Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

2019 m. gegužė

Ar pavysime kaimynus į kuriuos lygiuojamės?

Prognozuojama ≠ reali elektros energijos kaina rinkoje

„Pigios elektros energijos iš Rusijos“ iliuzija

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa

Kaip GIPL jungtis pakoreguos Europos gamtinių dujų rinkos žemėlapį?

Ateities energetikos iššūkis – kaip sujungti tūkstančius pavienių elementų į vieningą sistemą

3

5

6

7

8

10

3 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Lietuvoje buitiniai vartotojai elektros energiją perka už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) kasmet nustatomus tarifus. Nors visi esame įpratę prie būtent to-kios tvarkos, vis dėlto toks kainų regu-liavimas nesukuria paskatų vystytis konkurencijai bei inovacijoms energe-tikos sektoriuje, todėl vis daugiau šalių atsisako energijos kainų reguliavimo.

Net 9 (devynios) Europos valstybės pilnai dereguliavo savo elektros energijos rinkas jau daugiau nei prieš dešimtmetį, o dar 6 (šešios) šalys prie jų prisijungė 2009-2016 m. Iš visų Skan-dinavijos ir Baltijos regione esančių valstybių Lietuva yra pas-kutinioji, kuri vis dar nėra pilnai atsisakiusi elektros energijos kainų reguliavimo.

Lietuva šiuo metu yra dereguliavusi tik komercinių elektros energijos vartotojų rinką, tačiau buitiniams vartotojams elek-tros energijos kainos iki šiol išlieka reguliuojamos, t.y. nustato-mos VKEKK. Tuo tarpu visos kitos regiono šalys (t.y. Estija, La-tvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija) tokį reguliavimą jau seniai panaikino. Šiuo aspektu smarkiai atsiliekame nuo mūsų kaimynių.

Vis dėlto greitu metu pokyčiai turėtų pasiekti ir Lietuvą, nes pagal tarptautinį susitarimą, vadinamąjį Baltijos šalių regiono energetikos plėtros planą (angl. Baltic Energy Market Intercon-nection Plan – BEMIP), Lietuva yra įsipareigojusi prisijungti prie kitų regiono šalių ir dereguliuoti savo nacionalinę buitinių vartotojų elektros energijos rinką ne vėliau nei 2020 m. Tai su-teikia vilčių, jog pagaliau prisijungsime prie labiau pažengusių valstybių.

Kodėl dereguliavimas yra toks svarbus? Europos Komisijos (EK) Energetikos generalinio direktorato (angl. DG Energy) už-sakymu 2018 m. atliktos studijos rezultatai rodo, jog energijos rinkų dereguliavimas turi teigiamą įtaką tiek konkurencijai tarp

Ar pavysime kaimynus į kuriuos lygiuojamės?

Buitiniai vartotojai

Komerciniai vartotojai

EKSPERTO KOMENTARAS

Šaltinis: CEER

Kainos nereguliuojamos arba reguliuojamos �k nedidelei daliai bui�nių vartotojų

Kainos reguliuojamos daugiau nei 50% bui�nių vartotojų

Nėra duomenų arba šalis nėra CEER narė

Kainos nereguliuojamos arba reguliuojamos �k nedidelei daliai komercinių vartotojų

Kainos reguliuojamos daugiau nei 50% komercinių vartotojų

Nėra duomenų arba šalis nėra CEER narė

Mažmeninių elektros energijos rinkų reguliavimo statusas Europos šalyse 2017 m.

4 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

30%34%

36%

Suomija

20%

43%

37%

Es�ja34%

38%

28%

34%30%

36%

Lietuva

30%

36%

34%

Latvija

32%

34%

34%

Lenkija

Švedija

13%

18%

69%

Danija

energijos tiekėjų (tose rinkose, kur kainos yra nereguliuojamos, veikia daugiau skirtingų tarpusavyje konkuruojančių tiekėjų), tiek jų teikiamų paslaugų kokybei (tose rinkose, kur kainos yra nereguliuojamos, bendras klientų pasitenkinimas gaunamų paslaugų kokybe yra aukštesnis). Studijoje pateikta statistika leidžia pagrįstai teigti, jog nereguliuojamose rinkose vartoto-jai yra linkę dažniau keisti energijos tiekėjus bei reikalauti iš jų daugiau ir įvairesnių su energija susijusių paslaugų, geresnių pasiūlymų bei kokybiškesnio klientų aptarnavimo.

