dalytis turite kuo

rËmËJai:

LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2012 M. LAPKRIÈIO 16 D. ISSN 1648-620XNr. 38 (1945)

3 p.

4 p.

projektas, kuris nebus atitrūkęs nuo praktikos.“ Bendradarbiavimo re-zultatas – LSMU MA Sporto instituto sukurtas Lietuvos krepšinio lygos krepšininkų ir Lietuvos moterų krepšinio lygos krepšininkių varžy-bų sezono metu patirtų traumų ir sportininkų ligų registras.

sutartis su lietuvos krepšinio federacija: sveikam sportui

Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rek-torato salėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LSMU ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF).

„dalytis turite kuo“Lapkričio 9 d. įvykusio Senato posėdžio šventinė dalis buvo skir-ta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarptautiniam bend-radarbiavimui. Dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, gausus būrys medikų iš Kazachstano Respublikos.

Loreta Giedraitienė

Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas prof. Žilvinas Padaiga

pristatė pranešimą apie TRSC veiklą. Dekanas apžvelgė TRSC struktūrą, funkcijas, akademinį mobilumą, už-sienio studentų studijas, bendradar-biavimo sutartis su kitomis šalimis, strateginę plėtrą. Pranešėjas aptarė

ketinimus plėtoti ryšius su Kazach-stano Respublika abiem šalims nau-dingais projektais mokslo, studijų srityse bei LSMU centro kūrimo šioje šalyje perspektyvas. Švietimo ir mokslo viceministrė Neri-ja Putinaitė pasidžiaugė dviejų šalių mokslininkų bendradarbiavimu ir galimybe mokslininkams, praktikams dalyvauti abipus naudinguose pro-

jektuose. Ypač graži Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto iniciatyva – kauniečių pradėta veikla tarptautinės medicinos srityje. Netrukus ketinama pasirašyti tarpvyriausybinę dviejų šalių sutartį dėl bendradarbiavimo mokslo, kultūros, meno srityse. „Da-lytis turite kuo“, – sakė viceministrė ir linkėjo prasidėjusius ryšius plėtoti ir toliau.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Spaudos konferencijoje su būriu žiniasklaidos atstovų bendravo

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU Kauno klinikų ge-

neralinis direktorius prof. Juozas Pundzius, LSMU MA Sporto instituto vadovas prof. Rimtautas Gudas, LKF prezidentas Arvydas Sabonis, Lietu-

vos moterų krepšinio lygos (LMKL) direktorė Audra Ginelevičienė, Lietu-vos krepšinio lygos (LKL) direktorius Linas Gilys. Bendradarbiavimo su-tarties objektas – sportininkų ligų ir traumų registro paslaugų teikimas, duomenų apie sportininkų ligas ir traumas pateikimas, informacijos kaupimas, jos analizė. Šio projekto

koordinatorius – LSMU MA Sporto institutas, kurio vadovas ir registro kūrimo iniciatorius prof. Rimtau-tas Gudas trumpai pristatydamas teigė: „Pasaulio praktika rodo, kad profilaktikos programos iki 80 proc. sumažina traumų ir ligų padari-nius, Lietuvoje – tai pati pradžia. Tai mokslinis duomenų kaupimo

V. Kasiulio nuotraukos

L. Pankratjevaitės nuotraukos

informacija2 avevita/2012 m. lapkričio 16 d., Nr. 38

nutarimaiVadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) antrojo skirs-nio 37 punkto 6 papunkčiu ir Lietu-vos sveikatos mokslų universiteto pedagoginių vardų suteikimo nuos-tatais (patvirtinta 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 5-01 ir 2011-06-27 Nr. 10-01) Senatas nutarė suteikti dr. Kristinai Lasienei docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą; dr. Kęstu-čiui Maslauskui docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą; dr. Daivai Petruševičienei docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą.

Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) antrojo skirsnio 37 punkto 8 papunkčiu ir slapto balsa-vimo protokolais Senatas nutarė: Patvirtinti prof. Vidmantą Barauską Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Vaikų chirurgijos klinikos vadovu;Patvirtinti prof. Algidą Basevičių Me-dicinos akademijos Medicinos fakul-teto Radiologijos klinikos vadovu;Patvirtinti doc. Auksę Mickienę Me-dicinos akademijos Medicinos fakul-teto Infekcinių ligų klinikos vadove;Patvirtinti prof. Arūną Savicką Medi-cinos akademijos Farmacijos fakulte-to Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėju;Patvirtinti prof. Skaidrą Valiukevičie-nę Medicinos akademijos Medicinos

Pritarta 2013–2014 m. m. studijų planamsLietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoratas, išklausęs fakultetų de-kanų informaciją, siekdamas Universiteto mokslo institutų, ypač nutolusių, integracijos į studijas, nutarė įpareigoti fakultetų tarybas ir studijų komite-tus iki pateikimo tvirtinti Senate peržiūrėti ir pakoreguoti 2013–2014 m. m. studijų planus, bei 2013–2014 m. m. studijų planus su pataisomis teikti tvirtinti Senate.Rektoratas atkreipė fakultetų tarybų ir studijų komitetų dėmesį, kad ren-giant 2014–2015 m. m. studijų planus reikia vadovautis LSMU strategijos įgyvendinimo plano (2011–2016) I tikslo 2 uždavinio nuostata – iki 2014 m. rugsėjo 1 d. įdiegti ECTS (Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą) studijas orientuojant į studentą.

AVE VITA inf.

rektorato posėdyje. 2012 m. lapkričio 1 d.

nutarimaiLietuvos sveikatos mokslų universiteto Taryba, išklausiusi LSMU Senato pir-mininko prof. Viliaus Grabausko informaciją ir atsižvelgusi į Tarybos narių siūlymus dėl LSMU Tarybos 2012 m. spalio 26 d. posėdžio pirmininko ir sek-retoriaus rinkimų, nutaria:LSMU Tarybos 2012 m. spalio 26 d. posėdžio pirmininku ir sekretoriumi iš-rinkti šiuos narius:1. Pirmininku – prof. Vilių Grabauską;2. Sekretore – prof. Rūtą Nadišauskienę.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Taryba, išklausiusi prof. Viliaus Gra-bausko teikimą ir atsižvelgusi į Tarybos narių siūlymus dėl LSMU Tarybos pirmininko ir sekretoriaus kandidatūrų, nutaria:LSMU Tarybos pirmininku ir sekretoriumi paskirti šiuos narius:1. Tarybos pirmininku – dr. Joną Milių;2. Tarybos sekretore – prof. Rūtą Nadišauskienę.

Prof. Vilius Grabauskas, posėdžio pirmininkasProf. Rūta Nadišauskienė, posėdžio sekretorė

lsmu tarybos posėdyje. 2012 m. spalio 26 d.lsmu senato posėdyje. 2012 m. lapkričio 9 d.

fakulteto Odos ir venerinių ligų klini-kos vadove.

Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto Senatas nutarė patvirtinti Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto profilinės Elgesio medicinos klinikos nuostatus.

Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto Senatas nutarė patvirtinti Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto pastatų eksploatavimo ir remonto tarnybos nuostatus.

Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto Senatas, išklausęs Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekano Žilvino Padaigos informaciją, pritardamas Universiteto tarptautiškumo didini-mui ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimui, nutarė:1. Siūlyti iki 2013 m. birželio 30 d. pritaikyti LSMU Studijų informavimo sistemą (SIS) studijoms anglų kalba taikant tokias priemones:Įdiegti SIS anglų kalba;Visiškai integruoti SIS dalinėms stu-dijoms atvykusių mainų programų studentų studijų procesą, pradedant galimybe patiems studentams SIS rinktis studijų dalykus, sudarant savo dalinių studijų LSMU planus ir baigiant akademinės pažymos for-mavimu.2. Pritarti LSMU siūlomų studijų programų anglų kalba propagavimui strategiškai svarbiose šalyse:Šalyse, iš kurių į LSMU atvyksta dau-giausia studentų (Izraelyje, Libane,

Švedijoje, Ispanijoje, P. Korėjoje);Naujose prioritetinėse rinkose (Turki-joje, Indijoje, Vokietijoje);Žvalgomosiose rinkose, dalyvaujant studijų programų tarptautiškumo viešinimo projektuose su kitomis ES šalimis, ŠMM, ŠMPF, VšĮ „Versli Lietu-va“ ir kitų institucijų iniciatyvomis.3. Pritarti šioms priemonėms ple-čiant LSMU bendradarbiavimą su Kazachstano Respublikos partneriais mokslo, studijų ir klinikinės prakti-kos srityse: Pavesti Tarptautinių ryšių ir studijų centrui koordinuoti visą bendradar-biavimo su Kazachstano Respublikos partneriais veiklą, kurioje dalyvauja LSMU padaliniai.Pavesti TRSC dekanui prof. Žilvinui Padaigai parengti LSMU bendradar-biavimo su Kazachstano Respublikos partneriais veiklos koordinavimo nuostatus iki 2013 m. vasario 1 d.Plėtoti LSMU ir Kazachstano Respub-likos partnerių bendradarbiavimą lygiaverčiais pagrindais vykdant abi-pusiai reikšmingus mokslo, studijų ir klinikinės praktikos projektus.Pavesti TRSC iki 2014 m. sausio 1 d. parengti LSMU filialo steigimo užsie-nio šalyje galimybių tyrimą.Teikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui įforminti šiame nutarime numatytas priemones ir įpareigojimus savo įsakymu.

Prof. Henrikas Žilinskas, Senato pirmininko pavaduotojas

prof. Jūratė Macijauskienė, Senato sekretorė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra vienas Svei-katos forumo asociacijos steigėjų. Sveikatos forumo organizuo-jama tarptautinė konferencija „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“ lapkričio 29–30 dienomis Vilniuje pasitiks gausų da-lyvių būrį. Tarp jų, šalia Lietuvos sveikatos politikos formavimo ekspertų ir sveikatos mokslų specialistų, pranešimus skaitys Euro pos sveikatos politikos žvaigždės – Zsuzsanna Jakab, Isabel de la Mata, Richardas Bergströmas ir kiti. „Sveikatos forumo diskusijos neįsivaizduojamos be aktyvaus pacientų dalyvavimo“ – teigia Sveikatos forumo Tarybos pirminin-kas prof. Vilius Grabauskas. „Ave vita“, norėdama supažindinti skaitytojus su Sveikatos forumu, jo idėjomis ir anonsuoti rengia-mą konferenciją, kalbasi su vienu pranešėjų, Europos onkologi-nių pacientų koalicijos valdybos nariu Šarūnu Narbutu.

pacientų organizacijos: mokykimės iš sėkmingų pavyzdžių

turi būti įtraukti į realų sprendimų priėmimo procesą. Europos Sąjungos lygmeniu pacientų atstovai nuolat įtraukiami į darbo grupes, ekspertų komisijas. Šis procesas yra suregu-liuotas ir pacientai jau seniai yra lygiaverčiai nuomonės pareiškėjai. Vakarų Europa turi ilgalaikes pacien-tų organizacijų veiklos tradicijas, o pačios organizacijos yra kompeten-tingos ir profesionalios, ypač išskir-čiau Didžiąją Britaniją ir Skandina-vijos šalis (Švediją, Suomiją). Labai įdomus Prancūzijos pavyzdys – šioje šalyje veikia labai nedaug pacientų organizacijų. Taip yra todėl, kad prancūzai yra labiausiai Europoje patenkinti savo sveikatos priežiūra ir jos pasiekiamumu. Šioje šalyje naujausios sveikatos technologijos pacientui yra pasiekiamos iš karto, vos tik jos įregistruojamos. Tad nėra

Laima Zakaraitė

Koks realus pacientų organizacijų vaidmuo priimant sveikatos politikos sprendimus? Kokia pasaulinė prak-tika? Europos Sąjungoje šiuo klausimu viskas puikiai veikia – pacientų or-ganizacijos produktyviai dalyvauja priimant sveikatos politikos sprendi-mus, jų esama tikrai nemažai. Tarp pagrindinių organizacijų išskirčiau Europos pacientų forumą, mūsų organizaciją (Europos onkologinių pacientų koaliciją – aut. past.), kuri atstovauja onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Europos pacientų forumas – pagrindinė or-ganizacija, atstovaujanti visiems pacientams. Organizacijų įvairovė reikalinga, siekiant efektyviau spręs-ti skirtingus klausimus. Pacientai

didelio poreikio aktyviai veikti paci-entų organizacijoms. Deja, nacionali-niu lygmeniu viskas šiek tiek kitaip. Lietuvoje sunkumų su atstovavimu pacientams esama nemažai, šis modelis kol kas beveik neveikia.

