dietoss - Donoras.lt · 2 3 PRATARMË Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë...
Transcript of dietoss - Donoras.lt · 2 3 PRATARMË Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë...
1
DIALIZUOJAMŲ PACIENTŲ
DIETINIO GYDYMO REKOMENDACIJOS
2006
2 3
PRATARMË
Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë inkstø funkcijos ne-pakankamumas, labai svarbu suprasti, kas pasikeitë jø organizme ir kodël bûtina laikytis dietos reikalavimø. Iðkilusiø maitinimosi pokyèiø nepaisymas átakoja gyvenimo kokybës blogëjimà, ligos progresavimà. Aktyviai ásijunkite á dietos koregavimà ir dietiná gydymà. Kiekvienas asmuo yra individualus, jis gali mëgti ar nemëgti atskirø produktø, patiekalø. Þmogui reikia iðmokti rinktis. Rinktis ið daugelio siûlomø produktø tuos, kurie ne tik nebûtø kenks-mingi, bet ir puoselëtø uþsibrëþtus tikslus.
Rasa Dobrovolskienë,Regina Galubauskienë
Parengë
Rasa Dobrovolskienë,VUL SK Nefrologijos centro gydytoja nefrologë,
Regina Galubauskienë,Ðiauliø apskrities ligoninës gydytoja dietologë
Recenzavo
Edita Gavelienë,VUL SK gydytoja dietologë
Rëmëjai:
Ðiauliø miesto savivaldybë
4 5
KOKIOS INKSTØ FUNKCIJOS?
Inkstai, keisdami iðskiriamo ðlapimo kieká ir sudëtá, palaiko mûsø orga-nizmo vidinës terpës pastovumà.
Inkstai atlieka:– reguliacinæ funkcijà: palaiko pastovø organizmo skysèiø tûrá, slëgá,
jonø ir vandenilio koncentracijà;– sekrecinæ funkcijà: paðalina su ðlapimu medþiagø apykaitos
produktus (urëjà, kreatininà, ðlapimo rûgðtá ir kt.);– hormonø gamybos funkcijà: reguliuoja kraujospûdá, palaiko nor-
malø hemoglobinà, dalyvauja kaulø medþiagø apykaitoje.
INKSTØ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS
Dauguma ágimtø inkstø anomalijø, policistozë, lëtinës inkstø ligos (glo-merulonefritas, pielonefritas ir kt.), inkstø akmenligë, hipertenzija, cukrinis diabetas, jungiamojo audinio – sànariø ligos (reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligë) ir kt., paþeisdamos ávairias inkstø struktûrines dalis, baigiasi lëtiniu inkstø funkcijos nepakankamumu. Tai reiðkia, kad palaipsniui (vienais atve-jais greièiau, kitais lëèiau) inkstai netenka anksèiau minëtø funkcijø.
KAS NUTINKA ORGANIZME?
Kadangi inkstai nebeatlieka jiems bûdingo darbo,– organizme kaupiasi toksinës (baltymø apykaitos) gyvybei pavo-
jingos medþiagos (urëja, kreatininas, ðlapimo rûgðtis ir kt.). Dël vidinio apsinuodijimo pacientai jauèia bendrà silpnumà, apatijà, mieguistumà dienà, apetito stokà, nemalonø skoná burnoje, perife-riniø nervø paþeidimus (daþniausiai kojø skausmus, kojø „nerimà“ ir silpnumà), juos pykina, verèia vemti, jie nemiega naktá;
– sumaþëja ðlapimo kiekis arba jis visai iðnyksta. Ðlapimas praranda jam bûdingà spalvà ir kvapà. Iðgerti skysèiai kaupiasi ávairiose kûno vietose – galûnëse, veide, plauèiuose, apie ðirdá, smegenyse;
– kraujyje kaupiasi gyvybiðkai pavojingi kiekiai kalio, kuris gali sutrik-dyti ðirdies veiklà iki staigaus ðirdies sustojimo (nes tik inkstai pa-laiko pastovø kalio kieká organizme, nepriklausomai nuo to, kiek kalio gaunama su maistu);
– maþëja kalcio ir didëja fosforo kiekis kraujyje, dël to sutrinka
kaulinio audinio apykaita (kaulai iðretëja, padidëja lûþiø rizika), rau-menø medþiagø apykaita (vargina mëðlungiai), nieþti odà;
– dël nutrûkusios inkstø hormoninës veiklos sumaþëja eritropoetino kiekis (85–90% gaminama inkstuose, kita dalis – kepenyse), kuris palaiko optimalø hemoglobino kieká. Progresuoja gyvybiðkai pavo-jinga maþakraujystë. Inkstuose nebeaktyvuojamas vitaminas D3, kurio aktyvi forma bûtina normaliai kalcio–fosforo apykaitai. Dël kraujospûdþio reguliavime dalyvaujanèiø hormonø gamybos sutri-kimo ir skysèiø kaupimosi organizme didëja arterinis spaudimas;
– sutrinka seksualinë ir reprodukcinë funkcijos.
KÀ DARYTI?
Kadangi dabar jûsø inkstai nebepaðalina nuodingø medþiagø apykaitos produktø ir skysèiø, organizmui reikalingos naujos, specifinës sàlygos. Jûs su gydytoju nefrologu, dietologu turite aptarti ðiuos klausimus:
– atliekamø tyrimø reikðmæ, periodiðkumà;– hemodializës „dozæ“ (procedûros daþná, trukmæ);– dietos specifiðkumà;– medikamentiná gydymà.
TYRIMAI IR JØ NORMOS
Siekiant ávertinti dializuojamo paciento bûklæ, ávairiais intervalais ima-mas kraujas ir atliekami klinikiniai ir biocheminiai tyrimai. Èia paminësime svarbiausius ið jø, nurodysime normas ir reikðmæ organizme. Pasidomëkite savo tyrimø rezultatais. Nuo jø priklauso, kà reikia keisti jûsø mitybos ápro–èiuose, kaip koreguoti hemodializës „dozæ“ ir medikamentiná gydymà.
URËJA arba ðlapalas (norma 1,8–8,3 mmol/l) – tai galutinis gaunamø su maistu ir esanèiø audiniuose baltymø apykaitos produktas. Já sintezuoja kepenys, o iðskiria inkstai.Urëjos koncentracija kraujyje priklauso nuo to, kaip greitai jà gamina kepenys ir ar iðskiria inkstai.
KREATININAS (norma moterims 23–97 mikromol/l, vyrams – 27–115 mi-kromol/l, asmenims, vyresniems nei 50 m., – 29–124mikromol/l) susidaro raumenyse ir, patekæs á kraujà, filtruojasi inkstuose. Kreatinino sintezë pro-porcinga raumenø masei.
6 7
BENDRAS BALTYMAS (norma suaugusiems 64–83g/l) – tai rodiklis, padedantis ávertinti paciento mitybos bûklæ, edemas. Ðis rodiklis taip pat gali kisti, esant tam tikroms bûklëms ir ligoms, t.y. padidëti esant mielomi-nei ligai, ûmiø ir lëtiniø infekcijø, vilkligës, sklerodermijos atveju, netekus daug skysèiø, ir sumaþëti sergant kepenø ligomis, alkoholizmu, karðèiuo-jant, ilgai gydant steroidais.
ALBUMINAS (norma 35–50 g/l) – tai viena ið bendro baltymo frakcijø. Albu-minas sudaro 60% bendro kraujo baltymo kiekio. Sintezuojamas kepenyse (apytikriai 15 g per parà). Albuminas yra pagrindinë organizmo transportinë medþiaga. Ðis baltymas perneða kalcá, manganà, cinkà, hormonus, medika-mentus á jiems skirtas vietas. Todël, esant nepakankamam albumino kiekiui, gali bûti nepakankamas kitø medþiagø kiekis ar medikamentø veikimas.
MINERALAI:KALIS (norma 3,5–5,0 mmol/l).KALCIS
bendras (norma 2,15–2,55 mmol/l);jonizuotas (norma 0,98–1,13 mmol/l).
FOSFORAS (norma 0,87–1,45 mmol/l).
PARATHORMONAS (norma 18,2–74 pg/ml) – tai hormonas, kurá sinte-zuoja paratireoidinës liaukos. Padidëjæs jo kiekis bûdingas inkstinei kaulø distrofijai. Dël inkstø funkcijos nepakankamumo kraujyje maþëja kalcio ir daugëja fosforo. Tuomet daugëja parathormono, kuris sàlygoja kalcio paëmimà ið kaulø, taip kompensuodamas kalcio trûkumà kraujyje. Vystosi kaulø pakenkimas.
HEMOGLOBINAS (norma moterims 123–153 g/l, vyrams – 140–175g/l ) – tai raudonøjø kraujo kûneliø (eritrocitø) pagrindinë sudedamoji dalis, kuri perneða deguoná ir kitas dujas á ávairius audinius.
GELEÞIES atsargas atspindintys rodikliai:FERITINAS (norma moterims 12–150 mikrog/l, vyrams – 25–400 mikrog/l);GELEÞIS (norma 6,6–26 mikromol/l).
