GEDIMINO - VGTUvgtu.lt/upload/geduniv/zurnalas3.pdf · Verslo vadybos fakultete deka-nas prof....

GEDIMINOUNIVERSITETAS

2008 Nr.3

Premijuoti aukðtojo mokslovadovëliø autoriai

Birþelio 26 dienà ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius apdovanojo Aukðtojo mokslo vadovëliø

rengëjø konkurso nugalëtojus. Ið pateiktø premijuoti vadovëliø ðeði ávertinti pirmàja premija (po vienà – huma-

nitariniø ir meno, po du – socialiniø ir technologijos mokslø studijø srities), ðeði pripaþinti verti antrosios premi-

jos (po vienà – humanitariniø, socialiniø ir fiziniø, trys – biomedicinos mokslø studijø srities), ðeðiems skirta

treèioji premija (dvi –socialiniø, viena – fiziniø ir trys technologijos mokslø studijø srities). Dviem socialiniø

mokslø studijø srities vadovëliams atiteko paskatinamoji premija.

2008 m. metais premijuoti buvo pateikti 32 vadovëliai, iðleisti 2002–2006 metais. Ið viso buvo pateikti trys

humanitariniø, vienas meno, vienuolika socialiniø, ðeði fiziniø, keturi biomedicinos, septyni technologijos moks-

lø studijø srièiø vadovëliai.

Premijuotinø vadovëliø atrankà organizavo Studijø kokybës vertinimo centras. Buvo vertinamas vadovëliø

paskirties atitikimas, teikiamø þiniø kokybë, dëstymo metodikos lygis, struktûra ir sistemiškumas, pateikimo

forma.

Pirmosios premijos skirtos ðiems mûsø, Vilniaus Gedimino technikos, universiteto mokslininkams:

uþ vadovëlá „Puslaidininkinës ir funkcinës elektronikos átaisai“, iðleistà 2005 m., – Stanislovui Ðtarui;uþ vadovëlá „Tamprumo teorijos pagrindai“, iðleistà 2004 m., – Juozui Atkoèiûnui, Juozui Nagevièiui.Treèiàjà premijà uþ vadovëlá „Statybinë akustika“, iðleistà 2005 m., gavo mûsø universiteto profesorius Vy-

tautas Jonas Stauskis.

Ávykiø mozaikaBirþelio 27-28 dienomis ávyko

VGTU organizuotas 25-asis tarp-tautinis simpoziumas „Automatikair robotika statyboje“. Kasmetissimpoziumas yra remiamas tarptau-tinës asociacijos Automatika ir ro-botika statyboje (IAARC). Šiaismetais plëtotos penkios pagrindinëstemos: automatikos ir robotø tech-nikos ádiegimas; robotø technolo-gijos; automatizuotø duomenø ási-savinimas ir kontrolë; duomenø irskaièiavimo technologijos; valdy-mas ir socialinës problemos. Ren-ginyje dalyvavo per 100 uþsieniospecialistø ir 40 Lietuvos atstovø.

Birþelio 10 dienà Gedimino klube buvo atidaryta VGTU Ar-chitektûros fakulteto Grafikos katedros docento Valdo Bubelevi-èiaus maþøjø skulptûrø paroda. „Ðià parodà pavadinèiau kameri-ne, komponuota ið keliø stilistiniø krypèiø, bet nepretenduojanèiaá platesnio diapazono kûrybos pristatymà,“ - atidarydamas parodà kalbëjo autorius. Paroda veiks visà vasarà.

Birþelio 19 dienà padëkos raðtais apdovanoti geriausi 2007/2008 m.m. VGTU sportininkai

1

REDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114

EL. PAÐTAS: [email protected] [email protected]

Vyr. redaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø – Alekso JauniausVirðelyje – Editos Utarienës vitraþas

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius4,5 spaudos lanko

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2008 07 01Uþsakymo nr. 6894Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GEDIMINOUNIVERS ITETAS

2008 NR. 3 3 3 3 3 (63)(63)(63)(63)(63)

ISSN 1392-5857

ÞURNALO

PUSLAPIUOSE:

Senate 2

50-tûkstantasis diplomas jau absolventës rankoseVytautas PLAKYS 5

Baigiamieji darbai dþiuginaProf. dr. Petras ÈYRAS 8

Katedros gyvenimas perkeltas á filmàAsta VERBICKIENË 10

VGTU siûlo pirmàjà Lietuvoje kûrybiniø industrijø studijø programàDoc. dr. Romualdas KLIUKAS 11

Aptarti studijø kokybës klausimaiVanda ZUBELYTË 12

Tarptautinë konferencija „Aplinkos inþinerija“:þenkliai iðsiplëtusi ðaliø dalyviø geografijaAplinkos inþinerijos fakulteto informacija 14

Parengëme atitinkanèius ES reikalavimus suvirinimo inþinerinius darbuotojusDoc. dr. Nikolaj VIŠNIAKOV 15

Renginio dalyviai gërëjosi AGAI studentø skrydþiaisEdita JUÈIÛTË 17

VGTU – BalticGrid II projekto partnerisDoc. dr. Dalius MAÞEIKA 18

Simpoziumas „Statybos inþinerijos mokymas besikeièianèioje Europoje“Dr. Linas JUKNEVIÈIUS 19

VGTU mokslininkø vizitas á Stambulà:senø kontaktø palaikymas, naujø uþmezgimasDoc. dr. Natalija LEPKOVA 21

Vieðnagë Krokuvos technikos universiteto bibliotekojeSigutë URBONAVIÈIENË 22

Þvilgsnis ten, uþ horizonto...Kæstutis AURYLA, Edvardas MAÞEIKIS 24

Jubiliejiniai „Kazio Šešelgio skaitymai“Edita JUÈIÛTË 26

„Að pasiruoðæs bûti SAVIMI“ 28

Finansø etikaProf. habil. dr. Valdas PRUSKUS 29

Jûra dovanoja ne tik gintarà, bet ir naujà chorà; Palydëjome pavasará...Giedrë STONKUTË 31

Mûsø Valytë – universiteto þmogusPriëmimo komisijos kolektyvas 33

Docentui Vidmantui Jonui Jokûbaièiui – 70 metøDoc. dr. Bronius JONAITIS, doc. dr. Petras PUKELIS 34

Automatikos katedros docentui dr. Lionginui Radzevièiui – 70Doc. dr. Zita SAVICKIENË 35

Gyvenimas VGTU

2GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

2008 05 06

PROFESORIAUS ATESTATAS ÁTEIKTAS: VytautuiTurlai.

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: Daliui Maþeikai,Marinai Valentukevièienei, Aušrai Zigmontienei, ArtûruiJuknai, Danutei Sliþytei, Irmai Ðileikienei ir Aleksui Rim-kui.

HABILITACIJOS PAÞYMA ÁTEIKTA: Artûrui Juknai.DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Kristinai Daunora-

vièienei, Jevgenij Kurilov, Irenai Patašienei ir Daliai Bar-dauskienei.

PATENTAS ÁTEIKTAS: Pranui Baltrënui ir KristinaiGreièiûtei „Árenginys dirvoþemiui atkurti“.

SUSPAÞINTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizo-

liacijos mokslo instituto veikla (Senato nutarimas Nr. 28-1).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto meno ko-lektyvø veikla.

PATVIRTINTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus

emerito nuostatai (Senato nutarimas Nr. 28-3.2).– Fundamentiniø mokslø fakulteto dekanas – A. Èenys(Senato nutarimas Nr. 28-3.4).

PRITARTA:– VGTU garbës daktaro vardo suteikimui: Miuncheno

technikos universiteto prof. dipl. ing. Martin Scheig (Se-nato nutarimas Nr. 28-3.3).

– 4 kandidatûrom á docento pareigas pirmai kadencijai(Senato nutarimas Nr. 28-3.6).

– 25 teminuotoms darbo sutartims (Senato nutarimasNr. 28-3.7) .

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO

UNIVERSITETAS32008/3

PANAIKINTAS: Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Gynybos technologijø centras (Senato nutarimasNr. 28-3.5)

PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAISUTEIKTI: Manuelai Tvaronavièienei ir Eugenijui Chli-vickui (Senato nutarimas Nr. 28-3.1).

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIKTI:Rasai Vaiðkûnaitei, Rasai Smaliukienei ir Daivai Jurevi-èienei (Senato nutarimas Nr. 28-3.1).

2008 06 03

PROFESORIAUS ATESTATAI ÁTEIKTI: EugenijuiChlivickui ir Manuelai Tvaronavièienei.

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: Rasai Vaiðkûnai-tei, Rasai Smaliukienei ir Daivai Jurevièienei.

DAKTARO DIPLOMAS ÁTEIKTAS: Frank Glessler.PATENTAS ÁTEIKTAS: Vytautui Buèinskui ir Vytau-

tui Kazimierui Augustaièiui „Srieginio sujungimo áverþi-mo dydþio nustatymo bûdas ir árenginys“.

PRANEŠIMAI:– Praktinis studentø rengimas VGTU studijø procese.– Darbdaviø ir VGTU absolventø poþiûris á praktiná

rengimà. Apklausos rezultatai.– Darbo rinkos analizë ir pasiûlymai darbo jëgos trû-

kumo problemai spræsti atsiþvelgiant á ðalies ûkio plëtrosprognozæ 2008-2015 metams.

– Darbdaviø vaidmuo ðiuolaikinio specialisto rengi-me socialiniø partneriø poþiûriu.

NUTARTA:– Pakeisti 4 universiteto padaliniø pavadinimus (Se-

nato nutarimas Nr. 29-2.5).– Dalinai pakeisti Vilniaus Gedimino technikos uni-

versiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø bei kitø tyrëjø

Gyvenimas VGTU

4GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

skatinimo uþ mokslo publikacijas, iðradimus ir tarptauti-nius projektus bei meno produkcijà tvarkos apraðà (Sena-to nutarimas Nr. 29-2.6).

– Dël priemokø mokëjimo indeksavimo prestiþiniøVGTU mokslo þurnalø redaktoriams ir atsakingiems sek-retoriams (Senato nutarimas Nr. 29-2.7).

PATVIRTINTA:– Naujas Senato narys: prof. habil. dr. A. Èenys (Se-

nato nutarimas Nr. 29-2.3).PRITARTA:– VGTU garbës daktaro vardo suteikimui: Varðuvos

technologijos universiteto Sraigtasparniø ir lëktuvø pro-jektavimo katedros vedëjo prof. habil. dr. Zdobyslaw Go-raj (Senato nutarimas Nr. 29-2.4).

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto meno ko-lektyvø veiklos plëtros nutarimo projektui (Senato nuta-rimas 29-2.8).

– 1 kandidatûrai asmenø, sulaukusiø 65 metø amþiaus,skyrimo (rinkimo) á Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto, taip pat jo padaliniø vadovø ar pavaduotojø parei-gas (Senato nutarimas Nr. 29-2.9).

– 22 kandidatûrom á docento pareigas pirmai kadenci-jai (Senato nutarimas Nr. 29-2.10) .

– 43 teminuotoms darbo sutartims (Senato nutarimasNr. 29-2.11).

– Senato Teisës ir etikos komisijos pakeitimai (Senatonutarimas Nr. 29-2.12).

PROFESORIAUS EMERITO VARDAI SUTEIKTI:prof. habil. dr. Stanislovui Ðtarui ir prof. habil. dr. PranuiBaltrënui (Senato nutarimas Nr. 29-2.1).

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIKTI:Ladai Markejevaitei, Alvydui Þickiui, Gintautui Blaþiû-nui, Tomui Grunskiui, Almantui Liudui Samalavièiui, Dai-niui Udriui, Daivai Burkðaitienei, Vaidotui Trinkûnui, Juo-zapui Ðipaliui (Senato nutarimas Nr. 29-2.2).

Diplomø áteikimo ðventë

GEDIMINO


Birþelio 20 dienà VGTUáteiktas jubiliejinis – 50 000-asisdiplomas. Garbë bûti jubiliejine,50 000-àja absolvente teko Ap-linkos inþinerijos fakulteto ener-getikos magistrei Evelinai Trut-

nevytei.

Jos labai sëkmingos studijosVilniaus Gedimino technikosuniversitete buvo ávertintos 2006m. energetikos bakalauro diplo-mu su pagyrimu ir 2008 m. ener-getikos magistro diplomu su pa-gyrimu. Ji yra daugkartinë Lie-tuvos didþiojo kunigaikðèio Ge-dimino ir garsaus inþinieriausStepono Kairio vardiniø stipen-dijø laureatë, Respublikinës me-dþiagø atsparumo olimpiados irkitø konkursø nugalëtoja. Daly-vaudama tarptautiniø studijømainø programose studijavoAalborgo universitete ir Ciuri-cho federaliniame technikos uni-

versitete.

50-tûkstantasis diplomasjau absolventës rankose

Vytautas PLAKYS

Studi jø direkci jos direktorius

EVELINA TRUTNEVYTË 2002 metais, baigusi Vilniaus licëjø, pradëjo savo studijas Vilnius Gedimino technikos universitetoAplinkos inþinerijos fakultete aplinkosaugos specialybëje. Nuo pat pradþiø studijos buvo sëkmingos, ji bûdavo visada tarpgeriausiø studentø. Nuo treèio kurso ji perëjo studijuoti Pastatø energetikos studijø programà. Studijose pasiþymëjo nuovo-kumu, originaliu màstymu, savarankiðkumu, organizuotumu, buvo drausminga, pareiginga ir aktyvi studentë. Jos talentasir nuoðirdus darbas leido jai pasiekti labai gerø mokymosi rezultatø: beveik visi egzaminø ir kursiniø projektø paþymiai buvopuikûs. Jai 6 semestrus bakalauro studijose ir 2 semestrus magistrantûros studijose buvo skirtos vardinës stipendijos uþlabai gerà mokymàsi. 6 kartus buvo skirta aukðèiausia Lietuvos Didþiojo Kunigaikðèio Gedimino vardo stipendija. Josbakalauro darbo „Kalvarijos miesto Mokyklos kvartalo centralizuoto aprûpinimo šiluma sistemos renovacija“ (vadovas –doc. V.Lukoðevièius) buvo ávertintas puikiai ir tai buvo jos poþiûrio á energijos sistemø tyrimus formavimosi pradþia.Energetikos bakalauro diplomas su pagyrimu Evelinai Trutnevytei buvo áteiktas 2006 metais.

Tais paèiais metais bûdama konkurse pirmàja buvo priimta studijuoti Energetikos ir termoinþinerijos magistrantûrosstudijø programà Energetinio planavimo specializacijà. Evelinos gabumai ir brandus, motyvuotas poþiûris á studijas buvojos puikiø magistrantûros studijø ávertinimø prieþastimi. Èia jai vël buvo skiriamos vardinës stipendijos. Jos susidomëjimasmiestø energetiniø sistemø planavimu ypaè sustiprëjo pasirinkus baigiamojo darbo temà „Integruoto urbanistinio modulioaprûpinimo energija sistemø tyrimai“ (vadovas – prof. V.Martinaitis). Ðá darbà ji apgynë ávertinimu puikiai. Savo semestri-niuose tiriamuosiuose darbuose ji nuolatos gilino þinias, rinko ir sistemino naudingà informacijà. Atlikti darbai parodë josiniciatyvumà, iðradingumà, geras technines ir bendràsias þinias. Baigiamasis magistro darbas jau yra rimtu pagrindugilesniam mokslo tiriamajam darbui, o jo autorë turi tam gerai susiformavusius gebëjimus.

Trumpas, bet Evelinai charakteringas papildymas apie jos paskutiniuosius studijø metus magistrantûroje. Rudenssemestre ji studijavo Aalborgo universitete, kur semestriná darbà apgina labai aukðtu to universiteto tradicijoms ávertinimu.Pavasario semestre, lygiagreèiai su baigiamojo darbo rengimu, laimëjusi stipendijà sëkmingai dirba tyrimø grupëje Ciurichofederaliniame technikos institute Energetiniø sistemø laboratorijoje. Baigusi tà darbà suspëja gráþti á VGTU ir apgintimagistro baigiamàjá darbà, bûdama Ciuriche laimi Danijos ambasados Lietuvoje skelbtame konkurse vienà ið antrøjøpremijø uþ esë apie klimato kaità. Vos apgynusi magistro diplomà, birþelio 20 d. iðvyko á vasaros mokyklà „Darni plëtra irenergetinis planavimas” Norvegijoje.


6GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3


GEDIMINO


2008 m. Vilniaus Gedi-

mino technikos universitetas išlei-do vienà didþiausiø absolventø lai-dø – 3053 absolventus. 2177 pa-grindiniø studijø absolventai ga-vo bakalauro ir inþinieriaus diplo-mus, 858 – magistrø ir 18 specia-liøjø profesiniø studijø baigimodiplomus.

Daugiausia diplomø savo fa-kulteto absolventams áteikë Sta-tybos fakulteto dekanas prof. Po-vilas Vainiûnas. Jis pasveikino 592absolventus, ið jø 368 pagrindiniøstudijø ir 224 magistrantûros stu-dijø absolventus.

Verslo vadybos fakultete deka-nas prof. Vytautas AleksandrasRutkauskas áteikë diplomus 516absolventø. Net 386 pagrindiniøstudijø absolventai gavo vadybosir verslo administravimo bakalau-ro diplomus ir 130 magistro diplo-mus.

Treèiasis absolventø gausaVGTU yra Aplinkos inþinerijos fa-kultetas. Fakulteto dekanas ir uni-versiteto Senato pirmininkas prof.Donatas Èygas pakvietë diplomusatsiimti 514 fakulteto absolventø,ið kuriø 373 absolventai gavo ba-

kalauro arba inþinieriaus diplo-mus ir 141 magistro diplomus.

Transporto inþinerijos fakulte-tà baigë 370 absolventø, ið jø 292gavo bakalauro ir 78 magistro di-plomus. Fundamentiniø moksløfakultetà baigë 305 absolventai, iðjø 211 baigë pagrindines studijasir 94 magistantûrà. Mechanikosfakultetà baigë 293 absolventai,kuriems áteikti 232 mechanikos in-þinerijos ir pramonës inþinerijosbakalauro diplomai ir 61 magist-ro diplomas. Elektronikos fakul-tetà baigë 275 absolventai, pagrin-dines studijas baigë 209 bakalau-rai ir 66 magistrai. Architektûrosfakultetà baigë 125 absolventai, iðjø architektûros bakalauro diplo-mus gavo 70 absolventø ir 55 ma-gistro diplomus. Antano Gustai-èio aviacijos institutà baigë 61 ab-solventas. Du Tarptautiniø studi-jø centro studentai uþsienieèiaigavo VGTU diplomus.

Šiais metais Fundamentiniømokslø fakultetà baigë pirmojitechnomatematikos studijø pro-gramos bakalaurø laida, Elektro-nikos fakultete automatikos ir val-dymo studijø programoje išleistapirmoji kompiuterinio árenginiø

valdymo specializacijos bakalaurølaida. Transporto inþinerijos fa-kultete pagrindinëse studi joseanksèiau buvusios trys studijø pro-gramos (automobiliø transportoinþinerija, geleþinkeliø transpor-to inþinerija ir transporto tech-nologiniø sistemø inþinerija) su-jungtos á vienà transporto inþine-rijos studijø programà. Ðiais me-tais nemaþai VGTU studentø bai-giamuosius darbus parengë ir ap-gynë uþsienyje. Didelis bûrys ab-solventø gavo diplomus su pagy-rimu. Jie apdovanoti VGTU pa-dëkos raðtais.

