Dokumentai

Lietuvoje auga deimt vabzdiadi augal ri, priklausani ioms gentims:Aldrn (Aldrovanda) Saulaar (Drosera) Tukl (Pinguicula) Skendenis (Utricularia)

Lietuvos raudonj knyg raytos ios rys:Psltoji aldrn (Aldrovanda vesiculosa) Maalap saulaar (Drosera intermedia)Paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris)

Kitos vabzdiadi augal gentys ir rys:sotenis (Nepenthes) Heliamfora (Heliamfora) Kalifornin darlingtonija (Darlingtonia californica) Luzitanin rasot (Drosophyllum lusitanicum) Pslinis kriauklenis (Cephalotus follicularis) Saracnija (Sarracenia) Vaivoryktenis (Byblis)

SOTENIS

Jo lapai suformuoja auktus staius sotlius, kurie prisipildo lietaus vandens. Rykus sotlio almelis bei jo iskiriamas nektaras privilioja vabzdius, kurie nutupia ant slidaus kratelio, nuslysta sotlio vid, krinta vanden ir nusksta. Grob suskaido fermentai ir bakterijos.

sotlio sandara

Platusis sotenis

Riniuotasis sotenis

sotenio paplitimas

PAPRASTOJI TUKL

Ant jos lap isidsiusios kotuotos liaukuts iskiria lipn sekret, kuriame klimpsta nutp smulks vabzdiai. Pajuts vabzd lapo kratas usirieia. Liaukui iskiriami proteolitiniai fermentai itirpina auk. Kartu su fermentais iskiriamos ir antiseptins mediagos, kurios apsaugo sugautus organizmus nuo greito gedimo.

SAULAAR

Vabzdius gaudo taip pat kaip ir paprastoji tukl

Apskritalap saulaar

Maalap saulaar

SARACNIJA

Raudonoji saracnija

Sparnuotoji saracnija

Geltonoji saracnija

Gyslotoji saracnija

Kalnin saracnija

Saracnijos paplitimas

VAIVORYKTENIS

Linaiedis vaivoryktenis

Didysis vaivoryktenis

Vandeninis vaivoryktenis

Vaivoryktenio paplitimas

PSLINISKRIAUKLENIS

Pslinio kriauklenio paplitimas

DIDIOJIHELIAMFORA

KALIFORNIN DARLINGTONIJA

Kalifornins darlingtonijos paplitimas

LUZITANIN RASOT

Luzitanins rasots paplitimas

AI U DMES!..

Pareng: I. Rastauskait

ORGANIZM JUDJIMAS IR ATRAMA

10 KLAS

NERINGA STRAVINSKIEN

Gyvno judjimo bdas priklauso nuo jo formos, aplinkos ir dydio


PIRMUONI JUDJIMAS

Ameba juda pseudopodijomis

Klumpel infuzorija juda balkstienlmis

Euglena alioji juda iueliu


DAUGIALSIAI GYVNAI JUDA RAUMEN PAGALBA

Raumen lsteli veiklai btina atramaAtrama gali bti:Vidiniai kno skysiaiIorinis skeletasVidinis skeletas


Duobagyvi kno atrama yra vanduo upildantis kno ertm

Kirmli kno atrama vidiniai kno skysiai i vidaus spaudiantys odos-raumen sienel


KITI BESTUBURIAI TURI IORINIUS GRIAUIUS

Chitinin skelet turi nariuotakojai

Koralai turi kalkin skelet


BESTUBURI JUDJIMAS

Duobagyviai juda susitraukinjan raumen lstelms.

Kirmls juda susitraukinjant iediniams ir iilginiams raumenims


STUBURINIAI GYVNAI TURI VIDINIUS GRIAUIUS

mogaus

varls

paukio

kats


STUBURINI JUDJIMAS

Prie vidini griaui prisitvirtin raumenys susitraukinja ir veria kaulus judti


AUGAL ATRAMA RAMSTINIAI AUDINIAI

Atraminis audinys


UPILDYKITE LENTELnaudodamiesi vadovliu tekstu psl.122/123


AI, KAD IKLAUSTE


ORGANIZM REAKCIJA APLINK

1.Pavadinkite iuos tropizmus ir nurodykite, ar jie teigiami(+), ar neigiami (- ).

