„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,50 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 96 (8613), 2017 m. gruodþio 19 d., antradienis. Tiraþas 2500 egz.

Tæsinys 6 psl.

KALËDOSGruodþio 20 d. ir 27 d. 11 val. kino seansai tëveliams

su vaikuèiais Varënos kultûros centro kino salëje (Basana-vièiaus g. 17); bilieto kaina - 3 Eur (7 - 12 metø vaikams 2Eur, vaikams iki 7 metø – nemokamai); gruodþio 21 d. 16val. Moksleiviø kûrybos centro kalëdinë paroda „Ðaltos bal-tos sniego gëlës“ Varënos kultûros centro kino ir parodøsalëse (J. Basanavièiaus g.17); gruodþio 26 d. 16 val. ka-lëdinë vakaronë „Sveiki sulaukæ Ðv. Kalëdø“ Varënos kul-tûros centre.

NAUJAMETISGruodþio 29 d. 17 val. ðventinë popietë visai ðeimai „Be-

laukiant 2018-øjø!“ Varënos kultûros centre. Gruodþio 30d. 18 val. papildomas ansamblio „Lietuva“ Naujametiniskoncertas Varënos kultûros centre. Bilieto kaina – 8-10 Eur.Bilietus galite ásigyti Varënos kultûros centro kasoje.

ÐVIESAMûsø skaitytojai varëniðkiai ið anksto rûpinasi ir praðo vie-

tos valdþios, kad bent vienintelæ Naujøjø Metø naktá nebû-tø iðjungtas apðvietimas Varënos miesto ðalutinëse gatvë-se. „Dabar tik pagrindinëje Vytauto gatvëje ir dar kai kurper naktá dega ðviesa, o visose ðalutinëse gatvëse apðvie-timas iðjungiamas 22 val. 30 min., - kalbëjo redakcijos in-teresantë. – Taip buvo ir pernai, ir uþpernai net per Naujø-jø Metø sutikimo ðventæ miesto centre, kur susirenka daugþmoniø, o paskui blûdinëja namo tamsiausiomis gatvëmis.Taigi praðom bent tà vienintelæ Naujøjø Metø naktá niekurVarënoje neuþgesinti ðviesø...“

MOKESÈIAIValstybinë mokesèiø inspekcija (VMI) primena, kad bai-

giantis ðiems metams ámonës turi laiku sumokëti privalo-mus mokesèius, taèiau dël nedarbo dienø kai kuriø mo-kesèiø sumokëjimo datos keièiasi. Pavyzdþiui, kiekvienomënesio 25-oji – paskutinë diena, kada reikia sumokëti Pri-dëtinës vertës mokestá (PVM), o kadangi ði gruodþio 25-oji – nedarbo diena, vadinasi, PVM mokëjimo terminas nu-sikelia á kità darbo dienà – gruodþio 27-àjà; taip yra ir sumokesèiais, kuriuos reikia sumokëti paskutinæ metø dienà,kuri ðiemet yra nedarbo diena, tai jø mokëjimo terminas nu-sikelia á sausio 2 dienà. VMI paþymi, kad gruodþio 27-29dienomis visi aptarnavimo skyriai dirbs áprastu darbo lai-ku, ir bus teikiamos visos paslaugos. Pasikonsultuoti suVMI specialistais mokesèiø klausimais galima tel. 1882 ar-ba (8 5) 255 3190, taip pat adresu www.vmi.lt.

AUKCIONASRajono taryba á vieðame aukcione parduodamo savival-

dybës nekilnojamojo turto sàraðà átraukë: dalá skalbyklosNaujuosiuose Valkininkuose; kultûros namus ir administ-raciná pastatà Pilvingiuose; garaþà Varënoje (Liepø g.17);dalá administracinio pastato ir kultûros centrà Nedzingëje;dalá pastato (ambulatorijà) Valkininkuose; darþinæ ir gyve-namàjá namà Matuizose; kultûros namus Sarapiniðkëse;verðidæ ir dalá karvidës Panaroje; gaisrinæ Varënoje (Auð-ros g.4); mokyklos pastatø kompleksà Rudnioje ir admi-nistraciná pastatà Panoèiuose.

DAUGIAFUNKCISRajono taryba sprendimu patenkino Liðkiavos daugia-

funkcio centro direktorës Vitos Bariðauskienës praðymà -pakeisti jos vadovaujamos ástaigos nuostatus, papildantvykdomas funkcijas papunkèiu, nusakanèiu jaunimo uþim-tumo organizavimà, kadangi Liðkiavos daugiafunkcis cen-tras ketina teikti paraiðkà Atvirøjø jaunimo erdviø veiklosprogramø finansavimo 2018 metais konkursui.