„Mieli Absolventai, sveikinuJus, sëkmingai baigusius studijasVilniaus Gedimino technikos uni-versitete. Dëkoju uþ puikius moks-lo rezultatus bei linkiu Jums neið-senkanèios kûrybinës energijos,tæsiant jau pradëtus darbus, ir drà-sos bei iðminties, pasitinkant nau-jus gyvenimo iððûkius. Tegul uni-versitete ágytos þinios ir patirtisákvepia naujiems – dar didesniemsir svarbesniems darbams, garsinan-tiems mûsø Alma Mater,” – taipðiø metø absolventus pasveikinorektorius prof. habil. dr. Romual-das Ginevièius.

Gyvenimas VGTU

8GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Kai atidþiai paþvelgi, kadir netolimos praeities, saky-kim, penkeriø metø – baigia-møjø darbø ir magistratûrosstudijø – gynimo rezultatø su-vestines, atsiveria ádomûs pa-stebëjimai, kurie nekrinta áaká, kai pasiraðai tø metø þi-niaraðèius. Pirmas áspûdis, kadmûsø katedros globojami auk-lëtiniai, pasirinkæ gaisrinëssaugos studijø programà, yraneblogai pasirengæ bûsimaikasdienos veiklai tiek teorið-kai, tiek ir praktiðkai. Kita ne-maþiau svarbi iðvada, kad jiebaigiamajam darbui pasirink-tà temà nagrinëja iðsamiai, vi-sapusiðkai, daromas iðva-das, prielaidas grindþiaátikinamais faktais, kon-kreèiais pavyzdþiais, ku-rie neleidþia abejoti iðva-dø teisingumu, objekty-vumu.

Ðie pastebëjimai ne-atsiejami nuo studentobaigiamojo darbo vado-vo patirties, inteligen-tiškumo ir dalykinës kom-petencijos. Toks darbasper penkerius metus bu-vo patikëtas beveik vi-siems katedros dëstyto-jams. Tik ne visiems te-ko vienodas krûvis. Ant-raeilëse pareigose dirban-tis lektorius Gintaras Pau-lauskas vadovavo net dvi-deðimt devyniems bûsi-miesiems bakalaurams.Lektorius RomualdasDubonis bakalauro bai-giamuosius darbus padë-jo rengti ðeðiolikai absol-ventø, katedros vedëjasdoc. R. Ðukys – deðimèiai, prof.Romualdas Maèiulaitis – septy-niems. Kiti globojo po vienà kitàbaigiantájá pagrindines studijas.

Vadovavimas baigiamiesiems dar-bams patikëtas ir jauniems kated-ros dëstytojams, apgynusiems dak-taro disertacijà bei besirengian-

tiems artimiausiu metutapti mokslo daktarais.

Baigiamiesiems dar-bams vadovavo praktikai iðPrieðgaisrinës apsaugos irgelbëjimo departamento.Jie savo patarimais padëjoðeðiasdeðimt vienam (tikdeðimèia maþiau nei kated-ros darbuotojai) absolven-tui parengti ir sëkmingaiapginti darbà bakalaurokvalifikacijai gauti. Tai da-bartinis Prieðgaisrinës ap-saugos ir gelbëjimo depar-tamento direktorius, vi-daus tarnybos generolasRemigijus Baniulis, pami-nëto departamento skyriøvadovai Giedrius Graièiû-nas, Vaidas Mikulënas, AB,,Malsena” technikos di-rektorius Romualdas Ced-ronas, Radijo ir televizijoscentro vyriausiasis inþinie-rius Adolfas Paulauskas,URM Praktinio profesinioparengimo skyriaus virði-

ninkas Rimantas Ramanauskas,pulkininkas Meèislovas Griðkevi-èius ir kiti. Ne vienam pagrindi-niø studijø baigiamajam darbui

Baigiamieji darbai dþiuginaProf. dr. Petras ÈYRASDarbo ir gaisrinës saugos katedra

Absolventai, baigæ gaisrinës saugos studijø programà,yra gerai pasirengæ bûsimai kasdienos veiklai tiek teoriðkai,tiek ir praktiðkai

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


parengti vadovavo Birþø, Lazdijø,Ðvenèioniø, Ukmergës, Telðiø ra-jonø, Alytaus, Klaipëdos, Vilniausmiestø Prieðgaisriniø gelbëjimotarnybø vadovai, specialistai. Pa-minëjau tik aktyviausias tarnybas,daþniausiai padëjusias katedrosabsolventams, nes visø neámano-ma iðvardinti.

Kokie šio triûso rezultatai? Sta-tistiniai duomenys pirmenybæ tei-kia katedros darbuotojams. Jø va-dovaujamø septyniolikos (24,3proc.) absolventø darbai ávertintideðimèia balø. Ðitokio ávertinimosulaukë tik 3 (5,4 proc.) baigiamie-ji darbai, kuriø parengimui vado-vavo praktikai. Populiariausias (po22) tiek savø, tiek talkininkø va-dovautø darbø ávertinimas – að-tuoni balai. Katedros globoti ab-solventai uþ baigiamuosius darbuspelnë dvigubai daugiau devintu-kø ir perpus maþiau surinko pa-tenkinamø balø, negu tie kurso,grupës draugai, kuriems vadova-vo praktikai. Baigiamøjø darbøgynimo rezultatai ypaè nudþiugi-no jaunà katedros docentà Kæs-tutá Lukoðiø: jo vadovaujami ke-turi absolventai ávertinti deðimtu-kais devintukais. Daugiau kaip 93proc. lektoriaus Gintaro Paulaus-ko absolventø baigiamieji darbaiávertinti aukðèiausiais (deðimt, de-vyni, aðtuoni) balais. Ið jø beveikkas treèias (27,3 proc.) deðimtu-ku. 71,43 proc. prof. RomualdoMaèiulaièio absolventø baigiamie-ji darbai ávertinti puikiai ir labaigerai. Gana sëkmingai baigiamuo-sius darbus gynë absolventai, ku-riems vadovavo katedros vedëjasRitoldas Šukys.

Baigiamojo darbo sëkmës di-delæ dalá skiriant vadovui, nevaliaignoruoti ir paties studento ádëtodarbo, jo pasirengimo lygio ir netpasirinktos temos sudëtingumo,praktinës reikðmës. Per tuos pen-kerius metus pasitaikë, kad ir pa-tyrusio, daug dalykiniø þiniø tu-rinèio vadovo konsultuojamas stu-dentas laiku neparengë baigiamo-jo darbo. Tokie sudaro vos 1,7

Po magistrø diplomø áteikimo Pirmoje eilëje magistrø gynimo komisija (iðkairës): prof. E. R. Vaidogas, katedros vedëjas doc. R. Ðukys, gynimo komisijospirmininkas doc. K. Lukoðius, prof. R. Maèiulaitis ir prof. P. Èyras.

proc. visø baigiamøjø. Þiniaraðèiaiatskleidë dar vienà ádomià deta-læ. Vidutiniokai bei silpniau besi-mokantys studentai renkasi leng-vesnes, bendresnio pobûdþio te-mas, kurioms iðnagrinëti beveikpakanka vien teoriniø þiniø,temos nereikalauja papildomø su-dëtingesniø tyrimø, duomenøanalizës bei apibendrinimø. Tokiastemas rinkosi beveik 42 proc. bû-simøjø bakalaurø. Ið jø daugiaukaip pusë baigiamojo darbo vado-vu rinkosi katedros darbuotojà.

Turiu pastebëti, kad per apta-riamà laikà 58 proc., baigusiø gais-rinæ saugà, bakalauro darbuosegvildeno praktinius klausimus,remdamiesi konkretaus gamybinioobjekto bûkle, vietoje sukauptaisduomenimis grindë pasirinktà te-mà, darë praktikai reikðmingas ið-vadas. Originaliø, praktinæ reikð-mæ turinèiø baigiamøjø darbødaugelis autoriø vadovais rinkosilekt. Gintarà Paulauskà, prof. Ro-mualdà Maèiulaitá, docentus Kæs-tutá Lukoðiø, Ritoldà Ðuká.

Keletas pastabø apie magist-rantø baigiamuosius darbus. Dar-bo ir gaisrinës saugos katedra ne-seniai pradëjo rengti saugos inþi-nerijos magistrus. Ðios specialybësstudentø grupës ne itin skaitlin-gos. Ðiemet, pavasarëjant á sava-

rankiðkà veiklà iðlydëjome penk-tàjà laidà. Daugumai saugos inþi-nerijos magistrantø, raðant baigia-muosius darbus, vadovavo kated-ros vedëjas, ðios studijø programosautorius doc. Ritoldas Ðukys. Dau-giau kaip deðimèiai vadovavo doc.Kæstutis Lukoðius. Panaðø absol-ventø magistrantø pulkelá teko irman globoti. Ðiek tiek maþiau tu-rëjo prof. Romualdas Maèiulaitis.Vienam kitam vadovavo docentaiAndrius Þukas, Vytautas Nainys,lekt. Meèislovas Griðkevièius. Kolkas baigiamøjø darbø gynimo re-zultatai dþiugina: dauguma áver-tinti deðimtukais, devintukais ir tikketuri – aðtuoniais balais. Kol kastai pats þemiausias ávertinimas.

Ðiemet katedros auklëtiniaitaip pat sëkmingai gynë gaisrinëssaugos pagrindiniø studijø baigia-muosius darbus. Ðeði absolventaiávertinti deðimtukais, likusieji pen-kiolika - devintukais ir aðtuntu-kais. Dviejø saugos inþinerijosmagistrø darbai ávertinti 10, vie-no - 9, keturiø - 8, vieno - 7 ba-lais.

Vadinasi, ðiø metø absolven-tai bendro vaizdo nepagadino. Irkatedra gali dþiaugtis, kad á gyve-nimà palydime gerai parengtus,kvalifikuotus jaunuosius specialis-tus.

Gyvenimas VGTU

10GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Baigiantis birþeliui universite-te ásivyrauja pakili, ðventiðka nuo-taika. Ji apgaubia ir Statybiniø me-

dþiagø katedrà. Ne tik todël, kadkatedros auklëtiniai sëkmingai ap-gynë pagrindiniø ir magistrantû-ros studijø baigiamuosius darbusir graþus statybiniø medþiagø spe-cialistø pulkelis palydimas á sava-rankiðkà kasdienos veiklà. Dþiaug-tis leidþia ir malonus sutapimas:prieð trisdeðimt trejus metus bir-þelio 30 d. Vilniaus techniðkosiosmokyklos ákûrëjas akademikasAleksandras Èyras pasiraðë ásaky-mà ir ákûrë Statybiniø medþiagøkatedrà.

Taigi mokslo metø pabaiga yrair ðio universiteto padalinio gim-tadienis.

Yra ir dar viena proga. Tai vi-deofilmo „Nuo rugsëjo iki rugsë-jo“, pasakojanèio apie Statybiniømedþiagø katedros kasdienosveiklà, sutiktuvës. Iðkilminga fil-mo perþiûra ávyko liepos 1 dienà.

Filmas prasideda Rugsëjo pir-mosios ðventës, susitikimø su uni-versiteto, Statybos fakulteto vado-vø vaizdais. Toliau buvæs absolven-tas, dabar jau katedros docentasdr. Rimvydas Stonys apibûdinastatybos medþiagø ir dirbiniø stu-dijø programà, pasakoja apie ðiosspecialybës groþá, patrauklumà, di-delæ paklausà ir palankias ásidar-binimo galimybes. Taip pat glaus-tai pristato AB „Dvarèioniø kera-mika“, UAB „Paroc silikatas“,UAB „Matuizø plytinë“ ir kitasgamyklas, kur studentai atlieka ga-mybinæ praktikà.

Toliau þiûrovui paèiais ben-driausiais bruoþais pasakojama ka-tedros istorija. Ji pradedama tris-deðimtmeèio iðkilmëmis, pristatoèia dirbanèius. Primena, kad prof.Pranas Jodelë – statybiniø me-dþiagø mokslo pradininkas Lietu-voje, kad jo vardas suteiktas Sta-tybiniø medþiagø mokomajai la-

boratorijai. Atminimo lentos prievardinës laboratorijos atidengimoiðkilmëse dalyvavæs profesoriaussûnënas Kæstutis Labanauskas pri-minë, kad jo dëdë pirmasis ið vie-tiniø þaliavø pradëjo kurti staty-bines medþiagas, suprojektavo pir-màjá Lietuvos cemento fabrikà suðachtine krosnimi ties Valkinin-kais, paraðë pirmàjá vadovëlá „Sta-tybos medþiagø technologija“, rû-pinosi, kad bûtø rengiami kvalifi-kuoti statybines medþiagas iðma-nantys specialistai.

Aukðèiau minëtas rektoriausásakymas sako, kad ðiø specialistøporeiká mûsø ðalies ûkiui gerai su-prato akademikas Aleksandras Èy-ras. Paminëtø specialistø rengimo,kiti katedros rûpesèiai nesvetimiir dabartiniam universiteto rekto-riui prof. habil. dr. Romualdui Gi-nevièiui. Kasdienos reikalus taippat nuoširdþiai ir operatyviaisprendþia ir pirmasis prorektoriusprof. habil. dr. Edmundas Kazi-mieras Zavadskas, studijø prorek-torius doc. dr. Alfonsas Daniûnas,Statybos fakulteto dekanas prof.dr. Povilas Vainiûnas, studijø di-rektorius Vytautas Plakys.

Daugiausia filmo laiko skirtakatedros kasdienos veiklai, kuriádomi ir turininga. Studentai klau-so trijø katedros profesoriø, ðeðiødocentø, asistentø, kurie dauge-lis yra ðios katedros absolventai beikatedros talkininkø 21 pagrindi-niø studijø ir 15 magistrantûrosdisciplinø paskaitø. Dëstytojai ne-apsiriboja vien paskaitomis. Jierengia praneðimus universiteto,ðalies bei tarptautinëms konferen-cijoms, vykdo mokslinius tyrimus,raðo mokslo straipsnius, rengiamokomàjà metodinæ medþiagà,savo tyrimus apibendrina vadovë-liuose, mokslo knygose. Ðie dar-bai deðimtimis skaièiuojami. Pir-miausia paminëtini dëmesio irpraktinio pritaikymo susilaukë

profesoriaus Romualdo Maèiulai-èio monografija „Fasadinës kera-mikos atsparumas ðalèiui ir ilga-amþiðkumas“, profesoriaus habil.dr. Antano Laukaièio ir dr. Mari-jono Sinicos monografija „Beau-toklavis akytasis betonas ir kom-pozitiniai jo gaminiai“, profeso-riaus Albino Gailiaus parengtosrekomendacijos smulkiagrûdþio(smëlio) betono gamybai, docen-to Algimanto Prano Naujokaièiomokomoji knyga „Medþiagømokslas“, profesoriaus RomualdoMaèiulaièio ir docentës dr. Ramu-nës Þurauskienës monografi ja„Maþo poringumo statybinë kera-mika ið vietiniø ir technogeniniøþaliavø“.

Profesoriai Albinas Gailius,Romualdas Maèiulaitis, doc. dr.Algimantas Naujokaitis ir kiti yrane vieno iðradimo ar patento au-toriai bei bendraautoriai. Paten-tai gauti uþ pasiûlytus magnetitoperdirbimo bûdus, nuotekø valy-mo aerobinëse sàlygose árenginá,uþ sukurtas ðilumos izoliacinesmedþiagas, sieninæ medþiagà iðgamybos atliekø, greitai kietëjan-èià sieninæ medþiagà ið gamybosatliekø, pramoninio dizaino ply-tas, poringà ir eksploatuojant ðal-èiui atsparià keramikà.

Statybiniø medþiagø katedrospagrindinës mokslo kryptys – nau-jø kompoziciniø medþiagø kûri-mas naudojant vietines þaliavas irpramonës atliekas; betonø kom-pozici jos formavimo teoriniaiklausimai; statybiniø dirbiniø iðvietiniø þaliavø kokybës ir ilgaam-þiðkumo didinimo teoriniai ir eks-perimentiniai aspektai. O šiosveiklos produkcija – naujos page-rintø eksploataciniø savybiø staty-binës medþiagos, naujos statybiniømedþiagø technologijos, statybi-niø medþiagø kokybës gerinimotechnologijos, medþiagø mecha-

Katedros gyvenimas perkeltas á filmàAsta VERBICKIENË

Nukelta á p.27

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Vilniaus Gedimino technikosuniversitete – dar viena nauja stu-dijø programa. Universitetas šie-met stojantiesiems parengë Kûry-biniø industrijø pagrindiniø die-niniø studijø programà.

– Modernià Kûrybiniø indust-rijø studijø programà, orientuo-tà á kûrybiná verslà, sujungiant in-formaciniø technologijø, kûrybi-nius-meninius ir verslumo gebëji-mus, mes pasiûlëme vieni ið pir-møjø Lietuvoje. Ji skirta rengtispecialistus, galinèius dirbti kûry-biðkumo reikalaujanèiuose ver-sluose: telekomunikacijø (televi-zija, radijas, spauda, kompiuteri-nës laisvalaikio programos), ko-munikacijø (marketingas, vieðiejiryðiai ir pan.), t.y. tokiuose, ku-riuose kuriama arba panaudojamadidþioji dalis kûrybiniø produktø,– sakë programos iniciatorëVGTU docentë Jûratë Èernevi-èiûtë.

Kûrybiniø in-dustrijø veiklos yrasusijusios su klaste-riø plëtra, todëlprograma yraorientuota á tarp-disciplininá studi-juojanèiø parengi-mà: suteikia verslu-mo þiniø bei ágû-dþiø, lavina gebëji-mus veikti skirtingøsrièiø (kultûros,meno, verslo, in-formaciniø tech-nologijø) sàveikøtinkle, o ne tik at-skiroje organizaci-joje, teikia þiniø irágûdþiø ávairovæ.

VGTU studen-tai turi daug gali-

mybiø nuo trijø mënesiø iki vie-neriø metø praleisti vienoje ið Eu-ropos ðaliø studijuojant arba ren-giant baigiamàjá darbà. Jau ne vie-nerius metus universitetas pir-mauja šalyje pagal akademiniømainø programà ERASMUS. Kaspenktas Lietuvos studentas,išvykstantis pagal ðià programà, yraiš VGTU. Universitetas yra pelnæsEuropos Komisijos ECTS (angl.European Credit Trasfer System)þenklà ir yra pripaþástamas patiki-mu bendradarbiavimo partneriu.Toká ávertinimà turi tik 17 Euro-pos universitetø.

VGTU – pirmoji iš Lietuvosaukðtøjø mokyklø atidarë naktinæinterneto skaityklà. Dabar ji ypaèpopuliari ir tarp studentø, ir tarpkitø bendruomenës nariø. Dauge-lis universiteto gyvenimo srièiø yravisiškai kompiuterizuotos. Tai lei-dþia studentams ir dëstytojams

VGTU siûlo pirmàjà Lietuvojekûrybiniø industrijø studijø programàDoc. dr. Romualdas KLIUKASPriëmimo komisi jos sekretorius

produktyviai bendradarbiauti tar-pusavyje bei su kolegomis visamepasaulyje. Universiteto patalposeveikia nemokamas internetas, ben-drabuèiuose árengti kompiuteri-niai tinklai, studentams suteiktielektroninio paðto adresai. Paskai-tø tvarkaraðèius, egzaminø rezul-tatus, darbø uþduotis jie randa in-ternete arba vidaus tinkle.