2tk

2.Kas yra refleksas?

.............................................................................................................................. 1tk

3.Koki nerv sistem turi glavanden hidr?Apibdinkite i nerv sistem?

Nerv sistema:....................................................................................................

Jos apibdinimas:................................................................................................

2tk

4.K vadiname neorohumoraline sistema?

................................................................................................................................

................................................................................................................................. 2tk

5.Nurodykite keturis jutimo organus ir j reikm.

JUTIMO ORGANAI REIKM

1.

2.

3.

4. 2tk

6.Nurodykite dvi refleks ris.

1........................................

2.......................................... 2tk


1.Schemoje pavaizduotos gyv organizm nerv sistemos .Apibdinkite jas.

a- .......................................................................................................

b- ...........................................................................................................

c- .............................................................................................................

d- .............................................................................................................

2tk

2.Kokius inote augal jutimus?

............................................................................................................................

...........................................................................................................................

......................................................... 2tk

3.Koki funkcij gyvn gyvenime atlieka nerv sistema?

..............................................................................................................................

............................................................................................................................... 2tk

4.Kokio gyvno akys sudarytos i daug akui?

....................................................................................................................................1tk

5.Apibdinkite reflekso lank.

.......................................................................................................................................

......................................................................................................................................

....................................................................... 2tk


10 KLAS

NERINGA STRAVINSKIENE

Visi gyvi individai reaguoja aplinkos dirgiklius.Augal reakcijos dirgiklius vadinamos:TROPIZMAIS


FOTOTROPIZMAI REAKCIJA VIES

Augalas juda viesos link


HIDROTROPIZMAI REAKCIJA VANDEN

Augalo judesiai vandens altinio link


GEOTROPIZMAI AUGALO REAKCIJA EMS TRAUK

Augalas auga prieinga ems traukai kryptimi, o aknys ems traukos kryptimi


TIGMOTROPIZMAI TAI AUGAL REAKCIJA PRISILIETIMU

Jautrs mimozos lapai paliesti per kelias sekundes nuvysta


Internetins nuorodos

http://www.botanical-online.com/animation8.htmhttp://www.botanical-online.com/animacion4.htmhttp://www.botanical-online.com/animation7.htm


Gyvnai aplinkos dirgiklius reaguoja nerv sistema.Nerv sistema apdoroja aplinkos duomenis ir reguliuoja organizmo veikl.


TINKLIN NERV SISTEMA

J sudaro tarpusavyje susijungusios nervins lstels. Duobagyviai neturi audini, todl nerv sistemos funkcijas atlieka nervins lstels.


KAMIENIN NERV SISTEMA

Du nerviniai kamienai ir juos jungianios skersins nerv gijos.i nerv sistem turi plokiosios kirmls.


MAZGIN NERV SISTEMA

Mazgin nerv sistem sudaro stambs nerviniai mazgai ir storas pilvinis nervinis kamienas.i sistem turi sliekai, kitos kirmls.


VAMZDELIN NERV SISTEMA

Bdinga stuburiniamsgyvnams, j sudaro:

Galvos smegenys

Nugaros smegenys


Organizmo atsakomoji reakcija dirginim, einanti per nerv sistem vadinama

REFLEKSU


REFLEKSO LANKAS

Receptorius

Dirgiklis

Juntamasis neuronas

terptinis neuronas

Judinamasis neuronas

Raumuo

sinaps


REFLEKSAI SKIRSTOMI:

NESLYGINIAI

gimti, iliekantys vis gyvenim (kosjimas, iaudjimas, rijimas, griebimas...)

