VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJA

STATYBOS FAKULTETAS

INŽINERINI Ų SISTEMŲ KATEDRA

DARBŲ SAUGOS PAGRINDAI

PASKAITŲ KONSPEKTAS

Pareng÷ Tatjana Mamajeva

Vilnius, 2007

2

TURINYS I. PAGRINDINIAI DARBUOTOJ Ų SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI LIETUVOJE 1. Darbuotojų sausos ir sveikatos organizavimas įmon÷se 3

1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidin÷ kontrol÷ įmon÷je 5 1.2. Darbdavio ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje 6 1.3. Darbo ir poilsio laikas 7

2. Profesin÷s rizikos vertinimas. Pagrindiniai principai 10 2.1. Profesin÷s rizikos vertinimo organizavimas 10 2.2. Profesin÷s rizikos vertinimo etapai 10

3. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemon÷mis 12 3.1. Asmenin÷s apsaugos priemon÷s 12 3.2. AAP klasifikavimas 15

4. Darboviečių įrengimo bendrieji principai 18 4.1. Darbo vieta 18 4.2.Darbo priemon÷s 19 4.3. Įmon÷s buities, sanitarin÷s ir higienos patalpos 20

5. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo principai 21 5.1. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas 21 5.2. Darbuotojų instruktavimas 22

6. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų darbe tyrimas 23 6.1. Nelaimingi atsitikimai darbe 23 6.2. Profesin÷s ligos 26

7. Gaisrin÷s saugos organizavimas 29 7.1. Gamybos procesų gaisrin÷ klasifikacija 29 7.2. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų degumas, atsparumas ugniai 30 7.3. Gaisrų gesinimo būdai ir medžiagos. 31 7.4. Pagrindiniai žmonių evakuacijos plano reikalavimai 32

II. PAGRINDINIAI ERGONOMIKOS PRINCIPAI 1. Ergonomikos apibr÷žimai, tikslai, lygmenis 35 2. Dešimt fizinių ergonomikos principų 36 3. Kompiuterin÷s darbo vietos ergonomika 42

3.1 Patalpos parinkimas 42 3.2. Darbo vietų išd÷stymas 43 3.3. Darbo vieta 43 3.4. Patalpos ir darbo vietos higieniniai reikalavimai 48 3.5. Darbo ir poilsio režimo organizavimas 49

4. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas 50 1 priedas. Darbo vietos ergonomin÷ analiz÷ 51 2 priedas. Sunkių krovinių k÷limo ir nešimo vertinimas pagal pagrindinius kriterijus 56 3 priedas. Traukimo ir stūmimo vertinimas pagal pagrindinius kriterijus 59

3

I. PAGRINDINIAI DARBUOTOJ Ų SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI LIETUVOJE

1. Darbuotojų sausos ir sveikatos organizavimas įmon÷se

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmon÷s veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmon÷s rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojo teisę tur÷ti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas1 bei kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teis÷s aktai. D÷l saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmon÷s saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos ar kitas valstyb÷s institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencin÷s priemon÷s, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmon÷s veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesin÷s rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbdavys - gali būti įmon÷, įstaiga, organizacija ar kita organizacin÷ struktūra, nepaisant nuosavyb÷s formos, teisin÷s formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmon÷s, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacin÷s struktūros vadovas.

Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, paved÷ įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmon÷je ir (ar) įmon÷s struktūriniame padalinyje (pvz. padalinio vadovas).

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemon÷s finansuojamos darbdavio l÷šomis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmon÷s, įstaigos, organizacijos vadovas) siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmon÷je šių priemonių įgyvendinimo ir kontrol÷s tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

1 pav. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Ją sudaro vienas ar daugiau darbuotojų – saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmon÷s darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo (padalinio vadovas kuriam įmon÷s vadovas paved÷ įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmon÷je ar įmon÷s padalinyje). Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų, atsižvelgiant į įmon÷s dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie gal÷tų organizuoti įmon÷je darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.

1 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos1 d. Nr. IX-1672 (Žin. 2003, Nr.70-3170)

4

1 pav. Darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūra Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą sudaro vienas ar daugiau darbuotojų – saugos ir

sveikatos specialistų, kurie privalo būti atitinkamai apmokyti bei atestuoti. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai2 reglamentuoja įmon÷s, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacin÷s struktūros darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo tvarką, funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistams bei nustato darbdaviui atstovaujančio asmens ir samdomos įstaigos ar samdomų šios srities specialistų įmon÷s tarnybos funkcijoms atlikti tarpusavio įsipareigojimų principus, samdomos tarnybos ir/ar samdomų specialistų kvalifikacinius reikalavimus. Juos tvirtina socialin÷s apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

Įmon÷s tarnybos funkcijos: • konsultuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos ir kitais darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais; • organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą; • vadovaudamasi įmon÷s vadovo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s vidine priežiūros

ir kontrol÷s įmon÷je tvarka, kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktų reikalavimų laikymąsi įmon÷je

2 Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Patvirtinta 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-186/V-694 (Žin.,2003, Nr. 114-5186).

stei

g

skiri

sam st

eigi

a

skiri

a

sam

do

DARBDAVYS

1) kaip vykdomi teis÷s aktų reikalavimai, ar sudarytos saugias ir sveikas darbo sąlygas, ar darbuotojai aprūpinti visomis asmenin÷mis ir kolektyvin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis, ar užtikrinta reikiamą jų priežiūrą; 2) kaip vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi už kenksmingųjų medžiagų laikymą ir naudojimą, statinių ir potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimą, darbų priežiūra bei vykdymą.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas

Su

teik

ia in

form

aciją

darb

uoto

jam

s,

kon

sultu

ojas

i vis

ais

da

rbu

oto

jų

sau

gos

ir

sve

ika

tos

būkl÷

s ir

jos

geri

nim

o p

lan

avi

mo

, p

riem

onių

orga

niz

avi

mo

, jų įg

yven

din

imo

ir

kon

tro

l÷s k

lau

sim

ais

Darbuotojų atstovai

Įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnyba

Darbdavio įgaliotas asmuo

Kita organizacija

Vyk

do

kont

rol÷s

fun

kcija

s,

tikri

na

5

• teis÷s aktų nustatyta tvarka vykdyti darbuotojų sveikatos priežiūrą, teikti medicinos (darbuotojų sveikatos priežiūros) paslaugas, organizuoti ir teikti neatid÷liotiną medicinos pagalbą susirgimų ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais;

• įmon÷s vadovo nustatyta tvarka organizuoti įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų rengimą;

• nagrin÷ti darbuotojų skundus ir prašymus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir teikti d÷l jų pasiūlymus darbdavio įgaliotam asmeniui, įmon÷s vadovui;

• dalyvauti įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veikloje ir teikti konsultacijas svarstomais klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgalioti asmenys privalo informuoti darbuotojus ir su

jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrol÷s klausimais, sudaryti sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai3 nustato įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų steigimo tvarką, kompetenciją, darbo organizavimo tvarką.

Komitetas steigiamas įmon÷je, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Įmon÷je, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas įmon÷s vadovo ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pus÷s įmon÷s darbuotojų kolektyvo siūlymu. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus įmon÷s vadovo skirtų darbdavio atstovų komitete ir įmon÷s darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – įmon÷s vadovas arba vienas iš jo skirtų darbdavio atstovų komitete. Komiteto nariai periodiškai yra apmokomi ir atestuojami. 1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidin÷ kontrol ÷ įmon÷je

Įmon÷s vadovas, organizuodamas darbą įmon÷je, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmok÷jimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tuo tikslu: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą; 2) organizuoja Įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s paso parengimą ir jo pildymą4.

Tokio paso tipinę formą nustato socialin÷s apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras;

3) vadovaudamasis profesin÷s rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrol÷s tvarką įmon÷je;

4) tvirtina įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmon÷s darbuotojų saugos specialistų pareigyb÷s aprašymus (instrukcijas);

5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Įmon÷s vadovas, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidin÷s kontrol÷s tvarką įmon÷je, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir jiems praneša apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams d÷l darbuotojų saugos ir sveikatos vidin÷s kontrol÷s ir priemonių įgyvendinimo įmon÷je, padaliniuose, darbo vietose.

3 Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai. Patvirtinta 2003 m. spalio 29 d. protokolu Nr. 6-PV5-36 (Žin. 2003, Nr.114-5114) 4 Įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s paso pildymo tvarka. Patvirtinta 2003 10 16 įsakymu Nr.A1-158/V-611 (Žin. 2003, Nr.100-4503)

6

1.2.Darbdavio ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje

Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas 1) imasi priemonių, kad įmon÷s statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos,

darbo priemon÷s, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų nustatytus reikalavimus;

2) organizuoja profesin÷s rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmon÷je, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷ neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų reikalavimų, organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmon÷je organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemon÷mis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmon÷je gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmon÷je, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti;

5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvin÷s sutarties įsipareigojimus d÷l darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

6) organizuoja darbuotojų instruktavimą, nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;

7) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teis÷s aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;

8) organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;

9) vadovaudamasis Vyriausyb÷s patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstyb÷s institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

10) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų reikalavimų; Darbdavių teis÷s darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

1) leisti įsakymus ir potvarkius d÷l darbuotojų saugos ir sveikatos įmon÷je ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga bei sveikata, vykdytų jiems privalomų įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų, kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių, Darbo kodekso ir kitų norminių teis÷s aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;

2) darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas valstyb÷s tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;

3) gauti iš valstyb÷s institucijų informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; Darbuotojo pareigos

1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;

7

3) nedelsdami pranešti apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmon÷s vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo, apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;

4) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio įgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones;

5) pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas;

6) įmon÷je nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą; 7) laikytis įmon÷s darbo tvarkos taisykl÷se, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo;

Konkrečios darbuotojų pareigos nustatomos įmon÷s darbuotojams, dirbantiems su darbo priemon÷mis – darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmon÷s darbuotojams – pareigyb÷s aprašymuose. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisykl÷se.

Darbuotojo teis÷s

1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvin÷s apsaugos priemones, aprūpintų asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis;

2) žinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius; 3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs

su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti pakeisti darbą, jeigu valstybin÷s socialin÷s medicinos ekspertiz÷s komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustat÷, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;

4) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;

5) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai d÷l nesaugių darbo sąlygų.

1.3. Darbo ir poilsio laikas Darbo laikas 1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. 2. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti

keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną. 3. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darboviet÷je arba vienoje darboviet÷je, bet pagal dvi ar

daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukm÷ (kartu su pertrauka pails÷ti ir pavalgyti) negali būti ilgesn÷ kaip dvylika valandų.

4. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne v÷liau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eil÷s.

5. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais: • kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaim÷ms bei pavojams; • kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktin÷s ar staiga atsiradusios aplinkyb÷s

d÷l avarijų, gaivalinių nelaimių;

8

• kai būtina užbaigti prad÷tą darbą, kurio d÷l nenumatytos ar atsitiktin÷s kliūties esamomis technin÷mis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus prad÷tą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;

• kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu d÷l jų gedimo didelis darbuotojų skaičius tur÷tų nutraukti darbą;

• kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu d÷l to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne v÷liau kaip po pus÷s pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;

• pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sand÷lius, taip pat transporto priemon÷ms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos.

Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eil÷s neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Poilsio laikas Pertrauka pails÷ti ir pavalgyti 1. Darbuotojams suteikiama ne ilgesn÷ kaip dviejų valandų ir ne trumpesn÷ kaip pus÷s valandos

pertrauka pails÷ti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama pra÷jus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne v÷liau kaip po keturių darbo valandų.

2. Darbuotojas pertrauką pails÷ti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

3. Tuose darbuose, kur d÷l gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pails÷ti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimyb÷ pavalgyti darbo laiku.

4. Pertraukos pails÷ti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisykl÷s, darbo grafikas, kolektyvin÷ ir darbo sutartis.

Papildomos ir specialios pertraukos 1. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos

pails÷ti. 2. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukm÷ yra ilgesn÷ negu

keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pails÷ti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

3. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesn÷ kaip −10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didel÷s protin÷s įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.

4. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukm÷ ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi vadovaujantis Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka5.

5 Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka. Patvirtinta 2003 02 03 nutarimu Nr.160 (Žin. 2003, Nr.14-559)

9

Savait÷s nepertraukiamasis poilsis 1. Savait÷s nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. 2. Skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima d÷l

techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmon÷s, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatid÷liotinus remonto ir krovos darbus.

Kasmetin÷s atostogos 1. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukm÷ − dvidešimt aštuonios kalendorin÷s dienos. 2. Kasmetin÷s trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: • darbuotojams iki aštuoniolikos metų; • darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki

šešiolikos metų; • invalidams; • kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. 3. Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetin÷s atostogos suteikiamos kai

kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifin÷s.

4. Kasmetin÷s papildomos atostogos gali būti suteikiamos: • darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; • už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darboviet÷je; • už ypatingą darbų pobūdį.

5. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei d÷l darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetin÷s atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama pinigin÷ kompensacija.

Mokymosi atostogos 1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir

aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti − po tris dienas kiekvienam egzaminui. 2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose

aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: • eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti − po tris dienas kiekvienam egzaminui; • įskaitoms pasirengti ir laikyti − po dvi dienas kiekvienai įskaitai; • laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi − tiek dienų, kiek nustatyta mokymo

planuose ir tvarkaraščiuose; • diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti − trisdešimt kalendorinių dienų; • valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti − po šešias dienas

kiekvienam egzaminui. 3. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelion÷je sugaištas laikas.

10

2. Profesin÷s rizikos vertinimas. Pagrindiniai principai 2.1. Profesin÷s rizikos vertinimo organizavimas

Profesin÷s rizikos vertinimo nuostatai6 reglamentuoja profesin÷s rizikos vertinimo tvarką

įmon÷se. Profesin÷s rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesin÷s rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Profesin÷ rizika – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimyb÷ d÷l kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.

Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina.

Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darboviet÷s vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemon÷, technologinis procesas, – esantys ar galintys būti rizikos šaltiniu.

Rizikos vertinimas organizuojamas: • prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus),

prad÷jus veiklą; • darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių

vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus;

• pakeitus technologinį procesą ar prad÷jus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas;

• įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą;

• įvykus įmon÷je sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys gal÷jo būti nelaimingo atsitikimo priežastis;

• valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmon÷je darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą;

• kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybin÷ energetikos inspekcija, Valstybin÷ statybos inspekcija ar kitos) nustato technin÷s saugos reikalavimų pažeidimus.