Jūsų pranešimo Sveikatos forumo konferencijoje tema „Sveikatos technologijų vertinimas ir pacientų poreikiai“. Trumpai anonsuokite, ką dalyviai išgirs pranešimo metu. Pagrindinė pranešimo tema – pacien-tų organizacijos pajėgios dalyvauti formuojant sveikatos politiką. Tai ne vien mano, ne vien pacientų organi-zacijų nuomonė. Europos Sąjungos patirtis rodo, kad pacientai gali daly-vauti kaip lygiaverčiai partneriai. Pra-nešime papasakosiu apie sėkmingą Europos patirtį, kaip šios organizaci-jos prisideda prie sveikatos techno-

Šarūnas Narbutas.

logijų vertinimo, siūlysiu, kaip svei-katos technologijų vertinimą galima būtų vykdyti ateityje, išlaikant esamą biudžetą, tačiau taikant inovatyvius kainodaros principus ar veiklos mo-delius. Kita pranešimo dalis bus apie pačią „sveikatos technologijų verti-nimo“ sąvoką – tai nėra vien vaistai, tai yra ir procedūros, ir metodikos, ir diagnostikos technologijos.

Vadinasi, tenka įtikinėti visuomenę ir tikslines jos grupes, kad pacientų dalyvavimas reikalingas? Deja, taip, tačiau reikia šviesti visuo-menę sėkmingais Vakarų Europos šalių pavyzdžiais. Atstovavimas paci-entams yra visiems naudingas ben-dradarbiavimo būdas. Patys pacientai turėtų žinoti, jog kreiptis jie gali ne tik į nacionalines organizacijas. Paci-entų organizacija yra patikimiausias ir, ko gero, pigiausias būdas sutelkti išteklius – tiek rasti tinkamą gydyto-ją, tiek konkretų pacientą ir padėti jiems kalbėtis.

Kiek pačius pacientus reikia įtikinėti jų dalyvavimo būtinybe ir galimy-bėmis? Nacionaliniu lygmeniu – beveik dau-gumą. Netgi pasiryžęs dalyvauti šia-me procese gali susidurti su daugybe kliūčių, nes sveikatos politika – labai komplikuota ir daugiasluoksnė. Taip pat žmogus gali neturėti reikalingų išteklių. Be to, nežinai, ar būsi išklau-sytas. Lėšos – kita kliūtis, ir farmaci-jos kompanijų rėmimas šiuo atveju –

ne išeitis. Problemų ir sunkumų šioje srityje kyla labai daug. Dažniausiai pacientų organizacijos pradeda veikti reikalaudamos gydymo ar diagnos-tikos technologijų, šių organizacijų veiklą skatina būtinybė veikti.

Ką daryti, kad pacientų atstovai nebūtų tapatinami su gydytojų priešininkais ir netrukdytų gydymo procesui? Tradicijas turintis atstovavimas pa-cientams pasauliniu lygmeniu eina koja kojon su gydytojais, tai išvien veikianti sistema, kurioje abipusis bendradarbiavimas naudingas vi-soms šalims. Europos praktika rodo, kad kitas kelias neįmanomas: paci-entai palaiko gydytoją, ir atvirkščiai. Kalbant apie tinkamą atstovavimą, labai svarbi grupė, o ne pavienis apsiribojimas savo interesų gynimu.

Pabaigai – kokią matote Sveikatos forumo ateitį, ko palinkėtumėte? Kalbėdamas apie Sveikatos forumo konferenciją, stebiuosi aukštu lygiu. Daugybė dalyvių ir pranešėjų įvairovė bei tarptautiškumas – puikus išėjimas į pasaulinę auditoriją, puiki galimybė parodyti, kokia situacija Lietuvoje, sustiprinti ryšius. Linkiu daugiau dis-kutuoti ir pritraukti studentų, kuriuos reikėtų kuo anksčiau įtraukti į bendrą procesą. Tai būsimieji gydytojai, bū-simieji sveikatos politikos sprendimų priėmėjai. Kuo gausesnis įtraukimas skatina sinergiją. Šis renginys – puiki galimybė ir proga ekspertavimo ir nuomonės delegavimo praktikai.

informacija 3avevita/2012 m. lapkričio 16 d., Nr. 38

mokslo daktarams įteikti diplomaiLapkričio 7 dieną vyko Visuotinis doktorantų susirinkimas, kurio metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Re-migijus Žaliūnas įteikė daktaro mokslo diplomus per praėjusius metus daktaro disertacijas apgynusiems mokslininkams ir pa-dėkas jų vadovams. Susirinkime dalyvavo LSMU administracijos, Mokslo centro atstovai, Doktorantų tarybos nariai, akademinės bendruomenės nariai ir naujųjų mokslo daktarų artimieji.

Eglė Svitojūtė

Visuotinio doktorantų susirinkimo pradžioje visus jo dalyvius svei-

kino LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU Mokslo centro vado-vė doc. Ingrida Ulozienė. LSMU pro-rektorė mokslui prof. Vaiva Lesaus-kaitė džiaugėsi naujaisiais mokslo daktarais ir pristatė jų doktorantūros metu pasiektus gerus rezultatus – mokslo publikacijas, išspausdintas prestižiniuose mokslo leidiniuose. Po šio pristatymo prof. Remigijus Žaliū-nas teikė daktaro mokslo diplomus, prof. Vaiva Lesauskaitė – padėkas moksliniams vadovams. Po iškil-mingosios visuotinio susirinkimo dalies naujieji mokslo daktarai ir jų vadovai galėjo maloniai pabendrauti ir pasidalyti įveiktų nelengvų metų įspūdžiais.Visuotinio doktorantų susirinkimo metu LSMU Doktorantų tarybos narys Justinas Stučinskas pristatė tarybos veiklą ir artimiausius pla-nus. Antrosios susirinkimo dalies metu buvo atsakyta į doktorantų klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga. Lietuvos mokslo

tarybos narys, LSMU Anatomijos instituto vadovas prof. Dainius Pau-ža papasakojo apie Lietuvos mokslo

tarybos suteikiamas finansavimo galimybes doktorantams ir jaunie-siems tyrėjams.

„dalytis turite kuo“LSMU mokslinę veiklą, perspektyvas apžvelgė prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė. LSMU ligoninės Kauno klinikų direktorius plėtrai prof. Algidas Basevičius pateikė pra-nešimą apie Kauno klinikų veiklą, rodiklius, sveikatos priežiūros pa-slaugas užsienio piliečiams. Viena iš šio bendradarbiavimo lyde-rių – Akušerijos ir ginekologijos klini-kos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė apžvelgė LSMU veiklą ir nuveiktus dar-bus Kazachstano Respublikoje. Darbai išties įspūdingi. 2006 m. pradžią pada-rė kardiochirurgai, kardiologai. Per šį laikotarpį buvo apmokyta daugiau nei 100 kardiochirurgų, įvairiuose regio-nuose pravesta per 200 meistriškumo pamokų, atlikta per 250 kardiochirur-ginių operacijų. Svarbiausia – savaran-kiškam darbui parengta 40 dirbančių gydytojų, kardiochirurgų komandos narių, per 100 medicinos seserų. Prasidėjo naujas projektas slaugyto-jams, kurio pagrindinis partneris – Nacionalinis medicinos holdingas.

Jo tikslas – diegti naują paradigmą: mokslo įrodymai – praktikoje. Per me-tus sertifikatus gavo 150 slaugytojų. Kauno klinikose vien šiais metais turėjo galimybę mokytis 88 slaugyto-jos. Ateityje planuojama neakivaiz-dinė nuotolinė slaugytojų bakalauro programa. Pranešėja dėkojo kolegoms, kurie dosniai dalijasi žiniomis, ir tiems, kurie pasilikę Klinikose ir Universi-tete, atlieka dvigubą darbą. „Esa-me patikimi partneriai sveikatos apsaugos, akademinio mokymo srityse, – tai pati protingiausia po-litika“, – baigdama pažymėjo prof. R. Nadišauskienė. LSMU rektorius įteikė sertifikatus 16 kardiologijos ir kardiochirurgijos sta-žuotojų ir padėkas darbuotojams, la-biausiai nusipelniusiems bendradar-biaujant su Kazachstano Respublikos sveikatos priežiūros institucijomis. LSMU darbuotojams šiltą padėkos žodį tarė Kazachstano Respublikos nacionalinio Asfendijarovo medicinos universiteto atstovė.

1 p.

Autorės nuotraukos

L. Pankratjevaitės nuotr.


slaugytojų konferencijoje maltoje„Going for gold“ – tai spalio pradžioje Maltos ortopedijos slau-gytojų asociacijos organizuotos trečiosios tarptautinės konferen-cijos šūkis. Šūkis pasirinktas prisimenant šių metų olimpines žaidynes ir nurodantis ortopedinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūros, mokslinės veiklos, ateities projektų siekį – paties aukščiausio rezultato.

mą ir papildomai remtis objektyviais tyrimų rezultatais arba vertinti SSGK pokytį prieš traumą ir po gydymo kiekvienoje šalyje atskirai ir tik tada lyginti skirtumus.Pasibaigus konferencijai, dalyviai buvo pakviesti pabendrauti neoficia-lioje aplinkoje šalies tradicijas puo-selėjančiame restorane. Stebėjome tautinius maltiečių šokius, ragavome tradicinių valgių, bendravome su kolegomis. Kitą dieną po konferen-cijos organizatoriai suteikė galimybę susipažinti su Malta, aplankyti jos sostinę Valetą ir seniausią šalies miestą Mdiną.Ši konferencija buvo puiki galimybė susipažinti ir pabendrauti su įvairių šalių ortopedijos srities profesiona-lais. Tai puiki galimybė pasidalyti patirtimi, papasakoti apie atlie-kamus tyrimus, pasisemti žinių ir idėjų ateities planams. Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose – puiki galimybė užmegzti ir plėsti tarptau-tinį bendradarbiavimą tiek mokslo, studijų srityje, tiek praktikiniame darbe. Konferencijoje dalyvavo tik dvi Lietuvos atstovės. Tad norime paskatinti visus ortopedijos-trau-matologijos srities slaugytojus

gytoja dr. Rasa Valavičienė skaitė pranešimą „Šlaunikaulio kaklo lūžiai Lietuvoje ir Švedijoje. Pacientų prie-žiūros ir gyvenimo kokybės rezulta-tų skirtumai“. Pranešime pateiktas palyginamasis tyrimas, vertinantis klubo sąnario funkcijos ir su svei-kata susijusios gyvenimo kokybės (SSGK) rezultatus, pacientų, paty-rusių artimosios (proksimaliosios) šlaunikaulio dalies lūžius ir gydytų Kauno klinikose ir Lundo universi-tetinėje ligoninėje. SSGK tyrimai vis plačiau naudojami siekiant įvertinti pacientų gydymo ir priežiūros re-zultatus. Mūsų tyrimas parodė, kad vertinant SSGK tyrimo rezultatus ir lyginant juos tarp skirtingų šalių, šalis yra svarbus veiksnys, turintis įtakos gautiems rezultatams. Tad vertinant SSGK, kaip gydymo rezulta-tą, būtina atsižvelgti į bendrą šalies gyventojų gyvenimo kokybės vertini-

Dr. Rasa Valavičienė

Dviejų dienų konferencijoje daly-vavo 18 šalių delegatai iš viso

pasaulio. Šešiolikos šalių atstovai skaitė pranešimus apie aktualiau-sius ortopedijos-traumatologijos skyriuose gydomų pacientų prie-žiūros klausimus, atliekamus ir planuojamus mokslinius šios srities tyrimus, pacientų mokymą, tarpdis-ciplininį bendradarbiavimą gydant pacientus, turinčius ortopedinių problemų, lyderystės reikšmę slau-gytojų darbe. Kauno klinikose, bendradarbiau-jant su Švedijos Lundo universiteto mokslininkais, atliekami ortopedinės slaugos srities tyrimai sudomino konferencijos organizatorius, to-dėl buvome pakviesti pristatyti atliekamų tyrimų rezultatus šioje konferencijoje. Kauno klinikų slau-

prisijungti prie plečiamos ir labai aktyvios pasaulinės ortopedijos slaugytojų bendruomenės, daly-vauti tarptautiniuose renginiuose,

pateikti savo darbus, laimėjimus, pasidalyti savo patirtimi ir pasi-semti naujų žinių tarptautiniuose renginiuose.

konferencija aktualia temaLAGD Kauno krašto bei Lietuvos sveikatos universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinika surengė konferen-ciją „Moterų, sergančių šlapimo nelaikymu, ištyrimas ir gydy-mas“. Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai buvo supažindinti su diagnostikos ir gydymo naujovėmis.

