Europos gyventojai 2016 m. Požiūriai ir lūkesčiai, kova su ... · Beveik trys ketvirtadaliai...

TYRIMAS Viešosios nuomonės tyrimų serija

Komunikacijos generalinis direktoratas

Autorius: Jacques Nancy, Viešosios nuomonės tyrimo skyrius

Paskelbė EPRS | Europos Parlamento tyrimų tarnyba

PE 570423 - 2016 m. birželio mėn.

Europos gyventojai 2016 m. Požiūriai ir

lūkesčiai, kova su terorizmu ir

radikalizacija

Specialus Europos Parlamento„Eurobarometro“

3

TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................ 5

PAGRINDINĖS IŠVADOS .................................................................................................... 7

EUROPOS IR NACIONALINIAI REZULTATAI ....................................................................... 15

I. TAI, KAS VIENIJA EUROPIEČIUS, YRA SVARBIAU NEI TAI, KAS JUOS SKIRIA ............ 15

II. EUROPOS SĄJUNGOS VEIKSMŲ SUVOKIMAS IR LŪKESČIAI ................................... 19

1. Europos veiksmo suvokimas ................................................................................................ 19

2. Kokių ES veiksmų nori europiečiai? ..................................................................................... 20

3. Daugiau iš ES, politika po politikos ...................................................................................... 21

III. KOVA SU TERORIZMU ............................................................................................ 37

1. Teroristų išpuolių grėsmės šalyje įvertinimas ........................................................................ 37

2. Tinkamiausias lygmuo efektyviausiai kovoti su terorizmo grėsme ...................................... 39

3. Labiausia neatidėliotinos priemonės kovai su terorizmu...................................................... 42

4. Labiausia neatidėliotinos priemonės kovai su radikalizacija ................................................. 44

IV. TARPUSAVIO GYNYBOS NUOSTATA ..................................................................... 47

1. Žinios apie tarpusavio gynybos nuostatą ............................................................................. 47

2. Nuomonė apie tarpusavio gynybos nuostatą ....................................................................... 49

4

Techninės specifikacijos

Aprėptis: 28 ES valstybės narės Gyventojai: 27 969 15 metų ir vyresni europiečiai Metodika: tiesioginė apklausa Duomenų rinkimas: 2016 m. balandžio 9–18 d., bendrovės „TNS Opinion“ anketa Pastaba Skaitytojams primenama, kad apklausos duomenys yra apytiksliai ir kad jų tikslumas vienodomis sąlygomis priklauso nuo tyrimo aprėpties ir užfiksuotų procentinių punktų. Jeigu imtis yra apie 1000 apklausiamų asmenų (toks imties dydis paprastai taikomas valstybės narės mastu), faktinės procentinės dalies (tarsi būtų apklausti visi gyventojai) pasikliaujamieji intervalai būtų tokie:

Nustatyti procentiniai punktai

10 % arba 90 %

20 % arba 80 %

30 % arba 70 %

40 % arba 60 %

50 %

Paklaidos +/– 1,9 punkto

+/– 2,5 punkto

+/– 2,7 punkto

+/– 3,0 punkto

+/– 3,1 punkto

5

ĮVADAS

Šį specialų Europos Parlamento „Eurobarometro“ tyrimą 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse 2016 m. balandžio 9–18 d. atliko bendrovė „TNS opinion“. Jame daugiausia dėmesio skiriama europiečių požiūriams ir lūkesčiams, susijusiems su ES veiksmais, kova su terorizmu ir su tarpusavio gynybos sąlyga. Jis publikuojamas ką tik įvykus JK referendumui, kuriame nuspręsta išstoti iš Europos Sąjungos. Kaip ir visų tokio pobūdžio tyrimų atveju, atliekant bet kokią analizę reikia atsižvelgti į nacionalines, Europos ir tarptautines aplinkybes, kuriomis buvo atliktos apklausos. Nacionaliniu lygiu visų pirma reikia atsižvelgti į 2016 m. kovo 22 d. Briuselyje įvykusius tragiškus išpuolius ir kitus Europos Sąjungoje įvykusius teroristinius išpuolius, pvz., Prancūzijoje 2015 m. sausio ir lapkričio mėn., Danijoje 2015 m. vasario mėn., Jungtinėje Karalystėje 2005 m. liepos mėn. ir Ispanijoje 2004 m. kovo mėn. Prieš pradedant rinkti duomenis įvyko nemažai rinkimų ir referendumų. Vasario 26 d. Airijoje vyko visuotiniai rinkimai. Be to, kovo 5 d. vyko Slovakijos parlamento rinkimai, o kovo 10 d. – treji regioniniai rinkimai Vokietijoje (Badene-Viurtemberge, Reino krašte-Pfalce ir Saksonijoje-Anhalte). Austrijoje balandžio 24 d. vyko pirmasis prezidento rinkimų turas. Vykdant šį tyrimą, artėjo rinkimai Kipre – ten 2016 m. gegužės 22 d. buvo surengti parlamento rinkimai, Estijoje – ten rugpjūčio 29 d. buvo numatyta surengti prezidento rinkimus, ir Lietuvoje, kur ateinantys parlamento rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d. Ispanijoje, žlugus deryboms siekiant suformuoti vyriausybę po gruodžio 20 d. įvykusių rinkimų, buvo paskelbti nauji rinkimai 2016 m. birželio 26 d. Pastaruoju metu ES įvyko keletas referendumų. Balandžio 6 d. olandai patariamajame referendume nepritarė ES ir Ukrainos asociacijos susitarimui, o 2015 m. gruodžio 3 d. danai balsų dauguma atmetė pasiūlymą stiprinti dalyvavimą ES teisingumo ir policijos politikoje. 2016 m. balandžio 17 d. Italija surengė referendumą dėl dujų ir naftos gavybos prie šalies krantų uždraudimo. Balsavimas pripažintas negaliojančiu dėl to, kad dalyvavo mažiau nei 50 % balsavimo teisę turinčių asmenų. Birželio mėn. daugelyje Italijos miestų vyksta savivaldybių rinkimai, kurių pirmasis turas buvo surengtas birželio 5 d. Galiausiai reikia priminti, kad balandžio 15 d. buvo oficialiai pradėta JK kampanija.

