DELIKT TEIS

2012 m. rugsjo 07 d.

1. B turjo pristatyti rang A, o A turjo perleisti rang C. Dl subjekto D kalts laivas , kuriuo gabeno krovin, buvo sugadintas ir uvo dalis krovinio. C neudirbo pelno, nes nebuvo pristatytas renginys, tad negaljo gaminti. C nori reikalauti negauto pelno i D, dl kurio veiksm sugadintas krovinys. Ar gali reikalauti?Pagal Vokietijos teis iekinys bt netenkinamas, nes statyme mes nerastume tokios normos:a) D nepaeid C nuosavybs, sveikatos, gyvybs. Nesugadino jo turto, veikia metafizika. Nebent statyme bt detaliai aprayta.Pagal Pranczijos teis iekinys bt galimas, nes buvo nerpestingumas, nepakankamas apdairumas, sukeliama ala kakam. Nebent nebt nustatytas pakankamas prieastinis ryys. C atvejis pavyzdys apie pure economic loss

2. A vykd ems kasybos darbus, t darydamas sugadino elektros kabelius. Dl to B, kuris turjo gamykl, nebegaljo gaminti maisto produkt ir sugedo produkcija, taigi negavo pelno ir patyr nuostolius. B sipareigojs teikti produktus C, taigi ir C negavo pelno. Pagal Vokietijos teis atlygintas negautas pelnas ir nuostoliai (B), nes buvo intervencija konkrei nuosavyb. Bet dl to, kad negaljo toliau gaminti preki u tai neatlyginama, nebent nurodyta konkreiai statyme.Pagal Pranczijos teis visos kategorijos atlyginamos (kalti veiksmai).

DELIKT TEISS TRADICIJOS/SISTEMOS

Delikt teiss pradia kazuistika (t.y. buvo suraytos sudtys kaip dabar BT, AT). Delikt teisje irgi kiekvienas atvejis buvo apraomas. Pvz.: jei sulau galv, rank, pavog arkl plaktuk. Nubaudimas buvo galimas tik tuomet, jei buvo nurodyta Teisyne (+ daugiau ES Belgija, Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Rusija, Lenkija, Latvija, Estija).Pranczijos revoliucijos metu surayti visko nemanoma. Esm: kiekviena skriauda negali bti pamirta. Pirmosis kodifikuotas kodeksas Napoleono kodeksas. Kiekvienas kaltas elgesys pareigoja atlyginti al generalinio delikto taisykl (1382 m.).1. Atsisakyta atskir sudi apraymo2. Pagrindu deliktinei atsakomybei taikyti yra kalt. Neteistumas (neteisingumas) formuojamas kalto elgesio pagrindu.Trys atsakomybs slygos (Pranczijos generalinio delikto taisykl):1. Kalt2. ala3. Prieastinis ryysElgesys, ar jis kaltas ar ne yra vertinamas santykiu su teise.

Vokikoji tradicija. (+ veicarija, Graikija, Austrija)1. Civilin atsakomyb u al, paeidus subjektines teises2. Arba paeidus statym3. Jei tyia elgiamasi ir prietarauja geriems paproiams.1896 m. priimtas Vokietijos CK (norjo panaaus Prancz), o Pranczijos CK priimtas 1804 m. taiau primus Vokietijos CK buvo manoma, kad teisjams bus per daug sunku vadovautis abstrakia generalinio delikto taisykle. Turi bti konkreiai numatyta statyme. Metafizinis poiris turt tai, kas apiuopiama, u tai turi bti atlyginta (jeigu sugadino).Skirtumai nuo Pranczijos:A) Civilin atsakomyb taikoma u al, padaryt objektams, kurie konkreiai nurodyti statyme.B) Kita neteistumo samprata rezultato neteistumas neteistas elgesys, kai yra alingas rezultatas. Ar elgesys teistas ar ne, irima ne pagal santyk su teise, ar kokios vertybs paeidiamos, o santykyje su padariniais. Kalt visikai savarankika svoka. Vokietijoje ilg laik buvo siejama su mogaus vidiniu santykiu (kaip BT).

Angl teisIlgiausiai isilaikiusi delikt teiss tradicij valstyb. Law of torts atskiri deliktai.Precedentai. Delikt ri sistema. Kiekvienai delikt riai taikomi atskiri pagrindai (Kaip BT atskiros sudtys). Kazuistika, bet moderni.

Skandinav sistema.Miri angl + prancz.

2012 m. rugsjo 14 d.

Delikt teis nacionalini statym leidj reguliavimo dalykas.

Reglamentas Roma II (Lietuvoje sigaliojo 2009-01-14). Reguliuoja atvejus, kai padaryta ala turi usienio element (ala vienoje valstybje, skolininkas kitoje).DirektyvosDl gamintojo civilins atsakomybs u netinkamos kokybs produktus. Pvz.: 85/374/EEB (su 1999 m. pakeitimais), gyvendinta CK 6.292-6.300.Tarptautins sutartysKiti teiss dokumentai1984-09-18 ET MK rekomendacija (04)15. CK 6.2711975-03-14 ET ministr komiteto rezuliucija (75)7CK 6.250, 6.283-6.284 str.Europos delikt teiss principaiEuropos CK (?) tyrim grup

Pagrindin taisykl paimta i Pranczijos (generalinis deliktas) Asmuo, kuris padar al, turi j atlyginti. Dl kalto elgesio padaryta ala turi bti atlyginama, nebent jei statymai numato, kad ir be kalts atsako arba jei veik kito interesais. - Saugomi interesai delikt teiss yra vairs ir alos atlyginimo apimtis priklauso nuo intereso svarbos. Kuo svarbesnis interesas, tuo delikt teiss platesn apsauga. - Interesai, kurie labiausiai ginami: gyvyb, laisv, fizin ir dvasin nelieiamyb, mogaus orumas, daiktins teiss, tarp j ir intelektins nuosavybs teiss, siauresn apsauga grynai turtiniams (ekonominiams) nuostoliams arba prievoliniams santykiams. Paremta tiek Pranczikja tradicija (dl kalts), tiek Vokikja (o ia dl interes).Basic rule (kita) (SGEEC) asmuo, kuris patiria al, turi teis gauti atlyg. Su/be kalts. nuostoliai yra teisikai reikminga, jei:a) Taip numatyta iame skyriujeb) Kitoks padarinysc) Kit vertybi paeidimas atskiri teisikai reikmingos alos atvejai. Kazuistika angl tradicija + kitais atvejais Pranzzikos grimas

Principai1. Kompensavimo principasTikras- galima vertinti turt, j vertinti pinigais, pakeistiAlternatyvus- ala asmeniui (pakeiiama kita forma- pinigais), atstatyti nemanoma.2. Prevencijos principasKelio alai ukirtimas(Lietuvoje per daug usiangauota, jog nuostoli tik tiek, kiek padaryta ir n trupuio nedaugiau baudimas, o prevencija atgrasinimas)

Turtas iki paeidimoTurtas po paeidimo padarymo. Sutaupymas + pajamos alos atlyginimas. Paeidjas naudodamas dizain sutaupo ir gauna pajamas. Jeigu nustatomas toks paeidimas jis turt atlyginti al. Tokiu atveju jo turtas po paeidimo padarymo yra sutaupymas plius gautos pajamos atmus alos atlyginim. Jeigu jis nedaryt paeidimo bt tas pats, tik nesiminuost alos atlyginimas. Prevencija pasireik tik tada, kai turtin padtis bus didesn nedarant paeidimo negu darant paeidim. Reikia daryti taip, kad daryti paeidim neapsimokt, pvz.: priteisti dvigub licencin mokest. Dl to intelektins nuosavybs statymuose numatoma, kad galima reikalauti dvigubo mokesio. Elgtis rpestingai ir atsargiai turi bti pigiau.

