Erik Albaek "Viešosios politikos analizė"

5/27/2018 Erik Albaek "Vie osios politikos analiz "

1/19

POLITOLOGIJA, 2004/4 (36)40

Erikas Albkas Aalborgo universiteto (Danija) vieojo administravimo

profesorius (el. patas: [email protected]). Erik Albk, 2004 Vertimas i dan kalbos Mindaugas JurkynasStraipsnis teiktas redakcijai 2004 m. rugsjo 6 d.Straipsnis pasiraytas spaudai 2004 m. lapkriio 22 d.

* Policy veriama kaip vieoji politika, o policy analysis kaip politi-kos (vieosios), o ne politics analiz. Dkoju Vitaliui Nakroiui u terminolo-gin vertimo paaikinim (vert. past.). Straipsnis trauktas : Erik Albk. Ekspertizir vieoji politika: keistis sugulovai. Vilnius: Eugrimas, 2004 (ruoiamas spaudai).

S T R A I P S N I A I

ISSN 13921681

VIEOSIOS POLITIKOSANALIZ*ERIK ALBK

Jau kuris laikas egzistuoja daugelio i angl lietuvi kalb veriamodi arba atitinkami daniki posakiai, arba lengvai sukuriami nau-

jadarai, pavyzdiui, el. patas. Nors pasitaiko ir iimi. Laisvai kal-bantys usienio kalbomis kartais vartoja odius, kurie nra tiksliaiireikiami j gimtojoje kalboje. Vienas i toki odi yrapolicy (vie-oji politika).

Norspolicyretkariais galibti lietuvi kalb veriamas o-diu politika, daugeliu atvej bus kalbama tiek apie netiksl, tiekne visai atitinkant vertim. Tai bt tas pats, kaip versti penkis skir-ting sniego reikm atskleidianius Grenlandijoje vartojamus o-dius tiesiog vieninteliu lietuviku odiu sniegas. Problema kyladl to, jog balt (taip pat kaip slav bei german) kalbos turi vienpaprast od politikai apibdinti, o angl kalboje yra net trys tokieodiai. Abiem atvejais politikos svokos kyla i graikiko odio


2/19

Erik Albk. VIEOSIOS POLITIKOS ANALIZ: 41

polis(miestas arba miestas-valstyb) ir nurodo, jog kalbama apie pi-liei reikalus. Anglikai galima skirtipolity, reikiant politikos ins-titucin srang arba struktr,politics, apibdinant politinius pro-

cesus ir veikjus, jei politicsvelgiama kaip politin aidim, irgaliausiaipolicy, bylojant apie politikos turin. Jei lietuvi kalbosvartotojams kalbant btent apie politikos turin kyla poreikis patiks-linti, jie tai gali padaryti tiesiog sakydami vieoji politika. Tai irslygoja nauj odi atsiradim lietuvi kalboje.

iuolaikinis politikos mokslas daug met domjosi ne politikosturiniu, bet veikiau polity ir ypa politics. Prajusio amiaus

viduryje daugeliui politolog toks apsiribojimas pasirod proble-mikas ir jie pradjo diskutuoti, kaip socialini moksl atstovai gali

ir turt tirti viej politik. Starto vis diskusijoms buvo ameri-kiei politologo Haroldo Lasswello 1951 m. ileista es Vieojipolitika kaip dmesio centras (The Policy Orientation). Joje Las-swellas pareik, jogpolitikos tyrimas turi atsiskirti nuo tradicinio,orientuoto teorij, dalykinio ir apraomojo politologinio tyrimo.Prieingai, politikosanaliz turt kreipti dmes problemas, btitarpdalykin ir akivaizdiai normatyvin. Nuo tada tai tapo pagrin-diniu vieosios analizstyrim poiriu, net jei i ariau pavelgus,ie trys reikalavimai buvo skirtingai interpretuojami. Toliau einan-

tis politikos analizs pristatymas ir diskusija bus idstyti atsivel-giant Lasswello argumentus apie orientacij problemas, tarpda-lykikum bei normatyvikumo irykinim.

Terminologiniai iaikinimai

I pradi btina pateikti por terminologini patikslinim. Su ter-minu vieoji politika, ypa akademinje kalboje, siejasi keletas ne

visai sutampani antrini reikmi. Pavyzdiui, posakis Vyriausy-

bs politika yra utikrinti vyr bei moter lygyb pirmiausia reikvyriausybs isakytus ketinimus. Norint analizuoti vyriausybs politi-kos lygybs srityje viej politik, danai nebus pasitenkinama vienketinim paaikinimu ar realiai priimt priemoni nagrinjimu. Be to, analiz galima traukti numatytus ar nenumatytus priimt priemonirezultatus (padarinius). Vieosios politikosanalitikai nesutaria dlpo-


3/19


licy svokos apibrimo (r. Hogwood & Gunn, 1984, p. 1231). Prag-matiki tyrimo tikslai turi lemti, kokiu, plaiu ar siauru policy kon-cepcijosapibrimu norima naudotis. Kita vertus, aiku, jog bet kurio-

mis aplinkybmis vieosios politikostyrim dmesio centre atsiduriapolitikos turinys ir padariniai.Abu reikalavimai slygojo politikos analizs odi strukt-

r, suklusi terminologin painiav. Minti socialiniai mokslai policy, kaip dmesio centr, velgia, pavyzdiui, kaip vieosios po-litikostyrim ir vieosios politikos inias. Kartais specifins kalbos

vartosenos kontekste gldi smoningas pasirinkimas, kitais atve-jais kalbos vartotojai renkasi tiesiog pirm pasitaikius termin. Ne-sant standartizuotos ir sutartos kalbos vartosenos, svokos politi-

kos analiz, vieosios politikostyrimai ir vieosios politikos i-nios tekste bus vartojamos sinonimikai.

