiūrio" direktyvose.

Tik AAP atitinkančios šiuos PSSR reikalavimus gali būti tiekiamos Bendrijos rinkai ir/arba naudojamos. Gamintojas privalo pateikti informaciją apie taikytas priemones ir techninėje dokumentacijoje užtikrinti, kad AAP atitinka nustatytus PSSR, remiantis 8 straipsnyje nurodyta tvarka ir detalizuota III priede.

PSSR taikomi tik toms produkto savybėms, kurios yra skirtos AAP naudotojų sveikatai ir saugai užtikrinti ir neapima aplinkosaugos ar socialinių aspektų.

Šie reikalavimai nustatyti siekiant užtikrinti optimalų apsaugos lygį:

Atsižvelgiant į tam tikrą pavojų susijusį su gaminiu (pvz., fizinis ar mechaninis atsparumas, degumas, cheminės, elektros ar biologinės savybės, higiena, radioaktyvumas);

Atsižvelgiant į gaminį ir/arba jo veikimą (pvz., reikalavimai dėl medžiagų, projektavimo, konstrukcijos, gamybos proceso, gamintojo instrukcijų);

Atsižvelgiant į keliamą pagrindinį(-ius) apsaugos tikslą(-us) (pvz., pateikiant iliustruojančių priemonių sąrašą).

Arba šių trijų aspektų derinys.

1.1.4 4 straipsnis

10

1. Valstybės narės neturi drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai AAP arba AAP dalių, atitinkančių šios direktyvos nuostatas ir pažymėtas EB ženklu, patvirtinančiu jų atitikimą visiems Direktyvos reikalavimams, įskaitant ir sertifikavimo tvarką apibrėžtą II skyriuje.

4 (1) straipsnis siekia užtikrinti laisvą AAP ir jų tarpusavyje pakeičiamų dalių 7 judėjimą Bendrijoje.

EB ženklinimas reiškia, kad buvo laikomasi visų tiesiogiai susijusių atitikties vertinimo procedūrų, ir tai yra pareiškimas apie tai nacionaliniams rinkos priežiūros institucijoms

2. Valstybės narės neturi drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai EB ženklu nepažymėtų AAP dalių, kurias ketinama panaudoti AAP, jei ne nuo jų priklauso tinkamas tokio įrengimo veikimas.

2 pastraipos nuostatos leidžia laisvą judėjimą AAP tarpusavyje pakeičiamoms dalims, kurios, nors ir neturėdamos CE ženklo, yra skirtos AAP komplektavimui, su sąlyga, kad jos neturės įtakos saugiam AAP veikimui. Tokių komponentų pavyzdžiais gali būti:

Higieninės tarpinės ausinėms/ausų protektoriams; Juostelės prakaitui sulaikyti apsauginiuose šalmuose.

1.1.5 5 straipsnis

1. Valstybės narės pripažįsta, kad įrengimas atitinka 3 straipsnyje minimus pagrindinius reikalavimus, jeigu 8 straipsnio 3 dalyje minimos AAP turi EB ženklą ir gamintojas pareikalavus gali pateikti 12 straipsnyje nurodytą atitikties deklaraciją.

Paprastos konstrukcijos AAP (8(3) straipsnis) laikomos atitinkančiomis pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus (PSSR), jei CE ženklinimas yra prie jų pritvirtintas, o gamintojas gali pateikti atitikties deklaraciją. EB atitikties deklaracijos forma pateikiama direktyvos VI priede.

AAP direktyva nenumato, kad EB atitikties deklaracija būtų pridedama prie paties gaminio. Tačiau yra savaime suprantama, kad ji turi būti pateikiama rinkos priežiūros institucijoms pareikalavus per atitinkamą laikotarpį, nustatytą remiantis įtariamo neatitikimo pobūdžiu.

2, Valstybės narės daro prielaidą, kad 8 straipsnio 2 dalyje minimos AAP atitinka 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius reikalavimus, jeigu yra pažymėta EB ženklu ir gamintojas pareikalavus

7 1(2) straipsnyje nurodyti keičiami komponentai, kurie yra svarbūs saugiam AAP veikimui .

11

gali pateikti ne tik 12 straipsnyje nurodytą deklaraciją, bet ir įstaigos išduotą sertifikatą, apie kurį buvo pranešta8 pagal 9 straipsnio nuostatas, patvirtinantį, kad įrengimas atitinka nacionalinius standartus, priimtus remiantis suderintais standartais, ir jeigu jos yra įvertintos pagal 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktų pirmos įtraukos nuostatas atlikus EB tipo tyrimą. Jeigu gamintojas visai nesilaikė suderintų standartų, jų laikėsi tik iš dalies arba tokių standartų iš viso nėra, įstaigos išduotame sertifikate, apie kurį buvo pranešta, turi būti nurodyta, kaip pagrindiniai reikalavimai yra atitinkami pagal 10 straipsnio 4 dalies a ir b punktų antrą įtrauką.

Darniųjų Europos standartų taikymas yra savanoriškas, taip kaip ir „Naujojo požiūrio“ direktyvų nuostatų. Tačiau, taikant nacionalinius standartus perkeliančius darniuosius Europos standartus, apie kuriuos buvo paskelbta informacija, leidžia daryti prielaidą, kad toks standartas apima AAP direktyvos pagrindinių saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi.

Darnieji i Europos standartai yra Europos standartai priimti Europos standartizacijos organizacijų [šiuo atveju CEN (Europos Standartizacijos komitetas) ir CENELEC (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas)] ir parengti remiantis Bendrosiomis Gairėmis suderintomis tarp Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų, laikantis Komisijos įgaliojimų po konsultacijų su valstybėmis narėmis. Informacija apie tai turi būti paskelbta visomis oficialiomis ES kalbomis Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje9 siekiant numatyti atitikties prielaidas.

Jeigu II ir III kategorijos AAP taikomi darnieji Europos standartai (-as) neapima visų pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų, tai notifikuotoji įstaiga turi išduoti EB tipo tyrimo sertifikatą tiesiogiai patvirtinantį atitikimą PSSR. Jei šiuo atveju kalbama apie „paprastus“ AAP, tai gamintojas privalo nurodyti atitikties patvirtinimo būdą.

Direktyvos 5 straipsnio 3 pastraipa buvo panaikinta Direktyvos 93/95/EEB tekste

4.Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia informaciją apie suderintus standartus.

Valstybės narės paskelbia nacionalinius standartus, kurie pakeičia suderintus standartus. Kaip nurodyta aukščiau, darniuosius Europos standartus suteikiančius techninę išraišką pagrindiniams sveikatos ir saugos reikalavimams išdėstytiems Direktyvos 89/686/EEB II priede, parengė šios Europos standartizacijos institucijos:

- Europos standartizacijos komitetas (CEN)- Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC)

Daugiau informacijos apie ES politiką dėl (darniųjų Europos) standartų galima rasti šiuo adresu:http://ec.europa.eu/enterprise/standards_policy/index_en.htm

Darniųjų Europos standartų sąrašas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra nuolat atnaujinamas ir skelbiamas šiame Europos Komisijos internetiniame puslapyje:

8 Direktyvos tekste sertifikatą išduodanti įstaiga gali būti vadinama ‚patvirtinanti‘, ‚notifikuojanti‘ ar ‚inspektuojanti‘ institucija.

9 Po Nicos sutarties Įsigaliojimo Europos Bendrijų oficialusis leidinys (OJEC) buvo pakeistas Europos Sąjungos oficialiuoju leidiniu (OJEU).

12

http://ec.europa.eu/enterprise/newapproach/standardization/harmstds/reflist/ppe.html

Informaciją apie standartus taip pat galima rasti CENELEC ir CEN internetiniuose puslapiuose:http://www.cen.euhttp://www.cenelec.org

Nacionalinių standartizacijos organizacijų sąrašas pateikiamas šiuo adresu:CEN - http://www.cen.eu/cenorm/members/national+members/index.aspCENELEC -http://www.cenelec.org/Cenelec/About+CENELEC/Our+organization/CENELEC+Members/Default.htm

5. Valstybės narės turi užtikrinti, jog iki 1991 m. birželio 30 d. imsis atitinkamų priemonių, kad abi pramonės šalys nacionaliniu mastu galėtų daryti įtaką suderintų standartų rengimui ir nuolat juos tikrintų.

Šia pastraipa siekiama užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys, įskaitant darbdavius, darbuotojus ir vartotojus, būtų atstovaujamos standartizacijos procese.

6. (a) Jei AAP reglamentuoja kitos direktyvos pagal kitus aspektus ir kurios taip pat privalo turėti EB ženklinimą, tai reiškia, kad tokios AAP, tikėtina, atitinka kitų direktyvų nuostatas. Direktyvų taikymo sritis kartais yra labai plati ir apima įvairias gaminių, reiškinių ir/arba pavojų kategorijas.

Todėl reikia atsižvelgti į kelių direktyvų taikomus reikalavimus AAP, nes teikti AAP rinkai ir naudoti galima tik tuo atveju, jei gaminys atitinka visus reikalavimus pagal jam taikomus teisės aktus.

Gamintojas, ar jo įgaliotas atstovas paženklindamas gaminius CE ženklu ir pridėdamas atitikties deklaraciją pareiškia, kad AAP atitinka visų joms taikomų teisės aktų nuostatas.

AAP gamintojams reikėtų atsižvelgti į šias direktyvas10:

- Slėginių įrenginių Direktyva 97/23/EB – taikoma ribotos kategorijos įrengimams skirtiems laikyti suspaustas dujas, pvz., kvėpavimo aparatai.

- Elektromagnetinio suderinamumo Direktyva 2004/108/EB – EMS direktyva turi būti taikoma siekiant užtikrinti, kad AAP su elektros/elektronikos prietaisais nesukeltų elektromagnetinių sutrikimų ir kad tokie sutrikimai neturėtų įtakos įprastiniam gaminio veikimui.

- Radijo ryšio ir telekomunikacijų galinių įrenginių (R&TTE) direktyva 1999/5/EB. Ši direktyva turi būti taikoma siekiant užtikrinti, kad AAP komplektuojama tokiais prietaisais(-u) yra saugi ir netrukdo radijo tarnyboms bei kitiems įrengimams.

10 Informuojame, kad šis sąrašas nėra išsamus.

13

- Nikelio naudojimą ribojanti Direktyva 94/27/EB, kurią pakeitė Direktyva 2004/96/EB riboja nikelio kiekį tose gaminio dalyse, kurios tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su AAP naudotojo oda.

- Direktyva11 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos reikalauja, kad gamintojai tiektų rinkai tik saugius gaminius vartotojams ir įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad ir gamintojai, ir platintojai laikytųsi savo įsipareigojimų. Daugiau informacijos galima rasti Gairėse apie ryšį tarp bendros gaminių saugos direktyvos ir kitų sektorinių direktyvų taikomų gaminių saugumui;

Be to, yra visa eilė gaminių, kurie nors ir atrodo, kad patenka į AAP Direktyvos taikymo sritį, tačiau yra reglamentuojami ir kitų direktyvų dėl savo ‚specifinio‘ pobūdžio, kaip antai:

- Žaislų direktyva 88/378/EEB

Reikmenys skirti vaikams dėvėti, kad apsisaugotų nuo vieno ar kelių pavojų, patenka į AAP direktyvos taikymo sritį, pvz., dviratininkų ar slidininkų šalmai, apsauginiai slidininkų akiniai ir kt. Tačiau AAP imitacijos (kaip gaisrininkų šalmų imitacijos, gydytojų apsauginiai drabužiai) yra reglamentuojamos Žaislų direktyvos. Jei kyla abejonių dėl tikrojo tokio gaminio panaudojimo tikslo, valstybės narės yra susitarusios, kad tokie gaminiai būtų tiekiami rinkai su perspėjimu jog tai yra žaislai, o ne AAP. Gamintojai privalo pasirūpinti, kad AAP imitacija nebūtų palaikyta tinkama apsauga nuo pavojų. Tokiais atvejais gamintojas negali išvengti atsakomybės net esant perspėjimui. Neapribojant to, kas buvo išdėstyta aukščiau, 2008 m. lapkričio 5 d. AAP darbo grupė patikslino abejotinas sritis tarp šių dviejų direktyvų ir nutarė išskirti tris gaminių kategorijas:a) Žaislai imituojantys AAP, tačiau yra tik žaislai Tokie gaminiai leistini, jei yra aišku, kad jie negali teikti jokios apsaugos. Pavyzdžiui, gaisrininko ar motociklininko šalmas pridedamas prie įmantrios aprangos gali būti žaislas. b) AAP parduodami su žaislais Kadangi kiekvienas gaminys turi savo specifinę paskirtį (apsauginę ir žaidimo funkciją atitinkamai), kiekvienas jo elementas yra reglamentuojamas pagal konkrečią paskirtį ir pobūdį. c) Gaminiai vaikams, nors ir vaikiškai dekoruoti, bet atlieka apsaugos funkciją laikomi AAPTokie gaminiai turi vienintelę paskirtį: apsaugą, ir jie yra AAP. Tai pasakytina apie vaikiškus dviratininko šalmus. Netgi dekoruoti naiviais vaikiškais motyvais jie išlieka AAP, nes jie skirti apsaugai, nepriklausomai nuo jų išorinės išvaizdos. Prašom atkreipti dėmesį į naująją Žaislų direktyvą (2009/48/EB), kuri nuo 2011 m. liepos 20 d. pakeis direktyvą 88/378/EEB;

- Medicinos prietaisų direktyva 93/42/EEB.

Medicinos prietaisų direktyva taikoma įrangai (ne vaistams) naudojamiems sveikatos priežiūrai. Jos tikslas saugoti sveikatą ir užtikrinti saugą pacientams, medicininės įrangos naudotojams ir kitiems su ja susiduriantiems asmenims. Tam, kad būtų galima nuspręsti, kuri direktyva - AAP direktyva ar Medicinos prietaisų direktyva – turi būti taikoma

11 Daugiau informacijos galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/consumers/cons_safe/prod_safe/gpsd/index_en.htm

14

gaminiui, reikia atsižvelgti į pagrindinį tokios įrangos tikslą. Pavyzdžiui, chirurgo naudojama kaukė yra medicinos priemonė, nes jis saugo pacientą. Iš kitos pusės, medicinos personalo dėvimos priemonės dėl apsisaugojimo nuo infekcijų patenka į AAP Direktyvos taikymo sritį. Be to, naujausios modifikacijos medicinos įranga gali „Jei tai yra gamintojo numatyta būti naudojama tiek laikantis Asmeninės apsaugos priemonių direktyvos 89/686/EEB nuostatų, tiek ir Medicinos prietaisų direktyvos reikalavimų, tačiau bet kuriuo atveju privalo atitikti pagrindiniams sveikatos ir saugos reikalavimams“. (Direktyvos 2007/47/EB 2 straipsnio 1 pastraipa). Prašom atkreipti dėmesį, kad šis pakeitimas turės būti taikomas nuo 2010 m. kovo 21 d.

Dėl šio pakeitimo pasekmių prašom ieškoti informacijos šiame Komisijos EUROPA tinklapyje:http://ec.europa.eu/enterprise/medical_devices/guide-stds-directives/interpretative_documents_en.htm

Prašom taip pat atkreipti dėmesį, kad aktualius pavyzdžius pateiktus kategorijų nustatymo vadove reikia atitinkamai peržiūrėti atsižvelgiant į aukščiau minėtą pakeitimą.

- “ATEX” (Sprogių atmosferų) direktyva 94/9/EB.

Įranga, reglamentuojama pagal AAP direktyvą 89/686/EEB, visiškai nepatenka į Direktyvos 94/9/EB taikymo sritį. Tačiau AAP, skirtų naudoti potencialiai sprogioje atmosferoje, gamintojas privalo atsižvelgti į PSSR išdėstytus 2 straipsnio 6 pastraipoje. AAP skirti naudoti sprogioje atmosferoje turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad negalėtų tapti elektros, elektrostatinės iškrovos ar smūgio sukelto elektros lanko bei kibirkšties šaltiniu, dėl kurio sprogus mišinys galėtų užsidegti.

Vienas būdų pademonstruoti atitikimą Direktyvos 94/9/EB nuostatoms būtų laikymasis esminių sveikatos ir saugos reikalavimų.

- Laivų įrenginių Direktyva 96/98/EB12

Įrenginiai, kuriuos reglamentuoja Laivų įrenginių direktyva 96/98/EB nėra skirti atlikti AAP funkciją. Tokioms saugos priemonėms taikomi specifiniai standartai, kurių sąrašas pateikiamas Laivų įrenginių direktyvos I priede ir kurie yra naudojami tik ekstremaliomis sąlygomis ar mokymuose.

(b) Tačiau, jei viena ar kelios direktyvos pereinamuoju laikotarpiu leidžia gamintojui pasirinkti, kurių susitarimų laikytis, tai CE ženklinimas turi rodyti atitikimą tik tų direktyvų nuostatoms, kurias gamintojas taikė. Šiuo atveju detali taikomos direktyvos informacija turi būti skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiama atitinkamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose, kaip reikalaujama pagal direktyvas, su tokiomis AAP. 1.1.6 6 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė ar Komisija mano, kad 5 straipsnyje minimi suderinti standartai ne visiškai atitinka tam tikrus 3 straipsnyje nustatytus pagrindinius reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė, nurodydama savo priežastis, perduoda klausimą svarstyti pagal Direktyvos

12 Pakeista direktyvomis 2002/75/EB ir 2009/26/EB

15

83/189/EEB [6] nuostatas sudarytam komitetui.

Komitetas turi nedelsdamas pateikti savo nuomonę. Komisija, atsižvelgusi į komiteto nuomonę, valstybėms narėms praneša, ar būtina išbraukti pagal 5 straipsnio nuostatas paskelbtus atitinkamus standartus.

Šis straipsnis numato būdą oficialiam prieštaravimui pateikti atsižvelgiant į darniuosius direktyvos Europos standartus.

Jei valstybė narė ar Komisija mano, kad darnusis Europos standartas nevisai atitinka nustatytus PSSR, keliamus tokiam standartui, tai klausimas turi būti perduotas specialiam komitetui, įkurtam remiantis Direktyva 98/34/EB13. Šis komitetas yra įgaliotas (be kitų dalykų) tvirtinti standartizacijos mandatus Europos standartizacijos institucijoms. Jis taip pat turi teisę informuoti juos, kada jų kompetencijai skirta funkcija nebuvo tinkamai atlikta.

Tada 98/34/EB Komitetas pateikia savo nuomonę apie oficialų prieštaravimą ir nusprendžia, ar reikia panaikinti informaciją apie tokį standartą Oficialiajame žurnale, ar paskelbti nuomonę paneigiančią atitikties prezumpciją visam standartui ar kuriai nors jo daliai.

Pagal Direktyvos 89/392/EEB (1) 6 straipsnio 2 dalį įkurtas nuolatinis komitetas gali toliau nurodyta tvarka įvertinti kiekvieną klausimą, kylantį dėl šios direktyvos įgyvendinimo ir praktinio taikymo.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių reikėtų imtis, projektą. Komitetas, atsižvelgęs į tai, kad reikalas yra skubus, savo nuomonę apie projektą pateikia per pirmininko nustatytą laikotarpį, o prireikus yra balsuojama.

Nuomonė įregistruojama protokoluose; be to, kiekviena Valstybė narė turi teisę prašyti, kad jos pozicija būtų įregistruota protokoluose.

Komisija labai atsižvelgia į komiteto nuomonę. Ji komitetui praneša apie būdą, kaip buvo atsižvelgta į jo išvadas.

AAP direktyvą Europos lygmenyje tvarko ir prižiūri AAP ekspertų darbo grupė, kuriai pirmininkauja Europos Komisija, ir kurioje dalyvauja visų suinteresuotų šalių atstovai14. Tačiau, prireikus, Komisija gali kreiptis į Nuolatinį Komitetą įkurtą remiantis Mašinų Direktyva 89/392/EEB, kurią pakeitė Direktyva 98/37/EB15.

Pastarasis Komitetas renkasi retai ir apsiriboja tik Valstybių narių atstovų dalyvavimu.

13 Direktyvą 83/189/EEB pakeitė ir anuliavo Direktyva 98/34/EB, kuri vėliau buvo pataisyta Direktyvoje 98/48/EB.

14 Valstybės narės, pramonės, standartų ir atitikties vertinimo institucijos bei vartotojai.

15 Direktyva 98/37/EB nuo 2009 m. gruodžio mėn. 29 d. bus keičiama Direktyva 2006/42/EB.

16

1.1.7 7 straipsnis

Jeigu valstybė narė nustato, kad AAP, turinčios CE ženklą ir naudojamos numatytu tikslu, gali kelti pavojų asmenų, naminių gyvulių ar turto saugai, ji turi imtis visų reikiamų priemonių joms pašalinti iš rinkos ir uždrausti jų prekybą arba laisvą judėjimą.

Atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja Komisija apie tokį veiksmą, nurodo savo sprendimo priežastis, o svarbiausia, praneša, ar toks neatitikimas nėra susijęs su:

a) nesugebėjimu laikytis 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių reikalavimų;

b) nepatenkinamu 5 straipsnyje minimų standartų taikymu;

c) 5 straipsnyje nurodytų standartų trūkumais.

Notifikavimo procedūra nustatyta AAP Direktyvos 7 straipsnyje (faktiškai priskiriama „apsaugos straipsniui “) reikalauja, kad Europos Komisija būtų informuojama apie visas priemones ribojančias CE ženklu pažymėtų AAP laisvą judėjimą.

Ši priemonė naudojama (tačiau neapsiribojant vien šia nuostata), kai yra realios priežastys abejoti, jog AAP neatitinka PSSR ir kai manoma, jog tokia priemonė gali būti pavojinga asmenims, naminiams gyvūnams ar turtui.

Svarstant, ar tokia apsaugos sąlyga turėtų būti taikoma, valstybės narės ir atitinkami vykdomieji organai privalo atsižvelgti į tai, ar neatitiktis yra esminė, ar gali būti laikoma nesvarbia ir pataisoma netaikant apsaugos straipsnio procedūros. Be to, egzistuoja ir bendras susitarimas, kad nustačius reikalavimų neatitinkančias AAP vienos Valstybės narės teritorijoje, nebūtina imtis priemonių Europos lygmenyje, ir notifikavimas tokiu atveju pagal šį straipsnį neprivalomas.

Apsaugos straipsnis numatytas tam, kad Komisija galėtų analizuoti visų nacionalinių priemonių pagrįstumą, ribojant CE ženklu pažymėtų AAP laisvą judėjimą. Antra, jis sudaro galimybes informuoti visas nacionalines priežiūros institucijas apie tokias AAP, kad būtinas apribojimas būtų taikomas visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti vienodą apsaugos lygį visoje Bendrijoje.

Tam, kad būtų galima taikyti apsaugos straipsnį, neatitiktis turi būti susijusi su sistemingais AAP projektavimo trūkumais.

Komisija kuo greičiau pradeda svarstyti klausimą su atitinkamomis šalimis. Jeigu po tokių konsultacijų Komisija nusprendžia, kad veiksmai, kurių buvo imtasi, yra pateisinami, ji nedelsdama informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir visas kitas valstybes nares. Jeigu po tokių konsultacijų Komisija nusprendžia, kad tokie veiksmai buvo nepateisinami, ji nedelsdama informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir gamintoją ar jo įgaliotąjį atstovą, įsisteigusį Bendrijoje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmus dėl standartų trūkumų, Komisija perduoda klausimą svarstyti 6 straipsnio 1 dalyje minimam komitetui, jeigu atitinkama valstybė

17

narė ketina laikytis savo sprendimo ir inicijuoti 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

„Suinteresuotos šalys“ paprastai reiškia visas ES valstybes nares, gamintoją ar jo įgaliotą atstovą įsisteigusį Bendrijos teritorijoje, arba jei nei viena šių šalių nėra veikianti Bendrijos teritorijoje, tai asmenį, kuris pateikė gaminį Bendrijos rinkai. Viena ar kelios notifikavimo institucijos taip pat gali būti įtrauktos į atitikties vertinimo procedūrą.

Jei Komisija nustato, kad Valstybės narės taikoma priemonė nėra pagrįsta, tai pareikalauja, kad ši Valstybė narė atšauktų atitinkamas ribojančias nuostatas ir imtųsi tinkamų veiksmų nedelsiant atstatyti svarstomų gaminių laisvą judėjimą savo teritorijoje. Jei Valstybė narė nesutinka su Komisijos pozicija, Komisija turi teisę toliau veikti pagal EB Sutarties 226 straipsnį16.

Jei Komisija po tokių konsultacijų nustato, kad taikomos priemonės yra pagrįstos, ji nedelsiant informuoja tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, o taip pat ir kitas valstybes nares17. Informacija paprastai perduodama kaip Komisijos nuomonė.

Jeigu tam tikrų reikalavimų neatitinkančios AAP yra pažymėtos CE ženklu, atitinkama valstybė narė asmenų, atsakingų už ženklinimą šia žyma, atžvilgiu imasi priemonių ir atitinkamai informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares.

Ši procedūra nėra tokia pati kaip ir apsaugos straipsnio procedūra aprašyta aukščiau (7 straipsnis, 1 dalis).

Čia aprašoma neatitiktis gali būti administracinio ar techninio pobūdžio.

Pavyzdžiui, papildomas ženklinimas kitomis žymomis šalia CE ženklo yra atitinkamai ribojamas. Rinkos priežiūros institucija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų principų ir prireikus imtųsi atitinkamų veiksmų. Tokie veiksmai neabejotinai turi laikytis proporcionalumo principo.

Valstybė narė privalo informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo sprendimą apriboti laisvą judėjimą dėl neteisingo ženklinimo CE ženklu ir apie veiksmus, kurių ėmėsi neatitinkančią reikalavimų AAP paženklinusio CE ženklu asmens atžvilgiu. Šiam veiksmui pagrįsti nereikalaujama detalių įrodymų ir nevyksta konsultacijos dėl nacionalinių priemonių taikymo, kaip numatyta apsaugos straipsnio taikymo atveju. Tačiau, jei Komisija mano, kad reikia, ji gali imtis veiksmų remdamasi EB Sutarties 226 straipsniu.

Valstybės narės neturi jokių įsipareigojimų pagal AAP direktyvą informuoti apie apribojimus AAP gaminiams neatitinkantiems reikalavimų, jei jie nėra paženklinti CE ženklu.

Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų nuolat informuojamos apie pažangą ir šiame straipsnyje numatytos procedūros rezultatus.

16 EB Sutarties 226 straipsnis. Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors savo pareigos pagal šią Sutartį, ji šiuo klausimu pareiškia pagrįstą savo nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo samprotavimus. Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui.

17 Žr. išnašą 2 dėl Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino.

18

Pagal 4 šio straipsnio dalį Komisija privalo informuoti valstybes nares apie vykdomų procedūrų eigą ir apsaugos pranešimų rezultatus.

1.2 II SKYRIUS – SERTIFIKAVIMO PROCEDŪROS

1.2.1 8 straipsnis

Pagal 8 straipsnio nuostatas šios direktyvos reglamentuojamos AAP skirstomos į tris atskiras grupes ir tiesiogiai susijusias atitikties vertinimo procedūras. Tai "paprastos konstrukcijos“ ir „sudėtingos konstrukcijos“ AAP, o trečiąją AAP grupę sudaro tos priemonės, kurios nepatenka į pirmųjų dviejų grupių kategoriją. Kadangi direktyva tiksliai neapibrėžia šių trijų grupių, kaip AAP kategorijų, tai praktikoje įprasta naudoti tokius terminus: I, II ir III kategorija atitinkamai.

Kategorijos:

- I kategorija („paprastos konstrukcijos“ AAP): šios kategorijos AAP yra išsamiai apibūdintos 8 straipsnio 3 dalyje pateiktame sąraše. Atitikties patvirtinimą gamintojas pateikia tik užpildydamas EB deklaracijos formą;

- II kategorija (nei paprastos, nei sudėtingos AAP): šios kategorijos AAP nėra išsamiai apibūdintos 8 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies a punkte, ir joms taikomas notifikuotos įstaigos EB tipo tyrimas, išduodant po to EB atitikties deklaraciją .

- III kategorija (taip vadinamos „sudėtingos konstrukcijos“ AAP): AAP apibūdintoms 8 straipsnio 4 dalies a) punkte pateiktame sąraše taikomas EB tipo tyrimas (žiūr. 8 straipsnio 2 dalį) ir viena iš dviejų kokybės užtikrinimo procedūrų, kaip numatyta 11 straipsnio A ir B dalyse, išduodant EB atitikties deklaraciją .

19

I kategorijaPaprastos

konstrukcijos AAP

Grafikas: AAP ženklinimas CE ženklu

II kategorija III kategorijaSudėtingos

konstrukcijos AAP

Techniniai dokumentai

EB-tipo tyrimas

EB kokybės kontrolės sistema

galutiniam produktui

Gamybos kokybės

stebėsenos ir kontrolės sistema

EB atitikties deklaracija

CE CE CE nnnn

20

AP skirstymo pagal kategorijas vadovas (Priedas) išaiškina taikomus principus ir pateikia informaciją apie abejotinus tarpinius atvejus bei išimtis, išvardintas Direktyvos I priede. Čia pateikiama diskusijų su valstybėmis narėmis išvada.

1. Prieš pateikdamas AAP modelį rinkai gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, surenka III priede nurodytus techninius dokumentus taip, kad prireikus jie galėtų būti pateikti kompetentingoms įstaigoms.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, privalo surinkti visus techninius dokumentus pagal visas AAP kategorijas. Tokių dokumentų turinys yra nurodytas III priede.

2. Prieš pradedant masinę AAP gamybą, išskyrus straipsnio 3 dalyje paminėtas priemones, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, pateikia modelį EB-tipo tyrimui atlikti, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

Gamintojas, kuris gali būti įsikūręs už Bendrijos teritorijos ribų, arba jo įgaliotasis atstovas, kuris turi būti įsikūręs Bendrijoje, yra vieninteliai subjektai galintys teikti prašymą notifikuotai įstaigai dėl EB tipo tyrimo.

Prieš pradedant masinę gamybą18 AAP modelis turi būti pateikiamas EB tipo tyrimui atlikti. Išimtys taikomos pro-prototipams ir mokslinio tyrimo prototipams.

Galima teikti tik vieną prašymą vienam produktui vienai notifikuotai įstaigai.

Pastaraisiais metais buvo pateikta nemažai klausimų dėl direktyvos taikymo AAP „modelio“ variantams (pritaikytiems konkrečiam naudotojui). Apskritai, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į šiuos poreikius:

- AAP yra laikomas AAP „modelio“ variantu tik tuo atveju, jei jis skiriasi nuo „modelio“ tik nereikšmingais punktais neturinčiais pastebimo poveikio nustatytai apsauginei funkcijai. Gamintojas kartu su notifikuota įstaiga privalo atidžiai tai įvertinti.

- notifikuota įstaiga pagal savo kompetenciją yra atsakinga už kiekvieną vertinimą nustatant, ar AAP gali būti laikoma variantu. Visais atvejais, tikrinant kiekvieną variantą pareiškėjas pateikia notifikuotai įstaigai išsamų aprašymą nurodant skirtumus palyginus su pavyzdiniu modeliu ir keletą AAP varianto pavyzdžių reikalingų papildomiems tyrimams ir bandymams;

- Tuo atveju, kai AAP pritaikomas naudotojui, gamintojas pateikia techninėje dokumentacijoje informaciją apie projektavimo eigą kartu su prototipu. Notifikuota įstaiga juos įvertina ir gamintojas privalo toliau laikytis tos pačios projektavimo eigos kiekvienos atskiros AAP atžvilgiu pagal nurodytą prototipą;

Notifikuota įstaiga turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar pratęsti jau išduotų EB tipo tyrimų sertifikatų galiojimą, ar išduoti naują EB tipo tyrimo sertifikatą pateiktam vertinti variantui. Tai

18 Skaitytojui pravartu būtų žinoti, kad Direktyvos tekstas prancūzų kalba paprastai laikomas etalonu, jei kyla neaiškumų dėl vertimo. Direktyvos 89/686/EEB tekste prancūzų kalba nevartojamas terminas „serijos“ ir todėl yra bendrai pripažįstama, kad bet kuri AAP, netgi vienetinės gamybos, privalo atitikti direktyvos nuostatas prieš pateikiant AAP rinkai ar naudoti.