EK atliktos studijos rezultatai iš esmės sutampa su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. užsakytos „Elek-tros energijos tiekimo namų ūkiams liberalizavimo studijos“, kurią atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Pricewaterho-useCoopers“ išvadomis, kurios rodo, jog Lietuvoje dereguliavi-mas turėtų paskatinti skaidrią elektros energijos tiekėjų konku-renciją, dėl ko turėtų gėrėti vartotojų aptarnavimas bei paslaugų kokybė, o patys klientai galėtų pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius elektros energijos tiekėjų pasiūlymus.

Be to, panaikinus kainų reguliavimą buitinių vartotojų mokami tarifai geriau atspindės realias tuo metu esančias rinkos są-lygas, o rinkos reguliuotojui (VKEKK) nebereikės kiekvienais metais perskaičiuoti neatitikimų tarp prognozuotų ir faktinių didmeninių elektros energijos kainų bei įtraukinėti apskaičiuotų skirtumų į ateinančių laikotarpių elektros energijos tarifus. To-kiu būdu bus taupomi tiek VKEKK, tiek visų tiekėjų darbo resur-sai – jie galės būti nukreipti į prasmingesnių ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbų įgyvendinimą.

Aišku reikėtų nepamiršti, jog net pilnai dereguliavus elektros energijos rinką, didžioji dalis galutinio tarifo, kurį turi mokėti elektros energijos vartotojai, vis dėlto išliks prižiūrima bei regu-liuojama VKEKK. Kalbant apie elektros energijos kainų „dere-

Elektros energijos dedamoji (turėtų lem� rinkos sąlygos ir konkurencija)

Tinklų (transportavimo) dedamoji(lemia operatorių pa�riamos sąnaudos ir reguliuotojas)

Mokesčių (VIAP, PVM, kt.) dedamoji (lemia valstybės poli�ka)

Vidmantas Salietis,

„Lietuvos energija“, UAB valdybos narys, Komercijos ir paslaugų tarnybos vadovas

Pagrindiniai elektros energijos kainos komponentai Europos šalyse 2017 m., %

Šaltinis: Eurostat

Rinkų dereguliavimas turi teigiamą įtaką tiek konkurencijai tarp energijos tiekėjų, tiek jų teikiamų paslaugų kokybei.

guliavimą“ omenyje reikia turėti tik pačios elektros energijos dedamosios kainos lygio reguliavimo atsisakymą, tuo tarpu elektros energijos transportavimo, sisteminių paslaugų kai-nos, taip pat papildomų mokesčių (t.y. VIAP bei PVM) dydžiai ir toliau išliks reguliuojami VKEKK bei priklausys nuo valstybės vykdomos politikos (pvz., AEI skatinimo).

5 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

zonoje 2018 m. siekė apytiksliai 50 EUR/MWh. Atitinkamai 2019-iems metams VKEKK nustatė 43,48 EUR/MWh1 progno-zuojamą elektros energijos rinkos kainą, tačiau per pirmuosius tris šių metų mėnesius vidutinė elektros energijos rinkos kaina Nord Pool biržos Lietuvos zonoje kol kas siekė apytiksliai 48 EUR/MWh.

Vertinant skirtumą tarp VKEKK nustatytos bei realios elektros energijos kainos rinkoje 2018 m., finansinis efektas analizuojant tik buitinių vartotojų suvartojamą elektros energijos kiekį (apy-tiksliai 2,8 TWh) siekė daugiau nei 38 mln. EUR. Atitinkamai šis kainų skirtumas atlikus ir kitus susijusius koregavimus realią padidėjimo įtaką vartotojų sąskaitoms turės tik 2020 m.

Netikslių kainų nustatymas įprastai sukuria problemų ne tik vartotojams, kurie potencialiai gali mokėti rinkos sąlygų neati-tinkančią kainą už elektros energiją, bet ir visuomeniniam tie-kėjui, kuris išaugus didmeninėms elektros energijos kainoms biržoje yra priverstas užsitikrinti papildomą pinigų srautą, ku-ris yra būtinas siekiant nepertraukiamai tiekti elektros energiją vartotojams. Be to, kompleksinis ir sudėtingas kainų reguliavi-mas pareikalauja daug susijusių šalių administracinių resursų bei tampa tikra pagunda politinėje padangėje bandant daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką kasmet nustatomiems energijos tarifams.