Politikos mokslo literatroje kartais ikyla skirtis tarp politikosanalizs ir vieosios politikosgyvendinimo bei vertinimo; pirmoji,skaitant politini sprendim ir vykdymo tyrimus, traktuojama kaipiankstin (lot. ex ante), o gyvendinimas bei vertinimas kaip pas-kesnioji (lot. ex post) analiz. iame kontekste politikos analiz trak-tuojama kaip sudurtinis apraymas siekiant apibdinti viej poli-tik kaip svarbiausi tyrim, nepaisant politinio ciklo akcent1.

Turinys vl atrandamas

Nesvarbu, ar tai siekiantys valdios politikai, ar juos tiriantyspolitologai, reikt manyti, kad pats domiausias politikos aspektas

yra jos turinys ir politins elgsenos padariniai. Per pastaruosius 2500met turinys tapo svarbia didij Vakar civilizacijos mstytoj(Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Machiavellis, Hobbesas,Lockeas, Rousseau, Marxas patys galite tsti sra) tema. Jie visi

energingai nagrinjo, kaip galima teigti, gerj visuomen: dom-josi jos valdymo forma. Jie taip pat tyr gerj politik, t. y. kokiusreikalavimus reikia kelti, kad politikos turinys pasiteisint. Be to,

jie, remdamiesi savo politine mstysena, patarinjo to laiko politi-niams veikjams Makedonijos karaliui, Italijos princui ar tarptau-tinei darbo klasei.


4/19


Politikos mokslas akivaizdiai kilo i ios politinio mstymo tra-dicijos, taiau nuo jos skyrsi keletu aspekt, kurie irykjo XIX a.ir XX a. atsiradus poreikiuisumokslinti politologij. Kitas labai svar-

bus skirtumas buvo, kad politologija skyr normatyvinius bei empi-rinius klausimus pastarieji tapo politikos mokslo praba. Remian-tis iuo supratimu, mokslikai vertinti galima vien normatyvini klau-sim vidin nuoseklum arba paplitim visuomenje. Kita vertus,negalima normatyvikai vertinti politikos turinio. Tai reikia, jogmokslikai negalima nustatyti, ar bet kuris politikos turinys yra ge-ras, ar blogas. Realiai tai reik normatyvins politins teorijos re-dukavim atitinkamai menkesns verts tiek tyrim, tiek mokymopolitologijos srit.

Kaip mokslinis dalykas politikos mokslas akcentavo apraomuo-sius aspektus: buvo siekiama aprayti ir paaikinti tai, kas jau yra, o nekaip turt bti. Kelet deimtmei dmesio centras krypo politi-nio valdymo institucines ir plaiu mastu konstitucines struktras ir jfilosofinius bei teisinius pagrindus, pavyzdiui, parlamentarizm, pre-zidentin valdym, federalizm ir valdi padalijim bei balans tarppolitins sistemos politini, administracini ir teisini organ. Po Ant-rojo pasaulinio karo, ypa amerikiei politikos moksle, pradta stip-riai akcentuoti politinius procesus ir politin elgsen. Buvo tiriamasindivid ir grupi sociologinis ir psichologinis politinio elgesio kon-tekstas, pavyzdiui, rinkiminis elgesys; buvo velgiama interes gru-pi ir politini partij funkcionavimo bdus; apraomi ir aikinamiprocesai bei elgesys i statym leidybos, vykdomosios valdios beikritini pozicij (Rasmussen, 1971).

Paprastai tariant, iuolaikinis politikos mokslas savo pirmajameinstitucionalizmo etape kreip dmes polity, o antrajame bihevio-rizmo etape politics. Politikos mokslas, kaip jam bdinga, n viena-

me i mint tarpsni tiesiogiai netyr politikos turinio. Vyraujanio-se tendencijosevieoji politika tiesiog nebuvo politologijos tyrimoobjektas. I dalies taip nutiko dl to, jog politikos turinio analiz leng-

vai virsta (normatyvini) geros arba bet kuriuo atveju geresns politi-kos vertinim klausimu; i dalies dl to, jog specifin politologinekspertiz iek tiek neaikiai kalba apie turinio esms vertinim apta-


5/19


riant mokesi, abort, vietimo, sveikatos ar aplinkos politikas: ko-kias gi priemones turi politologai, kad galt nusprsti, ar, pavyz-diui, konkreios aplinkos apsaugos pastangos grieiau reguliuoti

azoto isiskyrim i esms sumaino uv nykim?Ironika, taiau politikos mokslo tragedija yra ta, jog kuo moksli-kesnis jis siek tapti, tuo maiau reikmingas darsi bandydamas pa-teikti inias aktualioms ir svarbioms visuomens problemoms sprs-ti. Speciali politologin literatra politologams tapo sunkiai kanda-ma ir stokojo idj net patys politologai nurod, kad, norint susigau-dyti svarbiose politinse problemose ir diskusijose, reikia skaityti ki-tokio pobdio knygas (Ricci, 1989, p. 19).

Tai greiiausiai slygojo prieing reakcij, kuri pirmiausia kilo

JAV. Buvo pradta reikalauti, kad visuomens tyrimai grt prie savopradini tiksl pateikti inias, padedanias sprsti konkreias reik-mingas visuomens problemas. Tam reikt i naujo atkreipti dmes viej politik politikos turin. Kitais odiais tariant, politikosanaliz tapo atsaku politikos mokslo tragedij.

ios prieingos reakcijos pradia politikos analizs istorijoje,1951 m. ileidus Danielio Lernerio ir Haroldo Lasswello antologijVieosios politikosmokslai (The Policy Sciences). anginis skyrius

Vieoji politikakaip dmesio centras (The Policy Orientation) ga-vo, i dalies dl svarbios prieasties, mistin status literatroje,nagri-njaniojeviej politik. ia kyla nemaai ankstesni ir vlesni uLernerio ir Lasswello knyg pastebjim.