Universitetas jau keletà metøyra viena populiariausiø ðaliesaukðtøjø mokyklø ir šiemet tikisiišlaikyti turimas pozicijas. Šiojeaukštojoje mokykloje galima stu-dijuoti ne tik ávairius inþinerijosmokslus, bet ir ágyti architekto, la-kûno ar skrydþiø vadovo specialy-bes. Universitetas siûlo net 44 pa-grindiniø, 2 vientisøjø ir 47 ma-gistrantûros studijø programas.Galima rinktis dienines, neakivaiz-dines, vakarines ar nuotolines stu-dijas.

Gyvenimas VGTU

12GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Birþelio pradþioje ávyko ben-dras VGTU, Senato, Tarybos irLietuvos pramonininkø konfede-racijos (LPK) posëdis tema „Stu-dijø kokybë ryðiø su gamyba kon-tekste“. Jame dalyvavo, skaitë pra-nešimus ir diskutavo LPK prezi-dentas Bronislovas Lubys, vicepre-zidentai Rimvydas Jasinavièius irMykolas Aleliûnas, Lietuvos na-cionalinës veþëjø automobiliaisasociacijos prezidentas Algiman-tas Kondrusevièius, UAB “Senjo-rø rezidencija” direktorius Vaclo-vas Kontrauskas, VU rektorius Be-nediktas Juodka, „SODROS“ di-rektorius Mindaugas Mikaila, LRVyriausybës þiniø visuomenës de-partamento direktoriaus pavaduo-tojas Mindaugas Dagys, VGTUrektorius R. Ginevièius, studijøprorektorius Alfonsas Daniûnas irAplinkos inþinerijos fakulteto pro-dekanë S. Paulauskaitë, VDU doc.S. Raškinis, „Achemos grupës”personalo ir administravimo di-rektorius E. Nazelskis, kitø di-dþiausiø ðalies ámoniø bei organi-zacijø atstovai.

Kas sàlygoja studijø kokybæ?Kà gali aukštosios mokyklos? Kàdaryti, kad jas baigæ absolventaiturëtø pakankamai teoriniø irpraktiniø ágûdþiø, bûtø patrauk-lûs darbdaviams ir lengvai integ-ruotøsi á darbo rinkà? Ðie klausi-mai buvo visu pasisakiusiøjø dë-mesio centre.

Pasak LPK prezidento B. Lu-bio, universitetams sunku siektiaukštos studijø kokybës, kol liekaneatsakytas vienas ið kertiniø klau-simø: kokia valstybës aukðtojomokslo strategija? Ar universite-tai turi suteikti aukðtàjá iðsilavini-mà visiems norintiesiems (kuodaugiau, tuo geriau), ar rengti spe-cialistus, uþtikrinanèius harmonin-gà ðalies plëtrà? Gamindami pro-dukcijà pramonininkai þino, ko

reikia šaliai ir kas kiek kainuoja.Kitaip neiðgyventø. LPK preziden-tui susidarë áspûdis, kad valdþiojeniekas neþino, kà “gamina” uni-versitetai, koks iðleidþiamø specia-listø poreikis, kiek baigusiøjø tamtikrà universitetà ir ágijusiø tamtikrà specialybæ liko dirbti Lietu-voje, kiek iðvyko á uþsiená. “Reng-ti visai Europos Sàjungai aukðtàjáiðsilavinimà turinèius þmones,–daugiau negu klaidinga,”- kalbë-jo B. Lubys. Jo nuomone, Vyriau-sybë turëtø aiðkiai pasakyti, kokiauniversitetø paskirtis. Taip pat rei-këtø ávesti universitetø reitingavi-mà valstybës mastu, kuris atspin-dëtø absolventø darbà pagal spe-cialybæ, naudingà ne tik kitoms,bet mûsø valstybei, bei specialis-tø kilimà karjeros laiptais, atlygi-nimus ir kt. “Reitingavimà susie-jus su finansavimu reikalai paju-dëtø á prieká,” - teigë LPK prezi-dentas.

Kokie reikalavimai keliami in-þineriniø profesijø specialistams?VGTU kelia ambicingus tikslus:bûti viena geriausiø šalyje rengiantaukštos kvalifikacijos specialistus,o studijø kokybe prilygti garsiau-siems Vakarø ðaliø technikos uni-versitetams, suteikti absolventamsplatø išsilavinimà ir pakankamaipraktiniø ágûdþiø, kurie padëtølengvai ásilieti á darbo rinkà.

Pasak VGTU rektoriaus R.Gi-nevièiaus, inþinerijos specialistørengimo procese dalyvauja trysgrandys: dëstytojai, studentai irpramonininkai. Tik darni jø sà-veika gali duoti aukštus rezulta-tus. Bëda ta, kad šalies universi-tetai katastrofiškai sensta. Daugu-mà dëstytojø sudaro pagyvenæþmonës. Dël menkø atlyginimø šisdarbas nepatrauklus jaunimui.Baigæs mokslus jaunas þmogus at-eina á studentø auditorijà netu-rëdamas jokios gamybinës patir-

ties. Pagal universiteto Senato pri-imtà sprendimà kiekvienas dësty-tojas privalo atlikti 2-6 mënesiøstaþuotæ gamybinëje organizacijo-je. Bet kaip pasiekti, kad ji bûtøefektyvi?

Antrasis dalyvis – studentai.Dauguma jø dirba, nelanko pa-skaitø, menkai mokosi savaran-kiškai, o kai pasigenda þiniø, kal-tina universitetà. Šlubuoja prak-tinis parengimas. Tai rodo studen-tø apklausos. Pasak rektoriaus, šio-je srityje universitete daug pada-ryta. Padedant Pramonininkø kon-federacijai pavyko pakeisti val-dþios poþiûrá á praktinio rengimosvarbà inþineriniuose moksluose,atsirado kai kurios pataisos teisësaktuose. Galbût reikëtø pagalvo-ti, kaip pakeisti studijø modelá,kad þmogus jas baigæs, greièiau ási-jungtø á ámonës veiklà?

Treèiasis dalyvis – darbdaviai.Šioje srityje VGTU reikalai taippat klostosi neblogai. Studijø pro-cese jie dalyvauja gana aktyviai:universiteto taryboje, studijø ko-mitetuose, baigiamøjø darbø gy-nimuose. Vertingais patarimaispadeda Alumni klubas. Taèiau ne-paisant to, reikia ieðkoti bûdø,kaip daugiau juos integruoti á spe-cialistø rengimo procesà.

Studijø prorektorius A.Daniû-nas taip pat paþymëjo vis glaudes-ná universiteto ir darbdaviø ben-dradarbiavimà. Pasak jo, kai ku-riose katedrose 50 ir daugiau bai-giamøjø darbø temø pavadinimøpateikia ámonës. Bet mums dartoli iki Vokietijos, kur katedrøskelbimø lentos mirgëte mirganuo darbdaviø siûlomø baigiamø-jø darbø temø. Jis pasidþiaugë,kad jau keleri metai á VGTU skai-tyti paskaitø ateina pramonës beiverslo lyderiai. Tada auditorijoslûþta nuo jaunimo, nekantraujan-èio ið pirmøjø lûpø iðgirsti apie kar-

Aptarti studijø kokybës klausimaiVanda ZUBELYTË

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


jeros laiptus, sëkmës formules.Taèiau viena iš svarbiausiø ko-

kybës sàlygø rengiant inþinierius,pasak studijø prorektoriaus – ga-mybinë praktika. Tam universite-te rodomas vis didesnis dëmesys.Bakalauro studijø programoje ga-mybinei praktikai numatyta skirtine maþiau kaip 8 savaites. Galbûtreikëtø daugiau, bet iðkyla keblu-mø. Šià sritá, kai kur net iki smul-kmenø, reglamentuoja daugybëteisës aktø. Europos universitetøasociacija, vertinusi VGTU veiklàir susipaþinusi su ðûsniu dokumen-tø, paklausë: “Ar universitetamsleista kà nors spræsti patiems?”Pasak A.Daniûno, ne viskas pri-klauso nuo universitetø. Jie nëravisai laisvi sudarant studijø pro-gramas.

Iškyla sunkumø ir ieškant prak-tikos vietø. Daugumà jø studen-tai susiranda patys, apie 40 proc.suranda katedros. Pasak prorekto-riaus, tai ir gerai, ir blogai. Ne visistudentai siekia þiniø, todël kar-tais pasirenka ne paèià geriausià

ámonæ. Taèiau silpniausia vietapraktinio rengimo grandyje yrapraktikø vadovai. Vakarø ðalysejais dirba gerai pasirengæ, þinan-tys, ko reikia studentams þmonës.Pas mus gi praktikantas suvokia-mas kaip našta gamybininkui, pa-pildomas darbas, uþ kurá niekasnemoka. O ir egzistuojantys teisi-niai aktai kol kas dar nëra palan-kûs nei darbdaviams, nei univer-sitetams.

Pasak LPK prezidento, norintpagerinti padëtá ðioje srityje bûti-na formalizuoti praktikos vadovà.Pramonës ámonës galëtø jam mo-këti atlyginimà ið savo lëðø. Taèiauateinantis á praktikà studentas tu-rëtø bûti apdraustas. Jis taip patsiûlë praplësti gamybinës prakti-kos erdvæ. Turëtø bûti pasirašomisusitarimai su Pramonininkø kon-federacija, o paskui, jai tarpinin-kaujant, sudaromos sutartys supramonës ámonëmis, ekonomi-niais biurais ir t.t.

Daugumos VGTU apklaustødëstytojø nuomone, studentø

praktikà reikëtø vertinti paþymiu.Jie taip pat pageidavo, kad ámo-nës ir universitetas kruopšèiau de-rintø praktikos uþduotis, o jai tu-rëtø vadovauti tik ðios srities aukð-tàjá iðsilavinimà turintis specialis-tas. Dabar gi daþnai praktikø va-dovais paskiriami þmones, baigæne tos srities studijas.

Ne vienas ið kalbëtojø pabrëþësilpnà gráþtamàjá ryðá tarp univer-sitetø ir darbdaviø. Lietuvoje në-ra nuolatinës absolventø praktinësveiklos ir karjeros stebësenos sis-temos. O juk bûtent ji padëtøišryškinti specialistø rengimo trû-kumus siekiant uþtikrinti aukðtàstudijø kokybæ. Laikas pagalvoti,kaip jà sukurti.

Studijø kokybë, pasak VGTUrektorius R.Ginevièiaus – tai uni-versitetø bei darbdaviø bendrasdþiaugsmas ir skausmas. Renginiodalyviai dþiaugësi, kad prieð kele-tà metø pradëjæ dialogà darbda-viai ir VGTU šiandien kartu ieðkobûdø kaip pagerinti studijø koky-bæ.

Gyvenimas VGTU

14GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Tarptautinë konferencija „Aplinkos inþinerija“: þenkliai iðsiplëtusi ðaliø dalyviø geografija

Aplinkos inþineri jos fakulteto informacija

Geguþës 22-23 dienomis Ap-linkos inþinerijos fakultetas suren-gë septintàjà tarptautinæ konfe-rencijà „Aplinkos inþinerija“, ku-rioje sulaukta net 386 dalyviø.Konferencijoje perskaityti net 254praneðimai, susijæ su ávairiais ap-linkos inþinerijos klausimais.

Svarbiausias šio mokslinio fo-rumo bruoþas – iðsiplëtusi dalyviøgeografija – á konferencijà atvykonet 157 dalyviai ið 23–jø pasaulioðaliø, kurie perskaitë 128 praneði-mus ðeðiose konferencijos sekcijo-se. Tuo tarpu pirmojoje „Aplin-kos inþinerijos“ konferencijoje,vykusioje 1994 metais, dalyvavo tikkeletas praneðëjø ið uþsienio ðaliø.

Konferencijà atidarë ir sveiki-nimo þodá tarë konferencijos pir-mininkas prof. dr. Donatas Èygasbei VGTU mokslo prorektoriusprof. habil. dr. Raimundas Kirvai-tis. Plenariniame posëdyje prane-ðimà apie ES lëðomis remiamøprojektø ágyvendinimà valstybinësreikðmës keliuose perskaitë Lietu-vos automobiliø keliø direkcijosgeneralinis direktorius doc. dr. Vir-gaudas Puodþiukas. Apie darniosmiestø plëtros svarbà aiškino Lie-tuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociaci jos prezidentas, UAB„EIKA“ vadovas Robertas Dargis.AB „Lietuvos dujos“ Strateginio

vystymo skyriaus vadovas Sau-lius Bilys perskaitë praneðimà„Gamtinës dujos Lietuvai irEuropai“. Su klimato kaitosatspindþiais aplinkos kompo-nentuose konferencijos daly-vius supaþindino Geologijos irgeografi jos instituto moksli-ninkai prof. habil. dr. Valen-tinas Baltrûnas bei doc. dr. Pet-ras Ðinkûnas. Lietuvos karjerøasociacijos prezidentas Skir-mantas Skrinskas perskaitëpraneðimà „Racionalus irmoksliðkai pagrástas þemës gel-miø naudojimas – saugesnë irsveikesnë aplinka, nauda vi-suomenei“.

Lietuvos konferencijos ati-daryme Lietuvos kultûrà rep-rezentavo þymioji folkloro atlikë-ja Veronika Povilionienë, garsiau-sias Lietuvos saksofonistas PetrasVyšniauskas bei Vilniaus Gedimi-no technikos universitetui atsto-vavo mišrus choras „Gabija“.

Pranešimuose buvo nagrinëja-mos ávairios aplinkos inþinerijostemos – nuo aplinkos apsaugos,vandens inþinerijos, energijos pa-statams, miesto transporto siste-mø, keliø ir geleþinkeliø iki geo-dezijos ir kadastro technologijø.

Keliø ir geleþinkeliø sekcijosdalyviai turëjo galimybæ vykti á

techniná turà, kurio metu buvo de-monstruojamas Lietuvos automo-biliø keliø eksperimentiniø kon-strukcijø bandomasis ruoþas. O visikonferencijos dalyviai turëjo neviena galimybæ susipaþinti su Vil-niumi bei jo priemiesèiais, buvoorganizuota speciali ekskursija áTrakus.

Aktyvus ávairiø ðaliø moksli-ninkø dalyvavimas konferencijo-je, reikli mokslinio komiteto veik-la, grieþta praneðimø atranka ir jørecenzavimas leido uþtikrinti aukð-tà konferenci jos moksliná lygá.Konferenci ja papildë kiekvienojos dalyvio þiniø bagaþà, dar labiausustiprino tarptautiná bendradar-biavimà, suteikë galimybæ draugið-kai pabendrauti atskirø mokslo sri-èiø kolegoms.

Pagrindinis konferencijos tiks-las – suburti uþsienio ir Lietuvosmokslininkus, inþinierius, versli-ninkus, pramonës ir savivaldybiøatstovus konstruktyviam bendra-darbiavimui – buvo ágyvendintasávairiais aspektais ir jo rezultatølauksime ateityje.

Konferencijà atidarë konferencijos pir-mininkas prof. dr. Donatas Èygas

GEDIMINO


Tarptautinis bendradarbiavimas

Ðiuo metu vien tik Europojesu suvirinimo technologijomis su-sietø pramonës ðakø apyvarta vir-ðija 1.6 trilijonø eurø. Ðioje srity-je veikia apie 1.900.000 specialis-tø. Vyksta laisvas produkcijos, pa-slaugø ir suvirinimo personalo ju-dëjimas rinkoje. Lietuvai tapus ESnare, Lietuvoje ásigaliojo ir ESvalstybëms taikomi reikalavimai.Daugumai Lietuvos ámoniø ir or-ganizacijø atstovams tenka reor-ganizuoti savo veiklà pagal ðiuo-laikinius reikalavimus, kurie grieþ-tai reglamentuoja ir personalo ati-tinkamo kvalifikacijos lygio uþtik-rinimà. Dabartinëmis rinkos sàly-gomis ypatingai aðtriai iðryðkëjoatestuotø pagal ES reikalavimusspecialistø stoka Lietuvoje. Ði pro-blema ypatingai lieèia Lietuvojedirbanèius suvirinimo srities spe-cialistus. Suvirinimo technologijøsritis viena ið nedaugelio srièiø, kurvisas personalas, pradedant nuodarbininkø-suvirintojø iki inþine-rinio personalo, privalo bûti ates-tuoti. LR Ûkio ministerija, LRÐvietimo ir mokslo ministerija,Lietuvos suvirintojø asociacija irdaug kitø kompetentingø organi-zacijø siekia kuo greièiau iðspræstiðià problemà, kad nacionalinë su-virinimo specialistø rengimo ir

atestavimo sistema visumojeatitiktø ðiuolaikinius tarptautiniusreikalavimus. Galimybë pradëtisuvirinimo inþineriniø darbuoto-jø rengimà ir atestavimà pagaltarptautinius reikalavimus Lietu-voje atsirado gavus Europos Sà-jungos finansinæ paramà. Nuo2006 m. lapkrièio 1 d. ágyvendina-mas projektas, skirtas BPD 2 pri-oriteto ,,þmogiðkøjø iðtekliø plët-rai”, 5 priemonës ,,Þmogiðkøjø ið-tekliø kokybës gerinimas moksli-niø tyrimø ir inovacijø srityje”,veiklø 32.2 ,,mokslininkø ir kitø ty-rëjø, atitinkanèiø rinkos poreikiusruoðimas, jø kvalifikacijos tobuli-nimas bei perkvalifikavimas”. Ben-dra projekto ágyvendinimo truk-më 21 mën. Projektas realizuotasVilniaus Gedimino technikos uni-versitete panaudojant Mechani-kos fakulteto mokslo ir studijø pa-daliniø potencialà: Suvirinimo irmedþiagotyros problemø institu-to, Medþiagotyros ir suvirinimokatedros turimà techninæ ir ma-terialinæ bazæ, pedagoginio irmokslinio personalo patirtá, Me-dþiagotyros ir suvirinimo katedrosstudijø programø specifikà ir ana-logiðkø kvalifikacijos këlimo kur-sø patirtá. VGTU MF Suvirinimoir medþiagotyros problemø insti-

tutui, glaudþiai bendradarbiaujantir pasiraðius sutartis su Lietuvossuvirintojø asociacija ir Slovënijossuvirinimo institutu, organizuotiVilniuje specializuoti kursai, ku-riø metu apmokyti ir atestuoti pa-gal ES reikalavimus virð 60 Lietu-vos aukðtosiose mokyklose ir moks-liniø tyrimø centruose dirbanèiø-jø suvirinimo technologijø sritiesmokslininkø, pedagogø, dokto-rantø ir kitø tyrëjø, Lietuvoje ug-domø suvirinimo technologi jøspecialybës magistrantø ir Lietu-vos aukðtàsias mokyklas baigusiøsuvirinimo srities inþineriniø dar-buotojø, kurie jau dirba ávairiuo-se susi jusiose su aukðtosiomistechnologijomis pramonës ðako-se. Slovënijos suvirinimo institu-to samdomi ekspertai, turintyskompetencijà ir ágaliojimus ðiojesrityje ir atstovaujantys akredituo-tai ðioje srityje organizacijai átei-kë sëkmingai baigusiems moky-mus dalyviams ES ðalyse pripaþin-tus kvalifikacijà patvirtinanèiusdokumentus. Ðie ekspertai kartusu Lietuvos suvirinimo asociacijosatstovais kontroliavo ir pravedëdalá paskaitø, organizavo semina-rus, konsultacijas ir kursø dalyviøegzaminavimà. Europos Sàjungosparamos dëka parengta suvirini-

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Parengëme atitinkanèius ES reikalavimussuvirinimo inþinerinius darbuotojusDoc. dr. Nikola j VIŠNIAKOVSuvirinimo ir medþiagotyros problemø instituto direktorius, Projekto vadovas

„Suvirinimo specialybës inþineriniø darbuotojø kvalifikacijos tobulinimas ir patvirtinimas pagal ES reikala-

vimus“ Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0018 projektui skirta 1014242 Lt Europos socialinio fondo parama. Ji

panaudota Lietuvos mokslo ir ávairiose pramonës ðakose dirbanèiø suvirinimo inþineriniø darbuotojø kvalifika-

cijos këlimui ir ðiø specialistø atestavimui pagal ES reikalavimus uþsiimanèios struktûros formavimui.

