Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas
description
Transcript of Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas
Fizinio aktyvumo reikšmė Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio lavinant ikimokyklinio
amžiaus vaikų kompetencijasamžiaus vaikų kompetencijas
Fizinio aktyvumo reikšmė Fizinio aktyvumo reikšmė lavinant ikimokyklinio lavinant ikimokyklinio
amžiaus vaikų kompetencijasamžiaus vaikų kompetencijas
Parengė: Gitana Stančiauskienė,Parengė: Gitana Stančiauskienė,
Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas”Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas”
2011 m.2011 m.
• „Fizinis vaiko aktyvumas yra kaip tik esminė jo savivalos ir saviauklos
žymė, nes tik judėdamas, ryždamasis ir vykdydamas jis apvaldo savo kūno funkcijas ir tuo būdu pamažu kuria
savo psichofizinę asmenybę. Niekas juk negali sau be siaubo net prileisti
minties, kuo virstų kūdikis ar vaikutis, jeigu jam būtų uždrausta skeryčiotis, žaisti, veikti, bendrauti...“ K.Dineika
Vienas reikšmingiausių harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių
vaikystėje yra judėjimas. Judėjimas - maloni ir džiugi vaikams veikla,
stiprybės ir sveikatos šaltinis. Jis vaikui naudingas, jei vertinamas jo unikalumas,
suteikiama vidinė laisvė, kuri padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina patirti
bendravimo džiaugsmą ir naujus įspūdžius. Negalima pamiršti, kad judant lavinamas ne
tik kūnas, bet ugdomi ir pažintiniai interesai, dvasinės vertybės. Judėdami
vaikai išgyvena pasitenkinimo fizine veikla ir gražių tarpusavio santykių, grindžiamų
pasitikėjimu, pagarba kitam asmeniui, jausmą.
Tačiau judėjimo džiaugsmą vaikai patiria tik tada, kai judėjimas ne tik kad
nedraudžiamas, neslopinamas, bet skatinamas ir turtinamas sudarant palankias sąlygas pačiam atrasti ir kurti naujus veiksmus, jų derinius,
išmokti naujų efektyvesnių judėjimo veikimo būdų, sėkmingai įveikti naujas
kliūtis, patirti naujų įspūdžių. Vaikui reikia nuolatinio judėjimo, kad jis
augtų sveikas, fiziškai ir psichiškai normaliai bręstų, kad judėjimas
tobulėtų ir teiktų džiaugsmą. Dėl tokio judėjimo patirtas džiaugsmas turi
įtakos vertybinių nuostatų formavimui.
• Fizinė veikla parenkama pagal vaikų fizinį išsivystymą ir pasirengimą,
atsižvelgiant į anatomines-fiziologines organizmo vystymosi galimybes.
• Nevertėtų stengtis per anksti mažylį mokyti jam dar nesuprantamų dalykų,
monotoniškai diena iš dienos kartojamų sudėtingų, didelių fizinių ir psichinių
pastangų reikalaujančių judesių. • Svarbiausias uždavinys - visapusiškai
fiziškai lavinti vaikus prieinama jiems žaidimų forma įvairioje veikloje.
Reguliarus fizinio aktyvumo organizavimas teigiamai veikia vaiko
sveikatą, didina fizinį ir protinį darbingumą.
Kas yra fizinis aktyvumas?
Fizinis aktyvumas - tai griaučių, raumenų sukelti judesiai, tai bet
kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę
medžiagų apykaitą, reikalaujančią fizinių pastangų.
Kas dar yra fizinis aktyvumas?
Tai viena iš sudedamųjų visapusiškos asmenybės ugdymo dalių.
Jis susijęs su vaiko gyvenimu, veikla, darbu, mityba ir net nuotaika.
Įvairios judėjimo formos, ypač judrieji žaidimai, skatina vaiko jausmus,
mąstymą, norą veikti. Būdamas fiziškai aktyvus, vaikas lavinasi
fiziškai ir intelektualiai, nes tokiu būdu lavinasi ne tik raumenys ir vidaus
organai, bet veikiami ir nervų centrai.