Vis pirma egzistavs reikalavimas pateikti svarbias vieosios po-litikos inias nebuvo naujas socialiniuose moksluose. Greiiau prie-ingai, reals lkesiai egzistavo jau XIX a., ikylant socialiniams moks-lams. Daugelyje ali, skaitant JAV, gyvavo sena tradicija atlikti svar-bius vieosios politikos srities tyrimus (Wittrock ir kt., 1991). Bet

ypa dl kilusios ikart po Antrojo pasaulinio karo socialiniuose JAVtyrimuose bihevioristins revoliucijos viej politik orientuoti ty-rimai prarado pagrind ir tapo spekuliatyvs bei mokslikai nepagrs-ti. Taiau Lernerio ir Lasswello projektas nebuvo vien esam sociali-ni moksl dalyk kritika dl politikos turinio, bet ir kritika nuomo-n apie buvusius vieosios politikos tyrimus, i kuri buvo reikalauja-


6/19


ma tam tikros specifikos siekiant garantuoti ne tik j svarb visuome-nei, bet ir mokslin status. Kitaip tariant, j projektas siek padaryti

vieosios politikos tyrim savarankiku moksliniu dalyku. Taip ir at-

sirado j antologijos pavadinimas policy-mokslai.Kita vertus, knyga Vieosios politikos mokslai tapo naujos so-cialini moksl orientacijos analizuojant politikos turin pradia, ta-iau turjo praeiti daugiau nei deimt met, kol vl rimtai buvo imtasi

vieosios politikoskaip vertos dmesio. Lernerio bei Lasswello ban-dym gali bti velgiama kaip varomj socialini moksl jg, kuri,kaip artimos socialini moksl ar kai kuri didesni visuomeninipokyi sveikos padarinys (vis pirma JAV), i esms turjo atsirasti

visikai atsinaujinusi ir aikiai orientuota vieosios politikos prakti-

kum. Septintojo XX a. deimtmeio ekonominis augimas slygojo,kad vis daugiau itekli galjo bti perkeliama i privataus viejsektori, taip pltojant iuolaikin gerovs valstyb. Buvo labai opti-mistikai tikima paanga ir atsirado beveik euforikas tikjimas gali-mybmis be ideologijos ir technokratikai valdyti visuomen. Ikilogeriausi politiniai ketinimai padti visuomens silpniesiems, taiautrko ini, kaip tai tinkamai padaryti. Btent i to ir atsirado porei-kis atlikti svarbius vieosios politikostyrimus (Albk, 1988, 1998).

Optimizmas labai ilgai neisilaik. Pirmiausia pasirod, kad ganasunku sprsti problemas, dl kuri susikr stipri gerovs valstyb.Savaime atsirado visikai nauj svarbi vieosios politikossriiaityri-m form, pavyzdiui, vieosios politikos gyvendinimo tyrimai, ku-rie pasirod sunkesni nei manyta, poreikis. Be to, ypa dl karo Viet-name ir pilietini teisi judjim, atsirado kritikas poiris visamerikietikos politikos pagrind. Po kritikos jo jaunimo ir studentmaitai, reikalaujantys pradti svarstyti, taip pat ir mokslo pasaulyje,normatyvinius vykdomos politikos aspektus.

Be jokios abejons, nuo septintojo XX a. deimtmeio politikosturinys atsidr politikos mokslo dmesio centre. Laikrai, profesi-ni asociacij, konferencij darbo grupi bei universitetini institut,tiriani viej politik, skaiius greitai ir enkliai didjo. Taip patniekas neabejojo, kad atsinaujins dmesys vieosios politikos sriiainebuvo vien tradicini akademini dalyk, pamirus politikos turin,


7/19


kritika, bet ir nuoirdus noras atlikti svarbius vieosios politikossri-iai tyrimus. Galiausiai buvo aikiai suprantama, kad politikos anali-z bus pateikiama ne viendemokratijos nuoseklumui, bet irjo naudo-

jama. Kitaip tariant, vieoji politika kaip socialini moksl dmesiocentras yra nenuginijama. Kita vertus, buvo ir vis dar yra nemanesutarim dl to, kaip vieoji politika turt bti analizuojama, kaiptyrimas tampa svarbus ir kaipgi yra utikrinamas analizs ir i to ei-nant jos normatyvinis siaknijimas demokratijoje.

Kai kurie i i nesutarim bus pateikti ir aptarti vliau. Pristaty-mas bus padalytas pagal tris pagrindinius reikalavimus, kuriuos Las-swellas ikl savo es Vieoji politika kaip dmesio centras nau-

jam socialini moksl poiriui viej politik, jei tie reikalavimai

vest prie savarankiko moksl dalyko vieosios politikosmoks-lo, kur jis laik turiniu orientuotis problemas, tarpdalykiniu beiakivaizdiai normatyviniu, atsiradimo. Vliau buvo suvokta, jog ietrys reikalavimai yra svarbiausi vieosios politikosanalizei, taiauliko nesutarim, kaip tuos reikalavimus tiksliai interpretuoti.

Orientuoti problemas

Lasswellas ir jo bendraminiai, kalbdami apie moksl, turint

dmesio centre viej politik, reagavo akademinio, dalykusorientuoto mokslo, siekusio vis labiau nusialinti nuo problem,tyrusi politini-administracini sprendim primj veikl, ir ra-ginusio pateikti nesvarbias jiems inias, vykius. Kita vertus, politi-nis-administracinis sprendim primjas susidurdavo su visuome-ninmis problemomis, kylaniomis veikiau i realybs pasaulio neii teorijos. Nors socialini moksl atstovai siekia neti indl moks-lini teorij pagrstumo raid nepaisydami laiko ir erdvs, politi-kos analizs vert politini-administracini sprendim primjui

priklauso nuo to, ar padeda suprasti konkrei politik aptariama-me politiniame-administraciniame kontekste.

