7/27/2019 ES+byl+apraymas

1/7

1. Byla 7/68Komisija prie Italij (Meno vertybi byla)Preks apibdinamos kaip produktai, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti komercini sandordalyku. Taigi Teisingumo Teismas nustat, kad vairs produktai, tokie kaip paveikslai ir kiti meno kriniai, naftoprod.ir tiek perdirbamos, tiek neperdirbamos atliekos, yra preks. Tais atveais, kai preks pagrindins veiklat!vilgiu tra "alutinis veiksnys, taikomos kitos #utarties nuostatos.$%kn.&%psl.'.(uitas yra mokestis, kurio dydis nustatomas tarifu ir kur importuotoas turi sumokti priiman)iai valstybei. (uitdraud!iami, nes ie yra protekcionistiniai*dl importuota prek tampa brangesn u! konkuruoant vietoprodukt+.$%kn.%psl.'.-yla susiusi su talios mokes)iu u! menin/, istorin/, arc0eologin/ arba etnografin/ vert/ turin)i preki ekspertTeismas nusprend , kad 1- sutarties &2 str. netaikomas, nes mokestis buvo lygiaver)io poveikio privalomasmokimas pagal 34 str., o ne lygiaver)io poveikio priemon.$%kn.54psl.'2. Byla 46/76 Bauuis prie !lan"ij

6emiantis sprendimu byloe Komisija prie Vokietij, i"laidos, patiriamos dl privalom patikrinimkuriuos atlikti reikalauama pagal -endrios teis/ $tokios pa)ios taisykls taikomos, kai patikrinimo, vadinasi, mokes)io, reikalaua tarptautin konvencia, byla 7897 Bauhuis', gali bti perkeltos importuotoui. Tokprivalomiei mokimai nelaikomi turin)iais lygiavert poveik, eigu yra tenkinamos s+lygos* a' ie nevir"ia faktini patikrinimo, u! kur yra mokami, i"laid: b' aptariami patikrinimai yra privalomi ir vienodi visiems tokiems produktams -endrioe: c' uos -endrios teis nustato dl bendr 1- interes: d' ie skatina laisv+ preki udim+, ypa) pa"alindami klitis, kurios galt kilti dl viena"ali tikrinimpriemoni, kuri imamasi remiantis #utarties &2 str.#. Byla 8/74$assonville-endr+ lygiaver)io poveikio priemoni s+vok+ galima rasti ;assonville byloe, kurioe Teisingumo Teismkonstatavo* visos valstybi nari vestos prekybos taisykls, galin)ios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai potencialiai kliudyti vidaus prekybai -endrioe laikytinos kiekybiniams apriboimams lygiaver)io poveikpriemonmis. ;assonville bylos sprendime teigiama, kad 3< str. Taikomas visoms prekybos taisyklms, trei"kia, kad 3< str. Taikomas ekonominio proceso prekybos, o ne gamybos etapui. =acionalins priemons tutiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai trukdyti prekybai -endrioe.%. Byla 120/78 &assis "e $ijon>assis de ;ion buvo papras)iausia byla dl reikalavim produktui ? dl vaisi ir uog likeri sudties. @okietiovald!ios institucios neleido @okietioe pardavinti Casis de Dijon? PrancAioe pagaminto uod serbenlikerio, nes o alko0olio tris procentais buvo per ma!as. Pagal @okietios statym+ vaisi ir uog likeri stiprumalko0olio trio procentais turo bti ma!iausiai 34 procentai, o prancAi"ko Cassis alko0olio tris sudar tik %32 procent. Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nesant bendr taisykli $t.y. teiss suderinimo', valstybs narreguliuoa visus klausimus susiusius su alko0olio ir alko0olini grim gamyba ir prekyba savo teritorioeToliau is pa!ymo* klitys udimui -endrioe, kylan)ios dl nacionalini statym, skirt konkre)i gamini"leidimui rink+, skirtum, yra galimos, ei tokios nuostatos galiu bti pripa!intos btinomis, kad bt u!tikrinprivalomi reikalavimai, vis pirma susi/ su mokes)i kontrols veiksmingumu, visuomens sveikatos apsaugkomercini sandori s+!iningumu ir vartoto apsauga. C teigin Teismas papild Raubyloe* taip pat btina, katokios taisykls bt proporcingos siekiamam tikslui. Dei valstyb nar gali rinktis i" daugelio priemoni, kapasiekt t+ pat tiksl+, i turt rinktis tokias priemones, kurios ma!iausiai riboa laisv+ preki udim+. ;l tnesant suderint teiss akt, valstybs nars reguliuoti reikalavimus produktams ir primygtinai reikalauimportuoamiems produktams taikyti nacionalines taisykles, eigu as galima pagrsti vienu i" privalomreikalavim $pvA., vartoto apsauga' ir eigu veiksmai, kuri i msi, yra proporcingi. Cassisbyloe @okietios vyriausyb rmsi dviem privalomaisiais reikalavimais* visuomens sveikata vartoto apsauga nuo nes+!iningos komercins praktikos. Di teig, kad, pirma, ma!iausio alko0olio trio taisykneleido nacionaline rinkoe platinti silpn alko0olini grim, nes tokie grimai labiau skatina polink vartoalko0ol nei stipresni grimai. = kiek nestebina tai, kad Teisingumo Teismas " argument+ atmet. Dis konstatavkad @okietios vartotoai turt gauti plataus asortimento silpnesni alko0olini grim, o stiprs alko0.grimda!nai vartoami atskiesti. $% kn.%&2 psl.''. Byla 1%' *!+,-/ B& v.B0 (e3ma"ienio pre3ybos byla)

