Stanislovas Abromaviius Kstutis Kasparas Rta Trimonien

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOS

P A R T I Z A N A I

Kaunas, 2007

UDK 947.45.083(093) Ab89

L L K S Didiosios Kovos a p y g a r d o s

PADKAleidinio Didiosios Kovos apygardos partizanai" finansiniams r m j a m s Didiosios Kovos a p y g a r d a i ( D K A ) priklaus Vilniaus, Trak, Kaiiadori, irvint, Molt, U k m e r g s r a j o n a i ir rytins K a u n o m. apylinks. Dar 1944 m. vasar iose vietovse b u v o pradtas organizuotas partizaninis pasiprieinimas okupantams. Laisvs kov dalyviai ir vietos gyventojai ypa nukentjo nuo sovietini okupant ir K G B infiltruot agent. Istorikai, kratotyrininkai ir pasiprieinimo okupacijai kov dalyviai surinko daug istorins mediagos apie t laik vykius. Nordami, kad ta kova bt aminta ms istorijoje, r m j paaukotomis lomis b u v o paruotas is leidinys. E s a m e dkingi u finansin p a r a m Lietuvos Krato apsaugos ministerijos v a d o v y b e i ir jos d a r b u o t o j a m s bei irvint, Trak, Ukmergs, Kaiiadori, K a u n o r a j o n o ir K a u n o miesto savivaldybms. Be Js finansins p a r a m o s is leidinys nebt pasirods. Nuoirdus ai, gerbiami rmjai, u Js dmes ir supratim. Augustinas venionis, atkurtos Didiosios Kovos apygardos vadas

Pirmajame virelyje - A rinktins Prano Jaromsko-Perkno brys, 1945 m. Ketvirtajame virelyje: - mons. A. Svarinskas prie paminklo Jonui Misinui-aliam Velniui Kaugoni glk. st. (Kaiiadori r.); - paminklinis enklas uvusiems partizanams euoli vls.; - Magadano sr. Kolymos lageris AB-62 (nuotrauka i Eugenijos Leikauskaits albumo)

ISBN 978-9955-03-416-2

Generolas JONAS EMAITIS - V Y T A U T A S (1909 03 15 - 1954 11 26) Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio 1949 02 16 galiotas eiti Lietuvos Prezidento pareigas. 1954 11 26 suaudytas Maskvoje. 1997 02 14 apdovanotas Vyio kryiaus 1-jo laipsnio ordinu (po mirties).

VADAS Lyginant su kitomis Lietuvos sritimis, knyg, dokumentins ar faktins mediagos, atsiminim apie Didiosios Kovos apygardos (toliau - DKA, DKR - Didiosios Kovos rinktin) partizan kovas yra ileista bene maiausiai. Tai atsitiko dl to, kad DKA labiausiai nukentjo nuo sovietinio saugumo, NKVD, infiltravus apygardos vadovyb j agentus, kol 1950 m. p a b a i g o j e j visikai sunaikino. Dabartini Kaiiadori, irvint, Trak rajon teritorijose organizuotas pasiprieinimas buvo palautas dar 1947-1948 m. MGB agent J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V. Peiros-Grieto kontroliuojama apygarda prarado daugum vad, deimtys j nesulauk net ikreipt trojk sprendim, o buvo sunaikinti suimant, veant aretines kaljim poemiuose. 1999 m. Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos leidykla ileido Kstuio Kasparo monografij Lietuvos karas" apie pasiprieinim rus okupacijai Lietuvoje 1944-1946 m. laikotarpiu. Tai kapitalinis istoriko darbas. Gili ano meto politini ir istorini v y k i analiz, ivados, dokumentais pagrsti samprotavimai ir kitais rezistencijos klausimais. Darbe apvelgiamos visos Lietuvos aktualijos, taiau daug mediagos spausdinama ir apie DKA. 1995 m. pasirod pirmoji Stanislovo Abromaviiaus knyga apie DKA partizanus, pavadinta alio Velnio takais". Jos pagrindu autorius 1999 m. ileido dvigubai didesns apimties leidin Didioji Kova", papildyt naujais dokumentais, rastais Lietuvos Ypatingojo archyvo bylose, liudinink ir t kov dalyvi, panorusi iplsti Jono Misino-alio Velnio partizan kov istorij prisiminimais. Apie DKA A rinktins 6-ojo bataliono partizanus knygoje O kodl gi?" 2000 m. ra buvs partizanas Antanas Obeleviius. Joje buvo panaudoti vairs altiniai, skaitant ir mintus leidinius. 1999 m. sulaukme Viktoro Aleknos knygos alia giria" apie irvint r. teritorijoje veikusius kovotojus. Tais paiais metais ileista Vinco Lozoraiio knyga Kaiiadoriei kani keliai 1940-1953". Kazys Strazdas 2006 m. ileido domi dokumentais ir prisiminimais paremt knyg Ukmergs krato laisvs kov keliais" bei paintin, gausiai iliustruot leidin Partizan muziejus Balninkuose". Ten spausdinami faktai apie maiau inom DKA B rinktin, kuri siliejo apygardos sudt, o jau po alio Velnio ir jo bendramini ties perm apygardos vadovybs funkcijas.6

Apie Giedraii, Balnink, Molt partizanus 2006 m. surinkt mediag paskelb Jovitas Jankauskas ir Vytautas Simonaviius. Semeliki, Vievio, dalies asli vls. (Elektrn savivaldybs vietovi) istorines kovas knygoje Elektrnai" epizodikai apra Vytautas Mizara. Savo indl DKA B rinktins istorij ne Gintaras Vaiinas, paskelbs straipsnius spaudoje, knygose. Atskirus straipsnius, atsiminimus vairs autoriai spausdino periodikai leidiam Laisvs kov archyvai" tomuose (redaktorius K. Kasparas). Spaudoje, internete mediagas apie DKA kovas skelb Rta Trimonien, Riardas ekutis, Dalius ygelis, Algis Rupainis, Nijol Gakait, Kazys Blaeviius, Kazimieras Dobkeviius, Janina Semakait, Jonas Laurinaviius, Stasys Buchoveckas, ir kiti. DKA istorij nuolat papildo Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbai, dokumentus kaupia rajon (krat)muziejai, Kauno tremties ir rezistencijos muziejus, apie ios apygardos partizan kovas nuolat rao XXI amius", Voruta", Tremtinys", Lietuvos aidas", Kaiiadori rajono laikratis Atspindiai", irvint - irvint kratas" ir kiti leidiniai. Istoriko K. Kasparo teigimu, ioje knygoje pateikiama mediaga nra istorinis ar teisinis vyki vertinimas, o pirmiausiai objektyvios istorins tikrovs atspindys, apibendrintas faktinis altinis tolimesniems tyrinjimams. Galima teigti, kad DKA prajo kelis organizavimo etapus ir vadinosi: iki 1944 met rugpjio mnesio - Didiosios Kovos brys, iki 1945 01 10 - LLA Didiosios Kovos rinktin (DKR), iki 1945 m. vasario mnesio vidurio - Lietuvos Laisvs Armijos Vilniaus apygardos 5 rajonas, iki 1945 m. gruodio 10 d. - LLA 5-osios apylinks Didiosios Kovos apygarda, po to - LLA Didiosios Kovos apygarda, vliau tik DKA. Junginiams Didiosios Kovos vard sugalvojo pats alias Velnias. 1950 met lapkriio 25 d. Lietuvos laisvs kov sjungos Kaln srities vado sakymu DKA likviduota, kaip neturinti tarp pavieniai besiprieinani kovotoj organizuotos kovos element. Tikims, kad ioje knygoje DKA istorija pateikta isamiausiai, remiantis ilikusiais istoriniais dokumentais, liudytoj pasakojimais. Pirm kart skelbiamas toks isamus DKA partizan sraas. Lietuvos laisvs kov sjdis atsikrl992 04 11. DKA vadu buvo paskirtas dimisijos majoras Benediktas Trakimas-Genelis, tabo nariais - Motiejus Rudys ir Povilas Joinas. B. Trakimui-Geneliui 1998 05 05 mirus, jo kn priglaud Vilniaus Saltoniki kapins. Vadu paskirtas Kazys Algimantas Lisauskas, jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Deja, 1999 01 31 nustojo plakusi ir io kovotojo tauri irdis. Palaidotas Karveliki kapinse, netoli Vilniaus. Dabar nat vadovauti apygardai usikrov nepailstantis atsargos kapitonas Augustinas venionis-Rytas. Stanislovas Abromaviius

7

SANTRUMPOS

ALA BDPS DA JKA KA LF LGK LIK LIT LLA LLKS LPS LTT OS PA PLP

- Algimanto apygarda - Bendrasis demokratinio pasiprieinimo sjdis - Dainavos apygarda - Jungtin Kstuio apygarda - Kstuio apygarda - Lietuvi frontas - Lietuvos gynimo komitetas - Lietuvos ilaisvinimo komitetas - Lietuvos ilaisvinimo taryba - Lietuvos laisvs armija - Lietuvos laisvs kov sjdis - Lietuvos partizan sjunga - Lietuvi tautin taryba - Organizacinis LLA sektorius (vliau - organizacinis skyrius) - Prisiklimo apygarda - Piet Lietuvos partizanai

A TA TAR TGS VA VA VGP

-3-oji LLA iaurs apygarda - Tauro apygarda - Tvyns apsaugos rinktin - Tautos gelbjimo sjunga - Vytauto apygarda Vyio apygarda - Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas PGPV -Vyriausioji ginkluotj pajg vadovyb VLIK -Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas VLKSO - Vieningos laisvs kovos sjdio organizacija - Veikiantysis LLA sektorius VS (Vanagai) A - emaii apygarda L - emaii legionas

8

Didiosios Kovos apygarda Sudar S.Abromaviius

1946 met pradioje. ir G.Vaiinas

9

SVARBIAUSIJ D K A V Y K I K R O N I K APateikiami svarbiausieji partizaninio karo DKA vykiai, surinkti i pastarj met literatros, archyv ar pagrsti to meto vyki liudinink parodymais. Faktai idstyti chronologika tvarka, po kiekvieno vykio parykintu riftu nurodyti altiniai (autorius, krinio pavadinimas, puslapis), kuriuose is faktas paskelbtas. ALTINIAI IR J SANTRUMPOS A b r o m a v i i u s S. Didioji K o v a - K . , LPKTS, 1 9 9 9 - 4 4 0 p. Santrumpa kronikos rae - SA A l e k n a V. alia giria - V., LGGRC, 1999 - 490p. - VA A n u s a u s k a s A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. - V., Mintis, 1 9 9 6 - 4 9 5 p . - A A Daumantas J. Partizanai. - K. , LPKTS, 2005 - 800 p: iliustr. - DP Kasparas K. Lietuvos karas - K., LPKTS, 1999 - 622 p. - KK Laisvs kovos 1944-1953 metais: Dok. rinkinys./ D. Kuodyt ir A. Kata. - K., LPKTS, 1 9 9 6 - 6 2 6 p. - LK Laisvs kov archyvas /LPKTS, ist. sekcija. - K. LPKTS, 1991-2006 - 1 . 1-22. - LKA Trimonien R. DKA atmintinos vietos, internetinis variantas. RT Strazdas K. Ukmergs krato laisvs kov keliais - K., K. Strazdas, 2006 336 p. - KS 1944 07 mn. pradia. asli vls. Kaugoni k. Jonas Misinas (bsimasis DKA apygardos vadas alias Velnias) kaupia ginklus ir vyrus ginkluotam antrosios sovietins okupacijos pasiprieinimui. SA. 107 p. 1944 07 12,13. Ukmergs apskr. iobikio par. klebonas Liudvikas Puzonas kvieia Musnink vls. Padvari k. esanius P. Plechaviiaus rinktins karius pokalbiui dl organizuoto pasiprieinimo. Tarp j buvo ir Jonas Misinas. SA. 13 p. 1944 07 mn. Musnink vls., Ukmergs apskr., NKVD ir KGB ufiksuotas alio Velnio brys. Briai kuriasi asli, Vievio, Rumiki, Semeliki, Auktadvario, Kruonio, iemari vls. ir greitai tampa pavalds DKR. K K . 204-206 p., SA. 6 p. 1944 07 mn. LLA nariai, vadovaujami j. ltn. Stankeviiaus, traukdamiesi nuo Kaiiadori Vakarus, Pigoni k., Musnink vls., susitinka su partizanais. J. Misinas paskiriamas kuopos vadu ir organizatoriumi. K K . 138, 204 p. 1944 07 mn. NKVD-KGB galiotiniui Lietuvoje praneta, kad Musnink vls. mikuose susitelks 200 partizan alio Velnio brys. K K . 204 p. 1944 08 pradia. Didiosios Kovos brio tabo sudtis turjo bti tokia: vadas alias Velnias, J. Norkus-Kertas - vado pavaduotojas, Vladas Marcinauskas-Tauras10

SVARBIAUSIJ

DKA V Y K I KRONIKA

i iobikio atsakingas u propagand ir laikraio leidim nariai - Vaclovas DrumstasKarabinas i iobikio ir kun. Liudvikas Puzonas, iobikio klebonas, brio kapelionas. S. A. 13 p. 1944 08 mn. p r a d i a Trak apskr. veik A. Galinio-Juodosios Kauks, E. Kavaliausko-Klajno, Z. Kaceviiaus-Genijaus partizan briai prisijung prie Musnink vls. J. Misino-alio Velnio rinktins. K K . 204 p., SA. 6 p. 1944 08 pradia. Iplst Didiosios Kovos brio (rinktins) vadovyb sudaro 12 partizan: J. Misinas-alias Velnias, J. Norkus-Kertas, J. Urbonaviius-Svajnas, E. Kavaliauskas-Klajnas, P. Petkeviius-Karinas, A. Matainas-Diemedis, J. virblis-Dagilis, Z. Kaceviius-Genijus, A. Galinis-Juodoji Kauk, S. MisinasSenis, K. Surmilaviius-Klevelis, J. Narakeviius-ernas. SA. 332, 333 p. 1944 08. Didiosios Kovos partizan brys tampa LLA DKR, vadas alias Velnias. K K . 204 p. 1944 08 17. Martinoni pr. m-los, emaitkiemio vls., mokytojo, atsargos majoro Navicko brys upuol Musnink aretin, ivadavo suimtuosius ir nuov du milicininkus. Partizanai DKR dar nepavalds. VA. 36 p. 1944 08 18. NKVD Ukmergs skyrius nustato LLA DKR, kuriai vadovauja alias Velnias, buvimo Musnink vls. fakt. KK. 204 p. 1944 08 Musnink-asli vls. sudaryti trys karinio pogrindio bei r y i v a l g y b o s tinklo (OS) briai: Antano Pakeviiaus-Neries A k m e n s , Edvardo Kavaliausko-Klajno ir Jono Kupino-Tigro. K K . 204, 205 p. 1944 08 29. asli vls. Skri k. nuautas apyl. pirmininkas ir sekretorius, padegta darin, paimta 20 aukim sovietin armija, paliktas DKA perspjimas. SA. 14 p. 1944 08 29. Auktadvario-Semeliki kelyje buvo nukauti 4 rus kareiviai. K K . 221 p. 1944 08 30. emaitkiemio vls. partizanai pasaloje nukov valsiaus pirminink ir Ukmergs kaljimo virininko pavaduotoj. K K . 220 p. 1944 09. tabo ryinink A. Paulaviit-Indyra, alio Velnio pavedimu, per Ukmergs kunig Edvard Semak ryiui umegzti, ieko Lnio mike partizan ir asmenikai kapitono J. Kritaponio, bsimojo rinktins vado. K K . 205 p. 1944 09 03. Trak apskr. N KGB pateko L L A programa. Suinota, kad DKR organizavo virila J. Misinas, nuo 1944 m. pavasario slapstsis su eslovu Tveraga, Stasiu, Juozu ir Vladu Marcinauskais bei kitais plechaviiukais". K K . 204 p. 1944 09 04. Apaudyta Gelvon vls. grup grd ruoj ir milicinink. SA. 14 p. 1944 09 11. Pas Musnink vls. apylinks pirminink Vinc Verbick atjo apie 50 alio Velnio partizan ir j isived. SA. 14 p.