Akušerijos ir ginekologijos kli-nikos gydytoja dr. Sonata Bari-

lienė pateikė pranešimą „Moterų, sergančių šlapimo nelaikymu, am-bulatorinis ištyrimas ir gydymas“. Pranešėja priminė anatominius ir patofiziologinius moterų šlapimo nelaikymo aspektus, supažindino su tyrimų, skirtų diagnozuoti mo-terų šlapimo nelaikymą, gausa. Dr. S. Barilienė, remdamasi naujausia sistemine literatūros apžvalga, pa-teikė ambulatorinės diagnostikos algoritmą, kuris palengvintų šios moterų patologijos diagnostiką. Buvo pateikta vertinga informacija

apie konservatyviojo moterų šlapi-mo nelaikymo gydymo galimybes, esamų vaistų grupes, parinkimo principus, veiksmingumą ir šaluti-nius poveikius.Moterų, sergančių šlapimo ne-laikymu, chirurginį gydymą ir jo aktualijas nagrinėjo Akušerijos ir ginekologijos klinikos mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriaus vadovė doc. Dalia Railaitė. Pranešėja pažymėjo, kad operacinis šlapimo nelaikymo gydymas plačiai taikomas visame pasaulyje siekiant koreguo-ti krūvio šlapimo nelaikymą. Per pastarąjį šimtmetį pasiūlyta daug ir

įvairių operacijų modifikacijų, kurių tikslas – stabilizuoti šlaplę bei šlapi-mo pūslės kaklelį. Veiksmingiausia šių dienų operacija – tai neįtemptas pošlaplinės juostos dėjimas po vidu-rine šlaplės dalimi. Pranešime buvo aptartos tam tikros šios operacijos modifikacijos, siekiant garantuoti saugumą ir sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką. Šlapimo nelaikančių moterų reabi-litacijos galimybes aptarė Reabilita-cijos klinikos gydytoja L. Servaitė. Doc. D. Railaitė konferenciją įvertino kaip labai sėkmingą. Šlapimo nelai-kančių pacienčių yra daug, todėl visi aptarti klausimai aktualūs: pacienčių tyrimas, šlapimo nelaikančių moterų problemos ir jų gyvenimo kokybė, konservatyviosios nemedikamenti-nės priemonės bei šlapimo nelaikan-čių moterų reabilitacija.

AVE VITA inf.

Dr. Rasa Valavičienė.

K. Šimatonio nuotr.

sutartis su lkf: sveikam sPortui

1 p.Komandose dirbantis medicinos personalas duomenis apie sporti-ninkų traumas ir ligas siųs LSMU Sporto institutui. Tokia sistema pa-dės sužinoti, kokias traumas ir / ar ligas dažniausiai patiria Lietuvoje žaidžiantys aukščiausio meistrišku-mo krepšininkai ir krepšininkės. Šie duomenys padės pateikti klubams efektyvias sportininkų traumų ar / ir ligų profilaktikos rekomendacijas, paskatins į šį procesą įsitraukti ne tiktai medikus, bet ir sporti-ninkų tėvus, trenerius bei už juos atsakingas institucijas. Kaip teigia Universiteto rektorius, pirmasis iš-mintingas sprendimas – Universitete įkurtas Sporto institutas. Sporto ir medicinos sąsajos, anot rektoriaus, akivaizdžios ir neišvengiamos,

pradėję nuo bandomojo praktinio mokslinio tyrimo, atversime galimy-bes tolesniems tyrimams ir bendra-darbiavimui su aukšto meistriškumo sportininkais, ir ne tik. „Projek-tas – vienas iš žingsnelių, kurie leis pastatyti Lietuvos sporto mediciną į visai kitą lygį – moksliškai pagrįstos medicinos lygį“ – kalbėjo LSMU KK vadovas prof. J. Pundzius. LKF pre-zidentas A. Sabonis palaiko projektą ir jo iniciatorius. A. Sabonis, kaip profesionalas sportininkas, įvertina jo reikšmę ir reikalingumą. Sutartis pasirašyta metams, tačiau bendradarbiaujančiosios šalys tikisi ilgalaikio tęstinumo ir rezultatų. Anot prof. Rimtauto Gudo, tokio darbo rezultatų galima būtų laukti po ket-verių metų.

Laima Zakaraitė

Asmeninė nuotr.

LSMU MEDICINOS AKADEMIJOS STUDENTŲ LAIKRAŠTIS LaPKRiTiS Nr. 06 (0015)

medicinos studentai mokosi ne tik universitete

spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo

tarptautinė ergoterapijos diena

socialinis studentų atstovybės savaitgalis

žaislų ligoninė

Gytė Malciūtė

Laikas bėga nepaprastai greitai. Atrodo, neseniai gėrėjomės šiltais vasaros spinduliais, geltonais rudens lapais, o žvarbus lapkritis jau stuksena į

langus. Dienos skrieja minutės greičiu ir mėnuo vienas po kito dingsta, pa-likdamas tik pėdsakus po savęs. Bėgantis laikas mus po truputį augina ir brandina. Dažnai klystame, bet tik darydami klaidas mes įgauname patirties, tampame geresni nei buvome ir išmokstame kažko naujo.Linkiu Jums nebijoti rizikuoti, išnaudoti visas galimybes. O jei nepasiseks – niekada nesigailėti pabandžius! Išbandykite save įvairiose srityse, sociali-nėse veiklose, atraskite savyje kažką naujo ir, galiausiai, nebijokite ištarti „Myliu“, jei neišdrįsote to pasakyti anksčiau. Juk gyvename tik kartą! Time waits for nobody (Fredis Merkuris)

redaktorės žodis

Asmeninė nuotr.

adelė Pačinskaitė

Per abi akcijos, vykusios LSMU Kauno klinikų Mokoma-jame laboratoriniame korpuse (MLK), Z. Januškevičiaus

auditorijoje, dienas mus aplankė ir savo kraujo davė 98 žmonės. Visais akcijos dalyviais nuo pat jų atėjimo iki išėjimo su didžiuliu užsidegimu rūpinosi LSMU KK Kraujo centro gydytojai – jiems buvo siūloma užkąsti, išgerti saldžios arbatos. Kiekvienas donoras buvo visapusiškai patikrinamas, ištiriamas, apklausiamas. Visi sužinojo savo kraujo grupę, hemoglobino kiekį kraujyje. Ir tik tuomet, jei visi duomenys atitiko normas ir žmogus jautėsi gerai, jam buvo leidžiama tądien tapti kraujo donoru. Viso pro-ceso metu dalyvius stebėjo gydytojai, pasirengę suteikti visapusišką pagalbą. Keliems donorams teko prigulti, bet didžioji dauguma iš kėdžių kėlėsi su šypsena, kurioje atsispindėjo džiaugsmas, padėjus kitam. Esame Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Deja, daž-nam studentui kraujo donorystė vis dar yra svetima – gajūs mitai ir prietarai apie donorystės žalą bei neigiamą poveikį organizmui. „Labai džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su naujuoju Kraujo centru, pradėdami nuo savęs pačių, ple-čiame visuomenės požiūrį į šią galimybę padėti žmonėms, kuriems reikia kraujo. O jų, patikėkite, visai nemažai – tai patyrę sunkias traumas, nudegę ligoniai, chirurgų pacientai, nukraujavę per sudėtingas operacijas, taip pat gimdyvės“, – sakė LSMU SA prezidentas Vytenis Simenas. Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra apie 5 litrus kraujo, vienos donorystės procedūros metu jo yra paimama 450–500 ml. Tai yra dešimtadalis mūsų kraujo, kurio užtenka išgelbėti žmogaus gyvybei. Ar tai daug?..

lsmu studentai kvietė į kraujo donorystės akcijąSpalio 11–12 dienomis LSMU ligoninės Kauno Klinikų Kraujo centras, LSMU Studentų atstovybė ir Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) surengė jau tradicija tapusią Kraujo donorystės akciją. Jos metu tiek Universiteto studen-tai, tiek dėstytojai ir administracija buvo skatinami prisi-dėti prie kilnaus tikslo – išgelbėti gyvybes dovanojant savo kraujo.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams sudarytos ne tik puikios mokymosi ir švietimo sąlygos, tačiau yra galimybė do-mėtis bei užsiimti įvairiausia užklasine veikla. Studentus vienijan-čios organizacijos nuolat kviečia kiekvieną susidomėjusį prisijungti ir tikslingai praleisti laisvą nuo mokymosi laiką. Viena populia-riausių yra Studentų mokslinė draugija, jungianti visų fakultetų studentus, norinčius „gyventi mokslu“. Dauguma studentų galėtų patvirtinti, kad sunkiausia yra pradėti rašyti mokslinį darbą, rasti dominančią temą, suformuluoti ją, ieškoti informacijos. Šį mėnesį savo mintimis apie mokslinio darbo rašymą ir Odonto-logijos būrelį paprašėme pasidalyti vieną geriausių praeitų metų LSMU jaunųjų mokslininkų, buvusį SMD odontologijos būrelio pirmininką, dabar rezidentą – Julių Maminską. Praeitais metais vykusioje „Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencijoje“ Julius Maminskas ne tik laimėjo pirmąją vietą, bet dalijosi ir antrąją, jau su kitu moksliniu darbu.

svarbiausia – idėja

Julius Maminskas.Asmeninė nuotr.

Davidas Kasradze

Papasakokite trumpai apie Odon-tologijos būrelį. Kokiose srityse jis specializuojasi? ar tik odontologams jis aktualus?Odontologijos būrelis jungia visas odontologijos šakas, tyrinėjimo sri-tys nėra ribotos, visada lieka vietos improvizacijai. Bendradarbiaujame ir su veido ir žandikaulių chirurgijos būreliu, todėl mūsų būrelyje dažnai yra nagrinėjama ir ši šaka. Be abejo, šios sritys aktualesnės studentams odontologams, tačiau durys atviros ir kitų fakultetų studentams, kurie domisi odontologija. Turime draugų ir kituose universitetuose. Labai džiaugiamės, kad yra galimybė dirbti su KTU kolektyvu. Bendradarbiaujant mokslinis darbas yra tik įdomesnis. Su Kauno technologijos universitetu orientuojamės į medžiagų mokslą,

nes jų katedrose yra daug reikalingo inventoriaus, savo tyrimus studentai gali atlikti Mechanikos ir mechatro-nikos fakultete, Cheminės techno-logijos fakultete bei Elektronikos inžinerijos katedroje. Trumpai ta-riant, papildome vienas kitą – mums kyla teorinės idėjos tyrimams, o jų universitete galime tai įgyvendinti praktiškai.

Nuo ko pradėti rašyti mokslo straipsnį? Svarbiausia – idėja. Tačiau ji iš bet kur nekyla. Reikia žinių ir turėti informacijos. Tai galima padaryti skaitant kitus straipsnius, domintis konkrečios srities naujovėmis ir nuolatos kelti sau klausimus. Jeigu į klausimą atsakymas jau yra, vadi-nasi, tema išnagrinėta, jei ne – idėja naujam moksliniam darbui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.

Korespondentai:Agnė SLAPŠINSKAITĖ, Adelė PAČINSKAITĖ, Rūtelė ŽeMAITyTĖ, eglė SvITojūTĖ, Davidas KASRAdze

Redakcija:Gytė Malciūtė, „mes“ redaktorėel. paštas [email protected] BuBNyTĖ, redaktorė Nijolė dRAGūNIeNĖ, operatorėAida jAKIMAvIČIeNĖ, korektorėjelena BABAchINA, maketuotojauž reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) dalyvavo konkur-se dėl mokymų, skirtų struktūrai stiprinti, veiklos kokybei vertinti ir veiklos planų susidaryti. Ir… laimėjo. LiMSA yra viena iš 16 or-ganizacijų, kurioms Jaunimo reikalų departamentas (JRD) kartu su pagalbininkais padės sustiprinti organizaciją ir garantuoti veik lų tęstinumą per penkis mokymų ciklus. Mokymai organizuojami įgyvendinant projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“.

medicinos studentai mokosi ne tik universitete

Oresta Kriukelytė

Mokymų metu bus nagrinėjama daugybė darbo organizacijoje

aspektų: organizacijos stiprinimas, organizacijos veiklos kokybės geri-nimas, organizacijos konkurencinis pranašumas, organizacijos veiklos vertinimo žinios, naudingos socia-linės kompetencijos organizacijos atstovams, gebėjimai kurti visavertę aplinką jauno žmogaus ugdymui, gebėjimai plėtoti partnerystę tarp valstybinio ir nevyriausybinio sekto-rių, kompetencijos ir gebėjimai įgy-vendinti jaunimo politikai keliamus tikslus. Visos temos yra labai svarbios organizacijos atstovams, siekiantiems prasmingai bei kryptingai dirbti orga-nizacijoje ir išlaikyti veiklų tęstinumą.