2.2. Profesin÷s rizikos vertinimo etapai

Rizikos tyrimas – rizikos vertinimo etapas, kai nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, poveikio trukm÷ ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.

Rizikos nustatymas – rizikos vertinimo etapas, kai analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas d÷l rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

Rizikos tyrimo etape nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukm÷ ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.

6 Profesin÷s rizikos vertinimo nuostatai. Patvirtinta 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.A1-159/V-612 (Žin. 2003, Nr.100-4504)

11

2 pav. Rizikos vertinimo etapai

Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys.

• cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, kurio pagrindą sudaro pvz., dujos, dūmai, skysčiai, dulk÷s ir pan;

• fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje; • biologinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologin÷s kilm÷s medžiagos

mikroorganizmai ir pan; • ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei

darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimyb÷ms; • psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris d÷l darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo

organizavimo, darbo turinio, įmon÷s darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą;

• fizinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, d÷l kurio susidarius tam tikroms atsitiktin÷ms aplinkyb÷ms, darbuotojas gali būti traumuotas d÷l darbo priemonių, jų judančių dalių, k÷limo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat d÷l galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo;

Rizikos nustatymo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas d÷l rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

Priimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai atitinka teis÷s aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teis÷s aktais nustatytų reikalavimų.

Nepriimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teis÷s aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimyb÷.

Nustačius riziką ir pri÷mus sprendimą d÷l rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmon÷s vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesin÷s rizikos nustatymo kortelę (Nuostatų 1 priedas). Profesin÷s rizikos nustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s pasas7, kurio tipinę formą tvirtina socialin÷s apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

7 Įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos būkl÷s paso pildymo tvarka. Patvirtinta 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.A1-1588//V-611 (Žin. 2003, Nr.100-4503).

RIZIKOS TYRIMAS

• Rizikos veiksnių įvertinimas; • Darbuotojų, kurie yra veikiami rizika,

nustatymas; • Rizikos priimtinumo nustatymas.

RIZIKOS NUSTATYMAS

RIZIKOS ŠALINIMAS, MAŽINIMAS

12

Kai nustatoma nepriimtina rizika, įmon÷s vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo

darbuotojų saugai ir sveikatai nedelsdami imasi priemonių nepriimtinai rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol yra įgyvendinamos prevencin÷s priemon÷s nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti. Su rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinami darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovai, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Įmon÷s vadovas skiria reikiamas l÷šas rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių įgyvendinimui.

3. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemon÷mis

Įvertinus darbo priemones, specifines darbo sąlygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojami įrenginiai, darbo ar gamybos procesuose naudojamas pavojingas medžiagas, pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar prad÷jus naudoti naujas medžiagas bei darbo priemones, įvertinus galimą riziką būtina įrengti kolektyvines apsaugos priemones. Nuolat tikrinti naudojamų kolektyvinių apsaugos priemonių tinkamumą. 3.1. Asmenin÷s apsaugos priemon÷s

Asmenin÷ apsaugin÷ priemon÷ (AAP) naudojama, kai darbo aplinkoje negalima išvengti rizikos arba pakankamai jas apriboti kolektyvin÷mis saugos arba darbo organizavimo priemon÷mis, metodais ir būdais. Darbuotojų aprūpinimo asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis nuostatai8 reglamentuoja darbuotojų aprūpinimą asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis, skirtomis darbuotojų sveikatos apsaugai nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, kad būtų sumažinta pakenkimo sveikatai rizika. Asmenin÷ apsaugin÷ priemon÷ – darbuotojo naudojama arba d÷vima priemon÷, sauganti jį nuo rizikos ar rizikų, galinčių pakenkti darbuotojo saugai ir sveikatai.

Darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis bei aprūpinti tuos darbuotojus, kuriuos vienu metu veikia kelios darbo aplinkos rizikos, visomis reikiamomis tarpusavyje suderintomis asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis, kurios garantuotų apsaugą nuo kenksmingų, pavojingų veiksnių ir sumažintų riziką iki minimumo.

AAP parinkimas susideda iš keletą etapų, pavaizduotų 3 pav.

3 pav. AAP parinkimo etapai 8 Darbuotojų aprūpinimo asmenin÷mis apsaugin÷mis priemon÷mis nuostatai. Patvirtinta 1998 m. balandžio 20 d įsakymu Nr.77 (Žin. 1998, Nr.43-1188)

AAP PARINKIMAS

Rizikos darbo vietoje įvertinimas

AAP savybių apibr÷žimas

Išduodamų AAP sąrašo parengimas

AAP tinkamumo įvertinimas

Rizikos veiksnių lentel÷s sudarymas

13

1 etapas. Įvertinti darbo aplinkos rizikas, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, saugos darbe

norminiais aktais, techniniais ir technologiniais dokumentais, darbo vietų higieninio įvertinimo duomenimis, higienos normomis, eksploatuojamų įrenginių techniniais pasais ir jų eksploatavimo taisykl÷mis bei kitais dokumentais. Tuo tikslu sudaryti rizikų įvertinimo parenkant AAP darbo vietoje lentelę (Nuostatų A priedas) pagal rizikų įvertinimo lentel÷s pildymo metodiką (Nuostatų B priedas) ir darbo aplinkos veiksnių sąrašą (Nuostatų C priedas).

2 etapas. Apibr÷žti, kokios savyb÷s privalomos AAP tam, kad ji apsaugotų nuo nustatytų rizikų, bei atsižvelgti į pavojus, kuriuos gali sukelti pati apsaugos priemon÷

Kiekviena AAP turi atitikti jai nustatytus reikalavimus privalomai taikomuose normatyviniuose dokumentuose ir: • apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, nesukeldama

didesn÷s rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai; • atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo esamą sveikatos būklę;

tikti (atitinkamai priderinta) darbuotojui. 3 etapas. Parengti išduodamų darbuotojams AAP sąrašą (Nuostatų D priedas) pagal darbo

vietas, remiantis sudaryta rizikų įvertinimo parenkant asmenines apsaugines priemones lentele. Sudarytą sąrašą tvirtina darbdavys, suderinęs jį su įmon÷s saugos darbe komitetu, profsąjunga ar darbuotojų atstovais. Dar prieš įsigydamas AAP, darbdavys privalo patikrinti, ar parduodama AAP atitinka techninio reglamento reikalavimus9. Tokią atitiktį parodo CE ženklas ant AAP arba AAP pakuot÷s ir kartu su AAP pateikiama gamintojo parengta naudojimo instrukcija. Naudojimo instrukcijoje turi būti nurodytos gamintojo ir (arba) jo įgaliotojo atstovo pavard÷s, adresai ir pateikta visa svarbi informacija apie: • AAP saugojimą, naudojimą, valymą, priežiūrą, aptarnavimą ir dezinfekavimą; • charakteristikas, nustatytas per techninius bandymus, atliekamus tikrinant tam tikrų AAP

apsaugos lygmenis ar rūšis; • atitinkamus AAP priedus ir atsarginių dalių charakteristikas; • apsaugos laipsnį esant skirtingiems pavojaus lygiams ir atitinkamas AAP naudojimo ribas; • nustatytą AAP ar tam tikrų jos dalių moralinio susid÷v÷jimo laikotarpį arba nusid÷v÷jimo

terminą; Naudojimo instrukcijoje pateikta informacija turi būti tiksli ir suprantama, parengta valstybine kalba ir oficialia valstyb÷s, kurioje AAP realizuojamos, kalba.

4 etapas. Išduodant įsigytas AAP naudoti darbuotojams reikia dar kartą patikrinti, ar gamintojo nurodytas priemon÷s naudojimo terminas n÷ra pasibaigęs.

Išdavęs darbuotojui AAP, darbdavys privalo nurodyti, nuo kokių pavojų ši priemon÷ apsaugo ir apmokyti arba pateikti informaciją apie teisingą ir tinkamą AAP naudojimą. Kai kuriais atvejais reikalingas ir praktinis AAP naudojimo mokymas.

Norint, kad darbuotojui išduota AAP būtų efektyvi, pats jos naudojimas nekeltų naujų pavojų bei darbuotojas nevengtų AAP naudojimo, jas reiktų parinkti vadovaujantis 4 pav. pateiktu AAP parinkimo algoritmu.

9 Techninis reglamentas Asmenin÷s apsaugin÷s priemon÷s. Patvirtinta 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.69 (Žin. 2000, Nr.65-1967)

14

4 pav. AAP parinkimo bendrasis algoritmas

Darbdavys turi tvarkyti išduodamų darbuotojams AAP apskaitą. AAP turi būti grąžinama:

atleidžiant darbuotoją iš darbo; perkeliant darbuotoją toje pačioje įmon÷je į kitą darbą, kur toji AAP nenumatyta pagal aplinkos rizikas; susid÷v÷jus AAP. Pasibaigus darbo sezonui, AAP su asmens žyma grąžinama saugoti iki kito sezono pradžios. Grąžinant AAP tai atžymima AAP išdavimo ir grąžinimo lentel÷je (Nuostatų H priedas). Įprastai AAP laikomos įmon÷s buitin÷se patalpose, išskyrus atvejus, jeigu darbe negalima įrengti jų saugojimui specialių patalpų (pvz., miško ruošos, geologijos, paieškų darbai ir pan.).

AAP turi būti periodiškai tikrinamos gamintojo instrukcijoje nurodyta tvarka ir terminais. Netinkamos priemon÷s turi būti suremontuotos, o jei to padaryti neįmanoma - sunaikintos.

15

3.2. AAP klasifikavimas Priemon÷s galvai apsaugoti Apsauginiai šalmai

Galvos apsauginiai apdangalai

Priemon÷s p÷doms ir kojoms apsaugoti

Apsauginiai darbo drabužiai

16

Priemon÷s klausai apsaugoti Ausin÷s Ausų kamšteliai

Priemon÷s rankoms apsaugoti

Priemon÷s kv÷pavimo takams apsaugoti

Priemon÷s akims ir veidui apsaugoti

17

Asmenin÷ apsaugin÷ įranga nuo kritimo iš aukščio

Kūno saugos diržai

Saugos juosmens diržai Kobinys

18

4. Darboviečių įrengimo bendrieji principai 4.1. Darbo vieta

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi atitikti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų10

reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizin÷s galimyb÷s.

Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, turi pasirūpinti, kad: • Statiniai, kuriuose yra darboviet÷s, turi būti stabilus ir tvirti; • Evakuaciniai keliai ir iš÷jimai turi būti laisvi ir pagal galimybę tiesiai vesti į lauką arba saugios

zonos link, turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus. Evakuaciniuose keliuose ir iš÷jimuose turi būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras apšvietimas sugestų;

• Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes ir galimą didžiausią žmonių skaičių, darboviet÷se turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, gaisrin÷s signalizacijos įrenginiai. Gaisro gesinimo priemon÷s turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti.

• Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, uždarose darboviet÷se turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis normatyvinius dokumentus, jei įrengta dirbtin÷ v÷dinimo sistema, prireikus ji turi veikti bet kuriuo metu, darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios tiesiogiai kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant šalinamos.

• Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, turi atitikti šilumin÷s aplinkos normatyvinius dokumentus11 (HN 69:2003).

• Darboviet÷s, kiek įmanoma, turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa ir turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus12 (HN 98 : 2000).

• Darbo patalpos, darbo vietos ir įmon÷s teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažym÷tos ženklais (Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darboviet÷se nuostatai13.

• Kai darboviet÷se yra pavojingų zonų, kuriose d÷l darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažym÷tos.

• Darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir veiklą, arba esant tam tikram darbuotojų skaičiui, reikiamu atstumu turi būti įrengta poilsio ir (arba) apšilimo patalpa ar atitinkamai poilsio zona.

• Darboviet÷s turi būti aprūpintos pirmosios pagalbos priemon÷mis. Šios priemon÷s turi būti reikiamai pažym÷tos ir lengvai pasiekiamos.

10 Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Patvirtinta 1998 05 05 įsakymu Nr.85/233 (Žin. 1998, Nr.44-1224) 11 HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šilumin÷ aplinka darbo patalpose. Parametrų normin÷s vert÷s ir matavimo reikalavimai“. Patvirtinta 2003 12 24 įsakymu Nr. V-770 (Žin., 2004, Nr.45-1485) 12 HN 98 : 2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribin÷s vert÷s ir bendrieji matavimo reikalavimai. Patvirtinta 2000 05 24 įsakymu Nr.277 13 Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darboviet÷se nuostatai. Patvirtinta 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin. 1999, Nr.104-3014)

19

4.2. Darbo priemon÷s

Darbdavys privalo: • užtikrinti, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemon÷s (darbo procese

naudojamos mašinos, įrenginiai (tarp jų – potencialiai pavojingi įrenginiai), prietaisai, įrankiai ir kt.), atitinkančios Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų14, atitinkamų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų (techninių reglamentų, taisyklių ir kt.) reikalavimus (www.vdi.lt ).

• užtikrinti, kad naudojama įranga ir apsaugos sistemos būtų tinkamos darbui sprogioje aplinkoje ir atitiktų Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento nuostatų

15 reikalavimus. • atliekant pavojingus darbus, kurių metu gali susidaryti sprogi aplinka, privaloma laikytis

Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų16 reikalavimus.

Kad nesusidarytų sprogi aplinka: − užtikrinti gamybinių įrenginių hermetizaciją; − naudoti darbo ir avarinę ventiliaciją; − taikyti konstrukcinius ir technologinius sprendimus.

Siekiant išvengti sprogimo metu atsirandančių pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio: − nustatyti maksimalius leidžiamų gamyboje naudojamų sprogių medžiagų kiekius, − naudoti sprogimo sl÷giui apskaičiuotus įrenginius, − naudoti įrenginių apsaugos nuo suardymo sprogimo metu įtaisus (apsaugines membranas,

vožtuvus), − naudoti įsp÷jamąją signalizaciją;

Siekiant išvengti sprogimų: − paruošti sprogimo atžvilgiu pavojingų technologinių procesų specialias taisykles, − nustatyta tvarka ir, esant reikalui, papildomai mokyti bei instruktuoti sprogimo atžvilgiu

pavojingus darbus atliekančius darbuotojus, − kontroliuoti sprogimo atžvilgiu pavojingus technologinius procesus, įrenginius ir darbus; − gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose ir ant įrenginių, galinčių sukelti sprogimą ar gaisrą,

turi būti iškabinti ženklai, draudžiantys naudotis atvira ugnimi, taip pat nurodymai, kaip elgtis arti degių ir sprogių medžiagų; su šiais ženklais bei nurodymais turi būti supažindinti visi darbuotojai.