11

1944 09 15. Musnink vls. upulti kareiviai. Per susiaudym buvo nukautas sovietins armijos leitenantas, keli kareiviai sueisti. SA.15 p. 1944 09 20. Surgeli k., irvint vls., partizan pasal kliuvo 8 pasienieiai. K K . 220 p. 1944 m. ruden. DKR ileido pirmj laikrat Tikruoju keliu". K K . 205 p. 1944 10 04. irvintose pasirod apie 400 partizan dalinys. Sovietin Ukmergs apskr. valdi apm panika. K K . 237 p. 1944 10 06. Kazokikse, Vievio vls., upulti sovietins armijos kareiviai. SA. 15 p. 1944 10 09. 20 partizan brys Vievio vls. susidr su 27 vyr. leit. Malcevo ukardos kareiviais. VA. 36 p. 1944 10 10. Gelvonuose pasirod apie 200 partizan brys. SA. 15 p. 1944 10 10-11. asli vls. Broniaus Vaicekausko-Pirato 13 partizan brys upuol pasienio kariuomens ukard. Vienas kareivis uvo, dar vienas buvo sueistas. Kit dien kareiviai istat pasalas. Tada partizanas Bikauskas uvo, 4 vyrai suimti (tarp j ir pats vadas B. Vaicekauskas). SA.15 p. 1944 10 18. Prien k., Musnink vls., per m uvo 8 partizanai, du buvo sueisti. SA. 16 p. 1944 10 24. Kaugoni mike vyko DKR partizan bri vad pasitarimas. Po jo sudaryta tabo apsaugos kuopa i 2-3 bri. Jos vadu paskirtas Stasys Misinas-Senis. K K . 205 p. 1944 11 02. 200 kareivi bei milicinink buvo upulti Kaimyn ir Viruliki k., Musnink vls. uvo 3 partizanai. VA 37 p. 1944 11 13. Musnink vls. nuudyti 4 ir suimti 59 vengiantys mobilizacijos jaunuoliai. K K . 169 p. 1944 11 21. Pustakiemio k., asli vls., atjo apie 50 gerai ginkluot partizan, isine i apylinks tarybos 150 aukim sovietin armij. SA. 16 p. 1944 11 22. Pas Stas Paulausk Janioni k., Musnink vls., suimta besislapstanti nia alio Velnio mona Ona Krivickait-Misinien su dviem maameiais vaikais (pagal NKVD agentrinius duomenis ir kalinto partizano informacij). Vliau sum sodybos eiminink ir j o s dukr Elen. SA. 16, 237 p. 1944 12 01 DKR rinktinje minimi nauji tabo nariai: kanceliarijos vedjas ir ini karininkas Stasys Misinas-Senis, ratininkai Zigmas Rudys-Smilga ir Antanas Dzimidaviius-Riteris, propagandos ir vietimo skyriaus virininkas Kirvis, ryi vadas Pavaist. KK. 295 p., SA. 83 p. 1944 12 08. Prie Prien k. ir eero, Musnink vls., upulti Kerto ir erno partizanai, uvo 7 vyrai. K K . 246 p. 1944 12 10. LLA tabas patvirtino Lietuvos teritorij 4 partizan apygardas. alio Velnio veikimo rajonas priskirtas Vilniaus apygardai. SA. 17 p.12

SVARBIAUSIJ DKA V Y K I KRONIKA

1944 12 16. Apie 30 partizan um Darsnikio mstl. K K . 260 p. 1944 12 17. Jain k., asli vls., pasirod apie 200 partizan brys. Ilsjosi pas kininkus. Jiems ikeliavus, asliuose buvusiam pasienio pulkui buvo sakyta vytis, taiau kareiviai pabgo. SA.16 p. 1944 12 18. Prien k., Musnink vls., myje su kareiviais uvo 8 partizanai. Du buvo suimti. Vienas i j vokietis Henrikas Fransas, kitas Edvardas Mikloas i Pamusi k. prisipaino buvs alio Velnio pagalbininku, turjs radijo aparat. SA. 16 p. Nuo 1944 08 02 iki 1944 12 19. alio Velnio briai pasipild 157 kovotojais. SA. 16 p. 1944 12 21. Semelikse (Trak apskr.) pasirod 60 partizan grup. SA. 16 p. 1945 m. pradia. N K V D - KGB spjo, kad Trak apskrityje yra apie 600 partizan, taiau inojo tik 182 pavardes. K K . 373 p. 1945 01 10. Skri k., asli vls., atvyksta LLA tabo narys vyr. leitenantas Meislovas Kestenis, pasivadins Mykolu Karecku-Serbentu. Jis pasisako bsiantis Vilniaus apygardos 5-os apylinks vadu. Suformuojamas apylinks tabas, kuriami 5 batalionai ir DKR, kurios vadu ir Serbento pavaduotoju tampa alias Velnias. SA. 17 p. 1945 01 15. DKR, NKVD duomenimis turjusi 7 briuose apie 500 kovotoj, pertvarkyta 5-j LLA rajon priskirta atkuriamam LLA Vilniaus apyg. tabui. Sunaikinus Vilniaus apyg. t a b rajono tabo sudtis liko nepatvirtinta. Vado M. Kestenio-Serbento sakymu DKA tabo sudt jo: vadas ir oper. skyriaus virininkas J. Misnas-alias Velnias, tabo ir organizacinio skyriaus virininkas S. Misinas-Senis, ginkluots - Jonas U r b o n a v i i u s - S v a j n a s , v a l g y b o s E. Kavaliauskas-Klajnas, kio - Daminas Matainas-Jazminas. K K . 295, 296 p. 1945 01 30. Grinapolio k., Semeliki vls., surengta pasala i J. Staniko kio grtaniam 17 strib briui. Myje buvo nukautas NKVD galiotinis ir 4 stribai. K K . 258 p. 1945 01 30. Butkn k., emaitkiemio vls., A. Paulaviit-Indyra. SA. 347 p. 1945 02 04. Myje su Musnink stribais, Pigoni k. uvo alio Velnio mona Ona Misinien. VA. 68 p. 1945 02 12. M y j e Musnink vls. partizanai nukov 9 milicininkus, o Vievio vls. - milicinink ir du stribus, kurie nuud 3 taikius gyventojus ir padegj sodyb. K K . 258, 259 p. 1945 02 15. Vyr. ltn. Meislovas Kestenis-Serbentas (Mykolas Kareckas) gro i Vilniaus ir pradjo vadovauti 5-ajam LLA rajonui, pavadins j 5-ja LLA apygarda. J. Misinas-alias Velnias skiriamas pavaduotoju, tabo ir operatyvinio sk. virininku. tabo virininku tampa Jonas Markulis-Vaiduoklis. SA. 17 p.13

su A. Morknu-Plienu ir jo

partizanais pirm kart buvo susitikusi ir umezg ryius DKA atstov, tabo ryinink

1945 02 16. iobikyje ileistas laikraio Laisvs keliu" pirmasis numeris. VA. 38 p. 1945 02 21. iobikyje kun. L. Puzonas prie yg Pabrad iklauso apie 200 partizan ipainties. K K . 298 p. 1945 02 mn. pabaiga. venioni apskr. Pabrads vls. apie 200 partizan, vadovaujami alio Velnio, kovsi su NKVD daliniais; uvo apie 20 partizan. I ygio sugro 45 kovotojai, kiti dar pusantro mn. rinkosi buvusias veikimo erdves. K K . 298 p. 1945 03 02. NKVD kariuomen Gudoni k., Upnink vls., upuol Aloyzo Lukos (i Maniun k., Gelvon vls.) br. Nelygioje kovoje uvo vadas ir vir 20 partizan (kai kurie altiniai mini 36 vyr t). Kiek uvo prie - nepraneama. VA. 103 p. 1945 m. v a s a r i o - k o v o mn. partizan gretas siliejo 140 vyr. K K . 298 p. 1945 03 02. Vepri vls. kareiviai apsupo A. Adomaiio sodyb, kurioje buvo 17 partizan. Tik vienam pavyko isigelbti. Apie kareivi tis nepraneama. K K . 263 p. 1945 03 08. Susijungimo klausimais tabo ryinink A. Paulaviit-Indyra lankosi J. Kimto teritorijoje Ukmergs apskr. K K . 298 p. 1945 03 11. Kaimynli k., Musnink vls., uvo DKR vado pavaduotojas Juozas Norkus-Kertas. SA. 378 p. 1945 03 20. Vepri vls., prie Gudeli k., 60-70 partizan susikov su NKVD kariuomene ir keturi miesteli stribais; uvo 36 partizanai (tarp j ir brio vadas Aleksas Luka) ir nemaai prie. K K . 263 p. 1945 03 27. Sunaikintas 5-ios LLA apyl. tabas iobikyje, Ukmergs apskr., Musnink v l s . ; u v o D K A tabo v i r i n i n k a s Jonas M a r k u l i s - V a i d u o k l i s , V. Marcinauskas-Pluta, suimtas org. skyriaus virininkas S. Misinas-Senis, V. AkunisVoveris; tabo virininku tapo leitenantas Aleksas Zapkus-Piliakalnis, propagandos ir agitacijos sk. virininku - E. Svilas-Slyva, apsaugos brio vadu Petras PetkeviiusDramblys. SA. 309 p., VA. 43 p. 1945 04 07. Partizanai puol Balninkus, nukauti 3 stribai. K K . 270 p. 1945 04 12. Guroni k., Rumiki vls., uvo Andrius Zdaneviius-Morka ir 11 jo brio partizan. S A. 17 p. 1945 04 13. Kaugoni mike, asli vis, uvo 5-osios LLA apyg. vadas vyr. ltn. Meislovas Kestenis-Serbentas; bat. vadas Zigmas Kaceviius-Genijus sueistas kojas. Apygardos vadovavim perm alias Velnias. Joje buvo 28 briai (400-500 kovotoj), tabas sikr Budeli k., asli vls. SA. 192 p, 338 p. 1945 05 pradia. Minima DKA Trak rinktin. SA. 313 p. 1945 05 15. asli strib brys prie Jain k. pakliuvo partizan pasal. uvo 6 stribai ir NKVD galiotinis. K K . 271 p. 1945 06 15. Kaiiadoryse i Sibir karo belaisvius veanio eelono pabgo 6 lietuviai kariai i iauli apskr. K K . 377 p.14

SVARBIAUSIJ DKA V Y K I KRONIKA

1945 06 27. Uverbuoto partizan ryininko Dovydaiio"(ag. slp.) praneimu pasienio kareivi pulkas, siekdamas sunaikinti alli Velni, blokavo Neries up asli ir Musnink vls. ribose, nuo Budeli k. iki Geguins. Tada uvo 13 partizan, dar 4 ir 15 j rmj buvo suimta. alias Velnias i apsupto bunkerio itrko. K K . 391 p. 1945 07 01. Jagloni mike, Semeliki vls., uvo A rinktins bataliono vadas A. Galinis-Juodoji Kauk. SA. 367 p. 1945 07 10. Janioni k., Musnink vls., suimtas A rinktins bataliono vadas Jonas Dakeviius-Papga. SA. 366 p. 1945 11 19. Livint k., Rumiki vls., uvo bataliono vadas Pranas PetkeviiusKarinas. SA. 379 p. 1945 12 01. J. Misino-alio Velnio sakymu Nr. 1/19 5-oji LLA apyg. pavadinta 5-ja LLA Didiosios Kovos apygarda, steigtos 2 rinktins: A - Trak apskr., B Ukmergs apskr., C" ir D" rinktins. Pastarosios numatytos venioni ir Utenos apskr., taiau steigtos nebuvo. Prasidjo visos Ukmergs apskr. partizan prisijungimas prie DKA. SA. 338 p. 1945 12 mn. Prie ali Velni buvo pasistas 14 smogik brys, kuris jo iekojo Auktadvario, Semeliki, iemari, Kaiiadori, asli vls., taiau nesurado. K K . 418 p. 1945 12 13. Budeli k., asli vls., u v o A rinktins bataliono vadas E. Kavaliauskas-Klajnas. SA. 371 p. 1946 m. Anglinink k., Kruonio vls., vietos kovotojai ileido 3 Partizano" laikraio numerius ir kelis atsiaukimus. SA. 45 p. 1946 01 22. Guri k., elvos vls., vyko DKA B rinkins kov kriktas. Jame dalyvavo ten viejs DKA tabo virininkas A. Zapkus-Piliakalnis su kovotojais. Tada uvo 14 ar 15 partizan. KS. 137 p. 1946 01 22. Gaicin k., Pabaisko vls., myje su NKVD kareiviais uvo 26 partizanai i B rinktins. KS. 137 p. 1946 02 mn. DKA B rinktin (vadas A. Morknas-Plienas, tabo vir. J. ibailaDiedukas) sudar 3 batalionai: elvos ir Molt vls. v a d a s Petronis-Audra), emaitkiemio, Pabaisko, euoli vls. (ltn. K. Aliauskas-Spartakas), Balnink, Kurkli, i dalies elvos vls. (pusk. K. Puodinas-Titnagas). SA. 351 p. 1946 02 mn. DKA A rinktins 80 partizan dalinys sureng reid per Gelvon, Vepri, Pabaisko, asli vls., iki Jonavos, pakeliui nukov kelis stribus, um Vepri mstl. Buvo rengiamas Pabaisko puolimas, taiau dienojantys partizanai Pails k. susidr su stribais ir 7 ar 8 j nukov. Paskui dalinys gro iloni mik K K . 443 p. 1946 02 16. Gojaus mike prie Kruonio uvo 3 partizanai, j miestel kelti trispalvs. SA. 47 p. 1946 m. 03 m n . Iki tol A rinktin vado neturjo, komandos jo tiesiai i alio Velnio. iuo laiku vadu buvo paskirtas Petras Klimaviius-Uosis. K K . 474 p.15