6

Visoje ES tęsiasi masinė migracija su visais savo padariniais žmonėms ir politinėmis pasekmėmis. Ji turėta omenyje 2016 m. kovo 18 d. pasirašant ES ir Turkijos susitarimą. Tarptautinėje arenoje naujienos ir toliau sukasi apie konfliktą Sirijoje ir į migracijos krizę. Pagaliau taip pat nereikia pamiršti Panamos dokumentų, kuriuos pradėta skelbti 2016 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento „Eurobarometro“ tyrimo rezultatų analizė rodo, kad kai kurie iš šių įvykių turėjo labai didelį poveikį respondentų atsakymams.

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos vidurkis yra svertinis ir kad apie 70 %

šio vidurkio sudaro šešių daugiausia gyventojų turinčių valstybių narių duomenys (Vokietijos,

Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Lenkijos).

7

PAGRINDINĖS IŠVADOS

I. TAI, KAS VIENIJA ES VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIUS, YRA SVARBIAU NEI TAI, KAS

JUOS SKIRIA

Beveik trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad tai, kas juos sieja, yra svarbiau nei tai,

kas juos skiria.

ES lygmeniu beveik trys iš keturių respondentų mano, jog tai, kas vienija europiečius,

yra svarbiau nei tai, kas juos skiria (74 %, + 2 punktai, palyginti su 2014 m.). 19 %

nesutinka su šiuo teiginiu.

Nacionaliniu lygmeniu respondentų, kurie mano, kad svarbiau tai, kas vienija europiečius,

nei tai, kas juos skiria, skaičius padidėjo 22 valstybėse narėse ir viršija 80 % 12 valstybių

narių, o aukščiausi rezultatai buvo Maltoje – 93 % (+ 9), Švedijoje – 89 % (+ 2) ir Airijoje

(+ 2), Lietuvoje (+ 1) ir Suomijoje (+ 1) – 85 %.

Daugiausia su šiuo teiginiu nesutinkančių yra Graikijoje (30 %, + 2), Prancūzijoje (29 %, -2) ir Austrijoje (28 %, -2).

II. POŽIŪRIS Į ES VEIKSMUS IR ES VEIKSMŲ PAGEIDAVIMAI

Nepriklausomai nuo to, kiek ES piliečiai žino apie ES galias ir atsakomybės sritis, buvo

įdomu jų paklausti, visų pirma, koks yra jų požiūris į ES veiksmus įvairiose srityse, ir, antra, apie tai, ko jie tikisi iš ES.

Iš rezultatų matyti, jog europiečiai mano, kad ES veiksmai daugelyje iš 15 jiems nurodytų sričių yra labai nepakankami, ir kad didžioji dauguma piliečių norėtų, kad ES šiose srityse imtųsi daugiau veiksmų nei dabar.

8

1. Sritys, kuriose, manoma, ES veiksmų nepakanka, ir kuriose pageidaujama daugiau veiksmų Tyrimo rezultatai rodo, kad šis požiūris glaudžiai susijęs su krizėmis ir pagrindiniais įvykiais, kurie pastaruoju metu buvo daugiausia aptarinėjami Europos ir tarptautinėse žiniose.

a) Visų pirma Europos gyventojams ir toliau didelį susirūpinimą kelia ekonomikos ir finansų krizė su savo socialinėmis pasekmėmis ir susijusiais skandalais.

Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad:

kovos su nedarbu srityje: 69 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 77 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

kovos su mokestiniu sukčiavimu srityje: 66 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 75 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

sveikatos ir socialinė apsaugos srityje: 50 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 63 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

ekonominės politikos srityje: 44 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 52 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

žemės ūkio srityje: 43 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 50 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

Tačiau pramonės politikos srityje nuomonės dėl ES veiksmų išsiskiria: 37 % mano, kad jie nepakankami, o 36 % – kad tinkami. 47 % mano, kad ES turėtų imtis daugiau veiksmų šioje srityje.

b) Antra, migracijos krizės padariniai daro tiesioginę įtaką respondentams. Dauguma respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka šiose srityse:

migracijos klausimai: 66 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 74 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

išorės sienų apsauga: 61 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 71 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų.

9

c) Manoma, kad išorės santykių, saugumo, gynybos ir Europos vertybių srityje ES veiksmų nepakanka. Taigi:

kovos su terorizmu srityje: 69 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 82 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

saugumo ir gynybos politikos srityje: 51 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 66 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

demokratijos ir taikos pasaulyje skatinimo srityje: 51 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 68 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų;

užsienio politikos srityje: 40 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 50 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų.

d) Praėjus keletui mėnesių nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato pasirašymo (2015 m. gruodžio mėn.), aplinka ir toliau yra sritis, kurioje pageidaujama daugiau ES veiksmų:

aplinkos apsaugos srityje: 52 % respondentų mano, kad ES veiksmų nepakanka, o 67 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų.