Spalio 26–28 dienomis LiMSA Vil-niaus ir Kauno skyrių nariai da-lyvavo pirmojoje mokymų dalyje, kuri vyko Kaišiadorių rajone. Buvo atrinkta 15 organizacijos atstovų, atsižvelgiant į jų motyvaciją daly-vauti mokymuose. Visas tris dienas darbas vyko labai intensyviai. Lai-kas tikrai neprailgo, nes veikla buvo pateikta įvairiomis formomis. Pirmą-ją dieną stengėmės geriau pažinti vienas kitą, nes tik darbas koman-doje gali atnešti didžiausią naudą. Kita veikla buvo susijusi su jaunimo politika ir įstatymais. Nagrinėjome dokumentus ir siekėme išsiaiškinti įstatymų formuluotes bei pastebėti galimus realios situacijos mūsų ša-lyje neatitikimus. Taip pat ugdėme viešojo kalbėjimo įgūdžius: formula-

bei ligų profilaktika, paversti kūnu ir įgyvendinti.Visos anksčiau minėtos mokymo ir asmeninio tobulėjimo formos yra vertingos medicinos studentams, siekiantiems ne tik išmanyti kūno sandarą ir jame vykstančius proce-sus, bet ir analizuoti visuomenės reiškinius, juos vertinti ir suprasti, kokią svarbią reikšmę tai gali turėti sveikatos ugdymui. Siekiant išvengti ligų, pirmiausia reikia suvokti profi-laktikos, kuri yra pagrindinis kovos už sveiką visuomenę ginklas, svarbą. O kad tai būtų žinoma ne tik svei-katos sektoriuje dirbantiems asme-nims, bet ir visiems žmonėms, mes turime būti ne tik gydymo įstaigose, bet ir stengtis būti aktyvūs visuo-meninėje veikloje. Juk reikia save išbandyti visur.LiMSA dėkoja JRD už suteiktą gali-mybę tobulėti, mokytis ir plėsti savo žinias. Įgyta patirtis bus vertinga ne tik kaip organizacijos atstovams, bet ir kaip būsimiesiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie siekia problemas pastebėti, analizuoti ir suprasti plačiu požiūriu. Geriausias prabėgusių trijų dienų įvertinimas – visi išvažiuodami pripažino, kad jau laukia antrosios mokymų ciklo dalies.

vome argumentus ir juos pristatinė-jome kalbų „kare“. Taigi tokiu būdu mokėmės ne tik pažinti savo orga-nizaciją, bet ir mokėti jai tinkamai atstovauti. Antrąją dieną dalyvių no-ras tobulėti tik didėjo – supratome, kad gausime ne tik „sausos“ infor-macijos, bet mokysimės per prak-tinę veiklą. Tai yra ne tik įdomiau, bet ir leidžia geriau suprasti pateik-

tą informaciją ir sugebėti ją taikyti konkrečioje gyvenimo praktikoje. Labai nudžiugino dalyvių aktyvumas ir idėjos, kurios gimė minčių lietuje. Nuolatinių diskusijų metu priėjome prie bendros nuomonės – kurias idėjas LiMSA tikrai įgyvendins. Tad tolesnių mokymų metu bus stengia-masi sužinoti, kaip svarbias idėjas, susijusias su sveikatos stiprinimu

Be to, yra keletas rūšių mokslo dar-bų, galima patikrinti jau padarytus, sujungti kelis. Naujų dalykų galima rasti nuolatos, tik reikia netingėti domėtis.

Kas dažniausiai būna darbo vadovai? Kaip jie atsiranda?Darbo vadovai dažniausiai būna dės-tytojai, kartais rezidentai. Gali būti, kad vienam dėstytojui nepatiks pasi-rinkta tema, tačiau ji patiks kitam.

Jūsų nuomone, kada vertėtų pradėti domėtis, rašyti mokslinį darbą? Kada pradėjote pats?Verta pradėti kuo anksčiau. Iš pra-džių būtinas ieškojimas. Reikia rasti dominančią sritį, o tada – gilintis į temą. Pirmoji mano idėja gimė antrajame kurse, o darbams – trečia-jame. Temos moksliniams darbas yra neišsenkamos. Jų nuolatos buvo ir bus. Tad anksčiau pradėjęs domėtis studentas turės geresnę galimybę formuluodamas temą, hipotezę, nes turės daugiau žinių, patirties.

Koks pagrindinis tikslas rengiant mokslinį darbą? Ką patartumėte stu-dentams, norintiems pradėti rašyti mokslinį darbą?

Rengiant mokslinį darbą yra svarbi kokybė, o ne kiekybė. Tikslas jokiais būdais neturi būti vien tik materia-lus. Mokslinio darbo negalima ver-tinti kaip kelio į rezidentūrą ar pana-šiai. Manau, pagrindinis tikslas – tai klinikinių įgūdžių arba bendro išpru-simo gilinimas. Mokslinis darbas gali padėti sužinoti, ko nežinojai, padėti labiau orientuotis specialybėje. Ma-nau, kad konkrečiai odontologijos lygis Lietuvoje yra tikrai aukštas, palyginti su pasauliniu. Ir šio mokslo progresas neįmanomas be naujovių, atradimų, kuriuos būtent ir gauna-me iš mokslinių darbų. Juos daryti verta ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl kolegų, profesijos. Manau, jog tam, kad sritis progresuotų, būtina dalytis informacija. Norėčiau paminėti, kad odontologiją vertinu globaliai – ne-turėtų būti jokių priešų ar konku-rentų, būtinas bendradarbiavimas, reikia padėti kolegoms. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti studentų bendra-darbiavimą. Manau, kad vyresni studentai, kurie ir taip turi labai daug šalutinių darbų, gali prašyti pagalbos iš jaunesniųjų padėti rinkti informaciją, ją klasifikuoti. Naudos iš to būtų abiem.

Dėkoju už malonų pokalbį!

svarbiausia – idėjasPalis – kovos su

krūties vėžiu mėnuoDauguma paklaustųjų, koks dalykas brangiausias pasaulyje, atsakytų – sveikata. Deja, dažnai net nesusimąstome apie ją ir manome, kad ligos niekada mūsų neaplankys. Ypač dažnai sku-ba moterys, rūpinasi vyrais, vaikais, darbu, pietumis, visomis smulk menomis ir pamiršta, kad reikia pasirūpinti ir savimi.

Kiekvieną spalį, minint kovos su krūties vėžiu mėnesį, rožinis

kaspinas apjuosia visą pasaulį. Tai beldimasis į toliausiame užkampyje gyvenančių moterų širdis: jūs esate mylimos ir svarbios savo šeimai, giminei, miesteliui, šaliai. Negalima sau leisti mirti nuo krūties vėžio, kai pasaulyje išgyja devynios iš dešim-ties. Ši liga nėra nuosprendis, tačiau apie ją svarbu sužinoti kuo anksčiau. Taigi Lietuvos medicinos studentų asociacija, kartu su „Nedelsk“ pro-jektu saulėtą spalio 11-ąją surengė profilaktinę akciją prieš krūties vėžį. Laisvės alėjoje praeinančioms mer-ginoms ir moterims buvo dalijami informaciniai lankstinukai apie šią ligą ir adresai, kur galima išsitirti mamografu. Limsa‘iečiai pasako-jo apie ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką, profilaktiką, rizikos veiksnius. Visos norinčiosios galėjo pasimokyti ant muliažų, kaip reikia taisyklingai čiuopti krūtis, kada tai atlikti. Buvo aiškinama, kad apčiuo-pa yra svarbi, nes padeda pastebėti labai daug ankstyvų stadijų, vėžio atvejų ir laiku pradėti gydytis. Tądien buvo išdalyta daugybė rožinių vilties gervelių, dar daugiau šypsenų ir sveikatos palinkėjimų, o geros emo-cijos taip pat buvo puiki profilaktikos priemonė.

LiMSa inf.

„Negalima sau leisti mirti nuo krūties

vėžio, kai pasaulyje išgyja devynios iš

dešimties.“

A. Mikalauskaitės nuotr.

L. Laurinaičio nuotr.

2010 metais pasaulyje pradėta minėti Tarptautinė ergoterapijos diena, kurios tikslas – prisiminti ir pagerbti šią profesiją bei jos atstovus. 2012 m. spalio 26 dieną LSMU SMD Ergoterapijos būre-lis pirmą kartą mūsų Universitete surengė Ergoterapeutų dienos minėjimą, kuris susilaukė didelio susidomėjimo ir gausaus būrio svečių. Mus aplankė dėstytojai, profesoriai, Universiteto vadovy-bė, kviestiniai svečiai ir patys studentai.

tarptautinė ergoterapijos diena

Šventės pradžią sveikinimo žo-džiais pradėjo Slaugos fakulteto

dekanė prof. Jūratė Macijauskienė. Tvirta, padrąsinama kalba pakilią renginio nuotaiką kūrė ir Reabilitaci-jos klinikos vadovas, prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas. Ergoterapeutų dienos minėjimas turėjo ir mokslo tikslų – savo pra-nešimus pristatė LSMU doktorantė Viktorija Repšaitė ir svečiai iš Kauno kolegijos – studentės Giedrė Stanku-tė ir Paulina Sutkutė. Jaukią ir nuotaikingą šventės nuo-

taiką sukūrė Kauno neįgaliųjų jau-nimo užimtumo centro kolektyvo ir Vilijampolės socialinės globos namų „Apuolė“ instrumentinės grupės „Vėjas“ parengti pasirodymai. Šie du nuostabūs kolektyvai visiems parodė, kad negalia neturi sugriauti gyvenimo. Jie šoka, dainuoja, groja įvairiais instrumentais ir šią galimy-bę priima kaip dovaną, to dažnai nesugeba padaryti sveikas žmogus. Taip pat pasirodė ir mūsų Universite-to ergoterapijos specialybės II kurso studentai – Ksenija Kolesnikova,

pašokusi „Carmen aragonaise“, ir Justas Andriejauskas su kolega, šo-kęs gatvės šokius.Prie gausių sveikinimų sąvąjį do-vanojo ir LSMU SMD Ergoterapijos būrelio mokslinė vadovė – dr. Jolita Rapolienė, dr. Sigitas Mingaila. Dė-kojant už gražius žodžius visiems buvo įteikta LSMU SMD Ergoterapijos būrelio paruoštų dovanų. Po pirmosios renginio dalies, pasi-vaišinę vaišėmis ir kvapnia kava, visi vėl buvo kviečiami sugrįžti į salę, kur laukė viktorina, kurią surengė LSMU egroterapijos specialybės pir-makursiai. Ją rengė jauniausi būsimi specialistai, tačiau klausimai tikrai nebuvo „lengvai įkandami“. Po penkių etapų buvo išaiškinti patys gudriausi – tai LSMU ergoterapijos specialybės ketvirtakursiai. Neliko nuskriausti ir kiti dalyviai – visi apdovanoti diplomais ir naujomis įgytomis žiniomis, kurias, tikimės,

panaudos ateityje. Šventę padėkos žodžiu užbaigė LSMU SMD Ergo-terapijos būrelio pirmininkė Lina Gedmintaitė.Renginiui labai padėjo ir pagrindi-nis renginio rėmėjas – UAB „Pirmas žingsnis“, gaminantis ir pritaikantis protezinius-ortopedinius ir ergotera-

pijos gaminius žmonėms po operaci-jų, traumų ar neįgaliems žmonėms. Tikimės, kad pirmą kartą surengta šventė pavyko ir ši diena taps tradi-cija, kuri į vieną būrį suvienys visus ergoterapeutus, šios specialybės studentus ir visus svečius.

LSMU Sa inf.

Dar šių metų rugsėjo 1-ąją LiMSA su projektu „Žaislų ligoninė“

prisidėjo prie Vaikų paramos ir lab-daros fondo organizuojamo renginio „Sveikas, Rugsėji!“, kurio metu dalyvavo Kauno miesto pirmosios klasės mokiniai. Studentai kartu su mokiniais inscenizavo ligoninę – įrengė registratūrą, kelis gydytojų kabinetus, vaistinę. Jaukioje ir drau-giškoje „Žaislų ligoninės“ aplinkoje vaikučiai patys gydė žaisliukus iš LiMSA žaislų „fondo“ šio žaidimo metu mažieji buvo supažindinti su dažniausiai tokio amžiaus vaikams atliekamomis diagnostikos procedū-romis: apžiūra, apčiuopa, širdies ir plaučių auskultacija, skiepais, kraujo ėmimu. Vaikas, kaip žaisliuko mama ar tėtis, kartu su draugišku gydytoju pildo žaisliuko ligos istoriją. Gydyto-jas žaisliuką apžiūri, kartu su vaiku išsiaiškina, kodėl žaisliukas susirgo ir kaip gydytojas gali jam padėti. Paskiriamas gydymas, o vaikas su receptu keliauja į vaistinę pasiimti vaistukų, kur yra supažindinamas, kaip ir kada juos vartoti, kad žais-liukas pasveiktų. Beje, vaistukai būna – vitaminai, kuriuos LiMSA gauna padedama rėmėjų. Atsakingų pareigų patikėjimas vaikui leidžia geriau suprasti tėvų elgesį, kai kitą kartą susirgus tėveliai ragins gerti vaistus. Vaikams žaidimo forma – krykštaujant, šypsantis, juokaujant ir dalijantis gera nuotaika – sutei-kiamos žinios apie sveikatą, būtent toks yra LiMSA organizuojamo rengi-nio „Žaislų ligoninė“ tikslas!Ilgai nelaukę skubėjome įrengti „Žaislų ligoninę“ Kauno darželyje „Šviesa“ dar spalio 3 d. Į darželį

žaislų ligoninė„Žaislų ligoninė“ – tai Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) projektas, vykdomas metai iš metų ir pačių asociacijos narių vadinamas projektinės veiklos „klasika“. „Žaislų ligoninės“ pagrindinė idėja – mūsų, medicinos studentų, pagalba padėti vaikams atsikratyti baltųjų chalatų baimės. Tiek vaikučiai, tiek mes renginio metu gauname neįkainojamą kiekį gerų emocijų!

atvyko net 20 medicinos studentų gydyti per 80 vaikučių žaisliukų. Dar daugiau medicinos studentų vykdyti šį nepaprastai gražų projektą kasmet vyksta į „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančią parodą „Vaikų šalis“, Kardiologijos klinikos organizuojamą „Širdies dieną“, darželius, pradines mokyklas.LiMSA nariai nesnaudžia ir jau artė-jančiam renginiui „Žaislų ligoninė“, vyksiančiame parodų rūmuose „Li-texpo“ lapkričio 23–25 d., praplėtė programą – įtraukė vyresnius vai-kučius. Sukurti žaismingi mokymai vyresnėliams, kaip mylėti bei puose-lėti savo sveikatą!