7/27/2019 ES+byl+apraymas

2/7

-ylos dl prekybos sekmadieniais atspindi problemas, kilusias dl nac.taisykli, reguliuoan)i, kada preks gabti pardavinamos. Eaip ir daugumoe valstybi, pagal ;id!. -rit. teis/ buvo reikalauama, kad sekmadieniadaugelis parduotuvi bt u!darytos. 6eaguodamos klient poreikius, kai kurios pasidaryk pats pobd!parduotuvs, aptarnaudavusios nam puo"ybos mgus, kuriems tai buvo savaitgalio pramoga, m prekiausekmadieniais, ir prie" as buvo imtasi veiksm pagal %542 m. Parduotuvi statym+. #avo gynybai parduotuvisavininkai griebsi argumento, kad Parduotuvi statymas pa!eid 1- sutarties 3< str., nes preks, be tpagamintos ir kitose 1# valstybse, negalo bti parduodamos sekmadieniais. Pirm+ kart+ "is klausimas TeiTeismui buvo i"keltas Torfaenbyloe, ir Teismas atsak vienu i" neai"kiausi savo sprendim. =emindamDassonville ar Cassis, Teis. Teismas nurod* tokioe byloe kaip "i svarbu pirmiausia vertinti tai, ar tokiomis ka"ioe byloe nagrinamomis taisyklmis siekiama tikslo, kuris gali bti pateisinamas -endrios teiss prasme F...GTokios taisykls atspindi tam tikrus politinius ir ekonominius sprendimus, ei tikslas yra u!tikrinti, kad darbo poilsio laikas bt taip sureguliuotas, kad atitikt nacionalinius ir regioninius soc.Bkult. ypatumus.Hntra, svarbu vertinti, ar toki nac.taisykli poveikis vir"ia tai, ko tomis taisyklmis konkre)iai buvo siekiamEaip nurodoma Eomisios direktyvos 92842 &str. F...G 3< straipsnye numatytas draudimas taikomas produktpardavim+ reguliuoan)ioms nac.priemonms, eigu toki priemoni riboamasis poveikis laisvam preki udimyra didesnis nei leid!ia taisykls. Elausimas, ar toki konkre)i nac.taisykli poveikis i" tikro neper!engia "i ribyra fakt klausimas, kur turi atsakyti nac.teismas. $% kn.%79B%7< psl'.6. Byla &4267 ir 2651 Ke3 Eeckas ir (it0ouardIas nuostolingai pardavino prekes. Eadangi PrancAios teis tai draud, ie u! tai buvteisiami. #avo gynybos parei"kimuose ie tvirtino, kad PrancAios statymas prie"taraua 1- sut.3< str., neneleisdamas tokiu bdu skatinti prekybos, is suma!ino parduodam importuoam preki kiek. Teis. Teismanepritar tokiems argumentams. Dau sprendimo prad!ioe Teismas pa!ymo, kad PrancAios statymo obektnebuvo prekybos reguliavimas, net ei tokie teiss aktai gali apriboti pardavim apimt $taip pat ir kitovalst.narse pagamint produkt pardavim apimt'. Dis taip pat pa!ymo, og noro sustabdyti nepatenkintuprekybininkus, kad "ie nesiremt 3< str., bandydami gin)yti kiekvien+ laisvs parduoti k+ nori, kada nori ir knori riboim+. Teismas parei"k, og atsi!velgdamas tai, kad kio subektai vis da!niau remiasi #ut.3< stgin)ydami bet kokius taiss aktus, kurie riboa prekybos laisv/, net ei "ie teiss aktai nebuvo skirti kitosvalst.narse pagamintiems produktams, is mano, kad btina i" nauo i"nagrinti ir patikslinti savo urisprudenci"ioe sritye.