2. Sritys, kuriose, manoma, ES veiksmai pakankami, bet pageidaujama, kad ES imtųsi daugiau veiksmų ES lygmens rezultatai rodo, kad ES veiksmai laikomi pakankamais arba maždaug tinkamais dviejose srityse:

vyrų ir moterų lygiateisiškumo: 48 % respondentų mano, kad ES veiksmai yra pakankami. Vis dėlto 55 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų šioje srityje;

energijos tiekimo ir energetinio saugumo: 45 % respondentų mano, kad ES veiksmai yra pakankami, tačiau 53 % norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų.

10

III. KOVA SU TERORIZMU

Ar europiečiai jaučia teroristinio išpuolio grėsmę? Kokiu lygmeniu, jų manymu,

efektyviausia kovoti su terorizmo grėsme? Kokios priemonės šioje srityje ir kovojant su

radikalizacija yra labiausiai neatidėliotinos?

1. Teroristinio išpuolio grėsmė suvokiama skirtingai, priklausomai nuo šalies.

Respondentų buvo klausiama, kaip jie įvertintų teroristinio išpuolio grėsmę savo šalyje

skalėje nuo 1 iki 10.

Europos lygmens rezultatai rodo, 40 % ES respondentų šią grėsmę laiko didele (8–10

skalėje nuo 1 iki 10).

Nacionaliniu lygmeniu absoliuti dauguma respondentų mano, kad išpuolio grėsmė

didelė Prancūzijoje (64 %), Jungtinėje Karalystėje (55 %) ir Belgijoje (50 %).

Respondentų, kurie nurodė, kad ši grėsmė ypač didelė (10 skalėje nuo 1 iki 10), procentas

didžiausias Prancūzijoje (29 %), Jungtinėje Karalystėje (23 %) ir Italijoje (17 %)

47 % respondentų mano, kad esama vidutinės grėsmės (4–7 skalėje nuo 1 iki 10).

Grėsmę vertina kaip vidutinę absoliuti dauguma respondentų 14 valstybėse narėse: 63 %

Čekijoje (daugiausia), 61 % Liuksemburge ir 60 % Nyderlanduose.

Teroristinio išpuolio grėsmę laiko nedidele 11 % Europos piliečių.

Tokia daugumos respondentų Estijoje (53 %), Slovėnijoje (50 %) ir Latvijoje (46 %)

nuomonė.

11

2. Manoma, kad pasaulinis lygmuo yra tinkamiausias siekiant veiksmingai kovoti su

terorizmo grėsme

Paklausti, koks lygmuo labiausiai tinka, kad su terorizmo grėsme būtų kovojama

efektyviausiai, europiečiai atsakė taip:

38 % – pasaulinis,

23 % – Europos,

21 % – nacionalinis,

6 % – vietinis arba regioninis,

10 % – visi lygmenys kartu.

3. Labiausiai neatidėliotinos priemonės kovojant su terorizmu

Respondentų buvo paprašyta nurodyti, kokios priemonės, jų nuomone, labiausiai

neatidėliotinos kovojant su terorizmu.

Jie galėjo pasirinkti daugiausia keturis atsakymus. Aukšti prie kiekvieno atsakymo

nurodyti balai rodo, kaip gerai europiečiai seka viešąsias diskusijas dėl to, kaip kovoti su

terorizmu.

Toliau mažėjančia tvarka išvardytos priemonės, kurios Europos lygmeniu buvo minimos

dažniausiai:

42% kova su teroristinių grupių finansavimu,

41% kova su terorizmo ir radikalizacijos šaknimis,

39% ES išorės sienų kontrolės stiprinimas,

36% glaudesnis valstybių narių policijos ir žvalgybos tarnybų

bendradarbiavimas su Europolu, ES policijos koordinavimo agentūra,

35% kova su neteisėta prekyba ginklais ES viduje,

24% prevencinės priemonės, užkertančios kelią radikalizuotiems ES

piliečiams išvykti ir prisijungti prie teroristinių organizacijų, taip pat

geresnis jų grįžimo į Europos Sąjungą numatymas,

23% efektyvesnės ir labiau atgrasančios baudžiamosios teisenos

priemonės,

20% glaudesnis valstybių narių teisminių institucijų ir Eurojusto, ES

teisminio bendradarbiavimo padalinio, bendradarbiavimas,

12

20% bendra ES politika dėl Sirijos ir platesnio Artimųjų Rytų regiono

ateities,

15% pagalba ir parama terorizmo aukoms,

15% geresnis Šengeno informacinės sistemos (SIS), Europos dingusių ir

ieškomų asmenų duomenų bazės, panaudojimas,

13% užtikrinimas, kad taikant kovos su terorizmu priemones būtų

laikomasi pagrindinių teisių ir įstatymo viršenybės,

8% Europos oro transporto keleivių duomenų įrašų sistemos (PNR)

galutinis įgyvendinimas.

Nacionalinio lygmens rezultatai rodo, kad kovos su terorizmu prioritetai pasiskirstę tarp

tų pačių penkių svarbiausių priemonių.