Tyrimai, besiremiantys teorine problem visuma, inoma, galibti ypa svarbs praktiniam problem sprendimui, taip pat kaip irgeras praktinis problem sprendimas gali pltoti teorij. Taiauesant reikalavimui orientuotis problemas ir ia reikalaujant tai plsti


8/19


tyrim priartinim prie konteksto, politikos analizje buvo siekiamasuvienyti iuos du akivaizdius ir prietaraujanius vienas kitam no-rus bei poreik. 1951 m. savo es Lasswellas suformulavo mint, jog

politikos analiz i dalies yra nukreipta vieosios politikos proces,o i dalies moksl apie vieosios politikos poreik (Lasswell, 1951,p. 3). Jo vlesnis teiginys, jog vieosios politikosmokslas yra inios

apie irvieosios politikosprocese (Lasswell, 1971, p. 1) beveik beiimi perraomas kiekvieno naujo darbo apie vieosios politikosanaliz angoje, kadangi tas teiginys labai tiksliai apibdina sieksuderinti du poirius: viena vertus,vieosios politikos mokslas turipateikti mokslikai pagrstas iniasapietai, kas lemia viej politik,o kita vertus, kalbti apie svarbias politikamsinias, kurias jie galtpanaudoti politiniameprocese.

Paskelbus program, sivyravo bendras sutarimas dl tikslo. Ta-iau sutarti dl tikslo realizavimo praktinje politikos analizje buvokur kas sunkiau. Nors orientacija viej politik aikiai prisidjoprie to, kad atsirado dmesys politikos turiniui ir kartu konkreioms

vieosios politikos problemoms, visgi ikilo vieosios politikos tyri-m, kurie kartu yra inios apie ir vieosios politikosprocese, sun-kum pltojimo. Netrukus vieosios politikos tyrimuose isiskyr du

poiriai: preskriptyvus, nurodantis tiksl, kaip vieoji politika tur-t bti atliekama ir atrodyti, ir deskriptyvus, tiriantis, kodl vieojipolitika atrodo tokia, kokia yra, ir pateikia tokius rezultatus, kokieatsiranda.

Pirmasis poiris nagrinjo, kokias procedras galima traukti viej sprendim primimo proces siekiant padidinti j paskirsto-mojo pobdio tikslo ir priemoni racionalum. Viena i pagrindiniir labiausiai praeityje inom knyg, atstovaujani iam poiriui,

buvo Stokeyo ir Zeckhouserio Politikos analizs pradiamokslis,teigiantis: Kaip turt bti priimamas sprendimas? Menk iteklitarp konkuruojani tiksl paskirstymas tampa problemikas. Tai yraekonomikos erdis ir ios knygos tema (Stokey & Zeckhauser, 1978,p. 22). Ta pati idja gldi operacij, sistemos bei sanaud ir naudostyrimuose. Tai yra visi teorini priemoni pavyzdiai, kuriuos galima


9/19


pasitelkti praktinei pasirinkimo, su kuriuo susiduria politini-admi-nistracini sprendim primjai, analizei. Kaip rodo citata, mintosidjos naudojamos ekonomikos mikroteorijoje, be to, sivyravo ten-

dencijos, jog btent ekonomistai bei tyrjai, nagrinj poir poli-tikos analizje, yra traukti vadovybes bei vadyb.Poiris yra labai preskriptyvus, o bandymai pritaikyti i tyrimo

form kaip nuolatin vieojo administravimo procedr politikai ana-lizuoti retai buvo tikinantys (Hoos, 1983). Politologai poir lai-k pernelyg idealizuotu ir nepakankamai atsivelgianiu, kaip i tie-s tikrovje priimami sprendimai. Todl poiris netampa labai svar-bus praktikai priimant sprendimus. Teorinje sprendim samprato-

je politinis-administracinis procesas nra ir negali bti racionalus,

nes vis pirma proceso tarpininkavimas konfliktuojanioms verty-bms yra vienas svarbiausi jo tiksl, o antra, mogus neturi kognity-

vins gebos isprsti problemas pagal instrukcijas.Oponuojantis preskriptyviam teoriniam sprendim poiriui ana-

lizuojant politik politologinis poiris labiau band paaikinti, ko-dlpoliciesatrodo, kokios yra ir pateikia rezultatus, kurie gaunamipernelyg neakcentuojant, ar tai yra svarbu sprendim primjams. iuoatveju politologiniai vieosios politikostyrimai buvo labiau moks-liki nei teoriniai sprendim bandymai. Jie kartais bdavo apibdi-nami kaip vieosios politikosmokslas. io politologinio poirioproblema buvo ta, jog jis stengsi akcentuoti esmini ekonomini,socialini bei institucini makroveiksni poveik trkumams nedar-bo, vietimo, skurdo, sveikatos ir kitose srityse, bet daug maiau

vieosios politikos srityse, kurias prie j traukia tiesiogiai prieinantyspolitini-administracini sprendim primjai (Hansen, 1983). Ki-taip tariant, poiris neuvert sprendim primj aibe patarim,kaip veikti, ir dl to turjo, kaip ir teorinis sprendim poiris, tiesio-

giai ribot reikm praktiniam sprendim primimui.O vieosios politikostyrimai ypa pabr savo menk svarbsprendimams ir per pastaruosius du deimtmeius keliais bdaisband isprsti i problem. Nuo tol pavyzdiu tapo vieosios po-litikos tyrimai, kuriuos kvp vieasis pasirinkimas. I pradi vie-ojo pasirinkimo tyrimai numatydavo vieojo sektoriaus ydas beineskmes i fatalizmo pozicij, kurios socialini moksl atstovams


10/19


yra viso labo tolesnis poslinkis nuo marksistini paskutinio teismodienos pranaysi. Taiau iandien ie tyrimai susitelk nubraiytiakstin struktras vieajame sektoriuje taip, kad politini-administ-

racini sprendim primjai galt jomis vadovautis bei tinkamiau-siai reguliuoti. Kitas pastarojo meto pavyzdys yra vadinamasis instru-mentinis tyrimas, pabriantis vairi vieosios politikos priemonigalimybes siekianti gauti troktamus vieosios politikosrezultatus.