#avo i"ai"kinime Teis.Teismas i"skyr reikalavimus produktui ir tam tikras pardavimo s+lygasTeismas parei"k* Pradedant Cassis de Dijon sprendimu, teismo praktikoe patvirtinta, kad F...G klitys prekudimo laisvei, kurios, nesant suderint teiss akt, kyla dl kitose valst.narse teistai pagamintoms parduodamoms prekms taikom taisykli, kuriose nurodomos s+lygos, kurias turi atitikti "ios preks $pvA., dl pav., formos, dyd!io, svorio, sudties, pristatymo, !enklinimo, pakavimo', yra 3< str.draud!iamos lygiaver)poveikio priemons, netgi ei "ios taisykls vienodai taikomos visiems produktams ir ei taikymo negalimpateisinti visuomens interesu, kuris yra svarbesnis u! preki udimo laisvs reikalavimus.$% kn.%92B%9% psl.'7. Byla 177 Komisija v. 8un9tin: Karalyst: (-laus ir vyno byla)-rit vyno ir alaus byla, Komisija prie Jungtin Karal!st, yra geras pavyAdys, kaip Teisingumo Teismsprend!ia, ar dvi preks $alus ir vynas' konkuruoa. Eomisia rodino, kad ;id!.-rit. mokes)i politika pa!eid#utarties 52 str.,nes, sprend!iant pagal vienod+ tr, vyno mokes)io na"ta buvo apytikriai 4 k. ;idesn nei nustatyalui. Eomisia teig, kad i" tikr abu grimai priklauso tai pa)iai alko0.grim kategoriai*abu ynatr.fermentacios prod. ir abu gali bti vartoami tais pa)iais tikslais ? kaip tro"kul mal"inantys ar valgageriami grimai.Di taip pat argumentavo, B ir Teismas su tuo sutiko,B kad tarp vyno ir alaus yra konkurencinis ry"ytodl taikoma 52 str. 3 dalis* tam tikriems vartotoams abu grimai i" tikr galo pakeisti vienas kit+, o kitiemvartot.ie galo, bent au potencialiai, bti pakei)iami. Teismas teig* siekiant nustatyti galim+ pakei)iamumo lygnegalima apsiriboti valst.nars arba tam tikro regiono vartot. Jpro)iais. " tikr "ie pro)iai, i" esms kintantylaiko ir erdvs at!vilgiu, negali bti laikomi tvirta taisykle: todl valst.nars mokes)i politika neturt tikslingtvirtinti vartot.tam tikr pro)i, taip sustiprindama prana"um+, kur turi "iuos pro)ius tenkinan)ios nac.pramon"akos. $%kn.79psl.'. Byla ;roenvel" prie

7/27/2019 ES+byl+apraymas

3/7

produktuose yra arklienos, tokia nuostata buvo numatyta u!tikrinant, kad msos produktus bt galima eksportuo tas valstybes, kuriose arklienos pardavimas buvo draud!iamas. Teisingumo Teismas patvirtino, kad 35 str.draudtik tiesiogiai diskriminuoan)ias priemones, is nurod, kad 35 str.yra susi/s tik su nacional.priemonmis, kurispecialus obektas ar poveikis yra eksporto pobd!io riboimas ir dl to skirting s+lyg vidaus prekybai valstybnare ir os u!sienio prekybai nustatymas tokiu bdu, kuris suteikia konkre)i+ naud+ nacionalinei produkciai tokios valst.vidaus rinkai kit valst.nari produkt ar prekybos su omis s+skaita.