Taigi kova su teroristinių grupių finansavimu yra dažniausiai minima priemonė

Kipre (53 %), Ispanijoje (51 %), Suomijoje (50 %), Prancūzijoje (46 %), Slovėnijoje

(43 %) ir Kroatijoje (36 %).

Tokie pat rezultatai ir Liuksemburge (46 %) bei Maltoje (41 %), tačiau šiose šalyse

vienodas procentas respondentų pasirinko ir kitus atsakymus.

Kova su terorizmo ir radikalizacijos šaknimis – dažniausiai minima priemonė

Švedijoje (56 %), Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (abiem atvejais 48 %), Belgijoje

(47 %), Maltoje (41 %) ir Airijoje (40 %).

ES išorės sienų kontrolės stiprinimas yra daugiausiai minima priemonė Čekijos

Respublikoje (60 %), Lietuvoje (58 %), Latvijoje (57 %), Estijoje (56 %), Bulgarijoje

(55 %), Austrijoje ir Rumunijoje (po 50 %), Vengrijoje ir Slovakijoje (po 47 %),

Portugalijoje (46 %) ir Lenkijoje (42 %).

Glaudesnis valstybių narių policijos ir žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas su

Europolu, ES policijos koordinavimo agentūra, yra priemonių, minimų

Nyderlanduose ir Danijoje, sąrašo viršuje (atitinkamai 63 % ir 52 %).

Kova su neteisėta prekyba ginklais ES viduje yra priemonė, dažniausiai minima

Graikijoje (49 %), Liuksemburge (46 %), Maltoje (41 %) ir Italijoje (38 %).

13

4. Labiausiai neatidėliotinos priemonės kovojant su radikalizacija

Europos Parlamentas pateikė respondentams naują kovos su radikalizacija ir teroristinių

organizacijų vykdomu ES piliečių samdymu rekomenduojamų priemonių sąrašą.

Iš keturių pasirinktų atsakymų – tiek jų buvo galima pasirinkti daugiausiai – Europos

lygmens rezultatai rodo, kad, daugumos respondentų nuomone, kova su socialine

atskirtimi ir skurdu (39 %) – labiausiai neatidėliotina priemonė kovojant su ES piliečių

radikalizacija ir teroristinių organizacijų vykdomu ES piliečių samdymu.

Nacionaliniu lygmeniu šis atsakymas yra pirmoji priemonė 23 iš 28 valstybių narių. Šį

atsakymą pasirinko absoliuti dauguma respondentų Suomijoje (60 %), Švedijoje (59 %),

Graikijoje (57 %), Portugalijoje (55 %), Kipre (53 %), Ispanijoje (52 %) ir Nyderlanduose

(51 %).

Po šių dažniausiai ES piliečių minimos priemonės buvo:

35% kova su radikaliomis interneto svetainėmis ir neteisėto turinio šalinimas iš

interneto ir internetinių socialinių tinklų,

32% komunikacijos kampanijos, skirtos jauniausių ir pažeidžiamiausių asmenų

informuotumui apie radikalizacijos riziką gerinti,

31% dialogo tarp skirtingų kultūrų ir religijų skatinimas,

26% kova su diskriminacija ir islamofobija,

22% radikalizaciją ir terorizmą demaskuojančios informacijos platinimas

internete ir internetiniuose socialiniuose tinkluose,

22% specializuoti mokytojų ir vietinių suinteresuotųjų asmenų mokymai, kaip

užkirsti kelią radikalizacijai ir su ja kovoti,

21% kova su radikalizacija kalėjimuose,

20% buvusių užsienio „kovotojų“, kurie sugebėjo deradikalizuotis,

pasisakymai mokyklose,

19% diskusijos tarp ES valstybių narių apie geriausią praktinę deradikalizacijos

patirtį,

19% papildoma parama organizacijoms, užsiimančioms radikalizacijos

prevencija,

12% nemokamų skambučių numerių priemonių ir darbo grupių, skirtų kovai su

radikalizacija ir jos prevencijai, stiprinimas.

14

IV. TARPUSAVIO GYNYBOS SĄLYGA

Nors tarpusavio gynybos sąlyga plačiajai visuomenei iš esmės nežinoma, išaiškinus,

kas tai yra, ji susilaukė plataus ES piliečių pritarimo.

1. Žinios apie tarpusavio gynybos sąlygą

Ginkluotos agresijos ES valstybės teritorijoje atveju ši valstybė gali pasinaudoti

tarpusavio gynybos nuostata, pagal kurią visos kitos ES valstybės narės privalo teikti

pagalbą ir paramą panaudodamos visas savo turimas priemones.

Apklausos rezultatai rodo, kad 31 % Europos gyventojų yra apie ją girdėję, tačiau

19 % nelabai žino, kas tai yra, o 12 % – žino.

Nacionaliniu lygmeniu tarpusavio gynybos sąlyga yra geriausiai žinoma Suomijoje

(55 % respondentų buvo apie ją girdėję), Švedijoje (49 %) ir Bulgarijoje (48 %).

Kita vertus, 68 % Europos gyventojų niekada nėra apie ją girdėję.

Tai ypač pasakytina apie Graikiją, kur 81 % teigia niekada apie ją negirdėję, Kipre ir

Jungtinėje Karalystėje (abiejose šalyse po 80 %), Prancūzijoje ir Latvijoje (po 79 %) ir

Ispanijoje (78 %).