14 Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Patvirtinta 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin. 2000, Nr.3-88) 15 Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas. Patvirtinta 2002 05 31 įsakymu Nr.184 (Žin., 2002, Nr.56-2279) 16 Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai. Patvirtinta 2005 09 30 įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr.118-4277)

20

4.3. Įmon÷s buities, sanitarin÷s ir higienos patalpos

Įmon÷s buities, sanitarin÷s ir higienos patalpos įrengiamos, atsižvelgiant į teis÷s aktuose nustatytus reikalavimus17.

Įmon÷s buities, sanitarin÷s ir higienos patalpos skirtos darbuotojų asmeninei higienai, fiziologin÷ms reikm÷ms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalyn÷s, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarin÷s patalpos, jose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, asmens higienos patalpos. Pagrindin÷s šių patalpų grup÷s nurodytos 5 pav.

Įmon÷se, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių, sanitarin÷s bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teis÷s aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.

Įmon÷s darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmon÷je įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų skaičių. 17 Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai. Patvirtinta 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820

5 pav. Įmon÷s buities, sanitarin÷s ir higienos patalpų grup÷s

21

5. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo principai

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka18 skirta visoms įmon÷ms, įstaigoms, organizacijoms, kitoms organizacin÷ms struktūroms ir fiziniams asmenims, samdantiems kitus fizinius asmenis. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija – įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis (lokalinis) norminis teis÷s aktas, nustatantis konkrečias darbuotojų pareigas bei veikimo būdus, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę. Instruktavimas – darbuotojo informavimas apie profesinę riziką įmon÷je bei darbo vietoje, apie įmon÷je galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teis÷s aktų reikalavimus ir išaiškinimas saugių veikimo būdų, privalomų jam atliekant pavestus darbus.

Įmon÷s vadovas ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmon÷je būtų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmon÷je gautų visapusią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą joje, apie esančią ar galimą profesinę riziką visoje įmon÷je ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai šalinti ar sumažinti. 5.1. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas

Instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo vietas, darbo priemones, prieš diegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus.

Rekomenduojama instrukcijos struktūra ir turinys:

18 Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka. Patvirtinta įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr.53-1817).

Bendroji dalis

Profesin÷s rizikos veiksniai. Saugos priemon÷s nuo jų poveikio

Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią

Darbuotojo veiksmai darbo metu

• Leidimo savarankiškai dirbti sąlygos • Darbo ir poilsio trukm÷, pertraukos. • Asmens higienos reikalavimai. • Atsakomyb÷ už šios instrukcijos nevykdymą. • Darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys ar

galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis sveikatai, ribiniai dydžiai.

• Saugos priemon÷s (technin÷s, organizacin÷s, kolektyvin÷s, asmenin÷s), jų taikymo, naudojimo, priežiūros tvarka, saugos ir sveikatos ženklai.

• Pamainos pri÷mimo tvarka • Darbo vietos, darbo ir darbų saugos priemonių, asmeninių apsauginių

priemonių ir pan. naudojimo ir paruošimo tvarka. • Užduočių įforminimo atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir

kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai ir pan.) tvarka.

Darbuotojo veiksmai nelaimingo atsitikimo atvejais, susidarius avarinei ar kitai ypatingai situacijai, įvykus incidentui, avarijai.

22

Instrukcijoje pateikiami reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai darbo vietai, darbui ar

technologiniam procesui. 5.2. Darbuotojų instruktavimas

Visi įmon÷s darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti

instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (6 pav.).

ĮVADINIS Privalo išklausyti visi darbuotojai, naujai priimti į darbą, sudarydami darbo sutartį

Privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su gamyba, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų

laikymu ir naudojimu.

Vykdomas ne rečiau kaip kartą per 12 m÷nesių

Pasikeitus gamybos, technologiniams procesams; patvirtinus naujas darbuotojų saugos ir sveikatos

instrukcijas; pakeitus darbo vietą ar darbo pobūdį; nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų; įvykus

nelaimingam atsitikimui, susirgus profesine liga

Darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus ar raštinius nurodymus, darbuotojai, kuriems tam tikrais

atvejais gali būti pavedama vienkartin÷ užduotis, nesusijusi su nuolatiniu darbu

PIRMINIS

PERIODINIS

PAPILDOMAS

TIKSLINIS

Atli

eka

mi p

ag

al įm

on÷j

e s

uda

ryta

s ir

dar

bda

vio

pat

virt

inta

s in

stru

kcija

s, s

au

gaus

dar

bo a

tliki

mo

tais

ykle

s, d

arb

o pr

iem

on

ių a

r te

chno

logi

nių p

roce

sų te

chn

iniu

s d

oku

me

ntu

s, c

hem

ini

ų m

ed

žia

gų

sau

gos

duo

me

n ų la

pus,

pro

fesi

n÷s r

izik

os v

ertin

imo

doku

me

ntus

R

egi

stru

oja

mos

inst

rukt

avi

mo

žur

nal

e

Veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais

Darbuotojo veiksmai baigus darbą

• Saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarka.

• Saugaus pavojingų ir kenksmingų medžiagų naudojimo tvarka. • Darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, į÷jimų ir važiavimo kelių

saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas, inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas).

• Reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, k÷limo ir transportavimo priemonių, potencialiai pavojingų įrenginių, sprogių, degių medžiagų ir pan.

• Draudimas palikti savo darbo vietą, darbo priemones, Laikino pasitraukimo iš darbo vietos tvarka.

• Darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo

ir pan. tvarka. • Darbo vietos sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka • Atliekų surinkimas ir pašalinimas. • Asmens higienos reikalavimai. • Patalpų uždarymo tvarka.

6 pav. Įmon÷se vykdomi instruktavimai

23

6. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų darbe tyrimas 6.1. Nelaimingi atsitikimai darbe

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas bei apskaita vyksta vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatomis19. Šie nuostatai nustato lengvų, sunkių bei mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų nagrin÷jimo tvarką. Šių Nuostatų privalo laikytis visos įmon÷s, įstaigos, organizacijos, kitos organizacin÷s struktūros ir fiziniai asmenys.

7 pav. Nelaimingų atsitikimų klasifikavimas Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus

Asmuo, nukent÷jęs d÷l nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu jis paj÷gia), ar matęs įvykį arba jo padarinius, privalo apie nelaimingą atsitikimą darbe nedelsdamas pranešti padalinio vadovui arba įmon÷s vadovui, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai.

Įmon÷s vadovas ar įgaliotas asmuo privalo informuoti kiekvieną darbuotoją įvadinio ar pirminio instruktažo metu kad jo pareigą nedelsiant pranešti apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Įmon÷s vadovas, kiti įgalioti asmenys privalo užtikrinti pirmosios medicinos ir kitokios pagalbos suteikimą, o prireikus nugabenti nukent÷jusįjį į gydymo įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Apie nelaimingus atsitikimus darbe padalinio vadovas privalo nedelsdamas pranešti įmon÷s vadovui, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui.

Įmon÷s vadovas ar įgaliotas asmuo apie sunkius arba mirtinus nelaimingus atsitikimus privalo nedelsdamas telefonu, elektroniniu paštu, faksu arba kitomis ryšio priemon÷mis pranešti:

19 Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugs÷jo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr.136-4945)

NELAIMINGI ATSITIKIMAI

Lengvas nelaimingas atsitikimas – įvykis, d÷l kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai

Sunkus nelaimingas atsitikimas – įvykis, d÷l kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą

Mirtinas nelaimingas atsitikimas – įvykis, d÷l kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir d÷l jos iš karto ar po kurio laiko miršta

Pagal pasekmes

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš

darbo

Pagal ryšį su darbu Pagal nukent÷jusiųjų skaičių

Nelaimingas atsitikimas darbe

Pavieniai

Grupiniai

24

• atitinkamos apylink÷s prokuratūrai; • VDI • nukent÷jusiojo šeimai ar jo atstovui.

Apie nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį profesinio mokymo įstaigos moksleiviui, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos studentui per jų praktiką įmon÷je, įmon÷s vadovas ar įgaliotas asmuo privalo nedelsdamas pranešti mokymo įstaigai, kurios atstovas turi teisę dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą. Nelaimingų atsitikimų tyrimas

Visoms įmon÷ms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka, nustatyta DSS įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrimo rezultatai turi būti surašyti nustatytos formos dokumentuose.

tyrimo trukm ÷ 7 dienos 20 dienų

8 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas

Nelaimingą atsitikimą darbe, d÷l kurio mir÷ 3 ir daugiau asmenų, tiria komisija. Komisijos pirmininkas – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybin÷s darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus ved÷jas ir du šio skyriaus Valstybin÷s darbo inspekcijos inspektoriai. Atliekant tyrimą, dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo (atstovų) skirti asmenys.

Įmon÷s vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo sudaro sąlygas tirti nelaimingą atsitikimą darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentų kopijas patvirtina įmon÷s vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo savo parašu ir įmon÷s antspaudu.

Ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu. Surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal Nuostatų 1 priedą), N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą

NELAIMING Ų ATSITIKIM Ų DARBE TYRIMAS

LENGVAS NELAIMINGAS ATSITIKIMAS

Tyrimo komisija

Dar

bdav

io a

tsto

vas

Dar

buot

ojų

atst

ovas

sa

ugai

s ir

svei

kata

i

SUNKUS ARBA MIRTINAS NELAIMINGAS ATSITIKIMAS

Tyrimo komisija

VD

I ins

pekt

oriu

s

Dar

bdav

io a

tsto

vas

Dar

buot

ojų

atst

ovas

Dra

udim

o įs

taig

os

atst

ovas

(ki

ti at

stov

ai)

Tyrimo rezultatai surašomi nustatytos formos aktuose (N-1, N-2)

Registruojami ir įtraukiami į VDI ataskaitą

25

(iš darbo) aktas (pagal Nuostatų 2 priedą). N-1 ar N-2 formos aktai surašomi, jeigu nukent÷jusysis buvo nedarbingas d÷l nelaimingo atsitikimo darbe nors vieną dieną. N-1 formos aktai surašomi asmenims:

• dirbant pagal darbo sutartį, pagal pavedimą arba atliekant darbą darbdavio žinia; • parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo

laiku ar po darbo) darbo vietoje, įmon÷s patalpose ar teritorijoje; • darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);

• vykstant į darbą ar iš darbo įmon÷s ar jos samdomu transportu; • pertraukos pails÷ti ir pavalgyti, papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmon÷s

patalpose ar jos teritorijoje. • darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmon÷je su įmon÷s vadovo ar padalinio vadovo

žinia; • pagal rašytinį pavedimą (nurodymą) dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose panašiuose

renginiuose; • vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal įmon÷s, su kuria sudaryta darbo

sutartis, ar įmon÷s, į kurią darbuotojas komandiruotas, transportu ar jų samdytu transportu. • d÷l smurto, jeigu smurto aplinkyb÷s ir motyvai susiję su darbu;

N-2 formos aktai surašomi kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darboviet÷s ir:

• gyvenamosios vietos; • ne darboviet÷je esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą; • ne įmon÷s teritorijoje esančios vietos, kur darbuotojas gali būti per pertrauką, skirtą pails÷ti

ir pavalgyti; • įsp÷jimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu

nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos. Surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas (N-1 arba N-2) įteikiamas darbdaviui pasirašyti. Nelaimingo atsitikimo tyrimas nutraukiamas ir N-1 (ar N-2) formos aktas nesurašomas, kai nustatoma:

• darbuotojas mir÷ d÷l ligos, nesusijusios su darbu; nukent÷jusysis siek÷ susižaloti ar nusižudyti;

• nukent÷jusysis dar÷ nusikaltimą; asmuo nukent÷jo d÷l smurto, kurio aplinkyb÷s ir motyvai nesusiję su darbu;

• nukent÷jusysis dirbo sau (savo interesais) be darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo. Grupinio nelaimingo atsitikimo darbe atveju, kai nukent÷jo daugiau negu vienas asmuo,

atitinkamos formos aktas surašomas kiekvienam nukent÷jusiajam atskirai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina:

• nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta. Jeigu pakeista, sužinoti, kas pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;

• apžiūr÷ti nelaimingo atsitikimo darbe, padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti reikalingą grafinę medžiagą;

• gauti iš įmon÷s vadovo, įgalioto asmens ir liudytojų – rašytinius paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis;

• esant galimybei gauti nukent÷jusiojo rašytinį paaiškinimą; • išnagrin÷ti ir įvertinti nukent÷jusiojo profesinį parengimą, jo galimybes atlikti pavestą darbą; • nustatyti, ar nukent÷jusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas;

26

• nustatyti darbo priemonių būklę, ištirti jų atitiktį gamintojo techninių dokumentų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių, kitų teis÷s aktų reikalavimams;

• apžiūr÷ti, ar įvykio vietoje įrengtos kolektyvin÷s apsaugos priemon÷s, ar asmenys aprūpinti asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis, nustatyti šių priemonių efektyvumą;

• nustatyti, ar nukent÷jusiajam laiku suteikta pirmoji medicinos pagalba, išnagrin÷ti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teis÷saugos institucijų pažymas, išvadas apie sužalojimo pobūdį, sunkumą, alkoholio, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje, mirties priežastį;

• nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe suk÷lusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį;

• nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis

6.2. Profesin÷s ligos

Profesiniu ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai20 reglamentuoja profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnoz÷s nustatymą bei patvirtinimą ir apskaitą. Vadovaujantis šiais nuostatais, profesin÷s ligos tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartį; įgijusiems valstyb÷s tarnautojo statusą ir dirbantiems ar dirbusiems valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucijoje ar įstaigoje.

9 pav. Profesinių ligų klasifikavimas Pranešimai apie profesinę ligą

Darbuotojas, susirgęs ūmia profesine liga, jeigu paj÷gia tai padaryti, ar asmuo, matęs įvykį ar jo pasekmes, d÷l kurių išsivyst÷ ūmi profesin÷ liga, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmon÷s saugos ir sveikatos tarnybai.

Darbdavys nedelsdamas privalo suteikti neatid÷liotiną medicinos pagalbą ūmia profesine liga susirgusiam darbuotojui, užtikrinti, kad jis būtų nugabentas į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ir faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemon÷mis pranešti apie ūmią profesinę ligą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritorinei įstaigai.

Ūmią profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ne v÷liau kaip per valandą informuoja apie tai Darbo inspekciją, Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos teritorinę įstaigą ir išsiunčia Darbo inspekcijai pranešimą (pagal Nuostatų 1 priedą).