5. Byla 66' >a?rie4Blum #a$rie%Blumbyloe Teisingumo Teismas yra pa!ym/s, kad svarbiausias darbo santyki po!ymis ? tai, katam tikr+ laikotarp asmuo atlieka veikl+ kitam asmeniui ir o pri!irimas ir u! tai gauna u!mokest.=acionalinteismas sprend!ia, ar yra pavaldumo santykiai: darbo sritis ir teisini darbdavio ir darbuotoo santyki pobdreik"ms neturi. Pagal#a$rie%Blumbylos faktus Teisingumo Teismas nustat, kad besista!uoantis mokytoas buvdarbuotoas pagal &5 str.%d. ;arbuotoas taip pat turi bti u!sim/s realia ir veiksminga ekonomine veiklkaip apibr!ta 1- sut. 3 str.1. Byla %17% =an $uyn @astybs nars turi tam tikr+ veiksm laisv/, paisydamos savo nacionalini poreiki, nustatyti, kas yra vie"otvarka.PvA., @an Du!nbyloe Teisingumo Teismas pa!ymo, kad ypatingos aplinkybs, kurioms esant valstybnar gali remtis vie"osios tvarkos samprata, vairiose valstybse vairiais laikotarpiais gali skirtis.Todneper!engiant 1- sutartye nustatyt rib btina palikti nacionalinms vald!ios institucioms tam tikr+ veiksmlaisv/.

Eas yra asmeninis elgesys, buvo i"samiai nagrinama Van Du!nbyloe, kuriai buvo neleista atvykti DungtinEaralyst/ dirbti sekretore scientolog ba!ny)ioe. =ors dalyvauti "ios ba!ny)ios veikloe Dungtine Earalystnebuvo draud!iama, ba!ny)ios veikla buvo laikoma socialiai !alinga. Teisingumo Teismas parei"k, oasmeninis elgesys neturi bti neteistas, kad valstyb nar galt remtis dl vie"osios tvarkos leid!ian)ia nukrypnuostata. K!teko to, kad elgesys buvo socialiai !alinga ir kad valstyb msi administracini priemoni btetokiai veiklai neutraliAuoti. 1sama naryst org.galt bti laikoma asmeniniu elgesiu, nes dabartin naryst rei"kikad asmuo savanori"kai dalyvaua organ. @eikloe ir pritaria os tikslams bei ketinimams.$3kn.32&psl.'11. Byla 677% Bonsi9nore.

=ustatant, kas yra vie"oi tvarka ir visuomens saugumas, reikia pradti nuo ;irektyvos 7833% & str.%daliekurioe teigiama, kad priemons, kuri buvo vie"osios tvarkos ar visuomens saugumo sumetimais, grind!iamoi"imtinai tam tikro asmens asmeniniu elgesiu. Teis. TBas Bonsignore byloe pa!ymo, kad dl to negalimatsi!velgti "alutinius klausimus, kurie nra susi/ su konkre)iu asmeniu. C&'&Bonsignorebuvo nuteistas u! "aunamaisiais ginklais susius nusikaltim+ ir u! nety)in savo brolio nu!udym+ neatsargiai elgentis su pistoletkurio laikyti is neturo leidimo. ;l bendr prevencinio pobd!ioprie!as)i buvo priimta nutartis i"sistEitaip tariant, atsi!velgiant tai, kad imigrant bendruomense vl imta smurtauti, nac.teismas norC&'&Bonsignore pavyAd!iu atgrasyti kitus. Teis.Teismas parei"k, kad tokiomis aplinkybmis i"siuntimprie"taraut ;irektyvos 7833% & str.: asmen i"sisti galima, bet tik tuomet, ei atsakovas savo asmeniniu elgesiu tikr padaryt visuomens saugumo ir vie"osios tvarkos pa!eidimus.$3kn.323 psl.'

