GDP at regional level/lt Statistics...

GDP at regional levellt Statistics Explained

Source Statistics Explained (httpeceuropaeueurostatstatisticsexplained) - 27102017 1

Regionu BVPDuomenys paimti 2016 m kovo men Naujausi duomenys Papildoma Eurostato informacija Pagrindines

lenteles ir Duomenu baze Straipsni planuojama atnaujinti 2017 m lapkritisio men

Po žemelapius galima naršyti interaktyviai Eurostato statistikos atlase (žr vadovą (anglu kalba))

Šis straipsnis yra dalis statistiniu straipsniu rinkinio pagristo Eurostato leidžiamu bdquoRegionines statistikosmetraščiuldquo Jame remiamasi regioniniu ekonominiu sąskaitu duomenimis ekonominiam vystymuisi EuroposSąjungoje (ES) analizuoti pirmas skyrius skirtas bendrajam vidaus produktui (BVP) ndash pagrindiniam suves-tiniam ekonominio vystymosi ekonomikos augimo rodikliui o antrame skyriuje pateikiama glausta darbonašumo (čia apibrežiama kaip bendroji pridetine verte vienam darbuotojui) analize Straipsnis pabaigiamasivairiu regionu asmeniniu namu ukiu pajamu (taip pat ir disponuojamuju pajamu ) analize

Regionines sąskaitos naudojamos išlaidoms paskirstyti pagal ES sanglaudos politiką Sanglaudos politikaigyvendinama visuose ES regionuose tačiau didžioji dalis strukturiniu fondu paramos skiriama NUTS 2 ly-gio regionams kuriu BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc ES 28 vidurkio Sanglaudos fondu paramašiuo metu skirstoma pagal sprendimą kuriame nurodytas treju metu laikotarpio (2007ndash2009 m) vidutinis BVPvienam gyventojui 2016 m vykdoma asignavimu pagal sanglaudos politiką laikotarpio vidurio peržiura irtiketina kad sistema bus šiek tiek keičiama (daugiau informacijos pateikiama straipsnyje apie regioninę politikąir strategiją bdquoEuropa 2020ldquo )

Pagrindiniai statistiniai duomenys2014 m ES 28 BVP rinkos kainomis buvo 140 trilijonu EUR arba vidutiniškai apie 275 tukst perkamosiosgalios standartu (PGS) vienam gyventojui

Regioninis BVP vienam gyventojui1 žemelapyje pateikiami 2014 m NUTS 2 lygio regionu BVP vienam gyventojui duomenys Kiekvieno regionorodiklis apskaičiuotas perkamosios galios standartais (PGS) ir išreikštas ES 28 vidurkio (laikoma kad šis rodiklislygus 100 proc) procentine dalimi Taigi jame (melyna spalva) pažymeti palyginti turtingi regionai kuriuoseBVP vienam gyventojui viršija ES 28 vidurki ir (violetine spalva) palyginti skurdus regionai Pagal PGS galimalyginti ES valstybiu nariu kuriose naudojamos skirtingos valiutos ir skiriasi kainu lygiai regionu perkamąją galiąIš žemelapio aiškus skirtumas tarp Rytu ir Vakaru Vis delto šis skirtumas mažesnis nei prieš truputi daugiaunei dešimtmeti kai didžiausiu ES pletros etapu i ją istojo 10 nauju valstybiu nariu Tai leme du pagrindiniaiveiksniai

bull laipsniškas ekonomines konvergencijos kurią skatino santykinai spartus mažiau išsivysčiusiu regionu ekonomikosaugimas procesas

bull finansu ir ekonomikos krize kuri turejo didelio poveikio daugelio ES valstybiu nariu ekonomines veiklosrezultatams

Iš tiesu daugelyje rytiniu ES regionu pirmiausia sostiniu regionu BVP vienam gyventojui (pakoreguotas pagalkainu lygio skirtumus) išaugo ir absoliučiąja verte ir palyginti su ES 28 vidurkiu Vis delto del finansu irekonomikos krizes BVP vienam gyventojui 2014 m nesieke ES 28 vidurkio keliuose NUTS 2 lygio regionuosekuriuose 2008 m padetis buvo priešinga pvz tai keturi Britanijos regionai trys Nyderlandu regionai po duGraikijos Italijos ir Suomijos regionus ir po vieną regioną Ispanijoje Kipre (šiuo lygmeniu ndash pavienis regionas)Slovenijoje ir Švedijoje Kita vertus triju Vokietijos regionu vieno Prancuzijos regiono ir vieno Lenkijos regionorodikliai kurie 2008 m buvo mažesni nei ES 28 vidurkis 2014 m ji viršijo

GDP at regional levellt 2

1 žemelapis Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išreikštas perkamosios galiosstandartu (PGS) remiantis ES 28 vidurkiu pagal NUTS 2 lygio regionus 2014 m (1)(ES 28vidurkio proc ES 28=100)Šaltiniai ndash Eurostatas (nama10r2gdp) ir (nama10pc)


Ekonomine veikla ir BVP

BVP ndash pagrindinis nacionaliniu sąskaitu rodiklis apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padeti Jigalima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus produkcijos metodą išlaidu metodą ir pajamu metodą

BVP naudojamas analizuojant ekonomines veiklos rezultatus ir ciklus (pvz nuosmukio atsigavimo arpakilimo) Kad butu lengviau lyginti skirtingomis valiutomis išreikštus duomenis juos galima perskaičiuotibendra valiuta pvz eurais arba doleriais Tačiau valiutos kursai neatspindi visu ivairiu šaliu ar regionukainu lygio skirtumu Todel BVP gali buti perskaičiuojamas taikant perskaičiavimo koeficientus vadinamusperkamosios galios paritetais (PGP) Taikant PGP (o ne rinkos valiutos kursus ) šie rodikliai paverčiamisutartine bendra bdquovaliutaldquo vadinama perkamosios galios standartu (PGS) Pagal PGS galima lyginti ESvalstybiu nariu kuriose naudojamos skirtingos valiutos ir skiriasi kainu lygiai regionu perkamąją galią

Apskritai vietoje euru pagristu eilučiu pasirinkus PGS skirtumai paprastai mažeja nes regionuosekuriu BVP vienam gyventojui eurais labai didelis paprastai taip pat gana dideles kainos (pvz centrinejeParyžiaus ar Londono dalyje pragyvenimo išlaidos paprastai didesnes nei Bulgarijos ar Rumunijos kaimovietovese)