21

priimtina tuo atveju, kai įstaiga rengia ataskaitas ir išduoda sertifikatus pagal savo kompetenciją ir savo atsakomybe.

Tipiškas AAP pavyzdys, kai aukščiau aprašyta procedūra gali būti tikslinga, yra apsauginiai akiniai su koreguojančiomis linzėmis.

EB tipo patikrinimas nebūtinas, kai AAP modeliai yra paprastos konstrukcijos ir konstruktorius mano, jog naudotojas pats galės įvertinti apsaugos lygį kilus atitinkamam minimaliam pavojui, jeigu jo poveikis yra laipsniškas ir jei jį galima saugiai laiku pastebėti.

Šiai kategorijai priklauso tik AAP, kurių naudotojai turi būti apsaugoti nuo:

- išorinio mechaninio poveikio (sodininko pirštinės, antpirščiai ir kt.),

- silpnai veikiančių valančių medžiagų, kurių poveikį lengva pašalinti (pirštinės, apsaugančios nuo vandenyje ištirpusių skalbiklių, ir kt.),

- pavojaus dirbant su karštomis detalėmis, kai naudotojas dirba esant ne aukštesnei nei 50 °C temperatūrai, arba pavojingų poveikių (pirštinės, darbinės prijuostės ir kt.),

- atmosferos veiksnių, kurie nėra nei išimtiniai, nei ekstremalūs (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė ir kt.),

- silpnų smūgių ir vibracijos, nedarančių neigiamos įtakos gyvybiškai svarbioms kūno dalims ir nesukeliančių negrįžtamų pakenkimų (lengvi šalmai, pirštinės, lengva avalynė ir kt.),

- saulės šviesos (akiniai nuo saulės).

Tai išsamus AAP sąrašas paprastai klasifikuojamų pagal „I kategoriją“.

AAP gamintojas, kurio gaminiai patenka į I kategoriją, turi parengti techninę dokumentaciją.

Jei jis neturi galimybių ar kompetencijos atlikti reikalaujamus tyrimus ir bandymus, jis ,žinoma, gali kreiptis dėl patarimo ar paslaugų, bet negali reikalauti atlikti EB tipo tyrimo, pavyzdžiui. Netgi tuo atveju, jei atitikties vertinimo procese dalyvauja trečiosios šalys, gamintojas prisiima visą atsakomybę už AAP atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Pradėjus taikyti direktyvą iškilo nemažai klausimų dėl AAP priskyrimo vienai ar kitai kategorijai.

Savaime suprantama, kad visais atvejais gamintojas privalo nustatyti rizikos lygį, nuo kurio būsimas naudotojas turi būti apsaugotas. Aišku, jeigu rizika yra didesnė nei išvardinta sąraše, AAP turi būti klasifikuojama pagal aukštesnę kategoriją. Toks rizikos vertinimas yra būtinas siekiant teisingai priskirti AAP atitinkamai kategorijai ir sklandžiai taikyti direktyvos nuostatas.

Pavyzdžiui, apsauga nuo saulės yra laikoma apsauga nuo netiesioginio saulės spinduliavimo. Tai susiję su akių apsaugos priemonėmis ir filtrais neturinčiais koreguojančio poveikio, kurie yra

22

suprojektuoti ir gaminami teikti apsaugą išimtinai tik nuo netiesioginio saulės spinduliavimo (saulės akiniai).

Tačiau, jeigu tokios priemonės yra skirtos teikti papildomą apsaugą nuo mechaninio poveikio, purslų, išlydyto metalo ar dulkių dalelių, tai jos gal būti teisingai priskiriamos aukštesnei kategorijai. Pripažinta, kad AAP skirtos tiesiogiai saulei stebėti (pvz., saulės užtemimą) ar apsaugoti akis nuo dirbtinės šviesos šaltinių skleidžiamo spinduliavimo, pvz., soliariumuose, t.p. priklauso aukštesnei kategorijai.

AAP gamybai taikomi:

a) gamintojo nuožiūra viena iš dviejų 11 straipsnyje nurodytų procedūrų, jeigu AAP yra sudėtingos konstrukcijos, saugančios nuo mirtino pavojaus ar nuo pavojų, galinčių sunkiai ir negrįžtamai pakenkti sveikatai, ir, konstruktoriaus manymu, naudotojas neturi pakankamai laiko jų tiesioginiam poveikiui įvertinti. Šiai kategorijai priklauso tik:

- filtruojantys kvėpavimo įrenginiai, apsaugantys nuo kietų ir skystų aerozolių arba dirginančių, pavojingų, toksiškų ar radiotoksiškų dujų;

- kvėpavimo apsaugos įrenginiai, visiškai apsaugantys nuo atmosferos, įskaitant tuos, kurie skirti nardymui;

- AAP, kurios tik ribotai apsaugo nuo cheminio poveikio arba jonizuojančiosios spinduliuotės;

- avariniai įrenginiai, naudojami aukštos temperatūros sąlygomis, kurių poveikis gali būti prilygintas poveikiui esant 100 °C arba didesnei oro temperatūrai ir kurioms būdinga arba nebūdinga infraraudonoji spinduliuotė, liepsna arba didelis kiekis išsilydžiusios medžiagos;

- avariniai įrenginiai, naudojami žemos temperatūros sąlygomis, kurių poveikis gali būti prilygintas poveikiui, kai oro temperatūra siekia – 50 °C arba mažiau;

- AAP, apsaugančios nuo kritimo iš didelio aukščio;

- AAP, apsaugančios nuo elektros srovės keliamo pavojaus ir pavojingos įtampos arba naudojamos izoliacijai dirbant aukštos įtampos sąlygomis.

Šis gaminių sąrašas yra išsamus ir išvardija AAP paprastai priskiriamas sudėtingos konstrukcijos priemonėms (III kategorija).

Suprantama, kad „kvėpavimo apsaugos įrenginiai, visiškai apsaugantys nuo atmosferos“ visiškai apsaugo tik įrenginio naudotojo kvėpavimo sistemą, o ne visą jo kūną.

AAP teikiantys ribotą apsaugą nuo cheminio poveikio ar jonizuojančios spinduliuotės laikomi ribota apsaugos priemone laiko atžvilgiu. Tai reiškia, kad šio tipo AAP mažinanti potencialią riziką dėl tiesioginio sąlyčio su oda gali būti naudojama tik tam tikrą laiką, kaip numatyta gamintojo ir nurodyta saugaus jų naudojimo instrukcijose.

23

Rizika dėl sąlyčio su karščiu ar šalčiu yra siejama su oro temperatūros poveikiu. Mokslo literatūroje aprašoma, kad 100°C temperatūra sukelia antro laipsnio nudegimus per mažiau nei 15 sekundžių, todėl penkiolikos sekundžių laiko terminas antro laipsnio nudegimams yra tinkamas kriterijus nusprendžiant, ar AAP skirta apsaugoti nuo karščio priskiriama III kategorijai, ar ne. Lygiai taip pat aišku, kad –50° C temperatūros poveikis yra matuojamas esant ramiam orui (kai maksimalus vėjo greitis 5km/h). Tokiomis sąlygomis atvirų kūno vietų nušalimas gali atsirasti greičiau nei per dvi minutes. Vėlgi, šis kriterijus (nušalimas per mažiau nei dvi minutes) gali būti taikomas nustatant, ar AAP sauganti nuo šalčio priskirtina III kategorijai, ar ne.

Būtina paaiškinti, kad ekstremali/avarinė situacija turi būti suprantama plačiąja prasme, nes kiekvienas tokio pobūdžio pavojus gali būti laikomas kritine padėtimi. Tokio tipo AAP pavyzdžiais gali būti drabužiai skirti apsaugoti ugniagesius nuo skindančio karščio ar drabužiai skirti dėvėti, dirbant su metalo lydymo įrenginiais.

AAP skirtos apsaugoti nuo kritimo iš aukščio priskiriamos III kategorijai, jeigu jos suprojektuotos taip, kad leistų jas dėvinčiam asmeniui dirbti aukštyje ir sulaikytų krentant. Tokios įrangos pavyzdžiu gali būti elektros stulpų remontininkų priemonės. Įranga skirta laipioti kalnuose yra dar vienas pavyzdys. Tačiau, įranga skirta specialiai parašiutininkams arba skraidantiems parasparniais nelaikoma AAP.

Kalbant apie AAP skirtas apsaugoti nuo elektros keliamo pavojaus, paprastai suprantama, kad žemesnė nei 50V AC įtampa arba 75V DC nelaikoma pavojinga.

b. 12 straipsnyje nurodyta visų AAP EB atitikties deklaracija.

EB atitikties deklaracija rašoma atsižvelgiant į AAP kategoriją (žiūr. VI priedą).

EB atitikties deklaracijos pildymas ir pasirašymas yra paskutiniai veiksmai bet kurioje atitikties vertinimo procedūroje. Deklaracija gali būti pildoma bet kuria oficialia Bendrijos kalba.

1.2.2 9 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių patvirtintas įstaigas, atsakingas už 8 straipsnyje minimos sertifikavimo procedūros vykdymą. Informuodama Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia sąrašą, kurį reguliariai atnaujina ir kuriame pateikiami tokių įstaigų pavadinimai ir joms suteikti numeriai.

Valstybės narės pilnai atsako už notifikuotų įstaigų paskyrimą ir jų pristatymą Europos Komisijai. Nacionalinės valdymo institucijos taip pat atsako už notifikuotų įstaigų kontrolę tikrinant retkarčiais, kaip jos laikosi reikalavimų nustatytų V priede.

Toks notifikavimas apima tam tikrą kompetencijos sritį, už kurią tokia įstaiga paskiriama būti atsakinga. Notifikuotos įstaigos skiriamos tik tuo atveju, kai atitikties vertinimo procedūroje (-se) būtinas trečiosios šalies dalyvavimas (dėl II ar III kategorijos AAP). Valstybės narės gali savarankiškai skirti tokias įstaigas bet kuriuo metu po Direktyvos priėmimo.

24

Komisija įsipareigoja skelbti notifikuotų įstaigų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir paskirti identifikacijos numerius. Kiekviena įstaiga gauna po atskirą numerį nepriklausomai nuo jos kompetencijai paskirtų direktyvų skaičiaus.

Gamintojas visada gali pasirinkti į kurią įstaigą kreiptis pagal atitinkamos valstybės narės jos kompetencijai paskirtą techninę sritį. Tačiau gamintojas gali teikti tik vieną prašymą dėl EB tipo tyrimo vienai įstaigai.

Notifikuotosios įstaigos negali siūlyti ar teikti konsultavimo paslaugų ar patarimų gamintojams dėl projektavimo, konstrukcijos, rinkodaros ar AAP priežiūros, kurių atitikties vertinimo procedūroje ji dalyvauja.

AAP srities notifikuotų įstaigų sąrašą galite rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/nb.htmhttp://ec.europa.eu/enterprise/nando-is/home/index.cfm.

2. Valstybės narės tokiame pranešime nurodytoms įstaigoms vertinti taiko V priede nustatytus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios suderintų standartų nustatytus vertinimo kriterijus, laikomos atitinkančiomis tokius kriterijus.

Notifikuotų įstaigų kompetencijos vertinimas yra išimtinai valstybių narių atsakomybė. Tačiau jos gali rinktis tik tokias įstaigas, kurios atitinka minimalius reikalavimus nustatytus V priede. Įstaiga privalo būti techniškai kompetentinga ir galėti vykdyti reikiamas atitikties vertinimo procedūras. Be to, ji turi i būti iki tam tikru lygiu nepriklausoma, nešališka ir patikima.

Valstybė narė panaikina tokios įstaigos patvirtinimą, jeigu nustato, kad ši nebeatitinka V priede nustatytų kriterijų. Ji nedelsiant informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares.

Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad notifikuotos įstaigos visą laiką laikytųsi V priede nustatytų reikalavimų. Be to, valstybė narė įsipareigoja informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo sprendimus panaikinti notifikavimą . Tai gali būti ir toks atvejis, pavyzdžiui, kai notifikuota įstaiga nebeteikia atitikties vertinimo paslaugų.

EB TIPO TYRIMAS

1.2.3 10 straipsnis

1. EB tipo tyrimas yra procedūra, pagal kurią patvirtinta tikrinimo įstaiga nustato ir patvirtina, kad tam tikras AAP modelis atitinka šios direktyvos jam taikomas nuostatas.

EB tipo tyrimą atliekanti notifikuota įstaiga yra atsakinga tik už patvirtinimą, ar AAP modelis atitinka šios Direktyvos nustatytus reikalavimus tokio tipo AAP, ar ne.

Paraišką atlikti tam tikro modelio EB tipo tyrimą gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas pateikia

25

vienai patvirtintai tikrinimo įstaigai. Įgaliotasis atstovas privalo būti įsisteigęs Bendrijoje.

Kaip nurodyta aukščiau, galima teikti tik vieną paraišką EB tipo tyrimui atlikti ir tik vienai notifikuotai įstaigai.

Notifikuota įstaiga neturi galimybių patikrinti, kad buvo pateikta tik viena paraiška. Todėl dauguma notifikuotų įstaigų reikalauja pateikti gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo Bendrijoje patvirtintą deklaraciją prisiekiant , kad buvo pateikta tik viena paraiška.

Paraiškoje nurodoma:

- gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavardė arba pavadinimas, adresas ir atitinkamų AAP gamykla;

- III priede minimi gamintojo techniniai dokumentai.

Prie jos pridedamas atitinkamas kiekis norimo patvirtinti modelio pavyzdžių.

Prašyme reikalaujamas gaminio įmonės nurodymas nėra labai svarbus EB tipo tyrime. Tačiau ši informacija yra reikalinga inicijuojant III kategorijos AAP gamintojo stebėjimą (žiūr. 11 straipsnį). Pasikeitus įmonei gamintojas privalo informuoti notifikuotą įstaigą ir atnaujinti techninę informaciją. Gamybos įmonės pasikeitimas gali turėti įtakos kontrolės ir bandymų galimybėms.

AAP pavyzdžių pateiktų kartu su paraiška skaičius priklauso nuo susitarimo su įstaiga, kuri turėtų vadovautis standartais. Jei atitinkamuose standartuose trūksta informacijos, galima kreiptis į Europos Notifikuotų įstaigų koordinacinę grupę.

Gamintojo techniniai dokumentai turi būti pateikiami kartu su paraiška, o jos sudėtis nurodyta III priedo 1 punkte. Tai svarbus elementas vertinant gaminio atitiktį pagal jam taikomus PSSR.

Rinkos priežiūros tikslais pravartu būtų suskirstyti techninę dokumentaciją taip:

Pirmoje dalyje turi būti pateikiami pagrindiniai techniniai duomenys reikalingi atitikties vertinimui atlikti, įskaitant:

- gamintojo vardą ar pavadinimą, adresą ir gaminio identifikacinius duomenis;- išsamus gaminiui taikomų PSSR sąrašas ir darnieji standartai, ar kitokia techninė specifikacija;- gaminio aprašymas;- gamintojo pateiktos informacijos aprašas.

Informacinis pranešimas nurodytas III priede (informacija, kurią privalo pateikti gamintojas, II priedas, 1.4) sudaro dalį techninės dokumentacijos, kuri turi būti gamintojo parengta, o techninėje dokumentacijoje jis nenurodytas. Tačiau yra griežtai rekomenduojama, kad toks pranešimas būtų įtrauktas į techninės dokumentacijos sąrašą. Faktiškai toks informacinis pranešimas yra labai svarbus pateikiant informaciją apie siūlomas atitinkamos APP naudojimo sąlygas, apribojimus ir kt., kitaip sakant, kaip AAP gali būti naudojama ir galiausiai, kokiomis sąlygomis neturėtų būti naudojama. Tokia informacija yra būtina;

26

- gaminio schema, jei yra.

Antroji techninės dokumentacijos dalis yra ypač reikalinga tiriant III kategorijos AAP (žiūr. 11B straipsnį). Ją sudaro pilnas turimų dokumentų komplektas: visos bandymų ataskaitos, informacija apie kokybės vadovą, planai, gaminio ir gamybos proceso aprašymas, kokybės valdymo sistema, taikomi standartai ir kt.

Jei šios dokumentacijos dalies gamintojas nepateikia, įstaigos gali pareikalauti pateikti pilną techninės dokumentacijos komplektą, nes gamintojui gali būti sudėtinga laiku atrinkti reikiamą informaciją iš visos turimos dokumentacijos.

4. Notifikuotoji tikrinimo įstaiga EB tipo tyrimą atlieka toliau nustatyta tvarka:

a) Gamintojo techninių dokumentų patikrinimas

- Ji patikrina gamintojo techninius dokumentus, kad nustatytų, ar įrenginys atitinka 5 straipsnyje nurodytus suderintus standartus.

- Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė, arba jeigu tokie standartai iš viso nebuvo nustatyti, notifikuotoji įstaiga prieš tikrindama gamintojo techninius dokumentus privalo patikrinti, ar gamintojo taikomos techninės sąlygos atitinka pagrindinius reikalavimus, kad nustatytų įrenginio tinkamumą pagal šias technines sąlygas. Įstatymų leidėjo tikslas yra kad būtų laikomasi visų PSSR taikomų AAP, savanoriškai ir/arba kitomis priemonėmis įdiegiant darniuosius Europos standartus. Tikrinant techninius dokumentus notifikuota įstaiga turi patikrinti, kad būtų laikomasi visų PSSR taikomų AAP, ir kad informacija apie tai būtų pateikta gamintojo techniniuose dokumentuose.

b) Modelio patikrinimas

- Tikrinimo įstaiga tikrindama modelį turi patvirtinti, kad jis buvo pagamintas pagal gamintojo techninius dokumentus ir gali būti saugiai naudojamas numatytu tikslu.

- Ji atlieka reikalingus patikrinimus ir bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka suderintus standartus.

- Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė, arba jeigu tokie standartai nebuvo nustatyti, notifikuotoji įstaiga privalo patikrinti ir atlikti būtinus bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka gamintojo taikomas technines sąlygas, jeigu šios atitinka tuos pagrindinius reikalavimus.Informacijoje, kurią turi pateikti gamintojas, turi būti nurodytas AAP naudojimo paskirtis ir pavojai, nuo kurių ji apsaugo. Gamintojas pats sprendžia kaip tiksliai nurodyti AAP naudojimo sritis ir pavojaus pobūdį bei mastą. Kaip jau buvo minėta, svarbu, kad įstaiga turėtų galimybę naudotis visa

27

gamintojo pateikta informacija tikrinant, ar gamintojo nurodyti techniniai duomenys iš tikrųjų atitinka PSSR taikomus šiai AAP.

AAP apsaugos efektyvumo tikrinimas reikalauja iš notifikuotos įstaigos konkrečių žinių apie pavojingas situacijas, kuriose numatyta naudoti AAP pagal gamintojo pateiktą informaciją, ir apie tuo metu pripažintą naujausią technologiją. Taigi, EB tipo tyrimai, kuriuos vykdo notifikuota įstaiga, neapsiriboja tik bandymais pagal atitinkamus darniuosius Europos standartus ir informavimu apie bandymų rezultatus, patvirtinančius atitikimą šių standartų reikalavimams. Tai, kad perkelti darnieji Europos standartai laikomi patvirtinančiais atitikties prielaidą, neatleidžia gamintojo nuo atsakomybės projektuoti ir gaminti modernius ir šiuolaikiškus AAP, o notifikuotoms įstaigoms nedraudžia vykdyti EB tipo tyrimų modernioms AAP, motyvuojant, kad jos yra kitokios, nei numatyta perkeltuose darniuosiuose Europos standartuose.

PSSR nurodyti trečioje pastraipoje yra tie Direktyvos reikalavimai, kurie taikomi AAP pagal numatytą jų naudojimo paskirtį. Tas punktas numato gamintojams galimybę modernizuoti AAP suteikiant joms naują dizainą ar konstrukciją, arba patobulinant jų apsaugines savybes lyginant su numatytomis darniuosiuose Europos standartuose. Tokiu būdu iš notifikuotų įstaigų reikalaujama lankstumo, žinių ir kompetencijos užtikrinant, kad AAP atitiktų nustatytiems reikalavimams. EB tipo tyrimas ir konkrečios AAP bandymai atlikus techninių dokumentų patikrinimą yra tokia procedūra, kuri leidžia notifikuotai įstaigai patikrinti AAP atitiktį direktyvos nuostatoms.

5. Jeigu modelis atitinka tam tikras nuostatas, tikrinimo įstaiga išrašo EB tipo tyrimo sertifikatą ir praneša apie tai pareiškėjui. Tokiame sertifikate nurodomi tyrimo rezultatai, sertifikato išdavimo sąlygos ir patvirtintam modeliui identifikuoti reikalingi aprašymai bei brėžiniai.

Komisija, kitos patvirtintos tikrinimo įstaigos ir kitos valstybės narės gali gauti sertifikato kopiją, o pagrįstai pareikalavusios – gamintojo techninius dokumentus bei atliktų patikrinimų ir bandymų ataskaitas.

Dokumentus kompetentingos įstaigos saugo 10 metų nuo AAP pateikimo rinkai.

Jei AAP atitinka visus jai taikomus PSSR, notifikuota įstaiga išduoda gamintojui EB tipo tyrimo sertifikatą. Išduotas sertifikatas galioja tik APP pateikusio gamintojo vardu. Jei kas nors kitas nori paženklinti gaminį savo firminiu ženklu, tai jis tampa gamintoju ir privalo teikti paraišką notifikuotai įstaigai dėl naujo EB tipo tyrimo sertifikato.

Notifikuota įstaiga gali susitarti su sertifikato turėtoju, kad sertifikatas išduodamas tik tam tikram laikotarpiui.

Tai, kad EB tipo tyrimo sertifikatas pateikia aprašymus ir brėžinius reikalingus modeliui identifikuoti reiškia, kad gamintojo techniniuose dokumentuose tokia informacija yra pateikta, ir kad įstaiga ją patikrino prieš įtraukdama tokią informaciją į sertifikatą.

Verta pastebėti, kad direktyvoje nurodyti asmenys be jokių sąlygų gali gauti sertifikato kopiją, tačiau techniniams dokumentams gauti reikalingas pagrįstas prašymas, t.y. kai reikia ištirti nelaimingus atsitikimus, arba informacija reikalinga atitikimo direktyvos PSSR kontrolei.

28

Pateikimas rinkai nurodytas paskutiniame šio punkto papunktyje yra, be abejo, galutinis pateikimas rinkai gaminių atitinkančių tą modelį, kuriam sertifikatas buvo išduotas. Pavyzdžiui, jei AAP gaminama 5 metus, tai dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 15 metų.

6. Kiekviena tikrinimo įstaiga, atsisakiusi išduoti EB tipo tyrimo sertifikatą, informuoja apie tai kitas patvirtintas tikrinimo įstaigas. Tikrinimo įstaiga, panaikinusi EB tipo tyrimo sertifikatą, apie tai informuoja jį patvirtinusią valstybę narę. Tokia valstybė narė praneša apie tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama tokio sprendimo motyvus.

Kai gamintojo pasirinkta notifikuota įstaiga nustato, kad pateiktas modelis neatitinka jam taikomų PSSR, EB tipo tyrimo sertifikatas neišduodamas, nenurodydama priežasčių Prieš priimdama sprendimą, kuris sudarys didelių sunkumų gamintojui, notifikuota įstaiga praneša apie savo ketinimus gamintojui nurodydama priežastis.

Atsisakymas išduoti sertifikatą neišduodamas jei nepatenkama į aklavietę. Siekiant išvengti teisinių ginčų su gamintoju, atsisakyme turi būti nurodytos tyrimo išvados remiantis būtinaisiais reikalavimais, kurių gaminys neatitinka. Visos kitos notifikuotos įstaigos turi būti informuotos apie visus sprendimus neišduoti sertifikato, siekiant užkirsti kelią pakartotinai teikti paraišką kitai notifikuotai įstaigai dėl to paties gaminio tyrimo. Siekiant išvengti nereikalingo informacijos platinimo, notifikuotų įstaigų, kurios buvo informuotos apie sertifikato neišdavimą, sąrašas galėtų būti ribojamas informuojant tik tas įstaigas, kurios yra notifikuotos tirti šį konkretų AAP tipą, remiantis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamu sąrašu.

EB tipo tyrimo sertifikatą išdavusi notifikuota įstaiga gali jį ir atšaukti. Sprendimas atšaukti sertifikatą priimamas nustačius atitinkamos AAP modelio neatitikimą reikalavimams. Neatitiktis gali išaiškėti dėl notifikuotos įstaigos klaidos EB tipo tyrimo metu, ar taikant direktyvos nuostatas, ar atliekant bandymus. Priežastimi gali būti ir gamintojo pritaikytas priemonės modifikavimas suteikiantis pagrindą abejoti pateiktų pavyzdžių atitikimu reikalavimams klaidingai manant, kad jie atitinka gaminio modelį. Įstaiga privalo informuoti notifikuojančias institucijas, kurioms ji yra pavaldi, pagrįsdama savo sprendimą atšaukti EB tipo tyrimo sertifikatą ir turi būti pasirengusi pateikti reikalingus paaiškinimus. Tai savo ruožtu leis notifikuojančiai institucijai informuoti kitas valstybes nares ir Europos Komisiją pateikiant pagrįstas tokio sprendimo išvadas, kaip numatyta šiame punkte.

29

EB TIPO TYRIMAS

1.2.4 11 straipsnis

1. EB tipo tyrimas yra procedūra, pagal kurią patvirtinta tikrinimo įstaiga nustato ir patvirtina, kad tam tikras AAP modelis atitinka šios direktyvos jam taikomas nuostatas.

EB tipo tyrimą atliekanti notifikuota įstaiga yra atsakinga tik už patvirtinimą, ar AAP modelis atitinka šios direktyvos nustatytus reikalavimus tokio tipo AAP, ar ne.

2. Paraišką atlikti tam tikro modelio EB tipo tyrimą gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas pateikia vienai patvirtintai tikrinimo įstaigai. Įgaliotasis atstovas privalo būti įsisteigęs Bendrijoje.

Kaip nurodyta aukščiau, galima teikti tik vieną paraišką EB tipo tyrimui atlikti ir tik vienai notifikuotai įstaigai.

Notifikuota įstaiga neturi galimybių patikrinti, kad buvo pateikta tik viena paraiška. Todėl dauguma Notifikuotų įstaigų reikalauja pateikti gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo Bendrijoje patvirtintą deklaraciją prisiektinai, kad buvo pateikta tik viena paraiška.

3. Paraiškoje nurodoma:

gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavardė arba pavadinimas, adresas ir atitinkamų AAP gamykla;

III priede minimi gamintojo techniniai dokumentai.

Prie jos pridedamas atitinkamas kiekis norimo patvirtinti modelio pavyzdžių.

Prašyme reikalaujamas gaminio įmonės nurodymas nėra labai svarbus EB tipo tyrime. Tačiau ši informacija yra reikalinga inicijuojant III kategorijos AAP gamintojo stebėjimą (žr. 11 straipsnį). Pasikeitus įmonei gamintojas privalo informuoti notifikuotą įstaigą ir atnaujinti techninę informaciją. Gamybos įmonės pasikeitimas gali turėti įtakos kontrolės ir bandymų galimybėms.

AAP pavyzdžių pateiktų kartu su paraiška skaičius priklauso nuo susitarimo su įstaiga, kuri turėtų vadovautis standartais. Jei atitinkamuose standartuose trūksta informacijos, galima kreiptis į Europos notifikuotų įstaigų koordinacinę grupę.

Gamintojo techniniai dokumentai turi būti pateikiami kartu su paraiška, o jų sudėtis nurodyta III priedo 1 punkte. Tai svarbus elementas vertinant gaminio atitiktį pagal jam taikomus PSSR.

Rinkos priežiūros tikslais pravartu būtų suskirstyti techninius dokumentus taip:

Pirmoje dalyje turi būti pateikiami pagrindiniai techniniai duomenys reikalingi atitikties vertinimui atlikti, įskaitant:

- gamintojo vardą ar pavadinimą, adresą ir gaminio identifikacinius duomenis;- išsamų gaminiui taikomų PSSR sąrašą ir darniuosius standartus, ar kitą techninę specifikaciją;- gaminio aprašymą;- gamintojo pateiktos informacijos aprašą.

30

Informacinis pranešimas nurodytas III priede (informacija, kurią privalo pateikti gamintojas, II priedas, 1.4) sudaro dalį techninių dokumentų, kurie turi būti gamintojo parengti, o techninių dokumentų sąraše jis nenurodytas. Tačiau yra griežtai rekomenduojama, kad toks pranešimas būtų įtrauktas į techninių dokumentų sąrašą. Faktiškai toks informacinis pranešimas yra labai svarbus pateikiant informaciją apie siūlomas atitinkamos APP naudojimo sąlygas, apribojimus ir kt., kitaip sakant, kaip AAP gali būti naudojama ir galiausiai, kokiomis sąlygomis neturėtų būti naudojama.

Tokia informacija yra būtina;- gaminio schema, jei yra.

Antroji techninių dokumentų dalis yra ypač reikalinga tiriant III kategorijos AAP (žiūr. 11B straipsnį). Ją sudaro pilnas turimų dokumentų komplektas: visos bandymų ataskaitos, informacija apie kokybės vadovą, planai, gaminio ir gamybos proceso aprašymas, kokybės valdymo sistema, taikomi standartai ir kt.

Jei šios dokumentų dalies gamintojas nepateikia, įstaigos gali pareikalauti pateikti pilną techninių dokumentų komplektą, nes gamintojui gali būti sudėtinga laiku atrinkti reikiamą informaciją iš visos turimos dokumentacijos.

4. Notifikuota tikrinimo įstaiga EB tipo tyrimą atlieka toliau nustatyta tvarka:

(a) Gamintojo techninių dokumentų patikrinimas

- Ji patikrina gamintojo techninius dokumentus, kad nustatytų, ar įrenginys atitinka 5 straipsnyje nurodytus suderintus standartus.

- Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė, arba jeigu tokie standartai iš viso nebuvo nustatyti, notifikuota įstaiga prieš tikrindama gamintojo techninius dokumentus privalo patikrinti, ar gamintojo taikomos techninės sąlygos atitinka pagrindinius reikalavimus, kad nustatytų įrenginio tinkamumą pagal šias technines sąlygas. Įstatymų leidėjo tikslas yra kad, būtų laikomasi visų PSSR taikomų AAP, savanoriškai ir/arba kitomis priemonėmis įdiegiant darnius Europos standartus. Tikrinant techninius dokumentus notifikuota įstaiga turi patikrinti, kad būtų laikomasi visų PSSR taikomų AAP, ir kad informacija apie tai būtų pateita gamintojo techniniuose dokumentuose.

b) Modelio patikrinimas

- Tikrinimo įstaiga tikrindama modelį turi patvirtinti, kad jis buvo pagamintas pagal gamintojo techninius dokumentus ir gali būti saugiai naudojamas numatytu tikslu.

- Ji atlieka reikalingus patikrinimus ir bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka suderintus standartus.

- Jeigu gamintojas netaikė suderintų standartų arba tik iš dalies juos taikė, arba jeigu tokie standartai nebuvo nustatyti, notifikuota įstaiga privalo patikrinti ir atlikti būtinus bandymus, kad nustatytų, ar modelis atitinka gamintojo taikomas technines sąlygas, jeigu šios atitinka tuos pagrindinius reikalavimus.

31

Informacijoje, kurią turi pateikti gamintojas, turi būti nurodyta AAP naudojimo paskirtis ir pavojai, nuo kurių ji apsaugo. Gamintojas pats sprendžia, ar tiksliai nurodyta AAP naudojimo sritis ir pavojaus pobūdis bei mastas. Kaip jau buvo minėta, svarbu, kad įstaiga turėtų galimybę naudotis visa gamintojo pateikta informacija tikrinant, ar gamintojo nurodyti techniniai duomenys iš tikrųjų atitinka PSSR taikomus šiai AAP.

