1

ES PARAMOS PROJEKTŲ EFEKTYVUMAS III

Procesinis mąstymas

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Aurimas Pautienius

Turinys

• ES PARAMOS PERSPEKTYVOS ŠVIETIMUI IR MOKSLUI 2014-2020 M.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ SPECIFIKA

• NAUJŲ PRODUKTŲ IR PASLAUGŲ KŪRIMAS – PROGRAMŲ

VALDYMAS

2

ŠVIETIMO IR MOKSLO STRATEGINĖ DARBOTVARKĖ

“LIETUVA 2030” PAŽANGOS STRATEGIJA

STRATEGIJOS „EUROPA 2020 M.

INICIATYVOS IR NACIONALINĖ REFORMŲ

DARBOTVARKĖ

NACIONALINĖS STRATEGIJOS IR PROGRAMOS

TEMATINIAI „EUROPA 2020”

PRIORITETAI (INICIATYVOS)

Europos skaitmeninė darbotvarkė (skaitmeninio turinio ir ir kūrybinių paslaugų rinkos didinimo priemonės: turinio skaitmeninimas, skaitmeninis raštingumas ir darbuotojų ir suaugusiųjų („interneto imigrantai“), jaunimo kvalifikacija ir įgūdžiai, įtraukiosios skaitmeninės paslaugos)

Inovacijų sąjunga (verslumas, tyrimai, intelektinė nuosavybė, produktai ir kūrybinės paslaugos)

Nauji įgūdžiai ir darbo vietų skatinimas (mokslo ir verslo partnerystė, socialinė visuomenės įtauktis regionuose, socialiai atsakingas valdymas)

• Globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos

• Kova su klimato kaita (tvari plėtra, eko tematika)

3

ATEITIES ĮŽVALGA (MOSTA, 2011)

MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROJEKTŲ

SPECIFIKA

4

MTTP PROJEKTŲ FINANSAVIMAS

• IDĖJA

• INTELEKTAS

• INOGEB

• INOKLASTERIS

• AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS DARBUOTOJŲ

ĮDARBINIMAS

• GRANTAI AUKŠTO (TARPTAUTINIO) LYGIO

MOKSLININKAMS IR KITIEMS TYRĖJAMS

• EUREKA, COST, BONUS

• 7 FP

MTEP/MTTP

Fund.

tyrimai

Taikomieji

tyrimai

Plėtra

Komerciali-

zavimas

Esminio supratimo ieškojimas

Naujos žinios Fundamentinės idėjos

Produktų kūrimas

Prekės ir paslaugos

Grįžt. ryšys: Rinkos signalai/ Techniniai iššūkiai

Produkto pakeitimo ar naujų charakteristikų poreikis Kaštų/modelio suderinimas

Grįžt. ryšys:

Taikomieji tyrimai, reikialingi suprojektuoti naujas produkto charakteristikas

Grįžt. ryšys:

Fundamentiniai tyrimai, reikalingi atradimui Naujų idėjų ir sprendimų paieška ilgalaikių problemų sprendimui

Nauji nenumatyti pritaikymai

Galimas panaudojimas

Žinių pritaikymas konkrečiam objektui “Prototipizavimas”

5

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP veikla

atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra

tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo

elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio

neapibrėžtumo sprendimas

FRASCATI vadovas (2002)

.

KAS YRA MTEP

Pagalbiniai kriterijai atskiriant MTTP nuo su ja susijusių veiklos rūšių gali

būti šie (didesnė jų dalis turi būti patenkinti):

• projektu siekiama išspręsti mokslinę ar technologinę problemą – įgyti naujų

žinių apie reiškinių esmę ar stebimą tikrovę, sukurti naują medžiagą,

produktą, įrenginį, metodą ar technologiją, arba jau sukurtą iš esmės

patobulinti;

• projekte naujai pritaikomos žinios ir technologijos;

• yra didelė tikimybė, kad projekto rezultatai bus naudingi, pritaikomi ir įdomūs

ne tik jį vykdančiai organizacijai;

• tikėtina, kad šie rezultatai bus patentuotini;

• didžioji dauguma projekto vykdytojų yra asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą,

nemaža jų dalis turi mokslo laipsnį ar ilgalaikės darbo MTEP projektuose

patirties;

• projekto vykdymui naudojami visuotinai pripažinti mokslinių tyrimų metodai

arba kuriami nauji metodai.