Kaip vienas iš šių problemų sprendimo būdų galėtų būti įvardi-jamas jau minėtas visuomenino tiekėjo elektros energijos kainų dereguliavimas, kuomet su elektros energijos kainų didmeninė-je rinkoje susijusias rizikas pilnai prisiimtų tiekėjas arba jomis dalintųsi kartu su vartotoju (jeigu vartotojas norėtų tarifų pla-no, kuris visuomet atspindėtų realią situaciją rinkoje). Panašus rinkos veikimo mechanizmas telekomunikacijų sektoriuje buvo pradėtas taikyti jau daugiau nei prieš 15 metų ir dabar matome, kad tai nuosekliai didino konkurenciją tarp tiekėjų, kas atitinka-mai ilgame laikotarpyje suteikė tiesioginę naudą galutiniams vartotojams.

Švedija€ 45

Portugalija€ 57

Ispanija€ 57

Prancūzija€ 50

Nyderlandai€ 53

Rumunija€ 43

Vokie�ja€ 45

Šveicarija€ 52

Austrija€ 51

Norvegija

€ 44

Danija

€ 45 Latvija

€ 50Airija

€ 61

Italija

€ 61

Slovėnija

€ 51

Belgija

€ 55

Es�ja€ 47

€ 65Didžioji Britanija

Lenkija€ 52

Lietuva

€ 50€ 36,13*

Čekija€ 46

Slovakija€ 48

Suomija€ 47

Vengrija€ 51

Kroa�ja€ 52

Bulgarija€ 40

Graikija€ 60

Serbija

€ 50Vytautas Rimas,

„Lietuvos energija“, UAB Rinkos reguliavimo vadovas

1 Be elektros energijos vartojimo balansavimo sąnaudų.

*VKEKK nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina, kuri buvo įtraukta į 2018 m. tarifą.

<50 €/MWh

50 - 59 €/MWh

≥ 60 €/MWh

Didmeninės elektros energijos kainos Europos šalyse 2018 m., EUR/MWh

Šaltinis: ENTSO-E

Dažnai kalbėdami apie elektros energijos tarifus pamirštame ir ne-įvertiname fakto, kad einamojo lai-kotarpio elektros energijos tarifai gana nemaža apimtimi atspindi ne tik esamą situaciją, bet ir ankstesnių laikotarpių faktines elektros energi-jos tinklų operatorių, visuomeninio tiekėjo bei kitų susijusių šalių patir-tas sąnaudas bei gautas pajamas.

Paprasčiau sakant – energetikos sektoriaus dalyvių patirtos di-desnės arba mažesnės sąnaudos nei buvo nustatytos VKEKK jiems (arba jų) yra kompensuojamos po dviejų metų, pvz., 2019 m. elektros energijos tinklų operatoriaus gautos per didelės pa-jamos vartotojams būtų kompensuojamos 2021 m. ir t.t.

Šis tarifų koregavimas Lietuvoje tapo ypatingai aktualus pas-taraisiais metais, kuomet VKEKK nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina, kuri yra viena iš pagrindinių de-damųjų elektros energijos tarife, kurį sumoka galutinis buitinis vartotojas, gana reikšmingai skyrėsi nuo realių elektros energi-jos kainų rinkoje.

2018-iems metams VKEKK nustatė 36,13 EUR/MWh1 progno-zuojamą elektros energijos rinkos kainą, kuomet faktinė vidu-tinė elektros energijos rinkos kaina Nord Pool biržos Lietuvos

Prognozuojama ≠ reali elektros energijos kaina rinkoje

EKSPERTO KOMENTARAS

Elektros energijos dedamoji

Tinklų (transportavimo), sisteminių paslaugų ir visuomeninio �ekimo dedamoji

Mokesčių (VIAP, PVM) dedamoji

Pagrindiniai vidutinės visuomeninės elektros energijos kainos komponentai Lietuvoje 2019 m., %

Šaltinis: VKEKK

25%

39%

36%

Lietuva

Kompleksinis ir sudėtingas kainų reguliavimas pareikalauja daug susijusių šalių administracinių resursų bei tampa tikra pagunda politinėje padangėje bandant daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką kasmet nustatomiems energijos tarifams.