2. Nuomonė apie tarpusavio gynybos sąlygą

Paprašyti išreikšti nuomonę, ar tarpusavio gynybos sąlyga yra gerai ar blogai,

akivaizdi Europos gyventojų dauguma (85 %) atsakė pritariantys šiai nuostatai.

Nacionaliniu lygmeniu palankiausiai tarpusavio gynybos sąlygą vertinantys

respondentai yra iš Liuksemburgo (94 % mano, kad ji yra geras dalykas), Maltos ir

Suomijos (po 92 %) ir Belgijos bei Prancūzijos (po 91 %).

8 % mano, kad tarpusavio gynybos sąlyga yra blogas dalykas, o 7 % atsakė „nežinau“

15

EUROPOS IR NACIONALINIAI REZULTATAI

I. TAI, KAS VIENIJA EUROPIEČIUS, YRA SVARBIAU NEI TAI, KAS JUOS SKIRIA

a) Europos vidurkis

QA9 Ar galite man pasakyti, ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su šiuo teiginiu: tai, kas vienija

skirtingų ES valstybių narių piliečius, yra svarbiau nei tai, kas juos skiria. (%)

Skirt. 2016 balandžio mėn. - 2015 rugsėjo mėn.

Viso

'Sutinka'

74 (+2)

Viso

'Nesutinka'

19 (-2)

Nežino

7 (=)

16

b) Nacionaliniai rezultatai



17

c) Nacionalinė raida



EB

85.1

Bal.

2016

Skir

t.

2016-2

015

EB

85.1

Bal.

2016

Skir

t.

2016-2

015

EB

85.1

Bal.

2016

Skir

t.

2016-2

015

ES28 74 +2 19 -2 7 =

MT 93 +9 4 -6 3 -3

CY 73 +8 24 -7 3 -1

BG 79 +7 14 -3 7 -4

PT 79 +7 14 -7 7 =

IT 70 +7 24 -5 6 -2

CZ 75 +6 21 -5 4 -1

HR 83 +5 13 -4 4 -1

ES 65 +5 27 -6 8 +1

DK 84 +4 11 -4 5 =

HU 82 +4 14 -5 4 +1

RO 77 +4 17 +1 6 -5

LU 74 +4 19 -7 7 +3

AT 69 +4 28 -2 3 -2

SI 82 +3 13 -5 5 +2

EE 67 +3 20 -6 13 +3

SE 89 +2 10 = 1 -2

IE 85 +2 9 -2 6 =

DE 83 +2 13 = 4 -2

BE 76 +2 20 -3 4 +1

LT 85 +1 10 -2 5 +1

FI 85 +1 11 -1 4 =

FR 62 +1 29 -2 9 +1

SK 80 = 15 = 5 =

NL 83 -1 15 = 2 +1

PL 78 -3 11 -1 11 +4

UK 72 -3 16 +1 12 +2

EL 67 -4 30 +2 3 +2

LV 71 -6 20 +4 9 +2

Viso 'Sutinka' Viso 'Nesutinka' Nežino

II. EUROPOS SĄJUNGOS VEIKSMŲ SUVOKIMAS IR LŪKESČIAI

1. Europos veiksmo suvokimas

a) Europos vidurkis

QA10 Kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar pasakytumėte, kad dabartiniai ES veiksmai yra

pertekliniai, pakankami arba maždaug tinkami ar nepakankami? (%)

20

2. Kokių ES veiksmų nori europiečiai?

a) Europos vidurkis

QA11 O kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar norėtumėte, kad ES į jas įsikištų mažiau nei

dabar ar daugiau nei dabar? (%)

21

3. Daugiau iš ES, politika po politikos

a) Kova su nedarbu ES veiksmo suvokimas

QA10.3 Kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar pasakytumėte, kad dabartiniai ES veiksmai yra pertekliniai, pakankami arba maždaug tinkami ar nepakankami?

Nepakankami (%)

ES veiksmo lūkesčiai

QA11.3 O kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar norėtumėte, kad ES į jas įsikištų mažiau nei dabar ar daugiau nei dabar?

Daugiau nei dabar (%)

22

b) Kova su terorizmu ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)




23

c) Kova su mokestiniu sukčiavimu

ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)


QA11.13 O kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar norėtumėte, kad ES į jas įsikištų mažiau nei

dabar ar daugiau nei dabar?


24

d) Migracijos klausimai ES veiksmo suvokimas

A10.5 Kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar pasakytumėte, kad dabartiniai ES veiksmai yra

pertekliniai, pakankami arba maždaug tinkami ar nepakankami?

Nepakankami (%)




25

e) Išorės sienų apsauga ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





26

f) Aplinkos apsauga ES veiksmo suvokimas

A10.6 Kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar pasakytumėte, kad dabartiniai ES veiksmai yra pertekliniai, pakankami arba maždaug tinkami ar nepakankami?