Labai domi viena amerikiei byla prie ford automobili gamintoj. Situacija buvo, kad automibiliai, kuriuos autovykio metu atsitrenkdavo, buvo link usidegti arba sprogti nuo smgio ir bylose kilo klausimas kodl nekeiia konstrukcijos ir pan. Tai buvo paaikinta tuo, kad atlyginti al yra pigiau nei iimti i gamybos arba pakeisti konstrukcijas, todl amerikieiai padidino alos atlyginim tiek, kad imtis atsargumo ir ukirsti keli bt pigiau negu tik atlyginti al. Kai kalbame apie tokius baudinius nuostolius nereikia galvoti, kad tai dukart ar pusantro karto didesnis atlyginimas. Pvz.: vokietijos KT atsisak pripainti JAV byl dl baudini nuostoli, kur bendra suma kompensacini nuostoli buvo 780000 JAV doleri, 200000 gyd. Ilaid, ir dar labai labai daug, o baudiniai nuostoliai 400000.Pvz.: kitas kur kompensaciniai nuostoliai 152000, o baudiniai nuostoliai 5 mln. Baudinius nuostolius priteisiant aliai kompensuojamos bylinjimosi ilaidos, tuo paiu siekiant kompensuoti sumas, kurias sunku apskaiiuoti, neturtins alos kompensavim padengia.Nubaudimas Roma II reglamentas leidia valstybms atsisakyti taikyti t teis, kuri leidia baudinius nuostolius. Kontinentin tradicija nepripasta baudini nuostoli. Tik anglai ir amerikieiai pripasta.Mizaras kritikuoja KT nutarim argumentus (nutarime dl autori teisi statymo ir nutarim dl preki enkl statymo norm).Kompensacijos priteisimo galimyb 200 proc. ar 300 proc. Daugiau. KT akcentavo kompensacij, bet pamiro prevencij. Civilinei atsakomybei bdinga ne tik kompensacija. Ypa kai kalbame apie nematerialj turt (intelektin nuosavyb ir pan). net ir nubaudimas kai kur yra, pvz.: baudin sankcija Pranczijoje.O lietuvoje? CK? Pvz.: 6.215 str. 1 d. privatins teiss bauda. Funkcija baudimas.Kuo skiriasi nuobaudimo pagal viej teis? Vieojoje eina valstybs biudet, o CT privat (kreditoriaus) biudet eina.

CIVILINS ATSAKOMYBS RI KONKURENCIJA

Tai situacija, kai nukentjs asmuo galt rinktis ar taikyti Sutartin, ar deliktin civilin atsakomyb. Lietuvoje negalima rinktis. Sutartiniai teisiniai santykiai, ikisutartiniai teisiniai santykiai ir tam tikrais atvejais, kai sutartis negalioja ar nuginijama. 6.245 str. 4 d. nes pasakoma, kada taikoma sutartin, ir kada deliktin atsakomyb. Deliktin civilin atsakomyb, kai ali nesieja sutartiniai santykiai, o jei sieja, tai kai statymas numato, kad ir esant sutariai taikoma CA. 6.725 str. asmens sveikatos prieiros paslaug teikimas apmokamas ne i PSD fondo ir tai yra sutartiniai santykiai ir netaikoma kakas. Ar 6.245 str. 4 d. ir 3 d. sistemikai taikant leidia taikyti deliktin atsakomyb ar tik sutartin.Deliktin CA, jei ala sveikatai (Giedr) ir V.M.

LAT: remiasi 6.725 str. 3 d. asmens sveikatos prieiros paslaug teikimas jeigu pats pacientas moka sutartin atsakomyb. o jei valstyb moka deliktin atsakomyb.Mizaras kritikuoja:1. Sprsti sutartis yra ar ne priklauso ar i privai l ar i valstybs. Sutartis yra tada, kai suderinama abiej ali valia. Susitarimo doktrina. Kad sutartis galiot pakanka susitarimo. statymo numatyta forma.2. CK nustato tik deliktins atsakomybs taisykles, jei sveikatai, gyvybei. 6.263, 6.290.V.M.: visais atvejais, kai ala sveikatai, visada bus deliktin atsakomyb. jei ala padaryta sveikatai, gyvybei, nesvarbu ar sutartis yra.3. vertybs, kurios saugomos statymo konkurencijos taisykl. Jei sutartis yra ji tik sustiprina i vertybi apsaug.V.M. MA pagal DT ydingai sureguliuota, net blogiau negu sovietmeiu. Sovietmeiu: kai darbuotojas padaro alos (apsauga darbuotojui, kad nebt neribota atsakomyb). dabar ir darbdavys atsako (nukreipia CK), ir... iuos santykius reguliuoja CT, prie ko ia darbo teis. Kai yra spec. Taisykls, tada DK gali sikiti. DA jei sveikatai, gyvybei. SA jei sugadinamas turtas ir pan.CK alos asmeniui gyvybs atmimu ar sveikatos sualojimu atlyginim nustato deliktins atsakomybs normos.Pritaria Mizaras, kad tai vertybs saugomos statymo ir pasirems konkurencijos pripainim palaikaniuosius, kad jei sutartis ir yra, tai ji tik sustiprina vertybi apsaug, bet ne eliminuoja vertybi apsaug ir turt bti arba deliktin arba leidiama konkurencija.

2012 m. rugsjo 21 d.

DELIKTINS IR SUTARTINS ATSAKOMYBS SKIRTUMAI (KONKURENCIJA)

Konkurencij pripasta Vokietija, vedija, Olandija, Graikija. Nepripasta Pranczija, Belgija ir dalis Rusijos.

Kas priklausyt nuo to, koki atsakomyb taikyti? rodinjimo pareiga. LT kaltumo prezumpcija yra tiek DA, tiek CA. Jei atsakovas nerodo, kad jis nekaltas jo kalt bus nepaneigta. 6.248 str. rodinjimo pareiga nesiskiria. al rodinja kreditorius, kalt skolininkas.Skolininkas turs rodyti, kad jis nekaltas dl to veiksmo. Vliau kels klausim, kaip preziumuojama tyia taikant deliktin civilin atsakomyb? Sakyti, kad neteistumas ir kalt yra atskiros slygos, tai kreditorius rodinja visk, o kalt preziumuojama, tad rodinjimo pareiga tenka skolininkui ir tai vienodai, nesvarbu sutartin ar deliktin atsakomyb. Kitokios CA formos (pvz.: netesybos tik CA, DA tiktai alos, nuostoli atlyginimas). Skirtinga negatyvaus ir pozityvaus intereso gynimo apimtis. Sutartin atsakomyb pozityvus interesas (atlyginama tai, kas bt gauta, jei sutartis bt vykdyta). Bet gali DA ir sualoti asmen (irgi sutrukdo kak gauti nebegali dirbti). Bet V.M. nelabai tam pritaria ioje temoje. DA irgi yra gintinas pozityvus interesas (Ieva sak, kad DA negatyvus interesas). Atsakomybs ri kaip prievoli skirtingi atsiradimo pagrindai. Iekinio senaties terminai. Sutrumpintas terminas reikalavimams dl alos atlyginimo 3 metai. pvz.: Vokietijoj DA 10m, SA 3m. Mizaras teigia, jog Lietuvoje skirtumo nra, iskyrus, kai reikalauja netesyb. Bet ne tik DA. Pvz.: 1.125 str. 8 d. bendrai alos atlyginimui trys metai (nesvarbu DA ar CA)CA, tiek SA, tiek DA yra vienas i teisi gynimo bdo, yra ir kit gynimo bd ir aiku, jog jei sutartis paeidiama ir nori taikyti kitus bdus, tai trij met terminas tik reikalavimams dl alos. Bet gali skirtis rodinjimas, o kai kuriose jurisdikcijose iekinio senaties terminas labai skiriasi. Bet Lietuvoje ne, iskyrus 6 mn. Sutartinei atsakomybei dl netesyb. Bet tik SA netesybos yra. Arba delspinigiai u paskutinius 6 mn. Reikalavimas prievol vykdyti natra, pvz.: nra SA gynimo bdas (CA yra tik vienas i teisi gynimo bd). Skirtingas atsakomybs slyg aikinimas (turinys). Tose valstybse, kur yra generalinis deliktas, daniausiai neleidiama konkurencija, nes nra vietos deliktui (Pranczija). Valstyb negali per daug skverbtis sutartins atsakomybs santykius. Bendro pobdio pareiga elgtis rpestingai sutartinei atsakomybei nebdinga (sutartinei atsakomybei bdinga konkretumas, apibrtumas).Sutartins atsakomybs gynyba plati paprastai reikalaujame ne tik u sualot daikt, bet ir u negaut peln (ypa SA). SA galima tartis dl atsakomybs, gali i anksto nustatyti ribas, kokie nuostoliai turs bti atlyginami O kur nra generalinio delikto, tai tokio didelio skirtumo nra. alos klausimas, samprata ir rys gali skirtis taikant deliktin CA. Sutari teisei labai svarbu. 6.256.4 verslo subjektas nevykds sutartins prievols atsako be kalts. I esms gali skirtis bend slyg visetas (pvz.: su kalte ar be). Ar gali tik vienos slygos reikti? Taip, pvz.: rodyti neteistum. Kai SA taikoma netesyb forma tai 6.256.4 reiks tik vienos slygos neteistumo (nutraukta sutartis) arba sutarties paeidimo. Tai nebus alos, pakanka neteist veiksm. O jei SA alos atlyginimo forma tada jau ala, prieastinis ryys, neteistumas.