CHOLESTEROLIS (norma 2,6–5,2 mmol/l) – tai vienas ið kraujo riebalø. Á kraujà patenka dviem keliais: pagaminamas kepenyse arba gaunamas su maistu. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje skatina aterosklerozës vystymàsi (cholesterolio sankaupos paþeidþia kraujagysles, jas uþkemða).
Cholesterolio padidëjimas laikomas:– saikingas (5,2–6,5 mmol/l);– ryðkus (daugiau nei 6,5 mmol/l);– kritiðkai aukðtas (daugiau nei 7,8 mmol/l).
AR HEMODIALIZË EFEKTYVI?
Kad bûtø gera savijauta ir kuo ilgesnis iðgyvenamumas, bûtina su gy-danèiu nefrologu aptarti hemodializiø periodiðkumà, procedûros trukmæ, kraujotakos greitá hemodializës metu. Taip pat svarbu nustatyti jûsø „sau-sà“ svorá, t.y. svorá be pertekliniø skysèiø, ir stengtis já palaikyti nekintantá.
Hemodializës kokybei ávertinti vienà kartà per mënesá tikrinamas urëjos ir kalio kiekis prieð ir po hemodializës, t.y. þiûrima, koks ðiø medþiagø kie-kis paðalinamas procedûros metu. Ar gerai parinkta hemodializës „dozë“, padeda orientuotis kasmënesinis individualus specialios formulës (Kt/v) skaièiavimas (pageidautinas rezultatas – daugiau arba lygu 1,2–1,3).
KODËL REIKIA LAIKYTIS DIETOS?
Nebefunkcionuojant inkstams, sutrinka viso organizmo funkcijos. Norint suðvelninti ðià átakà savo sveikatai, bûtina laikytis dietinio gydymo reko-mendacijø, kuriomis siekiama:
1. Sumaþinti uremijà bei toksiðkumà.2. Apsaugoti nuo mitybos nepakankamumo iðsivystymo.3. Apriboti kitø organø ir funkcijø paþeidimà.
NUO KO PRADËTI?
Prieð parenkant dietines rekomendacijas, bûtina kiekvienam pacientui individualiai nustatyti:
1. Kokia paciento mitybos bûklë.2. Kokie atskiro individo energijos poreikiai.
MITYBOS BÛKLË
Esama ávairiø tyrimø ir formuliø, taèiau praktikoje daþniausiai apie mi-
8 9
tybos bûklæ sprendþiama pagal kûno masæ. Kûno masë vertinama pagal kûno masës indeksà (KMI). Ðtai kaip suþinoti savo KMI:
KMI = svoris (kg) : ûgis²(m)
PAVYZDÞIUI, þmogus sveria 70kg, jo ûgis 180cm, taiKMI = 70 kg : (1,80 m x 1,80 m) = 21,6.
Nepakankamas kûno svoris, kai KMI < 18,5.Optimalus kûno svoris, kai KMI = 18,5–24,9.Antsvoris, kai KMI = 25,0–29,9.I˚ nutukimas, kai KMI = 30,0–34,9.II˚ nutukimas, kai KMI = 35,0–39,9.III˚ nutukimas, kai KMI > 40,0.
ENERGIJOS POREIKIAI
1g angliavandeniø skildamas organizme iðskiria 4kcal energijos, 1g rie-balø – 9 kcal, 1g baltymø – 4 kcal.
Turint maisto produktø sudëties lenteles ir truputá kantrybës, galima nesunkiai apskaièiuoti, kiek energijos gauname su maistu.
Þmogaus paros energijos poreikiai susideda ið :– paros bazinei medþiagø apykaitai (BMA) reikalingos energijos
(jos dëka uþtikrinama organizmo gyvybë – kraujotaka, ðirdies dar-bas, kvëpavimas ir t.t.);
– energijos, reikalingos fiziniam aktyvumui (atspindi gyvenimo stiliø, t.y. priklauso nuo mûsø valios – kiek judame, sportuojame, koká darbà atliekame).
BAZINEI MEDÞIAGØ APYKAITAI uþtikrinti energijos reikia:moterims BMA = 23,3 kcal/kg,vyrams BMA = 25,2 kcal/kg.
Taip skaièiuojama BMA normalaus kûno svorio asmenims (kai KMI = 20–25). Jei þmogus yra per liesas ar per daug apkûnus, tuomet energija, reikalinga BMA, skaièiuojama ne pagal esamà, o pagal optimalø kûno svorá (OKS), t.y.:
moterims OKS = ûgis (cm) – 110,vyrams OKS = ûgis (cm) – 110.
FIZINIAM AKTYVUMUI reikalinga ENERGIJA. Skaièiavimams palengvin-ti buvo ávestas vadinamasis fizinio aktyvumo koeficientas:
Labai maþas aktyvumas – koeficientas 1,2(Daugiausia laiko praleidþiama sëdint, gulint. Èia priskiriami tokie darbai
kaip mezgimas, maðinos vairavimas, raðymas).Maþas aktyvumas – koeficientas 1,3(Nedaug vaikðtoma. Maðininkës, pardavëjo, mokytojo darbas, namø ruoða).Vidutinis aktyvumas – koeficientas 1,5(Daugiau vaikðtoma, sëdima retai. Sodininko, staliaus, medicinos ses-
ers darbas).Didelis aktyvumas – koeficientas 2,0(Sunkus darbas statybose, þemës ûkyje, miðkininkystëje).Labai didelis aktyvumas – koeficientas 2,7(Sportininkø veikla – plaukimas, krepðinis, tenisas, bëgimas).
PAVYZDYS:Moteris ûgis 170 cm kûno masë 65 kg darbas sëdimas (koeficientas 1,2)Kûno masës indeksas:KMI = 65 : (1,70 x 1,70) = 22,5, t.y optimalus (nuo 20 iki 25)Bazinei medþiagø apykaitai reikalingà energijà skaièiuosime pagal tikrà svorá:BMA = 23,3 kcal x 65 kg = 1514,5 kcalVisos paros energijos poreikiai, kai fizinio aktyvumo koeficientas 1,2:BMA x 1,2 = 1514,5 x 1,2 = 1817 kcal.
PAVYZDYS:Vyras ûgis 175 cm kûno masë 105 kg darbas sodeKûno masës indeksas:KMI = 105 : (1,75 x 1,75) = 34,3 (antro laipsnio nutukimas)Optimalus kûno svoris:OKS = 175 cm – 100 = 75 kgBazinei medþiagø apykaitai reikalinga energija:BMA = 25,2 x 75 = 1890 kcalVisos paros energijos poreikiai, kai fizinio aktyvumo koeficientas 1,5:BMA x 1,5 = 1890 kcal x 1,5 = 2835 kcal.
Energijos poreikiai padidëja karðèiuojant, sunkiu ligos periodu.
10 11
BALTYMAI
Su maistu mes gauname dviejø rûðiø baltymus:– didelës biologinës vertës – tai gyvûninës kilmës baltymai (þuvis,
mësa, viðtiena, kiauðiniai, pieno produktai);– maþos biologinës vertës – tai augalinës kilmës baltymai (grûdinës
kultûros, ankðtinës darþovës).Baltymai reikalingi ávairioms organizmo funkcijoms uþtikrinti:
– augimui;– audiniø atsinaujinimui;– imuninei sistemai.
Ávairiais lëtinës inkstø ligos periodais leistinas baltymø kiekis maiste skiriasi. Tai susijæ su ligos sunkumo laipsniu – kuo didesnio laipsnio inks-tø nepakankamumas, tuo maþesnis baltymø kiekis turi bûti gaunamas su maistu, kadangi inkstai nebepaðalina baltymø apykaitos produktø.
Dializuojamiems pacientams baltymø poreikiai þymiai didesni. Pati hemodializës procedûra skatina baltymø irimà bei slopina jø sintezæ or-ganizme. Todël baltymø poreikiai skaièiuojami 1,2–1,4 g kilogramui opti-malios kûno masës. Pavyzdþiui: þmogus, kurio optimali kûno masë yra 70 kg, su maistu turëtø gauti 84–98g baltymø per dienà (70kg x 1,4 = 98g). ½ gaunamø baltymø turi bûti didelës biologinës vertës (gyvûninës kilmës).
Tiek per didelis, tiek per maþas baltymø kiekis, gautas su maistu, sàlygo-ja blogesnæ savijautà, rizikà susirgti kitomis ligomis, didesná mirtingumà.
KALIS
Tai mineralas, kurio yra ávairiuose maisto produktuose, taèiau daugiau-sia jo randama augaliniame maiste (vaisiuose ir darþovëse).
Kalis reikalingas viso organizmo veiklai, taèiau didþiausia jo reikðmë yra:– ðirdies;– nervø sistemos;– raumenø funkcijoms uþtikrinti.
Esant inkstø funkcijos nepakankamumui, inkstai nepaðalina kalio pertekliaus, gauto su maistu (ypaè tie pacientai, kurie neturi ar turi maþai ðlapimo, yra diabetikai). Todël gali iðtikti hiperkalemija (padidëjæs kalio kie-kis kraujyje). Dël to sutrinka ðirdies veikla, iki visiðko ðirdies sustojimo, ir ligonis mirðta.