Kuo svarbus fizinis aktyvumas?
Fizinis aktyvumas – • padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį
judėti, • skatina motorikos vystymąsi, • stimuliuoja organizmo augimą,
• gerina protinį ir fizinį darbingumą, • stiprina sveikatą.
Kuo dar svarbus fizinis aktyvumas?
Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, daugelis ikimokyklinio amžiaus vaikų turi įvairių sveikatos
sutrikimų, kurių viena svarbiausių priežasčių - nepakankamas fizinis aktyvumas.
Fizinis aktyvumas yra pagrindinė prielaida ir būtinoji sąlyga ne tik kūno stiprinimui ir vystymuisi, bet ir
visos asmenybės ugdymui. Tinkamai organizuojant fizinę veiklą gilinamos sąsajos
tarp kūno ir dvasios. Judesio ir kūno galių tyrinėjimas ugdo vaiko savivoką,
išraiška ir saviraiška judesiu padeda pajusti pojūčių, jausmų, minčių ir kūno vientisumą, vaikas pratinasi valdyti savaimingus judesius ir emocines būsenas, jausti kitą šalia judant, rikiuojantis, einant rateliu ir
pan., kelia bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Taigi, vaiko fizinis aktyvumas turi įtakos
ir kitoms ugdymo sritims.
Pedagogo vaidmuo
organizuojant fizinį aktyvumą
• Gebėjimas parinkti veiklą atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus ir interesus.
• Rūpinimasis visų ugdytinių fizišku lavinimu ir, ypač silpnesniųjų, sveikatos stiprinimu. • Vaikų iniciatyvos ir savarankiškumo
skatinimas, sąlygų laisvai vaikų iniciatyvai pasireikšti sudarymas .
• Kolektyviškumo, drąsumo ir kitų charakterio savybių ugdymas.
• Pagalba vaikams įvairioje veikloje organizuojant fizinę veiklą ir stebėjimas, kad ši veikla atliktų savo auklėjamąjį ir lavinamąjį
uždavinį.
Pedagogo pareiga –
• mėgti savo darbą,• nusimanyti apie pedagogiką, psichologiją ir
higieną, • išmanyti vaikų amžiaus ypatumus,
• suprasti fizinį auklėjimą bendrai, ir ypač žaidimų auklėjamąją reikšmę,
• suprasti vaikų išgyvenimus, • būti pakankamai ištvermingu,
• pasižymėti protiškai moraliais privalumais, būti drausmingam, pastoviam, tvirto būdo,
bešališkam ir linksmam.
Vaikų auklėjimas reikalauja pedagogo visapusiško pasirengimo ir ypač mokėjimo
įžvelgti vaiko sielą.
Ypatingą reikšmę turi emociškai saugi, abipusiu ugdytojo ir ugdytinio
pasitikėjimu grindžiama aplinka. Tinkamai sumodeliuota aplinka skatina
vaikų judėjimo aktyvumą, judėjimo įgūdžių plėtrą, padeda ugdytis fizines
ypatybes. Vaikų aktyvumą, norą išbandyti naujus
veiklos būdus, skatina estetiškas, funkcionalus sportinis inventorius, spalvingos, patrauklios priemonės,
žaidimų atributika.
Fizinis aktyvumo organizavimas praktinėje veikloje
Organizuodama fizinę veiklą, naudoju žaidybinius pratimus ir judriuosius žaidimus, nes žaidimas ugdo vaiko gebėjimus, kūrybiškumą, padeda
plėtotis savarankiškumui, sėkmės pajautimui. Nuobodūs, monotoniškai kartojami tie patys
veiksmai vaikams neįdomūs ir reikiamai neveikia jų organizmo, greičiau netgi atgraso. Tinkamai parinkti žaidimai žadina smagią, žvalią vaikų
nuotaiką. Pati stengiuosi su vaikais būti švelni, judri, linksma, domiuosi vaikų atliekamais
veiksmais, pati kartu žaidžiu, stebiu, kad vaikai nepervargtų. Siekiu, kad veikloje aktyviai
dalyvautų visi ugdytiniai. Pasyviems duodu konkrečias užduotis, kurios skatintų daugiau
judėti, žadintų norą aktyviai žaisti. Žaidimą baigiu tada, kol vaikams jis dar
nenusibodęs.