20 Profesiniu ligu tyrimo ir apskaitos nuostatai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398).

PROFESINöS LIGOS

L÷tin÷ profesin÷ liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį suk÷l÷ vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką

Pagal pasireiškimo laiką ir požymius

Ūmi profesin÷ liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį suk÷l÷ trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu

27

Ūmios profesin÷s ligos, d÷l kurios darbuotojas mir÷, atveju darbdavys nedelsdamas praneša atitinkamos apylink÷s prokuratūrai, Darbo inspekcijai, Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriame nukent÷jęs asmuo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.

L÷tinę profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ne v÷liau kaip per 3 dienas raštu praneša (pagal Nuostatų 1 priedą) apie tai Darbo inspekcijai ir Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

Darbuotojas, jo šeimos nariai ir kiti asmenys, taip pat darbdavys, Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos įstaigos darbuotojas, įtarę profesinę ligą, turi teisę apie tai raštu arba žodžiu pranešti Darbo inspekcijai arba kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Profesinių ligų priežasčių tyrimas bei profesinių ligų nustatymas

Profesinių ligų priežastys tirti pradedamos gavus pranešimus apie profesin÷s ligos atvejį. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesin÷s ligos priežastis tiria, darbo sąlygų higieninę charakteristiką (pagal Nuostatų 2 priedą) ir profesin÷s ligos patvirtinimo aktą (pagal Nuostatų 3 priedą) surašo profesin÷s ligos tyrimo komisija.

Darbdavys, darbuotojas, kuriam tiriama profesin÷ liga, jo šeimos narys ar įgaliotas asmuo, draudimo įstaigos atstovas turi teisę gauti iš komisijos informaciją apie profesin÷s ligos priežasčių tyrimo eigą, jeigu, komisijos nuomone, tai netur÷s įtakos tyrimui.

Profesin÷s ligos priežasčių tyrimo procedūra atliekama vadovaujantis Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu21, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos direktorius.

Per 30 k.d.

10 pav. Profesinių ligų priežasčių tyrimo eigos schema

Ūmias profesines ligas, d÷l kurių mir÷ 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos direktorius, Darbo inspekcijos inspektavimo skyriaus viršininkas ir po vieną 21 Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas. Patvirtinta 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 (Žin., 2004, Nr.151-5522)

PROFESIŲ LIGŲ PRIEŽASČIŲ TYRIMO KOMISIJA

VD

I in

spek

tori

us

(ko

mis

ijos

pirm

inin

kas)

Val

styb

in÷s

vis

uom

en÷s

sv

eik

ato

s pr

iežiū

ros

tarn

ybo

s p

ask

irtas

ats

tova

s

Asm

ens

sve

ikat

os

pri

ežiū

ros įs

taig

os

Dra

udim

o įs

taig

os

atst

ova

s

Dar

bda

vio

, da

rbu

oto

jų

ats

tova

i

Profesin÷s ligos tyrimo aktas Darbo sąlygų higieninę charakteristiką

Pateikiama: VDI, Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybai, darbuotojui, darbdaviui Mirties atveju: apylink÷s prokuratūrai, nukent÷jusio asmens šeimos nariui ir draudimo įstaigai.

28

Darbo inspekcijos ir Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos teritorin÷s įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinių ligų nustatymas bei patvirtinimas

Profesin÷s ligos dirbantiems ar dirbusiems asmenims nustatomos vadovaujantis nutarimu D÷l profesinių ligų sąrašo ir Valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų22 patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Profesin÷s ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, taip pat bendrosios praktikos arba kitos specialyb÷s gydytojas, turintis Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą šios veiklos licenciją

Nuo darbo sąlygų higienin÷s charakteristikos gavimo nustatoma profesin÷s ligos diagnozę, užpildomas atitinkamas pranešimas (pagal Nuostatų 4 priedą) ir išsiunčiamas tyrimo komisijos pirmininkui.

11 pav. Profesinių ligų nustatymo ir patvirtinimo eigos schema

Gavusi pranešimą tyrimo komisija Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamente23 nustatyta tvarka patvirtina profesin÷s ligos diagnozę, surašydama profesin÷s ligos patvirtinimo aktą, kurį pasirašo komisijos nariai, darbuotojas (ar jam atstovaujantis asmuo), atliekant profesin÷s ligos priežasčių tyrimą dalyvavę darbdavys (ar jo atstovas) ir darbuotojų atstovas. Komisijos pirmininkas po vieną akto egzempliorių išsiunčia atitinkamoms įstaigoms.

22 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198 „D÷l profesinių ligų sąrašo ir Valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų” (Žin., 1994, Nr. 94-1845). 23 Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas. Patvirtinta 2004 m. spalio 1 d. įsakymų Nr. 1-269/V-125 (Žin., 2004, Nr. 151-5522)

Per 3 d.d.

Per 3 d.d.

Per 3 m÷n.

• asmens sveikatos istorijos išrašas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą formą;

• darbo sąlygų higienin÷ charakteristika.

Darbo medicinos gydytojas, turintis Sveikatos apsaugos

ministerijos išduotą licenziją

Profesin÷s ligos diagnoz÷

Pranešimas

Komisijos pirmininkas

Profesin÷s ligos patvirtinimo aktas

Per 7 d.d.

Išsiunčiamas: Darbo inspekcijos valdybai, Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybai, darbdaviui, darbuotojui (ar jam atstovaujančiam asmeniui), draudimo įstaigai. Perduodamas Valstybinio profesinių ligų registro tvarkymo įstaigai – surašoma profesin÷s ligos kortelę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą.

29

7. Gaisrin÷s saugos organizavimas

Bendrosios priešgaisrin÷s saugos taisykl÷s24 nustato objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavyb÷s formas, bendruosius priešgaisrin÷s saugos reikalavimus. Taisykl÷se minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcijų ir statybos produktų degumo klas÷s, statinio ir jo konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klas÷s, pastatų ir patalpų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos, priešgaisrinių užtvarų (sienų, pertvarų, perdangų, durų, vartų, liukų, vožtuvų) tipai bei atsparumas ugniai nustatomi pagal techninį reglamentą STR 2.01.04:200425. 7.1. Gamybos procesų gaisrin÷ klasifikacija

Pagal pobūdį, naudojamų ir sand÷liuojamų medžiagų degimo bei sprogimo savybes visi gamybos procesai skirstomi į 5 kategorija – Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg. pastatai ir patalpos, kuriuose vyksta A ir B kategorijos gamybos procesai – sprogūs ir pavojingi gaisro atžvilgiu, C, D, E – pavojingi gaisrui.

1 lentel÷ Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Patalpos

kategorija Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese,

charakteristikos Asg Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra

neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis sl÷gis.

Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis sl÷gis.

Bsg Degios dulk÷s arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis sl÷gis.

Cg Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulk÷s ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg.

Dg Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.

Eg Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būkl÷je (šaldytuvuose). Remiantis šia klasifikacija nustatomi bendrieji gaisrin÷s saugos reikalavimai kiekvienai

gamybos proceso kategorijai. Patalpų kategorija nustatoma bendra visai pastato daliai, kuri yra atskirta gaisrasien÷mis, pertvaromis ir perdangomis. Technologinio proceso (baro) ir patalpos kategorija nustatoma vadovaujantis technologinio projektavimo normomis. 24 Bendrosios priešgaisrin÷s saugos taisykl÷s. Patvirtinta 2005 02 18 įsakymu Nr.64 (Žin., 2005, Nr.26-852) 25 Techninį reglamentas „Gaisrin÷ sauga. Pagrindiniai reikalavimai“. Patvirtinta 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720).

30

7.2. Statybinių medžiagų ir konstrukcij ų degumas, atsparumas ugniai Statybinių medžiagų ir konstrukcijų degumas

Visos statybin÷s medžiagos ir konstrukcijos, atsižvelgiant į jų degumą, skirstomos į tris grupes: • nedegiosios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje normaliomis

atmosferos ir oro sąlygomis neužsiliepsnoja, nedega, nerusena ir neangl÷ja. Tai visos gamtin÷s ir dirbtin÷s neorganin÷s medžiagos: akmenys, plytos, metalai;

• sunkiai degios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje užsiliepsnoja, rusena arba angl÷ja ir dega arba rusena veikiant ugnies šaltiniui, o pašalinus ugnies šaltinį degimas ir rusenimas baigiasi. Šių medžiagų ir konstrukcijų sud÷tyje yra nedegiųjų ir degiųjų medžiagų. Tai asfaltbetonis, pjuvenų betonas, antipirenuose išmirkyta mediena ir kt;

• degiosios medžiagos ir konstrukcijos ugnyje dega ir rusena net ir tada, kai pašalinamas ugnies šaltinis. Tai visos organin÷s medžiagos: mediena, ruberoidas, tolis, durpių plokšt÷ ir kt. Iš jų pagamintos konstrukcijos nepadengtos nedegiosiomis medžiagomis.

Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra jų savyb÷ nesuirti, neprarasti standumo ir

neperkaisti iki pavojingos ribos. Standumo praradimas - tai statybinių konstrukcijų griuvimas. Standumo praradimas, ypač

sud÷tingų statinių, - tai deformacijų atsiradimas konstrukcijose, kurių dydis neleidžia toliau eksploatuoti statinio.

Konstrukcijos perkaitimas - tai konstrukcijos įkaitinimas iki tokios temperatūros, kurią viršijus gali užsiliepsnoti daiktai, esantys gretimose patalpose, arba atsirasti plyšiai, pro kuriuos gali prasiskverbti degimo produktai.

Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai apibūdinamas minimaliu laiku, kuriam pra÷jus konstrukcija praranda laikomąją galią, ir matuojamas valandomis nuo gaisro iki konstrukcijoje atsiras vienas iš šių požymių: • plyšiai arba skyl÷s, pro kurias gali prasiskverbti degimo produktai arba liepsna; • gaisro veikiamos konstrukcijos kitos pus÷s temperatūra vidutiniškai pakilo daugiau kaip 140 °C; • konstrukcija suiro arba deformavosi.

Gaisrin÷s saugos reikalavimai Europos Sąjungos šalyse sudaro dalį statiniams (pastatų išd÷stymui, statybinių konstrukcijų ir dirbinių, komunikacijų ir tinklų naudojimo savyb÷ms, taip pat gaisrin÷s saugos įrangai gaisro sąlygomis) taikomų nuostatų. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad kilus gaisrui: • statinio geba atlaikyti apkrovas būtų apskaičiuojama tam tikram laikotarpiui; • gaisro kilimas ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje būtų apribotas; • gaisro plitimas į gretimus statinius būtų apribotas; • gyventojai gal÷tų palikti statinius ar būtų išgelb÷ti kitomis priemon÷mis; • būtų atsižvelgta į ugniagesių saugumą.

31

7.3. Gaisrų gesinimo būdai ir medžiagos. Gaisrin÷s užtvaros

Gaisrin÷s užtvaros neleidžia plisti gaisrui, apsaugo nuo tiesiogin÷s ugnies, energijos spinduliavimo ir sumažina šilumos perdavimo laidumą. Gaisrin÷s užtvaros skirstomos į bendrąsias ir vietines.

Bendrosios paskirties apsaugo nuo tūrinio gaisro: gaisrasien÷, nedegios perdangos, ekranai, zonos ir gaisriniai tarpai.

Vietin÷s paskirties nuo linijinio gaisro: borteliai, grioviai. Gaisrasien÷ įrengiama iš nedegiųjų medžiagų, ant pamatų, ji turi atskirti visas pastato pjūvyje

esančias konstrukcijas. Virš stogo turi iškilti 30-60 cm. Atsparumas ugniai ne mažiau kaip 2,5 h. Pavyzdžiui, vienos plytos storio sienos atsparumas ugniai 5,5 h. gaisrasienių durų angose statomos gaisrin÷s durys. Atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 1,2 h.

Gaisrin÷s pertvaros. Atsparumas ugniai ne mažiau kaip 1 h. Neturi praleisti dulkių ir dujų. Gaisriniai ekranai. Apsaugo nuo šiluminio spinduliavimo. Gali būti stacionarūs ir kilnojamieji.

Tai – atitvarin÷s konstrukcijos; vandens užuolaidos; gaisrasien÷s, pastatytos tarp gretimų pastatų; specialūs skydai.

Gaisrin÷s zonos. Gaisrasienes galima pakeisti gaisrin÷mis zonomis, kurios atskiria pastatą 0,75 h atsparumo ugniai sienomis per visą jo aukštį ir yra ne siauresn÷s kaip 12 m. sienos turi būti hermetiškos, į÷jimai į jas – per tambūrus. Įrengiami laiptai, liftų šachtos, v÷dinimo kameros, nedegiųjų medžiagų tarpiniai sand÷liai ir kt. Gaisrų gesinimo medžiagos.

Vandeniu: • Kietas medžiagas, sunkias naftos produktus – sudarant vandens užuolaidas ir šaldant

degančių konstrukcijų paviršius; • Medžiagas, kurias sunkiai suvilgo vanduo (medviln÷, suodžiai, mediena) – į vandenį dedama

specialių priedų, padedančių geriau sudr÷kinti paviršių. Susl÷gtuoju oru: • Degieji skysčiai – oras leidžiamas į degantį skystį, jis maišo ir v÷sina viršutinį skysčio

sluoksnį. Inertin÷mis dujomis: kai negalima gesinti vandeniu, nes gali įvykti sprogimas, pavyzdžiui,

šarminiai metalai; arba gali pasklisti liepsna, pavyzdžiui, benzinas; arba kai vanduo gali sugadinti materialines vertybes: knygos, muziejų eksponatai ir kt.

Anglies dioksidu ir azotu: • Elektros įrenginius; • Degantys skysčius ir dujas. Sprogstamosiomis medžiagomis: • Dujų ir dujų-naftos atvirų fontanų gaisrus – sprogimo smūgio banga tam tikrą laiką izoliuoja

nuo degimo zonos, liepsna nubloškiama į šalį ir užgęsta. Putomis - dujų (anglies dioksidas ir oras) ir skysčių (druskų, rūgščių) mišiniu: • Naftos produktus – putos pasigamina gesintuvuose, išpurškiant susidaro stabilios 7-10 cm

storio tirštos putos, nepraleidžiančios degančio skysčio garų. Pirmin÷mis gaisro gesinimo priemon÷mis gesinami gaisrai vos tik jiems kilus, kai gaisro židinys

dar neišplitęs. • Vandens putų gesintuvai – kietoms medžiagoms, degiesiems skysčiams, ypač naftos

produktams; • Dujų gesintuvai – gesinami automobiliai, elektros įrenginiai, aparatūra, bibliotekos,

muziejai, paveikslų galerijos ir kt.

32

• Milteliniais gesintuvais – kalio, natrio ir kitus šarminius metalus; elektros įrenginius iki 1000 V.

Pavojinguose gaisro atžvilgiu vietose įrengiami gaisriniai stendai, kur sud÷ti įvairūs gesinimo

įrankiai, numatyti plakatai ir ženklai (12, 13 pav.).