SLYGINIAI

gyjami gyvenimo eigoje, gali susidaryti ir inykti


PENKI JUTIMAI BDINGI GYVNAMS


PAVADINKITE IUOS TROPIZMUS

A

B

c


PASITIKRINKITE

A GEOTROPIZMASB FOTOTROPIZMASC TIGMOTROPIZMAS


RAYKITE REFLEKSO LANKO DALI PAVADINIMUS


PASITIKRINKITE

Juntamasisneuronas

Centrin nervsistema

Judinamasisneuronas

Raumuo

Receptorius


AI U DMES

GEROS DIENOS


ORGANIZMAI IR APLINKAPilnas pamokos apraymas

Mokytojo refleksijaAtvr emiau esanius dokumentus susipainkite mokytojo vertinimu.Mokytoj refleksija (atsiliepimai): dalyvavusi projekte mokytoj mintys, atsiliepimai bei patarimai bsimoms pamokoms, pamok ciklams ar projektams.Dokumentai

ORGANIZMAI IR APLINKA

Mokytojo vertinimas/refleksija

Mokiniai dmiai sek mokomosios mediagos demonstravim, atsakinjo klausimus, susidomj stebjo iliustracijose pateikt informacij, savarankikai patys analizavo internetinse nuorodose pateikt informacij.

Mokiniai tobulino darbo su IKT gebjimus, gilino biologijos inias, toliau moksi dirbti su biologinio pobdio informacija pateikta internete. Mokiniai atsakinjo klausimus, analizavo uduotis pateiktyse, sugebjo jas sprsti, analizavo internetinse nuorodose pateikt informacij, sugebjo j paaikinti ir atlikti uduotis.

Mokymo ir mokymosi stilius buvo aktyvus, aikinant pamok mokiniai paraleliai susipaino ir su mediaga esania vadovliuose, pamokoje visi mokiniai aktyviai iekojo informacijos, atliko uduotis pateiktas pateiktyse ir analizavo internetines nuorodas, sugebjo paaikinti juose pateiktus procesus, atsakinjo klausimus ir patys juos formulavo. Mokytojas ioje pamokoje ir pagalbininkas , ir patarjas ir vadovas.

Pasirinkti IKT rankiai pilnai atitiko pamokos poreikius.

Silomi arba vyk pokyiai

Projekto metu neikilo joki nenumatyt problem, iek tiek ilgiau utruko darbas su internetinmis nuorodomis, jas reikt ruoiantis pamokai atversti ir paruoti darbui. Pasilytume mokiniams patiems surasti informacijos naudojantis internetinmis naryklmis.

Apmstykite savo vertinim. Kai kursite kit virtuali kelion, atsivelkite savo profesin mokymsi kaip sudtin io projekto dal ir planuokite, kaip patobulinti kit savo projekt. i refleksij galite atlikti virtualiai su kolegomis, kurie yra dalyvav panaiuose mokymosi projektuose.

ORGANIZMAI IR APLINKAPilnas pamokos apraymas

Apie mokytojaki rajono Grikabdio vidurinje mokykloje mokosi 422 mokiniai, dirba 36 mokytojai. Dauguma pedagog turi pradini kompiuterinio ratingumo kurs paymjim. Mokykloje yra informacini technologij kabinetas, kompiuterizuota skaitykla, stacionars kompiuteriai ir internetas yra daugumoje mokyklos kabinet. Kitiems mokytojams suteikiama galimyb naudotis neiojamuoju kompiuteriu ir multimedija pamokose.Neringa Stravinskien, aki rajono , Grikabdio vidurins mokyklos biologijos mokytoja metodinink, darbo staas 23 metai.Rima Apanaviit, aki rajono, Grikabdio vidurins mokyklos informacini technologij vyresnioji mokytoja, darbo staas 23 metai

*is Virtualios kelions klasje ablonas skirtas tam, kad galtumte sukurti savo Virtuali kelion klasje. Panaudodami ablon, apraykite projekt, pamok ar keli pamok cikl (toliau - projektas), kuris, Js manymu, buvo itin skmingas. Tuomet pasidalinkite projektu su kitais mokytojais savo mokykloje, rajone ar u jo rib. Kaip tai atlikti?veskite informacij apie savo projekt nurodytose skaidri vietose ir terptuose Word dokumentuose, esaniuose ioje PowerPoint pateiktyje. Kai vesite vis reikaling informacij, paalinkite nurodymus, k ir kur reikia vesti - paymkite juos ir spustelkite klavi Delete.

Pastaba: Jei norite vesti savo virtualios kelions pavadinim pasirinkite View (Rodymas), Master (Instruktorius), Slide Master (Skaidri ruoinys), ir veskite j skaidri ruoinyje. Tuomet spustelkite Close Slide Master (Udaryti ruoinio rodin). Pavadinimas atsiras visose skaidrse i karto.