AAP apsaugos efektyvumo tikrinimas reikalauja iš notifikuotos įstaigos konkrečių žinių apie pavojingas situacijas, kuriose numatyta naudoti AAP pagal gamintojo pateiktą informaciją, ir apie tuo metu pripažintą naujausią technologiją. Taigi, EB tipo tyrimai, kuriuos vykdo notifikuota įstaiga, neapsiriboja tik bandymais pagal atitinkamus darniuosius Europos standartus ir informavimu apie bandymų rezultatus, patvirtinančius atitikimą šių standartų reikalavimams. Tai, kad perkeltieji darnieji Europos standartai laikomi patvirtinančiais atitikties prielaidą, neatleidžia gamintojo nuo atsakomybės projektuoti ir gaminti modernius ir šiuolaikiškus AAP, o notifikuotoms įstaigoms nedraudžia vykdyti EB tipo tyrimų modernioms AAP, motyvuojant, kad jos yra kitokios, nei numatyta perkeltuose darniuosiuose Europos standartuose.

PSSR nurodyti trečioje pastraipoje yra tie direktyvos reikalavimai, kurie taikomi AAP pagal numatytą jų naudojimo paskirtį. Tas punktas numato gamintojams galimybę modernizuoti AAP, suteikiant joms naują dizainą ar konstrukciją, arba patobulinant jų apsaugines savybes lyginant su numatytomis darniuosiuose Europos standartuose. Tokiu būdu iš notifikuotųjų įstaigų reikalaujama lankstumo, žinių ir kompetencijos užtikrinant, kad AAP atitiktų nustatytus reikalavimus. EB tipo tyrimas ir konkrečios AAP bandymai atlikus techninių dokumentų patikrinimą yra tokia procedūra, kuri leidžia notifikuotai įstaigai patikrinti AAP atitiktį direktyvos nuostatoms.

5. Jeigu modelis atitinka tam tikras nuostatas, tikrinimo įstaiga išrašo EB tipo tyrimo sertifikatą ir praneša apie tai pareiškėjui. Tokiame sertifikate nurodomi tyrimo rezultatai, sertifikato išdavimo sąlygos ir patvirtintam modeliui identifikuoti reikalingi aprašymai bei brėžiniai.

Komisija, kitos patvirtintos tikrinimo įstaigos ir kitos valstybės narės gali gauti sertifikato kopiją, o pagrįstai pareikalavusios – gamintojo techninius dokumentus bei atliktų patikrinimų ir bandymų ataskaitas.

Dokumentus kompetentingos įstaigos saugo 10 metų nuo AAP pateikimo rinkai.

Jei AAP atitinka visus jai taikomus PSSR, notifikuota įstaiga išduoda gamintojui EB tipo tyrimo sertifikatą. Išduotas sertifikatas galioja tik APP pateikusio gamintojo vardu. Jei kas nors kitas nori paženklinti gaminį savo firminiu ženklu, tai jis tampa gamintoju ir privalo teikti paraišką notifikuotai įstaigai dėl naujo EB tipo tyrimo sertifikato.

Notifikuota įstaiga gali susitarti su sertifikato turėtoju, kad sertifikatas išduodamas tik tam tikram laikotarpiui.

Tai, kad EB tipo tyrimo sertifikatas pateikia aprašymus ir brėžinius reikalingus modeliui identifikuoti reiškia, kad gamintojo techniniuose dokumentuose tokia informacija yra pateikta, ir kad įstaiga ją patikrino prieš įtraukdama tokią informaciją į sertifikatą.

32

Verta pastebėti, kad direktyvoje nurodyti asmenys be jokių sąlygų gali gauti sertifikato kopiją, tačiau techniniams dokumentams gauti reikalingas pagrįstas prašymas, t.y. kai reikia ištirti nelaimingus atsitikimus, arba informacija reikalinga atitikties direktyvos PSSR kontrolei.

Pateikimas rinkai nurodytas paskutiniame šio punkto papunktyje yra, be abejo, galutinis pateikimas rinkai gaminių atitinkančių tą modelį, kuriam sertifikatas buvo išduotas. Pavyzdžiui, jei AAP gaminama 5 metus, tai dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 15 metų.

6. Kiekviena tikrinimo įstaiga, atsisakiusi išduoti EB tipo tyrimo sertifikatą, informuoja apie tai kitas patvirtintas tikrinimo įstaigas. Tikrinimo įstaiga, panaikinusi EB tipo tyrimo sertifikatą, apie tai informuoja jį patvirtinusią valstybę narę. Tokia valstybė narė praneša apie tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama tokio sprendimo motyvus.

Kai gamintojo pasirinkta notifikuota įstaiga nustato, kad pateiktas modelis neatitinka jam taikomų PSSR, EB tipo tyrimo sertifikatas neišduodamas, nedetalizuojant priežasčių Prieš priimdama tokį sprendimą, kuris sudarys didelių sunkumų gamintojui, notifikuota įstaiga praneša apie savo ketinimus gamintojui nurodydama priežastis.

Atsisakymas išduoti sertifikatą netaikomas, jei nepatenkama į aklavietę. Siekiant išvengti teisinių ginčų su gamintoju, atsisakyme turi būti nurodytos tyrimo išvados remiantis būtinaisiais reikalavimais, kurių gaminys neatitinka. Visos kitos notifikuotos įstaigos turi būti informuotos apie visus sprendimus neišduoti sertifikato, siekiant užkirsti kelią pakartotinai teikti paraišką kitai notifikuotai įstaigai dėl to paties gaminio tyrimo. Siekiant išvengti nereikalingo informacijos platinimo, notifikuotų įstaigų, kurios buvo informuotos apie sertifikato neišdavimą, sąrašas galėtų būti ribojamas informuojant tik tas įstaigas, kurios yra notifikuotos tirti šį konkretų AAP tipą, remiantis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamu sąrašu.

EB tipo tyrimo sertifikatą išdavusi notifikuota įstaiga gali jį ir atšaukti. Sprendimas atšaukti sertifikatą priimamas nustačius atitinkamos AAP modelio neatitikimą reikalavimams. Neatitiktis gali išaiškėti dėl notifikuotos įstaigos klaidos EB tipo tyrimo metu, ar taikant direktyvos nuostatas, ar atliekant bandymus. Priežastimi gali būti ir gamintojo pritaikytas priemonės modifikavimas, suteikiantis pagrindą abejoti pateiktų pavyzdžių atitikimu reikalavimams klaidingai manant, kad jie atitinka gaminio modelį. Įstaiga privalo informuoti notifikuojančias institucijas, kurioms ji yra pavaldi, pagrįsdama savo sprendimą atšaukti EB tipo tyrimo sertifikatą ir turi būti pasirengusi pateikti reikalingus paaiškinimus. Tai savo ruožtu leis notifikuojančiai institucijai informuoti kitas valstybes nares ir Europos Komisiją pateikiant pagrįstas tokio sprendimo išvadas, kaip numatyta šiame punkte.

33

PAGAMINTŲ AAP TIKRINIMAS

1.2.5 12 straipsnis

Reikėtų prisiminti, kad pagamintų AAP stebėjimas ir kontrolė pagal šio straipsnio nuostatas siejamas tik su III kategorijos AAP, kaip nurodyta 8 straipsnio 4 dalies a) punkte, ir kad gamintojas gali pasirinkti ar tikrinti gatavą gaminį pagal 11A straipsnio nuostatas, ar stebėti ir kontroliuoti gamybą pagal 11B straipsnio nuostatas.

A. Pagamintų gaminių EB kokybės kontrolės sistema

1. Gamintojas imasi visų priemonių, kad gamybos procesas, įskaitant AAP galutinį patikrinimą ir bandymus, užtikrintų gamybos vienarūšiškumą ir kad AAP atitiktų EB tipo patvirtinimo sertifikate nurodytą tipą bei tam tikrus pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

Gamintojas, pasirinkęs gatavo gaminio tikrinimo procedūrą, turi sukurti vidaus sistemą gamybos procesui stebėti ir kontroliuoti bei pasirinkti notifikuotą įstaigą, kuri būtų atsakinga už gaminių vienodumo tikrinimą ir atitikties sertifikuotam tipui patvirtinimą atsižvelgiant į PSSR. Dažnai gamintojas žymi gaminius EB ženklu gamybos proceso metu. Kadangi jis negali numanyti notifikuotos įstaigos sprendimo, ir kadangi notifikuotos įstaigos identifikacijos numeris turi būti nurodytas žymint gaminius, gamintojas yra suinteresuotas, kad galutiniam patikrinimui pasirinkta notifikuota įstaiga pradėtų patikrinimą nuo pačių pirmųjų gaminių pagaminimo.

Tačiau būtina pabrėžti, kad EB tipo tyrimo sertifikatas išduodamas gamintojui, kuris kreipėsi dėl kokybės sistemos nurodytos šiame straipsnyje. Tai pasakytina ir apie gamintojus turinčius savo firminio ženklo EB tipo tyrimo sertifikatus.

Gamintojas negali tiekti rinkai ar naudoti jokių III kategorijos AAP nesudaręs oficialios sutarties su notifikuota įstaiga dėl vertinimo pagal 11A straipsnio nuostatas.

2. Gamintojo pasirinkta notifikuota įstaiga atlieka reikiamus patikrinimus. Tokie patikrinimai atliekami padarius atsitiktinę atranką, paprastai ne rečiau kaip kartą per metus.

Gamintojas pasirenka notifikuotą įstaigą būtiniems AAP patikrinimams atlikti. Gamintojas gali rinktis skirtingas notifikuotas įstaigas atskiroms AAP rūšims, gaminamoms ta pačia gamybos įranga ar vienodoms AAP gaminamoms skirtingose vietose.

Patikrinimus vykdanti notifikuota įstaiga gali būti ne ta pati, kuri išdavė EB tipo tyrimo sertifikatą.

Sąvoka „atsitiktinai“ reiškia, kad notifikuota įstaiga pati sprendžia, kada, kur ir kaip tikrinti ir kas bus atsakingas už AAP atranką patikrai. Praktiškai būtų tikslinga, kad notifikuota įstaiga įvertintų gamintojo taikomą kontrolės sistemą prieš sutikdama, kad jos identifikacinis numeris būtų nurodomas žymint gaminius.

Tikrinti būtina bent kartą per metus, pradedant nuo EB tipo tyrimo sertifikato išdavimo dienos.

34

3. Notifikuota įstaiga patikrina atitinkamą AAP pavyzdį ir atlieka tam tikrus bandymus, numatytus suderintuose standartuose arba reikalingus norint įrodyti, kad jis atitinka pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

Būtini patikrinimai turi būti vykdomi pagal A ir B nuostatas:

A.

Pakankamą kiekį pavyzdžių atrenka notifikuota įstaiga arba jos nepriklausomas atstovas. Atranka vykdoma notifikuotosios įstaigos ir gamintojo sutartoje vietoje.

Pavyzdžiai iš sertifikuotos gaminių rūšies atrenkami atsitiktiniu būdu. Pavyzdžius tikrina notifikuota įstaiga kad nustatytų ar gatavos AAP yra tokios pat, kaip ir patikrintos EB tipo tyrime ir atitinka PSSR, kaip nurodyta galiojančiame EB tipo tyrimo sertifikate.

B.

Notifikuota įstaiga privalo išaiškinti visus nevienodos produkcijos gamybos atvejus taikydama vieną iš šių būdų:

(i) kartą per metus patikrinti įmonės gamybos procesą vietoje ir bandymų protokolus. Patikrinimą organizuoti bent jau paskutiniame AAP surinkimo etape.

(ii) kartą per metus atlikti gamybos kontrolės auditą. Auditą vykdyti bent jau paskutiniame AAP surinkimo etape.

(iii) kartą per metus surinkti pakankamą kiekį pavyzdžių ir atlikti gaminių vienodumo statistinę analizę.

(iv) Rinkti pavyzdžius metų eigoje, mažesniais kiekiais nei nurodyta punkte (iii), remiantis gamintojo pateikta informacija apie gamybą ir nustatyti gaminių vienodumo lygį.

Notifikuota įstaiga gali vadovautis darniaisiais Europos standartais nustatančiais bandymų tvarką, o jei tokių standartų nėra, gali kreiptis į Europos notifikuotų įstaigų koordinacinę grupę, arba kartu su gamintoju nustatyti bandymo metodiką, kuri leistų nustatyti pagamintos AAP atitiktį. Praktiškai notifikuota įstaiga tikrina tas AAP savybes, kurios veiksmingai apsprendžia jų tinkamumą „saugumo“ funkcijai. Niekada nereikalaujama pakartoti EB tipo tyrimo.

Prieš fiksuojant EB ženklinimą ant AAP, kurioms taikomas šis straipsnis, gamintojas, vykdydamas šio straipsnio nuostatas, privalo būti sudaręs sutartį su notifikuota įstaiga.

Jei patikrinimų rezultatai yra patenkinami, notifikuota įstaiga daro išvadą, kad pagamintos AAP atitinka reikalavimus. 4. Jeigu vertinant pavyzdžių atitiktį kyla sunkumų ir vertina kita įstaiga, išskyrus tą, kuri išdavė atitinkamą EB tipo patvirtinimo sertifikatą, ji turi kreiptis į notifikuotąją įstaigą. Keitimasis gamintojo informacija tarp notifikuotų įstaigų yra konfidencialus ir naudojamas tik iškilus nesklandumams dėl pavyzdžių atitikties vertinimo. Tikslas yra išsiaiškinti gautų rezultatų netikslumų priežastis atsiradusias tarp modelio ir pavyzdžių. Netikslumai gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl pasikeitusių atskirų komponentų medžiaginių savybių, arba dėl standartinių medžiagų

35

nesutapimo (tarp tų, kurios buvo naudotos 10 straipsnyje apibrėžtos procedūros metu ir tų, kurios buvo naudotos tikrinant pagamintas AAP), kai bandymų metodika reikalauja naudoti tokias medžiagas. Taip gali atsitikti ir dėl skirtingų notifikuotos įstaigos pasirinktų bandymo metodų pagal 10 straipsnio procedūrą ir pagal 11A straipsnio procedūrą.

5. Notifikuota įstaiga pateikia gamintojui bandymo ataskaitą. Jeigu ataskaitoje pažymima, kad gamyba nėra vienarūšė arba patikrintos AAP neatitinka EB tipo patvirtinimo sertifikate nurodyto tipo ar atitinkamų pagrindinių reikalavimų, įstaiga turi imtis priemonių, atitinkančių nurodyto gedimo ar gedimų pobūdį ir apie tai informuoti notifikavusią valstybę narę.

Atlikusi patikrinimą, notifikuota įstaiga pateikia gamintojui kvalifikuotą ataskaitą, pagal kurią galima daryti išvadą, atsižvelgiant į bandymų rezultatus, yra ar nėra gamybos procese nevienodumo požymių, ir ar patikrintos AAP atitinka EB tipo tyrimo sertifikate nurodytai rūšiai.

Jei nustatomi AAP nevienodumo ar neatitikimo požymiai, notifikuota įstaiga privalo informuoti valstybę narę apie tinkamas priemones, kurių ji ėmėsi pagal nustatytų trūkumų pobūdį; tai gali būti papildomas pavyzdžių tikrinimas, koreguojamų priemonių taikymas, gal būt net sustabdant gamybą, ar net informuojant EB tipo tyrimo sertifikatą išdavusią notifikuotą įstaigą apie nustatytus trūkumus, kuriais remiantis ši notifikuota įstaiga gali svarstyti atšaukti išduotą sertifikatą.

6. Gamintojas, jei jo paprašoma, privalo pateikti notifikuotosios įstaigos ataskaitą.

Tokia ataskaita turi būti teikiama tik rinkos priežiūros institucijoms atsakingoms už direktyvos įgyvendinimą ir/arba rinkos stebėseną ir kontrolę, joms pareikalavus. Tokios ataskaitos galima reikalauti nuo tada, kai AAP pirmą kartą pateikiama rinkai. Vėlesnės ataskaitos laikomos gamintojo ir notifikuotos įstaigos bylose.

B. Sistema, padedanti užtikrinanti gaminių EB kokybę kontrolės priemonėmis

Gamintojo taikoma EB gamybos kokybės sistema garantuoja, kad pagaminti gaminiai yra vienodi ir atitinka sertifikuotą gaminio rūšį.

Jei taikoma kokybės vertinimo sistema nurodyta EN ISO 9001:2000, išskyrus įžangoje minimas sąlygas, tai 11B straipsnyje nustatytos procedūros reikalavimai yra įgyvendinti.

Būtini reikalavimai, kurių reikalauja 11B straipsnio sistema ir kurie turi būti įtraukti į notifikuotų įstaigų vertinimus, yra šie:

Kokybės politika / Atsakinga institucija / Valdymo atstovas / Valdymo tikrinimas / Kokybės planavimas /

Dokumentų kontrolė / Užsakovų tiekiami produktai / Gamybos kontrolė / Gaminių identifikavimas /

Tikrinimas ir bandymai / Tikrinimo, matavimo ir bandymų priemonės ir įranga / Tikrinimo ir bandymų būklė

Neatitinkančių reikalavimų gaminių kontrolė / Koreguojamieji veiksmai / Tvarkymas, sandėliavimas, pakavimas, saugojimas ir pristatymas / Kokybės

protokolai / Vidaus kokybės auditai / Mokymai.

36

Apskritai vadovas pateiktas kartu su paraiška būtų politikos dokumentas, kuris pateiktų taikomų sistemų metmenis ir nuorodą į konkrečias procedūras gamybos vietoje.

1. Sistema

a) Šia tvarka gamintojas notifikuotajai įstaigai, kurią pasirenka savo nuožiūra, pateikia paraišką patvirtinti jo kokybės kontrolės sistemą.

Tokioje paraiškoje pateikiama:

visa informacija, susijusi su atitinkamų AAP kategorija, prireikus įskaitant ir dokumentus, skirtus patvirtintam modeliui,

kokybės kontrolės sistemos dokumentai,

pasižadėjimas toliau vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl kokybės kontrolės sistemos, jos tinkamumo bei efektyvumo.

Paraiškoje kokybės kontrolės sistemai patvirtinti turi būti pateikta visa reikalaujama informacija, įskaitant ir tiesiogiai susijusius EB tipo tyrimo sertifikatus, kad pasirinkta notifikuota įstaiga galėtų įvertinti kokybės kontrolės sistemą skirtą AAP, nurodytoms 8 straipsnio 4 (a) punkte ir priskirtoms III kategorijai pagal kategorijų nustatymo vadovą; paraiškoje t.p. turi būti nurodyta gamybos vieta (-os), nes vertinimas apima ir reguliarius auditus gamybos vietoje. Visi pagal 11B straipsnį reikalaujami atitikties elementai turi būti objektyviai patvirtinti gamybos vietoje vertinimo proceso metu. Sąvoka „kategorija“ šios pastraipos prasme reiškia AAP klasę ar rūšį pagal II priedo 2 dalies nuostatas. Paraiškoje kokybės kontrolės sistemai patvirtinti turi būti nurodyti AAP modelis(-iai) / šeimos / rūšys į kuriuos reikia atsižvelgti.

Trečioji pastraipa skirta gamintojo įsipareigojimams nustato jo pareigas pagal kokybės kontrolės sistemą. Šios pareigos, kaip nurodyta aukščiau, yra apibrėžtos EN ISO 9001. Trečioji pastraipa reikalauja, kad gamintojas informuotų pasirinktą notifikuotą įstaigą apie visus pakeitimus šioje sistemoje, kai tik jie įdiegiami (žr. 11B straipsnio 1 dalies punktą d).

b) Visos AAP privalo būti patikrintos pagal kokybės kontrolės sistemą ir turi būti atlikti atitinkami A skirsnio 3 dalyje nurodyti bandymai, siekiant patikrinti, ar jos atitinka tam tikrus pagrindinius šios direktyvos reikalavimus.

Kokybės kontrolės sistemos dokumentuose ypač tiksliai nurodomi:

kokybės tikslai, įmonės organizacinės struktūros schema, vykdytojų pareigos ir jų įgaliojimai gaminio kokybės atžvilgiu, patikrinimai ir bandymai, kurie turi būti atlikti pagaminus gaminį;

priemonės, skirtos kokybės kontrolės sistemos efektyvumui patikrinti.

Frazė „kiekviena/visos AAP“ reiškia "kiekvieną AAP rūšį“ ir tai, kad paraiška gali būti susijusi su keliomis AAP rūšimis. Tekste reikalaujama, kad bandymai nurodyti 11A straipsnio 3 dalyje turi būti įtraukti į kokybės kontrolės sistemą. Jeigu kokybės kontrolės sistema taikoma tik gamintojo

37

vidaus kontrolės procedūroms, tai šiuo atveju reikėtų suprasti, kad bandymus nurodytus 11A straipsnio 3 dalyje atlieka gamintojo vidaus kontrolės tarnyba pagal atsitiktinai paimtus pavyzdžius.

Dokumentai, kuriuos gamintojas privalo pateikti ir išvardinti šioje pastraipoje išaiškina gamintojo pareigas pagal jo taikomą kokybės kontrolės sistemą. Sistema reikalauja, kad gamintojas nustatytų administracijos ir tarnybų atsakomybę bei sistemos tikslus (šiuo atveju išlaikyti AAP gaminamo pagal sertifikuotą modelį atitiktį). Gamintojas privalo pateikti dokumentus apie sistemą, pirkimus, gaminių identifikavimą ir bandymus atliktus siekiant patikrinti gatavos produkcijos atitiktį. Jis taip pat privalo nustatyti gaminio parametrus, kurie negali būti tikrinami gatavai produkcijai, koreguojančias priemones ir priežiūrą, sandėliavimo, pakavimo ir tiekimo procesus. Sistema gali rodyti, kaip nagrinėti skundus pateiktus po pardavimo, organizuoti vidaus auditus ir mokymus. Visos šios sąlygos yra svarbios siekiant užtikrinti kokybės kontrolės sistemos efektyvumą19.

c) Įstaiga įvertina kokybės kontrolės sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 1 dalies b punkte išdėstytas nuostatas. Ji pripažįsta, kad kokybės kontrolės sistemos, taikančios tam tikrą suderintą standartą, atitinka tas nuostatas.

Auditą atliekanti įstaiga objektyviai įvertina visas kokybės kontrolės sistemos sudedamąsias dalis, o svarbiausia, patikrina, ar sistema užtikrina pagamintų AAP atitikimą patvirtintam modeliui.

Gamintojui turi būti pranešta apie sprendimą. Jame išdėstomos patikrinimo išvados ir pagrindžiamas sprendimas dėl įvertinimo.

Notifikuota įstaiga yra atsakinga už gamintojo kokybės sistemos įvertinimą. Svarbiausia notifikuotos įstaigos pareiga yra įsitikinti, kad gamintojo kokybės kontrolės sistema atitinka jai keliamus tikslus pagal kiekvieną AAP rūšį, siekiant užtikrinti AAP atitiktį pagal patvirtintą modelį, ir įsitikinti, kad bandymai nurodyti 11B straipsnio 1 dalies b) punkte gamintojo vykdomi pagal specialias procedūras ir kad, rezultatai atitinka reikalavimus.

Vertinimas vykdomas audito pagalba ir reiškia, kad notifikuota įstaiga turi galimybę gauti išsamią informaciją apie kokybės vertinimo sistemą, kad įsitikintų jog jos sudedamosios dalys atitinka taikomos sistemos reikalavimus. Jei notifikuota įstaiga nereikalauja taikyti jokių koreguojančių priemonių, tai sistemos patvirtinimas galioja tol, kol ji nebus modifikuota. Jei notifikuota įstaiga pareikalauja taikyti koreguojančias priemones, ji turi teisę patikrinti jų įgyvendinimą nustatyto laikotarpio pabaigoje ir, jei atitinka, patvirtinti sistemą.

Audito grupė turi:- būti kompetentinga ir žinoti taikomus kokybės sistemos reikalavimus (pvz.,

ISO9001:2000) ir tiesiogiai susijusią gamybos technologiją,- žinoti apie EB tipo tyrimo sertifikatą(-us) taikomus pagal vertinimo sritį,- žinoti ir naudotis taikoma Naudojimo rekomendacija, parengta Notifikuotųjų įstaigų

koordinavimo grupės. - žinoti pagal vertinimo sritį taikomus standartus ir jų pakeitimus, pataisymus,

projektus, galutinius projektus ir kt.

Audito grupėje gali būti vienas specialistas turintis reikiamą kompetenciją ir kvalifikaciją, arba keletas įvairių specialistų, sudarančių komandą.

19 Daugiau informacijos ieškokite ISO EN 9001:2000 standarte.

38

Sprendime, kurį notifikuota įstaiga perduoda gamintojui turi būti pateikiamas sąrašas gaminių grupių ir taikomų techninių sąlygų kokybės kontrolės sistemoje, kurios buvo svarstomos vertinant, ir nurodytos patikrinimo išvados.

d) Gamintojas kokybės kontrolės sistemą patvirtinusią įstaigą informuoja apie ketinimus pakeisti kokybės kontrolės sistemą.

Įstaiga privalo išnagrinėti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės kontrolės sistema atitiks tam tikras nuostatas. Ji turi pranešti gamintojui savo sprendimą. Tokiame pranešime išdėstomos patikrinimo išvados ir pagrindžiamas sprendimas dėl įvertinimo.

Gamintojas privalo pranešti notifikuotajai įstaigai apie visus pasiūlymus dėl pakeitimų sistemoje.

Vertinimai susiję su pakeitimas anksčiau patvirtintoje sistemoje turi apsiriboti tik pritaikytų pakeitimų vertinimu.

Jei pripažįstama, kad pakeista sistema atitinka direktyvos reikalavimus, pranešime apie tai pateikiamas priimtas sprendimas galiojantis iki sekančių pakeitimų sistemoje.

2. Priežiūra

a) Priežiūra siekiama užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius iš patvirtintos kokybės kontrolės sistemos.

Notifikuota įstaiga yra atsakinga už priežiūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad gamintojo įdiegtos kokybės kontrolės sistemos tikslai būtų įgyvendinti ir laikui bėgant palaikomi.

b) Gamintojas leidžia įstaigai patikrinti AAP bandymo bei saugojimo vietas ir suteikia įstaigai visą reikalingą informaciją, svarbiausia:

kokybės kontrolės sistemos dokumentus, techninius dokumentus,

kokybės kontrolės žinynus.

Čia nurodytų gamintojo įsipareigojimų tikslas yra sudaryti sąlygas notifikuotai įstaigai atlikti reikalingus patikrinimus siekiant nustatyti atitikimą kokybės kontrolės sistemai. Notifikuota įstaiga atsako už gamintojo paraiškoje nurodytų gamybos vietų stebėjimą ir kontrolę.

Reikėtų prisiminti, kad:

- kokybės kontrolės sistemos dokumentų turinys yra nurodytas 11B straipsnio 1 dalies b) punkte;

- techninių dokumentų sąrašas pateikiamas III priede.

Gamintojas privalo parengti kokybės kontrolės žinynus, nuolat juos atnaujinti pagal kokybės kontrolės sistemos tikslus. Žinynai atitinkantys EN ISO 9001:2000 kokybės kontrolės kriterijus su leistinomis išimtimis papildo galimybes atitikti šio straipsnio reikalavimus.

39

c) Įstaiga reguliariai atlieka auditą, siekdama įsitikinti, kad gamintojas taiko patvirtintą kokybės kontrolės sistemą, ir pateikia gamintojui auditorių ataskaitos kopiją.

Šis straipsnis nenurodo auditų vykdymo dažnumo. Tačiau, pagal 11A straipsnio procedūrą paprastai priimta atlikti auditą bent kartą per metus. Notifikuota įstaiga savo nuožiūra paskiria audito datą. Be to, rekomenduojama pakartotinai įvertinti sistemą kas 3 metus.

d) Be to, įstaiga gali aplankyti gamintoją iš anksto apie tai nepranešusi. Per tokius apsilankymus įstaiga turi pateikti gamintojui ataskaitą apie apsilankymą, o prireikus – ir auditorių ataskaitą.

Procedūra, kurią galima taikyti tokiu atveju siekiant patikrinti, kaip įgyvendinamos audito metu pasiūlytos koreguojančios priemonės, yra papildoma procedūra įprastinei procedūrai nurodytai ankstesniame punkte ir išplečia gamintojo suteiktų notifikuotai įstaigai leidimų ribas (11B.2.b straipsnis).

e) Gamintojas, jei jo paprašoma, privalo pateikti notifikuotąjai įstaigai ataskaitą.

Tokia ataskaita teikiama tik rinkos priežiūros institucijoms, atsakingoms už direktyvos įgyvendinimą ir/arba rinkos kontrolę. Tokios ataskaitos galima reikalauti nuo tada, kai gaminys buvo pirmą kartą pateiktas rinkai.

GAMINIŲ EB ATITIKTIES DEKLARAVIMAS

1.2.5 12 straipsnis

EB atitikties deklaravimas yra procedūra, pagal kurią gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs Bendrijoje:

1) VI priede nustatyta forma parengia pareiškimą, patvirtinantį, kad pateiktos rinkai AAP atitinka šios direktyvos nuostatas; jis pateikiamas kompetentingoms įstaigoms;

2) ant kiekvienos AAP deda EB atitikties ženklą, numatytą 13 straipsnyje.

EB atitikties deklaravimas yra procedūra pagal kurią, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs Bendrijoje pareiškia, kad naudoja VI priede nustatytą formą, patvirtinančią teikiamų rinkai AAP atitikimą joms taikomoms direktyvos nuostatoms. Nors rašytinė EB atitikties deklaracija nepridedama prie kiekvieno atskiro gaminio, ji turi būti nedelsiant pateikiama rinkos priežiūros institucijoms, joms pareikalavus.

EB atitikties deklaracijos pasirašymas leidžia gamintojui ar jo įgaliotajam atstovui įsisteigusiam Bendrijoje, tvirtinti CE ženklą dėl atitikties ant kiekvieno gaminio remiantis 13 straipsnyje ir IV priede numatyta tvarka. Taip pažymėdamas AAP gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs

40

Bendrijoje patvirtina, kad nustatytos atitikties vertinimo procedūros buvo atliktos pagal visas taikomas šios direktyvos nuostatas.

1.3 III SKYRIUS - CE ŽENKLAS

1.3.1 13 straipsnis

1. EB ženklą sudaro raidės "CE", po kurių įrašomi du paskutiniai metų, kuriais dedamas ženklas, skaičiai, o dalyvaujant notifikuotajai įstaigai, atlikusiai 10 straipsnyje nurodytą EB tipo patikrinimą, įrašomas jos identifikavimo numeris.

Naudotino ženklo forma parodyta IV priede.

2. EB ženklas turi būti matomoje vietoje ant visų AAP ir jų pakuočių, įskaitomai užrašyta dažais, išliekančiais visą numatytą tokių AAP naudingo naudojimo laiką;

3. AAP nežymimos ženklais ar įrašais, kurie galėtų būti painiojami su EB ženklu.

4. Neapsiribojant 7 straipsniu:

a) jei valstybė narė nustato, kad EB ženklas pritvirtintas netinkamai, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs Bendrijoje privalo pakeisti gaminio ženklą pagal taikomas nuostatas dėl EB ženklinimo ir ištaisyti pažeidimą pagal valstybės narės nustatytas sąlygas;

b) jei neatitikimas neištaisomas, valstybė narė privalo imtis tinkamų priemonių apriboti ar uždrausti tiekti rinkai tokius gaminius arba užtikrinti, kad gaminiai būtų išimti iš rinkos remiantis 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmeninės apsaugos priemonės tiekiamos rinkai ir/ar naudoti turi turėti CE ženklą ant gaminio ar jo pakuotės, kaip reikalaujama20. Remiantis AAP direktyvos pakeitimu, CE ženkle nereikalaujama įrašyti paskutinių dviejų skaičių, žyminčių ženklinimo metus. III kategorijos AAP atveju, kaip nurodyta AAP Direktyvos 8.4.a straipsnyje, šalia CE ženklo turi būti įrašytas identifikacijos numeris tos notifikuotos įstaigos, kuri tikrino kontrolinį gamybos etapą, kaip nurodyta 11 straipsnyje.