Didžiausias visoje ES BVP vienam gyventojui buvo regione Inner London - West

2014 m BVP vienam gyventojui daugiau kaip du kartus viršijo ES 28 vidurki penkiuose regionuose Inner Lon-don - West Luxembourg (šiuo analizes lygmeniu ndash pavienis regionas) Reacutegion de Bruxelles-CapitaleBrusselsHoofdstedelijk Gewest Hamburg ir Inner London - East Visi penki šie regionai kuriu BVP vienam gyventojui2014 m buvo didžiausias ndash tai regionai i kuriuos atvyksta dirbti daug kitu regionu gyventoju pvz daug žmoniukasdien iveikia ilgą kelią iki savo darbovietes centriniame Londone Reacutegion de Bruxelles-CapitaleBrussels Hoofd-stedelijk Gewest pats yra palyginti nedidelis (jo plotas šiek tiek didesnis nei 160 km2) tačiau pritraukia nemažaidarbuotoju iš kaimyniniu regionu Paprastai tokie darbuotojai atvyksta iš kitu tos pačios šalies regionu (i re-gionus kuriuose yra vieni didžiausiu Europos miestu) tačiau idomu pažymeti kad kai kuriuose regionuosenemažai darbuotoju atvyksta iš kitu šaliu Pavyzdžiui didele dalis Liuksemburge dirbančiu asmenu i darbąatvyksta iš kaimyniniu Belgijos Vokietijos ir Prancuzijos

Daugiau informacijos žr straipsni apie vykimo i darbą tendencijas

Kaip vertinti turtą ir pajamas ndash pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar darbo vietą

Pagal vidutini BVP vienam gyventojui negalima nustatyti kaip turtas pasiskirto tarp ivairiu to patiesregiono gyventoju grupiu arba kokios pajamos galiausiai tenka tam tikro regiono asmeniniams namu ukiamsnes atvykstančiuju darbuotoju srautai gali tureti itakos regiono kuriame tokie asmenys dirba BVP ir regionokuriame jie gyvena namu ukiu pajamoms

Šis trukumas ypač ryškus kai i regioną atvyksta daug darbuotoju iš kitu vietoviu arba atvirkščiai jonuolatiniai gyventojai dirba kituose regionuose Vietoviu i kurias dirbti atvyksta daug kitu regionu gyventojuregioninis BVP vienam gyventojui dažnai labai didelis (palyginti su kaimyniniais regionais) Ši tendencija ryškidaugelyje ES regionu kuriuose dominuoja miestai ypač sostinese Del šios ypatybes didelis kai kuriu regionu ikuriuos dirbti atvyksta daug kitu regionu gyventoju BVP vienam gyventojui nebutinai reiškia kad tu regionunuolatiniai gyventojai atitinkamai gauna dideles pajamas

2014 m maždaug 15 proc iš 276 NUTS 2 lygio regionu kuriu duomenys žinomi (žr pasiskirstymą 1žemelapyje) nurode kad ju BVP vienam gyventojui ES 28 vidurki viršijo bent 25 proc (šie regionai pažymetitamsiausiu melynos spalvos atspalviu) Daug šiu regionu ndash sostiniu regionai arba ju kaimyniniai regionai odidžioji dauguma likusiu regionu sudare žemelapio centre matomą regionu grupę apimančią pietu Vokietijąvakaru Austriją šiaures Italiją ir Šveicariją Likę regionai ndash tai Suomijos Aringland salu regionas ir du regionaisusiję su naftos ir duju gavyba Šiaures juroje (Groningen Nyderlanduose ir North Eastern Scotland JungtinejeKaralysteje) Nepaisant to kad Vokietijos sostines regione (Berlin) buvo daugiausia regionu kuriuose BVPvienam gyventojui buvo bent 25 proc didesnis nei ES 28 vidurkis i aptariamą grupę šis regionas nepateko

Beveik visi iš 21 ES regiono kuriuose BVP vienam gyventojui nesieke ne puses ES 28 vidurkiobuvo rytineje Europos dalyje


Sanglaudos fondu parama daugiausia skiriama regionams kuriu vidutinis BVP vienam gyventojui nesiekia75 proc ES 28 vidurkio šie regionai 1 žemelapyje pažymeti tamsiai violetine spalva 2014 m tokiu NUTS 2lygio regionu buvo 78 Reiketu atkreipti demesi i tai kad finansavimui 2014ndash2020 m programavimo laikotarpiutaikytas treju metu (2007ndash2009 m) vidutinis BVP vienam gyventojui

Daugiau nei ketvirtadalio (21) iš 78 regionu kuriu BVP vienam gyventojui yra gana mažas ekonominiai rodik-liai vienam gyventojui buvo daugiau nei dvigubai mažesni už ES 28 vidurki 19 (iš 21) regionu buvo rytuEuropoje keturiose ES valstybese narese po penkis Bulgarijoje Lenkijoje bei Rumunijoje ir keturi VengrijojeDu likę regionai buvo Prancuzijos užjurio regionas Mayotte ir Graikijos regionas Anatoliki Makedonia ThrakiDvieju Bulgarijos regionu (Severozapaden ir Yuzhen tsentralen) ir Prancuzijos salu regiono Mayotte vidutinisBVP vienam gyventojui buvo žemiausias ES ir visuose šiuose regionuose ekonominiai rodikliai vienam gyven-tojui buvo mažesni nei trečdalis ES 28 vidurkio

Inner London - West regiono BVP vienam gyventojui buvo 18 kartu didesnis nei regione Severoza-paden

2014 m regione Inner London - West vidutinis BVP vienam gyventojui (539 proc ES 28 vidurkio) buvo18 kartu didesnis (atsižvelgus i kainu lygiu skirtumus) nei regione Severozapaden (Bulgarija) kur nustatytasmažiausias vidutinis BVP vienam gyventojui (30 proc ES 28 vidurkio)

Visuose Norvegijos regionuose BVP vienam gyventojui buvo didesnis už ES 28 vidurki

Visuose iš keliu regionu sudarytose ES valstybese narese buvo bent vienas NUTS 2 lygio regionas kurio viduti-nis BVP vienam gyventojui 2014 m nesieke ES 28 vidurkio o Norvegijos visu septyniu NUTS 2 lygio regionurodiklis ši vidurki viršijo Tik vienoje iš ES valstybiu nariu (Liuksemburge) kurios šiuo analizes lygmeniu yrapavieniai regionai BVP vienam gyventojui viršijo ES 28 vidurki Tokia pat padetis buvo Islandijoje ir Šveicar-ijoje (šios turima tik šalies lygmens duomenu)