6 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

EKSPERTO KOMENTARAS

Nepaisant gana sėkmingo Rusijoje pagamintos elektros energijos eks-porto į Suomiją (42,9% viso ekspor-to) ir Lietuvą (23,1%) 2018 metais, aktuali šios šalies Ekonomikos plė-tros ministerijos (EPM) prognozė nurodo, kad 2021 m. šalyje paga-mintos elektros energijos eksportas sumažės iki maždaug 10 teravatva-landžių (TWh). Vėliau šis rodiklis gali

būti dar menkesnis. 2017 m. šios rūšies Rusijos eksporto eilutė buvo 41% didesnė (iš viso į visas rinkas 16,7 TWh).

Neigiamos dinamikos priežastis – eksportui esą nepalanki Nord Pool (NP) prekybos sistemoje (NPS) susiklosčiusios Ru-sijos pagamintai elektros energijai kainos. Rusijos EPM pateikia duomenis, kad pernai eksportuojama elektros energija buvo parduodama už vidutinę 38,1 EUR už vieną megavatvalandę (MWh) kainą. Vidutinis NP 2018 m. elektros energijos kainų lygis Suomijos ir Lietuvos zonose iš pirmo žvilgsnio buvo ati-tinkamai 46,8 EUR/MWh ir 50 EUR/MWh, tačiau esminė kliū-tis eksportuotojams yra kasmet po keletą procentinių punktų brangstančios perdavimo paslaugos ir didėjantys eksporto mo-kesčiai, kuriuos reguliuoja Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba, atsižvelgama į generatorių galią ir regioninių perdavi-mo sistemų tarifus, kurie esą turi padengti gamintojų ir preky-bininkų elektros energija faktines sąnaudas.

Tiesa, 2018 m. liepą Suomijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Fingrid“ sumažino perdavimo tarifą di-džiausios paklausos (piko) metu tiekiamai rusiškos kilmės elek-tros energijai iki nulinio koeficiento (nenurodė atskaitos taško), tačiau apie panašų rusiškos elektros energijos perdavimo ap-mokestinimą tuo pat metu prabilo Estija.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbia-mi duomenys rodo, kad 2018 m. IV ketvirtį daugiausia elektros energijos buvo importuota iš Rusijos.

„Pigios elektros energijos iš Rusijos“ iliuzija

Didmeninę elektros energijos kainą Rusijoje nuo 2008-ųjų su-formuoja prekyba į NPS panašioje Didmeninės elektros ener-gijos prekybos sistemoje (ATS), kurios administratorius viešai skelbia prekybos duomenis. Šiais metais ATS vyraujančios elektros energijos didmeninės kainos atrodo patrauklios (15,53 EUR/MWh). Tačiau Rusijos analitikai tvirtina, esą tai sudaro tik apie 49,7% dalį kainos, už kurią elektros energiją perka ekspor-tuojantys didmenininkai.

Komerciniais pagrindais grįsta prekyba rusiška elektros energi-ja trijose Baltijos šalyse prasidėjo iškart po Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo 2010 m. Tada „Inter RAO JES“ - Rusijos elektros energijos eksporto monopolijos - neeilinio akcininkų susirinkime buvo pritarta politiniam sprendimui par-duoti Lietuvai 2,5 TWh elektros energijos kvotą, taip pat dar 4 TWh kvotą – Latvijai ir Estijai. Nustatyta mažiausia pardavimo kaina buvo 16,5 EUR/MWh už naktį tiekiamą elektros energiją ir 32 EUR/MWh – didžiausios paklausos metu tiekiamą elektros energiją.

„Inter RAO“ akcininkams pateiktoje medžiagoje buvo nurodo-ma, kad šis sprendimas „leis sustiprinti strateginę Rusijos įtaką Baltijos šalyse, taip pat sumažins prielaidas Baltijos šalims (...) atsisakyti veikti bendroje elektros energijos perdavimo siste-moje su Rusija“ (t. y. savo perdavimo sistemas sinchronizuoti su žemyninės Europos perdavimo tinklais ENTSO-E sistemoje).