IV priede pateikiamas CE ženklo modelis.

CE ženklu, kaip taisyklė, žymimi gaminiai. Tačiau išskirtiniais atvejais, dėl tam tikrų gaminio savybių jo pažymėti negalima.

20 Direktyva 93/68.EB panaikino reikalavimą nurodyti du paskutinius skaičius reiškiančius EB ženklinimo metus.

41

Tai gali būti pateisinama, jei toks gaminio žymėjimas: iš esmės neįmanomas, neįgyvendinamas dėl pagrįstų techninių ir ekonominių sąlygų, jei negalima taikyti mažiausio leistino CE ženklo dydžio, jei negalima užtikrinti, kad CE ženklas bus matomas, įskaitomas ir neištrinamas.

Tokiais atvejais CE ženklu reikia žymėti mažiausias prekybai tiekiamas pakuotes skirtas galutiniam naudotojui.

CE ženklinimas simbolizuoja gaminio atitiktį visoms taikytinų direktyvų nuostatoms. Todėl draudžiama gaminius žymėti kitokiais ženklais, tokiais kaip gamintojo firminiu ženklu ar savanorišku kokybės ženklu, kurie iš dalies sutampa ir gali būti supainioti su CE ženklinimu.

4 punkte nurodytos valstybių narių pareigos dėl rinkos priežiūros, ypač kai ženklinimas naudojamas neteisingai. Valstybės narės privalo imtis atitinkamų priemonių nepažeisdamos numatyto apsaugos straipsnio taikymo.

1.4 IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.4.1 14 straipsnis

Prie kiekvieno sprendimo dėl šios direktyvos vykdymo, kartu galinčio nustatyti AAP pardavimo apribojimus, pridedamas nuodugnus jo pagrįstumo paaiškinimas. Suinteresuotai šaliai turi būti nedelsiant pranešta apie sprendimą ir galimybes paduoti apeliacinį skundą pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus ir apie terminą, nustatytą tokiems skundams paduoti.

1.4.2 15 straipsnis

Komisija imasi reikiamų veiksmų užtikrinti, kad būtų suteikta informacija apie visus atitinkamus sprendimus dėl šios direktyvos vykdymo.

1.4.3 16 straipsnis

Iki 1991 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo 1992 m. liepos 1 d.

2. Be to, valstybės narės iki 1995 m. birželio mėn. 30 d. turi leisti tiekti rinkai ir naudoti AAP

42

atitinkančias galiojusius nacionalinius reglamentus šalies teritorijoje iki 1992 m. birželio 30 d.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

16 straipsnis numato direktyvos taikymo įsigaliojimo grafiką. Direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinius teisės aktus ir viešas paskelbimas – iki 1991

m. gruodžio mėn. Įsigaliojimas – nuo 1992 m. liepos 1d.

Reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų pateikimą į rinką ir pradėjimą naudoti tų AAP, kurios atitinka galiojančius įstatymus savo šalies teritorijoje nuo šios direktyvos priėmimo iki 1995 m. birželio 30 d.

Valstybės narės perkelia direktyvą į nacionalinius teisės aktus ir informuoja Komisiją išsiųsdamos jai teisės aktų tekstų kopijas21.

1.4.3 17 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Naujojo požiūrio direktyvos yra privalomos valstybėms narėms siekiant bendrų rezultatų, bet nuostatų perkėlimo formą ir metodus galima pasirinkti. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų naudojama tinkamiausia direktyvos nuostatų perkėlimo forma ir metodika siekiant efektyvaus direktyvos nuostatų taikymo rezultato, ypač Asmeninės apsaugos priemonių direktyvos atžvilgiu dėl laisvo judėjimo ir žmonių sveikatos ir saugos.

Pagal Asmeninės apsaugos priemonių direktyvą jos nuostatų perkėlimas yra privalomas. Rekomendacijų ar administracinio aplinkraščio šiuo atveju nepakanka. Valstybės narės privalo ne tik panaikinti prieštaraujančias nacionalinių teisės aktų nuostatas, bet ir užtikrinti, kad nebūtų taikomos žymiai griežtesnės priemonės, nei numatyta direktyvoje. Be to valstybinės institucijos privalo patvirtinti, kad tesės aktų naudotojai, pvz., gamintojai žino savo teises ir pareigas.

Atskirais atvejais, kai direktyvos nuostatos turi būti taikomos besąlygiškai, teismas pripažįsta privačių asmenų teisę susipažinti su direktyvos nuostatomis, jei jos neatitinka nacionalinių teisės aktų nuostatų.

21 Žr. http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/transpos.htm apie nacionalines priemones dėl direktyvos 89/686/EEB nuostatų perkėlimo.

43

1.5 I PRIEDAS

IŠSAMUS SĄRAŠAS AAP RŪŠIŲ, KURIOS NEĮTRAUKTOS Į ŠIĄ DIREKTYVĄ

1. AAP, suprojektuotos ir pagamintos konkrečiai ginkluotosioms pajėgoms arba teisėtvarkos reikmėms (šalmai, skydai ir kt.).

AAP suprojektuotos ir pagamintos specialiai ginkluotosioms pajėgoms arba policijos reikmėms reiškia, kad šios priemonės yra išimtinai skirtos tik šiems tikslams. Ši taisyklė taikoma visoms AAP kategorijoms. Tačiau AAP, kurios gali būti naudojamos ginkluotųjų pajėgų ar policijoje, bet nėra specialiai tam tikslui skirtos, patenka į direktyvos taikymo sritį. Ugniagesiai nėra laikomi „ginkluotųjų pajėgų ar policijos“ padaliniais, todėl jų naudojama įranga yra AAP šios direktyvos prasme.

Direktyvos išimties taisyklė netaikoma ir apsaugos darbuotojų neperšaunamai aprangai ar liemenėms , kaip ir ginkluotosioms pajėgoms ar teisėtvarkos pareigūnams, klasifikuojant jas kaip II kategorijos AAP.

Gamintojas gali taikyti direktyvos PSSR ar atitinkamus darniuosius Europos standartus projektuojant ir gaminant priemones ginkluotosioms pajėgoms ar policijai, bet tokios AAP negali būti žymimos CE ženklu.

2. AAP, skirtos savigynai (hermetiškos aerozolių dėžutės, asmeninės apsaugos ginklai ir kt.).

3. AAP, suprojektuotos ir pagamintos asmeniniam naudojimui, kad būtų apsisaugota nuo:

nepalankių atmosferos sąlygų (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė, skėčiai ir kt.);

drėgmės ir vandens (pirštinės indams plauti ir kt.),

karščio (pirštinės ir kt.).

AAP suprojektuotos ir pagamintos asmeniniam naudojimui ir skirtos apsisaugoti nuo nepalankių atmosferos sąlygų, drėgmės, vandens ir karščio nepatenka į Direktyvos taikymo sritį.

Tačiau AAP suprojektuotos ir pagamintos naudoti darbe ir skirtos apsisaugoti nuo oro sąlygų, kurios nėra nei ypatingos, nei ekstremalios, patenka į Direktyvos taikymo sritį.

4. Laivuose ir lėktuvuose esančių žmonių apsaugai ir jiems gelbėti skirtos AAP, kurios nėra nešiojamos visą laiką.

Ši nuostata taikoma AAP, skirtoms apsaugoti ar gelbėti žmones, esančius laivuose ar lėktuvuose ir kurios nėra dėvimos visą laiką, o tik avariniu atveju. Sąvoka "laivai ir lėktuvai" taikoma išimtinai tik keleivius pervežančioms transporto priemonėms ir jūroje plaukiojantiems laivams, kuriems

44

taikomos tarptautinės konvencijos, tokios kaip Tarptautinės jūrų organizacijos ar Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos konvencijos.

5. Šalmai ir antveidžiai skirti dviračių ar triračių automobilinių priemonių naudotojams.

1.6 II PRIEDAS

PAGRINDINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

II priede išdėstyti Pagrindiniai sveikatos ir saugos reikalavimai (PSSR) yra parengti siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomą apsaugos lygį. Praktiškai tai reiškia geriausią kompromisą tarp apsaugos efektyvumo, tinkamumo naudoti ir patogumo ir visuotinai pripažintų naujausių technologijų. Šie reikalavimai turi būti taikomi atsižvelgiant į numatytas AAP naudojimo sąlygas. Reikalavimuose numatyti galimos apsaugos tikslai ir/arba gaminio veikimo aspektai.

Nors PSSR nenumato konkrečių techninių gamybos sąlygų, jos suformuluotos taip, kad pakankamai tiksliai numatytų įgyvendinamus teisinius įsipareigojimus ir padėtų Europos Komisijai parengti mandatus Europos standartų organizacijoms, rengiančioms darniuosius Europos standartus.

PSSR apibrėžia siektinus rezultatus ar pavojus, kuriuos reikia numatyti ir pašalinti, bet nepateikia ar nenumato techninių sprendimų. Reikalavimai formuluojami taip, kad padėtų įvertinti atitiktį šiems reikalavimams, kai nėra darniųjų Europos standartų ar kai gamintojas nusprendžia jų netaikyti.

Toks lankstumas leidžia gamintojams pasirinkti jiems patogiausią būdą, kaip laikytis šių reikalavimų. Tokiu būdu galima, pavyzdžiui, pritaikyti medžiagas ir gaminius prie technologinės pažangos.Taigi, taip vadinamos „Naujojo požiūrio“ direktyvos, tokios kaip AAP direktyva, nereikalauja nuolatinio pritaikymo prie technikos pažangos, nes vertinimas ar laikomasi reikalavimų ar ne, yra grindžiamas to meto technologinėmis žiniomis ir patirtimi.

II priedas yra suskirstytas į tris skyrius:- bendrieji reikalavimai taikomi visoms AAP;- papildomi reikalavimai taikomi kai kurioms AAP rūšių klasėms;- papildomi reikalavimai keliami atsižvelgiant į konkrečius pavojus.

Todėl gamintojai, taikydami bendruosius reikalavimus, turi aiškiai nustatyti:- pavojų, apsaugai nuo kurio AAP yra skirta, siekiant nustatyti, kokie papildomi PSSR

turi būti keliami šiai AAP;- galimas numatyti naudojimo sąlygas, kuriomis AAP bus naudojama ir galimus

numatyti neteisingus gaminio naudojimo atvejus.

Jei gamintojas renkasi taikyti darniuosius Europos standartus nustatant atitiktį AAP direktyvai, jis privalo įsitikinti, kad tokie standartai apima visus PSSR taikomus konkrečiam gaminiui pagal numatomas naudojimo sąlygas, kurioms AAP yra skirta. Jei esantys darnieji Europos standartai neapima visų taikomų PSSR, gamintojas privalo papildomai įvertinti atitiktį tiems PSSR, kurie nepatenka į atitinkamų techninių sąlygų ir bandymų metodus.

45

PSSR apibrėžti II priede apima visus reikalavimus, būtinus pagal direktyvos nuostatas. AAP gali būti tiekiamos rinkai ir pradedamos naudoti tik tada, kai jos atitinka visus taikomus reikalavimus. Konsultacijos skirtos šiai direktyvos daliai buvo rūpestingai parengtos, kad galėtų pateikti geriausius patarimus suinteresuotiems asmenims. Tačiau, visada reikia turėti omenyje tai, kad pagal „Naujojo požiūrio“ direktyvą gamintojas gali taikyti visus techninius sprendimus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų jo gaminiui taikomų PSSR.

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TAIKOMI VISOMS AAP

AAP turi užtikrinti deramą apsaugą nuo visų galimų pavojų.

Siekdamas įsitikinti, kad AAP siūloma apsauga yra pakankama nuo numatytų pavojų, gamintojas turi atlikti AAP rizikos vertinimą22 ir nustatyti numatytą jos naudojimo ir apsaugos lygį, atlikdamas tokią analizę:

- nustatyti visus taikytinus PSSR;- parinkti atitinkamai AAP sudėtinių dalių ir medžiagų savybes pagal numatytus pavojus atsižvelgiant papildomai į aplinkos veiksnius ir sąlygas, naudojimą, keliamus tikslus pagal AAP numatytas naudojimo sąlygas.

1.1. Projektavimo principai

1.1.1. Ergonomika

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad numatytomis jų naudojimo sąlygomis naudotojas galėtų normaliai verstis pavojinga veikla, nes jos užtikrintų jam didžiausią kokia tik įmanoma apsaugą.

AAP projektavimo etape būtina taikyti ergonomikos principus, atsižvelgiant į numatytą AAP apsaugos funkciją atitinkamomis naudojimo sąlygomis.

Tuo pačiu būtina įvertinti AAP veikimo reikalavimus remiantis:

- apsaugos lygiu, teikiančiu didžiausią įmanomą modernių technologijų pagrindu pagrįstą apsaugą;

- didžiausiu praktinio naudojimu pagrįstumu, atitinkančiu naudojimo ypatybes ir aplinkos veiksnius, kur galimai įvairios naudotojų grupės vykdys atitinkamą veiklą.

22 Šį „rizikos vertinimą“ nereikėtų painioti su darbdavio pareiga atlikti rizikos vertinimą siekiant užtikrinti, kad visi galimi pavojai būtų pašalinti arba sumažinti iki nepavojingo lygio, arba, jei tai neįmanoma, aprūpinti darbuotojus atitinkamomis AAP.

46

1.1.2. Apsaugos lygmenys ir rūšys

1.1.2.1. Aukščiausias galimas apsaugos lygmuo

Optimalus saugos darbe lygmuo, į kurį reikia atsižvelgti projektuojant, yra toks, kurį peržengus dėl AAP nešiojimo atsiradę suvaržymai jau imtų trukdyti jas efektyviai naudoti pavojaus metu arba verčiantis įprastine veikla.

Šio reikalavimo pagrindu įdiegiamas principas dėl geriausio galimo kompromiso tarp aukščiausio lygio apsaugos ir žemiausio lygio suvaržymų (žiūr. 1.1.1.). Tačiau ypatingais atvejais AAP dėvinčio asmens saugai teikiama pirmenybė. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai nėra galimybių pagal visuotinai pripažintas modernias technologijas tuo pačiu metu užtikrinti ir patogumą, ir apsaugą nuo didelio pavojaus (pvz., savarankiškai gelbstintis iš avarinės situacijos, saugantis nuo jonizuojančios spinduliuotės, išminavimo darbuose ir kt.).

Praktiniai AAP veikimo bandymai naudojant bandomuosius objektus gali būti vykdomi siekiant nustatyti AAP tinkamumą ir praktiškumą vykdant numatytą veiklą.

1.1.2.2. Įvairius pavojaus lygmenis atitinkančios apsaugos rūšys

Projektuojant AAP, kurios bus naudojamos įvairiomis sąlygomis, kai galima išskirti kelis to paties pavojaus lygmenis, turi būti atsižvelgta į atitinkamas apsaugos nuo tų pavojų rūšis.

Lengviau yra įvardinti pavojaus pobūdį, nei nustatyti jo lygį. Todėl sunku klasifikuoti apsaugos lygį pagal pavojaus lygį, nuo kurio AAP yra skirta apsaugoti. Taip yra todėl, kad praktiškai apsaugos rūšys yra paprastai nustatomos pagal vieną ar kelias būdingas veiklos savybes. Veiklos lygiai nustatomi naudojant įprastinius bandymų metodus modeliuojant realioms sąlygoms artimas pavojingas situacijas.

Rūšių skaičius turėtų būti kuo mažesnis, siekiant išvengti sunkumų ir klaidų AAP naudotojams ir pirkėjams renkantis atitinkamas priemones. Faktiškai keleto apsaugos rūšių taikymas gali būti pagrįstas ir susietas su įvairiomis AAP naudojimo sritimis, atsižvelgiant tiek į rizikos lygį, tiek ir į ergonominius veiksnius, kurie ne visada tinka tos pačios rūšies AAP.

Iš kitos pusės, skirtingos apsaugos rūšys gali būti naudingos, pasiūlant, kur tinka, galimybes naudoti patogesnes AAP vietoj AAP su bereikalinga aukšto lygio apsauga.

Bet kuriuo atveju, jei naudojama keleto rūšių apsauga ir/ar kelių lygių veikla, būtina aiškiai nustatyti atitinkamą rizikos lygį ir/arba naudojimo sritį, pateikiant atitinkamą gamintojo parengtą informaciją.

Be to, nustatant apsaugos rūšis (pvz., EN ar kitose techninėse instrukcijose) būtina atsižvelgti į matavimų netikslumus pateiktus su bandymų rezultatais, kad būtų išvengta nesusipratimų interpretuojant. Rekomenduojama, kad apsaugos rūšies diapazonas (skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios leistinos ribos) būtų žymiai didesnis nei dvigubai didesnis nustatytas (leistinas) nukrypimas.

47

1.2. AAP nekenksmingumas1.2.1. Kai nėra rizikos ir kitų būdingų trukdymo veiksnių

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad nekeltų pavojaus ir netrukdytų dirbti numatytomis naudojimo sąlygomis.

Netgi tuo atveju, kai AAP projektavimo metu pašalinamos visos galinčios trukdyti priežastys, kartais AAP naudojimo metu atsiranda nenumatyti nepatogumai naudotojui. Taip atsitinka, ypač tokiais atvejais, kai AAP yra netinkamai parinktos ar neteisingai naudojamos netinkamomis darbo sąlygomis. Todėl būtina atidžiai atsižvelgti į reikalavimus ir nurodymus dėl tinkamo AAP parinkimo ir naudojimo, o t.p. ir į ergonominius, fiziologinius ir kitus veiksnius.

Papildomas pavojus negali būti siejamas su pavojumi, nuo kurio AAP yra skirta apsaugoti.

Čia pateikiami pavyzdžiai demonstruoja būdingus pavojus, kurie gali atsirasti dėl AAP:

- ankšta AAP, neleidžianti išgarinti prakaito, gali sukelti kūno perkaitimą, sudirginti odą, nepatogumą...

- karšti ar šalti produktai gali patekti į apsauginių drabužių kišenes;

- AAP gali trukdyti pamatyti optinius ar išgirsti akustinius perspėjimo signalus;

- AAP gali sukelti psicho-fiziologinius suvaržymus, tokius kaip medžiagų apykaitos sutrikimas ar nuovargis.

1.2.1.1. Tinkamos sudedamosios medžiagos

AAP medžiagos ir dalys, įskaitant jų skaidymosi produktus, neturi daryti žalingo poveikio naudotojo higienai ar sveikatai.

Sudedamosios dalys (numatytomis sąlygomis ir naudojant pagal paskirtį) negali išskirti ar suirti išskirdamos, visuotinai pripažintas toksines, kancerogenines, mutagenines, alergizuojančias, teratogenines ar kitokias kenksmingas medžiagas.

Čia pateikiama sąrašas tinkamų dokumentų pavyzdžių, skirtų atitikimui šiam reikalavimui įrodyti:

a) gamintojo pateikiamoje informacijoje gali būti deklaracija patvirtinanti, kad gaminyje nėra jokių medžiagų, kurios yra žinomos ar įtariamos kaip kenksmingos naudotojų higienai ir sveikatai;

b) naudotų medžiagų techniniai duomenys;

c) naudotų medžiagų saugos duomenų lentelės;

d) informacija apie medžiagų tinkamumą naudoti su maistu, medicininės paskirties prietaisuose ar kitur;

48

e) bandymų ataskaitos ar kita informacija apie atliktus medžiagų tyrimus ir matavimus dėl toksikologinio, alergizuojančio, kancerogeninio, toksinio reprodukcijai ar mutageninio poveikio;

f) informacija apie atliktus medžiagų ekotoksinius ir kitus aplinkosauginius tyrimus.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas plastiškumą didinančioms medžiagoms, nereaguojantiems komponentams, sunkiesiems metalams, priemaišoms ir cheminei pigmentų ir dažų sudėčiai.

Kenksmingų medžiagų leistinos normos, tokių kaip Cr(VI), Ni, Azo dažikliai ir kt. labai dažnai būna nustatytos Europos ar nacionaliniuose dokumentuose. Gamintojas turėtų ypač atsižvelgti į:

Atskiras direktyvas dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojų kylančių dėl sąlyčio su cheminiais reagentais ar biologiniais veiksniais darbe Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio prasme;

1992 m. balandžio 30 d. Tarybos direktyvą 92/32/EEB, kuri septintą kartą pakeitė direktyvą 67/548/EEB dėl teisės aktų ir administracinių nuostatų suderinimo klasifikuojant, pakuojant ir ženklinant pavojingas medžiagas; šios direktyvos I priedas pateikia 8000 pavojingų medžiagų rodyklę, dėl kurių suderinto klasifikavimo ir žymėjimo buvo susitarta Bendrijos lygmenyje. Šiuo metu nustatyta 15 pavojaus rūšių, kuriuos pagal šią direktyvą gali sukelti tokios kenksmingomis laikomos medžiagos: toksinės, kenksmingos, korozinės, dirginančios, jautrumą didinančios, kancerogeninės, mutageninės, toksinės reprodukcijai ir kitos.

Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. birželio 30 d. direktyvą 94/27/EEB dėl apribojimų prekiauti ir naudoti kenksmingas medžiagas ir jų preparatus. Ši direktyva taip pat yra taikoma ir AAP, ir yra siejama su nikelio pašalinimu iš tų AAP dalių, kurios tiesiogiai liečiasi su oda ir yra ilgą laiką naudojamos (pvz., metaliniai akinių rėmai).

1.2.1.2. Visų AAP dalių, susiliečiančių su naudotoju, tinkamas paviršius

Kiekviena AAP dalis, susiliečianti arba galinti susiliesti su naudotoju, kai tokia priemonė yra nešiojama, turi būti be paviršiaus nelygumų, aštrių briaunų, išsikišimų ir panašių trūkumų, galinčių pernelyg dirginti ar sužeisti naudotoją.

Šiurkštumo, aštrių kampų ir kitų panašių savybių galinčių sužaloti naudotoją įvertinimą galima atlikti taikant objektyvius bandymus (pvz., vizualinius ar lytėjimo) ir/arba remiantis praktine patirtimi. Pavyzdžiu gali būti reikalavimas, kad prie šalmų nebūtų tvirtinama jokių papildomų priedų, kurie tvirtinant eina kiaurai pro skydo gaubtą tokiu būdu keldami pavojų naudotojui.

Sužalojimai gali atsirasti ne tik dėl AAP savybių, bet ir dėl naudotojo veiksmų.

1.2.1.3. Didžiausia leistina trukdymo AAP naudotojui norma

Visi AAP naudotojui atsirandantys trukdymai judėti, keisti padėtį ir jausti aplinką turi būti kuo mažesni; naudojant AAP neturi būti atliekami judesiai, galintys kelti pavojų naudotojui ar kitiems asmenims.

Trukdymas judėti ypač priklauso nuo AAP svorio, todėl projektuojant AAP modelio dydžius būtina atsižvelgti ne tik į būsimų naudotojų kūno sandarą, bet t.p. ir į judesių, atliekant reikiamą veiksmą,

49

dinamiką, prisitaikymo galimybes ir sudėtinių dalių medžiagų savybes. Pavyzdžiui, kuo storesnė ir stangresnė yra sudėtinių dalių medžiaga, tuo labiau tikėtina, kad AAP trukdys judėti.

Trukdymas jutiminiam suvokimui gali būti įvairių formų. Pvz., klausos apsaugos priemonės skirti triukšmui sumažinti dedami ant naudotojo ausų , bet reikia tuo pačiu atsižvelgti ir į naudotojo poreikį bendrauti su operatoriais ir/arba išgirsti perspėjimo signalus.

Kitas pavyzdys yra ugniagesių drabužiai, kurie turi užtikrinti apsaugą nuo karščio ir ugnies. Apsauga mažesnei kūno daliai gali būti žemesnio lygio, kad naudotojas galėtų greičiau suvokti pavojų ir jo išvengti.

Jutiminio suvokimo atveju būtina ieškoti geriausio įmanomo kompromiso tarp saugos ir praktiškumo naudojant. Pavyzdžiui, pirštinė skirta apsaugoti naudotojo rankų miklumą ir lytėjimo jautrumą, tačiau ir užtikrinti apsaugą nuo mechaninių, cheminių ir/arba karščio pavojų.

Siekiant įvertinti AAP atitiktį šiems PSSR, gali būti naudojami indukciniai bandymų metodai skirti nustatyti fizines AAP savybes galinčias trukdyti naudotojui: dydžiai, standumas, svoris, matomumas ir kt. Kai nėra sukurtų indukcinių metodų judėjimo trukdžiams nustatyti, gali būti naudojami subjektyvūs bandymai, susidedantys iš praktiškai atliekamų bandymų su grupe kontrolinių asmenų, atliekančių užduotis modeliuojančias galimas jų naudojimo sąlygas.

1.3. Patogumas ir veiksmingumas

1.3.1. AAP pritaikymas prie naudotojo kūno sudėjimo

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jas būtų lengva nustatyti naudotojui tinkamoje padėtyje ir kad jos liktų toje pačioje padėtyje visą naudojimo laiką, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, atliekamus judesius ir užimamas padėtis. Tuo tikslu AAP turi būti atitinkamai reguliuojamos ir tvirtinamos specialiais įtaisais, pritaikant jas prie naudotojo kūno sudėjimo, arba numatyta galimybė reguliuoti jų dydį.

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų kiek įmanoma patogesnės kiekvienam naudotojui atsižvelgiant į skirtingą abiejų lyčių kūno sandarą.

Žmogaus kūno sandarai apibūdinti reikia nemažai kintamųjų dydžių. Be to, Europos tautų gyventojų kūno struktūra ir etninė sudėtis turi tendenciją laikui bėgant (sparčiai) evoliucionuoti. Projektuojant AAP į tai reikėtų rimtai atsižvelgti naudojantis naujausiomis antropometrinėmis duomenų bazėmis. Jei įmanoma, naudinga taikyti pritaikymo kiekvienam naudotojui sistemas ir išvengti gaminių pagal užsakymą, kurie ekonomiškai nėra perspektyvūs.

AAP turi būti pagaminta taip, kad būtų užtikrintas jos stabilumas atsižvelgiant į galimus numatyti veiksnius, tokius kaip jėgos, galinčios paveikti AAP stabilumą, judesius, kuriuos reikia atlikti ir kūno padėtį prisitaikant prie užduoties vykdymo pobūdžio r kt.

Pavyzdžiui:

Apsauginiai šalmai turi stabiliai laikytis ant jo dėvėtojo galvos: subalansuotas svorio paskirstymas, tinkama traukos centro vieta ir sprando dirželis – tai keli būdai stabilumui užtikrinti. Jei reikia ir priimtina, iš saugumo pozicijų šalmas gali turėti ir smakro dirželį.

50

Gelbėjimosi liemenė turi išlikti savo vietoje naudotojui įkritus į vandenį.

AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad naudotojas galėtų pasirinkti teisingą padėtį. Tai gali būti įvertinama subjektyvių bandymų pagalba, pvz., atsižvelgiant į naudotojų nuomonę atliekant įprastinius veiksmus. Atskirais atvejais ši galimybė pasirinkti teisingą padėtį gali būti įvertinama ir matuojant technines savybes būdingas pavojui nuo kurio apsaugoti priemonė yra skirta, pvz., kvėpavimo apsaugos priemonės prigludimo prie veido dalies laipsnį gali išbandyti subjektai atliekantys dinamiškas užduotis.

Bandymai atliekami kontrolinių subjektų ar laboratoriniai matavimai taip pat gali būti naudojami siekiant įvertinti:

Priderinamumą ir pritaikymo stabilumą; AAP poslinkio pasekmes ir didžiausius leistinus poslinkius;

Statinę ir dinaminę jėgą galinčią spausti AAP įprastinėje naudojimo būsenoje ir tomis aplinkybėmis, kuriomis priemonė numatyta teikti apsaugą.

1.3.2. Lengvumas ir konstrukcijos tvirtumas

AAP turi būti kuo lengvesnės, tačiau dėl to negali sumažėti jų konstrukcijos tvirtumas ir apsaugos veiksmingumas.

Be konkrečių papildomų reikalavimų, kurių turi būti laikomasi, ir, siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą nuo aptariamų pavojų (žr. 3), AAP turi būti atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis būdingiems aplinkos reiškiniams.

Gamintojas privalo projektuoti AAP taip, kad būtų geriausiai suderintas svorio ir apsaugos efektyvumo santykis. AAP gali daryti ir neigiamą poveikį žmogaus kūnui dėl būtino padidinto raumenų įtempimo ar energijos sunaudojimo padidėjus ar pasikeitus pasyviai ar dinaminei apkrovai. Į AAP svorį (ir jo pasiskirstymą) reikia atsižvelgti turint omenyje konkrečią kūno dalį ar dalis, kurias reikia apsaugoti. Pavyzdžiui, papildoma masė ant galvos sudaro papildomą jėgą tenkančią kaklo raumenims, todėl tai gali neigiamai atsiliepti tokio galvos apdangalo dėvėtojo sveikatai ir saugai. Sunkūs svoriai tenkantys atskiroms kūno dalims didina energijos sunaudojimą, ypač vaikštant ar bėgiojant.

AAP efektyvumą gali įtakoti ir įvairūs aplinkos veiksniai sumažindami laikui bėgant apsaugos efektyvumą. Gamintojas turi pateikti pakankamai informacijos apie tai, kaip aplinkos veiksniai gali paveikti AAP apsaugos lygį, kad naudotojas galėtų įvertinti AAP tinkamumo naudoti trukmę. Gamintojas turi pateikti AAP naudojimo instrukcijas, nurodant numatytas aplinkos ir darbo sąlygas, į kurias buvo atsižvelgta projektuojant AAP, kad AAP būtų tinkamai parenkamos ir naudojamos pagal situaciją.

Pavyzdžiui, AAP su įmontuotais elektronikos komponentais, kurių veikimas EMC aplinkoje gali būti „sutrikdytas“, turi būti rūpestingai tikrinamos. AAP turi išlikti saugi ir nesukelti pavojaus sugedus schemai ar ją pažeidus, ar atsiradus klaidoms schemos loginėje sekoje.

51

1.3.3. Įvairių rūšių ir tipų AAP, skirtų naudoti vienu metu, suderinamumas

Jeigu tas pats gamintojas parduoda keletą įvairių rūšių ir tipų AAP modelius, turinčių užtikrinti gretimų kūno dalių apsaugą nuo vienu metu darbo aplinkoje kylančių keleto pavojų, tokios AAP turi būti tarpusavyje suderinamos.

Kai skirtingos vieno gamintojo AAP yra numatytos naudoti tuo pačiu metu, gamintojas privalo užtikrinti, kad kiekvienos AAP saugos funkcija ir patogumas nenukentėtų dėl kitos AAP dėvėjimo. Pavyzdžiui, ausinės nuo šalčio ar antveidis, manoma, turi būti suderintos su saugos šalmu, jei ausinių ir antveidžio apsaugos savybės ir patogumas nenukenčia dėl šių AAP dėvėjimo vienu metu.

Bet kuriuo atveju gamintojas turi atkreipti būsimų naudotojų dėmesį į galimus naudojimo nepatogumus ar nesuderinamumą.

Žr., taip pat 2.14 reikalavimą.

1.4. Gamintojo pateikiama informacija

Kai AAP pateikiamos rinkai, turi būti nurodyta ne tik gamintojo ir (arba) jo įgaliotojo atstovo, įsisteigusio Bendrijoje, pavardė bei adresas, bet ir visa svarbi informacija apie:

Gamintojo pateikiama informacija yra svarbiausias elementas įvertinant AAP atitiktį ir laikoma neatsiejama AAP dalimi, kurią notifikuota įstaiga privalo patikrinti turinio ir suprantamumo prasme atlikdama EB tipo tyrimą. Notifikuota įstaiga patikrina ir patvirtina, kad priemonė gali būti visiškai saugiai naudojama pagal paskirtį. Todėl notifikuota įstaiga tikrina, ar gamintojo nurodyta apsaugos sritis ir ribos atitinka techninius duomenis ir taikomus pagrindinius saugos reikalavimus.