Kaip suprasti, kad jûsø kraujyje padidëjæs kalio kiekis? Paprastai to-
kiais atvejais:– retëja pulsas;– tirpsta lieþuvis, lûpos;– jauèiamas raumenø silpnumas (ypaè kojø);– atsiranda nerimas, irzlumas;– kamuoja pilvo spazminiai skausmai.
Kaip apsisaugoti nuo hiperkalemijos?– valgyti maþai kalio turinèius produktus;– nevartoti druskos pakaitalø (visuose yra kalio);– vengti (jei ámanoma) medikamentø, kurie didina kalio kieká krau-
jyje (AKF inhibitoriai, beta blokatoriø grupës antihipertenziniai pre-paratai, nesteroidiniai prieðuþdegiminiai preparatai, heparinas, cik-losporinas);
– esant reikalui, naudoti kalio suriðëjus – tai medikamentai, kurie jun–giasi su kaliu ir yra paðalinami per þarnynà.
Rekomenduojama, kad dializuojamas pacientas su maistu kalio gautø ne daugiau nei 1,5–2,0 g per dienà.
Siekiant sumaþinti kalio kieká, esantá darþovëse (ypaè bulvëse), patartina prieð jas paruoðiant termiðkai, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir nors dvi valandas pamirkyti didesniame kiekyje vandens, ir paskui to vandens nenaudoti ruoðiant maistà.
Daug kalio turintys produktai (>250 mg/100 g):
– vaisiai ir uogos: visi dþiovinti vaisiai, bananai; visi kaulavaisiai, ypaè slyvos, abrikosai, nektarinai, mangai; vynuogës, vyðnios, braðkës, apelsinai, kiviai, avokadai, kriauðës;
– darþovës: bulvës, pomidorai, burokëliai, cukinijos, morkos, ankð-tiniai, brokoliai, Briuselio kopûstai, salierai;
– pieno produktai: jogurtas, pieniðkas ðokoladas, pudingas, ledai;– kiti produktai: visi rieðutai, saulëgràþos, ðokoladas, kava (rekomen-
duojama iki 2 puodeliø per dienà), arbata.Maþiau kalio turintys produktai (150–250mg/100g):
– vaisiai ir uogos: mëlynës (maþiausiai), gervuogës, agrastai, span-guolës, avietës, obuoliai, ananasai, mandarinai, arbûzai;
– darþovës: agurkai (maþiausiai), salotos, svogûnai, petraþolës, ri-dikëliai, kukurûzai, kalafiorai;
– pieno produktai: sûris.Maþai kalio turintys produktai (<150mg/100g):
– kvietinës, manø, aviþø kruopos, makaronai ir kt. miltiniai produktai.
12 13
FOSFORAS IR KALCIS
Abu ðie mineralai yra reikalingi kaulinei struktûrai uþtikrinti. Organizmas stengiasi iðlaikyti pusiausvyrà tarp kalcio ir fosforo. Nesant inkstø funkcijos, ði pusiausvyra sutrinka. Kalcio kraujo serume maþëja, o fosforo daugëja. Kompensuoti ðá disbalansà ásijungia parathormonas, kuris skatina kaulinio audinio irimà ir kalcio patekimà ið kaulø á kraujà. Tokiu bûdu yra paken-kiama kaulinë struktûra, atsiranda kaulø skausmai, padidëja kaulø lûþiø rizika.
Fosforas – tai mineralas, kurio pagrindiniai ðaltiniai maiste yra: kiauðinio trynys, pieno produktai, mësa. Dienos racione rekomenduojama gauti ne daugiau kaip 17 mg fosforo kilogramui optimalaus kûno svorio.
Kalcio su maistu reikëtø gauti ne maþiau kaip 2000 mg per dienà.Jei dietos pagalba nepavyksta palaikyti normalaus fosforo kiekio krau-
jyje, papildomai naudojami fosforo suriðëjai. Jø yra kelios grupës, t.y. savo sudëtyje turintys:
– aliuminio (karbonato arba hidroksido);– kalcio druskø (acetato, karbonato, citrato);– neturintys savo sudëtyje nei kalcio, nei aliuminio (RenaGel, Lantano
Carbonatas).Tiek per maþas, tiek ir per didelis kalcio kiekis kraujyje yra nepageidauti-
nas. Esant hiperkalcemijai (padidëjusiam kalcio kiekiui), kalcio druskos nusëda organizmo audiniuose (kraujagyslëse, ðirdies raumenyje ir kt.), paþeisdamos jø funkcijas.
Daug fosforo turintys produktai (>200mg/100g):– varðkë, sûriai;– kiauðiniai;– vidaus organø mësa ( kepenys, lieþuvis, smegenys ir kt.);– rieðutai, sëklos;– kakavos produktai (ðokoladas);– þuvis ir þuvies produktai;– kruopos, sëlenos.
VALGOMOJI DRUSKA IR SKYSÈIAI
Sutrikus inkstø funkcijai, nepaðalinami skysèiai ið organizmo, sutrikdo-mas natrio balansas. Per didelis natrio (valgomosios druskos) kiekis maiste gali sukelti dar spartesná skysèiø susilaikymà (atsiranda patinimai, pakyla kraujospûdis, skysèiai kaupiasi pilve, plauèiuose, apie ðirdá, smegenyse), taip pat didinti troðkulá.
Tam tikras kiekis (apie 250 ml per parà) vandens paðalinama kvëpuo-jant, prakaituojant, iðgarinant per odà.
Leistinas iðgerti skysèiø per parà kiekis apskaièiuojamas:– Ðlapimo kiekis per parà + 500ml.– Karðèiuojantiems: ðlapimo kiekis per parà + 750–1000ml.
Rekomenduojama, kad tarp hemodializiø pacientas nepriaugtø daugiau kaip 2,5 kg svorio.
Svarbu:Skaièiuojant iðgertà skysèiø kieká, prisiminti, kad vaisiai, darþovës, le-
dai, sriubos irgi turi skysèiø, ir juos reikia ávertinti.Dializuojamø pacientø maisto racione druskos kiekis neturëtø virðyti
3,5 g per dienà. Gamindami maistà, vietoj druskos naudokite prieskoni-nius þalumynus.
Troðkulá malðinkite:– èiulpdami ledo, suðaldytus vaisiø gabalëlius, rûgðèius ledinukus;– kramtykite kramtomàjà gumà;– naudokite burnos gaiviklius;– skalaukite burnà vandeniu, jo nenurydami.
VITAMINAI
Kadangi hemodializuojamø pacientø dieta yra labai ribota, jø organiz-mas neturi galimybës gauti pakankamai vitaminø. Ypaè tai pasakytina apie vandenyje tirpius vitaminus, kuriø tam tikro kiekio dar ir netenkama hemo-dializës procedûros metu.
Hemodializuojamø pacientø vitaminø poreikis parai:Vit. B1 – 1,1–1,2 mg. Vit. B2 – 1,1–1,3 mg. Vit. B6 – 10 mg.Vit. B12 – 2,4 mikrog.Vit. C – 75–90 mg. Folio rûgðtis – 1 mg. Niacinas – 14–16 mg. Biotinas – 30 mg. Aktyvus vit. D3 – skiriamas arba neskiriamas individualiai, priklausomai
nuo kalcio koncentracijos kraujyje. Vit. E – 400–800TV. Vit. K – 45 mg, jo atsargas rekomenduojama papildyti tik tuomet, kai
pacientas nevalgo ar gydomas antibiotikais.
14 15
Neskirti vit. A papildø, kadangi hemodializuojamø pacientø organizme ðio vitamino kiekis bûna pakankamas arba net aukðtesnis. Paros poreikis – 800–1000 mikrog.
Pirkdami polivitamininius preparatus su mikroelementais, atkreipkite dëmesá, kad jø sudëtyje nebûtø kalio.
PERITONINE DIALIZE GYDOMØ LIGONIØMITYBOS REKOMENDACIJOS
Pacientams, sergantiems inkstø funkcijos nepakankamumu, gydymui taikant peritoninæ dializæ, mitybos rekomendacijos turi þymiai maþiau apri-bojimø, negu hemodializuojamiems pacientams. Tai susijæ su vienø ir kitø procedûrø cikliðkumu. Kaip þinia, sveikø þmoniø inkstai „dirba“ iðtisà parà. Gydant hemodializëmis, procedûra atliekama 2–3 kartus per savaitæ, vidu-tiniðkai po 4 val., peritoninë dializë (priklausomai nuo jos rûðies) atlieka-ma kasdien, dienos arba nakties metu. Taigi pastaroji procedûra trukmës prasme yra ilgesnë, todël ir mitybos apribojimai yra maþesni.
ENERGIJOS POREIKIS
Tikslus energijos poreikiø paskaièiavimas nurodytas hemodializuojamø pacientø dietinio gydymo rekomendacijose. Reikia tik prisiminti, kad bûtina priskaièiuoti peritoninës dializës metu naudojamø gliukozës tirpalø energe-tinæ vertæ.