Dar omeny reikt turt 6.258.4 d. tik SA irgi bdinga sutart paeidusi alis atlygina tuos nuostolius, kuriuos turjo numatyti sutarties sudarymo metu. nuostoli numatymo taisykl ir itos dvi normos taikomos sistemikai, tai yra 6.258.4 taikoma tik su 6.256.4 d. (ia i angl precedento). Pagal 6.252 CA negali bti ribojama, jei ala padaryta tyia ar didelio neatsargumo.Rezium: Lietuvoje skirtum tarp DA ir SA yra maiau nei kitose valstybse.

DA ir SA konkurencija esant ikisutartiniams santykiams

1. Vokietija, Austrija, Graikija (bet ne veicarija)Sutartins atsakomybs taikym labiau pripasta visgi esant ikisutartiniams santykiams (arba vardina kvazi sutartin, bet vis tiek sutartin). Jei irti visikai doktrinin pagrindim, tai Vokietijoje ivystyta kakas panaaus pasitikjimo interes, kad esant ikisutartiniams santykiams jis jau pradeda vystytis, o susiformuoja pasiraius sutart ir tuo grindiama sutartin atsakomyb. Vokietijoje pagrinde taikoma sutartin atsakomyb, tai ia vl tradicija delikt teiss, ji labai nepalanki, nes labai riboja alos samprat ir atlyginim. Tai reikia, kad bet kokia kita negauta nauda, grynai turtiniai nuostoliai taikant deliktin atsakomyb bt neatlyginami, todl taiko sutartin atsakomyb.2. PranczijaEsant ikisutartiniams santykiams, sutartin ar deliktin civilin atsakomyb priklauso nuo to, ar jau paeistas koks nors konkretus sipareigojimas ar iaip nesiningas elgesys (bendro pobdio), pvz.: ikisutartins sutarties, dar kako, ar tik iaip bendro nesiningo elgesio pasireikimas ir juo padaryta alos. 3. Anglija Panau prancz sistem, tik j pagrindimas yra paado sulugdymo doktrina. Jei paadas perauga rimto lkesio suformavim, tai paado sugriovimas ir lkesio sulugdymas yra pagrindas taikyti atsakomyb, bet tai pagrindas taikyti tiek sutartin, tiek deliktin.4. Belgija, Italija, IspanijaUniversaliu mastu nereguliuoja ito klausimo dl labai skirting poiri, o Roma II reglamentas dl takytinos teiss nesutartiniams santykiams jis vis dlto numato taikytin teis prievolms dl alos padarytos ikisutartiniuose santykiuose. Taigi nukonkuravo tas, kad vyrauja poiris, kad atsiranda deliktin atsakomyb. jeigu irti TT pozicij, kuri buvo kakur nurodyta ta pozicija isirutuliojo dl 1968m. briuselio konvencijos ir dl briuselis I reglamento dl jurisdikcijos, kolizij ir kako byla buvo susijusi su tuo, kad tarp Italijos ir Vokietijos bendrovi vyko ginas dl nutraukt deryb ir vyko klausimas kurios valstybs teism kreiptis ar lex loci delicti ( tos valstybs, kurioje vyko vykis sukls alos) ar pagal t teis, kuri bt taikytina sudarytai sutariai, nes pvz.: pirk-pard bt tos valstybs, kurioje yra atsakovas ( gal pardavjas, negirdjau :D ). Ir kreipsi teism, kad paaikint, kuris paaikino, kad priklauso nuo prisiimt sipareigojim, jeigu prisim konkreius sipareigojimus ir dl jo nevykdymo, tai sutartin.5. Lietuvos doktrinaKur V.M. atviet, tai toms pozicijoms pritaria, nors yra nesveikai simyljs Pranczijos sistem. Lietuvos teism praktikos pozicijos i esms panaios, bet nurod tik tas, kur vienaip ar kitaip galima iskaityti vienoki ar kitoki pozicij ir teismai daniau taiko sutartin, bet tose bylose, kur jose yra pagrindas, t.y. sudarius preliminar sutart ir dar kak matosi, kad i esms palaikomas Pranczikas poiris. Lietuvos doktrina k sako iuo klausimu? Skiriasi pozicijos ir dl to trauk tuos altinius, kuriuose yra skirtingos pozicijos. Dabar yra dvi pozicijos, jis asmenikai joms pritaria. Mizaras alininkas pozicijos, kuri nepripasta konkurencijos. Mizaras teigia, kad kitokio pagrindo, kaip sutartinio sipareigojimo paeidimas, atsirasti SA nra. Generalinio delikto siterpimas kenkt visai logikai tok poir isakyti nra sudtinga ir tie autoriai, kurie isako kit poir (ambrasien, cirtautien), kad tai sui generis ris, t.y. treia atsakomybs ris. Mizaras gerbia toki pozicij, taiau tai neoriginali veicarijos pozicija kuri irgi sako, kad netinka nei deliktins, nei sutartins atsakomybs normos. Nepakanka taisykli nei sutartins, nei deliktins, pvz nenumato toki nuostoli kaip prarastos galimybs pinigins verts kompensavimas, arba apie t pasitikjimo institut... ia nra pakankamai susiformav ir kako negali gauti todl turi bti sakoma, kad yra atskira ris gerbdamas i pozicij turi pasakyti, kad ji neibaigta. Sutari teis numato galimybes taikyti kakok skirtumo princip ir dar kak. Jam klina pagrindas veicarijos teis, mes neturim pagrst argument, kodl veicarijos teis bandom taikyt

2012 m. rugsjo 28 d.

Pristatymai lapkriio pabaiga, gruodio pirma pus

Sistem taikymas. Principai

1. irime, kokiais atvejais taikome, o kuriais negalima taikyto. Kiekviena turi savo taikymo ribas. alos kompensavimo siekiama ne tik taikant civilin teisin atsakomyb. vien tiktai CA normos yra aiku, jog negali pasiekti visiko arba normalaus efektyvumo, ypa tam tikrose srityse (ypa darbo santykiuose ar dar kur). Ar pasinaudoj viena apsaugos sistema galime pasinaudoti dar kokia kompensavimo sistema? Principai yra tokie, kad bendra taisykl ir principas yra toks, kad kiekviena sistema (civilins atsakomybs, nelaiming atsitikim darbe ir pan., alos atlyginimo ne teismo tvarka statymas) turi savas slygas. Jei taikom vien sistem, tai irim kokiems pagrindams esant ji taikoma ir kokiems ne.2. Alternatyvi alos atlyginimo priemoni taikymas. Taikoma viena sistema, kol negalime kitos sistemos taikyti. Pvz.: jei i draudimo negalima visko isiiekoti isiiekome i paeidjo. Pvz.: neturtins alos soc. Draudimas nekompensuoja, taigi taikome kit iiekojimo bd.Bendras principas, kuris bdingas CA, kad padaryta ala turi bti atlyginta visa (visikas alos kompensavimas). svarbu pasiekti vis kompensavim ir jei taikoma viena sistema, bet nepasiekiamas visas tikslas, tai iki tol, kol reikia pasiekti, galima naudotis ir kita kompensavimo sistema, svarbu kad tikslas bt pasiektas. Pvz.: jei draudimo imoka nepadengia visos sumos, tada bus galima isireikalauti i draudjo, t.y. asmens atsakingo u al. Nelaiming atsitikim darbe atveju, kadangi padengia tik turtin al, neturtin pagal CA galima isireikalauti. statymas gali numatyti ir kad atlyginama ne visa ala, tuomet turi atlyginti vis, kuri numatyta.Visikas alos atlyginimas, nebent statyme numatytas ribojimas. Taip pat ir su sistemomis- taikome kol statymas leidia, o kai nebeleidia taikome kit priemon subsidiariai.