Nepakankami (%)





27

g) Saugumo ir gynybos politika ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





28

h) Demokratijos ir taikos pasaulyje skatinimas ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





29

i) Sveikatos ir socialinė apsauga ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





30

j) Ekonominė politika ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





31

k) Žemės ūkis ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





32

l) Vyrų ir moterų lygiateisiškumas ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





33

m) Užsienio politika ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





34

n) Energijos tiekimas ir energetinis saugumas ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





35

o) Pramonės politika ES veiksmo suvokimas


Nepakankami (%)





37

III. KOVA SU TERORIZMU

1. Teroristų išpuolių grėsmės šalyje įvertinimas

a) Europos vidurkis

QA12 Kalbant apskritai, pasakykite, ką manote apie teroristų išpuolių galimybę (MŪSŲ

ŠALYJE) šiuo metu. Prašome naudoti skalę nuo 1 iki 10, kur ‘1’ reiškia, kad, Jūsų nuomone, išpuolių grėsmės (MŪSŲ ŠALYJE) „nėra“, o ‘10’ reiškia, kad grėsmė yra „ypatingai didelė“. (%)

Viso „Didelė rizika“

40

Viso „Tam tikra rizika“

47

Viso „Maža rizika“

11

Nežino2

38


QA12 Kalbant apskritai, pasakykite, ką manote apie teroristų išpuolių galimybę (MŪSŲ

ŠALYJE) šiuo metu. Prašome naudoti skalę nuo 1 iki 10, kur ‘1’ reiškia, kad, Jūsų nuomone, išpuolių grėsmės (MŪSŲ ŠALYJE) „nėra“, o ‘10’ reiškia, kad grėsmė yra „ypatingai didelė“. (%)

39

2. Tinkamiausias lygmuo efektyviausiai kovoti su terorizmo grėsme

a) Europos vidurkis

QA13 Jūsų nuomone, kuriuo lygmeniu galime efektyviausiai kovoti su terorizmo grėsme

(MŪSŲ ŠALYJE)? (%)

40


QA13 Jūsų nuomone, kuriuo lygmeniu galime efektyviausiai kovoti su terorizmo grėsme (MŪSŲ ŠALYJE)? (%)

Europos lygmeniu (Europos Sąjungos) (%)

41

Pasa

ulin

iu ly

gm

en

iu

Eu

rop

os

lyg

men

iu

(Eu

rop

os

Sąju

ng

os)

Naci

on

alin

iu ly

gm

en

iu

Vie

tin

iu a

r re

gio

nin

iu ly

gm

en

iu

Vis

ais

kart

u (N

ESK

AIT

YTI)

Neži

no

ES28 38 23 21 6 10 2

MT 41 34 17 3 2 3

HU 27 33 28 3 7 2

LU 40 32 13 5 8 2

SI 28 32 22 6 8 4

BG 25 31 20 4 16 4

NL 28 31 20 18 3 0

LV 26 30 26 9 5 4

LT 40 30 15 8 5 2

EL 34 29 28 2 6 1

AT 25 29 33 6 5 2

SK 32 29 22 5 9 3

FI 27 28 33 7 4 1

DK 40 27 15 9 7 2

DE 32 26 15 4 22 1

HR 25 26 28 10 9 2

EE 21 25 26 5 18 5

IE 28 25 31 11 2 3

CZ 40 24 28 4 3 1

ES 53 24 12 2 5 4

IT 38 24 21 2 13 2

RO 27 24 32 7 6 4

BE 41 23 14 6 15 1

PL 27 23 33 4 8 5

SE 33 21 22 18 6 0

PT 38 20 22 2 16 2

CY 40 19 18 15 7 1

FR 54 17 15 9 3 2

UK 41 14 29 9 5 2

QA13 Jūsų nuomone, kuriuo lygmeniu galime efektyviausiai kovoti su terorizmo grėsme (MŪSŲ ŠALYJE)? (%)

42

3. Labiausia neatidėliotinos priemonės kovai su terorizmu

a) Europos vidurkis

QA14 Europos Parlamentas rekomenduoja kai kurias kovos su terorizmu priemones. Kurios

iš šių priemonių Jums atrodo labiausiai neatidėliotinos? (NE DAUGIAU 4 ATSAKYMŲ) (%)

43


QA14 Europos Parlamentas rekomenduoja kai kurias kovos su terorizmu priemones. Kurios iš šių priemonių Jums atrodo labiausiai neatidėliotinos? (NE DAUGIAU 4 ATSAKYMŲ) (%)