KAS YRA MTTP (pagal FRASCATI)

6

MTEP nelaikoma:

• versle naudojama programinė įranga ir informacinių

sistemų kūrimas, taikant žinomus metodus ir turimas

programinės įrangos priemones;

• taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo

funkcijomis;

• esamos programinės įrangos pritaikymas;

• mokymai ir personalo rengimas.

KAS NĖRA MTEP

FRASCATI vadovas (2002)

MTTP SĄVOKOS

• Apčiuopiamas patobulinimas reiškia pakeisti ir pritaikyti kieno nors

mokslines ir technologines savybes. Patobulinimai, kylantys iš kitos

mokslo ar technologijų srities žinojimo ar sugebėjimų pritaikymo.

Guidelines on the meaning of research

and development for tax purposes (UK)

7

MTTP SĄVOKOS

• Sistemos (-inis) neapibrėžtumas yra mokslinis arba technologinis

neapibrėžtumas, kylantis labiau iš sistemos sudėtingumo nei iš individualių jos

dalių neapibrėžto veikimo.

Pavyzdžiui, elektroniniuose prietaisuose individualių dalių arba detalių savybės

yra nustatytos, bet tinkamiausias būdas sujungti šias dalis taip, kad būtų

pasiektas bendras rezultatas, lieka neapibrėžtas. Tačiau, montuojant dalis (arba

programinės įrangos paprogrames) pagal nustatytą pavyzdį arba remiantis

įprastais metodais, mokslinis ir technologinis neapibrėžtumas neliečiamas arba

liečiamas mažai.

Guidelines on the meaning of research

and development for tax purposes (UK, 2004)

MTTP SĄVOKOS

• Prototipas yra pradinis modelis, remiantis kuriuo sumodeliuota arba

kažkas naujo, arba apčiuopiamai patobulinto, ir visi tokios rūšies daiktai

yra arba kopijos, arba pavyzdžiai. Tai yra bazinis eksperimentinis

modelis, turintis esmines numatyto proceso, medžiagos, priemonės,

produkto ar paslaugos savybes.

Guidelines on the meaning of research

and development for tax purposes (UK, 2004)

8

MOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS NEAPIBRĖŽTUMAS IR JŲ SPRENDIMAI

MTTP projektai, kuriais sprendžiamas sistemingas mokslinio

(technologinio) neapibrėžtumo sprendimas:

• tiesiogiai projekto veiklose praplečia bendrą žinojimą ir sugebėjimus

mokslo ir technologijų srityje;

• sukuria procesą, medžiagą, priemonę, produktą ar paslaugą, kuri

apima arba parodo bendro žinojimo ir sugebėjimų mokslo ir

technologijos srityje augimą;

• sukuria apčiuopiamą egzistuojančio proceso, medžiagos, priemonės,

produkto ar paslaugos patobulinimą pasitelkiant mokslinius ir

technologinius pokyčius.

MOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS NEAPIBRĖŽTUMAS IR JŲ

SPRENDIMAI

Veikla, kuri tiesiogiai neprisideda prie mokslinio ir technologinio

neapibrėžtumo išsprendimo, apima:

• komercinių ir finansinių žingsnių, reikalingų inovacijai ir sėkmingai

plėtrai bei naujo arba apčiuopiamai patobulinto proceso, medžiagos,

priemonės, produkto ar paslaugos rinkodarai, grupę;

• naujo arba apčiuopiamai patobulinto proceso, medžiagos, priemonės,

produkto ar paslaugos nemokslinių ir netechnologinių aspektų

vystymą;

• prekių ir paslaugų gamybą bei tiekimą; administravimą ir kitas

papildomas paslaugas;

• bendro pobūdžio paslaugas;

• ir netiesioginę veiklą.

9

MOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS NEAPIBRĖŽTUMAS IR JŲ

SPRENDIMAI

• MTTP prasideda tuomet, kai prasideda mokslinio ir technologinio

neapibrėžtumo sprendimas, o baigiasi tada, kai šis neapibrėžtumas

yra išspręstas arba veikla, skirta jam išspręsti, baigiama.