CA ir CA draudimas

Mizaras parinko probleminius klausimus, nes labai domios pozicijos, domu kodl skirtingi poiriai. Reikia isiaikinti pasyvaus asmen daugeto problematik prievolje dl alos atlyginimo, nes daniausiai bus du potencials skolininkai (draudikas ir al padars asmuo). Antras probleminis klausimas kai draudikas imoka draudimo imok, jis gija teisregreso arba subrogacijos (mano nuomone regreso) tvarka isiiekoti t sum, kuri imokjo nukentjusiajam, i draudjo. ia subrogacija ar regresas?Treias, senaties terminai, teismingumas, pagrindas.Ketvirtas, ar gali CA draudimas bti taikomas, kai neatsiranda CA prievol. Ir penktas, kurio matyt atskirai neaptarinsime, tai turim suprasti CAD taikymo ir kompensavimo tikslus.

CA draudimo ir CA taikymo tarpusavio santykis. CA draudimo sutartis (draudikas ___________draudjas) ir nukentjs asmuo. Draudjo (al padariusio asmens) ala sveikatai ir turtui padaryta nukentjusiajam. Nukentjusysis pagal deliktins CA prievols taikomas taisykes gali reikalauti alos atlyginimo i al padariusio asmens. Kai abu transporto valdytojai yra kitaip (6.270.5, 6.263.1, 6.276-6.249,6.250), o kai ala psiajam padaryta, tai taikoma 6.270 str Jeigu nustatome, kad atsiranda deliktins CA prievol, tada ikart turim atsakym, kad jei yra CADS (o iuo atveju ji privaloma). iuo atveju turtin ala 25000 LT, o neturtin 8000 LT. turtin jis gali isireikalauti i draudiko, bet neturtin virija draudiko prisiimt, nes pagal statymus prisiima 1000 eur, taigi kako reiks reikalauti i draudjo. Bet jam apskritai kyla klausimas, ar jis gali rinktis draudik ar draudj. O teism praktika rutuliojosi vairiai. Kalba apie tuos lapus, kuriuos kakada siunt ir dalino

Pirmas variantas i draudiko, o draudjas subsidiariai atsakingas. Kakoks C kalba, kad gali rinktis i draudjo ar draudiko (2009 m. gro prie 2003 m. pozicijos) ir ta ilga ilga, kur daug pozicij, pasak, kad turjo draudj kreiptis, o pats draudjas isiieko al (?). 6.254.2 d. komentaras buvo ikart pasakyta solidarioji prievol, bet doktrinin pozicija negali rinktis ar i draudjo, ar draudiko ir po to i doktrina kakur laik um vyraujani pozicij teism praktikoje ir vliau atsirado pozicija, kad solidarioji, bet gali rinktis. Taisykls saugo draudj nuo piktnaudiavimo, kad ne visais atvejais perkelia al. CAD istorine prasme skaiiuoja jau daugiau nei imtmet ir tarkim tai, kas vyksta ms teism praktikoje, labai galima atsekti kaip klostsi kitose valstybse. Draudikai pradjo kakuo piktnaudiauti ir 1.3 pozicija t labai gerai parodo draudjai likdavo nemoks ir kai reikdavo isiiekoti, tai draudimo kompanijos bankrutuodavo. Tada Vokietijoje pradjo vystyti doktrin, kad CAS yra treiojo naudai, nes reikjo sugalvoti bd, kokiu pagrindu galt pareikalauti nukentjusysis i draudiko. Ta teorija (sutartis treiojo naudai). Lietuvos teism praktika remiantis ia teorija pradjo grsti tiesiogin reikalavim i draudiko imokos. Ir nesvarbu kaip pripastame i teorij ar draudimo statymo 94 str. ir kad i draudjo bt tik likusi dalis, kurios nepadengia draudikas.Bet pripainus it teis, kokia prievol? Nes potencialiai, kaip nurodyta 6.254.2, vadinasi yra du subjektai vis tiek ir reikia inoti kokia ia prievol ir pagrindim.Kaip ir nurodyta statyme, kad atsako draudikas, o likusi dal draudjas. O solidarumo esm, kad statymas nustato dalis, bet nepanaikina kako. Dar solidarios prievols kak bandoma argumentuoti kakuo :D solidarus skolininkas tampa, kai trksta kiek nepadeng pritaikius CAD. ita prasme turime rezultat, kad pagrindinis skolininkas draudikas, o likusi dal padengia draudjas, bet jokiu bdu tai nereikia, kad jeigu draudikas negals mokti, kad nukentjusysis negals visko isiiekoti i draudjo ir isiiekos ne kaip i draudjo, o kaip i al padariusio asmens. Aiku galima sakyti solidarioji prievol, jis ia grynina grynai teorine prasme, bet tada atmetama galimyb rinktis ar kakas tokio :/Dar vienas dalykas, doktrinoje pozicija buvo isakyta isigandus 2000.03.25 d. nutarties, buvo norta ukirsti keli pozicijai, kad draudjas subsidiarus skolininkas, o procesine tvarka nepareikiantis savarankik reikalavim, todl greitai procesin problem sprsti materialins teiss kakuo Teorijos:a) Solidarioji leidiant pasirinktib) Solidarioji neleidiant pasirinkti (btinai i draudjo)c) Subsidiari. Draudjas traukiamas treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim pagal teism praktik. Bet kaip isiiekoti i jo, bet juk res judicata gali sprendimas turi tik alims. Nauj byl reikt draudjui kelti dl poros tkstani. Geriau bt bendraatsakovai.6.254.2 pats statymas nustato, kokiomis dalimis solidars skolininkai yra atsakingi. Nemokumo rizika pasinaikina, jei draudikas bankrutuos, bet draudikas neprisiims draudjo nemokumo rizikos. O taikant subsidiariai atsakomybei- negalsime draudjui perkelti draudiko nemokumo rizikos.V.M. pritaria 2000 m. teism praktikai netgi remiantis sutarties treiojo asmens naudai koncepcija, siekiant visiko alos kompensavimo, CA veikia tiek, kiek nepakanka padengti i draudiko.6.254.2 reikalinga tik nurodyti draudjo atsakomyb. Ir kalbame tik apie draudjo subsidiarum.Bet tai jokiu bdu nereikia, jog jei draudikas negals mokti, draudjas neturs atlyginti. Veiks CA normos ir bus tik vienas skolininkas draudjas.Nra jokio normalaus veikimo solidariosios prievols, nes esant draudjui nemokiam, draudikas neatsakys. 2009 m. vl pripastama pasirinkimo galimyb. Bet teismas turt praneti draudikui apie bylos nagrinjim (jei pasirinko draudj), ir jis pats gali stoti (nes teismas negali jo traukti) bendraatsakovu, jei ne tai jo problemos.Nuo pat 2000 m. Lietuvoje nesugebama normaliai susitvarkyti su iuo klausimu. Teismas tuo paiu nepripasta, kad draudimo esm apsaugoti ir draudj (nes jis juk moka mokas ir pan). CK gyvendinimo statyme jei sutartiniai teisiniai santykiai yra tstinio pobdio, tai vykdymui taikomos naujojo CK normos,net jei kai sutartis sudaryta galiojo senas CK.Paskutin nutartis kai CA draudimas galimas ir kai nra CA prievols (V.M. mano, kad tai klaida).1.8 ir 1.9 yra problem.6.101.4.4 p. Nereikia, kad yra reikalavimo perleidimas regreso tvarka.

2012 m. spalio 12 d.

