Gyventojų senėjimo tendencijos Lietuvoje

dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras

Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kaita 1959–2011 m., proc. Lietuvos gyventojų surašymų duomenys

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1959 1970 1979 1989 2001 2011

0–14 15–59 60+

Gyventojai pagal amžių ir lytį 2001 ir 2011 metais

“Trigubas” gyventojų senėjimas Lietuvoje:

“iš apačios”, mažėja vaikų dalis “iš viršaus”, didėja pagyvenusių žmonių dalis

+ mažėja darbingo amžiaus žmonių

Lietuvos moterų ir vyrų amžiaus struktūra 2001 ir 2011 m. (proc.)

2001 m.

21,4

17,9

19,5

63,6

59,2

61,2

15

22,9

19,3

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

Visi

0-14 metų 15 - 59 metų 60 metų ir vyresni

2011 m.

16,6

13,5

14,9

65,4

58,9

61,7

18

27,6

23,4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

Visi

0-14 metų 15 - 59 metų 60 metų ir vyresni

Moterų ir vyrų vidutinio amžiaus skirtumai

moterų – 43,2 metai (2001 m. – 39,2),

vyrų – 37,8 (2001 m. – 34,6)

Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų amžiaus struktūra 2001 ir 2011 metais

2001 m.

18,7

21,1

64,1

55,3

17,2

23,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Miestas

Kaimas

0-14 metų 15 - 59 metų 60 metų ir vyresni

2011 m.

14,5

15,6

62,9

60

22,6

24,4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Miestas

Kaimas

0-14 metų 15 - 59 metų 60 metų ir vyresni

Miesto ir kaimo gyventojų vidutinis amžius 1959-2011 m.

36,4

40,6

32,9

31,6

30,2

29,1

41

38,337,8

36,8

34,5

32,1

28

30

32

34

36

38

40

42

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Savivaldybės, kuriose kaimo gyventojų tankumas mažesnis nei 12,5 gyv. kvadratiniame kilometre 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

Retai apgyventų teritorijų PRIEŽASTYS (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

Gamtinės, geografinės (menkas žemės derlingumas, miškų ir pelkių gausa nuošali teritorinė geografinė padėtis, didesnis atstumas iki pagrindinių kelių ir miestų)

Istorinės (melioracija, buvusių sovietinių ūkių ir jų gyvenviečių stambinimas)

Demografinės, socialinės Politinės, ekonominės

Lietuvos retai apgyvendintos seniūnijos 2001m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

Lietuvos retai apgyvendintos seniūnijos 2011m. (Daugirdas, V. ir

kiti, 2013)

Gyventojų sudėtis pagal amžių retai apgyvendintose teritorijose 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

Pagyvenę žmonės didžiausią gyventojų dalį sudaro Šiaurės Rytų Lietuvos ir Dzūkijos seniūnijose

Didžiausia dalis pagyvenusių – Labanoro (41,4%), Marcinkonių (35,2%), Nemaitonių (34,6%) seniūnijose

Retai apgyvendintų seniūnijų pasiskirstymas pagal gyventojų, vyresnių nei 65 metų, dalį 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

ES šalys pagal jauniausio ir vyriausio amžiaus grupių santykį 2012 m.

Jauniausios Vidutinio senumo

Seniausios

Airija, Slovakija, Kipras, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija

Rumunija, Jungtinė Karalystė, Danija, Belgija

Ispanija, Austrija, Suomija, Lietuva, Latvija, Bulgarija, Švedija, Portugalija,Graikija, Italija, Vokietija

ES-27 šalių amžiaus struktūra 2012 m. (Eurostat duomenys)

15,621,6

15,4 16,5 15,1 17,1 15,0 14,7 17,3 14,7 14,3 14,5 17,5 18,6 15,5 17,7 17,0 15,2 14,5 16,5 14,9 14,3 13,4 16,7 14,8 14,4 14,0 13,2

66,6

66,572,4 70,7 71,1 68,9 70 69,1 66,5 68,8 68,9 68,6 65,5 64,3 67,3 65,1 65,7 67,4 67,7 65,4 67 67,1 67,9 64,5 65,8 65,9 65,4 66,2