12. Byla &4%1'5# BosmanBosmanbyla buvo susiusi su sporto asociaci nustatytomis taisyklmis, pagal kurias futbolininkas profesionalpasibaigus o sutarties laikui viename klube negalo bti darbintas kitame tol, kol nesumokamas perimmokestis. Teismas pabr!, kad nors taisykls ir nebuvo diskriminuoan)ios, os tiesiogiai paveik( !aidpatekim+ darbo rink+ kitoe valstybe nare ir todl galo suvar!yti darbuoto laisv+ udim+. Todl os buvklitis laisvam darbuoto udimui, i" esms u!drausta pagal #utarties &5 straipsn, nebent i bt pateisinama1#. Byla 1%575 Komisija prie Bel9ijTeis. Teismas atkakliai laiksi nuostatos, kad s+voka darbas valstybs tarnyboe bt ai"kinama -endrios lygiu-yloeKomisija prie Belgij is paai"kino, kad &5 str. dalye numatytas darbas yra susi/s su tiesioginiu netiesioginiu dalyvavimu vykdant vie"osios teiss reglamentuoamus galioimus ir pareigas, skirtas bendravalstybs ar kit vald!ios instituci interesui apsaugoti.Toliau Teis. Teismas ai"kino, kad toks darbas ybdingas konkre)iai valstybs tarnybos veiklai tiek, kiek "iai veiklai yra bdingas vie"osios teiss suteikt

7/27/2019 ES+byl+apraymas

4/7

galioim vykdymas ir atsakomyb u! valstybs bendr interes apsaug+.=eai"ku, ar "iuos reikalavimus reikai"kinti kartu, ar kaip alternatyvas. D ai"kinimas kartu atitikt po!ir, kad &5 str. dalis turi bti suprantamsiaurai: byloeKomisija prie )talij galima rasti argument, patvirtinan)i, kad "ie reikalavimai yra alternatyvs.1%. Byla ''5% ;ebar" "e*hardbyloe, susiusioe su & str. $sisteigimo teis',Teis. Teismas liovsi kalb/s apie diskriminaci+ prabilo apie nac.priemones, kuriomis linkstama trukdyti ar daryti ma!iau patraukl pagal #utart garantuopagrindini laisvi gyvendinim+. Pasak Teis. Teismo, tokios normos, ei negali bti pagrstos, pa!eid!ia & s$%kn.33psl.'

#u sisteigimo reikalais susiusioe "e*hardbyloe Teis. Teismas i"dst reikalavimus, kuriuos tuatitikti nac.norma, kad galt bti pateisinta. Dis nurod, kad nac.priemons, kurios gali trukdyti naudotis pag#utart garantuotomis pagrindinmis laisvmis arba dl kuri os gali bti ma!iau patrauklios, privalo tenkinketurias s+lygas, kad nepa!eist $"ioe byloe' & str. Dos*B turi bti taikomos nediskriminuoan)iu bdu:B turi bti pagrstos btinaisiais bendroo intereso poreikiais:B privalo u!tikrinti, kad omis siekiamas tikslas bus pasiektas:B privalo bti tik tos priemons, kurios btinos tikslui pasiekti.

"e*hard bylos sprendimo reAoliucin dalis ai"kiai rodo, kad "ios s+lygos taip pat taikomos laisvadarbuoto ir paslaug udimui.$3kn.%4B%7psl.'.

+,& &Byla 11'7 Knoors @1575A &+ #55 Knoorsbyloe Teis. Teismas nustat, kad -elgioe kvalifikaci+ gi/s ir )ia santec0niku dirbantis Llandiopilietis, siekdamas dirbti =yderlanduose $pilietybs valstybe' pagal -elgioe gyt+ kvalifikaci+, gali remt-endrios teiss suteikiamomis teismis. Teis. Teismas yra nurod/s, kad o padtis buvo pana"i padt kitasmen, besinaudoan)i pagal #utart u!tikrintomis teismis ir laisvmis.$3kn.&psl.'

+-&Byla 17 $aily Mail.Dail! /ail, pagal Hnglios teis/ steigta investicin bendrov, kurios registruota buvein buvo Mondon