Pagal PSSR turi būti parengtas toks atitikties dokumentas, tačiau, jei taikoma, ir pagal kitus taikomus reikalavimus, tokius kaip:

1.3.3. Įvairių rūšių ar tipų AAP skirtų dėvėti vienu metu suderinamumas 2.4. AAP galinčios pasenti2.8. AAP skirtos naudoti ypač pavojingose situacijose2.12. AAP turinčios vieną ar daugiau identifikacinių ar atpažinimo ženklų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sveikata ir sauga3.1.2.2. Apsauga nuo kritimo iš aukščio3.5. Apsauga nuo žalingo triukšmo poveikio3.6.2. Sukomplektuota AAP parengta naudoti3.7.2. Apsauga nuo karščio ir/arba ugnies3.8. Apsauga nuo elektros smūgio3.9.1. Nejonizuojanti spinduliuotė3.9.2.2. Ribota apsauga nuo išorinės spinduliuotės3.10. Apsauga nuo kenksmingų medžiagų ir infekcinių reagentų:3.10.1. Kvėpavimo takų apsauga;3.10.2. Apsauga nuo sąlyčio su oda ar akimis.

52

Gamintojas privalo pateikti informaciją naudotojams rašytine forma prie kiekvieno AAP gaminio pateikto rinkai.

Kai kuriems AAP tipams, tokiems kaip ausų kištukai ar specialios apsauginės pirštinės, kurios kartais parduodamos supakuotos dėžutėse, naudojimo instrukcijos gali būti pridedamos prie dėžutės ar pateikiamos su kiekvienu gaminiu atskirai.

1.4.

a) AAP saugojimą, naudojimą, valymą, priežiūrą, aptarnavimą ir dezinfekavimą; gamintojų rekomenduojami valikliai, priežiūros ir dezinfekavimo priemonės neturi kenkti nei AAP, nei naudotojams, jeigu yra laikomasi naudojimo instrukcijos;

AAP saugojimo instrukcijose turi būti nurodytos laikymo sąlygos, pavyzdžiui, laikyti tik originalioje pakuotėje, sausoje aplinkoje, prie ne aukštesnės nei 60°C temperatūros, saugoti nuo šviesos, ir kt.

Naudojimo instrukcijose turi būti pateikta informacija apie tai, kaip apsivilkti/užsidėti ar nusivilkti/nusiimti AAP, o taip pat ir kaip priderinti AAP prie naudotojo kūno sudėties.

Gamintojas negali vengti prievolės nurodyti valymo, priežiūros ir (jei reikia) dezinfekavimo procedūrų, nes tai yra svarbu užtikrinant higienos reikalavimus AAP naudotojo atžvilgiu.

AAP valymo, priežiūros ir dezinfekavimo instrukcijose turi būti nurodyti ne tik produktai (ar bent jau kriterijai kaip juos pasirinkti), bet, jei reikia, ir taikytinos procedūros. Tokios procedūros turi išdėstyti preliminarią veiksmų seką, kaip išardyti atitinkamus jautrius komponentus, kokia seka atlikti atitinkamas operacijas, nurodant valymo priemonių koncentraciją, temperatūrą ir kt. Procedūros aprašyme turi būti paminėtos visos atitinkamos operacijos, kurias būtina atlikti po valymo ar profilaktinio patikrinimo, siekiant užtikrinti, kad AAP išliks optimaliai efektyvi. Pavyzdžiui, kai valymo procedūros metu reikia AAP skirtą apsaugai nuo karščio ir ugnies išdžiovinti, arba laikytis atsargumo taisyklių dėl elektros smūgio valant ar tvarkant prietaisus su elektros ar elektronine instaliacija.

Dezinfekavimo sąlygos priklauso nuo AAP rūšies ir jos naudojimo/dėvėjimo būdo. Jos gali būti ne itin griežtos, jei naudojant/dėvint AAP ji tiesiogiai nesiliečia su oda, pavyzdžiui, saugos diržai nuo kritimo iš aukščio. Iš kitos pusės, jos turi būti labai išsamios tuo atveju, kai AAP tiesiogiai liečiasi su oda ir yra naudojamos ilgą laiką, pavyzdžiui, kvėpavimo takų apsaugos priemonės ar apsauginės pirštinės.

AAP priežiūros instrukcijose turi būti aiškiai nurodyta, kokias operacijas gali atlikti pats priemonės naudotojas/dėvėtojas ir kaip tai turi būti daroma (ypač svarbu pateikti tikslią informaciją apie atsargines dalis), o taip pat ir informuoti, kokiais atvejais būtina kreiptis į gamintoją ar specialistą.

Visos gamintojo nurodytos AAP valymo, priežiūros ar dezinfekavimo priemonės turi būti nekenksmingos nei AAP, nei jos naudotojui/dėvėtojui. Pavyzdžiui, nurodytos priemonės turi būti patikrintos dėl kancerogeninių ar alerginių reakcijų, ir ar jos nebus kenksmingos medžiagai, iš kurios AAP yra pagaminta. Kenksmingas poveikis AAP naudotojui gali būti nustatytas naudojantis

53

priemonių saugos duomenų lentelėmis, o poveikis AAP medžiagai gali būti patikrintas pabandžius valymo priemones prieš atliekant AAP veikimo vertinimo bandymą.

1.4. b) charakteristikas, nustatytas per techninius bandymus, atliekamus tikrinant tam tikrų AAP apsaugos lygmenis ar rūšis;

Informacijoje apie tai turi būti nurodytas apsaugos lygis ar rūšis, kaip gamintojo nustatyta pagal darniuosius Europos standartus ar kitus techninius duomenis, ir neturi būti dubliuojamas bandymų ataskaitos turinys.

1.4. c) atitinkamus AAP priedus ir atsarginių dalių charakteristikas;

Instrukcijose gamintojas privalo nurodyti tinkamus AAP priedus ir atsargines dalis. Gamintojas atsako už tokių priedų projektavimą, jų suderinamumą su AAP. Tačiau jis negali prisiimti atsakomybės už pasekmes, jei naudotojas tokius priedus naudoja kitaip, nei nurodė gamintojas. Atsarginių dalių charakteristika pagal šį reikalavimą sietina su būtina pateikti informacija apie AAP dalių pakeitimą atsarginėmis ir jų naudojimo ribas.

1.4. d) apsaugos laipsnį esant įvairiems pavojaus lygiams ir atitinkamas naudojimo ribas;

Instrukcijose turi būti gamintojo nurodyta AAP apsaugos rūšis ir lygis pagal pavojų, nuo kurio apsaugoti ji skirta, ir atitinkamai naudojimo ribos, kurios paprastai išreiškiamos nurodant:- pavojaus pobūdį;- pavojaus apibūdinimo parametrus (temperatūra, spaudimas, akustinis lygis, chemikalų sąrašas ir kt.);- sąlyčio su pavojumi trukmės apribojimai.

Tokius pavojaus lygius kartais būna sudėtinga iš anksto numatyti. Tokiais atvejais turi būti pateiktos nuorodos į bandymų sąlygas, kuriomis tokio tipo AAP buvo išbandyta.

1.4. e) nustatytą AAP ar tam tikrų jų dalių moralinio susidėvėjimo terminą arba nusidėvėjimo laikotarpį; Moralinio susidėvėjimo terminas nurodo, kada AAP nebetinka naudoti pagal paskirtį dėl pasikeitusių apsaugos savybių arba dėl funkcionalumo netekimo, todėl turi būti išmesta arba suremontuota. Toks moralinio susidėvėjimo terminas siejamas su AAP galiojimo terminu, arba su jos naudingo veikimo trukme, naudojimo trukme, ar senėjimu, ar kitomis aplinkybėmis, kurios gali įtakoti AAP veikimą.

Gamintojas turi pateikti būtiną informaciją, kad naudotojas galėtų nustatyti tinkamą APP susidėvėjimo trukmę. Tačiau gamintojas neprivalo pažymėti priemonės pagaminimo datos ant paties gaminio ar pridedamoje naudojimo instrukcijoje.

54

Tai gali būti nurodyta atitinkamoje informacijoje apie tai, kaip nustatyti, kad priemonės veikimo laikas pasibaigė, nustatyti ribojančią naudojimo datą ar maksimalų naudojimo laiką.

AAP tinkamumo naudoti laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laikymas, naudojimas, valymas, patikrinimas bei priežiūra, kurių gamintojas negali kontroliuoti. Gamintojas turi pateikti naudingą informaciją taip, kad naudotojas galėtų pats nustatyti tinkamą laiko trukmę. Gali kilti klausimas dėl atitinkamų savybių keitimosi (pavyzdžiui, padidėjęs kvėpavimo pasipriešinimas apsunkina priemonės naudojimą, arba pakitę kiti aspektai ir/arba jų visuma (pvz., susibraižęs ar įskilęs okuliaras). Informacija gali būti pateikiama ir apie medžiagų senėjimą. Pavyzdžiui, įtrūkimai ar spalvos išblukimas kai kurių termoplastinių saugos šalmų paviršiuje gali būti objektyviu senėjimo ženklu.

1.4. f) tinkamą gabenti pakuotę;

Tai siejama su pakuočių tinkamų transportuoti aprašymu, pavyzdžiui, originali pakuotė, sandari pakuotė, ir kt., kad transportavimo metu AAP išlaikytų saugos ir tinkamumo naudoti savybes. Sąvoka „transportuoti“ reiškia ne tik priemonių transportavimą iš jų gamybos vietos į kitas jų pristatymo vietas, bet ir tokių AAP apsaugą transportuojant į kitą vietą, kai jomis nebesinaudojama.

1.4. g) kiekvieno žymens reikšmę (žr. 2.12).

Reikalavimas nurodytas 2.12 punkte yra siejamas su ženklais, kuriais žymimos AAP, tiesiogiai ar netiesiogiai reiškiančiais nuorodas į naudotojo sveikatą ar saugą. Yra ir daugiau direktyvos nuostatų reglamentuojančių AAP žymėjimą atitinkamos reikšmės ženklais, pvz., 2.4 (dėl AAP, kurios gali pasenti), 3.5 (dėl klausos apsaugos priemonių), 3.9 (dėl akių apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės), 3.10 (dėl kvėpavimo takų apsaugos priemonių).

Šalia privalomų ženklų, kuriais žymimos AAP, gali būti kitų ženklų ar piktogramų, t.y. nustatytų standartuose, teikiančių naudingą informacija AAP naudojimo vietoje ir jos veikimo lygį. Naudojimo instrukcijose visi ženklai turi būti aiškiai apibūdinti, kad neklaidintų naudotojų išskiriant privalomo žymėjimo (CE žymėjimo) reikalavimus.

1.4. h) jei taikomos, turi būti nurodytos direktyvos remiantis 5 straipsnio 6 dalyje b) punkte

nustatyta tvarka;

Šis reikalavimas teikia nuorodą į straipsnį dėl direktyvų taikymo, pagal kurias numatytas CE žymėjimas, o čia pateikiamos nuorodos yra siejamos tik su „Naujojo požiūrio“ direktyvomis, kurios taikomos AAP.

Gamintoje pateiktoje informacijoje turi būti nurodytos direktyvos, kurias gamintojas nusprendė taikyti.

1.4. i) Notifikuotos įstaigos, dalyvaujančios AAP projektavimo etape, pavadinimas, adresas ir

identifikacijos numeris.

55

Projektavimo etapas apima visas AAP projektavimo ir gamybos operacijas, kurioms taikomas EB tipo tyrimas. Šis reikalavimas siejamas tik su II ir III kategorijos AAP.

Notifikuotos įstaigos dalyvavimas AAP projektavimo etape (įstaiga, kuri vykdo EB tipo tyrimą) neatleidžia gamintojo nuo jo įsipareigojimų nurodytų šios direktyvos straipsniuose.

Šios pastabos turi būti tikslios ir išsamios, parengtos bent paskirties valstybių narių oficialia kalba

(oficialiomis kalbomis).

Gamintojo pareiga parengti originalią naudojimo instrukcijos versiją ir pateikti patvirtintas instrukcijų versijas tų valstybių narių kalbomis, kuriose planuojama pateikti AAP rinkai. Atliekant EB tipo tyrimus notifikuota įstaiga paprastai tikrina viena kalba parengtą instrukciją. Gamintojo pareiga užtikrinti instrukcijų teisingumą kitomis kalbomis.

Šis dokumentas turi būti parengtas tų valstybių narių kalbomis, kuriose ketinama prekiauti gaminiu, o vertimus organizuoja gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs Bendrijoje savo atsakomybe, ir būtinai nurodydamas savo adresą.

Informacija apie gaminį yra vienas svarbiausių elementų, todėl ji turi būti aiški, glausta, suprantama ir pateikianti tinkamą informaciją galutiniam naudotojui. Būtina atsižvelgti į tai, kad gamintojo pateikiama informacija bus laikoma efektyvi, jei ji bus suprantama ir tinkamai naudojama. Kadangi gamintojo pateikta informacija yra esminė vartotojams renkantis gaminį, ji taip pat yra ir viena iš priemonių stiprinant galutinių naudotojų sveikatą ir saugą. Aukštos kokybės informacija sumažina pavojų neteisingai pasirenkant ir/arba naudojant priemones. Kuo geresnė informacijos kokybė, tuo lengviau teisingai pasirinkti reikiamą AAP ir teisingai ją naudoti.

Be to, CEN parengė vadovą apie gamintojo pateikiamą informaciją, kurį galima rasti šiuo adresu: http://www.cen.eu/cenorm/workarea/sectorfora/personal+protective+equipment/guide.pdf

56

PAPILDOMI REIKALAVIMAI BENDRI KELIOMS AAP RŪŠIMS IR TIPAMS

2.1. AAP, turinčios reguliavimo sistemas

Jeigu AAP turi reguliavimo sistemas, jos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis neišsiderintų naudotojui to nejaučiant.

Gamintojas privalo užtikrinti tinkamą AAP konstrukciją, kad reguliavimo sistemos netyčia nesutrikdytų ir nesumažintų numatytos AAP apsaugos. Pavyzdžiui, nustatytas diržo ilgis visam kūnui skirtame saugos diržų komplekte turi išlikti nepakitęs keičiantis diržų ir sagčių įtempimui.

Jei yra papildoma įranga, tai ši sąlyga taip pat taikoma, pavyzdžiui, kai ji nepasiekiama atliekant užduotį, arba jeigu pasiekiama, tai sistemą reikia atrakinti, t.y. tuo pačiu metu reikia savarankiškai atlikti du skirtingus judesius.

2.2. AAP, uždengiančios saugotinas kūno dalis

Tiek, kiek įmanoma, uždengiančios saugotinas kūno dalis AAP turi būti gerai vėdinamos, kad sumažintų prakaitavimą jas naudojant; jeigu negali būti vėdinamos, jose turėtų būti prakaitą sugeriančių priemonių.

Pagrindinis būdas kūno tinkamai temperatūrai palaikyti yra prakaitavimas. Suprantama, kad AAP atitinkamai veikia sąlygas įtakojančias šį naudotojo fiziologinį reiškinį.

Todėl AAP turi būti suprojektuota taip, kad susidarytų atitinkamas ventiliacijos lygis, atsižvelgiant į numatytus veiksmus ir naudojimo sąlygas, arba gamintojas turi naudoti orui pralaidžias medžiagas. Siekiant padidinti patogumą, pavyzdžiui, kai reikia apsaugoti nuo toksiškos aplinkos ir AAP šiuo atveju turi būti hermetiška, tai akivaizdu jog turi būti pasirenkamos prakaitą sugeriančios medžiagos.

Tais atvejais, kai taikomi PSSR, gamintojo pateiktoje informacijoje turi būti nurodytas būtinas AAP ventiliacijos lygis, jei AAP tiekiama su oro ventiliacija. Naudinga informacija dėl AAP priežiūros taip pat turi būti pateikiama, nurodant valymo ir džiovinimo procedūras pasinaudojus priemone.

Tokios informacijos turėtų pakakti darbdaviui nustatant didžiausią fiziologiškai priimtiną AAP naudojimo trukmę laikantis direktyvos 89/656/EEB nuostatų.

Sprendimai nurodyti direktyvos tekste turėtų būti vertinami kaip pavyzdžiai. Gali būti ir kitų sprendimų atitinkančių pagrindinius reikalavimus dėl kūno šilumos pusiausvyros palaikymo.

2.3. Veido, akių ir kvėpavimo takų AAP

Kiekvieno veido, akių ir kvėpavimo takų AAP naudotojo regėjimo laukas ar matomumas turi būti minimaliai ribotas.

Šių AAP rūšių optinės sistemos neutralumas turi atitikti naudotojo dirbamo kruopštaus darbo

57

pobūdį ir (arba) jo trukmės reikalavimus.

Prireikus jos turi būti apdorojamos arba aprūpinamos priemonėmis, neleidžiančiomis kauptis drėgmei.

AAP modeliai, skirti naudotojams, kuriems reikia koreguoti regą, turi būti pritaikyti naudoti su akiniais ar kontaktiniais lęšiais.

Bet kokie naudotojo natūralaus matymo lauko apribojimai turi būti sumažinti iki minimumo siekiant sumažinti pavojų ir nepatogumą dirbant ar orientuojantis aplinkoje.

Siekiant užtikrinti AAP naudotojo patogumą, kuriam nereikia regos koregavimo, apsauginiai okuliarai neturėtų bloginti jo regėjimo ir būti optiškai neutralūs su atitinkamai mažiausia įmanoma laužiančia galia. Mažos laužiančios galios apsauginiai okuliarai rekomenduojami nuolat dirbant kruopštų ir tikslų darbą, o kiti skirti naudoti su pertraukomis ar labai trumpai.

Lęšiai su "priešrūkine" danga turi būti suprojektuoti taip, kad ši jų savybė neleistų kauptis drėgmei visomis numatytomis naudoti AAP sąlygomis. Tokiu atveju informacija apie tai turi būti pateikiama naudojimo instrukcijoje nurodant, kaip reikia valyti priešrūkinius lęšius nepažeidžiant dangos.

Drėgmę sulaikančios priemonės įmontuotos į AAP ir skirtos apsaugoti nuo aprasojimo, neturi sumažinti numatyto AAP apsaugos lygio (t.y. ventiliacinės angos apsauginiuose užtamsintuose akiniuose).

Esant integruotai oro ventiliacijai, oro srautas negali sukelti neigiamo poveikio sveikatai ar trukdyti (triukšmas, nepatogus skersvėjis, ir kt.).

Jei AAP numatyta dėvėti virš korekcinių akinių, gamintojas turi atsižvelgti į įprastinius akinių dydžius ir atitinkami nustatyti AAP dydį.

Gamintojui pravartu būtų žinoti, kad, jei įmanoma, patartina integruoti optinę korekciją į AAP okuliarus arba pateikti tinkamą pritvirtinimą prie korekcinių akinių.

2.4. Senėjimo įtaka AAP

Jeigu žinoma, kad numatytas naujų AAP veikimas gali ženkliai priklausyti nuo jų senėjimo, pagaminimo data ir (arba), jeigu įmanoma, tinkamumo naudoti data ant visų rinkai pateikiamų AAP ir keičiamų dalių turi būti nenuplaunamais dažais pažymėta taip, kad nebūtų neteisingai aiškinama; ši informacija taip pat nenuplaunamai turi būti užrašyta ant pakuočių.

Jeigu gamintojas negali prisiimti įsipareigojimų dėl AAP naudojimo laiko, savo pažymoje jis turi pateikti visą reikalingą informaciją, kad pirkėjas ar naudotojas teisingai nustatytų galiojimo pabaigos datą, atsižvelgdamas į modelio kokybę ir saugojimo, naudojimo, valymo, aptarnavimo bei priežiūros sąlygas.

Jeigu AAP veikimas gali staiga pablogėti dėl senėjimo, kuris atsiranda gamintojui rekomendavus jas reguliariai valyti, gamintojas privalo, jeigu įmanoma, visas rinkai pateikiamas AAP pažymėti

58

žyma, nurodančia, kiek kartų daugiausia gaminį galima valyti, kol reikės jį patikrinti arba kol jis taps nebetinkamas; to nepadaręs, gamintojas šią informaciją privalo pateikti prie gaminio pridedamoje instrukcijoje. Senėjimo veiksniai įtakojantys AAP veikimą į kuriuos būtina atsižvelgti yra laikas, aplinka ir naudojimas. Gamintojas vertindamas AAP senėjimo poveikį techninėse sąlygose privalo nurodyti aplinkos sąlygas ir numatytą AAP naudojimą atsižvelgiant į sąlygas. Manoma, kad AAP tinkamumo naudoti pasibaigimo data sutampa su sumažėjusiu dėl senėjimo apsauginiu priemonės poveikiu ir nebesuteikia tinkamos apsaugos nuo pavojaus.

Gamintojas privalo užtikrinti, kad AAP savybės dėl laikymo žymiai nepasikeis.

AAP naudojimo trukmė sutampantis su nurodyta galiojimo pasibaigimo data priklauso nuo AAP naudojimo sąlygų ar keičiamų dalių. Galiojimo laikas gali būti nurodytas laiko atžvilgiu arba skaičiumi nurodančiu, kiek kartų priemonė gali būti naudojama. Suprantama, kad gamintojas negali kontroliuoti šių sąlygų. Todėl gamintojas turi padėti naudotojui nustatyti tą momentą, kai priemonė tampa nebetinkama naudoti ir ją reikia išmesti, pateikdamas visą reikiamą informaciją apie numatytas naudojimo sąlygas, o t.p. ir kitus veiksnius įtakojančius priemonės galiojimo laiką (laikymą, valymą, priežiūrą ir kt., žr. 1.4 punktą).

Tuo atveju, kai nurodytas valymo procesas gali greitai ir ženkliai pabloginti AAP veikimą, turi būti nurodytas didžiausias leistinų valymo ciklų skaičius.

Pavyzdžiui: Tam tikri apsauginiai drabužiai yra su apdaila, kuri gali atlaikyti tik keletą skalbimų, tačiau

pagal gamintojo instrukcijas gali būti restauruota – tokiu atveju didžiausias nurodytas skaičius reiškia valymo ciklų skaičių tarp apdailos restauravimų ar didžiausią pakartotinų apdorojimų skaičių.

Tam tikrų medžiagų naudojamų apsauginiuose drabužiuose negalima valyti. Tokiu atveju gaminys turi būti pažymėtas nurodant, kad jis skirtas tik vienkartiniam naudojimui.

2.5. AAP, kurios naudojamos gali užstrigti

Jeigu yra didelė tikimybė, kad numatytomis naudojimo sąlygomis AAP gali įstrigti judantis daiktas, ir dėl ko kiltų pavojus jos naudotojui, AAP turi turėti tam tikrą atsparumo ribą, kurią peržengus jos sudedamoji dalis sulūš, ir taip bus išvengta pavojaus.

AAP konstrukcija neturi kelti jokio pavojaus įstrigti ar būti įtrauktai. Jeigu išlieka įtraukimo pavojus, AAP turi būti suprojektuota taip, kad tokia detalė turėtų tinkamą pasipriešinimo būdą sulūžtant ar nutrūkstant, tokiu būdu išvengiant sužalojimo pavojaus dėl AAP įtraukimo. Ši riba priklauso nuo APP detalių savybių ir jų surinkimo būdo. AAP turi būti suprojektuota atsižvelgiant į tų kūno dalių savybes, kurios gali būti sužalotos, ir į galimą tokio sužalojimo sunkumą bei žalą sveikatai. Pavyzdžiui, šalmų skirtų mažiems vaikams dirželiai turi būti savaime atsileidžiantys siekiant išvengti pasmaugimo, jei šalmas pritvirtinamas žaidžiant.

Pavojaus galima išvengti laikantis modeliavimo reikalavimų: t.y. reikalavimai drabužiams, kad būtų kuo mažesnė tikimybė, jog AAP galėtų būti judančio objekto įtraukta.

59

Kai kuriais atvejais sunku patvirtinti tokį reikalavimą. Tokiais atvejais gamintojo pateikiama informacija turi aiškiai perspėti AAP naudotojus dėl tokio pavojaus.

2.6. AAP, naudojamos sprogioje aplinkoje

AAP, skirtos naudoti sprogioje aplinkoje, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad netaptų elektros lauko, elektrostatinės iškrovos ar smūgio sukeltu kibirkšties šaltiniu, nuo kurio aplinkoje esantis sprogusis mišinys užsidegtų.

AAP skirtos naudoti sprogioje aplinkoje: turi turėti antistatines savybes išliekančias visą numatytą AAP galiojimo laiką tinkamai jas

naudojant ir prižiūrint pagal gamintojo nurodytas instrukcijas; turi būti pagamintos iš medžiagų, kurios turimomis žiniomis negali sukelti kibirkšties, pvz.,

nuo smūgio; griežtai vengti naudoti AAP elementus galinčius sprogioje aplinkoje sukelti kibirkštis dėl

smūgio ar trinties; nenaudoti neapsaugotų (atvirų) elektrinių elementų ar dalių, kurios neatitinka (jei taikoma)

1994 m. kovo 23 d. direktyvos 94/9/EB nuostatų dėl valstybių narių teisės aktų suderinimo pagal „ATEX“ reikalavimus dėl įrenginių ir apsaugos sistemų skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje;

naudojimo instrukcijose pateikti pakankamai aiškų perspėjimą; atsižvelgti į kitus susijusius veiksnius numatytoje naudojimo aplinkoje.

2.7. AAP, skirtos naudoti avarijos atveju arba greitai užsidėti ir (arba) nusiimti

Šių rūšių AAP turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad joms užsidėti ir paruošti naudoti ir (arba) nusiimti būtų sugaištama kuo mažiau laiko.

Naudotojas privalo žinoti, kaip greitai ir lengvai panaudoti bet kurią vientisą sistemą, leidžiančią teisingai nustatyti padėtį ant naudotojo arba nuimti nuo jo.

AAP, skirtų avariniams atvejams, užsidėjimo ir nusiėmimo lengvumas ir paprastumas turi būti kaip galima geriau pritaikytas atsižvelgiant į numanomas avarines situacijas ir užduoties vykdymo trukmę. Patikrinti tokiai priemonei užsidėti ir nusiimti reikalingą laiką galima tik atlikus bandymus su kontroliniais subjektais realiai sumodeliuotose situacijose.

Kai kuriais atvejais svarbu sugebėti greit nusiimti AAP siekiant išvengti ar sumažinti smarkų sužalojimą: pvz., kai netyčia į AAP patenka karštos ar šaltos dalelės ar skysčiai.

Naudojimo instrukcijose turi būti pateikta informacija apie tai, kaip greit apsivilkti/užsidėti ar nusivilkti/nusiimti AAP, ir patarimai, kaip tinkamai apmokyti naudotojus.

2.8. AAP, naudojamos ypač pavojingomis sąlygomis

60

Informacijoje, kurią gamintojas prideda prie AAP, naudojamų ypač pavojingomis sąlygomis, nurodytomis 8 straipsnio 4 dalies a punkte, itin svarbu pateikti duomenis išimtinai kompetentingiems, kvalifikuotiems asmenims, galintiems paaiškinti juos ir užtikrinti, kad asmenys, kuriems AAP skirtos, taip pat naudosis šia informacija.

Jie taip pat turi aprašyti, ką AAP dėvintis naudotojas turi daryti, kad jos būtų teisingai reguliuojamos ir teisingai veiktų.

Jeigu AAP turi signalinį pavojaus įtaisą, kuris pradeda veikti, kai įprastinis reikiamas apsaugos lygmuo neužtikrinamas, įtaisas turi būti suprojektuotas ir įtaisytas taip, kad naudotojas suprastų, kada AAP nebeužtikrina jo saugumo.

AAP skirtos šios rūšies užduotims patenka į III kategorijos klasifikaciją.

Jei gamintojas mano, kad AAP gali naudoti tik apmokyti asmenys, turi būti pateikiama tokia papildoma informacija:

nurodymai dėl naudotojų „instruktorių“ rengimo; paaiškinimai, kaip teisingai užsidėti ir sureguliuoti AAP, padidinant jos efektyvumą; ir kaip teisingai patikrinti AAP veiksmingumą (pvz., sudėtį ir patikrinimų periodiškumą).

Jei AAP turi integruotą signalinį perspėjamąjį įrenginį, tai jis turi būti suprojektuotas taip, kad išliktų veiksmingas (pvz., būtų matomas ir/arba girdimas) visomis numatytomis naudojimo sąlygomis nepriklausomai nuo pasikeitusių aplinkos veiksnių (pvz., karščio, šalčio, drėgmės, elektromagnetinės spinduliuotės, smūgių ir kt). Toks signalinis prietaisas gali, be kitų susijusių veiksnių, reaguoti į:

garso aplinką; klausos apsaugos priemonių dėvėjimą (žiūr. 3.5 punkto reikalavimą); aplinkos apšvietimą; spalvotų optinių filtrų nuo spinduliuotės naudojimą.

Jeigu gamintojo nuomone, reikiamo lygio apsaugos negalima užtikrinti netgi naudojant signalinį perspėjimo įrenginį, naudojimo instrukcijose turi būti pateikiamas tinkamas perspėjimas apie tai, pvz., pridedant informaciją apie tai, kokioje aplinkoje AAP nerekomenduojama naudoti.

2.9. AAP su dalimis, kurias naudotojas gali reguliuoti ar nuimti

Visos AAP dalys, kurias naudotojas gali reguliuoti ar nuimti, kad pakeistų, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų lengvai reguliuojamos, tvirtinamos ir nuimamos nenaudojant įrankių.

Gamintojo pateikiamose naudojimo instrukcijose turi būti aiškiai išdėstyta, ką naudotojas gali pats reguliuoti ar pakeisti nenaudodamas įrankių (pvz., pakeisti filtrus įprastinio siūlo pagalba kvėpavimo takų apsaugos aparate) ir ką gali daryti tik kompetentingi specialistai (pvz., įtraukiamų kritimo stabdymo mechanizmų priežiūra). Pirmuoju atveju naudojimo instrukcijoje turi būti nurodyta saugiai ir lengvai atliekama tokio reguliavimo ar keitimo eiga, nenaudojant įrankių.

61

Reguliavimas nenaudojant įrankių turi būti atliekamas saugioje vietoje. Pvz., neturi būti galimybės pilnai uždaryti oro srautą pastovios srovės vožtuvu suspausto oro kvėpavimo aparatuose.

2.10. AAP, sujungiančios su kitu, išoriniu papildomu įrenginiu

Jeigu AAP turi sistemą, leidžiančią sujungti jas su kitu, papildomu įrenginiu, jungiamasis mechanizmas turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad jį būtų galima įrengti tik ant atitinkamo įrenginio. AAP konstrukcija turi kiek įmanoma apsaugoti nuo neteisingo prijungimo. Gamintojo pateikiama informacija turi nurodyti, kaip užtikrinti saugų prijungimą ir, kur reikia, atitinkamai perspėti, kad prijungimas neteisingas.

Jei AAP suprojektuota taip, kad gali jungti kelis prietaisus, pvz., pritaikant juos įvairioms naudojimo sąlygoms, gamintojo pateiktoje informacijoje turi būti nurodytas išsamus sąrašas tokių prietaisų su nuorodomis, kaip juos teisingai naudoti.

Pavyzdžiui, jei AAP turi būti jungiama su kvėpavimo dujų mišinio tiekimo prietaisu, tai jungiamoji dalis turi būti sukurta taip, kad jos negalima būtų prijungti prie ne kvėpavimui skirtų dujų tiekimo įrenginio, tokio kaip azoto grandinė.

2.11. AAP, turinčios skysčių cirkuliavimo sistemą

Jeigu AAP turi skysčių cirkuliavimo sistemą, ši privalo būti taip parinkta, suprojektuota ir įmontuota, kad skystis prie saugomos kūno dalies nepriklausomai nuo naudotojo judesių ar kūno padėties numatytomis naudojimo sąlygomis tinkamai cirkuliuotų.

Dažniausiai tokios sistemos naudojamos karštoje ar šaltoje aplinkoje arba kai naudotojas turi būti visiškai izoliuotas nuo užterštos aplinkos ir reikia palaikyti kūno temperatūrą leistinose ribose.