12 pav. Gaisrinio stendo vaizdas: 13 pav. Gaisrin÷s saugos plakatų, ženklų 1 – statin÷ su vandeniu; pavysdžiai 2 – gesintuvas; 3 – kibiras; 4 – kablys; 5 – kirstuvas; 6 – kirvis; 7 – kastuvas; 8 – laužtuvas; 9 – d÷ž÷ su sm÷liu

Gaisro signalizacija

Rankiniai signalizatoriai (sujungiami su priimamosiomis stotimis) – paspaudus mygtuką, pasigirsta pavojaus signalas.

Automatin÷s gaisro signalizacijos sistemos: • Šilumos (reaguojančios į pakilusią temperatūrą); • Dūmų (reaguojančios į dūmus).

7.4. Pagrindiniai žmonių evakuacijos plano reikalavimai

Kiekviena įmon÷ ir visi jos padaliniai privalo tur÷ti darbuotojų evakuavimo planus. Su

evakuavimo planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmon÷je. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavių įgaliotas asmuo paskiria darbuotojus (jų sutikimu) ir organizuoja jų periodišką apmokymą, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę galimo pavojaus atveju, aprūpina juos pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemon÷mis, atsižvelgdamas į įmon÷s veiklos ypatumus, darbuotojų skaičių.

Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali tur÷ti jiems nepalankių pasekmių. D÷l darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti skiriamos drausmin÷s ar administracin÷s nuobaudos, taikoma materialin÷ ar kitokia atsakomyb÷, jeigu jie siek÷ save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.

33

Žmonių evakuacijos planas turi būti pakabintas gerai matomoje vietoje kiekvieno pastato

visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat neatsižvelgiant į žmonių skaičių mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesin÷se ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose – ligonin÷se, sanatorijose, medicinin÷s priežiūros įstaigų slaugos namuose; viešbučių paskirties pastatuose. Žmonių evakuacijos planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.

Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakuacijos plane turi būti pažym÷tas ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesn÷s už aukšto žmonių evakuacijos plano linijas. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakuacijos plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į I pastato aukštą. Kai laiptin÷s vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptin÷s. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubr÷žtos iš kambario iki iš÷jimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.

Aukšto žmonių evakuacijos plane simboliais turi būti pažym÷ta: žmonių evakuacijos plano vietos, rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, gaisriniai čiaupai, gaisrininių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) įjungimo mygtukai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi. Žmonių evakuacijos plano sutartiniai ženklai pateikti 2 lentel÷je.

ŽENKLAS REIKŠM ö KONTŪRO SPALVA

FONO SPALVA

gesintuvas RAUDONA BALTA

gaisrinis čiaupas RAUDONA BALTA / RAUDONA

elektros skydelis JUODA GELTONA

telefonas MöLYNA

gaisrin÷s signalizacijos mygtukas

RAUDONA BALTA

gaisrinio siurblio (elektrifikuotos sklend÷s) įjungimo

mygtukas RAUDONA BALTA

pagrindinis evakuacijos kelias ŽALIA

atsarginis evakuacijos kelias ŽALIA

jūs esate čia (plano vieta) ŽALIA BALTA

34

14 pav. Evakuacijos iš N aukšto M kambario plano pavyzdys

35

II. PAGRINDINIAI ERGONOMIKOS PRINCIPAI 1. Ergonomikos apibr÷žimai, tikslai, lygmenis

Terminas ergonomika kilęs iš graikiškų žodžių ergon – darbas ir nomos – gamtos d÷snis. Ergonomikos tikslas - darbo struktūros, turinio, priemonių, sąlygų ir paties proceso optimizavimas. Įvairūs autoriai skirtingai apibr÷žia terminą ergonomiką (15 pav.).

15 pav. Ergonomikos apibr÷žimai

Tarptautin÷ ergonomikos asociacija išskiria trys lygmenis (16 pav.): Fizin÷ ergonomika – susijusi su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir

biomechaninių charakteristikų. Apima – darbo pozas, medžiagų gabenimą rankomis, pasikartojančius judesius ir pan.

Pažinimo – nagrin÷ja protinius procesus: suvokimas, informacijos apdorojimas, d÷mesys, atmintis ir pan.

Socialin÷ arba organizacin÷ – nagrin÷ja: komandos išteklių vadyba, darbo valdymas, projektavimas, komandinis darbas

16 pav. Ergonomikos lygmenis

Mokslo disciplina, kompleksiškai tirianti

žmogaus (žmonių grup÷s) veiklą konkrečiomis

sąlygomis ir naudojantis mašinomis (technin÷mis

priemon÷mis)

Mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus vykstant

darbo procesui: remiantis jos išvadomis, kuriamos

optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą,

saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą

Taikomasis mokslas, kurio tikslas - pritaikyti darbą prie

žmogaus fiziologinių ir psichologinių galimybių, kad darbas būtų efektyviausias,

nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir būtų atliekamas

su minimaliomis biologin÷mis sąnaudomis

ERGONOMIKA

FIZIN ö

PAŽINIMO

Žmogaus anatominių, antropometrinių,

fiziologinių ir biomechaninių

charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų

suderinamumas

Tikslai – optimizuoti darbo sistemas, įskaitant jų

organizacinę struktūrą, politiką ir

procesus Nagrin÷jama suvokimo, d÷mesio, darbo krūvio,

sprendimų pri÷mimo, motorinio atsako, įgūdžių ir atminties

problemos, jų svarba projektuojant žmogaus –

sistemos sąsają

ORGANIZACIN ö

36

2. Dešimt fizinių ergonomikos principų

• Viskas turi būti lengvai pasiekiama (pirmasis principas) Žmogaus kūnas įsitempia, kai tenka siekti toliau pad÷to daikto, o tai apsunkina darbą. Kad

palengvinti darbą dažnai naudojamus daiktus, kaip pvz. ranken÷les, jungiklius, įrankius, detales, reikia įtaisyti lengvai pasiekiamose vietose.

Optimali yra sferin÷ jud÷jimo erdv÷ (17 pav.). Geras pavyzdys yra – lakūno kabina. Visi valdymo įtaisai įrengti taip , kad pilotui nereik÷tų jud÷ti iš savo vietos.

17 pav. Optimalios sferin÷s jud÷jimo erdv÷s pavyzdys (projektas)

Kuriant darbo vietas svarbu įvertinti, kam ji skirta. Būtina atsižvelgti į antropometrinius skirtingumus (reguliuojamos s÷dyn÷s, avariniai jungikliai įtaisomi taip, kad juos gal÷tų pasiekti žemesnio ūgio žmogus, tada gal÷s ir aukštesnis).

Vykę patobulinimai gali būti atlikti ergonominiu požiūriu įvertinus nepatogumus d÷l atstumo: - sumažinamas darbo plotas; - darbo paviršiaus pakeliamas – taip sumaž÷ja nuotolis siekti daiktų; - daromos išpjovos darbiniuose paviršiuose; - konstruojamos besisukantys stovai, kad reikiamos priemon÷s būtų arčiau, o nenaudojamos

toliau.

• Darbui svarbu pasirinkti tinkamą aukštį (antrasis principas) Dažna problema yra neteisingai parinktas darbo plokštumos aukštis, kai darbuotojui tenka dirbti

išsikreipus, sulenkus. D÷l to greičiau nuvargstama, nepatogu, sul÷t÷ja darbo tempas, tenka daryti papildomus judesius.

Dirbančio žmogaus kūno pad÷tis išlieka natūrali, kai darbas atliekamas maždaug alkūnių aukštyje.

Sunkesnis darbas, kada reikalinga viršutin÷s kūno dalies j÷ga, tur÷tų būti dirbamas žemiau nei alkūnių aukštyje. Jis mechaniškai tampa lengvesniu. Lengvesn÷s arba steb÷jimo užduotys tur÷tų būti atliekamos aukščiau nei alkūnių aukštyje, nes tada žvilgsnio nuotolis yra trumpesnis ir ger÷ja rankų bei akių koordinacija (18 pav).

37

18 pav. Darbo plokštumos aukščio pasirinkimas pagal darbo pobūdį: a) Sunkesnis darbas b) Lengvesnis darbas

• Kūno pad÷tis dirbant turi būti patogi (trečiasis principas)

Kai įrankiai ir baldai išd÷styti optimaliai, darbas tampa produktyvesnis, did÷ja darbo našumas, išvengiama sveikatos sutrikimų, nugaros ir juosmens skausmų.

Žmogaus kūnas turi jud÷ti, jo pad÷tis kisti. Keletas nurodymu, kad dirbti darbo vietoje būtų patogu:

- pažeminkite iškeltas darbo plokštumas, kad pails÷tų pečiai ir rankos; - dažnai naudojamų daiktų nelaikykite ant grindų, kad nereik÷tų lenktis jų pasiimti; - spausdindami ar dirbdami kompiuteriu naudokite popieriaus laikiklius, kad būtų patogi kaklo

pad÷tis. Dirbant kad ir lengvą darbą, bet stovint prie pulto ar stalo, nuvargsta kojos ir nugara. Kad būtų

lengviau dirbti stovimoje pozoje, reikia siekti, kad žmogus nedirbtų pasilenkęs (susikūprinęs), pasviręs į šonus, atsilošęs arba pasistiebęs. Siūloma, pavyzdžiui, naudoti dubens atramas, kaip parodyta 18 pav.:

18 pav. Stovimo darbo vietos pavyzdys

38

Dažnas lankstymasis, norint ką nors pasiekti pvz. iš d÷ž÷s, sukelia nugaros skausmus. Atliekant tam tikrus darbus galima įrengti hidraulinius reguliuojamus k÷liklius (19 pav.).

prieš patobulinant patobulinus

19 pav. Pavyzdys, kaip siekti patogios kūno pad÷ties dirbant

• Būtina sumažinti per didelę naudojamą j÷gą (ketvirtasis principas) Dirbančiajam padeda viskas, kas taupo jo fizines pastangas. Bendrieji pavyzdžiai, kaip išvengti

didel÷s įtampos: 1. Rankų suspaudimo j÷gos:

• Imti pirštų galais yra sunkiau nei visa plaštaka. Įrankiai ir įranga tur÷tų būti patobulinti taip, kad būtų galima tvirtai suimti;

• Įrankiams valdyti j÷gos reik÷s mažiau, jei įrankių rankenos nebus nei mažos, nei didel÷s;

• Valdyti įrankius abiem rankomis lengviau nei viena. 2. Rankų stūmimo/traukimo j÷gos:

Atliekant sunkų darbą gerai būtų naudoti papildomas mechanin÷s priemones ir variklinius įrankius. Pavyzdžiui, Vežim÷liai plokšt÷ms. Jie turi fiksuojamus ratukus, palenkiamas plokštumas, perstumiamą atramą - tvorelę, kilnojamą stalą. Tokie vežim÷liai leidžia vienam operatoriui pakrauti, pervežti, manevruoti ir apdoroti daug plokščių. Kai plokšt÷s jau sukrautos, ir vežim÷lis pristumtas prie staklių, viršutin÷s plokšt÷s gul÷jimo aukštį galima reguliuoti pagal staklių darbo stalą ir plokštę apdoroti. Tada vežim÷lio stalas palaipsniui keliamas, kad galima būtų lengvai paduoti į stakles kitas plokštes (20 pav.).

20 pav. Vežim÷lis plokšt÷ms

39

Užduotį galima palengvinti naudojant specialią įrangą gaminiams, įrankiams ar kitiems įtaisams palaikyti. Pistoleto svorį galima sumažinti, įtaisant jo pakabinimo sistemą. Tai reiškia, kad pistoletas pakabinamas ant specialios balansin÷s sistemos, kuri pritvirtinta virš darbo vietos. Ji priima didžiąją pistoleto svorio dalį, ir operatoriui lieka tik perstumti jį į tas vietas, kur reikia įkalti vinį ar kabę (21 pav.).

21 pav. Pistoleto balansin÷ sistema

3. Juosmens apkrovos: Projektuojant svarbu numatyti, kad apkrova būtų kaip galima arčiau kūno. Darbą galima dar

palengvinti, darbastalį pastatant optimaliu kampu, kad būtų lengviau pasiekti gaminį, mažiau reik÷tų lenktis. Pad÷klų gamybos pramon÷je yra daug specialių pneumatinių kilnojimo įtaisų, pvz., pad÷klų perk÷limui, apvertimui, jų apžiūrai palengvinti. Naudojantis šiais įtaisais, galima apžiūr÷ti didelį kiekį pad÷klų per pamainą, visai nedaug kilnojant rankomis (22 pav.)

22 pav. Pad÷klų apžiūra

• Siekti mažinti nuovargį (penktasis principas) Žmogui viršijus fizines galimybes, neišvengiama sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, prastos

darbo kokyb÷s ir mažo produktyvumo. Labai svarbus veiksnys nuovargiui atsirasti yra statin÷s apkrovas. Pagrindiniai būdai, siekiant

išvengti statin÷s apkrovos, yra: dirbant kūno pad÷tis turi būti natūrali, dažnai kisti, svarbu reguliariai ils÷tis.

Statin÷ apkrova, ilgai laikant kokį nors daiktą, pavyzdžiui įrankį, gali būti sumažinama: - daiktams paimti naudojant diržus ar rankenas, pavyzdžiui, apvaliems rąstams tvarkyti galima

naudoti ilgas žnyples (23 pav.)

40

- naudojant tvirtinimo detales įrankiams ir gaminiams prilaikyti (24 pav., a); - pritaikant patogią rankeną (24 pav., b).

23 pav. Žnypl÷s rąstams

24 pav. Riešo statinių apkrovų ir būdų jų išvengti pavyzdžiai

• Mažinti nebūtiną kartojimąsi (šeštasis principas) Reik÷tų kiek įmanoma sumažinti pasikartojančių judesių. Pvz., pakavimo darbas dažnai susideda iš kartojamų “pa÷mimo ir pad÷jimo” judesių. Darbo vietą galima perplanuoti taip, kad daugelio nebūtinų rankų judesių atlikti nereik÷tų (25 pav.).

25 pav. Pavyzdys, kaip sumažinama kartojamų varginančių judesių

a)

b)

41

• Šalinti kliūtis, darbo aplinka turi būti erdvi (septintas principas) Erdvi darbo vieta būtina kad, užsiimant veiklą, galva, rankos, liemuo, keliai ir kojos jud÷tų laisvai. Neturi būti jokių kliūčių tarp žmogaus ir darbo priemonių, naudojamų užduočiai atlikti (26 pav).