Rytas Staselis,

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas0 1 2 3 4 5

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

3,21

2,99

3,69

4,4

3,45

Paskutiniaisiais metais į Lietuvą importuotos rusiškos kilmės elektros energijos kiekis, TWh

Šaltinis: „Inter RAO“

45,5%

2018 m. IV ketvirtį 1,5 TWh arba 45,5% viso importuotos į Lietuvą elektros energijos kiekio buvo importuota iš Rusijos.

7 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

IPS / UPS

KET

nuo 2025 m.

Verčiame naują Lietuvos energe-tiniam saugumui svarbų istorijos puslapį – Baltijos šalių sinchroniza-cija su kontinentine Europa iš planų virsta kryptingais veiksmais ir šia-me kelyje esame pažengę toliau, nei kada nors iki šiol. Dėl itin aktyvaus ir koordinuoto darbo su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parteriais esame pakviesti tapti Europos energetikos

sistemos nariais, taip užbaigiant jau ir taip neleistinai ilgai už-trukusią Baltijos šalių energetinę izoliaciją.

Svarbiausias dalykas šiame kelyje buvo pernai birželį pasira-šytas Europos Komisijos, trijų Baltijos šalių ir Lenkijos politinis susitarimas. Kiekvienas kitas žingsnis atitinka šio susitarimo turinį – turime patvirtintą sinchronizacijos scenarijų (per Len-kiją iki 2025 m.) ir konkretų veiksmų planą, ką turime daryti, kad Lietuvos energetikos sistema dirbtų vienu dažniu su konti-nentine Europa ir jos valdymą perimtume į savo rankas.

Įvertinę Gdansko universiteto mokslininkų išvadas, sutarėme, kad saugiausias ir ekonomiškai naudingiausias scenarijus užti-krinti Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio sta-bilumą bei tiekimo saugumą yra:

esama dvigrandė kintamos srovės „LitPol Link“ jungtis,

nauja jūrinė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos,

keletos kitų būtinų techninių sprendimų įgyvendinimas.

Ką tik, kovo 19 d. Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomo-sios įstaigos vadovas parašais patvirtino sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai sky-rė 324 mln. EUR. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnau-

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa

jinimui ir sustiprinimui skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. EUR.

Pasinaudodami ja, pirmajam sinchronizacijos etapui skirto-mis lėšomis stiprinsime ir atnaujinsime šalies jau naudojamus įrenginius bei statysime naujus: vyks linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos ir Kruonio HAE-Jurbarkas linijos statyba ir kt.

Antrajame etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jū-rinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui – planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 m.

Tuo pat metu vyksta kitas itin svarbus procesas – Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) jau netrukus paruoš techninių reikalavimų sąrašą, kokius dar namų darbus Baltijos šalys turės atlikti, atnaujinant šalių elek-tros energijos perdavimo sistemos infrastruktūrą, parengiant ją sklandžiam ir patikimam darbui su kontinentine Europa.

Todėl svarbiausias mūsų tikslas – jau pačioje artimiausioje ateityje, t.y. ambicingai planuojant iki vasaros pradžios pasira-šyti teisiškai įpareigojančią Prisijungimo sutartį1, reiškiančią dar vieną žingsnį į Lietuvos energetikos ateitį Europoje.

Naujoji jūrinė HVDC jung�sEsama „LitPol Link" jung�s

2018 06 28 Pasiektas EK, Lenkijos ir Bal�jos šalių poli�nis susitarimas

2018 09 Baigtos bū�nos studijos parink� �nkamą sinchronizacijos scenarijų

2018 09 14 BEMIP patvir�no pasirinktą scenarijų

2018 09 19 Pateikta trijų Bal�jos šalių operatorių paraiška ENTSO-E dėl kon�nen�nės Europos elektros �nklų zonos išplė�mo

2018 09 21 Pateikta Lenkijos operatoriaus paraiška ENTSO-E dėl kon�nen�nės Europos elektros �nklų zonos išplė�mo

2018 10 09 ENTSO-E's RGCE pritarė KET plėtrai

EKSPERTO KOMENTARAS

Rimvydas Štilinis,

UAB “EPSO-G” infrastruktūros direktorius

Didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams yra gavusi Lietuva – tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas.

1 Baltijos šalių operatoriai, palaikančioji šalis (angl. supporting party – PSE (Len-kijos operatorius)) ir mažiausiai du Europos elektros perdavimo sistemos opera-torių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos Regionines grupės (RGCE) operatoriai.