JAUNIMASVarënos rajono jaunimo reikalø tarybà ðiuo metu suda-

ro: klubo „Vienaragio slënis“ vadovë J. Kerðienë, VðÁ „Py-nus sylvestris“ vadovas N. Bakula, VðÁ „Varënës þirgai“ va-dovas Þ. Baublys; „Àþuolo“ gimnazijos mokiniai U. Martu-sevièiûtë ir L. Bûda, rajono tarybos narë L. Denutienë, Va-rënos kultûros centro direktoriaus pavaduotojas M. Gali-nis, to paties centro vyr. specialistë M. Kaðëtienë, klubo„Juostandis“ vadovas M. Galinis, rajono savivaldybës ad-ministracijos vyr. specialistës D. Grigënë ir S. Þukienë, Va-rënos vieðosios bibliotekos renginiø organizatorë I. Kondra-tavièiûtë.

ANTIKORUPCIJARajono taryba nusprendë patikslinti savivaldybës Antiko-

rupcinës komisijos sudëtá, nebeátraukdama á jà nuolatinioatsakingojo sekretoriaus, kadangi pastaràsias pareigas at-liks savivaldybës administracijos direktoriaus paskirtas vals-tybës tarnautojas. Tokiam sprendimo projektui 15 tarybosnariø pritarë, o 6 nepritarë (tarp jø ir pats komisijos pirmi-ninkas). Antikorupcijos komisijà dabar sudaro: jos pirmi-ninkas, rajono tarybos narys M. Èapkovskis, nariai – Þiûrøvisuomeninës bendrijos pirmininkas V. Alubauskas, Valki-ninkø bendruomenës pirmininkë D. Blaþulionienë, rajonotarybos nariai L. Vilbikienë ir V. Varanavièius.

Gyvenimas su vilkaisIr ne tik – Karpiðkë-

se (Jakënø sen.) gyve-nanèio Broniaus Jur-gelevièiaus ákurdinta-me þvërynëlyje puikiaijauèiasi meðkënai, la-pës, ávairiaspalviai fa-zanai, povai, kitokiedekoratyviniai ar retipaukðèiai ir þvëreliai,taèiau didþiausias ðioprivataus zoologijossodo ðeimininko pasi-didþiavimas bei rûpes-tis – vilkai, kuriø ðiuometu yra keturi...

Bronius Jurgelevièius su jo globojamos vilkø gaujos vadu Tæsinys 4 psl.

Varënos piligrimø tikëjimo áþvalgosMintimis apie tikëjimo keliones dalijosi ne

tik rajono ûkininkai, bet ir Varënos Ðv. ar-kangelo Mykolo parapijos klebonas JustinasAleknavièius

I. Zalanskienë (pirma ið deðinës) su R. Miknevièiene ir A. Masteikiene prieJordano upësR. Kondratavièienë Tæsinys 3 psl.

Varënoje suþibo Kalëdø þaliaskarëGruodþio 15 d., penktadienio vakarà, Varënoje áþiebta Kalëdø eglë

Laikraðèio prenumerata –praktiðka ir ilgalaikë dovanasavo artimiesiems arba drau-gams Kalëdø proga!

„Merkio kraðto“ prenume-ratos kaina: mënesiui – 4,08euro, trim mënesiams – 12,24euro, pusmeèiui – 24,48 euro,metams – 48,96 euro.

„Merkio kraðtas“ –2018-iesiems!

Galima uþsisakyti sausiui,ketvirèiui, pusmeèiui arbavisiems metams!

Jau treèius metus ið eilësáspûdingo groþio veðlià, tai-syklingos formos eglæ ið sa-vo miðko rajonui padovano-jo Andriûnø kaimo gyvento-jai Rima ir Juozas Seiliai.Eglutë daug pagyrø susilau-kë vos tik buvo atveþta á sa-vivaldybës aikðtæ. Miestie-èiai dþiaugësi, kad Varënojeiðlaikomos tradicijos puoðtitikrà eglæ ir á miesto centràatveþti miðko dvelksmà.

Ðventiniai renginiai prasi-dëjo dar prieð pietus, kai Va-rënos kultûros centro kino irparodø salëse ðurmuliavodzûkiðka jauki ir ávairi Varë-nos kraðto tautodailininkø iramatininkø darbø mugë„Vai, atvaþiuoja ðventa Ka-lëda“. Ðiais metais á mugæ su-guþëjo rekordinis skaièiusdalyviø, tad lankytojai galë-jo rinktis ið gausios pasiûlosrankø darbo gaminiø, kurieper ðventes taps mielomiskalëdinëmis dovanomis arti-miesiems.

42017 m. gruodþio 19 d. Nr. 96

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Tarp ðiemet aplinkos ministro apdovanotøjø uþ pagalbà aplinko-saugai – ir B. Jurgelevièius (treèias ið kairës) su þmona Maryte (pir-ma ið deðinës)

Paskutinioji – ketvirta - jau-nutë vilkë á Broniaus Jurge-levièiaus sodybà Karpiðkëseatkeliavo prieð keletà savai-èiø.