REGRESAS, ATGRTINIS REIKALAVIMAS, SUBROGACIJA

Problematika su iekinio senatimi, nes vienur vienoks, kitur kitoks.Ar apskritai tiksling skirti regres ir subrogacij?

CA draudimo sutartisPieinukas: trikamplis - draudikas (skolininkas), nuo jo link kito kampo sutartin prievol, kampe draudjas (kreditorius, skolininkas), nuo draudjo nukentjusj (kreditorius) deliktin prievol.Draudjas padaro al nukentjusiajam. Draudjaas turi teis reikalauti, kad draudikas apmokt al, nes jis moka mokas. Draudikas imokti nukentjusiajam turi pareig. Draudimo st. 94 str., taigi ne kreditoriui, o treiajam asmeniui. Prievol bus laikoma vykdyta tinkamai. Tai reik sutartins prievols pabaig. Nukentjusysis perduoda reikalavimo teis kreditoriui draudj, pvz.: transporto privalomo draudimo st. Draudikas nevykdo deliktins prievols mokdamas, nes jis nra deliktins prievols alis. Taigi baigiasi sutartin prievol, o po to deliktinje prievolje perduoda nukentjusysis reikalavimo teis draudikui. 6.101 str. 4 d. 4 p.Kuo skiriasi nuo teismo iaikinimo?6.101 str. 4 d. 4 p. (reikalavimo teis pereina kitam asmeniui).Teismas pasako:a) Regresasb) Pasibaigia deliktin prievolc) Atsiranda nauja regresin prievol, kuri vykdo ne skolininkas, o kitas asmuo.d) Atsiranda nauja prievol ir senaties terminas prasideda nuo pagrindins prievols vykdymo momento (kai draudikas imoka imok), jei dalimis nuo paskutins.e) Vieneri met senaties terminas 1.125 str. 7 d.Deliktin prievol turi nukonkuruoti, trys metai pagal V.M. turt bti. Nors ir regresas, bet turime irti tos prievols, i kurios kyla, pasibaigim (juk kyla i delikto). Jei draudjas i draudiko reikalaut (sutartin prievol) bt vieni metai. Bet dabar draudjsd i draudiko reikalauja pagal deliktin prievol, nes jam perleista reikalavimo teis.

Turto draudimo sutartisPieinukas-trikampis: kampuose draudikas (skolininkas), draudjas (kreditorius), al padars asmuo sugadino draudjo turt (skolininkas). Tarp draudjo ir draudiko sutartin prievol, tarp draudiko ir al padariusio asmens deliktin prievol.Draudikas moka draudimo imok draudjui, sutartin prievol pasibaigia, kai imoka t imok. Tada draudjas draudikui perduoda reikalavimo teis asmen.Teismas pasako:a) Subrogacija (6.1015 str. 1 d.)b) Sutartin prievol vykdyta. Deliktin prievol kaip toki, i kurios kylanti reikalavimo teis, draudjas perduoda draudikui. Kai draudikas imoka imok deliktin prievol nesibaigia (prieingai nei aname pavyzdyje).c) 6.1015 str. 2 d. visos taisykls (senaties terminui, teismingumui...) taikomos kaip deliktinei prievolei.d) Bendra taisykl 1.127 str. 1 d. (nuo tada, kai suino)e) Trys metai 1.125 str. 8 d. deliktinei prievolei nuo alos padarymo.V.M.: abiem atvejais baigiasi sutartin prievol ir draudikas stoja vietoj kreditoriaus deliktinje prievolje.

Subrogacija yra reikalavimo teiss perdavimas ne pagal sutart, o pagal statym. Regreso atveju baigiasi viena ir prasideda kita prievol (teismai).

Ar ne keista, kad taikant skirtingas draudimo prievoles, taikomos visikai skirtingos taisykls? Nes atrodo, kad pirmame draudjas statomas nepatogi padt (ia draudjas ino, kad kada imoks, tada prievol ir prasids), o antrame draudikas.Doktrinoje matome kai kur: reikalavimo perjimas regreso tvarka (subrogacija).Ar Lietuvos CT statym leidjas norjo subrogacij iskirti tik draudimo atvejais (6.1015), o kitais ne?V.M.: tais atvejais, kai yra i anksto atsirandanios dvi prievols, kai i anksto sipareigojama vienam subjektui vykdyti jo prievol kitam asmeniui, visais atvejais atsiras dar viena prievol: ta prievol, kuri sipareigoja vykdyti ir esama arba bsima prievol. subrogacijaKai yra dvi prievols i karto, pvz.: laidavime, Laiduotojas sipareigoja vykdyti prievol, jei skolininkas jos nevykdys. Tuo tarpu regreso atveju niekada nebus dviej prievoli.Pvz.: darbdavys pagal 6.264 yra skolininkas, o po to regresas darbuotojus. Nra i anksto jokio susitarimo vykdyti prievol. O kai i anksto prisiimama prievol, tai jos vykdymas baigiasi tada, kai baigiasi prievol, dl kurios sipareigojimas buvo prisiimtas (subrogacija). Taigi: V.M. nesutinka su teismo pozicija, kad vienu atveju regresas, kitu subrogacija. V.M. mano, kad visur yra subrogacija.Ar subrogacija, ar regresas gali priklausyti ar su utikrinimu prisim prievol ar be. Nes jei vietoj pradinio kreditoriaus atsistoja kitas kreditorius (o buvo keitimas, laidavimas), tai ir naujasis kreditorius ilaikys visk. O jei sakome, kad regresas, tai baigusis pagrindinei prievolei, baigsis ir utikrinimai.Gramatine prasme teismas teisus, nes pagal 6.101 str. 4 d. 4 p. Kalbama apie regres, bet juk nesmon, kad pagal dvi draudimo ris gaunasi visikai skirtingas rezultatas. Juk reikia siekti tiksl ger. ia lidesys Akimirksniu sugrioviau visk LT CK skiria subrogacij ir regres ir bendru atveju, ir dar numato speciali subrogacij. Ieitis yra vienodinti: pirmame bendrosios normos, antrame 6.1015 str. prasmeCA draudime subrogacija pasireikt tik tokiu atveju, jei ala bt padaryta darbuotoj, draudikas imokt nukentjusiajam ir turt reikalavimo teis pat darbuotoj. T.y. netiesiogins CA atvejais. Nes iaip CA draudime draudjas neturi joki teisi perduoti, nes pats yra skolininkas.V.M. nori igelbti laiduotojus, utikrinimo davjus.., kurie perm reikalavim turt pasinaudoti papildomomis utikrinimo priemonmis, nes pasibaigus vienai prievolei baigiasi ir utikrinimas.

Namuose: 2.1 tema

A mons B darbuotojas, C mons D darbuotojas. a) Darbo metu autovykis, kurio metu padaryta ala A mons automobiliui ir B neteko 30 proc. darbingumo. Draudiminis vykis.b) Padaryta alo C mons automobiliui, D neteko 15 proc. darbingumo.Kaltas B abiejuose. Pripainta nedraudiminiu vykiu darbuotojas buvo neblaivus. Kokiu teisiniu pagrindu (delikt, nelaiming atsitikim darbe st...) kas i ko ir kokiais atvejais perimt reikalavimo teis u al atsaking asmen, o gal net jo draudik?

2012 m. spalio 19 d.