Čekijoje Airijoje Vengrijoje Lenkijoje Portugalijoje Rumunijoje ir Slovakijoje tik sostiniu regione BVPvienam gyventojui buvo didesnis nei ES 28 vidurkis Bulgarija Graikija Kroatija ir Slovenija buvo vienin-teles iš keliu regionu sudarytos ES valstybes nares kuriose visu NUTS 2 lygio regionu vidutinis BVP vienamgyventojui nesieke ES 28 vidurkio Tik penkiose kitose ES valstybese narese kurios šiuo analizes lygmeniuyra pavieniai regionai BVP vienam gyventojui taip pat buvo mažesnis nei ES 28 vidurkis ndash tai Baltijos jurosregiono valstybes nares Kipras ir Malta Tokia pat padetis buvo ir buvusiojoje Jugoslavijos RespublikojeMakedonijoje Albanijoje ir Serbijoje (šiu dvieju turima tik šalies lygmens duomenu)

Daugumoje valstybiu nariu didžiausias BVP vienam gyventojui paprastai buvo sostiniu regionu-ose

1 grafike parodyta kitokia 2014 m BVP vienam gyventojui pasiskirstymo pagal regionus analize Matytikad daugumoje ES valstybiu nariu sudarytu iš keliu regionu sostiniu regionu BVP vienam gyventojui papras-tai didžiausias Išimtys ndash Vokietija Italija ir Nyderlandai Vokietijoje didžiausias BVP vienam gyventojui buvoHamburge o Berlynas buvo vienintelis sostines regionas kuriame BVP vienam gyventojui nesieke nacionaliniovidurkio Italijos sostines regiono Lazio BVP vienam gyventojui buvo šeštas pagal dydi palyginti su kitais Itali-jos regionais didesni rodikliai nustatyti daugelyje šiauriau esančiu regionu o didžiausias ndash Provincia Autonomadi BolzanoBozen Nyderlanduose Groningen buvo vienintelis regionas kurio vidutinis BVP vienam gyventojuibuvo didesnis nei sostines regione Noord-Holland


1 grafikas Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išreikštas perkamosios galiosstandartu (PGS) remiantis ES 28 vidurkiu pagal NUTS 2 lygio regionus 2014 m(ES 28 vidurkioproc ES 28=100)Šaltiniai ndash Eurostatas (nama10r2gdp) ir (nama10pc)

Bulgarijos Čekijos Danijos Airijos Prancuzijos Kroatijos Portugalijos Slovenijos Slovakijos ir Švedijossostiniu regionai buvo vieninteliai šiu ES valstybiu nariu regionai kuriu BVP vienam gyventojui 2014 m viršijošalies vidurki

Išanalizavus daugiau kaip du regionus turinčiu ES valstybiu nariu duomenis matyti kad geroves kurimo rodik-liai tarp tos pačios šalies regionu labiausiai skiriasi Jungtineje Karalysteje nes regione Inner London - WestBVP vienam gyventojui buvo beveik aštuonis kartus didesnis nei regione West Wales and the Valleys Taippat nemaži skirtumai buvo tarp Prancuzijos Rumunijos ir Slovakijos regionu BVP vienam gyventojui rodikliuKita vertus geroves kurimo rodikliai buvo gana tolygus Kroatijoje Slovenijoje šiaurinese valstybese narese Portugalijoje Airijoje Nyderlanduose Austrijoje Ispanijoje ir Graikijoje Ne vienoje iš šiu ES valstybiu nariuregiono kurio aptariamas rodiklis buvo didžiausias vidutinio BVP vienam gyventojui rodiklis nebuvo daugiaukaip du kartus didesnis už regiono kuriame BVP vienam gyventojui buvo mažiausias rodikli tai taip patpasakytina apie Norvegiją

Ekonominio vystymosi per tam tikra laikotarpi analizeEkonomikos ir finansu krizes laikotarpiu didžiausias BVP vienam gyventojui ES 28 buvo nustatytas 2008 m ndash260 tukst PGS 2009 m sparčiai mažejo ekonomine veikla ir tik 2011 m vidutinis BVP vienam gyventojui(šiek tiek) viršijo aukščiausią ikikrizini lygi 2012 ir 2013 m augimo tempas suletejo (BVP vienam gyventojuividutiniškai buvo 267 tukst PGS o 2014 m vel pagreitejo (275 tukst PGS)


BVP vienam gyventojui sparčiai augo keliuose Lenkijos Vokietijos ir Austrijos regionuose Li-etuvoje ir Liuksemburge

2 žemelapyje parodyta koki poveiki turejo finansu ir ekonomikos krize vertinant pagal NUTS 2 lygio regionuekonomines veiklos rezultatus 2008ndash2014 m Regionai kuriuose augimas buvo sparčiausias (pažymeti tamsiau-siu melynos spalvos atspalviu) daugiausia buvo Lenkijoje (7 iš 16 jos regionu) Austrijoje (trys iš devyniu josregionu) Vokietijoje (12 iš 38) Lietuvoje ir Liuksemburge (šiuo analizes lygmeniu ndash pavieniai regionai) BVPvienam gyventojui kaip ES 28 vidurkio procentine dalis daugiau kaip 100 proc punktu taip pat padidejoregionuose Nyugat-Dunaacutentuacutel (Vengrija) Sud-Est (Rumunija) Bratislavskyacute kraj (Slovakija) ir Inner London -East


2 žemelapis Bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui išreikšto perkamosios galiosstandartu (PGS) remiantis ES 28 vidurkiu pokytis 2008ndash2014 m pagal NUTS 2 lygio regionus(1)(pokytis proc punktais 2008ndash2014 m)Šaltiniai ndash Eurostatas (nama10r2gdp) ir (nama10pc)


REGIONU APŽVALGA

Mazowieckie (Lenkija)

2008ndash2014 m sparčiausias (vertinant pagal BVP vienam gyventojui pokyti) augimas buvo regione Mazowieckie(Lenkijos sostines regionas) Šiame regione 2008ndash2013 m taip pat smarkiausiai (tarp NUTS 2 lygio regionu)augo disponuojamosios pajamos vienam gyventojui

amp169 skitterphotocom

2008ndash2014 m iš visu ES NUTS 2 lygio regionu sparčiausiai (palyginti su ES 28 vidurkiu) ekonomika augo Lenki-jos regione Mazowieckie kuriame yra ir sostine Varšuva 2008 m šiame regione BVP vienam gyventojui buvo171 proc mažesnis nei ES 28 vidurkis tačiau iki 2014 m šis rodiklis išaugo ir 84 proc viršijo ES 28 vidurki