1946 03 24. Po Pabaisko vls. stribyno upuolimo, grtanius partizanus, vadovaujamus DKA tabo virininko A. Zapkaus-Piliakalnio, iloni mike, prie Dubi vnk., upuol Kaiiadori garnizono kareiviai. uvo Piliakalnis, ryinink Aldona Paulaviit-Indyra, Laukinuke ir dar du partizanai. Po ios netekties DRA tabo virininku paskirtas B. Trakimas-Genelis. SA. 202 psl. 1946 04 30. DKA B rinktins vado A. Morkno-Plieno sakymu Nr. 1 rinktin suskirstyta 3 batalionus. Vasar papildomai steigtas 4-asis Vepri ir Jonavos (S. M a r k a u s k a s - G a l i j o t a s ) bei 5 - a s i s Taujn ir K a v a r s k o v l s . batalionai (B. Jakubonis-Stiklas). KS. 128 p. 1946 05 18. DKA pirm kart atvyksta kapitonas Grietas (agentas Gediminas") ir silo aliam Velniui vykti mokytis karo moksl Anglij. VA. 59 p. 1946 05 21. Beitraki k., Rumiki vls., uvo 5 partizanai. SA. 39 p. 1946 06 21. MGB agentas Kipas per DKA ryininkus perdav J. Misinui-aliam Velniui 15 egz. V i e n y b s " laikraio, ileisto MGB pogrindio s l y g o m i s " . J. Misinas tikjo turs reikal su rimta organizacija. Tuo metu DKA sudar 2086 mons, i j 836 partizanai. SA. 339 p. 1946 06 29. alias Velnias dar kart susitinka su kap. Grietu. VA. 59 p. 1946 07 16. alias Velnias perduoda DKA vadovavim KGB agentui Grietui. VA. 59 p. 1946 07 24. DKA vadas alias Velnias per MGB agentus Kip ir Kibirkt perduoda kapitonui Grietui turimus duomenis apie A ir B rinktini sudt ir ginkluot. Greitai MVD kariuomen pagal gautus duomenis pradjo masikas partizan paiekas. VA. 59 p. 1946 07 31. Stroin-Vladikiki mike, Kaiiadori vls., uvo kuopos vadas Jurgis Grigalinas-Naras ir dar 3 partizanai. SA. 41 p. 1946 m. vasara. DKA B rinktins partizanas Jonas Pasis-Dagys Minin k., euoli vls., susikov su 12-14 strib ir kareivi briu. Nukovs kelis prieus, partizanas skmingai pasitrauk. KS. 148 p. 1946 08 14. J. Markulio-Erelio idavysts paskoje Vilniuje suimamas tuo metu js DKA vado pavaduotojo pareigas J. Misinas-alias Velnias. SA. 176 p. 1946 m. r u d u o . DKA A rinktins partizanas Kazys Leikauskas-Samanis i Medin k. su padirbtais dokumentas apgyvendinamas Vilniuje. Tai J. Markulio provokacij DKA pradia. SA. 42 p. 1946 m. gruodis. DKA B rinkt, vadas A. Morknas-Plienas atsisako praneti DKA vadui kpt. Grietui (KGB agentui) apie rinktins ginkluot ir ryius ir nutraukia ryius su MGB kontroliuojama apygardos vadovybe. KS. 143 p. 1946 11 19. Livint mike, Kaiiadori vls., su dviem partizanais uvo A rinktins kuopos vadas Antanas Taparauskas-Kirvis. SA. 35, 36 p. 1946 12 20. DKA vadas MGB agentas kpt. Grietas savo sakymu teisino DKA pavaldum J. Markulio BDPS. DKA tab paskyr veiklius A rinktins partizan

16

SVARBIAUSIJ

DKA VYKI

KRONIKA

vadus B. Trakim-Genel, L. Kupin-Tigr P. Klimavii-Uos ir kitus; per 19471948 m. visi jie su netikrais dokumentais apgyvendinti Vilniuje, suimti ir nuteisti. SA. 339 p. 1947 03 11. Manoma, kad Maskvos Butyrk kaljime uvo buvs DKA apygardos vadas Jonas Misinas-alias Velnias. SA. 166 p. 1947 v a s a r a . D K A A rinkt, dar turjo 4 batalionus po 4 0 - 5 0 moni. Kontroliuojama MGB, aktyvi veiksm neatliko. 1-ajam bat. vadovavo P.PetkeviiusDramblys, 3-ajam A. Prakeviius-Narsuolis, 5-ajam V. ukauskas-Putinas, 6-ajam K. Gurskas-Rieutas. B rinktinje - 86 kovotojai. KS. 174 p. 1947 05 18. Kaune suimamas apygardos tabo virininkas B. Trakimas-Genelis ir jo sesuo ryinink Onut Trakimait-Oka. SA. 203 p. 1947 08 m n . Suinojs i LLA vado A. Slukos-arno apie J. Markulio bendradarbiavim su MGB, DKA B rinkt, vadas Plienas nutrauk ryius su MGB kontroliuojamu DKA tabu. Sueistas A. Sluka, pabgs i Vilniaus, pas Plien gydsi. KS. 143 p. 1947 09 19. ilnik k., elvos vls., uvo bataliono vadas J. Petronis-Audra. KS. 160 p. 194710 21. Sviloni k., Jonavos vls., uvo A rinktins 6-ojo bat. vadas Klemensas Gurskas-Rieutas ir partizanas J. Simanaviius-Maylis. SA. 30 p. 1948 02 04. Verkaini mike, euoli vls., uvo B rinktins vado pavad. A. Skominas-Vienuolis. KS. 175 p. 1948 02 10. Juodin k., emaitkiemio vls., uvo Plieno brolis Karolis Morknas-Klevas ir partizanas Juozapas maiukas-erka. KS. 166 p. 1948 02 13. Vilniuje aretuotas A rinktins vadas P. Klimaviius-Uosis. Areto metu patvirtina, kad iki tol kelis mnesius jo DKA vado pareigas (MGB nurodymu, nes Grietas dingo i akiraio). Nuteistas 25 metus kalti, Lietuv nesugrta. SA. 206 p. 1948 05 01. DKA B rinktins vadovai A. Morknas-Plienas, J. ibaila-Diedukas ir J. Juras-ilvinys kaip apygardos atstovai dalyvavo RL partizan suvaiavime. Jame nutarta srit, kuriai priklaus ir DKA, pavadint; Karaliaus Mindaugo vardu. KS. 165, 168 p. 1948 05 17. Prie Kriktn k., Pabaisko vls., myje uvo 7 partizanai, tarp j ir brio vadas A. Ruka-Zubrus. KS. 170 p. 1948 08 04. RL srities vad sskrydis nutar DKA B rinktinei suteikti apygardos teises ir umegzti ryius s u j o s vadovybe. KS. 175 p. 1948 08 05. RL srities vado sakymu DKA vadu paskirtas B rinkt, vadas A. Morknas-Plienas. Jam suteiktas kapitono laipsnis. KS 175 p. 1948 08 05. Klev k., Rumiki vls., i rus tautybs moni organizuotas smogik brys. S A. 39 p.17

1948 08 12. MGB agentai-smogikai nuud DKA A rinkt, bataliono vad A. Prakevii-Narsuol ir jo vadovaujamus partizanus. Operacij ruo centro" atstovas A. Zaskeviius - agentas Bagdonas". SA. 283 p. 1948 08 14. DKA B rinktinei suteiktas apygardos statusas. KS. 175 p. 1948 09 01. DKA vadas A. Morknas-Plienas sakymu Nr. 1 DKA B rinkt, pavadinim pakeit DKA, apygardos tabo virininku paskyr J. ibail-Dieduk, organizacinio skyriaus J. Jur-ilvin, valgybos V. Gleizn-arn inform. ir spaudos I. Lei-altekn, kio V. Imbras-Tarzan tabo adjutantu F. nir-Timr. KS. 175 p. 1948 09 15. Vilniuje suimamas Pranas iius-Vjas, buvs DKA vadovybje Vilniuje vado padjju, kuri kontroliavo KGB. Nuteistas ilgus metus kalti, gro Lietuv 1956 m. SA. 283 p. 1948 09 16. Smogikai Naujasodio k., Paaislio vls., Kauno apskr., nuud DKA A rinktins bataliono vad Jon erniausk-Vaidot ir dar atuonis kovotojus bei j rmjus. SA. 283 p. 1948 11 12. DKA tabo virininkas J. ibaila-Diedukas paskirtas RL srities, vliau - Vyriausiosios vadovybs tabus. Naujuoju DKA tabo virininku skiriamas J. Juras-ilvinys. KS. 175 p. 1949 02 09. Jonavos vls. MGB virininko Luzgino vadovaujama ekist kariuomen Vareiki mike sunaikino Slyvos brio bunker, uvo vadas E. SvilasSlyva, V. Venckus-Kardas, Titnagas ir Gintaras. SA. 383 p. 1949 02 16. LLKS priimta deklaracija, skelbianti, kad partizan vadovyb aukiausias Lietuvos valdios organas. KS. 178 p. 1949 03 28. Aupn k., euoli vls., kartu su dviem kovotojais uvo DKA B rinktins vadas Kazys Aliauskas-Spartakas, b u v s Plieno adjutantas Feliksas Mikalajnas-algiris ir partizanas Bronius Morknas-Kirka. KS. 180 p. 1949 04 14. Kapciki mike, asli vls., uvo A rinktins bataliono vadas Vincas Balinas-Jupiteris. SA. 362 p. 1949 07 12 Adomavos mike, netoli Kurkli, uvo 7 partizanai, tarp kuri buvo DKA tabo virininkas J. Juras-ilvinys, kuopos vadas Petras Kukta-Girininkas ir dar 5 partizanai. KS. 190 p. 1949 10 09. Skabeiki k., Taujn vls., apsuptas nusiov 5-ojo bat. vadas B. Jaukubonis-Stiklas. KS. 196 p. 1949 11 28. Jogvili k., Pabaisko vls. uvo kuopos vadas V. Strazdas-Bebras. KS. 202 p. 1949 12 30. Juodkiki k., Pabaisko vls., uvo DKA vadas Alfonsas MorknasPlienas, tabo virininkas Vladas Aliauskas-Pukinas, B rinktins vadas Pranas GrigasGeniukas, kuopos vadas Bronius Medelskas-Krienas ir brio vadas Bronius DdaNarutis. KS. 205 p.18

SVARBIAUSIJ

DKA VYKI KRONIKA

1950 01 mn. DKA tab band atkurti 2-ojo bat. vadas Kazys PuodinasTitnagas. Jis sudar tab apygard padalijo 2 rinktines ir 5 rajonus, 1-osios rinktins vadu paskyr A. irvinsk-alm, 2-osios P. Kiauin-Kiaun. Titnagui pavyko atkurti tik B rinktins vadovyb ir jai vadovauti. KS. 226 p. 1950 04 02. Inturks vls. uvo B rinktins valgybos sk. virininkas P. GruzdasVtra ir brio vadas K. erelis-Aviatorius. KS. 211 p. 1950 05 13. Buvusio ryininko, KGB uverbuoto iobikio malnininko P. Serapino apnuodyti buvo suimti Dobilo brio kovotojai: vadas J. Kudelis-Dobilas, V. Macijauskas-irgelis, J. Bartuseviius-Mediotojas, suimti 8 rmjai. SA. 143 p., KS. 216 p. 1951 01 16-17. Pabaltijo karinis tribunolas 11 rezistent nuteis kalti 25 ar 10 met; J. Kudelis, V. Macijauskas ir J. Bartuseviius nuteisti mirti, 1951 05 17 suaudyti. SA. 143 p. 1950 10 25. Kurkli ile myje su kareiviais uvo penki Igno Meilaus-Daktaro brio partizanai, tarp kuri buvo ir vado pavaduotojas A. Auktuolis-Erelis ir DKA tabo techninio sk. virininkas Vaclovas Morknas-entas. KS. 218 p. 1950 11 25. Pagal 1. e. RLS vado pareigas B. Kalyio-Liutauro sakym Nr. 9, DKA panaikinta; jos partizanai perjo VA. KS. 208 p. 1951 03 19. Pagaigals mik masyve, venionli r., myje su MGB vidaus kariuomens pulku uvo 10 partizan, tarp kuri buvo buvs DKA B rinktins, vliau DKA tabo narys Steponas Statkeviius-Gintvytis. KS. 237 p. 1951 04 14. Nironi k., Anyki r., uvo brio vadas A. Bagoinas-Dmas, B rinktins tabo nariai Vladas Rinknas-Vtra ir Adomas Matelionis-Agronomas bei 5 kovotojai bei ryininks. KS. 224, 230 p. 1951 09 26. Aumikio mike, Molt r., su 3 kovotojais uvo paskutinis DKA B rinktins vadas K. Puodinas-Titnagas, tabo narys P. Kiauinis-Kiaun ir kt. KS. 227 p. 1951 12 16. Kaiiadori r., Beitraki miko 245 kvart. bunkeryje, uvo partizanai Jonas Balinas-Varnnas ir Zigmas Balinas-Agurkas. SA. 362 p. 1952 04 04. Dvarnini k., Ukmergs r., uvo partizanas A. Katinas-Raganius. KS. 49 p. 1952 04 28. Molt apylinkse nuo savj, tapusi smogikais, rank uvo brio vadas S. Rokas-Beras ir dar du kovotojai. KS. 242, 243 p. 1953 05 30. imkaii mike, Jurbarko r., iduotas ir suimtas LLKS pirmininkas generolas J. emaitis-Vytautas. KS. 252 p. 1952 06 07-09. surengtame RLS partizan sskrydyje buvo nutarta i DKA ir Vytauto apygardos likui sudaryti 3 - j apygard kuriai vadovaut J. ibailaMerainis. Deja, uvus Merainiui, is sumanymas iki galo nebuvo gyvendintas. KS. 121, 122 p.19

1952 08 30. Micin k., Vievio r., suimti DKA Audros brio partizanai. Brio vadas, buvs alio Velnio rinktins tabo narys Algirdas Lapinskas-Audra, MGB uverbuotas, vliau tapo agent smogik grups nariu. Grup Daubariki k., irvint r., sunaikino paskutinius 5 partizanus i DKA A rinkt. Alfonso Gudonio-Erelio bei Stasio inkno-Daugirdo bri.VA. 344 p. 1952 10 27. Trinkn k., Ukmergs r., kininko sodyboje kareivi buvo upulti ir uvo vieni i paskutinij 6 A. Juknio-Kranto brio partizanai. KS. 247-248 p. 1953 02 mn. Suimtas vienas i paskutinij DKA A rinkt, kovotojas, l-ojo J. Misino-alio Velnio tabo narys D. Matainas-Jazminas i asli vls., Pauki k. SA. 376 p. 1953 02 11. Netoli Dovyd k., Ukmergs r., uvo LLKS tarybos pirmininko pavaduotojas J. ibaila-Diedukas, Merainis, Gruodutis ir jo pavaduotojas P. ilysAndrinas, Klevas. KS. 251 p. 1953 04 12. Migoni k., Kruonio vls., uvo partizanai Antanas Matikas-Skroblas ir Antanas Bieliauskas-Dobilas bei sodybos eimininkas Antanas Maciuleviius. SA. 283 p. 1954 02 26 Pakoni k., Ukmergs r., buvo iduotas ir suimtas partizanas P. maiukas-vyturys. KS. 249 p. 1954 03 10. Dauglikiu k. (Mics vnk.), irvint r., MGB kareivi apsupti pasidav vieni paskutinij DKA partizan J. Kiburys-Dobilas, partizanavs nuo 1944 m., ir B. Purlys-Bosas, partizanas nuo 1945-j. KS. 253 p. 1954 07 24. Avinli k., Kruonio apyl., Kaiiadori r., uvo io krato partizanas Vladas Zablackas. RT. 1954 m. pabaiga. Beitraki apyl., Kaiiadori r., suimtas paskutinis io krato partizanas Vincas iurinskas-ermuknis ir nuteisiamas kalti. SA. 36 p. 1955 01 17. Vanagiki k., Jonavos r., uvo paskutinysis DKA A rinktins partizanas Vytautas ukauskas-Mnulis. VA. 384 p. 1965 03 17. Papikio k., Utenos r., uvo paskutinis Auktaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas i Alantos vls., Kanik k. KS. 265 p. 1965 m. 09 29. Remsi k., euoli apyl., Ukmergs r., buvo susektas ir suimtas Juodin k., emaitkiemio apyl., Ukmergs r., partizanas Stasys Morknas-Tarzanas, DKA vado A. Morkno-Plieno brolis. Jis vienas ginkluotas slapstsi nuo 1951 m. KS. 264 p. 1971 m. Legalizavosi Prazariki k., asli apyl., Kaiiadori r., Benediktas Mikulis, savo tv namo rsyje nuo soviet valdios slapstsis 27 metus. SA. 253 p.