noro i"vengti Dungtins Earalysts mokes)io u! parduodam+ nema!+ dal savo turto. Todl prie" parduodamsavo akcias i nusprend savo centrinius valdymo ir prie!iros padalinius perkelti =yderlandus, ta)iau i"laikyuridinio asmens ir Dungtins Earalysts bendrovs status+. Prie" pakeisdama savo buvimo viet+ bendrov .Dai/ailturo gauti Dungtins Earalysts finans ministerios leidim+, ta)iau i, nors ir kreipsi dl leidimo persikelsavo buvein/ =yderlandus perkl nesulaukusi Ninans ministerios atsakymo. @liau ;aily (ail papra" paskelbti, kad, remiantis 1- sutarties & ir < str., nebuvo btina reikalauti gausutikim+. Teis. Teismas nepalaik "ios nuomons. Htkreip/s dmes nac. statym dl veiksni, liudian)i ry" snac.teritoria, vairov/ ir koordinavimo direktyv nebuvim+, is padar i"vad+, kad nei &, nei < str.nesuteikbendrovms, steigtoms valst. H, teiss be oki apriboim ir trukdym perkelti savo centrini valdymo, prie!irpadalini ir adm.aparato valst. -, kartu i"laikant bendrovs status+ valst. H. Cis sprendimas nerei"kia, kabendrovs negali perkelti savo buveins, bet "ioe -endrios teiss raidos stadioe kilms valst.i"sikelian)iombendrovms gali taikyti apriboimus.$3kn.%%&B%%psl.'

+0. Byla &421257 &entros. Centros #td& -uvo privati bendrov, kuri+ Dungtine Earalyste steig du ;anios pilie)iai ? (. -ryde ir T

-rydeIas, kurie buvo vieninteliai os akcininkai. =ordami u!siimti verslu ;anioe, ie kreipsi dl bendrovpadalinio registravimo ;anioe. Pra"ymo registruoti padalin pateikimo metu >entros niekada nebuvo vertusverslu Dungtine Earalyste, ir dl "ios prie!asties ;anios bendrovi registro tvarkytoas atsisak registruopadalin. Do manymu, bendrov i" tikr siek registruoti pagr.mon/, o ne padalin, ir (. -ryde bei T. -rydeIstengsi apeiti ;anios teiss reikalavimus dl minimalaus kapitalo. ;anioe bendrov os steigimo metu privalturti bent 322 222 ;anios kron $ ma!daug %9 222 svar sterling' kapital+: Dundtine Earalyste nebuvo okitaisykli dl minimalaus kapitalo. Teis.Teismas nusprend, kad registro tvarkytoo atsisakymas registruoti padalin buvo sisteigimo laisvs klitis, ir parei"k, es+ faktas, kad bendrov Dungtine Earalystbuvo steigta tik tam, kad sisteigt ;anioe, kur turo bti vykdoma os pagrindin arba visa veikla, buvnesvarbus.Dis taip pat parei"k, og tai nebuvo piktnaud!iavimo atveis, kadangi nacion.taisykls, kurias (

7/27/2019 ES+byl+apraymas

5/7

-ryde ir T. -rydeIas band apeiti, buvo bendrovi steigim+ reglamentuoan)ios taisykls, o ne taisyklreglamentuoan)ios vertim+si tam tikrais amatais, profesi+ ar verslu. Eitaip tariant, ie -endrios teisnuostatomis nesinaudoo apgaulingai, nes dar tai, k+ #utartis ai"kiai leido ? sisteigti vienoe valstybe nare steigti antrin/ mon/ kitoe. $3 kn. %39B%3< psl.'+1&Byla &42 berseerin9 =yderland bendrov.2*erseeringpadav teism+ @okietios bendrov/ =>> u! tai, kad "i, atstovaudam2*erseering3@okietioe netinkamai atliko darb+. ki bylos i"klimo visas 2*erseeringakcias buvo gi/ d@ok. Pilie)iai.@ok. teismas nusprend, kad 2*erseering3perklusi savo centrin/ administraci+ @ok., kaip pag=yderland teis/ steigta bendrov neturo teisnumo @ok., nes i nebuvo steigta pagal @ok. teis/ ir todl negali"kelti bylos. Taigi @ok. teis nepripa!ino tokio uridinio asmens statuso, kok 2*erseering turo pag=yderland teis/, todl @ok.teismai i" esms neleido bendrovei bylintis teismuose.$% En. %&% psl.'