LiMSa inf.


Nuotraukos iš LiMSA archyvo

se. Paskutinius miegus išsklaidyti padėjo komiteto vadovų parengtas testas iš socialinių reikalų srities – dokumentai, nuostatai, reglamentai. Mokymų vadovai pasakojo apie daly-kus, kuriuos privalo žinoti visi SA na-riai, pvz., stipendijų ar bendrabučių gavimo kriterijai, mokesčio už moks-lą mažinimas. Kad mokymai nepra-ilgtų, visi buvome kviečiami į kavos pertraukėlę. Jos metu aptarėme įgy-tas žinias ir vėliau jas panaudojome

socialinis studentų atstovybės savaitgalisKad laikrodis tiksliai rodytų laiką ir niekad nesustotų, visi jame esantys mechanizmai turi veikti sklandžiai ir derėti tarpusavyje. Remdamasi šiuo principu LSMU Studentų atstovybė spalio 13 die-ną pakvietė savo narius į Socialinio komiteto mokymus.

adelė Pačinskaitė

Studentų atstovybės socialinio komiteto darbo sritys – Lietuvos

studento pažymėjimai, bendrabučiai, skatinamosios stipendijos, studentų

konsultavimas jiems aktualiais klau-simais. Tad komiteto veikla svarbi visam Universitetui.Nors studentai į mokymus buvo pakviesti ankstyvą šeštadienio rytą, visi rinkosi su šypsenomis veiduo-

praktikinėje dalyje – nagrinėdami situacijas (imitacijas). Vadovai buvo išrinkę dažniausias studentų proble-mas. Tad kiekvienas mokymų dalyvis burtų būdu išsitraukęs situaciją, tu-rėjo ją suvaidinti ir rasti tinkamiau-sią sprendimo būdą. Iš pradžių tai atrodė nepaprasta. Tačiau atliekant užduotį po užduoties ir įtvirtinant įgytas žinias sprendimo būdai buvo randami vis lengviau. Taigi padėdami vieni kitiems ir dalydamiesi jau ži-

noma informacija, suradome pačius tinkamiausius būdus, kaip išspręsti problemas, ir naudingai bei linksmai praleidome šeštadienį.Visą pusdienį trukusių mokymų tikslas – supažindinti SA narius su socialiniu komitetu, ir parengti juos darbui atstovaujant studentams. Ar jis buvo pasiektas, galės vertinti kiekvienas LSMU studentas, atėjęs į LSMU SA iškilus klausimams.

LSMU Sa inf.

tai, ko galbūt jūs nežinojoteLietuvos sveikatos mokslų universitetas turi daug studentų or-ganizacijų. Kiekviename „MES“ numeryje pristatinėjome draugijų arba asociacijų vadovus ir pirmininkus. Tad norime pateikti ke-letą faktų apie kiekvieną organizaciją. Taigi pirmoji yra Studentų farmacininkų organizacija.

Gytė Malciūtė

Draugija įkurta 1926 metais.Vienas draugijos tikslų – į draugi-

jos veiklą įtraukti kuo daugiau stu-dentų, norinčių aktyviai dirbti, to-bulėti, skleisti informaciją, dalyvauti tarptautinėje Farmacijos organizacijų veikloje.Nuo įsteigimo iki 1939 m. draugijoje

buvo 233 nariai.1989 metų lapkritį buvo parengti draugijos įstatai, o organizaciją nu-spręsta pavadinti „Lietuvos studentų farmacininkų draugija“ (LSFD).1990 m. rugpjūčio 9 dieną įvyko ofi-ciali 36-ojo IPSF (International Phar-maceutical Students’ Federation) kongreso atidarymo ceremonija, ku-rioje Lietuvos studentų farmacininkų

draugija dalyvavo pirmą kartą.1992 metų kovo 20–24 dienomis Hel-sinkyje vyko 15-asis EPSA (European Pharmaceutical Students’ Associa-cion) suvažiavimas, kuriame daly-vaujant M. Jociui, SFD buvo priimta į EPSA narius.2001 metais pradėtas leisti farmaci-ninkų laikraštis „Panacėja“. Tai yra vienintelis fakultetinis laikraštis. SFD'iečiai mini Tarptautinę studentų dieną. R. Žemaitytės nuotr.

V. Matyžonok nuotr.


adelė Pačinskaitė, LSMU SA

Krikštynos prasidėjo būsimus fuk-sus papuošiant „F“ raidėmis ant

veido. Tuomet jau sekė visos užduo-tys ir jų rezultatas – purvo vonios, itin „subrendę“ vaisiai ir daržovės, pilni vandens balionai ir, žinoma, kiaušiniai. Dalyviai buvo perspėti apie aprangą, tačiau atsirado itin drąsių „nulių“, kurie pasipuošė bal-tais bliuzonais, šviesiomis kelnėmis bei apsiavė paplūdimiui skirtą avaly-nę. Žinoma, tai tik pakėlė nuotaiką – tiek dalyviams, tiek organizatoriams, ir praskaidrino žvarbų rytą. Keliau-jant po miestą ir atliekant užduotis, pirmakursius vežiojo užsakyti ir organizatorių medicinos atributika išpuošti troleibusai. Jei ir buvo tokių „nulių“, kurie iš pradžių sugebėjo išsisukti nuo užduočių ir neišsitepti, pasiekus galutinį tikslą, t. y. VI fortą, jie atidirbo su kaupu ir visas likusias užduotis atliko iki galo. Visą pirmąją krikštynų dalį sunkiai dirbę, šlapi ir išsipurvinę iki ausų, tačiau šypsodamiesi ir gerai nusitei-kę vakare studentai buvo kviečiami

pirmakursių šventėLapkričio 8 dieną vyko kasmetinis LSMU Studentų atstovybės organizuojamas renginys – fuksų krikštynos, kurių pagrindinis tikslas – mūsų Universiteto „nuliukus“ paversti fuksais. Trečia-dienio rytas buvo vėsus ir lietingas, tačiau netrukdė patiems ištikimiausiems pirmakursiams rinktis į savo krikštynų cere-moniją. Fuksų krikštynos – visų universitetų tradicija, kurios pirmakursiai ypač laukia.

atsigauti ir aptarti krikštynų įspūdžių į Kauno klubą Combo. Jų laukė pa-ruošta programa, žaidimai ir nuosta-būs prizai.„Tikimės, jog fuksiukams krikštynos buvo linksmos ir įsimintinos. Kitais metais būtent jie bus didžiausi pa-grindinės ir svarbiausios pirmakursių šventės Universitete iniciatoriai bei organizatoriai“, – sakė pagrindinė šventės organizatorė ir LSMU SA lais-valaikio komiteto pirmininkė Agnė Mačiukūnaitė.

Milda Dambrauskienė

Retąja vadinama liga, kuria serga mažiau nei vienas iš dviejų tūks-

tančių gyventojų. Teoriškai Lietuvoje galėtų būti apie 200 tūkstančių žmo-nių, sergančių reta liga. Visi ligoniai gyvena šeimose, todėl šios ligos paliestų žmonių susidarytų apie pusė milijono. Kodėl reikia kalbėti apie retas ligas? Sergantys retomis ligomis žmonės trumpiau gyvena, jų gyvenimo kokybė blogėja dėl fizinio arba protinio sveikatos sutrikimo, jie nepasiekia to, ką gali sveikieji ar ser-gantys kitomis ligomis. Šie žmonės patiria socialinę atskirtį, jiems sun-kiau pasiekiama kvalifikuota medi-cinos pagalba, ligos pažeidžia keletą organų sistemų ir reikalingos įvairių sričių specialistų konsultacijos. Farmacijos kompanijos nėra suinte-resuotos kurti vaistus retoms ligoms gydyti. Svarbu suprasti, kad reta liga nėra nuosprendis. Ligos, kurios neįmanoma išgydyti, galima padėti ir sušvelninti sukeliamus padarinius. Deja, Lietuvos specialistai patenka tarsi į užburtą ratą: maža populia-

cija, mažai pacientų, maža patirtis, maža problema. Kol nustatoma tiksli diagnozė, vadinamajame diagnosti-kos ir gydymo labirinte klaidžioja ir pacientai, ir gydytojai. Net nustačius ligą, ne visuomet pateikiamos kon-krečios rekomendacijos ir neaišku, kuris specialistas atsakingas ir turėtų koordinuoti visą ligonio priežiūrą, kas suteiks šeimai medicininių žinių ir psichologinę pagalbą, kas patars, kaip gyventi toliau. Renginį organizavusi prof. Milda Endzinienė, remdamasi 2007 m. Europos Sąjungos dokumentu – EUROPLAN direktyva, pristatė su retosiomis ligomis susijusias proble-mas ir priemones joms spręsti. Pasi-naudojus užsienio šalyse sukaupta patirtimi, reikėtų sukurti įstatyminę bazę, steigti centrus, kurie būtų at-sakingi už informacijos sklaidą, reko-mendacijų, gairių, protokolų kūrimą skirtingoms ligoms. Gera žinia, kad Lietuvoje neseniai buvo patvirtintas Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas. Jame iš-skiriamos dvi sritys, kuriose yra ką nuveikti – tai retų ligų profilaktika

ir sisteminga pagalba ligoniams. Didžiosiose ligoninėse įkurti retų ligų kompetencijos centrai turėtų garan-tuoti daugiadalykės pagalbos galimy-bę ir sklandų retomis ligomis sergan-čių vaikų perėjimą pas suaugusiųjų specialistus, sulaukus pilnametystės. Centruose būtų kaupiami duomenys šalies mastu, rūpinamasi informaci-jos perdavimu ir pacientų poreikių tenkinimu, bendradarbiavimu su jų organizacijomis. Sukūrus nacionalinį retų ligų registrą, atsirastų galimybė jungtis prie tarptautinio registro ir naudotis pasauline patirtimi gydant retas ligas, dalyvauti daugiacent-riuose tyrimuose ir prisidėti prie retų ligų diagnostikos bei gydymo progreso.Prof. Nerija Vaičienė-Magistris ap-žvelgė vienos iš retųjų ligų – tube-rozinės sklerozės komplekso (TSK) – klinikinius požymius ir diagnostikos kriterijus. Apie realią padėtį ir visa-vertės TSK sergančių pacientų prie-žiūros aukso standartą kalbėjo vaikų neurologė Lingvita Gumbelevičienė. Ji konferencijos dalyvius supažindino su ekspertų rekomenduojama tyrimų ir stebėjimo tvarka, kai pacientui di-agnozuojamas tuberozinės sklerozės kompleksas. Daug dėmesio sulaukė svarbios TSK gydymo naujienos. Remiantis klinikinių tyrimų duome-nimis, patvirtintos naujos gydymo everolimuzu indikacijos. Įrodyta, kad everolimuzas stabdo su tuberozinės sklerozės kompleksu susijusių inkstų angiomiolipomų augimą ir mažina subependiminės gigantiškųjų ląstelių

astrocitomos tūrį. Kauno klinikose ir pasaulyje sukauptą gydymo everoli-muzu patirtį pristatė onkologė dr. Si-gita Liutkauskienė. Žvelgiant į naujų mokslinių tyrimų duomenis, panašu, kad atsiradusi galimybė tuberozinę sklerozę gydyti vaistais ateityje keis neurochirurginio gydymo taktiką, apie kurią išsamiai papasakojo neu-rochirurgas doc. Algimantas Matu-kevičius. Apie vaikų, sergančių nervų ir rau-menų ligomis, visavertės priežiūros poreikius ir padėtį Lietuvoje kalbėjo LSMUL filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė dr. Audronė Prasauskienė. Ji atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šie pacientai ir jų arti-mieji. Skaudžiausi klausimai išlieka susiję su diagnozės nustatymu ir pateikimu (net trečdalis pacientų skundžiasi, kad diagnozė jiems buvo pranešta netinkamai!), informaci-jos pacientams ir medikams stoka, neįgalumo nustatymo, reabilitacijos ir socialinės problemos. Dr. A. Pra-sauskienė pabrėžė nervų ir raumenų ligomis sergančių vaikų integracijos visuomenėje reikšmę. Jos nuomo-ne, blogiausia, ką galima padaryti tokiems vaikams – tai izoliuoti juos ir uždaryti namuose. Todėl rengiant vaikų, kuriems įtariamos nervų ir raumenų ligos, tyrimo schemą, iš karto planuojamas tolesnis etapas reabilitacijos ligoninėje, kur šeima sulauktų kompleksinės pagalbos ir įgytų reikalingų žinių.Vienas šio renginio tikslų – paskatinti

gydytojus keisti požiūrį į retąsias ligas. Pacientai kenčia, kad neretai gydytojai būna abejingi arba ven-gia pasidomėti retomis ligomis. Jie mano, kad į neaiškią problemą įsi-gilins kas nors kitas arba kad jokių galimybių pacientui padėti nėra. Pasak prof. M. Endzinienės, išgirdus retos ligos pavadinimą gydytojui dažnai būna nepatogu prieš pacien-tą, nes apie tą ligą trūksta žinių, o simptomai, kuriais pasireiškia reta liga, dažnai būna susiję su kitomis sritimis. Mokslo pažanga labai greita ir kasdien atsiranda daug naujienų. Tad visai neturėtų būti nuostabu, jei ir medikui informacijos apie konkretaus paciento ligą tenka ieškoti internete. Atsisveikindama prof. M. Endzinienė visus pakvietė į Baltijos vaikų neurologų konferen-ciją, kuri vyks 2013 metų gegužės mėn. (daugiau informacijos galima rasti renginio svetainėje internete www.bcna.com).