26 pav. Ergonomiškai suprojektuota darbo vieta

• Mažinti tiesioginę sąlyčio įtampa (aštuntasis principas) Nepatogus arba žalingas žmogaus kūno dalių sąlytis su darbo įrankiu ar organų suspaudimas

gali sutrikdyti nervų sistemos, kraujo apytakos ir kitas funkcijas. Tiesioginiai sąlyčiai veikia delnus, rankas, p÷das.

Spaudimą į delnus sumažinimas – pakeisti įrankių rankenų formą, dydį ar paviršiaus dangą. Kai remiantis į aštrias briaunas pažeidžiamos rankos, alkūn÷s – atsikišimus paminkštinti,

suapvalinti aštrūs kraštus.

• Sudaryti galimybę jud÷ti ir keisti kūno pad÷tį (devintasis principas) N÷ra vienos “tinkamiausios” kūno pozos visai darbo dienai, kūnas turi jud÷ti, pad÷tis – kisti. Daugelį darbų patogiau atlikti s÷dint atsir÷mus, palinkus į priekį ar ant aukštos k÷d÷s, kad dalis

kūno svorio tektų į grindis besiremiančioms kojoms (27 pav.).

27 pav. Darbo vietų įrengimo pavyzdžiai

• Palaikyti jaukią aplinką (dešimtasis principas) Aplinka, kurioje dirbama, gali tur÷ti tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s įtakos savijautai ir veikti ne tik sveikatai, bet ir darbo kokybę bei efektyvumą.

42

3. Kompiuterin÷s darbo vietos ergonomika 3.1 Patalpos parinkimas

Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ir lokalų kompiuterių tinklą būtina teisingai parinkti patalpas ir atitinkamai jas paruošti. Kompiuterizuota, kaip ir bet kuri, darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų ergonominius reikalavimus. Svarbiausi parinkimo kriterijai yra:

• draudžiama įrengti kompiuterizuotas darbo vietas rūsiuose, belang÷se patalpose; optimalu, kai patalpos langai nukreipti į šiaurę;

• parinktoje patalpoje vienai kompiuterizuotai darbo vietai tur÷tų tekti ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir 20 m3 erdv÷s;

• minimizuota patalpos užpylimo vandeniu galimyb÷, neleistina, kad virš kompiuterinių darbo vietų (kompiuterin÷s klas÷s) būtų dušai ar kitos panašios paskirties patalpos;

• patalpa maksimaliai apsaugota nuo išor÷s dulkių, vibracijos, dr÷gm÷s, intensyvaus elektromagnetinio spinduliavimo;

• patalpoje nesunku įrengti eksploatacinius reikalavimus atitinkantį elektros maitinimą ir įžeminimą;

• prie patalpos, kurioje numatomas įrengti lokalus kompiuterių tinklas, tur÷tų būti nemažesnis kaip 8 m2 pagalbinis kabinetas.

28 pav. Bendri kompiuterin÷s darbo vietos reikalavimai

43

3.2. Darbo vietų išd÷stymas

Projektuojant patalpą, pirmiausia reikia prisiminti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti erdv÷s darbo vietai reikalavimus. Po to, baldai parenkami ir kompiuterizuotos darbo vietos išd÷stomos taip, kad:

• atstumas tarp vieno kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio monitoriaus užpakalinio paviršiaus būtų nemažesnis kaip 2 m;

• atstumas tarp šoninių monitoriaus paviršių turi būti nemažesnis kaip 1,2 m; • atstumas nuo sienos, kurioje yra iš÷jimo durys iki artimiausios darbo vietos (pra÷jimo plotis)

turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m; • draudžiama kompiuterių displ÷jus išd÷styti vieną priešais kitą; • rekomenduojama atitraukti kompiuterius nuo lauko sienos 0,8 m. (29 pav.)

29 pav. Kompiuterin÷s darbo vietos išd÷stymas

3.3. Darbo vieta

Ilgas s÷dimas darbas žmogui kenksmingas. Sumažinus fizinį aktyvumą, dirbant s÷dimą darbą,

rizikuojama greitai susirgti tokiomis ligomis kaip: osteochondroz÷, nutukimas, hemorojus. O neseni Harvardo (JAV) universiteto mokslininkų tyrimai parod÷, kad hipokinezija yra rizikos faktorius, kuris padeda išsivystyti cukriniam diabetui. Tyrimai taip pat parod÷, kad apie 20% sveikatos sutrikimų, susietų su kompiuteriais, kyla ne d÷l kompiuterio “kenksmingumo”, o d÷l pagrindinių darbo su kompiuteriu taisyklų nežinojimo, o taip pat neteisingo darbo vietos organizavimo. Norint nesusirgti, būtina teisingai organizuoti darbą prie kompiuterio, nuolatos steb÷ti savo laikyseną, o taip pat reguliariai daryti pertrauk÷les ir fizinius pratimus. Higieninių normų reikia laikytis, ne tik įrengiant patalpą kompiuterin÷ms darbo vietoms, bet ir parenkant baldus, kitaip tariant, baldai turi būti ergonomiški.

44

Kompiuterizuotos darbo vietos baldai Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas gal÷tų laisvai prie jos prieiti,

tur÷tų pakankamai erdv÷s darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno pad÷čiai ir pozai keisti.. Vienai darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdv÷s..

Svarbus kriterijus – stalo darbin÷ zona. Ta dalis stalo, kurią žmogus pasiekia sulenkęs ranką (alkūn÷ liečia kūną), sudaro artimąją zoną, o ta sritis, kuri pasiekiama pilnai ištiesus ranką, sudaro tolimąją zoną.. Akivaizdus dirbančiojo noras – pasiekti visus norimus stalo taškus - tur÷ti visą darbo stalą po ranka: kampinis stalo sprendimas leidžia tai realizuoti 90% ir tinkamai išd÷styti reikiamą darbo vietoje įrangą. Ypač patogus stalas su užapvalinta priekine stalo dalimi.

Monitorių reikia statyti tiesiai priešais save per ištiestos rankos atstumą taip, kad viršutin÷ jo riba būtų akių lygyje arba žemiau, bet nedaugiau kaip 15 cm t.y. atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40 – 60 cm, o žvilgsnis nukreiptas žemyn 15 - 20º kampu. Norint sumažinti atspindžius, naudotini “stogeliai”monitoriams. Galvą reik÷tų laikyti lygiai abejų pečių atžvilgiu. Kai jūs žiūrite žemyn, galva neturi būti palenkta į priekį. Jeigu darbo metu jūs nuolatos kūprinat÷s, didžiausias krūvis tenka stuburui, tai per daug įtempia raumenis.

Klaviatūra turi būti bent 10 –15 cm. nuo stalo krašto. Teisinga rankų pad÷tis, dirbant su klaviatūra ir pele, kai alkūn÷s guli lygiagrečiai su stalo paviršiui sudarydamos statų kampą su pečiais. Riešas neturi būti sulenktas, kad jo nepažeistume. Pageidautina, kad riešas darbo metu į ką nors remtųsi. Šiuolaikin÷s klaviatūros ir pel÷s konstrukcija numato atramą riešui.

Darbo vieta gali būti organizuota kaip parodyta 30 pav.:

30 pav. Darbo vietos organizavimas

1a

1b

1e

2a

2b

3a

3b

3e

4b

5

6

8

7

45

3 lentel÷. Ergonominiai darbo vietos parametrai

Nr. Parametras Parametro matmenys Parametro reikšm÷, mm

Reguliavimo būtinumas

1. K÷d÷

1a K÷d÷s aukštis Nuo grindų iki s÷dimo paviršiaus

350 -520 Būtina

1b S÷dimos dalies pasvirimo kampas

Nuo horizontal÷s 50 - 150

1c K÷d÷s plotis Skersai s÷dimo paviršiaus Apie 450

1d K÷d÷s gylis Nuo priekinio iki užpakalinio s÷dimo paviršiaus krašto

380 -430

1e Atlošo pasvirimo kampas Nuo s÷dimo paviršiaus 900 -1200 Būtina

2. Stalas

2a Stalo aukštis Nuo grindų iki darbinio paviršiaus

Optimalus 72 Pageidautina

2b Stalo plotis Nuo priekinio iki užpakalinio stalo paviršiaus krašto

Minimalus 700

3. Klaviatūra

3a Klaviatūros aukštis: nuo grindų

Nuo grindų iki klaviatūros apatin÷s eil÷s

600 -750

Pageidautina

3b Klaviatūros pakilimo kampas Nuo horizontal÷s 70 – 150 Pageidautina

3d Klaviatūros gylis Nuo priekinio krašto iki klaviatūros galines eil÷s

Ne daugiau kaip 200

3e Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto

Nuo stalo priekinio krašto iki klaviatūros apatin÷s eil÷s

100 -150

4. Ekranas

4a Ekrano aukštis

Ekrano viršutinio krašto pad÷tis akių žvilgsnio atžvilgiu: žvilgsnio nukrypimas žemyn nuo horizontal÷s

15 - 20 Pageidautina

4b Ekrano palinkimo kampas Nuo vertikal÷s 0 – 300; optimalus 150

Būtina

4c Ekrano atstumas Nuo akių iki ekrano 400 – 600; ištiestos rankos atstumu

5. Vietos kojoms gylis: kelių aukštyje

Nuo stalo priekinio krašto Nemažiau kaip 400

6. Vietos kojoms gylis: p÷dų aukštyje

Nuo stalo priekinio krašto Nemažiau kaip 600

7. Pakylos kojoms aukštis Nuo grindų iki pakylos priekin÷s dalies

50 –130 Pageidautina

8. Pakylos kojoms palinkimo kampas

Nuo horizontal÷s 00 -250; optimalus 150

Būtina

46

Kompiuterizuotos darbo vietos įrenginiai Monitorius

Neigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininku didele dalimi yra vaizdin÷s informacijos išvedimo įrenginys - monitorius. Be jau aptarto monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo ergonominiu požiūriu nemažiau svarbūs yra monitoriaus vizualiniai parametrai:

• vaizdo mirg÷jimas monitoriaus ekrane; • monitoriaus ekrano blizgesys, išsklaidytos šviesos atspindžiai monitoriaus ekrane; • žemas vaizdo kontrastas, esant intensyviai aplinkos apšvietai. Kalbant apie monitoriaus kokybę, svarbus parametras yra jo įstrižain÷, matuojama coliais (1

colis = 2,54 cm). Dabartiniai 15 colių monitoriai turi plokščią ekraną, o tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą visame ekrane. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą.

Mažiausiai monitorius kenks akims, kai jo skiriamoji geba bus 1024x800, o vertikalus skleistinis dažnis - 70 Hz. Be to, mažiausiai akims kenkiantis režimas yra juodai - baltas. Tačiau dabar retai kas dirba su nespalvotais ekranais. Tod÷l reik÷tų bent riboti ekrane spalvų kiekį iki 256. To pilnai pakanka normaliam darbui. Taip pat būtinas geras spalvų suvedimas t.y. kad bazin÷s ,raudona, žalia ir m÷lyna, spalvos gerai persidengtų tarpusavyje) ir geras vaizdo kontrastas. Jei to n÷ra, vaizdas ekrane bus neryškus, tekstas sunkiai įskaitomas, o tai vargins akis.

Monitoriaus ekranui higienos norma nustato sekančius reikalavimus: • monitoriaus ekranas neturi kelti pavojaus darbuotojų sveikatai; • ženklai monitoriaus ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi, tarpai tarp ženklų ir

eilių turi būti tinkamo dydžio; • vaizdas monitoriaus ekrane turi būti stabilus ir nemirg÷ti. Ekrane neturi būti akinančių

blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų bei akių nuovargio; • ryškumas arba kontrastas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas; • monitoriaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų

poreikius. Tod÷l displ÷jus tur÷tų tur÷ti stovą arba reguliuojamą stalą, kurie leistų keisti ekrano pad÷tį;

• darbo vietos turi būti taip įrengtos, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos ar peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir, kiek galima, mažiau atsispind÷tų monitoriaus ekrane;

• langai turi tur÷ti šviesos reguliavimo įrenginius, kuriais galima būtu mažinti šviesos srautą, krintantį ant monitoriaus ekrano;

• akių žvilgsnis nukreiptas žemyn 150 – 200 kampu, ekrano palinkimo kampas (nuo vertikal÷s) turi būti 0 - 30º (31 pav). Rekomenduotina ekrano atstumas nuo stalo krašto - 500 – 700 mm;

• ekrano filtras turi būti patikimai įžemintas ir periodiškai tikrinamas.

47

31 pav. Teisingas žiūr÷jimo kampas ir atstumas

Klaviatūra Klaviatūra turi būti atskirta ir pakreipta nuo monitoriaus taip, kad darbuotojas gal÷tų nusistatyti

patogią darbui pad÷tį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio. Neteisinga rankų pad÷tis spausdinant klaviatūra iššaukia riešo sąnario nuovargį ir pertempimą (32 (a) pav.). Ne tiek svarbu atitraukti klaviatūrą nuo stalo krašto ir atremti riešą į specialią atramą (32 (b) pav.), kiek. svarbu, kad alkūn÷ būtų lygiagreti stalo paviršiui ir sudarytų statų kampą (32 (c) pav.). Priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdv÷s, kad darbuotojas gal÷tų patogiai atremti plaštakas ir rankas. Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto turi būti apie 10 –15 cm.

Klaviatūros parametrai • klaviatūros paviršius turi būti matinis, be akinančio atspindžio; • ženklų klavišai turi būti išd÷styti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra. Atstumas tarp

klavišų turi būti apie 3 mm; • klavišų simboliai turi atitinkamai kontrastuoti ir būti įskaitomi; Nauji techniniai sprendimai leidžia reguliuoti klaviatūros pasvirimą ir aukštį kiekvienai situacijai

pritaikant patogią laikyseną ir išlaikant neutralią riešo pad÷tį.

32 pav.Riešo pad÷ties priklausomyb÷ nuo klaviatūros

48

Kompiuterio pel÷ Ar gali sukelti sveikatos problemų? Taip, dažnai ją naudojant nuvargsta pirštai, riešas ir dilbis.

Nors pelių pasirinkimas yra didelis, ergonomistai pataria atkreipti d÷mesį į: • dydį. Pel÷ turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus; • formą. Raskite tokią pelę, kuria dirbant nereiktų labai užriesti riešo; • mygtukai. Jie neturi būti nei sugrūsti, nei labai nutolę vienas nuo kito; jie turi būti jautrūs. Kompiuterio pel÷ dažnai yra naudojama kartu su klaviatūra, tod÷l dedama priekyje ar šone jos, o

retkarčiais ir toliau. Tai sukelia papildomą raumenų įtempimą ir nuovargį. Abi jos turi būti toje pačioje darbo zonoje; būtų gerai naudoti specialiai skirtus padus (33 pav.).

