LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Jovita Jasaitytė

V kursas, 9 grupė

Dervinio kompozito atsparumo spaudimui pokyčiai, keičiant

prieš polimerizacinę temperatūrą

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Asist. Julius Maminskas

Kaunas, 2017

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Dervinio kompozito atsparumo spaudimui pokyčiai, keičiant

prieš polimerizacinę temperatūrą

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ....................

(parašas)

Darbo vadovas .....................................

(parašas)

Jovita Jasaitytė, V kursas, 9grupė

(vardas pavardė, kursas, grupė)

Asist. Julius Maminskas

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ..............................

(mėnuo, diena)

20....m. ................................

(mėnuo, diena)

Kaunas, 2017

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: .........................................................................................................................................

Recenzentas: .........................................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų

atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka

(0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas

uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję?

0,2 0,1 0

7

Literatūros

apžvalga

(1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir

metodai

(2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos

ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

naudotos duomenų analizei, formulės,

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį? 0,4 0,2 0

15

Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė?

0,4 0,2 0

20

Rezultatų

aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją?

0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,

rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos?

0,1 0,1 0

27

Literatūros

sąrašas

(1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4

+0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri

reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20

psl.

(-2 balai)

<15 psl.

(-5

balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5

balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20%

(nevert.

)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5

balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5

balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)?

-0,2 balo -0,5

balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

_____________

___________________________ ___________________

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA...........................................................................................................................7

SUMMARY...............................................................................................................................8

ĮVADAS................................................................................................................................9-10

1. LITERATŪROS APŽVALGA...............................................................................................11

1.1.Dervinių kompozitų savybių apibūdinimas.......................................................................11

1.2. Prieš polimerizacinės temperatūros keitimas...................................................................12

1.3. Konversijos laipsnis....................................................................................................12-13

1.4. Mechaninių savybių pokyčiai...........................................................................................13

1.5. Prieš polimerizacinės temperatūros naudojimo aspektas.................................................14

1.6. Klampumas.................................................................................................................14-15

2. MEDŽIAGOS IR METODAI................................................................................................16

2.1.Pasirinkti derviniai kompozitai...................................................................................17-18

2.2. Pašildymo įrenginiai..................................................................................................18-19

2.3. Polimerizavimo lempa....................................................................................................19

2.4. Standartizuota metalinė matrica ir mėginiai..............................................................19-20

2.5. Universali testavimo mašina.................................................................................. ...20-21

2.6. Statistinė duomenų analizė........................................................................................21-22

3. REZULTATAI.................................................................................................................. ....23

3.1. Dispersijų homogeniškumo įvertinimas..........................................................................23

3.2. Kompozito ir prieš polimerizacinės temperatūros įtaka nepriklausomumo lygiui..........23

3.3. Dervinių kompozitų aritmetiniai vidurkiai.................................................................23-24

3.4. Įtempio reikšmės, lyginant prieš polimerizacines temperatūras......................................25

3.5. Dervinių kompozitų prieš polimerizacinių temperatūrų palyginimas........................25-27

4. REZULTATŲ APTARIMAS.................................................................................................28

5. IŠVADOS...............................................................................................................................29

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................30

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................31-33

Dervinio kompozito atsparumo spaudimui pokyčiai, keičiant prieš polimerizacinę temperatūrą

SANTRAUKA

Šiuolaikinėje odontologijoje viena dažniausiai naudojamų medžiagų, danties kietųjų

audinių atstatymui, yra dervinis kompozitas. Kambario temperatūroje, jis yra klampus, todėl

sunkiau išgauti kraštinę adaptaciją. Klinikinėje praktikoje pastebėta, kad prieš polimerizaciją,

pašildžius klampų kompozitą, jis įgauna plastiškumo, o dar labiau pašildžius ir takumo savybes.

Tačiau temperatūriniai pokyčiai gali pakeisti junginio mechanines ir chemines savybes. Todėl šio

tyrimo tikslas - įvertinti, ar skirtingos prieš polimerizacinės temperatūros keičia dervinių kompozitų

atsparumą spaudimui.

Medžiaga ir metodai: buvo pasirinktos 4 dervinių kompozitų grupės: Micerium HRi

Enamel Function, Micerium Enamel HRi Universal, Itena Reflectys, Syntheos. Kiekvienai

kompozitų grupei buvo taikomos prieš polimerizacinės temperatūros: kontrolinė - kambario (20 ±

2)(KT), 39 ° C ± 2 (T1), 55 ° C ± 2 (T2), 68 ° C ± 2 (T3) ir 55° C ± 2 atliekami pakartotiniai

termociklai, kaitinant ir vėsinant kompozitą tris kartus (T4). Mėginiai (ø 5 x 6mm) pagaminti pagal

gamintojo instrukcijas, po 10 vienetų kiekvienoje grupėje. Buvo ištirtas mėginių atsparumas

spaudimui (MPa), naudojant universalią testavimo mašiną, iki visiško skilimo. Atlikta statistinė

duomenų analizė, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 22 programinį paketą.

Rezultatai: kai dervinis kompozitas buvo šildomas, pastebėtas kompozitų takumo

didėjimas. Nustatytas didėjantis atsparumas spaudimui kompozitų grupėse, kai prieš polimerizacinė

temperatūra buvo T2, T3, T4 (p < 0,05), lyginant su kontroline grupe. Nebuvo pastebėta statistiškai

reikšmingo atsparumo spaudimui sumažėjimo nei vienoje grupėje, lyginant su kontroline grupe (p <

0.05).

Išvados: tirtų dervinių kompozitų prieš polimerizacinės temperatūros pakėlimas,

padidina restauracijos atsparumą spaudimui (p < 0,05). Taip pat trys pakartotiniai termociklai

nesumažina atsparumo spaudimui (p < 0,05).

Raktiniai žodžiai : prieš polimerizacinis šildymas, dervinis kompozitas, atsparumas spaudimui,

mechaninės savybės, konversijos laipsnis.

Changes in compressive strength of composite resin in different prepolymerization temperatures

SUMMARY

In modern dentistry, resin composite is one of most usually used materials for restoration of

hard tissues of teeth. At room temperature it is viscous; therefore border adaptation is more

difficult. It was observed in clinical practices that when viscous composite is preheated before

polymerization it becomes more plastic and after heating some more it gains fluidity. Therefore,

aim of this study is to determine if different temperatures of prepolymerization heating affects the

compressive strength of resin composites.

Material and methods: 4 groups of resin composites were chosen: Micerium HRi Enamel

Function, Micerium Enamel HRi Universal, Itena Reflectys, Syntheos. Preheating temperatures used

with each composite group: control – room temperature (20 ± 2) (KT), 39o C ± 2 (T1), 55o C ± 2

(T2), 68° C ± 2 (T3), repeated heating was also used (raising of temperature to 55° C ± 2, cooling

down to room temperature; three cycles were repeated) (T4). Samples (ø 5 x 6mm) were made

according to manufacturer‘s instructions, 10 samples in each group. Compressive strength (MPa) of

samples was examined using special testing machine till complete decay. Statistical data analysis

was carried out using data storage and analysis application pack SPSS 22.

Results: after heating of resin composite, higher level of fluidity of material was observed.

Higher compressive strength of samples was found when preheating temperature was T2, T3, T4 (p

< 0,05) when compared to control group. Statistically significant reduction of compressive strength

was not observed in any of the groups when compared to control group (p < 0.05).