20

T R Y S D K A PARTIZANINS KOVOS ETAPAIApie prieastis, nulmusias tokio didelio masto pasiprieinim Lietuvoje, knygoje Lietuvos karas" analizavo istorikas Kstutis Kasparas. Jo nuomone, lietuvi tautos priesovietini, prierusik ir priekomunistini nuotaik pagrindas buvo 19401941 m. pirmosios rus sovietins okupacijos patirtis. Vokikos okupacijos metais jos buvo sustiprintos naci priebolevikins propagandos, skelbianios kryiaus yg prie komunizm", ir "diversant bei plikaujanios rusikojo elemento veiklos". Kaip ir lietuvikas patriotizmas, suformuotas senosios ms istorijos ir trumpame nepriklausomybs laikotarpyje XX a. pirmojoje pusje. Prievartin mobilizacija okupanto karines pajgas, politinis Lietuvos gyventoj persekiojimas, okupanto plikavimas, o gal ir paadai i anapus Atlanto apie greit ilaisvinim, skatino su ginklu rankose prieintis imt kart galingesnei jgai. 1944-1953 m. kovoje su okupantu Lietuvos mikuose, kaimuose, miesteliuose uvo vir 20 tkst. partizan, i j trys ketvirtadaliai 1944-1946 m. Dar pus tiek buvo suimti, dalis j nuteisti mirti ir suaudyti. Ant Laisvs aukuro paaukojome geriausius. Pagal archyvinius duomenis galima suprasti ms pasiryim bti laisvais. uvusieji u Lietuvos laisv: Metai 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 Viso uvusij sk. 2436 9777 2143 1540 1135 1192 635 590 457 196

20101 DKA susiformavo viena i pirmj Lietuvoje. Kaip teigia istorikai, didiausi tak partizaninio judjimo organizavimui ioje teritorijoje turjo LLA. Visa Lietuva buvo padalinta apygardas, sudaryti tabai. 1946 m. pradioje DKA veiklos zona buvo ie valsiai ar j dalys: Kurkliai, Balninkai, emaitkiemis, elva, euoliai, Vepriai, Pabaiskas, irvintos, Giedraiiai, Gelvonai, Musninkai, asliai, iemariai, Vievis, Semeliks, Kaiiadorys, Kruonis, Rumiks, Deltuvos vls. (Ukmergs) pietrytin dalis, Taujn vls. rytin dalis, Kavarsko vls. pietin dalis, Molt vls. rytin dalis, Auktadvario21

vls. iaurin dalis, Jiezno vls. iaurin dalis, Onukio vls. iaurin dalis, Maiiagalos vls. vakarin dalis, Pabers vls. iaurin dalis, Trak vls. vakarin dalis, Rdiki vls. vakarin dalis, Petrain vls. rytin dalis, Jonavos vls. pietin dalis, eimi vls. pietin dalis, Panoteri vls. pietrytin dalis. Jau 1946 m. Lietuvoje veik devynios partizan apygardos: Dainavos, Tauro, Jungtin Kstuio, emaii, Didiosios Kovos, Vyio, Treiosios Lietuvos Laisvs Armijos, Algimanto, Vytauto. DKA ribojosi: vakarinje dalyje su P. Lukio rinktine, pietvakariuose - su Tauro apygarda, iaurs vakaruose - su Vyio apygarda, pietuose - su Dainavos apygarda, rytuose (Vilniaus kratas) partizan nebuvo, iaurje - Vytauto apygarda. Pokario rezistencija DKA skirstytina tris etapus. Pirmasis - masinis, prasidjs Ukmergs ir Trak apskrityse dar 1944 m. liepos mnes, kai sovietin armija sugro ms krat. Jis tssi iki 1946 m. vasaros. Iki tol partizanai upuldindavo valsi centrus, aretines, ivaduodavo suimtuosius. Tada KGB struktrose gim planai likviduoti Lietuvos partizan susivienijim vadovyb, apygard vadus. Nuostoliai buvo dideli, skaiiuojami tkstaniai gyvybi, taiau kovotoj briai vis dar buvo skaitlingi, mons nepakrik. iame etape buvo skelbta amnestija, kuria pasinaudojo daug partizan, taiau patys atkakliausieji liko, suprat, kad sovietinis okupantas duoto odio nesilaikys. 1944 m. vasar prasidjo aukimai sovietin armij. Vyrai, nj kariauti vokiei pusje, nepanoro mirti u svetimas idjas sovietiniame fronte. imtai jaun moni atsidr Kaugoni, Livint, Ugirlio, Musnink, emaitkiemio ar Balnink mikuose, slapstsi sodybose. Dalis besislapstani buvo ginkluoti, nes jau veik organizuoti briai su ginklais, drausme, vadovybe. Dauguma lietuvi tikjo, kad, padedant Vakarams, bus pasiekta Lietuvos Nepriklausomyb. Taiau ms em buvo atsisti baudj briai. Ypa pasiymjo Vetrovo divizijos kariai, kurie gaud besislapstanius jaunus mones. Tik daugiau j uvo nei buvo isisti front. Per 1944 m. rugpjiorugsjo mn. 4-oji NKVD divizija sum 2833 vyrus (A. Anuausko str. Jaunimo gretos", 1992 m. Nr. 24). Vienas toks sugaut jaun moni tardymo ir udymo punktas buvo Triliki k., netoli Kaiiadori, veiks 1944 m. liepos-rugpjio-rugsjo mn. ia jaunuolius ve i Dzkijos, kad niekas neiekot auk, ir ud. ios akcijos privert vyrus imti ginkl rankas ir burtis brius, kuopas. Dauguma tikjo pergale, nes buvo tempta politin situacija. 1944 m. spalio mn. DKR vadas alias Velnias prognozavo, kad antihitlerins koalicijos nesutarimai pads vokieiams persverti vykius ms naudai. Sveikindamas partizanus su 1945 metais, linkjo tikti, kad tai bus kovos u Tvyn pergals metai. Rutuliuojantis vykiams kita kryptimi, 1945 m. vasario mn. DKA vadas Serbentas ramins, kad nors ir vokieiai pralaimt, mums pads anglai ir amerikieiai.22

T R Y S D K A P A R T I Z A N I N S KOVOS ETAPAI

Antrasis - jau blstantis pasiprieinimas, prasidjo

1946 m. vasar, kai NKVD

ir MGB su J. Markulio-Erelio, kapitono V. Peiros- Grieto ir kit net i partizan tarpo uverbuot idavik pagalba prasiskverb rezistencijos ird. Jis tssi iki 1948 m. Lietuvos pasiprieinimo kov istorijoje paymima, kad DKA pirmajai teko patirti KGB ir NKVD iaurum kaip gerai paruot t struktr karin operacij. Jau 1947 m. partizanins j g o s buvo iblakytos ir neteko daugumos ne tik pai aukiausij DKA A rinktins, batalion, bet ir emesni (bri, grupi, grandi) vad. Kai kas links matyti alio Velnio klaidas. 1946 m. kovoje prie partizanus kovojusi okupant ir j kolaborant sudtis buvo tokia: kariuomen - 70 %, stribai - 14 %, milicija - 9 %, sovietiniai ir komunistiniai aktyvistai - 7 %. Jie gerokai virijo besiprieinani skaii, buvo geriau ginkluoti, turjo plai agentr. Treiasis kovos etapas - udyni ir nemonikumo - prasidjo jau 1948 m. viduryje ir tssi iki pat 1954 m., kai A rinktinje tragikomis slygomis kovojo tik pavieniai patriotai. B rinktin savo vado Alfonso Morkno-Plieno valgumu dar laikosi, perima apygardos funkcijas, taiau ir ia skaiiuojami tik netekimai. iame etape buvo bereikaling ir iauri udyni i nevilties, tarumo. iandien sunku sivaizduoti kur nors Livint ar emaitkiemio mikuose sualus ir alkan nuolat kareivi, strib, j informatori persekiojam mog, jau praradus vilt ir inant, kad jo gyvenimas pasibaigs kania ir mirtimi. Bet taip buvo. io etapo pradioje prasidjo skminga MGB operacija dalijant fiktyvius, specialiai paymtus partizanams pasus, pagal kuriuos imtai vyr vliau buvo sugaudyti, nuudyti ar ilgam kalinti. is etapas tssi iki pat 1953 m. gegus mn., kai dar buvo galima pamatyti DKA veiklos teritorijoje organizuotos rezistencijos poymius. PIRMASIS ETAPAS: PARTIZANINS KO VOS PRADIA

Pradioje vertt paaikinti, kad sovietins represins struktros Lietuvoje turjo tokius pavadinimus: nuo 1940 m. iki 1953 03 15 - NKVD (narodnyj komisariat vnutrenich del), vliau - MVD (ministerstvo vnutrenich del); nuo 1940 m. iki 1946 03 15 ir po 1953 03 15 - KGB (komitet gosudarstvenoj bezopasnosti) ir nuo 1946 09 15 iki 1953 03 15 - MGB (ministerstvo gosudarstvenoj bezopastnosti). Pasiprieinimas jau inomam okupantui Lietuvoje nebuvo jau toks spontanikas, kaip kartais iandien gali atrodyti. inoma, aukimai sovietin kariuomen ir didel tikimyb ti u svetimus dievus Latvijoje, Lenkijoje, Prsijoje ar Vokietijoje turjo didels takos partizan gret augimui. Taiau pati pasiprieinimo mozaika ir karo mokslais patvirtintos nuostatos apie partizaninio karo vedimo ypatumus gim ne besislapstani ir kartais nuojaut pametusi jaunuoli galvose, o prailusi Lietuvos karinink sprendimuose. Toki ivad perasi susipainus su Lietuvos Ypatingojo23

archyvo treiojo fondo operatyvinmis bylomis. Jomis paremti visi iuose rainiuose pateikti faktai ir skaiiai. Okupantas, pamindamas tarptautins teiss reikalavimus nevykdyti vietini gyventoj mobilizacijos ukariautuose kratuose, vos engs Lietuv j paskelb. Pagal i anksto sudarytus sraus buvo kvieiami vaikinai ir suaug vyrai aukimo punktus, medicinines komisijas. Dabar jau inome, kad tiko tarnauti leivi ir kreivi, juk patrank msai gydytojo paymjimo nereikjo. Kategorija moni (dirb geleinkelyje, miko ruooje, milicijoje ir pan.) buvo atleidiami nuo karins tarnybos. Jie ir sudar daugum atvykusi aukimo punktus, kartu su tais, kurie tikjosi dl prastos sveikatos likti namuose. Kiti lauk ir iekojo galimybi tai prievartinei mobilizacijai ivengti. Taiau grkime kiek atgal. Prieikum okupantams jauia kiekviena tauta. Tok didel lietuvi pasiprieinim pagimd ir tai, kad sovietai elgsi kaip niekas iauriai. Priekario trmimai, kankinimai, udymai buvo kiekvieno mogaus atmintyje. Okupantas kasdieniniame gyvenime naudojo demagogij, mel kaip visuotinai priimt bendravimo bd. 1941 m. birelyje, kai soviet kariuomen panikai trauksi rytus, jos kelias buvo nuklotas nekalt moni lavonais. Kiekvienas valsius turjo savus kankinius, skaiiuojamus danai ne vienetais, bet deimtimis. Tai buvo daugiausia jauni vyrai, niekada nesiki politik ir nekaltai nukentj. uvo daug kunig, banyios tarnautoj ir j eim. Tie, kuriems reikjo bgti Rusij, sovietini kareivi pagalba susidorojo su prieininkais. Aktyvist" tarpe buvo 1941 m. birelio 14-15 d. deportacij vykdytojai, skundikai. Daug toki moni pasitrauk, taiau dar daugiau nespjo, liko Lietuvoje ir jaut nuskriaust ar j artimj neapykant. Ne visur skubjo su jais susidoroti. Vokiei okupacijos metais u savo ikikarin sovietin veikl uvusi buvo nedaug deimteriopai maiau, nei band pavaizduoti sovietiniai istorikai, keldami klasi kovos teorij. Net Pravieniki priveriamj darb stovykloje toki moni kalinimo laikas buvo skaiiuojamas mnesiais. ia pragaro mainos naikino yd tautybs mones. Pirmoji mobilizacija Lietuvoje 1944 m. rugpjio-rugsjo mn. buvo neskminga; i 35 tkst. aukt vyr atjo tik apie 14 proc. Visoje Trak apskrityje nuo mobilizacijos pradios, tai yra nuo 1944 m. liepos 27 d., iki rugpjio 5 d. i 10500 aukiamj atvyko aukimo punktus 6381 vyrai. Nesunku suprasti, kad dauguma neatjusi pasuko sunkiais partizan keliais. Nevertt pamirti Balnink vls. kovotoj. Kazio Strazdo duomenimis, 19441953 m. 119 valsiaus kaimuose galjo bti apie 545 kovojantys vyrai. Balnink laisvs rinktinje kovas prie okupant pradjo bsimasis DKA vadas Alfonsas Morknas-Plienas ir jo pavaduotojas Juozapas ibaila-Diedukas - bsimasis LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas.24