Sistemose naudojami vamzdeliai turi būti pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams dėl spaudimo. Cirkuliavimo sistemos efektyvumas turi būti numatytas atsižvelgiant aplinkos sąlygas ir naudotojo medžiagų apykaitą, kad būtų užtikrintas šiluminis komfortas naudotojui arba apsaugotų jį nuo per didelio šiluminio krūvio.

2.12. AAP su vienu ar daugiau identifikavimo ar atpažinimo žymenų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sveikata ir sauga

Pageidautina, kad ant tokių tipų ar rūšių AAP identifikavimo ar atpažinimo žymenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su sveikata ir sauga, būtų suderintų piktogramų ar ideogramų pavidalo ir išliktų gerai įskaitomi visą numatytą AAP naudojimo laiką. Be to, šie ženklai privalo būti labai detalūs, tikslūs ir aiškūs, kad nebūtų klaidingai aiškinami; ypač svarbu, kad jei tokiuose ženkluose yra žodžių ar sakinių, jie būtų užrašyti valstybės narės, kurioje toks įrenginys bus naudojamas, oficialia kalba (oficialiomis kalbomis).

Jeigu AAP (arba AAP dalis) yra tokia maža, kad ant jos visi ženklai ar dalis reikalingų ženklų netelpa, svarbi informacija turi būti nurodyta ant pakuotės ir gamintojo instrukcijose.

62

Tokie ženklai neturi būti klaidinantys nurodant, pvz., pavojų ar AAP kategoriją. Gamintojo pateiktoje informacijoje turi būti nurodyta tiksli piktogramos reikšmė (žr. reikalavimą 1.4 g). Ženklai turi išlikti įskaitomi visą numatytą gaminio naudojimo laiką, t.y. AAP žymėjimas ant gaminio negali būti lengvai pašalinamas ir/arba sugadinamas, pvz., braižant, valant ar nuo saulės.

Tokie ženklai laikomi tinkamais, jei jie yra užbaigti, tikslūs ir suprantami, kitaip sakant, jei jie yra galutinio naudotojo teisingai suvokiami, suprantami ir išlieka.

Dėl suderintų piktogramų ar idiogramų naudojimo gamintojas gali remtis ISO 7000 „Ant įrenginių vartojami grafiniai simboliai. Rodyklė ir mnemoninė lentelė“

2.13. AAP – drabužiai, vizualiai įspėjantys apie naudotojo buvimą

AAP – drabužiai, skirti dėvėti numatytomis naudojimo sąlygomis, kai apie naudotojo buvimą turi būti įspėjama vizualiai ir individualiai, privalo turėti vieną (ar daugiau) sumaniai įtaisytą priemonę ar įtaisą, tiesiogiai skleidžiantį ar atspindintį atitinkamo intensyvumo šviesą ir pasižymintį fotometrinėmis bei spalvinėmis savybėmis.

Šio reikalavimo tikslas yra, kad tokios AAP naudotojas būtų matomas, ypač judėdamas tose vietose, kur vyksta automobilių ir kitų transporto priemonių eismas, o ypač, kai prastas apšvietimas. Šio reikalavimo laikymasis leidžia vairuotojams lengviau atpažinti tokių AAP naudotojus, tačiau neapsaugo jų nuo susidūrimo pavojaus. Tiesioginio signalizavimo forma arba atspindinčių medžiagų naudojimas daro AAP lengviau pastebimą ir padeda vairuotojams atpažinti pėsčiąjį bei atskirti jį nuo nejudančio objekto. Signalizavimo prietaisai ar medžiagos turi būti tose drabužių vietose, kad numatytomis naudojimo sąlygomis pagal AAP paskirtį, signalizuojantys paviršiai nebūtų užstoti/uždengti.

2.14. AAP, saugančios nuo keleto pavojų

Visos AAP, saugančios naudotoją nuo keleto vienu metu galinčių kilti pavojų, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad, svarbiausia, tenkintų pagrindinius reikalavimus, keliamus, kad būtų apsisaugota nuo visų tų pavojų (žr. 3).

Visą veidą dengiantis kvėpavimo takų apsaugos aparatas apsaugo tuo pačiu metu nuo kenksmingų teršalų įkvėpimo ir saugo veidą bei akis nuo chemikalų purslų. Tačiau toks prietaisas neturi nepagrįstai riboti matymo lauko arba optinė okuliaro kokybė turi neiškraipyti vaizdo.

Kai kurios apsauginių drabužių rūšys saugo tuo pačiu metu nuo kelių pavojų. Pvz., suvirintojų apsauginė apranga dirbant lauko sąlygomis transporto eismo aplinkoje, tamsoje ir šaltyje turi apsaugoti jos dėvėtoją nuo suvirinimo žiežirbų, daryti jį matomą ir saugoti nuo aplinkos ir kt. veiksnių.

63

3. PAPILDOMI REIKALAVIMAI, KELIAMI, KAD BŪTŲ APSISAUGOTA NUO KONKRETAUS PAVOJAUS

3.1. Apsauga nuo mechaninio poveikio

3.1.1. Smūgis nukritus ar išmetus daiktus ir kūno dalimis susidūrus su kliūtimi

AAP, apsaugančios nuo tokio pobūdžio pavojaus, kad būtų išvengta sužalojimo, ypač tuomet, kai saugoma kūno dalis gali būti suspausta arba patirti smūgį, privalo būti pakankamai atspari smūgiams, bent jau tokio smarkumo, kurį viršijus sulaikančio įrenginio pernelyg dideli matmenys arba masė neleistų efektyviai naudoti AAP numatytą naudojimo laiką.

Smūgio toleravimo kriterijai buvo nustatyti atskiroms kūno dalims remiantis duomenimis apie įvairius nelaimingus atsitikimus ir nukentėjusius asmenis.

Smūgio poveikis yra susijęs ne tik su jo jėgos stiprumu, bet ir su kitais parametrais, tokiais kaip smūgio kryptis. AAP projektavimo metu būtina atsižvelgti į optimalaus lygio apsaugos sukūrimo principą.

3.1.2. Kritimai ir griuvimai

3.1.2.1 Apsauga nuo griuvimų paslydus

Saugančio nuo slydimo apavo padai turi būti sumodeliuoti, pagaminti ar pritaisyti su papildomais elementais taip, kad priklausomai nuo paviršiaus pobūdžio arba struktūros užtikrintų reikiamą sukibimą paspaudus ir trinantis.

Egzistuoja keletas veiksnių sukeliančių pavojų paslysti. Vienas svarbiausių paslydimą įtakojančių veiksnių yra avalynės pado trintis. Pado trintis į vaikščiojimo paviršių turi atitikti tinkamą trinties reikšmių diapazoną. Būtina atsižvelgti į tai, kad vaikščiojimo paviršiaus savybės atitiktų numatytas AAP naudojimo sąlygas. Iš tam tikrų medžiagų pagaminti padai taip pat gali skirtingai reaguoti į temperatūrą ir skirtingai nusidėvėti ar suplyšti laikui bėgant. Kai kurioms naudojimo situacijoms labai sunku pagaminti tinkamos trinties avalynę.

Avalynei skirtai nuolat dėvėti ant labai slidaus ledo paviršiaus gamintojas gali naudoti spyglius ar panašius prie pado pritvirtintus elementus. Gamintojas gali sukurti specialias keičiamas AAP, kurias galima lengvai, tvirtai ir saugiai pritvirtinti prie avalynės.

3.1.2.2. Apsauga nuo kritimo iš aukščio

AAP, saugančios nuo kritimo iš aukščio ar jo padarinių, privalo turėti standžiai įtvirtintus kūną apjuosiančius diržus ir tvirtiklius. Jos turi būti suprojektuotas taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis naudotojo vertikalaus kritimo galimybė būtų kuo mažiausia ir jis nesusidurtų su kliūtimis, o smūgio jėga nepasiektų tokio kritinio dydžio, kad naudotojas galėtų susižeisti arba,

64

plyšus ar trūkus kuriai nors AAP daliai, nukristi.

Priemonė taip pat turėtų užtikrinti, kad po stabdymo naudotojas išliktų tinkamoje padėtyje ir reikalui esant galėtų laukti pagalbos.

Gamintojo instrukcijoje privalo būti visa svarbi informacija apie:

- tvirtinimo vietos charakteristikas ir mažiausią atstumą, koks gali būti tarp naudotojo ir atitinkamo paviršiaus,

- teisingą diržų užsegimo ant kūno būdą ir standų įtvirtinimą.

AAP skirta apsaugoti nuo kritimo iš aukščio turi būti suprojektuota taip, kad: naudotojas būtų apsaugotas nuo patekimo į pavojingą zoną, kur gresia pavojus nukristi

(sulaikanti įranga); arba, jei nėra galimybės išvengti kritimo pavojaus, AAP turi apsaugoti nuo susidūrimo su

kliūtimis ar grindimis bei sumažinti susižalojimo pavojų išsklaidant kinetinę energiją iki nepavojingo naudotojui lygio, pvz., nukreipiant jėgas į stipriąsias kūno vietas ar panaudojus smūgius amortizuojančius prietaisus.

Gamintojas privalo išvardinti visus komponentus, kuriuos galima naudoti kartu saugos diržų sistemose ir kaip juos tinkamai sumontuoti.

Visi saugos diržų sistemos ir jos surinkimo elementai turi atitikti direktyvos reikalavimus. Gamintojas privalo nurodyti detales, kurios sistemoje gali būti naudojamos kartu ir kaip jas tinkamai surinkti.

Priemonės konstrukcija turi būti tokia, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs asmuo galėtų laukti pagalbos patogioje padėtyje nepatirdamas pernelyg didelio kenksmingo poveikio.

3.1.3. Mechaninė vibracija

AAP, saugančios nuo mechaninės vibracijos poveikio, turi užtikrinti pakankamą žalingo vibracijos poveikio kurioms nors kūno dalims slopinimą.

Pagreitinimų, kuriuos naudotojas patiria per tokias vibracijas, poveikis jokiu būdu negali viršyti ribinių dydžių, rekomenduojamų atsižvelgus į numatytą didžiausią kenksmingą poveikį kuriai nors kūno daliai kasdien.

Direktyvos 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams nuostatos numato reikalavimus vibracijos keliamai rizikai sumažinti ar jos išvengti. AAP skirta vibracijai slopinti gali būti sunki dėvėti, todėl direktyva rekomenduoja kitas prevencines priemones. Viena šios direktyvos rekomendacijų skirta tinkamai aprangai, kuri gali sumažinti mechaninės vibracijos keliamą poveikį darbuotojams dirbantiems šaltoje ir drėgnoje aplinkoje.

65

AAP nuo vibracijos efektyvumą reikia įvertinti atsižvelgiant į keliamą riziką ir leistinus dydžius nurodytus šioje direktyvoje.

3.2. Kūno dalies apsauga nuo (statinės) apkrovos

AAP, saugančios kūno dalį nuo (statinės) apkrovos, turi taip sumažinti jos poveikį, kad būtų išvengta rimto sužeidimo ar lėtinės ligos.

3.3. Apsauga nuo fizinio sužeidimo (nutrynimo, įdūrimo, įpjovimo, įdrėskimo)

AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, saugančios visą kūną ar jo dalis nuo tokių išorinių mechaniniu būdu padaromų sužeidimų, kaip nutrynimo, įdūrimo, įpjovimo ar įdrėskimo, turi būti parenkamos, projektuojamos ir įkomponuojamos taip, kad užtikrintų, jog numatytomis naudojimo sąlygomis tokių rūšių AAP bus pakankamai atsparios trinčiai, pradūrimui ir prakirtimui (žr. taip pat 3.1).

Kalbant apie „mechanizmus“ reikėtų galvoti ir apie „mechaninius veiksmus“. Todėl šis reikalavimas yra taikomas visiems sužalojimams nepriklausomai nuo jų kilmės.

Šis reikalavimas siejamas su realiu pavojumi tam tikromis sąlygomis, kuriomis AAP yra skirta naudoti ir užtikrinti fizinį naudotojo saugumą.

Atsparumas dilimui, pradūrimui ir įpjovimui yra svarbios daugumos AAP savybės, nes tokie pavojai gresia atliekant daugumą darbų. Dažniausiai jie kyla dėl:

- dilimo: sąlyčio su šlifuojamu paviršiumi, smėlio srove;- pradūrimo: sąlyčio su aštriais objektais; - įpjovimo: sąlyčio su aštriais ir dantytais kampais;

3.4. Apsauga nuo skendimo (gelbėjimo liemenės, gelbėjimo diržai ir gelbėjimo kostiumai)

AAP, saugančios nuo skendimo, turi užtikrinti kuo greičiausią iškilimą į paviršių, nesukeldamos pavojaus nuvargusio ar praradusio sąmonę naudotojo sveikatai, jei jis įkrinta į skystąją terpę, ir laikyti jį plūduriuojantį taip, kad laukdamas pagalbos galėtų kvėpuoti.

AAP gali visiškai ar iš dalies plūduriuoti arba jas turi būti įmanoma rankomis, automatiniu įtaisu pripildyti dujų arba pripūsti oro burna.

Numatytomis naudojimo sąlygomis:

- AAP, tinkamai veikdamos, turi būti atsparios smūgiams su skystąja terpe ir būdingiems tai terpei aplinkos veiksniams,

- pripučiamosios AAP turi būti greitai ir iki galo pripučiamos.

Jeigu konkrečiomis numatytomis naudojimo sąlygomis yra reikalinga, tam tikrų tipų AAP turi

66

būti nustatyti vienas ar keletas papildomų reikalavimų:

- prie jų turi būti visi antroje pastraipoje paminėti pripūtimo prietaisai ir (arba) šviesos ar garso signalinis įtaisas,

- prie jų turi būti įtaisas kūnui prikabinti ir pritvirtinti, kad naudotoją būtų galima iškelti iš skystosios terpės,

- jos turi būti tinkamos kuo ilgiau naudoti darbe, kai naudotojas gali įkristi į skystąją terpę arba jam būtina panirti į ją.

AAP atitinkančios šį reikalavimą apsaugo naudotoją nuo skendimo pavojaus. Apskritai, suprantama, kad „skystoji terpė“ reiškia vandenį.

Plūdurai ir gelbėjimosi liemenės nėra pastoviai dėvimos žmonių keliaujančių lėktuvais ar laivais ir nepatenka į AAP direktyvos taikymo sritį (žiūr. I priedą), bet šioms priemonėms taikomos kitos specialios direktyvos (pvz., laivų įrenginių direktyva 96/98/EB23).

Reikia pažymėti, kad šios rūšies AAP turi apsaugoti naudotoją nuo skendimo net jei jis yra netekęs sąmonės. Taigi, pripučiamų priemonių pripūtimo laikas turi būti kiek įmanoma trumpesnis, kad būtų galima išgelbėti (ypač) sužeistus ir netekusius sąmonės žmones.

Minėtos šviesos ar garsinio signalo priemonės turi būti gelbėtojų pastebimos visose numatytose AAP naudojimo pagal paskirtį sąlygose. Aišku, kad atspindinčios medžiagos turi išlaikyti šviečiančias savybes ir sušlapus.

Dėl ilgesnio naudojimo/panirimo į vandenį šios AAP konstrukcija turi atitikti ergonomikos reikalavimus ir būti patogi naudoti atliekant veiksmus susijusius su rizika įkristi į vandenį.

3.4.1. Priemonės, padedančios laikytis vandens paviršiuje

Drabužiai, užtikrinantys tinkamą plūduriavimą, priklausomai nuo numatomo naudojimo yra saugūs dėvėti ir gelbsti atsidūrusįjį vandenyje. Numatytomis naudojimo sąlygomis tokios AAP neturi varžyti naudotojo judesių, o, svarbiausia, neturi trukdyti plaukti ar imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus ar būtų galima gelbėti kitus asmenis.

Pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama dėl įvairių rūšių plūduriuojančių priemonių priskyrimo. Bendras supratimas yra toks:

- žiediniai plūdurai ant rankų priskiriami II kategorijos AAP ir padeda išsilaikyti plūduriuojant;

- plaukiojančias kėdes reglamentuoja Bendrosios gaminių saugos direktyva (GPSD);

23 Pakeista direktyvos 2002/75/EB ir direktyvos 2009/26/EB

67

- pripučiami plūdurai yra žaislai ir jiems taikoma Žaislų direktyva, jei jie yra skirti vaikams iki 14 metų žaisti sekliuose vandens baseinuose. Kitais atvejais jie patenka į Bendrosios gaminių saugos direktyvos (GPSD) taikymo sritį.

Plūduriuojančios priemonės leidžia sąmonės netekusiam naudotojui išsilaikyti plūduriuojant virš vandens, bet nebūtinai laikant galvą virš vandens, o AAP skirta apsaugoti nuo skendimo padeda laikyti galvą virš vandens, bet gali būti ne itin mobili.

3.5. Apsauga nuo kenksmingo triukšmo poveikio

AAP, apsaugančios nuo kenksmingo triukšmo poveikio, privalo sumažinti jį tiek, kad naudotojo girdimo garso stiprumo lygmuo jokiu būdu nebūtų didesnis už leidžiamą ribinį dienos akustinio triukšmo lygį, nurodytą 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyvoje 86/188/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojaus, susijusio su triukšmo poveikiais (;).

Visos AAP turi būti paženklintos nurodant triukšmo mažinimo laipsnį ir AAP suteikiamo patogumo rodiklį; jeigu neįmanoma to padaryti, etiketė tvirtinama prie pakuotės.

Direktyvą 86/188/EEB pakeitė direktyva 2003/10/EB nustatanti minimalius sveikatos ir saugos reikalavimus susijusius su fizinių veiksnių (triukšmo) keliamu pavojumi darbuotojams. Valstybės narės turėjo perkelti šios naujos direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2006 m. vasario mėn. 15 d.

Triukšmą galima sumažinti iki reikalaujamo lygio naudojant pasyvias (ausines, ausų kištukus ar abiejų priemonių derinius) arba nepasyvias (aktyvus triukšmo lygio sumažinimas ar ryšio priemonių pagalba) klausos apsaugos priemones.

Ryšio sistemos įmontuotos į kai kurias klausos apsaugos priemones turi būti suprojektuotos taip, kad neviršytų kenksmingos triukšmo „dozės“.

Projektuojant tam tikros paskirties klausos apsaugos priemones būtina atsižvelgti į galimybę suprasti kalbą arba girdėti perspėjimo signalus.

Kai kuriems naudotojams (pvz., muzikams) svarbu girdėti įvairaus dažnumo diapazono garsą, todėl jiems skirtos ausinės turi turėti garso reguliavimo savybes per visą dažnumų diapazoną.

Siekiant užtikrinti ausų kištukų apsaugos funkciją, naudotojas turi juos prieš naudojimą išbandyti.

Jei ausų kištukai pagaminti pagal užsakymą, tai bandymai su prototipais ir instrukcijos (kompetentingiems asmenims) kaip teisingai juos suformuoti turi būti gamintojo pateikti grafiškai ir patvirtinti notifikuotos įstaigos.

Klausos apsaugos priemonių pakuotės turi būti pažymėtos nurodant triukšmo mažinimo lygius, kurie padės naudotojui pasirinkti tinkamiausią priemonę.

Patogumo indeksas nurodo įvairių patogumo aspektų poveikį naudotojui. Tai slėgis galvos srityje, svoris, medžiagų rūšys ir kt. Naudotojui skirtoje instrukcijoje gamintojas pateikia aiškią informaciją

68

apie tai, kaip tinkamai naudoti klausos apsaugos priemones nepatiriant diskomforto. Kol kas patogumo indekso nustatyti nėra galimybės, tačiau projektuojant šios rūšies priemones reikėtų atsižvelgti į čia išvardintus veiksnius.

3.6. Apsauga nuo karščio ir (arba) liepsnos

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalis nuo karščio ir (arba) liepsnos poveikio, privalo būti termiškai izoliuotos ir mechaniškai atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis.

Daugeliu atvejų šios rūšies AAP susideda iš kelių apsauginių medžiagos sluoksnių su šilumine izoliacija užtikrinančia reikiamą apsaugą. Apsaugos efektyvumas priklauso ne tik nuo izoliacinių savybių, bet ir nuo tinkamos AAP izoliacijos dangos. AAP dydis ir modelis turi būti toks, kad karštis ar liepsna negalėtų sužaloti naudotojo per galimas atviras AAP vietas, ir kad apsauga nuo karščio ir liepsnos naudojimo metu nesumažėtų. Todėl AAP turi būti pakankamai mechaniškai stipri, pvz., atspari dilimui, įpjovimams ir įplyšimams.

3.6.1. AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys

Sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, tinkamos apsaugoti nuo spinduliuojamo ir oro srautų nešamo karščio, privalo turėti atitinkamą atsitiktinio šilumos srauto perdavimo koeficientą ir būti pakankamai atsparios ugniai, kad būtų išvengta jų savaiminio užsiliepsnojimo numatytomis naudojimo sąlygomis.

Jeigu šios medžiagos ir dalys išoriškai turi atspindėti karštį, jų atspindžio galia turi atitikti karščio, susijusio su infraraudonojo spinduliavimo diapazonu, srauto intensyvumą.

Medžiagos ir kitos dalys įrenginių, trumpai naudojamų esant aukštai temperatūrai, ir AAP, kurios gali būti aptaškytos dideliu kiekiu tokių karštų produktų, kaip išsilydžiusios medžiagos, taip pat privalo turėti pakankamą šiluminę talpą, kad išsaugotų didžiausią sukauptos šilumos kiekį tol, kol naudotojas pasišalins iš pavojingos zonos ir nusiims AAP.

AAP medžiagos ir kitos dalys, kurios gali būti aptaškytos dideliu karštų produktų kiekiu, turi pakankamai apsaugoti ir nuo mechaninių smūgių (žr. 3.1).

AAP medžiagos ir kitos dalys, galinčios netikėtai susiliesti su liepsna, ir tos, kurios naudojamos gaminant priešgaisrinius įrenginius, taip pat turi būti nedegios priklausomai nuo pavojaus rūšies numatytomis naudojimo sąlygomis. Jos negali lydytis susilietusios su liepsna ir neturi skatinti degimo.

Šis reikalavimas taikomas sudedamosioms medžiagoms ir atskiroms jų dalims, o ne gatavai AAP.

Gamintojas privalo parinkti medžiagas, dalis ar jų derinius taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis:

- šilumos srautas tenkantis naudotojui būtų leistinų normų ribose;- medžiagų degumas ir/ar lydimosi savybės nekeltų papildomo užsidegimo pavojaus AAP

naudotojui.

69

Be izoliacinių savybių naudojamų medžiagų atspindėjimo savybės yra taip pat svarbios ir turi būti kiek įmanoma didesnio lygio neskatinant kitų kenksmingų veiksnių atsiradimo, tokių kaip stresas dėl aprangos medžiagų nepralaidumo.

Šiluminė talpa medžiagų, jų derinių ar dalių naudojamų gaminti AAP skirtas dėvėti aukštos temperatūros aplinkoje turi būti tokia, kad AAP naudotojas turėtų pakankamai laiko išeiti iš pavojingos zonos ir nusiimti AAP, kol medžiagose susikaupęs karštis jam nepakenkė.

Mechaninis AAP medžiagų ir kitų jos dalių atsparumas turi, jei reikia, būti pakankamas, kad atlaikytų karštų produktų purslų jėgos smūgį, jų savybes ir temperatūrą, ir suteiktų pakankamą apsaugą naudotojui.

3.6.2. Visiškai parengtos naudoti AAPNumatytomis naudojimo sąlygomis:

1. AAP perduodamos naudotojui šilumos kiekis turi būti pakankamai mažas, kad jokiu būdu pavojingai veikiamoje kūno dalyje dėl besikaupiančios šilumos nebūtų sukelta per daug skausmo ir labai pakenkta sveikatai;

2) prireikus, AAP turi apsaugoti nuo skysčių ar garų skverbimosi ir nudegimų, atsirandančių jos apsauginiam sluoksniui susilietus su naudotojo kūnu.

Jeigu AAP turi aušinimo įtaisus, absorbuojančius garuojant skysčiams ar sublimuojantis kietosioms medžiagoms atsitiktinai atsirandančią šilumą, jie turi būti suprojektuoti taip, kad visos lakiosios medžiagos sklistų už išorinio apsauginio sluoksnio, o ne naudotojo link.

Jeigu AAP turi kvėpavimo įtaisą, šis privalo deramai užtikrinti apsaugą numatytomis naudojimo sąlygomis.

Gamintojo instrukcijoje, pridedamoje prie kiekvieno AAP modelio, trumpai naudojamo esant aukštai temperatūrai, turi būti pateikti visi svarbūs duomenys, reikalingi nustatant didžiausią leistiną įrengimo perduodamą karščio poveikį naudotojui, kai priemonė naudojama laikantis instrukcijos.

Gamintojas privalo projektuoti AAP taip, kad numanomomis naudojimo sąlygomis:

- AAP naudojimo metu susikaupusi šiluma nesukels šilumos smūgio, skausmo ar kitokio kenksmingo poveikio naudotojui;

- AAP apsaugos nuo bet kokios galimybės prasiskverbti skysčiui ar garams, galintiems nudeginti (pvz., tinkamai uždengus saugotinas kūno dalis);

- visos AAP dalys galinčios įkaisti iki pavojingos temperatūros neturi tiesiogiai liestis su naudotoju.

APP su įmontuota aušinimo įranga skirta absorbuoti atsitiktinai susidariusį karštį, jei reikia, turi būti suprojektuotos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis atsiradusios lakios medžiagos būtų pašalintos nesukeldamos papildomo pavojaus naudotojui.

70

AAP skirtos apsaugoti nuo karščio ir turinčioms įmontuotą kvėpavimo takų apsaugos aparatą turi būti suprojektuotos taip, kad numanomis naudojimo sąlygomis jos atitiktų reikalavimus taikomus kvėpavimo takų apsaugos aparatams: pvz., oro srautas ventiliuojamuose kostiumuose turi būti pakankamas ir saugotų nuo galimybės įkvėpti per karštą orą ir teršalus.

Kalbant apie AAP skirtas naudoti aukštoje temperatūroje trumpą laiką, gamintojas privalo pateikti pakankamai informacijos, kad naudotojas galėtų įvertinti savo numatomus veiksmus, maksimalų efektyvios apsaugos laiką ir/arba maksimalų priimtiną naudojimo laiką atsižvelgiant į fiziologines savybes.

3.7. Apsauga nuo šalčio

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo šalčio poveikio, privalo turėti šiluminę izoliaciją ir būti mechaniškai atsparios numatytomis naudojimo sąlygomis, nes būtent dėl to tokios AAP yra parduodamos.

AAP nuo šalčio yra suprojektuotos atsižvelgiant į numatytą riziką ir paprastai susideda iš keleto apsauginių medžiagų sluoksnių. Apsaugos efektyvumas tokios rūšies AAP priklauso nuo izoliacinių savybių ir nuo tinkamos dangos. AAP dydis ir modelis turi būti koks, kad šaltis negalėtų tiesiogiai prasiskverbti iki naudotojo per galimas atviras AAP vietas.

Šios rūšies AAP taip pat turi būti pakankamai mechaniškai stipri ir atspari dilimui, įpjovimams ir įdrėskimams.

3.7.1. AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys

Sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, tinkamos apsaugoti nuo šalčio, privalo turėti kuo mažesnį terminio srauto perdavimo koeficientą, būtiną numatytomis naudojimo sąlygomis. Lanksčios medžiagos ir kitos AAP dalys, skirtos naudoti esant žemai temperatūrai, turi išlikti lanksčios darant būtinus judesius ir keičiant padėtį.

AAP medžiagos ir kitos dalys, kurias gali aptaškyti didelis šaltų medžiagų kiekis, taip pat privalo pakankamai sušvelninti ir mechaninį poveikį (žr. 3.1).

Šis reikalavimas taikomas sudėtinių dalių medžiagoms ir dalims, bet ne gatavai AAP.

Gamintojas turi rinktis tokias medžiagas, sudėtines dalis ar jų derinius, kad numatytomis naudojimo sąlygomis:

- šilumos srautas praeinantis pro AAP būtų kiek įmanoma mažesnis;- lankstumas išlieka tinkamas užtikrinti patogumą, praktinį naudojimą ir gaminio visumą.

Mechaninis medžiagų ar sudėtinių dalių atsparumas turi būti, jei reikia, tinkamas atlaikyti šaltų produktų purslų jėgos smūgį, savybes ir temperatūrą.

3.7.2. Visiškai parengtas naudoti AAP komplektas

71

Numatytomis naudojimo sąlygomis:

1) AAP praleidžiamas naudotojui srautas turi būti pakankamai silpnas, kad šaltis, kaupdamasis bet kurioje saugomoje kūno dalyje, įskaitant rankų ar kojų pirštus, jokiu būdu nesukeltų per daug skausmo ir labai nepakenktų sveikatai;

2) AAP turi kiek įmanoma geriau apsaugoti nuo tokių skysčių, kaip lietus, prasiskverbimo ir nesužeisti naudotojo, kai jos šaltas apsauginis sluoksnis susiliečia su naudotojo kūnu.

Jeigu AAP turi kvėpavimo įtaisą, šis privalo deramai užtikrinti apsaugą numatytomis naudojimo sąlygomis.

Gamintojo instrukcijoje, pridedamoje prie kiekvieno AAP modelio, trumpai naudojamo esant žemai temperatūrai, turi būti pateikti visi svarbūs duomenys, reikalingi nustatant didžiausią leistiną įrengimo perduodamą šalčio poveikį naudotojui.

Gamintojas privalo suprojektuoti AAP taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis, kurioms AAP yra skirta:

- kūno šilumos praradimas nesukeltų hipotermijos, skausmo ar žalingo poveikio, ypač naudotojo galūnėms (pvz., rankų ir kojų pirštų galams);

- apsaugotų nuo pavojingo skysčių (lietaus vandens) prasiskverbimo (pvz., tinkamai uždengiant saugotinas kūno vietas);

- visos AAP dalys, kurias galima atvėsinti iki pavojingos temperatūros neturi tiesiogiai liestis su naudotoju.

AAP skirta apsaugoti nuo šalčio su įmontuotu kvėpavimo aparatu turi būti taip suprojektuota, kad numatytomis naudojimo sąlygomis atitiktų visus reikalavimus keliamus kvėpavimo takų apsaugos aparatams: pvz., kad kvėpuojamo oro srautas būtų fiziologiškai tinkamas.

Kai AAP yra skirtos naudoti šaltoje aplinkoje trumpą laiką, gamintojas privalo pateikti pakankamai informacijos, kad naudotojas galėtų įvertinti savo numatomus veiksmus, maksimalų efektyvios apsaugos laiką ir/arba maksimalų priimtiną naudojimo laiką atsižvelgiant į fiziologines savybes.

3.8. Apsauga nuo elektros smūgio

AAP, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo elektros srovės poveikio, turi būti pakankamai izoliuotos nuo įtampos, su kuria naudotojas gali susidurti pačiomis nepalankiausiomis numatytomis sąlygomis.

Todėl šios rūšies APP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad atliekant bandymą pro apsauginį sluoksnį tekančios elektros srovės įtampa, kokia numatoma ir darbui, būtų kiek įmanoma mažesnė ir niekada neviršytų didžiausios leistinos ribos.

72

Kartu su pakuote AAP tipai, skirti išimtinai darbui ar veiklai su elektros įrenginiais, kuriais teka arba gali tekėti tam tikros įtampos elektros srovė, turi būti pažymėti žymenimis, svarbiausia, nurodančiais jų apsaugos rūšį ir (arba) atitinkamą darbinę įtampą, jų serijos numerį ir pagaminimo datą; tokių AAP apsauginio sluoksnio išorėje turi būti numatyta vieta įrašyti datai, kada AAP pradėtos naudoti, ir pastaboms apie reguliariai atliekamus bandymus arba tikrinimus.

Gamintojo instrukcijoje, svarbiausia, turi būti nurodyta išimtinė tokių AAP tipų naudojimo paskirtis ir dielektrinių bandymų, atliekamų jų naudingo naudojimo laikotarpiu, pobūdis bei dažnumas.