BALTYMAI
Rekomenduojama baltymø suvalgyti ne maþiau 1,1–1,5 g kilogramui kûno masës. Aukðtos biologinës vertës baltymai (gyvûninës kilmës) turi sudaryti 50–60% visø suvalgytø baltymø kiekio. Kad neiðsivystytø hiperfos-fatemija, reikia valgyti maþiau fosforo turinèius baltyminius maisto produk-tus (jautiena, viðtiena, sojos).
ANGLIAVANDENIAI
Kadangi peritoninei dializei naudojami gliukozës tirpalai, turintys neigia-mos átakos angliavandeniø apykaitai, valgant rekomenduojama atsisakyti cukraus, vartoti cukraus pakaitalus.
CHOLESTEROLIS
Reikia valgyti maþai cholesterolio turintá maistà – riboti gyvûninës kilmës riebalus. Papildyti savo maisto racionà polinesoèiosiomis rûgðtimis ome-ga–3 ir omega–6, augaline làsteliena, jûros produktais.
VALGOMOJI DRUSKA
Vidutinis rekomenduojamas valgomosios druskos kiekis – 3–4 g per parà. Jis gali bûti koreguojamas individualiai, priklausomai nuo arterinio kraujospûdþio ir susilaikanèiø skysèiø organizme kiekio.
KALIS
Paprastai apribojimø kaliui nëra, taèiau rekomenduojama per dienà suvartoto kalio kieká (paprastai 3–4 g/parà) paskirstyti tolygiai.
FOSFORAS
Jo kiekis turëtø bûti ribojamas, t.y. sudaryti 10 mg vienam kilogramui kûno svorio.
VITAMINAI
Maisto racionà bûtina papildyti vitaminais, ypaè vandenyje tirpiais (þiûrëti hemodializuojamø pacientø dietinio gydymo rekomendacijas).
16 17
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiGrikiø koðë:
grikiai 50pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
PrieðpieèiaiVarðkë su uogiene:
varðkë (9%) 100uogienë 30
PietûsPerliniø kruopø sriuba:
perlinës kruopos 30bulvës 100morkos 30grietinë (20%) 10sviestas 3
Kepta menkës filë:menkë 100morkos 10aliejus 15svogûnai 3burokëliai 100aliejus 5
VakarienëMieþiniø kruopø koðë:
mieþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
Jogurtas (1,5%) 125Zefyras 50Erðkëtroþiø ar kitos sultys 100
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 77 75Riebalai 57 55Angliavandeniai 324 323Kcal 1982 1889Natris 1 1Kalis 1,9 1,9Kalcis 0,9 0,9Fosforas 1,1 1,1Cholesterolis 161 mg 143 mg
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiAtlanto silkë su burokëliais:
Atlanto silkë (gerai iðmirkyta) 50burokëliai 100aliejus 5
PrieðpieèiaiMorkos su þirneliais pieno padaþe:
morkos 50þali þirneliai 25
Pieno padaþas:(pieno 50g, sviesto 5g, miltø 5g)
PietûsPerliniø kruopø sriuba:
perlinës kruopos 25pienas (3,2%) 100
Kiaulienos kepsnys folijoje: 100troðkinti kopûstai 100morkos 10aliejus 10
Vakarienë Virtinukai su varðke:
miltai 80varðkë 60pienas (3,2%) 30kiauðinis 8grietinë (20%) 25cukrus 3
Jogurtas (1,5%) 125Obuoliai 100Zefyras 50
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 77 75Riebalai 60 58Angliavandeniai 285 284Kcal 2090 1997Natris 1,4 1,4Kalis 1,9 1,9Kalcis 1 1Fosforas 1,2 1,2Cholesterolis 205 mg 187 mg
PIRMADIENIS
ANTRADIENISSiûlomas savaitinis meniu hemodializuojamiems pacientams
18 19
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiAviþiniø kruopø koðë:
aviþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100uogienë 30
PrieðpieèiaiÁdarytas obuolys 150
su varðke 50
PietûsMakaronø sriuba:
makaronai 30pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
Virtø bulviø cepelinai su mësa:bulvës 200mësa (kiauliena) 70krakmolas 30kiauðiniai 8grietinë (20%) 25sviestas (72%) 5
VakarienëVirtos morkos su þaliais þirneliais:
morkos 50þirneliai 25aliejus 10mësa (kiauliena) 30
Balinta arbata su 100g pieno (3,2%) 100Mandarinai 50Zefyras 50
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 72 70Riebalai 54 52Angliavandeniai 308 307Kcal 1989 1896Natris 1 1Kalis 1,8 1,8Kalcis 0,6 0,6Fosforas 1 1Cholesterolis 150 mg 132 mg
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiAviþiniø kruopø koðë:
aviþinës kruopos 40pienas 100uogienë 30
PrieðpieèiaiDarþoviø salotos su aliejumi ir mësa:
bulvës 100burokëliai 100morkos 30mësa (kiauliena) 30aliejus 10
PietûsMakaronø sriuba:
makaronai 30pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
Paukðtiena su darþovëmis:paukðtiena 100bulvës 100morkos 30þirneliai 20sviestas (72%) 5
Vakarienë Skryliai:
miltai 65kiauðiniai 8grietinë (20%) 25
Jogurtas (1,5%) 125Granatø sultys 100
TREÈIADIENIS KETVIRTADIENIS
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 66 64Riebalai 52 50Angliavandeniai 320 319Kcal 2039 1946Natris 1 1Kalis 2 2Kalcis 0,7 0,7Fosforas 0,8 0,8Cholesterolis 163 mg 145 mg
20 21
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 75 73Riebalai 52 50Angliavandeniai 313 312Kcal 2029 1936Natris 1 1Kalis 1,8 1,8Kalcis 1 1Fosforas 1 1Cholesterolis 141 mg 123 mg
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiMieþiniø kruopø koðë:
mieþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
PrieðpieèiaiArbata su pienu (3,2%) 100Varðkë 100Uogienë 30
PietûsPerliniø kruopø sriuba su morkomis:
perlinës kruopos 30morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3
Balandëliai su padaþu:mësa (kiauliena) 70kopûstai 160ryþiai 10miltai 5aliejus 5pienas 40
VakarienëRyþiø kruopø koðë:
ryþiai 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
Jogurtas (1,5%) 125Obuoliai 100Zefyrai 60
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 72 70Riebalai 57 55Angliavandeniai 306 305Kcal 2029 1936Natris 1,4 1,4Kalis 2 2Kalcis 1 1Fosforas 1 1Cholesterolis 222 mg 204 mg
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
PusryèiaiDuonaSviestas (72%) 10Baltas sûris (13%) 50
PrieðpieèiaiMeduolis 50Persikø sultys 100
PietûsDarþoviø sriuba:
kopûstai 50bulvës 50morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3
Kiaulienos plovas:kiauliena 70ryþiai 50morkos 30aliejus 10agurkai 60
VakarienëSkryliai:
miltai 65kiauðinis 8grietinë (20%) 25stiklinë pieno (3,2%) 200
Jogurtas (1,5%) 125Kiviai 100
PENKTADIENIS ÐEÐTADIENIS
22 23
Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:
Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:
Baltymai 77 75Riebalai 53 51Angliavandeniai 313 312Kcal 2012 1919Natris 1 1Kalis 2 2Kalcis 0,8 0,8Fosforas 1 1Cholesterolis 229 mg 211 mg
Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10
Pusryèiai Ryþiø koðë:
ryþiai 40pienas (3,2%) 100uogienë 30
PrieðpieèiaiVarðkë (9%) 100Slyvø sultys 100
Pietûs Burokëliø sriuba:
burokëliai 50bulvës 50morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3aliejus 5