Vilkaitë nelegaliai buvo pa-gauta uþ Vilniaus, o jos gau-dytojai buvo nutaræ laukináþvërá... parduoti ir pasiskelbëapie tai internete. Taèiau pa-sipelnyti ið vilkiuko jo parda-vëjams nepavyko, nes vieðaiiðplatintà skelbimà uþmatëaplinkosaugininkai. Jie prisis-tatë pirkëjais, vilko pardavë-jus nubaudë, o þvërá konfis-kavo ir laikinai patalpino ðunsvoljere.

„Paskambino man ið Aplin-kos ministerijos, klausia – arpriimsiu vilkiukà á savo þvë-rynà, - prisiminë p. Bronius.– Sakau: jei mergaitë – priim-siu. Mat vilkai pavasará po-ruojasi, o vienam maniðkiuikaip tik trûksta poros. Atva-þiavo komisija patikrinti sàly-gø, o netrukus atveþë ir tà„mergaitæ“...“

Privataus þvërynëlio ðeimi-ninkas neslëpë maþumà nu-sivylæs, kai iðvydo gan suvar-gusá þvërelá nuleista uodega,

Gyvenimas su vilkais

sunkokai dëliojantá uþpakali-nes kojas. Mat ðuns voljeras,kuriame vilkiukas buvo laiky-tas, - per ankðtas ið prigimtieslaisvam miðko þvëriui, todëljam ðiek tiek atrofavosi uþpa-kaliniø kojø raumenys.

Taèiau p. Bronius sakë ti-kás, kad naujakurë, dabarlakstanti po erdvø tinklinetvora aptvertà voljerà, atsi-gaus, sutvirtës ir gal patiksgretimoje aptvertoje miðkoteritorijoje gyvenanèiø gen-tainiø gaujai – trim suaugu-siems vilkams. O kol kas vil-kaitë nuo jø atskirta dvigubumetaliniu tinklu, nes jei proplyðá iðkiðtø letenà ar ausá,gentainiai bemat jas... nukàs-tø.

Bet savo ðeimininkà p. Bro-niø pilkieji, be abejonës, la-bai myli, ir kai ðis vilkø „kal-ba“ paðaukia juos pasirodytilankytojams ið „Merkio krað-to“, pats gaujos vadas teikia-si prieiti prie tvoros ir leidþia-si p. Broniaus glostomas.

Ði meilë, irgi be abejonës,– abipusë. Ir ne tik vilkams.Visi gyvi padarëliai p. Bro-niaus mini zoologijos sode –

iðpuoselëti, sotûs, jaukûs,ypaè meðkënai, savo penkia-pirðtëmis letenëlëmis imantysmaistà tiesiai ið p. Broniausdelno ir spëriai já kemðantysburnon.

„Man tas zoologijos sodas– tikra atgaiva“, - sako p. Bro-nius, pagarsëjæs medþiotojas,kaþkada nuðovæs daugiausiavilkø (23) visoje Lietuvoje, odabar, anot jo, dël to atgai-laujantis ir jau 20 metø besi-rûpinantis savo ákurtu priva-èiu þvërynëliu, kokiø ðalyjeyra vos vienas kitas. Be to, ge-resnio gido uþ p. Broniø, ku-ris ne tik iðsamiai, bet ir ádo-miai, su humoru papasakotøapie kiekvienà savo auginti-ná, irgi nerastum.

Galbût todël èia taip mëgs-ta atvykti lankytojai, ypaè vai-kai su tëveliais ar mokytojais,vëliau dedanèiais á internetàðiltus atsiliepimus. Ir gal to-dël pernykðèiu rajono tarybossprendimu Broniaus Jurgele-vièiaus þvërynëlis Karpiðkiøkaime yra átrauktas á lankyti-nø Varënos rajono vietoviøsàraðà.

Be to, p. Broniaus sodybosspecialiai ieðkoti nereikia – jiyra uþ keliø ðimtø metrø nuokelio Varëna-Vilnius (nepri-vaþiavus Naujøjø Valkinin-kø), o prie to kelio pastatytakairën rodanti medinë iðkaba„Karpiðkiø þvërynëlis“. Ir bi-lieto pirkti nereikia, taèiaukiekvienas gali paaukoti pini-gø gyvûnø paðarams.

Mat privataus þvërynëliogyventojai yra iðlaikomi tik iðp. Broniaus ir jo þmonos Ma-rytës pensijø – valdiðko atly-ginimo ar kitokios valdiðkosmaterialinës paramos uþ gy-vûnø prieþiûrà, maitinimà,

gydymà, jø bûties sàlygø ge-rinimà ðeimininkai negauna.Tad jiems kiekvienas euras arpaðarai, skirti þvërims irpaukðèiams iðlaikyti, labaisvarbûs.

P. Bronius sakë esàs labaidëkingas ûkininkui AntanuiMatijoðaièiui ið Ðakiø, kuristris-keturis kartus per metuspats savo transportu dovanaiatveþa Karpiðkiø þvërynëliopaukðèiams po 15-18 maiðøgrûdø. Grûdais labai paremiair vietiniai ûkininkai – Bronis-lava ir Algirdas Kazlauskai iðDarguþiø, taip pat ÈeslovasMarkevièius ið Kareivoniøkaimo.