Conclusions: Raising of prepolymerization temperature of examined resin composites results

in higher compressive strength of restoration (p < 0,05). Also it was found that three repeated

thermal cycles does not lower the compressive strength (p < 0,05).

Keywords: preheating, resin composite, compressive strength, mechanical properties, degree of

conversion.

9

ĮVADAS

Vienas iš pagrindinių šiuolaikinės odontologijos tikslų yra kiek įmanoma natūraliau

atkurti prarastas danties kietąsias audinių struktūras, atstatyti prarastą funkciją ir estetiką. Viena

dažniausiai naudojamų medžiagų odontologo klinikinėje praktikoje yra dervinis kompozitas.

Tinkamai naudojant šią medžiagą, galima išgauti estetiškas ir ilgaamžiškas dantų restauracijas.

Šviesa polimerizuojamo dervinio kompozito restauracijos patvarumui įtakos turi

sudedamosios dalys. Jis yra sudarytas iš fotopolimerizuojamų dimetakrilato pagrindo dervų, užpildo

bei pigmentinių elementų [1]. Polimerizacija turi būti atliekama 410 - 515 nm ilgio šviesos

bangomis [2].

Dervinių kompozitų sudedamosios dalys yra nuolat tobulinamos, nes kompozitų

mechaninės savybės (atsparumas lenkimui, elastingumo modulis, atsparumas spaudimui,

mikrokietumas) bei cheminės savybės priklauso nuo mikrostruktūros ir sudėties. Mikrostruktūra

priklauso nuo užpildo dalelių dydžio, kiekio bei tipo [3]. Skirtinga kompozitų mikrostruktūra gali

nulemti ir skirtingas medžiagos panaudojimo indikacijas [4]. Takumo savybes, turintis dervinis

kompozitas, yra geriau pritaikytas V, II klasės restauracijoms bei ertmės dugno padengimui [5].

Tokio tipo restauracijoms pakanka mažesnio medžiagos atsparumo mechaninėms jėgoms.

Klampesni, stabilesni, daugiau užpildo turintys derviniai kompozitai yra tinkamesni restauracijų

funkcinės anatomijos modeliavimui. Tokios restauracijos gali atlaikyti didesnes kramtomąsias

jėgas, tačiau, naudojant šiuos kompozitus, sunkiau išgauti gerą kraštinę adaptaciją [4]. Klinikinėje

praktikoje pastebėta, kad pašildžius klampų dervinį kompozitą aukštesne nei kambario temperatūra,

jis įgauna plastiškumą, o dar labiau pakėlus temperatūrą, jis gali įgauti ir takumo savybes.

Atšaldžius iki kambario temperatūros, junginys vėl tampa klampus. Tokia dervinio kompozito

savybė yra vis dažniau taikoma klinikinėje praktikoje, tačiau įvairūs temperatūriniai pokyčiai gali

pakeisti junginio struktūrą, o kartu ir chemines bei mechanines savybes [3,4,5].

Šio tyrimo tikslas yra įvertinti, ar skirtingos prieš polimerizacinės temperatūros keičia

dervinių kompozitų atsparumą spaudimui.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti skirtingų dervinių kompozitų atsparumą spaudimui kambario

temperatūroje (kontrolinė grupė).

2. Įvertinti dervinių kompozitų atsparumą spaudimui, kai naudojamos skirtingos

prieš polimerizacinės temperatūros (39 ° C ± 2 (T1), 55 ° C ± 2 (T2), 68 ° C ±

2 (T3)).

10

3. Įvertinti dervinių kompozitų atsparumą spaudimui, kai 55° C ± 2 temperatūroje

atliekami pakartotiniai termociklai, kaitinant ir vėsinant kompozitą tris kartus

(T4).

4. Palyginti kontrolinės grupės ir skirtingų prieš polimerizacinių temperatūrų

gautus rezultatus kiekvienoje dervinių kompozitų grupėje, atliekant gautų

rezultatų statistinę analizę.

11

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dervinių kompozitų savybių apibūdinimas

Šviesa polimerizuojamų dervos junginių patogų panaudojimą nulemia medžiagos

savybė iš plastinės konsistencijos virsti kieta. Klampumo charakteristiką nulemia sudėties

komponentų įvairovė ir kiekis. Dervinių kompozitų junginiai yra sudaryti iš skystų monomerų

(organinis komponentas), neorganinio užpildo dalelių [1]. Kompozito polimerinės matricos sudėtį

sudaro kelių rūšių monomerų kombinacijos : didelės molekulinės masės monomerai, kaip

bisfenolglicidilmetakrilatas (Bis-GMA), uretandimetakrilatas (UDMA) ir mažesnės molekulinės

masės junginiai: metilmetakrilatas (MMA), trietilenglikoldimetakrilatas (TEGDMA)[6].

Dažniausiai dervinio kompozito sudėtyje, esantis neorganinis užpildas yra silicio dioksidas. Taip

pat gali sudaryti silikato stiklai [7]. Išmodeliavus norimą restauracijos formą, fotopolimerizacijos

metu derviniai kompozitai yra sukietinami ir tampa polimeru.

Monomerai, neorganinis užpildas ir sujungiantysis „agentas“, susijungdami daro įtaką

medžiagos mechaninėms ir cheminėms savybėms [1,8]. Dervinio kompozito mechanines savybes

apibūdina šie terminai : atsparumas lenkimui (MPa), elastingumo modulis (E, MPa), atsparumas

spaudimui (MPa), mikrokietumas. Analizuojant šias medžiagų charakteristikas, svarbu paminėti

kompozito junginių polimerizacinį susitraukimą [8]. P. K. Shah, 2014 metais, atliktame tyrime

rastas tiesioginis ryšys tarp polimerizacinio susitraukimo, užpildo kiekio bei atsparumo lenkimui.

Tai reiškia, kad didėjant užpildo kiekiui, mažėja polimerizacinis susitraukimas bei didėja

atsparumas lenkimui [9]. Anksčiau tradiciniuose kompozituose buvo naudojama nuo 20% iki 75%

neorganinio užpildo pagal svorį, dabar jis siekia net 70 – 92 % [6]. Didėjant užpildo kiekiui, mažėja

polimerizacinis susitraukimas, nes sumažėja susijungimo reakcijai reikalingo monomero kiekis [1].

Teigiama , kad šiuolaikinių kompozitų susitraukimo tūris yra apie 1,4 – 3 % [10]. Nuolat ieškoma

būdų išvengti polimerizacinio susitraukimo ir padidinti mechaninį atsparumą įvairioms jėgoms.

Mechanines savybes galime pagerinti ne tik didinant užpildo kiekį, bet ir pakeliant prieš

polimerizacinę temperatūrą [1,5,7].

1.2. Prieš polimerizacinės temperatūros keitimas

Kompozitų šildymui ir prieš polimerizacinės temperatūros kėlimui yra sukurti

komerciniai įrenginiai (Calset, AdDent inc., Danbury, USA; Ena Heat, Micerium S.p.A., Avegno

GE, Italy) [5,11]. Jie prieš panaudojant dervinį kompozitą, pašildo jį iki tam tikros temperatūros

12

(darbo temperatūros diapazonas yra 39oC - 68oC) pagal gamintojo instrukcijas. Iki šiol atlikti

moksliniai tyrimai teigia, kad išankstinio pakaitinimo metodai neturi neigiamo poveikio

mechaninėms bei cheminėms kompozito medžiagų savybėms [5,7,12].

