Genetiniuose tyrimuose naudojamų stuomeninių augalų apžvalga istoriniu vlm
-
Upload
ingrida-olendraite -
Category
Health & Medicine
-
view
866 -
download
5
description
Transcript of Genetiniuose tyrimuose naudojamų stuomeninių augalų apžvalga istoriniu vlm
Genetiniuose tyrimuose naudojamų stuomeninių augalų apžvalga istoriniu, sistematiniu, pasirinkimo priežasties ir
taikymo krypties požiūriais. Vilniaus UniversitetasMolekulinės biologijos
I kurso studentai:Kristina BastytėIngrida OlendraitėVilmantė ŽitkutėTomas ŠimkevičiusVilius Vilčinskas
2012.04.20
Turinys:
• Genetikos priešistorė.• Pagrindiniai genetikos dėsniai.• Genetikoje naudojami augalai:1) Lathyrus odoratus L.2) Arabidopsis thaliana (L.) Heynh3) Rumex acetoca L.4) Zea mays L.• Apibendrinimas
Gregoras Mendelis - genetikos tėvas (1822 - 1884)
• Austrijos mokslininkas ir Augustinų vienuolis, žinomas kaip genetikos mokslo pradininkas.
• 1854 m. vienuolyno sode pasisodino žirnių, kad galėtų tyrinėti paveldimumo pasikeitimus.
• 1865 m. Brno gamtos istorijos draugijai nurodė paveldimumo dėsningumus ir parodė, jog jie gali būti aprašomi matematinės statistikos principais.
Gregoras Mendelis
Gregoras Mendelis - genetikos tėvas (1822 - 1884)
• Mendelio darbas mokslui nebuvo žinomas iki 1900 m.
• ,,Darvinas tiesiog fantazavo be jokio eksperimento pagrindo, kad yra specialūs paveldimumo vienetai” (V.Rančelis, “Augalų genetika” , 2008.)
Gregoras Mendelis
Mendelio įnašas į šiuolaikinę genetiką
• Pirmasis metodas paveldimumui tirti.• Paveldėjimo vienetai gali būti dviejų formų (alelių).• Mendelio dėsniai:1) pirmosios hibridų kartos (F1) vienodumo/dominavimo.2) požymių skilimo.3) nepriklausomo požymių paveldėjimo.• Reciprokinis (abipusis) ir analitinis kryžminimo
metodai.• Raidinis požymių žymėjimas.
Monohibridinio kryžminimo rezultatai dviejuose palikuonių kartose:F1 ir F2 (žiedų spalva)
Lathyrus odoratus L. Kvapnusis pelėžirnis
• žirniai yra savidulkis augalas.• hibridai gaunami tik motininiam augalui dirbtinai pašalinus
kuokelius ir apvaisinus tokį augalą kito augalo žiedadulkėmis.• tipiškas augalas, naudotas pirmuose genetikos bandymuose.
Photo:Ph. Daget, Prancūzija
Karalystė: PlantaeSkyrius: MagnaliophytaKlasė: MagnaliopsidaPoklasis: RosidaeEilė: FabalesŠeima: FabaceaGentis: Lathyrus L.Rūšis: Lathyrus odoratus L.
Lathyrus odoratus L.
Arabidopsis thaliana (L.) HeynhBaltažiedis vairenis
White Clay Creek State Park - Judge Morris Estate March 2006
Karalystė: Plantae (Augalai)Skyrius: Magnoliophyta (Magnolijūnai)Klasė: Magnoliopsida (Magnolijainiai)Poklasis: Dilleniidae (Dilenijažiedžiai)Šeima: Brassicaceae (Bastutiniai)Gentis: Arabidopsis (Vairenis)Rūšis: Arabidopsis thaliana (L.) Heynh (Baltažiedis vairenis)
Termo Fisher SCIENTIFIC” Vilmantė Žitkutė
Arabidopsis thaliana (L.) HeynhBaltažiedis vairenis
Keletas faktų apieArabidopsis thaliana (L.) Heynh
• 5 chromosomos.• Nedidelis genomas, iš viso 114.5 Mbp / 125 Mbp.• Greitas gyvenimo ciklas: apie 6 savaitės nuo
sudygimo iki sėklos subrendimo.• Lengva auginti nedideliame plote (pvz.,
mėgintuvėlyje).
Dimitris Beis / Ben Scheres, Utrecht University
Arabidopsis thaliana (L.) Heynh genomas
Kodėl Arabidopsis thaliana naudojama genetikoje?
• Šiuo metu yra sukaupta be galo daug žinių apie jo genomą.
• Vairenis labai lengvai regeneruoja iš meristeminių kultūrų.• Būdinga savidulka.• Lengva gauti hibridus.• Sėklos labai smulkios (0,5 mm), bet nuo vieno augalo jų
gaunama labai daug.
Arabidopsis thaliana L.
http://www.arabidopsis.org/
Rumex acetoca L. Rūgštynė
Karalystė: Plantea ( Augalai )Skyrius: Magnoliophyta (Magnolijūnai)Klasė: Magnoliopsida( Magnolijainiai)Poklasis: Caryophyllidae (Gvazdikiečiai)Šeima: Polygonales (Rūgtiniai)Gentis: Rumex L. (Rūgštinių )Atstovas Rumex acetosa L.