Koldûnai su mësa:mësa (kiauliena) 70miltai 80kiauðinis 8sviestas (72%) 5grietinë (20%) 25
Vakarienë Grikiø koðë:
grikiai 50pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5
Jogurtas (1,5%) 125Kriauðë 50
SEKMADIENIS
MA
ISTO
PR
OD
UK
TØ S
UD
ËTI
ES
LE
NTE
LËPr
oduk
tai
Balty
mai
g An
glia
vand
enia
ig
Rieb
alai
gCh
oles
tero
lis
mg
K mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Duon
a (1
00g)
Aukð
taiè
iø d
uona
5,3
56,1
0,9
015
335
824
108
1,7
0,16
0,06
023
6Ka
imið
ka d
uona
7,4
51,3
1,3
024
942
227
204
1,9
0,17
0,13
021
7Ka
uno
duon
a8
46,7
1,5
027
139
630
232
20,
170,
160
199
Klai
pëdo
s du
ona
5,6
47,8
0,8
010
245
923
109
2,2
0,15
0,06
022
5Li
etuv
iðka
duo
na8,
649
,61,
60
299
424
3025
82
0,17
0,18
021
1Pa
jûrio
duo
na5,
547
10
105
630
2296
2,2
0,15
0,04
0,05
220
Pala
ngos
duo
na5,
354
,20,
80
131
345
2398
1,6
0,14
0,06
023
1„R
ugel
is“
7,7
52,5
1,4
032
944
346
256
3,3
0,2
0,14
021
8„V
ieno
s“ d
uona
852
40
9258
011
284
3,2
0,48
0,36
pëds
.28
0Vi
lnia
us d
uona
6,6
45,5
10
233
Sum
uðtin
iø b
ande
lë7,
650
,62,
62
9939
630
851,
10,
10,
080,
225
3Ba
tona
s7,
951
,94,
512
8534
325
851,
10,
10,
080
276
Duon
inës
lazd
elës
1176
5,8
015
559
726
Duon
iuka
i12
,378
,71,
90
345
Form
inë
balta
duo
na8,
544
,90,
90
183
346
2213
42,
50,
30,
10
222
Italið
ka d
uona
1050
3,5
073
587
1777
2,7
0,4
0,23
028
3M
oèiu
tës
grûd
ëtoj
i duo
na7,
336
,24,
20
217
Pien
iðka
s ba
tona
s8,
545
,11,
60
158
432
4510
71,
50,
20,
10,
123
2Pr
ancû
ziðka
duo
na8,
651
,42,
90
9158
011
186
3,1
0,19
0,14
pëds
.28
6Dþ
iûvë
siai
9,7
76,8
10
135
437
4014
31,
20,
110,
050
350
Pien
iðki
trað
kuèi
ai9,
873
,94,
93
111
372
3410
01,
30,
110,
060,
137
5Pi
ta (1
pita
, 60g
)6
331
071
339
4960
1,4
0,27
0,12
016
5Sv
eiku
oliø
riek
elë
9,3
44,3
5,6
027
0Va
fliai
rieð
utin
iai
8,2
46,6
410
603
Vafli
ai ð
okol
adin
iai
4,8
53,4
39,2
041
0Av
iþini
ai d
ribsn
iai
13,8
67,5
6,7
035
76
6138
84,
30,
480,
1536
5Av
iþini
ai d
ribsn
iai “
Nord
ic”
1164
5,2
00,
1252
312
40,
530,
1535
0Gr
ikiø
kru
opos
12,6
69,3
3,1
044
35
2545
92,
80,
450,
120
349
Kuku
rûza
i10
,30
340
2734
298
4,4
0,46
0,16
323
Kvie
èiø
grûd
ai11
,769
,11,
90
374
1860
323
3,1
0,39
0,09
1,5
317
Kvie
tinës
kru
opos
11,5
021
110
2729
86,
70,
430,
233
5Kv
ieèi
ø së
leno
s15
,459
,34,
40
1281
485
1168
14,9
0,65
0,51
016
2M
anø
kruo
pos
10,3
74,8
10
911
1577
1,1
0,14
0,03
036
0Pe
rlinë
s kr
uopo
s9,
875
,21,
80
237
1527
243
2,1
0,15
0,09
033
5Ry
þiai l
auko
(virt
i)4
21,3
0,6
055
25
730,
60,
090,
020
119
Ryþia
i rud
ieji
(virt
i)2,
623
,11
070
012
150
10,
080,
0433
0
24 25
Ryþiø
kru
opos
(pol
iruot
i)8,
876
,50,
10
111
626
135
0,8
0,12
0,04
356
Rugi
ø gr
ûdai
9,5
72,6
1,7
046
628
6934
03,
40,
380,
1530
7So
rø k
ruop
os10
,669
,50,
60
220
510
240
4,8
0,73
0,38
352
Kvie
tinia
i milt
ai 5
5010
,774
,21,
30
100
316
961,
40,
150,
040
345
Rugi
niai
milt
ai(s
ijoti)
7,1
771,
10
187
324
137
2,1
0,23
0,09
335
Corn
Fla
kes,
Kel
logg
’s7,
185
,73
093
1254
413
41,
40,
370,
060
386
Mak
aron
ai(b
e ki
auði
niø)
10,8
75,8
0,3
019
75
2716
21,
30,
090,
0635
9Pû
sti k
ukur
ûzai
(pop
corn
)12
,575
120
250
013
651,
60,
180,
10
146
Pûst
i kuk
urûz
ai s
aldû
s5,
780
11,4
025
70
628
22,
70,
090,
180
500
Pûst
i kuk
urûz
ai s
ûdyt
i9
54,5
27,3
017
378
227
275
2,5
0,38
0,13
037
5Sp
aget
i 12
,575
10
2,3
359
Pien
o pr
oduk
tai (
100
g )
0Pi
enas
3,5
%3,
34,
83,
514
138
4485
118
0,1
0,04
0,17
165
Pien
as 2
,5%
3,4
4,9
2,5
1014
042
9111
90,
10,
040,
171
56Pi
enas
1,0
%3,
44,
81
514
145
9712
00,
10,
040,
171
43Oþ
kos
pien
as3,
24,
54,
111
177
3815
912
90,
10,
040,
141
69Jo
gurt
as “
Bios
” 3,
5%2,
515
,63,
510
8Jo
gurt
as “
Pasa
ka”
liesa
s2,
815
,70
78Jo
gurt
as s
u dþ
iovi
ntom
is
slyv
omis
“Sm
ilga”
2,5
15,6
3,5
108
“Mûs
ø” jo
gurt
as s
u þe
muo
gëm
is
ir ja
vain
iais
3,6
19,6
2,5
119
Rûgp
ieni
s 3,
2%3,
34,
53,
210
140
4493
120
0,1
0,03
0,14
161
Geria
mas
is jo
gurt
as “
Jo”
3,4
14,2
2,5
97“M
ûsø”
raug
into
pie
no g
ërim
as2,
410
,52
69Pa
suko
s 3,
54,
40,
74
151
105
9011
80,
10,
040,
170,
636
Grûd
ëta
varð
kë s
u va
isia
is7,
714
,16,
214
3Ko
nden
suot
as p
iena
s su
cuk
rum
i8,
854
,89,
134
360
8823
329
50,
30,
080,
43,
833
3Gr
ietin
ëlë
35%
2,3
3,1
3510
979
4767
510,
10,
030,
151
338
Grie
tinël
ë 10
%3
4,3
1035
128
4110
979
0,1
0,03
0,14
012
0Gr
ietin
ë 30
%2,
43,
130
106
101
3262
860,
10,
020,
110
293
Kefy
ras
3,2%
3,3
4,5
3,2
1013
944
8511
80,
10,
040,
171
61Va
rðkë
9%
163,
59
3710
440
216
880,
20,
030,
360
160
Varð
kë s
u uo
gom
is ir
jogu
rtu
8,5
17,5
514
9Na
tûra
lus
varð
kës
dese
rtas
“S
milg
a”7,
817
,51,
611
6
Lies
a va
rðkë
19,8
3,5
0,5
296
4196
240
0,2
0,03
0,5
099
“Mûs
ø” ð
veln
ioji
varð
kë li
esa
16,3
3,5
079
Lies
as v
arðk
ës s
ûris
28,5
40,
53
104
4510
427
00,
20
0,3
0,5
136
Varð
kës
sûris
13%
20,1
3,6
1353
118
4497
230
0,2
0,1
0,3
0,5
213
Varð
kës
sûris
22%
18,2
3,8
2290
114
5196
230
0,2
0,05
0,3
0,5
287
Varð
kës
sûre
lis “
Pasa
ka”
12,2
28,6
21,2
354
Ðëto
s sû
ris27
,82,
114
,810
011
078
010
4056
01
00,
23,
225
3Ca
mem
bert
sûr
is21
0,2
22,8
7310
889
038
631
00,
50,
040,
490
290
Emm
enta
l sûr
is28
,80,
129
,792
9552
894
162
01,
10,
040,
431
383
Brie
sûr
is20
,80,
527
,733
3Pa
rmes
an s
ûris
41,5
0,1
3279
107
1860
1295
849
10,
040,
40
454
Pien
inia
i led
ai4,
218
,13,
514
148
5113
610
10,
10,
030,
160,
412
5Pl
omby
ras
3,9
1615
5016
250
159
114
0,2
0,03
0,2
0,6
204
Svie
stas
82,
5%0,
70,
882
,625
017
1421
250,
10
0,1
0,3
744
Svie
stas
72%
0,8
1,1
72,5
220
156
1212
0,1
0,01
0,12
066
0M
arga
rinas
“Ra
ma”
0,1
0,4
600
1012
25
30
00,
010
540
Kiau
ðini
ai12
,30,
711
,743
814
314
459
262
20,
090,
330
157
Mës
a ( 1
00g
)Av
iena
14,5
020
,378
249
6810
155
2,3
0,14
0,19
024
1Ja
utie
na18
,30,
417
,180
329
899
150
2,7
0,08
0,19
022
9Ja
utie
nos
filë
20,4
0,2
2,2
5943
854
795
1,8
0,11
0,15
010
3Tr
iuði
ena
19,6
0,3
9,1
6537
647
1922
02,
10,
10,
122,
816
2Ve
rðie
nos
nuga
rinë
19,6
0,3
2,7
6232
075
1213
41,
70,
110,
20
104
Kiau
liena
pus
riebë
12,5
040
6832
512
110
116
1,1
0,48
0,16
241
0Ki
aulie
nos
ðoni
n, ri
ebi
7,4
067
,575
8738
749
0,7
0,1
0,09
063
7Ki
aulie
na li
esa
18,9
06,
357
323
575
216
1,4
0,63
0,25
013
3La
ðini
ai2,
40
8999
00
00
00,
430,
140
810
Rûky
ti la
ðini
ai1,
40
9090
2716
171
260,
30,
430,
070
815
Stirn
ieno
s ku
mpi
s21
,80
1,4
7831
060
1025
03
0,22
0,48
010
0El
nien
os k
umpi
s21
,70
478
320
6110
250
4,2
0,23
0,48
012
3Ki
aul.