Taigi paukðèiams lesalo,pasak p. Broniaus, kaip ir uþ-tenka, o ðtai paðerti mësë-dþius zoologijos sodo gyven-tojus – lapes ir vilkus – daugdidesnis galvos skausmas.Vienas vilkas, pavyzdþiui, perdienà suëda 3 kilogramus më-sos, tad keturiems vilkams tikvienam mënesiui jos jau pri-reikia daugiau nei 350 kilog-ramø.

„Anksèiau, kai þmonësdaugiau gyvuliø augino, buvopaprasèiau – kam karvutë nu-dvesia, arkliukas ar kiaulë,verðeliø komplekse Puo-dþiuose irgi atsirasdavo gai-ðenø, kurias vilkai net labiaumëgsta nei ðvieþià mësà, - pa-sakojo p. Bronius. – Tai aðkaip sanitaras – nuvaþiuoju,bûdavo, ir viskà surenku. Odabar daug sunkiau...“

Karpiðkiø þvërynëlio mësë-dþius pirmiausia gelbsti Varë-nos zoo prekiø krautuvës Vy-tauto g. 9 pardavëjos – kai tikbaigiasi parduodamø maistoprekiø galiojimo terminas, jospaskambina þvërynëlio ðeimi-

ninkui, kad parsiveþtø maistà.Uþ tai p. Bronius sakë tomsðauniosioms moterims esàsnepaprastai dëkingas.

Kitas maisto þvërims ðalti-nis – Paluknyje veikianti gy-vuliø skerdykla, nemokamaiduodanti mësos atliekø. Darkaþkuriais metais per Grybøðventæ vykusá medþio skulp-tûrø aukcionà surinkti 1200litø (ne eurø) irgi atiteko Kar-piðkiø þvërynëliui.

Ir tai praktiðkai viskas, ne-skaièiuojant kukliø þvërynë-lio lankytojø piniginiø aukø irbuvusio Seimo nario AloyzoSakalo kas mënesá atsiunèia-mos 50 eurø paramos. Nes ki-ti „didieji“ ponai ir valdþiosatstovai, ne kartà lankæsi beigyræ p. Broniø ir jo ðeimà uþatsidavimà puoselëjant vi-siems prieinamà mini zoolo-gijos sodà bei tuo garsinantvisà rajonà, pamirðta apiejuos vos iðkëlæ kojà ið Karpið-kiø.

Tad jei mûsø rajone gyvu-lius laikantys ûkininkai (armaisto prekiø krautuviø savi-ninkai) malonëtø praneðti p.Broniui (tel. 8 684 24448)apie jø ûkyje kritusá gyvuláarba apie turimas mësos at-liekas, Karpiðkiø þvërynëlioðeimininkui ir jo priþiûri-miems þvërims tai bûtø ne-ákainojama paspirtis. Gyvûnømylëtojai taip pat gali perves-ti á þvërynëlio sàskaità banke2 proc. sumokëto gyventojøpajamø mokesèio. O jei darir vietos valdþia, átraukusiþvërynëlá á lankytinø vietø sà-raðà, prie to kilnaus reikaloprisidëtø, p. Bronius bûtø tie-siog laimingas.

Beje, jis - ne tik garsus me-dþiotojas, Lietuvos medþioto-

jø ir þvejø draugijos garbësnarys, vilkø ir kitø laukiniøpadarø gyvensenos ekspertas,dabar konsultuojantis KostàSlivská, raðantá knygà apie vil-kus. P. Broniaus vilkai buvonet tapæ filmø apie gamtà kû-rëjo Petro Abukevièiaus „ar-tistais“.

O 2005 metais Lietuvos te-levizija p. B. Jurgelevièiø ti-tulavo Lietuvos ðviesuoliu,2012-aisiais respublikiniamerenginyje „Lietuvos garbë“ jisbuvo pagerbtas kaip „Metøþygdarbio“ herojus – uþ tai,kad nepaisydamas pavojaussavo gyvybei iðgelbëjo ið itinnuodingø dujø prisipildþiusioðulinio Strielèiðkëse net trisvyrus.

Uþ pagalbà aplinkosaugaiir nuoðirdø bendradarbiavi-mà p. Bronius gavo apdova-nojimà ir ðiais metais ið patiesaplinkos ministro KæstuèioNavicko rankø. O bene svar-biausias apdovanojimas –Lietuvos Respublikos Prezi-dento dekretu B. Jurgelevi-èiui áteiktas ordino „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“ Riterio kry-þius.

Karpiðkiø þvërynëlio ðeimi-ninkas, þinoma, dþiaugiasinusipelnæs Lietuvai, taip patdþiaugiasi, kad uþ tai buvoávertintas. Bet jei kas ávertin-tø ir jo dabartiná rûpestá – kuoðerti mësëdþius þvërynëlio gy-ventojus, bût iðvis labai gerai.Beje, vilkø pats p. Bronius neimësëdþiais, nei pilkiais neva-dina, jie jam – patys graþiau-si, protingiausi ir tauriausiþvërys...