Kita vertus iš viso 38 regionu BVP vienam gyventojui 2008ndash2014 m laikotarpiu sumažejo bent 100 procpunktu palyginti su ES 28 vidurkiu (šie regionai 2 žemelapyje pažymeti tamsiausiu violetines spalvos atspalviu)Tarp šiu regionu 12 buvo Graikijos 14 ndash Ispanijos nes finansu ir ekonomikos krize labai paveike šiu šaliuekonomiką Taip pat i šią grupę pateko Kipras (šiuo analizes lygmeniu ndash pavienis regionas) septyni daugiausiašiaures Italijos regionai du Nyderlandu regionai ir po vieną Suomijos (sostines) ir Jungtines Karalystes (Bed-fordshire and Hertfordshire) regioną 2008ndash2014 m iš visu ES NUTS 2 lygio regionu sparčiausiai (palyginti suES 28 vidurkiu) ekonomika letejo trijuose Graikijos regionuose (Attiki Notio Aigaio ir Ionia Nisia) kuriuoseBVP vienam gyventojui sumažejo daugiau nei 260 proc punktu palyginti su ES 28 vidurkiu Pavyzdžiuisostines regione Attiki šis rodiklis sumažejo nuo 254 proc didesnio nei ES 28 vidurkis iki 12 proc mažesnionei jis

Panašu kad šalies ekonomine padetis turi lemiamos itakos regionu ekonomines veiklos rezul-tatams ndash keliose rytinese valstybese narese matyti augimo tendencijos

Pažymetina kad nepaisant dideliu BVP vienam gyventojui skirtumu skirtinguose tos pačios ES valstybesnares regionuose 2008ndash2014 m ekonomine veikla kito pagal palyginti vienodą tendenciją Iš keliu regionusudarytose ES valstybese narese BVP vienam gyventojui augo sparčiau nei ES 28 vidurkis visuose BulgarijosVengrijos Lenkijos Rumunijos ir Slovakijos regionuose visuose išskyrus sostines Belgijos Čekijos ir Austrijosregionuose ir visuose išskyrus vieną (ne sostines) Danijos ir Vokietijos regionuose Priešingai visuose GraikijosIspanijos Kroatijos Italijos Slovenijos Suomijos (išskyrus regioną Aringland) ir Švedijos regionuose vidutinis BVPvienam gyventojui augo lečiau nei ES 28 vidurkis (paprastai del leto ekonomikos augimo o ne del absoliutausBVP vienam gyventojui mažejimo) Airijoje vieno regiono rodiklis augo greičiau nei ES 28 vidurkis ir vieno ndashlečiau ir tik Prancuzijoje Portugalijoje ir Jungtineje Karalysteje padetis buvo labiau nevienalyte ir daugumoje


regionu augimas buvo letesnis nei ES 28 vidurkis

Darbo našumasRegioninese sąskaitose darbo našumas apibrežiamas kaip bendroji pridetine verte (EUR) bazinemis kainomistenkanti vienam darbuotojui 3 žemelapyje pateikiami 2014 m NUTS 2 lygio regionu darbo našumo rodikliaiišreikšti ES 28 vidurkio procentine dalimi Butu tiksliausia jei regiono darbo našumo rodikliuose butu atsižvel-giama i visą dirbtu valandu skaičiu (o ne tik darbuotoju skaičiu) tačiau šiuo metu kelios ES valstybes naresneturi tikslaus tokio rodiklio


3 žemelapis Bendroji pridetine verte vienam darbuotojui remiantis ES 28 vidurkiu pagalNUTS 2 lygio regionus 2014 m (1)(ES 28 vidurkio proc ES 28=100)Šaltiniai ndash Eurostatas(nama10r3gva) (nama10r3empers) (nama10a10) ir (nama10a10e)


REGIONU APŽVALGA

Luxembourg (Liuksemburgas)

2014 m Liuksemburge nustatytas didžiausias tarp NUTS 2 lygio regionu bendrosios pridetines vertes vienamdarbuotojui rodiklis t y darbo našumas čia du kartus viršijo ES 28 vidurki Liuksemburge taip pat antraspagal dydi BVP vienam gyventojui (jis atsilieka tik nuo Inner London - West) Pažymetina kad pagal vidutiniBVP vienam gyventojui nebutinai galima tiksliai nustatyti kokios pajamos galiausiai tenka tam tikro regionoasmeniniams namu ukiams nes atvykstančiuju darbuotoju srautai gali tureti itakos regiono kuriame tokieasmenys dirba BVP ir regiono kuriame jie gyvena namu ukiu pajamoms

amp169 nicrob 77

Jei regione dirba daug atvykstančiuju darbuotoju tiketina kad šiu darbuotoju srautai bus dideli ir ben-droji pridetine verte vienam darbuotojui bus mažesne palyginti su to regiono BVP rodikliais jeigu užimtumoduomenys susiję su regionu kuriame dirbama o ne su gyvenamosios vietos regionu Kitaip tariant analizuojantdarbo našumą atotrukis galetu buti mažesnis nei analizuojant BVP vienam gyventojui 2014 m didžiausiabendroji pridetine verte vienam darbuotojui buvo regione Luxembourg (kuriame taip pat vienas didžiausiu BVPvienam gyventojui) tačiau pažymetina kad neturima Londono duomenu

Palyginti didelis darbo našumas gali buti susijęs su veiksmingu darbo jegos panaudojimu (be kitu gamybosveiksniu) arba su konkrečios ekonomikos ivairios veiklos deriniu (nes kai kuriu rušiu veiklos darbo našumasyra didesnis) Pavyzdžiui finansiniu paslaugu sektorius ypač svarbus Liuksemburgo ekonomikai ir šiai veiklaibudingas ypač didelis darbo našumas Regionas Southern and Eastern Ireland (jam priklauso Dublinas) kuriospecializacija yra finansines paslaugos taip pat pateko i regionu trejetuką pagal darbo našumo rodiklius Taippat i dešimtuką pagal ši rodikli pateko trys Belgijos regionai (sostines ir kaimyniniai) Danijos Prancuzijos irŠvedijos sostiniu regionai ir du regionai susiję su naftos ir duju gavyba Šiaures juroje kurie taip pat paminetitarp pirmaujančiu pagal BVP vienam gyventojui tai yra Groningen ir North Eastern Scotland

2004 m ar veliau i ES istojusiose ES valstybese narese darbo našumas mažesnis

Ne vieno 2004 m ir veliau i ES istojusiu valstybiu nariu regiono bendroji pridetine verte vienam darbuotojuineviršijo ES 28 vidurkio Iš visu šiose 13 valstybiu nariu (remiantis turimais duomenimis) esančiu NUTS 2 lygioregionu didžiausia bendroji pridetine verte vienam darbuotojui buvo Slovakijos sostines regione Bratislavskyacutekraj ir 2014 m šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei 80 proc ES 28 vidurkio