1.3. Konversijos laipsnis

Analizuojant dervinių kompozitų prieš polimerizacinės temperatūros keitimą, svarbus

yra dervos konversijos laipsnis [7,8]. Jis gali būti nustatomas Furjė infraraudonųjų spindulių

transformacijos spektroskopija (FT-IR) [7,13]. Konversijos laipsnis nurodo, kuri dalis monomerų

susijungė į polimero grandinę po polimerizacijos. S. Deba ir kiti autoriai savo straipsniuose rašo,

kad kompozito pašildymas didesne nei kambario temperatūra, prieš panaudojimą, sustiprina

monomerų susijungimą [5,11]. Taip pagerinama polimerizacija tuo pačiu, pagerinant polimerų

tinklo išilginį susijungimą ir mechanines bei chemines savybes [14]. S. Deba su bendraautoriais

pritaria, kad junginio dervų polimerizacijos rodiklis yra nuo 50 iki 75 konversijos ir yra tiesiogiai

susijęs su fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis bei su restauracijos ilgaamžiskumu [5].

Analizuojant tikslesnius duomenis, N. Mohammadi parodė, kad prieš polimerizaciją, kompozitą

pašildžius iki 60 laipsnių Celsijaus, konversijos laipsnis nuo paviršiaus į gylį padidėja 2 mm [4].

Panašias išvadas pateikia ir kitas autorius, kuris teigia, kad dervinių kompozitų mechaninės savybės

yra žymiai aukštesnės, kai prieš polimerizacinė temperatūra yra 60 laipsnių Celsijaus. Taigi

daugelio iki šiol atliktų tyrimų išvados teigia : šildymas padidina monomerų konversiją [4,5,7,8,10].

J. N. C. Yang teigia, kad ne tik konversijos laipsnis, bet ir polimerizacijos gylis yra

vienas iš pagrindinių aspektų, kuris gali nulemti būsimos restauracijos patvarumą [15]. S. Lucey ir

kiti autoriai savo tyrimais įrodė, jog pakeliant prieš polimerizacinę temperatūrą yra padidinamas

kompozito polimerizacijos gylis; taip pat ir paviršiaus kietumas [4,14,16,17]. Kita vertus, Uctasli

MB, tyrime teigiama, kad kompozitų pakaitinimas prieš polimerizaciją nesustiprino paviršiaus

kietumo [18]. Tačiau skirtingi rezultatai galimi dėl metodinių eksperimentų atlikimo skirtumų.

2011 metais, R. B. Price tyrimo tikslas buvo ištirti dervinio kompozito

fotopolimerizaciją 22-35 oC temperatūrų diapazone. Polimerizacijos stebėjimui buvo naudota

atspindėjimo infraraudonųjų spindulių spektroskopija (matuojant konversijos laipsnį) ir vertintas

Knopo mikrokietumas. Tyrimo išvados teigia, kad net mažas prieš polimerizacinės temperatūros

pakėlimas padidina konversiją, Knopo mikrokietumą, pagerina polimerizacijos gylį. Jeigu

polimerizacija yra įvykdoma ne iki galo, restauracijoje gali likti nesureagavusių monomerų, kurie

padidina burnos skysčių prasiskverbimą, sumažina mechaninį stiprumą, kryptinį stabilumą, sukelia

alergines ir padidėjusio jautrumo reakcijas [5]. Teigiama, kad norint išvengti šių trūkumų ir

13

pagerinti konversijos laipsnį, galima naudoti išankstinį kompozitų pašildymą [11]. Yra nustatyta,

kad visas dimetakrilato pagrindo dervų konversijos laipsnis padidės 1.90% su kiekvienu 1 oC

temperatūros padidėjimu [19].

1.4. Mechaninių savybių pokyčiai

Atlikta nemažai eksperimentinių tyrimų, norint įvertinti atsparumą lenkimui,

elastingumo modulį, mikrokietumą. [4,5,11,17,19]. S. Deba straipsnyje yra minima apie didesnį

atsparumą lenkimui, kai tirti kompozitai buvo iš anksto pašildyti aukštesne nei kambario

temperatūra [5]. Vis dėl to, kiti du tyrimai neparodė aiškaus atsparumo lenkimui skirtumo tarp iš

anksto pašildyto ir nepašildyto kompozito [12, 17]. Dažniausiai buvo tiriamas nanohibridinis

kompozitas, kurio sudėtyje randama dimetakrilato monomerų. Tik dvejuose tyrimuose lygino

dervinius kompozitus, dimetakrilatų ir silorano pagrindu. Taip pat mažai tyrimų atlikta su 60 oC ir

aukštesne temperatūra. Pirmame straipsnyje, N. Mohammadi, vertino prieš polimerizacinės

temperatūros (25 oC, 37 oC, 68 oC) įtaką mechaninėms savybėms. Gautos išvados, kad didinant prieš

polimerizacinę temperatūrą, didėja elastingumo modulis ir mikrokietumas, tačiau atsparumo

lenkimui duomenys nebuvo reikšmingai didesni. Nanohibridinis kompozitas buvo atsparesnis nei

silorano pagrindu [4]. Antrame tyrime, F. Sharafeddin ir kiti lygino atsparumą lenkimui, atliekant

šildymą iki 25 oC ir 45 oC temperatūros. Gautas didesnis atsparumas lenkimui, kai prieš

polimerizacinė temperatūra buvo didesnė. Nanohibridinis kompozitas taipogi buvo atsparesnis [20].

S. Deba, nagrinėdamas atsparumą lenkimui, kai kompozitas buvo šildomas iki 60 oC, gavo

reikšmingus duomenis, kad šildymas didina atsparumą spaudimui [5]. Kitame tyrime buvo lyginami

nanohibridinių ir mikrohibridinių kompozitų atsparumas lenkimui, kai prieš polimerizacinė

temperatūra buvo 40 oC, 45 oC, 50 oC. Šiame tyrime negauta reikšmingų rezultatų šių temperatūrų

diapazone [11]. Todėl, autorius teigia, kad temperatūros kėlimas nuo 40 oC iki 50 oC atsparumo

nedidina, bet gerina takumo savybes, tuo pačiu kraštinę adaptaciją [11]. N. R. F. Salgado atliktame

tyrime, buvo tiriamas nanohibridinis kompozitas, kai prieš polimerizacinė temperatūra buvo 20 oC

bei 40 oC. Buvo patvirtinama hipotezė, kad prie 40 oC atsparumas lenkimui buvo didesnis [21].

Dervinių kompozitinių restauracijų atsparumas spaudimui yra panašus kaip emalio ir

dentino 245 - 440 MPa [22]. Tačiau eksperimentinių tyrimų atlikta mažai, todėl ši charakteristika

(atsparumas spaudimui) išlieka neaiški. Viename tyrime gauti reikšmingi duomenys, kad, keliant

prieš polimerizacinę temperatūrą, atsparumas spaudimui didėja [11].

14

1.5. Prieš polimerizacinės temperatūros naudojimo aspektas

Naudojant prieš polimerizacinės temperatūros didinimą klinikiniame darbe, galime ir

negauti gerų rezultatų. Atliktame in vivo tyrime, Rueggeberg ir kiti nustatė, kad išėmus tradicinį

dervinį kompozitą iš pašildymo įrenginio, ir įdėjus į paruoštą ertmę dantyje, pašildytas kompozitas

greitai atšalo iki kambario temperatūros. Tad šis tyrimas parodė, kad po kompozito įdėjimo

(pašildymas nustatytas iki 60oC temperatūros) temperatūra išliko tik nuo 6OC iki 8oC aukštesnė nei

kambario temperatūra (23.6°C) . O iš anksto pašildytame kompozite užfiksuotas tik šiek tiek

didesnis monomerų konversijos intensyvumas, lyginant su kambario temperatūros medžiaga. [23].