EUROPOS SÀJUNGA


16GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

mo inþinieriø ir technologø spe-cializuotø mokymø programa irbûtina mokomoji medþiaga, ati-tinkanti ðiuolaikiniams suvirinimosrities inþineriniø darbuotojø kva-lifikaciniams reikalavimams. Pa-rengta mokymo medþiaga, meto-dikos ir patirtis bus ateityje pritai-komos organizuojant tokius patkvalifikacinius mokymus ir ruo-ðiant suvirinimo inþineriná perso-nalà pagal bazinæ VGTU studijøprogramà, siekiant sumaþinti skir-tumà tarp nusistovëjusios Lietu-voje ir taikomos ES ðalyse moky-mo metodikos. Projekto metu pa-tobulino savo kvalifikacijà uþsie-nyje (specializuoto seminaroLiubljanoje metu) 6 pagrindiniaiprojektà vykdantis universitetomokslininkai ir pedagogai, kurietiesiogiai diegë praktikoje inova-tyvø suvirinimo inþineriniø dar-buotojø mokymo procesà. Pastip-

rinta reikalingomis techninëmis irkitomis mokymo priemonëmisðiems mokymams bûtina bazë. La-boratorijos ir auditorijos, tarna-vusios projekto tikslams, aprûpin-tos trûkstama áranga ir mokymopriemonëmis: vaizdo projekcijøsistemomis, suvirinimo áranga, ga-rø ir dûmø iðtraukimo sistemomis,suvirinimo kabinomis, kompiute-rinëmis suvirinimo inþinerijos pro-gramomis ir t.t. Turimos materia-linës bazës kokybë, mokymo prie-moniø kokybë ir personalo kvali-fikacija ávertinta ir pripaþinta au-dito metu tam specialiai atvyku-siais ið Slovënijos ANB ekspertais.Ðiuos kursus sëkmingai baigu-siems suvirinimo srities specialis-tams áteikti kvalifikacijà patvirti-nantys sertifikatai, kurie pripaþás-tami visose ES ir kitose valstybë-se. Kursø trukmë ir apimtis atiti-ko IIW IAB reikalavimams ir pri-

Pav. Tarptautiniø suvirinimo inþinieriø ir technologø sertifikatø áteikimas kursø dalyviams. Tarp sveèiø: Slovënijos

suvirinimo instituto direktorius Miro Uran, Lietuvos suvirintojø asociacijos direktorius Vaidas Mugauskas, Techninës prie-

þiûros tarnybos sertifikavimo skyriaus vedëjas Auðrius Plerpa, Valstybinës atominës energetikos saugos inspekcijos licen-

ciavimo skyriaus vyr. inspektorius Vilmantas Laðiûnas, Lietuvos suvirintojø asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas

Valentinas Braþiûnas ir kiti projekto ágyvendinime dalyvavusieji skirtingø organizacijø atstovai.

klausë nuo dalyviø pradinio þiniølygio, bendra paskaitø ir semina-rø trukmë virðijo 780 val. Projek-to metu buvo parengtos 2 kate-gorijos suvirinimo darbus koordi-nuojanèio personalo: 28 suvirini-mo inþinieriai ir 37 suvirinimotechnologai, tarp jø buvo 5 mote-rys. Ið viso pagal tarptautinius rei-kalavimus sertifikuoti 6 moksli-ninkai ir kiti tyrëjai, 6 dëstytojaiir pedagogai, 1 doktorantas, 31ámoniø, susi jusiø su aukðtøjøtechnologijø gamybos ðakomis,darbuotojas ir 21 universiteto ma-gistrantas. Tikimasi, kad projektorezultatai bus labai aktualûs vi-siems ðalies regionams, kur yra vys-toma su suvirinimo technologijo-mis susijusi pramonë, o ákurto uni-versitete suvirinimo inþineriniødarbuotojø mokymo centro veik-la ir ateityje bus sëkmingai tæsia-ma.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Vykdant Vyriausybës patvirtin-tà Aviacijos specialistø rengimoprogramà ir siekiant supaþindintisu A.Gustaièio aviacijos institutoplanuojamais projektais, Kyviðkiøkraðto apsaugos savanoriø pajëgøaerodrome buvo surengtas pasita-rimas. Jame dalyvavo LR Vyriau-sybës Þiniø visuomenës departa-mento direktoriaus pavaduotojasMindaugas Dagys, Ðvietimo,mokslo ir kultûros skyriaus vedë-jas Linas Vingelis bei patarëja Auð-ra Ðablinskienë, Ðvietimo ir moks-lo ministerijos valstybës sekreto-rius Dainius Numgaudis, Univer-sitetiniø studijø skyriaus vyresniojispecialistë Agnë Tautkutë, KASPDariaus ir Girëno eskadrilës vadasmajoras Robertas Maþylis VGTUkancleris Arûnas Komka ir AGAIdirektorius prof. habil. dr. JonasStankûnas. Pasitarimo dalyviaisusipaþino su Kyviðkiø aerodromopadalijimo ir rekonstrukcijos sche-ma, apþiûrëjo turimà technikà, ki-limo ir tûpimo takus, riedëjimotakelius, perduotø KASP pasta-tø technine bûkle. AGAI direkto-rius prof. habil. dr. Jonas Stankû-nas papasakojo susirinkusiemsapie perduodamos aerodromodalies pastatø, kilimo ir tûpimotakø rekonstrukcija bei statybøperspektyvomis. Pasitarimo metutaip pat buvo aptartas mokomo-sios árangos - treniruokliø, lëktu-vø ir sraigtasparniø parko, atnau-jinimo investicinis projektas beitreniruokliø korpuso Rodûnioskelio gatvëje statybos galimybës.

Renginio dalyviai stebëjo mo-komuosius AGAI studentø skry-dþius, gërëjosi parodomàja Elto-no Meleckio akrobatiniø skrydþiøprograma.

Renginio dalyviai gërëjosi AGAI studentø skrydþiais

Edita JUÈIÛTË

Pasitarime dalyvavo LR Vyriausybës Þiniø visuomenës departamentodirektoriaus pavaduotojas Mindaugas Dagys (kairëje) bei Ðvietimo ir moks-lo ministerijos valstybës sekretorius Dainius Numgaudis.

Pasitarimo sveèiai buvo supaþindinti su aviatoriø mokomàja áranga beigërëjosi parodomàja akrobatiniø skrydþiø programa.

Gyvenimas VGTU

18GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

2008 m. geguþës 1 dienà star-tavo dvejus metus truksiantis BP7programos infrastruktûros plëtrosprojektas BalticGrid II. Skaièiavi-mo centro Lygiagreèiøjø skaièia-vimø laboratorija (LSL) – vienasiš trylikos projekto partneriø, at-sakingas uþ grid centriniø servisøplëtrà, inþineriniø uþdaviniøadaptacijà ir rezultatø vizualiza-cijos kûrimà grid tinkle.

Lygiagreèiø ir paskirstytø skai-èiavimø tinklas (angl. computinggrid arba tiesiog grid) – viena iððiuolaikiniø IT technologijø, lei-dþianti globaliai sujungti geogra-fiškai paskirstytus kompiuteriø re-sursus á vieningà tinklà. Tokiu bû-du sukuriamas virtualus dideliø re-sursø superkompiuteris, leidþian-tis mokslininkams ir tyrëjams nau-dotis dideliais skaièiavimo resur-sais ir atlikti didelës apimties skai-èiavimus.

2005-2008 m. sëkmingai vykdy-tas BP6 programos projektasBalticGRID buvo pripaþintas kaipvienas sëkmingiausiø grid infra-struktûros projektø Europoje, to-dël BP 7 programos komisija pri-

tarë BalticGrid projekto pratæsi-mui dar dvejiems metams.

Naujojo projekto BalticGrid IIoficialiøjø partneriø gretas papil-dë Skaièiavimo centro Lygiagre-èiøjø skaièiavimø laboratorija. Taiaktyvaus laboratorijos darbuoto-jø darbo lygiagreèiøjø ir paskirs-tytø skaièiavimø srityje ávertini-mas. Pagrindiniai BalticGrid IIprojekto tikslai glaudþiai siejamisu pasiektais BalticGrid projektorezultatais t.y.:

� toliau vystyti ir plësti gridtinklo infrastruktûrà Pabalti jovalstybëse;

� integruoti BalticGrid infra-struktûrà á UNICORE ir ARC pa-grindu veikianèius grid tinklus;

� integruoti kaimyninæ Balta-rusijà á BalticGrid tinklo infra-struktûrà;

� didinti BalticGrid paslaugøkieká Pabaltijo valstybiø moksli-ninkams ir specialistams;

� gerinti teikiamø paslaugøkokybæ, glaudþiai bendradarbiau-jant su grid naudotojais.

Lygiagreèiøjø skaièiavimø labo-ratorija vienintelë partnerë ðiame

VGTU – BalticGrid II projekto partnerisDoc. dr. Dalius MAÞEIKASkaièiavimo centro direktoriaus pavaduotojas

Pav. 2 BalticGrid II konferencijos dalyviai

projekte, dalyvausianti ne tik gridtechnologijø diegimo, bet ir kûri-mo procese. Glaudþiai bendradar-biaudami su OGF (Open Grid Fo-rum organizacija) LSL darbuoto-jai kurs inþineriniø uþdaviniø re-zultatø vizualizacijos technologi-jas grid tinklams. Tai didelis LSLspecialistø profesionalumo pripa-þinimas tarptautiniu mastu.

Geguþës 13-15 d. Lietuvosmokslø akademijoje vyko pirmojiBalticGrid II projekto dalyviø kon-ferencija (1 pav.). Jà organizavoLSL darbuotojai. Konferencijospirmàjà dienà buvo skaitomi pra-neðimai plaèiajai Lietuvos akade-minei visuomenei, supaþindinamasu grid tinklø galimybëmis ir vys-tymosi tendencijomis, pristatomidarbø rezultatai, gauti naudojantgrid tinklus. Praneðimus skaitëKaraliðko technikos universiteto(Stokholmas), Cyfronet (Kroku-va), VU, VGTU, IBM, SUN Mic-rosystems atstovai (2 pav.).

Ásijungus VGTU á BalticGrid IIprojektà, tikimasi, kad grid tinklaibus aktyviai naudojami ir tarpmûsø universiteto mokslininkø.

Pav. 1 Daliaus Maþeikos sveikinimo þodis

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Dr. Linas JUKNEVIÈIUSStatybos fakulteto prodekanas

Simpoziumas „Statybos inþinerijosmokymas besikeièianèioje Europoje“

Geguþës 28 – 30 dienomis vy-ko 6-asis tarptautinis Europos sta-tybos fakultetø asociaci jos(AECEF) simpoziumas „Statybosinþinerijos mokymas besikeièian-èioje Europoje“. Šiemet simpo-ziume dalyvavo 57 mokslininkai iš18 ðaliø: Austrijos, Baltarusijos,Kanados, Kroatijos, Èekijos, Da-nijos, Estijos, Suomijos, Vokieti-jos, Graikijos, Latvijos, Lietuvos,Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos,Rusijos, Didþiosios Britanijos irUkrainos.

Simpoziumo praneðimai at-spindëjo tris pagrindines poþemes:1) naujos statybos inþinerijos mo-kymo bei mokymosi tendencijos;2) naujos profesinës kvalifikacijospripaþinimo tendencijos statybos

Simpoziumà atidarë ir jo dalyviuspasveikino VGTU rektorius prof. ha-bil. dr. Romualdas Ginevièius bei Sta-tybos fakulteto dekanas prof. dr. Povi-las Vainiûnas. Dekanas fakulteto var-du padëkojo Europos statybos fakul-tetø asociacijai uþ galimybæ organizuotivis didëjanèios geografijos renginá, skir-tà aptarti su statybos inþinieriø rengi-mu susijusias problemas. Tiek VGTUrektorius, tiek Statybos fakulteto de-kanas palinkëjo ne tik konstruktyviaiaptarti problemas, bet ir susipaþinti suLietuvos sostine bei jos architektûrostradicijomis ir naujovëmis.

AECEF prezidentas ið Èekijos – prof. Jiri Witzany (nuotraukoje deðinëje) –savo áþanginëje kalboje aptarë Europos tyrimø erdvës kûrimà ir universitetø pro-blemas bei ateities perspektyvas.

inþinerijos sektoriuje Europos Sà-jungoje; 3) statybos inþinerijos ty-rimø institucijø bei tyrëjø tinklai.

Praktiðkai visus praneðimus se-kë aktyvios diskusijos, kuriose at-sispindëjo visoms Europos Sàjun-

Simpoziumo metu buvo perskaitytas 31 pranešimas, skirtas statybos inþine-rijos mokymo aktualijoms ir problemoms.

Gyvenimas VGTU

20GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

gos ðalims svarbûs statybos in-þinieriø rengimo klausimai:pasikeitæ reikalavimai statybosinþinieriø parengimui, naujosmokymo priemonës, nesibai-gianèios diskusijos dël Bolo-nijos proceso ágyvendinimo,bendradarbiavimo galimybëstarp Europos statybos fakul-tetø, tarptautinio kvalifikaci-jø pripaþinimo klausimai irt.t.

Treèià simpoziumo dienàvykusioje baigiamojoje simpo-ziumo sesijoje buvo iðrinkti dugeriausi simpoziumo praneði-mai. Ðá garbingà ávertinimàgavo W. Gilewski (Lenkija) uþpraneðimà “Mokyti ar nemoky-

ti baigtiniø elementø: ðtai koks

klausimas” ir V.I.Telichenko,V.I. Andreev ir N.G.Verstina(Rusija) uþ praneðimà “Atvi-

ras statybos inþinieriø mokymo

tinklas Rusijoje”.Simpoziumo organizato-

riai iš VGTU, Statybos fakul-teto dekanas prof. dr. P. Vai-niûnas ir prodekanas dr. L.Juknevièius neseniai sulaukëoficialios padëkos ið AECEFprezidento uþ puikø renginioorganizavimà.

Simpoziumo dalyviams taip pat buvo pasiûlyta ir kultûrinë programa. Pirmàjàsimpoziumo dienà visi dalyviai buvo pakviesti á ðventinæ vakarienæ Belmonto restora-ne, o antrosios simpoziumo dienos vakare dalyviams buvo organizuota iðvyka á istorinæLietuvos sostinæ – Trakus.

Grupinë dalyviø nuotrauka baigiamosios simpoziumo sesijos metu. Nuotraukos - straipsnio autoriaus

GEDIMINO



2008 m. kovo 25–balandþio 4d. VGTU Statybos fakulteto Sta-tybos ekonomikos ir nekilnojamo-jo turto vadybos katedros vedëjasprof. habil. dr. Artûras Kaklaus-kas ir doc. dr. Natalija Lepkovapagal ERASMUS mainø progra-mà lankësi Kadir Has universiteteStambule (Turkijoje). VGTU Sta-tybos fakulteto Statybos ekonomi-kos ir nekilnojamojo turto vady-bos katedros bendradarbiavimas suKadir Has universitetu buvouþmegztas 2006 m. lapkrièio mën.per parengiamàjá vizità. Ðá kartàbuvo skaitomos paskaitos KadirHas universiteto studentams. Rei-kia paþymëti, kad paskaitø truk-më Kadir Has universitete, lygi-nant su VGTU, yra trumpesnë, tik1 val. 15 min. Paskaitø metu buvopristatyta Lietuva, taip pat insti-tucija, kuriai atstovavo mokslinin-kai, t.y. Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas. Buvo išplatin-ta padalomoji medþiaga apie ga-limas magistrantûros studi jasVGTU. Turkijos studentai susido-mëjo ERASMUS mainø galimy-bëmis su mûsø universitetu ir ma-gistrantûros studi jomis. Buvoskaitomos teminës paskaitos apiebiometrines technologijas bei pa-statø ûkio valdymà.

Vizito metu ávyko susitikimassu studentëmis (Martina Barkuteir Indre Bakutyte) iš VGTU Va-dybos fakulteto, kurios studijuo-ja Kadir Has universitete. Studen-tës yra patenkintos studijomis Tur-kijoje.

Keletas þodþiø apie Kadir Hasuniversitetà. Kadir Has universi-tetas yra privatus universitetas, ási-kûræs paèiame miesto centre (þr.

1 nuotraukà). Dabartinio univer-siteto patalpose ankèiau buvo ta-

bako fabrikas. KadirHas universitetas(KHU) arba studen-tai já vadina(KHAS), buvo ákur-tas 1997 metaisStambule. Universi-tete yra 7 fakultetai:inþinerijos, huma-nitariniø mokslø,ekonomikos ir ad-ministravimo, ko-munikacijø, teisës irdailës. Kadir Hasuniversiteto vizija –tapti pagrindiniu ly-deriu mokymo irkultûros srityje Tur-ki joje. Oficialiaiuniversitetas buvo atidarytas 2002m. sausio 30 d., uþbaigus rekonst-rukcijos darbus.

Baigus studijas studentai gau-na ávairiø mokslo srièiø diplomus.þemiau išvardinti fakultetai ir ka-tedros, kur, baigus studijas, stu-dentams áteikiami tokie diplomai:

� Inþinerijos fakultetas (4metø trukmës studijos arba 8 se-mestrai) studentams siûlo ágytikompiuterinës inþinerijos, elek-tronikos ir pramoninës inþinerijosbakalauro kvalifikaciná laipsná;

� Ekonomikos ir administ-ravimo mokslø fakultetas (4 me-tø trukmës studijos arba 8 semest-rai) studentams siûlo ágyti ekono-mikos, verslo administravimo,tarptautiniø ryðiø, tarptautiniø fi-nansø ir turizmo valdymo bakalau-ro kvalifikaciná laipsná;

� Dailës fakultetas (4 metøtrukmës studijos arba 8 semestrai)studentams siûlo ágyti Amerikosliteratûros ir kultûros ir statistikosir kompiuterijos mokslø bakalau-

ro kvalifikaciná laipsná;� Komunikacijø fakultetas

(4 metø trukmës studijos arba 8semestrai) studentams siûlo ágytikomunikacijø projektavimo, re-klamos, televizijos ir kino, visuo-meniniø ryðiø bakalauro kvalifika-ciná laipsná;

� Teisës fakultetas (4 metøtrukmës studijos arba 8 semestrai)studentams siûlo ágyti teisës baka-lauro kvalifikaciná laipsná;

� Dailës fakultetas (4 metøtrukmës studijos arba 8 semestrai)studentams siûlo ágyti pramoninioprojektavimo, interjero projekta-vimo ir grafinio projektavimo ba-kalauro kvalifikaciná laipsná;

� Profesinio mokymo mo-kyklos (2 metø trukmës studijosarba 4 semestrai) siûlo ágyti prieðbakalaurà suteikiamà socialiniø,techniniø mokslø ir sveikatos pa-slaugø laipsná;

� Magistrantûroje studen-tams siûloma ágyti humanitariniø

VGTU mokslininkø vizitas á Stambulà:senø kontaktø palaikymas, naujø uþmezgimasDoc. dr. Natali ja LEPKOVAStatybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedra

1 nuotrauka. Kadir Has universiteto Cibali korpusas

Kelioniø áspûdþiai

22GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

��

Ankstø geguþës pabaigos rytà15 bibliotekos kolektyvo nariø pa-traukë Lenkijos pusën. Tai jauseptintoji Lietuvos bibliotekinin-kø draugijai priklausanèiø dar-

Vieðnagë Krokuvos technikos universiteto bibliotekoje

Sigutë URBONAVIÈIENËBibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultûrai ir ryðiams su visuomene

ir tiksliøjø mokslø magistro laips-nius socialiø ir technikos moksløsrityse bei sveikatos mokslø.