2014 m 64 NUTS 2 lygio regionuose bendroji pridetine verte vienam darbuotojui nesieke triju ketvirtadaliu ES28 vidurkio (šie regionai 3 žemelapyje pažymeti tamsiausiu violetines spalvos atspalviu) Iš šiu regionu 46-iuosešis santykis buvo mažesnis nei puse ES 28 vidurkio šie regionai buvo dviejose Baltijos juros regiono valstybesenarese (Latvijoje ir Lietuvoje kurios šiuo analizes lygmeniu ndash pavieniai regionai) ir rytineje ES teritorijos dalyjeMaži darbo našumo santykiniai rodikliai nustatyti visuose Bulgarijos Kroatijos ir Vengrijos regionuose visuose


išskyrus du Čekijos ir Lenkijos regionuose visuose išskyrus vieną Rumunijos regionuose ir viename Slovakijosregione Vienintelis pietinis regionas kuriame darbo našumas 2014 m nesieke puses ES 28 vidurkio buvoPortugalijos regionas Norte

Pirmines namu ukiu pajamosPastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie gyvenimo kokybę Europoje Daugelis mano kad nuo finansuir ekonomikos krizes pradžios bendrasis gyvenimo lygis krinta ypač del mažejančio darbo užmokesčio augančionedarbo papildomu socialiniu ir kitu mokesčiu naštos mažesniu išmoku ir augančiu kainu

4 žemelapyje apžvelgiami 26 valstybiu nariu (neturima Liuksemburgo ir Maltos duomenu) NUTS 2 lygio regionupirminiu pajamu vienam gyventojui duomenys Duomenys pateikiami perkamosios galios vartojimo standar-tais (PGVS) kuriais atsižvelgiama i kainu skirtumus regionuose 2013 m pirmines pajamos buvo nuo 512tukst PGVS regione Inner London - West iki 48 tukst PGVS regione Severozapaden (santykis 1061) Taigididžiausios ir mažiausios verčiu regionai buvo tie patys kuriu BVP vienam gyventojui irgi buvo didžiausias irmažiausias


4 žemelapis Asmeniniu namu ukiu pirmines pajamos remiantis bendruoju gyventoju skaičiumipagal NUTS 2 lygio regionus 2013 m(perkamosios galios vartojimo standartais (PGVS) vienamgyventojui)Šaltinis ndash Eurostatas (nama10r2hhinc)


Dideli pirminiu pajamu rodikliai daugelyje Vokietijos regionu sostinese ir aplink jas

52 regionu pirmines pajamos vienam gyventojui 2013 m buvo bent 225 tukst PGVS Dauguma (27) šiu regionubuvo Vokietijoje iskaitant antroje trečioje ir ketvirtoje vietoje atsidurusius regionus Oberbayern Stuttgart irHamburg Be Inner London - West dar septyni Jungtines Karalystes regionai pateko i šią grupę daugiausiaesantys pietryčiu Anglijoje ir taip pat vienas Škotijos regionas (North Eastern Scotland) Kitos iš daugiaunei vieno regiono sudarytos ES valstybes nares patekusios i šią grupę buvo Austrija (penki regionai) Belgija(keturi regionai aplink sostinę bet jos regiono neiskaitant) Italija Nyderlandai ir Suomija (po du šiu šaliuregionus) taip pat vienas Prancuzijos regionas ir vienas Švedijos regionas Kaip ir BVP vienam gyventojuiatveju vienas iš labiausiai i akis krintančiu 4 žemelapio aspektu ndash palyginti dideli pirminiu pajamu vienamgyventojui rodikliai yra sostiniu arba aplinkiniuose regionuose

Kita vertus 36 NUTS 2 lygio regionuose pirmines pajamos vienam gyventojui nesieke 10 tukst PGVS Šieregionai daugiausia buvo Latvijoje (šiuo lygmeniu ndash pavienis regionas) Graikijoje ir rytinese ES valstybesenarese butent Bulgarijoje (visi šeši regionai) Kroatijoje (abu regionai) Vengrijoje (šeši iš septyniu regionu)Rumunijoje (šeši iš aštuoniu regionu) Lenkijoje (8 iš 16 regionu) ir Slovakijoje (vienas iš keturiu regionu) Taippat i šią grupę pateko vienas Prancuzijos regionas

Disponuojamosios pajamos2 grafike ir 5 žemelapyje pateikiama informacijos apie asmeniniu namu ukiu disponuojamąsias pajamas t ypajamas kurias gyventojai gali taupyti ar išleisti (sumokeję mokesčius ir socialines apsaugos imokas ir gavęjiems priklausančias socialines išmokas) 2013 m didžiausios disponuojamosios pajamos vienam gyventojuibuvo regione Inner London - West butent 379 tukst PGVS Pažymetina kad Liuksemburgo ir Maltos duomenuneturima Kiti 9 regionai iš geriausiu pagal ši rodikli dešimtuko buvo Vokietijoje o didžiausias disponuojamujupajamu rodiklis nustatytas Bavarijos regione Oberbayern (kuriame yra Miunchenas)

2 grafikas Asmeniniu namu ukiu disponuojamosios pajamos remiantis bendruoju gyventojuskaičiumi pagal NUTS 2 lygio regionus 2013 m (1)(perkamosios galios vartojimo standartais(PGVS) vienam gyventojui)Šaltinis ndash Eurostatas (nama10r2hhinc)


Inner London - West disponuojamuju pajamu vienam gyventojui rodiklis 77 karto viršijo Prancuzijos užjurioregiono Mayotte rodikli (49 tukst PGVS) taigi palyginus su pirminiu pajamu santykiu (1061) matyti kadskirtumas tarp didžiausio ir mažiausio rodikliu kur kas mažesnis Iš tiesu daugumoje regionu del valstybesisikišimo (perskirstymo) disponuojamuju pajamu vienam gyventojui rodiklis paprastai mažesnis nei atitinkamapirminiu pajamu vienam gyventojui verte Tai ypač ryšku regionuose kuriu gyventojai gauna dideli darboužmokesti (dažnai tai yra sostines) nes mokesčiai ir socialines apsaugos imokos paprastai dideja didejant pa-jamoms