• Tai reiškia, kad veikla, nustatanti reikalavimus procesams, medžiagai,

priemonei, produktui ar paslaugai, jei nekyla mokslinių ir technologinių

problemų, nėra laikytina MTTP.

MOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS NEAPIBRĖŽTUMAS IR JŲ

SPRENDIMAI

• Sisteminga mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumų

išsprendimo analizė reiškia, kad techninėje galimybių studijoje yra

pateikta mokslinių neapibrėžtumų problemų, jų tikimybės ir jų valdymo

veiksmų ir metodų, mokslinių rizikų jautrumo detali analizė

skirtingose produkto kūrimo stadijose.

• Sistemingos mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo

išsprendimo analizės pateikimas sietinas ir su MTTP projekto veiklų

rezultatų mokslinių (technologinių) rizikų ir proceso neapibrėžtumų

problemų analize ir jų numatytais valdymo veiksmais.

10

MTTP PROJEKTŲ TIPAI (SHENHAR, DVIR)

TECHNOLOGINIS (MOKSLINIS) NEAPIBRĖŽTUMAS:

o žemas

o vidutinis

o aukštas

o labai aukštas

Apimtis (projekto veiklų kompleksiškumas):

o Kombinavimas (kombinuojami komponentai ar modeliai į

grupę (unit))

o Sistema (kompleksas kombinacijų, kurie yra skirtingose

grupėse (into many units))

o Tinklas, programos (skirtingų grupių tinklas)

NAUJŲ PRODUKTŲ IR

PASLAUGŲ KŪRIMAS –

PROGRAMŲ VALDYMAS

11

• Kokios Jūsų patirtys? Kokie pokyčiai Jūsų

organizacijoje?

PROJEKTAI IR PROGRAMOS (PASLAUGŲ/PRODUKTŲ

KŪRIMAS)

PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA

• Strateginė svarba?

• Apimtis?

• Resursai?

• Laikas?

• Organizacijų skaičius?

• Kita?

12

PROJECTS MANAGEMENT VS. PROGRAMMES MANAGEMENT

• Apimtis

• Pokyčiai

• Sėkmė

• Lyderystė

• Organizacijos struktūra

• Trigubas suvaržymas

• Aplinka

PROJECT MANAGEMENT VS. PROGRAMME MANAGEMENT

(John Bartlett, 2006)

13

Programos valdymas: sąvoka

Priklauso nuo skirtingų požiūrių:

• projektų valdymo ypatumų

• orientacijos į rezultatą

• laikinosios organizacijos sampratos

• strateginės svarbos

• proceso išskirtinumų

PROGRAMA: PMI SĄVOKOS

• A group of related projects managed in a coordinated way

to obtain benefits and control not available from managing

them individually.

• Programme management is the centralized coordinated

management of a program to achieve the program’s

strategic benefits and objectives.

(PMI, 2006)

14

PROGRAMŲ TIPAI (R.Müller, 2009)

Valdymo požiūriu programos gali būti dviejų tipų:

• laikinos (turi pradžią ir pabaigą);

• pusiau permanentinės (neapibrėžtos laike, susijusios su

produktų ar paslaugų gyvavimo ciklu, apima ne tik

projektus, bet ir operacinius veiksmus).

Programa ir strategija

15

PROGRAMA IR STRATEGIJA

Programų valdymas – geriausias būdas įgyvendinti

strateginius pokyčius.

• Strategija susideda iš atitinkamų projektų

• Įgyvendinimo stebėsena

• Pokyčių valdymas

VERSLO VERTĖS REALIZAVIMAS (M. THIRY, 2010)

16

PROJEKTŲ IR PROGRAMŲ ŽINIŲ SRIČIŲ PALYGINIMAS (M. THIRY, 2010)

PROGRAMOS VALDYMO PROCESAI

17

PROCESŲ ORGANIZAVIMAS

PROGRAMOS KAŠTAI IR NAUDOS

(PMI, 2006)

18

PROJEKTO VALDYMO PROCESAS

PROGRAMOS VALDYMO PROCESAS

19

PROGRAMOS VALDYMO CIKLAS

(R. Müller, 2009)

PROGRAMOS VALDYMO CIKLAS IR REZULTATAI

(PMI, 2006)

20

PROGRAMŲ VALDYMAS: 5 PROCESŲ GRUPĖS (PMI)

• Inicijavimas

• Planavimas

• Vykdymas

• Stebėsena ir kontrolė

• Uždarymas

(PMI, 2006)

PROGRAMOS ORGANIZACINĖ

STRUKTŪRA

21

PROGRAMOS VALDYMAS (PMI)

(PMI, 2006)

PMI PALYGINIMAS

(PMI, 2006)

22

Mokymosi iš projektų sekmės

veiksniai

Pagrindinė mokymosi iš projektų problema ir rizika – žinių praradimas pasibaigus projektui.