Diana ZUBAVIÈIENËAutorës nuotr.

Pradþia 1 psl.

Renginio metu buvo skaitomos eilës, menamos más-lës, skambëjo Panoèiø etnografijos ansamblio atlieka-mos adventinës ir kalëdinës dainos. Smagu, kad priemûsø prisijungë ir popietëje aktyviai dalyvavo Dubièiøparapijos klebonas Almantas Kibirkðtis. Panoèiðkës OnaTaraðkevièienë ir Sigita Pauliukienë supaþindino su se-noliø advento tradicijomis, paproèiais ir burtais.

Palinkëjæ vieni kitiems susikaupimo, meilës ir ðvie-sos, iðsiskirstëme, iðsineðdami ir adventinæ nuotaikà.

RIMUTË ANTUCHEVIÈPanoèiø pagrindinës mokyklos bibliotekininkë

Adventinë popietëKaniavos kultûros centro direktorius Algi-

mantas Vitkus ir Panoèiø pagrindinës mokyk-los mokytojos Valentina Ðlavenec ir KristinaKrukonienë pakvietë á adventinæ popietæ „Poþvaigþdëtu dangum“

2017 m. gruodþio 19 d. Nr. 965

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Skaitydama Aloyzo Ten-dzegolskio romanà „Ðvie-siau uþ mënesienà“*, neju-èia vis gráþdavau prie máslin-go knygos pavadinimo. Juktai nëra tik autoriaus iðmo-në: uþ neáprasto þodþiø de-rinio, be abejo, slypi kur kasgilesnë prasmë. Kas gali bûtiðviesiau uþ mënesienà? Sau-lëtekis, – nusprendþiau, nesjis, brëkðtant rytui, vis skaid-rëja nepaisant, ar saulë pa-sirodo visoje skaistybëje, arslepiasi uþ debesø. Saulëpro nakties ðydà pramuðadienos ðviesà. Literatûrojetai, be abejo, simbolinis pra-budimas, kai þmoguje imabusti dvasinës jëgos, lemian-èios jo charakterá ir likimà...Ypaè jauno þmogaus, koksir yra pagrindinis politiniosocialinio romano veikëjasJuozukas.

Ðiuo raðiniu noriu at-kreipti dëmesá á Aloyzà Ten-dzegolská kaip romanistà,nes jis labiau þinomas skai-tanèiajai visuomenei kaip ki-tø þanrø meistras. A. Ten-dzegolskio karta gyvenimàpradëjo praëjusio amþiausviduryje, kai jau buvo priti-lusios karo ir pokario ne-gandos, ne kartà apraðytosðiuolaikiniuose mûsø roma-nuose ir atsiminimø knygo-se. Romano „Ðviesiau uþmënesienà“ autorius nepa-tyrë nei Sibiro tremtiniø da-lios, nei iðeivijos klajoniø...Tie ávykiai klostësi gerokudeðimtmeèiu anksèiau. Jieapraðyti talentingø vyresniø-jø Aloyzo kolegø romanuo-se. Knygos „Ðviesiau uþ më-nesienà“ pagrindinis veikë-jas Juozukas mena savo kas-dienybës másles – vis sun-kesnes ir skaudesnes.

Ir ðtai galime skaityti ro-manà, kuriame kalbamaapie pokario vaiko, paaug-lio, paskui jaunuolio, dvasi-nius iðgyvenimus skurdo irprievartos pasaulyje. Ðio ro-mano veiksme vyrauja mo-kykla. Tipiðka sovietinë mo-kykla, kurios pedagogai pri-versti manevruoti tarp me-lo ir tiesos. Laikraðèiuose –ekonomikos septynmetis, ogyvenime – paðaipa. Antro-ji dvideðimto amþiaus pusë,ir knygoje jau kitos temos,kita atmosfera. Jaunasis he-rojus Juozukas mokyklà pa-vadina „ðvelnia kalëjimoforma“.

Metas susipaþinti su kny-gos pagrindinio veikëjo Juo-zuko ðeima: mamai reikia ið-laikyti keturis sûnus ir ma-þà dukrytæ, nes tëvas ankstimirë. Ðeima apsigyvena ma-þoje pirkelëje, pasidarytojeið kalvës, kai sudegë vos uþ-baigtas statyti namas. Taèiauvaikai në kiek nedejuoja.Naktimis jie girdi, kaip áskiedriná stogà papsi krisda-mos àþuolo gilës: kiekvienàrudená prirenka giliø kiau-lëms maitinti – du didþiau-sius aruodus. O vasaromis...Ðtai èia neátikëtina naujiena:tarsi burþuaziniais laikais vi-

Ðviesëjimas ir nuðvitimas

* Aloyzas Tendzegolskis. Ðviesiau uþ mënesienà. – Kaunas: VðÁ „Kauko laiptai“,2017, - 248 p.