2 grafike matyti kad sostiniu disponuojamuju pajamu rodikliai dažnai didžiausi nors ši tendencija nera tokiaryški keliose ES valstybese narese kuriu šis rodiklis didžiausias Belgijoje Vokietijoje ir Austrijoje sostiniuregionuose disponuojamuju pajamu vienam gyventojui rodikliai buvo mažesni nei šiu šaliu vidurkiai IspanijosItalijos Vengrijos ir Suomijos sostiniu regionu disponuojamuju pajamu vienam gyventojui rodikliai buvo didesninei šalies vidurkis nors bent vieno kito kiekvienos iš šiu ES valstybiu nariu regiono rodikliai buvo didesni neisostiniu

Daugumos ES valstybiu nariu regionuose (išskyrus sostiniu regionus) disponuojamosios pajamospasiskirste palyginti vienodai

Išskyrus sostiniu regionus kituose daugumos ES valstybiu nariu regionuose disponuojamuju pajamu vienamgyventojui rodikliu pasiskirstymo intervalas paprastai buvo palyginti siauras Ši tendencija buvo ypač budingaDanijai Švedijai ir Austrijai Didžiausi tos pačios ES valstybes nares regionu disponuojamuju pajamu vienamgyventojui rodikliu skirtumai (ir vel ndash neiskaitant sostiniu regionu) buvo Italijoje Prancuzijoje ir IspanijojePrancuzijoje šią padeti galima iš esmes paaiškinti palyginti mažais jos užjurio regionu rodikliais o Italijojeir Ispanijoje skirtumai atspindi šiauriniu ir pietiniu regionu atskirti (šiauriniuose disponuojamosios pajamosdidesnes)

Daugumoje NUTS 2 lygio regionu disponuojamosios pajamos vienam gyventojui buvo mažesnes nei pirmines pa-jamos vienam gyventojui tačiau 46 regiono socialines išmokos ir kiti pervedimai tiek paveike disponuojamąsiaspajamas vienam gyventojui kad šios viršijo pirmines pajamas Taip atsitiko 10 iš 13 Graikijos regionu visuosešešiuose Bulgarijose regionuose penkiuose iš aštuoniu Rumunijos regionu penkiuose iš septyniu Portugalijosregionu ir keturiuose iš septyniu Vengrijos regionu taip pat i šią grupę pateko po tris Ispanijos Italijos irJungtines Karalystes regionus du Lenkijos regionai ir po vieną Vokietijos Prancuzijos Kroatijos ir Slovakijosregioną bei Kipras (šiuo lygmeniu ndash pavienis regionas)

Disponuojamosios pajamos labiausiai augo daugelyje Vokietijos Lenkijos ir Rumunijos regionu

5 žemelapyje parodyta kaip keitesi disponuojamosios pajamos vienam gyventojui NUTS 2 lygio regionuose2008ndash2013 m Pažymetina kad Ispanijos duomenys atspindi tik 2010ndash2013 m pokyčius o Kroatijos Liuksem-burgo ir Maltos duomenu neturima Žemelapyje ryškiausiai matyti tai kad nagrinejamuoju laikotarpiu palygintismarkiai disponuojamosios pajamos augo Vokietijoje Lenkijoj ir Rumunijoje Didžiausias augimas tarp NUTS2 lygio regionu kuriu duomenu turima buvo Lenkijos sostines regione Mazowieckie ir Rumunijos regione VestDešimtuką geriausiu pagal ši rodikli sudare Lenkijos ir Rumunijos regionai bei Slovakijos sostines regionas


5 žemelapis Asmeniniu namu ukiu disponuojamuju pajamu pokytis remiantis bendruojugyventoju skaičiumi pagal NUTS 2 lygio regionus 2008ndash2013 m (1)(bendrasis pokytis perkamo-sios galios vartojimo standartais (PGVS) vienam gyventojui 2008ndash2013 m)Šaltinis ndash Eurostatas(nama10r2hhinc)


Visuose Graikijos regionuose disponuojamosios pajamos sumažejo daugiau nei vienu tukstančiuPGVS

Labiausiai šie rodikliai mažejo kai kuriose labiausiai finansu ir ekonomikos krizes paveiktose ES valstybesenarese 2008ndash2013 m 38-iuose ES 28 regionuose disponuojamosios pajamos vienam gyventojui sumažejo dau-giau nei vienu tukstančiu PGVS (5 žemelapyje šie regionai pažymeti tamsiausiu violetines spalvos atspalviu) Išią grupę pateko visi 13 Graikijos regionu Be to butent devyniuose Graikijos regionuose šis rodiklis sumažejosmarkiausiai vertinant visą ES 28 (pirmoje vietoje ndash Graikijos sostines regionas Attiki) Be Graikijos tarp šiu38 regionu buvo 11 Italijos regionu 10 ndash Jungtines Karalystes abu Airijos regionai vienas iš dvieju Slovenijosregionu ir Kipras (šiuo lygmeniu ndash pavienis regionas)

Duomenu šaltiniai ir galimybe juos gauti2010 m Europos saskaitu sistema (ESS)ES nacionaliniu sąskaitu rengimo metodika nustatyta Europos nacionaliniu ir regioniniu sąskaitu sistemoje(ESS) Galiojanti versija 2010 m ESS priimta 2013 m gegužes men ir taikoma nuo 2014 m rugsejo men

2010 m ESS nustatyta suderinta metodika kuria Europos Sąjungoje turetu buti vadovaujamasi rengiantnacionalines ir regionines sąskaitas Ja užtikrinama kad ES valstybiu nariu ukio ekonomine statistika buturengiama nuosekliai butu palyginama patikima ir paremta naujausiais duomenimis Šios statistikos teisinispagrindas ndash Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas del Europos nacionaliniu ir regioniniu sąskaitu sistemosEuropos Sąjungoje (Nr 5492013)

Daugiau informacijos apie perejimą nuo 1995 m ESS prie 2010 m ESS pateikiama Eurostato svetaineje

Klasifikatorius NUTS

Šiame straipsnyje pateikiami duomenys pagristi tik 2013 m klasifikatoriaus NUTS versija

Apreptis Regioniniu ekonominiu sąskaitu statistiniai duomenys paprastai yra susiję su NUTS 2 lygio region-ais Šveicarijos Albanijos ir Serbijos duomenu turima tik šaliu lygmens Norvegijos regionu naujausi statistiniaiduomenys yra 2013 m o šalies ndash 2014 m

Atkreipiame demesi kad truksta kai kuriu regionu laiko eilučiu todel reiketu itin atidžiai analizuoti žemelapiuskuriuose rodomi pokyčiai per tam tikrą laikotarpi Pateikiamose išnašose konkrečiai nurodomi nuokrypiai nuostandartines aprepties