Visos studijos galimos angløkalba, iðskyrus profesiná mokymà.

Vizito metu mokslininkai da-lyvavo tarptautinëje konferencijo-je „Ateities E-mokymas“. Tai bu-vo antroji tarptautinë ateities mo-kymo konferencija apie inovaci-jas mokyme, kurià organizavoStambulo universiteto Informati-kos katedra. Konferencija vykokovo 27-29 d. viename ið Stambu-lo vieðbuèiø.

Konferencijos metu buvo skai-tomi ávairûs ir ádomûs praneðimaiE-mokymo ir nuotolinio mokymoklausimais, taip pat buvo pateiktistendiniai pranešimai.

Prof. habil.dr. Artûras Kak-lauskas skaitë praneðimà (þr. 2

nuotraukà) anglø kalba apie inte-

lektualià bibliote-kà („Intelligent Library and Tuto-ring System for e-Learning“).

Doc. dr. Natali ja Lepkovastendiniame pranešime (þr. 3 nuo-

traukà) („The Evaluation of Sur-vey Results about Efficiency of E-learning at Vilnius GediminasTechnical University, Lithuania“)pristatë nuotoliniø studijø patirtáVGTU Statybos fakultete, Staty-bos ekonomikos ir nekilnojamojoturto vadybos katedroje. Tiek pra-nešimas, tiek stendinis pristatymassulaukë didelio susidomëjimo.Pranešimai buvo atspausdinti re-cenzuojamoje konferenci josmedþiagoje.

Konferenci jos metu buvouþmegzti nauji ryšiai su Stambulouniversiteto Informatikos kated-ra. Buvo pasirašyta bendradarbia-vimo ir mainø sutartis

2 nuotrauka. Prof. habil. dr. Artûras Kaklauskas

skaito praneðimà konferencijoje apie E–mokymà

3 nuotrauka. Doc. dr. Natalija Lepkova pristato

stendiná praneðimà konferencijoje apie E–mokymà

(ERASMUS) tarp VGTU Statybosfakulteto Statybos ekonomikos irnekilnojamojo turto vadybos ka-tedros ir Informatikos katedrosStambulo universitete. Sutartyjenumatyti ne tik dëstytojø vizitai,bet ir studentø mainai tarp abiejøinstitucijø.

Pasiraðant bendradarbiavimosutartá, atsirado neaiðkumø, ku-riuos labai operatyviai ir puikiai ið-aiðkino VGTU Uþsienio ryðiø di-rekcijos darbuotojos. Reikia paþy-mëti ir pagirti VGTU Uþsienio ry-ðiø direkcijos darbuotojø opera-tyvø darbà. Ypatingai bûnant uþ-sienyje visos iðkylanèios problemossprendþiamos valandos bëgyje. Vi-sada gaunami atsakymai á rûpi-mus bendradarbiavimo bei vizitoá uþsienio institucijà klausimus.

buotojø kelionë. Ir pirmoji á uþ-siená. Tikslas – Krokuvos techni-kos universiteto biblioteka.

Pakeliui nusprendëme uþsuktiá Jasna Gura – Èenstochovos

Ðvenèiausios Mergelës MarijosJasnogurskos Sanktuariumà. Len-kijos kultûra neatskiriama nuoKatalikø baþnyèios istorijos ir áta-kos. Jasna Gura vienuolyne sau-

GEDIMINO


Kelioniø áspûdþiai

goma vienas ið didþiausiø Lenki-jos kultûros turtø – stebuklingojiÈenstochovos Dievo Motinos iko-na dar vadinama „Juodàja mado-na“. Tai viena iš trijø piligrimø la-biausiai lankomø vietø pasaulyje.Miesto istorija neatsiejamai susi-jusi su Paulinø vienuolyno istori-ja. Vienuolynà 1382 metais ástei-gë kunigaikðtis Wladyslaw Opolc-zyk. Po dvejø metø kunigaikðtisdovanojo vienuolynui viduramþiø,bizantietiðkos tradicijos stiliaus,stebuklingàjá Dievo Motinos suKûdikëliu paveikslà. Vëliau vie-nuolynas buvo pleèiamas, o XIVa. tapo tvirtove. Tai unikalus ar-chitektûrinis ansamblis, kuriamegausu vertingø meno kûriniø. Vie-nuolynà supa griovys ir gynybiniaimûrai. Èia galima aplankyti bib-liotekà, kurioje yra per 13 tûkst.senøjø rankraðèiø, Riteriø salæ,Arsenalà. Greitai apibëgæ turtin-giausià Lenkijos vienuolynà su-skubome á Krokuvà. Prastovëjæ dvivalandas „kamðtyje“, jau visai su-temus groþëjomës naktinio mies-to þiburiais.

Pailsëjæ, kità rytà, gerokai anks-èiau nei buvome sutaræ, lûkuria-vome prie Krokuvos technikos uni-versiteto bibliotekos. Apþiûrinë-damos universiteto pastatus, nu-sifotografavome prie T.Kosciuškospaminklo, kurio vardu ir pavadin-tas universitetas. Lygiai devintàpravërëme bibliotekos duris. Èiajau mûsø laukë bibliotekos perso-nalas ir garuojanti kava. Iðklausë-me trumpà pristatymà ne tik apiebibliotekà, universitetà, bet ir apieKrokuvà. Prasidëjus diskusijomsapie kasdienius darbus, paaiðkëjo,kad esame paþengæ gerokai toliauuþ savo kolegas. Jie vis dar nau-dojasi rankiniu leidiniø uþsakymobûdu, kai pas mus išdavimas pil-nai automatizuotas jau nuo 2004m., o apie naktá veikianèià Inter-neto skaityklà klausësi su didelenuostaba ir susidomëjimu. Po to,pasidalijæ á dvi grupes, pradëjomeekskursijà po bibliotekos skyrius.Susipaþinome su komplektavimo,katalogavimo, skaitytojø aptarna-

vimo darbu, ir buvome labai nu-stebæ, kad Lenkijos aukðtøjø mo-kyklø bibliotekos neturi vieningoskompiuterinës programos, skirtosbibliotekoms. O programa, su ku-ria dirba mûsø kolegos, vis darDOS aplinkoje. Pasikeitæ suveny-rais, padëkojæ uþ ðiltà priëmimà,pakvietëme bibliotekos darbuoto-jus apsilankyti pas mus. Sugráþæ ávieðbutá dþiaugëmës ir didþiavo-mës savimi, savo darbais ir biblio-teka, ir nusprendëme, kad laikasbûtø vykti ten, kur galëtumëm su-þinoti kà nors naujo.

Mûsø kelionë tæsësi. Po pietøiðvykome á Zakopanæ. Groþëjomëspro akis lekianèiais vaizdais – gam-ta, namai, besigananèios avys. Bu-vo nuostabu, kai pamatëme snie-guotas kalnø virðûnes. Atvykæ áZakopanæ keltuvu pakilome á Gu-baluvkà kalnà, ið kur atsiveria nuo-stabi Tatrø bei kaimyniniø kalnømasyvø – Gorcø, Pieninø ir Beski-dø – panorama. Pakvëpavæ gaiviukalnø oru, nusileidome þemyn irekskursijà tæsëme pasivaikðèioji-mu viena þinomiausiø, tik pëstie-siems skirtø gatviø Lenkijoje –Krupuvki gatve. Èia ásikûrusiuosebaruose, klubuose, restoranuose,kavinëse ir parduotuvëse laikà lei-dþia miesto sveèiai ið viso pasau-lio. Gatvë apstatyta ávairiausius ar-chitektûrinius stilius atspindinèiaisstatiniais, joje galima sutikti gy-ventojø, pasipuoðusiø regiono fol-

kloriniais drabuþiais. Paskanavægarsiøjø Zakopanës sûriø, vakarë-jant gráþome á Krokuvà. Vieni ei-na ilsëtis, o kita dalis patraukia ánaktinæ Krokuvà. Miestas ðurmu-liuoja nuo turistø, skamba gatvësmuzikantø melodijos, veikia ka-vinës, sklinda kepamø patiekaløkvapas.

Lankantis Krokuvoje, nedova-notina bûtø aplenkti Velièkosdruskø kasyklas. Unikalus pamin-klas, tuo paèiu gamtos draustinis,pasiþymintis gydanèiomis savybë-mis, sergantiems kvëpavimo ligo-mis. Velièkos druskø kasyklos vei-kia jau 700 metø ir yra átrauktos áUNESCO Pasaulio kultûros pavel-do sàraðà. Jau XV a. jas lankëLenkijos karaliai su savo svitomis,o XVIII-XIX a. ypaè suklestëjoturizmas. Tuo metu kasyklose irbuvo pratiestas turistinis marðru-tas. Ðiuo metu tai keliose horizon-talëse suformuota 2 km ilgio tra-sa, susidedanti ið 20 kamerø. Nu-sileidþiama iki 135 m gylio. Tai pui-kiai árengta ekspozicija, atspindin-ti sunkø kalnakasiø darbà.

Paskutinis mûsø kelionës tað-kas – ekskursija po Krokuvà. Kro-kuva – graþiausias Lenkijos mies-tas, ilgus amþius buvæs Lenkijossostine. Vavelis – Krokuvos širdis. Karaliø pilis – kaip tikroje pasa-koje ásikûrusi ant kalvos prie upësir saugoma drakono. Karaliø pilisyra renesanso stiliaus statinys.

Knygø lentynose

24GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Þvilgsnis ten, uþ horizonto...Geguþës 8 d., VGTU iðkilmingai minint Antano Gustaièio

aviacijos instituto 15–metá ir þymiojo aviakonstruktoriaus brig.

generolo Antano Gustaièio 110–àsias gimimo metines, buvo pri-

statyta išleista dr. ALGIMANTO LIEKIO (Mokslotyros centro di-

rektoriaus) knyga „SPARNUOTOJI LIETUVA“ apie aviatoriø

rengimà Lietuvoje nuo 1919 m. iki ðiø dienø. Knygoje ypaè daug

dëmesio skirta aviatoriø su aukðtuoju mokslu Lietuvoje rengi-

mo analizei. Tai pirmoji tokio pobûdþio knyga mûsø istoriografi-

joje. Ji beveik 700 puslapiø ir gausiai iliustruota (daugiau 500

iliustracijø), su santrauka anglø kalba. Tai 33–oji dr. Algimanto

Liekio monografinio pobûdþio knyga.

Áspûdinga Vavelio katedra pasta-tyta Lenkijos globëjo ðv. Stanis-lovo garbei, èia buvo karûnuoti beveik visi Lenkijà valdæ karaliai,taip pat ir Lietuvos – Lenkijos ka-ralius Jogaila. Siaurais laipteliaislipame á Þygimanto varpinæ, ku-rios didysis varpas prisilietus iðpil-do slapèiausius norus. Apþiûrimekriptas, kuriose palaidoti karaliai,þymûs Lenkijos þmonës. Apsidai-rome Vavelio pilies kieme ir trau-kiame á Senamiestá. Pakeliui gro-

þimës senojo Jogailos universite-to pastatais. Alumnatu ir skuba-me á pagrindinæ Senamiesèio aikð-tæ – Turgaus. Ji viena ið didþiausiøEuropoje. Aikðtës centre seniau-sia Lenkijos prekyvietë – Sukien-nice (audiniø halë) bei bokðtas—vienintelë iðlikusi senosios rotuðësdalis. Uþ keliø metrø gotikinë ðv.Marijos baþnyèia (statyta 1222m.), kurios didþiausia puoðmena—Vito Stvoðo sukurtas droþinëtasaltorius. O miestelënø, aukojusiø

baþnyèios statybai, portretus antbaþnyèios sienø iðtapë Janas Ma-teika, paveikslo „Þalgirio mûðis“autorius. Viena ið graþiausiø tra-dicijø yra Hejnal— kas valandà tri-mitu grojama melodija iš aukštes-nio šv. Marijos bokšto.

Keturias valandas trukusi eks-kursija po Krokuvos senamiestábaigësi. Pavargæ nuo patirtø áspû-dþiø prisëdame lauko kavinëjeprieð kelionæ. Laikas namo, á Lie-tuvà.

��

Kæstutis Auryla, Civilinës avia-

cijos administracijos direktorius,

pristatydamas knygà, kalbëjo:

„Dr. Algimanto Liekio knygospavadinimas, manyèiau, ne tik at-spindi paèios knygos turiná, bet turiir kur kas platesnæ prasmæ – at-skleidþia lietuviðkosios aviacijosstiprybës esmæ, jos prigimties beiiðlikimo prieþastis. Lapas po lapoknygoje atkuriama Lietuvos avia-cijos istorija, jos svarbiausi ávykiaiir dalyviai, paminimi iðkiliausiaviacijos kûrëjai bei puoselëtojai.Pirmàsias aviacijos apraiðkas, ne-lengvus istorinius iðbandymus irðiø dienø pasiekimus, apraðytusknygoje, nenutrûkstanèia gija siejalietuviø troðkimas kilti á erdves.

Ðio troðkimo skristi nenuslopi-no svetimøjø engimas. Neátikëti-nai greitai, net ir nesant pakan-kamos technikos bei specialistø po

grupës aviacijos sporto entuzias-tø pastangomis senoje Prienø pie-ninëje buvo ákurta ámonë, kuriojepradëti gaminti patys moderniau-si sklandytuvai ið stikloplasèio. To-kios gamybos imtis nesiryþo net irgalingiausios SSRS aviacijos tech-nikos ámonës.

1990 m. atkûrus Nepriklauso-mybæ, Lietuva galëjo didþiuotis netik giliomis aviacijos tradicijomis,bet ir visame pasaulyje þinomaisaviacijos sporto meistrais, sporti-nës aviacijos konstruktoriais. Tuometu kûrësi ir svarbiausios civili-nës bei karinës aviacijos veiklos sri-tys ir buvo galvojama apie vienti-sà visø aviacijos specialistø rengi-mo bei jø kvalifikacijos ávertinimosistemà. A.Liekis savo knygoje mi-ni, kad organizuoti tokià sistemàmëginta dar ikikarinëje Lietuvo-je, bet dël lëðø trûkumo ir uþgriu-

Pirmojo pasaulinio karo Nepri-klausomoje Lietuvos valstybëjebuvo sukurta sava karo aviacija,ásteigta karo aviacijos mokykla, or-ganizuotas Lietuvos aeroklubas,aviacijos sportu ëmë domëtis daugentuziastø. Talentingø aviakonst-ruktoriø mintyse subrandinti pir-møjø orlaiviø brëþiniai virto lëk-tuvais ir sklandytuvais, kurie savotechninëmis savybëmis beveik nie-kuo nenusileido tuo metu sukur-tiems ir pagamintiems senosiosepramoninëse valstybëse.

Erdviø ilgesys daugeliui lietu-viø buvo ágimtas. Jis iðliko ir karøbei pokario metais, paèiose sudë-tingiausiose politinëse bei ekono-minëse situacijose. Net ir sovieti-niais laikais Lietuva bûdavo ávar-dijama kaip labiausiai „skraidan-ti“ ið visø „broliðkø respublikø“.Tada Lietuva pagarsëjo ir tuo, kad

Knygø lentynose

GEDIMINO


vusiø okupacijø ðiø planø ágyven-dinti nepavyko. Tik sulaukus to-kio projekto pritarimo ið vël Ne-priklausomybæ atkûrusios Lietu-vos Respublikos Vyriausybës, Su-sisiekimo ministerijos, Vilniaustechnikos universiteto buvo nu-spræsta ásteigti aviacijos institutà.

Aviacijos institutas savo veik-là sëkmingai plëtoja jau 15 metøir dauguma civilinës ir karo avia-ci jos specialistø – dabartinioVGTU Antano Gustaièio aviaci-jos instituto absolventai. Kuriantaviacijos institutà, daug prisidëjotuometis VTU (dabar – VGTU)rektorius prof. Edmundas Kazi-mieras Zavadskas, dabartinis rek-torius prof. Romualdas Ginevi-èius, kuriamo Aviacijos institutodirektorius prof. Jonas Stankûnas.Lietuvoje jau veikia visø trijø ly-giø aviacijos specialistø rengimosistema: pradinio – mëgëjø (avia-cijos klubuose, ámonëse); kvalifi-kacijos tobulinimo (aviakompani-jose, ámonëse, AGAI) ir aukðtàjámokslà ágyjanèiø aviatoriø rengi-mas (AGAI). Pastarajame atlieka-mi ir gana svarûs mokslo tiriamiejidarbai.

A.Liekio knygoje nepamirðtageru þodþiu paminëti daug avia-cijos specialistø, kuriø gebëjimø,patirties ir energijos pastangomismûsø ðalies aviacijos pasiekimaiyra ávertinti tarptautiniu lygiu irLietuva pripaþástama kaip lygia-vertë partnerë pasaulinëje aviaci-jos bendruomenëje.

Dþiaugiuosi galëdamas prista-tyti „Sparnuotàjà Lietuvà“ kaipdar vienà Lietuvos kûrybinio po-tencialo dalelæ, kuri, tikiu, sudo-mins ieðkanèius informacijos ir sie-kianèius pasisemti patirties beiákvëps tuos, kurie dar tik keliasparnus naujiems dràsiems skry-dþiams.

Tikiuosi, kad ir pati aviacija ið-liks ne tik kaip masinës veiklos sri-tis, bet bus aukðèiausio intelekto,mokslo ir technologijø paþangosbei pagarbos tradicijoms ir patir-èiai pavyzdys. Juk ne veltui sako-ma: tik þinant praeitá galima ge-

riau suvokti dabartá ir numatyti at-eitá.“

Edvardas Maþeikis, pirmo ran-

go karo lakûnas, brigados genero-

las,Lietuvos karinis atstovas NATO

ir ES, knygà vertina ðtai kaip:

„Debesys visada nuostabûs. Vi-sokie. Graþûs akinanèiai balti ka-muoliniai, monotoniðkai pilkisluoksniniai, pasidabruoti plunks-niniai ar nerimà keliantys juodi suþaibø blyksniais – audros. Pilotokarjeros pradþioje, kai patirties yratiek, kad su ðaukðtu iðsemtum, në-ra, tiesa, kada labai aplink dairy-tis. Vëliau, kai keletas plunksnøiðdygsta ir laisvesnio laiko skrydy-je atsiranda, akys paèios neria iškabinos. Kokie jie, debesys, dabar?O kas ten uþ borto? O kas ten uþhorizonto?