si broliai tarnauja pas sveti-mus þmones – toli nuo na-mø, didelëse sodybose, netnegalëdami aplankyti vienaskito. Piemenauja uþ atlygá,primokyti meluoti, kad vie-ði pas gimines. Marksizmas– tai visus sulyginanèio ko-lektyvizmo laikas... Juozu-kas mokykloje negali raðytitiesos per pamokà uþduota-me raðinëlyje „Mano vasa-ra“. Mokytoja nusigàsta,kad tarnystë primena buo-þiø laikus... Niekas TarybøSàjungoje negalëjo tarnautisvetimiesiems, nors badumirtø; atseit, bûtø „iðnaudo-jamas“. Juozukas stebëjosi,skaitiniø vadovëlyje surastatokia patarle: „Geriau ba-dauti, negu pas buoþæ tar-nauti“.

Tëviðkëje tik vienam ko-lûkieèiui buvo leista turëtiarklá, skiriamà kelioms ðei-moms. Autorius paaiðkina,kad kolûkieèiai gaudavo po60 arø þemës, kurià ir apar-davo, ir apakëdavo, ir bul-ves nukasdavo su tuo paèiuvienu gyvuliu. Po tokiø die-nos darbø laukdavo vaiðës –degtinë buvo visiðkai pigi.

Juozuko mama, kaip ir ki-ti kolûkieèiai, uþ darbadie-nius gaudavo katës aðaras ireidavo á kolûkio kontoràpraðyti pagalbos. Ji sakyda-vo kolûkio pirmininkui, kaduþaugæ vaikai atidirbs... Vai-kai nuo tokiø þodþiø su-stingdavo: jie nedirbs kolû-kyje...

Mokykla, o ne ðeima ðioromano pradþioje pateikia-ma kaip kelrodë á bûsimà gy-venimà. Politinëmis mela-gystëmis grásta mokykla.Mokytojai, savaime supran-tama, nedrásdavo atsiribotinuo vieðpataujanèios komu-nizmo propagandos.

A. Tendzegolskio knygasudaryta tarsi ið maþø sky-riø, kuriø daþnas atverèia visnaujus iðkalbingus tuomeèiodvasinio gyvenimo epizo-dus. Ðtai vienas, pavadintas„Angelëliai ið ledynø“ – apieSibiro tremtinius, pagaliausugráþusius á gimtinæ. „Sugrá-þëliai, – kalbëjo mama, – nie-kur nerado darbo, tad norinenori turëjo stoti á kolûká:juk dvi mergaitës! Pirminin-kas suðaukë visuotiná kolû-kieèiø susirinkimà, pristatëbuvusius tremtinius ir þmoniøpaklausë: „Priimsim ar ne?“Salë tylëjo. Pirmininkas ragi-na pasisakyti ir apsispræsti.Salë në krust. Paklausë, kaspagaliau tars þodá, ragino kal-bëti, bet niekas në nesujudë-jo. Tada pirmininkas paklau-së: „Kas uþ tai, kad priimtu-me? – ir pats pakëlë rankà.Tada pakilo visos rankos“ (p.50). Taigi dar ilgai po Stali-no mirties þmones tebe-kaustë baimë. Ðis maþas epi-zodas raðytojo A. Tendze-golskio knygoje atstoja ilgàpasakojimà apie buvusià po-stalininæ epochà, kurioje te-ko gimti ir mokytis ir ðiosknygos kûrëjui, ir ðio raðinë-

lio autorei... Bet Sibiras èiaprisimenamas retai. Já tarsiiðstumia tylos kataklizmai irparadoksai.