Fizinis aktyvumas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų
ugdymo kompetencijos
Fizinis aktyvumas ir visos vaiko raidos kompetencijos:
komunikavimo (klausytis, kalbėti išreiškiant save ir bendraujant su kitais),
socialinė (gyventi ir būti greta, kartu),
sveikatos saugojimo (sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti),
pažinimo (tyrinėti ir atrasti pasaulį),
meninė (įsivaizduoti, pajausti ,kurti, grožėtis)
- yra neatsiejamos.
Komunikavimo kompetencija ir fizinis aktyvumas
Komunikavimo kompetencijos pagrindinis ugdymo metodas - kasdienis bendravimas įvairiausios
vaikų veiklos metu. Žaidybinių situacijų kūrimas - puikus komunikacinių gebėjimų ugdymo
būdas. Įsijausdami į vaidmenį, pateiktą situaciją, vaikai drąsiau ir lengviau atlieka
užduotis, laisviau reiškia mintis.Integruojant fizinę veiklą į komunikacinę veiklą,
lavėja vaikų kvėpavimas, artikuliacija, judesio, gestų bei mimikos supratimas, vaikai lengviau
išreiškia savo jausmus; bendrauja kartu žaisdami.
Vaikams patinka imituoti bei mėgdžioti gyvūnus, paukščius, žmonių profesijas, atkurti
lietaus lašelių skambėjimą, pūgos siautulį ir kt., daryti pratimus taisyklingam kvėpavimui:
pūsti plunksną, lapą ar teniso kamuoliuką.
Noriai žaidžiame šiuos žaidimus: • „Ką mes darėme, atspėk“ (vaikai rodo veiksmą gestais, judesiais, kiti turi pasakyti
ką vaizduoja),• „Traukinukas“ (stovėdami vienas už kito vaikai susikabina už alkūnių, juda greitai ir lėtai sakydami „čiuku, čiuku“. Vedančiajam
pasakius „stotis“ - vaikai atsisėda), • „Kas skrenda“ (vedančiajam sakant, pvz.:
„skrenda, skrenda varna“, vaikai plasnoja rankomis, „skrenda, skrenda kėdė“ - vaikai
sėda ir t.t.) • bei kitus žaidimus.
Integruodama fizinį aktyvumą į komunikavimo kompetenciją, stengiuosi vaikus įtraukti į aktyvią veiklą, skatinu kūno bei minčių
laisvumą, žaismingai lavinu vaikų kalbą.
Socialinė kompetencija ir fizinis aktyvumas
Integruodama fizinį aktyvumą į socialinę kompetenciją , stengiuosi kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi
saugus, mylimas ir gebėtų emocinę įtampą šalinti judėjimo, žaidimo ir atsipalaidavimo priemonėmis. Skatinu vaikus bendrauti ir bendradarbiauti, derinti veiksmus, jausti atsakomybę už savo ir draugų poelgius,
išreikšti emocijas kuo įdomesne veido išraiška ar judesiais.
Vaikai daro atsipalaidavimo, kvėpavimo, mimikos pratimus, žaidžia įvairaus pobūdžio žaidimus,
kurie padeda formuoti socialinius įgūdžius.
Socialinių įgūdžių ugdymui taikau šiuos žaidimus:• „Pasakyk, kur gyveni“ (vaikai ratelyje iš rankų į rankas perduoda kamuolį, pasakydami savo namų adresą. Arba vedantysis meta kamuolį ir pamini kokį nors žmogų (pvz. mama). Vaikas, sugavęs kamuolį, pasako, kaip dar galima ją pavadinti
(mamytė, mamaitė, mamutė ir pan.),• „Kas blogai“ (vaikas rodo atitinkamą elgesį, o kiti
įvardija, koks tai pavaizduotas blogas įprotis ir iš ko jie apie tai sprendžia).