Bet koká darbà atliekant visa-da puiku sustoti, atsigræþti atgalir paþvelgti á veiklos rezultatus.Algimanto Liekio „SparnuotàjàLietuvà“ vertinu uþ tokià galimy-bæ. Tai – knyga, plaèiai nuðvieèian-ti aviacijos specialistø mokymoprocesus nepamirðtant svarbiø de-taliø. Atrodo, praëjo tik 18 metø,kai buvo atkurta Lietuvos Nepri-klausomybë, o padaryta jau tiekdaug. Kitas pasakytø jog jau pra-ëjo 18 metø, o dar reikia tiek daug

nuveikti. Darbo tikrai yra dar la-bai daug. Màstant apie ðviesià Lie-

tuvos aviacijos ateitá jos neáma-noma ásivaizduoti be specialistørengimo sistemos.

Yra veiklos srièiø, kuriø 1990metais tiesiog nebuvo ir reikëjodaug kà pradëti nuo nulio. Vie-na ið tokiø srièiø – aviacija. Gal-bût truputá lengviau buvo civili-nei bei sportinei aviacijai. Jau tu-rëta lëktuvø, aerodromø ir svar-biausio turto – gerai parengtøþmoniø. Þinoma, reikëjo daugkà keisti, orientuotis á Vakarøpasaulá, mokytis uþsienio kalbøir derintis prie rinkos sàlygø. Lie-tuvos karo aviacija po Nepriklau-somybës atkûrimo neturëjo nie-ko, iðskyrus begaliná entuziazmà.Turint pagrindiná kapitalà – ge-rai parengtus ir motyvuotus spe-cialistus, atsirado ir kiti dalykai,

be kuriø organizacija, susijusi suaviacija, neturi prasmës: aerodro-mai ir orlaiviai. Per trumpà laikàLietuvoje atsigavo visos aviacijosrûðys. Jau nebekelia nuostabos pa-matyti ávairiuose pasaulio oro uos-tuose lëktuvà su lietuviðkø avia-kompanijø simboliais ar kariná lëk-tuvà su baltu Vyèio kryþium, suþi-noti apie lietuviø aviatoriø perga-les aviacijos sporto varþybose. Lie-tuviai visada mëgo skraidyti ir da-rë tai puikiai. Aviatoriai visada galitruputá toliau uþ kitus paþiûrëti:o kas ten uþ horizonto? O ten ma-tyti ðviesi Lietuvos aviacijos atei-tis.

Nuo pat pradþiø, kai pradëjo-me rinkti þmones mûsø atsiku-rianèioms oro pajëgoms, man kir-bëjo mintis, o kas bus toliau, kurmes rengsime orlaiviø pilotus,aviacijos inþinierius ar oro eismovaldymo specialistus ateityje. Tu-rimi patyrusiø specialistø resursailabai greitai iðseko. Labai gerai at-simenu tas dienas, kai VilniausGedimino technikos universitete(VGTU) kûrësi Aviacijos institu-tas, dabar turintis garbingà Anta-no Gustaièio vardà. Buvo ir tokiø,kurie sakë, kam mums to reikia,uþsienyje iðmokysime. Kiti sakë:

Gyvenimas VGTU

26GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

��

mes ðiandien turime per daug la-kûnø, o jûs dar norite mokyti nau-jus. Bet laikas parodë, kad pilotøir kitø specialistø greitai ëmëtrûkti. Patyræ darbuotojai anksèiauar vëliau iðeina á pelnytà poilsá, obe to, atviros rinkos sàlygos ðiemsprocesams irgi turi didelës átakos.Geri profesionalai laukiami visur,ne tik Lietuvoje.

Tada diskusi jose, ar reikiamums aviacijos instituto ar ne, aið-kios vizi jos turëtojai nugalëjotuos, kurie neástengë paþvelgti to-liau horizonto. Lietuviška aviaci-jos specialistø rengimo Alma Ma-ter buvo ákurta ir sëkmingai gyvuo-ja ðiandien. Profesoriaus JonoStankûno didþiulio asmeninio pa-siaukojimo dëka A.Gustaièio avia-cijos institutas (AGAI) kasmet vistvirèiau skleidþia sparnus. Institu-to direktoriui teko nelengva daliabûnant prie instituto ðturvalo ið-vairuoti per visas audras ir ávairiasnegandas, kuriø bûta tikrai nema-þai.

Dr. Algimanto Liekio knyga„Sparnuotoji Lietuva“ puikiai api-bendrina tà didþiulá darbà, atliktàkuriant ir puoselëjant A. Gustai-èio aviacijos institutà. Man pati-ko graþios sàsajos su mûsø aviaci-jos istorija. Aviacijos pradinin-

kams Lietuvoje tik atkûrus nepri-klausomybæ 1918 metais, kilo tiepatys rûpesèiai dël specialistø ren-gimo. Tada viskas prasidëjo nuokaro aviacijos. Ið ten buvo kilæ irpirmieji Lietuvos aeroklubo lakû-nai ir pirmieji civilinës aviacijos la-kûnai. Atkuriant karo aviaci jà1992 metais atsitiko atvirkðèiai:prie karo aviatoriø prisijungë di-delis bûrys specialistø ið civilinësaviacijos bei aeroklubø.

Knygoje galima rasti pavyzdþiøapie puikø aviacijos specialistøbendradarbiavimà. ÐiuolaikinëLietuvos aviacijos istorija atsklei-dþia aviatoriø gebëjimà sutarti,nes mes dalijamës tuo paèiu Lie-tuvos dangum. Kai Aviacijos ins-titutui trûko instruktoriø, á pagal-bà atëjo Karinës oro pajëgos(KOP) su savo patyrusiais pilotais.Kai KOP reikëjo pagalbos rengiantspecialistus bei mokymo progra-mas, Aviacijos institutas stojo pe-tys petin. Kai oro pajëgoms rei-këjo parengti An-26 lëktuvø águ-las, „Lietuvos avialinijos“ iðtiesëpagalbos rankà.

Ðiandien jau daugiau kaip pu-së karo aviacijos lakûnø yra baigæA.Gustaièio aviaci jos institutà.Bûdamas aviacijos bazës vadu irvëliau bûdamas Kariniø oro pajë-

gø vadu, su daugeliu instituto ab-solventø esu paþástamas. Tai pui-kûs specialistai, tikri aviacijos en-tuziastai. AGAI auklëtiniai ir yramûsø ateities sparnai.

Svarbiausia skraidanèiai Lietu-vai yra tai, kad visada pakaktø no-rinèiø studijuoti VGTU A.Gustai-èio aviacijos institute. Reikia jaudabar galvoti, kaip ateityje sudo-minsime aviacija jaunàjà kartà su„dideliais nykðèiais“ nuo kompiu-teriniø Nintendo ar Play Station þai-dimø. Jiems patinka virtuali rea-lybë. Ten þaisdamas gali irgi pui-kiai skraidyti virtualioje erdvëjelëktuvais ar sraigtasparniais, jaus-tis herojum – ir be realaus pavo-jaus. Vis dëlto reikia tikëtis, jogromantikø ir adrenalino mëgëjøLietuvoje niekada netrûks.

Manau, tokios knygos kaip ðilabai reikalingos. Jø reikia aviaci-jos veteranams, jaunajai kartai irvisiems þmonëms, kurie domisiaviacijos raida mûsø ðalyje. Tai kasðioje knygoje apraðoma apie laikàpo Lietuvos Nepriklausomybës at-kûrimo 1990 metø kovo 11 dienà,jau tapo mûsø istorijos dalimi.

Na, o mums šiandien, kaip vi-sada, reikia stengtis paþvelgti, okas ten uþ horizonto...“

Geguþës 8–9 dienomis Ro-kiškio krašto muziejaus rûmuosevyko jau graþia tradicija tapusi ju-biliejinë jaunøjø mokslininkø kon-ferencija „Kazio Ðeðelgio skaity-mai – 2008“. Deðimtàjà, urbanis-tikos patriarcho Kazio Ðeðelgio at-minimui skirtà, konferencijà ati-darë VGTU Architektûros fakul-teto dekanas prof. dr. RimantasBuivydas bei Rokiškio mero pava-duotojas Algis Kazulënas.

Iškilmingame atidaryme padë-kos þodþius konferencijos talkinin-

kams tarë ilgametis „Ðeðelgio skai-tymø“ organizatorius VGTU Ar-chitektûros fakulteto prof. eme-ritas habil. dr. Jurgis Vanagas.„Dþiugu, kad konferenci ja vëlvyksta svetingoje Rokiðkio þemë-je, kurios aura teigiamai veikia netik praneðëjus, bet ir klausytojus.Esame dëkingi tiek muziejaus šei-mininkei Nijolei Šniokienei, tiekRokiškio merui ir jo pavaduoto-jui, tiek mecenatams ir rëmëjams,tiek kolegoms, visiems, kuriø dë-ka konferencija tapo vakarietiðka

ir tokia patraukli,“ – kalbëjo bu-væs Kazio Ðeðelgio studentas beikolega prof. Jurgis Vanagas. Tuotarpu ir paèiam profesoriui uþ jau-nøjø mokslininkø, architektø ug-dymà buvo iðsakytas ne vienas pa-dëkos þodis, o bene svariausia – iðAplinkos ministerijos teritorijøplanavimo, urbanistikos ir archi-tektûros departamento direkto-riaus doc. Jono Jakaièio rankøáteikta aplinkos ministro ArtûroPaulausko padëka.

Jubiliejiniame renginyje daly-

Jubiliejiniai „Kazio Ðeðelgio skaitymai“Edita JUÈIÛTË

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


niniø ir fizikiniø savybiø, atsiþvel-giant á gamybos technologi jas,komponentø ir medþiagø sanda-ros prognozavimo metodikas.

Filmà ágarsino Jurgita Malaið-kienë, kuri po dienos sëkmingaiapgynë daktaro disertacijà „Nau-ji keraminiø gaminiø svarbiausiøcharakteristikø ir technologiniøparametrø reguliavimo metodai“,kuriai vadovavo prof. RomualdasMaèiulaitis. Tai devintoji jo dok-torantë, tapusi statybiniø medþia-gø srities mokslo daktare. Kated-ros mokslininkams vadovaujantjau keliolika jø absolventø apgy-në mokslo daktaro disertacijas.Baigusiems Statybiniø medþiagøkatedros studijas jau iðduoti be-veik keturi ðimtai diplomø, ið jødvideðimt du - inþinieriaus tech-nologo, vienuolika - inþinieriaus,daugiau nei du šimtai - bakalauroir daugiau nei šimtas - magistro.

Nepamiršta papasakoti ir apieprasmingus dalykinius ryðius suVGTU Termoizoliacijos institutu,kurio vienai laboratorijai vado-vauja dr. Valentin Antonoviè, ki-tai – dr. Marijonas Sinica. Abubuvæ Statybiniø medþiagø kated-ros doktorantai. Èia dirba ir buvæðio universiteto padalinio dëstyto-jai: habilituotas daktaras, profe-sorius Antanas Kaminskas, moks-lo daktarai Jadvyga Þvironaitë,Fabijonas Petrikaitis, AlgimantasÐpokauskas ir kiti. Jie visi daug pa-deda katedros auklëtiniams, ypaèrengiant magistrantûros baigia-muosius darbus.

Video pasakojimas baigiamaskatedros posëdþiu, kuriame apta-riami kitø mokslo metø svarbiau-si darbai, kalbama kaip turiningaipailsëti. O uþ kabineto langø jau-natviðkas absolventø, jau gavusiøuniversiteto baigimo diplomus,

ðurmulys ir pakiliai giedamas„Gaudeamus“ .

Nepajunti, kaip prabëgo apiedvidešimt minuèiø, per kurias su-þinojai ádomià Statybiniø medþia-gø katedros biografijà, ðios ben-druomenës turiningus ðiokiadie-nius. Ko gero, tai vienintelis iðsa-mus video pasakojimas apie vie-nos universiteto katedros gyveni-mà.

Filmas apie katedrà – senaprof. habil. dr. Romualdo Maèiu-laièio svajonë. Jà ágyvendinti pa-dëjo universiteto fotografas Alek-sas Jaunius, þurnalistas Julius Nor-kevièius. Pravertë ir sumanytojofilmuota, ne vienerius metuskaupta gausi video medþiaga. Fil-mui panaudota ir universitetoVaizdo ir garso technikos priemo-niø laboratorijos darbuotojø Ro-mo Kuèinsko, Edmundo Kapus-tos filmuoti kadrai.

vavæ doktorantai ir magistrantai iðVGTU, KU, KTU pristatë naujau-sius savo tyrimus, nagrinëjanèiusaðtrëjanèius, vis daugiau visuome-nës diskusijø sulaukianèius urba-nistikos, kraðtovaizdþio, kultûrospaveldo klausimus. Pasak vieno iðkonferencijos organizatoriø doc.dr. Gintaro Stauskio, jaunøjømokslininkø darbuose „liûto da-lá“ uþima dvi, viena su kita susiju-sios temos, kurios buvo artimos irKaziui Šešelgiui – Lietuvos krašto-vaizdis ir urbanistikos problemos.Ði konferencija ir yra diskusijøplatforma ir tiems, kurie ateina áakademiná pasaulá, ir tiems, kuriødarbai jau þinomi ne tik architek-tø pasaulyje, bet ir ávertinti pla-èiosios visuomenës.

Ðákart geriausiais pranešimø

autoriais tapo du jaunieji moksli-ninkai – VGTU Urbanistikos ka-tedrai atstovavæ Justinas Buèys beiMatas Cirtautas. Justino Buèio ty-rimo tema „Kai kurios miesto uþ-statymo struktûros formavimoproblemos“ sudomino ne vienàkonferencijos dalyvá bei átikino,kad miesto uþstatymo struktûrosformavimas ir susisiekimo infra-struktûros projektavimas turi bûtiparemtas daugelio srièiø atsakin-gø specialistø bendradarbiavimu.Mato Cirtauto darbas taip pat tæ-së miestø plëtros principø diskur-sà - „Gargþdø miesto erdvinësstruktûros plëtra Klaipëdos met-ropoliniame areale regioniniu as-pektu“.

Konferencijos dalyviai, kaip irkiekvienais metais tradiciðkai, ap-

lankë Þeimiø kaimo kapines, ku-riose palaidotas architektas KazysŠešelgis. Šalia kapinaièiø esanèio-je Ðeðelgiø sodybos svirnelyje bu-vo apþiûrëtas senoviniø buitiesreikmenø bei meno kûriniø mu-ziejus, kuriam eksponatus kartu susavo sûnumis ne vienerius metuskaupë pats þymusis architektas.

Kaip teigë Kazys Ðeðelgis jau-nesnysis, dþiugu matyti tëveliobendradarbius, kiekvienais metaissusirenkanèius pagerbti jo atmini-mà. Kazio Ðeðelgio sûnus primi-në savo tëvo kredo – kà darai, da-ryk gerai. To turbût ðviesios atmin-ties architekto vardu galima pa-linkëti visiems jauniesiems archi-tektams, kuriø, be abejonës, atei-tyje laukia dideli profesiniai iðban-dymai bei svarbûs sprendimai.

Katedros gyvenimas perkeltas á filmàAsta VERBICKIENË

Atkelta ið p.10

��

Knygø lentynose

28GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

SCHLOMO-SIMCHA SCHAFIR -

VGTU Garbës daktaras, universiteto bièiulis, 2006-ai-siais metais paraðæs, iliustravæs bei iðleidæs dienoraðtá ei-

lëraðèiuose „Að pasiruoðæs bûti SAVIMI“.Keli fragmentai ið knygos bei þymiø þmoniø atsilie-

pimai.

Að puoðiuosi ðia puoðmenakaip filosofijos nuotaka –

ðis santykis nusako mano groþá daugiaunei að pats.

Pradþiojeapie visa tai nesupratau nieko.

Tada man viskas nuðvito.Dabar bijau.

Melo,apsimestinës pagarbos,

nesuvoktø reikalavimø,rizikos

prarasti draugus.Mano ðirdis

Nepaliesta laikokaba mano santykiø tinkle

ir maitinasimeilës pilnais jausmais bei mintimis.

Ten susitinku su savo draugais.Mûsø sielos lieèiasi.Þinau, esu ne vienas.

Nuomonës

GEDIMINO


Pinigai visais laikais rûpëjoþmogui. Ir tai nenuostabu. Pini-gai – priemonë, ágalinanti gautinorimà prekæ ar paslaugà. Taèiaukartu tai ypatinga priemonë, nesjos turëjimas leidþia gauti tai, kokitas ásigyti be jø negali. Taigi pi-nigø turëjimas ne tik daro þmo-gui prieinamus dalykus, kuriø kitigauti negali, bei ir suteikia veiki-mo laisvæ. Todël nenuostabu, kadnoras turëti pinigø, ir kuo dau-giau, yra þmogiðkai suprantamas.Tai buvo aktualu visais laikais, irypaè mûsø vartotojiðkoje visuome-nëje, kur pinigø turëjimas tampasvarbia prielaida, uþtikrinanèiàporeikiø patenkinimà ásigyjantprekes ir paslaugas.

Nenuostabu ir tai, kad pinigøgausinimas yra nuolat skatinamas,nuolat primenant, jog egzistuojadaugybë bûdø uþdirbti, o svarbiau-

sia – nesunkiai ir praturtëti. Tai pa-tvirtina mums praturtëjusiø þmo-niø pavyzdþiai ir jø gyvenimo is-torijos, kuriomis noriai be palio-vos multiplikuoja þiniasklaida. Nevisi praturtëjimo bûdai atrodoskaidrûs ir priimtini, nemaþai irabejotinø, taèiau visi jie kalbaapie aktualø kiekvienam gyvenan-èiam vartotojiðkoje visuomenëjedalykà - pinigus ir jø uþsidirbimogalimybes. Todël á juos ásiklauso-ma, netgi ir tais atvejais, kai jienekelia simpati jø ir vertinamikontraversiðkai. Prabangiø elitiniøþurnalø virðeliuose nuolat ðmës-èiojantys praturtëjusiø þmoniø vei-dai tarytum sako: „ Ir tu gali taipadaryti, tapti tokiu kaip aš, – tap-ti turtingu“.