Daþni psichologiniai ku-riozai knygoje, man rodos,gana átaigûs, nes to átaigumojiems prideda autoriui ágim-tas humoro jausmas. Ko-mizmas iðkyla kaip didelëvertybë. Skyrelyje „Vienoþmogaus diskusija“ su ðvel-nia ironija pasakojama apieJuozuko susitikimà su nepa-þástamu aukðtu vyriðkiu, vil-kinèiu ðviesiu kostiumu.Mokyklos direktorius, apro-dæs mokyklos traktoriø (otai buvo objektas, kuriuo di-rektorius girdavosi visiemssavo sveèiams), artyn pa-kvietë netoliese besisukinë-jantá Juozukà ir pristatë:„Mûsø poetas!“ Èia reikiapridurti, kad ðis „poetas“,dar jaunesnëse klasëse mo-kydamasis, siøsdavo rajoni-nio laikraðèio redakcijai sa-vo eilëraðèius. Ir visada su-laukdavo neigiamo atsaky-mo, kol susiprato, kad rei-kia raðyti kitaip: pagarbi-nant esamà santvarkà ir so-cialistiná gyvenimo bûdà.Ðtai tada rajono laikraðtis iriðspausdino jo pirmàjá eilë-raðtá... Aukðtasis sveèias bu-vo komunistø partijos rajo-no komiteto instruktorius,rajoniniame laikraðtyjespausdindavæs savo eilërað-èius. Globëjiðkai apkabinæsJuozukà, pasigyrë eiliuojan-tis ir jis. Jambu. Esà neleng-va jiems abiems. „Tau moks-lai. O man darbai, darbai...“Sveèias Juozukui ðnekëjoapie poezijà, abu sëdëjo antsuolelio greta vienas kito, odirektorius su mokyklos pir-minës partinës organizacijossekretoriumi kurá laikà styp-èiojo ðalimais ir klausësi ne-tikëto „pokalbio“. Mat kal-bëjo vien tik instruktorius,aiðkindamas Juozukui savojambà. Direktorius ir part-sekretorius, „netekæ sveèiodëmesio, neþinojo, kà daryti:negalëjo nei pasitraukti, neitarpusavyje ðnekëtis, tad sten-gësi susikaupti; ásitempæklausësi, retkarèiais nebyliaisusiþvalgydami ir vël suklus-dami, tik sykiais sukrutinda-mi lûpas“ (p. 55). „O instruk-torius, – raðo A. Tendzegols-kis, – në nesirengë baigti sa-vo literatûrologijos: suðvelnë-jæs nuo savo poezijos, darjautriau apkabino Juozukàuþ peties, paskui, pasakoda-mas apie kaþkokius literatû-ros seminarus, iðrietë nugarà,palankstë kojas ir pasiûlë ma-þajam draugui prisësti ant þo-lës.“ Direktorius su partor-gu tylëdami prigulë abipuspaðnekovø, taip pat kartaispasiramstydami alkûne... Kàir sakyti... Romane ypaè ko-miðkai pavaizduoti apsiðau-këliai kultûros namø dar-buotojai.

Daþnai parodomas kon-formizmas, perdëto opti-mizmo kupina pedagogika.Mokyklos autoritetas moki-niø akyse tæþta ið visø pusiø,

o ji sau stovi – spindinti, nar-si ir nepajudinama! Juozu-kas bijo vieðai kritiná þodápasakyti, nes já nutildys auk-lëtoja Vyðniauskienë, kuriossudëtingesniais atvejais pai-sydavo ir atsiklausdavo netmokyklos direktorius, la-biausiai besiþavintis trakto-riais... Betgi buvo ir kitokiømokytojø, kaip lietuviø kal-bos ir literatûros mokytojaAndriulionytë, matyt, ir nu-lëmusi, kad jos mokinysJuozukas svajotø apie litera-tûrà. Ðios mokytojos „ati-dþiai klausydavosi visi vaikai,kuriems, be to, buvo malonuþiûrëti, kaip jai kà nors pasa-kojant kresteli ðviesios garba-nos, apvaliame veide ðvystelibalti dantukai, kai kà norspajuokia ar krimsteli senovësraðytojø skriaudikams“. Okai Andriulionytë prasitarë,kad namuose turi Dantës„Dieviðkàjà komedijà“ suDorë iliustracijomis, Juozu-kas droviai papraðë, ar ne-galëtø tø iliustracijø pama-tyti. „Ðios iliustracijos, - ra-ðo autorius, – tarsi atvërëJuozukui baisybes, esanèiasþmoguje.“

Nori nenori, socializmoliûliuojamà Juozuko sàmo-næ vis labiau drumsèia aðt-rëjantys politiniai klausimai.Skyriuje „Þaidimai su anta-gonizmu“ iðryðkëja ankstes-nis Juozuko naivumas, beabejo, ápûstas tos paèios mo-kyklos. Mat, jis „dþiaugësi,kad gimë paþangiausioje pa-saulio dalyje – Tarybø Sàjun-goje“. Net aritmetikos uþda-vinyne, kuris privalo moky-ti skaièiais, buvo gausiai ra-ðoma apie statomà socializ-mà ir artëjantá komunizmà.Apie tai kieme plyðojo radi-jas, kone kiekviename pus-lapyje darbo pergalëmisdþiûgavo spauda.

Juozukas brendo politið-kai, nors anksèiau buvo nu-taræs, kad politika nesido-mës. Tà brendimà su neri-mu stebëjo jo klasës auklë-toja, þinoma, norëdama ap-saugoti savo auklëtiná, ga-biausià klasës mokiná, nuobûsimø nemalonumø. Betkurgi apsaugosi bræstantáprotà, kuris ima vis labiausuvokti, kad mokytojai yraprisitaikëliai, o mokykla ne-garbinga. Ir raðytojas èia mi-ni bræstantá ir vis aðtrëjantáJuozuko protà apdilinanèiàiðvadà: „vis dëlto net ir tokiamokykla jam buvo reikalin-ga: jis valgë ir apnuodytus josvaisius. Jam paliktas tik vie-nas tolimas gaivaus oro lan-gelis – kaip nors baigti mo-kyklà“ (p.137). Tuo tarpuJuozukas vël ið naujo skaitoMonteskjë (Montesquieu)knygà „Ið persø laikø“, ku-rios kiekvienas puslapis ja-me þadina supratimà, kadnei valstybës, nei amþiai(knyga raðyta XVIII amþiu-je) nekeièia þmogaus pri-gimties, kad „Laiðkø“ ironi-ja tinka ir ðitam laikui, ku-riame Juozukas gyvena. Taijá ir guodþia, ir moko gyve-nimo meno.