smeg
enys
11,1
010
,625
5232
616
010
340
3,8
0,16
0,3
1813
9Ki
aul.
kepe
nys
20,7
1,5
4,8
355
317
115
935
316
,30,
422,
624
,913
2Ki
aul.
lieþu
viai
16,4
0,5
14,9
101
285
110
1420
05,
10,
330,
424,
420
2Ja
ut. k
epen
ys19
,24,
54
561
288
126
1333
68,
30,
422,
9529
,713
2Ja
ut. l
ieþu
viai
16,2
0,3
12,4
8029
595
914
03,
20,
080,
343
178
Viðè
iuka
i19
,40,
39,
381
305
6110
187
1,2
0,08
0,11
0,7
162
Viðè
iukø
krû
tinël
ës b
e od
os23
,60,
30,
959
328
615
146
0,4
0,09
0,15
0,7
104
Viðè
iukø
ðla
unel
ës
16,8
010
,284
300
859
196
10,
080,
230,
815
9Vi
ðèiu
kø ð
laun
elës
be
odos
20,1
0,3
3,9
8431
170
1212
10,
70,
090,
170,
811
7Vi
ðèiu
kø s
parn
elia
i19
,20
12,2
770
7314
139
1,4
0,05
0,09
118
7Vi
ðèiu
kø o
da10
,70
37,9
135
7646
1778
10,
080,
10
379
Þàsi
ena
14,6
0,1
34,3
7229
953
918
62,
80,
10,
30,
836
8
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
26 27
Kala
kutie
na17
,50,
26,
255
233
5715
208
2,3
0,08
0,1
1,2
127
Kala
kutø
krû
tinël
ës b
e od
os21
,50,
32,
465
220
492
150
0,8
0,1
0,17
010
9Ka
laku
tø ð
laun
elës
180,
27,
681
285
768
260
1,1
0,08
0,13
1,4
141
Kala
kutø
ðla
unel
ës b
e od
os19
,40,
33,
781
375
7715
211
1,8
0,09
0,21
4,3
112
Antie
na13
,50,
228
,410
517
468
1111
21,
50,
150,
20
310
Viðt
iena
18,7
0,5
1581
354
6414
165
1,9
0,09
0,15
2,1
212
Viðè
iukø
kep
enël
ës20
,21,
24
380
199
6512
249
4,1
0,32
2,49
2812
2Vi
ðèiu
kø ð
irdys
15,2
1,8
12,7
170
192
8012
182
2,3
0,43
1,18
5,5
183
Viðè
iukø
skr
ande
liai
18,7
14
130
193
6416
150
2,2
0,09
0,05
211
5De
ðros
( 10
0g )
Serv
elat
as rû
kyta
s17
,40,
347
,792
235
1565
2714
42,
40,
30,
190
501
Liet
uvið
ka d
eðra
rûky
ta15
,60,
448
,310
528
615
1526
125
30,
420,
191,
249
9Ka
uno
salia
mis
par
ûkyt
as19
,30,
228
,712
433
915
3738
173
40,
340,
211,
233
6Da
ktar
iðka
deð
ra10
,30,
821
,997
226
631
3611
01,
90,
20,
130,
724
1Pa
nerio
deð
ra9,
70,
123
,158
211
669
1583
1,8
0,21
0,09
0,7
248
Sard
elës
(kia
ulie
nos)
7,6
0,2
26,2
5319
467
815
701,
40,
210,
080,
826
7De
ðrel
ës (p
ieni
ðkos
)6,
90,
927
,358
120
511
2764
0,9
0,04
0,08
027
6Þu
vis
( 100
g )
Plek
ðnë
17,1
02,
760
311
104
6119
80,
60,
210,
221
93Ot
as20
,10,
14,
850
446
6714
208
0,5
0,1
0,23
012
4Sk
umbr
ë18
,80,
110
,962
329
109
2723
21,
30,
140,
351,
317
4Er
ðket
as16
,40
10,9
280
100
5027
00,
782
Ledi
në þ
uvis
16,6
2,2
335
160
3024
00,
70,
120,
13,
286
Jûrø
lyde
ka17
,20
2,2
5027
010
041
142
0,5
0,1
0,2
089
Stin
ta13
,17,
129
013
030
240
0,4
0,03
0,15
1,8
116
Ungu
rys
150
24,5
164
217
6517
223
0,6
0,18
0,32
1,8
278
Rûky
tas
ungu
rys
17,9
028
,614
024
350
019
250
0,7
0,19
0,37
032
6Ka
rpis
17,1
0,1
670
245
4233
218
1,1
0,03
0,03
0,8
123
Men
kë17
,70,
10,
443
329
8323
208
0,4
0,1
0,23
275
Lyde
ka19
,70,
10,
859
309
126
5120
31,
10,
060,
073
87St
erka
s18
,70,
40,
860
260
8030
182
10,
040,
051
84Tu
nas
23,7
04,
670
356
4310
200
10,
160,
160
136
Mar
gasi
s up
ëtak
is18
,20,
14,
256
526
7114
239
0,4
0,07
0,14
1,3
111
Ikra
i (ra
udon
ieji
ir ju
odie
ji)24
,61,
917
,958
818
115
0027
535
611
0,19
0,62
026
7Ka
lmar
ai18
4,2
280
140
400
1,1
0,13
0,09
1,5
110
Krab
ai16
3,6
310
130
100
260
4,3
0,05
0,08
1,4
96Kr
evet
ës18
,10,
80,
815
222
014
063
166
1,6
0,02
0,03
284
Jûro
s ko
pûst
ai8,
90,
297
052
040
5516
0,01
0,06
237
Jûro
s m
oliu
skai
14,4
3,3
2,2
5031
529
088
235
3,4
0,16
0,21
491
Atla
nto
silk
ë (s
ûdyt
a)20
0,7
15,4
7021
359
3062
341
1,1
0,35
0,29
022
2Au
strë
s8,
34
2,4
212
7394
143
6,5
0,14
0,18
1067
Laði
ða
19,9
013
,670
371
5113
266
10,
230,
171
202
Laði
ða rû
kyta
21,2
04,
438
520
0014
245
0,94
0,2
0,2
017
6Tu
nas,
kon
serv
uota
s al
ieju
je28
,20
1035
135
68
234
1,9
0,05
0,11
019
4Tu
nas,
kon
serv
uota
s va
nden
yje
35,3
01,
130
055
120
238
0,7
0,04
0,12
015
9Da
rþov
ës (
100g
)Ag
urka
i 0,
82,
30,
20
184
921
290,
20,
040,
045,
911
Bakl
aþan
ai1,
26,
30,
20
235
814
440,
60,
040,
067,
324
Balta
gûþia
i kop
ûsta
i1,
55,
40,
20
271
1953
420,
90,
060,
0732
,922
Briu
selin
iai k
opûs
tai
4,3
6,3
0,5
040
58
3211
91,
70,
110,
1578
,730
Brok
olia
i3
5,7
0,4
046
413
105
821,
30,
10,
2183
29Bu
lvës
218
,30,
10
452
1611
520,
60,
110,
0615
81Bu
rokë
liai
1,6
9,5
0,1
019
717
630
420,
90,
030,
0511
,437
Cuki
nijo
s1,
23,
40,
10
250
125
450,
40,
120,
029
16Èe
snak
ai6,
228
0,3
043
610
3113
11,
30,
110,
0431
128
Kalia
ropë
s1,
95,
40,
20
360
4363
812,
60,
050,
0744
,821
Krap
ai2,
37,
50,
40
990
2612
310
12,
30,
190,
4381
,331
Krie
nai
2,6
18,4
0,3
051
342
103
782,
10,
130,
1511
2,5
61M
orko
s1
8,7
0,2
025
196
4941
0,5
0,07
0,07
4,9
31Ki
nini
ai k
opûs
tai
1,2
3,4
0,3
020
27
4030
0,6
0,03
0,04
3611
Patis
onai
0,6
020
314
1312
0,4
0,03
0,04
2319
Petra
þolë
s (la
pai)
4,2
90,
40
868
2120
399
50,
110,
2317
1,3
35Pe
traþo
lës
(ðak
nys)
2,6
9,7
0,5
056
227
6879
1,9
0,11
0,1
67,2
39Po
mid
orai
14,
10,
20
260
611
280,
40,
090,
0822
,417
Pora
i2,
26,
80,
30
232
686
541,
10,
070,
0425
30Ra
barb
arai
1,1
4,6
0,1
031
919
5035
0,6
0,02
0,03
10,8
9Ra
udon
a sa
ldþio
ji pa
prik
a1,
36,
60,
50
310
615
371
0,08
0,12
144
29Ra
udon
gûþia
i kop
ûsta
i1,
55,
50,
20
258
2740
310,
70,
060,
0751
,819
Ridi
kai
14,
10,
10
350
950
290,
60,
050,
0420
16Ri
dikë
liai
1,1
3,9
0,1
027
646
4732
10,
040,
0222
,617
Ropë
s1,
18,
20,
30
236
1747
320,
60,
040,
0523
,826
Rûgð
tynë
s1,
14,
90,
80
333
1480
232
00,
335
21Sa
ldþio
sios
bul
vës
(topi
nam
bai)
20
397
034
491
0,15
0,05
230
61Sa
loto
s1,
32,
50,
30
255
2057
301,
10,
070,
0912
12Sa
liera
i (ða
knys
)1,
37,
30,
30
375
8771
590,
70,
050,
058,
525
Svog
ûnø
laið
kai
2,8