Tam, kad nustatytų „nepalankiausias numanomas sąlygas", gamintojas privalo atsižvelgti į:

- tiesioginio kontakto su turinčiu srovę laidininku pavojų;- leistinus kenksmingus elektros parametrus ir leistinus ribinius dydžius;

- odos drėgnumą;

- kontakto su chemikalais, tokiais kaip tirpikliai, poveikį, paprastai dėvint AAP, su mechaniniu susidėvėjimu/senėjimu ir su aplinkos klimato veiksniais.

AAP žymėjimas skirtas profesionaliam naudojimui apsaugoti nuo elektros smūgio turi užtikrinti tokių AAP atsekamumą ir suteikti informaciją apie jų naudojimo sritį bei būtinus periodinius patikrinimus.

Be to, šalia „pagrindinio“ elektros smūgio pavojaus, būtina atsižvelgti ir į kitus pavojus susijusius su trumpo jungimo rizika (šiluminiai ir mechaniniai pavojai).

Gamintojas turi aiškiai nurodyti naudojimo instrukcijose šią informaciją (šalia kitos informacijos apie saugų naudojimą):

- didžiausią leistiną įtampą pagal klasę;- laikymo ypatumus;

- kontrolinius patikrinimus (vizualinis patikrinimas ir pirštinių pripūtimas) bei tokių patikrinimų periodiškumą (kiekvieną kartą prieš naudojimą);

- instrukcijas dėl AAP priežiūros.

Be to, atsargumo priemonės naudojant AAP, ypač norint išsaugoti AAP izoliacines savybes nuo elektros smūgio ar nuo susidėvėjimo pavojaus turi būti nurodytos, pvz., viršutinių pirštinių naudojimas siekiant sumažinti pradūrimo, įpjovimo, dilimo ar cheminio poveikio pavojų.

3.9. Apsauga nuo spinduliuotės

3.9.1. Nejonizuojančioji spinduliuotė

73

AAP, saugančios nuo ūmaus arba nuolatinio kenksmingo nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikio akims, turi absorbuoti ar atspindėti didelę dalį energijos, kurią spinduliuoja tam tikro ilgio kenksmingą poveikį turinčios bangos, bet pernelyg nemažinti gebėjimo matyti nekenksmingą spektro dalį, pastebėti kontrastus, skirti spalvas tiek, kiek to reikia numatytomis naudojimo sąlygomis.

Todėl apsauginiai akiniai turi būti tokio modelio ir pagaminti taip, kad kiekvienai kenksmingai bangai būtų nustatytas toks spektrinis laidumo koeficientas, kad spinduliuojamos energijos ryškumo tankis, galintis naudotojo akis pasiekti per filtrą, sumažėtų ir jokiu būdu neviršytų didžiausio leistino poveikio dydžio.

Be to, akiniai neturi gesti ar prarasti savo savybių dėl spinduliuotės, skleidžiamos numatytomis naudojimo sąlygomis, poveikio, ir visi parduodami pavyzdžiai turi būti pažymėti saugos laipsnio numeriu, atitinkančiu jų pralaidumo koeficiento spektrinio paskirstymo kreivę.

Akiniai, tinkami to paties tipo spinduliuotės šaltiniams, turi būti klasifikuojami pagal jų saugos laipsnį didėjančia tvarka, o gamintojo instrukcijoje būtinai turi būti nurodytos transmisijos kreivės, pagal kurias galima parinkti tinkamiausias AAP atsižvelgiant į tokias veiksmingo naudojimo sąlygas kaip atstumas nuo AAP iki šaltinio ir energijos, išspinduliuotos per šį atstumą, spektrinis paskirstymas.

Visus filtruojančių akinių pavyzdžius gamintojas privalo pažymėti atitinkamu saugos laipsnio numeriu.

Šios PSSR taikomos tik akių apsaugos priemonėms.

Projektuojant AAP akių apsaugai nuo nejonizuojančios spinduliuotės, gamintojas privalo atsižvelgti į šiuos aspektus:

- spinduliavimo šaltinio spektro ir kitas savybes;- aplinkos apšvietimą;

- atstumą nuo šaltinio(-ių) iki priemonę dėvinčio asmens;

- būtinybę matyti spalvas (pvz., perspėjančius signalus ar atpažinimo medžiagas esant aukštesnei temperatūrai);

- senėjimo ir spinduliavimo poveikį AAP efektyvumui veikiant pvz., saulei, UV, IR spinduliuotei ar lazeriniams šaltiniams. Šios AAP perdavimo savybės turi išlikti reikalaujamo lygio visą numatytą gaminio naudojimo laiką;

- naujausi leistini ribiniai dydžiai.

Leistini ribiniai dydžiai akims veikiant jonizuojančiai spinduliuotei yra pateikiami moksliniuose leidiniuose ir nacionaliniuose reglamentuose, kuriais gamintojas gali remtis. Ypač reikėtų naudotis šiais dokumentais:

74

- ES Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB24 dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (0 Hz to 300 GHz). Ji taikoma mikrobangų krosnelėms ir labai aukšto dažnumo bangoms (UHF) bei labai aukšto dažnumo spinduliams (VHF).

- Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairės, kuriose nuolat skelbiama informacija apie naujausius leistinus ribinius dydžius ir rekomenduojamus leistinus dydžius. Šiuo metu rengiama nauja direktyva dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su optinės spinduliuotės keliama rizika darbuotojams.

Kai šis reikalavimas taikomas „tos pačios rūšies spinduliavimo šaltiniams“, tai jis apima pavyzdžiui, tos pačios rūšies infraraudonąją spinduliuotę, ar tos pačios rūšies veiksmus (spinduliuotę sukeliantis suvirinimas elektros lanku ar dujomis bei kiti susiję procesai).

Tai įpareigoja gamintoją nurodyti naudojimo instrukcijose perdavimo kreives. Perdavimo kreivės žinojimas yra naudingas tik tuo atveju, kai atitinkamas optinis filtras negali būti nustatomas pagal standartinę skalę ar atspalvio numerį.

Kitais atvejais, tokios kreivės nurodymas nėra labai naudingas ir nepadeda pasirinkti tinkamų filtrų be kompiuterinio apskaičiavimo ir/arba be kitos papildomos informacijos žinojimo, kaip pvz., spektrinis spinduliavimas ar spinduliavimo šaltinių spektrinis švytėjimas bei spektriniai filtrų perdavimo dydžiai. Remiantis tokiais perspėjimais perdavimo kreivės turi būti pateikiamos naudotojams pareikalavus. Pageidautina, kad gamintojas pateiktų standartinę skalę ar atspalvio numerį.

Gamintojas privalo pateikti informaciją apie AAP skalę ir atspalvio numerius bei keičiamas atsargines dalis ir atitinkamą naudojimo sritį informatyviomis AAP žymėjimo priemonėmis ir naudojimo instrukcijose. Kai AAP sudaro vientisą komplektą su nekeičiamais filtrais (pvz., lazerinės akių apsaugos priemonės), galima atitinkamai pažymėti rėmus.

3.9.2. Jonizuojančioji spinduliuotė

3.9.2.1. Apsauga nuo išorinės radioaktyviosios taršos

AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys, saugančios visą kūną ar jo dalį nuo radioaktyviųjų dulkių, dujų, skysčių ar jų mišinių, turi būti parenkamos, suprojektuojamos ir įkomponuojamos taip, kad užtikrintų, jog tokios priemonės numatytomis naudojimo sąlygomis efektyviai apsaugos nuo teršalų skverbimosi.

Priklausomai nuo šių teršalų pobūdžio ar būklės būtinas nuo nutekėjimo apsaugantis hermetiškumas, kurį užtikrina apsauginis sluoksnis ir (arba) kitos atitinkamos priemonės, tokios kaip vėdinimo ir hermetizavimo sistemos, padedančios išvengti grįžtamojo teršalų sklidimo.

Visos nukenksminimo priemonės, kurios gali būti naudojamos AAP, neturi trukdyti pakartotinai naudoti tokių priemonių numatyto naudingo naudojimo laikotarpiu.

24 Bus pakeista direktyva 2008/46/EB

75

Naudojimo instrukcijose turi būti ypatingai aiškiai nurodyta AAP tinkama nukenksminimo procedūra, kuri nepažeistų ir nesumažintų jos apsauginių funkcijų lygio (taikoma tik pakartotinai naudojamų AAP atveju).

3.9.2.2. Ribota apsauga nuo išorinio spinduliavimo

AAP, visokeriopai saugančios naudotoją nuo išorinio spinduliavimo arba, jei negalima to padaryti, atitinkamai jį susilpninančios, turi būti skirtos tik silpnų elektronų (pvz., beta) arba silpnų fotonų (pvz., rentgeno, gama) spinduliuotei.

Šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis užtikrintų tokią naudotojo apsaugą, kuri nevaržytų naudotojo judesių, laikysenos ar judėjimo (žr. 1.3.2).

AAP turi būti pažymėtos ženklu, nurodančiu sudedamosios medžiagos (sudedamųjų medžiagų) tipą ir storį, tinkamą numatytomis naudojimo sąlygomis.

AAP atitinkančios šį reikalavimą yra pagrindinis apsaugos šaltinis pablogėjus kolektyvinės apsaugos priemonių veiklai. Turėdamos atitinkamai nustatytą švino sluoksnį jos apsaugo naudotoją nuo spinduliuotės poveikio įstatymais numatytos leistinos normos ribose.

Švinas ir sunkieji metalai naudojami tik susilpninti rentgeno ir gama spindulių poveikį. Beta spinduliuotės atveju šio tipo apsauga nenaudotina, nes sunkieji metalai sustabdys beta spinduliavimą, bet tuo pačiu sukels ir rentgeno spindulių stabdymą, taip vadinamą „Bremsstrahlung“. Nėra specialios apsaugos nuo beta spinduliuotės, išskyrus įrangą pagamintą iš elastomerų ir polimerų, kurie šiek tiek padeda sustabdyti spinduliavimą (apsaugos lygis priklauso nuo medžiagos, jos storio ir spinduliuojamosios energijos).

AAP siūlomos apsaugos lygis yra apibūdinamas nustatant atitinkamą švino sluoksnio storį silpninantį jonizuojantį spinduliavimą.

Jei AAP susideda iš kelių dalių, tai kiekviena dalis ir jų surinkimas turi suteikti reikiamą apsaugos lygį nepriklausomai nuo naudotojo kūno padėties.

Čia minimas sluoksnio storis gali būti išreikštas ekvivalentiniu švino sluoksnio storiu. Tikslas yra pateikti naudotojui reikalingą informaciją apie jonizuojančios spinduliuotės slopinimą naudojant AAP.

Ekvivalentinis švino sluoksnio storis visada turi būti pateikiamas nurodant ir spinduliuotės stiprumą, pagal kurį jis buvo matuojamas.

3.10. Apsauga nuo kenksmingų ir užkrečiamųjų medžiagų

3.10.1. Kvėpavimo takų apsauga

AAP, apsaugančios kvėpavimo takus, turi aprūpinti naudotoją tinkamu kvėpuoti oru, jeigu aplinkos oras yra užterštas ir (arba) jame nėra pakankamos deguonies koncentracijos.

76

Tinkamas kvėpuoti oras, kuriuo aprūpinamas APP naudotojas, turi būti tiekiamas atitinkamu būdu, pavyzdžiui, filtruojant užterštą orą apsauginiu prietaisu ar įrenginiu arba vamzdžiu tiekiant orą iš neužteršto šaltinio.

Šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis užtikrintų tinkamą naudotojo kvėpavimą ir kvėpavimo higieną.

AAP hermetiškumas ir slėgimo sumažėjimas įkvėpiant, o, esant filtravimo prietaisams, ir gryninimo našumas turi būti toks, kad teršalų iš aplinkos oro prasiskverbtų gana mažai ir jie nepakenktų naudotojo sveikatai ar higienai.

AAP turi būti pažymėtos gamintojo identifikavimo ženklu ir informacija apie tokio tipo priemonės konkrečias charakteristikas, kurios drauge su naudojimo instrukcija padės parengtam ir kvalifikuotam naudotojui teisingai naudoti AAP.

Jeigu yra filtravimo prietaisų, gamintojo instrukcijoje turi būti nurodytas ir naujų neišpakuotų filtrų naudojimo laikas.

Rekomenduojama projektuoti AAP taip, kad sąlytis su teršalais būtų nustatytų leistinų normų ribose. Tiekiamas oras turi būti tinkamos temperatūros ir drėgmės, kad naudotojui būtų patogu, jam nepakenktų ir neapsunkintų naudotis prietaisu.

Minimali deguonies koncentracija įkvepiamo oro sraute turi būti pakankama atsižvelgiant į naudotojo poreikius. Iškvepiamo oro kiekis turi būti iki minimumo sumažintas, kad nesusikauptų anglies dvideginis veidą dengiančios dalies viduje. Kai priemonė naudojama labai trumpą laiką, pvz., gelbėjimo aparatuose, didesnės anglies dvideginio koncentracijos yra leistinos.

Teršalų filtravimo efektyvumas priklauso nuo aerozolinių medžiagų, dujų ar garų kiekio, pasklidimo ir pobūdžio, o taip pat ir nuo filtravimo elemento savybių. Projektuojant pritaisą būtina atsižvelgti į filtravimo efektyvumo pokyčius ir pateikti atitinkamas instrukcijas.

Tinkamų kvėpuoti dujų tiekimas suspausto oro ar deguonies kvėpavimo aparatuose turi būti užtikrintas tinkamai suprojektuojant mechaninius ir naudojimo pajėgumus bei funkcijas. Netinkamai suderintų oro sistemų kvėpavimo aparatuose rizika turi būti iki minimo sumažinta projektavimo etape. Jei tai neįmanoma, gamintojas turi pateikti atitinkamą informaciją apie saugius sistemų derinimo būdus.

Kvėpavimo takų apsaugos priemonės negali turėti ar išskirti jokių kenksmingų medžiagų. Visos naudojamos medžiagos turi būti išvardintos naudotojui skirtoje informacijoje. Galimybė, kad filtre naudojama medžiaga gali išskirti kenksmingas medžiaga turi būti pašalinta.

Veidą dengiančios dalies modelis, reguliavimo ir dydžio diapazonas ar padidėjusio slėgio vidinė zona turi kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo pratekėjimo. Numatant prietaiso naudojimo situacijas būtina atsižvelgti į maksimalų kvėpavimo dažnį, ir suprojektuoti prietaisą taip, kad nebūtų per didelis pasipriešinimas kvėpavimui. Numatytas atliekamo darbo krūvis taip pat gali tapti pratekėjimo priežastimi dėl susidariusio didesnio slėgio kaukės viduje. Be to, daleles filtruojančių

77

filtrų padidėjusio pasipriešinimo kvėpavimui poveikis normalaus filtro naudojimo metu antveidžio respiratoriuose turėtų būti atidžiai išnagrinėtas. Prasiskverbimo dydis tarp kaukės korpuso ir naudotojo veido yra proporcingas pasipriešinimo kvadratinės šaknies dydžiui. Todėl kuo didesnis filtro pasipriešinimas, tuo didesnis prasiskverbimas. Tai turi būti smulkiai išaiškinta naudojimo instrukcijose pridedamose prie daleles filtruojančių filtrų ir veido kaukių.

Gamintojas turi pažymėti visas kvėpavimo takų apsaugos priemones, jų sudėtines dalis ir svarbias atsargines dalis taip, kad būtų aišku kam kuri priklauso. Toks žymėjimas dar turi būti aprašytas ir naudojimo instrukcijose.

Visi filtrai turi būti pažymėti atitinkamomis piktogramomis nurodant filtrų laikymo trukmės pabaigą, kai jie laikomi neišpakuoti.

Svarbiausias reikalavimas pateiktas 2.3 punkte taikomas visoms kvėpavimo takų apsaugos priemonėms. Šis reikalavimas numato galimybę naudoti priešrūkinius prietaisus ar linzes esant reikalui. Tai svarbu visą veidą dengiančioms kaukėms skirtoms naudoti labai užterštoje aplinkoje ir esant rūkui, kai nėra galimybės nusiimti aparato, kad galima būtų jį išvalyti.

3.10.2. Apsauga nuo sąlyčio su oda ir akimis

AAP, saugančios viso kūno ar jo dalies paviršių nuo sąlyčio su kenksmingomis ir užkrečiamosiomis medžiagomis, numatytomis naudojimo sąlygomis turi apsaugoti nuo tokių medžiagų įsiskverbimo ar difuzijos pro apsauginį sluoksnį, nes būtent dėl to tokios AAP pateikiamos rinkai.

Todėl šių rūšių AAP sudedamosios medžiagos ir kitos dalys turi būti parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad kuo geriau užtikrintų visišką hermetiškumą, dėl kurio prireikus būtų galima priemonę naudoti ilgesnį laiką per dieną, arba, jei negalima to padaryti, ribotą hermetiškumą, dėl kurio reikėtų apriboti naudojimo laiką.

Jeigu dėl jų naudojimo pobūdžio ir numatytų naudojimo sąlygų tam tikroms pavojingoms ar užkrečiamosioms medžiagoms būdinga didelė skvarba, ribojanti AAP teikiamą apsaugą, AAP turėtų būti išbandytos standartuose nustatyta tvarka ir surūšiuotos pagal veiksmingumą. AAP, kurios laikomos atitinkančiomis bandymo technines sąlygas, turi būti paženklintos, pirmiausia nurodant medžiagų pavadinimus arba, jei negalima to padaryti, išbandytų medžiagų kodus ir saugaus naudojimo trukmę.

Taip pat svarbu, kad gamintojo instrukcijoje būtų paaiškinti kodai (prireikus), pateiktas detalus standartinių bandymų aprašymas ir visa atitinkama informacija apie ilgiausią leistiną naudojimo laiką numatytomis skirtingomis naudojimo sąlygomis.

Tokių AAP apsauginė dalis tinkamai apsaugos odą ar akis nuo tiesioginio sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis (chemikalais, biologiniais reagentais ir kt.).

AAP sauganti nuo kenksmingų medžiagų turi turėti tinkamas prasiskverbimo ir prasisunkimo savybes pagal pavojus , nuo kurių jos turi apsaugoti ir veiklas, kurioms yra skirtos. Šių savybių galiojimo laikas turi būti nurodytas naudojimo instrukcijoje. Praktiškai visos medžiagos laikui

78

bėgant praranda savo apsaugines savybes, todėl atitinkama informacija ir perspėjimai turi būti pateikiami naudojimo instrukcijose.

Neįmanoma išbandyti ir patikrinti visų medžiagų (ar jų derinių) apsauginio poveikio efektyvumo visų aplinkų sąlygomis. Todėl bandymai, atliekami su kontroliniais chemikalais, gali pateikti atitinkamas nuorodas naudotojui. Naudojimo instrukcijose turi būti aiškiai nurodytos bandymo metu naudotos medžiagos, kad naudotojas galėtų tinkamai pasirinkti AAP savo tikslams. Tokių rezultatų reikšmė (pvz., prasiveržimo laikas) turi būti išaiškinta naudotojui. Remdamasis tokia informacija naudotojas galės įvertinti apsaugos lygį ir trukmę reikalingą jo darbo aplinkoje.

3.11. Apsaugos prietaisai nardymo priemonėms

1. Kvėpavimo prietaisai

Kvėpavimo prietaisas turi užtikrinti naudotojo kvėpavimui būtiną dujų mišinį numatytomis naudojimo sąlygomis ir ypač atsižvelgiant į didžiausią panirimo gylį.

2. Jeigu pagal numatytas naudojimo sąlygas yra būtina, priemonę turi sudaryti:

a) kostiumas, apsaugantis naudotoją nuo slėgio, atsirandančio giliai panirus (žr. 3.2) ir (arba) nuo šalčio (žr. 3.7);

b) pavojaus signalinės sistemos, nedelsiant naudotoją įspėjančios, kad kvėpavimui būtino dujų mišinio atsargos senka (žr. 2.8);

c) gelbėjimosi kostiumas, padedantis naudotojui iškilti į paviršių (žr. 3.4.1).

Terminas „nardymo įranga“ reiškia įrangą naudojamą nardyti po vandeniu.

Kvėpavimo takai yra veikiami slėgio, todėl kvėpavimo aparatai turi būti automatiškai įmontuojami į sistemą kvėpavimo dujų mišinio padavimui į sistemą reguliuoti.

Ar būdamas po vandeniu, ar slėgio veikiamoje sausoje aplinkoje, naudotojas yra veikiamas slėgio. Tik vienos rūšies nardymo kostiumai apsaugo naudotoją nuo slėgio. Tai atmosferinis nardymo kostiumas (Atmospheric Diving Suit - ADS), kuris yra mažas, vienam asmeniui skirtas antropomorfinės formos panašus į skafandrą ir galintis veikti po vandeniu, kostiumas su sudėtingomis slėgio jungtimis leidžiančiomis įvairius sujungimus. Praktiškai naudojamos lanksčios kombinacijos negali užtikrinti apsaugos nuo slėgio, kaip reikalauja 3.2 punkto nuostatos. Šis reikalavimas taikomas apsaugai nuo slėgio, numato, kad tokie deriniai neturi kelti papildomo pavojaus susijusio su pačia įranga. Perspėjimo įrenginys sudaro neatskiriamą kvėpavimo aparato dalį, kaip numatyta 3.11 pirmame papunktyje.

Gelbėjimo kostiumas, kuris leidžia greitai išgelbėti nardytoją neturi būti painiojamas su nardymo kostiumu. Ši gelbėjimo priemonė (dar vadinama „plūduriuojanti pusiausvyros išlaikymo priemonė“)

79

dėvima atskirai virš nardymo kostiumo ir suteikia nardytojui galimybę kontroliuoti laikymąsi vandens paviršiuje, laikydama jį paviršiuje iškelta virš vandens galva netgi tuo atveju, kai nardytojas netenka sąmonės, ir avariniu atveju, kai reikia jį iškelti į paviršių.

80

1. 7 III PRIEDAS

GAMINTOJO PATEIKIAMI TECHNINIAI DOKUMENTAI

8 straipsnio 1 dalyje minimuose dokumentuose turi būti visi svarbūs duomenys apie tai, kokiais būdais gamintojas užtikrina, kad AAP atitiktų pagrindinius joms keliamus reikalavimus.

8 straipsnio 2 dalyje minimų AAP modelių dokumentuose būtinai turi būti:

1) gamintojo techniniai dokumentai, tai yra:

a) AAP bendrieji ir detalieji planai, prie kurių prireikus pridedami apskaičiavimai ir prototipų bandymų rezultatai, reikalingi, kad būtų galima patikrinti pagrindinių reikalavimų atitikimą;

b) pagrindinių saugos reikalavimų ir suderintų standartų ar kitų techninių sąlygų, paminėtų 3 ir 5 straipsniuose, išsamus sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į modelio konstrukciją;

2) kontrolės būdų ir bandymų, atliktų gamintojo įmonėje, aprašymas, kad būtų galima patikrinti, ar pagamintos AAP atitinka suderintus standartus ar kitas technines sąlygas ir kokia yra jų kokybė;

3) II priedo 1.4 punkte minimo informacinio pranešimo kopijos.

Rengdamas techninius dokumentus gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi atsižvelgti į AAP kategoriją, o ypač į reikalaujamus būtinus kontrolės ir bandymų nurodymus.

Reikėtų pabrėžti, kad pagal atitikties vertinimo procedūrą nurodytą 10 straipsnyje nereikalaujama, kad gamintojas atliktų testuojamos įrangos vertinimą vietoje. Tačiau testuojamos įrangos aprašymas ir naudojimo instrukcijos yra svarbios vertinant AAP atitiktį direktyvos reikalavimams. Todėl šie dokumentai turi būti laikomi techninių dokumentų komplekto dalimi.

Tekste nenurodomas techninių dokumentų laikymo archyve laikas. Tačiau paprastai manoma, kad techniniai dokumentai turi būti saugomi dešimt metų nuo paskutinio AAP pateikimo rinkai.

81

1.8. IV PRIEDAS

CE ATITIKTIES ŽENKLAS IR INFORMACIJACE

- atitikties ženklą sudaro raidžių „CE“ inicialai pateikiami tokia forma:

- Jei CE ženklą reikia sumažinti ar padidinti, čia pateiktos brėžinio proporcijos turi būti išlaikytos.

- Įvairūs CE ženklo variantai turi būti iš esmės tų pačių vertikalių matmenų ir negali būti mažesni nei 5 mm dydžio. Labai mažų matmenų AAP toks minimalus ženklo dydis gali būti netaikomas.

CE ženklas simbolizuoja AAP atitiktį visoms direktyvos nuostatoms (t.y. atitikties deklaracija) ir tai, kad buvo atliktos visos reikiamos atitikties vertinimo procedūros.

AAP turi būti pažymėta šiuo ženklu prieš pateikiant Bendrijos rinkai. Tačiau, jei AAP pagaminta trečiojoje šalyje, tai ten ji turi būti ir pažymėta.

Jei AAP taikomos kelios direktyvos reikalaujančios AAP pažymėti CE ženklu, tai rodo, kad gaminys turi atitikti visų šių direktyvų nuostatas.

Įrengimai, kuriems netaikomi direktyvos reikalavimai, negali būti žymimi CE ženklu reiškiančiu atitiktį direktyvų reikalavimams. Tačiau tai nekliudo žymėti CE ženklu gaminius, kuriems taikomos taip vadinamos „Naujojo požiūrio“ direktyvos.

CE ženklas ant AAP turi būti pažymėtas matomai, įskaitomai ir nenuplaunamai. Tačiau, jei tai neįmanoma, ženklas dedamas ant pakuotės (smulkių gaminių skirtų galutiniam naudotojui).

Jei AAP yra III kategorijos, tai CE ženkle turi būti nurodytas ir identifikacinis numeris tos notifikuotos įstaigos, kuri atliko kokybės patikrinimą, kaip numatyta 11 straipsnio A ir B dalyse. CE ženklo ir identifikacinio numerio dydis turi būti vienodas.

CE ženklas yra vienintelis ženklas simbolizuojantis atitiktį direktyvų reikalavimams. AAP gali būti pažymėtos ir kitokiais ženklais, jei jie turi kitokią reikšmę nei CE ženklas ir nekelia painiavos bei nesumažina šio ženklo matomumo ir įskaitomumo.

82

1.9. V PRIEDAS

KRITERIJAI, KURIUOS TURI ATITIKTI NOTIFIKUOTOSIOS ĮSTAIGOS

(9 straipsnio 2 dalis)

Valstybių narių paskirtos įstaigos turi atitikti šias minimalias sąlygas:

1) turėti pakankamai darbuotojų ir būtinų priemonių bei įrangos;

2) personalas privalo būti techniškai kompetentingas ir profesionalus;

3) darbuotojai ir techninis personalas, atlikdami bandymus, rengdami ataskaitas, išduodami sertifikatus ir atlikdami šioje direktyvoje numatytą stebėjimą turi būti nepriklausomi nuo visų tiesiogiai ar netiesiogiai su AAP susijusių grupių ar asmenų;

4) darbuotojai turi saugoti profesines paslaptis;

5) pasirašyti civilinės atsakomybės draudimą, jeigu tokia atsakomybė nenumatyta valstybės nacionalinės teisės aktuose.

1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų vykdymą reguliariai tikrina valstybių narių kompetentingos institucijos.

Valstybės narės yra atsakingos už įstaigų, atitinkančių aukščiau pateiktus minimalius reikalavimus, notifikavimą. Vertinant notifikavimo siekiančią įstaigą nustatoma, ar ji yra techniškai kompetentinga ir pajėgi atlikti reikiamas atitikties vertinimo procedūras, ir ar ji gali pademonstruoti jog yra pakankamai nepriklausoma, nešališka ir principinga (sąžininga).

EN 45000 ir EN ISO 17000 serijų standartai yra svarbūs dokumentai nustatant atitiktį AAP direktyvos reikalavimams. Akreditacija pagal šiuos standartus palengvina techninę notifikavimo dalį ir, nors Bendrijoje neprivaloma, išlieka svarbia ir išskirtine priemone vertinant įstaigų, siekiančių notifikavimo, kompetenciją, nešališkumą ir principingumą.

Siekianti notifikavimo įstaiga turi būti juridinis vienetas įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurios notifikavimo siekia, ir priklausyti jos jurisdikcijai.

Siekianti notifikavimo įstaiga turi garantuoti savo nepriklausomumą ir nešališkumą būdama visiškai nepriklausoma trečiąja šalimi - nebūti numatytų vertinti AAP gamintoju, projektuotoju ir tiekėju. Notifikuotos įstaigos gali savo nuožiūra ir atsakomybe priimti matavimo rezultatus iš gamintojo laboratorijos.

83

Nėra jokio dokumento Europos lygmenyje, kuriuo galima būtų remtis nustatant atsakomybės draudimo finansinę vertę. Paprastai ji turėtų atitikti notifikuotos įstaigos veiksmų lygį AAP srityje. Draudimas turėtų dengti nuostolius tais atvejais, kai notifikuota įstaiga turi panaikinti/atimti sertifikatus.

Notifikuota įstaiga gali dalį savo darbo vykdyti sudarydama sutartis su kitomis įstaigomis ar laboratorijomis, remiantis jų teisiniu įsisteigimo statusu ir reguliariai kontroliuojama kompetencija. Sutarties sudarymas nereiškia savo įgaliojimų perleidimo, todėl notifikuota įstaiga išlieka atsakinga už visą veiklą ir išduotus dokumentus.

Nė vienas iš minimalių kriterijų nenustato griežto reikalavimo notifikuotai įstaigai įdiegti ir taikyti kokybės sistemą, nors atitikties vertinimas, sertifikatų išdavimas ir ataskaitos, savaime suprantama, turi būti tikrinamos ir peržiūrimos. Būtina nustatyti tinkamas ir dokumentais pagrįstas kokybės kontrolės procedūras siekiant užtikrinti nuolatinę atitiktį, kaip reikalaujama.

Tarybos nutarimas 93/465/EEB numato bendrą pareigą notifikuotoms įstaigoms dalyvauti ar užtikrinti tinkamą atstovavimą bendradarbiaujant ir koordinuojant notifikuotų įstaigų veikla Europos mastu. Nuo 1992 metų veikia Europos Notifikuotų įstaigų koordinavimo ir bendradarbiavimo Horizontalusis komitetas AAP srityje (HCNB) ir Vertikaliosios grupės (VGs) nagrinėjančios įvairias AAP rūšis. HCNB internetinis adresas:

http://ec.europa.eu/enterprise/mechan_equipment/ppe/nb.htm

Visos notifikuotos įstaigos privalo taikyti HCNB ir VGs parengtas lenteles pateikiamas „Naudojimo rekomendacijose“.

Be to, notifikuotos įstaigos privalo palaikyti savo techninę kompetenciją ir tiesiogiai dalyvauti ar turėti atstovus Europos standartizavimo institucijose, arba kitaip užtikrinti, kad jos yra tinkamai informuojamos apie standartizavimo procesus ir jų plėtrą.

Valstybės narės pagal Bendrijos teisę neprivalo notifikuoti visų techninę kompetenciją turinčių įstaigų.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad notifikuotos įstaigos visą laiką tobulins savo kompetenciją ir galės vykdyti jiems paskirtus darbus. Valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti notifikavimo būdus ir metodus. Notifikuotos įstaigos kompetencija turi būti nuolat prižiūrima ir reguliariai tikrinama pagal nacionalinės akreditavimo tarnybos nustatytą tvarką.

Valstybės narės gali pasirinktinai notifikuoti įstaigą ribotam laikotarpiui ir atitinkamai pratęsti notifikavimo terminą.

84

85

1.10 VI PRIEDAS

EB ATITIKTIES DEKLARAVIMO PAVYZDYS

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas įsisteigęs Bendrijoje (1):

...............................................................................................................................................

...............................................................................................................................................

pareiškia, kad čia aprašyta nauja AAP (2)

............................................................................................................................................