8 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Kada rinka galės naudotis GIPL jung-timi, kokiomis sąlygomis? Kokie bus jungties pajėgumai? Kokią Baltijos šalių poreikio dalį galės patenkinti nauja infrastruktūra? Kokia nauda iš Lietuvos–Lenkijos jungties Baltijos šalims ir Suomijai? Tokie klausimai kyla rinkos dalyviams, belaukiant GIPL – dujotiekio, sujungsiančio Len-kijos ir Lietuvos gamtinių dujų perda-

vimo sistemas, statybų starto, numatyto šiemet.

GIPL – dar vienas alternatyvus gamtinių dujų koridorius Europoje

Šiuo metu vienintelis alternatyvus gamtinių dujų šaltinis Lie-tuvai, visoms Baltijos šalims, o nuo 2020 m. ir Suomijai yra Klaipėdos SGD terminalas. Nuosekliai judame link 2022 m., kai rinkai galėsime pasiūlyti ir antrą prieigą prie alternatyvių gam-tinių dujų tiekimo šaltinių – veikiančią GIPL jungtį tarp Lietu-vos ir Lenkijos. Šio dujotiekio atsiradimas turės esminės įtakos gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimui Baltijos regione. Neabejojama, kad GIPL sudarys spaudimą rusiškų gamtinių dujų tiekėjams. Atidarius gamtinių dujų transportavimo vartus, per Lenkiją atsivers prieiga prie pagrindinių Europos gamtinių dujų prekybos centrų bei įvairių gamtinių dujų tiekimo šaltinių. Padidės gamtinių dujų tiekimo saugumo ir solidarumo mecha-nizmų – pagalbos tarp šalių, įvykus gamtinių dujų nutraukimo incidentams, veikimo užtikrinimas.

Po „Balticconnector“ atsiradimo GIPL taps svarbiu infrastruktūros elementu ir Suomijai

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, GIPL įgauna vis didesnę reikšmę, lyginant su tuo laiku, kai projektas dar tik buvo planuo-jamas. Anksčiau jungtis buvo aktuali tik Baltijos šalims, dabar, kai buvo priimtas sprendimas pastatyti jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“, GIPL tampa svarbiu infrastruktū-ros elementu ir Suomijai. Šiai šaliai atsivers platesnės gamti-

Kaip GIPL jungtis pakoreguos Europos gamtinių dujų rinkos žemėlapį?

nių dujų tiekimo diversifikavimo galimybės ir didės derybinė galia, kalbantis su rusiškų gamtinių dujų tiekėjais. Formuojant bendrą Baltijos regiono gamtinių dujų perdavimo tarifų zoną, rinkos prasme Estija ir Suomija, kaip niekada iki šiol, priartės prie Lietuvos ir galės veiksmingiau pasinaudoti GIPL teikiama nauda. Į regioninę rinką įsitraukus Lietuvai, kitos regiono šalys įgytų komerciškai tiesioginę prieigą prie GIPL, dėl to padidėtų ir GIPL sukuriama vertė.

Jungties pajėgumai gali būti didinami

Pradėjus veikti jungčiai, pajėgumai iš alternatyvių gamtinių dujų šaltinių padidės net 60 proc. Suplanuoti GIPL jungties pa-jėgumai iš Lenkijos į Lietuvą – 27 teravatvalandės (TWh) per metus, o iš Lietuvos į Lenkiją – 21 TWh. Bet nebūtina sustoti ties šiais skaičiais: esant poreikiui ir atlikus sąlyginai nedideles investicijas, ateityje būtų galima GIPL pajėgumus padidinti dar 70 proc. Tam reikėtų pastatyti naują gamtinių dujų kompreso-rių stotį pasienyje su Lenkija.

Projekto svarba Lenkijoje

Naujas dujotiekis Lietuvai ir Baltijos regionui svarbus dėl papil-domo gamtinių dujų šaltinio užsitikrinimo. Tačiau GIPL taip pat reikšmingas ir Lenkijai. Jungtis leis padidinti per Lenkijos teri-toriją transportuojamus gamtinių dujų srautus bei sukurs papil-domas gamtinių dujų tiekimo galimybes rinkos dalyviams. Be to, atsivers galimybės prijungti naujus gamtinių dujų vartoto-jus – Lenkijos pusėje bus nutiesta apie 350 km naujo dujotiekio ten, kur jo niekada nebuvo. Tai atvers šansą dujofikuoti daugiau Lenkijos teritorijos ir keisti taršios anglies naudojimą į švarias gamtines dujas, pagerinant šalies aplinkosauginius rodiklius.