1. Projekto komanda išformuojama, specialistai grįžta į savo funkcinius

padalinius arba priskiriami naujiems projektas. Jų įgytos žinios tuomet tampa prieinamos tik neformaliai bendraujant. Jei šių specifinių žinių jų tolimesniam darbui nereikia, įmonės amnezija prasideda.

2. Išorės konsultantai, kurių indėlis į projektą yra esminis, palieka kompanijas, pasibaigus projektui.

3. Svarbi projektų dokumentacija dažnai yra paviršutiniška, apsiribojant pagrindiniais verslo rodikliais ir projekto rezultatais. Nesekmių priežastys, ypač veiksmingų sprendimų pritaikymas – šios patirtys dažnai yra praleidžiamos ruošiant dokumentaciją.

23

Patirties išlaikymo ataskaitos

• “Lessons learned” terminas pranašesnis už kitus

(“retrospective”, “project post-mortem”) ir juo apibūdinamos

esminės projekto patirtys, kurios tikrai bus pritaikytos kituose

projektuose. Šios patirtys yra patvirtinamos projekto

komandos.

Projektų amnezijos priežastys. Visos jos susiję su 4 elementais:

laikas, motyvacija, disciplina ir įgūdžiai

• Projekto pabaigą lydi didelis spaudimas dėl laiko (užbaigimo proceduros, komandos jau laukia naujos užduotys);

• Specialistų nenorėjimas mokytis iš savo klaidų;

• Komunikacijos trūkumas patirties perdavimui dėl “wrong modesty” (kai patirtis teigiama) ar sankcijų baimės (kai buvo klaidų);

• Patirties perdavimo metodų nežinojimas;

• Nėra procedūrų, kurios integruotų patirtį projektų valdymo procese;

• Komandos nariai nemato asmeninės naudos formaliai fiksuoti patirtį ir mano kad tiesioginis patirties perdavimo būdas yra labiau efektyvus;

• Gauta patirtis nėra tinkamai dokumentuota ir archyvuota;

• Situacijos apibūdinimas ataskaitose bendrinis, nėra vizualizacijos, sunkiai suprantama ar per mažai specifikuota;

• Achyvavimas toks sudėtingas, kad sunku rasti reikiamą informaciją.

24

Ataskaitų metodų apžvalga

Metodai gali būti skirtomi į dvi rūšis:

1. Process-based metodai: kaip surinkti “išmoktas pamokas” iš

užbaigtų projektų

1. Documentation-based metodas: kaip įsisavinti gautas iš

projektų žinias

Esminiai mokymosi iš projektų sėkmės veiksniai

• Pereiti nuo vienos apžvalgos į tęstinį mokymąsi projektuose. Svarbu vykdyti reguliarias projekto apžvalgas eigoje, o ne tik jam pasibaigus (įvykiai dar nepasimiršę, lengviau surinkti komandą, teigiamas poveikis komandos motyvacijai);

• Naujos rolės ir užduotys projektuose. Nepriklausomas, neutralus moderatorius, užduoda kompromituojančius klausimus, atsakingas už informacijos patvirtinimą ir nuorodas į kitas susijusias “pamokas”.

• Patirties įforminimas. Mokymąsis iš projektų turi būti įtrauktas į projektų valdymą kaip standartinė praktika. Pernelyg svarbu, kad palikt atsitiktinumui ar atskirų individų iniciatyvai. Disciplina – svarbus veiksnys mokymuisi. Siūlomi du mokymosi iš projektų įtraukimo į projektų valdymą būdai:

1. Mokymosi tikslą integruoti į kiekvieną projekto fazę

2. Mokymosi tikslą deklaruoti kaip vieną iš projekto tikslų.

25

IŠVADOS

• Yra daug formų, proceso žingsnių ir naudojimo scenarijų kuriuos įmonė gali naudoti mokantis iš projektų, tačiau visi įrankiai tampa beverčiais, jei tai nėra skatinama vadovų;

