http://www.youtube.com/watch?v=-81lpkz_Ntw Steel framing

http://www.youtube.com/watch?feature=endscreen&NR=1&v=aoOWzRpeDKo

http://www.youtube.com/watch?v=f01nkIs8C0E&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=0HvobAp3iD8

Karkasinės rėminės konstrukcijos būna: medinės, metalinės, gelžbetoninės

Mediniai rėmai ir karkasai

Rėmas – tai laikančioji konstrukcija, kurią sudaro kolonos ir rygeliai. Prie kolonų lengvai tvirtinamos sienų konstrukcijos, o rygelio viršutinei plokštumai galima suteikti nuolydį, atitinkantį stogo nuolygį. Dažniausiai yra naudojami dviejų tipų konstukcinės rėminės sistemos: trijų lankstų ir dviejų lankstų.

1 - trijų lankstų; 2 – dviejų lankstų

Trijų lankstų rėmai yra labiausiai paplitę rėmai ir jie skiriasi nuo arkų tik savo geometrine forma. Rėmo elementai dirba kaip necentriškai gniuždomieji elementai (centrinis gniuždymas ir lenkimas). Trijų lankstų rėmais perdengiamas 12 – 18 m tarpatramis.

Trijų lankstų rėmų karnizinių mazgų schemos naudojant: a – lenktą intarpą; b – pleištinį intarpą; c – priklijuotus faneros andėklus; d – virbus ir varžtus. 1 – faneros andėklas; 2 – virbas; 3 – varžtas.

Dviejų lankstų rėmas yra vieną kartą statiškai neišsprendžiamas – nežionomasis yra įrąža rygelyje. Kolona yra gniuždoma ir lenkiama. Šio tipo rėmai turi daug privalumų: paprasta įrengti karnizinį mazgą (rygelis paprastai remiasi ant kolonos), paprastesnis pamatas, nes beveik nėra skėtimo jėgos. Rėmų perdengiamų tarpatramių dydis priklauso nuo rygelio konstrukcijos, bet būna ne didesnis kaip 24m.

Dviejų lankstų rėmai susideda iš kolonų (statramsčių) ir rygelių. Rygeliais gali būti įvairios sijos, santvaros, arkos su templėmis.

Kolonų tvirtinimas prie pamato. 1 – kolona.

Statramsčio jungimas su ryeliu. 1 – statramstis; 3 – rygelis.

Statramsčio jungimas su ilginiu. 1 – statramstis; 5 – ilginis.

Gulekšnio jungimas su statramsčiu. 1 – statramstis; 6 – gulekšnis.

Kolonos – statramsčiai gali būti iš rąstų ir tašų, jeigu veikia nedidelės apkrovos. Jeigu jėgos yra didesnės, kolonors – statramsčiai daromi sudėtinio skerspjūvio.

Medinių kolonų ir statramsčių konstrukcinės schemos: a – iš rąstų ir tašų; b – klijuotos; c – strypinės (erdvinės) iš rąstų arba tašų.

Metaliniai rėmai ir karkasaiVienaaukščiai metaliniai karkasai

Vienaaukščių metalini rėmų pagrindinė konstrukcinė schema beveik nesiskiria nuo medinių rėmų. Pagrindiniai konstrukciniai elementai yra kolonos ir rygeliai (sijos). Rėmai perima visas apkrovas, kurios veikia pastatą. Rėmai gali būti vienos angos ir daugelio angų, gali būti iš ištisinių konstrukcijų ir iš sudėtinių. Ištisinis rygelis – sija beveik visada prie kolonos prijungiama standžiai. Dažniausiai rygeliai ir kolonos daromos iš valcuotųjų profilių.

Rėmų iš valcuotų dvitėjų profilių rygelio galą galimą tiesiogiai pritvirtinti prie rėmo kojos lentynos, sustiprinant vidaus kampą vertikaliu lakštu. Dabartiniu metu, kai stogo dangai naudojamos lengvosios konstrukcijos, rygeliai prie kolonų jungiami varžtais.

Ištisinio rėmo rygelio sujungimas su kolona. 1 – kolona; 2 – rygelis; 3 – varžtai.

Vienaaukščių pastatų kolonų apatinės dalie skerspjūvio tipai.

Kai yra didesnės angos ir apkrovos, kolonos ir rygeliai gali būti daromi iš sudėtinių dvitėjo profilio elementų. Tačiau gaunama didesnė metalo išeiga. Todėl kolonors daromos sudėtinės – spragotinės, o rygeliai būna

santvaros.