Taip eiliniam pilieèiui formuo-jama nuomonë, kad pinigø dary-mas yra ne toks jau sudëtingas da-

lykas. Tereikia noro ir pastangø,kurios taip pat atrodo ne tokiosjau didelës. Tereikia labai nedaug,tiesiog – patikëti pinigus bankams,finansinëms institucijoms, kuriossavo ruoþtu yra pasirengusios pri-siimti ið mûsø eiliniø pilieèiø, ne-daug tesuprantanèiø apie finansøjudëjimà, rûpestá piniginio indë-lio paauginimu. Taip bankai dau-gelio akyse tampa ta vieta, kurvyksta paslaptingi dalykai (vos nestebuklai) – pinigai daro pinigus,ir, atrodo, lyg ir be jokio þmogausásikiðimo. Þmogui indëlininkui te-reikia juos patikëti sumaniems,šiuos reikalus išmanantiems finan-sininkams, kurie pasirengæ jo pi-nigus „ádarbinti“ pelningiausiosesrityse, kad jie imtø „daugintis“ irsugráþtø þymiai pagausëjæ. Ir jie su-gráþta. Sugráþta, ágijæ papildomosgalios. Taèiau toji galia pasiskirs-

Jürgen Bertram, þurnalistas, raðytojas:„... gaila, kad triukðmingø þiniø laike lyrika, ta ðvelniausia poezijos rûðis, traukiasi. Jau vien dël to prieðaisgulinèiam tomeliui, kurá Schlomo Schafir praturtino neáprastais grafikos pieðiniais, reikia linkëti kuo daugiauskaitytojø...“

Juri Rosov, dramaturgas:„... Taip pat nereikëtø pamirðti, kad Schafir kuria ne gimtàja kalba. Rusø poezijoje maþai tokiø pavyzdþiø,galbût tik Nabokovo ir Broskio angliðki eilëraðèiai. Schafir be baimës panyra á vokieèiø kalbà ir kaip pietietisplaukikas perskrodþia ðaltà Baltijos vandená. Turtinga ir gili jo tekstø kalba – tai atlyginimas uþ poeto dràsà...“

Christoph Theo Wagner, kultûros filosofas:„... Kas, kaip Schlomo Schafir, visà gyvenimà yra ásitraukæs á màstymà ir vis dëlto sugeba iðsaugoti vaikiðkà þiniøtroðkimà, kaip atpildu gali mëgautis gardþiais kûrybingumo vaisiais, kuriø negali subrandinti grynai racionalusmàstymas...“

Markus J. M. Bloching, vadybininkas, redaktorius, publicistas:„... Per 100 dienø labai pretenzingai atsirado „pirmieji 100 eilëraðèiø“. Ávairios poetiniams apmàstymams pasi-rinktos temos, gvildenamos su vadybininko, mokslininko, tyrinëtojo, humanisto ir ne maþiausiu menininkotalentais, perkeltine prasme atspindi meilës vertà prasmingo gyvenimo pilnatvæ. Natûralistinës, romantiðkos,egzistencinës ir abstrakèiai intelektinës mintys kartu su kasdieniniais pastebëjimais siunèiamos á ilgà kelionæ perkartais bekraðtæ þmogiðkos bûties visatà...“

Torsten Kurschus, kultûros vadybininkas:„... Ar tai bûtø tekstas, ar paveikslas, jis visuomet lieka savimi, anapus postmodernizmo. Tekstai visada ákyrûs, ojo paveikslai netgi truputá eksperimentiniai...“

��

Finansø etikaProf. habil. dr. Valdas PRUSKUS

Filosofi jos ir politologi jos katedra

Parengë Edita Juèiûtë

Nuomonës

30GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

to keistai.Nors tos galios kûrëjai yra in-

dëlininkai (jø pinigai), taèiau tik-raisiais galios šeimininkais ir nau-dotojais tampa bankai. Prisiimda-mi rûpinimàsi indëlininkø lëðø di-dinimu, jie tuo paèiu perima ir jøpinigais sukurtos galios dispona-vimà. Sutelkdami savo rankose tei-sæ á galios, ágytos lëðø, panaudo-jant indëlininkø pinigus, dispona-vimo dëka, bankai ilgainiui imadiktuoti ir savo elgesio taisykles –tiek indëlininkams, tiek ir visai vi-suomenei.

Dar didesnæ galià bankai ágy-ja, siûlydami savo paslaugas klien-tams, primesdami sutarties sàly-gas, ágalinanèias pelnytis, neprisi-imant ið esmës ir didesnës realiosrizikos bei atsakomybës uþ gero-vës kûrimà ir stabilumà.

Taip mes tampame priklauso-mi nuo jø, ir ta priklausomybë visdidëja. Lygiagreèiai didëja ir at-skirtis tarp banko ir kliento. Ban-kinës operacijos darosi vis sudë-tingesnës ir eiliniam þmogui sun-kiai suprantamos. Paslaptingaiskamba ir abstrakti finansø kalba,operavimas skaièiais ir procentais.Ryškiu pragmatiškumo þenklupaþenklinti ir santykiai tarp ban-ko ir kliento. Klientas reikalingastiek, kiek gali bûti finansiniu do-noru ar aktyviu banko teikiamøpaslaugø vartotoju. Aiðku, mokiuklientu. Kliento nemokumas – nebanko reikalas. Nuo jo stengiama-si ávairiais bûdais apsidrausti. Pi-nigai neturi kvapo, tuo labiau ðir-dies. Toks santykiø formalizmasdidina atskirtá tarp pinigø, bankopasaulio ir þmogaus, tarp pelny-mosi ir þmogiškumo.

Kuriamos naujos finansinëstechnologijos, kurias išmano tiknedaugelis specialistø, dël banki-nës veiklos uþdarumo monopoli-zavæ savo rankose informacijà irneretai ribojantys jos prieinamu-mà klientams. Jie, kaip paslaptingimagai, aiškina neišprususiemsšiuose reikaluose finansø rinkossvyravimo ypatumus, tariasi galánumatyti akcijø kurso virsmo at-

eitá, taèiau ilgainiui pasirodo, kadtaip, kaip buvo pranašauta, neat-sitiko. Tuomet kalta kaip visadapasirodo esanti nematoma visaga-lë rinkos rinka, fataliðka ranka,griaunanti profesionaliø ekspertøpranaðystes, kartu ágalinanti nusi-imti ir atsakomybæ, o jos naðtàperleisti visagalei rinkai.

Taèiau suversti visà kaltæ dëlpriimtø sprendimø pasekmiø svy-ravimams finansø rinkose, vien ne-matomai rinkos rankai (jos ste-buklingam mostelëjimui ) jau ne-uþtenka. Klientai nori didesnësatsakomybës prisiëmimo ir ið ban-kø, o ne vien argumentuotø pasi-teisinimø dël nesëkmiø. O atsa-komybë susijusi su etika ir keliaesminá, nors ir nepatogø klausimàfinansø reikalø tvarkytojams.Klausimà, kuris reikalauja aiškausatsakymo – koks bankø, ir apskri-

tai finansø maðinos sukimosi tiks-

las? Ar finansai (pinigø gausini-mas) yra savitikslis dalykas, ar tikpriemonë, galinti padëti individuiir visuomenei spræsti iðkilusias pro-blemas ir uþtikrinti darnø vystymà-si. O jei priemonë, tai labai svar-bu, kas tà priemonæ valdo, kiek jisyra atsakingas, socialiai ásipareigo-jæs ir etiškas.

Jei bankas yra tik priemonëþmogaus gerovei kurti, tai jis pir-ma turi tam ir tarnauti, o ne bûtituo instrumentu, kuriuo yra þmo-gus nuskurdinamas. Disproporci-ja tarp banko galios (pelnytis iðkliento) ir atsakomybës uþ jo ge-rovës kûrimà pernelyg akivaizdi.Bankas, stengdamasis neprisiimtijokios atsakomybës, ar jà sumaþin-damas iki minimumo, tik parodo,kad jis nëra kliento draugas, betþiûri á já kaip á pasipelnymo ob-jektà (melþiamà karvæ). Klientaipasijunta apvilti. Atskirtis tarpbanko ir kliento tik didëja, o pa-sitikëjimas màþta.

Taigi esmë ta, kad bankai, vyk-dydami savo funkcijas, turëtø la-biau atsigræþti á þmogø, nes kon-kretus þmogus yra pinigø ðeiminin-kas ir valdytojas, o ne anonimiškos,finansinës institucijos. Neuþmirð-

ti, kad finansai, jø gausinimas, pi-nigø darymas nëra tikslas, o tikpriemonë, padedanti individui irvisuomenei ágyvendinti iðsikeltustikslus, kurti gerovæ visiems, o netik jos daliai – finansiniam elitui,kuris, naudodamasis klientø pini-gais sukurta galia, galëtø prasigy-venti.

Finansø etikos þvilgsnis turëtøbûti nukreiptas á du svarbiausiusdalykus.

Pirma, koks yra bankø, finan-siniø institucijø santykis su asme-niu ir asmenø grupëmis (kolekty-vais) kaip indëlininkais, kuris pa-tiki jam savo lëðas.

Antra, kokiu mastu bankas tu-ri bûti atviras su klientu, infor-muodamas apie galimà rizikà, irkokius ásipareigojimus jis pasiren-gæs prisiimti pats tokios rizikos at-veju.

Akivaizdu, kad finansus turitvarkyti profesionaliai tam darbuipasirengæ konkretûs atsakomybæprisiimantys asmenys, o ne ano-niminës finansinës grupës. Tokiuatveju turëtø ásikiðti ir valstybë.Deja, lig ðiol valstybë nelinkusi todaryti, pasikliaudama gyventojølaisvu apsisprendimu. Taèiau aki-vaizdu, kad ði ekonominë pasirin-kimo laisvë neatsiejama nuo eko-nominio raštingumo. Tik ekono-miðkai raðtingas þmogus gali lais-vai ir sàmoningai rinktis. O bûtentjo (to ekonominio raðtingumo)didesnei visuomenës daliai kaip tikir trûksta.Todël ypaè aktualiu tam-pa ekonominis ðvietimas ir ekono-minio raðtingumo puoselëjimas. Irpradëti já reikëtø jau nuo vaikødarþelio, kaip tai daroma dauge-lyje Vakarø ðalyse. Tai padëtø vie-na vertus, išugdyti kritiškai màs-tantá ir ekonomiðkai pasirengusápilietá, gebanti daryti sàmoninguspasirinkimus, bûti sàmoningu irlaisvu þaidëju finansø rinkoje, ki-ta vertus, nuimti nuo finansø pa-slaptingumo ir anonimiðkumo ðy-dà, darytø finansus skaidresnius,o finansus valdytojus labiau socia-liai ir moraliai atsakingus uþ pri-imtø sprendimø pasekmes.

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

GEDIMINO


Ta jûra oðia sau ir oðia...

(Kam aèiû Dievui, kam deja.)

Ið jûros – sidabrinë roþë

Ir – sidabrinë lelija.

O ið tiesø – banga prie kojø,

O ið tiesø – vandens gaida,

Kurios mes niekad negiedojom...

O gal mokëjom kaþkada,

Kai skleidës sidabrinës roþës,

Dabar numirusios, deja,

Kai jûra dar tik gimti ruoðës,

Pati paskendus savyje.

Ramutë Skuèaitë („Melodija“)

Kas gali atsispirti ðvelniam jû-ros oðimui, mëlynuojantiems to-liams, po kojomis ðiugþdanèiamsmëliui, pasivaikðèiojimams pokopas, kai vëjas tarðo plaukus ovirð galvø krykðtauja þuvëdros?Neatsispyrëme ir mes. Ankstyvàgeguþës ðeðtadienio rytà, nors proautobuso langà dar ðmëþavo sos-tinës namø stogai, daugelio akysejau galëjai pamatyti jûros mëlá -VGTU akademinis choras „Gabi-ja“ iðsiruoðë pajûrin. Kiekvienastroðko pailsëti nuo pavasario dar-bø ir rûpesèiø, bet ne tik gamta ir

geras oras kvietë kelionën – graþøgeguþës ðeðtadiená skubëjome áKlaipëdà pasveikinti „naujagi-mio“. Klaipëdos universiteto Me-nø fakulteto salëje pirmàjá savokoncertà – gimtadiená ðventë mið-rus Klaipëdos universiteto choras,vadovaujamas doc. Algirdo Šums-kio. Saulutei persiritus per pusiau-diená ir pripildþius salæ jaukios pa-vakario ðviesos jaunas choras drà-siai þengë á scenà, kurioje paskli-do nuoðirdi daina. Nebuvo oficia-liø kalbø, praneðimø, susirinko ne-didelis bûrys þiûrovø, bet tai su-

teikë vakarui tik dar daugiau jau-kumo ir ðilumos. Dainininkø akysspindëjo, o lûpose þaidë ðypsenos.Taip ir norëjosi uþdainuoti kartu,tad suskambus pirmiesiems „Kurgiria þaliuoja“ akordams nuo kë-dþiø pakilo ir „Gabija“, kartu uþ-traukdama chorø „himnu“ tapusákûriná. Naujai gimusá chorà „Ga-bi ja“ pasveikino dovanodamaávairiaspalvæ puokðtæ dainø – lie-tuviðkø, ispaniðkø, rusiðkø, lotynið-kø, trankiai smagiø, þaismingø, ra-miø, palinkëdama naujai uþgimu-siai dainai sklisti tolyn po Klaipë-

Jûra dovanoja ne tik gintarà, bet ir naujà choràGiedrë STONKUTË„Gabi jos“ choristë

Nidoje. Þygiuojame á mirusias kopas. A.Ðumskio nuotr.

32GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

dos kraðtà, á Lietuvà ir pasaulá.Koncertas baigësi, bet savaitga-

lis pajûryje tik prasidëjo. Abu cho-rai ilgai nelaukæ iðvyko á vienà gra-þiausiø Lietuvos kampeliø – Kur-ðiø Nerijà, kur Nidoje jø jau lau-kë klebonas Rimvydas Adomavi-èius. Naujos architektûros baþny-èios nendriniu stogu ir ið toli ma-tomu baltu kryþiumi galeri jojeskambëjo bendros dainos, kalbosir linkëjimai vieni kitiems. Saulu-tei pasislëpus uþ horizonto, nie-kas neskubëjo á kambarius, visi pa-traukë aplankyti jûros ir nuneðtijai savo dainà...

Nors geguþio lietutis naktá gai-vino þemæ, rytas dainininkus pa-sitiko su saulës spinduliais, besi-ðypsanèiais pro debesëlio kraðtà.Mariø pakrantëje nendrëse praei-vius savo èiulbesiu sveikino paukð-èiai, o skambûs varpo dûþiai visuskvietë á sekmadienines miðias. Jau-ki ir ðviesi baþnyèia paskendo ðven-

toje ryto ramybëje. Pro atvirus baþ-nyèios langus kunigo pamoksloapie palaiminimà klausësi ir sau-lës spinduliai, þaisdami ant susi-rinkusiøjø skruostø ir nuðviesda-mi grindis. Kaip daþnai ðiandientëvai palaimina savo vaikus, iðleis-dami á mokslà, á gyvenimà, á toli-mà kelià? – klausë kunigas Rim-vydas. Ne tik jo þodþiai, bet ir gies-mës taikë tiesiai á parapijieèiømintis ir ðirdis.

Pagiedojæ miðiø metu ir po jøabu chorai nepraleido progos ap-lankyti Nidos kopø. Savaitgalá uþ-simezgusià dviejø kolektyvø drau-gystæ ir toliau lydëjo bendros dai-nos ir kalbos. Choristai nebûtøchoristai, daina juos lydi visur –tad ir turistai, atëjæ apþiûrëti sau-lës laikrodþio, klausësi graþiø pokopas vëjo neðamø lietuviðkø me-lodijø.

Kaip smëlis byra pro pirðtus,taip ir minutës vijo viena kità. Ap-

Ar matëte, kaip graþiai þydikaðtonai? Visa nuostabi balta alë-ja! Ir taip gaiviai kvepia po lietauslauke. Ðilto pavasarinio lietaus.Tik kaþkodël daug kas nepastebë-jo, kada sprogo pirmieji pumpu-rai. Pavasará pabunda gamta, betkaip tyèia, turime maþai laiko japasidþiaugti. Visus uþgriûva lavi-na darbø, planø – studentams jausesija „ant nosies“ (tai reiðkia ne-miegotas naktis ir perbalusius, ið-vargusius veidus), darbuose irgiveiklos netrûksta, o jei dar lankaikoká kolektyvà, tai þiûrëk, koncer-tai veja vienas kità. Nespëji apsi-dairyti, o kur dingo graþiausias pa-vasario mënuo?

Taip ir mes skubame, bëgame,maþai miegame, daug dirbame,bet labai dþiaugiamës gaivinanèio-mis akimirkomis, kurias mums do-vanoja... daina. VGTU akademi-nio choro „Gabija“ dainorëliai vi-sur suspëja. Neseniai pasidþiaugænuostabia pajûrio gamta Nidoje

lankius Mirusias kopas atëjo lai-kas chorams atsisveikinti. Atsibu-èiavæ ir prisiþadëjæ toliau draugau-ti patraukëme skirtingais keliais –klaipëdieèiai iðvyko namo, o „Ga-bija“, dar uþsukusi á Juodkrantæir kormoranø kolonijà, patraukëá sostinæ.

Rami buvo kelionë atgal. Vei-dai raudonavo nugairinti pavasa-rio saulës ir pajûrio vëjo, akyse ply-tëjo kopos ir mëlyni toliai, dar ga-lëjai girdëti oðiant jûrà ir jausti vë-jo ðnabþdesá á ausá. Rodos, gaivair gamta ásigërë per odà á visà kû-nà ir mintis, pripildydama sielà ra-mybe.

Aèiû naujajam Klaipëdos uni-versiteto chorui uþ kvietimà, nuo-stabià uþsimezgusià draugystæ, Ni-dos klebonui uþ ðiltà ir svetingà pri-ëmimà, vëjui ir jûrai uþ gaivà irákvëptas naujas jëgas, saulutei uþðilumà, Dievui – uþ visas nuosta-bias dovanojamas akimirkas.

Palydëjome pavasará...ir aplankæ Klaipëdà, savo daino-mis dþiugina ir sostinës klausyto-jus. Geguþës 24 d. Vilniaus evan-gelikø liuteronø baþnyèioje nu-skambëjo paskutinysis choro ðiosezono koncertas. Klausytojø su-sirinko nemaþas bûrys ir ne ið vie-no lûpø iðgirdome padëkà uþ ðil-

tà, graþià ir nuoðirdþià dainà, pra-skaidrintà nuotaikà ir muzikos su-virpintà ðirdá. Gal ne visi tikëjositokio repertuaro ir tokio koncer-to, bet tie, kas paþásta „Gabijà“ irkas koncerto klausësi ne tik ausi-mis, bet ir ðirdimi bei siela, paju-to mûsø nuoðirdø pavasariná svei-

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Kas tai yra universitetas? Tur-bût niekas neprieðtaraus, kad taiyra þmonës, dirbantys jame. Va-lerijà Bernotienæ, dirbanèià Pri-ëmimo komisijoje ir birþelio më-nesá ðvenèianèià graþø jubiliejø,tikrai galime vadinti universitetoþmogumi, nes bûtent jà susitinkatûkstanèiai jaunø þmoniø, norin-èiø pradëti studijas VGTU. Ir tik-rai labai svarbu, koká gi áspûdá pa-liks universitetas jaunam þmogui,kuris dar neþino universiteto nuo-pelnø, bet vertina já pagal tai, ko-kius þmones pirmiausia jame su-tinka. O sutinka jie Valerijà, kuriá Priëmimo komisijà nedràsiai, ta-èiau su kerinèia ðypsena, áþengëprieð vienuolika metø, kuomet ðispadalinys dar tik kûrësi. Valerijai,treèiajam maþo kolektyvo nariui,buvo patikëtos techninës sekreto-rës pareigos ir stojanèiøjø á neaki-vaizdines studijas priëmimo orga-nizavimas. Šis darbas nebuvo jospirmasis darbas Vilniaus Gedimi-no technikos universitete, nes1986-1989 metais jai teko dirbtibuhalterijoje. Dirbdama Priëmi-mo komisijoje, Valerija tapo tik-ra darbo su stojanèiaisiais ir pri-ëmimo organizavimo specialiste,

��

jos pareigos nuo 1998 m. – vyres-nioji inspektorë. O apibûdinti Va-lytës (taip vadina jà bendradarbiai)darbo „fronto“ keliais þodþiais ne-ámanoma, nes ji pagrindinë moks-leiviø informavimo-agitavimo dar-bø organizatorë, be jos neásivaiz-duojamas stojanèiøjø priëmimovykdymas. O kur dar stojanèiøjøkonsultavimas, priëmimo komisi-jos ir universitetiniai renginiai, in-formaciniai-reklaminiai leidiniai,ataskaitos, statistikos ir panaðûs

kinimà, pajuto gaivinantá lietutá,srovenantá veidu, ir saulës spindu-lëlá ásiskverbiantá per odà ir pripil-dantá malonaus dþiugesio.