• Sisteminiam mokymuisi iš projektų yra būtina disciplina, motyvacija, įgūdžiai i know-how apie atitinkamas dokumentavimo formas;

• Mokymosi sėkmę garantuos:

- reguliarus patirties surinkimas ties svarbiu mileston’u kartu su komanda;

- išorės moderatoriaus pasamdymas ataskaitoms rengti (ne projekto vadovas ar komandos narys);

- patirties pateikimas grafiškai laiko juostoje (kaip proceso žemėlapis su klaidomis, sėkmėmis, įžvalgomis);

- kiekvieno komandos nario interaktyvaus įvertinimo ir analizės užtikrinimas.

KLAUSIMAI

• Kokioje stadijoje yra Jūsų organizacijos projektų

sėkmės matavimas?

• Kas, Jūsų manymu, svarbiausia projekto sėkmei

užtikrinti?

26

POPULIARIAUSI PROJEKTŲ

VADYBOS SERTIFIKATAI:

PANAŠUMAI, SKIRTUMAI,

NAUDOS

Turinys

• Projektų vadybos sertifikavimo kryptys:

– IPMA sertifikavimas

– PRINCE2 sertifikavimas

– PMI sertifikavimas

– Kitos kryptys

• Nauda įmonei ir asmeniui

27

International Project Management

Association • Pagrindas sertifikavimui –

ICB –IPMA Competence Baseline,

http://ipma.ch/resources/ipma-

publications/ipma-competence-baseline/

• Sertifikavimą vykdo nacionalinės asociacijos

pagal savo patvirtintą NCB –National

Competence Baseline.

54

5. IPMA Competence Baseline ®

• IPMA Competence Baseline (ICB) v.3.0 – tai:

• nei vadovėlis, nei receptų knyga

• tarptautinių reikalavimų projektų valdymo specialistų kompetencijoms

aprašas atspindintis IPMA reikalavimus atitinkančias projektų vadybos

specialistų darbo taisykles ir normas

• IPMA ICB® – tai bendrinis pagrindų dokumentas, kurio, siekdamos užtikrinti

nuoseklių ir harmoningų standartų taikymą, laikosi į IPMA įstojusios

asociacijos bei sertifikavimo įstaigos

28

2.3 ICB šiandieną

Šaltinis: IPMA(2006)

IPMA sertifikatai

• Certified Projects Director A

• Certified Senior Project Manager B

• Certified Project Manager C

• Certified Project Management Associate D

Iš viso yra virš 130000 sertifikuotų asmenų, iš jų apie 30% C, B, A lygio

(2010 m. duomenys, www.ipma.ch)

29

Reikalavimai • Magistro laipsnis

• Ne mažesnė kaip 5 metų patirtis daugia-projektinėje veikloje, iš jų 3 metai vadovaujančiose pareigose valdant projektų portfelį.

A • Magistro laipsnis ir ne mažesnė kaip 5 metų projekto

vadovo patirtis, iš jų bent 3 metai vadovaujant kompleksiniams projektams. B

• Bakalauro laipsnis

• Bent 3 metų nekompleksinių projektų valdymo patirtis. C

• Bakalauro laipsnis ir projektų valdymo žinios. Kai kuriose šalyse reikalaujama 1 metai patirties. D

Sertifikavimo kaina

• Kainą nustato kiekvienos šalies sertifikavimo

institucija, kainos gali skirtis asociacijos

nariams ir nenariams.

– A: 3500 - 9600 Lt 7500 Lt

– B: 2800 - 9000 Lt 6000 Lt

– C: 1750 - 8000 Lt 4000 Lt

– D: 900 - 2250 Lt 2000 Lt

Kainos LV

30

PRINCE2 • PRINCE2 (PRojects IN Controlled

Environments) nuosavybė priklauso OGC (the

Office of Government Commerce).

• 2 versija nuo 1996 m.

• Nėra sukurto žinių sąvado, pagrindinės

knygos:

– “Managing Successful Projects with PRINCE2”

– “Directing Successful Projects with PRINCE2”

• Sertifikavimą vykdo APMG akredituotos

organizacijos

Sertifikacijos

• PRINCE2 Foundation

– PRINCE2 terminologija ir žinių pagrindai.