• „Užgesink gaisrą“ (vieni vaikai liepsnos, jie turi rankose skareles, kiti - ugniagesiai, jie susikimba
rankomis. Ugniagesių užduotis - nepraleisti besiveržiančių liepsnų).
Stengiuosi, kad žaisdami vaikai patirtų džiaugsmą,
smalsumą ir kitas malonias emocijas. Teigiami išgyvenimai skatina vaikų aktyvumą, pasitikėjimą
savimi.
Sveikatos saugojimo kompetencija ir fizinis
aktyvumas
• Sveikata - brangiausias turtas. Sveiko ir saugaus gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai
svarbi sveikatos stiprinimo priemonė.Integruodama fizinį aktyvumą į sveikatos saugojimo
kompetenciją suteikiu vaikui elementarių žinių apie sveikatą, rūpinimąsi savo ir kitų sveikata, stengiuosi
grūdinti vaiko organizmą, ugdyti tinkamą kūno laikyseną, pratinu justi savo fizinių gebėjimų ribas,
nuovargį, mokau atsipalaiduoti.Parinkdama pratimus bei žaidimus, atsižvelgiu į metų
laiką . Stebiu, kad šaltesniu metų laiku vaikų apranga būtų lengva, neperpučiama ir nevaržanti
judesių, bet pakankamai šilta. Žiemą vaikai važinėjasi rogutėmis, stato sniego besmegenius,
žaidžia žaidimus: „Sniego tvirtovės ataka“, „Pėdučių takelis“, „Angelų draugystė“.
• Kitais metų laikais vaikai žaidžia įvairius žaidimus, pvz. mėto strėlytes į taikinį, mėto kamuoliukus į krepšelį, užmeta lankelius ant
lazdelės (akies ir rankos koordinacijos lavinimas), laipioja ant akmenų (puiki
pilnapadystės profilaktika) ir kt.
Pažinimo kompetencija ir fizinis aktyvumas
Integruodama fizinį aktyvumą į pažinimo kompetenciją, siekiu, kad vaikas supantį
pasaulį pažintų praktiškai veikdamas, stebėdamas, judėdamas, emociškai
išgyvendamas. Žaisdami įvairius žaidimus, vaikai įgyja žinių apie
kūno dalis, pajunta jėgą ir stiprumą. Vaikams patinka „sveikintis“ su savo kūno
dalimis atliekant viso kūno savimasažą, žaisti:
• „Milžinai – nykštukai“ (kai vedantysis pasako „milžinai“, žaidėjai išsitiesia ir eina pasistiebę,
kai ištaria „nykštukai“, visi eina mažais žingsneliais, pritūpę).
• „Valgomas-nevalgomas“,• „Pirštelius skaičiuojam“.
Fizinį aktyvumą tinkamai užduotimis integruojant į pažinimo kompetenciją, praturtinamas ugdytinių intelektas.
Pvz. prašau vaikų suskaičiuoti, kiek kartų metė kamuolį aukštyn, kiek draugui, kiek kartų sugavo ir t.t. Arba paklausiu vaikų kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio
maišelis. Paaiškinu, kad taikinys tai skritulys, nes jo vidus pilnas, o gimnastikos lankas yra apskritimas, nes jo vidus tuščias. Vaikai visa tai išmėgina patys - įlipa į lanką, peršoka jį,
pralenda ir pan.
Su ugdytiniais dažnai būnu gamtoje, kur jie gali ne tik pažinti, bet ir emociškai išgyventi sąlytį
su gamta.Judėdami, kvėpuodami grynu oru jie grūdinasi,
stiprėja fiziškai, psichiškai, tampa atsparesni ligoms.
Būdami gamtoje imituojame įvairias gyvūnų pozas, judesius, elgseną (lipanti į medį meška,
skraidantis drugelis ir pan.) .Skatinu pagarbą augalo gyvybei. Vaikai stebi ir
tyrinėja įvairius augalo augimo tarpsnius: dygimą, spartų augimą, žydėjimą, nykimą.