............................................................................................................................................

atitinka Tarybos direktyvos 89/686/EEB nuostatas ir, jei taikoma, nacionalinius standartus perkeliančius darnųjį standartą Nr........ (AAP nurodytai 8 straipsnio 3 dalyje)

yra identiška AAP, kuriai išduotas EB atitikties sertifikatas Nr......

Sertifikatą išdavė:.................................................................................................................

(3 )(4)....................................................................................................................................

...............................................................................................................................................

Direktyvos 89/686/EEB11 straipsnio A ar B punkte (4) nustatyta tvarka Notifikuotos įstaigos (3) priežiūroje............................................................................................................

................................................................................................................................................

Data ................................. Parašas (5).......................

(1) Oficialus įmonės pavadinimas ir pilnas adresas; įgaliotieji atstovai taip pat turi pateikti gamintojo pavadinimus ir adresus.

(2)AAP aprašymas (pagaminta, rūšis, serijinis Nr., ir kt.).

(3) Patvirtintos įstaigos pavadinimas ir adresas.

(4) Ištrinti tai, kas netaikoma.

(5) Pavardė ir pareigos asmens įgalioto pasirašyti gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo vardu.

86

EB atitikties deklaracija turi būti sudaroma paties gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo įsisteigusio Bendrijoje viena iš oficialių Bendrijos kalbų pateikiant AAP rinkai. EB atitikties deklaracija išduodama gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo įsisteigusio Bendrijoje atsakomybe.

EB atitikties deklaracija turi būti pateikiama priežiūros institucijoms pareikalavus. Jos pagrindinis tikslas yra tai, kad valstybės institucijos galėtų užtikrinti jog pateikta rinkai AAP atitinka direktyvos PSSR. Nereikalaujama, kad EB atitikties deklaracija būtų pridedama prie AAP.

Yra visuotinai pripažinta, kad valstybės narės rinkos priežiūros institucija gali pareikalauti išversti EB atitikties deklaraciją į tos valstybės narės oficialią kalbą.

I kategorijos AAP atveju, EB atitikties deklaracija turi užtikrinti, kad AAP atitinka direktyvos PSSR.

II ir III kategorijos AAP atveju, EB atitikties deklaracija turi dar papildomai užtikrinti, kad AAP atitinka tą AAP rūšį ar modelį, kuriam buvo išduotas EB tipo tyrimo sertifikatas. EB atitikties deklaracijoje turi būti nurodytas pavadinimas, adresas ir identifikacinis numeris tos notifikuotos įstaigos, kuri išdavė tokį sertifikatą.

III kategorijos AAP atveju, be aukščiau nurodytos informacijos, turi būti nurodytas adresas ir identifikacinis numeris tos notifikuotos įstaigos, kuri dalyvavo galutinio gaminio kokybės kontrolės procese, kaip nurodyta direktyvos 11 straipsnio A+B punktuose.

EB atitikties deklaracija turi būti pateikiama rinkos priežiūros institucijoms pareikalavus. Yra visuotinai pripažinta, kad valstybės narės rinkos priežiūros institucija gali pareikalauti išversti EB atitikties deklaraciją į tos valstybės narės oficialią kalbą. Nereikalaujama, kad EB atitikties deklaracija būtų pridedama prie AAP.

EB atitikties deklaracija turi būti saugoma mažiausiai dešimt metų nuo AAP pagaminimo datos.

Pastaba:

VI priedo 3 punkte įsivėlė spausdinimo klaida. Nuoroda į 8 straipsnio 3 dalį pateikta klaidingai. Turi būti: „(AAP nurodytoms 8 straipsnio 2 dalyje)“.

87

1.11. PRIEDAS SKIRTAS PADĖTI ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ AAP)25

KATEGORIJOMS NUSTATYTI

Direktyvos 89/686/EEB nuostatų susijusių su AAP kategorijų nustatymu santrauka atsižvelgiant į pavojaus lygį, nuo kurio AAP naudotojas turi būti apsaugotas. (daugiau informacijos apie tai pateikiama AAP direktyvos vadove)

1. AAP apibrėžimas (1 straipsnio 2 dalis)

AAP reiškia prietaisą ar įrenginį skirtą asmeniui dėvėti ar laikyti norint apsisaugoti nuo vieno ar daugiau sveikatai ir saugai gresiančių pavojų.

AAP taip pat apima:

- kelių prietaisų ar įrenginių komplektą, kurie yra gamintojo taip sumontuoti, kad apsaugotų asmenį nuo vieno ar kelių potencialių vienu metu gresiančių pavojų (1 straipsnis 2 a) dalis);

- apsaugos prietaisas ar įrenginys montuojamas kartu ar atskirai su asmenine ne apsaugai skirta priemone, kurią naudotojas dėvi ar laiko atlikdamas kokį nors konkretų darbą (1 straipsnio 2 b) dalis);

- keičiamos AAP dalys, kurios yra svarbios tinkamai įrenginio veiklai ir naudojamos išskirtinai tik šiam įrenginiui (1 straipsnis 2 c) dalis);

- visos sistemos tiekiamos rinkai kartu su AAP ir skirtos prijungti AAP prie kito išorinio, papildomo prietaiso turi būti laikomos neatsiejama tokio įrenginio dalimi, jei sistema nėra numatyta nuolat naudotojui dėvėti ar laikyti per visą susidūrimo su pavojumi laiką (1 straipsnis 3 dalis).

2. visi įrenginiai, kuriems netaikoma AAP direktyva, šiame dokumente priskiriami 0 kategorijai:

2.0. AAP, kuriai taikoma kita direktyva, tačiau keliami tie patys tikslai kaip ir šioje direktyvoje dėl tiekimo rinkai, laisvo prekių judėjimo ir saugos (1 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa);

2.1. AAP suprojektuota ir pagaminta specialiai karinėms pajėgoms ar viešosios tvarkos palaikymo sektoriui (šalmai, skydai ir kt.) (I priedas, 1 punktas);

2.2. AAP savisaugai (aerozoliniai flakonai, asmeniniai savigynos ginklai ir kt.), (I priedas 2 punktas);

2.3. AAP suprojektuota ir pagaminta asmeniniam naudojimui bei skirta apsisaugoti nuo:

- Nepalankių oro sąlygų (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė, skėčiai ir kt.)

25 Reikėtų pabrėžti, kad nustatant atitinkamą AAP kategoriją, būtina atsižvelgti į pavojaus lygį, nuo kurio tokia priemonė turi apsaugoti.

88

- Drėgmės ir vandens (pirštinės indams plauti ir kt.)

- Karščio (pirštinės ir kt.), (I priedas 3 punktas)

2.4. AAP skirtos apsaugoti ar gelbėti asmenis laivuose ir lėktuvuose, kurios nėra dėvimos visą laiką (I priedas 4 punktas);

2.5. Šalmai ir antveidžiai skirti dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių naudotojams (I priedas 5 punktas, papildytas direktyvos 93/95/EEB);

3. kategorijų nustatymas

3.1. AAP klasifikuojama pagal I kategoriją (8 straipsnis 3 dalis)

Paprastos konstrukcijos AAP, kai projektuotojas mano, jog naudotojas pats gali įvertinti teikiamos apsaugos lygį nuo minimalios rizikos, kurios poveikis, jei yra laipsniškas, gali būti saugiai laiku naudotojo įvertintas.

Šios kategorijos AAP apima išimtinai tokias AAP, kurios yra skirtos apsaugoti naudotoją nuo:

3.1.1. išorinio mechaninio poveikio (sodininko pirštinės, antpirščiai ir kt.);

3.1.2. nestiprių valymo priemonių poveikio ir kitokio lengvai dirginančio poveikio (pirštinės apsaugančios nuo atskiestų valymo tirpalų ir kt.)

3.1.3. pavojaus dirbant su karštomis detalėmis, kurios neviršija 50°C, ar nuo kitokio pobūdžio pavojingo poveikio (darbinės pirštinės, prijuostės profesionaliam naudojimui ir kt.)

3.1.4. atmosferos poveikio, kuris nėra nei išskirtinis nei ekstremalus (galvos apdangalai, sezoniniai drabužiai, avalynė ir kt.)

3.1.5. nedidelių smūgių ir vibracijos, kuri nepažeidžia svarbiausių kūno vietų ir kurių poveikis negali sukelti negrįžtamo sužalojimo (lengvi galvos šalmai, pirštinės, lengva avalynė ir kt.)

3.1.6. akiniai nuo saulės

3.2. AAP klasifikuojama pagal II kategoriją (8 straipsnis, 2 dalis)

Šiai kategorijai priklauso visos AAP neišvardintos 3.1 ar 3.3 punkte.

3.3. AAP klasifikuojama pagal III kategoriją (8 straipsnis 4 dalis)

Sudėtingos konstrukcijos AAP skirtos apsaugoti nuo mirtino pavojaus ar nuo rimtų sužalojimų ir negrįžtamos žalos sveikatai, kurio staigaus poveikio, projektuotojo nuomone, naudotojas negali numatyti laiku.

Šiai kategorijai priskiriamos išimtinai šios AAP:

89

3.3.1. kvėpavimo apsaugos aparatai su filtrais skirti apsaugai nuo kietų ir skystų aerozolių arba nuo dirginančių, pavojingų, toksinių ar radiotoksinių dujų

3.3.2. kvėpavimo apsaugos aparatai pilnai izoliuojantys nuo atmosferos poveikio, įskaitant ir priemones naudojamas nardant

3.3.3. AAP suteikiančios ribotą apsaugą nuo cheminio poveikio ar jonizuojančios spinduliuotės

3.3.4. avariniams atvejams skirta įranga naudojama aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

3.3.5. avariniams atvejams skirta įranga naudojama žemos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia -50°C ir žemiau

3.3.6. AAP skirta apsaugoti nuo kritimų iš aukščio

3.3.7. AAP nuo elektros smūgio ir pavojingos įtampos ar naudojama kaip izoliacija dirbant su aukšta įtampa.

90

I dalis: pagal AAP rūšis

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas1. Priemonės klausos apsaugai1.1 Visos priemonės skirtos klausos apsaugai

(kurios dėvimos ausyse arba ant ausų)II 3.2

Išskyrus:Ausų kištukus, skirtus plaukikams apsaugoti nuo vandens patekimo į ausis

0 AAP apibrėžimas

91

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas2. Priemonės akių apsaugai

2.1. Visos akių apsaugos ir filtrai II 3.2 Išskyrus:

2.2. Akių apsaugas ir filtrus, sukonstruotus ir pagamintus naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

III 3.3.4.

2.3. Akių apsaugas ir filtrus, sukonstruotus ir pagamintus saugoti akis nuo jonizuojančios spinduliuotės

III 3.3.3.

2.4. Akių apsaugas ir filtrus, sukonstruotus ir pagamintus saugoti nuo elektros pavojų

III 3.3.7.

2.5. Plaukimo ir/arba nardymo akinius ir kaukes I 3.1.1.2.6. Akių apsaugas ir filtrus, sukonstruotus ir

pagamintus išskirtinai saugoti nuo saulės šviesos, saulės akinius (nekorekcinius), skirtus asmeniniam ir profesionaliam naudojimu, įskaitant atvejus, kai akiniai yra tonuojami po pagaminimo arba surenkami kitaip po pagaminimo (pvz., apsauginių saulės lęšių surinkimas rėmelyje, nepaženklintame CE ženklu)

I 3.1.6.

2.7. Visų tipų slidinėjimo apsauginius akinius, išskyrus korekcinius

I 3.1.6.

2.8. Korekcinius akinius, įskaitant korekcinius akinius nuo saulėsPastaba: kai korekciniai akiniai naudojami ne apsaugai nuo saulės šviesos, o kitu tikslu (pavyzdžiui, nuo smūgių, abrazyvinių dalelių patekimo į akis ir kt.), jie yra klasifikuojami pagal atitinkamą AAP kategoriją priklausomai nuo jų apsauginių savybių pavojaus atžvilgiu

0 Naudojami medicinoje

2.9. Priekakčius, įmontuotus šalmuose, sukonstruotus ir pagamintus naudoti vairuojant dvirates arba trirates motorines transporto priemones

0 2.5.

92

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas3. Priemonės apsaugoti nuo kritimo iš

aukščio3.1. Visos apsauginės priemonės sukonstruotos

ir pagamintos apsaugoti nuo kritimo iš aukščio, skirtos asmeniniam ir profesionaliam naudojimui (darbas aukštyje, alpinizmas, kopimas uolomis, speleologija ir kt.)Šiai kategorijai taip pat priskiriamos ir palaikymo priemonės dirbti aukštyje (diržai, šlaunų diržai, juostos ir kt.) Pastaba: šioms priemonėms priklauso saugos diržai (šlaunų diržai, pečių diržai ir kt.) ir visi priedai, numatyti asmens pririšimui prie statinio, su išimtimi inkaravimo vietoms, laikomoms statinio ar fasado sudėtinėmis dalimis Pavyzdžiui:-profesionaliam naudojimui: saugos diržų kobiniai; kilnojamieji kritimo stabdytuvai, karabinai, energijos sugertuvai, jungtys, inkaravimo ąsiniai varžtai ir kt.- alpinizmui, kopimui į uolas ir speleologijai: dinaminės alpinizmo virvės, pakėlimo virvės, jungtys (kopimo karabinai); virvių fiksatoriai, pleištai, uolų ąsiniai varžtai; ledo ąsiniai varžtai, ledo įrankiai, kurie gali atstoti inkaravimo ąsinius varžtus, Pastaba: kategorizacijos neįtakoja faktas ar priemonė buvo pagaminta/surinkta gamykloje ar pagaminta /surinkta paties darbuotojo (naudotojo) (pvz. dvigubi saugos diržų kobiniai).

III 3.3.6.

Išskyrus:3.2 Inkaravimo ąsinius varžtus, sudarančius

neatskiriamą struktūrą ar uolinį paviršiųPavyzdžiui:A, C ir D klasės inkaravimo įtaisai pagal EN 795:1996

0 AAP apibrėžimas

93

3.3 Priemones pasiekti ar pasilikti aukštyje (gervinės sėdynės, nuleidėjai, nepritaikyti juose įmontuoti greičio reguliavimo sistemoms ir kt.)

0 AAP apibrėžimas

3.4 Priemones lipti, kopti į uolas, speleologines ir kt. (, plaktukus, nuleidėjus, nepritaikytus įmontuoti greičio reguliavimo sistemoms, virvelinės lipimo priemones ir kt.)

0 AAP apibrėžimas

3.5 Palaikymo priemones (diržus ir kt.) suprojektuotas ir pagamintas naudoti su parašiutais, parasparniais, skraidyklėmis ir kt., ir kurios negali būti naudojamos kitiems tikslams, negu kuriems jos yra suprojektuotos.

0 AAP apibrėžimas

3.6. Atsarginiai parašiutai 0 AAP apibrėžimas

94

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas4. Priemonės galvos apsaugai

4.1. Visi šalmai, įskaitant sportinius šalmus II 3.2. Išskyrus:4.2. Šalmus, sukonstruotus ir pagamintus

naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

III 3.3.4.

4.3. Šalmus, sukonstruotus ir pagamintus apsaugoti nuo elektrinių pavojų

III 3.3.7.

4.4. Lengvus galvos apdangalus, sukonstruotus ir pagamintus apsaugoti galvos odą

I 3.1.5.

4.5. Šalmus, sukonstruotus ir pagamintus dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių vairuotojams, įskaitant lenktyninius šalmus Pastaba: Automobilių lenktyniniai šalmai nėra AAP direktyvos išimtis ir jie yra II AAP

0 2.5.

4.6. Šalmus, sukonstruotus ir pagamintus specialiai naudoti ginkluotose pajėgose arba teisėsaugai ir tvarkai palaikyti

0 2.1.

95

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

5. Priemonės veidui arba jo dalims apsaugoti

5.1. Visos priemonės II 3.2.Išskyrus

5.2. AAP, sukonstruotas ir pagamintas naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

III 3.3.4.

5.3. AAP, sukonstruotas ir pagamintas naudoti žemos temperatūros aplinkoje , kai oro temperatūra siekia -50C ir žemiau

III 3.3.5.

5.4. AAP, sukonstruotas ir pagamintas apsaugoti nuo elektrinių pavojų

III 3.3.7.

5.5. Priekakčius (antveidžius), sukonstruotus ir pagamintus įmontuoti į šalmus dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių vairuotojams, įskaitant lenktyninius antveidžius

0 2.5.

96

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

6. Apsauginiai drabužiai6.1. Visų rūšių drabužiai ir/arba

priedai (nuimami arba ne), suprojektuoti ir pagaminti teikti specifinę apsaugąKomentaras:Šiai kategorijai taip pat priklauso:

Apsauginiai drabužiai naudojami sportuojant, kaip nardymo kostiumai, apsauginiai drabužiai vandens slidinėjimui, ir kt.;

Neperšaunami drabužiai naudojami ne ginkluotojų pajėgų (pvz., apsaugininkų);

Drabužiai apsaugantys nuo infekcinių veiksnių, naudojami ne ginkluotojų pajėgų

II 3.2.

Išskyrus6.2. Drabužius ir/arba priedus

(nuimamus arba ne ), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo elektrinių pavojų

III 3.3.7 .

6.3. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

III 3.3.4.

6.4. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne),

III3.3.5.

97

suprojektuotus ir pagamintus naudoti žemos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia -50°C ir žemiau

6.5. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus teikti tik ribotą apsaugą nuo chemikalų grėsmės arba nuo jonizuojančios spinduliuotėsPastaba: gamintojas turi nurodyti produktus, nuo kurių teikiama apsauga ir laiką, kiek apsauga tęsis.

III 3.3.3.

6.6. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus visiškai izoliuoti nuo atmosferos poveikio

III Tapatus 3.3.2.

6.7. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo atmosferos poveikio, kuris nėra nei išskirtinis nei ekstremalus , skirtus naudoti profesionalams

I 3.1.4.

6.8. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo nežymių mechaninių poveikių

I 3.1.1.

6.9. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl sąlyčio su karštais komponentais, kurie neveikia vartotojo aukštesne negu 50C temperatūra arba pavojingu susidūrimu

I 3.1.3.

98

6.10. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus specialiai naudoti ginkluotose pajėgose arba teisėsaugai ir tvarkai palaikyti, įskaitant neperšaunamus drabužius ir liemenes, drabužius apsisaugoti nuo biologinio užterštumo arba jonizuojančios spinduliuotėsKomentaras: nurodyti aprangos pavyzdžiai, naudojami ne karinėms pajėgoms ar viešajai tvarkai palaikyti, yra AAP ir jų kategorizacija priklauso nuo rizikos rūšies, kuriai apsaugą jie teikia

0 2.1.

6.11. Drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, skirtus naudoti asmeniškai

0 2.3.

6.12. Įprastinius drabužius ir/arba priedus (nuimamus arba ne) arba sportinius drabužius ir/arba priedus (neskirtus specifinei apsaugai), įskaitant uniformas

0 2.3.

6.13. Motociklininkų apranga ir papildoma apsaugaŽr. 14 punktą

99

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

7. Kvėpavimo takų apsaugos priemonės7.1. Visos kvėpavimo takų AAP, suprojektuotos

ir pagamintos apsaugoti nuo kietųjų ir skystųjų aerozolių ir dujų.Visos kvėpavimo takų AAP, suprojektuotos ir pagamintos visiškai izoliuoti nuo aplinkos; visos kvėpavimo takų AAP, suprojektuotos ir pagamintos naudoti nardant

III 3.3.1. ir 3.3.2.

Išskyrus:7.2. visas kvėpavimo takų AAP, suprojektuotas

ir pagamintas specialiai naudoti ginkluotose pajėgose arba teisėsaugai ir tvarkai palaikyti

0 2.1.

7.3. chirurgines kaukesPastaba:Kur tokios kaukės yra skirtos apsaugoti dėvėtoją nuo mikrobiologinių ir virusinių infekcijų ir kt., jos yra sertifikuojamos kaip III kategorijos (daugiau asmens apsaugai, o ne medicinos reikmėms)

0 Medicinos reikmėms

7.4. Nosies kamštukai skirti apsaugoti plaukikus nuo vandens patekimo į nosį

0 AAP apibrėžimas

100

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

8. Priemonės kojoms ir/arba pėdoms ir saugoti nuo paslydimo

8.1. Visos priemonės ir/arba priedai (nuimami arba ne), suprojektuoti ir pagaminti specialiai apsaugoti kojas ir/arba pėdas ir saugoti nuo paslydimoPastaba: Apsauga nuo statinės elektros įtraukiama į šią kategoriją, kol ši priemonė naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje

II 3.2.

Išskyrus:8.2. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne ),

suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo elektros keliamų pavojų darbe, susijusiame su pavojingomis įtampomis arba naudojamus kaip izoliaciją nuo aukštų įtampų

III 3.3.7.

8.3. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne) suprojektuotus ir pagamintus naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų

III 3.3.4.

8.4. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus naudoti žemos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia -50°C ir žemiau

III 3.3.5.

8.5 AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus teikti tik ribotą apsaugą nuo chemikalų grėsmės ar jonizuojančios spinduliuotėsPastaba: gamintojas turi nurodyti produktus, nuo kurių teikiama apsauga ir laiką, kiek apsauga tęsis.

III 3.3.3.

8.6. Sporto priemones (ypač sportinę avalynę) I 3.1.5.

101

ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo nedidelių smūgių ir vibracijos, kuri nepažeidžia svarbiausių kūno vietų ir kurių poveikis negali sukelti negrįžtamo sužalojimoPastaba: sportiniai blauzdų apsaugai (pvz., futbolo, ledo ritulio) ir apsauginės priemonės paprastai yra II kategorijos, nebent jos skirtos tik apsaugoti nuo silpnų nedidelių smūgių

8.7. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo atmosferos poveikio, kuris nėra nei išskirtinis nei ekstremalus, skirtus naudoti profesionalams

I 3.1.4.

8.8. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo oro sąlygų asmeniniam naudojimui

0 2.3.

8.9. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus specialiai naudoti ginkluotose pajėgose arba viešosios tvarkos palaikymo sektoriui , įskaitant AAP apsaugančią nuo biologinio užteršimo ar jonizuojančios spinduliuotės

0 2.1.

8.10. Kai kurią avalynę, ypatingai sportinę avalynę, turinčią komponentų, skirtų absorbuoti smūgius einant, bėgant ir kt. arba užtikrinančių gerą sukibimą bei stabilumą. Šie komponentai yra skirti padidinti jos patogumąPastaba : į šią kategoriją įeina būtent futbolininkų ir spygliuoti bėgimo batai.

0 AAP apibrėžimas

AAP

102

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

9. Priemonės rankų ir plaštakų apsaugai9.1. Visos AAP ir/arba priedai (nuimamus arba

ne ), suprojektuoti ir pagaminti specialiai plaštakų ir/arba rankų apsaugaiPastaba : patenka visi gaminiai apsaugantys rankas ar rankų dalis, įskaitant pirštines, bepirštes pirštines, kumštines pirštines, gaminiai apsaugantys tik pirštus arba tik plaštaką, ir kt.

II 3.2.

Išskyrus:9.2. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne ),

suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo elektrinių pavojų darbe susijusiame su pavojingomis įtampomis arba naudojamus kaip izoliaciją nuo aukštų įtampų

III 3.3.7.

9.3.AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus naudoti aukštos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia 100°C ir daugiau, ir kai tokioje aplinkoje gali būti infraraudonoji spinduliuotė, liepsnos ar dideli kiekiai susilydžiusių medžiagų, įskaitant ugniagesių priemones

III 3.3.4..

9.4. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus naudoti žemos temperatūros aplinkoje, kai oro temperatūra siekia -50°C ir žemiau

III 3.3.5.

9.5. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus teikti tik ribotą apsaugą nuo chemikalų grėsmės atakos ar jonizuojančio spinduliavimoPastaba: gamintojas turi nurodyti produktus, nuo kurių teikiama apsauga, ir laiką, kiek apsauga tęsis.

III 3.3.3.

9.6. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsisaugoti nuo nestiprių valymo priemonių poveikio

I 3.1.2.

103

plaunant indus, valant ir kt., skirtus profesionaliam naudojimui

9.7. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo išorinio mechaninio poveikio (įsidūrimo siuvant, sodininkaujant, dirbant nešvarius darbus, sportuojant (įskaitant maišines bokso pirštines) ir kt.)

I 3.1.1.

9.8. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus apsaugoti nuo karščio ir pavojaus dirbant su karštomis detalėmis, kurios neviršija 50°C, ar nuo kitokio pobūdžio pavojingo poveikio bei nuo įprastinio šalto oro, skirtus naudoti profesionalams

I 3.1.3. ir

3.1.4.

9.9. Apsaugines pirštines ir antpirščius skirtus naudoti medicinoje kontaktuojant su pacientais

0 Medicinos reikmėms

9.10. Pirštines, suprojektuotas ir pagamintas apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, drėgmės, karšto ar šalto vandens, skirtas naudoti asmeniškai

02.3.

9.11. AAP ir/arba priedus (nuimamus arba ne), suprojektuotus ir pagamintus specialiai naudoti ginkluotose pajėgose arba viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant AAP apsaugančias nuo biologinio užteršimo ir jonizuojančios spinduliuotės

0 2.1.

9.12. Bokso pirštinėsPastaba: maišinės bokso pirštinės yra I kategorijos AAP

0 AAP apibrėžimas

9.13. Sausos nardytojų pirštinės II 3.2.

104

II dalis: pagal rizikos rūšis

Pastaba: šios dalies lentelėse pateikiamos visų tipų AAP ir tai neprieštarauja 1 dalies lentelėms, o tik jas papildo.

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

10. Priemonės, suprojektuotos apsaugai nuo skendimo arba naudojamos kaip plūduriavimo priemonės

10.1 Visos AAP, suprojektuotos ir pagamintos apsisaugoti nuo skendimo arba naudojamos kaip plūduriavimo priemonės, įskaitant plaukimo priemones ir pripučiamus plūdurus, kurie nelaikomi žaislais (naudojamais išskirtinai sekliuose vandenyse)Pastaba:

Įtraukiama kapliai, virvės ir kita įranga naudojama išlipti iš vandens įkritus po ledu.

Taip pat įtraukiama: plaukimo kostiumai su įmontuotais plūdurais.

Taip pat įtraukiama: plaukimo rankovės

II 3.2.

Išskyrus:10.2. Gelbėjimosi plūdurus ir gelbėjimosi liemenes,

naudojamas avarijų metu laivų ir lėktuvų keleiviamsPastaba: Pagal IMO tarptautines konvencijas, terminai „laivas“ ir „lėktuvas” vartojami išskirtinai kalbant apie pervežamus keleivius ir tolimojo plaukiojimo laivų įgulas.Pramoginiai laivai (motorlaiviai ir burlaiviai), žvejybos laivai, darbiniai laivai ir kt., nepriklauso šiai kategorijai.

0 2..4.

10.3. Plūduriavimo priemonės, kurios nėra dėvimos, bet laikomos naudotojo (tokios, kaip putplasčio lentos ir kt.)

0 AAP apibrėžimas

10.4. Plūduriavimo priemonės, kurios nėra suprojektuotos laikyti vietoje, kol dėvimos ar užsitikrinant dėvėtojo teisingą padėtį (tokios kaip „padangos tipo“ plūdurai, plaukiojantys diržai ir kt.)

0 AAP apibrėžimas

105

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

11. Priemonės apsaugai nuo elektros keliamų pavojų

11.1. Priemonės apsaugai nuo elektros keliamų pavojų Pastaba: „pavojinga įtampa reiškia įtampą, lygią arba viršijančią kintamos srovės 50V arba pastovios srovės 75V”

III 3.3.7.

Išskyrus:11.2. Rankinius izoliacinius įrankius 0 AAP

apibrėžimas11.3. Apsauginės priemonės (tokios, kaip batai,

apranga ir kt.) nuo statinės elektros energijos Pastaba: šios priemonės naudojamos potencialiai sprogioje aplinkoje

II 3.2.

106

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

12. Priemonės sukonstruotos ir pagamintos apsaugoti nuo mechaninio poveikio pasekmių

12.1. Visos AAP sukonstruotos ir pagamintos apsaugoti dėvėtoją nuo vibracijos

II 3.2.

12.2 AAP sukonstruotos ir pagamintos apsaugoti naudotojo odą nuo trinties (pvz. pleistrai)

I 3.1.5.

12.3 AAP sukonstruotos ir pagamintos apsaugoti dėvėtoją nuo padidėjusios rizikos dėl susidūrimo su kitais asmenimis ar kritimo sportuojant (pvz. nugaros apsaugai kalnų dviratininkams, futbolininkų blauzdos apsaugai, ledo ritulininkų apsaugai, ...)

II 3.2.

12.4 AAP sukonstruotos ir pagamintos apsaugoti dėvėtoją nuo poveikio kylančio iš g- jėgų (pvz. kartingistų apykaklės, lenktynininkų kaklo įtvarai,...)

II 3.2.

Išskyrus:12.5 Priemones, apsaugančias nuo nedidelių

smūgių ir vibracijų, kuri nepažeidžia svarbiausių kūno vietų ir kurių poveikis negali sukelti negrįžtamo sužalojimo (tokios, kaip lengvi galvos šalmai, pirštinės, lengva avalynė ir kt.)

I 3.1.5.

12.6Sportines priemones, apsaugančias nuo nedidelių smūgių krintant (apsauga nuo sumušimų, įbrėžimų, saulės įdegio,....) tokias, kaip tinklininkų antkeliai,...

I 3.1.5.

12.7 Kai kurias priemones, sukonstruotas ir pagamintas, padidinti patogumą ir efektyvumą, tokias kaip avalynė ir pirštinės, pvz. bėgimo bateliai ir sportinės pirštinės kurių sudėtyje yra sudėtinių dalių, skirtų absorbuoti smūgį vaikščiojant, bėgiojant ir kt. arba užtikrinti gerą sukibimą ar stabilumą.

0

107

108

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

13. Gelbėjimo priemonės 13.1 Gaivinimo kaukės: jei kaukė be teikiamo

dirbtinio kvėpavimo, suteikia apsauginę funkciją gelbėtojui (apsaugo nuo infekcijos liečiantis su aukos burna), tada jos yra AAP

Priklausomai nuo apsaugos

rūšies

13.2 Jei gelbėjimo priemonės yra dėvimos prieš įvykį, iš kurio gali prireikti gelbėtis, tada ji yra AAPPavyzdys: šlapias kostiumas, nuolat dėvimas siekiant išvengti hipotermijos, įkritus į vandenį yra AAP

Priklausomai nuo apsaugos

rūšies

Išskyrus:13.3 Jei gelbėjimo priemonė yra uždedama

asmeniui įvykus nelaimingam atsitikimui, tai nėra AAPPavyzdžiui: diržas naudojamas gelbėti netekusio sąmonės asmens iš nepasiekiamos vietos

0 AAP apibrėžimas

109

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

14. Motociklininkų priemonės 14.1 Motociklininkų šalmai 0 2.5.

14.2 Motociklininkų apranga ir papildoma apsauga, tokia kaip pirštinės asmeninam naudojimui, kai apsaugoma tik nuo klimatinių sąlygų

0 2.3.

Išskyrus:14.3 Motociklininkų apranga ir papildoma

apsauga (pvz. pirštinės, batai), jei apsaugoma tik nuo klimatinių sąlygų profesionaliam naudojimui

I 3.1.4.

14.4 Motociklininkų apranga ir papildoma apsauga (pvz. pirštinės, avalynė), kai apsaugoma papildomai ( pvz. oro pagalvės, alkūnių ar nugaros apsaugai nuo smūgių, apsaugos nuo įpjovimų ir įbrėžimų,...)

II

110

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

15. Gerai matoma apranga ir priedai 15.1 Gerai matoma apranga II 3.2.15.2 Gerai matomi priedai (pvz. šviesą

atspindintys lipdukai, laisvai kabantys priedai, tokie kaip prikabinamos etiketės)

II 3.2.

Išskyrus:15.3 Gerai matomas priemones (pvz. šviesą

atspindintys raktų pakabukai, kuprinės iš šviesą atspindinčios ar fluorescencinės medžiagos, ...)

0 AAP apibrėžimas

111

AAP rūšis Sertifikavimo kategorija

Pagrindas

112