• PRINCE2 Practitioner

• PRINCE2 Professional (nuo 2012 m.)

– aukščiausias sertifikavimo lygis projektų vadovams, valdantiems projektus pagal PRINCE2 metodiką.

Foundation - jokių išankstinių reikalavimų nėra

• Egzamino kaina 200/370 £, sertifikato atnaujinimas nereikalingas

• Šiuo metu priskaičiuojama virš 500000 sertifikuotų asmenų (abi sertifikacijos)

31

Projektų valdymo institutas (JAV)

Tinklapio adresas: www.pmi.org

Įkurtas 1969 metais.

Pirmasis PMP sertifikatas 1984 m.

PMBOK (A Guide to the Project Management Body of Knowledge) –

žinomiausias pasaulyje projektų vadybos žinių sąvadas, tapęs ANSI standartu,

žinomas nuo 1987 m.

Šiuo metu galioja paskelbta 2008 m. versija (4th ed.) atnaujinta versija –2012

metų gale.

Kiti standartai – Program Management, Portfolio Management, ....

PMI sertifikatų šeima Bendros:

Certified Associate in Project Management

(CAPM)®

Project Management Professional (PMP)®

Program Management Professional (PgMP)®

Specifinės:

PMI Sheduling Professional (PMI-SP)®

PMI Risk Management Professional (PMI-RMP)®

PMI Agile Certified Practitioner (PMI-ACP)SM

Šaltinis: www.pmi.org/Certification

32

Sertifikuotų IPMA (visų) ir PMI

(PMP) asmenų kiekio palyginimas

CompTIA Project+

• Save pozicionuoja kaip IT industrijos asociacija - Computing Technology Industry

Association

• 14 skirtingų sertifikacijų.

• Projektų vadybos sertifikatas CompTIA Project+, pagrindas - PMBOK

• Jokių išankstinių reikalavimų kandidatams.

• 100 klausimų, 90 min., kaina 239 USD (650 Lt)

33

Sertifikatų palyginimas. Ką

pasirinkti?

CompTIA

Project+

Prince2

Practitioner

Prince2

Foundation

CAPM

IPMA- D IPMA- C IPMA- B

Panaudota informacija iš www.pmit.pl

IPMA- A

PMP PgMP

SP

EC

IFIN

IS -

BE

ND

RA

S

Projekto

administratorius

Projekto

vadovas

Programos

vadovas

Vyriausiasis

programos (portfelio)

vadovas

Prince2

Professional

Projektų valdymo kultūros ir projektų

vadovų karjeros situacijos tyrimas

Lietuvos įmonėse

2012

34

Respondentai

• Apklausa vyko 2012 gegužės-birželio mėn.

• Klausimynus užpildė 80 respondentai

Įmonė, kurioje dirba Įmonė ar organizacija, kurioje dirbate yra

Viešojo administravimo (biudžetinė) institucija (valstybinė/savivaldybės), ne pelno organizacija (asociacija/paramos fondas, viešoji įstaiga, kurios pagrindiniai dalininkai nėra privačios įmonės), nevyriausybinė organizacija

14%

Lietuviška privati įmonė (užsienio kapitalo <50%) 61%

Užsienio privati įmonė (užsienio kapitalo >50%) 25%

Iš viso 100%

Koks darbuotojų skaičius Jūsų organizacijoje?

1-10 darbuotojų 25%

11-50 darbuotojų 16%

51-249 darbuotojų 37%

250-1000 darbuotojų 9%

Daugiau, nei 1000 darbuotojų 13%

Iš viso 100%

35

Kur yra pagrindinė darbo vieta

Kurioje Lietuvos apskrityje yra Jūs dirbate?

Vilniaus 86%

Kauno 8%

Klaipėdos 4%

Mariampolės 1%

Tauragės 1%

Iš viso 100.0%

Industrija/sektorius

Kokioje industrijoje/sektoriuje dirbate?

%

IT ir telekomunikacijos 34%

Konsultavimas ir tyrimai 18%

Mokymas ir švietimas 18%

Finansai 9%

Viešasis sektorius 7%

Gamyba 5%

Energija (dujos, elektra, nafta) 3%

Statyba 3%

Sveikatos apsauga ir farmacija 2%

Žemės ūkis 1%

Iš viso 100.0%

36

Procesai: atsakomybė ir procedūros Kas Jūsų organizacijoje atsakingas už vykdomų projektų tvarkas (taisykles, procesus)?