Rodikliu apibrežtysBendrasis vidaus produktas (BVP) yra pagrindinis šalies bendros ekonomikos bukles rodiklis Tai yra su-vestinis gamybos rodiklis lygus visu gamybos veikloje dalyvaujančiu instituciniu vienetu rezidentu bendrosiospridetines vertes ir visu mokesčiu sumai iš kurios atimamos bet kokios subsidijos produktams neitrauktiems iprodukcijos vertę Bendroji pridetine verte yra produkcijos ir tarpinio vartojimo skirtumas

BVP vienam darbuotojui leidžia susidaryti bendrą ispudi apie šalies ar regiono ekonomikos konkurencingumąir produktyvumą Šis rodiklis iš dalies priklauso nuo bendro užimtumo strukturos ir gali pvz mažeti priklau-somai nuo to ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną ar ne visą darbo dieną

Bendroji pridetine verte bazinemis kainomis ndash tai nacionaliniu sąskaitu gamybos sąskaitos balansuojama-sis straipsnis apskaičiuojamas iš produkcijos bazinemis kainomis atemus tarpini vartojimą pirkeju kainomisBazine kaina ndash tai suma kurią gamintojui sumoka pirkejas už produkto vienetą atskaičius visus produktui


taikomus mokesčius ir pridejus visas produktui taikomas subsidijas Bendroji pridetine verte gali buti analizuo-jama pagal veiklos rušis BVP sudaro bendrosios pridetines vertes bazinemis kainomis pagal visas veiklos rušissuma pridejus produktams taikomus mokesčius ir atemus visas produktams taikomas subsidijas

Asmeniniu namu ukiu pirmines pajamos gaunamos tiesiogiai iš rinkos sandoriu Šiai kategorijai paprastaipriskiriamos apmokamo darbo ir savarankiškai dirbančiu asmenu pajamos ir pajamos iš palukanu dividendu irrentos Moketinos palukanos ir renta irašomos kaip neigiami straipsniai

Disponuojamosios pajamos gaunamos iš pirminiu pajamu prie ju pridejus visas socialines išmokas ir pinig-inius pervedimus (valdžios sektoriui perskirsčius) ir atemus pajamu ir turto mokesčius bei socialines imokas irpanašius pervedimus t y šios pajamos yra gyventoju tiesiogiai turimi ištekliai

AplinkybesEkonominio vystymosi vertinimasPaprastai ekonominis vystymasis išreiškiamas BVP o kalbant apie regionus ši rodikli galima naudoti makroekonomineiveiklai ir augimui vertinti ir skirtingiems regionams palyginti BVP taip pat politiškai reikšmingas rodiklis nesjis labai svarbus nustatant kiek kiekviena ES valstybe nare turetu prisideti prie ES biudžeto be to treju metuBVP vidurkiai naudojami sprendžiant kuriems regionams turetu buti suteikta ES strukturiniu fondu parama

BVP vienam gyventojui taip pat dažnai laikomas sąlyginiu bendrojo gyvenimo lygio rodikliu Vis delto politinesediskusijose negalima remtis vien BVP nes taip neatsižvelgiama i tokius aspektus kaip aplinkosauginis tvarumasar socialine itrauktis kurie vis dažniau ivardijami kaip svarbus gyvenimo kokybes veiksniai

Šiam klausimui nagrineti imtasi keliu tarptautiniu iniciatyvu ir 2009 m rugpjučio men Europos Komisijaprieme komunikatą bdquoBVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertintildquo (KOM(2009) 433 galutinis)Šiame komunikate nustatyti ivairus veiksmai kuriais didinamas BVP priemoniu efektyvumas ir kuriais šiospriemones papildomos Pažymeta kad BVP neabejotinai reiketu papildyti ekonomikos socialiniu ir aplinkossričiu nuo kuriu labai priklauso gyventoju gerove statistiniais duomenimis Naujausios išsamios informacijosapie šiuos papildomus rodiklius pateikiama Komisijos tarnybu darbiniame dokumente bdquoProgress on rsquoGDP andbeyondrsquo actionsldquo (SWD(2013) 303 final) kuriame patvirtinama kad visuomenei svarbus platesnio masto BVProdikliai taip pat ir rengiami regionu bei vietos lygmenimis

Ekonomine politikaRegionu skirtumai gali priklausyti nuo daugelio veiksniu iskaitant atokumą ar mažą gyventoju tanki socialin-ius ir ekonominius pokyčius ar ankstesniu ekonominiu sistemu palikimą Šie skirtumai gali išryšketi be kitako ivairiopu socialiniu nepritekliumi nekokybišku bustu sveikatos apsauga ar švietimu dideliu nedarbu arnetinkama infrastruktura

ES regionine politika siekiama remti platesnio masto strategiją bdquoEurope 2020ldquo Ji skirta solidarumui ir sanglau-dai skatinti kad kiekvienas regionas galetu išnaudoti visą savo potencialą didinti konkurenciją ir užimtumą oskurdesniu regionu gyvenimo lygis kuo greičiau priartetu prie ES vidurkio

Sanglaudos politikaDaugiau nei trečdalis ES biudžeto skirta sanglaudos politikos priemonems kuriomis siekiama pašalinti ESekonominius socialinius ir teritorinius skirtumus pvz padedant restrukturizuoti merdinčias pramonines zonasar ivairinti žemes ukio vietoves Šia veikla ES regionines politikos priemonemis siekiama kad regionai taptukonkurencingesni skatinamas ekonomikos augimas ir naujos darbo vietos ES regionine politika ndash tai investicijupolitika kuria remiamas užimtumas konkurencingumas ekonomikos augimas geresne gyvenimo kokybe irtvarus vystymasis

2014ndash2020 m laikotarpiu ES sanglaudos politika perorientuota taip kad daugiausia demesio butu skiriamaekonomikos augimui ir nauju darbo vietu kurimui Per ši laikotarpi i ES regionus bus iš viso investuota 351


mlrd EUR Investicijos bus skiriamos visiems regionams tačiau pertvarkius politiką paramos dydis varijuospagal toki regionu skirstymą

bull mažiau išsivystę regionai (BVP lt 75 proc ES 27 vidurkio)

bull pereinamojo laikotarpio regionai (BVP 75 procndash90 proc ES 27 vidurkio) ir

bull labiau išsivystę regionai (BVP gt 90 proc ES 27 vidurkio)