T R Y S DKA P A R T I Z A N I N S KOVOS ETAPAI

1944 m. spalio mn. Utenos apskr. NKVD virininkas taip apibdino vykdom visuotin mobilizacij: "Mobilizacija raudonj armij vykdoma operatyvinmis karinmis operacijomis, apsuptimis ir vietovi ukavimu. Prievarta sugauti rekrtai bga i surinkimo punkt bei karini dalini ir vl slapstosi gimtosios apylinks mikuose". Ufiksuoti dani barbarizmo faktai. tai Ukmergs NKVD virininkas i atjusi auktini atsirinko septynis ir tard ar ie nes partizanai. Peiliu pjaust gyvus mones, o nusibodus juos kankinti, nuov ir sumet pakels griov. 1944 m. gruodio 1-os vakar Kalaundi k., Giedraii vls., kareiviai su stribais ujo sodyb ir isivar eis besiruoianius sovietin armij jaunuolius. Pradjo juos spardyti, badyti durtuvais, rauti lieuvius, sukinti rankas. Visi vyrai buvo nukankinti. Toki atvej Lietuvoje buvo imtai, kai net susiruousius tarnauti vyrus okupantai ir j talkininkai stribai kankino, aud. Lietuvos jaunimas atsidr didelje krykelje, taiau platesnis takas ved mikus. Atskirai vertt pakalbti apie savisaugos batalionus, vadovaujamus generolo Povilo Plechaviiaus. J kariai, prie rusams antr kart engiant Lietuv slapstsi ginkluoti ir sprend, kokiu bdu prieintis okupantui. Vadovyb buvo iblakyta, taiau mons nebuvo pakrik. tai buvs Mikaliki k., Ukmergs vls., gyventojas Edmundas iauiuknas prisimin, kad netoli j sodybos stovjo plechaviiukai" su pranczika ginkluote ir lauk komandos. Tvai ivir katil bulvi, surado laini. Visoki buvo, - prisimin mogus. - Vieni dar su vokikomis uniformomis, kiti lietuvikas susirad, treti civilinius drabuius gav, taiau visi vieningi. inoma, daugelis kareivli buvo isilakst kas kur, taiau patys atkakliausieji liko laukti ir prieintis". 1944 m. vasar Ukmergs apskrities Musnink vls. stovjo keli P. Plechaviiaus rinktins kareiviai. Suinojs, kad vyrai yra Padvari k., prie iobikio, vietos banyios klebonas Liudvikas Puzonas pasiunt savo brol pasiteirauti, k vyrai mano veikti. klausimus atsakinjo brio vadas, dvimetrinis milinas, pasivadins virila Jonu Misinu. Sak, kad jiedu su draugu nutar likti Lietuvoje, o kitus ileidia Vakarus, kol dar neatjo bolevikai. Klebonas pasiauk tuos du vyrus klebonij. Vyko pokalbis apie pasiprieinim partizanin kov ir jos taktik. Taip ir nutar kurti brius ir laukti pagalbos i svetur. Buvo 1944 m. liepos mn. pradia, 11-ta ar 12-ta diena. Dabar sunku pasakyti, t pat vakar ar vliau Jonas Misinas pasivadino aliu Velniu, o savo br Didiosios Kovos vardu. inoma, kad J. Misinas, 1945 m. pabaigoje turjo ir kit slapyvard - 300, kuris neprigijo. T vakar buvo nutarta, kad brys veiks Ukmergs ir Trak apskrityse. Vietos pastamos, savos, tarp jo bendraygi buvo daug vyr i Musnink vls., dar daugiau i Trak apskrities, nes ia Jonas Misinas daug met dirbo pasienio policijos vachmistru. Po kurio laiko isiplts25

abipus Neries Didiosios Kovos brys turjo savo vadovyb. Jos sudtyje vadas alias Velnias ir dar vienuolika partizan, daugiausiai s a v o valsi pasiprieinimo organizatori: J. Norkus-Kertas, J. Urbonaviius-Svajnas, E. Kavaliauskas-Klajnas, P. Petkeviius-Karinas, A. Matainas-Diemedis, J. virblis-Dagilis, Zigmas Kaceviius-Genjus, A. Galinis-Juodoji Kauk, S. Misinas-Senis, K. SurmilaviiusKlevas, J. Narakeviius-ernas. Kiek vliau saugumo suimtas kunigas L. Puzonas teigs, kad vadovybje buvo ir Vladas Marcinauskas-Tauras i iobikio, atsakingas u propagand, Vaclovas Drumstas-Karabinas ir jis pats, brio kapelionas. Tauro apygardoje dirbs Juozas Luka (Daumantas, Skirmantas) k n y g o j e Partizanai" taip ra apie pasiprieinimo pradi: Tarp Kauno, Palemono, Prien, Punios, Butrimoni, Auktadvario ir Rumiki apylinki vieno buvusio Lietuvos kariuomens karininko iniciatyva pavyko surinkti palaidus dalinius ir jiems vadovauti. Jau 1944 m. ruden ir iki Nauj met veik Bero vardu". 1944 m. gruodio mn. Beras uvo ir briui vadovavim perm Aras. 1945 m. jame buvo apie 40 kovotoj. Tauro apygardos zonoje buvo dalis Kruonio vls. vietovi: Darsnikis, Kalviai, Vilnai. ia atklysdavo Suvalkijos partizanai, tikdamiesi iokios tokios ramybs. I Darsnikio mstl. kils Alfonsas Aliukeviius-Saul kovojo abipus Nemuno ir 1947 03 07 uvo Serbent k., netoli Kampiki, Auktosios Panemuns vls., Kauno apskr. Savo pastangomis ir rpesiu pastatm por sistuv. Pavyko susiriti su Panevio, Kdaini, Kaiiadori, Trak, Kauno, Marijampols ir kai kuri kit apskrii partizan daliniais. Darbo pradia buvo nebloga. Pavyko i vieno dalinio kit perkelti net komanduojani moni" (J. Luka Partizanai", 2005 m., 82 p.). Tai vyko 1945 m. pavasar. alias Velnias suprato, kad vienas i svarbiausi jo udavini yra telkti bendram vadovavimui Trak, Kauno, Ukmergs apskrityse veikianius partizanus. Jis pats keliauja po Trak apskr., susitikinja su veikianiais partizan briais, priima kari priesaikas ir pajungia savo vadovavimui. iame krate j visi pasta, apie jo drs ir sumanum ino. Siekdamas koordinuoti veiksmus su Ukmergs apskr. iaurs-ryt dalies partizanais, jau 1944 m. lapkriio mn. alias Velnias siunia tabo ryinink A. Paulaviit-Indyr pas Ukmergs klebon Edvard Semak kad tas suvest su Lno miko partizanais ir asmenikai su kapitonu, rinktins vadu J. Kritaponiu. Norima tartis dl tarpusavio sveikos, ryi su centru problem. Indyros keliai nusitiesia po tolimiausius apskrities valsius. tai 1945 m. sausio-vasario mn. ji suveda LLA 1sios apylinks tabo nar Florijon Budnik-aib su mjr. J. Pakalniu ir kpt. J. seliu, kai po apylinks vado J. Kritaponio ties buvo iekoma karininko vado vietai uimti. Ir toliau su iuo junginiu DKA bendradarbiavo, siunt per ryininkes jiems literatr ir ifr tarpusavio ryiui. 1945 06 20 buvo umegzti ryiai su bsimos 3-os LLA Vytauto apygardos (tada Sakalo-Tigro junginiu) vadovybe, kuri, suskilus L L A Vilniaus apygardai, kartu su DKA deramai jai atstovavo.26

T R Y S D K A P A R T I Z A N I N S KOVOS ETAPAI

Didjant partizan skaiiui, Didiosios Kovos brys greitai virto rinktine ir pavadintas LLA DKR, o pats alias Velnias danai kartodavo, j o g igyventi galima tik draugje ir koordinuojant savo veiksmus. Pagal LLA numatytas struktras, rinktins kovotojai buvo padalinti du sektorius: veikiantj ir organizacin. Veikianiojo sektoriaus vado pareigas atliko pats alias Velnias. Didelis dmesys buvo kreiptas organizacinio sektoriaus (OS) sukrim ir veikl. Tai yra karinio pogrindio ir ryio bei valgybos tinklo sudarym. Jau rugpjio mn. buvo sudaryti trys OS briai, kuriems vadovavo Antanas Pakeviius-Neries Akmuo, Edvardas Kavaliauskas-Klajnas ir Jonas Kupinas-Tigras. Pagrindiniu io sektoriaus organizatoriumi buvo tabo narys kun. Liudvikas Puzonas. iuo metu savo veikl pradjo ir viena i pagrindini alio Velnio ryininki Aldona Sipaviit-Velnio Ipera. alio Velnio pavaduotoju i pradi buvo J. Norkus-Kertas, o nuo 1945 03 28 leitenantas Piliakalnis, kurio pavards neinojo net patys artimiausieji draugai. inojo, kad 1944 m. pabaigoje pabgo i eelono, veusio Lietuvos karininkus lagerius. Tuo metu Juodoni k., Musnink vls., rinktin ileido pirmj laikratl Tikruoju keliu", kur pareng ir apirografu padaugino brio vadas Stasys Morknas-Vtra ir Henrikas etkauskas. Ijo 3 leidinio numeriai. Rinktin buvo organizuota Lietuvos kariuomens pagrindu: 7-12 partizan skyrius (grup), brys i 2-3 skyri, pagaliau kuopos, o i 3 - 4 kuop - ir batalionai. Iki 1944 m. lapkriio pabaigos DKR buvo suformuoti du batalionai. alias Velnias buvo subrs stipr kovotoj branduol, skaiiuojam imtais vyr. DKR susidjo i dviej dali. Viena veik deinje Neries ups pusje, kita - kairje. Turjo gerus ryius. Krenta akis tai, kad okupantas buvo valds mogiksias silpnybes. Nuo pat pirm dien partizanams sekti ir naikinti uverbuojama ne deimtys, o imtai agent ir sekli i vietini moni. Buvo inaudoti kaimyn kivirai, senos nuoskaudos ir paprasta moni baim bei polinkis pinigams. Taiau partizanams kito kelio nebuvo, o tik prieintis pavergjams. Jau 1944 10 10 Gelvonuose pasirod apie 200 partizan brys, primenantis gerai apmokytos armijos kareivius. Pirmosios aukos buvo 1944 10 12 asli valsiuje, kai B. Vaicekausko-Pirato brys (apie 13 partizan) upuol pasienieius. Kerydami u neskm, kareiviai istat pasalas ir keturis kovotojus nuov, o sueistas vadas ir Bernardas Griesius suimti. Spalio 21 d. suimti Jono Aleksandraviiaus-Pivuo rezervinis brys, o pats vadas uvo. 1944 m. ruden Musnink vls. Svietiki k. tabo ryininks A. SipaviitsVelnio Iperos sodyboje suimamas kuopos vadas A. Pakeviius-Viesulas. Pagal jo parodymus ir agentros praneimus suinoma, kad Janioni k., Stasio Paulausko namuose gyvenanti tyli moteris su dviem maameiais vaikais yra ne kas kita, o alio Velnio mona Ona Krivickait-Misinien (g. 1913 m.) nuo Panevio. Kareiviai suima ni moter. Ona su vaikais iveama Vilni ir patalpinama saugumo kameroje.27

1944 12 08 Prien k., Musnink vls., po susidrimo su kareiviais uvo ei Kerto brio partizanai, vienas buvo suimtas. Vytautas Naidzineviius-Barzdyla, Vytautas Rinkeviius, Stasys atas - visi i Narvydiki k., Krapiliki k. gyventojo Leono Garbataviiaus i uvimo vietos nuveti Pigai k. kapinaites ir ten palaidoti. Trys sueisti buvo persekiojami. Juos darinje apsupo kareiviai, pastat padeg, kur du partizanai uvo. Vienas buvo suimtas. Pasirod, kad tai Henrikas Fransas (g. 1911 m.) i Alaberts m. Vokietijoje. Buvo vokiei armijos 245 bataliono kareivis. Kitas suimtasis tai Edvardas Mikloas (g. 1903 m.), kininkas i Pamusi k., Musnink vls. Prisipaino buvs alio Velnio pagalbininkas, turjo radijo aparat ir pats save laik partizanu. uvusieji atgul Stavarygalos k. kapinse. 1944 12 17 agentas Liubavskis" prane, kad Jain k., asli vls., pasirod 200 partizan. Apsiginklav kulkosvaidiais, automatais, autuvais, granatomis. Kiekvienoje kaimo troboje sveiavosi po 5 - 1 0 partizan, o kiti ilsjosi pamikje. Tarp j buvo ir vokiei. Dauguma apsireng civiliais rbais, kiti - lietuvikomis uniformomis arba rusikomis ir vokikomis uniformomis be skiriamj enkl. Ieidami pasim Jain apylinks pirminink Justin Arboi, taiau tariama, kad jis ijo savu noru, nes jo snus irgi partizanavo. asli miestelyje buvusiam pasienio pulkui buvo sakyta vytis, taiau kareiviai atsisak. Kit dien partizanus mat ilonyse. 1944 12 21 prie Semeliki pasirod 60 partizan grup. Net i prieo dokument tampa aiku, kad partizanai buvo vienintel valdia kaime 1944 m. liepos-gruodio mn. Apie partizan t praneama retai, NKVD ataskaitose kalbama tik apie sugautus dezertyrus. Taiau dauguma rekrt" jau slapstosi mikuose. Rezistencija Lietuvoje gavo sparnus nuo pat savo veiklos pradios iki karo pabaigos. Tada faktikai kaime sovietins valdios nebuvo, veik centralizuotas pasiprieinimas. Rezistencijos narys negaljo i organizacijos pasitraukti tol, kol Lietuva taps Nepriklausoma. Edmundas auiuknas pasakojo, kad Ukmergs vls. girdjs, j o g tuo metu partizanai kalbj apie pasibaigusias bgimo, granatos svaidymo varybas. Briai turjo savo empionus, susitikdavo rungtyniauti miko aiktelse. Buvo vykdomos ir rikiuots pratybos. Vyrai ruosi karui. Gyvenimas parodys, kad trapi ramyb baigsis kartu su 1944 metais. Tuo metu savo veikl suaktyvino LLA tabas. Jis patvirtina Lietuvos teritorijos paskirstym penkias apygardas. alio Velnio veikimo rajon nutarta vadinti LLA Vilniaus apygardos 5-ta apylinke. Tai neatitinka esamos situacijos, nes alias Velnias veikia ne tik Trak, bet ir Ukmergs, venioni ir net Kauno (priklaususiai ne Vilniaus apygardai) apylinkse. Iki tol alio Velnio iniciatyva vyksta apsijungimo vien jungin organizaciniai darbai. Jam jau paklsta Trak apskrities briai, dalis Ukmergs, kai kuri venioni, Kauno apskrii partizanai. Jungti brius dalinius po Ukmergs apskrit keliauja28