Autorius teigia, kad šildymo įrenginius naudoti yra naudinga, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad

temperatūra gali reikšmingai nukristi, medžiagą perkeliant iš šildymo įrenginio į burnos ertmę.

Todėl pašildyto kompozito „pernešimas“ į burnos ertmę turėtų būti greita procedūra.

1.6. Klampumas

Klampumas – svarbi dervinio kompozito savybė, kuri nulemia jo panaudojimą

klinikinėje praktikoje. Klampumo savybes nulemia monomerų kombinacijos, esančios kompozito

organinėje sudėtyje. Bis-GMA (bisfenolglicidilmetakrilatas) yra dažniausiai naudojamas didelės

molekulinės masės monomeras dėl savo atsparumo mechaninėms jėgoms. Tačiau, turint sudėtyje tik

šio monomero, kompozitas yra itin klampus ir sunkiai panaudojamas klinikinėje praktikoje. Norint

sumažinant klampumą yra pridedama mažesnės molekulinės masės monomerų – TEGDMA

(trietilenglikoldimetakrilatas) ar MMA (metilmetakrilatas)[7,8]. TEGDMA taip pat padidina

konversijos laipsnį.[8] Klampumas taip pat gali būti keičiamas didinant, ar mažinant užpildo kiekį

kompozito sudėtyje. Pavyzdžiui, jeigu kompozito junginį sudarys mažesnis užpildo kiekis, jis bus

takesnis ir turės geresnę kraštinę adaptaciją V klasės restauracijose, lyginant su derviniais

kompozitais be šildymo. Tačiau šios medžiagos turi mažesnį atsparumą mechaninėms jėgoms[4].

Norint pagerinti tradicinio dervinio kompozito panaudojimą įvairiose klinikinėse

situacijose ir išvengti pralaidumo, reikalinga tinkama adaptacija prie ertmės sienelių. Pralaidumas,

atsiradęs tarp danties ir restauracijos, gali sukelti tokias problemas, kaip pigmentinių dėmių

atsiradimas, antrinis ėduonis ir pooperacinis jautrumas [9,24]. Nedidelis dervos junginio

temperatūros pakėlimas pagerina takumą [25]. S. Lucey teigia, kad temperatūros pakėlimas nuo 20

oC iki 35 oC jau pakankamai sumažina klampumą, kad medžiaga būtų sėkmingai panaudojama [17].

Atlikta nedaug tyrimų, norint įvertinti klampumo įtaką restauracijos kokybei ir patvarumui.

Viename iš jų, N. R. F. Salgado, tyrė dervinio kompozito kraštinę adaptaciją, atliekant V klasės

restauraciją kandžiuose. Buvo lyginta 25 oC ir 68 oC prieš polimerizacinė temperatūra. Patvirtinta

15

hipotezė, kad didinant prieš polimerizacinę temperatūrą, gerėja kraštinė adaptacija ir mažėja

mikropralaidumas [21].

Peržiūrėjus iki šių dienų atliktus klinikinius ir laboratorinius tyrimus, galima teigti,

kad yra įrodyta išankstinio pakaitinimo metodų nauda, stengiantis palengvinti tradicinių dervinių

kompozitų pritaikymą ir darbą su jais. Tačiau padaryta mažai tyrimų, kuriuose vertinamas

atsparumas spaudimui, pakartotini pakaitinimo ciklai bei aukštesnė prieš polimerizacinė

temperatūra, suteikianti derviniam kompozitui takumo savybę, kuri yra svarbi restauracijų

modeliavimui.

16

MEDŽIAGOS IR METODAI

Šio tyrimo tikslas yra įvertinti, ar skirtingos prieš polimerizacinės temperatūros keičia

dervinių kompozitų atsparumą spaudimui.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti skirtingų dervinių kompozitų atsparumą spaudimui kambario

temperatūroje (kontrolinė grupė).

2. Įvertinti dervinių kompozitų atsparumą spaudimui, kai naudojamos skirtingos

prieš polimerizacinės temperatūros (39 ° C ± 2 (T1), 55 ° C ± 2 (T2), 68 ° C ±

2 (T3)).

3. Įvertinti dervinių kompozitų atsparumą spaudimui, kai atliekami pakartotini

pakaitinimai (temperatūros pakėlimas iki 55° C ± 2, atšaldymas iki kambario

temperatūros; kartojami trys ciklai)(T4).

4. Palyginti kontrolinės grupės ir skirtingų prieš polimerizacinių temperatūrų

gautus rezultatus kiekvienoje dervinių kompozitų grupėje, atliekant gautų

rezultatų statistinę analizę.

Darbo etapų schema :

1. Buvo pasirinktos 4 dervinių kompozitų grupės: Micerium HRi Enamel

Function EF3 , Micerium Enamel HRi Universal UE1, Itena Reflectys A2,

Syntheos A2.

2. Pasirinktos prieš polimerizacinės temperatūros:

a. Kambario temperatūra (20 ± 2) (KT)

b. 39 ° C ± 2 (T1)

c. 55 ° C ± 2 (T2)

d. 68 ° C ± 2 (T3)

e. 55° C ± 2 temperatūroje atliekami pakartotiniai termociklai, kaitinant ir

vėsinant kompozitą tris kartus (T4).

3. Pasirinkti šildymo aparatai : Micerium S.p.A ir Calset, AdDent inc.

4. Pasirinkta Premium Plus C02 – LED polimerizavimo lempa, kurios šviesos

bangos ilgis 440~480 nm ir intensyvumas 1400-1600 mw/ cm2.

17

5. Naudojant metalinę matricą buvo pagaminti vienodo dydžio kompozito

mėginiai (ø5x6mm) pagal gamintojo instrukcijas, po 10 vienetų kiekvienoje

grupėje.

6. Mėginiams atlikti gniuždymo testai universalia testavimo mašina (Tinius Olsen

H10KT) 5mm/min. greičiu iki visiško skilimo, matuojant jėgos pokyčius.

7. Pagal gautus jėgos (N) rezultatus apskaičiuoti įtempiai (MPa), išvesti vidurkiai

(V), standartinis nuokrypis (SD), imtis (N), kiekvienoje nagrinėtoje grupėje.

8. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės

SPSS 22 programinį paketą.

2.1. Pasirinkti derviniai kompozitai

Buvo pasirinktos 4 rūšys dervinių kompozitų: Micerium Enamel Function EF3,

Micerium Enamel HRi Universal UE1, Itena Reflectys A2, Syntheos A2.

Dervinis kompozitas Enamel Function

Tai nanohibridinis kompozitas, naudojamas šoninių dantų restauracijoms. Sudėtinės

dalys: diuretandimetakrilatas, bisfesnolglicidilmetakrilatas (Bis-GMA); 1,4 – butanodimetakrilatas.

Užpildo dalelių skaičius 80 % pagal svorį. Stiklojonomerinių dalelių dydis 0.7 μm, aukštos

dispersijos silikono dioksido dalelių dydis 0.04 μm. Gamintojo deklaruojamos mechaninės savybės:

Vickers kietumas 760 MPa, atsparumas lenkimui 150MPa, atsparumas spaudimui 460MPa,

elastingumo modulis 11500 MPa.