Meniu File (Failas) pasirinkite Save As (rayti kaip...) ir isaugokite dokument kaip PowerPoint Show (PowerPoint demonstracija). Iskleidiamame srae File type (raomo failo tipas) pasirinkite PowerPoint Show (PowerPoint demonstracija)). Tuomet galsite platinti savo virtuali kelion.

*terpkite plan dokumentus.Atidarykite Word dokumentus, esanius kiekvienos skaidrs apaioje, spragteldami du kartus ant enkliuk. Dokumentuose rasite geltona spalva paymtas vietas, kuriose ir terpkite informacij apie savo pamok.

*ioje skaidrje terpkite mokiniams parengt mediag, naudot iame projekte. Tai gali bti uduoi mokiniams apvalga, mediaga i Interneto ar kit altini, nurodymai meniniams projektams arba instrukcijos mokiniams, kaip redaguoti vieniems kit projektus.

Jei norite kelti mediag:Dokumento, esanio Js diske arba kitose laikmenose su parengta mediaga, terpimas:1. Turkite parengt dokument su mediaga.2. Meniu Insert (terpimas) pasirinkite Object (Objektas...).3. Pasirinkite Create from File (Kurti i failo) ir spustelkite mygtuk Browse (Naryti...).4. Suraskite norim terpti fail ir spustelkite OK (Gerai).5. Paymkite Display as icon (Rodyti kaip piktogram), spustelkite mygtuk Change Icon (Keisti piktogram...) ir laukelyje Antrat raykite norim pavadinim.6. Pavadinimui nustatyti spustelkite mygtuk OK (Gerai), o po to vl spustelkite mygtuk OK (Gerai) failui terpti.7. Nustatysime, kad paspaudus kairj pels klavi Js terptas dokumentas atsidaryt perirai:* Pasirink terpto failo paveiksll, Slide Show (Skaidri demonstravimas) meniu pasirinkite Action Settings (Veiksmo parametrai...)* Paymkite Object action (Objekto veiksmas) ir isiskleidianiame srae pasirinkite Open.* Spustelkite mygtuk OK (Gerai).8. Perkelkite mokini darb pavyzdi paveiksllius skaidrs apai. Pasirink View (Rodymas), Grid and Guides (Tinklelis ir kreipiamosios...) ir spustelj Display Grid on Screen (Rodyti tinklel ekrane), galite jungti (ijungti) tinklel, pagal kur galsite ilygiuoti paveiksllius.

*Apraykite, kaip seksi dirbti iame projekte. Paanalizuokite savo skmes bei neskmes. Tam yra skirtas failas Mokytojo refleksija. Atverkite j ir raykite savo mintis.

Dokumento, esanio Js diske arba kitose laikmenose su parengta mediaga, terpimas:1. Turkite parengt dokument su mediaga.2. Meniu Insert (terpimas) pasirinkite Object (Objektas...).3. Pasirinkite Create from File (Kurti i failo) ir spustelkite mygtuk Browse (Naryti...).4. Suraskite norim terpti fail ir spustelkite OK (Gerai).5. Paymkite Display as icon (Rodyti kaip piktogram), spustelkite mygtuk Change Icon (Keisti piktogram...) ir laukelyje Antrat raykite norim pavadinim.6. Pavadinimui nustatyti spustelkite mygtuk OK (Gerai), o po to vl spustelkite mygtuk OK (Gerai) failui terpti.7. Nustatysime, kad paspaudus kairj pels klavi, Js terptas dokumentas atsidaryt perirai:* Pasirink terpto failo paveiksll, Slide Show (Skaidri demonstravimas) meniu pasirinkite Action Settings (Veiksmo parametrai...)* Paymkite Object action (Objekto veiksmas) ir isiskleidianiame srae pasirinkite Open.* Spustelkite mygtuk OK (Gerai).8. Perkelkite savo kelt dokument paveiksllius skaidrs apai. Pasirink View (Rodymas), Grid and Guides (Tinklelis ir kreipiamosios...) ir spustelj Display Grid on Screen (Rodyti tinklel ekrane), galite jungti (ijungti) tinklel, pagal kur galsite ilygiuoti paveiksllius.

*

Dokumentai

Documents

Transcript of Dokumentai