Vaikams patinka imituoti gėlių augimą, medžių siūbavimą, improvizuoti tylų ėjimą per šakas, sausus lapus, žolynus, eiti „per lūžtantį
ledą“, „siaučiant vėtrai“ ir pan.
Meninė kompetencija ir fizinis aktyvumas
Integruojant fizinį aktyvumą į meninę kompetenciją, manau, svarbiausia sudaryti
sąlygas bręsti darniai asmenybei, sveikai savo kūnu ir siela.
Stengiuosi tenkinti ugdytinių saviraiškos poreikį, lavinti raumenis, mokyti taisyklingos kūno
laikysenos, gražių judesių.• Vaikams priimtiniausia meninės
kompetencijos ugdymo forma - dainavimas. Dainuojant lavėja vaikų kvėpavimas, kurio dėka
organizmas aprūpinamas deguonimi ir pagerinamas širdies darbas.
Vaikai noriai dainuoja daineles, kurių metu reikia ritmiškai vaizduoti judesius: „Raganėlė“,
„Boružės namelis“, „Vabaliukų dainelė“ ir kt.
• Kita meninės kompetencijos ugdymo forma – choreografija.
Choreografinis ugdymas ypatingas tuo, kad padeda stiprinti vaiko vaizduotės
ir kūno ryšį. Vaikams patinka improvizuoti, komponuoti judesius.
Parenku tinkamus kūrinėlius ar muzikos įrašus. Judesiai pagal muziką teigiamai veikia vaiko motorikos raidą ir judesių
koordinaciją. Ypač vaikams patinka šokti ančiukų šokį bei lietuvių liaudies
žaidimus-ratelius: „Upytėlė teka“, „Šiaudų batai“, „Skrido žvirblis“,
žaidimus: „Meškiukas ir voverytė“, „Veidrodinių atvaizdų šokis“.
• Dar viena meninės kompetencijos ugdymo forma – vaidyba.
Tyrinėjant judesį, atrandant įvairias jo raiškos galimybes, labai tinka vaidybiniai veiksmai su įsivaizduojamais pojūčiais.
Pasiūlau vaikams ką nors išvysti, palytėti, pamėgdžioti arba įsivaizduoti kokią nors
nesamą aplinkybę, pvz. eina įsivaizduojamu siauru takeliu, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, kad nenukristų. Vaikai išradingi. Jiems greitai pavyksta „pavirsti“ žinomų pasakų personažais:
skristi kaip raganos ant šluotos, striksėti kaip kiškiai, sliūkinti kaip lapės.
• Neatsiejama nuo meninės kompetencijos yra dailė ir darbinė veikla.
Piešdami vaikai koordinuoja akių ir rankų judesių sąveiką. Plėšydami popierių ar karpydami, vaikai lavina smulkiuosius
raumenis. Šiai sričiai lavinti tinkama veikla žaidžiant:„Dailininkas“ (vaikai nudažę savo pėdutes
bėgioja ant balto popieriaus takelio), „Veido gimnastika“ (vaikai savo pirštukais
piešia pelėdos akis, katino ūsus, nykštuko barzdą).
Per judesius ir veiksmus vaikai pažįsta savo kūno galias, atskirų kūno dalių koordinaciją.
Fizinis aktyvumas –tai...
• ... vaiko visapusiško pasaulio, savęs pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė. Jis susijęs su visu vaiko gyvenimu, natūralia jo veikla, darbu, aplinka, mityba bei
neatsiejamas nuo protinio lavinimo, dorovinio ir estetinio
auklėjimo.
Tikiu, kad užaugęs mano ugdytinis pasakys:
„Visa tai, ko reikia gyvenime - kaip elgtis ir ką daryti - aš išmokau vaikų darželyje. Gyvenimiškos patirties
sėmiausi ne mokyklos suole, bet smėlio dėžėje“. (Robert
Fulghum)
Ačiū už kantrybę ir dėmesį