Tarpdisciplininiai

Moksl padalijimas dalykus egzistuoja dl to, jog mums, monms,nra manoma matyti ir suprasti pasaul, velgiant i vienos per-

spektyvos. Mokslinis suvokimo padalijimas atskirus mokslus su-teikia t pranaum, jog taip vienu metu galima visikai sutelktidmes prastus bties aspektus, pagilinanius suvokim. Taiautuo pat metu toks poiris gali tapti siauras. Pavyzdiui, politologai

ypa pabria politins sistemos savybes ir todl tampa prasta, jogjos politologinje pasauliroje paaikina vieosios politikos turi-n. Taigi politologai gals paaikinti konkrei viej politik kaiptam tikr interes grupi privilegijuoto prijimo prie politini spren-dim sistemos, parlamento bei vyriausybs partins sudties, par-

lamentini sprendim primimo laiko (kadencijos pradioje ar ga-le), Finans ministerijos iskirtinio statuso derantis dl finans sta-tym leidybos, gali tarp valstybs, administracini vienet ir savi-

valdybi balanso, temos interpretacijos spaudoje ir t. t. rezultat.Panaiai ekonomistai, vertindami konkrei viej politik, akcen-tuos ekonomins sistemos ypatumus.

Tai gali tapti labai geromis ir taip pat panaudojamomis inio-mis. Taiau dalykus padalytas mokslas sukelia problem, kai pri-reikia praktini vieajai politikai svarbi ini. inios, padalytos

sritis, retai padeda paaikinti ir sprsti konkreias visuomeninesproblemas. Todl vieosios politikostyrjui, kitaip nei politologui,turi bti keliamas reikalavimas svarbiausi vieajai politikai veiks-ni iekoti ekonominse, socialinse, kultrinse, istorinse ir tech-nologinse slygose tiek pat, kiek politins sistemos bruouose. To-dlvieosios politikostyrimai negali sutikti su tradicine siaura polito-


11/19


logijos vartojama politikos svoka, o prieingai turi iekoti plates-nio veiksni spektro, daranio tak konkreiai politikai. Pasak Las-swello, socialiniai tyrimai nepasidaryt svarbesni vieosios politikos

atvilgiu, atlikdami vien labiau praktik orientuotus, tradicinius,padalytus dalykus akademinius tyrimus. Prieingai jis pasisak utai, kad vieosios politikostyrimai turt integruoti vairius sociali-ni moksl dalykus, btent u tarpdalykin poir2.

Viej politik tirianioje literatroje buvo daug diskutuoja-ma, pirma, apie svokos tarpdalykikumas turin, antra, apie tai,kokias visikai naujas analizs ribas nubrtvieosios politikosty-rimai, taip pat apie savarankik mokslin dalyk, turint tarpdaly-kini umoj. Vieni pasisak u tai, kad vieosios politikos moks-

lai privalo integruoti vairi srii inias supradisciplin, susitel-kiani prie vieosios politikos formulavimo, gyvendinimo ir rezul-tat (Dror, 1970, p. 138). ia vieosios politikos tyrimai traktuojamikaip savarankika, tarpdalykin specialyb, akivaizdiai ikilusi virkit socialini moksl kaip metateorijos tipas. Kiti tyrjai nuostatorientuotis viej politik velg kaip priemon koordinuoti vai-rius socialinius dalykus siekiant atlikti svarbius vieosios politikossriiai tyrimus, panaiai argumentuodami, jog kiekvienas dalykas turiilaikyti savo tapatyb, t. y. minti argumentai veikiau pasisako u

daugiadalykikum nei tarpdalykikum.velgiant tai, kas pastaraisiais metais greiiau realiai vyko,

nei buvo skelbta planuose, atsiskleidia vieosios politikos tyrimslinktis ariau pirmosios stovyklos argument. Tai atsitiko dl keliprieasi. Viena i j kad i tikrj maai kas utar tarpdalyki-kum kaip idj. Antra, tik keletas vieosios politikos tyrj inojoar buvo patyr, kaip daryti tarpdalykinius tyrimus, nes visas i ty-rj isilavinimas ir mokymasis buvo kils i vieno paprasto moksli-nio dalyko. Treia, paskutin prieastis yra ta, jog sikrusios tyri-

mo institucijos buvo ir tebra pasidalijusios pagal dalykus taip, kadinstitucikai gali bti sunku planuoti ir gyvendinti tarpdalykinius,bet realiai taip pat daugiadalykinius tyrimo projektus. Tsiant tem,taip pat nepasitaik, kad vieosios politikostyrimai bt isirutulioj savarankik nauj socialini moksl dalyk. Nepaisant to, vieosiospolitikostyrimai pateik aikias priemones, kuriomis remiantis ne-


12/19


lengva apibdinti mintus tyrimus kaip tradicin ir dalykus orien-tuot socialin moksl. Vis pirma daugelis vieosios politikostyri-m i esms orientavosi daugel dalyk, nes buvo manoma, jog vien

tik paprastas akademinis dalykas retai kada gali pakankamai paai-kinti pagrindin vieosios politikostyrim objekt vieosios poli-tikos problemas. Kita vertus, vieosios politikostyrimai sukr sa-

varankik koncepcij, interes, poiri ir terminijos visum. Taislygoja vieosios politikos tyrj vienalaik dviej lygmen kom-petencij. Tokie mokslininkai bus gerai susipain su bendrais vie-osios politikostyrim poiriais ir svok krimu. Tuo pat metu

jie taip pat taps konkreiai aptariam srii: darbo rinkos, sveika-tos, gerovs, aprpinimo bstu, vietimo, aplinkos ar pagalbos poli-

tik specialistai.

Akivaizdiai normatyviniai

Vieosios politikostyrimai turi bti orientuoti problemas ir dau-giadalykiai. Tai kyla i reikalavimo pateikti praktines inias ir pri-imant politinius-administracinius sprendimus. Tas pats reikalavimasteigia, jog politikos analiz turi bti ir akivaizdiai normatyvin. Eg-zistuoja politin konteksto, kuriame bus svarbios vieosios politikos

tyrim pateiktos inios, erdv, t. y. erdv, kurioje dvi svokos kalbaapie vertybes ir j pasiskirstym visuomenje. Pasak Lasswello, moks-likas vieosios politikospoiris reikalauja gana aikaus vertybinitiksl, einani viej politik, paaikinimo (Lasswell, 1951, p.16) ne tam, kad lovint politikai apatik valstybs didingum arsocialinio mechanizmo efektyvum, bet skatint mogikj orumbei mogikj galimybi gyvendinim (Lasswell and Kaplan, 1950,p. xii and xxiv). Pasak politikos analizs korifj, vertybs, susijusiossu visuomens problem sprendimu, turi tapti akivaizdios ir taip pat

turt bti integruotos policiesgyvendinam, siekiant sprsti rpi-mas problemas, analiz (Kaplan, 1963; Lasswell, 1971).