Darbo metu mons A darbuotojas B kaltas dl autovykio ir jo metu buvo sugadintas C mons automobilis bei sualotas mons C darbuotojas D, taip pat apgadintas mons A automobilis, ir darbuotojas B.(a) Nelaimingas atsitikimas darbe ir pripaintas draudiminiu vykiu.(b) Nedraudiminis vykisKai kalbame apie tok santyk tarp CA taikymo, kai ala padaryta darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir kak tai galimyb taikyti ne tik CA, bet ir alternatyv pagal soc. Draudimo ir nelaiming atsitikim darbe statym. ala padaroma paiam dabuotojui o ne kitiems tokiu atveju.Jei nelaimingas atsitikimas darbe, tai turi bti darbe, vykdyti darbines funkcijas, vykti /i darbo, kitais atvejais tai nebus nelaimingas atsitikimas darbe. Jei nedraudiminis vykis, tai reikia pagal CK ir atlygina tas, kuris padar al.Antra taisykl, kad jeigu taikomas CK, tai nustatomos visos konkreiu atveju btinos CA slygos. Principins nuostatos:Laiko kriterijus nelaiming atsitikim darbe pradta taikyti nuo 2000.01.01 d. jeigu nelaimingas atsitikimas ar susirgimo profesine liga nustatymas vyko nuo ios dienos. Jei bt klausimas ar nagrinjama kai vyko iki tos dienos, tai tokiu atveju isiaikinti reikt kok statym taikyti, nes nuo 1997.09.01 iki 2001.07.01 d. darbuotojui padaryta ala einant jam darbines pareigas atlyginima pagal 1997.09.01 sigaliojius darbuotojui padarytos alos laikinj statym jis taikomas iki CK sigaliojimo. itie statymai dar gali bti aktuals, nes galima kreiptis ir prajus trim metam, bet tada atlygins tik nuo kreipimosi momento. Nebdingos CA slygos, ir neturi bti aikinamasi, kas yra kaltas. Slyga taikyti yra nelaimingas atsitikimas, jo pripainimas tokiu ir draudiminiu vykiu.Treias principinis takas, aspektas yra skirtumas skiriasi kreditori, asmen, kurie turi reikalavimo teis alos kompensavim, sraas. Pagal CK ir spec. st., kai ala padaryta darbuotojo gyvybs atmimu, lyginant CK 6.284 ir nelaiming atsitikim darbe statymo. Asmen, turini reikalavimo teis pagal statym yra platesnis negu CK. Gali skirtis eimos nari sraas. Byl nra konkrei (?), bet man atrodo ia tik dl sutuoktinio nra byl, t.y. dl sugyventinio, o ne sutuoktinio.Ketvirta pozicija, kad skirtingai apskaiiuojama ala padaryta sveikatai, spec. st. Pagal netekto darbingumo procent, o CK visai nedomu koks netektas darbingumas ir apskaiiuoja pagal 6.283 str. Regres ir subrogacij galtume atskirti i anksto atsirandaniomis prievolmis. statymo pagrindu atsiradusi prievol, kai bus padaryta alos draudiminiu vykiu, tada ji vykdo savo prievol statymu atsiradusi, j tinkamai vykdo, bet atsiradusi yra ir deliktins CA prievol ir tarp kit subjekt, kurios niekas nevykd, tai tada sodra vykdiusi savo sipareigojim stoja kitoje prievolje odiu mizarui ia subrogacija. Ir iaip Lietuvoj regreso yra maiau nei subrogacijos, regresas, kai nei statymu, nei sutartimi neprisiimamas savarankikas sipareigojimas u kit asmen. U kit asmen vykdo, bet tik dl to, kad statymas ar sutartis taip nurodo. 6.290 ir dar kakokie straipsniai kur nurodyti tai yra ne regresas, o subrogacija. Nes subrogacija perjimas pagal statym, o regreso tvarka ivis nra perjimo (pasibaigia viena, prasideda kita). Sutarties pagrindu perjimas yra cesija. Kuriant CK nebuvo diskusij, diskusijas ivyst bylos, ypa draudimo bylos, konkrets atvejai.

2.2 punkte prie antrosios temos kur nurodyta pozicija100 dydi draudiamj pajam kompensacija, kuri imokama mirtino nelaimingo atsitikimo atevju ir kuri imokjus sodra turi pagal teism isiiekoti i u al atsakingo asmens. alia kit alos kompensavimo imok mirus darbuotojui pagal statym ir SODRA gali isiiekoti ne tik mokamas kitas imokas, bet ir t vienkartin kompensacij. Mizarui keli abejoni kelia tai, kad ala, padaryta gyvybs atmimu turi bti kompensuojama... kad valstyb prisim pareig paremti, padti yra grau ir garbinga, bet jos realizavim perkelti treiajam asmeniui nra gerai ir teisinga. Reikia paskaityti, ten turt bti domi byla Kitos pozicijos aikinant. 6.290 str yra sveikintinos ir geros kitos bylos buvo privalomo sveikatos draudimo mokas ir tuo metu , kai bylos buvo sprendiamos, tos mokos nebuvo soc. Draudimo mokos, o buvo atskiros, todl ia LAT indlis yra sveikintinas.

KALTS IR NETEISTUMO SANTYKIO PROBLEMATIKA

Nra aiku, ar ios dvi svokos yra savarankikos ar ne.Pranczija. Generalinio delikto taisykl lemia pagrindin kategorija kalt (kaltas elgesys). 1382 m. kodekso (kalt yra subjektyvus kalto elgesio elementas).Kaltas elgesys:Objektyvusis elementas (neteistas elgesys) statyme numatyt ar bendro pobdio pareig nesilaikymas.Subjektyvusis elementas (vertinamas konkretus asmuo) ar konkretus asmuo yra gebantis suprasti, kad jis daro paeidim. Tik vaikas negeba atskirti grio nuo blogio. Protingo asmens standartas (jei neblaivus asmuo kak padar nebus lyginama su tuo, kaip bt pasielgs kitas neblaivus asmuo). Neturima omenyje subjektyvi vertinimo samprata kaip BA, AA.Neirint to, Pranczija neskiria kalts ir neteistumo, tai yra vienas ir tas pats elementas.V.M. nesutinka su V. Mikelnu b) pozicijoje, dl to, kad jis dvi slygas iskiria. Neteistumas yra kalto elgesio elementas?ala ir prieastinis ryys dar yra Pranczijoje + kalt (taigi i viso trys CA slygos).I teism praktikos niekas neaiku Nyderlanduose, jei yra alingas rezultatas reikia buvo neteisti veiksmai. 6.162Angl tradicija. Kalbsime, kai analizuosime profesins atsakomybs tem.1. Ar egzistuoja rpestingumo pareiga2. Ar saistomas asmuo nedar kitam asmeniui alos (ar audito kompanija turi pareig kliento ar treiojo asmens atvilgiu). Tarp ko egzistuoja rpestingumo pareiga.6.263.1 generalinio pobdio ala (pagal Pranczij)Vienas minusas jau sukurtas alos atlyginimas, o pas mus ateit, nes jei bus padaryta alos, ji bus turima atlyginta.Pranczija neturi kaltumo prezumpcijos. Tai ia problema, nes ms doktrina iaip labiau linksta prancz. Jeigu irti teism praktik jei padaryta ala, neteistumas preziumuojamas. LT teisje sudaryta didel teorin problema. V.M. toliau gins pranczikj doktrin. V.M. nesupranta tyios pozicijos Lietuvoje. Jeigu tyia yra tokia kalts forma, kai asmuo inojo arba turjo inoti ir dar tas veikas smonigai. Yra statymai, kurie numato didinti atsakomyb u tai.Kaip galima preziumuoti, kad al padar tyia? (nebent jei rodo, kad netyia, tai bus nerpestingumas?)Kitose alyse yra visai kitaip.LT: sutartin atsakomyb yra kalts prezumpcija, o deliktinje ne? (bt galima taip aikinti)

PRIEASTINIS RYYS

1. Sporto klubas, asmuo A sportuoja ir susialoja, nes treniruoklio defektas buvo.2. Vyksta sveikatos prieiros pirminio lygio staig Nr. 1. Apiri, suleidia vaist, bet gydytojai siunia kito lygio sveikatos prieiros staig.3. a) nuo vaist pacientas apsvaigo (jo nepriirjo), pacientas ieina gatv ir netiktai j partrenkia automobilis gatvs zonoje. Susialoja nesunkiaib kitas automobilis j dar sunkiau sualoja4. patenka sveikatos prieiros staig Nr. 2. Joje nustato, kad reiks atlikti operacij inkst alinti. Paalina, bet pacientui dar pablogja. Nustato, kad asmuo turjo tik vien inkst. Ieko donoro randa vien i eimos nari. Laiminga pabaiga taigi, prieastinio ryio problematika. Specialiai iskyr donor, nes jis kels alos atlyginimo klausim taip pat, bet per prieastinio ryio klausim, nes inkst atidav savo noru. Iki ketvirtadienio piet atsis teorinius dalykus pasiskaityti.