T R Y S DKA PARTIZANINS KOVOS ETAPAI

alio Velnio pavaduotojas leit. J. Norkus-Kertas. Ukmergs apskrities valsiuose jis skiria jungini vadus ir viei net kelis mnesius. Trak apskrities partizanai patys ieko galimybi prisijungti prie vis labiau inomos DKR. Tais metais dideli neteki dar nra, rus kareiviai guldo galvas Lietuvos paonje - Kure, Maojoje Lietuvoje, Lenkijoje, taiau partizan vadai jauia, kad karo baigtis aiki, ir greitai ita iaurumo lavina ugrius kovojani Lietuv. alias Velnias pernelyg daug dmesio skyr sovietinio partinio aktyvo paiekoms, j bauginimui ir baudimui. Raydamas jiems perspjimus, jis, matyt, vylsi ivengti kraujo. Taiau i tikrj kova tik pltsi. Kariuomens gulos, stribai nesaugs buvo net valsi centruose, mikus eiti bijojo, operatyvines inias rinko per sovietin aktyv nupirktus informatorius. 1944 m. gruodio-1945 m. sausio mn. DKR sudtyje buvo suformuoti 5 veikiantys batalionai, j vanag padaliniai ir orgpadaliniai - kuopos ir briai. Per t laik bri skaiius smarkiai iaugo. J augimui pagrindin dmes rinktins vadas alias Velnias ir skyr. Paties alio Velnio ataskait duomenimis nuo 1944 08 02 iki 1944 12 19 tik jo tiesiogiai vadovaujamus brius papild 157 kovotojai. Tokia struktra paliko ir po reorganizavimo LLA 5-tj apylink. Jiems vadovavo J. Norkus-Kertas, E. Kavaliauskas-Klajnas, Z. Kaceviius-Genijus, o nuo 1945 01 26 batalion vadais paskirti K. Surmilaviius-Klevelis, P. Petkeviius-Karinas. Iimt sudar 5-asis batalionas, veiks Vievio vls. Susibr 45 partizanai pirmomis 1945 m. sausio mn. dienomis, vadu paskyrus vyr. leitenant Jon Markul-Vaiduokl, po neskmingo mio Balceriki k. isisklaid, o jau vasar J. Markulis buvo paskirtas LLA 5-osios apylinks tabo virininku ir persikl Deltuv o i ten - iobik. Vievio vls. partizanai buvo priskirti 3-ajam iemari batalionui. Jau 1945 01 10 pas ali Velni Skri k., asli vls., atvyksta LLA Vilniaus apygardos tabo narys vyr. leitenantas Mykolas Kareckas-Serbentas. Jis teikia dokumentus apie organizacinius pasikeitimus. Pranea, kad pagal 1944 12 04 LLA Vyr. Vanag tabo operatyvin sakym Nr. 4 didioji Ryt Lietuvos dalis priskirta Vilniaus apygardai, kuri suskaidoma 5 apylinkes. alio Velnio rinktin, turjusi tapti jos sudedamja dalimi, 5-ja apylinke, taiau Ukmergs ir Trak kovotojai iskiriami skirtingas apylinkes. alias Velnias tam prieinasi. inoma, kad Serbentas atvyko ne tik paskelbti sakymo apie reorganizuot alio Velnio rinktin, bet buvo pasirys ia likti vadovauti krato partizan kovoms. Per tas dvi dienas, praleistas Skriuose, Serbentas suformavo apylinks tab kr 5 batalionus ir eis tabo skyrius. Jau tada Serbentas turjo bti paskirtas ios apylinks (rajono) vadu. 1945 01 15 Serbentas pasirao dokumentus, vadindamas save LLA 5-osios (Trak) apylinks vadu. alias Velnias liko jo pavaduotoju ir DKR vadu. Niekas, net artimiausieji Mykolo Karecko bendraygiai, neino, kad tikroji vado pavard yra Meislovas Kestenis ir kad Vilniuje gyvena jo mona, o su ja - jos tvai, brolis ir seserys. Niriame butelyje Auros gatvje29

gyveno ir Meislovas. Vasario 12 d. jis ivyksta Vilni tvirtinti tabo sudties ir vea atlikto darbo ataskait. Grta iobik vasario 15-t, taiau su inia, kad Vilniaus apygardos tabo nariai suimti, ir ryys su LLA laikinai nutrksta. Jis pats siekia atkurti LLA Vilniaus apygardos veikl per naujai formuojam LLA 5 - j apylink, nordamas suburti partizanus stambesn dalin. Pradedami atstatinti ryiai su Trak, Ukmergs, Utenos, Vilniaus apskrii jungini vadais. Matydamas organizuoto p a s i p r i e i n i m o metodins m e d i a g o s trkum, M. Kestenis i atminties kuria struktras, batalion, kuop, bri, grupi vad veikimo principus, j teises ir pareigas. Naujasis vadas bando susisteminti LLA idjas apie griet drausm, skirstydamas kovotojus aktyvius ir pasyvius, tai yra kovojanius ir laukianius komandos. Deja, is sumanymas iki galo nebuvo gyvendintas. Tai sukliud greita DKA vado M. Kestenio tis. Meislovas Kestenis-Serbentas i alio Velnio LLA 5-ojo rajono vadovavim perm 1945 01 15. Tai patvirtina 1945 m. Ukmergs apskr. operatyvin byla Lietuvos Ypatingajame archyve. Dokumentai rasti pas 1945 02 05 uvus partizan, brio vad Juoz Narakevii-ern. Jie abu datuoti ta paia 1945 01 15 data. Pirmasis Serbento sakymas apie vadovavimo permim LLA DKR 2 ir 3 batalionuose. Jame nuo sakymo pasiraymo dienos patvirtintas 5-ojo rajono (apylinks) tabas. Jau sausyje nusistovs trapi tabo sudtis, vadai: operatyvinio tabo skyriaus ir brio (rinktins) - alias Velnias, organizacinio skyriaus Stasys Misinas-Senis, ginkluots skyriaus Jonas Urbonaviius-Svajnas, valgybos skyriaus Edmundas Kavaliauskas-Klajnas, kio skyriaus Dominykas Matainas-Jazminas, kontrvalgybos skyriaus Jonas virblisDagilis, propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas Jonas Markulis-Vaiduoklis, jo pavaduotojas Vytautas Marcinauskas-Pluta. tabo sudt jo ir Juozas Norkus-Kertas. Antrasis sakymas Nr. 11 yra pasiraytas DKR vado alio Velnio. Jame ivardijami partizan nuopelnai, aplaidumas, reikiamos padkos ir spjimai. tai 1945 01 13 Dovaini k., Gelvon vls., DKR partizanai upuol 20 kareivi br. Kareiviai isilakst, ei j ir vienas arklys uvo. Partizan nuostoliai - Kktas ir Kiaun lengvai sueisti. 1945 01 06 Stumbras jo vienas ginkluotas svetima teritorija, neinodamas slaptaodio. Buvo sustabdytas patrulio, bet nepakluso ir buvo sueistas. Stumbras atleistas. sakym pasiras alias Velnias ir toliau vadina save DKR vadu. Matyt, buvo sutarta, kad rinktins vadovavim Serbentas nesiki, o tai paliks alio Velnio kompetencijai. Nuo 1945 m. sausio 20 d. batalionams buvo paskirti veikimo rajonai. 1-asis asli bat. (vadas K. Surmilaviius-Klevelis) veik kaip DKR Vanag branduolys. Jo sudtyje buvo Musnink, iobikio partizanai, J. iguio-Kalvio i Mijaugoni k., Z. Mastausko-Gandro i Civik k., E. Svilo-Slyvos, L. KupinoTigro, A. Rudio-Neptno daliniai. 2-asis Kaiiadori bat. (i pradi vadovavo E. Kavaliauskas-Klajnas, jam perjus DKR vado pavaduotoju, vadu tapo P. Petkeviius-Karinas, o j pakeit S. Rudionis30

T R Y S DKA PARTIZANINS KOVOS ETAPAI

V j a s ) . Jiems buvo pavalds P. Jaromsko-Perkno, A. Zdaneviiaus-Morkos, P. Klimaviiaus-Uosio, J. Paulausko-Skurio, A. Vakeviiaus-Svyruonlio, A. Petkeviiaus-Aguonos, K. Mikulio-Tigro, J. Dakeviiaus-Papgos, P. iiaus-Vjo ir kt. briai. 3-asis iemari bat. (vadas Z. Kaceviius-Genijus) veik S. StankeviiausBalandio, M. Kuzineviiaus-Serbento, K. Pakeviiaus-Don uano, pagalbinis J. Lisausko-Erelio daliniai. 4-asis Semeliki bat. (vadas A. Galinis-Juodoji Kauk) veik Auktadvario, Trak vls., iki pat Kaukins miko, iemari vls. Veik I. Nasutaviiaus-Bondaro, P. esonio-Perkno, P. Kabaro-Koto, M. Savicko ir kit bri vyrai. Didel apygardos teritorija nesukliud partizanams veikti apgalvotai, o danai ir pagal i anksto numatytus planus. inoma daug atvej (pvz. Nemenins karinio poligono ataka, partizan laidotuvs Beitraki kapinse, 1945 m. pavasario kovos Dainavos-Kaugoni mikuose), kai operacijose dalyvaudavo keli tos apylinks briai, po 100-200 kovotoj. Tokiems miams buvo sudaromi operatyviniai dokumentai, numatomas partizan isidstymas vairiais kovos etapais. Darbus atlikdavo rinktins tabas arba bri vadai bendrame susitikime. I pradi, tai yra 1944-1945 m., kai partizan apygardoje buvo gerokai daugiau nei juos galjo slpti girios ir maitinti karo negand ikankintas kaimas, buvo kuriama patikima ryi tarp bri sistema, kuri daugiausia buvo palaikoma per ryininkus slaptaodi pagalba. Slaptaodius numatydavo kuopos ir rinktins vadovai. Apygardos vadovybs dislokavimo vieta buvo inoma tik nedaugeliui vad ir tabo ryinink. ia ir irykja didelis pastarj vaidmuo. J skaii dabar sunku nustatyti, taiau, jei po kelis ar keliolika ryinink turjo kiekvienas brys, tai manytume, j o g j buvo jau ne deimtys, o keli imtai. Ryinink darb band koordinuoti Aldona Sipaviit-Velnio Ipera, Aldona Paulaviit-Indyra, Nastut Rumeviit-Narsut. Apygardos teritorija tssi nuo Baltosios Voks prie alinink iki Taujn, Pagiri (Ukmergs apskr.), nuo Pravieniki-Rumiki mik iki irvint ir net Molt. inoma daug fakt apie apygardos partizan kovos veiksmus Kaune, Nemeninje, venionyse. Pagal apygardos vado Jono Misino sumanym apygardos teritorija turjo bti dar labiau iplsta, kad bt galima pasiprieinti ir reguliariajai armijai. inoma, tokioje plaioje teritorijoje briai buvo isidst netolygiai. Ms nuomone, ne tik mik masyvai lm partizan bri dislokacijos vietas - dauguma moni norjo bti netoli gimtj viet, kur geriau painojo apylinkes, kur gyveno savi mons, galj net sunkiausiu momentu ateiti pagalb ar padti maistu. Be to, ia buvo ir savi ryininkai. Jiezno, Kruonio, Kalvi krato partizan briai stengsi 10 km spinduliu nevykdyti kovos operacij ir nebausti valdiai uoliai tarnaujani idavik, kad neutraukt nelaims juos globojusiems. Gimtose vietose partizanai stodavo m tik btinu atveju.31

Pokario metais partizanai nebadavo todl, kad j u o s nuoirdiai rm vietos gyventojai, pirmiausia kininkai, j pai eimos. Taiau atjo didij trmim Sibir metas, kai dauguma stipresni kinink paliko sodybas, jos buvo sunaikintos, igrobstytos. Pagal kuklius paskaiiavimus, viena kininko sodyba 1945-1946 m. galjo imaitinti 2-3 partizanus. Todl, itutjus vienkiemiams kovotojai atsidr sunkioje bklje. Paskui, jau sukrus kolkius, maisto produktai buvo nusavinami i sandli, o ir aktyvi pasiprieinimo dalyvi liko daug maiau. 1945 m. uvo daug bri, kuop, batalion vad, tabo nari. Tarp vyresnij vad M. Kestenis-Serbentas, J. Norkus-Kertas, P. Petkeviius-Karinas, E. Kavaliauskas-Klajnas, suimtas J. Neicelis-arnas. Visada partizanai mat btinyb vienytis. 1946 m. rugsjo-lapkriio mn. sudarytas Vyriausias ginkluot partizan tabas, o 1947 01 12 vyko partizan vad suvaiavimas. Buvo paskelbta amnestija tiems, kurie norjo legalizuotis. Taiau rezistencijos narys negaljo i organizacijos pasitraukti. Gyvenimas dar korektyvas. Dar 1945 08 25 Suvalk krato partizan suvaiavimas nutar nedrausti partizanams pasinaudoti amnestija. Vliau tai buvo nutarta ir kitose apygardose, taiau alias Velnias dar ilgai prieinosi tokiam leidimui. LLA 5-oji apygarda savo struktras k r j a u nuo 1945 m. pradios. Jos vadas Meislovas Serbentas ir vado pavaduotojas bei DKR vadas alias Velnias buvo suman kiekviename valsiuje suburti po batalion vyr (3-4 brius), besiprieinani okupantams. Didij dal organizacini bd ne alias Velnias. Jis buvo pirmas DKA partizaninio judjimo organizatorius Trak ir Ukmergs apskrityse 1944 m. vasar. Centralizavus LLA, 5-ai apygardai vadovauti i Vilniaus buvo atsistas Serbentas dl to, kad jis buvo Lietuvos karininkas. Vienuose altiniuose jis vadinamas kapitonu, kitur - majoru. Beje, ilg laik buvo manoma, kad Serbentu galjs bti auktas Lietuvos kariuomens karininkas Alfonsas Svilas (g. 1906 m.). Kartais vadinamas ir Sabaliausku". Lietuvos Ypatingajame archyve rasti dokumentai paneigia i versij, nors majoro Svilo" paslaugomis rinktins, o vliau - ir apygardos vadai naudojosi. DKA krju buvo alias Velnias, pradjs organizuoti partizanus asli ir Musnink vls., buvo DKA vadu tol, kol perdav pareigas Grietui, MGB agentui Gediminui". 1945 m. rugpjtyje alias Velnias patvirtina nauj DKA A rinktins sudt. Vadais paskiria didiausi autoritet ir patirt turinius kovotojus. Jos sudtis buvo tokia: vadas Petras Klimaviius-Uosis, tabo virininkas Bernardas Steponaviius-Milinas, komendantas Pranas abnas-Tarzanas, informacijos karininkas Romualdas RandisMeka, ginkl technikas Jurgis Grigalinas-Naras, vado adjutantas Kazys Sidaras Oys, ryi karininkas Skrajnas (jo asmenyb nenustatyta). Po kurio laiko bataliono vad sudtis pasikeit, o jau 1946 m. pradioje jiems vadovavo: 1 -ajam Petras Petkeviius-Dramblys (veiklos vietos asli ir Musnink vls.),32