Ko

va s

u tero

rist

ų g

rup

uo

čių

fin

an

savim

u

Ko

va s

u tero

rizm

o ir

rad

ikaliza

cijo

s ša

kn

imis

Su

stip

rin

ta E

S iš

orė

s si

en

ų k

on

tro

lė

Gla

ud

esn

is v

als

tyb

ių n

ari

ų p

olici

jos

ir ž

valg

yb

os

tarn

yb

ų b

en

dra

darb

iavim

as

su E

uro

po

lu,

ES p

olici

jos

ko

ord

inavim

o a

gen

tūra

Ko

va s

u n

ete

isėta

pre

kyb

a g

inkla

is E

S

Pre

ven

cin

ės

pri

em

on

ės,

užk

ert

an

čio

s kelią

rad

ikalizu

oti

em

s Eu

rop

os

pilie

čiam

s iš

vykti

ir p

risi

jun

gti

pri

e tero

rist

ų o

rgan

izaci

jų,

taip

pat g

ere

snis

jų g

rįži

mo

į ES n

um

aty

mas

Efe

kty

vesn

ės

ir la

bia

u a

tgra

san

čio

s

bau

dži

am

osi

os

teis

en

os

pri

em

on

ės

Gla

ud

esn

is v

als

tyb

ių n

ari

ų teis

min

ių in

stit

uci

jų

ir E

uro

just

o, E

S teis

min

io b

en

dra

darb

iavim

o

pad

alin

io, b

en

dra

darb

iavim

as

Ben

dra

ES p

oliti

ka d

ėl S

irijo

s ir

pla

tesn

io

Art

imų

jų R

ytų

reg

ion

o a

teit

ies

Pag

alb

a ir

para

ma tero

rizm

o a

uko

ms

Gere

snis

SIS

, Šen

gen

o in

form

aci

nės

sist

em

os,

Eu

rop

os

din

gu

sių

ar ie

ško

mų

asm

en

ų d

uo

men

ų

bazė

s, p

an

au

do

jim

as

Užt

ikri

nim

as,

kad

taik

an

t ko

vo

s su

tero

rizm

u p

riem

on

es

bū

tų la

iko

masi

pag

rin

din

ių teis

ių ir

įsta

tym

o v

irše

nyb

ės

PN

R, E

uro

po

s o

ro tra

nsp

ort

o k

ele

ivių

du

om

en

ų

įrašų

sis

tem

os,

galu

tin

is įg

yven

din

imas

ES28 42 41 39 36 35 24 23 20 20 15 15 13 8

CY 53 36 45 41 44 19 14 16 25 20 17 14 11

ES 51 44 27 32 45 19 29 14 18 19 6 12 5

FI 50 40 43 43 31 28 21 21 25 14 18 8 16

SE 50 56 21 54 25 43 17 24 31 11 17 19 5

DK 46 45 44 52 23 41 13 16 31 13 15 12 7

FR 46 41 45 38 41 28 22 24 17 16 18 9 12

LU 46 43 42 41 46 22 16 21 16 15 17 11 8

DE 45 48 36 44 34 22 26 26 27 11 15 12 7

LV 45 39 57 27 46 18 10 10 16 12 11 7 14

UK 44 48 35 35 26 31 14 14 15 21 10 15 5

SI 43 26 36 27 36 22 12 13 18 18 16 11 10

BG 42 33 55 31 34 24 17 19 27 12 13 15 8

CZ 42 44 60 31 38 15 15 12 17 10 21 12 7

PT 42 36 46 28 45 20 29 22 18 19 13 14 8

EL 41 28 44 34 49 17 24 16 28 23 17 24 6

MT 41 41 40 28 41 18 14 17 14 29 21 13 11

NL 41 60 33 63 25 40 12 23 27 9 19 13 8

AT 40 44 50 29 38 27 27 25 23 14 17 14 10

RO 39 29 50 32 41 17 14 20 19 20 13 14 10

SK 39 33 47 21 34 15 13 13 14 15 17 14 5

BE 38 47 36 43 35 33 20 28 20 13 19 12 9

IE 38 40 34 32 31 23 19 18 24 23 19 18 12

EE 36 35 56 42 33 18 11 17 19 10 19 7 10

HR 36 35 35 29 32 21 14 19 19 18 19 16 12

LT 36 27 58 27 46 14 14 16 12 19 14 11 9

IT 32 30 32 26 38 19 35 21 16 14 15 14 9

HU 31 41 47 37 23 18 30 22 15 12 15 13 5

PL 31 34 42 27 31 19 22 19 17 15 19 14 10

44

4. Labiausia neatidėliotinos priemonės kovai su radikalizacija

a) Europos vidurkis

QA15 Dabar pakalbėkime apie kovą su radikalizacija ir teroristų organizacijų vykdomu ES piliečių samdymu. Kurios iš šių Europos Parlamento šiuo klausimu rekomenduojamų priemonių, Jūsų nuomone, yra labiausiai neatidėliotinos? (NE DAUGIAU 4 ATSAKYMŲ) (%)

45


QA15 Dabar pakalbėkime apie kovą su radikalizacija ir teroristų organizacijų vykdomu ES

piliečių samdymu. Kurios iš šių Europos Parlamento šiuo klausimu rekomenduojamų priemonių, Jūsų nuomone, yra labiausiai neatidėliotinos? (NE DAUGIAU 4 ATSAKYMŲ) (%)