Ar vartotojas turi prigimtin teis naudotis laisvai muzika? (ar yra alternatyv tinkam?). kur laisvs ribos? Naudojantis intelektin nuosavyb.Dar asmens privai duomen palietimas (pvz.: ACTA) galimyb atskleisti prisijungimo duomenisCreative commons licencijos (alternatyvi galimyb krjui naudotis ir reguliuoti, taip pat ipopuliarinti savo kryb)

2012 m. spalio 26 d.

Raktinis odis mizaro nuomone yra du savarankiki teisi gynimo bdai ir tarpusavyje taikomi jie nealina vienas kito. Tai veiksm nutraukimas ir nuostoli atlyginimas. Pvz.: prie garbs ir orumo net specialiai yra numatyta, kad pareigos atlyginti al.Sutarties nutraukimas sandoris, kuris yra tik teistas veiksmas ir tik teistas veiksmas gali sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas. Jeigu teismas pripaina sutarties nutraukim neteistu, vadinasi negali taip bti 6.247 lankstaus prieastinio ryio teorija. Reikia nustatyti tok prieastin ry, kad pagal prievols prigimt, tikslus, bt teisinga laikyti neteist, kalt veiksm atsiradusios alos prieastimi.Conditio sine que non (ekvivalentinis pr.) bt taikoma neribotai prieastinis ryys. Faktinis prieasties nustatymas.II. teisinis prieastingumo nustatymas. ia jau pagal valstybes aikina. Vienur ekvivalentin, kitur kakokia dar kita. Nesvarbu kokia teorija remiantis nustatinjama. Pagrindinis tikslas, patikrinti ar protingam asmeniui atsidrus yprastoje, normalia vyki eiga pagrstoje situacijoje bt protinga laikyti ir jam suvokti, kad toks padarinys galt bti adekvaia jo veiksmo pasekme. T.y. dar normali protingai numatoma pasekm ar tai jau vertinant vis vyki eig paprastai toks padarinys neatsitinka arba neturt atsitikti ir tai jau per daug nutol, t.y. perauga atsitiktinum ir laikyti tai normalia pasekme bt neteisinga, absurdika ir pan. tikrinimas konkreios prieasties, suklusios padarin, adekvatumas. Tiesioginis ir netiesioginis prieastinis ryysTa situacija su sporto klubu: Algis sporto klube susialoja dl treniruoklio defekto, jis nukeliauja sveikatos prieiros staig Nr. 1, ten jam suleidiama vaist, kurie apsvaigina ir jis ieina gatv, kur:A) J partrenkia automobilis, jis nukeliauja antr sveikatos prieiros staig, kur jam atlieka operacij ir ipjauna pasirodo vienintel inkst, bet Algio gimin atiduoda inkst.B) J partrenkia automobilis, tada antras laaaabai sunkiai arba net mirtinai.Sporto klubas (juridinis asmuo) atliko neteistus veiksmus, kurie pasireikia kaip neteistas neveikimas, o sporto klubas dar yra didesnio pavojaus altinio valdytojas ir padar alos, todl j reikt atlyginti ir nereikt kalts. Aiki prieastis, neteisti veiksmai ir galima sakyti, kad i veiksm padarinys yra sveikatai padaryta ala. ia veikia faktinis (natralus) prieastinis ryys.Pirmoji prieiros staiga suleido svaiginanius vaistus, ir turjo arba informuoti apie poveik arba j priirti. Nu ia kakoks ryys :D gal prieastingumas netiesioginis :D o pirma transporto priemon padar al tiesioginiu prieastingumo ryiu.Dabar reikia nusprsti ar abi prieastys yra pakankamos, teisikai reikmingos pritaikyti civilin atsakomyb. Reikia sprsti dalin ar solidari prievol. Ar turtume galimyb remtis konkuruojaniu arba alternatyviuoju prieastingumu? Reikt, kad bt vienam lygmeny tie vykiai ar kakas tokio. Kad bt kakas, turi bti btinai neaiku, dl ko sukelta ala. CK 6.279.4 byloje paliekama galimyb rodinti, kad j veiksmas neprisidjo prie konkreios alos atsiradimo. Kai aiku, tai reikia sakyti, kad pakankamas veiksm atskirtinumas ir dalin CA turt bti taikoma nustatant kiek teismas turt laikyti kokia dalimi atsakingas vienas ar kitas objektas. Mizaro nuomone maesn atsakomyb nustatyt sveikatos prieiros staigai, o maesn transporto pr. Valdytojui.

2012 m. lapkriio 08 d.

Toliau tsiam su udaviniu.

Potesncialios prieastys pagal Europos delikt principus, dvi dalys. Pirmoje jei veiksmai tikrai negrtamai sukl ala, tai tolesni veiksm, galjusi sukelti toki pai al, yra nepaisoma. odiu antra nebus atsakinga u sukelt al. Antra dalis jeigu vykis sukl papildom ar didesn al, tada reikia vertinti antrj prieast, jos prieastin ry ir ko gero bus nustatytas kaip teisikai reikmingas atsakomybei taikyti. Pagal Europos delikt teiss principus, pirmenyb teikiama dalinei atsakomybei. 6.279.1 d. taikymui yra btinumas veikti draugai, tai yra tyinis bendras veikimas, smoningas bendras veikimas. To str. 4 d. i esms daugiau atitinka alternatyvi kartu ir i dalies konkuruojani prieasi taisykl. Potencialios prieastys, kurios neperaugs prieastingum, kakas/.... bla bla bla/.... ramintos konspekt pagal t str. mums artimesnis europos kodekso projektas. Mizaro ivada, esant potencialioms prieastims (bus galimyb nustatyti, kokia prieastis, k takojo), tai slygot dalin atsakomyb. Nes kai bus kelios prieastys ir nemanoma nustatyti, tai bus solidari. Ir bus atsakov reikalas rodinti, kad ne mano veiksmas, o kito veiksmas, tai slygojo.Europos delikt teiss principuose prie neaikios prieastys turi atlyginti donorui al. Atskirose valstybse yra nagrintos kelios bylos, net lietuvoje buvo panai byla 2005 byla marijampols dvynuk, tvas kl alos atlyginimo klausim, nes jo od persodino LAT be didels argumentacijos buvo priteistas alos atlyginimas ir tvui ir motinai dl kit prieasi tvui, net kad buvo intervencija kn ir sualota sveikata, tai tas deliktas, kuris per se slygoja neturtins alos atlyginim. Yra valstybs, kurios panaiose situacijose netaiko CA, o taiko kit institut. Panai byla buvo nagrinjama austrijoje ir ten nebuvo taikyta CA, kitaip isprstas klausimas, o rezultatas gan panaus. Ms statymo prasme nelabai galtume pritaikyti. Kvazisutartin ia aktualiausia bt kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo. Pagal austrijos sureguliavim patirtas ilaidas ar kompensacij atlyginti gali ne tik tas asmuo, kurio interesais veik, bet ir kito asmens, dl kurio ten taip turjo elgtis. Bet pas mus negalima, galima tik i to asmens, kurio interesais veik. Dl to pas mus labiausiai reikt padirbtti dl prieastinio ryio. Veiksmas sveikatos prieiros staigos slygojo gyvybei pavojing artimo asmens padt ir donoro laisv apsisprsti yra labai ribota ir suvaryta to veiksmo taka. iuo atveju turtume aikinti, kad jo veiksmai nra ant tiek laisvi, kad nutraukt PR tarp sveikatos prieiros staigos ir... fizin, materiali ala buvo padaryta kitam subjektui ir dl to atlygintina ala apima btent jam padaryt al, nebent dar turt atlyginti negautas pajamas ar dar kak, bet ia yra treiasis asmuo, kurio kn pats veiksmas neturjo jokios intervencijos ir dl to turtin ala pasireikt tik galbt tam tikromis prarastomis lomis, t.y. grynai turtiniai nuostoliai, kurie nepatenka los samprat, nebent statymas numato, kad jie atlyginami. Problema kad nra pakenkta saugomam objektui. Bet taip galt bti aikinama, jei btume ne pranczikosios tradicijos valstyb. O pranczija neturi iskirt svok, yra tik dvi kategorijos: reali ala ir dl to negautos pajamos ir netiesiogin ala. Ir dl to tas fizinis sualojimas neturt reikms ir visk lemt prieastinis ryys, ar jis yra teisikai reikmingas, ar padarinys nra per daug nutols, atsitiktinis ir pan. dl medik kak nepaalina atsakomybs, tik gali sumainti (ia apie atleidim nuo atsakomybs, esant nukentjusiojo sutikimui).