T R Y S DKA P A R T I Z A N I N S KOVOS ETAPAI

2-ajam P. Klimaviius-Uosis (Kaiiadori vls.), 3-ajam Antanas Prakeviius-Narsuolis (iemari ir Kruonio vls.), 4-ajam Zigmas Dzventlauskas-Liepsna (Semeliki, Auktadvario, Trak, Onukio vls.), 5-ajam Vincas ukauskas-Putinas (Vievio vls.). 1946 m. pavasar kurtas 6-asis batalionas, kuriam vadovauti paskirtas Klemensas Gurskas-Rieutas (Rumiki, Petrain Karmlavos, Jonavos vls.) B rinktins steigimas sietinas su 1945 12 01 LLA ileistu sakymu Nr. 1/19. Jame nurodyta, kad LLA 5-osios apygardos pavadinimas keiiamas DKA, planuojamos sukurti 4 rinktins. Kiekviena rinktin turjo veikti apskrities ribose, taiau taipjau atsitiks, kad alias Velnias Musnink vls. teritorij, buvusi Ukmergs apskr., paliko A rinktinei. aliam Velniui pavyko vesti savo numatytas struktras tik dviejose rinktinse A ir B. Jis didel dmes skyr B rinktins formavimui. Tiktasi suburti ir kitas dvi rinktines - C ir D. inoma, kad venioni (Tigro) rinktin laikyta DKA D rinktine, nors ir slygota atstumo problemomis. Jai vadovavo su DKA susijs ir danai su aliu Velniu bendravs, dalyvavs bendrose karinse operacijose (kad ir 1945 m. vasario mn. kautyns Pigoni k., Musninnk vls.) J. Kamarauskas-Karijotas. 1945 m. pabaigoje jis net buvo DKA vadovybs paskirtas naujos rinktins vadu, taiau dl kakoki prieasi toks pavaldumas nesitvirtino. C rinktin turjo sudaryti Utenos V. Mikulno-arno pajgos, taiau ioje erdvje sikr Vytauto apygarda. Tad aliam Velniui beliko vykdoma uduotis - B rinktins krimas. alio Velnio pavaduotojas A. Zapkus-Piliakalnis, atvyks bsimos B rinktins teritorij, pranea, kad j o s vadu paskirtas A. Morknas-Plienas, tabo virininku J. ibaila-Diedukas. Rinktini tabus turjo sudaryti po 8 kovotojus (vadas, jo adjutantas, vado pavaduotojas-tabo virininkas, finans, ginkluots, valgybos, administracinio-kio, sanitarinio skyri virininkai). Plienas, be Dieduko, savo artimiausiais pagalbininkais pasirinko vyrus i gimtojo emaitkiemio vls.: brolius Vlad ir Kazimier Aliauskus i Juknoni k., (Pukin ir Spartak), taip pat Viktor Meil-turm ir Valentin Gleizn-arn i Val k., Kazimier Puodin-Titnag i Veder k., elvos vls., Jon Jur-ilvin i Burios k., Kurkli vls. ir Alantos mokytoj Ign Lei-altekn i Skiemoni vls. Mokyli k. DKA B rinktinje sudaromi trys batalionai. 1-asis batalionas veik elvos ir Molt valsiuose. Jam vadovavo Juozas Petronis-Audra i Anyki. Batalion sudar dvi kuopos. Pirmosios kuopos vadas buvo altys, o antrosios - buvs Molt miestelio policijos vachmistras Steponas Grigas-vyturys. 2-asis batalionas veik emaitkiemio, Pabaisko ir euoli vls. teritorijose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomens leitenantas Kazys Aliauskas-Spartakas. Batalion sudar dvi kuopos. Pirmajai kuopai vadovavo Viktoras Meilus-turmas, antrajai kuopai - Tigras i Kavarsko vls.33

3-iasis batalionas veik Balnink, Kurkli ir elvos vls. teritorijose. Jam vadovavo psk. Kazys Puodinas-Titnagas, Adomo. Jis uvo 1951 m. rugsjo 26 d. Aumaki mike. Batalion sudar trys kuopos. 1 kuopai vadovavo Vilius Karalinas-Viris, gims 1910 m. elvos vls., gyvens Paelvi k., uvs 1946 m. balandio 20 d. Davn k. rajone, Bliudilio mike. 2 kuopai vadovavo Stasys Rokas-Beras, Juozo i Ukmergs apskr. Sukini k. 3 kuopai - Petras Naruis-Skiltuvas i Balnink vls. Kazariki k. Jis 1945 m. stojo partizano Virio br. 1946 m. gegus 30 d. karins operacijos metu Kazokikio k. buvo suimtas ir nuteistas 10 met laisvs atmimo bei 5 metams tremties. Vliau buvo sudaryti 4-asis ir 5-asis batalionai. 4-asis batalionas veik Vepri ir Jonavos vls. teritorijose. Batalionui vadovavo kalvis Stasys Markauskas-Galijotas i Vepri vls. Kazlauiznos k. is batalionas buvo rezervinis, nes 1946 m. pradioje bataliono partizanai gyveno legaliai. J sudar trys kuopos. 1 kuopai vadovavo Antanas Morknas-alna, suimtas 1946 m. 2 kuopos vadas Stasys Venckus-Kardas. Jis uvo 1949 m. 3 kuopai vadovavo pats Galijotas. 1947 m. liepos mn. 13 d. sumus Galijot, Kardas buvo paskirtas batalionu vadu. 5-asis batalionas sudarytas 1946 m. vasar. Jis veik Taujn ir Kavarsko valsi teritorijose. Jam vadovavo Bronius Jakubonis-Stiklas i Taujn vls. Skabeiki kaimo. Batalion sudar dvi kuopos. Joms vadovavo broliai Tuai i Deltuvos vls. Kadrn k. 1 kuopai vadovavo Kazys Tuas-Nemunas, o 2 kuopai - Alfonsas Tuas-Papuoalas. Abu broliai uvo 1948 m. vasario 26 d. Taujn vls. Kurklintiki k. B rinktin veikl paymjo didelmis netektimis. Vienas tragikiausi karini operacij buvo partizan vad sunaikinimas Gaicin k., Pabaisko vls., kai 1946 01 22 kovins operacijos metu buvo nuauta 14 ir sudeginta 12 ms kovotoj. Paimti tabo dokumentai, sakymai, tarp j ir sakymas apie B rinktins suformavim, rinktins susirainjimai, Plieno sakymai. Tarp uvusij - kuop vadai Perlas ir Saizelis. 1946 m. buvo ir kit neteki. Balandio 20 d. ties Davn k., elvos vls., uvo kuopos vadas Vilius KaralinasViris; Liepos mn. Baltadvario k. nuautas brio vadas E. Adomaviius- Erktis; Rugpjio 8 d. emaitkiemio vls. tarp keturi uvusi partizan buvo j vadas Antanas Pranaitis-Egl, o rugsjo 18 d. suimtas sueistas ir nuteistas brio vadas Povilas velnikas-Voldemaras; Lapkriio 19 d. Maki eero saloje nuautas brio vadas Jurgis Meilnas-Kelmas; Gruodio 24 d. Skapikiu k., Kavarsko vls., valgant Kias pas kinink uvo kuopos vadas Alfonsas Vaiinas-Tigras. Tai tik maa dalis krvini vyki. Apie ias kovas, partizan didvyrikum rasite kituose ios knygos puslapiuose.34

T R Y S DKA P A R T I Z A N I N S KOVOS ETAPAI

ANTRASIS ETAPAS: IDAVYSTS IR NETEKIMAI Minutei kitai sivaizduokime tuos baisius laikus. DKR, o vliau ir apygarda, susibr Vilniaus-Kauno-Panevio trikampyje. Aukti okupant pareignai ne kart buvo upulti iuose keliuose, ypa tarp Kauno ir Vilniaus. O ir nepatogi plaiai partizaninei kovai geografin padtis vert sovietinio saugumo strategams pradti provokacijas kaip tik ia. Ir dar viena svarbi aplinkyb: pradjus saugumui plataus masto provokacij jiems buvo inoma, kad uverbuoto Vilniaus universiteto docento Juozo Albino Markulio-Erelio, kuris pagal legend turjo tapti visos Lietuvos pasiprieinimo vadovu, pusbrolis buvo vienas i DKA vadov. Tai Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Markulis-Vaiduoklis, kuris 1945 m. sausio mnes buvo paskirtas LLA Vilniaus apygardos 5 - o j o rajono bataliono, veikusio Vievio apylinkse, vadu, vadovavo 60 partizan briui. Jau vasario mnes tapo antruoju pagal rang vadu DKA - tabo virininku. Vaiduoklis buvo dar ir 5-ojo rajono propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas. Jis uvo 1945 m. kovo mn. 27 d., buvo atpaintas KGB, o vliau giminysts su Ereliu faktas supaprastino MGB tiksl umegzti ryius su apygardos vadovybe. Tad 1945 m. birelio mn. Slabados k., asli vls., sikrus apygardos tab apsilank J. Markulio-Erelio pasiuntiniai, neumir pasakyti, kad Erelis yra Vaiduoklio pusbrolis. Tai kiek umigd partizan vad, tarp j ir alio Velnio, budrum. iame etape keitsi ir kov taktika, nes reikjo veikti maomis grupelmis, atsisakyti miesteli puolim ir atvir susidrim. Kaip kovos bdas pripaintas spaudos platinimas, rinkim boikotavimas, agent ir informatori iaikinimas ir nubaudimas. Visoje Lietuvoje j a u veik 9878 agentai, kuri penktadalis - DKA teritorijoje. Stiprinama kariuomens pajgos, Lietuvoje dislokuojamos dvi NKVD divizijos, gauna patirties strib briai. Strib Lietuvoje yra jau apie 7 tkst., jie geriau ginkluoti, j idavysts apmokamos. Mokykl programose formuojama ideologija, kad partizaninis karas - tai klasi kova, kai vienoje pusje kareiviai, stribai ir paprasta liaudis, o kitoje buv inaudotojai, nusikaltliai, buos, vokiei talkininkai. Taip rao laikraiai, kurie steigiami vienas po kito ir klastoja istorij. Partizanin spauda negali atsverti okupanto propagandins mainos, nors ji tam tikr poveik ir daro. 1946 m. pradioje suaktyvja KGB smogik veikla, kai Lietuva i Ukrainos permetami majoro A. Sokolovo specialistai". Partizanai padt vertina blaiviai: rengia pasalas, turi ger ry, daug rmj. Susirmimuose jie vis dar aikiai nepralaimi, nes kareivi, aktyvist, strib nuostoliai didesni. Didiausios neskms DKA ateina 1946 m. vasar kai pasikeiia apygardos vadovyb, ir V. Peira-Grietas alio Velnio sakymu tampa apygardos vadu. Jis 1946 12 20 DKA pavaldum perduoda tiesioginiai BDPS, kuri kontroliuoja MGB. Matyt, apygardos sunaikinimas buvo siejamas su platesniais planais, noru model pritaikyti visoje Lietuvoje. DKA tapo tarsi eksperimentin baz. I pradi DKA tab skiriami aktyviausieji partizan vadai B. Trakimas-Genelis, L. Kupinas-Tigras,35

A. Kindereviius-Jurginas, V. Marcinauskas-Tauras, P. Macijauskas-irgelis, P. Klimaviius-Uosis. Grietas agituoja isaugoti pagrindines pajgas ateiiai, kai ateis pagalb Vakarai. Prasideda aktyvus fiktyvi dokument dalijimas, partizan vad ir j eim apgyvendinimas miestuose, daugiausiai Vilniuje. Dalis toki moni dingo i kovotoj akiraio, vienas po kito buvo suimami. 1947 m. vasar A rinktins struktroje i buvusi ei lieka 4 batalionai. Jiems vadovauja Dramblys, Narsuolis, Putinas ir Rieutas. MGB 1947 m. liepos mn. raporte nurodoma, kad partizanai aktyvi veiksm nenaudoja, laikosi Grieto nurodytos taktikos. tabo nariai vaikto po 1-2 vyrus, briai j vadovavimo nebejauia. Vilni nuolatiniam gyvenimui ikvieiami Uosis, Dramblys, A rinktins tabo virininkas B. Steponaviius-Milinas, sta Rieutas. 1948 m. pavasar A rinktinje veikia tik penki partizan briai: Perkno, Putino, Jurgino, Narsuolio ir Rieuto, o ruden belieka tik Narsuolio ir Rieuto vyrai bei atskirai besislapstantys kovotojai. Matydami, kad A apygardos vadovyb sunaikinta, visas dmesys suteikiamas B rinktinei ir jo vadui A. Morknui-Plienui. 1947 m. vasar A rinktins vadas P. Klimaviius-Uosis eina DKA vado padjjo (pavaduotojo) pareigas, gyvena su mona Aldona ir eima sostinje, jam neinant yra MGB kontroliuojamas. Erelio ir BDPS galiotas, siunia Plienui pasilym persikelti gyventi Vilni. Bandoma panaudoti A rinktins sunaikinimo taktik apie pasyvi rezistencij, masin fiktyvi dokument idavim vardan graios ateities. Plienas pasilymo atsisako, nes velgia klast. Tuomet Uosis siuniamas U k m e r g s m i k u s susitikti su Plienu, v e a j a m legalizavimosi" dokumentus. Ir kart Plienas ne tik nepasinaudoja siloma pagalba, bet atsisako palaikyti ry su miestuose gyvenaniais vadais Markuliu, Grietu bei Uosiu. is valgumas padjo B rinkinei ivengti greitos tragikos lemties. 1947 m. rugpjio mn. i Markulio suorganizuoto Lietuvos apygardos vad Vilniuje pasitarimo pabgo Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Mikinis ir Algimanto apygardos vadas Antanas Sluka-arnas. Pastarasis sueistas gydosi Plieno rinktinje ir aikina ties apie Erel ir Griet, kuri Plienas jau pats inojo per ryinink Janin TamulytVaiv. 1948 08 05 Plienas tampa DKA vadu, kai RS vadas algiris, A rinktin sunaikinus, ileidia sakym apie DKA vardo suteikim B rinktinei ir paskiria Plien jos vadu. 1948 09 01 ileistame savo sakyme, naujasis DKA vadas B rinktins vadu skiria 1-ojo bataliono vadu Kaz Aliausk-Spartak, kartu paliekant jam ir sensias pareigas. Sudaromas tokios sudties DKA tabas: vadu skiriamas J. ibaila-Diedukas, tabo nariais - skyri vadai: organizacinio J. Juras-ilvinys, valgybos Valentinas Gleiznysarnas, informacinio-spaudos A l f o n s a s Leius-alteknis ir jo pavaduotojas Napoleonas Skapas-Aidas, mobilizacinio ilvytis, vado adjutantas Feliksas nirasTimras, kio Vytautas Imbrasas, ryi Vaclovas Morknas-entas.36

T R Y S D K A P A R T I Z A N I N S K O V O S ETAPAI

Iki 1949 m. daugelis tabo nari pasikeit. Kai Diedukas ivyksta dirbti Vakar srities tab ( jo pareigas paskiriamas Jonas Grigas-Geniukas), sta ilvinys (j pakeiia Vladas Aliauskas-Pukinas), arnas (j pakeiia J. Grigas-Geniukas), alteknis (j pakeiia Alfonsas Purlys-Bosas), ilvytis (j pakeiia entas), Timras. 1948-1950 m. DKA tabo nariais taip pat buvo Steponas Satkeviius-Gintvytis, Kazimieras Puodinas-Titnagas, Juozas Morknas-Klajnas, Stasys MorknasTarzanas. DKA 1949 m. susidar 4 batalionai, kuri vadais buvo Spartakas, K. PuodinasTitnagas, Vladas Venckus-Kardas, Bronius Jakubonis-Stiklas. Metai buvo skauds netektimis, nes 1949 12 30 uvo pats vadas Plienas, jo pavaduotojas Pukinas, kuopos vadas Krienas. T met kovo 28 d. uvo Spartakas, jo adjutantas Feliksas Mikolinasalgiris ir propagandos-agitacijos skyriaus virininkas Bronius Morknas-Kirka. Gegus 1 1 d . kartu su kitais partizanais - treiojo batalionas ir jo vadas Stasys Morknas-Vanagas. uvus Plienui, Gintvytis ivyko Vytauto apygard ten buvo tabo virininko pavaduotojas. TREIASIS ETAPAS: PASIPRIEINIMO PABAIGA

Treiasis etapas buvo labai skirtingas abiems DKA rinktinms. A rinktin pavieni partizan ir dviej aptirpusi batalion kovotoj pasiaukojimu, likusi be tiesioginio vadovavimo, ryi, be daugumos vad, iauriomis slygomis vis dar prieinosi imtus kart didesnms okupanto pajgoms. B rinktin, Plieno sumanumo dka, turjo savo struktras ir rinktins sunaikinim perkl bent dviems metams. A RINKTINE, 1948-1951 m.