Santvarų tvirtinimas prie kolonų: a – lankstais; b – standus. 1 – kolona; 2 – atraminis santvaros statramstis; 3 – viršutinėsantvaros juosta; 4 – apatinė santvaros juosta; 5 – montažinis staliukas.

Santvara tvirtinama su kolona lankstais: prie atraminio strypo varžtais pritvirtinus juostas. Viršutinių varžtų skylės juostos mazginiame lakšte yra ovalios formos, kad juosta galėtų pasislinkti. Atraminis santvaros statramstis prie kolonos yra taip pat tvirtinamas varžtais. Kai daroma standžioji jungtis, tai abi santvaros juostos tiesiai prie kolonos krašto yra pritvirtinamos varžtais. Santvaros padėčiai fiksuoti montavimo metu prie kolonų iš anksto reikiamame aukštyje pritvirtinami montažiniai staliukai.

Apkrova per kolonos stiebą perduodama į pamatą. Veikiančią įrąžą į pamatą paskirsto kolonos bazė, kuri taip pat užtikrina ir gerą kolonos apačios prijungimą prie pamato.

Centriškai gniuždomos plieninės kolonos gali remtis į betoninį arba gelžbetoninį pamatą dviem būdais: pritvirtinant kolonos bazę prie pamato standžiai arba lankstais. Kolona sujungiama su pamatu lankstais retai, nes tokias kolonas montuoti yra gerokai sunkiau – jos įgyja astovumo tik sujungtos tam tikrais ryšiais į erdvinę sistemą.

Ištisinių ir sudėtinių kolonų bazių konstrukciniai principai yra panašūs ir jų tipų yra įvairių. Pats paprasčiausias – iš vientisos plieninės plokštės (lankšto), pritvirtintos prie kolonos galo. Tačiau dažnai

plokštė gaunama stora. Todėl darant mažesnio storio, ji yra sutvirtinama traversomis arba standumo briaunomis.

Atraminės kolonų bazės tipai: a – plokštė (lakštas), b – plokštė (lakštas), sustiprinta traversa (standumo briauna). 1 – inkarinių varžtų skylės.

Inkarinių varžtų paskirtis dvejopa. Jeigu koloną veikia necentriškai pridėtos jėgos (įrąžos), tai varžtai fiksuoja kolonos bazės padėtį ir perima tempimo įrąžas. Jeigu kolonos gniuždomos centriškai, tai inkariniai varžtai tik fiksuoja kolonų padėtį ant pamato.

Daugiaaukščiai metaliniai karkasai

Daugiaaukštį metalinį karkasą sudaro kolonos, perdangų sijos – rygeliai ir vertikaliųjų syšių sistema. Kolonos ir sijos atlaiko vertikaliuosius krūvius, o vertikaliūjų ryšių sistema sudaro bendrą pastato standumą

ir atlaiko horizontaliąsias vėjo apkrovas.

Daugiaaukščių metalinių karkasų schemos: 1 – kolonos, 2 – rygeliai, 3 – standumo ryšiai.

Daugiaaukščių pastatų kolonų skerspjūvio schemos.

Ekonomiškiausias kolonų skerspjūvis yra valcuotasis plačiapadis dvitėjis profilis. Todėl daugiaaukščių pastatų karkasui dažniausiai naudojamos suvirintos iš trijų lakštų plačiapadžio dvitėjo skerspjūvio kolonos, gaminamos iš ne storesnio kaip 50mm universalaus plieno.

Kolonų ilgis dažniausiai daromas lygus dviejų auštų aukščiui (7 – 8,5m), pastovaus skerspjūvio. Kadangi plieninių karkasų kolonos dažniausiai būna veikiamos gniuždymo jėgų, tai jėgos nuo vienos kolonos į kitą perduodamos per sudėtus nufrezuotus galus ir kolonoms jungti nereikia didelių antdėklų ir varžtų.

Daugiaaukščių pastatų kolonų jungimo tipai: a – jungimas antdėklais ir rievėtais varžtais, b – jungimas suveržiamais varžtais, c, d – jungimas, kai skirtingas kolonų skerspjūvis.

Sijos prie kolonų jungiamos standžiai ir todėl gaunamas standus skersinis rėmas. Jungiama antdėklais, kartais darant montažinius staliukus ar nedideles gembes.