EKSPERTO KOMENTARAS

44% GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.

GIPL projekto vertė – 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija. Prie projekto �nansavimo prisidės ir Latvijos bei Es�jos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Inves�cijos Lietuvos pusėje sieks iki 136 mln. eurų.

Bendras dujo�ekio ilgis – 508 km

Ilgis Lietuvoje – 165 km

Ilgis Lenkijoje – 343 km

Perdavimo pajėgumai į Lenkiją – 58 GWh per parą (21 TWh per metus).

Perdavimo pajėgumai į Lietuvą – 74 GWh per parą (27 TWh per metus).

500mln. €

136mln. €

508km

165km

343km

58GWh/parą

74GWh/parą

SKAIČIAI

9 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

GIPL proveržio metai

Nors aktyvus bendradarbiavimas su Lenkijos gamtinių dujų per-davimo sistemos operatoriumi dėl GIPL prasidėjo dar 2009 m., GIPL proveržio metais gali būti laikomi 2018-ieji, kai buvo priim-tas galutinis sprendimas investuoti į šį regioninį projektą ir pasi-rašyta Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo tinklų su-jungimo sutartis. Iškart po to sekė viešųjų konkursų procedūros. Planuojama, kad sutartys su jungties rangovais bus pasirašytos artėjant 2019 m. viduriui. Lygiagrečiai projektas įgyvendinamas ir Lenkijos pusėje – vyksta viešieji pirkimai, o statybų pradžia numatyta 2019 m. pabaigoje.

Dar neatskleistos visos GIPL galimybės

Vienas svarbiausių darbų šiemet – atlikti studiją, kurioje būtų išnagrinėtos komercinės GIPL panaudojimo galimybės ir prie-monės, galinčios padidinti jo socio-ekonominę naudą. Svarbu, kad rinka pradėtų naudotis jungtimi vos tik ši pradės veikti, o prieigos prie GIPL sąlygos leistų ja efektyviai naudotis. Siekia-me, kad GIPL sukuriama vertė rinkai būtų kuo didesnė. Studijos rengėjai turėtų išnagrinėti situaciją Europos gamtinių dujų rin-kose, GIPL įdarbinimo galimybes, portfelio formavimo strategi-jas, iš kur ateinančios gamtinės dujos turės didžiausią poten-cialą. Studija parodys, kokie produktai bei kokios prieigos prie infrastruktūros sąlygos galėtų būti pasiūlytos rinkos dalyviams. Kokie būtini reguliavimo pakeitimai turi būti atlikti, teikiant nau-jas paslaugas, susijusias su nauja infrastruktūra. Taip pat tiki-masi gauti vertingų pasiūlymų dėl tolesnių iniciatyvų regionui. Studijos rezultatus numatoma turėti 2019 m. rudenį.

Situacija gamtinių dujų rinkoje nuolat keičiasi. Dabar matome, kad GIPL jungtis su kaupu pateisins vis didėjantį infrastruktūros, galinčios sujungti izoliuotas gamtinių dujų rinkas, poreikį. Svarbu sudaryti lanksčias sąlygas, kad rinka pradėtų veiksmingai naudotis GIPL jungtimi vos tik ši pradės veikti 2022 metais.

Saulius Bilys,

„Amber Grid“ generalinis direktorius

GIPL NAUDOS:

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt ut laoreet dolore magna aliquam erat volutpat. Ut wisi enim ad minim veniam, quis

nostrud exerci tation ullamcorper suscipit lobortis nisl ut aliquip

LOREM IPSUM

Bal�jos šalių ir Suomijos integracija į bendrą ES

gam�nių dujų rinką

Dar viena prieiga prie alternatyvių gam�nių dujų �ekimo šal�nių Bal�jos šalių regione

Naujas gam�nių dujų �ekimo maršrutas

ES dujų rinkoje

Didesnis likvidumas Lenkijos ir Bal�jos šalių gam�nių dujų prekybos

zonose

Potencialas didesniam Inčiukalnio gam�nių dujų saugyklos panaudojimui

Galima Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalų

sinergija

10 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Šių metų sausio mėnesį įvykęs galios aukcionas Naujojoje Anglijoje (Jung-tinės Amerikos Valstijos) pažymėtas esminiu įvykiu visai energetikai. Jame dalyvavo ir 20 MW aukcioną laimė-jo iš 5000 pavienių klientų, turinčių saulės jėgaines ir namų baterijų sis-temas sudaryta virtuali elektrinė, kuri suformuota pasitelkiant duomenų bei pajėgumų agregavimo technologijas.