33 pav. Taisyklinga klaviatūros ir pel÷s pad÷tis 3.4. Patalpos ir darbo vietos higieniniai reikalavimai Apšvietimas

Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta reg÷jimo lauke. Suprantama, kad praktiškai reg÷jimo lauke d÷l paviršių blizgesio beveik visada gaunamas šviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis.

Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didel÷ apšvieta. Kompiuterizuotai darbo vietai rekomenduojami tokie apšvietos reikalavimai:

• Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtin÷ apšvieta. Dirbtin÷ apšvieta gali būti mišri – bendra ir vietin÷. Bendram apšvietimui turi būti naudojami atspind÷tos ir išsklaidytos šviesos šviestuvai.

• Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo reg÷jimo ypatumus.

• Natūrali apšvieta turi būti šonin÷, optimali langų orientacija į šiaurę. • Natūralios ir dirbtin÷s šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išd÷styti taip, kad darbuotojas

išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane. Apšvieta turi būti: - darbo paviršių ne mažesn÷ kaip 300 lx ir ne didesn÷ kaip 500 lx, esant bendrai apšvietai,

apie 750 lx, esant mišriai apšvietai; - monitoriaus ekrano ne mažesn÷ kaip 100 lx ir ne didesn÷ kaip 250 lx. Monitoriaus ekrane

neturi būti akinančių blyksnių; Blyksniams ekranuose sumažinti būtina naudoti priešblyksninius tinklelius, specialius ekrano filtrus, apsauginius stogelius;

- monitoriaus ekrano skaisčio santykis su darbo aplinkoje esančių paviršių švyt÷jimo skaisčiu neturi būti didesnis kaip 3:1 – 5:1. Esant per didelei natūraliai apšvietai, naudotinos žaliuz÷s kaip priemon÷ darbo aplinkos ir monitoriaus ekrano ryškumų skirtumui sumažinti;

49

- skaisčio santykis tarp darbo vietos (stalo) ir kitų patalpos elementų (lubų ,sienų) paviršių neturi būti didesnis kaip 10:1.

• Bendros apvietos šviestuvai išd÷stomi ištisin÷mis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai. Kai darbo vieta išd÷stoma prie patalpos sienos, šviestuvai turi būti kabinami virš stalo krašto esančio arčiau darbuotojo.

• Didel÷je patalpoje darbo vietą tikslinga atskirti kilnojamomis pertvaromis, kurios turi būti tokio aukščio, kad apsaugotų darbuotojo akis nuo šalia esančių paviršių skaisčių skirtumų įtakos.

• Kompiuterizuotose patalpose neturi būti nei tiesioginio, nei atspind÷to blizgesio. Ir reglamentuojamas toks atspindžio koeficientas: baldų – 30 - 40%; lubų – 60-70% ; sienų – 40-50% ; grindų – 30%.

Mikroklimato parametrai Darbo vietoje esančių įrenginių skleidžiama šiluma neturi sukelti darbuotojui nemalonių pojūčių. Darbo patalpos šilumin÷ aplinka turi atitikti higienos normos šiluminio komforto reikalavimus. Patalpos šildymas, v÷dinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Darbo patalpoje turi būti nustatytas ir palaikomas santykinis oro dr÷gnumas. Šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti plius (18 – 23)0C. Oro jud÷jimo greitis neturi viršyti 0,15 m/s, santykinis oro dr÷gnumas (40 – 60)% . Šiltuoju metu periodu patalpų oro temperatūra turi būti plius (22 – 27)0C. Oro jud÷jimo greitis neturi viršyti (0,1 – 0,2) m/s, santykinis oro dr÷gnumas (40 – 60 ) % . 3.5. Darbo ir poilsio režimo organizavimas

Dirbdami su kompiuteriu kontroliuokite kūno laikyseną. S÷d÷kite atsipalaidavę. Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Ilgą laiką būnant vienoje pozoje kūnas sustingsta ir įsitempia. Atsilošdami k÷d÷je ar pasiremdami į stalą Jūs galite efektyviai keisti darbo pozą. Atsiminkite, kad visos pozos yra priimtinos. N÷ra vienintel÷s tinkamiausios pozos prie kompiuterio. Pozas keiskite taip dažnai, kaip tai Jums patinka. Pad÷ties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo. Dirbant reikalingos ne tik higienos normoje nurodytos, bet ir daugkartin÷s pertrauk÷l÷s. Žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta, jos pradeda mirkčioti. Kas 15 min. turite (1-2) min. atitraukti akis nuo ekrano ir pažiūr÷ti į tolį. Tai leis akių raumenims pails÷ti. Taip pat smarkiai pamirkčiokite kelias sekundes. Tai sudr÷kina akis ir nuvalo dulkes nuo akių paviršiaus. Darbas greičiau padaromas, jeigu jis yra suskirstytas dalimis. Darant pertrauk÷les tarp vieno ir kito darbo, atpalaiduokite rankas (ištieskite).

Stenkit÷s organizuoti savo darbą taip, kad: • darbą prie kompiuterio pakeistum÷te darbu prie rašomojo stalo, kavos virimu ar dokumentų

tvarkymu; • duomenų įvedimą keiskite duomenų apdorojimu; • tekstų įvedimą ir koregavimą keiskite skenavimu; • darbo dienos užduotis paskirstykite pagal dienos biologinį ritmą. Lietuvoje priimta higienos norma HN 32:1998, kuri reglamentuoja darbo režimą ir pertraukų

pravedimo dažnumą bei jų trukmę dirbant su kompiuteriu. Nepertraukiamai dirbti prie monitoriaus galima ne ilgiau kaip 1 valandą. Dirbant 8 valandų darbo dieną, reglamentuotos (papildomos) 5 min. (10 min.) trukm÷s pertraukos nustatomos po 1 valandos nuo darbo pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 valandų darbo savaitę), reglamentuotos (papildomos) pertraukos pirmosioms 8 valandoms nustatomos pagal 8 valandų darbo pamainos režimą, likusias 4 valandas po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

50

4. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose nustatyta ergonominių rizikos

veiksnių vertinimo įmon÷je tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemon÷s d÷l darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai.

Nurodymuose vartojamos ergonominių veiksnių sąvokos: Darbo įtampa – įtemptas d÷mesio koncentravimas ir / ar regos analizatoriaus įtampa atliekant

įvairių veiklos rūšių darbus; darbo poza – kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų pad÷tis darbo metu; darbo poza dažniausiai būna stovima ir s÷dima; darbo zona – erdv÷, apribota pagrindinių ir pagalbinių darbo priemonių, kurioje darbuotojas dirba tam tikra darbo poza ir atliekamai darbinius judesius; darbo sunkumas – fizin÷ įtampa, reikalinga atlikti dinaminį ir / ar statinį darbą, susijusį su krovinio k÷limu rankomis ir / ar pernešimu, daugkartiniais pasilenkimais, nuolat pasikartojančiais rankų judesiais, ilgalaikiu krovinio laikymu ir nepatogia darbo poza; pasikartojantys darbo judesiai – vienodi, nuolat kartojami rankų judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų ar rankų ir pečių juostos raumenims; statinis darbas – j÷gos reikalaujantys raumenų susitraukimai neatliekant judesių, kai palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis palaikoma krovinio mas÷, dalyvaujant rankų, nugaros ir kojų raumenims.

Įmon÷je ergonominių veiksnių rizikos vertinimą organizuoja įmon÷s vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Rizikos nustatymo etape atliekami parengiamieji darbai, kurių metu nustatomi ergonominiai veiksniai, keliantys riziką darbuotojų sveikatai ir saugai, darbo vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami ergonominių veiksnių keliamos rizikos. Ergonominiai rizikos veiksniai apibūdinami darbo sunkumą sudarančių veiksnių parametrais ir darbo įtampos veiksnių rodikliais bei darbo vietos parametrų ir darbuotojo antropometrinių duomenų bei galimybių atitikimumu. Identifikavus ergonominius rizikos veiksnius sudaromi rizikos vertinimo objektų (darbo vietų) sąrašai.

Rizikos tyrimo etape gali būti tiriami šie pagrindiniai ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza, d÷mesio koncentravimas, regos analizatoriaus įtampa, darbo įrenginio, darbo priemonių, darbo k÷d÷s ir darbuotojo darbo zonų parametrai bei išd÷stymas.

Nustačius ergonominių veiksnių nepriimtiną riziką, ji turi būti pašalinta arba sumažinta. Įmon÷s vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja techninių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų ergonominių veiksnių keliamai rizikai sumažinti ar pašalinti, parengimą ir įgyvendinimą, iš jų:

• taikyti technin÷s pažangos priemones įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkančias darbuotojo galimybes;

• kur tik leidžia technologinis darbo procesas, stovimą darbo pozą keisti į patogią s÷dimą darbo pozą;

• siekti išvengti arba riboti krovinių k÷limo ir pernešimo rankomis darbus, naudoti technines priemones, mechaninius įrengimus planuojant ir organizuojant darbus;

• subalansuoti darbuotojų fizinį aktyvumą ir jų fizinių j÷gų atstatymą (poilsio ir pertraukų režimus);

• teisingai išd÷styti darbo priemones nuolat atliekamo darbo zonoje; • informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias ergonominių

veiksnių riziką. Rizikos tyrimo etape tiriami ergonominiai veiksniai, jų pasireiškimo priežastys, matuojami

ergonominių rizikos veiksnių dydžiai bei nustatoma jų veikimo trukm÷. Rekomenduojamo pobūdžio ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodikų pavyzdžiai pateikiami 1 – 3 prieduose.

51

1 priedas DARBO VIETOS ERGONOMIN ö ANALIZ ö Darbo vietos ergonomin÷ analiz÷ atliekama trimis etapais.

1. Išanalizuojama darbo užduotis. Darbo užduotį galima išskaidyti į atskiras skirtingas operacijas. 2. Aprašoma užduotis, sudaromas atliekamų operacijų sąrašas. 3. Atskiros operacijos vertinamos balais nuo 1 iki 5. Įvertinimas 4–5 balais rodo, kad darbo sąlygos

arba darbo aplinka gali kelti riziką darbuotojo sveikatai. Krovini ų k÷limas rankomis Krovinių k÷limas vertinamas pagal keliamo krovinio svorį, horizontalų atstumą tarp krovinio ir

žmogaus kūno (laikymo rankose nuotolis) ir krovinio k÷limo aukštį. 1 lentel÷je pateikti dydžiai nustatyti geroms krovinio k÷limo sąlygoms, kai krovinys keliamas priešais save, patogiai suimant krovinį abiem rankom ir stovint ant neslidaus paviršiaus. Kai krovinys keliamas virš pečių lygio arba keliamas kelis kartus per minutę, toks darbas vertinamas kaip sunkesnis, negu lentel÷je nurodyti dydžiai. 1 lentel÷

1 Krovinį galima lengvai perkelti Normalus k÷limo aukštis Žemas k÷limo aukštis

Rankomis laikomo krovinio atstumas nuo kūno, cm

Rankomis laikomo krovinio atstumas nuo kūno, cm

<30 30-50 50-70 >70

<30 30-50 50-70 >70

Krovinio svoris, kg

Krovinio svoris, kg 2 < 18 < 10 < 8 < 6 2 <13 < 8 < 5 <4 3 18-34 10-19 8-13 6-11 3 13-

23 8-13 5-9 4-7

4 35-55 20-30 14-21 12-18

4 24-35

14-21 10-15 8-13

5 > 55 > 30 > 21 > 18 5 > 35 >21 > 15 > 13 Nurodymai matavimui.

1. Nustatykite aukštį, kuriame keliamas krovinys: - normalus k÷limo aukštis – kai pradedama kelti į viršų arba nuleidžiama žemyn zonoje,

esančioje tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių; - žemas k÷limo aukštis – kai pradedama kelti į viršų ir nuleidžiama žemyn zonoje, esančioje

žemiau nuleistos rankos krumplių lygio. 2. Pasverkite krovinį. Krovinio svorį vertinkite pagal didžiausią. 3. Išmatuokite horizontalų laikomo krovinio atstumą nuo kūno. 4. Pasirinkite lentelę pagal normalaus ar žemo k÷limo aukštį, pažym÷kite laikomo krovinio

atstumą nuo kūno ir atitinkamoje skiltyje raskite krovinio svorį. Užrašykite įvertinimą balais (spalvotas stulpelis nuo 1 iki 5 balų).

5. Įrašykite gautus rezultatus į 2 lentelę.

52

2 lentel÷ Krovinio k÷limo aukštis: normalus k÷limo aukštis, žemas k÷limo aukštis Krovinio svoris __________, kg Laikomo krovinio atstumas nuo kūno ____________, cm Perkeliamų krovinių skaičius per pamainą ____________ K÷limo sąlygų aprašymas (darbo erdv÷, grindys ir pan.) ______________________________________________________________________ Įvertinimas balais (nuo 1 iki 5)_______________

Darbo poza ir judesiai Nurodymai matavimams. 1. Įvertinkite darbo pozas ir judesius atskirai kaklui, pečiams, alkūnei, riešui, nugarai, klubams

ir kojoms. Analizuokite sunkiausią darbo pozą ir judesius. Žemiau pateiktoje 3 lentel÷je pasirinkite pačią sunkiausią pozą. Užrašykite įvertinimą balais (spalvotas stulpelis nuo 1 iki 5 balų).

2. Nustatykite laiką, per kurį reikia išlaikyti pozą. Įvertinimo dydis padid÷ja vienu balu, jei toje pačioje pozoje dirbama ilgiau nei pusdienį; įvertinimo dydis sumaž÷ja vienu balu, jei toje pačioje pozoje būnama trumpiau nei valandą.

3. Įrašykite gautą rezultatą į 4 lentelę. 3 lentel÷

kaklas, pečiai alkūn÷, riešas ____________________________________ _____________________________________

53

nugara klubai, kojos

4 lentel÷ Balai Trukm÷ (val./diena) Koreguoti balai Kaklas, pečiai ___________ ___________ ____________

Alkūn÷, riešas ___________ ___________ ____________

Nugara ___________ ___________ ____________

Klubai, kojos ___________ ___________ ____________ _______________________________________________________________________

Įvertinimas balais (nuo 1 iki 5) ____________

54

Horizontali darbo zona Visos medžiagos, įrankiai, prietaisai turi būti išd÷styti darbo paviršiuje tokiu būdu:

Pirma zona – nuolat atliekamas darbas Antra zona – trumpai atliekamas darbas,

pvz., paimti medžiagas Trečia zona – retai atliekamas darbas, kai

antroji zona būna užpildyta

Valdymo priemon÷s turi būti normaliame nuotolyje nuo dirbančiojo, maždaug 65 cm vyrams ir 58 cm moterims, matuojant nuo pečių linijos.