Kai kurie kolonų ir sijų sujungimo tipai: 1 – kolona, 2 – sija, 3 – varžtai.

Vertikalios padėties pastatų stabilumą užtikrina įvairių sistemų ryšiai. Ryšiai atlieka šias funkcijas: suteikia pastatui geometrinio nekintamumo, padidina gniuždomųjų (klupdomųjų) elementų ir konstrukcijų stabilumą, perima horizontaliasias apkrovas (vėjo slėgį, kranų stabdymą ir pan.), išlygina laikančiųjų elementų perkrovas.

Ryšių sistemos: a,b,c – tarp kolonų, d – tarp santvarų viršutinės juostos plokštumoje, 1 – kolonos, 2 – ryšiai, 3 – santvaros, 4 – ryšiai viršutinės juostos plokštumoje, 5 – vertikalieji ryšiai, 6 – ryšinis spyris.

Gelžbetoniniai rėmai ir karkasai

Vienaaukščiai rėmai

Pagrindinė vienaaukščio karkasinio pastato laikančioji konstrukcija – skersinis rėmas. Rėmą sudaro vertikalieji elementai – kolonos ir horizontalieji – sijos arba santvaros.

Vienaaukščių karkasinių pastatų konstrukcinės schemos: 1 – stogo sija, 2 – stogo santvara, 3 – rėmas, 4 – kolona, 5 – švieslangis, 6, 7 – sienų plokštės, 8 – stogo plokštės, 9 – tiltinis kranas, 10 – pakabinamas kranas.

Norint užtikrinti vienaaukščių karkasinių pastatų standumą įrengiami metaliniai ryšiai. Jie būna vertikalieji ir horizontalieji.

Metalinių ryšių išdėstymo schema gelžbetoniniuose karkasiniuose pastatuose. 1, 2, 5, 6, 7 – vertikalieji ryšiai, 3, 4, 8 – horizontalieji.

Daugiaaukščiai rėmai

Pramoniniai pastatai dažniausiai yra karkasiniai, o visuomeniniai gali būti karkasiniai arba diafragminiai.

a – pramoninio daugiaaukščio karkasinio pastato pjūvis, b – vertikalių ryšių išdėstymo schema, 1 – kolona, 2 – rygelis, 3,4 – plokštė.

a – visuomeninio pastato karkasas su išilginiu rėmu, b – su skersiniu rėmu, c – vertikaliųjų diafragmų išdėstymo schemos: 1 – rėmas su lansčiaisiais mazgais, 2 – rėmas su standžiaisiais mazgais, 3 – vertikaliosios diafragmos.

Gelžbetoninių konstrukcijų sujungiamieji mazgai

Kolonų sandūros gali būti sumonolitintos arba suvirintos.

Sumonolitintų sandūrų armatūros strypai suvirinti. Surenkamųjų elementų galai turi būti sustiprinti tinkleliais.

Sumonolitinta kolonų sandūra. 1 – centruojanti plokštė, 2 – tinklelis, 3 – išilginė kolonos armatūra, 4 – skersinė kolonos armatūra.

Suvirintos sandūros iš viršutinės kolonos į apatinę perduoda jėgas per plieninius lakštus arba apkabas. Kai kolonos jungiamos lakštais, jie yra inkaruojami kolonų betone ir tarp savęs suvirinami. Jungiant apkabomis, apkabos privirinamos prie armatūros strypų. Apkabos tarp savęs sujungiamos jungiamaisiais armatūros strypais.

Suvirintos kolonų sandūros: a – kai suvirinami lakštai, b – kai suvirinamos apkabos.

Kolonų ir rygelių sandūros būna trijų tipų: lankstinės, tampriai plastinės ir standžiosios.

Lankstinės sandūros perduoda tik skersines jėgas. Šiose sandūrose rygeliai prie kolonų tvirtinami metalinėmis plokštelėmis.

Standi rygelių ir kolonų sandūra perduoda skersines jėgas ir lenkimo momentus. Įrengiant standžiąsias sandūras rygeliai gali gulėti ant kolonos gembių ir būti vienas su kitu sujungti armatūros strypais arba gulėti ant laikinųjų montavimo staklių. Suvirinus rygelių viršutinius armatūros strypus sandūra yra sumonolitinama.

Standi rygelių ir kolonų sandūra: 1 – rygelio armatūra, 2 – suvirinimo vieta, 3 – jungiamasis strypas, 4 – skersinės armatūros strypas, 5 – montavimo staliukas, 6 – kolona.