Sporto klubas rangos defektas neteisti veiksmai pasireikia neveikimu susialojim (patirtas ilaidas, negautas pajamas) sualojimas gatvjeoperacija ir inksto paalinimas donorasTarp pirmos pasekms ir veiksmo yra tiesioginis prieastins ryys, tarp sporto klubo ir sualojimo gatvje nebus prieastinio ryio, tai tikrai negaljo numatyti, tada jau sijungia v. Prieastys (adekvatumas, ir dar kakas, ir reikia irti teisikai reikmingas, ar nereikmingas). Negalsime nustatyti pakankamumo, pirmiausia dl to, kad siterp sv. Prieiros staiga ir tiesioginis kontaktas transporto priemons, tai jau nutraukia ry, sporto klubas negali numatyti to. Sporto klubo veiksm prasme tai jau yra atsitiktinumas.

Byl kontekste ms, paskutiniais metais jau isamiau PR klausim aptarinjo teismai. Ankiau bylos rod, kad labai sunku teism sprendimuose buvo sunku surasti normal PR paaikinim, nes bdavo apsiribojama nra arba yra taip negali bti, reikia rodinti, ir reikia nemaai dmesio skirti paaikinimui. Ir dl to skaitant kit valstybi teism prandimus yra jie labai doms, nes daug informacijos pateikta.

Yra nesenai LATe nauja byla, kuri labai domi konceptualiais klausimais, alos sampratos, santykio tarp 6.270 (?) ir... t.y. atsakomybei esant kaltei ir atsakomybei nesant kalts, ia kai toj paioj situacijoj, ar gali jie kartu atsakyti, ar kuris nors nukonkuruoja ir pan.

ALOS KLAUSIMAI

Kas yra turtin ala pagal LT CT? Tiesiogin (nuostoliai) ir netiesiogin (negautos pajamos).Danai kontinentinje Europoje tai i tikrj yraI. reali turtin (tiesiogin) ala ir negautos pajamos (negautas pelnas). Bdinga, kad atsiranda kaip tiesioginis delikto padarinys, t.y. sugadinus turt, pakenkus nuosavybei, sualojus asmen, tiesiog paeidus konkreias saugomas teises, yra pakenkiama, paeidiamas teiss saugomas konkretus objektas ir aiku dl to gali dl to atsirasti ne tik reali ala, bet ir kakas negaunama dl to. Reali tiesiogin ala dl delikt patiriami neigiami praradimai. Ir tada aiku gali bti, kad sutrukdoma turtinei padiai padidti, bet tas sutrukdymas dl to, kad paeidiama.

2012 m. lapkriio 9 d.

Yra turtin ala tiesiogin (reali) ala, pasireikia turto pakenkimu asmeniui arba saugomoms vertybms (nuosavyb sunaikinama, asmuo sualojamas...) + taip pat padaromas fizinis poveikis padaromas ir patiriami neigiami padariniai ir dl to to sutrukdoma padidti pajamoms negautas pelnas/pajamos.O antras yra netiesiogin ala (nuostoliai), tai nra tiesioginis delikto padarinys. Gali bti visai kito asmens patirti nuostoliai, kad padarytas deliktas. Gali pasireikti turto sumajimu, pinigini l praradimu arba sutrukdymu padidti turtui.

Apie tilt nusirayti t pavyzd nuo ssiuvinio

Lyginamieji aspektai:Pagal Vokieius (Skandinavai, Graikija...) ala tik tada, kai fizikai pakenkiama objektui, tai pasireikia tiek jo atkrimo, sutvarkymo ilaidoms, tiek negautam pelnui.

Pranczikoji delikt teiss tradicija: pakeit poiri ir pasak, kad ala gali pasireikti ne tik objekto sualojimo, bet ir kiti nuostoliai atsirad dl objekto sualojimu. Plati alos samprata. Pranczus seka Belgija, Ispanija, Portugalija...

Mikelno kakelint met civilins atsakomybs problemos irgi ireiktas metafizinis poiris.Teism praktika, bet konceptualia prasme negalime rasti atsakymo apie kok negaut peln kalbama. Bet tarkim igryninto poirio kas yra kas, teism praktika nekelia ir neanalizuoja, nes ia i esms doktrinos reikalas.Mes esam generalinio delikto valstyb ir sekam Pranczij. Teism praktika vystosi, kad ala plaija prasme.Mizaro pozicija u platesn alos samprat.

Keletas mini apie grynai turtinius nuostolius ir j ris:Mizaras nra sitikins, kad btent taip reikt vadinti, taiau tai artimiausias vertimas i angl kalbos.1. Nesusij su kokio nors teiss saugomo objekto, asmens, nuosavybs (turto), konkrei subjektini teisi pakenkim o2. Susijs (pasireikiantys) tik pinigini (turtini) l praradimu ar negavimu3. Gali bti situacij, kad deliktu nra pakenkiama, bet ala pasireikia pajam negavimu. Pvz audito monei pateikiant neteising ivad ir tada blogas investavimas. ia niekas nra paeista, bet nuostoliai atsirado.Kai grynai turtiniai nuostoliai atsiranda kaip netiesioginiai (treij asmen patirti, bet gali bti ir to paties subjekto patirti)

Dl negauto pelno:Kokias pagrindines taisykles, principus isakytumte, kurie yra bdingi, reikalaujami kalbant apie negaut peln?V.M. labiausiai diskutuotinas klausimas dl negauto pelno yra rodym pakankamumas, rodinjimo laispnis arba tiesiog kada yra laikoma, kad pagrstai tiktinas pelnas, kuris bt gautas, jeigu nebt neteist veiksm? Arba kada yra realumas, kuris yra kaip antonimas hipotetikumui.Teorine prasme, kai kalbame apie t kategorij, kuri pasireikia sutrukdymu turtui padidti, tai turi bti susiformavs pakankamai lkestis, kad jis bt nusipelns teisins apsaugos. Kol lkestis nra tinkamai susiformavs, tol nra pozityvaus intereso.... jei lkestis sulugdomas, tai pakenkiama pozityviam interesui, tai jau ia blogai man???? Aj..... odiu Reikie pagrsti, kad buvo tas pozityvus interesas ir kad pagrstai buvo tikimasi, kad bus gauta, bet negavo nieko. Bylos rodo, kad labai gerai, jog teismai akcentuoja it interes. Bet problema, kad kartais gali kelti abejoni ar yra tinkamas poiris, kiek turi bti realu (?). tais atvejais, kai bylos buvo pvz dl viej pirkim, kai dar nra sudaryta sutarties, dar tik deramasi, pritaria pozicijas, kad ia per maai, dar nra lkesio. Ir pritaria Mizaras toms byloms, kur dar nebuvo sutarties, buvo tik konkursas. Bet yra byl, kur jau buvo sutartys sudarytos ir teismas reikalauja dar rodinti, kelia klausim, kai jau yra sudaryta sutartis ir jeigu ji paeidiama, tai ar nepakanka, kad jau yra sutartis ir pozityvus interesas pakankamai susiformavs?Mizaro nuomone, per daug sunki pareiga iekovui rodinti, kai jau sudaryta sutartis 1.2 D byla (?), per didel pareiga, nes jau buvo sudarytas sandoris.Konceptualias problemas teism praktikoje velgia: per didelis rodinjimo laipsnis, kai sutartis jau buvo sudaryta ir dl nevykdymo, nutraukimo negauto pelno prao. Antra konceptuali problema, kad teism praktika neatsako kas tai yra, t.y. neskiria negauto pelno kaip netiesiogins alos ir neskiria kaip tiesiogins ar dar kako....

2012 m. lapkriio 16 d.

Pristatymas apie darbdavio civilin atsakomyb u darbuotojo padaryt al.