Tai pats sunkiausias partizaninio pasiprieinimo etapas. Okupantai jau tiksliai inojo kovotoj skaii, akylai sek partizan pasirodymus ne tik kaimuose, bet ir atokiuose vienkiemiuose. MGB savo informatorius skaiiavo imtais: vieni jais tapo neatlaik kankinim, kiti dl to, kad pasiprieinimo skuriuose aukomis tapo j giminaiiai ar nukentjo patys. Pamikse bastsi ir smogikai. Net 1948 m. ne visi supranta, kad partizan vadovybe Vilniuje pasitikti negalima. Per DKA tab kurt Vilniuje, vien tik 1948 m. vasario-kovo mn. su teiktais padirbtais dokumentais suimama 13 v a i r a u s l y g i o vad. Nereikalingi MGB tapo A rinktins vadas P. Klimaviius-Uosis, Gieto padjjas, o kiek vliau ir jo pareigas paskirtas P. iiusVjas, naudoti kaip priedanga, j i e m s to neinant. Tokiomis slygomis, neesant centralizuotos vadovybs, 1948 m. Kauno, Trak apskrityse ir auk buvo daugiau. Taiau jie nenuleido rank atsirasdavo nauj kovotoj, pasirink pasyvj kovos bd. 1948 02 12 agentra prane, kad partizanai lanksi Bijautonyse ir Leliuiuose (Rumiki vls.). Gav informacij po dviej dien kareiviai nuskubjo vykio37

viet, taiau jau nieko nerado. Tada sugalvojo klast: demonstratyviai ij i ukuot plot, kareiviai po dviej dien gro atgal. Apsupo Meiluio sodyb Leliuiuose. Greitai pastebjo du vyrikius, ibgusius i trobos. komand ikelti rankas, vienas nepastamasis pradjo audyti i pistoleto. Kareivi buvo visa kuopa. Taip uvo Kulieius Martynas, Vlado-uolas, brio vadas i Narsuolio 3 - o j o bataliono. Buvo gims ikaronyse, Semeliki vls., subrs br, kuriame, MGB duomenimis, jo ties dien buvo 4 partizanai, 7 ryininkai ir 51 rmjas. Vienas mogus buvo sulaikytas. Jis pasisak ess Bauka Benediktas, Jono i Dovainoni k., Rumiki vls., taiau buvo isiaikinta, kad tai Pras Bernardas, J u r g i o - i l v y t i s i V i l i o n i k., Kaiiadori vls. (g. 1916 m.), partizanavs nuo 1945 m. Paskutiniu metu jis buvo A rinktins valgybos skyriaus virininkas. Po uolo ties, vasario 30 d. legalizavosi jo tvas Kulieius Vladas, Andriaus (g.1900 m.), buvs bryje nuo 1945 m. Tuo metu aktyviai veik Kruonio apylinkse Dramblio brys, kuriame MGB suskaiiavo 4 partizanus (Dramblys, Oys, Zuikis, Litas), Geguins, Gelvon ir Musnink vls. ramybs n e d a v Jurgino b r y s , t u r j s nuo 9 iki 17 partizan. Pats v a d a s A. Kindereviius-Jurginas 1947 03 01 uvo Gelvonuose. Kovojo 5 Perkno partizanai. io brio vadas P. Jaromskas-Perknas, partizanai K. Leikauskas-Samanis ir J. SidarasTarzanas su fiktyviais dokumentais ivyko Vilni, Kaun ir Ukmerg. Kiti dar veik Rumiki apylinkse: J. Oeraitis-Vaidotas, S. Grenda-Smarkuolis, J. iurinskasPutinas. Stipriausiame A. Prakeviiaus-Narsuolio bryje dar buvo 8 kovotojai, 5 ryininkai, 27 rmjai. Kovoja dar deimtys pavieni partizan, taiau 1948 m. vasario mn. viduryje saugumieiai paskelb, kad DKA A rinktin kaip vadovaujamasis centras nustojo veikusi, briai isisklaid po 2 - 3 mones. I pavieniai veikiani partizan buvo paminti: Adomas Matainas-Diemedis (g. 1919 m.) i Pauki k., Jurgino brio, Motiejus Rudys-Lazdynas (g. 1922 m.) i Rudi k., asli vls., Dramblio brio, Bronius Krilaviius-Liepa (g. 1917 m.) i Vaidiuonos k., asli vls., Dramblio brio, Jonas Ivoka-Gintaras, Perknas (g. 1920 m.) i Smilgi k., asli vls., Perkno brio, Viktoras itkeviius-Akmenlis (g. 1930 m.) i Bartain k., asli vls., rezervinio Arklio brio. Prie Narsuolio brio prisidjo Alfonsas epulionis-Dobilas. Kruonio apylinkse pasirod iedo" brys i Pakuonio. Jo vadas Juozas SkarinskasDramblys buvo 1948 birelio mn. suimtas Kaune, o lik 5 partizanai aktyviai bendradarbiavo su Narsuolio briu. Nors ir lik be vadov, partizanai vis dar garbingai prieinosi. Agentra prane, kad Budeli ir Mazoleviznos k., asli vls., lankosi partizanai. Kareiviai pradjo sekti sodybas. 1948 02 15 nustat, kad partizanai apsistojo pas kinink Malnavii Mazoleviznos k. Apsupo sodyb ir pradjo krsti. Juos nustebino, kad eimininkai turi labai daug maisto produkt, todl dar stropiau pradjo iekoti. Darinje buvo rastas gerai umaskuotas bunkeris, o jame buv partizanai pasidav. Paimtas revolveris Nagan", 23 oviniai ir granata. Suimtieji pasirod es:38

T R Y S DKA PARTIZANINS KOVOS ETAPAI

Boleslovas Arboius-Balsas (g. 1908 m.) i Kaspariki k., Leokadija PakauskaitBirut (g. 1930 m.) i A l e k s a n d r i k i k., V i e v i o vls., Pranas Malnaviius (g. 1904 m.), sodybos eimininkas, ir Pranas Verkauskas (g. 1906 m.) i Laukystos k. B. Arboius paliudijo, kad j i s veikia bryje prie apygardos tabo nuo 1944 m. ir kad yra apygardos tabo virininko pavaduotojas. Birut esanti jo asmenin ryinink. Ypa daug pasidarbavo" agent Nalait" (A. Mastauskait i ilavoto vls.). ekistams Nalaits" verbavime ilgai nesisek. Procedra truko 6 valandas, ir mergina palo. Ji dar 1948 01 07 prane, kad pas jos brol lankosi partizan brio vadas Mautis, alio Velnio brigados tabo narys. Kaiiadoryse ji inanti 5 mones, kurie yra partizaninio judjimo dalyviai. Kovo 16d. informavo, kad Kaiiadori gimnazijos karinio parengimo vadovas Povilas Senovaitis turi 8 brolius ir 2 seseris. I j 4 broliai ir sesuo uv per karines-ekistines operacijas Prien rajone. Kita sesuo irgi partizan Angel gyvena Pakiauliki k., ilavoto vls., ir 1947 metais palaik tamprius ryius su broliu partizanu Povilu. 1947 03 21 agentas Juras" prane, kad prie deimt dien rezervinio brio dalyvis Motiejus Kamila jam prasitar, j o g j i s kart su Civiki k., asli vls., gyvenaniu Jonu Veliu ir Juozu Sinkeviiumi i Tadaravos k., asli vls., renka i valstiei pinigus bei maisto produktus partizanams, kurie nelegaliai gyvena Vilniuje. Kiekvienas rinkikas turi savo apylink. Surinktos aukos perduodamos Vilni per Jokb Anulevii i Mijaugoni k., iemari vls. Agentas Kaizeris" 1948 02 15 perdav, kad Pauliuose, Rumiki vls., gyvenantis Zigmas iurinskas pokalbyje pasigyr, j o g j kaimas NKVD kareivi nebijo. Kaime veikia 5 moni rezervin grup, turinti ginklus, kuriuos patikimai slepia, ir pasiruo partizanams padti. Nurod bryje esanius iurinsk Vinc Miko, iurinsk Ign Jono ir iurinsk Vinc Simono. ilini k., Rumiki vls., 1948 05 23 iveto Jurgio Sidaro sodyboje aktyvas atliko turto apraym. Juos saugojo stribai. Ratininkus" upuol du partizanai, apaud. Tuo metu pamikje sargyb jo Rumiki stribas Kazys Ivanauskas, pamats partizanus, pabgo Livint pusn. Stribai isiaikino, kad tai buvo J. Oeraitis ir S. Grenda. Nurodoma, kad J. Oeraitis buvo iveto Sibir V. Sidaro giminaitis. I tikrj, Jurgio Sidaro mona Adel buvo Jono Oeraiio sesuo. Rumiki valsiaus MGB 1948 05 25 gavo praneim kad J. Oeraitis ruoiasi susidoroti su Rumiki stribu Broniumi Sidaru i Mackn k. Prie Marijonos Sidariens namo kareiviai reng pasal. Po dviej dien prie trobos atjo civiliais rbais apsirengs mogus. Sutiktas karininkas sutriko, pakviet nepastamj vidun, taiau tas pradjo audyti ir pabgo, bet buvo sueistas. iame susirmime buvo nuautas strib brio prie Rumiki valsiaus MGB vadas Archipoevas. Manyta, kad nepastamasis buvo tas pats J. Oeraitis. Atjus pavasariui ir kareiviams suaktyvinus savo veiksmus, ugriuvo netektys. tai 1948 05 08 iloni mike, asli vls., buvo aptikti 3 partizanai. Taparausk39

Stas-Karyg sunkiai sueid, dl ko jis greitai mir. Kiti isibgiojo, taiau po keli dien patys legalizavosi. Buvo nustatyta, kad tai Karygio draugai Antanas GrendaMilinas i iloni k. (g. 1920 m.) ir Stasys Cikanaviius-Lazdynas i to paties kaimo (g. 1926 m.), kariav bryje jau nuo 1944 m., bei Antano mona Antanina Matainait (g. 1928 m.), bryje buvusi tik nuo 1948 met. Tai buvo paskutiniai Jurgino brio partizanai. 1948 m. balandio mn. agentai ukauskas" ir Gandras" prane, kad Sekionyse, Kruonio vls., yra partizan brys. Agentas Vilkas" buvo nusistas duomenis patikslinti. Kareiviai susek eis partizanus, einanius valstieio eko namus, ir i pasalos pradjo audyti. Tada uvo 4 partizanai, taiau j asmenybs nebuvo nustatytos. Po keli dien vl didel netektis. Balandio 17-t pas Andri Klinkevii Eigeniki k., iemari vls., viejo partizanai. Juos kareiviai apsupo tankiu iedu. Trys partizanai ioko i trobos, bet buvo nuauti. uvusius atpaino ir nustat, kad tai Albinas Visockas-Jokeris (g. 1927 m.) i Kairiki k., Narsuolio brio, Jonas Klinkeviius i Eigeniki (g. 1920 m.), gyvens legaliai, o treiasis liko neatpaintas. mons inojo, kad tai Aleksas Lekaviius-Siaubas i Joniliki k., priklauss Narsuolio briui. Po i pergali" MGB pranea, kad Narsuolio b r y j e liko 3 partizanai, besiblakantys Kruonio ir iemari valsiuose: Vincas Balinas-Jupiteris i Kazok k., (g.1902 m.), Kazys Bumbulis-Tigras (g.1917 m.) ir Vincas ZablackasKktas (g. 1916 m.). Partizan persekiojimai sustiprjo, kai iaikjo, j o g brys turi 7 pagalbininkus, tris i kuri MGB pavyko iaikinti. Tai Vaclovas Kabainskas i Kovaii k., Antanas Gvazdauskas i Kazok k., Petras ukauskas i Kairiki k. MGB dokumentuose nuo 1948 m. rudens labai daug vietos skiriama Jono Oeraiio brio partizanams, vadindami j jau ne Vaiduokliu, o Vaidotu. Taiau pats J. Oeraitis teig, kad Vaiduoklio slapyvardiu j i s niekada nesivadino. Kai 1948 09 06 Naujasodio k., prie Kauno, smogikai sunaikino Jono erniausko-Vaidoto br, Rumiki apylinkse J. Oeraitis beliko vienintelis ir pats aktyviausias partizan brio vadas. Jo sunaikinimui buvo uverbuotas visas brys agent: Verbickas", virblis" ir kiti. J. Oerait nuudyti sutiko ir agentas Kaceviius", buvs eigulys, nurods kelis partizano bunkerius. Petrut" turjo isiaikinti io partizan brio vado buvimo viet. Tuo paiu tikslu - nuudyti j pajungiami agentai Laikrodlis", Adata", Medis", Beras", Aleksandrovas", Kublickas", Ll", informatoriai Ragas" ir Gruntas". Ities s p a l v o t a i d a v i k puokt. 1948 06 15 Jonas Ambrazeviius i Mackn k., ikviestas