retos ligos: ar tikrai – mažai pacientų – maža problema?Praėjusią savaitę Kaune įvyko Lietuvos vaikų neurologų asoci-acijos ir LSMU MA Neurologijos klinikos surengta konferencija „Retosios ligos vaikų neurologijoje“. Konferencijoje aptartos prob lemos, susijusios su retų ligų diagnostikos ir gydymo situa-cija Lietuvoje. Pristatytas Kauno klinikose steigiamas tuberozinės sklerozės centras bei nervų ir raumenų ligų centras, kuris ku-riamas bendradarbiaujant su LSMUL Kauno klinikų filialu Vaikų reabilitacijos ligonine „Lopšelis“.

„Vienas renginio tikslų – paskatinti gydytojus keisti požiūrį į retąsias

ligas.“

L. Pankratjevaitės nuotraukos


Justė Dikčiūtė, Marija Kinderytė, Oresta Kriukelytė, Rūta Kinderytė, Valdonė Čibirkaitė

Vaikščiodami Universiteto ko-ridoriais galime išgirsti įvairių

nuomonių apie filosofiją. Taigi kyla klausimas – kodėl filosofijos mokslas (o gal filosofija ne mokslas, o gy-vensena) nėra visuotinai priimamas kaip reikalinga ir naudinga discipli-na? Kas nežino, privalome pasakyti kad filosofijos neigimas taip pat yra filosofija – neigimo filosofija. Kal-bėdami apie tai, vėl grįžtame prie filosofijos, nes tai yra neišvengiama: be jos, kiekviena gyvenimo situacija yra sunkiai išsprendžiama. Ne visi žmonės supranta, kad daugeliui gyvenimo pasirinkimų reikalingas filosofinis žvilgsnis. Pirma, filoso-fijos, kaip mokslo, nemėgimas gali būti aiškinamas tuo, kad studentai nejaučia išmokstą kažko, ką galės pritaikyti atlikinėdami praktinę vei-klą, t. y. filosofija nemoko nei paimti kraujo laboratoriniams tyrimams, nei tvarstyti, nei pildyti medicininių dokumentų. Taip yra todėl, kad fi-losofija, kaip mokslas, galbūt šiek tiek abstraktus ir nespecifinis, tačiau jis skatina ugdyti kitus gebėjimus: kritinį mąstymą, lavinti intelektą ir didinti bendrąjį pažinimą. Taigi per filosofiją pažinti gebėjimai ir įgytos savybės yra būtinos visiems sąmo-ningiems studentams, tačiau nėra konkrečiai pritaikomos praktinėje veikloje. Antra, filosofija atveria pla-čias pažinimo ir mąstymo gelmes. Studentas, kuris kasdien gauna daug privalomos išmokti informacijos apie ląstelių mechanizmus, audinių struk-tūras, diagnostinių tyrimų naudą bei žalą ar gydymo metodus, nebeturi jėgų gilintis į save, nes pagrindinis tikslas yra išanalizuoti, susisteminti ir įsiminti visą būtiną žinoti infor-maciją. Studentas vengia pasinerti į plačias mąstymo erdves: ieškoti atsakymų į būties, gyvenimo pras-mės klausimus. Daugelis pirminių atsakymų į šiuos klausimas skatina dar gilesnius apmąstymus, o filoso-finių idėjų, deja, laikant anatomijos ar histologijos egzaminą nepakanka. Remdamiesi išgirstomis studentų mintimis apie filosofiją, galime su-prasti neigiamą požiūrį į šį mokslą. Studijuojant šį mokslą reikalingas įsigilinimas ir supratimas. Tai yra pagrindiniai disciplinos pažinimo principai, kurie ir atskleidžia jos grožį ir naudą. Deja, vis greitėjantis gyvenimo tempas, nenoras sustoti ir pamąstyti apie tai, ką žinome ir ką turime daryti (kaip teigė I. Kantas), neleidžia atskleisti filosofijos mokslo esmės ir prasmės.Gali susidaryti įspūdis, kad vis labiau įsivyraujant vartotojiškai visuomenei

filosofija tampa preke, kuri turi būti patogi ir turėti praktinę vertę. Ne-reikia skubėti daryti išvadų. Galima išgirsti ir visiškai priešingų minčių apie filosofiją: „Filosofija verčia su-simąstyti apie gyvenimą ir paklausti „kodėl taip yra“? „Man patiko, jog filosofija yra tolerantiškas mokslas, neverčiantis tavęs tikėti vienu ar kitu dalyku, skatinantis pačiam atrasti ti-kėjimą, gerbiantis asmeninę nuomo-nę“, – mąsto stud. M. M. Šių dienų išmintis jau nebevaikšto po Sokrato laikų turgų, tačiau vis dar galime atrasti meilę išminčiai. „Ilgą laiką ieškojau suprantamo paaiškinimo, kas yra filosofija. Ir tuomet, kai jau buvau praradusi viltį suvokti filoso-fijos esmę, atradau tokią mintį – „… sek paskui tą, kuris ieško tiesos, bet bėk nuo to, kuris tikina ją radęs. Tuomet suvokiau, jog visi stereotipai, kad filosofija yra „pilstymas iš tuščio į kiaurą“ yra netiesa. Ir tik supratusi, kad filosofija tuo ir graži, jog nuolat veda ieškojimo keliu prie tiesos, kuri ne tik gali būti, bet ir yra naujo pra-džia – ėmiau mėgautis filosofijos kū-riniais, patyriau laisvės ir nuolatinės tiesos bei žinojimo geismą. Jaučiausi gyva ir supratau, kad tobulėju“, – savo jausmais pasidalijo stud. E. S. Tokios studentų mintys verčia pripa-žinti, kad filosofija Universitete dar gyva, tačiau atverti šio mokslo gel-mes išdrįsta ne visi. Tačiau atsiranda kitas filosofinis klausimas: kodėl filosofija nėra pažini kiekvienam – ar dėl to, kad šiai disciplinai reikia intensyvaus proto šturmo, ar dėl to, jog žmonės tiesiog nesiekia gilintis į save ir juos supančią aplinką: „Man labiausiai patiko A. Šliogerio mintis, kad „Filosofija šioje žemėje reikalin-ga tik tiems, kuriems reikalingi reti ir didūs dalykai.“ Deja, labai mažai kam šie dalykai yra reikalingi. Ši idė-ja skatina susimąstyti, kokiai žmonių grupei priklausau aš pati. Prisipažin-siu – ne visada keldavau filosofinius klausimus, tačiau filosofijos studijos davė pradžią filosofiniams įgūdžiams lavinti“, – teigia stud. M. Š. Tokios mintys neabejotinai atskleidžia filo-sofijos reikšmingumą ir naudą asme-nybės formavimuisi ir tobulėjimui.Studentų požiūris į filosofiją yra dvejopas, todėl LSMU MA Medicinos fakulteto II kurso studentės siekė atskleisti filosofijos reikšmingumą gydytojo praktikai ir pasidomėti, kaip gydytojai vertina filosofiją. Merginos pasirinko imti interviu iš kelių skir-tingų LSMU ligoninės Kauno klinikų skyrių vadovų bei vieno rezidento, norėdamos apžvelgti skirtingas nuo-mones apie medicinos ir filosofijos sąlyčio taškus ir filosofijos svarbą gydytojams. Labai džiugu, kad malo-niai pasidalyti savo mintimis sutiko visi kalbinti pašnekovai – onkolo-

gijos skyriaus III kurso rezidentas Grinvydas Butrimas, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė, Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas Base-vičius, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos plastinės chirur-gijos skyriaus vadovas dr. Vygintas Kaikaris.Jaunojo onkologijos gydytojo po-žiūris į filosofiją, kaip mokslą, nuo studijų laikų nepasikeitė. „Griežtas dėstytojas doc. A. Žemaitaitis suge-bėjo sudominti, o pirmajame kurse patraukęs dėmesį filosofijos mokslas neišblėso iki šiol“, – tokiais prisimi-nimais dalijosi G. Butrimas. Filosofi-ja, kuri suteikia bendrą išsilavinimą, supratimą apie pasaulį, žmones, juos supančią aplinką, yra neatsieja-ma gyvenimo dalis. Pasikartojančios netektys darbo praktikoje prislopina jautrumą, tačiau paciento skausmas lieka lygus gydytojo skausmui. „Pa-siduoti emocijoms negali, kitaip pats darbas bus kančia ir toliau jo dirbti nebegalėsi. Reikia susitaikyti, kad medicina nėra visiškai tobula, net maksimalus gyvybės gelbėjimas yra neatsiejamas nuo mirties“. Pabrėž-damas filosofijos reikšmę savo darbe jis teigia, kad gyvenimas nėra ties-mukas, reikia ieškoti kompromisų. Būtent filosofija yra tai, kas padeda tų kompromisų pasiekti. Taigi G. But-rimas pataria į gyvenimą ir darbą žvelgti per filosofiją.Prof. Rūtos Nadišauskienės nuo-mone, filosofijos pažinimas ir do-mėjimasis filosofija yra privalomas visiems, siekiantiems aukštojo išsila-vinimo. Dirbant mediko darbą nuolat tenka ieškoti atsakymų į daugybę egzistencinių klausimų. Tad filoso-fijos pažinimas nėra tik trumpas etapas gyvenime. „Žmogus, gebantis mąstyti ir sau atsakyti į filosofinius klausimus, būna išskirtinai geras savo srities specialistas, pasakantis savo ir gerbiantis kito nuomonę“, – teigia profesorė. Gimimo džiaugsmas ir praradimo skausmas – kasdienės gydytojos darbo situacijos. „Priva-lome suprasti, kad gyvenimas nėra idealus, negalime gyventi idealiai. Turime vertinti realias situacijas, nes filosofija – tai gyvenimo realijų įpras-minimas.“

LSMU ligoninės Kauno klinikų direk-torius plėtrai, Radiologijos klinikos vadovas, Lietuvos radiologų asoci-acijos viceprezidentas, gydytojas radiologas prof. Algidas Basevičius džiaugiasi, kad dabar studentai turi visiškai kitokias galimybes gilinti filosofijos žinias. Gydytojo studijų laikais dialektinio materializmo mo-kymas neturėjo jokios prasmės, bet buvo privalomas, norint neprarasti studijų vietos. Tokį mokymą apibrėžė tuometinės gyvenimo sąlygos. Prof. A. Basevičiaus nuomone, filosofija, be abejonės, yra neatsiejama nuo gydytojo darbo. Medicinos specia-listas privalo suprasti, kaip jaučiasi pacientas, ką jis mąsto, taip pat kartu diskutuoti ir ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Gydytojo nuo-mone, technologijos greitai žengia į priekį, tačiau tiesioginis gydytojo ir paciento ryšys nėra prarandamas. Siekiant išlaikyti abipusį ryšį yra bendraujama su pacientu, paaiškina-ma, kaip atliekamas tyrimas, kokie pojūčiai gali būti sukeliami. Taip pat gydytojo pareiga yra supažindinti pacientą su tyrimų rezultatais, nu-raminti, paguosti. „Linkiu saugoti sveikatą, rūpintis savimi, nesirgti, o jei sirgti – nebijoti radiologų bei numatomų tyrimų. Domėjimasis savo sveikatos būkle, ankstesnė ligų diagnostika lemia geresnius gydymo rezultatus“, – palinkėjo profesorius pokalbio pabaigoje.Plastinės ir rekonstrukcinės chirur-gijos klinikos, plastinės chirurgijos skyriaus vadovas dr. Vygintas Kaika-ris taip pat pripažįsta darnią medici-nos ir filosofijos sąveiką. Gydytojas su filosofijos istorijos pagrindais susipažino jau vidurinėje mokykloje. Universitete studijavo tik dialektinį materializmą, tačiau tai nesutrukdė suvokti filosofijos reikšmingumo. Vienas sudėtingesnių klausimų, kuris buvo pateiktas dr. V. Kaika-riui: I. Kantas teigė, kad filosofija – „Mokslas apie pažinimo ir veiklos pagrindus. Filosofijos laukas: ką ga-liu žinoti? Ką turiu daryti?“ Kaip ver-tinate tokį filosofijos reikšmingumą savo darbe? Į šį klausimą sulaukėme itin išsamaus ir įdomaus atsakymo, apibrėžiančio gydytojo teorinių žinių ir praktinės veiklos sąveiką. Žinias