Graþus pavasarinis koncertasbuvo ne tik dovana susirinkusiemsklausytojams, bet taip pat iðban-dymas mûsø chormeisterei – tarpþiûrovø jà stebëjo vertinanèiosakys, nes Jûratë laikë dirigavimochorui praktikos egzaminà. Nerei-kia ir sakyti, kad visø choristø pa-dràsinantys þvilgsniai ðildë jaunà-jà dirigentæ, tokia jau mûsø cho-

ro ðeima – mylime vieni kitus irpalaikome. Po paskutinio Jûratësdiriguojamo kûrinio dainininkamsnuskriejo ðiltas oro buèinys, á kuráatsakë visø spindinèios akys. Uþ-tikrintai ir smagiai nuskambëjo irkitos dainos, kai vël ryþtingai pa-kilo vadovës rankos, kurios kiek-vienà kartà stebuklingai veda mu-zikos takais atskleisdamos groþá –meno, muzikos, vieningos dainos.

Ir tà akimirkà, kai visi kartu sto-vëjome ten, apsupti baþnyèiosskliautø, spindinèiomis akimis,

dainuodami visa krûtine, jautëmëslaimingi! Tà akimirkà visi rûpes-èiai ir darbai buvo kaþkur toli, na,bent jau kaþkur lauke, pasislëpæuþ medþio ar krûmo, o aplinksklandë pavasaris – nerûpestingasir linksmas, su kaðtonø þydëjimu,gaivinanèiu lietumi, èiulbanèiaispaukðèiais, dþiuginanèiais saulësspindulëliais ir meile, kurià jau-èiame vieni kitiems. Ðtai taip „Ga-bija“ palydëjo pavasará ir atsisvei-kino su klausytojais iki kito sezo-no.

Mûsø Valytë – universiteto þmogusPriëmimo komisi jos kolektyvas

darbai irgi neapseina be jos rû-pesèio ir atidþios, klaidø nepra-leidþianèios akies. Jos neeiliniaigebëjimai rasti netikslumus arklaidas padeda ir mums, jos ko-legoms, gerai atlikti savo uþduo-tis.

Valytës gimtinë – eþerø krað-tas, Zarasai. Ten, medumi kve-pianèiuose tëvø namuose, pra-skriejo vaikystë. Zarasuose baig-ta vidurinë mokykla, ið ten vien-turtæ dukterá tëvai iðlydëjo á moks-lus Vilniuje. Valytë ástojo á tuo-metiná Vilniaus inþineriná staty-bos institutà. Po penkeriø metø,ji, sëkmingai baigusi, gavo inþi-nieriaus ekonomisto diplomà.Prasidëjo rimtas, atsakingas dar-

binis, ðeimyninis Valerijos gyveni-mas sûkuriu ásukæs á rûpesèius irdþiaugsmus, padovanojæs dukteráLaurà ir sûnø Laimonà (ðiemeti-niai VGTU absolventai).

Graþios ðventës proga nuo-

ðirdþiai sveikiname Valytæ ir

linkime ir toliau bûti reikalin-

ga visiems.

Kolegø jubiliejai

34GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

Šiais metais mûsø gerbiamas irmielas kolega, Statybos fakultetogelþbetoniniø ir mûriniø konstruk-cijø katedros docentas VidmantasJonas Jokûbaitis, ðvenèia savo 70metø sukaktá. Jis jau beveik 50 me-tø yra aktyvus pedagogas, moksli-ninkas, inþinierius-konstruktorius,statybiniø konstrukcijø tyrinëtojasir projektuotojas.

Sveikindami savo mielà kole-gà su tokiu graþiu jubiliejumi, no-rime prisiminti jo turiningà gyve-nimo kelià.

Vidmantas Jonas Jokûbaitis gi-më 1938 m. liepos 4 d. Joniðkëly-je, Pasvalio rajone. 1955 – 1960 m.studijavo tuometinio Kauno po-litechnikos instituto (KPI) Staty-bos fakultete ir ágijo diplomuotoinþinieriaus – statybininko kvali-fikacijà. Tais paèiais, 1960, metaispuikus ir gabus studentas, iškiliau-sio to meto inþinieriaus ir profe-soriaus A.Rozenbliumo iniciatyva,buvo pakviestas dirbti dëstytojuKPI Statybos fakulteto Inþineriniøkonstrukci jø katedroje, kuriaiprof. A. Rozenbliumas ir vadova-vo.

1962 m. V.Jokûbaitis pradëjostudijuoti aspirantûroje (dabardoktorantûra), kuriai vadovavoprof. A.Rozenbliumas. Jubiliatasbuvo pagrindinis prof. A. Rozen-bliumo bendraþygiø ir bendramin-èiø, tyrinëjant vienà ið svarbiausiàgelþbetonio problemø – dël ávai-riø prieþasèiø atsiradusiø plyðiø áta-kà gelþbetoniniø elementø elgse-nai. V. Jokûbaièio atlikti šios sri-ties eksperimentiniai ir teoriniaidarbai yra labai reikšmingi. 1967m. apgynë daktaro (tuo metu –technikos mokslø kandidato)laipsnio disertacijà, kurios tema

„Dësningø ir atsitiktiniø plyðiø áta-ka armuotø betoniniø sijø defor-macijoms, veikiant trumpalaikeiapkrovai“. 1969 m. V.Jokûbaièiuisuteiktas mokslinis docento var-das.

1970 m. Jubiliatas iš KPI per-keltas dirbti docentu á Vilniaus in-þinerinio statybos instituto (VISI)Specialiøjø konstrukcijø katedrà.1973 m. perëjo dirbti á Gelþbeto-niniø konstrukcijø katedrà. Þino-damas uþsienio kalbas, Jubiliatastobulino mokslinæ ir pedagoginækvalifikacijà taip pat ir staþuoda-masis uþsienio universitetuose:Vokietijoje (Veimaro statybos irarchitektûros aukðtojoje mokyklo-je) 1972 – 1973 m. ir Ukrainoje (Ki-jevo inþineriniame statybos insti-tute) 1978 m. bei 1983 m.

Jubiliato pedagoginë, moksli-në ir inþinerinë veikla yra plati irvaisinga. Jis yra 86 publikacijø, iðkuriø daugiau nei 70 moksliniaistraipsniai, autorius arba bendra-

autoris. Kartu su kitais yra para-ðæs 4 vadovëlius studentams. Uþvienà labai puikø vadovëlá doc. V.Jokûbaitis 1982 m. apdovanotasvalstybine premija. Jubiliatas vie-nas arba kartu su kitais taip patyra paraðæs 8 mokomàsias knygasstudentams, kurios yra naudingosir inþinieriams. Kartu su prof.Z.Kamaièiu yra monografi jos„Gelþbetoniniø konstrukci jøpleiðëjimas ir remontas“ autorius.

Reikia pabrëþti, kad doc.V.Jokûbaitis pirmasis Lietuvojepradëjo taikyti irimo mechanikosteorijà gelþbetoniams elemen-tams ir konstrukcijoms tirti. Jispasiûlë metodà veikiantiemsátempiams gelþbetoninëse kon-strukcijose nustatyti pagal jø su-

pleiðëjimo parametrus. Šiuos ori-ginalius tyrimus Jubiliatas iðplëto-jo ir pritaikë praktikos reikmëms– esanèiø gelþbetoniø konstrukci-jø ir statiniø bûklei vertinti. Šiedoc. V.Jokûbaièio vykdomi darbaisulaukë didelio tiek Lietuvos, tiekir uþsienio mokslininkø susidomë-jimo.

Jubiliatas yra aktyvus tarptau-tiniø ir respublikiniø moksliniøkonferencijø dalyvis skaitydamasjose pranešimus ir jas rengiant. Jisyra padaræs daugiau nei 30 pra-neðimø gelþbetonio pleiðëjimo,deformaci jø, bûklës vertinimoklausimais, yra daugkartinis mû-sø universiteto statybos fakultetorengiamø tarptautiniø konferen-cijø organizacinio komiteto narys.Doc. V.Jokûbaitis mielai imasiávairaus visuomeninio moksliniodarbo – yra paraðæs daug ávairiørecenzijø, daþnai dalyvauja kaipoponentas ginant daktaro diser-tacijas.

Docentui Vidmantui Jonui Jokûbaièiui – 70 metø

Doc. dr. Bronius JONAITIS,Doc. dr. Petras PUKELISGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukci jø katedra

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Kolega Vidmantas Jokûbaitisyra aukðtos kvalifikacijos inþinie-rius-konstruktorius, statiniø kon-strukcijø bûklës tyrëjas ir projek-tuotojas. Kartu su kolegomis jisatliko daugiau nei 100 sudëtingøstatiniø laikanèiøjø konstrukcijøbûklës vertinimø, konstrukcijøavarijø tyrimø, konstrukcinës da-lies ir konstrukcijø sustiprinimoprojektø, tiltø bandymø. Pa-vyzdþiui, gerbiamas Jubiliatas da-lyvavo tiriant ir nusprendþiant, arámanoma atstatyti Prisikëlimobaþnyèios Kaune konstrukcijas beiprojektuojant reikiamus svarbiau-sius ðiø konstrukcijø sustiprini-mus; tiriant Vilniaus aerouostoskrydþiø valdymo bokðto konstruk-cijø bûklæ ir projektuojant jø su-stiprinimus.

Bûdamas labai aukðtos kvalifi-kacijos specialistas, Jubiliatas da-lyvauja ruošiant gelþbetoniniø irmûriniø konstrukcijø projektavi-mo normas – statybos techniniusreglamentus, pritaikant Europosstatybiniø konstrukcijø projekta-vimo normas Lietuvos sàlygoms,skaito paskaitas statybos inþinie-riø kvalifikacijos këlimo (tobuli-nimo) kursuose.

Doc. V.Jokûbaitis labai rûpes-

��

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto Automatikos kated-ros docentas daktaras LionginasRadzevièius balandþio 26 d. ðven-të savo septyniasdeðimtmetá. Bettai ne vienintelis docento jubilie-jus ðiais metais. Penkiasdeðimtmetø po vidurinës mokyklos bai-gimo, penkiasdeðimties metø ne-pertrauktas darbo staþas, keturias-

deðimties metø nepertrauktas dar-bo staþas mûsø universitete (KPIVilniaus filiale, VISI).

Jubiliatas gimë 1938 m. Zara-sø apskrities Imbrado valsèiausStelmuþës kaime. 1958 metais bai-gë vidurinæ mokyklà ir tais paèiaismetais pradëjo dirbti Zarasø ra-jono Kiviðkiø kultûros namø di-rektoriumi. 1959–1964 m. dirbo

Suvieko, Stelmuþës, Aviliø að-tuonmeèiø mokyklø (Zarasø rajo-nas) mokytoju, 1964 – 1968 m. Vil-niaus profesinës technikos mokyk-los Nr. 2 dëstytoju. 1968 metaispradëjo dirbti tuometinio Kaunopolitechnikos instituto Vilniaus fi-lialo elektrotechnikos laboratori-jos vedëju, o nuo 1970 metø pra-dëjo dirbti pedagoginá darbà – Vil-

tingai ir apgalvotai ruoðiasi audi-toriniams uþsiëmimams su stu-dentais. Kolegos Vidmanto pa-skaitø ir pokalbiø su studentais va-dovaujant jø baigiamiesiems dar-bams metodika ir turinys yra ge-rai apgalvoti, kad dalyko esmë bû-tø paprastai ir suprantamai iðaið-kinta. Dëstoma medþiaga nuolatatnaujinama, atsiþvelgiant á moks-lo ir technikos paþangà bei á savopaties atliktus teorinius ir prakti-nius darbus. Nuoðirdþiu darbu,erudicija, patirtimi ir moksliniaispasiekimais Jubiliatas tapoaukštos kvalifikacijos, studentømëgstamu ir gerbiamu dëstytoju.Jis pelnë autoritetà tarp studentøir dëstytojø. Doc. V.Jokûbaitis sëk-mingai skaito gelþbetoniniø ir mû-riniø konstrukcijø kursà bakalau-ro studijø studentams, konstruk-cijø tvarumo ir patikimumo, gelþ-betoniniø ir mûriniø statiniø re-konstrukcijos ir remonto, medþia-gø irimo mechanikos disciplinasmagistro studijø studentams, va-dovauja bakalauro ir magistrolaipsniø baigiamiesiems darbams,yra šiø baigiamøjø darbø gynimokomisijø narys.

Jubiliatas gali dþiaugtis irdidþiuotis savo darnia šeima. Su

þmona Irena (beje, taip pat paty-rusia inþiniere-statybininke, pro-jektuotoja ir dëstytoja, vieno Ju-biliato paraðyto vadovëlio bendra-autore) išaugino dvi dukras – Eg-læ ir Auðrà. Dukros baigë univer-sitetus, sukûrë savo ðeimas, dirbapagal specialybæ, tëveliams pado-vanojo keturis anûkus – Gabijà,Laurà, Giedræ ir Ignà.

Katedros kolektyvas labai ger-bia ir vertina Jubiliatà kaip puikøspecialistà, patikimà ir nuoðirdøbendradarbá. Kolegos ir studentaijá mëgsta dël taktiðko bûdo, tole-rancijos, pagarbos kitam, sugebë-jimo ásiklausyti á kito nuomonæ irsugebëjimo taktiðkai pateikti irapginti savo nuomonæ. Jubiliatuiapibûdinti visiðkai tinka þodis –dþentelmenas.

Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukci jø katedra nuoðir-dþiai sveikina mielà kolegà Vid-mantà Jonà Jokûbaitá su pras-mingu ir graþiu jubiliejumi beilinki geros sveikatos, prasmin-gos tolesnës veiklos kaip iki ðiolbei visokeriopos sëkmës asmeni-niame gyvenime.

Automatikos katedros docentui dr. Lionginui Radzevièiui – 70

Doc. dr. Zita SAVICKIENËAutomatikso katedros vedëja

Kolegø jubiliejai

36GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/3

niaus inþinerinio institutoelektros pavarø katedros asis-tentu, vëliau – vyresniuojudëstytoju. 1981 m. Charkovopolitechnikos institute (Uk-raina) apgynë technikosmokslø kandidato disertaci-jà. Nuo 1983 m. – Vilniausinþinerinio statybos institutoelektros pavarø katedros,Kauno politechnikos institu-to Vilniaus fakulteto Elek-tros árenginiø katedros do-centas, Vilniaus Technikosuniversiteto ir Vilniaus Gedi-mino technikos universitetoElektronikos fakulteto Auto-matikos katedros docentas.2000-2006 m. Lietuvos teisësuniversiteto ir Mykolo Ro-merio universiteto Krimina-listikos katedros docentas,Lietuvos teismo ekspertizës insti-tuto (vëliau – centro) techniniøekspertiziø skyriaus mokslinis ben-dradarbis, teismo (darbø sauga irelektrotechnika) ekspertas, vyres-nysis ekspertas, vyriausiasis eksper-tas, vyriausiasis specialistas (1991– 2007 m.). Nuo 1989 m. – Lietu-viø katalikø mokslo akademijosnarys.

Doc. L. Radzevièius yra iðrink-tas Tarptautinës socialinës apsau-gos asociacijos – International So-cial Securaty Association (ISSA)tyrimø ir prevencijos sekcijos na-riu (nuo 2002 m.) ir Apsaugos nuoelektros sekcijos nariu (nuo 2000m.). 1988-2000 m. buvo Lietuvosþmoniø saugos asociacijos prezi-dentas. Nuo 2000 m. LietuvosDarbø saugos ekspertø ir specia-listø sàjungos pirmininkas, o nuo2003 m. – Lietuvos kriminalistødraugijos ir jos Tarybos narys. Taippat jis yra kraðtieèiø bendrijos„Eþerënai“ pirmininkas.

Dideli darbai nuveikti mokslosrityje. Docentas L. Radzevièiusyra sukûræs tiesinio asinchroniniovariklio su sluoksniuotu antriniuelementu teorijà, kurià apibendri-no technikos mokslø kandidato(1981 m.) disertacijoje. Ðiø tyri-

mø pagrindu kartu su bendraau-toriais jis yra sukûræs ir ádiegæsdaugelá naujø techniniø sprendi-mø, ið kuriø 4 (2 – 1980, 1982, 1984m.) pripaþinti išradimais. Nuo1970 m. vykdë mokslo tiriamuo-sius darbus elektros ir elektroni-kos átaisø kûrimo optimizavimo irtobulinimo, o taip pat darbø sau-gos ir apsaugos nuo elektros srity-je. Per pastaràjá laikotarpá mokslodarbø „Apsaugos nuo elektros bû-dø ir priemoniø tobulinimas“(2001-2005 m.) ir „Elektromagne-tiniø varikliø tyrimas“ (2006-2010m.) mokslinis vadovas.

Kaip teismo ekspertas yra atli-kæs kelis ðimtus elektrotechnikosir darbø saugos ekspertiziø, taip

pat vykdæs eksperto pareigasEuropos Komisijos skelbtuo-se tarptautiniuose konkur-suose.

Mokslo leidiniuose yra pa-skelbæs per 120 moksliniøstraipsniø. Studijoms univer-sitete, specialistø kvalifikaci-jai kelti ir kitais klausimais yraparengæs ir iðleidæs 18 leidi-niø.

Doc. Lionginas Radzevi-èius staþavosi uþsienyje Kel-no Tiksliosios mechanikos irelektrotechnikos institute(Vokietija) 1991 m. ir SanktAugustino darbø saugos ins-titute (Vokietija) 1991 m.

Uþ ávairiapusæ mokslinæ,organizacinæ, visuomeninæveiklà doc. L.Radzevièius yraapdovanotas Vilniaus apskri-

ties 2007 m. Didþiojo Kunigaikð-èio Gedimino II laipsnio diplomuir medaliu uþ pasiekimus visuo-meninio kapitalo (pilietiðkumo)ugdymo srityje, Lietuvos Darbofederacijos padëka, Lietuvos Res-publikos teisingumo ministerijosLietuvos teismo ekspertizës cen-tro padëka.

Automatikos katedros kolek-tyvas nuoširdþiai sveikina do-centà dr. Lionginà Radzevièiøgarbingo jubiliejaus proga. Lin-kime visokeriopos sëkmës, neið-senkanèios energijos tæsiant pra-dëtus darbus, tvirtos sveikatos,ramybës, ilgø kûrybingø metø.

GEDIMINO - VGTUvgtu.lt/upload/geduniv/zurnalas3.pdf · Verslo vadybos fakultete deka-nas prof....

Documents

Transcript of GEDIMINO - VGTUvgtu.lt/upload/geduniv/zurnalas3.pdf · Verslo vadybos fakultete deka-nas prof....