Kodėl tai aktualu mums Lietuvoje? Turint omenyje artėjančią sinchronizaciją su kontinentine Europa, planuojamus galios aukcionus, rinkos liberalizaciją ir tai, kad esame elektros energi-ją importuojanti šalis, turime unikalią galimybę per artimiausią laikotarpį sukurti išties inovatyvią energetikos sistemą, kuri pa-sitelkdama duomenų bei pajėgumų agregavimo technologijas, sujungtų tūkstančius elektros energiją gaminančių vartotojų, namų baterijų, elektromobilių ir savo vartojimą valdančių vers-lo įmonių.

Tokie rinkos dalyviai galėtų aktyviai įsitraukti į Lietuvos ener-getikos sistemą bei jos valdymą, taip pat teikti tokias paslaugas kaip, pvz., dažnio reguliavimo, kainų arbitražo ir kt. Vienos tarp-tautinės konsultacijų įmonės E4tech tyrime paskaičiuota, kad buitinis vartotojas teikdamas tokio tipo paslaugas per metus potencialiai galėtų gauti iki 300-400 EUR papildomų pajamų. Skaičiavimams buvo naudotas Didžiosios Britanijos rinkos mo-delis.

Didžiulį duomenų ir pajėgumų agregavimo technologijų po-tencialą jau pastebėjo ir energetikos gigantai, tokie kaip ENEL (Italija), Engie (Prancūzija) ar Alpiq (Šveicarija), kurių atėjimas į agregavimo rinką pažymėtas įsigijimų bangos. ENEL įsigijo duomenų ir pajėgumų agregatorių EnerNOC (Jungtinės Ameri-kos Valstijos), Engie tapo vienu pagrindinių įmonės Kiwi Power (Jungtinė Karalystė) savininkų, o šveicarų Alpiq tapo Flextricity (Jungtinė Karalystė) pagrindine akcininke.

Ateities energetikos iššūkis – kaip sujungti tūkstančius pavienių elementų į vieningą sistemą

Ar Lietuva įvykdys Nacionalinėje energetinės nepriklauso-mybės strategijoje išsikeltą tikslą ir taps energetikos inova-cijų lydere regione priklauso nuo kelių esminių elementų – ar sėkmingai ir laiku bus įgyvendinti masinės išmaniosios apskaitos, bendros duomenų kaupimo bei apsikeitimo plat-formos (angl. Data Hub) diegimo projektai, kurie yra vieni esminių siekiant sukurti vieningą ir bendrą Baltijos šalių, o vėliau ir Šiaurės regiono šalių mažmeninės elektros energi-jos rinką, ar nebus nukeliami su rinkos liberalizavimu susiję sprendimai ir žinoma ar bus sukurtas tinkamas tokios rin-kos mechanizmas rinkos procesų ir reguliavimo dalyje.

Vytautas Kieras,

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos Inovacijų komiteto pirmininkas

Išmaniosios apskaitos, bendros duomenų kaupimo bei apsikeitimo platformos (angl. Data Hub) diegimo projektai yra vieni esminių siekiant sukurti vieningą ir bendrą Baltijos šalių, o vėliau ir Šiaurės regiono šalių mažmeninės elektros energijos rinką.

EKSPERTO KOMENTARAS

Virtualių jėgainių rinkos modelis

Gaminantys vartotojai / namų baterijos

Energijos paklausos valdymas (angl. demand side

management)

Elektromobiliai

Skirstymo sistemos operatorius

Prekyba elektros energijos rinkoje

PREKYBA RINKOJE SISTEMINĖS PASLAUGOS SISTEMINĖS PASLAUGOS

Perdavimo sistemosoperatorius

Virtualios jėgainėsoperatorius

Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga2019 m. gegužė