Nepaisant akivaizdi vieosios politikostyrim sieki analizuotinormatyvinius politikos aspektus, i ties visa tai buvo apleista. Tai

vlgi nutiko dl keli prieasi. Pirma, vieosios politikos tyrjisilavinimas aprp mokslini vertybi reliatyvizmo tarp moksli-


13/19


kumo bei normatyvikumo suvokim. Tai reikia, jog vertybs galibti pagrstos, taiau nenustatomos empirikai, taikant mokslin me-tod (Rasmussen, 1971, p. 3449), ir tai gali bti sunku nekreipti

dmesio. Antra, vairs JAV sluoksniai, tiek socialini moksl at-stovai, tiek apskritai visuomen, suvok, jog atsirado sutarimas dlpagrindini amerikietikos visuomens vertybi (Bell, 1960), ir be-liko aktualus klausimas, kaip vertybs, dl kuri sutarta, gali bti iri esms, ir ekonomikai efektyviausiai utikrinamos. Treia, mik-roekonomikos poiris pateko sprendim analiz, kad utikrintneproblemik darbo pasidalijim tarp sprendim primj ir ty-rj, kurie nekompromitavo savo tradicini vaidmen. Politikai nu-stato vertybes ir priima sprendimus, o tyrjai pateikia tikrsias i-

nias (Albk, 1988, p. 2334). Galiausiai ketvirta, greita metodo-login raida, kuri socialiniai mokslai patyr etajame ir septinta-

jame XX a. deimtmeiuose, kai kam sudar vaizd, jog sudtingimetodai ir technika savaime yra be vertybi ir todl pateiks verty-bi nepaveiktus rezultatus grynas inias.

vertinimo tyrimas gali tapti pavyzdiu, kaip vertybi problemapasidar pagrindin tiriant viej politik, bet kartu tam tikra pras-me ir trukd akivaizdiai normatyvinei analizei. Vertybinio klausi-mo svarba tiriant vertinim tiesiogiai kyla i svokos vertinimasetimologini akn: vertinti ar nustatyti vieosios politikos verty-bes pagal konkret iuo atveju kriterij. Todl vertinimo procesuisvarbiausia tapo kriterij nustatymas, pagal kuriuos gali bti verti-nama vieoji politika. I pradi jie buvo atrasti oficialiuose politi-kos tiksluose jie aikiai atsirado i parlamentinio valdymo gran-di sprendim procedr. Pirmas suformuluotas ir vis dar labiau-siai taikomas vertinimo modelis, vadinamasis tiksl gyvendinimovertinimas, nagrinja oficialiai paskelbtus politikos tikslus. Mode-

lis aikiai skiria tiksl formulavim bei sprendim (politini-admi-nistracini sprendim primj sritis) ir nuodugni priemoni pa-tikr (mokslinink sritis). Nors tai skambjo intriguojaniai papras-tai, pasirod problemika gyvendinti. Tiksl pasiekimo modelis daroprielaid, jog sutarimas dl vertybi, pagal kur galima akivaizdiai

vertintipolicies, yra retas. Apskritai politika remiasi kompromisaisir i j iplaukianiais plaiai suformuluotais tikslais, kuriuos prakti-


14/19


kai yra sunku operacionalizuoti nedviprasmikus bei panaudojamuskriterijus. Be to, politin-administracin sistema legitimuoja dauge-l kit interes nei politikai ir administratoriai, esantys normatyvi-

nje parlamento valdymo grandi logikoje (Rothstein, 1994; p. 128133; Nrgaard, 2001). vertinimo tyrimas tai reagavo, be kita ko,ipltodamas vadinamj interes model, kuris tame paiame ver-tinime atkreipia dmes galinius sietis su konkreia politika vai-rius interesus, kai sutampa ir skiriasi preferencijos (Albk, 1988,p. 8293).

Tiek tiksl gyvendinimo, tiek interes modeliuose kaip analizsdalis nustatomi vienas ar keli kriterijai, kuriais remiantis akivaizdiai

vertinama. Buvo ne tik vertinimo, bet ir vieosios politikos tyrim

apskritai atvej, nesvarbu, ar juose kalbama apie vieosios politikos exante, ar ex post analizes. Tuo remiantis bt nekorektika teigti, jogvieosios politikos tyrimai nesisteng kreipti dmes svarbiausi vie-osios politikossuvokimui vertybi reikm. Taiau vyraujaniuose

vieosios politikostyrimuose tikslai ir vertybs traktuojami kaip duo-ti iorikai, o j normatyvikumas netampa savarankikos analizsobjektu.

Btent is vyraujani vieosios politikos tyrim bruoas pasta-

ruosius du deimtmeius tapo kritikos objektu: netraukiant norma-tyvini politikos aspekt savarankik analiz, vieosios politikostyrimams tampalengviau legitimuoti kai kurias realybs svokas neikitas su jomis susijusias vertybes. Taigi vieosios politikos tyrimai,netraukiantys normatyvini aspekt, apsvarstomi, taiau paprastainesugeba pateikti normatyvini gairi. Pasak mintos kritikos, kiek-

viena visuomenins problemos svoka sukelia normatyvinis padari-nius. Pavyzdiui, yra skirtumas, ar alkoholio, tabako, haio ar heroi-

no vartojimas apibdinamas kaip vartojimas, ar kaip piktnaudiavi-mas. Ir jei vartojimas vardijamas piktnaudiavimu, j velgiama kaipgenetikai ar aplinkos slygot, moralinio nuopuolio ar kintani so-cialini santyki arba atitinkamai kompanij godi savinink ir tarp-tautini narkotik karteli nesiningo pinig trokimo rezultat. Taitaip pat rodo, jog tokios problemos sprendimas i anksto susijs su jos


15/19


svoka lygiai taip pat kaip penki Grenlandijoje vartojami odiaisniegui apibdinti yra artimai susij su praktinmis keliavimo persnieg problemomis.