3,8
0,2
023
312
8929
20,
020,
130
19Sv
ogûn
ø ro
putë
s1,
48,
90,
30
169
1342
382,
20,
060,
0737
,220
Ðpin
atai
2,5
30,
40
601
6886
303,
40,
150,
2251
,219
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
28 29
Ðpar
agin
ës p
upel
ës2
7,6
0,3
024
85
4841
1,3
0,12
0,11
1626
Þali
þirne
liai
6,4
170,
40
338
1332
133
1,4
0,26
0,17
34,2
70Þi
edin
iai k
opûs
tai (
kala
fiora
i)2,
54,
50,
30
328
1620
550,
60,
110,
173
20Dþ
iovi
ntos
dar
þovë
s ( 1
00g
)Læ
ðiai
25,4
55,7
1,1
084
710
7837
15,
80,
530,
212,
531
2Pu
pelë
s22
,860
1,6
012
1110
120
418
6,6
0,71
0,24
2,5
290
Sojo
s37
32,7
19,3
017
9632
254
599
9,1
1,1
0,31
039
6Þi
rnia
i22
,458
,11,
30
855
1276
343
6,3
0,8
0,19
2,7
300
Raug
into
s ir
mar
inuo
tos
da
rþov
ës (1
00g)
Agur
kai
0,8
1,6
0,1
014
1*
2324
0,6
0,02
0,02
512
Buro
këlia
i1,
36
00
288
*37
431,
40,
010,
025
32Ko
pûst
ai1,
82,
20
018
593
048
310,
60,
020,
0230
19M
orko
s1,
34,
50,
10
200
*51
550,
70,
040,
053
26Po
mid
orai
1,1
1,6
0,1
029
0*
1426
0,9
0,04
0,03
1016
Kons
ervu
oti k
ukur
ûzai
be
skys
èio
2,9
220,
60
200
310
323
0,6
0,05
0,08
510
3Ko
nser
vuot
i þirn
elia
i be
skys
èio
4,9
15,8
0,2
011
517
840
731,
70,
170,
084
64Ko
nser
vuot
os ju
odos
ios
alyv
uogë
s1,
57,
427
028
713
0570
253,
50
0,1
2027
0
Kons
ervu
otos
þal
iosi
os
alyv
uogë
s1,
44,
112
,70
385
2400
6117
1,6
00
012
7
*Rau
gint
ose
ir m
arin
uoto
se
darþ
ovës
e Na
kie
kis
prik
laus
o nu
o dr
usko
s ki
ekio
Darþ
oviø
sul
tys
( 100
g )
Mor
kø0,
411
,30,
10
9939
1311
0,2
0,02
0,02
1,2
45Bu
rokë
liø1
9,9
00
148
4519
180,
6pë
ds.
0,04
342
Pom
idor
ø0,
82,
60,
10
237
202
918
0,6
0,05
0,03
13,7
14Gr
ybai
( 10
0g )
Bara
vyka
i4,
44,
50,
50
235
5222
142
1,2
0,38
0,26
3,2
29Dþ
iovi
nti b
arav
ykai
34,6
362,
90
2969
4194
649
69,7
0,3
1,27
225
4Pa
berþ
iai
2,3
1,4
0,9
044
331
133
171
2,4
0,07
0,22
623
Vove
raitë
s1,
61,
51,
10
560
38
446,
50,
010,
3534
27Ða
mpi
njon
ai (p
ieva
gryb
iai)
2,8
30,
20
422
88
123
1,3
0,1
0,44
4,9
20Va
isia
i ( 1
00g
)Ab
rikos
ai0,
812
0,2
026
810
1728
0,9
0,04
0,05
10,5
49Ag
rast
ai0,
89,
70,
20
196
731
340,
60,
040,
0429
,734
Anan
asai
0,5
12,7
0,2
019
016
2114
0,7
0,07
0,02
20,6
52
Apel
sina
i0,
811
0,2
021
43
4425
10,
070,
0451
,343
Arbû
zai
0,7
60,
20
957
1410
0,6
0,05
0,04
8,5
27Av
okad
ai1,
96
23,5
050
33
1038
0,6
0,08
0,15
1322
4Av
ietë
s1,
212
,80,
60
178
641
451
0,04
0,07
24,3
38Ba
ltiej
i ser
bent
ai0,
713
,80,
20
268
233
231
0,08
0,02
44,1
37Ba
nana
i1,
223
,10,
30
370
1211
321,
10,
030,
059,
997
Brað
kës
0,9
9,7
0,4
015
35
2931
0,9
0,04
0,07
66,6
41Br
uknë
s0,
612
,10,
50
775
1813
0,7
0,02
0,02
12,6
43Ci
trino
s0,
79,
20,
40
179
426
231
0,05
0,03
48,7
31Ge
rvuo
gës
1,4
12,1
10
179
444
320,
80,
040,
0418
,942
Gran
atai
0,9
13,9
00
150
2,5
010
10,
040,
014
52Gr
eipf
ruta
i0,
610
0,2
018
02
2019
0,1
0,05
0,03
4238
Juod
ieji
serb
enta
i1,
217
,20,
30
306
545
501,
40,
060,
0516
6,2
52Kr
iauð
ës0,
413
,40,
30
127
514
170,
50,
040,
073,
752
Kivi
ai1
13,9
0,6
029
04
0,8
320,
80,
020,
0571
56M
anda
rinai
0,7
9,4
0,3
022
92
4023
0,3
0,06
0,05
31,6
38M
anga
i0,
616
,50,
50
190
512
130,
40,
050,
0538
,770
Mël
ynës
0,7
11,5
0,6
071
811
130,
70,
030,
2916
,644
Mel
iona
i0,
77,
70,
10
289
1814
190,
10,
080,
0225
32Ne
ktar
inai
0,7
11,8
0,7
021
2pë
ds.
165
0,15
0,01
0,04
548
Obuo
liai
0,4
130,
40
135
68
130,
60,
050,
058
53Pa
pajo
s0,
710
00
176
69
250,
20,
030,
0366
46Pe
rsik
ai0,
812
,10,
20
224
718
250,
50,
020,
053,
647
Raud
onie
ji se
rben
tai
1,1
12,8
0,3
022
54
2830
1,1
0,05
0,03
34,5
38Sl
yvos
0,7
14,6
0,2
022
54
1725
0,7
0,07
0,05
4,7
57Sp
angu
olës
0,4
9,9
0,7
010
52
1410
0,7
0,03
0,02
10,4
43Ðe
rmuk
ðnia
i1,
413
,80,
10
217
017
422
0,05
0,02
7046
Treð
nës
0,9
14,4
0,4
020
05
1926
0,6
0,04
0,06
10,1
60Vy
nuog
ës0,
717
,60,
40
243
721
290,
80,
050,
0316
,769
Vyðn
ios
112
,20,
60
217
721
281
0,03
0,04
5,8
51Þe
muo
gës
0,8
10,3
0,1
016
118
2340
1,2
0,03
0,05
6034
Dþio
vint
i vai
siai
( 10
0g )
Abrik
osai
(be
kaul
iukø
)4,
667
,20,
50
1666
1572
129
4,4
0,03
0,14
2,4
271
Bana
nai
3,9
88,3
1,8
014
903
2274
1,2
0,18
0,24
735
9Da
tulë
s2
740,
40
650
232
541,
30,
090,
13
291
Figo
s3,
678
1,2
079
831
163
101
3,2
0,1
0,09
2,5
268
Kria
uðës
271
,31,
50
530
671
800,
90,
010,
323,
330
1Ob
uolia
i1,
870
,31,
60
600
6937
491,
10,
090,
1211
247
Pers
ikai
358
00
2043
141
192
115
30,
030,
155
227
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
30 31
Razin
os2,
771
,30,
60
684
2157
122
2,8
0,11
0,06
1,5
280
Slyv
os3,
569
0,7
082
28
6092
3,4
0,16
0,12
7,6
275
Sulty
s ( 1
00g
)Ab
rikos
ø0,
514
00
245
218
200,
20,
020,
044
56An
anas
ø0,
311
,40,
10
134
119
70,
30,
060,
028
50Ap
elsi
nø0,
69,
90,
10
175
28
140,
40,
060,
0335
45Ci
trinø
0,6
2,5
00
142
1518
380,
10,
020,
0110
,426
Erðk
ëtuo
giø
0,1
17,6
00
371
3515
1,4
pëds
.0,
0240
038
Gran
atø
0,3
14,5
00
102
48
121
0,04
0,01
459
Grei
pfru
tø0,
59,
20,
10
102
112
90,
10,
040,
0238
42Ju
odøj
ø se
rben
tø0,
57,
90
013
316
2040
0,01
0,01
85,5
40M
anda
rinø
0,8
90
014
317
1621
0,1
0,04
0,02
842
Obuo
liø0,
110
0,1
010
62
66
0,2
0,01
0,01
2,3
44Pe
rsik
ø0,
317
,20
015
26
05
0,9
0,02
0,04
6,5
69Sl
yvø
0,3
16,1
00
120
218
100,
60,
010,
014
66Vy
nuog
iø0,
615
00
132
320
250,
20,
040,
042,
565
Vyðn
iø0,
710
,20
025
010
1817
0,3
0,01
0,02
7,2
47Dþ
emai
ir u
ogie
nës
( 100
g )
Brað
kiø
0,3
72,1
00
135
1310
100,
90,
010,
0581
274
Kria
uðiø
0,4
71,8
00
701
811
1,2
pëds
.0,
011,
127
1Av
ieèi
ø0,
672
,60
016
814
1619
1,2
0,04
0,04
7,4
275
Man
darin
ø0,
772
,30
078
149
440,
1pë
ds.