17,811,9 12,2 12,8 13,8 14 15 16,2 16,2 16,5 16,8 16,9 17 17,1 17,2 17,2 17,3 17,4 17,8 18,1 18,1 18,6 18,7 18,8 19,4 19,7 20,6 20,6

0%

20%

40%

60%

80%

100%E

S-27

Air

ija

Slov

akij

a

Kip

ras

Len

kija

Liu

ksem

burg

as

Rum

unij

a

Ček

ija

Nyd

erla

ndai

Mal

ta

Slov

ėnij

a

Ven

grij

a

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Pran

cūzi

ja

Est

ija

Dan

ija

Bel

gija

Ispa

nija

Aus

trij

a

Suom

ija

Lie

tuva

Lat

vija

Bul

gari

ja

Šved

ija

Port

ugal

ija

Gra

ikij

a

Ital

ija

Vok

ieti

ja

0-14 metų 15-64 metų 65 metų ir vyresni

15,8

11,2

11,3

11,4

12,3

12,4

13,5

13,6

13,9

13,9

14,1

14,1

14,8

15

15,1

15,2

15,2

15,4

15,8

15,9

16,3

16,4

16,6

16,8

16,9

16,9

17,2

18,4

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

ES-27

Airija

Kipras

Slovakija

Malta

Lenkija

Rumunija

Nyderlandai

Liuksemburas

Čekija

Slovėnija

Lietuva

Danija

Suomija

Vengrija

Estija

Latvija

Austrija

Jungtinė Karalystė

Prancūzija

Bulgarija

Portugalija

Vokietija

Graikija

Belgija

Ispanija

Švedija

Italija

17,8

11,9

12,8

12,8

13,8

14,0

15,0

16,2

16,2

16,5

16,8

16,9

17,0

17,1

17,2

17,3

17,3

17,4

17,8

18,1

18,1

18,6

18,8

18,8

19,4

19,7

20,6

20,6

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0

ES-27

Airija

Slovakija

Kipras

Lenkija

Liuksemburgas

Rumunija

Čekija

Nyderlandai

Malta

Slovėnija

Vengrija

Jungtinė Karalystė

Prancūzija

Estija

Danija

Belgija

Ispanija

Austrija

Suomija

Lietuva

Latvija

Bulgarija

Švedija

Portugalija

Graikija

Italija

Vokietija

65 metų ir vyresnių gyventojų dalies pokytis per 1991–2011 m. (Eurostat duomenų bazė)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

ES-2

7

Liet

uva

Latv

ija

Slov

ėnija

Vok

ietij

a

Portu

galij

a

Gra

ikija

Estij

a

Italij

a

Bul

garij

a

Mal

ta

Rum

unija

Suom

ija

Lenk

ija

Ispa

nija

Ven

grija

Ček

ija

Nyd

erla

ndai

Aus

trija

Pran

cūzi

ja

Slov

akija

Bel

gija

Kip

ras

Dan

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šved

ija

Liuk

sem

burg

as

Airi

ja

Gyventojų senėjimo prognozės

Nuo 2010 iki 2060 m senėjimas palies visas valstybes nares, bet skirtingu mastu ir tempais:

Šalys, kurios patirs lėtą senėjimo būdą, (Pvz, Švedija) Šalys, kurios patirs vidutinį senėjimo būdą (Pvz.,

Vokietija) Šalys, kuriose prognozuojami didžiausi senėjimo tempai

ir demografinės senatvės rodikliai (Lietuva, Latvija, Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Malta, Kipras).

2010 m. Eurostat konvergencijos varianto prognozės

ES – 27 šalims: jauniausių žmonių (0-14 metų) dalis nuo 2010 iki 2060

m. labai nepasikeis stipriai padidės vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių)

(nuo 17% iki 30%) bei pačių vyriausių – 80 metų ir vyresnių (nuo 5% iki 12%) gyventojų dalis

gerokai padidės bendras išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas (0-14 metų, 65 metų ir vyresni, tenkantys 15-64 metų gyventojams): nuo 49,3% iki 77,9%.

Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresni gyventojai 2060 m. Lietuvoje turėtų sudaryti 31,2 %.

Normos, nuostatos

Politika

Švietimo

apsauga

Sveikatos

sistema

Ekonomikos

sektorius

Socialinės

apsauga

Senėjimo iššūkiai

Ačiū už dėmesį!