Ko

va s

u s

oci

alin

e a

tskir

tim

i ir sk

urd

u

Ko

va s

u rad

ikalio

mis

inte

rneto

sveta

inėm

is ir

nete

isėto

turi

nio

šalin

imas

iš in

tern

eto

ir in

tern

eti

nių

so

cialin

ių tin

klų

Ko

mu

nik

aci

jos

kam

pan

ijo

s, s

kir

tos

geri

nti

jau

nia

usi

ų ir

paže

idži

am

iau

sių

asm

en

ų

info

rmu

otu

mą a

pie

rad

ikaliza

cijo

s ri

ziką

Dia

log

o tarp

skir

tin

gų

ku

ltū

rų ir

relig

ijų

skati

nim

as

Ko

va s

u d

iskri

min

aci

ja ir

isla

mo

fob

ija

Sp

eci

alizu

oti

mo

kyto

jų ir

vie

tin

ių s

uin

tere

suo

tųjų

asm

en

ų

mo

kym

ai,

kaip

užk

irst

i kelią rad

ikaliza

cija

i ir su

ja k

ovo

ti

Rad

ikaliza

ciją

ir tero

rizm

ą d

em

ask

uo

jan

čio

s in

form

aci

jos

pla

tin

imas

inte

rnete

ir in

tern

eti

niu

ose

so

cialin

iuo

se tin

klu

ose

Ko

va s

u rad

ikaliza

cija

kalė

jim

uo

se

Bu

vu

sių

užs

ien

io „

ko

vo

tojų

“, k

uri

e s

ug

eb

ėjo

dera

dik

alizu

oti

s, p

asi

sakym

ai m

okyklo

se

Pap

ild

om

a p

ara

ma o

rgan

izaci

jom

s,

užs

iim

an

čio

ms

rad

ikaliza

cijo

s p

reven

cija

Dis

ku

sijo

s ta

rp E

S v

als

tyb

ių n

ari

ų a

pie

geri

au

sią p

rakti

nę d

era

dik

aliza

cijo

s p

ati

rtį

Sti

pri

nti

nem

okam

ų s

kam

bu

čių

nu

meri

ų p

riem

on

es

ir

darb

o g

rup

es,

skir

tas

ko

vai s

u rad

ikaliza

cija

ir jo

s p

reven

cija

i

ES28 39 35 32 31 26 22 22 21 20 19 19 12

FI 60 37 34 47 28 21 26 13 11 20 23 8

SE 59 34 39 51 30 32 21 11 28 27 20 4

EL 57 24 32 37 25 31 17 13 24 23 24 13

PT 55 25 39 30 26 16 22 16 11 27 22 19

CY 53 24 37 40 35 36 12 9 27 19 23 9

ES 52 29 33 32 32 21 15 18 15 12 14 13

NL 51 43 35 41 37 37 23 19 26 20 13 9

LV 49 40 24 36 24 17 28 12 9 16 8 12

LT 49 27 19 32 27 19 20 11 9 19 12 12

DE 48 44 28 35 27 22 22 21 28 21 20 7

LU 46 44 38 30 27 22 24 26 14 16 16 10

RO 45 25 28 36 32 17 18 15 15 23 22 17

SI 45 23 28 34 37 11 15 5 13 19 14 7

MT 43 34 27 38 30 21 17 17 18 19 18 12

EE 40 33 25 30 29 17 23 9 11 14 8 7

FR 39 47 39 28 26 22 28 46 15 14 13 12

IE 38 33 31 33 28 22 22 19 28 19 24 14

AT 37 37 36 26 16 30 27 26 33 22 25 13

BE 35 39 30 36 28 29 20 35 21 23 17 14

HR 35 26 28 35 29 17 22 11 16 23 22 18

BG 33 29 33 26 31 20 25 10 14 21 30 14

HU 32 30 26 29 24 17 20 19 19 14 26 15

CZ 31 28 25 16 20 13 24 17 16 21 28 17

DK 31 40 32 46 26 25 23 37 26 34 16 10

SK 31 26 25 24 22 15 16 12 15 17 20 11

PL 30 28 27 22 20 20 19 13 20 19 21 16

IT 26 24 33 26 20 18 24 18 13 26 23 17

UK 26 42 33 33 26 23 22 17 26 16 16 10

47

IV. TARPUSAVIO GYNYBOS NUOSTATA

1. Žinios apie tarpusavio gynybos nuostatą

a) Europos vidurkis

QA16 Ar kada nors girdėjote apie ES valstybių narių tarpusavio gynybos nuostatą? (%)

Taip, ir žinote,

kas tai yra

12

Taip, bet nelabai

žinote, kas tai yra

19

Ne

68

Nežino

1

48


QA16 Ar kada nors girdėjote apie ES valstybių narių tarpusavio gynybos nuostatą? (%)

49

2. Nuomonė apie tarpusavio gynybos nuostatą

a) Europos vidurkis

QA17 Ginkluotos agresijos ES valstybės teritorijoje atveju ši valstybė gali pasinaudoti tarpusavio gynybos nuostata, pagal kurią visos kitos ES Valstybės narės privalo teikti pagalbą ir paramą panaudodamos visas jų turimas priemones. Ar manote, kad ši ES valstybių narių tarpusavio gynybos sąlyga yra...? (%)

Viso

'Geras dalykas'

85

Viso

'Blogas dalykas'

8

Nežino

7

50


QA17 Ginkluotos agresijos ES valstybės teritorijoje atveju ši valstybė gali pasinaudoti tarpusavio gynybos nuostata, pagal kurią visos kitos ES Valstybės narės privalo teikti pagalbą ir paramą panaudodamos visas jų turimas priemones. Ar manote, kad ši ES valstybių narių tarpusavio gynybos sąlyga yra...? (%)

52

Šį specialų Europos Parlamento „Eurobarometro“ tyrimą 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse 2016 m. balandžio 9–18 d. atliko bendrovė „TNS opinion“. Jame daugiausia dėmesio skiriama europiečių požiūriams ir lūkesčiams, susijusiems su ES veiksmais, kova su terorizmu ir su tarpusavio gynybos sąlyga.

Už šio dokumento turinį atsakingas tik autorius ir jame išreikštos nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją. Šis dokumentas skirtas EP narių ir darbuotojų parlamentiniam darbui atlikti.

© Europos Sąjunga, 2016

Šį leidinį rengė Viešosios nuomonės tyrimo skyrius Europos Parlamento Komunikacijos generalinis direktoratas

PE 570.423 ISBN 978-92-823-9230-0 doi 10.2861/519865 QA-02-16-466-LV-N

Europos gyventojai 2016 m. Požiūriai ir lūkesčiai, kova su ... · Beveik trys ketvirtadaliai...

Documents

Transcript of Europos gyventojai 2016 m. Požiūriai ir lūkesčiai, kova su ... · Beveik trys ketvirtadaliai...