Dervinis kompozitas Enamel Universal

Tai nanohibridinis kompozitas, naudojamas priekinių dantų restauracijoms.

Sudedamosios dalys: UDMA: diuretandimetakrilatas; Bis-GMA: bisfesnolglicidilmetakrilatas,

bisfenolio A diglicerino metakrilatas, 1,4 - Butanodimetakrilatas. Užpildo kiekis 80% neorganinių

dalelių pagal svorį, 63 % pagal tūrį. Stiklojonomerinės dalelės sudaro - 68% (dydis 1,0 μm),

cirkonio oksido dalelės - 12% (dydis 20nm). Gamintojo deklaruojamos mechaninės savybės:

atsparumas spaudimui 450 MPa, atsparumas lenkimui 170 MPa, Vickers kietumas 700 MPa,

elastingumo modulis 14500 MPa.

18

Dervinis kompozitas Reflectys

Tai priekinių ir šoninių dantų restauracijoms naudojamas šviesoje kietėjantis

nanohibridinis kompozitas. Sudedamosios dalys: bisfesnolglicidilmetakrilatas [Bis-GMA],

trietiloglikolio dimetakrilatas. Užpildo kiekis 80% neorganinių (bario aliuminiosilikato) dalelių

pagal svorį. Gamintojo deklaruojamos mechaninės savybės: atsparumas spaudimui - 380 MPa,

atsparumas lenkimui - 170 MPa, lenkimo modulis 9110 MPa, vandens absorbcija - 13.66 μg/mm3,

tirpumas - 0.56 μg/mm3, polimerizacinis susitraukimas 2.37%, rentgeno kontrastiškumas - 220%

Al. Naudojama spalva A2.

Dervinis kompozitas Syntheos

Tai nanohibridinis kompozitas skirtas priekinių ir šoninių dantų restauracijoms.

Kompozitų polimerinės matricos sudėtinės dalys : diuretandimetakrilatas, butanodimetakrilatas,

bisfesnolglicidilmetakrilatas [Bis-GMA]. Užpildo kiekis 83.5 % neorganinių dalelių pagal svorį, jų

dydis (28 nm -15 µm). Gamintojo deklaruojamos mechaninės savybės : Vickers kietumas 1088

MPa, elastingumo modulis 18154 MPa, atsparumas spaudimui 462 MPa, atsparumas lenkimui 152

MPa, atsparumas tempimui 66 MPa, polimerizacinis susitraukimas 1,37%, rentgeno

kontrastiškumas 220% Al. Naudojama spalva A2.

2.2. Pašildymo įrenginiai

Ena Heat, Micerium S.p.A (Avegno GE, Italy) yra sertifikuotas tradicinio dervinio

kompozito prieš polimerizacinės temperatūros kėlimo įrenginys (110-240V, 50-60 Hz, 500mA).

Galimi dviejų temperatūrų pasirinkimai : 39° C ir 55° C. Pirmoji temperatūra skirta restauracijų

modeliavimui, o antroji – cementavimui. Gamintojai teigia, kad kompozitų prieš polimerizacinės

temperatūros kėlimas iki 39° C, pagerina mechanines savybes, sumažina porų atsiradimą,

klampumą, todėl galimas platesnis šių medžiagų panaudojimas. Norint gauti tikslią temperatūrą,

reikia žinoti šildymo laiką (palengvinimui – kai kompozitas pasiekia nustatytą temperatūrą, lemputė

nustoja mirksėjusi). 39° C temperatūra pasiekiame per 16 minučių, o 55°C per 55 minutes nuo

kambario temperatūros. Kai norima temperatūrą pakelti nuo 39° C iki 55° C, užtenka 30 min

laukimo. Ši informacija yra svarbi, norint dirbti su šiuo aparatu klinikinėje praktikoje.

Calset (AdDent inc., Danbury, USA) yra sertifikuotas plombavimo instrumentų ir

dervinio kompozito prieš polimerizacinės temperatūros kėlimo įrenginys (100-240 VAC, 50/60 Hz).

Galimi trys temperatūrų pasirinkimai : 37° C, 54° C, 68° C. Visos šios temperatūros pasiekiamos

per 14 minučių nuo kambario temperatūros. Kai temperatūra yra pasiekta, tam tikra lemputės spalva

19

nustoja mirksėjusi. Gamintojai rekomenduoja pašildytą kompozitą, reikiama temperatūra, perkelti į

burnos ertmę per 30 sekundžių, kad reikiama šiluma išliktų.

2.3. Polimerizavimo lempa

Tyrimui pasirinkta Premium Plus C02 – LED polimerizavimo lempa, kurios šviesos

bangos ilgis 440 ~ 480 nm ir intensyvumas 1400-1600 mw/ cm2. Kiekvienas dervinio kompozito

sluoksnis (~ 1,5 – 2 mm) buvo polimerizuojamas 20 sekundžių. Atlikta papildoma polimerizacija

20 sekundžių, kai mėginys išimamas iš standartizuotos metalinės matricos.

2.4. Standartizuota metalinė matrica ir mėginiai

Tyrimui buvo pagaminta metalinė matrica (ø5x6mm) su stūmokliu, kad palengvintų

mėginių išėmimą (1 pav.). Mėginių buvo pagaminta 10 vienetų kiekvienoje grupėje.

Mėginių gaminimo darbo eiga :

1) Kambario temperatūros mėginiai buvo gaminami toje pačioje

patalpoje, kai temperatūra buvo 20 ° C. Vėliau dervinio kompozito

prieš polimerizacinės temperatūros kėlimas su šildymo įrenginiu, pagal

gamintojo instrukcijas.

2) Dervinis kompozitas buvo sluoksniuojamas, kondensuojamas po ~ 1,5

– 2 mm. Polimerizacija vykdoma 20 sekundžių, pagal gamintojų

nurodymus, metalinėje matricoje. Kondensuojama įprastais plombiniais

instrumentais.

3) Viršutinis mėginio sluoksnis buvo prispaudžiamas su UV spindulius

praleidžiančiu permatomu lygiu stikliuku, kad būtų išgautas vienodas

paviršiaus lygumas.

4) Pagaminti mėginiai (pav. 2) buvo apžiūrimi odontologiniu mikroskopu

(Leica M320 F13), kad būtų galima atrinkti netinkamus (didelis porų

skaičius, įtrūkimai, dėl kitų priežasčių nepavykusius) mėginius

(pav. 3). Visas pagamintas ir tinkamas tyrimui mėginių skaičius buvo

200 vienetų (pav. 4).

20

1 pav. Metalinė matrica su stūmokliu. 2 pav. Mėginiai Enamel Function.

3 pav. Nepavykęs mėginys. 4 pav. Mėginių grupės.

2.5. Universali testavimo mašina

Tyrimui buvo pasirinkta universali testavimo mašina (Tinius Olsen H10KT), esanti

Kauno Technologijos Universiteto, mechanikos inžinerijos katedroje.

Mėginių tyrimo eiga :

1) Kiekvieno mėginio atsparumas spaudimui testuotas universalia testavimo

mašina 5mm/min greičiu iki visiško skilimo (5 pav.).

2) Kiekvienos grupės atsparumo jėga (N) pateikta grafikuose (6 pav.)