apie mediciną visi gauna iš vadovė-lių, tačiau kiekvieno gydytojo gydy-mo planas šiek tiek skiriasi, tai le-mia daugybė dalykų. Tad pagrindinis aspektas, lemiantis gydytojo darbo teisingumą ir suteikiantis pacientui didžiausią naudą bei geriausią rezul-tatą – gydytojo meilė savo darbui. Kuomet protas ir siela atitinka vie-nas kitą, žmogus pasiekia gyvenimo harmoniją. Gydytojas pabrėžia pro-fesinio pašaukimo reikšmę ir patiki-na, kad tai jautė seniai ir pasirinko gydytojo kelią būtent dėl pašaukimo: „Jau aštuntoje klasėje tikrai žinojau, kad noriu gydyti žmones. Aš to noriu iki dabar. Jeigu manęs paklaustų, kas yra mano hobis, atsakyčiau – gydyti žmones!“ – entuziastingai kalba gydytojas. „Vakar dešimtą valandą vakaro grįžau po operacijos, kuri truko penkias valandas. Jaučiausi tikriausiai kaip narkomanas, kuris susileidžia dozę. Ir jei jūs šitą pa-tirsite, žinokite, kad atradot save, o jūsų siela ir protas yra harmonijoje.“Universitete tenka susidurti su itin prieštaringu požiūriu į filosofiją. Padiskutavus su gydytojais, kurie nuolatos bendrauja su sergančiais žmonėmis, pasidaro aišku – medikai vertina filosofiją kaip raktą, pade-dantį suprasti kitą ir tokiu būdu atrasti tarpusavio ryšį bei pagerinti gydytojo ir paciento bendravimą. Tai yra ypač svarbu gydymo procese. Taigi Universitete ugdoma meilė išminčiai neabejotinai atsiskleis kas-dienėje praktikoje bendraujant su pacientais. Apibendrinus visas nuo-mones ir kalbas galima drąsiai teigti, kad filosofija išlieka aktuali ir neiš-semiama diskusijų erdvė, tačiau ne visuomet lengvai suvokiama discipli-na. Šioje erdvėje įgyjamas pažinimas yra asmeninio mąstymo raktas. Juk filosofija yra ne tiesos žinojimas, bet tiesos ieškojimas.Dėkojame studentams ir gydytojams, pasidalijusiems savo mintimis apie filosofijos prasmę mūsų gyvenime, bei filosofijos dėstytojai prof. Iraydai Jakušovaitei, kuri neleidžia mums paklysti filosofijos labirintuose. Taip pat sveikiname su Pasauline filoso-fijos diena visus LSMU MA filosofijos dėstytojus ir linkime toliau sėkmin-gai ugdyti meilę išminčiai.

meilė išminčiai neatsiejama nuo gydytojo profesijosNuo 2005 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros or-ganizacija (UNESCO) mini Pasaulinę filosofijos dieną, kuri šiais metais švenčiama lapkričio 15 d. UNESCO didelį dėmesį skiria filosofų, mokslininkų ir socialinės ir kultūros srities specialistų sprendimus priimančiųjų ryšiams stiprinti. Mokslininkai raginami analizuoti visuomeninio gyvenimo procesus ir vykdomą politi-ką. Kritišką ir savarankišką mąstymą skatinanti filosofija ugdo pasaulio suvokimą, toleranciją ir taiką. Filosofija, kaip išminties meilė, kaip tiesos raiška, yra amžinas diskusijų objektas, todėl meilė tiesai šiais laikais yra kontroversiška.

Prof. A. Basevičiaus nuomone, filosofija neatsiejama nuo gydytojo darbo. Asmeninė nuotr.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasTel. 407433, 327217, viet. tel. 1527, 1417.Faksas 407433. el. p.: [email protected] Išeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:edgaras STANKevIČIuS, Leidybos namų direktorius

Redakcinė kolegija:Algimantas TAMeLIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SedeRevIČIuS, LSMu prorektorius veterinarijaiDaiva zAGuRSKIeNĖ, Kauno klinikų direktorė slaugaiIngrida uLozIeNĖ, Mokslo centro vadovė

Spausdino uAB „Arx Baltica“,veiverių g. 142B, Kaunasel. paštas: [email protected]žas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMu ir LSMu ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Laima zAKARAITĖ, vyriausioji redaktorėviet. tel.: 1464, mob. tel. (8 652) 90747

Irena BuBNyTĖ, redaktorė Nijolė dRAGūNIeNĖ, operatorėAida jAKIMAvIČIeNĖ, korektorėjelena BABAchINA, maketuotoja

Kęstutis LevIŠAuSKAS, Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūraivytenis SIMeNAS, Studentų atstovybės prezidentas

Korespondentai (viet. tel. 1417):Loreta GIedRAITIeNĖdžiuljeta KuLvIeTIeNĖeglė SvITojūTĖ

Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas, Sporto institutas

Konferencijoje dalyviai diskutavo apie sporto mokslo, kūno kul-

tūros ir sveikatinimo organizavimo universitete naujoves, dalijosi informacija, o tyrimus atliekantys mokslininkai sutarė dar glaudžiau bendradarbiauti. Pasak organizato-rių, vienas svarbiausių konferencijos tikslų – skatinti mokslo žmonių ir specialistų-praktikų bendradarbia-vimą. Raginti į bendrus projektus jungtis skirtinguose universitetuose, bet toje pačioje mokslo kryptyje dirbančius dėstytojus, mokslininkus bei trenerius. Sėkmingas bandymas – teoriją supinti su praktika, organi-zatorių teigimu, yra viena stipriųjų šios konferencijos pusių. „Įprasta, kad pranešimus skaito mokslo žmo-nės, kurie yra daugiau teoretikai nei praktikai. Labai džiugu, kad šioje konferencijoje beveik pusę praneši-mų pristatė būtent praktikai – kine-ziterapeutai, reabilitologai, treneriai ir kt.“, – kalbėjo KTU Kūno kultūros ir sporto centro kūno kultūros katedros vedėja doc. Irina Klizienė.

KTU fotostudijos nuotr.

sporto instituto mokslininkai tarptautinėje konferencijojeKaune vyko IV tarptautinė konferencija „Fizinis aktyvumas ir sportas universitete 2012“, kurią organizavo Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros ir sporto centras. Konferencijos moks-linį komitetą sudarė mokslininkai iš 8 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, JAV, Baltarusijos ir Rusijos.

Iš 7 pranešimų sekcijoje „Biome-dicininiai sporto aspektai; Reabi-litacija, Fizinė ir sporto medicina; Biomedicininė inžinerija sporte“ net 4 pranešimus pristatė LSMU Sporto instituto mokslininkai. Sekcijai vado-vavo LSMU Sporto instituto docentas dr. Laimonas Šiupšinskas ir Lenkijos Ščecino universiteto profesorius J. Jaszczaninas. LSMU Sporto insti-tuto vadovas prof. Rimtautas Gudas pasidalijo patirtimi apie atliekamas artroskopines peties sąnario ope-racijas virš galvos rankų judesius naudojantiems sportininkams ir pateikė tokių sportininkų specifinės reabilitacijos gaires. Lektorė dr. Vilma Mauricienė kalbėjo apie naujas kelio sąnario priekinių kryžminių raiščių traumos rizikos nustatymo metodi-kas atliekant funkcinius judesius. Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas pri-statė dinaminio stabilumo įvertinimo bandomąjį tyrimą, kuris naudojamas sportininkų ir fiziškai aktyvių žmo-nių apatinių galūnių traumos rizikai įvertinti. Dokt. Brigita Zachovajevienė kalbėjo apie kineziterapijos ir korse-to įtaką liemens stabilumui nėštumo metu ir po gimdymo.

Konferencijoje iš viso buvo pristatyti 55 moksliniai pranešimai įvairiomis temomis, susijusiomis su biomedi-cina, reabilitacija, fiziniu aktyvumu, socialiniais, humanistiniais ir psicho-loginiais sporto aspektais, taip pat sporto vadyba, sporto inžinerija ir kitomis kryptimis. Konferencijos pra-nešimų medžiaga buvo išleista atski-rame konferencijos leidinyje „Fizinis aktyvumas ir sportas universitete 2012“. Mokslo straipsniai, parengti pagal tarptautinės mokslinės konfe-rencijos „Fizinis aktyvumas ir spor-tas universitete 2012“ pranešimų medžiagą, buvo išspausdinti žurnale

„Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Fizinis aktyvumas ir sportas univer-

sitete 2012“ vyksta kas dveji metai. Pirmoji konferencija vyko 2006 m., antroji – 2008, trečioji – 2010 metais.

Jūratė Petrauskaitė, Eglė Tubelytė

Diagnostinės ir terapinės medici-nos technologijos vis labiau to-

bulėja, o pažanga įvertinama moks-lo atradimų gausa ir didėjančiomis gydymo galimybėmis. Nereikia pamiršti, kad medicina, nediegdama inovatyvių technologinių naujovių per tarpinstitucinių projektų vykdy-mą, turi ribotas perspektyvas. Todėl labai svarbu plėtoti bendras ino-vatyvias idėjas, norint plėsti savo akiratį ir kurti medicinos ateitį.Kauno technologijos universitetas (KTU) spalio 11–12 dienomis inžine-rijos ir medicinos mokslų specialis-tus sukvietė į kasmetinę tarptautinę konferenciją „Vibroinžinerija 2012“, kurioje pirmą kartą buvo pristatyta ir inovatyviosios medicinos sekcija, taip pat ir jaunųjų mokslininkų dar-bai. „Vibroinžinerija 2012“ – tai jau 11-oji KTU organizuota tokio profilio

tarptautinė konferencija. Jos metu buvo pristatyti moksliniai darbai iš 20 pasaulio šalių. Konferencijos metu buvo pateiktos ne tik techno-loginės naujovės, bet ir aukštosio-mis technologijomis paremti medi-cinos mokslų srities darbai, kuriuos pristatė mokslininkai iš Japonijos, Vokietijos (BMW koncerno atstovai), Baltarusijos, Lietuvos. Nagrinėtų medicinos temų spektras platus: tai tyrimai apie efektyvų ultragarso panaudojimą invazinėje kardio-logijoje, pranešimas apie audinių oksigenaciją bendru (kombinuotu) lazerio ir ultragarso poveikiu, vidu-kraujagyslinių endoskopų techninės tobulinimo galimybės, pateikti bio-mechaninių bandymų, nustatant ortopedijoje naudojamų spinalinių implantų stabilumą, rezultatai, bei kitos inžinerinio profilio pateiktys. Konferencijos metu taip pat buvo pateikti LSMU MA Kardiologijos

instituto bazėje atliktų medicininių tyrimų rezultatai. Atliekant šiuos tyrimus dalyvavo ir Medicinos fakul-teto V kurso studentai Mindaugas Vieželis, Jūratė Petrauskaitė, Eglė Tubelytė, Aleksandras Petrauskas, vadovaujami prof. Vincento Veiku-čio. Svarbu, kad studentų pavardės rašomos straipsniuose, cituojamuo-se tarptautinėse duomenų bazėse. Konferencijos metu vyko diskusijos, tyrimų rezultatų aptarimai, užmegz-ti nauji ryšiai tarp skirtingų pasaulio universitetų ir mokslo institucijų. Tokie tarptautiniai informacijos ir žinių mainai, prasidedantys nuo studentiško suolo, yra gyvybiškai svarbūs šiandieninėje akademinėje bendruomenėje, ugdant visapusiš-kai išprususius ateities medicinos specialistus.Tad puikūs įrodymai – inžinerijos laimėjimai suteikia medikams platesnes galimybes padėti paci-entams, padeda diegti inovatyvias naujas technologijas gydymo įstai-gose, įkvepia mokslininkus siekti ir atrasti dar daugiau, plėtoti šiuo metu tiriamas ir gilintis į dar neat-rastas sritis.

tarpakademinis mokslinis bendravimas prasideda nuo studijų laikų

Prof. V. Veikutis, M. Vieželis, E. Tubelytė, J. Petrauskaitė, A. Petrauskas, habil. dr. A. Bubulis (KTU).


Nuoširdžiai užjaučiame LSMU Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoją Iloną Stirbienę, mirus brangiam tėveliui.