2012 2011 2010

Atskiras padalinys 34% 28% 32%

Nėra atskiro padalinio tačiau yra specialiai paskirtas

darbuotojas

37% 27% 20%

Nėra atskiro padalinio ar darbuotojo, koordinavimu rūpinasi organizacijos vadovas arba padalinio vadovas

16% 22% 22%

Tik patys projektų vadovai 13% 23% 26%

Iš viso 100% 100% 100%

Ar turite apibrėžtą RAŠYTINĘ projektų valdymo tvarką? 2012 2011 2010

Turime patvirtintą procedūrą, kurią, jei reikia, patiksliname prieš kiekvieną projektą

54% 61% 61%

Neturime bendros rašytinės procedūros, tačiau aprašome tvarką prieš kiekvieną projektą 14% 12% 15%

Projektus dažniausiai vykdome be aprašytų valdymo procedūrų

31% 26% 19%

Kita 1% 1% 5%

Iš viso 100% 100% 100%

Respondentų demografiniai duomenys

Esate

Vyras 65%

Moteris 35%

Koks Jūsų amžius

Iki 35 m. 58%

36-49 m. 27%

Daugiau, nei 49m. 15%

37

Vaidmuo projekte

Koks dažniausiai yra Jūsų vaidmuo projekte? 2012 2011 2010

Projekto vadovas 52% 50% 47%

Organizacijos arba padalinio vadovas 18% 18% 23%

Projekto komandos narys 9% 10% 7%

Projektų valdymo ar koordinavimo tarnybos darbuotojas 6% 10% 9%

Užsakau arba inicijuoju projektus (esu projektų savininkas) 5% 4% 6%

Konsultantas projekto valdymo klausimais 5% 5% 5%

Kita arba daugiau, nei viena rolė 5% 3% 3%

Iš viso 100% 100% 100%

Patirtis

Kiek metų dirbate darbą, susijusį su projektų valdymu?

2012 2011 2010

Mažiau, nei 1 metus 6% 6% 3%

2-3 metus 14% 22% 22%

4-5 metus 24% 21% 24%

6-10 metų 30% 32% 35%

Daugiau, nei 10 metų 26% 19% 16%

Iš viso 100% 100% 100%

38

Kiek metų dabartiniame darbe

Kiek metų dirbate dabartiniame darbe 2012 2011 2010

Mažiau, nei 12 mėn. 14% 11% 12%

1-3 metus 27% 31% 34%

4-5 metus 16% 16% 17%

Daugiau, nei 5 metus 43% 42% 37%

Iš viso 100% 100% 100%

Turimi sertifikatai Sertifikatas Sertifikatų

dalis

PMP (Project Management Professional, PMI) 34.2%

CompTIA Project+ 29.0%

Kitą 10.5%

Certified Scrum Master (Scrum Alliance) 7.9%

Prince2 Foundation (OGC) 5.3%

Certified Scrum Product Owner (Scrum Alliance) 5.3%

Prince2 Practitioner (OGC) 2.6%

CISA (Certified Information Systems Auditor, ISACA) 2.6%

CGEIT (Certified in the Governance of Enterprise IT, ISACA) 2.6%

Iš viso 100%

39

Darbovietės keitimo priežastys

Kodėl pakeitėte ankstesnę darbovietę

2012 2011 Skirtumas

Dėl geresnės perspektyvos 26% 40% -14%

Dėl didesnių iššūkių 26% 23% +3%

Dėl geresnio atlyginimo 17% 17%

Dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo 13% 6% +7%

Siekdamas pakeisti gyvenimo būdą 9% 11% -2%

Kita 9% 3% +6%

Iš viso 100% 100%

Darbovietės keitimo ketinimai

Ar ketinate dabartinėje darbovietėje dirbti artimiausius 12 mėn.