Photo:Zeynel CebeciTurkija
Photo: Marinella Zepigi
Tompkins Ithaca, Cornell University Campus
Rumex acetoca L.
Keletas faktų apie R. Acetosa L.
• Naudojamos maistui ir medicinoje, bei genetikos tyrimams.• Nereikia jokių ypatingų salygų augimui.• Auga kompaktiškai.• Dvinamis augalas, turintis lyties chromosomas.
The role of repetitive DNA in structure and evolution of sex chromosomes in plantsE Kejnovsky, R Hobza, T Cermak, Z Kubat and B Vyskot
Kodėl naudojamas genetiniams tyrimams?
• Lytines chromosomas mot. individe XX vyr. individe XY1Y2.
• 7 chromosomų poros.• Naudojama evoliuciniams tyrimams.• Manoma, kad tai ganėtinai jaunas augalas 15 - 20
mln metų.
Historical pictures of meiotic preparations showing terminal pairing of X and Y chromosomes in male flowers of: a, white campion (2n = 24, XY, metaphase I; van Nigtevecht, 1966); b, hop (2n = 20, XY, early anaphase I, arrows;Moutchen et al., 1973); and c, sorrel (Rumex acetosa; 2n = 15, XY1Y2,
metaphase I, with sex-trivalent XY1Y2 in convergent orientation; Parker and Clark, 1991).
‘Zea mays L.’paprastasis kukurūzas
Kingdom: Plantae Division: Magnoliophyta Class: Liliopsida Subclass: Commelinidae Order: Cyperales Family: Poaceae Genus: Zea L.Species : ‘Zea mays L.’
Photo by Aldo De Bastiani
Forest and Kim Starr - Plants of Hawaii
‘Zea mays L.’vyriškas individas
‘Zea mays L.’ moteriškas individas
Bendra charakteristika:
• Paprastasis kukurūzas (‘Zea mays L.’) - kultūrinis augalas, pradėtas auginti maždaug prieš 9000 m.
• Žolinis, vienametis augalas• Vienanamis. Vyriškieji žiedai
susitelkę viršūninėse šluotelėse, moteriškieji – lapų pažastyje, burbuolėje
• Vaisius - grūdas
Reikšmė genetikoje:
Paprastasis kukurūzas – modelinis augalas genetiniams tyrimams:• Kruopščiausiai ištyrinėtas
genomas lyginant su kitais javais, tokiais kaip ryžiai (Oryza sativa), sorgai (Soghum bicolor) ir kt.
• Didelė gausa mutantinių formų.
• Genetinis panašumas į giminingus augalus.
Keith Weller photographer
Ramosa (ra) genų mutantinės formos
• Ramosa (lot. ramus – šaka) genai lemia žiedynų vystymąsi žoliniuose augaluose.
• Žoliniai augalai skiriasi žiedynų šakų, varpučių, žiedų išsidėstymu, kiekiu.
• Šių genų kukurūzai mutantai turi neįprastai smarkiai šakotus vyriškus ir moteriškus žiedynus.
Normalaus; ra1, ra2 mutanto; ryžių žiedynų palyginimas
Kukurūzo ra mutantų pavyzdžiai:
‘Zea mays L.’ ra geno mutacijos
Išvados:
• Gregoras Mendelis - genetikos pradininkas.• Tobulėjant mokslui, padaryta akivaizdi pažanga
genetikos srityje.• Dėl savo tinkamų savybių šios augalų rūšys plačiai
naudojamos genetiniuose tyrimuose:1) Lathyrus odoratus L.2) Arabidopsis thaliana (L.) Heynh3) Rumex acetoca L.4) Zea mays L.
• Genetikos mokslų pažanga atnešė daug ekonominių ir agrikultūrinių laimėjimų, palengvinusių žmogaus gyvenimą.
Naudoti šaltiniai:
1) http://en.wikipedia.org/wiki/Plant_genetics2) http://fhc.amb.edu.pl/archives/fulltxt/
vol43/43_3/08_MOSIO.pdf3) http://www.springerlink.com/content/
g23716634604732t/4) http://www.accessexcellence.org/RC/AB/BC/
Gregor_Mendel.php5) http://www.mendelmuseum.muni.cz/en/mendel-s-
experiment/6) http://en.wikipedia.org/wiki/Sweet_pea7) http://www.arabidopsis.org/portals/education/
aboutarabidopsis.jsp#top8) http://en.wikipedia.org/wiki/Arabidopsis_thaliana9) http://www.nature.com/nature/journal/v436/n7054/full/
nature03892.html10) http://www.plantcell.org/content/18/3/518.full11) http://epmb.berkeley.edu/vfs/PIs/Hake-SC/web/Bortiri-
et-al.pdf12) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2014703313) Vytautas Rančelis ,,Augalų genetika” 2008
Dėkojame už jūsų dėmesį!!!
Gal turite mums klausimų?