21

5 pav. Mėginys prieš testavimą universalia mašina (Tinius Olsen H10KT).

6 pav. Atsparumo jėga (N) pateikta grafikuose.

2.6. Statistinė duomenų analizė

Įtempis (𝜎, MPa) buvo apskaičiuotas pagal šias formules :

A = 𝜋𝑑2

4 𝜎 =

𝐹

𝐴

A – darbas, J; F – jėga, N; d – skersmuo;

22

Apskaičiuojant darbą, buvo gautas apkraunamo paviršiaus plotas. Jėga buvo

apskaičiuota, testuojant mėginius.

Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 22

programinį paketą.

Aprašant kintamuosius buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai (V) skaitine reikšme,

standartinis nuokrypis (SN) bei tyrimo imtis (N).

Atliktas Levene testas dispersijų homogeniškumui įvertinti. Statistinei analizei buvo

pasirinktas reikšmingumo lygmuo (p) 0,05. Jeigu p < 0,05 vadinasi rezultatai statistiškai

reikšmingai skiriasi.

Statistinė analizė atlikta dvifaktorinės dispersinės analizės būdu (two - way ANOVA).

Yra du pagrindiniai šios analizės tikslai. Pirmas yra nustatyti, ar priklausomo kintamojo vidurkiai

skirtingose populiacijose buvo skirtingi. Antras yra įvertinti nepriklausomų faktorių tarpusavio

sąveiką. Šios analizės atveju įtempis (MPa) yra priklausomas kintamasis. Ištyrėme bei bandėme

išsiaiškinti ar temperatūra ir kompozito rūšis (nepriklausomi kintamieji) turi įtakos įtempio (MPa)

pokyčiams.

23

REZULTATAI

3.1. Dispersijų homogeniškumo įvertinimas

Nagrinėjant pasirinktas dispersijas, šiuo atveju tradicinio dervinių kompozitų ir prieš

polimerizacinių temperatūrų, svarbu įvertinti, ar jos skiriasi. Atlikus Levene testą, buvo gauta

dispersijų homogeniškumo įvertinimo rezultatai. Gauta p - reikšmė 0,035<0,05 rodo, kad

dispersijos nėra lygios (homogeniškos).

3.2. Kompozito ir prieš polimerizacinės temperatūros įtaka nepriklausomumo lygiui

Taip pat svarbu išanalizuoti duomenis, kurie parodo kompozito rūšies ir temperatūros

sąveikos įtaką nepriklausomumo lygiui. Tai yra, ar dervinis kompozitas ir prieš polimerizacinė

temperatūra, turėjo įtakos įtempio pokyčiams.

Apskaičiuota, kad statistiškai reikšmingai skiriasi kompozito (p=0,000<0,05) ir

temperatūros (p=0,001<0,05) nepriklausomumo lygis. Pagal kompozito ir temperatūros sąveiką

skirtumas statistiškai nereikšmingas (p=0,319>0,05). Taigi, faktoriai kompozito rūšis ir temperatūra

turi įtakos nepriklausomumo lygiui.

3.3. Dervinių kompozitų aritmetiniai vidurkiai

Buvo gauti kiekvienos grupės įtempių (MPa) aritmetiniai vidurkiai (V) (7 pav.):

1. Enamel Function EF3 kambario temperatūroje (KT) - 290.8 MPa, 39 ° C -

312.3 MPa, 55 ° C – 364.9 MPa, 68 ° C - 341.9 MPa, pakartotini ciklai - 338.4

MPa.

2. Enamel Universal UE1 KT - 266.2 MPa, 39 ° C - 277.0 MPa, 55 ° C - 271.1

MPa, 68 ° C - 286.5 MPa, pakartotini ciklai - 310.7 MPa.

3. Reflectys A2 KT – 286.0 MPa, 39 ° C - 293.6 MPa, 55 ° C – 314.0 MPa, 68 ° C

- 340.7 MPa, pakartotini ciklai - 311.0 MPa.

4. Syntheos A2 KT - 315.6 MPa, 39 ° C - 317.0 MPa, 55 ° C - 325.5 MPa, 68 ° C

- 304.4 MPa, pakartotini ciklai – 337.3 MPa.

24

Analizuojant gautus duomenis, stebima tendencija, kad didinant prieš polimerizacinę

temperatūrą didėja atsparumo spaudimui grupių vidurkiai. Išsiskiria tik viena Syntheos grupė (68 °

C - 304.4 MPa).

7 pav. Dervinio kompozito grupių vidurkių diagrama pagal įtempį (MPa). Stulpelių viršuje

brūkšneliai rodo kokia buvo įtempio (MPa) maksimali ir minimali reikšmė.

8 pav. Dervinio kompozito grupių grafikas pagal temperatūrą.

25

3.4. Įtempio reikšmės, lyginant prieš polimerizacines temperatūras

Toliau analizuojama didžiausios ir mažiausios įtempio reikšmės, lyginant skirtingas prieš

polimerizacines temperatūras. Kambario temperatūros mažiausia įtempio reikšmė 276.6 MPa,

didžiausia buvo 302.7 MPa. 39 °C temperatūros bendra mažiausia reikšmė buvo 287.0 MPa, o

didžiausia - 313.0 MPa. Kai prieš polimerizacinė temperatūra buvo 55 °C, tai mažiausia reikšmė

buvo 298.7 MPa, o didžiausia – 324.8 MPa. 68 °C prieš polimerizacinės temperatūros mažiausia

reikšmė - 305.3 MPa, o didžiausia - 331.4 MPa. Kai buvo atliekami pakartotini ciklai reikšmės

buvo tokios: mažiausia - 311.3 MPa, didžiausia - 337.4 MPa (nr. 9).

Taigi, vertinant prieš polimerizacines temperatūras pastebima, kad kambario

temperatūroje polimerizuojamas kompozitas buvo mažiausiai atsparus spaudimui, tačiau statistiškai

reikšmingi rezultatai buvo geresni prie 55 °C, 68 °C temperatūros bei, atliekant pakartotinus

termociklus (p < 0,05). Keliant prieš polimerizacinę temperatūrą, atsparumas spaudimui didėja, bet

39 °C temperatūros palyginimas nebuvo reikšmingai didesnis (p > 0,05). Galima teigti, kad

didžiausi įtempio rezultatai buvo prie 55 °C ir 68 °C prieš polimerizacinių temperatūrų. Tačiau,

pasirenkat ir žemesnę temperatūrą, atsparumas spaudimui nemažėjo.

Lentelėje nr. 9 pateiktos įtempio reikšmės, lyginant prieš polimerizacines

temperatūras

Vidurkis SN

Mažiausia

reikšmė

Didžiausia

reikšmė

Kambario temp. 289.659 6.601 276.633 302.685

39 °C 300.022 6.601 286.996 313.048

55 °C 311.760 6.601 298.733 324.786

68 °C 318.359 6.601 305.333 331.385

Pakartotini

ciklai

324.366 6.601 311.339 337.392

SN – standartinis nuokrypis

3.5. Dervinių kompozitų prieš polimerizacinių temperatūrų palyginimas

3.5.1 Enamel Function prieš polimerizacinės temperatūros palyginimas su kontroline

grupe stebimas žemiau, esančioje lentelėje (nr. 10).

26

Lentelė nr. 10 Enamel Function statistiško reikšmingumo palyginimas

Kompozitas

(I)

Temperatūra

Temperatūra

(J)

Vidurkių

skirtumai

(I-J) SN

P

reikšmė

Žemiausia

riba

Aukščiausia

riba

Enamel

Function

Kambario

temp.