2012 2011 2010

Taip 75% 79% 71%

Dairysiuos naujų galimybių 25% 21% 29%

Iš viso 100% 100% 100%

40

Pajamos ir darbo krūvis

Šiam palyginimui įtraukti tik:

•Projektų vadovai

•Projektų valdymo ar koordinavimo tarnybos darbuotojai

•Konsultantai projektų valdymo klausimais

Neįtraukti:

•Organizacijos arba padalinio vadovai

•Projekto komandos nariai

•Projektų savininkai

Pajamų pokyčiai

Pajamų pokytis Respondentų skaičius

Padidėjo 67%

Nepakito 17%

Sumažėjo 0%

Neatskleidė 17%

Iš viso 100%

41

Pajamų pokyčiai ir lūkesčiai

Pajamų pokyčiai per praėjusius metus

Faktas Praėjusių

metų

prognozė

Skirtumas

Viešojo administravimo institucija +1.5% +7.1% -5.6

Lietuvos kapitalo įmonė +9.8% +9.4% +0.4

Užsienio kapitalo įmonė +2.8% +5.9% -3.1

Metinių pajamų pokyčių lūkesčiai kitiems metams

Prognozė

Viešojo administravimo institucija -7.5%

Lietuvos kapitalo įmonė +12.4%

Užsienio kapitalo įmonė +8.4%

Pajamos pagal sektorius

Vidutinės pajamos per mėnesį Pajamos, įskaitant

premijas

Tame tarpe

premija

PV gavusių premiją

Viešojo administravimo institucija 4067 0 0%

Lietuvos kapitalo įmonė 4347 153 38%

Užsienio kapitalo įmonė 6405 577 54%

42

Darbo krūvis ir pasitenkinimas Kiek vidutiniškai valandų dirbate per

savaitę

Projektų vadovų

dalis

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas

yra priimtinas

<40 val. 0%

40 val. 39% 90%

41-48 val. 24% 83%

>48 val. 37% 42%

Iš viso 100%

Kiek vidutiniškai valandų dirbate per savaitę

2012 2011

<40 val. 0% 6%

40 val. 39% 34%

41-48 val. 24% 18%

>48 val 37% 43%

Iš viso 100% 100%

Vidutiniškai 47.2 46.1

Darbo krūvis ir organizacija

Įmonės tipas Vidutinė darbo

savaitės trukmė

Viešojo administravimo institucija 52.0

Lietuvos kapitalo įmonė 47.4

Užsienio kapitalo įmonė 45.1

43

Mokymasis ir įrankiai

Mokymasis ir darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius įmonėje

Klausimas Vidurkis 1-10 11-50 51-249 250-1000

>1000

Projektų pamokos fiksuojamos raštu 3.4 3.2 3.5 3.5 2.1 4.6

Projektų pamokos aptariamos neformaliai neskiriant j pristatymui

atskiro laiko dienotvarkėje

3.9 4.3 3.8 4.0 3.1 3.8

Projektų pamokos pristatomos formaliai (susirinkimas ar formalus pristatymas)

3.8 3.7 3.8 4.0 3.7 3.5

Yra galimybė nesunkiai surasti ankstesnių projektų pamokas

3.6 3.8 3.2 3.8 2.6 3.9

Projekto pradžioje atliekama ankstesnių pamokų analizė

3.2 3.4 3.5 3.1 2.6 3.3

Jūsų organizacija efektyviai mokosi iš

projektų pamokų

3.7 3.7 4.0 3.6 3.3 3.7

44

Mokymasis ir rašytinė tvarka

Klausimas Turime patvirtintą

procedūrą

Aprašome

tvarką prieš kiekvieną projektą

Projektus

vykdome be aprašytų procedūrų

Projektų pamokos fiksuojamos raštu 4.2 3.1 2.3

Projektų pamokos aptariamos neformaliai neskiriant j pristatymui atskiro laiko dienotvarkėje

4.0 4.4 3.7

Projektų pamokos pristatomos formaliai

(susirinkimas ar formalus pristatymas) 4.4 3.9 2.8

Yra galimybė nesunkiai surasti ankstesnių

projektų pamokas 4.2 2.8 2.9

Projekto pradžioje atliekama ankstesnių pamokų analizė

3.4 3.2 2.8

Jūsų organizacija efektyviai mokosi iš projektų pamokų

4.1 3.5 3.1

Naudojami įrankiai

Naudojami įrankiai Respondentų

skaičius

Nieko nenurodė 45%

Microsoft Project 31%

Pačių sukurtas 3%

Kita 21%

Iš viso 100%