Darbinis aukštis Alkūn÷s lygis – tai laisvai laikomos rankos alkūn÷s aukštis

5 lentele

Jeigu darbui taikomi skirtingi reikalavimai (pvz., skirtingų kombinuotų užduočių atlikimas)

darbinis aukštis nustatomas pagal daugiausia pastangų reikalaujančią užduotį.

55

Reg÷jimo atstumas Reg÷jimo atstumas turi proporcingai atitikti darbo objekto dydį: mažas objektas reikalauja

mažesnio reg÷jimo atstumo ir aukštesnio darbo paviršiaus. Objektai, kurie yra nuolat lyginami žiūrint iš arti (mažiau kaip 1 m atstumu), turi būti pad÷ti tokiame pat atstume.

6 lentel÷

Ypač preciziškas darbas

Reikalaujantis preciziškumo darbas

Normalus darbas Nereikalaujantis preciziškumo darbas

Pvz., smulkių detalių surinkimas

Pvz., siuvimas, braižymas

Pvz., skaitymas, darbas su tekinimo stakl÷mis

Pvz., pakavimas

56

2 priedas

SUNKIŲ KROVINI Ų KöLIMO IR NEŠIMO VERTINIMAS PAGAL PAGRINDINIUS KRITERIJUS

Prireikus bendra veikla suskirstoma į atskirus veiksmus. Kiekvieną veiksmą, darantį neigiamą poveikį, reik÷tų vertinti atskirai. Darbo vieta / atskira veikla 1 žingsnis. Laiko įtakos nustatymas, balais (išsirinkite tik vieną veiksmo stulpelį!)

1 lentel÷ K÷limo ir perstatymo

veiksmai (< 5 s)

Laikymas

(> 5 s)

Nešimas

(> 5 m) Kartai per darbo

dieną Laiko įtaka

Bendra trukm÷ per darbo dieną

Laiko įtaka

Bendras kelio ilgis per darbo

dieną

Laiko įtaka

< 10 1 < 5 min. 1 < 300 m 1 10 iki < 40 2 5 – 15 min. 2 300 m iki < 1 km 2 40 iki < 200 4 15 min. iki < 1

val. 4 1 km iki < 4 km 4

200 iki < 500 6 1 val. iki < 2 val. 6 4 km iki < 8 km 6 500 iki < 1000 8 2 val. iki < 4 val. 8 8 km iki < 16 km 8 ≥ 1000 10 ≥ 4 val. 10 ≥ 16 km 10

Pavyzdžiai: plytų d÷jimas, ruošinių įd÷jimas į stakles, paketų arba d÷ž÷s pa÷mimas ir pad÷jimas ant konvejerio.

Pavyzdžiai: apdirbamo ruošinio laikymas virš šlifavimo staklių, rankinio šlifavimo prietaiso laikymas, motorinio pjūklo laikymas.

Pavyzdžiai: baldų transportavimas, išardytų pastolių nešimas nuo sunkvežimio iki pastatymo vietos.

2 žingsnis. Krovinio, pozos ir įvykdymo sąlygų įtakos nustatymas,balais

2 lentel÷ Nustatytas svoris1) vyrams Svorio įtaka Nustatytas svoris1) moterims Svorio įtaka

< 10 kg 1 < 5 kg 1 10 iki < 20 kg 2 5 iki < 10 kg 2 20 iki < 30 kg 4 10 iki < 15 kg 4 30 iki < 40 kg 7 15 iki < 25 kg 7 ≥ 40 kg 25 ≥ 25 kg 25

1) Nustatytas svoris – tai krovinio mas÷ arba stūmimo / traukimo j÷ga, tiesiogiai veikianti darbuotoją keliant ir nešant sunkius krovinius. Kartoninę d÷žę verčiant ant kito šono, darbuotoją veikia tik apie 50 % jos mas÷s, o vežant krovinį karučiais – tik 10 % jo mas÷s.

57

Būdinga kūno poza ir

krovinio pad÷tis 2) Kūno poza, krovinio pad÷tis Pozos įtaka

• viršutin÷ kūno dalis tiesi, nepasukta • krovinys prie pat kūno

1

• viršutin÷ kūno dalis truputį palinkusi į priekį arba pasukta

• krovinys prie pat arba arti kūno

2

• didelis pasilenkimas į priekį arba pasisukimas į šoną

• viršutin÷ kūno dalis truputį palenkta į priekį ir tuo pačiu metu pasukta į šoną

• krovinys toli nuo kūno arba pečių aukštyje

4

• viršutin÷ kūno dalis labai palenkta į priekį ir tuo pačiu metu pasukta į šoną

• krovinys toli nuo kūno • ribotas laikymo stabilumas stovint • pritūpimas arba atsiklaupimas

8

2) Nustatydami pozos įtaką, nurodykite būdingą kūno pozą, kai keliami ir nešami sunkūs kroviniai.

Įvykdymo sąlygos Įvykdymo įtaka

Geros ergonomin÷s sąlygos (pvz., pakankamai vietos, n÷ra kliūčių darbo zonoje, lygios ir neslidžios grindys, pakankamas apšvietimas, geros krovinio su÷mimo galimyb÷s).

0

Ribota jud÷jimo laisv÷ ir nepalankios ergonomin÷s sąlygos (pvz., jud÷jimo erdv÷ yra ribota d÷l nepakankamo aukščio, arba darbo plotas yra mažesnis negu 1,5 m2, arba d÷l nelygaus, slidaus, nuožulnaus ar judančio pagrindo ribotas saugumas stovint).

1

Labai ribota jud÷jimo laisv÷ ir/arba nestabilumas laikant sunkų krovinį (pvz., pacientų k÷limas). 2

3 žingsnis: vertinimas, išvestinis balas Pasirinktai veiklai būdingą įtaką balais įrašykite į 3 lentelę ir suskaičiuokite.

3 lentel÷ Krovinio įtaka + Pozos įtaka + Įvykdymo

sąlygų įtaka

= Suma

x Laiko įtaka

= Išvestiniai balai

Tur÷dami suskaičiuotą išvestinį balą, pagal toliau pateiktą lentelę galite apytiksliai įvertinti.3)

58

Rizika Išvestinis

balas Aprašas

1 < 10 Nedidelis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad d÷l jo sveikatai žala nebus padaryta.

2 10 iki < 25 Didesnis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad perkrovą patirs lengviau pažeidžiami asmenys4). Dirbant tokiems asmenims, reik÷tų imtis fizinio darbo krūvio prevencijos priemonių.

3 25 iki < 50 Dar didesnis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad perkrovą patirs visi asmenys. Reikia imtis fizinio darbo krūvio mažinimo priemonių.5)

4 ≥ 50 Labai didelis fizinis darbo krūvis, akivaizdi perkrova. Privalu imtis fizinio darbo krūvio mažinimo ir perkrovos šalinimo priemonių.5)

3) Reik÷tų vadovautis tuo, kad kuo didesnis išvestinis balas, tuo didesnis neigiamas poveikis daromas

jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemai. Rizikos n÷ra griežtai atskirtos, nes darbo technika ir asmenin÷s savyb÷s yra skirtingos. Tod÷l ši klasifikacija yra tik orientacinio pobūdžio.

4) Lengviau pažeidžiami – tai asmenys, vyresni kaip 40 metų arba jaunesni kaip 21 metų, ką tik priimti į darbą arba kurių darbingumas d÷l ligos yra sumaž÷jęs.

5) Prevencijos poreikį galite nustatyti pagal lentelių išvestinius balus. Neigiamo poveikio galite išvengti sumažinę krovinio svorį, pagerinę įvykdymo sąlygas arba sutrumpinę darbo laiką.

Aprašymas: _____________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ Vertinimo data: _________________, vertino: _________________________________________

59

3 priedas

TRAUKIMO IR ST ŪMIMO VERTINIMAS PAGAL PAGRINDINIUS KRITERIJUS Prireikus bendra veikla suskirstoma į atskirus veiksmus. Kiekvieną veiksmą, darantį kūnui

neigiamą poveikį, reik÷tų vertinti atskirai.

Darbo vieta / atskiras veiksmas

1 žingsnis. Laiko įtakos nustatymas, balai (išsirinkite tik vieną stulpelį!)

1 lentel÷ Traukimas ir stūmimas nedideliais atstumais arba dažnai sustojant (atskiras kelias < 5 m)

Traukimas ir stūmimas didesniais atstumais (atskiras kelias ≥ 5 m)

Kartai per darbo dieną Laiko įtaka Bendra trukm÷ per darbo dieną Laiko įtaka < 10 1 < 300 m 1

10 iki < 40 2 300 m iki < 1 km 2 40 iki < 200 4 1 km iki < 4 km 4 200 iki < 500 6 4 km iki < 8 km 6 500 iki < 1000 8 8 km iki < 16 km 8 ≥ 1000 10 ≥ 16 km 10

Pavyzdžiai: darbas su manipuliatoriumi, mašinų montavimas, maisto dalijimas ligonin÷je

Pavyzdžiai: šiukšlių išvežimas, baldų transportavimas pastatuose naudojant ratinę platformą, konteinerių iškrovimas ir perkrovimas

60

2 žingsnis. Svorio, veiksmo tikslumo, greičio, kūno pozos ir įvykdymo sąlygų įtakos nustatymas, balai

2 lentel÷ Karu čiai, pagalbin÷s priemon÷s

Judinama mas÷

(krovinio

svoris)

Ridenant

Krovinys ridenamas rankomis

Karučiai

Vežim÷lis, platforma, pagrindas be vairo (su besisukiojančias ratukais)

B÷ginis vežim÷lis, rankomis stumiamas vežim÷lis, vežim÷lis su vairu

Manipuliatoriai, lyno balansuoklis

< 50 kg 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 50 iki < 100

kg 1 1 1 1 1

100 iki < 200 kg

1,5 2 2 1,5 2

200 iki < 300 kg

2 4 3 2 4

300 iki < 400 kg

3 4 3

400 iki < 600 kg

4 5 4

600 iki < 1000 kg

5 5

≥ 1000 kg

Slystant

< 10 kg 1

10 iki < 25 kg 2 25 iki < 50 kg 4 ≥ 50 kg

Pilkos lentel÷s skiltys: įtaka pavojinga, nes vežim÷lio/krovinio jud÷jimo kontroliavimas labai priklauso nuo meistriškumo ir fizin÷s j÷gos. Brūkšniuotos lentel÷s skiltys: tur÷tum÷te vengti, nes veiksmui atlikti reikalinga j÷ga gali viršyti maksimalią kūno j÷gą.

Jud÷jimo greitis

Veiksmo tikslumas L÷tai (< 0,8

m/s) Gretai (0,8 – 1,3

m/s) Nedidelis:

- nenustatytas jud÷jimo kelias; - krovinys gali nustoti ried÷ti arba sustoti ties kliūtimi;

1 2

Didelis: - krovinys turi būti tikslioje pad÷tyje, kurios negalima keisti - būtina nenukrypti nuo nustatyto jud÷jimo kelio - dažnai reikia keisti kryptį

2 4

Pastaba. Vidutinis ÷jimo greitis – 1 m/s

61

1) Nurodykite tipinę kūno pad÷tį. Jeigu privažiuojant, stabdant arba formuojant reikia daugiau pasilenkti itin retai, į tai nekreipkite d÷mesio.

Įvykdymo sąlygos

Geros: grindys arba kitas paviršius lygus, tvirtas, sausas; be nuolydžio; patalpoje n÷ra kliūčių, ratukai arba ratai sukasi lengvai, nesusid÷v÷ję ratų guoliai

0

Ribotos: grindys purvinos, truputį nelygios, smegios, nedidelis 2° neviršijantis pasvirimas; kliūtys patalpoje, kurias reikia aplenkti; ratukai arba ratai purvini, sunkiau sukasi, išdilę guoliai

2

Sunkios: netvirtas arba nepakankamai gerai išgrįstas važiavimo kelias, išmuštos duob÷s, daug purvo; nuolydis nuo 2 iki 5°; prieš pradedant važiuoti, vežim÷lius būtina „išjudinti“; ratukai arba ratai purvini, labai sunkiai sukasi

4

Sud÷tingos: laiptai, slenksčiai, skirtingi aukščiai; nuolydis > 5°; ribotų ir sunkių įvykdymo sąlygų derinys

8

Lentelę pagal prasmę galite papildyti nepamin÷tais požymiais. 3 žingsnis. Vertinimas, išvestinis balas

Pasirinktai veiklai būdingas įtakas balais įrašykite į 3 lentelę ir suskaičiuokite.

3 lentel÷ Svoris / vežim÷lis + Veiksmo tikslumas

/ jud÷jimo greitis

+ Pozos įtaka + Įvykdymo sąlygų įtaka

Moterims:

= Suma

x Laiko įtaka

x 1,3

= Išvestinis balas

Kūno poza 1)

Liemuo tiesus, nepasuktas į šoną 1

Liemuo kiek palenktas į priekį arba nedaug pasuktas į šoną (traukiant iš vienos pus÷s)

2

Kūnas labai palinkęs jud÷jimo kryptimi, pritūpimas, klūp÷jimas, pasilenkimas

4

Pasilenkimas ir pasisukimas tuo pačiu metu 8

62

Tur÷dami suskaičiuotą išvestinį balą, pagal toliau pateiktą lentelę galite apytiksliai įvertinti.

Rizika 2) Vert÷ taškais Aprašas

1 < 10 Nedidelis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad d÷l jo sveikatai žala nebus padaryta.

2 10 iki < 25 Didesnis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad perkrovą patirs lengviau pažeidžiami asmenys3). Dirbant tokiems asmenims, reik÷tų imtis fizinio darbo krūvio prevencijos priemonių.

3 25 iki < 50 Dar didesnis fizinis darbo krūvis, tik÷tina, kad perkrovą patirs visi asmenys. Reikia imtis fizinio darbo krūvio mažinimo priemonių.

4 ≥ 50 Labai didelis fizinis darbo krūvis, akivaizdi perkrova. Privalu imtis fizinio darbo krūvio mažinimo ir perkrovos šalinimo priemonių.

2) Reik÷tų vadovautis tuo, kad kuo didesnis išvestinis balas, tuo didesnis neigiamas poveikis daromas

jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemai. Rizikos n÷ra griežtai atskirtos, nes darbo technika ir asmenin÷s savyb÷s yra skirtingos. Tod÷l ši klasifikacija yra tik orientacinio pobūdžio.

3) Lengviau pažeidžiami – tai asmenys vyresni kaip 40 metų arba jaunesni kaip 21 metų, ką tik priimti į darbą arba kurių darbingumas d÷l ligos yra sumaž÷jęs.