Todl egzistuoja argumentas, jog problem svokos nra trak-tuojamos vien kaip iorikai apibrtos, nepaisant to, ar tai dabaryra visuotinai priimtos visuomenje, ar kompetentingo statymus lei-dianio susirinkimo nustatytos svokos. Jei kakas tapo visuome-nine problema ir galiausiai pateko politin darbotvark, tai jokiubdu nra enklas, jog kalbama apie vien objektyviam suvokimuilabai reikming, tikr problem, nesvarbu, ar ji susijusi su darborinkos sunkumais, nelaimingais eismo vykiais, nepakankamu atsto-

vavimu moterims universitet personale ar prostitucija. Tai, kad pasi-

sek kai k apibdinti kaip visuomenin problem, reikalaujanipolitinio sprendimo, priklauso nuo tos problemos pateikimo bdo(techninis posakis: reprezentavimo) ir konteksto, kuriame ji pristato-ma. Pavyzdiui, abortas savaime nra visuomenin problema. Ar taisuvokiama btent kaip problema, priklauso nuo to, kaip abortas yraapibdinamas ir ar tai vyksta Amerikos, ar Europos protestantikamear katalikikame kontekste. Todl vieosios politikos tyrim pareigvelgiama kaip problemos svokos empirini ir normatyvini patei-kimo form paaikinim bei analiz ir j reikm vykdomomspoli-cies. Tai nra dviraio iradimas. Iki septintojo XX a. deimtmeioamerikiei diskusij apie nesprendim (non-decision) (Schat-tschneider, 1960; Barach & Baratz, 1963; Edelman, 1977), kuriostapo nuolatiniu problemos svokos reikms politikai akcentavimu

vieosios politikostyrimuose (Gusfield, 1981; Dery, 1984; Stone,1988), buvo eita ilgai. is interesas vl atsinaujino dl pastaraisiaismetais dmesio socialiniam konstruktyvizmui, lingvistiniam aidi-mui, diskurso analizei ir pan. (Bacchi, 1999).

Problem reprezentacijos atskleidimas ir analiz aikiai turjo ta-kos normatyvini politikos aspekt akcentavimui, taiau politikosanaliz nebtinai uima normatyvin pozicij ir todl nuolat atsitrau-kia, kad galt pateikti aik patarim, kaip i esms geriausiai sprstiesam vieosios politikosproblem. Kitaip tariant, vieosios politi-kos analiz vis dar kamuoja mokslinis vertybi reliatyvizmas ini


16/19


bei analizs ir politikos skirtingumas. Pasilymas, kaip perengti ply- tarp yra ir turt bti, politikos analizje yra vadinamasis poli-tikos analizsparticipacinis(demokratinio dalyvavimo) ketinimas

traukti paprastus pilieius laisvas ir atviras diskusijas apie vieosiospolitikos tikslus bei priemones (Torgerson, 1986). Dmesio centrasparticipacinje politikos analizje pasislenka nuo esmini klausimapie geros ar blogos politikos sandar link problem, nagrinjanidemokratinio proceso organizavim dalyvavimui priimtinu bdu. Idjateigia, jog esminis politikos turinys (angl.policy) tiek, kiek kalbameapie tikr demokratin politin sistem (angl.polity), turi bti trak-tuojamas kaip integrali demokratini nor formavimo dalis (angl.

politics). Todl ikyla vieosios politikosanalitik kaip pribuvj vaid-

muo kuriant institucines ir intelektualines slygas, padedanias mo-nms klausti j paprasta, kasdienikai vartojama kalba ir daryti iva-das, kokias moni problemas reikia sprsti (Fischer, 1990, p. 369).Taip politikos analiz tampa integralia piliei laisvo svarstymo dali-mi. O klausimas, ar participacin politikos analiz i esms udengiasprag tarp yra ir turt bti, visgi ilieka aktualus. Siekiant at-kreipti dmes demokratinio dalyvavimo aidimo taisykli utikri-nim, politikos analiz visikai perduoda politikos turinio nustatymdalyvaujaniai tautai, taiau taip atsiada galimybs uimti savaran-kik, i esms kritik pozicij. Kitaip tariant, participacin politi-kos analiz turi kritik kriterij, pagal kur galima vertinti organiza-

vim, bet ne politikos turin. Panau, kad atstovaujamosios demokra-tijos irinktus politikus tiesiog pakeiia dalyvaujanti tauta, kuri, pa-

vyzdiui, turi teist teis nustatyti visuomenines vertybes, o politi-kos analiz abiem atvejais netenka savarankikos, kritikos pozici-

jos galimybs.Ivada

1951 m. ileistas Lasswello straipsnis Vieoji politika kaip dmesiocentras be problem gali bti apibdinamas kaip vienas i klasikinipolitikos mokslo leidini. Ne todl, kad Lasswellas maoje savo dis-pozicijoje esanioje erdvje originaliai ir teorikai giliai mst, bettodl, kad patikslino matmenis, kurie nuo tol tapo pagrindiniai studi-

juojant politikos turin: analiz turt bti orientuota problemas,


17/19


daugiadalyk ir akivaizdiai normatyvin. Taigi ie trys matmenys stul-binamai aikiai tampa pamatini kriterij, kuriuos 1999 m. kurtaEuropos vieojo administravimo akreditavimo asociacija (EAPAA)

naudoja akredituodama Europos administravimo vietimo sistemas,dalimi (EAPAA, 2002). Nors ioje srityje buvo sutariama dl reikala-vim, kuriuos Lasswellas kl vieajai politikai kaip socialini moks-l dmesio centrui, nebuvo vienodos nuomons dl i reikalavimgyvendinimo prieingai, jie tapo neisprst energing diskusijobjektu. Kai kas tai gali interpretuoti kaip politikos analizs silpnu-m, o kiti tai velgs kaip sveikatos enkl, kad vieosios politikosanalitikai pltoja savo srities dalyk.