0,02
8,7
278
Pers
ikø
0,5
61,6
00
163
1315
90,
30,
010,
022
248
Slyv
ø0,
473
,70
010
71
1415
0,5
0,01
0,01
329
5Ob
uoliø
0,4
66,8
00
124
17
111,
3pë
ds.
0,01
226
6Ab
rikos
ø0,
569
,50
015
21,
518
1210
0,01
0,02
427
7Ju
odøj
ø se
rben
tø0,
669
,20
014
018
1622
0,5
0,01
0,01
1027
5Gë
rimai
( 10
0g )
Alko
holin
iai
Alus
ðvi
esus
3,5
%0,
43,
80
026
34
220
00,
020
38Al
us 5
,7%
0,6
3,4
00
363
425
0,1
00,
020
49Vy
nas
(bal
tas,
sau
sas)
0,1
0,6
00
614
96
0,5
00,
010
68Vy
nas
(rau
dona
s, p
usia
u sa
usas
)0,
12,
30
011
03
715
1,1
00,
020
80Ða
mpa
nas
0,3
01,
40
574
37
0,5
00,
010
77Li
keris
(des
ertin
is)
031
00
36
30
00
00
313
Degt
inë,
dþin
as, r
omas
,vis
kis
00
00
11
05
00,
010,
010
225
Neal
koho
linia
iVa
isva
nden
iai
05,
60
015
75
00
00
024
Coca
-col
a0
010
,40
214
815
00
00
42
Arba
ta b
e cu
krau
s0
0,3
00
373
01
00
0,01
00
Kava
be
cukr
aus
0,2
0,3
00
542
21
00
00
2Ka
kavo
s m
iltel
iai (
100g
)21
4521
,30
3490
3510
566
011
0,09
0,11
031
5Ka
kava
su
pien
u ir
cukr
umi
3,5
101,
512
165
7010
895
0,4
0,03
0,16
068
Kiti
( 100
g )
Arba
tþol
ës (j
uodo
s)20
45,
10
2480
8249
582
482
0,07
110
Kaka
vos
milt
elia
i13
,515
,654
013
404
1043
06,
50,
090,
2961
0Së
men
ys23
,434
310
762
8019
572
28,
20,
170,
160
414
Aguo
nos
19,9
24,7
46,7
086
635
1059
909
8,1
0,86
0,17
051
7An
akar
dþiø
rieð
utai
15,8
30,5
46,3
055
315
3540
23,
60,
550,
250
585
Braz
iliðki
rieð
utai
14,3
14,3
67,9
060
74
179
607
41
0,1
066
1M
igdo
lai
2020
,552
083
311
279
471
4,4
0,2
0,57
3,4
580
Lazd
ynø
rieðu
tai
17,6
14,9
63,2
057
89
239
265
3,6
0,42
0,22
4,2
658
Grai
kini
ai ri
eðut
ai18
,514
,660
,40
966
610
642
03,
70,
40,
1311
,265
5Þe
mës
rieð
utai
25,7
19,2
46,1
070
78
7835
82,
50,
70,
120
569
Koko
sai
4,5
15,2
35,3
048
954
3411
52
0,07
0,01
236
2Ko
kosø
dro
þlës
5,7
2763
072
969
5121
13,
80,
10,
060
615
Kaðt
aini
ai3,
553
,12,
10
592
229
107
0,9
0,24
0,17
2624
5Pi
stac
ijos
20,5
27,6
48,5
078
56
107
384
6,6
0,82
0,17
061
0M
oliû
gø s
ëklo
s25
17,8
460
818
1843
1189
150,
210,
320
554
Seza
mo
sëkl
os22
14,9
53,2
043
826
783
701
9,9
0,76
0,17
059
7Sa
ulëg
ràþø
sëk
los
22,5
21,5
490
725
298
618
6,3
1,9
0,14
061
1Ka
vos
pupe
lës
13,9
2,8
14,4
016
0019
85,
30,
070,
20
Natû
ralu
s m
edus
0,8
81,7
00
3610
1418
0,8
0,01
0,03
231
4Al
ieju
s (a
lyvø
)0,
10,
299
,50
01
01
0,4
00
088
3Al
ieju
s (k
ukur
ûzø)
0,1
0,1
99,7
01
115
00,
10
00
884
Alie
jus
(rap
sø)
0,1
0,1
99,8
00
00
00
00
088
4Al
ieju
s (s
aulë
gràþ
ø)0,
10,
199
,80
00
00
0,1
00
088
4Cu
krus
099
,80
03
32
00,
30
00
370
Cukr
us ru
dasi
s0
99,5
00
344
4485
252,
20
0,03
037
2M
ajon
ezas
2,8
2,6
6710
038
541
0,01
0,05
063
3Kr
akm
olas
(bul
viø)
0,4
83,4
0,1
015
835
71,
80
00
326
Þela
tina
85,3
00,
10
2232
110
00
00
342
Acta
s0,
69,
60,
10
8920
1532
0,5
00
047
Drus
ka0
00
09
3871
036
80
2,9
00
00
Gars
tyèi
os5,
722
6,4
016
576
095
170
1,8
0,1
0,2
316
7Ke
èupa
s1,
824
,80,
50
600
1125
1019
0,8
0,05
0,06
1111
2
va
rtot
i ats
argi
ai
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Prod
ukta
iBa
ltym
aig
Angl
iava
nden
iai
gRi
ebal
aig
Chol
este
rolis
m
gK mg
Na
mg
Ca
mg
F mg
Fe
mg
Vit.
B1
mg
Vit.
B2
mg
Vit.
C m
gEn
ergi
ja
kcal
Paga
l 199
7m M
ines
otos
uni
vers
iteto
mity
bos
koor
dina
cijo
s du
omen
is, J
AV
32
Literatûros sàraðas:
1. Canada – USA Peritoneal Dialysis Study Group. Adequacy of dialysis and nutrition in continuous peritoneal dialysis: association with clinical out-comes. J. Am. Soc. Nephrol. 1996; 7: 198-207 p.
2. Clinical practice guidelines for nutrition in chronic renal failure. K/DOQJ, National Kidney Foundation. Am. J. Kidney Dis. 2000; 35: S1-S140 p.
3. Kalantar – Zadeh K., Block G., McAllister C. et al. Association between self-reported appetite and markers of inflammation, nutrition, anemia and quality of life in hemodialysis patients. 2003.
4. K/DOQJ clinical practice guidelines for chronic kidney disease: evolu-tion, classification and stratification. Kidney Dialysis Outcome Quality Initia-tive. AM. J. Kidney Dis. 2002; 39: S1-246 p.
5. Maisto produktø sudëtis (LR SAM Respublikinis mitybos centras), Vil-nius, 2002.
6. Petkevièienë L. Dietetika. Nacionalinë dietetikos federacija. Vilnius, 2006, 57-62, 94-99 p.
7. Petkevièienë L. Lietuvos dietologø draugija. Dietinio gydymo vado-vas. 2-oji knyga, I dalis. Vilnius, 2000, 162-175 p.
8. Petkevièienë L. Lietuvos dietologø draugija. Mitybos medicinos vado-vas. 1-oji knyga. Vilnius, 1999, 23-26 p.
9. Stenvinkel P., Heimburger O., Paultte F. et al. Strong association between malnutrition, inflammation, and atherosclerosis in chronic renal failure. Kidney Int. 1999; 55:1899-1911 p.