+4& Byla 765 C9er 56gerbyloe Teis.Teismas nurod, kad pagal #ut.5str. reikalauama F...G ne tik pa"alinti bet koki+ paslaugteikian)i asmen diskriminaci+ dl pilietybs, bet taip pat panaikinti bet kokius apriboimus, net eigu "apriboimai taikomi vienodai tiek nac., tiek kit valst.nari paslaug teikams, ei ie gali drausti arba kitaivar!yti paslaugos teiko, sisteigusio kitoe valst.nare ir oe teistai teikian)io analogi"kas paslaugas, veiklToliau Teismas pa!ymo, kad kiekvienas toks apriboimas gali bti pateisinamas tik privalomaisiais vie"uointeresu grind!iamais reikalavimais. Dei valst.nars negali pateisinti savo elgesio, laisv+ udim+ galinti drausti kitaip var!yti nac.taisykl pa!eis -endrios teis/, net eigu i nra diskriminuoanti dl pilietybs.$3 kn.&7B&9 psl.'

78&Byla &4262 ir 26# >uisi ir &arbone;u italai buvo nubausti piniginmis baudomis u! tai, kad i" talios ve! daugiau pinig, nei leido tuomet valiutreguliavusios taisykls: ie noro vykti kitas valstybes nares kaip turistai, taip pat noro ten gauti medicininigydymo paslaugas. Teisingumo Teismas parei"k, kad laisv gauti kitoe valst.nare sisteigusio teiko paslaugbuvo laisvs teikti paslaugas neatskiriama dalis. Todl Teis.Teismas parei"k, kad turistams, med.gydympaslaugas gaunantiems asmenims ir asmenims, keliauantiems $priva)i' studi ar verslo tikslais, turi bti suteikteis laisvai udti be oki suvar!ym, netgi susiusi su mokimais.Cis sprendimas u!deg !ali+ "vies+ vairiembandymams pltoti medicinin turiAm+ siekiant gauti gydym+, kuris kilms valst. nra prieinamas, arba bent agauti grei)iau.$3 kn.%psl.'

7+&Byla &41'55 ;ro9anJvairi Hirios student s+ung platinamuose informaciniuose leidiniuose buvo pateikta inf. apie galimyb/ DunEaralyste teistai pasidaryti abort+ ir dti keleto Dung.Earalysts abortus daran)i klinik pavadinimai badresai.#u abortais kovoanti =egimusi kdiki apsaugos draugia $#PK>' tvirtino, kad tokios inform. platinimprie"taraua abort draudimui Hirioe, ir reikalavo, kad student s+ungos pirmininkui #tep0enui Oroganui teismu!draust platinti tokius inform.leidinius. Oindamasis #.Oroganas tvirtino teik/s informaci+ apie paslaugprieinamum+, todl teismo draudimas buvo klitis laisvei teikti paslaugas, prie"tarauanti #utarties 5 str.TeiTeismas pripa!ino, kad abortas, daromas pagal tam tikros valst.nars st., yra paslauga pagal #ut. 42 str. Ta)iau parei"k, kad -endrios teis nebuvo taikoma informacios apie kitose valst.narse esan)i abortus daran)i klinikpav. ir adresus teikimui, nes inform.nebuvo platinama kitoe valst.nare sisteigusio kio subekto vardu.TeTeismas padar i"vad+, kad inform.buvo !od!io laisvs ir laisvs teikti bei gauti inform.i"rai"ka, nepriklausanti nuklinik kitoe valstybe nare vykdomos ekonomins veiklos.

77&Byla &4#%5# -lpine Investments'lpine )nvestments byloe tirtas atveis, kai =yderland finans ministeria u!draud =yderland bendrovtelefonu skambinti fiAiniams asmenims =yderlanduose ir kitose valst.narse ir iems silyti vairias finansinpaslaugas $angl. >oldBcalling', eigu klientai pirma nra dav/ tam ra"ytinio sutikimo.Teis. Teismas nusprend, ka#utarties 5 str. apima paslaugas, kurias teikas telefonu silo kitose valst.narse sisteigusiems potencialiemgavams, nei"vykdamas i" valst.nars, kurioe yra sisteig/s paslaug teikas.$3 kn.%4psl.'.

7/27/2019 ES+byl+apraymas

6/7

79& B!la C%+-9:4; 5an< de #eraEiekviena valst.nar sipareigoa oficialiai leisti valst.nars, kurioe yra kreditoriaus ar naudos gavo gyvenamovieta, valiuta atlikti mokimus, susiusius su preki, paslaug ar kapitalo udimu, ir kapitalo bei darbu!mokes)io pervedimus tokiu mastu, kokiu pagal "i+ #utart tarp valstybi nari buvo liberaliAuotas prekipaslaug, kapitalo ir asmen udimas. Cia nuostata buvo reikalauama, kad valst.nars oficialiai leist mokimpriemones kaip atlyg u! prekyb+ prekmis, asmenimis, paslaugomis arba kapitalu.5an< de #erabyloe Teis.Teismas i"ai"kino, kad tuo atveu, kai privats asmenys prikrauna savo automobipinig ir bando uos i"ve!ti i" "alies, kapitalo udimo nra.Ci i"vada yra taikytina tik 1- sut.49 str.%d.