ES regionine politika siekiama padeti regionams išnaudoti visas galimybes didinti konkurencingumą ir skurdžiausiuregionu gyvenimo lygio rodiklius kad jie kuo labiau priartetu prie ES vidurkio (šis procesas vadinamas kon-vergencija) Regionine ekonomine politika siekiama skatinti investuoti i regionus gerinamas prieinamumas irkokybišku paslaugu pasiula geriau saugoma aplinka Taip skatinamos inovacijos ir verslumas kuriamos naujosdarbo vietos ir mažinama nelygybes apraišku kaip antai socialinis nepriteklius prastas bustas švietimas irsveikatos apsauga didesnis nedarbas ar netinkama infrastruktura

Darbo vietu kurimo ekonomikos augimo ir investiciju skatinimas2014 m Europos Komisija paskelbe kad vienas pagrindiniu jos prioritetu yra bdquoskatinti darbo vietu kurimąekonomikos augimą ir investicijasldquo Šios svarbios naujos iniciatyvos tikslas ndash pritraukti viešuju ir privačiujuinvesticiju skirtu infrastrukturos projektams pavyzdžiui susijusiems su plačiajuosčiu internetu energetikos tin-klais ir transportu Europos Komisija komunikate bdquoInvesticiju planas Europaildquo (COM(2014) 903 final) pabrežekad valstybes nares ir regionines valdžios institucijos turetu siekti kad butu kuo efektyviau panaudojamos ESstrukturiniu fondu lešos ir ypač daug demesio skirti tokioms finansinems priemonems kaip paskolos kapitaloinvesticijos ir garantijos 2015 m sausio men Europos Komisija prieme Komunikatą del geriausio pasinaudo-jimo galiojančiomis stabilumo ir augimo pakto taisyklemis (COM(2015) 12 final) Šiuo komunikatu taip patsiekiama sustiprinti investiciju strukturiniu reformu ir fiskalines atsakomybes ryši

Taip pat žrbull Economy and finance statistics introduced (anglu kalba)

bull European sector accounts - background (apžvalginis straipsnis) (anglu kalba)

bull European system of national and regional accounts - ESA 2010 (apžvalginis straipsnis) (anglu kalba)

bull GDP per capita consumption per capita and price level indices (anglu kalba)

bull Nacionalines sąskaitos ir BVP

Papildoma Eurostato informacijaDuomenu vizualizavimas

bull bdquoEurostato statistikos atlasasldquo (6 skyrius) (anglu kalba)

bull bdquoIliustruotoji regionine statistikaldquo (anglu kalba)

Leidiniaibull bdquoEurostato regionines statistikos metraštisldquo (anglu kalba)

Pagrindines lentelesbull Metines nacionalines sąskaitos (tnama) (anglu kalba) žr

Regionu ekonomines sąskaitos 2010 m ESS (tnamareg)


Duomenu bazebull Regionine statistika pagal klasifikatoriu NUTS (reg) (anglu kalba) žr

Regionu ekonomines sąskaitos 2010 m ESS (regeco10)

Specialus skyriusbull Nacionalines sąskaitos (anglu kalba)

bull Regionai (anglu kalba)

Metodai ir metaduomenysbull Bendrasis vidaus produktas (BVP) dabartinemis rinkos kainomis pagal NUTS 2 lygio regionus (anglu

kalba) (ESMS metaduomenu rinkmena mdash namare2gdpesms)

bull Namu ukiu sąskaitos 1995 m ESS (anglu kalba) (ESMS metaduomenu rinkmena mdash regecohhesms)

Pagrindiniai duomenys grafikai ir žemelapiai (MS Excel)bull Regionu ekonomikos rodikliai (anglu kalba)

Kitos nuorodosbull Europos Komisija Regionine ir miestu politika Sanglaudos politikos duomenys (anglu kalba)

Šis straipsnis internete http ec europa eu eurostat statistics-explained index php GDP_ at_ regional_level lt


Regionų BVP

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Regioninis BVP vienam gyventojui

Ekonominio vystymosi per tam tikrą laikotarpį analizė

Darbo našumas

Pirminės namų ūkių pajamos

Disponuojamosios pajamos

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

2010 m Europos sąskaitų sistema (ESS)


Aprėptis

Rodiklių apibrėžtys

Aplinkybės

Ekonominio vystymosi vertinimas

Ekonominė politika

Sanglaudos politika

Darbo vietų kūrimo ekonomikos augimo ir investicijų skatinimas

Taip pat žr

Papildoma Eurostato informacija

Duomenų vizualizavimas

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Iš tiesu daugelyje rytiniu ES regionu pirmiausia sostiniu regionu BVP vienam gyventojui (pakoreguotas pagalkainu lygio skirtumus) išaugo ir absoliučiąja verte ir palyginti su ES 28 vidurkiu Vis delto del finansu irekonomikos krizes BVP vienam gyventojui 2014 m nesieke ES 28 vidurkio keliuose NUTS 2 lygio regionuosekuriuose 2008 m padetis buvo priešinga pvz tai keturi Britanijos regionai trys Nyderlandu regionai po duGraikijos Italijos ir Suomijos regionus ir po vieną regioną Ispanijoje Kipre (šiuo lygmeniu ndash pavienis regionas)Slovenijoje ir Švedijoje Kita vertus triju Vokietijos regionu vieno Prancuzijos regiono ir vieno Lenkijos regionorodikliai kurie 2008 m buvo mažesni nei ES 28 vidurkis 2014 m ji viršijo





































REGIONU APŽVALGA














REGIONU APŽVALGA



amp169 nicrob 77


















































































Regionų BVP




Darbo našumas






Aprėptis


Aplinkybės


Ekonominė politika

Sanglaudos politika


Taip pat žr



Leidiniai


Duomenų bazė

Specialus skyrius



Kitos nuorodos




































REGIONU APŽVALGA














REGIONU APŽVALGA



amp169 nicrob 77


















































































Regionų BVP




Darbo našumas






Aprėptis


Aplinkybės


Ekonominė politika

Sanglaudos politika


Taip pat žr



Leidiniai


Duomenų bazė

Specialus skyrius



Kitos nuorodos






REGIONU APŽVALGA



amp169 nicrob 77


















































































Regionų BVP




Darbo našumas






Aprėptis


Aplinkybės


Ekonominė politika

Sanglaudos politika


Taip pat žr



Leidiniai


Duomenų bazė

Specialus skyrius



Kitos nuorodos












































































Regionų BVP




Darbo našumas






Aprėptis


Aplinkybės


Ekonominė politika

Sanglaudos politika


Taip pat žr



Leidiniai


Duomenų bazė

Specialus skyrius



Kitos nuorodos

GDP at regional level/lt Statistics...

Documents

Transcript of GDP at regional level/lt Statistics...