Bet jau penktame roma-

no skyriuje „Kasdienybësdràsa“ mezgasi naujas, visgrieþtëjantis politiniu virs-tanèio romano siuþetas. Pokolûkinës talkos Juozukasnetikëtai susipaþásta su bu-vusiu politiniu kaliniu BaliuDavidavièiumi (1935–2003),gyvenanèiu seno dvaro pa-state árengtuose invalidø na-muose, ir susidraugauja sujuo. B. Davidavièius, atrodo,neðneka su jaunuoju drau-gu atviriau negu dera, nesie-kia nuteikti jo antitarybið-kai. Tik paklausia: kaip se-nojoje liaudies dainoje „Iðrytø ðalelës“, sakinio viduryatsirado didþioji raidë R,nes „Lietuvos“ dainø ir ðo-kiø ansamblio programaskelbia – „Ið Rytø ðalelës“.Juozukui ir á galvà nebûtøatëjusi tokia lingvistinë po-litika. Raðytojas parodolaipsniðkà Juozuko minèiøkaità, atëjusá suvokimà, kaipsunku gyventi somnambu-liðkoje ðviesoje: „Jau ir sau-lëtà dienà jam suðvisdavomintis, ðviesesnë uþ mënesie-nà“.

Prie varteliø, klausydama-sis mamos pokalbio su sese-rënu Zigmu, kolûkio pirmi-nës partinës organizacijossekretoriumi, Juozukas ste-bëjosi nepaneigiamais moti-nos argumentais: „Ir pen-kmetis, ir septynmetis niekonedavë. Vien valdþios paþa-dai.“ Apie „Komunistø par-tijos manifestà“ ji taip iðsi-reiðkë: „Iðmislas. Taip peramþius nebuvo“. Juozukasvisa tai dedasi galvon ir auk-lëtojai Vyðniauskienei visdaþniau replikuoja. Nors pokaro jau buvo praëjæ dvide-ðimt penkeri metai, ðvietëvis ta pati Stalino saulë ir„visaapimanti drausmë rei-kalavo nieko nekeisti.“ Tadkoks gi literatas, koks raðy-tojas galëjo bûti knygos pa-grindinis veikëjas Juozu-kas?.. Mënesienoje iðmàsty-tomis pavienëmis ironiðko-mis mintimis jis ðvysèiojovienui vienas...

O atomazga, paaiðkinantimáslingà knygos pavadini-mà, atsiskleidþia skyriuje„Lagerininkø pamoka so-de“. Pas buvusá politiná ka-liná, savo draugà Balá atva-þiavæs Juozukas rado du sve-èius – Antanà Terleckà irViktorà Petkø. Abu lageri-ninkai, abu disidentai. Abuneátikëtinai dràsûs. Gal jiestipriausiai tikëjo, kad á Lie-tuvà vël sugráð laisvë. Sveèiøþodþiai Juozukà sukrëtë:„Juozukas tarsi prabudo.Akimirksniu pasikeitë tikrovë– nuskaidrëjo medþiai, þolëpo kojomis, debesys... Tarsi iðaukðtybiø iðkrito naujas pa-saulis, krestelëdamas juokoaðarà...“ (p. 236). Tai ir bu-vo nuðvitimas, kurá netrukusuþbaigia Juozuko kelionëper eþerà maþa valtele. Þë-rinèios eþero platybës. Betsu þaibais uþklumpa audra.Valtelæ ima semti vanduo.„Dauþësi ðirdis, drebëjo ran-kos ir kojos. Sëmë vandenáplaðtakomis, net alkûnëmis.Kapstësi rankomis kaip ðuny-tis“. Manë, kad praþus, betdebesis perplyðo ir lietus su-silpnëjo. „Ðvystelëjo saulë,tamsioje pusëje pasirodë vai-vorykðtë...“

Taip knygos pabaiga ir pa-aiðkina jos pavadinimà. Au-torius apie Juozukà ðtai darkà raðo: „Apie kà tais metaisneprabilo, ko neuþraðë, atro-do, to ir nebuvo. Taèiau apietai daugiausia galvojo. Pavyz-dþiui: „Jei þodþio laisvë yragalimybë reikðti prieðingànuomonæ, tai Tarybø Sàjun-ga yra pasaulyje pirmoji ða-lis, kurioje nëra jokiø laisviø.“Ir toliau skaitome: „Tokiosmintys negalëjo bûti nei stal-èiuje, nei spintoje – tik galvo-je; taip paprasèiausiai veþa-ma minèiø kontrabanda“.Romane màstymas ir kûry-ba totalinio sekimo sàlygo-mis iðreiðkiama minties su-akmenëjimo (fosilijø) meta-fora. O Juozukas dar tik abi-turientas...

Aldona ÞEMAITYTË