7;& B!la C%9-0:41 Commission v =ortugal auksini>? ak@ij> *!la?=agrindamas auksin(s ak@ijosbylas Teis. Teismas visi"kai pritar laisvo paslaug udimo sritye sukurtai 5agbyloe tvirtintai formulei. -yloe Komisija prie =ortugalijTeis. Teismas patvirtino, kad 47 strBe nustatytdraudimas yra daugiau nei vien nevienodo po!irio dl pilietybs finans rink dalyvius pa"alinimas. Dkonstatavo* net eigu dl mint taisykli neatsiranda skirtingas po!iris, os gali riboti atitinkam moni akcisigiim+ ir sulaikyti kit valst.nari investuotous nuo investavimo "ias mones. Todl os gali padaryti laisvkapitalo udim+ tik tariam+. Taigi Portugalios taisykl, pagal kuri+ potencials akcininkai prie" sigydamdaugiau nei nustatyta tam tikr Port.bendrovi akci turko gauti Port. vald!ios inst.leidim+, yra kapitalo udimapriboimas, net eigu "i taisykl nra susiusi su diskriminuoan)iu po!iriu kit valst.nari subektus.-yloe Komisija prie =ortugalij Teis.Teismas dl pateisinan)i pagrind laiksi "e*hard byloe tvirtinpo!irio. Dis parei"k* laisvas kapitalo udimas, kaip pagrindinis #utarties principas, gali bti riboamas tik tomnacion.taisyklmis, kurias galima pateisinti #utarties 4< str.% d. nurodytomis prie!astimis arba svarbiausiabendroo intereso reikalavimais ir kurios yra taikomos visiems asmenims bei monms, vykdantiems veikpriiman)iosios valst.nars teritorioe. -e to, norint tokius nacion.teiss aktus pateisinti, ie turi tinkamai u!tikrinsiekiam+ tiksl+ ir neper!iangti to, kas yra btina "iam tikslui pasiekti, kad atitikt proporcingumo princip+.6eikalavimas gauti i"ankstin leidim+ yra pateisintinas, eigu yra proporcingas, pagrstas obektyviainediskriminuoan)iais, i" anksto atitinkamoms monms !inomais kriteriais, o visi riboan)ios priemons paveikasmenys gali pasinaudoti teisine gynyba. Eadangi, kaip rod faktins bylos aplinkybs, taip nebuvPort.st.pa!eid 1- sut.47 str.%d. $3 kn.&&3,&&,&&9'7,& B!la ,- ir ,1:-; Consten and "rundig Cioe byloe Teis.Teismas atskyr intelektins nuosavybs teisi $=T' *uvim ir j> Ag!vendinim&Dis parei"kkad pagal #ut. 354str.-endrios teis neturi takos pagal valst.nars teis/ pripa!stam =T buvimui, ta)iau reguliuoa gyvendinim+. Tai rei"kia, kad #utarties normos neturi takos nei s+lygoms, nei tvarkai, pagal kuriavalst.nare yra suteikiamos =T, nes tai sieasi su teiss *uvimu. Ta)iau ei =T savininkas ir nuo o ekonomi"kra teisi"kai priklausantys subektai $licenciatai' sudaro susitarim+, priima bendr+ sprendim+ ar imasi suderinveiksm, tai au sieasi su =T Ag!vendinimu3todl tokiems susitarimams gali bti taikomas

7/27/2019 ES+byl+apraymas

7/7

Teisingumo administravimo tikslais Teis. Teismas parei"k, kad PrancAia teistai reikalavo i" teisinink laikytprofesins etikos taisykli ir verstis praktika taip, kad bt palaikomi pakankami ry"iai su klientais bei teismaita)iau tai buvo galima pasiekti "iuolaikinmis susisiekimo bei telekomunikaci priemonmis, never)iaatsisakyti pirmesns buveins.