Telydi dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.LSMU Vaikų ligų klinika

aDMiNiSTRaciJa SKELbia KONKURSą EiTi ŠiaS PaREiGaS:Medicinos akademijoje:Medicinos fakultete:■ 1 profesoriaus (1,0 et.) ir 1 docento (0,25 et.) Fiziologijos ir farmakologi-jos institute,■ 1 profesoriaus (1,0 et.) ir 1 lektoriaus (0,25 et.) Biochemijos katedroje,■ 1 lektoriaus (1,0 et. – dėstyti lietuvių kalbą užsienio studentams) ir 4 asistentų (3 po 1,0 et. – dėstyti anglų kalbą ir 1,0 et. – dėstyti vokiečių kalbą) Kalbų ir edukacijos katedroje.

Visuomenės sveikatos fakultete:■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,25 et.) Sveikatos tyrimų instituto vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijoje,■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 et.) Sveikatos tyrimų instituto svei-katos sistemos tyrimų laboratorijoje.

Pretendentai turi atitikti pareigybės kvalifikacinius reikalavimus pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2010 m. gruodžio 23 d. nu-tarimu Nr. 4-3 patvirtintą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarką.Dokumentus pateikti iki 2012 m. gruodžio 16 d. Personalo tarnybai (kamb. Nr. 108), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas.Papildoma informacija pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tinklalapyje www.lsmuni.lt. Pasiteirauti: tel. 8 (37) 327270.

Prof. Remigijus Žaliūnas, Rektorius

Lapkričio 5 d. vykusiame rektorato posėdyje nutarta Slaugos fakulteto Kine-ziterapijos I pakopos studijų programos II kurso studentės studijas nutraukti vieniems metams už nesąžiningą elgesį egzamino metu.

nutrauktos studijos

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultete lapkričio 22 d. lankysis profe-sorius Johnas Mackenbachas, kuris skaitys viešąją paskaitą „Socialiniai ekonominiai sveikatos netolygumai Europoje: palyginamasis tyrimas“. Profesorius yra vienas garsiausių Europoje sveikatos ir jos priežiūros neto-lygumų tyrėjų, Erasmus universiteto Nyderlanduose Visuomenės sveikatos departamento vadovas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos garbės profesorius, Karališkosios Olandijos mokslų akademijos narys, dau-gelio tarptautinių projektų koordinatorius. Paskaita anglų kalba vyks lapkri-čio 22 d. 11.30 val. LSMU bibliotekoje, 302 auditorijoje.Kviečiame dalyvauti!

Lapkričio 28 d. 14 val. LSMU MA Neurologijos klinikos lektorė dr. Dalia Mickevičienė LSMU MA Neurologijos klinikos auditorijoje (Eivenių g. 2) skaitys viešąją paskaitą „išsėtinės sklerozės gydymo principai“.

Lapkričio 30 d. 8 val. LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų insti-tuto lektorė dr. Natalija bulatova LSMU MLK 331 auditorijoje (Eivenių g. 4) skaitys viešąją paskaitą „Regimųjų objektų pozicijos suvokimo iškraipymai“.

Paskaita!

Gruodžio 17 d. 12 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto simpoziumų salėje (Sukilėlių pr. 17, LT-50009 Kaunas) viešajame Visuomenės sveikatos mokslo krypties tarybos posėdyje bus gina-ma Renatos Kučienės daktaro disertacija „Kauno miesto naujagimių ir vaikų įgimtų širdies ydų epidemiologinės situaci-jos ir sąsajų su aplinkos veiksniais vertinimas“ (biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Mokslinė vadovė – doc. dr. Virginija Dulskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedi-cinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Konsultantė – prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biome-dicinos mokslai, medicina – 06B)Visuomenės sveikatos mokslo krypties taryba:Pirmininkas – prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, bio-medicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Nariai:Prof. habil. dr. Nijolė Dalia Bakšienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Doc. dr. Aurelijus Veryga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuo-menės sveikata – 09B)Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Doc. dr. Diana Šopagienė (Klaipėdos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Oponentai:Doc. dr. Rima Kregždytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuo-menės sveikata – 09B)Prof. habil. dr. Vytautas Usonis (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Su disertacija galima susipažinti LSMU bibliotekoje (Eivenių g. 6, LT-50161 Kaunas)

Mokslo centras

daktaro disertacijos gynimas

Nuoširdžiai esu dėkinga visiems netikėtą netekties valandą užjautusiems, buvu-siems ir sunkiu metu vis dar esantiems kartu bei visapusiškai palaikantiems LSMU Leidybos namų bendradarbiams ir kolegoms, Klinikų Valdymo tarnybos bei Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojams, Universiteto ir Klinikų vadovybei.Pagarbiai Džiuljeta Kulvietienė

„Yra žmonių, kurie mažai turėdami atiduoda viską. Šie tiki gyvenimu ir jo dosnumu, ir jų aruodai niekada neištuštėja.“ – K. DžibranasNuoširdžiai dėkojame LSMUL VšĮ Kauno klinikų generaliniam direktoriui prof. Juozui Pundziui, administracijai, Onkologijos ligoninės personalui, skyrių ir tarnybų darbuotojams, padėjusiems materialiai, įžiebusiems vilties žiburėlį širdyse, už gerą žodį ir visapusišką pagalbą šeimą ištikusios nelaimės metu. Finansinė parama bus naudojama namo atstatymo darbams ir statybinėms medžiagoms pirkti. Ačiū už Jūsų gerumą.

aušros Žemaitaitienės šeima

Dėkoju gyd. prof. Alfredui Smailiui už mamytei Genovaitei Gatavynienei atliktą kelio sąnario protezavimo operaciją. Dėkoju, kad sugrąžinote ją į pilnavertį gyvenimą, išvadavote iš nuolatinių skausmų. Sėkmingus Jūsų darbus telydi Dievo palaima. Su pagarba dukra Jurgita Vinciūnienė

padėka

Sigita Marozienė, Studijų centro E-studijų skyriaus vedėja

informacinės technologijos (it) keičia studijasKompiuterių tinklai sparčiai plečiasi, auga jų galimybės, vartotojų skaičius. Jie vis plačiau naudojami studijoms. IT didina švietimo galimybes, palaiko ir išplečia esamų mokymosi metodikų galimybes, leidžia šias metodikas išplėsti į naujas naudojimo sritis (pa-vyzdžiui, vaizdo konferencijos padeda taikyti tradicines mokymo metodikas nuotolinėms studijoms). IT leidžia sukurti naujas mokymosi metodikas, kurios be jų būtų negalimos (pavyz-džiui, mokymasis per kompiuterių tinklus, panaudojant hiperteksto galimybes).Svarbūs yra mokymosi metodai, nuolatinės jų naujovės, naujos tech-nologijos, ypač jei mokymuisi vis plačiau naudojamos IT. Būtent dėl jų panaudojimo pasikeitė mokinio ir mo-kytojo vaidmenys, jie vienas nuo kito nutolo laike ir erdvėje. Mokytojas iš anksto rengia medžiagą ir pateikia ją mokiniui, pats ne visuomet tiesiogiai dalyvaudamas mokymosi procese. Jis vis dažniau būna konsultantas, pade-dantis mokytis ir skatinantis mokinių motyvaciją. Didesni reikalavimai ke-liami ir mokytojo kvalifikacijai, kuris ne tik privalo ją palaikyti, išmanyti mokymosi metodikas, mokėti naudo-tis IT, bet ir sugebėti jų pagrindu kurti naujas mokymosi metodikas.Nuotolinėms studijoms – tik trupu-tį per šimtą metų. Per nuotolines studijas galima panaudoti tradicinių studijų patirtį, metodikas ir meto-dines priemones. Tokių principinių galimybių teikia vaizdo konferencijos per kompiuterių tinklus. Dėstytojo, kuris skaito paskaitas studijoje, klau-sytis gali neribotas studentų skaičius. Mokomųjų laidų vaizdo konferencijos suteikia grįžtamojo ryšio galimybes.

it naudojimas studijomsKompiuterių tinklai teikia įvairias paslaugas: elektroninio pašto, duomenų perdavimo, suteikiama galimybė dirbti internete, nau-dotis informacijos ir bibliotekų sistemomis. Jais galima perduoti visų rūšių informaciją: duomenis (tekstus, skaitmeninę ir grafinę informaciją), garsus (garso įrašus, radijo laidas, pokalbius), vaiz-dus (vaizdo įrašus, televizijos laidas, vaizdo konferencijas).

vaizdo konferencijų sistemos galimybėsVaizdo konferencija – tai būdas kom-piuterių tinklais perduoti dinaminį vaizdą ir garsą. Joje gali dalyvauti keletas abonentų. Kiekvienam jų reikia vaizdo kameros ir kompiute-rio. Abonentai per savo kompiuterį transliuoja į kompiuterių tinklą vaizdo kameros signalus (vaizdą ir garsą), o kiti abonentai juos priima. Galima priimti tik kitų abonentų siunčiamus signalus (pasyviam vaizdo konferenci-jos dalyviui kamera nebūtina), priimti pavienių abonentų signalus, de-monstruoti priimamą vaizdą ir garsą televizorių ekranuose arba projektuoti vaizdą į sieninius ekranus ir kt. Vaizdo konferencijų metu vaizdas teikia studijoms galimybių, kurių negali suteikti kitos nuotolinių studijų sistemos. Vaizdas pagerina bendra-vimą – kelia buvimo kartu jausmą, suteikia galimybę bendrauti judesiais; tam tikri objektai gali būti rodomi tiesiog prieš kamerą. Papildomai gali būti naudojamos kitos technologinės priemonės: virtualiosios lentos, doku-mentų kameros, e. paštas. Regimasis vaizdas padeda jausti tai, kas vyksta kitoje vietoje, pašnekovų aplinkoje. Vaizdo informacija padeda kur kas geriau sukoncentruoti klausytojo dė-mesį. Šiuo metu vaizdo konferencijos yra viena veiksmingiausių priemonių grupinėms studijoms organizuoti. Vaizdo konferencijos gali imituoti ne visas tradicinių studijų metodikas. Gana lengvai imituojamos paskaitos ir kolektyvinės konsultacijos, bet semi-narus vesti gausiam studentų būriui sunku, o dirbant su mažu būreliu ne taip efektyviai išnaudojama vaizdo konferencijų sistema. Nėra lengva pakeisti laboratorinius darbus – daž-niausiai darbą realia įranga keičia kompiuteriniai imitatoriai, naudojama ir filmuota tam tikrus procesus de-monstruojanti medžiaga.

Kokybiškų mokomųjų laidų translia-cijai pageidautina turėti bent 2 Mbps laidumo ryšio kanalą. Atgaliniam vaizdo ryšiui pakanka 256 kbps laidu-mo ryšio kanalo, o jei pakanka garsi-nio atgalinio ryšio, tuomet pakanka 64 kbps laidumo ryšio kanalo. Vaizdo konferencijos neleidžia pasi-rinkti studijų laiko, vietos ir spartos. Skaičiuojant studijų ir pagalbinių studijų įrengimo ir palaikymo kainas, techninio personalo skaičių ir kvalifi-kaciją, matyti, kad studijų organiza-vimo kaina, naudojant vaizdo konfe-rencijas, yra didelė. Pagrindą sudaro pradinės infrastruktūros sukūrimo investicijos. Tad jas turint ir naudo-jant akademinius kompiuterių tinklus, už kuriuos nereikia mokėti, eksploa-tacinės išlaidos nėra labai didelės.

vaizdo konferencijos lsmuLietuvos sveikatos mokslų universite-te vaizdo konferencijas organizuoja ir techniškai įgyvendina Studijų centro E-studijų skyrius. Universitete taiko-mas mišrus nuotolinių studijų teikimo modelis, apjungiantis asinchronines ir sinchronines (vaizdo konferencijų) priemones. Auditorijose vykstančioms vaizdo konferencijoms naudojama „Tandberg“ įranga. Šiuo metu audi-torijose naudojamiems vaizdo rengi-niams aptarnauti gali būti naudojami du „Tandberg“ vaizdo konferenciniai įrenginiai. Vienu įrenginiu tiesiogiai galima sujungti keturis nutolusius taškus. Naudojant mobiliąją konferencijų įrangą, rengiamos transliacijos iš bet kurios Universiteto vietos, kuriose yra įdiegta interneto prieiga. Universiteto patalpose įrengtos bevielio interneto (Wi-Fi) zonos, todėl vaizdo konferen-cijoms gali būti panaudotos beveik vi-sos Universiteto ar Klinikų auditorijos, kompiuterių klasės, operacinės ir kt.E-studijų centre yra gerai įrengta vaiz-do studija, iš kurios galima kokybiškų konferencijų transliacija. Studijoje gali būti naudojamos kelios kameros, fil-muojančios skirtingus vaizdus. Viena kamera filmuoja paskaitas skaitantį dėstytoją, kita – perduoda dėstytojo stalo vaizdą: tai, ką jis rašo popie-riuje, demonstruojamus pavyzdžius, skaidres arba plakatus. Gali būti per-duodama įvairi informacija: rašytinė, garso, vaizdo, kompiuterių duomenys ir programinė įranga, taip pat dinami-nė garso ir vaizdo informacija.

dalytis turite kuo

Documents

Transcript of dalytis turite kuo