39 °C -21.508 18.672 0.251 -58.352 15.335

55 °C -45.707* 18.672 0.015 -82.550 -8.863

68 °C -51.133* 18.672 0.007 -87.977 -14.290

Pakartotini

ciklai

-47.651* 18.672 0.012 -84.494 -10.807

SN – standartinis nuokrypis

Jeigu p < 0,05 vadinasi rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi.

Stebime, kad šio kompozito statistiškai nereikšmingi duomenys buvo tik, lyginant

kontrolinę grupę (kambario temperatūros) su 39 °C prieš polimerizacine temperatūra

(p > 0,05).

3.5.2 Universal Enamel grupės prieš polimerizacinių temperatūrų palyginimas su

kontroline grupe pateiktas žemiau, esančioje lentelėje (nr. 11).

Lentelė nr. 11 Enamel Universal grupės statistiško reikšmingumo palyginimas

Universal

Enamel

Kambario

temp.

39 °C -10.843 18.672 0.562 -47.686 26.001

55 °C -4.902 18.672 0.793 -41.746 31.941

68 °C -20.244 18.672 0.280 -57.088 16.599

Pakartotini

ciklai

-44.507* 18.672 0.018 -81.350 -7.663

Lentelėje pateiktų reikšmių pavadinimai kaip ir lentelėje nr. 10.

Dervinio kompozito Universal Enamel grupėje atsparumas spaudimui reikšmingai

išsiskyrė tik grupėje su pakartotinais ciklais (p < 0,05).

27

3.5.3. Dervinio kompozito Syntheos prieš polimerizacinės temperatūros palyginimas

su kontroline grupe stebimas žemiau, esančioje lentelėje (nr. 12).

Lentelė nr. 12 Syntheos grupės statistiško reikšmingumo palyginimas

Syntheos Kambario

temp.

39 °C -1.456 18.672 0.938 -38.300 35.388

55 °C -9.815 18.672 0.600 -46.659 27.028

68 °C 11.245 18.672 0.548 -25.599 48.088

Pakartotini

ciklai

-21.620 18.672 0.248 -58.464 15.223

Lentelėje pateiktų reikšmių pavadinimai kaip ir lentelėje nr. 10.

Šioje grupėje nė vienos prieš polimerizacinės temperatūros atsparumas spaudimui

nebuvo reikšmingai geresnis už kitas (p > 0,05).

3.5.4 Paskutinėje dervinio kompozito grupėje Reflectys stebimas statistiškai

reikšmingas atsparumas spaudimui, kai prieš polimerizacinė temperatūra buvo 68 °C (p < 0,05) (nr.

13).

Lentelė nr. 13 kompozito Reflectys statistiško reikšmingumo palyginimas

Reflectys Kambario

temp.

39 °C -7.644 18.672 0.683 -44.488 29.199

55 °C -27.977 18.672 0.136 -64.820 8.867

68 °C -54.666* 18.672 0.004 -91.509 -17.822

Pakartotini

ciklai

-25.048 18.672 0.181 -61.891 11.796

Lentelėje pateiktų reikšmių pavadinimai kaip ir lentelėje nr. 10.

28

REZULTATŲ APTARIMAS

Dervinis kompozitas yra plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje dėl savo

konsistencijos, patogumo kondensuojant ir apdirbant medžiagą bei restauracijų patvarumo. Dirbant

su pašildytu kompozitu, yra susiduriama su problema, kad atsiranda dervinio kompozito pakartotini

pakaitinimo ir aušinimo ciklai bei ilgesnis kompozito pakaitinimo periodas. Tai svarbu žinoti, nes

vienam kompozito švirkštui gali būti atlikti keli išankstinio pakaitinimo ciklai, kol jis bus visiškai

išnaudotas. Darnoch teigia, kad ilgesnis pakaitinimas ir pakartotinas pakaitinimas (10 pakaitinimo

ir atvėsimo ciklų) nepaveikė iš anksto pakaitintų kompozitų konversijos, lyginant su kompozitais,

kurie buvo laikomi kambario temperatūroje. M D'Amario, 2013 metais atliko tyrimą ir pabandė

įvertinti, ar sukietinto kompozito mechaninės savybės bus paveiktos, kai pakaitinimo ir atvėsimo

ciklų skaičius bus padidintas iki maksimalaus kiekio. Buvo ištirtas atsparumas lenkimui universalia

testavimo mašina ir gauti reikšmingi rezultatai (sumažėjęs atsparumas lenkimui) tik, kai buvo atlikti

40 pakartotinų pakaitinimų. Tačiau daugiau atliktų panašių tyrimų, rasti nepavyko. Šiame tyrime,

atlikus 3 pakartotinus pakaitinimo ir atvėsinimo ciklus, stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas,

tik pakartotinus ciklus, lyginant su kambario temperatūros derviniu kompozitu (p < 0,05). Todėl

galime teigti, kad atsparumas spaudimui nesumažėjo, kai buvo atlikti trys pakaitinimo ciklai.

Atsparumas spaudimui (MPa), tai mažiausiai ištirta mechaninė tradicinio dervinio

kompozito savybė. Tik viename K. Nada tyrime atliktas šios savybės tyrimas. Ištyrus trijų

kompozitų atsparumą spaudimui, reikšmingų rezultatų nebuvo gauta (p > 0,05). Šiame tyrime buvo

lyginama keturių dervinių kompozitų atsparumas spaudimui. Skirtingi kompozitai buvo pasirinkti

tik dėl skirtingos sudėties ir rezultatų patikimumo. Galima teigti, kad didžiausi įtempio rezultatai

buvo prie 55 °C ir 68 °C prieš polimerizacinių temperatūrų, lyginant temperatūrų grupes (p < 0,05).

N. Salgado tyrime, kai buvo lyginamas atsparumas lenkimui prie 68 °C temperatūros gauti

reikšmingai geresni rezultatai nei kambario temperatūroje. Kita vertus, N. Mohammadi tyrime toje

pačioje temperatūroje nebuvo gauti reikšmingi rezultatai, lyginant su žemesnėmis (p > 0,05). Toks

rezultatų išsiskyrimas gali būti dėl skirtingų kompozitų rūšių pasirinkimo, mažesnio ar didesnio

užpildo kiekio, žmogiškųjų klaidų ir kitų veiksnių.

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galime teigti, kad prieš polimerizacinės

temperatūros pakėlimas (max. 68 °C), nesumažina atsparumo spaudimui. Gauti rezultatai, kad

keliant prieš polimerizacinę temperatūrą, tam tikrose grupėse ir temperatūrose gaunamas didesnis

atsparumas spaudimui ( p < 0,05).

Padėka: Doc., dr. Sauliui Diliūnui (Kauno Technologijos Universitetas). Rėmėjai:

UAB „Astravita“ (Vilnius, Lietuva) ir UAB „Litdent“ (Šiauliai, Vilnius).

29

IŠVADOS

1. Skirtingų kompozitinių dervų atsparumas spaudimui kambario temperatūroje

buvo skirtingas (p < 0,05).

2. Lyginant prieš polimerizacines temperatūras su kontroline grupe, pastebėta, kad

statistiškai reikšmingai geresni atsparumo spaudimui rezultatai buvo naudojant

prieš polimerizacinę 55°C ir 68 °C temperatūrą (p < 0,05).