LITERA TRA

Albk E. Fra sandhed til information: Evalueringsforskning i USA fr og nu.Kbenhavn: Akademisk Forlag, 1988.

Albk E. Knowledge Interests and the Many Meanings of Evaluation: A Deve-lopmental Perspective // Scandinavian Journal of Social Welfare. 1998, vol. 7, no 2.

Bacchi C. L. Women, Policy and Politics: The Construction of Policy Problems.London: Sage Publications, 1999.

Barach P. & Baratz M. S. Decisions and Nondecisions: An Analytical Frame-work // American Political Science Review. 1963, vol. 57, no 3.

Bell D. The End of Ideology: On the Exhaustion of Political Ideas in the Fifties.

New York: The Free Press of Glencoe, 1960.Dery D. Problem Definition in Policy Analysis. Lawrence: University Press ofKansas, 1984.

Dror Yehezkel. Ventures in Policy Sciences. New York: Elsevier, 1971.EAPAA. EAPAA Accreditation Criteria, Version 3, June, 2002. http://

www.eapaa.org/eapaa/Regulations/EAPAACriteria.htmEdelman M. The Political Language. New York: Academic Press, 1977.Fischer F. Technocracy and the Politics of Expertise. Newbury Park: Sage, 1990.Gusfield J. R. The Culture of Public Problems: Drinking-Driving and the Sym-

bolic Order. Chicago: University of Chicago Press, 1981.Hansen S. B. Public Policy Analysis // Policy Studies Journal. 1983, vol. 12.Hogwood B. W. & Gunn L. A. Policy Analysis for the Real World. Oxford:

Oxford University Press, 1984.Hoos I. Systems Analysis and Public Policy. Berkeley: University of Califor-

nia Press, 1983.Kaplan A. American Ethics and Public Policy. New York: Oxford University

Press, 1963.Lasswell H. D. & Kaplan A. Power and Society. New Haven: Yale University

Press, 1950.


18/19


Lasswell H. D. The Policy Orientation // D. Lerner and H. D. Lasswell (eds.).The Policy Sciences. Stanford: Stanford University Press, 1951.

Lasswell H. D. A Pre-View of Policy Sciences. New York: American Elsevier,1971.

Lerner D. & Lasswell H. D. (eds.). The Policy Sciences. Stanford: StanfordUniversity Press, 1951.

Nrgaard A. S. Det institutionelle valg og dets konsekvenser: Et forsvar formdeholden og rlig hierarkisk styring // A. Berg-Srensen (ed.). Etik til debat.Kbenhavn: Jurist- og konomforbundets Forlag, 2001.

Rasmussen E. Komparativ Politik I. Kbenhavn: Gyldendal, 1971. T. I.Ricci David M. The Tragedy of Political Science: Politics, Scholarship, and De-

mocracy. New Haven: Yale University Press, 1987.Rothstein B. Vad br staten gra? Stockholm: SNS Frlag, 1994.Schattschneider E. E. The Semi-Sovereign People: A Realist View of Democ-

racy in America. New York: Holt, Rinehart & Winston, 1960.Stokey E. & Zeckhauser R. A Primer of Policy Analysis. New York: Norton,

1978.Stone D. A. Policy Paradox and Political Reason. New York: Harper Collins,

1988.Torgerson D. Between knowledge and politics: Three faces of policy analysis,

Policy Sciences. 1986, vol. 19.Wittrock B., Wagner P. & Wollmann H. Social science and the modern state:

policy knowledge and political institutions in Western Europe and the Unites Sta-tes // P. Wagner et al. (eds.). Social Sciences and Modern States: National Experien-ces and Theoretical Crossroads. Cambridge. Cambridge University Press, 1991.

PASTABOS IR NUORODOS

1Politinis ciklas apibdinamas kaip politinis procesas, kurio metu i pradinustatoma problema, paskui apibriama ir patenka darbotvark, sprendim pri-mim, gyvendinim ir vertinim. Cikle galima grti nuo vertinimo prie nustaty-mo (aut. past.).

2Pats Lasswellas vartojo termin multidisciplinos. Jo idj atitinkantis dani-kas posakis yra tarpdalykinis.

SUMMARY

POLICY ANALYSIS

Contemporary political science has long been focused less on the policycontent than on polity and politics, in particular. In the middle of the lastcentury, many political scientists decided that such a self-restraint poses certaindifficulties, deciding to launch discussions on how the social scientists can and


19/19


should examine policy. Harold Lasswells 1951 essay The Policy Orientation haslaunched the discussions. Here, Lasswell claimed that policy research should beseparated from a traditional research, i.e. focusing on theory, the subject anddescriptive in terms of the style it pursues.

An essay may, beyond doubt, be described as one of the political sciences

classics. Not because Lasswell in the space he had, managed to think with subtletyand in depth from a theoretical point of view, but for the reason that he clarifiedthe parameters that later became decisive in analysing the content of what politicsis: analysis must focus on problems; it must be multi-subject and clearly norma-tive. Thus, these three parameters become the part of the fundamental criteria theEuropean Association of Public Administration Accreditation, founded in 1999,uses in accrediting European public education systems. In spite of the fact thatmany had agreed on the requirements Lasswell posed with regard to public policyas the focus of the social sciences, there was still a lack of common understandingon how these requirements should be implement. To the contrary, they havebecome the object of unresolved vigorous discussions. Some migt interpret this asa weakness of policy analysis, yet some would see this as a proof of healthiness, i.e.that the public policy analysts develop the subject of their expertise.

Erik Albaek "Viešosios politikos analizė"

Documents

Transcript of Erik Albaek "Viešosios politikos analizė"