3. Atliekant pakartotinus pakaitinimo ciklus, buvo gautas statistiškai reikšmingai

didesnis atsparumas spaudimui, nei kontrolinėje grupėje (p < 0,05). Trys

pakartotiniai termociklai nesumažina atsparumo spaudimui (p < 0,05).

4. Statistiškai reikšmingai didesnis atsparumas spaudimui, nei kontrolinėje grupėje

buvo gautas, kai prieš polimerizacinė temperatūra buvo : Enamel Function - T2,

T3, T4 (p < 0,05), Universal Enamel – T4 (p < 0,05), Reflectys – T3 (p < 0,05).

Nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo atsparumo spaudimui sumažėjimo nei

vienoje grupėje, lyginant su kontroline grupe (p < 0.05).

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Prieš polimerizacinės temperatūros kėlimas, klinikinėje praktikoje, gali pagerinti mechanines

savybes (atsparumą spaudimui) bei palengvinti dervinio kompozito pakavimą ir modeliavimą.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Saurabh K. Gupta, Payal Saxena, Vandana A. Pant, and Aditya B. Pant, Release and

toxicity of dental resin composite, Toxicol Int. 2012 Sep-Dec; 19(3): 225–234.

2. Kelly Antonieta Oliveira Rodrigues de Faria CARDOSO, Driellen Christine

ZARPELLON, Camila Ferreira Leite MADRUGA, José Augusto RODRIGUES, Cesar

Augusto Galvão ARRAIS, Effects of radiant exposure values using second and third

generation light curing units on the degree of conversion of a lucirin-based resin

composite, J Appl Oral Sci 2017 Mar-Apr; 25(2): 140–146.

3. Mine Betül Uctaslia, Hacer Deniz Arisub, Lippo VJ Lasillac, Pekka K. Valittud, Effect of

Preheating on the Mechanical properties of Resin Composites, European Journal of

Dentistry, October 2008, Vol.2.

4. Narmin Mohammadi, Elmira Jafari-Navimipour, Soodabeh Kimyai, Amir-Ahmad Ajami,

Mahmoud Bahari, Mohammad Ansarin, Mahsa Ansarin, Effect of pre-heating on the

mechanical properties of silorane-based and methacrylate-based composites, J Clin Exp

Dent. 2016;8(4):e373-8.

5. Sanjukta Deb, Lucy Di Silvio, Harrison E. Mackler, Brian J. Millar, Pre-warming of dental

composites, Dental materials 2 7 ( 2 0 1 1 ) e51–e59.

6. Zhang M, Puska MA, Botelho MG, Säilynoja ES, Matinlinna JP, Degree of conversion and

leached monomers of urethane dimethacrylate-hydroxypropyl methacrylate-based dental

resin systems, J Oral Sci. 2016;58(1):15-22. doi: 10.2334/josnusd.58.15.

7. Richard B. Price, J.M. Whalen, Thomas B. Price, Christopher M. Felix, John Fahey, The

effect of specimen temperature on the polymerization of a resin-composite, Dental

materials 2 7 ( 2 0 1 1 ) 983–989.

8. Amel Amirouche-Korichi, Mohamed Mouzali, David C; Watts, Effects of monomer ratios

and highly radiopaque fillers on degree of conversion and shrinkage-strain of dental resin

composites; Dental materials 2 5 ( 2 0 0 9 ) 1411–1418.

32

9. Parag K. Shaha, Jeffrey W. Stansburya, Role of filler and functional group conversion in

theevolution of properties in polymeric dentalrestoratives, Dental materials 3 0 ( 2 0 1 4 )

586–593, URL : http://dx.doi.org/10.1016/j.dental.2014.02.015.

10. Parag K. Shaha, Jeffrey W. Stansburya,b, Role of filler and functional group conversion in

theevolution of properties in polymeric dentalrestoratives; Dental materials 3 0 ( 2 0 1 4 )

586–593, URL : http://dx.doi.org/10.1016/j.dental.2014.02.015.

11. Kareem Nada and Omar El-Mowafy, Effect of PrecuringWarming on Mechanical Properties

of Restorative Composites; International Journal of Dentistry Volume 2011, Article ID

536212, 5 pages, doi:10.1155/2011/536212.

12. M D’Amario, S. Pacioni, M. Capogreco, R. Gatto, M. Baldi, Effect of Repeated Preheating

Cycles on Flexural Strength of Resin Composites, Operative Dentistry, 2013, 38-1, 33-38.

13. Calheiros FC, Daronch M, Rueggeberg FA, Braga RR. Degree of conversion and

mechanical properties of a BisGMA:TEGDMA composite as a function of the applied

radiant exposure. J Biomed Mater Res B: Appl Biomater 2008;84:503–9.

14. Daronch M, Rueggeberg F, De Goes M, Giudici R. Polymerization kinetics of pre-heated

composite. J Dent Res. 2006;85:38-43.

15. Joshua Ng Chor Yang1, JamesDavidRaj2, HeraldSherlin3, Effects of Preheated Composite

on Micro leakage-An in-vitro Study, Journal of Clinical and Diagnostic Research. 2016 Jun,

Vol-10(6): ZC36-ZC38.

16. Munoz CA, Bond PR, Sy-Munoz J, Tan D, Peterson J. Effect of pre-heating on depth of

cure and surface hardness of light-polymerized resin composites, Am J Dent. 2008;21:215-

22.

17. Lucey S, Lynch C, Ray N, Burke F, Hannigan A. Effect of pre-heating on the viscosity and

microhardness of a resin composite, J Oral Rehabil. 2010;37:278-82.

18. Uctasli MB, Arisu HD, Lasilla LV, Valittu PK. Effect of preheating on the mechanical

properties of resin composites. Eur J Dent. 2008;2:263-8.

19. Hiemenz PC, Lodge T. Polymer chemistry. 2nd ed. Boca Raton: CRC Press; 2007.

33

20. Farahnaz Sharafeddin, Mehran Motamedi, Zahra Fattah; Effect of Preheating and Precooling

on the Flexural Strength and Modulus of Elasticity of Nanohybrid and Silorane-based

Composite, J Dent Shiraz UnivMed Sci., 2015 September; 16 (3 Suppl): 224-229.

21. Nívea Regina Fróes-Salgado, Luciana Maria Silva, Yoshio Kawano, Carlos Francci,

Alessandra Reis, Alessandro D. Loguercio; Composite pre-heating: Effects on marginal

adaptation, degree of conversion and mechanical properties, Dental materials, 2 0 1 0.

(DENTAL-1684; No. of Pages 7).

22. KJ Chun, HH Choi, and JY Lee, Comparison of mechanical property and role between

enamel and dentin in the human teeth, 2014, Journal of Dental Biomechanics, DOI:

10.1177/1758736014520809, dbm.sagepub.com.

23. Rueggeberg FA, Daronch M, Browning WD, & De Goes MF (2010) In vivo temperature

measurement: Tooth preparation and restoration with preheated resin composite Journal of

Esthetic and Restorative Dentistry 22(5).

24. Lubisich EB, Hilton TJ, Ferracane JL, Pashova HI, Burton B.Association between caries

location and restorative materialtreatment provided. J Dent 2011;39:302–8.

25. Moreira da Silva E, dos Santos GO, Guimara˜es JG, Barcellos Ade A, Sampaio EM. The

influence of C-factor, flexural modulus and viscous flow on gap formation in resin

composite restorations. Oper Dent. 2007;32:356–362.